Embed Size (px)
Citation preview
Laura Kaukaitė
V kursas, 2 grupė
DANTŲ LANKŲ IR SĄKANDŽIO KOREKCIJOS
GALIMYBĖS NAUDOJANT SKAIDRIAS KAPAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Literatūros apžvalga
Darbo vadovas
Lekt. Vilma Švalkausnienė
Kaunas, 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
DANTŲ LANKŲ IR SĄKANDŽIO KOREKCIJOS GALIMYBĖS NAUDOJANT SKAIDRIAS
KAPAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Literatūros apžvalga
Darbą atliko
magistrantas.......................................
(parašas)
................................................................
(vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ....................................................
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...............................................
(parašas)
..........................................................................
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ............................................................
(mėnuo, diena)
Kaunas, 2017
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:………...…………………………………………………………………………………
Recenzentas:….……………………………………………………………………………………….
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (parašas)
Recenzavimo data:……………………......
Eil.
nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas
ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka
(0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas,
uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Straipsnių
atrankos
kriterijai ir
paieškos
metodai bei
strategija
(3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos
protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių
tinkamumo kriterijai parinktam
protokolui (pvz.: metai, kalba,
publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos
šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos
metai, kontaktai su straipsnių
autoriais) ir paskutinės paieškos
data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė
duomenų paieškos strategija taip,
kad ją galima būtų pakartoti
(paieškos metai; paskutinės
paieškos data, raktažodžiai ir jų
deriniai; surastų ir atrinktų
straipsnių skaičius pagal
raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių
atrinkimo procesas (skriningas,
tinkamumas sisteminei apžvalgai ar,
jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo
iš straipsnių procesas (tyrimų tipai,
dalyviai, intervencijos, analizuojami
veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi
kintamieji, kurių duomenys buvo
ieškomi ir kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo
vertinta atskirų tyrimų sisteminių
klaidų rizika ir kaip ši informacija
buvo panaudota apibendrinat
duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai
matavimo rodikliai (santykinė
rizika, vidurkių skirtumai)?
0,4 0,2 0
16
Duomenų
sisteminimas
bei analizė
(2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių
skaičius: įtrauktų, ir atmestų,
pateikus priežastis kiekvienoje
atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose
straipsniuose aprašytų tyrimų
charakteristikos, pagal kurias buvo
paimti duomenys (pvz.: tyrimo
imtis, stebėjimo laikotarpis
tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų
ar žalingų rezultatų įvertinimai: a)
apibendrinti duomenys kiekvienai
grupei; b) nustatyti įverčiai ir
pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų
duomenys lentelėse pagal atskirus
uždavinius?
0,6 0,3 0
20
Rezultatų
aptarimas (1,4
balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai
rezultatai ir nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės
apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Išvados
(0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo
darbo temą, iškeltus tikslus ir
uždavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,2 0,1 0
26
Literatūros
sąrašas
(1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į
tekstą yra teisingos; ar teisingai ir
tiksliai cituojami literatūros
šaltiniai?
0,2 0,1 0
28
Ar literatūros sąrašo mokslinis
lygmuo tinkamas moksliniam
darbui?
0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei
10 metų, sudaro ne mažiau nei 70%
šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų –
ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktų balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės
rekomendacijo
s
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susijusios
su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi
duomenų analizės metodai ir
rezultatai(jautrumo analizė, meta-
regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar
nurodyti pasirinkti statistiniai
metodai; ar pateikti kiekvienos
meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be
priedų)?
15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl.
(-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai
padidinta? -2 balai -1 balas
36
Ar darbo struktūra atitinka
baigiamojo darbo rengimo
reikalavimus?
-1 balas -2 balai
37
Ar darbas parašytas taisyklinga
kalba, moksliškai, logiškai,
lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių
apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20%
(nevert.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija)
atitinka darbo struktūrą ir yra
tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
tekstą: ar yra logiškai ir taisyklingai
išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas
kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės
medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
Turinys
Santrauka ................................................................................................................................................................. 8
Summary .................................................................................................................................................................. 9
Santrumpos ir paaiškinimai .................................................................................................................................... 10
Įvadas ..................................................................................................................................................................... 11
Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija ............................................................................ 13
Duomenų sisteminimas ir analizė .......................................................................................................................... 16
Termoplastinių kapų sukuriamos jėgos .............................................................................................................. 16
Gydymo skaidriomis kapomis metu sukuriamų pokyčių ribos ........................................................................... 17
Prognozuojamo rezultato tikslumas .................................................................................................................. 21
Sukuriamų pokyčių ir gydymo rezultato palyginimas su breketais .................................................................... 22
Rezultatų aptarimas ............................................................................................................................................... 25
Išvados .................................................................................................................................................................... 31
Praktinės rekomendacijos ...................................................................................................................................... 32
Literatūros sąrašas ................................................................................................................................................. 33
Priedai .................................................................................................................................................................... 35
8
DANTŲ LANKŲ IR SĄKANDŽIO KOREKCIJOS GALIMYBĖS NAUDOJANT
SKAIDRIAS KAPAS
Santrauka
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Maždaug prieš 17 metų pristatyta dantų tiesinimo
sistema skaidriomis termoplastinėmis kapomis. Kartu su šia sistema naudojamos specialios
kompiuterinės programos, kurių pagalba galima sudaryti pradinį bei galutinį gydymo vaizdą, taip pat
pagal programų duomenis, kas 2 savaites, gaminamos naujos termoplastinės kapos. Toks gydymo būdas
yra palyginti naujas ortodontinio gydymo istorijoje, todėl nemažai gydytojų jį vertina prieštaringai. Šio
darbo tikslas įvertinti ir geriau suprasti gydymo termoplastinėmis tiesinimo kapomis metodo efektyvumą,
tam buvo atlikta sisteminė mokslinių straipsnių apžvalga.
Medžiaga ir metodai: Iš viso atrinkta 10 mokslinių straipsnių, 2 straipsniuose tiriamos
termoplastinių kapų sukuriamos jėgos, 4 straipsniuose vertinamas dantų poslinkis gydant
termoplastinėmis kapomis, 2 straipsniuose vertinamas kartu su tiesinimo kapomis naudojamų
kompiuterinių programų tikslumas, 2 straipsniuose termoplastinės kapos lyginamos su breketais. Visuose
minėtuose straipsniuose atliekami klinkiniai ar retrospektyviniai tyrimai.
Rezultatai: Didžiausia išmatuota termoplastinių kapų sukuriama jėga siekia 12.25N (1249g).
Nustatyta, kad tiesinimo kapų sukuriamos jėgos dažnai viršyja rekomenduojamas ortodontines jėgas.
Didesnis jėgos veikimas būdingas priekinių dantų grupei. Vidutinis danties poslinkis per dviejų savaičių
laikotarpį yra nuo 0.011mm iki 0.293mm. Didžiausias poslinkis sukuriamas šoninių dantų grupėje.
Kompiuterinės programos sudaromas galutinio gydymo vaizdo modelis yra tikslus nuo 40 iki 100%,
mažiausias tikslumas būdingas vertikaliam kandžių perdengimui ir centro linijos nuokrypiui. Lyginant
gydymo skaidriomis kapomis efektyvumą su breketais, nustatyta, kad gydymas sėkmingesnis breketų
grupėje, taip pat breketų grupėje gydymo trukmė trumpesnė.
Išvados: Gydymo skaidriomis kapomis metu sukuriamos jėgos dažnai viršija rekomenduojamas
ortodontines jėgas. Per 2 savaičių laikotarpį sukuriamas iki 0.3mm dantų poslinkis. Kompiuterinės
programos naudojamos gydymo metu yra tikslios 40-100%. Gydymas breketais aparatais yra
efektyvesnis ir trunka trumpiau nei gydymas skaidriomis termoplastinėmis kapomis.
Raktiniai žodžiai: Invisalign, aligners, invisible orthodontics, thermoplastic aligners, clear
aligners.
9
DENTAL ARCHES AND OCCLUSION CORRECTION POSSIBILITIES WITH
CLEAR ALIGNERS
Summary
The relevance of the problem and the aim of the work: approximately 17 years ago teeth
straightening with clear thermoplastic aligners system was introduced. Together with this system a
special computer program is used which can create the pre-treatment and post-treatment image,
according to program data new thermoplastic aligners are produced every 2 weeks. Threatment with
thermoplastic aligners is relatively new in the history of orthodontic treatment, that is why many doctors
evaluate this treatment method controversially. The aim of this study is to evaluate and better understand
the treatment with thermoplastic aligners method effectiveness, for this purpose the systemic review was
made.
Material and methods: The total sample of 10 scientific articles, 2 of them tested thermoplastic
aligners generated forces during treatment, 4 articles evaluated teeth shift during the treatment with
aligners, 2 articles evaluated the accuracy of computer programs used with aligners, 2 articles compared
aligners with braces. All those articles were clinical trial or retrospective studies.
Results: The highest measured thermoplastic aligners generated force reaches 12.25N (1249g).
It was found that forces generated by aligners often exceed the recommended orthodontic forces.
Increased orthodontic forces are more common in a group of front teeth. The average tooth shift during
the two-week period is from 0.011mm to 0.293mm. The biggest shift is created in side tooth group. The
accuracy of computer programs created post- treatment image is from 40 to 100%, the lowest accuracy
inherent in overbite and center line deviation. Comparing the effectiveness of treatment with aligners and
braces found that treatment is more successful in braces group and also treatment duration is shorter in
braces group.
Conclusion: Forces generated during the treatment with clear aligners often exceed
recommended orthodontic forces. During the 2-week treatment period teeth shift is no more than 0.3 mm.
The accuracy of computer programs created post- treatment image is from 40 to 100%. Treatment with
braces is more effective and lasts less than treatment with clear thermoplastic aligners.
Keywords: Invisalign, aligners, invisible orthodontics, thermoplastic aligners, clear aligners.
10
Santrumpos ir paaiškinimai
CBCT – kūgio spindulio kompiuterinė tomografija (angl. cone-beam computed tomography).
ICC – intraklasinės koreliacijos testas (angl. intraclass correlation test).
ANOVA – pakartotinių matavimų neatitikimo tyrimas (angl. repeated –measures analysis of variance).
Dahlberg formulė𝑠 = √∑ 𝑑2 /2𝑛 , kur d – pakartotinių matavimų skirtumas mm, n – pakartotinių
matavimų skaičius.
SD – standartinė deviacija.
DI – neatitikimo indeksas. (angl. Discrepancy Index) Indeksas naudojamas įvertinti gydymo
sudėtingumą.
ABO-OGS – Amerikos ortodontų tarybos objektyvaus įvertinimo sistema (angl. American Board of
Orthodontics Objective Grading System).
3D – trijų dimensijų.
