Pasauliopasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2015/03/pasaulio-lietuvis-2015-kovas.pdf„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 52-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės

ISSN 1732 - 0135

MėNeSINIS žurNalaS | leIdžIaMaS Nuo 1963 2015 kovaS 03/535

Pa

sau

lio

Lietuvos vaikų interesus reikia ginti visur2018 metų Dainų šventė – jau ne už kalnųvasaros stovykLos užsienio Lietuvių vaikams – perpus pigiauSuSipažinkite: Detektyvė žukaS piLkieji Lietuvių vienytojai

Šveicarija. D. staponkutės įžvalgos po viešnagėsNorvegija. kviečia „Draugystės tiltas“vokietija. rašytoja L. ever kuria savo svajonių mieste Berlynejav. pasaulio lietuvių archyvas – tikras lobisUrUgvajUs. pietų amerikos lietuvių suvažiavimus prisimenant

ir būkite paSaulio lietuvių

benDruomenėS Dalimi

niujorko publikai – lietuviška mada ir „eglė žalčių karalienė“

PL_2015 Kovas virseliai.indd 3 2015.02.22 17:55:17

Vardas, pavardė .............................................................................., įmonė ......................................................................................

adresas .............................................................................................................................................................................................

ZIP/indeksas ............................................................., miestas / valstija ...........................................................................................

valstybė ......................................................................., el. pašto adresas .........................................................................................

„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 52-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

„Pasaulio lietuvis“ – jūsų nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje.

Prenumeruokite jau dabar!

ŠĮ KVITĄ SIŲSTI ADRESU:JAV, KANADA IR KITI KRAŠTAI: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“), 22343 Cardiff Drive, Saugus, CA 91350, USA (su apmo-kėtu čekiu) garbės prenumerata – 90 USD paprasta prenumerata – 63 USD prenumerata į Lietuvą – 36 USDAUSTRALIJA: Monika Čyplys, 511 Marion street, Georges Hall 2198 NSW, Australia (su apmokėtu čekiu) garbės prenumerata – 93 AUD paprasta prenumerata – 60 AUD prenumerata į Lietuvą – 32 AUDEUROPA IR LIETUVA: PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva arba el. paštu [email protected] garbės prenumerata – 65 Eur paprasta prenumerata – 45 Eur prenumerata į Lietuvą – 26 Eur paprasta prenumerata Lietuvoje užsakant iš Lietuvos – 17,38 EurInformacija pavedimui atlikti: Gavėjas – PLB atstovybė LietuvojeSąskaitos Nr. LT76 7300 0101 2423 6579Bankas – AB „Swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000SWIFT kodas HABALT22

Prenumeruokite „Pasaulio lietuvį“ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!„Pasaulio lietuvis“ – tai:

1 2 3 4 5pasakojimai apie lietu-vių kultūrinį palikimą už Lietuvos ribų;

analitiniai straipsniai apie lietuvių išeivi-jos gyvenimą ir jos ryšius su Lietuva;

interviu su įžymiais užsienio lietuviais;

straipsniai apie lietuvių švietimą ir tautinės tapa-tybės išsaugo-jimą.

naujienos apie pasaulio lietuvių bendruomenių gy-venimą, renginius ir veiklą 41 krašte;

Už „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą jau galima

atsiskaityti per atsiskaityti per

Norėdami gauti sąskaitą apmokėjimui, rašykite el. paštu [email protected].

NAUJIENA! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 2,9 Eur. Elektroninės versijos prenumerata metams – 17,38 Eur.

PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva


turinysP

asa

uli

o

6

25

22

30

REDAKTORĖS ŽODISPasižvalgymas ............................................................................................................................ 5

LIETUVOJELietuvos vaikų interesus reikia ginti visur ............................................................................ 6JAV LB atstovė nepakeičia PLB atstovės Lietuvoje ............................................................ 7Pradedame ruoštis 2018 metų Dainų šventei ...................................................................... 8

TEMALietuvos patriotas – misija (ne)įmanoma ............................................................................. 9

ĮŽVALGOSŠveicariškos kolekcijos .............................................................................................................. 15

AKTUALUNorvegijon kviečia „Draugystės tiltas“ .................................................................................. 19Vasaros stovyklos vaikams ....................................................................................................... 19Stipendijos baltistikos studentams ........................................................................................ 20Padėka A. Kramiliui .................................................................................................................. 20Laiškai iš Lietuvių namų .......................................................................................................... 20Detektyvė H. Žukas ir bibliotekos paslaptys ........................................................................ 21Lietuvius vienija ir jie ................................................................................................................ 22

SVEČIASRašytoja L. Ever: „Mūsų išvykimo daug kas nesuprato“ .................................................... 25

LIETUVIAI PASAULYJEDr. D. Viliūnas: ,,Lietuvos intelektualinio paveldo tyrinėtojams Pasaulio lietuvių archyvas yra tikras lobis“ ........................................................................... 29Pristatyti Lietuvą amerikiečiams padėjo vietos lietuvių pajėgos ...................................... 30Lietuvės dizainerės instaliacija „Eglė žalčių karalienė“ Niujorke ..................................... 32Pietų Amerikos lietuvių suvažiavimus prisimenant ........................................................... 34Skirtingas lietuvių diplomatų tonas Maskvoje ir Portlande ............................................. 37Iš JAV sugrįžus ............................................................................................................................ 38

TRUMPAI ........................................................................................................................................ 40

DĖMESIO ........................................................................................................................................ 42

Vardas, pavardė .............................................................................., įmonė ......................................................................................

adresas .............................................................................................................................................................................................

ZIP/indeksas ............................................................., miestas / valstija ...........................................................................................

valstybė ......................................................................., el. pašto adresas .........................................................................................

„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 52-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

„Pasaulio lietuvis“ – jūsų nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje.

Prenumeruokite jau dabar!

ŠĮ KVITĄ SIŲSTI ADRESU:JAV, KANADA IR KITI KRAŠTAI: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“), 22343 Cardiff Drive, Saugus, CA 91350, USA (su apmo-kėtu čekiu) garbės prenumerata – 90 USD paprasta prenumerata – 63 USD prenumerata į Lietuvą – 36 USDAUSTRALIJA: Monika Čyplys, 511 Marion street, Georges Hall 2198 NSW, Australia (su apmokėtu čekiu) garbės prenumerata – 93 AUD paprasta prenumerata – 60 AUD prenumerata į Lietuvą – 32 AUDEUROPA IR LIETUVA: PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva arba el. paštu [email protected] garbės prenumerata – 65 Eur paprasta prenumerata – 45 Eur prenumerata į Lietuvą – 26 Eur paprasta prenumerata Lietuvoje užsakant iš Lietuvos – 17,38 EurInformacija pavedimui atlikti: Gavėjas – PLB atstovybė LietuvojeSąskaitos Nr. LT76 7300 0101 2423 6579Bankas – AB „Swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000SWIFT kodas HABALT22

Prenumeruokite „Pasaulio lietuvį“ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!„Pasaulio lietuvis“ – tai:

1 2 3 4 5pasakojimai apie lietu-vių kultūrinį palikimą už Lietuvos ribų;

analitiniai straipsniai apie lietuvių išeivi-jos gyvenimą ir jos ryšius su Lietuva;

interviu su įžymiais užsienio lietuviais;

straipsniai apie lietuvių švietimą ir tautinės tapa-tybės išsaugo-jimą.

naujienos apie pasaulio lietuvių bendruomenių gy-venimą, renginius ir veiklą 41 krašte;

Už „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą jau galima

atsiskaityti per atsiskaityti per

Norėdami gauti sąskaitą apmokėjimui, rašykite el. paštu [email protected].

NAUJIENA! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 2,9 Eur. Elektroninės versijos prenumerata metams – 17,38 Eur.

PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva


2015 ko va s 3

Vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitė[email protected] redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas Darius MarkūnasAutoriai: nomeda repšytė, irena nakienė-valys, Deimantė Dokšaitė, Loreta timukienė, Laurynas r. Misevičius, vytautas Juozapaitis, Dalia staponkutė, valdonė Budreckaitė Fotografai: Dalia Henke, vilmantas Latvys, renatas neverbickas, Loreta timukienė, Darius kuzmickas, sandra Giedraitienė, skirmantė Javaitytė, robertas Dačkus, Dalia staponkutė, ilona katkienė, asta sakauskaitė, Dovilė ŠermokasIždininkas vytenis vilkasSpaudė uaB „Draugų studija“Redakcijos adresas:Laikinai laiškus „Pasaulio lietuviui“ galima siųsti PLB atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212Lr seimo iii rūmaiLt-01109 vilnius, Lietuva

„Pasaulio lietuvio“ portalas www.pasauliolietuvis.lt

PLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135

Mėnesinis žurnalas. 2015 m. 3/535Leidinys PasauLio Lietuvių Bendruomenės gyvenimui ir minčiai

LEIDĖJASPasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų.Platinti „Pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World Lithuanian“ magazinePublished monthly by the Lithuanian World Community, inc.Copyright by the Lithuanian World Community, inc.

Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies remia Užsienio reikalų ministerija

Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto adresu: [email protected]

Marija Danguolė Navickienė (JAV)PLB pirmininkė, visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Simonas Černiauskas (Vokietija)PLJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijų [email protected]

Dalia Henke (Vokietija)PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, PLB valdybos pirmininkės [email protected]

Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų komisijos pirmininkas, PLB valdybos pirmininkės [email protected]

Jūratė Caspersen (Šveicarija)kultūros reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)Pietų amerikos reikalų komisijos [email protected]

Antanas Rasiulis (Rusija)[email protected]

Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos [email protected]

Aurelija Norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos [email protected]

Laima Apanavičienė (JAV)Švietimo reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Šiaurės amerikoskomisijos pirmininkė[email protected]

PLB biuro adresas: 213 West Lake shore DriveCary, iLL 60013 usa

PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212Lt-01109 vilniustel./faks. +37052396264El. p.: [email protected]; [email protected]/plbwww.plbe.org

PLB atstovė Lietuvojevida Bandis+370 52 396 [email protected]

PLB konfliktų sprendimo komitetas:vytautas Maciūnas (Jav),Marytė Šmitienė (vokietija),rūta Žilinskienė (kanada)

PLB kontrolės komisija:saulius kačiulis (italija),angelė nelsienė (Jav),aldona seghal (Švedija)

PLB iždininkasRamutis Pliū[email protected] Lakeview Dr. racine, Wi 53403 usa

PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593El. p. [email protected] Cardiff Drivesaugus, Ca 91350usa

PASAULIO LIETUVIų BENDRUOMENĖS(PLB) VALDYBA(2012–2015)

Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdomą projektą „Lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“

už žurnalo „Pasaulio lietuvis“ prenumeratą galima sumokėtiper „Paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia el. paš[email protected] parašyti laišką ir paprašyti sąskaitos apmokėjimui.

Pa

sau

lio

PPRENUMERATA METAMS:

LIETUVOJE – 17,38 Eur

ELEKTRONINĖ VERSIJA – 17,38 Eurportale: http://www.readadvice.comElektroninę žurnalo „Pasaulio lietuvis“ versiją galite užsiprenumeruoti pervesdami lėšas į sąskaitą Lietuvoje ir el. pašto adresu [email protected] atsiųsdami savo el. pašto adresą. tuomet jums bus atsiųstas kodas, kurį įvedę žurnalą galėsite skaityti savo kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekrane.Portale http://www.readadvice.com galite įsigyti ir atskirus žurnalo numerius. vieno kaina – 2,90 Eur / 3,56 usD.

EUROPOS VALSTYBĖSE paprasta prenumerata – 45 Eurgarbės prenumerata – 65 Eur užsakant į Lietuvą – 26 EurŽurnalą „Pasaulio lietuvis“ galite užsiprenumeruoti pervesdami lėšas į sąskaitą Lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu [email protected] adresą, kuriuo siųsti žurnalą.

