-
Orgqliniq j u n g i n iq sud6tyje: Polimerai sudaryti i5
monomerQ -
aminorugiiiqAminorugities sandara:
Reikim6:. Fe
- chlorofilo sintezes katalizatorius, hemoglobino sudedamoji
dalis, relkalinga O, perneiti.. Ca
- yra kaulucse, dantyse dalyvauja kraujo kreSellme.
. K -
palaiko lqsteliq osmosinj sleg1, skatina augalq krum'rjimqsi,
didi,ir,9jli^S^rTa ruri .takos rerv niq impulsq perdavinui,
raumenLirr sr"0tes oar0Jt.
n Na * reikalinEas lqsteliq osmosiniam slegiui ir membranq
pralaidu-nui r:a1aiky,t'.
. Argliavande'ri.l -
C, H, r O "
LipidV -
C, H, O, o kai kuriuose P, N. Baltymq
- C, H, O, N, S . \u(ieorug5c q ir ATD
- C, H, O, N, P
Riebalq reikim6: x i r-r no r I Ll r.j GA Llli.., TE"
Energijos Saltinis -
srai-danr iisis
-
ffi+m-
Fermentai:u Katalizuo a siniezes r skaioyr'lo rea
-
PernaSos budai:. Pasyvioji
- kai molekules luda pro p azminq membran4 pagal
koncentrocijos gradientq, taddl nereikalinga energija.-
Aktyvioji
- kai molekulems prasiskverbti pro plazminq mem-
branq bitina energija, nes moiekules juda priei
koncentracijosgradientq.
Pasyvioji pernaSa:. Difuzija - r"oiek;lesjuda i5 didesnes
kon-
cent'acijos j naZesng.knl :h p n
-
Mitoz6s ir mejozds skirtumai:" Mitoz6 - 1 dalijimasis, mejozi -
2 dalijimaisi.. Mitoz6 - non^o ogines cf-ron'osonos r eslda'o por
1,
mejozd -
slda'o ooras (bivalentus).- Mitoz6 - kros ngoveris revy(s.o
mejozd vlrsrd."
Mitozd - dukterines lqste es identiikos tarpusavyje ir su
motini-
ne lqstele, mejoz -
skiriasi tarpusavyje ir nuo motinines lqsteles. Mitoz6
- susidaro 2 dukterines lEste es, mejozd
- 4.
Specializacija -
lqsteilq prisitaikymas atlikti tam tikras funLcijas.Soecia
izacijos reru Iald) - audinys.SpecializuotU lEsteliq
pavyzdiiai:
- Epitelinds - dengia ir apsaugo gi1 au esancius audinius.
. RaumeninAs -
geba susitraukineti.* Nervin6s * perduoda nervinius impulsus.*
Kaulin6s
- suteikia atramQ.
* Kraujo -
atlieka transportinq ir apsauginq funkcijas.. Epidermio
- apsaugine funkcija
o Sio proceso metu susidaro organini mediiaga - C6H1aO6,KJ'iq:r
pais auqa as raudo,a l^3ip energijos iart nj, r.aib lJliivE .itoms
orgar inerrs red2 agons, pvz., celi..rliozei, gam nli.
- \ /:- a' n "
-^^fprn c ir 'crirnec rr:nr-jonrrip rlr: cr rcid:rcc. vrsd) u2'
c)dl t ) dtjIluS .' v:. ,-, --
..,jc.y,d )u) JorE)^a' frti
-
Genetinis kodas ir jo savybdsGenas
- DNR molekules dalis, kuri lemia aminor0gSdiq sekq balty-
mo molekuleje.Genetinis kodas paai5kina, kokiu budu DNR
molekule;e u2koduo-
jama informacija apie aminorugiilq sekq baltymo
molekuleje.Genetinio kodo savyb6s:
. Genetinis kodas yra tripletinis. Vienq aminorugstj koduoja
3nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i( 4 ruSiq skirtingq
nukle,otidq: adenino (A), guanino (G), timlno (T) ir cirozino (C).
5tq nu-kleotidq deka uZkoduojama 20 aminorugidi.,.
. Genetinis kodas yra nesanklodinis. lis nr_rosekliai
skaitomaspo tris baziq tripletus, vadinamus kodonals.
,' Genetinis kodas laikomas iisigimusiu, nes daugumq
amino-rngiiiq koduola ne I kodonas , a kelt -2,4,6.