11
Įvadas
Dantų tiesinimo skaidriomis kapomis istorija prasidėjo 1980-aisiais, kai ortodontijoje buvo
pristatyta termoplastinė skaidri medžiaga, kuri iš pradžių buvo pradėta naudoti kaip reteineris. Vėliau,
šiek tiek modifikavus reteinerį, buvo įmanoma atsatyti į teisingą padėtį, nedaug iš dantų lanko pajudėjusį
dantį, tačiau gydymo galimybės buvo labai menkos. [1] Maždaug prieš 17 metų Align Technology Inc
(Kalifornija, USA) pristatė Invisalign dantų tiesinimo sistemą skaidriomis termoplastinėmis kapomis, tai
labai pakeitė dantų tiesinimo kapomis galimybes. [2, 3, 4, 5, 6, 7] Kartu su Invisalign sistema buvo
pristatyta ir kompiuterinė programa, kurioje pagal nuskenuotus modelius sudaromas virtualus 3D gydymo
eigos ir galutinio gydymo rezultato modelis, taip pat remiantis programos duomenimis gaminamos
tiesinimo kapos. [4, 8, 2] Nors Align Technology Inc buvo pirmoji įmonė, pasiūliusi ortodontijoje naudoti
skaidrias termoplastines kapas dantų lankų korekcijai, vėliau atsirado daugiau panašaus produkto
gamintojų ir platintojų. Medžiaga iš kurios gaminamos kapos - tai plonas, skaidrus, pusiau elastinis
plastikas – poliuretanas. [6] Gydymo esmė, kad kas dvi savaites gaminamos naujos kapos, kurios per šį
laikotarpį priverčia dantį pajudėti iki 0.3 mm, tačiau norint pasiekti teigiamą gydymo poveikį, pacientas
turi kapas nešioti kas dieną, bent po 20 valandų per parą. [4, 8] Gamintojai nurodo, kad šiomis tiesinimo
kapomis galima pašalinti tarpus tarp dantų, koreguoti gilų, atvirkštinį (prognatinį), atvirą sąkandžius,
dantų susigrūdimą bei kryžminį sąkandį. [9]
Tyrimais nustatyta, kad taisyklingas sąkandis turi ryškios įtakos gyvenimo kokybei.
Abdolreza Jamilian ir kt. tyrime, kuriame tirta 100 pacientų nuo 17 iki 21 metų amžiaus, turinčių nuo
vidutinio iki sunkaus laipsnio netaisyklingą sakandį, nustatyta, kad pacientų turinčių vidutino ar sunkaus
laipsnio netaisyklingą sąkandį su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra daug prastesnė, nei
pacientų, kurie ankščiau buvo gydyti ortodontiškai (ir šuo metu yra retencijos etape). [10] Tačiau dažnai
pacientai nenori nešioti fiksuotų ortodontinių aparatų, kurie matosi pacientui šypsantis ar kalbant, sukelia
diskomfortą ir apsunkina burnos ertmės higieną, todėl skaidrios tiesinimo kapos yra puiki alternatyva
šiems pacientams. Deja, šis dantų lankų korekcijos būdas yra palyginti naujas ir kontraversiškas. Dalis
gydytojų ortodontų yra įtraukę šį gydymo metodą į savo kasdienę praktiką, tačiau nemaža dalis gydytojų
vis dar skeptiškai žiūri į šią naujovę. Šio darbo tikslas yra susisteminti ir įvertinti atliktus klinikinius
skaidrių tiesinimo kapų tyrimus, siekiant išsiaiškinti šio gydymo metodo efektyvumą. Šiam tikslui
pasiekti buvo iškelti uždaviniai: (1) įvertinti ortodontinio gydymo metu termoplastinių kapų sukuriamas
jėgas, kuriomis veikiamas dantis ir periodontas, (2) įvertinti gydymo skaidriomis tiesinimo kapomis metu
12
sukuriamų pokyčių ribas, (3) įvertinti prognozuojamo rezultato tikslumą, naudojant specialiai pritaikytą
kompiuterinę programą, (4) palyginti pokyčius ir gydymo rezultatus su breketais.
13
Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija
Straipsnių ieškota trijose paieškos sistemose, naudojantis LSMU bibliotekos prenumeruojamomis
duomenų bazėmis: Pubmed (iš viso rasti 542 straipsniai), Science Direct (iš viso rasti 274 straipsniai) ir
American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics (AJODO) (iš viso rasti 533 straipsniai).
Naudoti raktažodžiai bei raktažodžių deriniai: invisalign, invisible orthodontics, clear aligners,
thermoplastic aligners, aligners, invisalign AND braces (žiūrėti lentelę nr.1). Paieška atlikta laikotarpiu
nuo 2016m. balandžio 14d. iki gegužės 27d. Atrinkti straipsniai, kurie publikuoti ne seniau, nei prieš
penkerius metus, yra nemokami ir pilnateksčiai, yra parašyti arba visiškai išversti į anglų kalbą,
straipsnyje aprašomas klinikinis tyrimas. Atmesti straipsniai, neatitinkantys šio baigiamojo magistrinio
darbo tikslo ir uždavinių, taip pat straipsniai, kuriuose yra maža tiriamųjų imtis. Atrinkus tinkamus
straipsnius pagal nurodytus kriterijus, buvo palyginti gauti paieškos rezultatai kiekvienoje sistemoje pagal
kiekvieną raktažodį ir atmesti pasikartojantys straipsniai (t.y straipsniai parašyti tų pačių autorių, ta pačia
tema, tačiau rasti skirtingose paieškos sistemose ar pagal skirtingus raktažodžius) (žiūrėti diagramą nr.
1). Pirmoji paieškos sistema, kuria naudotasi ieškant straipsnių, buvo Pubmed, todėl pasikartojantys
straipsniai, rasti ieškant kitose paieškos sistemose, buvo priskirti šiai paieškos sistemai ir neįtraukti į kitų
paieškos sistemų rezultatus skaičiuojant atrinktų straipsnių skaičių. Tai lėmė didžiausią atrinktų straipsnių
skaičių Pubmed paieškos sistemoje.
Lentelė nr. 1. Rastų straipsnių skaičius pagal paieškos sistemas ir raktažodžius.
Raktažodis Paieškos sistema Rastų straipsnių skaičius Atrinktų straipsnių
skaičius
Invisalign Pubmed 135 5
Aligners Pubmed 268 3
invisible orthodontics Pubmed 66 0
clear aligners Pubmed 54 0
thermoplastic aligners Pubmed 13 0
invisalign AND braces Pubmed 6 0
Invisalign AJODO 169 2
clear aligners AJODO 327 0
thermoplastic aligners AJODO 37 0
IŠ VISO STRAIPSNIŲ: 1075 10
Atrinktuose straipsniuose atliekami klinikiniai ar retrospektyviniai tyrimai, tiriamieji yra asmenys
ar kapos bei jų serijos, priklausomai nuo tyrime analizuojamo veiksnio. Tyrimuose, kurių tiriamieji yra
14
tiesinimo kapos ar jų serijos, tiriamos ortodontinės jėgos, sukeliamos skaidrių tiesinimo kapų. Šiame
baigiamajame darbe nevertinamas tiriamųjų asmenų lytis, amžius ar rasė. Tyrimuose dalyvaujientiems
tiriamiesiems atliekamos šios intervencijos, priklausomai nuo tyrimo tipo: imami dantų atspaudai ir
atpilami modeliai, atliekamos rentgeno nuotraukos (šoninės cefalogramos, CBCT nuotraukos bei
ortopantomogramos), taip pat atliekama ir klinikinė burnos ertmės apžiūra. Pagrindinis tyrimuose
dalyvaujančių tiriamųjų atrankos kriterijus – sisteminių ligų nebuvimas, kiti atrankos kriterijai priklauso
nuo tyrimo tikslo. Analizuojami veiksniai priklauso nuo tyrimo tikslo, baigiamajame magistriniame darbe
aprašomuose tyrimuose analizuojami šie veiksniai: pakrypimas liežuvio-skruostų kryptimi, atstumai tarp
ilčių, okliuziniai kontaktai ir santykiai, dantų susigrūdimas, horizontalus kandžių perdengimas (angl.
overjet), vertikalus kandžių perdengimas (angl. overbite), šoniniai kontaktai, šaknies palinkimo kampas,
dantų lanko perimetras ir plotis, atstumas tarp pirmųjų prieškrūminių dantų, atstumas tarp pirmųjų
krūminių dantų, danties vainiko ir šaknies padėties pokyčiai, cefalometriniai matavimai, prieškrūminių
dantų derotacija (angl. derotation), distalizacija, kandžių pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi (angl.
torque), vidurio linijos nuokrypis. Rodikliai: atstumas (mm), palinkimo kampas (laipsniais), ortodontinės
jėgos (N). Paklaidų patikrinimas atliktas ne visuose straipsniuose, tačiau daugumoje straipsnių paklaidų
patikrinimas nurodytas (6 straipsniuose paklaidos patikrintos, 4 straipsniuose paklaidų patikrinimas
nenurodytas). Trijuose tyrimuose paklaidos patikrintos tiesiog atliekant pakartotinius matavimus ir
palyginant gautus rezultatus, kituose tyrimuose paklaidai patikrinti naudojami specialūs testai ir formulės
(ICC, ANOVA, Bonferroni testai ir Dahlberg formulė).
Atitinkamai pagal išsikeltą baigiamojo magistrinio darbo uždavinį, atrinktuose straipsnuose buvo
ieškoma informacijos apie dantų padėties pokytį (poslinkį, mm), sukurtų ortodontinių jėgų dydį (N),
skirtumą tarp numatomo gydymo rezultato, apskaičiuoto naudojantis specialiomis kompiuterinėmis
programomis ir realaus gauto gydymo rezultato (mm). Lyginant skaidrių tiesinančių kapų gydymo
efektyvumą su breketų gydymo efektyvumu, viename iš tyrimų naudotasi DI (angl. discrepancy index) ir
ABO-OGS (angl. American Board of Orthodontics Objective Grading System) indeksai, kitame matuotas
atstumas (mm) ir palinkimas (laipsniais), todėl rezultatai pateikiami šiais rodikliais ir lyginami
tarpusavyje breketų ir tiesinimo kapų gydymo rezultatai.
Skaidrių tiesinimo kapų gydymo efektyvumas lyginamas su breketais dviejuose iš atrinktųjų
straipsnių, kituose dviejuose straipsniuose matuojamos ir vertinamos gydymo skaidriomis
termoplastinėmis kapomis metu sukuriamos ortodontinės jėgos. Taip pat dviejuose straipsniuose tiriamas
prognozuojamo rezultato tikslumas naudojant specialią kompiuterinę programą ir lyginant su gautu
15
gydymo rezultatu. Likusiuose keturiuose straipsniuose vertinamos gydymo skaidriomis kapomis metu
sukuriamos dantų padėties pokyčių ribos.
Diagrama nr. 1. Srauto diagrama.
Nemokami ir pilnateksčiai straipsniai n = 305
Straipsniai anglų kalba n = 295
Atmesti n = 10 str.
Ne senesninei 5 metųsenumostraipsniai n = 455
Straipsniai, rasti Pubmed
paieškos sistemoje, n = 542
Straipsniai, rasti AJODO
paieškos sistemoje, n = 533
Iš viso n = 1075 straipsniai
Atmesti n = 802 str.
Atmesti n = 199 str.
Aktualūs straipsniai n = 46
Atmesti n = 290 str.