Banko rekvizitai:Gavėjas: Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė Lietuvojesąskaitos nr. Lt76 7300 0101 2423 6579Bankas: aB „swedbank“Banko adresas: konstitucijos pr. 20a, 03502 vilniusBanko kodas 73000sWiFt kodas HaBaLt22

AUSTRALIJOJE paprasta prenumerata – 60 auDgarbės prenumerata – 93 auDužsakant į Lietuvą – 32 auDČekius siųsti adresu: Monika Čyplys511 Marion streetGeorges Hall 2198 nsW, australia

JAV, KANADOJE ir kituose pasaulio kraštuosepaprasta prenumerata – 63 usDgarbės prenumerata – 90 usDužsakant į Lietuvą – 36 usDČekius siųsti adresu: vytenis vilkas(„Pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350, usaEl. paštas: [email protected]

4 ko va s 2015

rEDaktorės ŽoDis

Neseniai praėjusi Vasario 16-oji ir šį mėnesį minima Kovo 11-oji – puikios progos kalbėti apie patriotiškumą. Todėl neatsitiktinai tarp šių valsty-binių švenčių atsigręžėme atgal į lapkritį Vilniuje vykusių Seimo ir PLB komisijos posėdžių diskusiją apie patriotiškumą – rubrikoje „Tema“ pristatome dviejų minėtos komisijos narių – parlamentaro Vytauto Juozapaičio ir Australijos lietuvio Henriko Antanaičio – nuomones.Turbūt negalima nesutikti, kad viena gražiausių patriotiškumo ir lietuvių vienybės apraiškų – dainų šventės, 2018 metais vyksiančiai jau pradėta ruoštis. Apie tai skaitykite organizatorių – Lietuvių liaudies kul-tūros centro – parengtame straipsnyje.

Apie tai, kas dar vienija lietuvius, publikaciją parengė Nomeda Rep-šytė iš portalo www.pasauliolietuvis.lt. Prisiminkite, kiek kartų su kitais tautiečiais draugėn suėję bulves skutote ir cepelinus virėte. Taip, taip – straipsnis apie cepelinus ir tradicijas.

Dalia Staponkutė „Įžvalgose“ šįkart susumuoja ir reflektuoja savo viešnagę pas Šveicarijos lietuvius, kur pristatė viena kūrybiškiausių praėjusiais metais išleistų lietuviškų knygų pripažintą savo esė rinktinę „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“.

Tęsdami užsienyje rašančių ir knygas leidžiančių lietuvių giją prista-tome Liną Ever ir jos pirmąjį romaną „Objektyve meilė“, pradėtą dar Vilniuje, o užbaigtą jau Berlyne. Beje, antrąjį romaną ji jau irgi pradėjo Berlyne, žiūrėsime, kur užbaigs.

Svetur apsigyvenę lietuviai kuria ne tik knygas, žinoma. Štai Ameriko-je gyvenanti rūbų dizainerė Vilma Marė pristato savo kūrybą Niujorko publikai. Ją apžiūrėjo ir aprašė Irena Nakienė-Valys. Beje, ji taip pat žvalgėsi po tarptautinę turizmo parodą Niujorke, kur buvo pristatyta ir Lietuva, ir iš ten ji savo įspūdžius aprašė.

Be minėtų, žurnalą bevartydami rasite ir kitų istorijų bei pasakojimų. O dabar sveikinu su Kovo 11-ąja, pamąstykime, ką galime duoti Lietuvai, ir duokime. Taip pat su šv. Velykomis, nuostabaus atgimimo švente!

Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ redaktorė DEIMANTė DOKŠAITė

Pasižvalgymas

2015 ko va s 5

rEMia sPauDos, raDiJo ir tELEviziJos rėMiMo FonDasLiEtuvoJE

Praėjusiame numeryje gvilde-nome lietuvių emigrantų šei-mų, susiduriančių su užsienio šalių, daugiausia Norvegijos ir

Jungtinės Karalystės, vaikų teisių ir socialinių tarnybų darbuotojais, problemas, bandėme suprasti, kas kalti – tėvai ar nežmoniškai besielgiančios tarnybos. Ir kaip tik „Pasaulio lietuvio“ vasario nume-riui pasirodžius, užvirė problemos dėl dar vienos lietuvių šeimos Nor-vegijoje ir aštuonmečio berniuko Gabrieliaus. Istorija labai skaudi ir sulaukė didelio atgarsio Lietuvoje.

Gabrieliaus ir jo mamos likimas, matyt, patraukė ir šalies Preziden-

tės Dalios Grybauskaitės dėmesį, todėl vasario 5 d. prezidentūroje ji susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos direktore Odeta Tarvydiene aptarti, kaip ginami užsienyje gyvenančių Lietuvos vaikų interesai.

Valstybės vadovė įpareigojo diplomatines atstovybes visoke-riopai padėti Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienio šalyse, spręsti dėl vaikų teisių gynimo

iškylančius klausimus. Vaikų tėvai turėtų gauti daugiau išsamios informacijos apie naują aplinką, į kurią patenka šeimos. Užsienio reikalų ministerija, ambasados, konsuliniai skyriai turėtų teik-ti jiems aktualią ir suprantamą informaciją apie teisinius ir kitus aspektus, su kuriais jie gali susi-durti kitose šalyse.

Po susitikimo spaudos konferen-cijoje žurnalistams L. Linkevičius teigė, kad informavo Preziden-tę, kas yra daroma, ir patvirtino išgirdęs aiškų D. Grybauskaitės nurodymą ginti Lietuvos piliečius, kur jie begyventų.

Lietuvos vaikų interesus reikia ginti visur

O. Tarvydienė, E. Žiobienė, L. Linkevičius ir D. Grybauskaitė

robe

rto Da

čkaus

nuotr

.

6 ko va s 2015

Praėjusiame „Pasaulio lietu-vio“ numeryje publikavome Nacionalinės Martyno Maž-vydo bibliotekos Lituanikos

skyriaus parengtą informaciją apie tai, kad JAV lietuvių bendruomenė paskyrė Dalią Cidzikaitę eiti JAV LB atstovės Lietuvoje pareigas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė kreipėsi į JAV LB pir-mininkę Sigitą Šimkuvienę, pra-šydama paaiškinti tokią neįprastą praktiką, kai vieno krašto LB

paskiria atstovą Lietuvoje. S. Šim-kuvienė atsakė, kad D. Cidzikaitės paskyrimas jokiu būdu nereiškia, jog Amerikos lietuviai yra nepaten-kinti PLB atstovybės ir PLB atstovės Lietuvoje Vidos Bandis darbu. Ji taip pat atsiprašė, kad D. Cidzikaitės pa-skyrimas imtas viešinti nepasitarus su PLB valdyba.

PLB valdyba šia proga norėtų patikinti, kad jei kažkam klaidin-gai kilo minčių, kad PLB atstovė Lietuvoje V. Bandis keičiama D. Cidzikaite, tai yra netiesa. PLB

Ministras sakė, kad pastaruoju metu diplomatinės atstovybės dar labiau sustiprino informacinę vei-klą, kad būtų galima lietuvius infor-muoti apie teisinę bazę ir niuansus, kurie egzistuoja užsienio šalyse.

„Akivaizdu, kad skirtumai yra tiek kultūriniai, tiek ir papročių prasme, ir teisiniai, kas svarbiausia. Išvykę Lietuvos piliečiai kartais susiduria su netikėtomis jiems problemomis. Noriu paraginti ir ne kartą tą jau esame sakę, kad veikti reikia teisi-niame lauke. Jokiu būdu negalima susigundyti įstatymų pažeidimais, nes tai tik dar labiau komplikuos situaciją ir jiems, ir visiems kitiems. Raginu kreiptis į ambasadą ir, kaip daugeliu atveju jau buvo, padėsime rasti advokatą, pakonsultuosime, kaip konkrečiu atveju elgtis“, – kal-bėjo L. Linkevičius.

Anot jo, per porą pastarųjų metų Lietuvos ambasada Norvegijoje susi-dūrė su trylika atvejų, kai iš lietuvių

atstovė Lietuvoje V. Bandis toliau tęsia savo veiklą, už kurią PLB val-dyba yra labai dėkinga. Ji kaip ir iki šiol atstovavo ir atstovaus visų 41 PLB krašto interesams Lietuvos valdžios institucijose, kultūri-niuose renginiuose, dirbs lobistinį darbą, bendraus su žiniasklaida, nevyriausybinėmis organizacijo-mis, akademine visuomene ir kt. PLB valdyba primena, kad V. Ban-dis dirba visuomeniniais pagrin-dais, o jos nenuilstama veikla dėl lietuvybės yra neįkainojama.

šeimų buvo atimti vaikai dėl netinka-mos jų priežiūros. Iš jų dešimt atvejų buvo išspręsti tėvų naudai ir vaikai buvo grąžinti į šeimas.

„Vaiko interesai yra svarbiausi. Raginčiau su pasitikėjimu žiūrėti į tą teisinę sistemą, kuri galioja Norve-gijoje. Norvegija yra demokratinė šalis, kurioje žmogaus teisės yra labai svarbios, o ypač svarbios yra vaiko teisės. Tiesiog yra skirtumai nuo mūsų standartų. Vykstant į šalį reikia žinoti įstatymus, reikia juos gerbti ir vykdyti“, – pabrėžė ministras. Jis taip pat informavo, kad Norvegija ketina prisijungti prie Hagos konvencijos, kas turėtų pa-lengvinti bendravimą tarp Lietuvos ir Norvegijos institucijų.

„Dažniausiai informacijos negauname dėl to, kad viskas, kas susiję su vaiko gyvenimu, yra kon-fidencialu. Todėl ir su Norvegijos institucijomis sunku bendrauti. Tačiau atrodo, kad tų kontaktų

dabar jau yra šiek tiek daugiau. Ir mes, kiek tik galėsime, visus juos iš-naudosime“, – vylėsi L. Linkevičius.

Jis taip pat akcentavo, kad lietuviai imigrantai Norvegijoje nėra traktuo-

Jav LB atstovė nepakeičia pLB atstovės LietuvoJe

„Vaiko interesai yra svarbiausi.Raginčiau su pasitikėjimu žiūrėti į tąteisinę sistemą, kuri galioja Norvegijoje. Norvegija yra demokratinė šalis, kurioje žmogaus teisės yra labai svarbios, o ypač svarbios yra vaiko teisės.“

jami išskirtinai, iš kitų šalių atvykę užsieniečiai irgi pakliūva į Norvegi-jos institucijų akiratį. Tačiau jis ap-gailestavo, kad po paskutinio įvykio, kai lietuvė motina bandė pagrobti savo pačios sūnų, paimtą Norvegijos tarnybų, ir išvežti į Lietuvą, dėmesys lietuvių šeimoms suintensyvės.

Užsienio reikalų ministro duomenimis, Norvegijoje gyvena apie 60 tūkst. lietuvių.

2015 ko va s 7

rEMia sPauDos, raDiJo ir tELEviziJos rėMiMo FonDasLiEtuvoJE

Tai – šventės, kuriomis didžiuo-jamės, kurias branginame ir kuriame visi drauge; šventės, vienijančios visos šalies žmo-

nes – dainininkus, šokėjus, instru-mentinės muzikos atlikėjus, liaudies meistrus, aktorius, kompozitorius, rašytojus, choreografus, dailininkus, režisierius, mėgėjus ir profesionalius menininkus, taip pat tūkstančius klausytojų ir žiūrovų. Lietuvos Dai-nų šventė yra renginys, kuriame kaip niekur kitur suveši, išsiskleidžia visos mūsų nacionalinės kultūros šakos. Kaip pasauliui reikšminga vertybė ji įtraukta į UNESCO Reprezentatyvų-jį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Atmintyje dar neišblėso praė-jusią vasarą į savo kraštą, tėviškę, šaknis atsigręžti kvietusios dainų šventės „Čia – mano namai“ idėjos, garsai ir spalvos, o jos rengėjai jau dabar pradeda ruoštis 2018 metų Dainų šventei, nes šiam svarbiau-siam ir didžiausiam šalies kultūros įvykiui parengti reikia ištisų ketve-rių metų. Lietuvos liaudies kultū-ros centras jau subėrė pirmąsias sėklas į būsimosios šventės lauką – išlukšteno, išgrynino prasminę ašį, aplink kurią turėtų suktis visos teminės atšakos, mintys, vaizdiniai, nuo kurios atsispyrus būtų kuria-mos atskirų renginių programos, kuri įsismelktų į kiekvieną mūsų

pradedame ruoštis 2018 metų dainų šventei

visuomenės narį ir padėtų iš tiesų išgyventi Lietuvos valstybės atkū-rimo 100-metį. Toji ašis – Lietuvos himnas, „Tautiška giesmė“, o jos eilutė „Vardan tos...“ suteikė vardą ir ateinančiai Dainų šventei.