. Kodas turi pradiios ir pabaigos signalusGenetinis kodas yra
universalus
-
jis b-dingas visiems gyvie-siems Zemes organizmams ir beveik
nepakitqs egzistuo;a mi ijo-nus metll.
Baltymo sintez6s eigaBaltymo sintezes etapai:
. Transkripcija -
procesas, kurio metu nuo DNR dalies -
geno -
nuraSoma iRNR kopiia.
Veiksniai, sukel ia ntys mutacijas, vadina m i mutagenais.
Pvz.:"
Fiziniai mutagenai -
jonizuojantie;i spinduliai (Rentgeno, ultra-violetiniai, a, B,
r7 spindu{iai).
* Cheminiai mutagenai -
skvarbios med7iagos, f,urios reaguojasu DNR, geba keisti
chromosomq buklq, veikla lqsteliq dalljimosiprocesus. Pvz.:
oestlcidai.
" Modifikacijos
- nepaveldimi fenotipo pokyiiai, kuriuos sukeliaaplinkos
veiksniai. Genotipas iSlieka nepakitqs. Pvz., derlingoye dir-voje
augs stambesni, veilesni, o nederlingoje
- menkesni auga a .
' Reakcijos norma - ribos, kuriose svyruoja poZymio verte,
geno-tipuinesikeitiant.
' Variacin6 kreivA - polymio kintamumo grafine iiraiika .Ji
at-spindi, kaio va.idnra pasisKi'sto va.iac neje eilele,
Bakterija
'"{ .:;
Jlrerpramal:ct.lF :E - *-
-..--Y-Naujas genas:,,^;l^ l:dalAia
Transgeninisaugaias suna ujom is
savybemis
tinq bazq pakei-cia kita, i genqlslterpia naujabaziq seka,
pa-dvigubeja kuris Enors geno frag- 5mentas arbaprarandami kelin
ukleotidai.Mutagenai
Branduolys DNR../
! r-= DNR
Lqsteles _membrana
*Amino /ra9
-
.i.g:'. ':si...,p'-cc C 9s-4^ Cr.',
---l,Y, l',T'l ^ ,.;i,' ffi":-S'r' .i-tf;,'.#,' Ge flr'ifi"w
$
99
F- karta(F xF)(3 Zali: I geltonas)
Atliekant dihibridinius kryZmini-mus, ii karto tiriamas 2
po2ymiqpaveldejitas. Ka a e' n a: gerai. le-miantys skirtingus
polymius, yraskirtingose homologiniq chromo-Somq oo'oSe, iie po)ym
ai paveldi-mi nepriklausomai vienas nuo kiio.Analizuojantis
kryiminimasAnalizuojantiu kryiminimugalima nustatyti, ar individas
sudon;r-anririu fenoripu y'ra nere.o-zigotinis ar homozigotinis.
Tuomettiriamasis individas kryiminarnassu recesyviniu
homozigotiniu. Jei-gu palikuonys, gauti po krylminimo,tures
vienodus poZymius, vadinasi,tiriamasis indivldas
homoziootinis.Jeigu 5070 palikuoniq turl dominantinifenotipq ir
500/o
- recesyvinl, tai ti-
riamasis individas buvo heterozigotinis.Paprasiiausi kryiminimai
ir laukiami rezultatai esantvisiSkam dominavimui:
Dominantinis fenotipas{violetini5)
Monohibridinis kryiminimasMonohibridiniu vadinamas toks
kryTminimas, kai tevines formos ski-rlasi tik viena alternatyviq
poZymiq pora.
homozigotinis2alias homozigotinisgeltonas
mA/-\w(,(p)ffipplvffi |ffi6)ffi oo IvEsffi |6;'*fitI
violetiniLl, II puse baltq ]
Pavyzdiiai Skilimo paqal fenotinus santvkiaiAaxAa l:l
(dominantiniu 3, recesvviniu 1)noAad 1:l (dominantlniu l,
recesvviniu 1)AaBb x AaBb 9:3:3:1 (dominantiniq 9, miiriq 3,
miiriLl 3, recesyvinlLl 1)AaBb x aabb 1:1:1:1 (visq qalimLl deriniq
po l)Kraujo grupitl pavelddiimasKraujo grupe nustatoma pagal 2
sistemas: ABO ir rezus. Kartais po-2ymj e"nia da:g'au negu du
aleiir-iai genai. To
