Biokuro kogeneracija Lietuvoje.

generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius

AB „Axis Industries“ veiklų sritys:

BIOKURO ENERGETIKA ELEKTROS ENERGETIKA ENERGIJOS TAUPYMAS IR APSKAITA

PRAMONĖS IR ENERGETIKOS AUTOMATIKA

NUOTOLINIŲ DUOMENŲ SURINKIMO IR VALDYMO SISTEMOS

Biokuro energetikos srityje mes:

Statome kogeneracines biokuro elektrines Statome kompleksines biokuro vandens šildymo ir garo katilines

Atliekame kietosios biomasės kuro tyrimus akredituotoje laboratorijoje

Kuriame ir gaminame technologinę biokuro katilinių įrangą

Kas yra biokuro kogeneracinė jėgainė?

Energetikos objektas - skirtas gaminti elektros ir šilumos energiją kogeneraciniu režimu, naudojant biokurą.

Kokie yra biokuro kogeneracinių jėgainių privalumai?

22 MW

78 MW 100 MW

22 MW

112 MW

37 MW

75 MW

3 - Mažinama priklausomybė nuo importuojamo kuro ir elektros

2 - Vietinio pigesnio kuro panaudojimas elektros gamybai

1 - Mažinamos kuro sąnaudos tam pačiam energijos kiekiui pagaminti

5 - Mažesni teršalų išmetimai

4 - Mažesni elektros skirstymo kaštai

78 MW

Tai efektyviausias būdas gaminti elektros energiją.

Kokios sąlygos yra pagrindinės biomasės kogeneracijos vystymui?

Miškingumo lygis

Centralizuoto šildymo išvystymas

Elektra iš biokuro bendrame elektros suvartojime

-

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

%

Lietuva atitinka visas būtinas sąlygas biokuro kogeneracijai vystytis

International energy agency, 2011; Litgrid 2012/2013

Ar įstatymai blokuoja plėtrą?

Pagal 2010 m. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją numatyta: elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su bendru šalies elektros energijos suvartojimu, padidinti iki 21 procento 2020 metais. Numatoma biomasės elektrinių įrengtoji galia: 2013 m.- 68 MW; 2020 m. – 162 MW.

Pagal 2011 m. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą iki 2020 metų numatyta biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms taikomas skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 355 MW.

Pagal 2012 m. priimtą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją - pirmenybė bus teikiama biomasę naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir vėjo energetikai. Iki 2020 metų valstybė sudarys prielaidas įrengti iki 355 MW padidinti biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią.

2008 spalio 28 d. LR ūkio ministro patvirtintas kogeneracijos plėtros planas numato kad iki 2015 m. instaliuota elektrinė galia būtų padidinta iki 146 MW.

Ar pasiekėme biokuro kogeneracijos plėtros tikslus?

Šiai dienai įgyvendinti tikslai - 40 MW

2008 m. palnuoti tikslai iki 2015 m. – 146 MW

• Paramos mechanizmo nebuvimas

• 2011 m. VKEKK rengė skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus. Tačiau 2013 m. buvo išdalinta visa skatinimo kvota ir aukcionai nutraukti.

• CŠT buvo priversti pasirinkti vandens šildymo katilinių investavimo kryptį

• Finansinių garantijų iš valstybės nebuvimas CŠT įmonėms

• Buvo patvirtinta 30 cnt žaliosios energijos kaina, paskui nutraukta

Manomos plėtros kliūtys:

Ar šiluma elektrinėje daug brangesnė?

40 MW 10 MWel 40 MW

Šiluma ilgalaikėje perspektyvoje galutiniam vartotojui yra pigesnė.

Siulomas silumos ukio raidos scenarijus su biokuro kogeneracija Ką rinktis - elektrines ar katilines CŠT sektoriuje?

Paskutinio etapo įgyvendinimo sąlyga -kainų reguliavimo mechanizmo korekcijos

Išvados

1. Vartotoją pigiausia šiluma pasieks statant biokuro kogenerecines jėgaines padengiant bazinį šilumos apkrovimą.

2. Reikalinga peržiūrėti investicijų tikslingumą i naujus galingumus ir VKEKK kainų reguliavimo metodiką.

3. Reikalingos valstybės garantijos bankinėms paskoloms biokogeneracinių elektrinių statybai.

4. Diegiant biokuro kogeneracines jėgaines yra kuriamos vidaus aukštų technologijų pramonės sritys.

Išvados

5. Biokuro kogeneracijos nauda Lietuvai gali būti ne tik piginant šilumos kainą bet ir didinant eksporto apimtis.

Jeigu eksportuotume į Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją tarp iki 10 biokuro kogeneracinių elektrinių – tai prisidėtų prie eksporto iki 1 mlrd. LT

Pernai Lietuvos maisto pramonės eksportas sudarė beveik 5,5 mlrd. Lt iš jų pieno produktų eksportas siekė 1,4 mlrd. (Šaltinis: statistikos departamentas)