Kitas svarbus šventės rengėjų žingsnis – Dainų, Šokių, Teatro dienų, Ansamblių vakaro ir Pučia-mųjų orkestrų koncerto programų scenarijų konkurso paskelbimas. Konkursas vyks keliais etapais. Pirmajam etapui konkurso dalyviai turės parengti glaustą, bet patrauklų, programos esmę, pagrindinę temą, idėją atskleidžiantį aprašą. Jį, tikintis gausesnio įvairių kūrybingų asmenų įsitraukimo, konkurso vertinimo komisijai reikės pateikti anonimiškai raštu. Į kitus etapus perėję konkurso dalyviai bus kviečiami pristatyti savo projektus ir pagrįsti sumanymus žodžiu, o tuomet, jei projektai bus to verti, įgis teisę toliau plėtoti scenari-jus. Išsamiau su konkurso sąlygomis galima susipažinti Lietuvos liaudies kultūros centro interneto svetainėje www.llkc.lt.

Šis konkursas – tai priemonė telkti įvairių meno šakų ir žanrų profesio-nalius Lietuvos menininkus, atrasti naujas kūrybines pajėgas ir kviesti prisidėti prie Dainų šventės kūrimo. Tačiau dar svarbiau, jog viena kitą papildydamos visos šventės progra-mos kalbėtų apie tai, kas stiprina mus kaip tautą ir valstybę – apie istorinę atmintį, kultūros tradicijas, tautiškumą ir pilietiškumą, atsako-mybę savo šaliai.

Lietuvos dainų šventės – viena gražiausių, įspūdingiausių ir didingiausių mūsų šalies tradicijų.

LLkC n

uotr.

8 ko va s 2015

rEMia sPauDos, raDiJo ir tELEviziJos rėMiMo FonDas tEMa

Tema „Patriotinis ugdymas ir tautos auklėjimas patrio-tiškumo dvasia“ tiek pa-čioje Lietuvoje, tiek mums,

gyvenantiems išeivijoje, yra svarbi. Lietuvos gyvastingumas, kaip lietuvių ir lietuviškos tautos, daugiausia priklausys nuo mūsų tautinio ir patriotinio suprati-mo. Žodžio patriotas reikšmė – „žmogus, mylintis savo tėvynę, atsidavęs savo tautai, pasiryžęs jai aukotis“. Patriotizmas kyla iš tau-tinės savimonės, kuri yra ugdoma šeimoje, per kultūrą (tai yra tokia kultūra, kuri mus išskiria iš kitų tautų kultūrų) ir ypač moky-kloje. Šia svarbia tema norėčiau padaryti trumpą įvadą iš istorinės perspektyvos.

Patriotiškumo dvasia lietuvių širdyse buvo gyva ir ryžtinga, ypač kai Lietuvai grėsė pavojus, kai Lietuva troško laisvės nuo pries-paudos. Tai matėme per 1830, 1863 metų sukilimus, iš knygnešių žygdarbių, kai lietuviai Amerikoje 1914 m. reikalavo Lietuvai auto-nomijos ir nuo 1916 m. – visiškos

nepriklausomybės. Prisiminki-me ir Lietuvos partizanus, kurie ryžtingai kovojo aukodami savo gyvybę.

Dar 1918 m. Lietuvos Nepriklau-somybės Akto signatarai aiškiai pareiškė, kad Lietuvos ateitis yra visų lietuvių rūpestis, nesvarbu, kur jie gyvena. Išskirtinai rei-kia paminėti Joną Basanavičių. 1905 m. gruodžio mėn. po Rusijos revoliucijos Vilniaus lietuvių komitetas, kuriam pirmininkavo daktaras J. Basanavičius, ėmėsi iniciatyvos sušaukti susirinkimą. Cituoju: „Visų, kurie prie lietuvys-tės prisipažįsta, kuriems yra svar-būs ir brangūs Lietuvos reikalai, atvykti Vilniun, į savo numylėtą tėvynę, tokioje svarbioje valando-je, nuo kurios gali priderėti visa mūsų tautos ateitis.“ Jo raginimu į šį susirinkimą į Vilnių atvyko ne tik iš dabartinės Lietuvos valsty-bės žemių, bet ir iš šalimai esančių etnografinių Lietuvos žemių, taip pat iš Latvijos, Lenkijos, Gudi-jos, Ukrainos ir tolimų Maskvos, Petrapilio ir Odesos miestų.

Lietuvos patriotas – misiJa (ne)įmanoma

Šįkart norime pakviesti „Pasaulio lietuvio“ skaitytojus pamąstyti patriotiškumo tema. Ją lapkritį vilniuje svarstė seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai. Pateikiame dviejų šios komisijos narių nuomones: Pasaulio lietuvių bendruomenei diskusijoje atstovavo australijos lietuvis Henrikas antanaitis, o parlamentarams – konservatorius vytautas Juozapaitis.

Henrikas Antanaitis

2015 ko va s 9

rEMia sPauDos, raDiJo ir tELEviziJos rėMiMo FonDastEMa

Iš plačios caro imperijos. Tada nebuvo nei lėktuvų, nei mašinų. Žmonės keliavo tik arklių veži-mais ir ribotais traukinių tinklais. Įsivaizduokime, koks didelis buvo jų pasiryžimas ir rūpinimasis Lie-tuvos ateitimi.

Susirinko apie 2 tūkst. atstovų. Šis susirinkimas buvo pavadintas Didžiuoju Vilniaus Seimu. Susirin-kusieji buvo tikri patriotai. Tiesa, lietuviškos patriotinės dvasios matėme per visą sovietų Lietuvos okupaciją. Lietuviai, gyvenę lais-vame pasaulyje, išeivijoje, nuolat iškeldavo į viešumą Lietuvos okupaciją politinėje ir kultūrinėje srityje. Šie žygiai buvo ypač ryškūs tarp Amerikos lietuvių. Mes Aus-tralijoje pirmą kartą susibūrėme visuose didžiuosiuose miestuose demonstruoti, kai Australijos val-džia paskelbė sovietų okupacijos Baltijos kraštų de jure pripažinimą, kuris netrukus buvo atšauktas iš-rinkus naują valdžią. Su glasnost ir perestroika pati Lietuva dar labiau išdrąsėjo ir ji buvo pirma iš TSRS respublikų, paskelbusi savo nepri-klausomybę Kovo 11-ąją. Buvo ir Sausio 13-oji, ir Baltijos kelias. Čia dalyvavo Lietuvos patriotai, čia buvo patriotizmo dvasios išraiška Lietuvoje ir išeivijoje.

Kodėl mes likome patriotai išeivijoje? Todėl, kad mūsų tėvai, seneliai vedė mus į savaitgalio lietuviškas mokyklas, šokome tautinius šokius, rengėme vaidi-nimus, įvairius suvažiavimus, su-sibūrimus. Visi jie buvo lietuviško kultūrinio atspalvio. Per lietuvių kalbą, kultūrą išlaikėme lietuvybę ir patriotinį jausmą Lietuvai, nors ir gyvenome toli nuo Lietuvos. Kas žino, gal vėl išeivių pagalba bus reikalinga ateityje šiame nepasto-viame politiniame pasaulyje. Ar ta dvasia dar gyva, ar pamažu blėsta su Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimu, su emigracija iš Lietu-vos, su globalizacija, su įstojimu į Europos Sąjungą, kur dėmesys atkreiptas į pilietiškumą, paliekant tautinius požiūrius neutralioje vietoje, ir kitais reiškiniais, kurie turi įtakos lietuvių kalbai, kultūrai ir mūsų tautiniam sąmoningumui?

Susirūpinimą patriotine dva-sia pareiškė ir Lietuvos vadovai. Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sako jaučiąs nuos-kaudą dėl patriotizmo trūkumo Lietuvoje: „Noriu išreikšti savo skausmą. Tai, kas buvo įžiebta, at-laikė sunkumus, kas iki šios dienos kelia mums pasididžiavimą. Jaučiu ir nuoskaudą, kadangi matau, kad gęsta tai, pradeda pritrūkti mums to patriotizmo.

Kalbėdamas apie patriotizmą, aš nejaučiu tos gaivališkos lietuviškos meilės pasireiškimo ir truputį trūks-ta tos dvasios, to pakilimo, to verži-mosi, kad štai lietuvybė tvirta eina tvirtu keliu į priekį. Štai mes turime aiškią Lietuvos viltį ir jos siekiame. Nors didžiuojamės pasisekimais, bet jie praeina tyloje. Pakelkime galvą aukščiau, didžiuokimės tuo.“ Taip kalbėjo Prezidentas.

tautinis ugdymas pradedamas nuo mokyklinio amžiaus. Įtaką turi šeima ir mokykla. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ko konkrečiai mokoma mokyklose šioje srityje.

Noriu atkreipti dėmesį tik į švie-timą mokyklose. Apie tai kalbėsiu ilgiau.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė Lietuvių kalbos ugdy-mo 2010–2014 m. strategiją. Šis 2010 m. dokumentas tikrai yra geras, išsamiai ir įžvalgiai pareng-tas. Cituosiu kai kuriuos paragra-fus. Tame dokumente rašoma: „Strategija numato, kad kiekvienas asmuo ne tik išmoksta lietuvių kalbą, pažįsta lietuvių kultūrą, bet, suvokdamas bei kurdamas lietuvių kalbą ir kultūrą kaip savą, stiprina savo tapatybę, savivertę, orumą. Mokykla puoselėja lietuvybę. Lietuvybė – lietuviškoji tapatybė ir kultūra, apimanti tautinį ir politinį sąmoningumą, kalbą ir kultūros tekstus, idėjas, vaizdinius ir vertybes. Lietuvių kalbos mokė-jimas, lietuvių kultūros ir istorijos išmanymas visuomenėje laikomas Lietuvos visuomenės tautinės ir politinės savimonės ir savivertės sąlyga šiuolaikiniame globaliame pasaulyje.“

Dokumentas toliau pabrėžia, kad per mažai dėmesio lituanistikos plėtrai skiria valstybės kultūros politika. Lietuvos valstybė iki šiol neturi kryptingos viešosios infor-macijos politikos, kuri stiprintų visuomenės tautinę ir pilietinę tapatybę, puoselėtų ir plėtotų lietu-vybę kaip tokios tapatybės pamatą.

Lietuvos viešojoje erdvėje vyrau-ja pokolonijinei kultūrai būdingos tendencijos: tautinė savinieka, menkavertiškumo ir nesavaran-kiškumo jausmas, nepasitikėjimas tautos kultūra ir jos kūrybinėmis galiomis. Sumenkusi tautinė savigarba, susilpnėjęs tapatybės,

„Nejaučiu tos gaivališkos lietuviškosmeilės pasireiškimo ir truputį trūkstatos dvasios, to pakilimo, to veržimosi,kad štai lietuvybė tvirta einatvirtu keliu į priekį.“

Tai, kas vyksta Ukrainoje, kelia susirūpinimą ir Lietuvoje. Žinias-klaida birželio 13 d. rašė, kad krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė: „Valstybės piliečių valia prie-šintis ir patiems ginti savo valstybę yra vienas iš stipriausių ginklų.“ Jis toliau kalbėjo, kad tai priklauso nuo žmonių pilietinio ir patriotinio ugdymo. Pilietinis ir patriotinis

10 ko va s 2015

vertės ir svarbos jausmas lemia, kad Lietuvos piliečiams lietuvybės vertybėms tenka antrinis margi-nalinis vaidmuo. Mes negimstame turėdami patriotiškumo dvasią. Patriotiškumas turi būti ugdomas pirmiau šeimos, tada mokyklos ir įvairių kitų institucijų. Mokyklos reikšmę tautiniam ir patriotiniam ugdymui gražiai išaiškina docentė Irena Čepienė, kuri rašo: „Patrio-tizmas, tėvynės meilė prasideda nuo asmens tapatumo suvokimo. Vaiko patriotiniai jausmai pradeda formuotis gimtoje sociokultūri-nėje ir gamtinėje aplinkoje, kai jis ima suvokti savąją tapatybę, ją identifikuoja su šeima, vietos bendruomene, palaipsniui per gimtąją kalbą, tautos istorinę pa-tirtį, etninės kultūros ir tradicijos savitumą kitų kultūros kontekste žmogus plečia savąją tapatumo patirtį, identifikuodamasis su tautine bendruomene, tėvyne. Tokiu būdu asmens ugdymo proceso metu susidaro prielaidos formuotis jo tautinei savimonei, kuri konstruoja, palaiko, tvirtina jo tautinę tapatybę.“ Šis ugdymo procesas ypač mokykloje turi svar-bų vaidmenį patriotizmui ugdyti ir jam suvokti.

Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. balandžio 12 d. patvirti-no Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą. Ši programa yra labai svarbi švietimo sistemai dėl tautinio sąmonin-gumo, patriotiškumo ugdymo. Perskaičius šią etnokultūrinio ugdymo programą, skirtą moky-kloms, nors joje nėra minimas patriotinis auklėjimas, tačiau yra minimas pilietiškumas, matyti aiš-kių užuominų apie tautinės savi-monės gilesnį supratimą ir asmens įsisąmoninimą, ten yra išvada, kad viskas turėtų daryti įtaką tautos auklėjimui patriotiškumo dvasia.

Pateiksiu porą ištraukų iš to doku-mento: „Etnokultūrinis ugdymas prioritetiniu pripažintas įvairiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuo-se. Lietuvos Respublikos naciona-linio saugumo pagrindų įstatymas nustato, kad vidaus politika turi remtis tautinės savimonės ugdy-mu, valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, kultūros savitumo ir papročių, kultūros paveldo išsaugojimą, švietimo sistema turi ugdyti tauti-nį sąmoningumą, pagarbą kitoms

įstatymas (2011 m.), ten teigiama, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla padeda mokiniams pasi-rengti gyvenimui ir būti aktyviais politinės bendruomenės nariais, siekia sudaryti sąlygas išugdyti kiekvienam asmeniui būtinas ver-tybines orientacijas, leidžiančias tapti patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, perteikti jam tautinės ir etninės kultūros pagrindus, laiduoti sąlygas brandžiai tautinei savimonei, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą.

Tačiau kas dabar atsitinka? Nuo 2014 m. matyti dideli pokyčiai, susiję su Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiais planais. Nei Švietimo ir mokslo ministe-rijos 2014–2016 m. strateginiame plane, nei 2015–2017 m. strategi-nio plano projekte, parengtame 2014 m. birželio mėnesį, – niekur neminima lietuvių kalbos svarba, patriotinis ugdymas, tautinis auklėjimas, tautinis tapatumas, lietuvybė ir taip toliau, kurie buvo minimi ankstesniuose doku-mentuose ir Švietimo ir mokslo ministerijos programose. Tačiau reikia paminėti, kad pilietiš-kumas yra minimas naujuose dokumentuose. 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos progra-ma buvo patvirtinta 2012 m. lapkričio mėnesį. Programos prioritetas – stiprinti Lietuvos tapatybę, pilietiškumą, lyderystę, bendradarbiavimą ir atsakomy-bę už save, valstybę, gamtinę ir kultūrinę aplinką. Man nelabai aišku, ką reiškia sąvoka „Lietuvos tapatybė“. Ne „lietuvių tapaty-bė“, bet „Lietuvos tapatybė“. Čia neminima „lietuvių tapatybė“ ar „lietuvių tautos tapatybė“, nežinau kodėl. Šio dokumento, programos, vienas iš tikslų – sti-printi tapatybę, pilietiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą.

Man nelabai aišku, ką reiškia sąvoka„Lietuvos tapatybė“. Ne „lietuviųtapatybė“, bet „Lietuvos tapatybė“.

tautoms. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės glo-bos pagrindų įstatymas nurodo vieną iš pagrindinių etninės kul-tūros valstybinės globos uždavi-nių – ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę integruo-jant etninę kultūrą į švietimo sistemą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato, kad vienas iš švietimo tikslų yra per-teikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei formuotis, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą“. Čia viskas labai idealiai skamba. Tik viena problema: ši programa nėra privaloma. Tad kyla klausimų: ar pagal šią programą yra akty-viai mokoma mokyklose? Kiek pasirenka šią programą? Kiek mokinių pagal ją mokosi? Ar yra koks įvertinimas šios programos laimėjimų? Ar ji jau yra numirusi? Gal Švietimo ir mokslo ministeri-ja galėtų į tai atsakyti?

Pilietiškumo ugdymo svarbą pabrėžia ir Lietuvos švietimo

2015 ko va s 11

Rašoma, kad menksta nacionali-nės tapatybės reikšmė, telkianti bendriems tikslams. Pirmą kartą matau žodžius „nacionalinė ta-patybė“. Kyla selektyvus santykis su Lietuvos istorija ir kultūra, sil-pnai išreikšta Lietuvos gyventojų ir užsienyje gyvenančių lietuvių kultūrinė, politinė tapatybė, trūksta tapatybės ir pilietiškumo raiškos formų ir būdų.

Uždavinys – stiprinti ir plėtoti Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės užsienio gyventojų tapatybę glo-balizacijos sąlygomis. Čia siekia-ma stiprinti visų gyventojų (net ir pabrėžta – nesvarbu, kokios tau-tybės) ir užsienyje gyvenančių lie-tuvių ryšius su Lietuvos valstybe, taip pat siekiama stiprinti Lietu-vos piliečių ir užsienyje gyvenan-čių lietuvių bendrą tapatybę, grįs-tą visuomenine Lietuvos istorijos ir kultūros atmintimi. Man irgi nelabai aišku, ką norima pasakyti žodžiais „kultūros atmintis“. Kai skaitau, čia skamba, kad Lietuvos istorija ir kultūra mirusi ir jas mes turime prisiminti, kokios jos kadaise buvusios, kad pačios sa-vaime nei ta Lietuvos istorija, nei ta kultūra neturi didesnės vertės ar reikšmės. Šioje 2014–2020 m. programoje niekada neminimas tautinis ar patriotinis ugdymas, patriotizmas, patriotiškumo dvasia, tautinė tapatybė, tautinis identitetas, niekur nėra užuomi-nos apie pasididžiavimą lietuvybe, niekur nerandame žodžių, kad mokykla puoselėja lietuvybę, kas buvo ankstesniuose doku-mentuose. Ar sąmoningai, ar per klaidą praleisti tie terminai, kurie buvo anksčiau vartojami oficia-liuose valstybiniuose dokumen-tuose, ar bandoma būti politiškai korektiškais?

Net perskaičius dokumentą, Lietuvos pažangos strategiją

„Lietuva 2030“, kuri rodo vals-tybės viziją ir raidos prioritetus bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 m., šios strategijos misija – Lietuvai tapti modernia, atvira, pasaulyje puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi – kas yra tas nacionalinis tapatumas, nelabai išaiškinta. Strategija ir vizija šiame dokumente pagrįsta globalizacijos pagrindu. Niekur neminimas tautinis sąmoningu-mas, patriotizmas, tautinė tapa-tybė ir taip toliau. Įdomu, kad kai Seime buvo balsuojama dėl šios strategijos, už ją balsavo 57, prieš – 3, susilaikė 28. Išvadas pa-tys galime padaryti. Prisiminkime šios temos pavadinimą „Patrioti-nis ugdymas ir tautos auklėjimas patriotiškumo dvasia“. Tie žodžiai nuo 2014 m. neatsispindi nė vie-noje strategijoje. Politikos eksper-tai pastebi tokius prieštaravimus, lietuvių tauta, kurdama valstybę ir konstruodama savo tapatumą, rėmėsi tautiniu identitetu. Tauta sukūrė demokratinę valstybę, tačiau prieš mus atsivėrus visam pasauliui, norime demokratijos be tautos. Keliame kosmopolitiz-mo idėjas, bet kas, jei ne tauta, kuria valstybę? Toliau, prisimin-kime, kad 1918 metų Nepriklau-somybės Akto signatarai galutinai kūrė tautinę valstybę.

Skaitant įvairius šiuolaikinius Vyriausybės dokumentus, jaučia-mas lyg ir mėginimas sutapatinti pilietinį auklėjimą su tautiniu auklėjimu, nors tos sąvokos yra skirtingos. Atrodo, kad mėginama tą tautiškumą įtraukti po pilie-tiškumo sąvoka arba apskritai neminėti žodžių „tauta“, „tautinis“, „tautiškumas“.

Turime savęs paklausti, ar pats mūsų pagrindas yra tautinė valsty-bė ar pilietinė valstybė? Man kelia rūpestį, kokia linkme eina Lietuva.


Faktas, kad mes šiandien posė-džiaujame nepriklausomoje demokratinėje respublikoje, sukurtoje tautos, simbolizuo-

ja, kad nėra taip jau viskas tamsu ir blogai, kaip buvo gerbiamojo prelegento H. Antanaičio pateikta. Nors aš pripažįstu, kad iš tiesų klaidų yra padaryta nemažai. Są-moningos jos ar ne – kitas klau-simas. Galbūt yra čia ir trečiosios jėgos prisidėta, ir ačiū Dievui, kad pagaliau geopolitiniame kontekste iškilusios problemos Lietuvoje yra diskutuojamos itin atvirai. Mes, jau pamiršę diplomatines vingrybes, įvardijame savo valstybės nedrau-

Vytautas Juozapaitis

nuotr

. iš as

menin

io arch

yvo

12 ko va s 2015

Nuo nacionalinės tapatybės išraiškos iki nacionalistinių apraiškų yra vienas žingsnis, kaip rodo pavyzdys mūsų kaimyninės valstybės, kuri šiandien savo tautinę savimonę, savo tautiškumą iškelia virš kitų pasaulio valstybių.

gus, kurie patys tai deklaruoja, nes Lietuva yra pasiruošusi draugauti ir bendradarbiauti absoliučiai su vi-somis pasaulio valstybėmis, ypač su kaimynėmis. Bet kai patys kaimynai deklaruoja mus kaip priešus, mums lieka tik gintis.

Kas bendro tarp mano tų pasa-kytų faktų ir šios dienos temos? Aš manau, kad yra tiesioginis ryšys. Nes dėl viso to, ką mes šiandien diskutuojame ir kokias keliame problemas, ir bandome muštis sau į krūtinę, kad mes nepakankamai esame patriotiški, vis dėlto didžiąją kaltės dalį turėtų prisiimti toji valstybė, kuri šiandien perima vi-sas sovietinio bolševizmo sugertos blogio imperijos juridinį statusą, turiu omeny Sovietų Sąjungos juridinių teisių tęsėją. Būtent toji valstybė pažemino ir okupavo mus, 50 metų trynė mūsų protų, jeigu mes kalbame XXI a. termi-nais, failus, mėgindama sugriauti tapatumo jausmą, mėgindama ištrinti tautiškumo sampratą, ir jiems tai pavyko. Pavyko didžią-ja dalimi todėl, kad po 25 metų nepriklausomos mūsų Lietuvos valstybės mes vis dar aiškinamės, kodėl gi mes esame tokie.

Kita vertus, turėtume vis dėlto apsispręsti, ar mes kalbame apie patriotizmą kaip lojalumo vals-tybei išraišką, kuo aš esu visiškai tikras, ar vis dėlto nacionalinę tapatybę? Nes nuo nacionalinės tapatybės išraiškos iki nacionalis-tinių apraiškų yra vienas žingsnis, kaip rodo pavyzdys mūsų kaimy-ninės valstybės, kuri šiandien savo tautinę savimonę, savo tautiškumą iškelia virš kitų pasaulio valstybių, jų nacionalinė politika ir yra grįsta būtent šia teorija, kad tik jų tauta yra aukščiau už visą pasaulį, ir tik jie gali nuspręsti kitų tautų likimą.

Tie, kas domisi istorija, turbūt atpažįsta refleksiją 1933–1945 m.

hitlerinės politikos. Tai yra pati paprasčiausia klasikinė, fašistinė demagoginė politika ir leksika. Ir šiandien toji valstybė, kitaip nei hitlerinė Vokietija, neatgailauja padariusi savo nusikaltimus prieš žmoniją, o dar toliau eskaluoja būtent tą pačią politiką, visų pir-ma okupuodama jau netgi ne viso pasaulio žmonių, bet savo piliečių protus, įjungdama propagandinę mašiną, kultūrinę ir informacinę erdvę būtent šiai temai plėtoti ir žmonių, gyvenančių toje informa-cinėje erdvėje, protams sujaukti.