Tyrimai, kuriuose dalyvavo ≥15 tyriamųjų pacientų ar tirti ≥5
tiesinančios kapos ar jų serijos, n = 33
Atmesti n = 13 str.
Atmetus sistemines apžvalgas, liko n = 30
Atmetus pasikartojančius straipsnius, liko n = 10
Atmesti n = 22 str.
Atmesti n = 3 str.
16
Duomenų sisteminimas ir analizė
Sisiteminei apžvalgai atlikti buvo atrinkta 10 straipsnių. Atlikus paiešką iš viso buvo rasti 1075
straipsniai, tačiau atmesti senesni nei 5 metų straipsniai, taip pat mokami ar nepilnateksčiai straipsniai,
straipsniai, ne anglų kalba ir neturintys vertimo į šią kalbą, ne aktualūs straipsniai, kuriuose aprašoma
tyriamųjų imtis yra per maža, kad galima būtų vertinti gautą rezultatą, taip pat atmestos sisteminės
apžvalgos ir straipsniai, kurie pasikartojo ieškant skirtingose paieškos sistemose ir pagal skirtingus
raktažodžius. Straipsnių aktualumas buvo įvertintas pagal tai, ar informaciją rastuose straipsniuose galima
pritaikyti atsakant į šio baigiamojo magistrinio darbo temą ir uždavinius. Nebuvo rasta straipsnių lietuvių
kalba, dėl šios priežasties tokie straipsniai į sisteminę apžvalgą taip pat neįtraukti.
Termoplastinių kapų sukuriamos jėgos
Nustatant ortodontinio gydymo skaidriomis kapomis metu sukuriamas jėgas buvo sukurti
skaitmeniniai modeliai, kurie vėliau atspausdinti naudojantis 3D spausdintuvu, ir derviniai dantų
modeliai. Li ir bendraautorių tyrimui atlikti buvo pagaminti 5 tiesinančių liežuvinio judesio kapų rinkiniai
(0.2; 0.3; 0.4; 0.5 ir 0.6mm aktyvacijos). Specialiai šiam tyrimui, bendradarbiaujant su mikroelektronikos
institutu (Tsinghua universitetas, Kinija), buvo sukurti ypatingai jautrūs piezo varžos įtampos sensoriai
(angl. piezoresistive stress sensors), skirti išmatuoti ortodontinėms jėgoms. Atliekant tyrimą stebėtos
viršutinio žandikaulio dešinės pusės centrinio kandžio liežuvinio poslinkio metu sukuriamos jėgos bei jų
silpnėjimas. Sukuriamos jėgos matuotos kas valandą pirmąsias 8 valandas, o vėliau kas dieną iš viso 14
dienų, išskyrus 11, 13-tą dienas. Autoriai savo rezultatuose nurodo, kad nėra statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp 0.5 ir 0.6mm aktyvacijos kiekio grupių, tačiau pradinių matavimų jėgos dydis didėjo
priklausomai nuo aktyvacijos kiekio. Esant 0.2mm aktyvacijai, pradinės sukuriamos jėgos dydis siekia
8.05N ir per dviejų savaičių laikotarpį sumažėja iki 1.96N, 0.3mm aktyvacijos kiekio pradinė jėga per 2
savaites sumažėja nuo 9.25N iki 2.22N, 0.4mm nuo 10.19N iki 2.42N, 0.5mm nuo 11.19N iki 2.63N,
0.6mm nuo 12.25N iki 2.57N (tikslesni matavimai pateikti lentelėje nr. 2, žiūrėti prieduose). Greitesnis
jėgos silpimas, palyginti su kitomis grupėmis, nustatytas 0.6mm grupėje nuo 1 iki 14 dienų. Vertinant
jėgos atsipalaidavimą, nustatyta, kad visoms kapoms būdingas greitas atsipalaidavimas per pirmas 8
valandas, kuris vėliau lėtėja ir visiškai stabilizuojasi 4 ar 5 dieną. [3]
Sukuriamas ortodontines jėgas taip pat tyrė Simon su bendraautoriais. Savo tyrimui jie naudojo
970 tiesinimo kapų, kurios surinktos iš 30 pacientų (iš viso 60 kapų serijų). Į tyrimą neįtraukti pacientai,
17
turintys lūpos ir gomurio nesuaugimus, ar bet kokį kitą sindromą, susijusį su burnos ir veido
nesusiformavimais. Atrinkti pacientai, priklausomai nuo tiriamo danties judesio, suskirstyti į 3 grupes, po
10 pacientų kiekvienoje: 1) v/ž centrinių kandžių pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi (pasiektas pokytis
per visą gydymo laikotarpį didesnis nei 10°, gautas papildomai naudojant horizontalų elipsoidinį įtaisą -
laikinai pritvirtintą kompozito sagutę, ar jėgos kraštus - spaudimo linija prie dantenų krašto); 2) kaplių
derotacija (pasiektas pokytis didesnis nei 10°, papildomai naudojant optimizuotą rotacinį įtaisą ar be
pagalbinių priemonių); 3) krūminių dantų distalizacija (pasiektas pokytis didesnis nei 1.5mm, papildomai
naudojant 4mm ilgio horizontalų kampinį dantenų įtaisą ar be pagalbinių priemonių). Kiekvienam
pacientui buvo atspausti alginatiniai burnos ertmės atspaudai, pagaminti gipsiniai modeliai, kurie vėliau
padvigubinti į dervinius modelius. Tiek gipsiniai, tiek derviniai modeliai dėti į ortodontinio matavimo ir
simuliavimo sistemą, kuri susideda iš 2 sensorių matuojančių jėgos ir judesio vektorius trimis kryptimis.
Vidutinis pradinis jėgos momentas kaplių derotacijos su pagalbiniu įtaisu metu – 8.8 N·mm, vidutinė
pradinė vertikali jėga – 0.2N, jėgos momentas be pagalbinio įtaiso – 1.2 N·mm, vertikali jėga – 0.5N.
Krūminių dantų distalizacijos vidutinė pradinė jėga su pagalbiniu įtaisu – 1.1N, vidutinė pradinė vertikali
jėga – 0.7N, vidutinė pradinė jėga be pagalbinio įtaiso – 0.8N, vertikali jėga – 0.5N. Kandžių pakreipimo
lūpų-liežuvio kryptimi pradinis jėgos momentas su pagalbiniu įtaisu – 6.7 N·mm, vertikali jėga – 0.2N,
jėgos momentas su jėgos kraštu – 7.9 N·mm, vertikali jėga – 0.1N (tyrimo rezultatai pateikiami lentelėje
nr. 3, žiūrėti prieduose). Aktyvacijos kiekis, priešingai nei ankščiau minėtame tyrime, nenurodomas.
Autoriai rezultatuose nurodo, kad distalizacija ir derotacija palaikoma pagalbinių įtaisų, taip pat kandžių
pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi palaikomas jėgos kraštų pasižymi didesnėmis pradinėmis jėgomis ar
momentais (atitinkamai judėjimo krypčiai). [7]
Apibendrinant abiejų straipsnių duomenis, galime teigti, kad ortodontinės jėgos stiprėja
atitinkamai didėjant kapos aktyvacijos kiekiui, taip pat didesnės jėgos sukuriamos, kai judesiui sukurti
papildomai naudojami pagalbiniai įtaisai ar jėgos kraštai. Sukuriamoms ortodontinėms jėgoms būdingas
silpimas, kuris ypač ryškus pirmas 8 valandas po ortodontinio aparato (skaidrios kapos) aktyvacijos.
Gydymo skaidriomis kapomis metu sukuriamų pokyčių ribos
Siekant išsiaiškinti gydymo skaidriomis kapomis sistema metodo efektyvumą, buvo vertinamos
šios sistemos sukuriamų pokyčių ribos, t.y. palyginta, koks dantų padėties pokytis pasiektas gydymo
pabaigoje matuojant dantų padėties poslinkį nuo pradinio taško, kuriame dantis buvo prieš gydymą iki
galutinio taško, kuriame dantis atsidūrė po gydymo. Šiam tikslui pasiekti, buvo imami atspaudai ir
18
atpilami diagnostiniai bei galutiniai modeliai, šoninės cefalogramos, CBCT nuotraukos prieš ir po
gydymo. Duncan su bendraautoriais tyrimui atlikti sukūrė skaitmeninius modelius, atliko šonines
cefalogramas. Zhang ir bendraautoriai savo tyrimui atlikti darė CBCT nuotraukas, taip pat ėmė
silikoninius atspaudus dantų modeliams prieš ir po gydymo. Chisari ir bendraautorių tyrime taip pat imti
silikoniniai atspaudai dantų modeliams prieš ir po gydymo, darytos CBCT nuotraukos, taip pat šio
autoriaus tyrime nurodoma, kad buvo atlikta klinikinė burnos apžiūra bei padarytos okliuzinės bei
priekinės rentgeno nuotraukos. Ravera ir bendraautoriai savo tyrimui naudojo tik šonines cefalogramas ir
priešingai nei ankščiau minėtieji autoriai, atliko retrospektyvinį tyrimą (t.y. tyrimas buvo atliktas
naudojantis ne šiuo metu gydomų pacientų, bet ankščiau gydytų pacientų duomenimis). [4, 11, 12]
Nors šiame baigiamajame darbe pacientų lytis, amžius bei rasė nėra vertinami, kai kurie autoriai
savo darbuose nurodo šiuos aspektus. Duncan su bendraautoriais tyrime dalyvavo baltieji pacientai, o
Ravera ir bendraautoriai nurodo, kad tirti buvo kaukaziečių rasės atstovai. Zhang ir Chisari savo
tyrimuose nenurodo tyriamųjų rasės. Visuose iš išvardintų tyrimų dalyvavo suaugę pacientai, išskyrus
Zhang ir bendraautorių tyrime, kuriame pacientų amžius svyruoja nuo 13 iki 44m., tačiau pagrindinis
kriterijus vis tiek išlieka visiškai susiformavęs nuolatinis sąkandis. Pagrindiniai tyrimuose dalyvavusių
pacientų atrankos kriterijai: sveiki pacientai, su susiformavusiu nuolatiniu sąkandžiu, kuriems
nereikalingas ekstrakcinis gydymas, taip pat nereikalingas gydymas naudojant elastikus. Pagrindiniai
atmetimo kriterijai: sisteminės ligos (širdies ligos, nekontroliuojama hipertenzija, kraujavimo sutrikimai,
inkstų ligos), sisteminių medikamentų vartojimas (lėtinis nesteroidinių ar priešuždegiminių vaistų
vartojimas), periodonto patologijos, taip pat atmesti pacientai, kurie nesilaikė ar blogai laikėsi nustatyto
rėžimo, neatvykdavo į reguliarius vizitus. Svarbu paminėti ir tai, kad autoriai savo tyrimams atlikti
pasirinko pacientus, kuriems nereikalingas sudėtingas ortodontinis gydymas, t.y. turinčius nedidelio
laipsnio dantų susigrūdimą (iki 4mm) ar nedidelius pavienių dantų padėties pokyčius. Tik vieno iš
ankščiau minėtų autorių darbe (Duncan ir bendraautoriai) buvo tiriami ne tik nedidelio laipsnio dantų
susigrūdimą, bet ir sunkesnius atvejus turintys pacientai, šiame tyrime pacientai buvo suskirstyti pagal
susigrūdimo laipsnį. [4, 11, 12]
Lentelė nr. 4. Tyriamųjų imtis, amžius ir tyrimo trukmė. [4, 11, 12]
Autorius Metai Tyriamųjų skaičius Tyriamųjų amžius (metais) Tyrimo trukmė
X. Zhang 2015 32 13 – 44 3m. 5mėn.
J. R. Chisari 2014 30 18 – 70 8sav.
S. Ravera 2016 20 29.73 ± 6.89 24.3 ± 4.2mėn.
L. O. Duncan 2015 61 suaugę (amžius nenurodytas) Nenurodyta
19
Duncan ir bendraautorių tyrime dalyvavo 61 pacientas. Tyriamieji buvo suskirstyti į tris grupes,
priklausomai nuo apatinio žandikaulio susigrūdimo laipsnio: 1) lengvas (20 pacientų) (2-3.9mm), 2)
vidutinis (22 pac.) (4-5.9mm), 3) sunkus (19 pac.) (>6mm). Susigrūdimo laipsnis buvo nustatomas
naudojant Carey's analizę. Pacientų dantų lankai nuskenuoti naudojant iTero technologiją ir sudaryti
skaitmeniniai modeliai prieš ir po gydymo. Išmatuoti dantų pločius, dantų lanko perimetrą bei plotį
naudota Geomagic Quality programinė įranga (siekiant tikslensių matavimų, nei matuojant ranka). Taip
pat atliktos šoninės cefalogramos (siekiant nustatyti apatinių kandžių padėtį ir palinkimo kampą),
matuotas atstumas tarp ilčių (nuo gumburėlių viršūnių), atstumas tarp pirmųjų kaplių (nuo gomurinių
gumburėlių viršūnių), ir atstumas tarp pirmųjų krūminių dantų (nuo mezialinių liežuvinių gumburėlių
viršūnių). Kapos buvo keičiamos kas dvi savaites, pagal tai, kiek kapų rėikėjo pacientui, buvo nustatytas
gydymo laikas. Trumpiausias gydymo laikas buvo lengvo susigrūdimo laipsnio pacientų grupėje (53.6 ±
21.12 savaičių), vidutinio laipsnio susigrūdimo grupėje gydymo laikas buvo maždaug 10 savaičių
ilgesnis, nei lengvo susigrūdimo laipsnio, o sunkaus laipsnio susigrūdimo grupėje gydymo laikas buvo
ilgiausias (71.68 ± 16.31 sav.). Autoriai nurodo, kad statistiškai reikšmingiausi rezultatai gauti sunkaus
susigrūdimo laipsnio grupėje, o skirtumai tarp lengvo ir vidutinio susigrūdimo laipsnio grupių yra
palyginti nedideli, vertinant apatinių kandžių padėties pokytį (vertikalų ir horizontalų kandžių
perdengimą pagal cefalometrinius duomenis). Vertinant atstumus tarp ilčių, kaplių ir krūminių dantų,
visose trijose grupėse gautas statistiškai reikšmingas rezultatas. Lengvo susigrūdimo grupėje vertikalus
kandžių perdengimas (ob) vidutiniškai sumažėjo nuo 2.20mm iki 1.59mm (skirtumas 0.61mm),
horizontalus kandžių perdengimas (oj) sumažėjo nuo 3.50mm iki 2.77mm (skirtumas 0.73mm). Vidutinio
susigrūdimo grupėje ob sumažėjo nuo 2.81mm iki 2.07mm (skirtumas 0.74mm), oj – nuo 3.37mm iki
2.68mm (skirtumas 0.69mm). Sunkaus susigrūdimo grupėje ob sumažėjo nuo 2.532mm iki 2.137mm
(skirtumas 0.39mm), oj – nuo 4.29mm iki 2.96mm (skirtumas 1.33mm). Atstumas tarp ilčių lengvo
susigrūdimo grupėje vidutiniškai pakito 1.29mm, vidutinio susigrūdimo grupėje – 1.77mm, sunkaus –
1.74mm. Atstumas tarp pirmųjų kaplių lengvo susigrūdimo grupėje vidutiniškai pakito 1.58mm, vidutinio
– 2.52mm, sunkaus – 3.20mm. Atstumas tarp pirmųjų krūminių dantų lengvo susigrūdimo grupėje pakito
vidutiniškai 1.65mm, vidutinio – 1.87mm, sunkaus - 2.65mm. Visais nurodytais atvejais dantų lankas
praplatėjo (t.y. atstumas tarp nurodytų dantų padidėjo). Pagal autorių pateiktus duomenis, vertikalus
kandžių perdengimas labiausiai pakito vidutinio susigrūdimo grupėje, mažiausiai – sunkaus susigrūdimo
laipsnio grupėje, horizontalus kandžių perdengimas labiausiai pakito sunkaus susigrūdimo grupėje,
mažiausiai – vidutinio susigrūdimo grupėje. Apatinio centinio kandžio polinkio kampas labiausiai pakito
sunkaus susigrūdimo laipsnio grupėje, mažiausiai – vidutinio. [4]
20
Zhang ir bendraautorių tyrime dalyvavo 32 pacientai, kuriems prieš ir po gydymo buvo atliktos
kūgio spindulio kompiuterinės tomografijos. Pacientai turėjo nešioti kapas po 20 valandų per dieną, kapos
buvo keičiamos kas 2 savaites. Skirtumai tarp numatomos ir pasiektos šaknies ir vainiko pozicijos
(priekinių dantų) buvo palyginti sudėjus vienas ant kito veido-viršutinio žandikaulio skaitmeninius
atvaizdus padarytus prieš ir po gydymo. Kalbant apie žandikaulių pozicijos pokyčius, autoriai nurodo,
kad vidutiniai pokyčiai, lyginant matavimus, gautus prieš ir po gydymo, viršutiniame žandikaulyje (v/ž)
yra 0.226 ± 0.032 mm, apatiniame (a/ž) 0.211 ± 0.026 mm. Dantų vainikų vidutiniai pozicijos pokyčiai
viršutiniame žandikaulyje 2.526 ± 0.415 mm, a/ž 2.478 ± 0.372 mm. Šaknų padėties vidutiniai pokyčiai
v/ž 0.418 ± 0.059 mm, a/ž 0.375 ± 0.066 mm. [11]
Chisari ir bendraautoriai tyrė 30 pacientų, kurie buvo suskirstyti į 2 grupes pagal amžių. Vienoje
grupėje buvo 15 asmenų, nuo 18 iki 35 metų amžiaus, kitoje grupėje taip pat 15 asmenų nuo 50 metų ir
vyresni. Skaidrios kapos buvo užprogramuotos taip, kad pajudintų viršutinio žandikaulio, kairės pusės
centrinį kandį 1mm per 8 savaičių gydymo kursą. Kapos buvo keičiamos kas 2 savaites, taigi viena kapa
turėjo centrinį kandį pajudinti po 0.25mm per dvi savaites. Pacientai kapas turėjo nešioti nuolatos,
išskyrus valgant, geriant ar valantis dantis. Matavimai atlikti naudojantis skaitmeniniais modeliais.
Lentelėje nr. 5 pateikti matavimo rezultatai svarbūs šiai literatūros apžvalgai: Δ U1 – atstumas jungiantis
tiriamo danties kandamojo krašto vidurio tašką prieš gydymą su tuo pačiu tašku po gydymo, linija gauta
uždėjus vieną ant kito skaitmeninius modelius; Δ Apex – tokia pati linija, kaip ir prieš tai minėta, tik
brėžta nuo tiriamo danties šaknies viršūnės; rotacijos kampas – kampas tarp tiriamojo danties linijų
einančių nuo šaknies viršūnės iki kandamojo krašto vidurio taško, gautų prieš ir po gydymo. [12]
Lentelė nr. 5. Matavimų rezultatai. [12]
Kintamasis Vidutinė reikšmė SD Minimali reikšmė Maksimali reikšmė
Δ U1 (mm) 1.17 0.49 0.34 2.32
Δ Apex (mm)* -0.41 0.14 -0.67 -0.09
Rotacijos kampas (°) 4.08 1.63 1.60 8.90
* neigiama reikšmė nurodo judesio kryptį
Ravera ir bendraautorių tyrimui buvo pasirinkta 20 pacientų, iš kurių iš viso buvo gauta 40 šoninių
cefalogramų atliktų prieš ir po gydymo. Pacientai kapas ir II klasės elastikus turėjo nešioti bent po 22
valandas per parą, kapos keičiamos kas dvi savaites. Ortodontinio gydymo metu buvo siekiama
nuoseklios distalizacijos pradedant nuo v/ž antrojo krūminio danties, krūminiam dančiui pajudėjus 2/3
kelio, pradedamas distalizuoti pirmas krūminis dantis, paskui kapliai ir taip toliau, kol priekiniai dantys
21
visiškai užbaigia gydymo planą. Kiekviena kapa užprogramuota dantį pajudinti po 0.25mm. Vertinant
rezultatus po gydymo, autoriai nurodo, kad antrasis krūminis dantis vidutiniškai pajudėjo distaliai
2.52mm matuojant nuo mezialinio skruostinio gumburo ir 2.12mm matuojant nuo vainiko centro.
Pirmasis v/ž krūminis dantis vidutiniškai pajudėjo 2.25mm nuo mezialinio skruostinio gumburo ir
2.03mm nuo vainiko centro. V/ž centrinio kandžio kraštas buvo patrauktas per 2.23mm (matavimų
rezultatai pateikti lentelėje nr. 6, žiūrėti prieduose). [13]
Apibendrinant autorių pateiktus duomenis, galime teigti, kad didžiausi dantų padėties pokyčiai,
gydant skaidriomis kapomis, sukuriami esant sunkiam dantų susigrūdimui, išskyrus vertikalų kandžių
perdengimą. Didesni pokyčiai sukuriami viršutiniame žandikaulyje. Zhang ir Ravera savo tyrimuose gavo
panašius v/ž kandžių vainikų poslinkius (atitinkamai vid. 2.526 ± 0.415 mm ir vid. 2.23 mm), Chisari
gavo mažesnį rezultatą (vid. 1.17 mm), tačiau skyrėsi šių autorių tyrime dalyvavusių pacientų gydymo
trukmė. Raveros tyrime nurodoma gydymo trukmė ilgiausia, vidutiniškai net 24.3 mėn., o Chisari tyrimo
gydymo trukmė tik apie 8 savaites.
Prognozuojamo rezultato tikslumas
Tiesinimo skaidriomis kapomis metu naudojamasi specialiomis kompiuterinėmis programomis,
kurių pagalba projektuojamos tiesinimo kapos norimam rezultatui pasiekti, taip pat šios programos leidžia
pacientui pamatyti, kaip atrodo numatomas galutinis gydymo rezultato vaizdas. Šiame baigiamąjame
darbe siekiama išsiaiškinti kaip tiksliai tokios kompiuterinės programos pavaizduoja gydymo rezultatą
palyginti su kliniškai gautuoju gydymo rezultatu. Simon ir bendraautoriai, savo darbe tyrė šiuos dantų
judesius, gydant skaidriomis kapomis: kandžių pakreipimą lūpų-liežuvio kryptimi, kaplių derotaciją ir
krūminių dantų distalizaciją, todėl pasirinkti pacientai, kuriems reikėjo atlikti bent vieną iš minėtųjų
judesių. Atmesti pacientai, kurie turėjo sisteminių sutrikimų, sindromų ir gomurio ar/ir lūpos nesuaugimą.
Tyrimui atrinkti 30 pacientų, kuriems buvo atspausti alginatiniai atspaudai ir pagaminti gipsiniai modeliai
prieš gydymą ir iš karto po gydymo. Kadangi Simon ir bendraautoriai atliko retrospektyvinį tyrimą,
sukurti skaitmeniniai modeliai naudojantis gipsiniais modeliais (t.y. gipsiniai modeliai nuskenuoti
lazeriniu skeneriu ir duomenys perkelti į kompiuterį). Pacientai buvo suskirstyti į tris grupes priklausomai
nuo siekiamo danties judesio, po 10 pacientų kiekvienoje grupėje, grupės paskirstytos į pogrupius: a)
judesys buvo palaikomas naudojant įtaisą; b) jokie pagalbininkai nebuvo naudojami (išskyrus kandžių
pakreipimui lūpų-liežuvio kryptimi, kuriam buvo naudoti jėgos kraštai). Kliniškai gauti gydymo rezultatai
buvo nustatyti pagal skaitmeninių modelių prieš ir po gydymo uždėjimo vienas ant kito algoritmą.
22
Rezultatai palyginti su kompiuterinėje programoje numatomu dantų poslinkiu. Autorių pateiktuose
rezultatuose matoma, kad prieškrūminių dantų derotacija parodė mažiausią prognozuojamo gydymo
rezultato tikslumą apie 40%, o didžiausią tikslumą parodė krūminių dantų distalizacija, net apie 88%
(rezultatų duomenys pateikti lentelėje nr. 7, žiūrėti prieduose). [6]
Krieger ir bendraautoriai savo tyrime tyrė 50 pacientų, kurių pagrindinis gydymo tikslas buvo
pagerinti estetiką priekinėje dantų zonoje sutvarkant priekinį dantų susigrūdimą. Pasirinkti pacientai
neturėjo sisteminių sutrikimų, pagrindinis atrankos kriterijus - priekinis dantų susigrūdimas viršutiniame
ir/arba apatiniame žandikauliuose. Atmesti pacientai ankščiau gydyti kitomis ortodontinėmis sistemomis
ar pacientai, kuriems reikalingas kombinuotas ortodontinis-chirurginis gydymas, turintys lūpos ir
gomurio nesuaugimą ar kitus sindrominius burnos-veido vystymosi sutrikimus. Po ortodontinio gydymo
buvo išmatuoti pradiniai ir galutiniai modeliai (matavimai atlikti naudojantis elektroniniu skaitmeniniu
slankmačiu). Kintamieji, tirti šioje studijoje: priekinio dantų lanko ilgis pagal Korkhausą (mm), atstumas
tarp ilčių (mm), horizontalus kandžių perdengimas (angl. overjet, mm), vertikalus kandžių perdengimas
(angl. overbite, mm), vidurio linijos nuokrypis, netaisyklingumo indeksas pagal Little. Autoriai nurodo,
kad prieš gydymą vidutinis priekinis susigrūdimas viršutiniame dantų lanke pagal Little buvo 5.39mm
(min 1.50mm, max 14.50mm), apatiniame dantų lanke 5.96mm (min 2.00mm, max 11.50mm). Po
gydymo reikšmės sumažėjo iki 1.57mm (min 0mm, max 4.5mm) viršutiniame žandikaulyje ir 0.82mm
(min 0 mm, max 2.5 mm) apatiniame žandikaulyje. Taip pat buvo išmatuotos pradinės ir galinės dantų
padėtys gautos kompiuterinėje programoje, matavimo taškai šioje programoje buvo identiški matavimo
taškams modeliuose (gauti matavimų rezultatai pateikiami lentelėje nr. 8, žiūrėti prieduose). [14]
Kad visiškai įvertintume gydymo rezultato tikslumą, reikėtų palyginti daugiau panašių tyrimų,
kadangi Simon ir Krieger tyrimų rezultatai yra labai skirtingi, todėl negalime teigti, kad specialios
kompiutėrinės programos sudaromi gydymo rezultato modeliai yra tikslūs.
Sukuriamų pokyčių ir gydymo rezultato palyginimas su breketais
Grunheid ir bendraautoriai savo retrospektyviniam tyrimui atlikti pasirinko 60 pacientų. 30
pacientų buvo gydyti breketų sistema, likusi dalis – kapomis. Grupės buvo sudarytos taip, kad kiekvieną
grupę sudarė 22 moterys ir 8 vyrai, amžiaus vidurkis abejose grupėse buvo panašus. Pagrindiniai pacientų
atrankos kriterijai: visiškai išdygę nuolatiniai dantys (įskaitant kandžius, iltis, prieškrūminius ir
pirmuosius krūminius dantis), Angle I klasės sąkandis, neprarastas periodonto prisitvirtinimas,
ortodontinis gydymas baigtas be nuolatinių dantų ekstrakcijos, abu a/ž iltiniai dantys gerai matomi CBCT
23
skeneriu padarytuose vaizduose. Pacientams buvo atliktos CBCT nuotraukos prieš ir po gydymo.
Matavimai atlikti pagal CBCT nuotraukas, naudojantis Dolphin Imaging 11.5 kompiuterine programa.
Pagrindiniu matavimo rodikliu pasirinktas a/ž ilčių polinkis liežuvio-skruostų kryptimi (teigiamos
reikšmės, kai vainikas lateraliai šakniai, neigiamos – vainikas mezialiai šakniai). Taip pat išmatuotas
atstumas tarp ilčių nuo gumburų viršūnių (jei gumburo viršūnė nudilusi – nuo suplokštėjusio gumburo
vidurio taško). Rezultatuose nurodoma, kad gydant breketais ilčių palinkimas sumažėjo, o gydant
skaidriomis kapomis – padidėjo, tačiau pagal autorių paskaičiavimus, tai statistiškai nereikšmingas
padidėjimas. Vertinant atstumą tarp ilčių, statistiškai reikšmingesnis rezultatas gautas skaidrių kapų
grupėje (rezultatai pateikti lentelėje nr. 9). [2]
Lentelė nr. 9. Matavimų rezultatai, palinkimas liežuvio-skruostų kryptimi (°) ir atstumas tarp ilčių
(mm). [2]
Grupė Prieš gydymą Po gydymo
Palinkimas (°) COV* (%) Palinkimas (°) COV* (%)
Skaidrios kapos 6.6 ± 3.2 48.8 7.3 ± 2.8 37.6
Fiksuoti aparatai 6.6 ± 3.4 52.2 4.7 ± 4.8 101.6
Atstumas (mm) COV* (%) Atstumas (mm) COV* (%)
Skaidrios kapos 24.8 ± 1.9 7.7 25.4 ± 1.3 5.2
Fiksuoti aparatai 25.3 ± 2.3 9.2 25.2 ± 1.5 6.0
*COV - variacijos koeficientas.
Šiek tiek kitokį skaidrių kapų ir breketų palyginimą atliko Li su bendraautoriais. Priešingai, nei
ankščiau minėtame tyrime, Li tyrime buvo tirti atvejai, kai buvo reikalinga dantų ekstrakcija. Tyrime
dalyvavo 152 pacientai, kurie lygiomis dalimis suskirstyti į dvi grupes (po 76 pacientus kiekvienoje
grupėje). Viena grupė gydyta skaidriomis kapomis, kita – breketais. Visi tyrime dalyvavę pacientai buvo
pilnamečiai (18 metų ir vyresni) ir turėjo Angle I klasės sąkandį. Atmesti pacientai, kurie ankščiau buvo
gydyti ortodontiškai, turi neišdygusių dantų, serga sisteminėmis ligomis, kuriems reikalinga ortognatinė
chirurgija ir reguliariai neatvykdavę apžiūrai. Pacientai, gydyti skaidriomis kapomis, jas turėjo nešioti
24val. per parą, 7 dienas per savaitę. Kapos keistos kas 2 savaites. ABO-OGS sistema naudota išanalizuoti
modelius darytus prieš ir po gydymo. DI sistema naudota išanalizuoti duomenis prieš gydymą (šonines
cefalogramas ir modelius). Pagal autorių pateikiamus duomenis DI balai grupėse buvo panašūs ir nebuvo
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių. Vidutiniai DI balai skaidrių kapų grupėje – 18.67, o breketų
– 19.85. OGS balai (lyginti duomenys prieš ir po gydymo): bendra būklė pagerėjo po gydymo abejose
grupėse. OGS balai tarp grupių neturėjo reikšmingo skirtumo. 8 OGS kategorijos neturėjo statistiškai
24
reikšmingo skirtumo tarp grupių, 2 kategorijos turėjo statistiškai reikšmingą skirtumą: palinkimas
liežuvio-skruostų kryptimi ir okliuziniai kontaktai. Pagal ABO skaičiavimus, atvejis gali prarasti iki 30
taškų, kad būtų laikomas pavykusiu. Autoriai nurodo, kad skaidrių kapų grupėje buvo 48 pavykę atvejai
ir 24 nepavykę atvejai, breketų - 60 pavykusių, 20 nepavykusių (autorius nurodo, kad tai statistiškai
nereikšmingas rezultatas). Pavertus pavykusių ir nepavykusių atvejų skaičių procentais, gauname, kad
tiesinimo kapų grupėje buvo 66.67% pavykusių atvejų ir 33.33% nepavykusių atvejų, o breketų grupėje
- 75% pavykusių ir 25% nepavykusių atveju. Skaidrių kapų grupėje gydymas truko ilgiau, nei breketų
(31,5 mėnesį kapų ir 22 mėnesius breketų) (OGS balų rezultatai pateikiami lentelėje nr. 10, žiūrėti
prieduose). [15]
Apibendrinant autorių pateiktus duomenis matome, kad atliktuose tyrimuose gauti statistiškai
nereikšmingi rezultatai, tačiau geresni gydymo rezultatai pasiekti gydant breketų sistemomis.
25
Rezultatų aptarimas
Vertinant gydymo skaidriomis kapomis metodo efektyvumą svarbu ne tik išmatuoti gydymo metu
sukuriamas ortodontines jėgas, bet ir įvertinti galimus rizikos veiksnius susijusius su per didelėmis
ortodontinėmis jėgomis. Tyrimais nustatyta, kad ortodontinio gydymo metu naudojamos stiprios
ortodontinės jėgos gerokai dažniau sukelia nepageidaujamą dantų šaknų rezorbciją, nei silpnos
ortodontinės jėgos. [16] Todėl gydant ortodontiniais aparatais, svarbu pasirinkti tinkamas ortodontines
jėgas, siekiant išvengti šios komplikacijos. Rekomenduojamos ortodontinės jėgos pagal Proffit atliekant
danties intruziją (lentelėje nr. 11 įvardinama kaip vertikali jėga) yra 10-20g, pakreipimui lūpų-liežuvio
kryptimi – 50-100g, kūno perkėlimui (lentelėje nr. 11 įvardinama kaip horizontali jėga vykstant
distalizacijai) – 70-120g. [1] Simon ir bendraautorių tyrime gauti matavimai N paversti į gramus (1N =
101,97g) ir palyginti su Proffit rekomenduojamomis optimaliomis ortodontinėmis jėgomis (gauti
duomenys pateikti lentelėje nr. 11). Pagal lentelėje nr. 11 pateiktus duomenis, matome, kad dauguma jėgų
atitinka rekomenduojamas optimalias ortodontines jėgas. Tačiau rekomenduojamos jėgos dažnai
viršijamos, kai dantis jėgos veikiamas vertikaliai – vyksta intruzija. Nustatyta, kad intruzijos metu
veikiančios ortodontinės jėgos net keturis kartus dažniau sukelia šaknų rezorbciją, nei ekstruzijos metu
sukeliamos jėgos. [16] Todėl siekiant efektyvaus gydymo ir norint kiek galima labiau sumažinti
nepageidaujamos šaknų rezorbcijos riziką, svarbu, kad intruzijos metu sukuriamos jėgos neviršytų
rekomendacijų. Kandžių ekstruzijos metu išmatuotos ortodontinės jėgos yra mažesnės nei
rekomenduojamos. Taip pat lentelėje nr. 11 matome, kad šoninių dantų grupėms sukeliamos ortodontinės
jėgos yra didesnės nei kandžiams sukeliamos jėgos.
Vis dėlto gauti rezultatai vertinant gydymo skaidriomis kapomis metu sukuriamas ortodontines
jėgas nėra visiškai tikslūs, norint gauti tikslesnius rezultatus į apžvalgą reiktų įtraukti daugiau panašių
tyrimų. Taip pat Simon ir bendraautorių tyrime nenurodytas skaidrių kapų aktyvacijos kiekis, todėl
negalima įvertinti kokiam aktyvacijos kiekiui sukuriamos gautos ortodontinės jėgos. Li ir bendraautoriai
savo tyrime nurodo aktyvacijos kiekius, tačiau tiriamas tik viršutinio žandikaulio dešinės pusės centrinio
kandžio liežuvinis poslinkis, todėl negalima įvertinti kitų ortodontinių judesių metu sukuriamų jėgų
dydžių. Iš Li tyrimo rezultatų matome, kad sukuriamos ortodontinės jėgos didėja atitinkamai didėjant
aktyvacijos kiekiui. Didžiausias aktyvacijos kiekis, tirtas ankščiau minėto autoriaus tyrime buvo 0.6mm,
kurio metu sukuriama pradinė ortodontinė jėga, atliekant liežuvinį viršutinio žandikaulio centrinio
kandžio poslinkį – 12.25N. Pavertus šią jėgą gramais, gauname 1249g jėgą, kuri optimalią ortodontinę
jėgą, reikalingą atlikti šiam judesiui (pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi – 50-100g), viršija net apie 12
26
kartų. Ši jėga per 2 savaičių laikotarpį sumažėja iki 2.57N, o tai atitinka 262g ir viršija optimalią jėgą apie
2.6 karto. Vertinant 0.2mm aktyvaciją, autorius rezultatuose gavo, kad pradinė jėga šiam aktyvacijos
kiekiui yra 8.05N, tai atitinka 821g ir viršija optimalią jėgą apie 8 kartus. Po dviejų savaičių ši jėga
sumažėja iki 1.96N, tai atitinka 200g ir viršija optimalią jėgą apie 2 kartus. Taigi iš gautų rezultatų
matome, kad net esant mažam aktyvacijos kiekiui optimalios ortodontinės jėgos viršijamos bent 2-12
kartus ir per 2 savaičių gydymo laikotarpį nepasiekia rekomenduojamų ortodontinių jėgų dydžio. [1, 3]
Lentelė nr. 11 Skaidrių termoplastinių kapų sukuriamų ortodontinių jėgų palyginimas su
rekomenduojamomis ortodontinėmis jėgomis pagal Proffit [1, 7]
Jėgos tipas Judesio tipas Rekomenduojama optimali
ortodontinė jėga (g)
Gauta ortodontinė jėga (g)
Vertikali Kaplių derotacija (su pagalbiniu įtaisu) 10-20 -20
Vertikali Kaplių derotacija (be pagalbinio įtaiso) 10-20 -51
Horizontali Krūminių dantų distalizacija (su pagalbiniu įtaisu) 70-120 112
Vertikali Krūminių dantų distalizacija (su pagalbiniu įtaisu) 10-20 -71
Horizontali Krūminių dantų distalizacija (be pagalbinio įtaiso) 70-120 82
Vertikali Krūminių dantų distalizacija (be pagalbinio įtaiso) 10-20 -51
Horizontali Kandžių pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi (su pagalbiniu
įtaisu)
50-100 61
Vertikali Kandžių pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi (su pagalbiniu
įtaisu)
10-20 20
Horizontali Kandžių pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi (su jėgos kraštu) 50-100 40
Vertikali Kandžių pakreipimas lūpų-liežuvio kryptimi (su jėgos kraštu) 10-20 10
*neigiama vertikali jėga nurodo intruziją, teigiama – ekstruziją.
Nors iš gautų rezultatų matome, kad gydymo skaidriomis termoplastinėmis kapomis metu
sukuriamos ortodontinės jėgos dažnai viršija rekomenduojamas optimalias ortodontines jėgas, negalime
spręsti apie gydymo metu keliamą komplikacijų riziką. Tam reiktų atlikti daugiau tyrimų šia tema, taip
pat palyginti gydymo metu skaidriomis kapomis pasireiškiančių komplikacijų dažnumą su gydymo kitais
ortodontiniais aparatais metu pasireiškiančių komplikacijų dažnumu.
27
Per dviejų savaičių laikotarpį gydant skaidriomis kapomis, sukuriamas dantų poslinkis turėtų būti
iki 0.3mm. [4, 8] Įvertinus Duncan, Chisari ir Ravera tyrimų duomenis ir apskaičiuotas vidutinis poslinkis
per dviejų savaičių laikotarpį pagal formulę: S2sav = 𝑆
𝑡 × 2, kur S2sav - vidutinis poslinkis per 2 savaites, S
- vidutinis danties poslinkis per gydymo laikotarpį, t - gydymo trukmė savaitėmis (rezultatai pateikti
lentelėje nr. 12). Gauti skaičiavimų rezultatai neviršija nurodyto poslinkio per 2 savaičių laikotarpį
(0.3mm). Taip pat matome, kad Duncan ir Ravera tyrimuose sukurti vidutiniai poslinkiai per dviejų
savaičių laikotarpį yra žymiai mažesni, nei Chisari tyrime. Tokį rezultatą galime sieti su trumpesniu
tyrimo laikotarpiu ir teigti, kad didžiausi dantų poslinkiai sukuriami gydymo pradžioje, o vėliau danties
judesys mažėja. Tačiau tam įvertinti reikia atlikti daugiau tyrimų. Taip pat pagal Duncan tyrimo duomenis
matome, kad didžiausias pokytis sukeliamas krūminių dantų grupėje, lyginant su kandžiais ir iltimis.
Todėl galime teigti, kad gydant skaidriomis kapomis, labiausiai veikiama šoninių dantų grupė ypač
krūminių dantų srityje, tai patvirtina ir rezultatai, gauti tiriant sukuriamas ortodontines jėgas, kadangi
šoninių dantų grupę veikia didesnės ortodontinės jėgos, palyginti su kandžiais, kurios neretai viršija
rekomenduojamas optimalias ortodontines jėgas. [4, 12, 13]
Lentelė nr. 12. Vidutinis poslinkis per dviejų savaičių laikotarpį gydant skaidriomis kapomis. [4,
12, 13]
Autorius Vidutinė gydymo
trukmė (savaitėmis)
Poslinkio tipas Vidutinis poslinkis
(mm)
Vidutinis poslinkis per
kapą (2 savaites) (mm)
Duncan (lengvo susigrūdimo grupė)
54 Vertikalus kandžių perdengimas 0.61 0.023
Duncan (lengvo susigrūdimo grupė)
54 Horizontalus kandžių perdengimas 0.73 0.027
Duncan (lengvo susigrūdimo grupė)
54 Atstumas tarp ilčių 1.29 0.048
Duncan (lengvo susigrūdimo grupė)
54 Atstumas tarp pirmųjų kaplių 1.58 0.059
Duncan (lengvo susigrūdimo
grupė)
54 Atstumas tarp pirmųjų krūminių
dantų
1.65 0.061
Duncan (vidutinio
susigrūdimo grupė)
64 Vertikalus kandžių perdengimas 0.74 0.023
Duncan (vidutinio
susigrūdimo grupė)
64 Horizontalus kandžių perdengimas 0.69 0.022
Duncan (vidutinio
susigrūdimo grupė)
64 Atstumas tarp ilčių 1.77 0.055
Duncan (vidutinio
susigrūdimo grupė)
64 Atstumas tarp pirmųjų kaplių 2.52 0.079
28
Duncan (vidutinio
susigrūdimo grupė)
64 Atstumas tarp pirmųjų krūminių
dantų
1.87 0.058
Duncan (sunkaus susigrūdimo grupė)
72 Vertikalus kandžių perdengimas 0.39 0.011
Duncan (sunkaus susigrūdimo grupė)
72 Horizontalus kandžių perdengimas 1.33 0.037
Duncan (sunkaus susigrūdimo grupė)
72 Atstumas tarp ilčių 1.74 0.048
Duncan (sunkaus susigrūdimo grupė)
72 Atstumas tarp pirmųjų kaplių 3.20 0.089
Duncan (sunkaus susigrūdimo grupė)
72 Atstumas tarp pirmųjų krūminių dantų
2.65 0.074
Chisari 8 Kandžio vainiko poslinkis 1.17 0.293
Chisari 8 Kandžio šaknies poslinkis 0.41 0.103
Ravera 96 Antrojo krūminio danties distalizacija (nuo mezialinio
skruostinio gumburo)
2.52 0.053
Ravera 96 Antrojo krūminio danties
distalizacija (nuo vainiko centro)
2.12 0.044
Ravera 96 Pirmojo krūminio danties
distalizacija (nuo mezialinio
skruostinio gumburo)
2.25 0.047
Ravera 96 Pirmojo krūminio danties
distalizacija (nuo vainiko centro)
2.23 0.046
Vertinant gydymo skaidriomis kapomis efektyvumą taip pat svarbu įvertinti kiek prognozuojamas
ir siekiamas rezultatas atitinka gautąjį gydymo rezultatą. Šiame baigiamąjame magistriniame darbe buvo
nagrinėti Simon ir Krieger bei benraautorių tyrimai, kuriuose gydymo skaidriomis kapomis rezultatas
lygintas su specialiose kompiuterinėse programose sudarytais prognozuojamo gydymo rezultato
skaitmeniniais modeliais. [6, 14] Simon savo tyrime gavo gydymo rezultato tikslumą nuo 40%
(prieškrūminių dantų derotacijai) iki 88% (krūminių dantų distalizacijai). [6] Krieger tyrime rezultatai
pateikiami ne procentais, kaip Simon darbe, o milimetrais (matavimų rezultatai pateikti lentelėje nr. 8).
Palyginus gautus matavimus ir jų tikslumą išreiškus procentais pagal formulę 𝑥 =C×100
R, kurioje x –
procentinė išraiška, C – kompiuterinės programos matavimai, R – matavimai ant gipsinių modelių
(matavimai ant gipsinių modelių atitinka 100%, išskyrus tuos atvejus, kai matavimo rezultatas ant
gipsinio modelio yra mažesnis už matavimo rezultatą kompiuterinėje programoje, tuomet matavimo
rezultatas kompiuterinėje programoje atitinka 100%), matome, kad pradinių modelių matavimo rezultatai
kompiuterinėje programoje yra maždaug 93-100% tikslūs. Galutiniai duomenys kompiuterinėje
programoje yra numatomas gydymo rezultatas, pagal lentelėje nr. 13 pateiktus duomenis matome, kad
29
kompiuterinės programos sudaryti numatomo gydymo rezultato modeliai yra maždaug 66-100% tikslūs.
Mažiausias tikslumas stebimas vertinant vertikalų kandžių perdengimą ir vidurio linijos nuokrypį. [14]
Kadangi abu autoriai savo tyrimuose tyrė skirtingas dantų grupes (Simon tyrė šoninių dantų grupę,
Krieger – priekinių), taip pat abiejų autorių nurodomas prognozuojamo gydymo rezultato tikslumas yra
skirtingas, negalime daryti bendros išvados apie kompiuterinėmis programomis numatomo gydymo
tikslumą. Norint padaryti bendrą išvadą, reikėtų palyginti daugiau panašių tyrimų. Vis dėlto galime teigti,
kad specialios kompiuterinės programos yra nebloga priemonė norint nustatyti ir sudaryti galutinį
ortodontinio gydymo skaidriomis kapomis vaizdą.
Lentelė nr. 13. Procentinė pradinių ir galutinių matavimų tikslumo išraiška.
Parametras Pradinių matavimų tikslumas (%) Galutinių matavimų tikslumas (%)
v/ž priekinis lanko ilgis 98,30 97,73
v/ž.tarpiltinis atstumas 99,34 98,99
a/ž priekinis lanko ilgis 99,11 99,31
a/ž tarpiltinis atstumas 99,51 99,96
Horizontalus kandžių perdengimas 98,40 90,14
Vertikalus kandžių perdengimas 95,80 74,79
Vidurio linijos nuokrypis 93,48 65,66
Lyginant gydymo skaidriomis kapomis efektyvumą su breketais, nustatyta, kad gydymas
breketais yra šiek tiek efektyvesnis. Pagal lentelėje nr. 9 pateiktus duomenis matome, kad vidutinis
palinkimas liežuvio-skruostų kryptimi gydant skaidriomis kapomis padidėjo apie 0.7°, o gydant breketais
– sumažejo apie 1.9°, taigi galime teigti, kad breketai tinkamesni koreguojant priekinių dantų palinkimą
liežuvio-skruostų kryptimi (šiuo atveju buvo tirtas ilčių palinkimas liežuvio-skruostų kryptimi). Vertinant
atstumą tarp ilčių, matome, kad skaidrių kapų grupėje vidutinis atstumas padidėjo apie 0.6mm, o breketų
grupėje sumažėjo apie 0.1mm. Tokie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad skaidrios kapos turi didesnę
įtaką dantų judesiams transversaline kryptimi (t.y plečiant lanką) ir mažesnę įtaką dantų judesiams
sagitaline kryptimi (t.y. atliekant danties pasisukimą liežuvio-skruostų kryptimi). [2] Panašią tendenciją
stebime ir vertinant dantų poslinkį per 2 savaičių laikotarpį. Lentelėje nr. 12 matome, kad atstumo tarp
ilčių pokytis yra didesnis nei horizontalaus kandžių perdengimo pokytis lyginant pradinius matavimus ir
matavimus po 2 savaičių gydymo skaidriomis kapomis. [4] Vertinant ABO-OGS rezultatus matome, kad
didesnis balų pokytis (T2-T1) – breketų grupėje (lentelė nr. 10). Tiesinimo kapų grupėje buvo 66.67%, o
breketų grupėje - 75% pavykusių atvejų, taigi breketų grupėje buvo 8.33% daugiau pavykusių atvejų nei
skaidrių kapų grupėje. Atitinkamai tiek pat procentų didesnis nepavykusių atvejų skaičius skaidrių kapų
30
grupėje. Taigi galime teigti, kad gydymas breketais yra šiek tiek efektyvesnis nei skaidriomis kapomis.
Taip pat Li tyrime nurodoma, kad gydymas skaidriomis kapomis trunka šiek tiek ilgiau, nei gydymas
breketais. [15]
31
Išvados
Gydymo skaidriomis kapomis metu sukuriamos ortodontinės jėgos dažnai viršija Proffit
rekomenduojamas optimalias ortodontines jėgas, ši tendencija ypač būdinga atliekant vertikalų danties
judesį - intruziją.
Vidutinis vertikalaus kandžių perdengimo pokytis, sukuriamas gydant skaidriomis tiesinimo
kapomis 0.39 – 0.74mm, vidutinis horizontalaus kandžių perdengimo pokytis 0.69 – 1.33mm.[4]
Kompiuterinės programos sudaromas galutinio gydymo vaizdo modelis yra tikslus nuo 40 iki
100%, mažiausias tikslumas būdingas vertikaliam kandžių perdengimui ir centro linijos nuokrypiui.
Lyginant gydymo skaidriomis kapomis efektyvumą su breketais, nustatyta, kad gydymas
breketais yra šiek tiek efektyvesnis.
Gydymas skaidriomis tiesinimo kapomis vidutiniškai trunka nuo 54 iki 96 savaičių (apytiksliai
nuo 1m 2sav. iki 1m. 1mėn. 1sav.).
32
Praktinės rekomendacijos
Šiame baigiamąjame magistriniame darbe nustatyta, kad pradinės ortodontinės jėgos viršija
rekomenduojamas optimalias jėgas net keletą kartų ir per dviejų savaičių laikotarpį nepasiekia
rekomenduojamų ortodontinių jėgų, kas taip pat gali turėti reikšmės komplikacijų atsiradimui. Vis dėlto
tokie rezultatai leidžia tik spėti, kad gydymas skaidriomis kapomis turi didelę įtaką šaknų rezorbcijos
išsivystymui, norint patvirtinti šią hipotezę, reikia atlikti tyrimų vertinančių šaknies rezorbcijos
pasireiškimo dažnumą gydant skaidriomis kapomis. Taip pat būtų naudinga palyginti skaidrių kapų
sukuriamas ortodontines jėgas su kitų ortodontinių aparatų sukuriamomis jėgomis.
Kadangi šiame darbe aprašomi dantų poslinkiai vertinti skirtingam gydymo laikotarpiui, gauti
rezultatai neatspindi tikslaus dantų padėties kitimo. Siekiant tinkamai įvertinti gydymo skaidriomis
kapomis sukuriamas pokyčių ribas, reikėtų atlikti daugiau dantų padėties pokyčių per tam tikrą laikotarpį
tyrimų. Svarbu įvertinti, kokios apimties danties poslinkis sukuriamas tam tikrais gydymo etapais ir kaip
šis poslinkio dydis kinta gydymo eigoje. Taip pat vertinant gydymo skaidriomis kapomis efektyvumą,
vertėtų atlikti tyrimų, lyginančių tiesinimo kapų sukuriamą dantų poslinkį per tam tikrą laiko intervalą su
fiksuotų ortodontinių aparatų sukuriamu dantų padėties pokyčiu per tokį patį gydymo laikotarpį.
Atliekant sisteminę apžvalgą, nepavyko visiškai įvertinti prognozuojamo gydymo rezultato
tikslumo, nustatomo naudojantis specialiomis kompiuterinėmis programomis. Norint geriau įvertinti
gydymui naudojamas kompiuterines programas, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, vertinančių šių programų
tikslumą, taip pat rekomenduojama palyginti skirtingų programų efektyvumą tarpusavyje.
Vienas svarbiausių aspektų, vertinant gydymo skaidriomis kapomis efektyvumą, yra šių kapų
palyginimas su kitais ortodontiniais aparatais, skirtais dantų lankų ir sąkandžio korekcijai. Tokių tyrimų
yra atlikta palyginti mažai, todėl būtų naudingą atlikti daugiau tyrimų, lyginančių šių aparatų gydymo
efektyvumą. Kaip jau minėta ankščiau, rekomenduojama palyginti šių aparatų sukuriamas ortodontines
jėgas, pokyčių ribas, taip pat vertėtų įvertinti ir palyginti paciento pasitenkinimą gydymo procesu bei
rezultatais, įvertinti kompikacijų pasireiškimo ir atkryčio dažnumą. Taip pat svarbu įvertinti ir palyginti
paciento burnos sveikatos būklę gydant skirtingais ortodontiniais aparatais.
33
Literatūros sąrašas
1. Proffit William R., Fields Henry W., Sarved David N. „Contemporary Orthodontics. Fifth
edition“, 2012
2. Grunheid Thorsten, Gaalaas Sara, Hamdan Hani, Larson Brenet E. „Effect of clear aligner
therapy on the buccolingual inclination of mandibular canines and the intercanine distance“, 2015
3. Li Xiaowei, Ren Chaochao, Wang Zheyao, Zhao Pai, Wang Hongmei, Bai Yuxing „Changes in
force associated with the amount of aligner activation and lingual bodily movement of the
maxillary central incisor.“, 2015
4. Duncan Laura O., Piedade Luis, Lekic Milos, Cunha Rodrigo S., Wiltshire William A. „Changes
in mandibular incisor position and arch form resulting from Invisalign correction of the crowded
dentition treated nonextraction“ , 2015
5. Kassas Waseem, Al-Jewair Thikiriat, Preston Brian C., Tabbaa Sawsan „Assessment of
Invisalign treatment outcomes using ABO Model Grading System“, 2013
6. Simon Mareike, Keilig Ludger, Schwarze Jorg, Jung Britta A., Bourauel Christoph „Treatment
outcome and efficacy of an aligner technique - regarding incisor torque, premolar derotation and
molar distalization“, 2014
7. Simon Mareike, Keilig Ludger, Schwarze Jorg, Jung Britta A., Bourauel Christoph „Forces and
moments generated by removable thermoplastic aligners: Incisor torque, premolar derotation, and
molar distalization“, 2014
8. Krieger Elena, Drechsler Thomas, Schmidtmann Irene, Jacobs Collin, Haag Simeon, Wehrbein
Heinrich „Apical root resorption during orthodontic treatment with aligners? A retrospective
radiometric study“, 2013
9. [https://www.invisalign.com/]
10. Jamilian Abdolreza, Kiaee Bita, Sanayei Shabnam, Khosravi Saeed, Perillo Letizia „Orthodontic
Treatment of Malocclusion and its Impact on Oral Health-Related Quality of Life“, 2016
11. Zhang Xiao-Juan, He Li, Guo Hong-Ming, Tian Jie, Bai Yu-Xing, Li Song „Integrated three-
dimensional digital assessment of accuracy of anterior tooth movement using clear aligners“,
2015
34
12. Chisari Justin R., McGorray Susan P., Nair Madhu, Wheeler Timothy T. „Variables affecting
orthodontic tooth movement with clear aligners“ 2014
13. Ravera Serena, Castroflorio Tommaso, Garino Francesco, Daher Sam, Cugliari Giovanni,
Deregibus Andrea „Maxillary molar distalization with aligners in adult patients: a multicentered
retrospective study“, 2016
14. Krieger Elena, Seiferth Jorg, Marinello Ivana, Jung Brita A., Wriedt Sussane, Jacobs Collin,
Wehrbein Heinrich „Invisalign treatment in the anterior region. Where the predicted tooth
movements achieved?“, 2012
15. Li Weihong, Wang Shimei, Zhang Yanzhen „The effectiveness of the Invisalign appliance in
extraction cases using the ABO model grading system: a multicenter randomized controlled trial“,
2015
16. Ahu Topkara, Ali I Karaman,Chung H Kau „Apical root resorption caused by orthodontic forces:
A brief review and a long-term observation“, 2012
35
Priedai
Lentelė nr. 2. Pradinių ir liekamųjų ortodontinių jėgų dydis kiekvienai termoplastinių tiesinimo
kapų grupei. [3]
Kintamasis Aktyvacijos kiekis (mm)
0.2 0.3 0.4 0.5 0.6
Pradinė ortodontinė jėga (N) 8.047 9.250 10.189 11.189 12.247
Liekamosios ortodontinės jėgos (N)
1 val. 7.715 8.932 9.594 11.116 11.462
2 val. 7.411 8.731 9.049 10.217 10.742
3 val. 6.547 8.481 8.359 9.688 9.814
4 val. 6.226 7.625 7.914 8.451 8.728
5 val. 5.950 7.118 7.264 6.060 6.759
6 val. 5.540 6.296 6.660 5.869 5.611
7 val. 4.925 4.958 5.646 5.414 4.403
8 val. 4.355 4.484 5.525 5.066 3.553
1 diena 3.945 4.133 5.226 4.602 3.424
2 dienos 3.183 3.840 5.027 4.118 3.392
3 dienos 2.559 3.082 3.506 4.035 3.120
4 dienos 2.363 2.409 3.040 3.556 2.616
5 dienos 2.072 2.289 2.878 3.189 2.733
6 dienos 2.037 2.373 2.884 2.961 2.650
7 dienos 1.976 2.341 2.667 2.634 2.584
8 dienos 2.001 2.252 2.496 2.570 2.627
9 dienos 1.948 2.172 2.510 2.618 2.576
10 dienų 1.886 2.130 2.480 2.662 2.528
12 dienų 1.939 2.174 2.530 2.726 2.594
14 dienų 1.956 2.222 2.417 2.633 2.571
36
Lentelė nr. 3. Pradinės jėgos ir momentai su ir be įtaiso ar jėgos krašto. [7]
Judesys Vidutinė pradinė jėga (N)
ar momentas (N•mm)
Pradinės jėgos ar
momento SD5
Vidutinė pradinė
vertikali jėga
Vidutinis judėjimas
vienai kapai
Kaplių derotacija su įtaisu 8.8 N·mm 5.6 -0.2 N* 1.1°
Kaplių derotacija be įtaiso 1.2 N·mm 1.9 -0.5 N* 1.2°
Distalizacija su įtaisu -1.1 N* 0.8 -0.7 N* 0.2 mm
Distalizacija be įtaiso -0.8 N* 0.7 -0.5 N* 0.2 mm
Kandžių pakreipimas lūpų-
liežuvio kryptimi su įtaisu 6.7 N·mm 5.1 0.2 N* 1.2°
Kandžių pakreipimas lūpų-
liežuvio kryptimi su jėgos
kraštu
7.9 N·mm 4.7 0.1 N 1.1°
*neigiama reikšmė nurodo jėgas ir judėjimo kryptį gomurine/liežuvine (neigiama reikšmė), skruostine
(teigiama reikšmė), mezialine (teigiama), distaline (neigiama) kryptymis priklausomai nuo judesio tipo.
Vertikalios jėgos neigiama reikšmė nurodo intruziją, teigiama – ektruziją.
Lentelė nr. 6. Matavimų rezultatai. [13]
Kintamasis Pradiniai matavimai (T0) Galutiniai matavimai (T1) Matavimų skirtumas
(T1 – T0) Vidurkis SD Vidurkis SD
SN^GoGn (°) 32.80 7.16 32.35 6.43 -0.45
SNA (°) 81.00 4.08 80.70 4.44 -0.30
SNB (°) 76.45 2.76 76.95 3.45 0.50
ANB (°) 4.45 2.91 3.75 2.95 -0.70
17mc (mm) 14.99 3.41 12.47 2.84 -2.52
17cc (mm) 13.87 3.09 11.75 2.69 -2.12
17pra (mm) 16.25 2.58 14.74 2.31 -1.50
17vmra (mm) 18.24 2.67 16.57 2.48 -1.67
16mc (mm) 24.91 3.93 22.65 3.97 -2.25
16cc (mm) 23.17 3.80 21.14 3.24 -2.03
16pra (mm) 24.39 3.33 22.54 2.58 -1.84
16vmra (mm) 26.66 3.27 25.17 3.02 -1.48
11ra (mm) 45.14 4.58 44.34 4.15 -0.81
11cc (mm) 49.86 5.13 48.54 5.11 -1.31
11ie (mm) 53.50 5.82 51.28 5.87 -2.23
*17, 16, 11 – nurodo danties numerį; mc – matuota nuo mezialinio gumburo, cc – vainiko centro, pra –
gomurinės šaknies viršūnės, vmra – vestibulo-mezialinės šaknies viršūnės, ra – šaknies viršūnės, ie –
kandamojo krašto.
37
Lentelė nr. 7. Dantų poslinkio tikslumas [6]
Judesys Vidutinis tikslumas (%) Didžiausias tikslumas (%) Mažiausias tikslumas (%) SD p-reikšmė*
Kaplių derotacija su
įtaisu 37.5 80.6 - 2.9 0.3 0.00
Kaplių derotacija be
įtaiso 42.4 79.8 23.6 0.3 0.02
Distalizacija su įtaisu 88.4 108.7 56.4 0.2 0.38
Distalizacija be įtaiso 86.9 104.2 61.0 0.2 0.46
Kandžių pakreipimas
lūpų-liežuvio kryptimi
su įtaisu
49.1 71.6 29.9 0.2 0.00
Kandžių pakreipimas
lūpų-liežuvio kryptimi
su jėgos kraštu
51.1 75.1 27.4 0.2 0.00
*p-reikšmė = kliniškai pasiektas danties poslinkis – kompiuterinės programos numatytas danties poslinkis.
Lenletė nr. 8. Matavimų rezultatai. [14]
Parametras Pradiniai modeliai Galutiniai modeliai Pradiniai skaitmeniniai
modeliai
Galutiniai skaitmeniniai
modeliai
Vid.
(mm) SD
Min.
(mm)
Max.
(mm)
Vid.
(mm) SD
Min.
(mm)
Max.
(mm)
Vid.
(mm) SD
Min.
(mm)
Max.
(mm)
Vid.
(mm) SD
Min.
(mm)
Max.
(mm)
v/ž priekinis
lanko ilgis 17.10 1.62 13.00 20.50 16.30 1.33 13.75 19.25 16.81 1.64 13.00 20.00 15.93 1.3 13.00 78.75
v/ž.tarpiltinis
atstumas 33.51 2.05 28.50 38.25 33.67 2.00 26.75 38.00 33.29 2.08 29.25 38.25 33.33 2.06 25.75 38.25
a/ž priekinis
lanko ilgis 14.60 1.71 10.00 18.25 14.39 1.42 11.25 18.00 14.47 1.70 10.00 18.50 14.29 1.26 11.25 17.25
a/ž tarpiltinis
atstumas 24.57 1.69 20.50 29.75 25.27 1.52 21.50 28.75 24.45 1.76 20.25 30.25 25.28 1.50 21.50 28.75
Horizontalus
kandžių
perdengimas
4.31 1.43 1.50 9.00 2.94 0.94 1.25 5.75 4.38 1.41 1.75 8.75 2.65 0.81 1.25 5.25
Vertikalus
kandžių
perdengimas
4.05 1.50 0.00 8.75 3.49 1.19 0.00 5.75 3.88 1.51 0.00 8.75 2.61 0.78 0.75 4.75
Vidurio
linijos
nuokrypis
1.38 0.99 0.00 5.25 0.99 0.89 0.00 3.75 1.29 0.93 0.00 4.75 0.65 0.83 0.00 3.75
38
Lentelė nr. 10. OGS balų pokyčiai skaidrių kapų ir breketų grupėse. [15]
Matavimas
Skaidrių kapų grupė Breketų grupė
T1
Vidurkis + SD
T2
Vidurkis + SD
T2-T1
Vidurkis + SD
T1
Vidurkis + SD
T2
Vidurkis + SD
T2-T1
Vidurkis + SD
Išlyginimas 14.26 + 3.45 4.35 + 3.15 -9.91 + 3.56 15.23 + 3.14 4.73 + 4.12 -10.50 + 4.25
Ribiniai kraštai 5.56 + 2.35 1.81 + 3.46 -2.75 + 2.13 5.35 + 4.36 1.56 + 2.89 -3.79 + 1.89
Palinkimas
liežuvio-skruostų
kryptimi
7.25 + 1.02 3.70 + 1.01 -3.55 + 1.36 8.82 + 1.98 2.97 + 1.13 -5.85 + 2.68
Okliuziniai
kontaktai 6.13 + 3.33 4.25 + 3.32 -1.88 + 0.13 7.22 + 2.20 3.32 + 4.22 -3.90 + 1.12
Okliuziniai
santykiai 6.31 + 1.36 4.35 + 1.44 -1.96 + 1.10 6.37 + 2.18 3.40 + 1.23 -2.93 + 1.12
Horizontalus
kandžių
perdengimas
8.60 + 2.13 3.83 + 2.65 -4.77 + 2.13 8.38 + 1.46 2.68 + 1.23 -5.70 + 1.20
Interproksimaliniai
kontaktai 1.02 + 1.56 0.15 + 4.32 -0.87 + 1.46 1.10 + 1.22 0.1 + 3.88 -1.00 + 0.68
Šaknies palinkimo
kampas 6.84 + 1.87 2.05 + 1.58 -4.79 + 1.45 6.21 + 1.46 1.35 + 1.25 -4.68 + 2.32
OGS balas 54.97 + 8.33 24.49 + 7.45 -30.48 + 3.23 58.68 + 8.36 20.11 + 6.24 -38.57 + 8.87
*T1 – pradiniai matavimai, T2 – galiniai matavimai