Noriu priminti, kad mes visus tuos 25 metus taip pat gyvename toje pačioje informacinėje erdvėje. Taip, mes atsitvėrėme siena, sau-gome teritoriją, esame Europos Sąjungoje, bet nei kibernetine er-dve, nei oru ar kuriais nors kitais

kanalais ateinanti informacija nėra blokuojama. Keisčiausia, kai mė-ginimai pasipriešinti šiai invazijai yra blokuojami ne kur nors kitur, bet pačiame Seime, t. y. Tautos atstovybėje: Prezidentė teikia pataisas ir didžioji dauguma Seimo atmeta tas pataisas netgi neleisda-ma svarstyti jų, ką jau kalbėti apie priėmimą.

Vėlgi susiejus tuos faktus peršasi išvados, kurios turbūt nėra labai optimistinės. Aš nenorėčiau būti blogu pranašu arba kaip nors kurti sąmokslo teorijų ar įžeidinėti kolegų, kaip nors sakyti, kad vieni yra daugiau patriotai negu kiti. Tik kiekvienas žmogus nuspren-

džia, kiek jis yra patriotas. Jeigu patriotas myli savo tėvynę, o žodis patriotas kilęs iš žodžio patria, o patria yra tėvynė, tai paprastai patriotai yra savo tėvynės piliečiai, nepaisant jų nacionalinės tapaty-bės ir tautybės, jeigu jie išpažįsta tos tėvynės įstatymus ir gerbia jos tradicijas. Taigi čia taip pat aš siūlyčiau labai subtiliai galbūt nepriešinti ir Lietuvoje gyvenan-čių tautų, kurios save identifi-kuoja taip pat kaip lietuvius, bet lietuvius nebūtinai kaip tautos atstovus, o kaip Lietuvos piliečius.

Visa tai, ką aš pasakiau dabar, buvo inspiruota garbaus prele-gento. Tai buvo įžanga į tai, ką aš buvau parengęs šiandien sakyti.

„Ar tikrai kiekvienas lietuvis yra tikras lietuvis?“ Gal šios min-tys iš šalies pasirodys, švelniai tariant, keistos, tačiau sunku rasti tinkamesnius žodžius, kai tenka įrodinėti savaime suprantamas aksiomas ar dėsnius, kurie dėl mūsų vertinimo niekada nepasi-keis, o štai mūsų tautos ir kartu jos pagrindu sukurtos valstybės likimas tiesiogiai priklausys nuo lietuvių valios ir gebėjimo suvokti amžinųjų vertybių svarbą.

Kaip ir gyvybiškai svarbu paga-liau suprasti, kad Lietuva – tai ne muziejus, kuriame, viena vertus, kieno nors nurodymu veikia bedvasiai eksponatai, o kita da-lis – pasyvūs žiūrovai, nuobodžiai laukiantys ekskursijos pabaigos ir smagios nemokamos atrakcijos. Lietuva – tai gyvas organizmas, sudarytas iš 3 mln. ląstelių, kurių kiekvienos atskyrimas nuo kūno artina jos fizinę pabaigą. Bet už fizinį pavojų kur kas pavojinges-nis yra dvasinis degradavimas, pasireiškiantis ne tik fiziologinių poreikių padiktuotų interesų tenkinimu, bet ir pagreitį įgau-nančiomis varžytuvėmis mėgi-

2015 ko va s 13


Išties būti lietuviu – be protosunki misija, bet dar sunkesnė –būti tikru lietuviu, nes norintjuo būti pirmiausia reikia būtitiesiog žmogumi.

nant nustatyti, ar tikrai kiekvie-nas lietuvis yra tikras lietuvis. O labiausiai baugina tai, kad vis dažniau lietuviškai kalbantys ir rašantys, nebūtinai savo namais, t. y. Lietuva, rūpinasi, nors sakosi esą tikri lietuviai.

Tad ar mokėjimas kalbėti lietuviškai, o ir lietuviškos pa-vardės turėjimas užtikrina to asmens lietuvybės turinį? Tad pirmiausia turėtume sutarti, kas yra tas lietuvybės turinys? Ar tai tik suteikiama privilegija ir teisių rinkinys naudotis lietuvių sukur-tos tautinės valstybės teikiamomis lengvatomis ir malonumais, o gal vis dėlto tai yra alinantis ir retsy-kiais nepakeliamas, bet savano-riškas darbas, kuris tikrų lietuvių dar vadinamas pareiga. Pareiga rūpintis ar pasirūpinti visais – ti-krais ir netikrais lietuviais, kurie yra vienodai verti būti aprūpinti jau vien dėl tos priežasties, kad visi jie yra žmonės, mūsų žmo-nės. Aprūpinti visų pirma meile, pagarba, paprasčiausiu dėmesiu, kad jaustųsi tie tikri ir netikri lietuviai reikalingi, ir ne tik sau, bet ir šalia esantiems. O tuomet, žiūrėk, ir tiems iki šiol buvusiems netikriems rasis noras ir būtinybė tapti tikrais – tikrais draugais, tikrais sutuoktiniais, tikrais tėvais, tikrais vaikais, tikrais broliais ir sesėmis, tikrais piliečiais, pagaliau tikrais žmonėmis, kuriems svarbu yra visa, kas iš tiesų yra tikra.

O tikra visų pirma yra tai, ką mums paliko tikri lietuviai, girdę savo žirgus prie Juodosios jūros, tautos didžiavyriai, drįsę paskelb-ti Lietuvą nepriklausoma nuo carinės priespaudos, savanoriai, už tėvynę padėję savo galvas ir atgulę Berznyko ir Radviliškio ka-pinėse, kilniadvasiai ir bebaimiai Lietuvos partizanai, pasirinkę verčiau mirti nelygioje kovoje nei

vergystę okupantams. Ir nebūtinai tų tikrų lietuvių pavardės ir vardai buvo lietuviški, bet juos galėjai atpažinti iš tikros meilės Lietu-vai, kuri, nepaisant svetimšalių ir savų prievartautojų niekinimo ir žeminimo, kilo iš pelenų ir kraujo su viltimi išlikti tol, kol gyvas bus bent vienas lietuvis. Tikras lietuvis. Tas, kuris visų pirma galvoja ne apie riebią dešrą ar parsiduoda dėl pigesnės degti-nės jo tėvus ir senelius žudžiusių žmogėdrų palikuonims, o tiki savo

sukurta Lietuvos valstybe, kurią gerbti ir saugoti yra ne laisvalai-kio pramoga, kurios lyjant lietui gali atsisakyti, o sunki, neretai nepalanki, bet itin garbinga pa-reiga. Lygiai tokia pat, kuri saisto kiekvieną šeimynykštį, išaugintą savo vaikus mylinčių tėvų, kuriais pasirūpinti jų senatvėje privalo kiekvienas tikras žmogus. Pasirū-pinti nusenusiais tėvais ar palie-gusiais šeimos nariais, nepaisant jų pasikeitusios išvaizdos ar ne visada rišlaus žodžio. Arba parei-ga pasirūpinti dar nepajėgiančiais apsiginti nuo pavojų savo vaikais ar nebūti abejingiems smurto akivaizdoje ir ištiesti pagalbos ranką silpnesniems kaimynystėje gyvenantiems.

Dažnas pasakys, kad visa tai yra savaime suprantama, ir bent jau viešai pripažins tai darąs ir be kito paraginimo, nes tai juk jo tėvai, broliai, sesės, giminės. O kaipgi nepasirūpinsi saviškiais? Būtų negarbinga. Bet ar tikrai kiekvie-

nas pripažins, kad ta pati garbės sąvoka taikytina ir šalia esančių ar kitų, gal visai net nepažįstamų, bet tokios pat pagalbos laukiančių tautiečių atžvilgiu, tikrų tautiečių, dėl įvairiausių aplinkybių prara-dusių ar netekusių artimųjų, bet lygiai taip pat trokštančių meilės ir besiilginčių atjautos?

O kiek mūsų atras savyje stiprybės visą šį rūpestį ir meilę neatlygintinai dovanoti Lietuvai? Ne tik iškilmingų fasadinių šven-čių progomis, o tiesiog kasdien? Net ir tuomet, kai skauda ar kai jauti sunkiai pakeliamą skriaudą, kuomet norisi į viską spjauti ir visus pasiųsti po velnių, nes jie yra kitokie, netikri, nes jais reikia rūpintis, o jie neteikia naudos, kurios negali pamatuoti piniginės storiu ar skerdienos kilogramais. Kai supranti, kad tai padaręs nu-vilsi tuos, kurie tiki ir tikisi, kad tų tikrų lietuvių, savo gyvenimus ir likimus sudeginusių ant Lietu-vos aukuro, dvasia yra amžina ir nemirtinga.

Išties būti lietuviu – be proto sunki misija, bet dar sunkesnė – būti tikru lietuviu, nes norint juo būti pirmiausia reikia būti tiesiog žmogumi. Ar sunku būti žmogumi? Jeigu pareigą būti tokiu prisiimi ne kaip prievolę ir naštą, o kaip įvertinimą ir pripažinimą, – tikrai ne. Ar kiekvienas lietuvis gali būti tikru lietuviu? Tikrai taip, jeigu žodžiai „Dievas“, „garbė“ ir „tėvynė“, talpinantys savyje visą žmogiškąją esmę, taps neat-siejama jo ir jo vaikų kasdienio mąstymo ir gyvenimo dalimi. Štai apie tai ir kalbėkime nuolatos ir visada su visais, ypač su jaunais ir lengvai palenkiamais. Tik patikės jie mumis tuomet, kai mes patys gyvenimu ir veiksmais liudysime, kad ne save tėvynėje, o tėvynę savyje mylime.

14 ko va s 2015

Jei mūsų šalys, kalbos ir kultūros negali būti lygios, įsiklausykime į skirtumus, susimąstydami apie kiekvieną iš jų giliau ir

stebėdami, kaip jie atveria mūsų skir-tingų gyvensenų esmę... Šveicarija – galbūt „skirtingiausia“ iš skirtingų Europos šalių, ne tiktai savo įstabiais gamtovaizdžiais su pusnių nutūptais kalnynais, jų raižiniais su ūkanotais ežerynais, uolomis apjuostais slėniais ir žiemos sniegu nuklotais vynuo-gynais. Šveicarija trumpam atsivėrė

man kaip neregėtai turtinga istorinės atminties kolekcija, priglobusi neįkai-nojamas sustingdyto laiko miniatiū-ras. Deimantais išdabinti muziejinių laikrodžių originalai ir kopijos, dėl kurių sakoma „tikslus kaip šveicariš-kas laikrodis“, privačios meno šedevrų galerijos, vadinamos „fondais“, pra-bangūs, nuolat atnaujinami statiniai, kokteilių barai su originaliais Picasso paveikslais ant kelias meno epochas menančių sienų. Durys, tos sun-kios monolitinės šveicariškos durys,

uždarančios nuo išorinio pasaulio bet kokį gyvenimo šurmulį, tačiau atsive-riančios lengvai it sparno plunksna, paklususi mažiausiam kūno jude-siui. Atrodo paprastas, automatinis atsivėrimas, tačiau lengviausiai juo naudojasi vietiniai šveicarai, tučtuo-jau atpažįstantys tave kaip atvykėlę, nežinančią, kad reikia mostelti ten, kur durų šviesos akutė pastebi tave ir nužvelgusi liepia durims atsidary-ti... Tokia neišmanėlės patirtis mane ištiko traukinyje „Ciurichas–Ženeva“,

ĮŽvaLGos

ŠveicariŠkos kolekciJosD a l i a S t a P o n k u t ė

Šveicarijos lietuvių bendruomeneiPo knygos „Iš dviejų renkuosi trečią“ [„Apostrofa“, 2014] pristatymo Ciuriche, 2015 m. sausio 24 d.

2015 ko va s 15

sugautai tarp automatinių vagono durų. Daug keliauju, pagalvojau, bet ne viską žinau apie kelionės priemo-nes ir prasilenkiu su jų naujovėmis. Man įsiminė ta paprasta traukinio detalė, liudijanti, jog per civilizuotą pasaulį važiuoti būna ne mažiau keblu nei atokia dykviete. Dykvietėje itin svarbūs žmogiški keliautojo instinktai, o civilizuotame pasaulyje – robotiniai įgūdžiai, įsigėrę į mus dėl apgalvotos, pasvertos ir suplanuotos kasdienybės, diktuojančios paprastus judesius it prisukamai lėlei. „Šveicarijos buitis tokia, kad smegenys ilsisi, – juokauja Ciuricho lietuviai. – Net katinai čia seniai pelių nebegaudo. O kam?“

Kodėl, pradėjusi kalbėti apie Švei-cariją, staiga stabteliu ties jos tarpine, tranzitine erdve, tokia kaip traukinys? Tarpinės erdvės dažnai būna neapi-brėžtos, išplaukusios, belaikės, kiek chaotiškos, tačiau šveicarai netgi jas sutramdė sekundės tikslumu. Tur-būt niekur kitur pasaulyje traukinys neatvažiuos taip sharp ir tokiu ne-įprastu valandų ir minučių deriniu kaip dvylika valandų ir trisdešimt dvi minutės. Argi ne trikdantis tvarkaraš-

tis, ypač svečiui iš tokios šalies kaip Graikija, kur mažiausias laiko vienetas dažniausiai yra valanda, o minutės apskritai neegzistuoja? Šveicarija išmoko tave galvoti apie laiką kaip skaičius, ir netrukus įmontuoji galvoje laiko skaičiuoklę, suvokdama, jog pirmiausia ji matuoja laiką kaip vertę, kaip kiekvienos akimirkos turinį ir ko-kybę... Apie tranzitą prabilau ir todėl, kad savaitė, prabėgusi Šveicarijoje, buvo mano kaip rašytojos, rašančios lietuviškai, laikas, trumpas lietuvių bendruomenės svečio laikas, padėjęs man iš naujo pažvelgti į savo, kaip ra-šančio žmogaus, minčių trajektorijas ir pasirinktus maršrutus. Kai keliauji kaip rašytoja, ne kaip verslininkė, tai ir maršrutai virsta rašytojiškais... Jie šįkart buvo lietuviški, lietuviškai

kalbančio, Šveicarijos lietuvius kalbi-nančio žmogaus maršrutai. Kalbėdami lietuviškai, mes atveriame sau pasaulį kaip lietuviai, mes patraukiame arba atstumiame kitų dėmesį kaip lietuviai, kaip lietuvių kalbos garsų ir melodijos virtuozai, kaip keistuoliai ar nevalingi įsibrovėliai, patraukę ir nustebinę švei-carus prie gretimo staliuko ištaiginga-me bare. „Kronenhalle baras Ciuriche… Nuo 1965-ųjų – visokiausių svarbių susitikimų vieta, apgaubta pasakojimų ir legendų. Ant sienų čia kabo Picasso, Chagall‘o, Braque, Miro originalai. Lempos ir marmuro staliukai – švei-carų skulptoriaus Diego Giacometti (jų yra keli, čia – Diego). Suolai – iš saffi arba marokietiškos odos (minkšta ožkos oda). Šios odos pavadinimas kildinamas iš Safi miesto Maroke.

ĮŽvaLGos

Kalbėdami lietuviškai, mes atveriame sau pasaulį kaip lietuviai, mes patraukiame arba atstumiame kitų dėmesį kaip lietuviai, kaip lietuvių kalbos garsų ir melodijos virtuozai, kaip keistuoliai ar nevalingi įsibrovėliai, patraukę ir nustebinę šveicarus prie gretimo staliuko ištaigingame bare.

Parketas angliškas. Dalis sienų ir lubų iš machagoni medžio… Nuo 1965-ųjų beveik niekas nepasikeitę“, – pasako-ja, beria mano pašnekovai, vietiniai lietuviai, ir man dingteli, kad jie jau mąsto kaip šveicarai – nuosekliai: tikslios paviršių detalės, datos, kilmė, jų tarpusavio ryšio pastebėjimas.

Savaitės vizitas – labai nepalankus nei pažinti, nei susipažinti su šalies gyvenimo detalėmis. Tai – atsakomy-bės nereikalaujantis skrajūno laikas. Įspūdžio, efekto, žavesio, akimirkų spindesio ir paradokso laikas. Kitaip tariant, jis – negailestingai trumpas ir apgaulingas, nors ir siūlo pagalvoti apie laiko miniatiūros vertę. Gal todėl net trumpiausias tarpsnis Šveicarijoje atrodo daiktiškas, vertas dėmesio – „brangenybinis“. Tai ne tik dėl to, Dal

ios st

apon

kutės

ir ilo

nos k

atkien

ės nu

otr.

Su Šveicarijos lietuviais

16 ko va s 2015

kad jį matuojantys Ženevos muziejų laikrodžiai yra dekoruoti auksinėmis rodyklėmis ir kruopelytės dydžio gegute su permatomo auksinio tinklo sparneliais, kadais iššaunančiais iš kišeninio grafo laikrodžio sulig kiekviena valanda. Visa nuo Ciuri-cho iki Ženevos primena laiko vertę, įprasminto laiko kolekciją... Netgi žmogiški santykiai. Vieną vakarą, bendraudama su šveicarais, kažkodėl paliečiau savo atmintyje Susan Sontag veikalą „Ugnikalnio mylėtojas“... Gal dėl to, kad ant stalo stilingame bute, kuriame svečiavausi, gulėjo Sontag knyga vokiečių kalba. Sontag yra su-kūrusi tokį terminą kaip „seksualiniai tremtiniai“, persikėlę į neprieinamą, pagalvojau, asmeninio gyvenimo taigą. Taigos paslaptys žinomos tik pačiam tremtiniui, kurio neeilinių išgyvenimų patirtis atveria daug netikėtų galimybių ir visados leidžia norėti kitokio gyvenimo, aistringai siekti kažko kito, pilnai šito nevaldant ir nesisavinant. Kadaise, jei norėjai pagirti moterį, neišvengiamai reikėjo pavadinti ją angelu arba šventąja... Man pasirodė, kad šiandien panašiai su jomis elgiamasi Šveicarijoje – priei-nama prie jų labai subtiliai ir iš tolo.

Idealus artumas ir žmogiško san-tykio, polinkio ar aistros išbaigtumas būtų iliuzinis tikslas. Jo nereikia norė-ti. Jei ir toliau išvedžiosiu, kad vienas ryškiausių Šveicarijos bruožų – kolek-cionieriaus aistra grožiui, tai pastebė-siu, jog išbaigta kolekcija, pilna kokių nors vertybių, yra ne tas „pilnumas“, kurio šveicarai trokšta. Tai, kas pilna, yra nebegyva ir neturi ateities. Turė-dami kažką išbaigta, nustojame tai mylėti: užeina noras viską parduoti, išdovanoti ir leistis į naujus nuoty-kius. Turėti kažką pilnai ir išbaigtai neįdomu. Tai – ne kolekcio nieriaus aistra. Didžiosios kolekcijos būna ne tiek išbaigtos, kiek gausios ir kupinos istorijos. Man pasisekė, kad Ciuriche susipažinau su profesoriais Andre ir

Henriku, įstabia menininke Nives, kurios vardas reiškia „sniegą“... Tai žmonės, kurių gyvenimuose, jų aka-deminėje ir meninėje veikloje, atvirai pripažįstamas nepilnumas, neišbaig-tumas ir net pozityvus negatyvumas. Nerimastingas troškimas daryti tai, ko nedaro kiti, sukurti kažką neįprasta. Štai Andre dėsto būsimiems advoka-tams neeilinių istorinių teismų – Jė-zaus Kristaus, Julijaus Cezario laikų ir

Tokios sampratos kaip kolekcio-nieriaus ištikimybė vienai sričiai, kaip kolekcionierius-monogamas, nepastebėjau. Gal dėl to ir Šveicarija yra tarsi ištekėjusi už kelių kantonų ir kultūrų, kurių kiekviena siekia šedevrų kolekcijos tam, kad pasididžiuotų prieš kitą. Kitoniškumo geismas – nelen-gvas pojūtis. Jis visados nori daugiau. Virpulys, kuris persmelkia, išvydus tai, ką nori turėti: nieko nesakai, nes

Tai, kas pilna, yra nebegyva ir neturi ateities. Turėdami kažką išbaigta, nustojame tai mylėti: užeina noras viską parduoti, išdovanoti ir leistisį naujus nuotykius. Turėti kažką pilnai ir išbaigtai neįdomu.

nenori, kad šeimininkas suprastų, kaip tai vertini. Žiūri šaltakraujiškai, tyrinėji erdvę, pažvelgi tolyn arba išeini, tarusi „kitą kartą“. Suvaidini ištisą aktą: atseit tave viskas sudomina, tačiau ne per daugiausia, esi suintriguota, bet nepa-kerėta. Kolekcionierius – tai žmogus, kurio džiaugsmai lydimi nuolatinio nerimo. Visados dar ko nors trūksta, kokios nors versijos tam atvejui, jei turimoji dings, bus pamesta, pavog-ta arba sugadinta. Reikia rezervo ir šešėlinės kolekcijos, kuri visuomet yra daugiau, nei reikia. Žmogus, kuris sako, „kam man šito reikia“, – ne šveicariškas kolekcionierius.

Pagalvojau apie rašytojo laiką ir tai, kiek daug gyvenimo reikia, kad sulauktumei pripažinimo, nelygi-nant vertinga „patirčių kolekcija“ su brangiausiomis kūrybos akimirko-mis. Važiavau į Šveicariją pas lietuvių bendruomenę, kurioje pirmą kartą pabuvojau kaip rašytoja... Tas vizitas išliks man kaip istorinis, tačiau taip paprastai neaprašomas – jis pernelyg tikras, apčiuopiamas ir vertingas tarsi sustingdyta laiko miniatiūra čionai regėtuose muziejuose. Šveicarija man atskleidė mūsų, kaip europiečių, esmę.

taip toliau – teorijas. Henrikas gilinasi į tikrovės reiškinius, kurie įdomiai įrodo, jog mūsų nervų sistema pati atgamina kapitalistinius santykius. Nives perkelia į savo įstabias teatrų ir operų instaliacijas dervišų pasau-lio prasmes ir sukasi savo kūryboje kaip dervišas tarp Ciuricho, Vienos, Berlyno...

Paminklas filosofui Žanui Žakui Ruso

(Jean-Jacques Rousseau)

2015 ko va s 17

„A la Kanai“, – šyptelėjo Eglė, nužvelgdama platanų alėją. Ji pasakė tai be ironijos, beveiksu motiniškos meilės gaidele.Juk esame patirčių kolekcionieriai... Tiesa, ši tradicija turbūt atkeliavo iš senovės, gal iš graikų, kaip daug kas kita, tačiau nė vienoje šalyje ji nėra tokia organizuota ir sudėliota į rūšis kaip čia. Ne veltui būtent šveicarų lie-tuviai pirmieji pasikvietė mane kaip rašytoją, atpažino. Rašydama apie konkrečias žmonių bendruomenes krūpteliu, nes kiekviena jų turi savo veidą, už kurio slypi nepakartojamos gyvenimo istorijos ir unikalus faktų derinys. Eglė... Pažįstamo žmogaus, Ženevoje gyvenančios artimos ko-legės vardas – tai asmeninio santy-kio su tuo žmogumi pavadinimas, santykio, kuris susiklostė per po-kalbius, per prisilietimą prie erdvės, kur tas vardas kasdien klajoja, per jo gyvenimo ir aplinkos detalių šilumą, per bendrą orą, kuriuo kartu kvėpuo-

jame, vaikščiodamos po kvepiančią Ženevos paežerę. „A la Kanai“, – šyp-telėjo Eglė, nužvelgdama platanų alėją. Ji pasakė tai be ironijos, beveik su motiniškos meilės gaidele. Kartais taip kalba motinos apie savo vaikus – kiek su ironija, kiek kritiškai, tačiau tame kalbėjime visados esama meilės, susijusios su dovanotu, atiduotu vaikui gyvenimo laiku. Bet kurioje vietovėje, joje apsigyvenę, esame kaip viską at-randantys vaikai, ir vietovės yra mūsų, kaip nuolatos savo vietą kuriančių esybių, vaikai. Eglė nuskraidino mane autobusu į „pasimatymą“ su Mar-kizu de Sadu, Ženevos gatvėmis – į elegantišką rajonėlį Cologny, į Bodme-ro fondą, dar vadinamą vieninteliu knygų muziejumi Europoje. Tiksliau tariant, tuo stilizuotu knygų muzie-jumi ji mane į Ženevą ir prisiviliojo.

Na, kaip rašytoją... Muziejuje išgirdau tai, ką jau buvau atradusi pas minėtąjį Susan Sontag „Ugnikalnio mylėtoją“. Muziejiniuose įrašuose buvo sakoma, kad po pusmetį trukusios viešnagės Neapolyje, prie tąsyk ramaus Ve-zuvijaus, Markizas de Sadas grįžo į gimtąją Prancūziją kupinas piktada-riškų fantazijų, kurias jam įkvėpdavo seksualinis smurtas. Po daugelio metų „Žiuljetoje“ jis sukurs sceną, kur herojė, piktadarybės įkūnytoja, užkopia į ugnikalnio viršūnę su dviem vyrais palydovais. Vieną, nuobodųjį, ji nedelsdama nustumia į ugningą pra-rają, o su kitu, geidžiamuoju, mylisi ant kraterio pakraščio... Sadas nesu-prato aistros be agresijos. Jis nemėgo persisotinimo.

Viešnagės pabaigoje, sėdėdama pas Irene Preiswerk galerijoje, Ciuriche, galvojau apie tą gana pasiekiamą galimybę „persisotinti“ – tiek daug vertingo grožio aplink. Ar tai sukuria išrankumą, ar tai paaštrina galerininko, kolekcionieriaus, muziejininko žvilgsnį? Paklausiau Irene, kas jai padeda atrasti tokius fotografus kaip japonas Yama-moto Masao? Kokios teorinės žinios ir universitetų pamokos? Ji paprastai atsakė: „Learning by doing...“ Mokausi iš praktikos. Aha, šveicaro akies niekaip neapgausi, ji iš patirties atpažįsta tra-piausius originalumo kontūrus. Toliau, kitame galerijos kambaryje vartydama meninius Annelies Štrba albumus su jos vaikų ir anūkų nuotraukomis – mie-gančių, laimingai sapnuojančių vaikų, aptikau ten užrašytas mintis apie Peterį Pano – amžino vaikų herojaus – atra-dimų pasaulį. Gyvenimas gali klostytis kaip nuolatinės sėkmės istorija, kaip neįkainojamų patirčių kolekcija, tačiau, kaip bebūtų, neįmanoma atkartoti to laimės, nuostabos ir atradimo jaus-mo, patiriamo vaikystėje... Šveicarišką kolekcionierių, tarsi mąslų filosofą, iš kitų skiria būtent gebėjimas stebėtis kaip vaikui ir stebėti pasaulį žingeidaus vaiko žvilgsniu...

ĮŽvaLGos

Ženevos žiemos promenada

18 ko va s 2015

„Draugystės tiltas“ – tai tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis, į kurį kviečiami

mokiniai, tėvai, mokytojai, lietu-vių bendruomenių, diplomatinių atstovybių, Lietuvos vyriausybinių organizacijų atstovai. Sąskrydžio ,,Draugystės tiltas“ vėliava kiekvie-nais metais keliauja iš vienos šalies į kitą. ,,Draugystės tiltas“ jau pabu-vojo Švedijoje, Airijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir pernai jubiliejinis dešim-tasis renginys vėl sugrįžo į Švediją.

Jubiliejinio renginio metu už-sienio lituanistinių mokyklų sąs-krydžio ,,Draugystės tiltas“ vėliava Švedijos lietuvių bendruomenės buvo iškilmingai įteikta Norve-gijai. Tad šiemet gegužės 29–31

dienomis sąskrydžio vėliava jau vienuoliktą kartą suplevėsuos Ber-gene – nuostabaus grožio mieste tarp septynių kalnų. Šiųmečio ,,Draugystės tilto“ tema – „Šeimos ir dangaus ratu“.

„Draugystės tiltas“ suteiks galimybę:n mokytojams – susipažinti su švietimo naujovėmis, diskutuoti aktualiais švietimo klausimais, pasidalinti patirtimi; n tėvams – dalyvauti paskaitoje apie lituanistinio ugdymo svarbą užsienyje klausimais, su vaikais dalyvauti kūrybinėse-edukacinėse dirbtuvėse; n dalyviams – susipažinti su Bergeno lietuvių bendruomenės veikla, bendrauti, bendradarbiauti gimtąja kalba. Susipažinti su Ber-

aktuaLu

genu ir patirti įspūdingo krašto-vaizdžio grožį nuo ,,Floyen“ kalno viršūnės, linksmai ir turiningai praleisti savaitgalį. Patirsite tikrai nepakartojamų įspūdžių!

,,Draugystės tiltas 2015“ organi-zuoja Bergeno lietuvių bendruome-nės sudaryta organizacinė grupė, padedant Lietuvos ambasadorei Izoldai Bričkovskienei bei kitoms Eu-ropos šalių lietuvių bendruomenėms, lituanistinių mokyklų atstovams.

Kviečiame dalyvauti visus, kam įdomios lituanistinio ugdymo aktualijos, tautiškumo puoselėji-mas užsienyje, sąsajų stiprinimas su Lietuva.

Daugiau informacijos rasite „Draugystės tilto“ svetainėje: www.draugystestiltas.com.

norvegiJon kviečia „draugystės tiLtas“

Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyrius informuoja, kad ministerija kompensuoja 50 proc. poilsio kainos Lietu-voje vykstančiose vaikų stovyklose užsienio

lietuvių vaikams, gyvenantiems ne Lietuvoje.Jeigu turite klausimų, galite rašyti Elvyrai

Buzienei el. paštu [email protected].

vasaros stovykLos vaikams

rEMia sPauDos, raDiJo ir tELEviziJos rėMiMo FonDas

2015 ko va s 19

matyti. neįsivaizduoji, kaip norėčiau, kad tu arba mama su tėčiu būtų čia... Žinau, kad yra daug priežasčių, bet taip norėčiau su jumis nueiti pagry-bauti į artimiausią mišką.

Prieš atvažiuojant čia išmokei mane porą lietuviškų žodžių. Jie man labai padėjo. dabar moku daug daugiau, susikalbu su draugais ir rašau beveik be klaidų. man patinka mano protėvių kalba. Pradedu suprasti, kodėl buvo taip sunku, kai kalbėti ja buvo draudžiama. Jaučiu, kad ši kalba yra mano kalba. turbūt paveldėjau meilę jai iš tavęs.

turiu daug draugų: iš Baltarusijos, ukrainos, Latvijos, rusijos ir net iš uru-gvajaus! Jie mokosi lietuvių kalbos kaip ir aš – nuo nulio. iš mongolijos vaikų daugiau nėra, todėl susikalbėti galiu tik lietuviškai. gal ir gerai, taip greičiau išmoksiu. Beje, gyvendamas bendra-butyje, išmokau ir daug rusiškų žodžių,

bet nemanau, kad jie bus tau įdomūs. mokytojai ir bendrabučio auklėtojai yra labai geri ir nuoširdūs. visada sten-giasi padėti. nors jie negalėjo išversti kelių žodžių, gestais, rankų mostais ir panašiai bandė paaiškint šį bei tą. Būdavo juokinga žiūrėti, bet suprasda-vau – o tai svarbiausia. Jų dėka greit pasijutau savas šioje, iš dalies gimtinė-je, bet iš dalies ir svetimoje šalyje.

gaila, kad nesi su manim. Žinau, kad sunkiai sergi, bet labai tikiuosi pasimatyti su tavimi kitą vasarą. nesijaudink, greit užaugsiu, užsidirb-siu pinigų ir apmokėsiu tau gydymą Lietuvoje, kurio neįstengei sau leisti. myliu. Bučiuoju. iki. rašyk, lauksiu.tavo anūkėlis

Jurijus Gorskovas,III G klasės mokinys,Vilniaus lietuvių namai

Mielas seneli,ačiū už laiškutį. rašei turbūt ne pats, nes kai dar buvau namie, jau silpnai matei, bet žodžiai, neabejoju, kad tavo. Labai malonu. skubu tau atsakyti.

sekasi vis geriau ir geriau. Kai anais metais mane čia atvežei, buvo šiek tiek nejauku. nauja aplinka, nauja kalba, nauji aplinkiniai žmonės, nepažįstami mokytojai. Laikui bėgant supratau, kaip čia gera.

graži visgi ta Lietuva! visai tokia, kokią prisiminei iš vaikystės. tankūs miškai, kalvotas reljefas. ežerai, upės, Baltijos jūra, kurios dar neteko pa-

LAIŠKAI IŠ VILNIAUS LIETUVIų NAMų

Informuojame, kad paskelbtas Lietuvos Respublikos valstybi-nių stipendijų kvietimas 2015–2016 mokslo metams: www.scholarships.lt. Užsienio lietuviai, studijuojantys įvai-riuose pasaulio universitetuose, gali teikti paraiškas lituanis-

tikos (baltistikos) studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijos vyks 2015 m. rudens (rugsėjo–sausio mėn.) semestrą ir (ar) 2016 m. pavasario (vasario–birželio mėn.) semestrą.

Išsami informacija pateikiama Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje: http://www.smpf.lt/en/states-cholarships/scholarships_for_children_grandchildren_great-grandchildren_of_the_lithuanians_living_abroad_and_forei-gners_of_lithuanian_origin.

Paraiškos priimamos iki balandžio 1 d.

„Pasaulio lietuvio“ redakcijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vardu noriu padėkoti Antanui Kramiliui, kuris il-

gus metus buvo nepamainomas ir pats geriausias, koks tik gali būti, „Pasaulio lietuvio“ pagalbininkas Australijoje. Be jo veiklos, matyt, Australijoje nebūtų arba būtų mažai žinomas žurnalas „Pasaulio lietuvis“. Dar nuostabesnių žodžių jis vertas dar ir dėl to, kad nepaliko mūsų vienų ir surado sau pamainą – nuo šiol „Pasaulio lietuvio“ prenumeratos reika-lais Australijoje rūpinsis Monika Čyplys. Sveikiname ją prisijungus ir linkime ištvermės dirbant!

stipendiJos BaLtistikos studentams

padėka a. kramiLiuiDeimantė Dokšaitė

20 ko va s 2015

Šiųmetė 16-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė buvo dedikuota detektyvo žanrui. Ta proga pristatome vieną

žymiausių šio žanro lietuvių kil-mės kūrėjų Jo Dereske. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje sukauptas išsamus šios rašytojos darbų rinkinys.

Pedantiškos, senamadiškos, knygų žiurkės, senmergės... – maž-daug tokie stereotipai gaubia bibliotekininkes. Vieni su stereoti-pais kovoja, kiti ignoruoja, o treti panaudoja kaip medžiagą. Lietuvių kilmės JAV rašytoja J. Deres-ke – tarp pastarųjų. Šios autorės detektyvinės serijos herojė Helma Žukas – pedantiškai tvarkinga mažo miestelio bibliotekininkė, gyvenanti su katinu. Atrodytų, kad detektyviniame pasakojime toks nuobodus personažas galėtų tapti nebent auka ar detektyvui nuomo-jamo buto savininke, bet kruopš-čioji bibliotekininkė pati narplioja paslaptingus nusikaltimus.

Kaip matyti iš pavardės, pa-nelės Žukas kilmė – lietuviška. Lietuviški motyvai itin ryškūs paskutiniojoje dvylikos dalių serijos knygoje „Farewell, miss Zukas“. Per keistą apiplėšimą iš Helmos tetos, senyvos JAV lietu-vės, pavagiama medinė skrynu-tė, kurią teta vadina Stelmužės skrynute. Kam galėjo prireikti šeimos relikvijos? Deja, su Helma patyrinėti paslaptį galės tik anglų kalbą mokantys skaitytojai. Kol

kas lietuvių kalba išleista tik pirmoji serijos knyga ,,Panelė Žukas ir žmogžudystė bibliotekoje“ (Vil-nius: Bonus animus, 2012 m.). 1996–1997 m. šios knygos ištraukos buvo publi-kuotos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žurnale ,,Tarp knygų“.

Kaip ir herojė, J. De-reske užaugo tarp JAV lietuvių. J. Dereske nuo mažens jautė trauką literatūrai ir svajojo tapti rašytoja. Prieš atsidėdama rašy-mui, daug metų dirbo bibliotekininke nedi-deliame Belinghamo mieste Vašingtono valstijoje. Panelės Žu-kas personažas gimė iš šios patirties: J. Dereske žavėjosi smalsiais, organizuotais, knygas mylinčiais kolegomis. Tačiau šie puikūs profesionalai jausdavosi pamaloninti, kai kas nors pasa-kydavo, kad nesielgia kaip ,,tikri“ bibliotekininkai. O Helma yra

stereotipinė bibliotekininkė ir to nė kiek nesigėdija.

Detektyvinės knygos apie pa-nelę Žukas – daugiausia dėmesio pritraukę J. Dereske darbai, tačiau šios autorės kūrybinėje biogra-fijoje yra įvairaus žanro kūrinių. J. Dereske parašė knygų vaikams ir paaugliams, Ruby Crane detek-tyvinę seriją, novelių. Naujausia knyga – memuarai apie metus, kuriuos praleido slaugydama Alzhaimerio liga sergančius giminaičius, kaimiškoje gimtosios Mičigano valstijos dalyje.

aktuaLu

detektyvė H. Žukas ir BiBLiotekos pasLaptys

Valdonė Budreckaitė

rEMia sPauDos, raDiJo ir tELEviziJos rėMiMo FonDas

Kaip matyti iš pavardės, panelėsŽukas kilmė – lietuviška.Lietuviški motyvai itin ryškūspaskutiniojoje dvylikos daliųserijos knygoje „Farewell, miss Zukas“.

2015 ko va s 21

V ieni juos nemirkte-lėję rikiuoja greta gintaro ir krepšinio kaip itin lietuviš-kus, kol kiti vis dar įtariai į juos dėbso kaip sovietme-čio skurdo liekaną. Kai kurie juos gali valgyti ir per pusryčius, ir per

aktuaLu

Nomeda Repšytė

lietuvius vienija ir jie

Jie – ne lietuviai. Jie – naujokai. Jie – neišvaizdūs. Jie čia, su mumis, visur ir, matyt, ilgam. Juos žino Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gudijoje. Istorikai vis dar svarsto, ar jie imigravo į lietuvių žemes nuo germanų pusės per žemaičius, ar įsiterpė į mūsų lietuvišką kultūrą per litvakus.

šventes, o kiti į juos šnairuoja kaip gastronomijos prasčiokus, nors paslapčia tikriausiai taip pat jų suvalgo gal net ne vieną.

Jie tokie, kokio dydžio juos ga-minusio virėjo delnas, bet kartais jie gali būti ir labai labai dideli. Jie dažniausiai tiesiog pilki, kartais –

balti, o išskirtinėmis progomis, kada lietuviški produktai patenka į šmaikštaus ir įgudusio virtuvės meistro rankas, jie sužiba trimis lietuviui gražiausiomis spalvomis.

Jie jau ir apdainuoti, jie turi savo himną:

Bet cepelinai man vis tiek labai skanu, ir nesvarbu, kad aš nuo jų šiek tiek tunku. Bet cepelinai man vis tiek labai skanu, užtenka nuodytis tiktai sveiku maistu.

Jau antri metai jie turi ir savo šventę. Ne šiaip regioninę ar lietuvišką, bet globalią. Prieš porą metų Amerikoje gimusiam, augu-siam, dabar Detroite gyvenančiam Jonui Vaičiūnui toptelėjo, kad cepelinai-didžkukuliai yra toks lietuviškos virtuvės patiekalas, ku-ris vertas atskiros šventės. Pirmą kartą Pasaulinė cepelinų die-na (World Zep Day) buvo švenčia-ma 2014 m., o šiais metais pirmąjį vasario sekmadienį, sutampantį su amerikietiškojo futbolo var-žybų kalendoriumi, tradiciniams

D. Senvaitytė

astos

sakau

skaitė

s nuo

tr.

www.pasauliolietuvis.lt

22 ko va s 2015

kukulaičiams paskirti nutarė lietuviai Amerikoje, Argentinoje, Australijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje.

Ta proga su Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių moks-lų fakulteto Kultūrų studijų ir etno-logijos katedros tyrėja bei dėstytoja Dalia Senvaityte kalbėjomės apie šiuolaikinių lietuvių, pasklidusių po visą margą pasaulį, tradicijų forma-vimąsi, taip pat ir cepelinus.

Ko reikia, kad kuris nors konkretus grupės žmonių atliekamas veiks-mas taptų tradicija? Ar gana vieno individo iniciatyvos pagal „darom bangą“ principą, ar vis dėlto tra-dicijos atsiradimas ir įsitvirtinimas kultūroje vyksta kitaip?Tradicijos terminas gali būti (ir yra) suprantamas labai įvairiai. Tiek teoriniu požiūriu, tiek kasdie-niame gyvenime. Kaip ir įvairūs kiti aiškiai neapibrėžti terminai („seniai“, „gražu“, „draugas“ ir t. t.). Pavyzdžiui, vienam asmeniui tradicija jau yra tai, ką jis pats kartoja kelintą kartą (pvz., žmogus gali sakyti „mano šeimos tradicija yra…“, turėdamas omenyje tai, kad atlieka vieną ar kitą dalyką kokį trečią kartą). Kitas asmuo, kalbė-damas apie tradiciją, gali turėti omenyje, kad vieną ar kitą dalyką darė jo tėvai, seneliai, proseneliai. Dar kitas gali tradiciją susieti su kažkokiu įsivaizduojamu mitiniu „pradžių pradžios“ laikotarpiu ir ja laikyti tai, kas, jo manymu, siejasi su menama senąja lietuvių kultūra (tai, ką greičiausiai sužinojo iš knygų, žiniasklaidos, dėl švietimo ir pan.), nors nei jo tėvai ar seneliai tokių tradicijų nesilaikė, o gal net nė nežinojo tokias buvus.

Realiai reikia tikrai nedaug laiko, kad tradicija būtų traktuojama kaip tokia. Tam tikrai, kaip jūs sa-kote, kartais užtenka vien asmeni-

nės iniciatyvos, „bangos“ principo. Dar daugiau įtakos turi naujos tradicijos populiarinimas žinias-klaidoje, jos menamas siejimas su idėja, kad taip esą buvo atliekama „nuo seno“.

Nepaisant bendrų tradicijos kūrimo ir kūrimosi tendencijų, bet kuriuo atveju vieną ar kitą tradici-ją formuoja konkretūs socialiniai institutai, suinteresuotų asmenų grupės, pavieniai individai, spe-cifinės istorinės sociokultūrinės aplinkybės ir t.t.

Maskvoje, Meksike – ilgas, labai ilgas sąrašas susidarytų, jei išvardin-tume visus urbanizuotus centrus, kur šiandien kruta ir kuria lietuviška dvasia. Ar dar yra prasminga globa-lizuotame, technologijoms paklūs-tančiame pasaulyje ieškoti tokių skirtumų? Kiek svarbu geografija („urbanizuota teritorija–žemdirbys-tės vietovė“, „Lietuva–užsienis“) šiandien tradicijoms išlaikyti ir naujoms atsirasti?Be abejo, dėl istorinių aplinkybių su lietuvių tautiniu tapatumu visų pirma susijusi vadinamoji „kaimo kultūra“ (egzistavusi maždaug XIX a.). Vis dėlto mes pernelyg dažnai įsivaizduojame, kad praei-tais šimtmečiais egzistavo kažko-kia itin unifikuota ir stabili visų Lietuvos kaimo gyventojų kultūra. Toks įsivaizdavimas yra ne kas kita kaip dirbtinis naujų laikų kultūros tyrėjų / puoselėtojų konstruktas, tradicijos stilizacija.

Labai abejotina, ar iš tikro iki mūsų laikų yra pakankamai daug išlikusių tokių tradicijų, kurios vienaip ar kitaip nesisietų su itin smarkiai pakitusia gyvensena, miesto kultūra ir t. t. Tarpukario Kauno (iš dalies ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių) įtaka lie-tuviškų tradicijų formavimuisi buvo (visų pirma sovietmečiu), o kartais ir tebėra pernelyg nuverti-nama. Juk būtent iš miestų į kitas Lietuvos vietoves tarpukariu plito tokios ir šiandien populiarios švenčių tradicijos ir atributai kaip Kalėdų eglutė, Kalėdų senelis, kalėdinės dovanos, naujametiniai fejerverkai, žvakučių deginimas ir kapų puošimas chrizantemomis per Vėlines, Motinos dienos minė-jimas ir t. t. Tradiciniais lietuviš-kais laikomi patiekalai (kad ir tie patys cepelinai, balta mišrainė ir kt.) irgi plito kultūros puoselėjimo entuziastų dėka tik XX a. pirmo-

Mūsų etnokultūros tyrimai tradi-ciškai daugiausiai dėmesio kreipia į valstiečių luomo kultūrą, tik dabar pradedama tirti miesto tradicijos – tarpukario Kaune, sovietmečio Lietuvos miestuose pradėjusios formuotis kultūrinės veiklos. Šian-dien lietuviška kultūra formuojasi ir Kopenhagoje, Romoje, Sidnėjuje, Niujorke, Lisabonoje, Hamburge,

Prieš porą metų Amerikoje gimusiam, augusiam, dabar Detroite gyvenančiam Jonui Vaičiūnui toptelėjo, kad cepelinai-didžkukuliai yra toks lietuviškos virtuvės patiekalas, kuris vertas atskiros šventės.

2015 ko va s 23

joje pusėje. O tautiniai drabužiai? Argi jie nėra tradicinio kostiumo stilizacijos rezultatas? Pavyzdžių galima pateikti begalę.

Tas pats pasakytina ir apie „universalias bendras lietuviškas“ tradicijas. Daug universalių visai Lietuvai tradicijų, neretai paremtų vieno ar kito specifinio Lietuvos regiono papročiais, kultūros ele-mentais, buvo sukurta sovietme-čiu. Pavyzdžiui, kad ir unifikuotas Užgavėnių šventimas (sukurtas žemaitiškų Užgavėnių pavyzdžiu), Sekminių siejimas su piemenėlių švente, itin stilizuoti tautiniai sceniniai drabužiai ir t. t.

Manau, kad dabartiniai etnokul-tūros tyrimai tikrai yra pasisukę nuo senosios lietuvių kultūros į dabartinės kultūros tyrimus. Tiesa, dabar sunkiau (ir ne visai beįmanoma) daryti perskyrą mies-tas–kaimas. Tradicijos labilesnės, paslankesnės, greičiau kintančios.

Lietuviams paplitus po pasaulį, ten susikūrus lietuvių bendruo-menėms (ir tarp lietuvių, nebūti-nai priklausančių vienai ar kitai bendruomenei) taip pat plinta / for-muojasi savitos tradicijos, vienaip ar kitaip susijusios / siejamos su lietuviškumu, jį modifikuojančios. Vienos jų nusivežtos iš Lietuvos (to-kios, priklausomai kokiu laikotar-piu jos buvo eksportuotos), kitos, atsižvelgiant į vietos sąlygų specifi-ką, adaptuojamos ar kuriamos bei perkuriamos naujai. Beje, reikia pažymėti, kad neretai emigracijoje gyvenantys lietuviai dažniau siekia palaikyti lietuviškas tradicijas nei gyvenantys Lietuvoje.

Ar prasminga globaliame pasau-lyje ieškoti kultūrinių skirtumų? Atsakymas vienareikšmis – taip. Vietinių sąlygų specifika sąlygoja ne tik kultūros niveliaciją, bet lemia ir tam tikrus specifinius lo-kalinius ypatumus, kurie atsiranda

priklausomai nuo gamtinių / kul-tūrinių / socialinių vienos ar kitos tradicijos formavimosi sąlygų, vienoje ar kitoje vietovėje veikian-čių asmenų iniciatyvos ir t. t.

Po pasaulį keliaujantys lietuviai parsigabena ne tik konteinerius su sofomis ir fikusais, įdomiomis ir reikšmingomis patirtimis papildytus CV, bet ir tenykščius įpročius bei papročius. Vienu metu atrodė, kad iš užsienio atklydę šv. Valentino diena ir Helovinas kėsinosi į Vasario 16-osios ir Vėlinių vietas lietuviško ritmo metų kalendoriuje. Kiek reikia baugintis, kad svetimybės išstums gyvuojančias ar galinčias atsigauti vietines tradi-cijas? Ar Pasaulinė cepelinų diena, sumanyta amerikietiškojo futbolo varžybų proga, kelia pavojų Perkūno dienai (Grabnyčios arba Kristaus Paaukojimo šventė, vasario 2 d.), Linų dienai (š

Documents

Pasauliopasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2015/03/pasaulio-lietuvis-2015-kovas.pdf„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 52-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės