BIBLIOTEKŲ REVOLIUCIJA · gyvenimo istorija kELiOnĖS 61-62 | žydriausios jūros ir balčiausių paplūdimių rojuje Turinys „SUDEGĘS“ ŪKIO BANKAS A. GUDAUSKAS: BIBLIOTEKOS

_12013 GEGUŽĖ | Apžvalga

2013

m. g

eguž

ės. N

r. 5

(45)

(526

). Le

idži

ama

nuo

1889

m. A

tkur

ta 1

989

m.,

2009

m.

NAUJOJI SENOJI TS-LKD VALDŽIA

>> 16 p.

AR PASIDUOSIME GENDERIZMUI?

>> 36 p.

BIBLIOTEKŲ REVOLIUCIJA

2_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013

APŽVALGOS TEMA 3-6 | Bibliotekų revoliucija7-9 | renaldas gudauskas: bibliotekos – trečioji erdvė 10-14 | irena krivienĖ: biblioteka kaip fizinė erdvė žmonėms vis dar yra reikalinga14-15 | BronĖ BalionienĖ: bibliotekos užima svarbią vietą bendruomenių gyvenime16-17 | andrius kuBilius: dirbsime įsiklausydami į įvairias nuomones ir siekdami plataus sutarimo

EnErGETikA18-22 | apie sugebėjimą skaičiuoti ir naujus es planus

PASAULiS22-25 | Terorizmo mutacija: ką atskleidžia Bostono tragedija?

ViEninGOji EUrOPA26-27 | niūri ekonominė prognozė: pavasaris į es ateis dar negreit 28-30 | kiprietiška krizės istorija

oikos30-32 | „sudegęs“ Ūkio bankas 33-35 | socialinė atskirtis – vis dar problema augančioje šalies ekonomikoje

APŽVALGOS AikŠTELĖ 36-38 | Šeima – (kol kas) visuomenės pagrindas. ar dar ilgai?39-43 | Pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų?44-46 | knygoje „laisvė ir tikėjimas“ – dešimt moterų pasipriešinimo istorijų

rEGiOnAi47-49 | Paskutinis lietuvos partizanas

iniciATyVA50-52 | gamtos ir ekologijos paviliota

kULTŪrA 53-57 | „aPžvalga“ siŪlo aPsilankyTi. „vilniaus festivalis“ – svarbiausias klasikinės muzikos renginys lietuvoje

MŪzOS dVELkSMAS58-61 | ramunĖ BrundzaiTĖ: vilnius man kaip namai, kaip šeima, kaip mano gyvenimo istorija

kELiOnĖS 61-62 | žydriausios jūros ir balčiausių paplūdimių rojuje

Turinys

„SUDEGĘS“ ŪKIO BANKAS

A. GUDAUSKAS: BIBLIOTEKOS – TREČIOJI ERDVĖ

MKIC – MODERNIAUSIA LIETUVOS BIBLIOTEKA

NAUJI ES KLIMATO IR ENERGETIKOS PLANAI

KVIEČIA „VILNIAUS FESTIVALIS“

KĄ ATSKLEIDŽIA BOSTONO TRAGEDIJA

BAHAMOS – ROJUS ŽEMĖJE

7

30

61

53

18 22

10

10 MOTERŲ PASIPRIEŠINIMO ISTORIJŲ 44


Šiuolaikinė biblioteka – ne tik vieta informacijos paieškai ir darbui, bet ir erdvė skatinanti socialumą

APŽVALGOS TEMA

Pasaulyje kasdien išrandama daug visko. Vieni šių išradimų tampa neatsie-jama mūsų gyvenimo dalimi, būtinybe, kiti gi išnyksta nesulaukę didesnio susi-domėjimo. Tikriausiai daugelis pritars, kad raštas yra vienas reikšmingiausių išradimų žmonijos istorijoje. Atsiradus raštui, imtos rašyti ir knygos, šiandien įprastą formą įgavusios po johano Gutenbergo išradimo – spausdinimo preso. Atsiradus raštui, atsirado ir būtinybė saugoti tai, kas užrašyta, taigi pradėjo rastis ir bibliotekos. Gegužės mėnesį minėjome ir dvi su biblioteko-mis glaudžiai susijusias datas – Spau-dos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei Pasaulio informacinės visuomenės dieną. Šios datos privertė susimąstyti apie bibliotekų reikšmę šiandienos pasaulyje ir ateitį, apie jas palietusius pokyčius. nežinomu laiku nežinomas autorius rašė taip: „Aš esu biblioteka./ nesu nei sienos, nei lentynos,/ net ne knygos, sustatytos eilėmis,/ Aš esu pasaulio išmintis,/ surinkta ir pristatyta tau./ Aš esu atviros durys./ Įeik!”

žmogus į biblioteką pirmą kartą įžengė dar senovės civilizacijose. Pirmo-sios bibliotekos datuojamos dar 2600 m. pr. kr. šumerų, saugojusių išrašytas molio lenteles, civilizacijoje. rasta įrodymų, kad kitose senovės civilizacijose (egipte, me-sopotamijoje, kinijoje) ne tik būta doku-mentų klasifikavimo sistemų, bet netgi bibliotekininkų. antikos laikotarpiu didžiausia ir žymiausia buvo aleksan-drijos biblioteka, kurioje buvo saugomi papiruso ritiniai. senovės graikijoje ir romos imperijoje ypač paplitusios buvo privačios arba asmeninės bibliotekos, o viešosios bibliotekos kūrėsi šalia romos forumų valdant Julijui Cezariui. Cezario leitenantas įkūrė pirmąją viešąją biblio-teką romos imperijoje Anla Libertatis,

krikščionių rankraščiai, modernios knygos pirmtakai, vakaruose įgavo ypa-tingą reikšmę, buvo kruopščiai saugomi. lygiai taip pat rytuose buvo bandoma išsaugoti helenistinę mintį. klestėjo per-rašinėjimas, kuriuo užsiėmė vienuoliai. Taigi viduramžių vienuolynuose skrip-toriumų dėka buvo sukauptos didžiulės bibliotekos. europai nugrimzdus į tamsiuosius amžius, Bizantijoje impera-toriaus konstantino sūnus įgyvendino tėvo svajonę ir įkūrė imperatoriškąją bi-blioteką, v a. tapusią didžiausia europos biblioteka, sukaupusia 120 tūkst. knygų.

islamo pasaulyje viešosios bibliote-kos ėmė rastis iX a. viena iš įspūdin-giausių šios pasaulio dalies bibliotekų buvo pastatyta X a. pab., viduramžių istoriko al-muqaddasio aprašyta kaip pastatų, puoštų kupolais, kompleksas, apsuptas sodų ir ežerų, susidedantis iš 360 kambarių. deja, didelė dalis islamo pasaulio bibliotekų buvo sunaikinta

turėjusią pagerinti romos prestižą ir aplenkti žymiąją aleksandrijos bibliote-ką. Anla Libertatis bibliotekoje graikų ir lotynų darbai buvo saugomi skirtingose patalpose. Tokią struktūrą paveldėjo ir vėliau statytos romėnų bibliotekos. skir-tingai negu graikų bibliotekose, romėnų bibliotekose skaitytojai turėjo tiesioginę prieigą prie ritinių. Paprastai skaitoma ar persirašoma būdavo pačioje bibliotekoje, retai leidžiama ritinius parsinešti namo.

Po iii a. romos imperiją ištikusios krizės roma, kaip centrinis miestas, neteko savo reikšmės, o į valdžią atėjus konstantinui imperijos sostinė buvo perkelta į Bizantijų, neformaliai imtą vadinti konstantinopoliu. romėnų kultūra, klestėjusi senovės laikais, patyrė transformaciją – akademinis pasaulis iš pasauliečių perėjo dvasininkams. Tam įtakos turėjo tai, jog konstantino valdymo metu buvo pradėta tiek romos imperijos, tiek europos kristianizacija.

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

BiBliotekų revoliucija

vaida sTundyTĖ


i viršelis • „Apžvalgos“ fotomontažas, Agnės Bardauskaitės ir Scanpix nuotraukosii viršelis • dovilės ir Andriaus asmeninio archyvo, renaldo Gudausko asmeninio archyvo, Martynos Trinkūnienės, Martyno Aleksos ir Scanpix nuotraukos. Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinysiii viršelis • dovilės ir Andriaus asmeninio archyvo nuotraukosiV viršelis • „Apžvalgos“ fotomontažas

APŽVALGOS TEMA

redakcinė kolegija: valdas Benkunskas, Česlovas iŠkauskas, laurynas kasČiŪnas, edita mieldažĖ, kęstutis saliCkas, Paulius saudargasinformacijos redaktorė: vaida sTundyTĖ | meninė redaktorė: martyna TrinkŪnienĖdizainerė-maketuotoja: Judita ŠPokauskienĖ | kalbos redaktorė: dalia kaminskienĖ mums rašo: vilija aleknaiTĖ-aBramikienĖ, vilius arlauskas, ramunė BrundzaiTĖ, roberta FiraviČiŪTĖ, aleksandras graželis, vytautas kerŠanskas, simonas klimanskis, akvilė sTunžĖnaiTĖ, nerijus ŠlePeTys, vytautas TauTvaiŠas, gytis žakeviČius

rašykite mums adresu: [email protected]ėjas - všĮ lietuvos socialios rinkos plėtros institutas, Teatro g. 8-17a, lT-03107 vilnius. leidinį remia elP grupėwww.apzvalga.euPeriodiškumas - mėnesinis leidinys. Tiražas 5000 egz. spausdino uaB „Petro ofsetas“5 (45) (526), 2013 m. gegužėissn 1392-6721 leidinys nemokamas © visos teisės saugomos

įsiveržus mongolams ir prasidėjus ka-rams ir religiniams nesutarimams. visgi krikščionių vienuoliai, gyvenę prie isla-mo pasaulio sienų (ispanijoje, sicilijoje), spėjo perrašyti dalį islamo bibliotekų knygų, o iš ten jos pateko į europą. Tai-gi kauptinės bibliotekos, susidėjusios iš graikų ir romėnų raštų, Bizantijos impe-rijos ir islamiškųjų kraštų darbų kopijų, yra moderniųjų bibliotekų pagrindas.

ankstyvaisiais viduramžiais vie-nuolynų bibliotekos vystėsi toliau. Jose knygos dažniausiai būdavo grandinėmis prirakintos prie lentynų, nes rankraščiai buvo neįkainojami. visgi dauguma bi-bliotekų knygas skolindavo už tam tikrą užstatą, o tai leido daryti knygų kopijas ir jas platinti.

Xv–Xvii a. europoje, ypač italijoje, klestėjo privačios bibliotekos. Humanis-tai ir jų apsišvietę patronai buvo bran-duolys, apie kurį telkėsi mokslininkai. nors šiose bibliotekose knygų nebuvo tiek daug, kaip moderniose, tačiau jose buvo saugojami vertingi lotynų, graikų ir bibliniai darbai.

Xvii–Xviii a. bibliotekų atžvilgiu paprastai vadinami „aukso amžiumi“. Tada europoje buvo įkurta daug svar-bių bibliotekų, tokių kaip Bodleiano biblioteka oksforde, Britų muziejaus biblioteka londone, mazarine ir sainte-geneviève bibliotekos Paryžiuje, austrijos nacionalinė biblioteka vienoje ir pan. Tuo tarpu Xviii a. pažanga davė pradžią funkcinei bibliotekai. Tokia biblioteka gimė Prancūzijos revoliucijos

metu, kai bažnyčių ir turtingųjų priva-čios bibliotekos buvo konfiskuotos, o jose buvusios kolekcijos tapo valstybės nuosavybe ir kartu naujos – nacio-nalinės – bibliotekos dalimi. Biblio-tekininkai tapo išimtinai atsakingi už tautos bibliografinį planavimą. o iš to išsirutuliojo bibliotekos paslaugos koncepto įgyvendinimas – demokratinis bibliotekų paslaugų praplėtimas plačiajai visuomenei, nepaisant turtinės jos narių padėties ar išsimokslinimo.

dabartinė modernioji biblioteka paprastai apibrėžiama kaip įstaiga, komplektuojanti, tirianti, propaguojanti ir teikianti skaitytojams knygas ir kitus literatūrinius dokumentus. Taigi bibli-oteka suteikia tiek fizinę, tiek skaitme-ninę prieigą prie savo turimų išteklių. o jų yra įvairiausių: knygos, periodiniai leidiniai, laikraščiai, rankraščiai, žemė-lapiai, dokumentai, kompaktiniai diskai, kasetės, vaizdajuostės, elektroninės ir garso knygos, duomenų bazės ir kt. Šiuolaikinės bibliotekos skirstomos į kelis tipus: nacionalinės (tarnauja kaip nacionalinė informacijos saugykla, rei-kalaujanti iš leidėjų bibliotekai pristatyti kiekvieno savo leidinio vieną privalomą kopiją), mokslinės (orientuotos į plačius nuodugnius rinkinius medžiagos viena ar kita tema), informacinės (neskolinan-čios savo išteklių, kurie gali būti uni-kalūs ir istoriniai, ir daugiausiai skirtos tyrimams), viešosios, akademinės, vaikų ir specialiosios (priklausančios įvairioms viešosioms organizacijoms, valdžios

institucijoms ar agentūroms). Pačių didžiausių pasaulio bibliotekų sąraše ryškiai pirmauja dvi bibliotekos – kon-greso biblioteka vašingtone ir Jungti-nės karalystės nacionalinė biblioteka – Britų biblioteka. abi šios bibliotekos talpina 150 mln. vienetų įvairių išteklių, o jas kasmet aplanko apie 1,75 mln. skaitytojų.

Pasaulis nestovi vietoje, o su augančiu interneto populiarumu ir skaitmeninių technologijų atsiradimu bibliotekoms atsivėrė naujos galimybės. dabar dėl bibliotekų elektroninių kata-logų internete knygas galime užsisakyti neišeidami iš namų. Be to, pačiose bi-bliotekose suteikiama galimybė nau-dotis kompiuteriais, turinčiais prieigą prie interneto. Tai leidžia ir naudotis elektroniniais bibliotekų ištekliais, ypač prieigomis prie įvairių duomenų bazių, ir skaitmeninėmis knygomis. Taigi išaugus interneto reikšmei ir patikimu-mui, bibliotekos ima daugiau orientuotis ne tik į spausdintos medžiagos teikimą, bet labiau į kompiuterius ir interneto prieigą. Tačiau šiandienės bibliotekos susiduria su interneto keliamais iššū-kiais. Pavyzdžiui, informacijos paieškos atžvilgiu informaciją surasti internete yra daug greičiau ir patogiau nei biblio-tekoje, be to, kaip rašo steven‘as Bell‘as interneto puslapyje libraryjournal.com, „kadangi google naudojimas nereika-lauja instrukcijų, bibliotekų lankytojai nebepakenčia mokytis, kaip naudoti bibliotekos išteklius“, taigi mažėja ir


išaugus interneto reikšmei ir patikimumui, bibliotekos ima daugiau orientuotis ne tik į spausdintos medžiagos teikimą, bet labiau į elektroninius išteklius ir interneto prieigą

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

APŽVALGOS TEMA

prioritetas informacinio raštingumo įgūdžiams. galiausiai svarbu ir tai, kad skaitmenos atsiradimas ir sparti inter-neto plėtra pamažu mažina bibliotekų lankytojų skaičių, ką įrodo ir įvairūs ty-rimai. Bibliotekos bando prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus, kuris informacijos tikisi gauti vienu mygtuko paspaudimu, bando jį susigrąžinti, plėsdamos savo elektroninius išteklius.

Lietuvos bibLiotekų evoLiucijalietuvą pirmosios knygos, manoma,

pasiekė dar Xiii a. Pirmasis žinomas knygų sąrašas, kuriame buvo 92 to-mai, buvo sudarytas 1510 m. lietuvos kanclerio a. goštauto. Pirmąją didesnę biblioteką Xvi a. turėjo žygimantas augustas. Jo pavyskupio g. albinijaus ir didikų leono ir kazimiero sapiegų knygų rinkiniai sudarė vilniaus uni-versiteto bibliotekos, įkurtos 1570 m. ir laikomos seniausia akademine biblioteka lietuvoje, pagrindą.

nacionalinės bibliotekos idėja lietuvoje pradėjo formuotis dar XiX amžiaus pradžioje, simono daukanto ir motiejaus valančiaus iniciatyva, tačiau tuomet nebuvo realizuota dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis uždrau-dimo (1864–1904). realiai šią idėją imta įgyvendinti 1919 m., kada buvusi

vilniaus viešoji biblioteka (iki 1832 m. – vilniaus universiteto biblioteka) buvo perorganizuota į lietuvos centrinį knygyną. Šis, lenkams okupavus vilnių, nutraukė savo veiklą, o pradėti kaupti fondai liko vilniuje ir netrukus tapo atkurto vilniaus universiteto bibliotekos fondų dalimi. Taigi biblioteka toliau buvo kūriama kaune, o į vilnių biblioteka grąžinta tik 1963 m. ko gero, įspū-dingiausia per pastarąjį dvidešimtmetį pastatyta biblioteka – modernus vilniaus universiteto bibliotekos nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, saulėtekio slėnyje vilniuje atvėręs duris šių metų vasarį. Šis centras yra pirmasis toks mokslo ir verslo komunikacijos centras šalyje, jau dabar vadinamas ateities biblioteka (plačiau apie šį centrą – pokalbyje su vilniaus universiteto bibliotekos generaline direk-tore irena krivine (10 psl.).

Tuo tarpu visuomeninės viešosios bibliotekos lietuvos miestuose ėmė rastis XiX a. pirmoje pusėje. o rimčiau lietuvos viešųjų bibliotekų tinklas imtas kurti koordinuojant valstybiniam cen-triniam knygynui 1920 m.

nepriklausoma lietuva bibliotekų stygiumi skųstis negali. Bendrosios 2012 m. bibliotekų ataskaitos duomenimis, lietuvoje iš viso buvo 2633 bibliotekų,

jų fonduose sukaupta daugiau kaip 106 mln. dokumentų. Per 2012 m. lietuvos bibliotekos sulaukė beveik 25,5 mln. lankytojų, išdavė beveik 35 mln. do-kumentų. Praėjusiais metais lietuvos bibliotekos turėjo 1 360 tūkst. registruo-tų vartotojų, taigi statistiškai beveik kas antras lietuvos gyventojas buvo kokios nors bibliotekos skaitytojas.

reikia pažymėti, kad šiuolaikinė biblioteka neapsiriboja tik tradicinių funkcijų atlikimu – rašytinio paveldo saugojimu, skaitymo skatinimu, sąly-gų visuomenės savišvietai ir savikūrai skatinimu. Šiandien bibliotekos teikia ir viešosios erdvės paslaugas, skatinančias gyventojus bendrauti, dalyvauti pilie-tiniuose ir edukaciniuose renginiuose, inicijuoti projektus, ir elektronines paslaugas, t.y. skaitmenina kultūros paveldą, kuria skaitmeninės vietos infor-macijos duomenų bazes, ugdo gyventojų informacinę kompetenciją ir kt. Būtent pastaroji – elektroninės bibliotekos – funkcija ypač išryškėja globalizaci-jos, skaitmenos ir interneto amžiuje ir leidžia tradicinėms bibliotekoms toliau evoliucionuoti.

kaip nurodoma kultūros minis-terijos informacijoje apie bibliotekas, elektroninės bibliotekos plėtros pradžią lietuvoje žymi 1997 m., kai visoje šalyje imta kurti lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (liBis) – suvestinį katalogą, kuris, didėjant bibliotekų vai-dmeniui ir dokumentų srautams, leidžia racionaliau organizuoti bibliotekų darbą. Taigi yra kuriama bendra bibliogafinė sistema, jungianti į visumą informaciją apie lietuvos bibliotekose saugomus dokumentus. 2007 m. baigtas bendro skaitytojo pažymėjimo diegimo etapas pagrindinėse visų lietuvos savivaldybių bibliotekose, o nuo 2008 metų pradėta diegti skaitytojų aptarnavimo posistemė mažesnių miestų ir kaimo bibliotekose. integralią paieškos sistemą – lietuvos virtualios bibliotekos portalą – 2005 m. pristatė ir lietuvos akademinės bibliote-kos, siekiančios sukurti bendrą paieškos ir prieigos prie elektroninės informaci-jos šaltinių ir virtualių paslaugų sąsają,

6_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013APŽVALGOS TEMA

sudarant geresnes sąlygas piliečiams mokytis visą gyvenimą.

2006 m. sausio 1 d. lietuvos biblio-tekose kompiuterių ir interneto prieigą pradėta teikti nemokamai. interneto prieigų ir kompiuterizuotų darbo vietų viešosiose bibliotekose iš pradžių nebūta daug, situaciją reikšmingai pageri-no 2008–2012 m. vykdytas projektas „Bibliotekos pažangai“ (plačiau apie jį skaitykite 7 psl. interviu su nacionalinės martyno mažvydo bibliotekos, kartu su kultūros ministerija vykdžiusios pro-jektą, generaliniu direktoriumi renaldu gudausku). vieni pagrindinių projek-to „Bibliotekos pažangai“ tikslų buvo stiprinti, (pa)naudoti viešųjų bibliotekų pajėgumus ir pasiekti, kad lietuvos gyventojai (ypač kaimiškose vietovėse, taip pat socialinės rizikos grupės) daug geriau naudotųsi informacinėmis tech-nologijomis, dirbdami su informacija ar šiaip bendraudami. Taigi visose pers-pektyviose ir dar neinformatizuotose viešosiose bibliotekose buvo įrengiama vieša interneto prieiga, o ją turinčio-se – išplečiama ir modernizuojama. Po ketverių metų, kai vykdomas projektas, rezultatai kalba patys: projekto interneto puslapyje rašoma, kad 2008 m. inter-neto prieigos paslaugas teikė mažiau nei 50 proc. viešųjų bibliotekų (645), o 2012 m. jų skaičius jau viršijo 95 proc. (1276 bibliotekos); kompiuterizuotų darbo vietų skaičius viešosiose biblio-tekose išaugo daugiau nei dukart – nuo 2738 iki 6275. Pagal interneto prieigos prieinamumą bibliotekų kaimo filialai praktiškai pasivijo miestų bibliotekas, o nemokamo interneto populiarumas kaimo bibliotekose gerokai išaugo (apie tai, kaip projektas palietė kaimo biblio-tekas, galite paskaityti 14 psl. esančiame interviu su alytaus raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktore Brone Balioniene). Taigi dėl projekto „Biblio-tekos pažangai“ įgyvendinimo viešosiose bibliotekose internetinių technologijų infrastruktūra pasikeitė tokiais tempais, kokių nebuvo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, o technologiškai sustiprėjusios bibliotekos įgijo įrankių, suteikiančių

galimybę plėsti paslaugas gyventojams ir prisitaikyti prie nuolat kintančių iš-maniosios visuomenės poreikių. Panašu, kad atsinaujinusias bibliotekas teigiamai vertina ir lietuvos gyventojai. 2012 m. bendrovės siC atlikto nuomonių tyrimo duomenimis, bibliotekų paslaugomis patenkinti 75 proc. apklaustųjų. Pagal šį rodiklį bibliotekos lenkia kultūros centrus ir laisvalaikio sales (72 proc.), kultūros paveldo objektus (70 proc.), muziejus ir galerijas (66 proc.).

Prie interneto prieigos plėtros tiek bibliotekose, tiek apskritai kaimiškose vietovėse lietuvoje reikšmingai prisi-deda ir projektas „kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo rain plėtra” (pirmasis projekto etapas vykdytas 2005–2008 m., antrasis, pradėtas 2009 m., bus užbaigtas 2013 m.). Planuojama, kad įgyvendinus pro-jektą 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus instituci-jų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus sudaryta kon-kurencinė aplinka plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimui, o pagrindiniai žinių centrai kaimiškosiose vietovėse – mo-kyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – bus prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų. kalbant apie bibliotekas, 517 jų šiuo metu jau suteikta rain-2 plačiajuosčio ryšio prieiga.

bibLiotekų ateitisdienomis, o gal ir valandomis to-

bulėjant informacinėms technologijoms, baiminamasi, kad popierinės knygos ilgainiui išnyks, o kartu su jomis – ir tra-dicinės bibliotekos. Panašu, kad pasaulis jau žengia link tokių pokyčių: ne tik sparčiai populiarėja elektroninės knygos, bet lankytojams duris netrukus atvers ir pirmoji biblioteka be knygų. Teksaso valstijos ( Jav) Bexaro apygardos val-džia pranešė šiemet atidarysianti naują biblioteką – biblioteką be popierinių knygų. Būsimoji biblioteka, pavadinta „BiblioTech“, nuo įprastinių bibliotekų skirsis tuo, kad lankytojai knygas galės rinktis atsisėdę prie bibliotekos kom-piuterių, o norimas elektronines knygas

iš bibliotekos kaupiklių galės įsikelti į savo arba bibliotekos išnuomotas elektroninių knygų skaitykles. „Biblio-Tech“ steigėjai numato iš pradžių įsigyti 100 elektroninių knygų skaityklių ir, jei prireiks, vėliau papildyti jų atsargas. Pagal bibliotekos taisykles iš bibliotekos paimta e. knyga bus „aktyvi“ 2 savaites, o jos laiku negrąžinus, e. knyga skaityklėje bus tiesiog nebepasiekiama. kas gali žinoti, gal iš tiesų būsimoji „BiblioTech“ pradės naują bibliotekų erą? ■

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

europos Parlamento narys algirdas SauDarGaS

kalba skiria žmogų nuo visų kitų že-

mės gyvūnų. kalba suteikia galimybę

žmonėms bendrauti ir sukurti tai ką

šiandien vadiname kultūra ir civilizaci-

ja. Tačiau žmonijos sukurta civilizacija

nebūtų įgijusi tokios aprėpties, jei ne

nuostabiausias iš žmogaus išrastų

dalykų – raštas. raštas suteikė prie-

monę bendrauti nutolusiems erdvėje

ir laike. Todėl knyga taip branginama.

Biblioteka yra ta vieta, kur susitinka

žmonės: kaimynai ir nepažįstami, iš

skirtingų epochų ir kultūrų. Bibliote-

koje susitinka šiandiena su rytojumi

ir praeitimi. džiugu, kad nepriklau-

somoje Lietuvoje bibliotekos neliko

užmirštos ir pasmerktos nebūčiai. jos

prikeltos būti naujai sparčiai besikei-

čiančiame šiandienos pasaulyje.

_72013 GEGUŽĖ | Apžvalga APŽVALGOS TEMA

„Apžvalga“ Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos bei Pasaulio informacinės visuomenės dienų proga pakalbino na-cionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių profesorių Renaldą GUDAUSKĄ, kuris mielai suti-ko pasidalyti mintimis tiek apie pro-jektą „Bibliotekos pažangai“, tiek apie bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje.

Esate nacionalinės M. Mažvydo bibli-otekos generalinis direktorius. Aki-vaizdu, kad esate tas žmogus, kuris geriausiai pažįsta dabarties Lietuvos bibliotekų situaciją, atsirandančius iššūkius, kylančias problemas. kokios, jūsų nuomone, šiuo metu yra Lietuvos bibliotekų ir jų darbuotojų stipriosios kompetencijos ir kas galėtų būti tobu-lintina? stipriausios bibliotekų darbuotojų kompetencijos iš esmės yra klasikinės,

susijusios su duomenų, informacijos ir žinių kokybišku valdymu ir operatyviu šio proceso rezultatų pateikimu bibliote-kų paslaugų vartotojams – skaitytojams. Pastaruoju metu itin svarbi tapo vadi-namosios skaitmeninės kompetencijos dimensija, kuria disponuodami bibliotekų darbuotojai padeda informacijos vartoto-jams įveikti skaitmeninį kompleksišku-mą. Taip pat labai svarbios yra lyderystės, permainų valdymo, darnios ir tvarios organizacinės kultūros kūrimo kompe-tencijos. viso to visuma ir yra mūsų sie-kiamybė ir iš dalies atsitinkanti realybė.

Vienas iš projekto „Bibliotekos pažan-gai“ tikslų buvo informacinės visuome-nės plėtra ir gyventojų mokymas. Aki-vaizdu, kad visuomenėje galime matyti tam tikrą fragmentaciją ir informacinę tam tikrų grupių atskirtį. kokias išeitis matytumėte tam tikram tolygumui užtikrinti?

renalDaS GuDauSkaS: BiBliotekoS – trečioji erDvėkalbino nerijus ŠlePeTys

kaip rodo informacinės visuomenės plėtros komiteto prie susisiekimo ministerijos duomenys, šiuo metu lietuvoje 75,2 proc. gyventojų naudojasi kompiuteriu ir 73,3 proc. internetu1. galima drąsiai teigti, kad viešųjų bibli-otekų veikla prisidėjo prie padidėjusios skaitmeninės įtraukties lietuvoje.Per pastaruosius 4 metus bibliotekų darbuotojai tapo aktyviausiais skaitmeninio raštingumo mokytojais lietu-voje. visos bibliotekos be išimties moko ir konsultuoja, kaip naudotis kompiuteriais ir internetu, laisvai priei-namomis e. paslaugomis ir šaltiniais.

renaldas Gudauskas

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io r

enal

do G

udau

sko

arch

yvo

Socialinėje dapkūniškio bibliotekos (Molėtų raj.) erdvėje vyksta įvairūs užsiėmimai

nuo

trau

ka iš

pro

jekt

o „B

iblio

teko

s pa

žang

ai“

arch

yvo

Galima drąsiai teigti, kad viešųjų bibliotekų veikla prisidėjo prie padidėjusios skaitmeninės įtraukties lietuvoje


Tarp savo skaitytojų tikriausiai neras-

tume žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs

apie projektą „Bibliotekos pažangai“ ar

bent jau nematęs trumpo ir nuotaikingo

vaizdo pristatymo per TV ar spaudos

leidinyje. Šiuo metu minėtas projektas

artėja link finalinio etapo, tad prasmin-

ga atsigręžti į nueitą kelią, pažvelgti į

planuotus ir nuveiktus darbus.

Pagrindiniai projekto „Bibliotekos

pažangai“ rezultatai:

● Įkurta 11 mokymo centrų biblioteki-

ninkams ir gyventojams;

● įrengta/modernizuota vieša interneto

prieiga 1276-ose viešosiose miesto ir

kaimo bibliotekose;

● 72-ose bibliotekose įdiegta speciali

programinė įranga akliesiems ir silpna-

regiams, bibliotekininkai pamokyti ja

naudotis ir konsultuoti lankytojus;

● parengta ir išplatinta visose bibli-

otekose medžiaga bibliotekininkų ir

gyventojų mokymui;

● iš viso projekto „Bibliotekos pažangai“

organizuotuose mokymuose mokėsi

apie 2700 viešųjų bibliotekų darbuotojų;

● 2008–2011 m. įgyvendintos plataus

masto bibliotekų paslaugų ir naudos

komunikavimo kampanijos, skirtos

pritraukti į bibliotekas gyventojus ir ska-

tinti aktyviau naudotis viešos prieigos

internetu bei kompiuteriais.

Įgyvendinant projektą išlygintas viešos

prieigos kompiuterių ir interneto infras-

truktūros bei bibliotekininkų skaitme-

ninių kompetencijų skirtumas miestų ir

kaimų bibliotekose. Palyginti su kitomis

viešojo sektoriaus institucijomis, bi-

bliotekų tinklas (apie 1400 taškų) yra

ypatingas tuo, kad jis dėl geografinio iš-

dėstymo gali pasiekti ne tik miesto, bet

ir kaimo gyventojus. iš viso per metus

viešosios bibliotekos pritraukia apie 700

tūkst. vartotojų.

Projektas pasiekė finalinį etapą, tačiau

nacionalinės bibliotekos ir viešųjų biblio-

tekų bendros veiklos ir projektai tęsiami.

Pagrindinis tikslas – kaip įmanoma

labiau išnaudoti ir atnaujinti bibliotekų

infrastruktūrą ir dar labiau sustiprinti

bibliotekininkų kompetenciją. iš kultūros

ministerijos skiriamų lėšų šiemet bus

atnaujinta mokymo centrų kompiuteri-

nė technika, kvalifikaciją tobulins apie

1200 bibliotekininkų. Akivaizdu, kad to

tikrai nepakanka, todėl ir toliau vykdo-

ma koordinuota ir kryptinga bibliotekų

atstovavimo politika, aktyviai ieškoma ir

kitų finansavimo galimybių. Šiuo metu

svarbiausia yra tinkamai pasirengti

panaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinę

paramą, įtvirtinti viešąsias bibliotekas

kaip tinkamus paraiškų teikėjus naujojoje

finansavimo perspektyvoje.

APŽVALGOS TEMA

daugumai vartotojų, kurie naudojasi vieša interneto prieiga, galimybė gauti bibliotekininko pagalbą yra viena pagrindinių priežasčių apsi-lankyti bibliotekoje. Bibliotekininkų

organizuojamuose skaitmeninio raštin-gumo mokymuose nuo projekto pra-džios dalyvavo apie 80 000 gyventojų, konsultacijos suteiktos daugiau kaip 500 000 gyventojų.

Pastarojo laiko diskusijose apie tra-dicinės ir elektroninės knygų santykį nuogąstaujama, kad elektroninės kny-gos dėl leidybos sąnaudų ir patogesnio prieinamumo išstums tradicinę leidybą. kaip jums minėta situacija atrodo: pavojus ar naujos galimybės?Tos diskusijos dėl klasikinės knygos situacijos ir ateities trunka jau ne vieną dešimtmetį ir vis vien tradicinė knyga ir toliau išlieka labai svarbia dvasine verte, kurios esmės negali pakeisti jokia moderni informacijos laikmena. aišku, elektroninės leidybos plėtros tenden-cijos esmingai patikslina tradicinės knygos vietą bendrame kontekste, tačiau perspektyvos nėra vienareikšmės. informacijos vartotojų, skaitytojų lūkes-čiai yra dinamiški ir tik ateitis parodys tikslesnius tradicinės ir elektroninės knygos sąveikos kontūrus. Bet kuriuo atveju klasikinė knyga turėtų išlikti svarbia visuomenės dvasinės kultūros dalimi.

Bibliotekos linkusios tapatintis su kultūros, švietimo ir bendruomenės susibūrimo centrais. kiek prasminga skatinti veiklas su tradiciškai įprastomis ir mūsų įsivaizduojamomis funkcijomis?dinamiška aplinkos kaita įpareigo-ja bibliotekas ieškoti naujų lankytojų pritraukimo būdų. viešoji biblioteka daug kur, ypač kaimo teritorijose, tampa „trečiąja vieta“2, kurioje bendruomenių nariai gali realizuoti socializacijos, saviš-vietos ir saviraiškos poreikius.atlikus projekto „Bibliotekos pažangai“ poveikio vertinimo tyrimą išaiškėjo, kad gyventojai, vertindami kultūros įstaigų teikiamas paslaugas, pirmenybę teikia būtent bibliotekoms. Bibliotekų pas-laugomis buvo patenkinti net 75 proc. apklaustų respondentų. Pagal pasitenki-nimo paslaugų kokybe rodiklį, viešosios bibliotekos lenkia kultūros centrus ir laisvalaikio sales, paveldo objektus, mu-ziejus ir galerijas.

kokių, jūsų manymu, reikėtų politinių valdžios sprendimų, siekiant plėtoti informacinę visuomenę ir užtikrinti

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io G

iedr

ės

Čis

tovi

enės

arc

hyvo

lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektų vadovė Giedrė čiStovienė


Į atviras diskusijas apie naujovišką biblioteką aktyviai įsitraukė bibliotekų lankytojai

Bibliotekininkų mokymai klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekoje

nuo

trau

kos

iš p

roje

kto

„Bib

liote

kos

paža

ngai

“ ar

chyv

o

APŽVALGOS TEMA

deramą bibliotekininko vietos presti-žą. Galbūt turite tarptautinių gerosios patirties pavyzdžių, kuriuos norėtumėte įgyvendinti Lietuvoje? kuriant informacinę, skaitmeninę, žinių ar tinklaveikos visuomenę, žinių ar skai-tmeninę ekonomiką būtina ir atskira šios srities – valstybės informacijos – politika, kurios šiuo metu lietuvoje kokybės pra-sme praktiškai neturime. Bibliotekos yra esminė valstybės informacijos politikos ir informacinės infrastruktūros dalis, tačiau šiuo metu lietuvoje tai nėra deramai realizuota. nėra ir tinkamos įstatyminės ir institucinės aplinkos. atitinkama išdava – neadekvati bibliotekų dar-buotojų situacija ekonomine ir statuso prasme. daugiausia asmeninių patirčių esu turėjęs su Pietų korėjos informacijos ir iT sektoriaus profesionalais. Beje, ten yra ir kol kas vienintelė pasaulyje žinių ekonomikos ministerija. labai linkėčiau ta patirtimi pasidomėti. ■1 Tyrimo duomenimis, per metus 50–59 metų amžiaus grupėje kompiuterius naudojančių asmenų skaičius išaugo 8 procentiniais punktais ir pasiekė 62,3 proc., 60–74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis išaugo 14 procentinių punktų ir pasiekė 39,4 proc. Žymiai padidėjo ir internetą naudojančių asmenų rodikliai: 50–59 metų amžiaus grupėje interneto naudotojų dalis išaugo 10 procentinių punktų ir pasiekė 61,5 proc., 60–74 metų amžiaus grupėje išaugo 15 procentinių punktų ir pasiekė 36,7 proc.

2 Floridos sociologijos profesorius rėjus Oldenburgas savo knygoje „Puiki vieta” (angl. “The Great Good Place”), išleistoje 1989 m., viešąsias erdves vadina „trečiąja erdve“ (ji užima svarbią vietą po namų ir darbovietės), kurios yra esminės neformaliam žmonių bendravimui ir bendruomenių kūrimuisi, jų gyvybingumui. Moderni Utenos viešoji biblioteka

viešoji biblioteka ypač kaimo teritorijose tampa vieta, kurioje bendruomenių nariai gali realizuoti socializacijos, savišvietos ir saviraiškos poreikius


liberalizuotos erdvės ir liberali paslaugų sistema žmonėms bibliotekoje leidžia jaustis jaukiai

APŽVALGOS TEMA

irena krivienė: BiBlioteka kaiP fizinė erDvė žMonėMS viS Dar yra reikalinGa

kalbino vaida sTundyTĖ

Vasario mėnesio pradžioje visuomenei duris atvėrė nauja ir moderni Vilniaus universiteto biblioteka – nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunika-cijos ir informacijos centras. Galbūt atrodytų keista, jog nauja biblioteka buvo statoma elektroninės informacijos laikais, tačiau, pasak „Apžvalgos“ kal-bintos Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės Irenos KRIVIE-NĖS, naujoji biblioteka, kuri gegužės 17 dieną atšventė šimtadienį, ne tik pateisino, bet ir pranoko jos kūrėjų lūkesčius. Taigi apie viską nuo pradžių.

kaip ir kodėl gimė tokio mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (toliau – Mkic) idėja? kaip sekėsi ją realizuoti?iš tiesų reikėtų pradėti pasakoti gana nenaują, kelias dešimtis metų trukusią istoriją. Tai užtruktų gana ilgai, todėl apsiribosiu pagrindiniais faktais. vil-niaus universiteto (toliau – vu, – aut. past.) biblioteka buvo įsteigta 1570 m. iki atsirandant mkiC, centrinė bibli-oteka buvo vilniaus senamiestyje, vu centriniuose rūmuose.

ie idėjos, jog vilniaus universitetui reikia turėti naują biblioteką, naują jos dalį, rimtai dirbti imta 1986–1987 metais. Tiesa, apie tai buvo kalbama ir anksčiau, tačiau vis pritrūkdavo lėšų, tiksliau, jų visai nebuvo, ir nebūdavo priimami reikiami sprendimai. Taigi 1985–1986 m. šia idėja buvo rimtai užsiimta: mestos visos pastangos surasti lėšų projektavimo darbams ir taip pradėti žengti pirmie-ji žingsniai. 1988 m. buvo paskelbtas konkursas projektavimo darbams, po kurio buvo atrinkti architektai, pasiūlę naujos bibliotekos projekto idėją. Tačiau atėjus nepriklausomybei, kai kurios veiklos buvo peržiūrimos, stabdomos. Tai nereiškia, kad buvo atsisakyta statyti biblioteką, tiesiog nebuvo pinigų bibli-otekos projektavimui, statybai. Taigi šis darbas vėl buvo atidėtas.2004–2006 m. buvo paskelbtas konkur-sas projektui koreguoti ir 2006 m. jau turėjome būsimos bibliotekos pastato techninį projektą. Tačiau tai dar nebuvo paskutinis variantas, nes 2006 m. kai-nomis statybos turėjo kainuoti gerokai daugiau nei kad buvo skirta lėšų šiam pastatui atsirasti. 2009 m. projektą dar kartą peržiūrėjome. galima sakyti, kad šis pastatas ir yra 2009 m. peržiūrėto projekto išdava. Biblioteką imta statyti 2010 m. vasarį, baigta – 2012 m. gegužę. Taigi ji buvo pastatyta gana greitai, nors pati bibliotekos radimosi istorija yra gana ilga.

Mkic vadinamas didžiausiu projektu mokslo ir švietimo srityje Lietuvoje. kuo jis dar reikšmingas Lietuvai? kokie šio projekto tikslai?dabar jau negalime sakyti, kad tai – didžiausias projektas mokslo ir švietimo srityje. Tai buvo pirmas tokios apimties projektas mokslo ir švietimo srityje, kuris buvo pradėtas realiai įgyvendinti.

irena krivienė

naujoji VU biblioteka – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras – yra pirmasis „Saulėtekio slėnio“statinys

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka


Biblioteka, kurioje yra beveik 800 darbo vietų, skaitytojams atvira kiaurą parą, septynias dienas per savaitę (išskyrus švenčių dienas)

dabar yra ir kitų didelių projektų (pvz., ir kaune, ir vilniuje kuriami mokslo ir technologijų slėniai). mokslinės komu-nikacijos ir informacijos centras, be abe-jonės, pirmiausia yra biblioteka. Tai yra pirmasis „saulėtekio slėnio“ – mokslo, studijų ir verslo slėnio – statinys. netoli bibliotekos netrukus bus pradėtas statyti vienas pagrindinių „saulėtekio slėnio“ mokslinių tyrimų centrų – Fizinių technologijos mokslų centras, greta jo atsiras Jungtinis gyvybės mokslų centras. Tai – pagrindiniai „saulėtekio slėnio“ mokslinių tyrimų centrai, kuriems infor-maciją teiks ir ši biblioteka. Taigi mes, kaip informacijos teikėjai „saulėtekio slėniui“, čia ir atsiradome. Tiesą pasakius, tuo metu, kai projek-tavome pastatą 2004–2006 m., apie slėnius buvo tik pradėta kalbėti, niekas tuomet dar nežinojo, kaip viskas dėstysis šiame saulėtekio regione. Tuo metu jame tebuvo vu ir vgTu fakultetai, tad atrodė, kad biblioteka bus tarsi nuo-šalyje. o dabar matome, kad biblioteka atsiduria viduryje tarp studijų ir moksli-nių tyrimų.

Palyginti su kitomis tiek akademinėmis, tiek viešosiomis Lietuvos bibliotekomis, kuo išskirtinis šis centras? kokių naujo-vių jame galima rasti?

Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad tai yra mokslinės komunikacijos ir informa-cijos centras. Šis pastatas yra vu biblio-tekos dalis, tačiau jo pavadinime žodžio „biblioteka“ nėra. mkiC yra akademinė biblioteka, o akademinės bibliotekos informacijos ištekliai, be jokios abejonės, remiasi moksline informacija, kurią mes kaupiame arba sukuriame prieigą prie jos ir pateikiame vartotojams. Tai – stan-dartinė tradicinė universiteto bibliote-kos funkcija. Bet mkiC pavadinime yra ir žodis „komunikacija“. Tai reiškia, kad šiame pastate yra sukurta nemažai erdvių, patalpų moksliniam bendravimui

– mokslinėms diskusijoms, keitimuisi in-formacija įvairiais lygmenimis. Čia yra ir konferencijų salė, ir seminarų kambariai, kuriuose galima rengti mokslinius rengi-nius, diskusijas, disputus ir juose keistis įvairiomis mokslinėmis įžvalgomis.reikia nepamirši ir to, kad šiame pastate yra nemažai rekreacijos, poilsio erdvių, t.y. ne tradiciškai suprantamo poilsio, bet atsipalaidavimui skirtų erdvių, kam-pelių, kur po darbo su informacija gali tiesiog pailsėti, pabendrauti su kolego-mis, pasidalyti tuo, ką tik ką perskaitei, padiskutuoti, o tada pailsėjęs vėl grįžti į savo darbo vietą ir toliau dirbti.Bibliotekos avansalėje erdvė dar lais-vesnė – joje galima skaityti knygas ir tuo pat metu lengvai užkandžiauti, kaip namuose. Taigi tokios tos bibliotekos erdvės, skirtos ne tik mokslinei komuni-kacijai, bet ir tiesiog pabendravimui.visi vis kalbame, kad reikia aplinkos, erdvės ar priemonių, kurios skatintų žmonių kūrybiškumą. Taigi be fizinių erdvių, kurias trumpai pristačiau, čia dar siūlome tokį paslaugų paketą, kuris iš tiesų nėra būdingas bibliotekoms, kuris siūlo išplėstines veiklas. Šį pas-laugų komplektą sukūrėme galvodami apie jaunus žmones, nes universiteto biblioteka pirmiausia yra skirta studen-tams, kurie turėtų tam tikras priemones eksperimentuoti. Taigi eksperimentavi-mui esame įrengę dvi laboratorijas. Tai iT laboratorija, kuri plika akimi atrodo

Šviesi ir erdvi bibliotekos avansalė – viena iš puikių vietų pabendrauti. Mkic patrauklumą ir funkcionalumą užtikrina fizinės erdvės, skirtos ne tik moksliniams tyrinėjimams, studijoms, bet ir bendravimui bei poilsiui

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka


labai paprasta – aštuonios kabinos su kompiuteriais. Tačiau svarbiausia tai, kas tuose kompiuteriuose. o ten – įvairi programinė įranga, skirta vaizdui, garsui apdoroti, socialinių mokslų tyrimų sPss), matematinių, inžinerinių tyrimų duomenims apdoroti. studentas šiomos programomis surinktą medžiagą gali analizuoti įvairiais pjūviais.kita mūsų laboratorija – 3d laborato-rija, skirta trimačiams objektams atlieti. Ją sudaro 3d spausdintuvas, skeneris ir tam tikra programinė įranga. Įrengiant šią laboratoriją mūsų idėja buvo suteikti jaunimui galimybę suprojektuoti daiktą ar detalę ir pabandyti, kaip jis atrodo realybėje, kas jame veiks, kas galbūt ne. eksperimentavimo laboratorijos yra skirtos toms veikloms, kurios tiesiogiai siejasi su studijomis, o ne šiaip sau kažką pabandyti. mkiC yra aštuonios skaityklos, sep-tynios jų yra suformuotos teminiu principu, t.y. ekonomikos, teisės, verslo, fizinių mokslų, technologijos, komuni-kacijos skaityklos. Taigi iš pavadinimo aišku, kad tose skaityklose yra tam tikros mokslo srities leidiniai. Beje, turime ir skaityklą, kuri su „saulėtekio slėniu“, mokslinių tyrimų kryptimis, studijų kryptimis tiesiogine prasme neturi nieko

bendro, tai – laisvalaikio skaitykla. kodėl tokia skaitykla čia atsirado? laisvalaikio skaitykloje turime grožinės literatūros knygų, leidinių laisvalaikio, pomėgių te-momis. kodėl sugalvojome įrengti tokią skaityklą? žmonės kartais turi laisviau pažiūrėti į viską, kad paskui galėtų susikoncentruoti prie savo pagrindinio užsiėmimo, kartais reikia pailsėti nuo pagrindinės temos, ėjimo tam tikra kryptimi. Beje, laisvalaikio skaitykloje knygas į namus gali pasiimti ne tik vu bendruomenės nariai, bet visi, turintys vu bibliotekos pažymėjimą. smagu tai, kad knygas iš šios skaityklos ima ne tik vu bendruomenės žmonės. vadinasi, grožinės literatūros reikia. Taip pat šioje skaitykloje turime ir stalo žaidimų. kaip ir bendravimui skirtos erdvės, taip ir žaidimai yra skirti tam, kad lankytojai galėtų truputį „atsijungti“ nuo tiesiogi-nių darbų.

Į kokį lankytoją orientuotas Mkic? Ar nuo centro atidarymo pradžios sulau-kėte didelio lankytojų srauto? kokie jų atsiliepimai?kaip minėjau, mkiC yra pirmasis „sau-lėtekio slėnio“ statinys, skirtas „saulė-tekio slėnio“ bendruomenėms. Todėl ir mūsų tikslinės grupės yra aiškios – vu

bei vgTu akademinės bendruomenės, vizituojantys dėstytojai. kita vertus, mkiC yra atviras kiekvienam. Tokios pozicijos vu biblioteka laikosi jau seniai. anksčiau, kol dar neturėjome šio pastato, centrinė vu biblioteka buvo atvira kie-kvienam skaitytojui, kuris ateina ieškoti informacijos. mkiC taip pat yra atviras visiems, kam yra 16 ir daugiau metų ,– lankytojams, kurie ateina dirbti su moksline informacija. vaikai iki 16 metų bibliotekoje gali lankytis su tėvais.Šis pastatas ir mums patiems tam tikra prasme buvo eksperimentas. kodėl? Buvome apsiskaičiavę, kiek čia gali būti potencialių lankytojų (projektas yra finansuotas iš es struktūrinės paramos, taigi viskas turėjo būti aiškiai pagrįs-ta). žinoma, tikėjomės, kad skaitytojų bus nemažai. Tačiau tiek žmonių, kiek dabar ateina į mūsų pastatą, pranoko mūsų lūkesčius. galite klausti, kodėl tikėjomės daug lankytojų, juk daug kas mano, jog naujų bibliotekų nereikia, jų yra pakankamai, niekas jose nesilanko. Centrinėje vu bibliotekoje, įsikūrusio-je vilniaus senamiestyje, centriniuose vu rūmuose, paskutiniaisiais metais pergalvojome daug bibliotekos veiklų: liberalizavome naudojimąsi biblioteka. suteikta laisvė ir atveda skaitytojus į biblioteką dažniau. visgi centrinėje bibliotekoje negalime visiškai visko at-verti (pavyzdžiui, leisti bibliotekai veik-ti visą parą, nors mūsų studentai to jau seniai prašo), kadangi tame pastate yra saugomos ypatingos apsaugos reikalau-jančios kultūros paveldo vertybės. Tuo tarpu mkiC veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, išskyrus valstybines šventes. liberali aplinka į šią biblioteką pritraukia labai daug skaitytojų. nuo vasario mėnesio, kai ją atidarėme, joje registravosi per 2000 naujų skaitytojų. Per parą mkiC apsilanko vidutiniškai 2000 žmonių, nekalbant apie konferen-cijų salę, kurioje taip pat vyksta įvairūs renginiai. daug kas klausia, ar lankytojai naudojasi galimybe mkiC dirbti naktį, ar ne. Tu-riu jums pasakyti, kad nemažai žmonių dirba ir naktį. aišku, tai nereiškia, kad 4

Mkic įrengta pirmoji Lietuvoje moderni, kompiuterizuota knygų pristatymo sistema, veikianti traukinio principu. Visame pastate ištiestais bėgiais, nematomais lankytojų akims, važinėja transportavimo konteineriai, kuriais keliauja užsakytos į skaityklas arba grąžintos knygos

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka


val. ryto būna labai daug skaitančių, ta-čiau kiekvieną naktį vidutiniškai turime apie 80–100 skaitytojų. Jeigu į pavakarę, kai baigiasi paskaitos, čia suplūsta dau-giausia vu ir vgTu studentai, kurie po paskaitų daugiau šurmuliuoja, šneku-čiuojasi, tai naktį ateina tie žmonės, kurie tik dirba su informacija.

kokia yra VU senosios centrinės bibli-otekos situacija, atsiradus naujam ir moderniam Mkic: šios bibliotekos yra konkuruojančios, papildančios viena kitą ar viena kitai lygiavertės?Tai – viena kitą papildančios bibliote-kos, gyvuojančios po vienu vu biblio-tekos „stogu“. dabar mūsų biblioteka ir susideda iš dviejų dalių – vu centrinė bibliotekos ir mkiC. iš tiesų turime tokią matematiškai neteisingą formulę – 1+1=1. vienas vienetukas yra centri-nė vu biblioteka su savo istorinėmis, kultūros paveldo kolekcijomis, kurias saugome ir pateikiame vartotojams tiek, kiek jiems reikia, fondų skaitme-ninimu, mokslinių tyrimų kultūros paveldo srityje stiprinimu. vu centrinė biblioteka kartu yra vu centrinių rūmų fakultetų biblioteka. Tuose fakultetuo-se, išskyrus istorijos fakultetą, bibliote-kų neliko – jų bibliotekos yra centrinėje bibliotekoje. antrasis vienetukas mūsų neteisingoje formulėje yra mkiC – biblioteka, skirta „saulėtekio slėniui“, pirmiausia čia esantiems keturiems vu fakultetams. Šiuose fakultetuose bibliotekų taip pat neliko, jos visos perkeltos į mkiC. kiekviename iš pastatų egzistuoja ver-tikalios veiklos: centrinėje bibliotekoje –mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro veiklos, o mkiC – mokslinės komunikacijos veiklos, t.y. institucinės talpyklos, mokslinių tyrimų duome-nų archyvo kūrimas, bibliometriniai tyrimai. o šiuos abu pastatus jungia horizontalios veiklos – vartotojų aptar-navimas ir informacijos gavimas arba prieigos prie jos sukūrimas. Beje, be šių pagrindinių bibliotekos dalių turime per dešimt mažų bibliote-kų kai kuriuose fakultetuose, kurie yra

gerokai nutolę nuo pagrindinių dviejų bibliotekos dalių.

kokia, jūsų nuomone, bibliotekos ateitis? Ar internetas, skaitmenizacija ir kompiuteriai pakeis mums įprastą biblioteką? Ar, jūsų manymu, Mkic yra ateities biblioteka?manau, gyvenimas parodys, ar ši bibli-oteka iš tiesų turi ateitį. Tačiau iš to, ką matau dabar, bibliotekai gyvuojant šimtą dienų, galiu pasakyti, kad biblioteka turi ateitį – žmonės į ją eina, kai kurie čia praktiškai gyvena. Jei žmonės vis sugrįž-ta, vadinasi, jiems čia gerai. Be jokios abejonės – bibliotekos keičiasi. liberalizuotos erdvės ir liberali paslau-gų, buvimo pastate sistema žmonėms leidžia jaukiai jaustis. Tačiau mkiC savo prigimtimi yra biblioteka, taigi čia atėjęs turi laikytis tam tikrų taisyklių, galiojančių bibliotekoje. kurdami šį pastatą ir galvojome, kad visi čia turėtų jaustis truputį kaip namuose – jaukiai, bet tuo pat ir atsakingai.kalbant apie informacines technologijas, jos padarė didžiulę įtaką – tradicinių ir elektroninių leidinių panaudos santykis sparčiai keičiasi. visgi mūsų biblioteka vartotojams siūlo nemažai spausdintų

knygų. socialinių, humanitarinių moks-lų atstovams knygų vis dar reikia gana daug, tuo tarpu fizinių, technologijos mokslų atstovai daugiau naudojasi elek-troniniais ištekliais. Paskutinius trejus metus mūsų bibliotekoje išryškėjo aiški tendencija – mažėja tradicinių (spaus-dintų) informacijos išteklių išduotis ir didėja elektroninių (duomenų bazių, straipsnių, knygų) panauda. dabar šis santykis yra maždaug per pusę. kadangi sparčiai populiarėja elektroniniai ište-kliai, po dešimties metų ar net greičiau santykis gali būti vienas su dešimt ar panašiai. Taigi ateityje, bibliotekos in-formacinės paslaugos vis sparčiau kelsis į elektroninę aplinką. Tačiau buvimas, gyvavimas elektroninėje aplinkoje nereiškia, kad niekas ja neturi rūpintis. Juk kažkas turi visą informaciją sudė-lioti į tam tikrus informacijos tvarkymo logikos stalčiukus. žvelgiant iš šios pusės, esu įsitikinusi, kad bibliotekinin-kams, informacijos specialistams darbo tikrai nepritrūks. Pavyzdžiui, šiuo metu vu biblioteka kuria institucinę talpyklą, mokslinių tyrimų duomenų archyvą – mokslinės produkcijos elektroninę versiją. Prie šios elektroninės bibliotekos dirbs ne mažiau žmonių nei tvarkant

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

Mkic pirmą kartą Lietuvoje įrengta aukšto slėgio ugnies gesinimo rūku sistema, kurios dėka gaisro atveju leidiniai išliktų nesugadinti


nuo

trau

ka iš

asm

enin

io B

ronė

s B

alio

nien

ės a

rchy

vo

Bronė Balionienė

tradicinius informacijos išteklius. kalbant apie vartotojų naudojimosi in-formacija įpročius, kaip minėjau anksčiau, stebime aiškią tendenciją – vis dažniau naršoma elektroniniuose informacijos ištekliuose. Bet, kita vertus, fizinė bibli-oteka, biblioteka, kaip vieta, žmonėms yra reikalinga. Tas pasitvirtina mkiC. Juk iš tiesų dalis lankytojų galėtų skaityti elektronines duomenų bazes būdami namuose, bendrabutyje, fakultetuose tarp paskaitų, bet jie ateina į biblioteką, nes čia gauna visą informaciją, kuri viena ar kita tema yra bibliotekoje sukaupta ir/ar prieinama, taip pat randa jaukias tylesnes erdves mokymuisi ar triukšmingesnes bendravimui, keitimuisi žiniomis, minti-mis, idėjomis. visiškai neseniai buvau viename se-minare Prahoje ir ten teko kalbėtis su kaimyninių šalių bibliotekų atstovais. kolegas pribloškė mano išsakyti žodžiai, kad biblioteka dirba visą parą ir kad joje visada pilna žmonių. mane tokia jų reakcija labai nustebino, nes europos universitetuose studentų darbo vieta yra biblioteka – baigėsi paskaitos ir jie visi eina dirbti į biblioteką. To išmoksta ir mūsų studentai, pagal mainų programas studijavę užsienyje. Jie į lietuvą grįžta įpratę dirbti bibliotekoje. vu centrinėje bibliotekoje būna dienų (dažniausiai pirmadieniais), kai nebūna nei vienos laisvos darbo vietos. mkiC, kuriame yra beveik 800 darbo vietų, lygiai tas pats. manau, kad erdvių ir paslaugų liberali-zavimas leidžia žmonėms bibliotekoje jaustis jaukiai. Požiūris į skaitytoją turi labai didelės įtakos, kaip ir požiūris į klientą bet kurioje kitoje paslaugas teikiančioje organizacijoje. nuo požiūrio ir priklauso, norisi – grįžti ar ne. kai 2004 m. pradėjome dirbti su mkiC pastato techniniu projektu, sulaukėme visokiausių pastabų, ir netgi tam tikro skepsio, nes 2004 m. daugelis bibliote-kų, taip pat ir mūsų centrinė biblioteka buvo apytuštės. mąstant apie tą laiko-tarpį, kada skaityklos tuštėjo, nedaug kas į bibliotekas ateidavo dirbti, tai dabar, praėjus 10 metų, situacija yra visai kitokia. ■

Šiandien internetas tapo kasdienybe dažnam bibliotekos lankytojui. čia jis bendrauja, ieškosi darbo, naudojasi duomenų bazėmis, moka mokesčius, pildo deklaracijas ir pan. naujos paslaugos bibliotekose pritraukia vis daugiau lankytojų

2008–2012 m. iš „Bibliotekos pažan-gai“ projekto lėšų viešąsias bibliotekas pasiekė visiems lyg jau ir įprasta, bet kaimų bibliotekose iki tol beveik dar nematyta įranga: kompiuteriai, daugiafunkciai įrenginiai, projekto-riai, bevielio ryšio prieigos įrenginiai, internetas. daugelyje šalies bibliotekų buvo įrengtos arba modernizuotos viešosios interneto prieigos, įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos. didžiau-sias dėmesys buvo skirtas kaimuose esančioms bibliotekoms, nes kaimų gyventojai, palyginti su miestų gyven-tojais, vis dar turėjo mažiau galimybių nemokamai naudotis internetu. Apie tai, kaip pasikeitė kaimo bibliotekos, kaip naujoves priėmė vietiniai gyvento-jai, kalbamės su Alytaus rajono savival-dybės viešosios bibliotekos direktore Brone BALiOniEnE.

kaip per pastaruosius metus pasikeitė kaimo bibliotekos Alytaus rajone? Per paskutiniuosius penkerius metus renovuotas ir šiuolaikiškai įrengtas simno filialas. Į erdvesnes, suremon-tuotas patalpas persikėlė mergalaukio, miklusėnų, nemunaičio, rimėnų filialai. Bibliotekų modernizacija prasidėjo dar 1999 m. alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama atvi-ros lietuvos fondo finansuotą projektą, viena iš pirmųjų lietuvoje įkūrė inter-neto skaityklą ir pradėjo modernizuoti filialus. interneto paslaugas gyventojams pradėjo teikti daugų ir simno filialai. vėliau buvo įsteigta dar 12 viešosios interneto prieigos taškų, pastaruosius keletą metų bibliotekos dalyvavo pro-jekte „Bibliotekos pažangai“ ir 2012 m. alytaus rajono savivaldybės viešoji bibli-oteka baigė formuoti naujų informaci-nių technologijų tinklą kaimo filialuose. visos bibliotekos teikia nemokamo

interneto paslaugas gyventojams. visas viešųjų interneto prieigos taškų išlaiky-mo sąnaudas padengia alytaus rajono savivaldybė. Tad be rajono savivaldybės tarybos, vadovų palaikymo moderniza-cijos procesas būtų buvęs sunkus arba ne visa apimantis.

Bronė Balionienė: BiBliotekoS užiMa SvarBią vietą BenDruoMenių GyveniMe

kalbino kęstutis saliCkas


kaip į pokyčius reaguoja kaimo gyven-tojai? Ar žmonės priprato prie naujo-vių? Ar jiems tai priimtina? iš pradžių, kaip ir į visas naujoves, ypač vyresnio amžiaus žmonės, žiūrėjo atsai-niai, tačiau bibliotekininkai patys daug mokėsi dirbti naujomis technologijomis, įgijo reikiamą kvalifikaciją ir kvietė į bibliotekas visus norinčius mokytis dirbti kompiuteriais. ypač daug dėmesio skyrėme vyresnio amžiaus, neturintiems darbo žmonėms. Šiandien internetas tapo kasdienybe dažnam bibliotekos lankytojui. Čia jis bendrauja, ieškosi darbo, naudojasi duomenų bazėmis, moka mokesčius, pildo deklaracijas ir pan. naujos paslaugos bibliotekose pritraukia vis daugiau lankytojų.

ką žmonės dažniausiai veikia kaimų bibliotekose? Vis dar skaito knygas, spaudą, o gal naudojasi tik internetu? Bibliotekose populiariausios paslaugos yra internetas, knygų ir periodinių leidi-nių išdavimas į namus, taip pat skaity-mas skaityklose ir bibliotekų renginiai. Taip pat žmonės renkasi pabendrauti, realizuoti savo pomėgius. žmonės kaip ir anksčiau skaito knygas, periodinius leidinius (kai kurių skaito elektronines versijas). skaitytojas keičiasi, modernėja, bet knyga, laikraščiai ir žurnalai vis dar lieka labai svarbūs. norėčiau pažymėti, kad per metus gavo-me 4656 egz. naujų dokumentų. užsie-nio kalbomis gauta apie 200 knygų. Jų iš užsienio negauname, perkame lietuvoje arba dovanoja skaitytojai. daugiausiai skaitoma anglų kalba. Bibliotekoms perkame pačias naujausias knygas, tačiau įsigyti visų dėl lėšų stygiaus galimybių neturime.

Ar sulaukiate ir mažųjų skaitytojų? ką jie veikia bibliotekose? vaikai noriai lankosi bibliotekose, ruošia pamokas, bendrauja vieni su kitais, ieškosi papildomos medžiagos įvairioms užduotims internete, dalyvauja biblio-tekose esančių įvairių būrelių veikloje, renginiuose. Be to, mėgsta žaisti kom-piuterinius žaidimus ir pan. daugiau

kaip 50 proc. skaitytojų yra moksleiviai, jaunimas iki 29 metų amžiaus.

Ar jaučiate, kad biblioteka yra svarbi ir reikalinga bendruomenei?Bibliotekos užima svarbią vietą ben-druomenių gyvenime, jų organizuojami renginiai pritraukia vis daugiau bibliote-kų lankytojų. 2012 metais minėtos po-eto Jono mačiulio maironio 150-osios gimimo metinės ir kitos reikšmingos istorinės bei kalendorinės datos. Šioms datoms paminėti rajono filialuose vyko susitikimai, teminiai vakarai, popietės, knygų pristatymai, literatūros skaitymai ir kiti renginiai. Biblioteka kartu su pro-jektu „Bibliotekos pažangai“ organizavo iniciatyvą „savivaldos savaitė biblio-tekose“. Į šią akciją įsitraukė 15 filialų. savivaldos savaitės metu bendruomenių nariai ir bibliotekų lankytojai buvo supažindinami su savivaldybės naujieno-mis, naujais teisės aktais ir jų projektais, prašymų pateikimu elektroniniu būdu ir kitomis savivaldybės teikiamomis paslaugomis. Bibliotekų lankytojai buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę apie savivaldybės ir seniūnijų darbą elektro-ninėje anketoje.Filialuose vyko tradiciniai valstybinių švenčių minėjimai, Poezijos pavasario renginiai, susitikimai su įdomiais kraš-tiečiais, fotografais, publicistais. Filialų kultūrinė veikla išsiskiria savitumu,

bendruomenės kultūrinių tradicijų, etnokultūros puoselėjimu, edukacinėmis programomis. išradingai dirba daugų, alovės, makniūnų, Punios, vaisodžių, miroslavo, kumečių, Ūdrijos filialai. didžiausio dėmesio susilaukė viešosios bibliotekos renginiai: poezijos ir dainos popietė, skirta lietuvos valstybės atkū-rimo dienai paminėti, poezijos festivalis „laukinės vaivorykštės 2012“, susitiki-mai su nacionalinės premijos laureatais rašytojais marcelijum martinaičiu, do-naldu kajoku. ypač įsimintinas katalikų Bažnyčios kronikos jubiliejui skirtas renginys simne. Biblioteka parengė ir pristatė virtualią parodą „laisvės troški-mo simbolis“, kuri buvo gerai įvertinta buvusių šio leidinio leidėjų.

ko lankytojai bibliotekose vis dar pasi-genda? kokiose srityse kaimo bibliote-kos turėtų tobulėti?labai lėtai atnaujinami bibliotekų knygų fondai, norėtųsi, kad tai vyktų sparčiau. nors pastaraisiais metais lėšos fondams komplektuoti šiek tiek didėja, tačiau to nepakanka. skaitytojai pa-sigenda daugiau įvairesnės tematikos knygų. Turime omenyje įvairių mokslų šakų monografijas studentams. kai-mo bibliotekos turi galimybių tobulėti teikdamos daugiau įvairių paslaugų, orientuodamosi į labiausiai socialiai pažeidžiamas skaitytojų grupes. ■

Mokymai bibliotekų darbuotojams

And

riau

s k

uzm

ausk

o nu

otra

uka


neseniai praūžė TS-Lkd partijos pirmininko rinkimai, gegužės 12 dieną vyko XViii TS-Lkd suvažiavimas – vienu metu išties reikšmingi partijai įvykiai. Ta proga apie TS-Lkd partijos ateitį ir būsimus darbus jai pirmininkaujant „Apžvalga“ pakalbino naujai išrinktą partijos pirmininką, šešėlinės vyriausy-bės vadovą Andrių kUBiLiŲ.

kokius didžiausius iššūkius keliate sau, kaip partijos pirmininkui, palyginti su ankstesniais partijos pirmininko rinki-mais? ankstesni partijos pirmininko rinkimai vyko tuo metu, kai Ts-lkd buvo val-dančiojoje koalicijoje. vadovavome vy-riausybei, taigi partijai tai iš tikrųjų buvo labai svarbus laikotarpis – turėjome gar-bingai išlaikyti valdžios egzaminą. man atrodo, mes tą valdžios egzaminą gana garbingai išlaikėme. apie tai, ką pavyko ir ko nepavyko pasiekti, kokias klaidas padarėme, nemažai kalbėjome ir Xviii suvažiavimo metu. manau, kad galime patys sau labai sąžiningai pasakyti, kad egzaminą išlaikėme garbingai. Praėjusių metų seimo rinkimų rezultatai lėmė, kad nors ir likome gausia frakcija seime po tikrai sudėtingų ketverių metų, tačiau jau nesame valdančiojoje koalicijo-je, esame opozicijoje. Todėl šiuose parti-jos pirmininko rinkimuose suformulavau ir kėliau tam tikrą viziją, kaip turime veikti, kaip turime atnaujinti savo veiklą, kokiems dalykams turime skirti didesnį dėmesį, kokias klaidas turime ištaisyti, kad tiek artėjančiuose europos Parla-mento, tiek prezidento, tiek savivaldos rinkimuose, o paskui ir 2016 m. seimo rinkimuose savo vertybes galėtume ginti realiais darbais ir gautume didesnį žmo-nių pasitikėjimą. Tam reikia efektyviai veikti dabar, būnant opozicijoje, prižiū-rint dabartinę valdžią. reikia ir efektyviai

telkti žmones naujoms idėjoms, būsi-moms didesnėms atsakomybėms – tam skirtas šešėlinės vyriausybės formatas. Taip pat matome ir daug dalykų, kuriuos reikia keisti ir taisyti kasdienėje partijos ir jos skyrių veikloje, vidinėje komunika-cijoje, vadyboje, tam, kad iš tiesų būtume stipriausia politinė jėga lietuvoje ir europietiška centro dešinės konservatyvi krikščioniška jėga lietuvoje.

rinkimų kampanijos metu buvo ak-centuojama, kad TS-Lkd partijai reikia atsinaujinti. kokios, jūsų akimis, galėtų būti naujosios TS-Lkd partijos kryptys?visuomet pabrėžiu, kad yra svarbu atsinaujinti savo idėjomis ir savo vei-kla. Būdamas partijos pirmininku ypač vertinau ir vertinu pozityvią partijos narių energiją, degančias akis, iniciatyvas, įvairius projektus, kada žmones reikia ne raginti, prašyti, o atvirkščiai – kartais net galvoti, kaip stabdyti kartais per dideles iniciatyvas. Taigi partijos atsinaujinimo kryptimi ir laikau pastangas didinti tą degančių akių ratą, skatinti tuos, kurie

turi pozityvios energijos, idėjų, kurie nori, siekia ir gali realizuoti įvairius projektus. Ten matau didžiausią atsinaujinimo perspektyvą.lygiai taip pat partijos vadovybei svarbu siekti, kad jaunesnė partijos karta, au-gančių lyderių karta, būtų gerai pasiruo-šusi prisiimti vis didesnę atsakomybę už partijos veiklą ir už lietuvos reikalus.

Pastaruoju metu teigiama, kad centro dešiniosios jėgos Vakarų Europoje tapo pernelyg centririnė ir nutolo nuo tradi-cinių vertybių. Ar manote, kad centrinė kryptis turėtų būti ir TS-Lkd kelias, ar visgi partija neturėtų atitrūkti nuo vertybių?Tikrai nemanau, kad nuo vertybių ati-trūksta, pavyzdžiui, vokietijos krikščionys demokratai arba Švedijos moderatai. Tai yra partijos, kurios, gindamos savo verty-bes, jų nesupriešina pastangoms sėkmin-gai dalyvauti globalioje konkurencijoje ir į globalią konkurenciją žiūri ne pro baimės akinius. Tai mes lietuvoje irgi turime gebėti suderinti. nuo pat sąjūdžio

Agn

ės B

arda

uska

itės

nuo

trau

ka

Andrius kubilius XViii TS-Lkd suvažiavime

anDriuS kuBiliuS: DirBSiMe įSiklauSyDaMi į įvairiaS nuoMoneS ir SiekDaMi PlatauS SutariMokalbino roberta FiraviČiŪTĖ


laikų turėjome labai aiškias pamatines vertybes – nepriklausomą ir sėkmingą lietuvos valstybę, kaip pamatą lietuvos tautai čia gyventi ir neišsilakstyti po pasaulį. Šiomis vertybėmis nuosekliai rūpinamės iki šiol ir jų nevalia užmiršti, į priekį bandant kelti kitas vertybes, t.y. negalima supriešinti rūpesčio pamatiniais valstybės reikalais, galvojant, kad į priekį galima iškelti, pavyzdžiui, tikrai svarbią krikščionišką vertybę – rūpestį žmogumi. rūpestis valstybe ir rūpestis žmogumi yra sutampantys dalykai. kartais atro-do, kad savo vidinėse diskusijose mes prarandame šį abiejų dėmenų balansų supratimą. negaliu sutikti su svarstymais, kad rūpestis valstybės finansų stabilumu ar energetine nepriklausomybe nėra rū-pestis žmogumi. Tai kaip tik yra pamati-nis rūpestis žmogumi. Jei minėtų dalykų nesutvarkome, jei valstybė yra nesėkmin-ga, vadinasi, neatliekame savo pareigos rūpintis žmogumi.

nemažai buvo kalbėta ir apie didžiųjų miestų atotrūkį nuo regionų. kokiomis priemonėmis žadate keisti regionų politiką?kai kurie miestai iš tiesų rodo labai spar-tų ekonominį vystymąsi, sparčią moder-nizaciją, tai žmonėms suteikia geros vil-ties dėl perspektyvų. už šias perspektyvas žmonės ir balsuoja, nepasiduodami jo-kiam populizmui. Taigi tuo tikrai galime pasidžiaugti. Bet kartu negalime nema-tyti to, kad šalia tikinčios ir viltį turinčios lietuvos yra ir ta dalis, kurioje vilties deficitas yra didesnė problema negu koks nors finansų deficitas. Be abejo, ne vien ekonomika lemia vilties deficitą – ekono-minis regionų vystymosi atsilikimas yra ta problema, kuriai turime skirti didelį dėmesį. Xviii partijos suvažiavime kaip tik ir buvo pristatytas tikrai rimtai agnės Bilotaitės, dainiaus kreivio ir jų kolegų pastangomis parengtas dokumentas – mūsų būsimos regionų politikos apmatai. naujoji regionų politika yra orientuota į siekį padėti mažesniems miestams ir miesteliams turėti visą politikos instru-mentų krepšį, skatinantį vietinį ekonomi-nį vystymąsi. sieksiu, kad naujoji regionų

politika taptų viena prioritetinių mūsų politikos krypčių, nepaneigiant ir tų, prie kurių dirbome iki šiol (valstybės finansų tvarkymo, energetikos, švietimo, užsienio politikos, geopolitinių prioritetų).

kalbant apie neseniai vykusį TS-Lkd par-tijos suvažiavimą, įdomu būtų sužinoti jūsų nuomonę, kaip vertinate suvažiavi-mo metu patvirtintus įstatų pakeitimus, priimtas rezoliucijas. kokios įtakos tai turės TS-Lkd partijos tolesnei veiklai?mano nuomone, vienas iš svarbiausių dokumentų, patvirtintų suvažiavime, yra vadinamasis Tapatybės dokumentas. esame išskirtinė partija, nes kartkar-tėmis stabtelime ir skiriame sau laiko pasižiūrėti giliau į save. Tokios savi-refleksijos poreikis mums svarbus. Tai darėme ir 2000 metais, ir prieš kelerius metus pačiame krizės sunkume. Toks stabtelėjimas, pasižiūrėjimas į save iš šono, iššūkių numatymas mums leidžia atsinaujinti, atnaujinti savo tikėjimą tuo, ką darome, ir brėžti tam tikras kryptis į ateitį. Taigi minėtame Tapatybės doku-mente sudėti svarbūs akcentai, įvertinant tai, kaip pavyksta išsaugoti savo tapatybę pačiuose didžiausiuose ir sunkiausiuose išbandymuose, aiškiai įvardyta, ką mums pavyko pasiekti dirbant vyriausybėje, kaip turėtume vertinti rinkimų rezulta-tus, kur mums pasisekė, kur nepasisekė, dėl kokių klaidų praradome rinkėjų ir kiek mums yra pavojinga dešinioji arba dešiniosios visuomenės radikalizaci-ja. suvažiavimas yra nubrėžęs aiškias kryptis, kaip turime veikti toliau, kurias partijos vadovybei tenka atsakomybė įgyvendinti.suvažiavimo rezoliucijos atkreipė dėmesį ir į kai kurias svarbiausias šio meto problemas, pavyzdžiui, energeti-kos reikalai ir dabartinės vyriausybės veikimas arba neveikimas jų atžvilgiu. rezoliucijoje teigiame, jog delsimas ar blaškymasis, kokį matome dabartinės vyriausybės veiksmuose, lietuvai gali būti labai žalingas ir gali sukurti palan-kias sąlygas, tarkime, tai pačiai kalinin-grado atominei elektrinei. suvažiavimas pasiuntė labai aiškų įspėjimą, kad tokią

vyriausybės laikyseną turėsime laikyti lietuvos nacionalinių interesų išdavyste. suvažiavimas taip pat aiškiai pasakė, kad tokios iniciatyvos, kokias seime dėl dvigubos pilietybės įregistravo artū-ras Paulauskas, gali sudaryti galimybę lietuvoje turėti kelis šimtus tūkstančių kitų valstybių (rytų kaimynų) piliečių, turinčių, pavyzdžiui, rusijos ir lietuvos pilietybę. mūsų manymu, tai taip pat yra grėsmė nacionaliniam saugumui. suvažiavime pasisakyta ir kitomis te-momis – ir dėl žemės pardavimo, ir dėl vyriausybės iniciatyvų tautinių mažumų reikaluose, kurios, mūsų manymu, taip pat yra pavojingos ir segreguoja tautines mažumas. o patys įstatai, juose padarytos pataisos yra tiesiog partijos valdymo reikalas, kasdienę veiklą padarantis aiškesnę ir tikslesnę. Tačiau visuomet sakau, kad negalime galvoti, kad partijos įstatai gali įpūsti daugiau gyvybės į partijos veiklą, gyvybę įpučia žibančios akys. žibančių akių patys įstatai nesukuria. Taigi regla-mentus, statutus keisti reikia, jei juose yra trūkumų, tačiau ne jie sukuria partijos veiklos esmę.

kaip vertinate naują partijos struktūrų sudarymą (Priežiūros komitetą, Prezidiu-mą, naują Politikos komiteto pirmininką).vertinu pozityviai. suvažiavimas iš tiesų gana vieningai patvirtino mano pasiūly-tus kandidatus į partijos vadovybę, kurie tikrai yra geras patirties ir jaunatviškos, augančios lyderystės derinys. Tikiuo-si, kad dirbsime energingai, efektyviai, įsiklausydami į įvairias nuomones ir siekdami plataus sutarimo. esame partija, iš kitų partijų išsiskirianti vidinių diskusijų gausa ir jų svarba, tiesioginiais partijos pirmininko rinkimais, tačiau visuomet jaučiu atsakomybę, kad partijos diskusijos iš tikrųjų baigtųsi priimamais sprendimais, kurie galbūt ne visada būna paprasti ir lengvi, tačiau turi būti priimti ir įgyvendinti. Šito aš linkiu visai partijos vadovybei, ir tikiuosi, kad mums ir pavyks toliau sėkmingai dirbti.

nuoširdžiai dėkoju už pokalbį. ■

18_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013EnErGETikA

Politikų inicijuoto referendumo re-zultatai dabar verčia juos teisės aktu įforminti rinkėjų pareikštą nuomonę. drąsos priimti sprendimus dabar daug mažiau nei referendumą skelbiant. Poli-tizuoto sprendimo priimti nesiryžtama, kreiptasi į mokslininkus dėl įrodymų, ar Visagino AE projektas Lietuvai bus naudingas. Mokslininkai suskaičiavo, tačiau gautiems rezultatams nesutapus su ankstesniais, prisimename anekdotą apie skaičiuotoją, kuris paklaustas, kiek yra dukart du, atsakė: „o kiek ponuliui reikia?“. jei tame paprastame skai-čiavime galima gauti norimų įvairių rezultatų, tai dar įvairesnių atsiranda skaičiuojant 60 metų truksiantį bran-duolinės jėgainės darbą. kiekvienas skaičiuotojas kaip įmanydamas gina pasirinktas prielaidas ir prognozes, o būtent jos leidžia gauti norimą rezul-tatą. rašant šias eilutes išgirsta apie ketinimą steigti bendrą Lietuvos, Latvi-jos ir Estijos įmonę, kuri ir apskaičiuotų Visagino AE ekonomiškumą. Tai būtų geras sprendimas – neverta ginčytis dėl įvairių skaičiuotojų teikiamų skirtingų galutinių rezultatų, reikėtų pasiginčijus susitarti dėl regioniniams partneriams priimtinų skaičiavimo principų ir prie-laidų. Tik tokiu būdu atlikti skaičiavimai bus patikimas pagrindas Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybėms ir par-lamentams priimti sprendimus.

Tikslinti 2012 metų nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją užsimota siekiant rasti tinkamiausią valstybės apsirūpinimo elektros energija modelį. Tačiau ir be šio svarbaus siekio būtina ją vėl peržiūrėti – dėl naujų po-kyčių es energetikos politikoje. ener-getikos strategijas iki šiol kurdavome kaip tikslus įvardijančių „kuolų“ sistemą. Tie tikslų „kuolai“ ir likdavo stovėti

horizonte iki kitos strategijos rašymo, mes jų nepasiekdavome, nes strategijose per mažai reikšmės skirdavome „žaidi-mui“ – veiklos principams. europos ko-misijos klimato politikos ir energetikos direktoratai elgiasi kitaip – vos pastebėję įtarimus, kad užsibrėžti tikslai gali būti nepasiekti, jie tobulina ir griežtina vei-klos principus. Šiame rašinyje siūlome susipažinti su neseniai priimta energe-tikos efektyvumo direktyva ir ketinimais keisti europos sąjungos teisės aktus, susijusius su es klimato ir energetikos politikos 2020 metams (tikslai „20-20-20“) įgyvendinimu. Tie dokumentai, suprantama, dideliu mastu susiję su mūsų valstybės energetine strategija – norimų tikslų nepasieksime, jei būsime tik „kuolų“ stebėtojai, o ne „žaidėjai“.

energijos taupymo svarbadar tuo metu, kai lietuvoje vyko

seimo rinkimai, europos Parlamentas ir europos Taryba 2012 m. spalio 25 dieną paskelbė direktyvą 2012/27/es dėl energijos vartojimo efektyvumo. Jai perkelti į nacionalinę teisę reikės priimti ir pakeisti apie dvidešimt įstatymų ir kitų teisės aktų, ir tai reikia atlikti iki 2014 metų birželio mėnesio. energeti-kos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistų jėgomis tuos dokumentų projektus parengti vargu ar pavyks. Tokių entuziastų, kurie parengė atsi-naujinančių išteklių energetikos įstaty-mą, tikriausiai nesulauksime, todėl šiam darbui specialistus reikės samdyti. Tai daryti jau pradėta – uaB „CoWi lie-tuva“ už 34 tūkst. litų sukurs direktyvoje

aPie SuGeBėjiMą Skaičiuoti ir naujuS eS PlanuSaleksandras graželis

?

Ang

ės P

ėčai

tės-

Stan

kevi

čien

ės p

ieši

nys

_192013 GEGUŽĖ | Apžvalga EnErGETikA

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

rekomenduojamą priemonių sistemą, užtikrinsiančią energijos vartojimo efek-tyvumo didinimą.

Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendintas es tikslas – sutaupyti 20 proc. pirminės energijos, palyginti su tuo kiekiu, kuris 2007 me-tais buvo prognozuotas 2020 metams. europos komisijos atlikti stebėjimai parodė, kad dabartiniai taupymo tempai per maži, 2020 metų tikslas gali būti nepasiektas, todėl reikalavimai taupyti ir efektyviau vartoti energiją sugriežtina-mi. Jau šių metų balandį visos valstybės narės privalėjo pateikti duomenis apie pasiektus ir planuojamus energijos efektyvumo politikos rodiklius. Jei, eu-ropos komisijos nuomone, tie rodikliai neatitiks 2020 metais numatytų pasiekti tikslų, valstybėms narėms juos reikės peržiūrėti iš naujo. kiekviena valstybė narė privalo iki 2014 m. balandžio 30 d. pateikti nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą, kuris bus tikslinamas kas trejus metus. direkty-va reglamentuoja nemažai priemonių, kurias valstybės narės privalo planuoti ir įgyvendinti.

visų pirma, valstybės narės nuo 2014 m. sausio 1 d. privalo kasmet reno-vuoti po 3 proc. viešųjų pastatų, prade-dant nuo tų, kurių energetinis naudin-gumas yra žemiausias. gyvenamuosius pastatus valstybės narės renovuoja savo nuožiūra, tačiau iki 2014 m. balandžio 30 d. turi pateikti europos komisijai il-galaikę strategiją (atnaujinamą kas trejus metus), kaip jos tai atliks.

direktyva taip pat numato, kad elektrą, šilumą ir dujas tiekiančios įmonės kasmet po 1,5 proc. mažintų energijos tiekimą vartotojams, bet pa-tenkindamos vartotojų poreikius tokiu pat lygiu. Šį reikalavimą siūloma vykdyti mažinant nuostolius tinkluose, skatinant vartotojus, ypač įmones, naudoti ekono-miškesnius įrenginius (šildymo, vėsini-mo sistemas, elektros variklius ir pan.). Šį tikslą įgyvendinti padės reikalavimas, kad įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. privalės atlikti energijos

vartojimo auditą. auditą, vėliau karto-jamą kas ketverius metus, atliks kvalifi-kuoti ir (arba) akredituoti ekspertai.

direktyva reikalauja plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją vienu metu gaminant šilumą ir elektros energiją. katilinėms, planuojamoms statyti po 2014 m. birželio 5 d., jei jų šiluminė galia didesnė nei 20 mW, bus privalu atlikti kaštų ir naudos analizę, įvertinan-čią kogeneracijos naudingumo galimy-bes. naudai viršijus kaštus, turėtų būti statoma kogeneracinė jėgainė.

namus renovuojančiųjų dėmesiui

dar viena direktyvos nuostata turėtų būti svarbi daugiabučių namų gyven-tojams, nes a. Butkevičiaus vyriausybė žada paspartinti renovaciją. reikalau-jama, kad daugiabučiuose pastatuose, kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. būtų įrengti individu-alaus šilumos suvartojimo skaitikliai arba dalikliai. direktyvoje paaiškinta, kad daugiabučiuose namuose šilumos individualų suvartojimą skaičiuoti yra naudinga, jei vartotojų radiatoriuose yra įmontuoti termostatiniai radiatorių vož-tuvai. reguliuojant temperatūrą kiekvie-noje buto patalpoje galima komfortiškai gyventi, bet už šilumą mokėti mažiau.

visiškai uždaryti vožtuvo techniškai ne-galima, todėl patalpoje temperatūra ne-būna mažesnė nei 16 °C šilumos. visus butuose suvartojamos šilumos kiekio pa-sikeitimus sistemoje puikiai sureguliuoja automatinis balansavimo vožtuvas, įren-giamas kiekviename grįžtamojo vandens stove. dar visai neseniai šilumos tiekėjai propagavo jiems palankią nuomonę, kad daugiabučiuose namuose individualios apskaitos butuose nereikia, pakanka namo įvadinio šilumos skaitiklio paro-dytą šilumos kiekį išdalyti pagal butų plotą. gyventojai buvo net gąsdinami, kad individualiems skaitikliams įrengti reikės naujai perdaryti buto šildymo sistemą. Tai netiesa. naujos technologi-jos, sukurtos atnaujinant buvusios rytų vokietijos daugiabučius namus, suteikia galimybę nebrangiai įrengti apskaitą vienvamzdėse šilumos tiekimo sistemo-se, kurios naudojamos beveik visuose daugiabučiuose namuose lietuvoje. Šiuo metu renovuojamų daugiabučių namų gyventojai turėtų pasidomėti, ar jų namo renovavimo projekte yra numatyta įrengti individualią šilumos apskaitą ir termostatinius vožtuvus.

es strategija 2030 metamsne vien energijos efektyvaus var-

tojimo aspektu reikia peržiūrėti lietu-vos energetikos strategiją – europos

ES siekia, kad renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose, kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, iki 2016 m. pabaigos būtų įrengti individualaus šilumos suvartojimo skaitikliai ar dalikliai


Europos komisijos narys, atsakingas už energe-tiką, Güntheris Oettingeris ragina kuo greičiau parengti 2030 metų klimato ir energetikos po-litikos programą

EnErGETikA

komisija kovo mėnesio 27 dieną paskelbė tris svarbius dokumentus apie klimato ir energetikos politikos ateitį. Pristatydama juos, už klimato politiką atsakinga europos komisijos narė Con-nie Hedegaard pasakė: „europa kas-met darosi vis labiau priklausoma nuo iškastinio kuro, kuris importuojamas iš kitų valstybių. Todėl europiečiams tenka daugiau mokėti už energiją, ir ji tampa neįperkama. Tokia padėtis nėra palanki ne tik klimato, bet ir europos ekono-mikos ir konkurencingumo atžvilgiu. Būtent dėl šios priežasties nusprendėme, kad iki 2050 m. europos visuomenė turi pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų. esame nustatę 2020 metų tikslus, tačiau daugumai investuotojų laikotarpis iki 2020 metų yra per trum-pas. Taigi metas nustatyti 2030 metų tikslus. kuo greičiau juos nustatysime, tuo aiškesnę ateities viziją suteiksime mūsų bendrovėms ir investuotojams, o kuo platesnio užmojo bus šie tikslai, tuo lengviau bus kovoti su klimato kaita“. Panašių tikslų svarbą pabrėžė ir už energetiką atsakingas europos komisi-jos narys güntheris oettingeris: „kad pritrauktume reikiamų investicijų ir taip užtikrintume tvarų augimą, prieinamas konkurencingas energijos kainas ir didesnį energetinį saugumą, turime kuo

ek ketina paskelbti šių metų pabaigoje.europos komisija taip pat paskelbė

konsultacijoms skirtą komunikatą dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų ateities europos sąjungoje. Juo pradedamos diskusijos apie tai, kaip reikės plėtoti tokias technologijas. Tai tolesnės perspektyvos darbas, nes šiuo metu europos sąjungoje nėra statomas nė vienas (net parodomasis) Co2 surin-kimo ir saugojimo įrenginys. Paskelbta-me konsultacijoms skirtame komunikate nurodomos kliūtys, dėl kurių anglies di-oksido surinkimo ir saugojimo techno-logijos nebuvo plėtojamos 2007 metais numatytu tempu. Jos suprantamos – dėl finansų krizės sulėtėjus ekonomikos augimui, es apyvartinių taršos leidimų kainos rinkoje yra gerokai mažesnės, nei iš pradžių tikėtasi, todėl įmonės nėra su-interesuotos investuoti į anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas.

gražūs es planai mažinti išmeta-mą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Šesd) kiekį susiduria su dar neaiš-kiu kitų valstybių sprendimu mažinti oro taršą. Jau keliose Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijose nepa-vyksta susitarti dėl kioto protokolą pakeisiančios sutarties pasirašymo. Jei iki 2015 metų nepavyks susitarti, kad visos pasaulio valstybės privalo įsipar-eigoti nuo 2020 metų mažinti Šesd išmetimus, es ir dar kelios valstybės gali likti tai darančia mažuma. kovos su

greičiau parengti 2030 metų klimato ir energetikos politikos programą“.

Pirmasis iš paskelbtų dokumentų – žalioji knyga „2030 m. klimato ir energe-tikos politikos strategija“. Joje apžvel-giama dabartinė strategija ir laimėjimai, išdėstytas idėjų spektras, ką reikėtų daryti tęsiant klimato ir energetikos politiką. suinteresuotos organizacijos ir asmenys yra kviečiami pateikti savo nuomonę net dėl dvidešimt vieno klausimo, atsakymai į kuriuos bus panaudoti es teisės aktui rengti. „apžvalgos“ skaitytojams taip pat siūlome pasisakyti, pavyzdžiui, tokiais visiems svarbiais klausimais:

- kokiomis priemonėmis būtų ga li-ma ekonomiškai sutaupyti dar daugiau energijos?

- kokius klimato ir energetikos po-litikos strategijos elementus galima būtų sustiprinti siekiant paskatinti užimtumą, ekonomikos augimą ir konkurencingu-mą?

- kokie konkretūs veiksniai daro po-veikį stebimoms energijos kainų tenden-cijoms ir kiek įtakos jiems gali turėti es?

atsakymus į šiuos klausimus iki liepos mėnesio 2 dienos galima siųsti elektroniniu paštu [email protected] arba „apžvalgos“ redakcijai. Įvertinusi gautas nuomones, galutinį dokumentą

EP n

uotr

auka

eS planai mažinti išmetamą šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekį susiduria su dar neaiškiu kitų

valstybių sprendimu mažinti oro taršą

AFP

/STr

/Sca

npix

nuo

trau

ka


Aplinkos ministerija pateikė Valstybės

paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

ir daugiabučiams namams atnaujinti

(modernizuoti) įstatymo pataisas, kurios

turėtų paspartinti renovacijos procesą.

Būtina pažymėti, kad daugiabučių

renovacija buvo vienas iš svarbiausių ir

praėjusios kadencijos Vyriausybės tikslų.

Buvo renovuota 519 viešųjų pastatų

(mokyklų, ligoninių ir senelių namų) už

beveik 1 mlrd. Lt. Vien švietimo sistemą

per 2009–2012 m. renovacijos ir plates-

nės rekonstrukcijos tikslais pasiekė 1450

mln. Lt. 2011 metais buvo modernizuoti

ir 85 daugiabučiai namai. O iš viso pagal

daugiabučių namų atnaujinimo (moderni-

zavimo) programą nuo jos įgyvendinimo

pradžios modernizuoti 442 daugiabučiai

namai, tarp jų 273 daugiabučiai namai at-

naujinti (modernizuoti) kompleksiškai, ap-

šiltinant išorės sienas. Tiesa, daugiabučių

gyvenamųjų namų renovacijos procesas

nebuvo toks spartus, kokio tikėtasi.

Čia galime įžvelgti kelias priežastis.

Visų pirma, tam įtakos turėjo ekonomi-

nė krizė. Antra, gyventojai per mažai

domėjosi renovacijos procesu, daugelis

jų baiminosi, kad renovacija gali būti

ekonomiškai neefektyvi ir nesumažinti

šildymo kainų. Taip pat pažymėtina, kad

didžioji dalis gyventojų vis dar nebu-

vo linkę už renovaciją mokėti patys

ir norėjo, kad valstybė savo lėšomis

prisidėtų prie būstų renovacijos. nors iš

tiesų, pagal jESSicA programą skiriama

valstybės parama namams renovuoti

dengia techninių dokumentų parengimo

išlaidas ir nuo 15 iki 30 proc. statybos

darbų išlaidų, nelygu pasiektas energe-

tinio efektyvumo lygis. Tačiau baimė ir

nenoras imtis iniciatyvos taip ir neužkūrė

renovacijos mašinos.

iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad dabartinė

Lietuvos respublikos Vyriausybė ėmėsi

keisti daugiabučių renovacijos programą

gyventojams palankesne kryptimi, įstaty-

mo pakeitimu yra siūloma gyventojams

kompensuoti didesnę renovacijos dalį iš

klimato kaitos programos. Paminėtina,

kad jESSicA fonde yra sukaupta 500 mln.

litų, kurių pakaktų paremti maždaug 500

namų atnaujinimą. Taigi, jei, kaip žada-

ma, renovacija įgaus labai didelį pagreitį,

fondo lėšų akivaizdžiai gali pritrūkti.

Taip pat lieka neaišku, ar po deklaruo-

jamais gerais ketinimais iš tikrųjų nėra

planuojama eiti lengvesniu ir mažiau

kokybišku keliu, nes iš įstatymo siūloma

išbraukti konkrečius šiluminės energijos

sąnaudos kriterijus, kurių siektume (t.y.

110–145 kWh/m2 per metus) paliekant

tik pastato energinio naudingumo d

klasę, kuri nustatoma statybos techniniu

reglamentu, patvirtintu aplinkos ministro

įsakymu. niekas negali garantuoti, kad

energinio naudingumo klasės reikalavi-

mai nebus keičiami, pvz., į mažiau griež-

tų reikalavimų pusę. ir tai būtų daroma

lengvesniu keliu, be Lietuvos respublikos

Seimo valios, iš esmės paliekant visišką

laisvę aplinkos ministrui nuspręsti vie-

nasmeniškai.

Taigi, kyla klausimas, ar siūloma daugia-

bučių renovavimo kryptis neatvers kelio

nekokybiškam, neefektyviam

būsto renovavimo procesui.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, šešėlinės vyriausybės aplinkos ministras Paulius SauDarGaS: Svarbu, kad nenueitume tik kiekybės be kokybės keliu

EnErGETikA

klimato kaita priemonės brangios ir tai gali turėti neigiamos įtakos es valstybių konkurencingumui pasaulinėje prekių ir paslaugų rinkoje.

atsinaujinančių ištekLių energetikos probLemos

europos komisija patvirtino pir-mąją atsinaujinančių išteklių energijos (aie) vartojimo ataskaitą (pagal 2011 12 31 d. būklę) po aie direktyvos įsigaliojimo. Ši ataskaita rodo, kad per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį atsinauji-nančių išteklių energijos sektorius augo – visų es valstybių narių vartojama aie dalis siekia 12,7 proc. visos vartojamos energijos. Šis rodiklis viršija numatytą tarpinį jo dydį – 10,7 proc., tačiau eu-ropos komisija tuo labai nesidžiaugia. Beveik visų aie rūšių (išskyrus saulės jėgainių elektrą) plėtros tendencijos (jos skaičiuojamos nuo 2005 metų) lėtėja. komisija pažymėjo, kad siekiant įvyk-dyti nustatytus 2020 metų tikslus, pri-reiks daugiau pastangų, ypač vienuolikai valstybių narių, kurios gerokai atsilieka. ketinama netrukus parengti gilesnę šių priežasčių analizę. ek neketina susitai-kyti su valstybių neveiklumu, nes 2030 metams numatomi dar didesni tikslai – aie vartojimas turi sudaryti 30 proc.

ataskaitoje pateiktas lietuvoje aie vartojimo rodiklis 19,7 proc. gerokai viršijantis tarpinį rodiklį (16,6 proc.). Įvertinus šalies valdžios ketinimus (ir piliečių norą) šilumos gamybai naudoti kuo daugiau biokuro, lietuva turėtų nesunkiai pasiekti 2020 metų tikslą – 23 proc. Tuo džiaugiantis, reikia pažymėti, kad žmonių požiūrį į atsinaujinančių išteklių energetiką šiek tiek sujaukė tin-kamai nesuvaldyta saulės jėgainių plėtra. Tikėtasi, kad mažąsias (iki 30 kW) saulės elektros jėgaines žmonės statys savo reikmės ir tik likutinę elektros dalį parduos skirstymo tinklams. Įvyko priešingai – suvilioti didelio supirkimo tarifo ir ilgos supirkimo trukmės mažą-sias jėgaines puolė statyti visi, kas turėjo lėšų ir tikėjosi ilgalaikio pelno. Tą plėtrą prižiūrėti privalėję valstybės tarnautojai „apsičiupinėjo“ per vėlai, skubiai prireikė

Alg

irdo

Bak

o nu

otra

uka


kruopšti antiteroristinė analizė įmanoma tik po tam tikro laiko, kai nurimsta emocijos ir atsiranda erdvė racionaliems atidiems tyrimams

PASAULiS

kai išgirstame žodį „terorizmas“, atsiranda pavojaus ir nerimo jausmas, ir per nugarą perbėga šiurpuliukas. Tuojau prisimename paskutinius baisius teroro išpuolio vaizdus: sprogimo blyks-nis, sudarkyti kūnai, balos kraujo, visuo-tinė panika, žmonių aimanos. Emociniu pagrindu tam instinktyviai priešinamės: esame kupini užuojautos, trokštame padėti nukentėjusiems, ieškome kaltų, šaukiamės keršto ir, žinoma, keikiame valdžią. Ši reakcijos grandinė kartojasi ir kartojasi.

Beje, visada atsiranda, kas ją nu-kreipia reikalinga linkme, ir mes net nepajuntame, kaip ja nužengiame: taip, dėl 2011-ųjų sausio pabaigoje maskvos domodedovo oro uoste įvykusios trage-dijos, nusinešusios 25 žmonių gyvybes, kalti kaukaziečiai, nebūtinai čečėnai, kaip sakė tuomet premjeras vladimiras Putinas, o gal nenugalimoji efemeriškoji „al Qaeda“. ir dabar, būdamas rusi-jos prezidentu, jis sutinka: dėl brolių Carnajevų balandžio 15 dieną įvykdyto teroro akto Bostono maratone kalti čečėnų kilmės asmenys... Čia maskva ir vašingtonas vieningi, nes taip paranku buvusiems Šaltojo karo priešininkams, kai jų paspaustas santykių „perkrovimo“ mygtukas seniai užstrigęs...

Prie tragedijos Bostone mes dar grį-šime, bet dabar paanalizuokime teroro akto psichologinę grandinę.

emocijos vietoj anaLizėsJav austino mieste įsikūrusios

nevyriausybinės pasaulinės žvalgybos agentūros sTraTFor viceprezidentas Fredas Burtonas specialistams skirtame analitiniame pranešime „Teroro aktų tyrimo problemos“ (jis 2011 m. paskelb-tas kompanijos svetainėje www.stratfor.com) tvirtina, kad iškart po teroro akto

mus užplūsta daugybė padrikos ir nuolat perdirbinėjamos informacijos, ir tuomet mes nepajėgūs objektyviai jos įvertinti.

kaip jau rašėme portale delFi 2011-ųjų sausį po tragedijos domo-dedovo oro uoste, pasaulio analitiniai centrai, tokie kaip britų mi5 arba žvalgybos tarnyba vašingtone, iškart ne-gauna skubių žinių iš vietos. Tuomet jie siunčia savo atstovus arba bando jų rasti vietoje iš liudininkų. Bet ir jų teikiama informacija pagrįsta vien emocijomis, kas, žinoma, natūralu, todėl iš to tyrimo galima išpešti nedaug naudos. dažniau-siai mobiliaisiais telefonais nufilmuoti pirmieji vaizdai sukelia tik šoką, nes iš jų negali suprasti, kur, kada ir kas įvyko, juo labiau, kokios to priežastys.

Tik po kokių 24 valandų stebime kitą reportažą iš sprogimo vietos: di-džiulis ugnies kamuolys, galinga smūgio banga, sudarkyti kūnai... specialistams tai vertingas instrumentas tyrimams, tačiau juo kaip tyrimo medžiaga jie gali pasi-naudoti tik praėjus kokiai parai. vadinasi, tvirtina F. Burtonas, kruopšti antitero-ristinė analizė įmanoma tik po tam tikro laiko, kai nurimsta emocijos ir atsiranda erdvė racionaliems atidiems tyrimams.

Bet būtent per tas 24 valandas

Europos komisija nurodo, jog beveik visų atsinaujinančių energijos išteklių rūšių (išskyrus saulės jėgainių elektrą) plėtros tendencijos (jos skaičiuojamos nuo 2005 metų) lėtėja

rEU

TEr

S/c

Hr

iSTi

An

cH

Ar

iSiU

S/X0

09

10

/Sca

npix

nuo

trau

ka

terorizMo Mutacija: ką atSkleiDžia BoStono traGeDija?Česlovas iŠkauskas

griežtinti teisės aktų reikalavimus, todėl daugelis „aukso ieškotojų“ tapo nuvilti. Tokia situacija susiklostė ne vien pas mus – panašiai nukentėjo saulės jėgai-nių statytojai Čekijoje, ispanijoje, net ir vokietijoje.

Peržiūrint nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, būtina pasakyti, kaip bus ketinama statyti vėjo jėgaines jūroje (2012 metų strategijoje tai buvo nutylėta). Tai būtų ilgalaikis inves-ticinis projektas, dėl kurio tolesnes vizijas numatyti reikalauja europos komisija. Būtina atsižvelgti į numatomas naujas aie plėtros tendencijas – siekiama, kad aie nebereikalautų tokių didelių sąnaudų ir paramos schemos būtų taiko-mos tik toms technologijoms ir sritims, kuriose tos paramos dar reikia. Paramos schemos turėtų būti tokios, kad kom-pensacija nebūtų per didelė, kad jomis būtų skatinamas sąnaudų efektyvumas ir radikalus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas, skatinamos inovacijos, užtikrinamas tvarus žaliavų naudojimas. laipsniškai keliant reika-lavimus iškastinio kuro naudojimui, bus skatinamos investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas. Tokioms sąlygoms esant, aie sektorius galės sėkmingai konkuruoti su kitų ener-gijos šaltinių sektoriais. ■

2013 GEGUŽĖ | Apžvalga _23PASAULiS

įvairios ideologinės stovyklos dirba savo darbą...

ankstyvieji teroristai – prieš atskirus asmenis

Bet mes ištempkime tą laiką iki terorizmo istorijos mastų ir pažvelkime, kaipgi jis mutavo.

Prieš keletą metų rusų žiniasklaidos prodiuseris aleksejus michailovskis neįprastoje savo publikacijai svetainėje medportal.ru straipsnyje „kas sugalvojo sprogdinti bombas minioje?“ rašė, kad pirmieji organizuoti teroristai žemėje buvo ne musulmonai, o žydai. i amžiuje dabartinio izraelio teritoriją valdė ro-mėnai, ir tuomet žydai pradėjo priešintis okupantams. Tuomet sprogmenų ir šaunamųjų ginklų nebuvo, tad jie prak-tikavo žiaurius politinius žudymus. va-dinamieji „sikarijai“ (pirmoji siautėjusi Judėjoje organizacija, daugelio istorikų laikoma teroristine; pavadinimas kilęs nuo lot. sica – durklas, trumpas kinžalas) žudydavo romėnus ir su jais bendradar-biavusius žydų aukštuomenės narius.

Jų patyrimą perėmė arabai, ir Xi a. pradžioje atsirado musulmonų šiitų (asainų) sekta, kuri naikino kilmingus kitataučius. Šiuolaikiniuose artimuo-siuose rytuose teroro taktiką naudoja radikalios islamistų grupuotės.

vakaruose žodis „terorizmas“ buvo pradėtas vartoti Prancūzijos revoliuci-jos metu. 1793–1794 m. monarchijos žlugimo pradininkas maximilienas robespierre‘as savo nuorodose „Politinės moralės principai“ paskelbė terorą revo-liucijos priešams. „Teroras, – sakė jis, – tai ne kas kita kaip teisingumas, griežtas adekvatumas, bausmės neišvengiamu-mas, dorovės įsikūnijimas“. 1793 m. tapęs revoliucinės vyriausybės vadovu, jis nugramzdino šalį į keršto jūrą, bet ir pats „dorovės įkūnytojas“ 1794-ųjų liepą neišvengė giljotinos.

Plataus masto teroras pasireiš-kė 1820 m. italijoje, kuri dar nebuvo savarankiška valstybė. To meto italų mafija, nuolaidžiaujant valdžiai, teroro priemonėmis kovojo su vietos monar-chais: žudydavo policininkus, kalėjimų

prižiūrėtojus, teisėjus, aukštus valdinin-kus, taip sėdama paniką visuomenėje.

istorikas gediminas kulikauskas 2008 m. pirmame žurnalo „verslo klasė“ numeryje pažymėjo, kad anais laikais teroristai buvo tapatinami su anarchistais, dar vadinamais „bombistais“ arba „dina-mito riteriais“. 1866 m. alfredui nobeliui išradus „saugius sprogimo miltelius“ (juos sudarė nitroglicerino, sorbento ir natrio karbonato mišinys), teroristams atėjo nauja era. Jau 1894 m. anarchistai nužudė Prancūzijos prezidentą, 1897 m. – ispa-nijos premjerą, kitais metais – austrijos-vengrijos imperatorienę, 1900-aisiais – italijos karalių, dar po metų – Jav prezidentą ir t.t. Taip anarchistai skleidė savo politines ir filosofines pažiūras (lot. anarchia – be valdovo).

Terorizmo tėvu yra laikomas

vokiečių rašytojas ir žurnalistas karlas Peteris Heinzenas, pliekęs Prūsijos ir vokietijos vyriausybes, rašęs pamfle-tus apie monarchus ir buvęs priverstas emigruoti į Jav, ten apleistas ir pasimi-ręs. savo amžininkus jis stebino drąsiais anarchistiniais pareiškimais (pavyzdžiui, kad žemėje reikia išžudyti kokius du milijonus žmonių, ir tai bus didžiausia revoliucija), dėl kurių ilgai neužsibūda-vo ne tik kokiam nors leidinyje, bet ir europos valstybėje.

Jo pasekėjas – prancūzų anarchis-tas Paulas Brousse‘as, kuris susidėjo su socialistais ir reformas ragino įgyvendinti „visomis galimomis priemonėmis“, netgi bombų sprogimais (dėl to jis dar vadina-mas „posibilistų įkvėpėju“). Jam pritarė kitas vokiečių anarchistas, „dinamito apaštalu“ vadinamas Johannas mostas,

Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių teroristų taikinių – oro uostai. Spūstis Maskvos domodedovo oro uoste po 2011-ųjų sausio pabaigoje įvykusios tragedijos, nusinešusios 25 žmonių gyvybes

iTA

r-T

ASS

/kor

otay

ev A

rtyo

m/S

canp

ix n

uotr

auka

24_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013PASAULiS

kuris savo knygoje „revoliucinis karas“ teigė, kad geriausia propaganda – teroras. Beje, tai jo išradimas – bomba, užmas-kuota kaip pašto siuntinys.

pavojingas anarchizmo ir terorizmo mišinys

anarchizmo ir terorizmo mada išplito ir rusijoje. Patirties pasisėmę europoje, rusų idėjiniai anarchizmo vadai Piotras kropotkinas (zoologas, geografas, evoliucijos teoretikas, o kartu ir komunistų ir bolševikų ideologas, vladimiro lenino laidavimu 1921 m. palaidotas novodevičės kapinėse) ir michailas Bakuninas (XiX a. vidurio anarchizmo filosofas, dukart išven-gęs kartuvių, teigęs, kad „valstybė yra liaudies narvas, o jai sunaikinti būtinos radikaliausios priemonės“). Šiems teore-tikams paruošus teorinę dirvą, teroristai nusinešė daugelio valstybių, tarp jų ir rusijos, vadovų gyvybes.

Jų įkvėptos atsirado ištisos teroris-tų vykdytojų organizacijos. Terorizmo analize susidomėjęs a. michailovskis pamini tik keletą aktyviausių terorisčių moterų: sofiją Perovskają (dalyvavo trijuose pasikėsinimuose į carą aleksan-drą ii), Fanią kaplan (būdama beveik neregė, 1918 08 11 dviem kulkomis sunkiai sužeidė v. leniną, kurių viena turėjo lemtingos įtakos jo sveikatai), ulriką mainchof (jau po ii pasaulinio karo veikė vokietijos „raudonosiose brigadose“, plėšusiose bankus, žudžiu-siose pareigūnus ir įkaitus), Pati Herst ( Jav kairiosios teroristinės grupuotės „symbionese liberation army“ narė, vykdžiusi daugybę teroro aktų, nuteista 1974 m.), shinaz amuri (arba vafa indris; pirmoji palestiniečių savižudė moteris, susisprogdinusi Jeruzalėje 2002 01 29; saddamas Husseinas įsakė Bag-dade jai pastatyti paminklą) ir t.t.

kaip čia nepaminėsi lietuvos žydės „raudonosios emmos“... kaune gimusi, dar paauglė su motina Taube Bienowitch persikėlusi į sankt Peterburgą, o 16 metų išvykusi į Jav žydaitė emma gol-dman paties FTB įkūrėjo Johno edgaro Hooverio buvo vadinama „pavojingiausia

Jų tikslas buvo atkreipti dėmesį į save, į savo judėjimo egzistavimą, įrodyti, kad žudymas ir naikinimas yra vienintelis būdas išspręsti dažniausiai vargingųjų problemas. Paprastai anarchistai ir tero-ristai būdavo kilę iš turtingų, gerbiamų šeimų, todėl kairiųjų organizacijoms jie būdavo geras jaukas palenkti šalininkus ir infiltruotis į darbininkų gretas.

terorizmas pakeitė kryptį2001-ųjų rugsėjo 11-oji smar-

kiai pakeitė terorizmo veidą. vienas iš teroristinės organizacijos „al Qae-da“ vadovų aymanas muhammadas rabaie al-zawahiris, kažkada egipto islamiškojo džihado partiją („egyptian islamic Jihad Party“) prijungęs prie „al

moterimi amerikoje“. emma susidėjo su darbininkų partijoms priklausančiais anarchistais ir naikino įmonių vadovus, įtakingus verslininkus, net buvo kal-tinama dalyvavus pasikėsinant į Jav prezidentą William‘ą mckinley 1901 m. (iš tikrųjų jį nužudė jaunas lenkų kilmės anarchistas leonas Czolgoszas, kurį savo ruožtu įkvėpė italas gaetano‘as Bresci‘s, 1900 m. liepos 29 d. trimis šūviais susi-dorojęs su italijos karaliumi umberto i). 1917 m. ji terorizmo sėklą sėjo bolševiki-niame Peterburge.

Štai tokia toli gražu nebaigta anar-chistų-teroristų plejada, kurią vienija vienas bruožas: tų laikų teroristai savo filosofiją mėgindavo pagrįsti įtakingų asmenų, valstybių vadovų nužudymais.

AP

/jiM

cO

LLin

S/Sc

An

PiX

SW

EdEn

/Sca

npix

nuo

trau

ka

2001-ųjų rugsėjo 11-oji smarkiai pakeitė terorizmo veidą


Amerikiečiai kabino bėgimo batelius ant laikino memorialo copley aikštėje, taip pagerbdami Bostono maratono sprogimų aukas

AP

/Mic

hael

dw

yer/

ScA

nP

iX S

WEd

En/S

canp

ix n

uotr

auka

PASAULiS

Qaeda“ (jo žmona ir du vaikai iš šešių žuvo afganistane) 2010-ųjų rugsėjį, per garsių teroristinių išpuolių niujorke ir vašingtone 9-ąsias metines, paskelbė straipsnį apie terorizmo raidos ypatybes. Jame jis apibrėžė, kas yra terorizmas. Tai ginkluota nereguliarių formuočių, kovojančių su valstybinėmis struktūro-mis ir gyventojais, vykdoma prievarta, siekiant tam tikrų politinių tikslų. Jis teigė, kad nėra nei formaliai teisinio, nei intuityvaus kasdienio tikslaus terorizmo apibūdinimo. Po Šaltojo karo kova su juo virto pagrindine įvairių valstybių vyriausybių išgyvenimo priemone.

iki ii pasaulinio karo terorizmas tu-rėjo tik idėjinę politinę kryptį – dažniau kairiąją negu dešiniąją. Po karo atsirado jo nacionalinė religinė atmaina. kraš-tutiniai kairieji teroristiniai judėjimai reiškėsi italijoje („raudonosios briga-dos“), vokietijoje (raF), dešinieji – lotynų amerikoje (pavyzdžiui, „mirties eskadronai“). ypač buvo išgarsėjusi ir iki šiol kitais pavadinimais Peru veikianti teroristinė grupuotė „sendero lumi-noso“ („Šviečiantis takas“), išpažįstanti marksizmą-leninizmą. 9-ojo dešimtme-čio pradžioje ji lyg ir buvo likviduota, bet štai 2010 m. balandį priminė save: užpuolusi kolos plantacijose dirbusius darbininkus, sunaikino 200 jų, taip pat keletą policininkų ir pareigūnų. gru-puotės lyderis abimaelis guzmanas 1992 m. buvo įkalintas iki gyvos galvos, tačiau dalis „Šviečiančio tako“ pasitrau-kė į kolumbiją, kur užsiima narkotikų gabenimu. dabar kai kurie jos likučiai pasivadinę „kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis“ (krgP).

al-zawahiris neteisino radikalių islamo grupuočių, kurios vykdo daug teroro aktų nuo indonezijos iki rusijos ir Jav, tačiau manė, kad „al Qaeda“, kažkada sukurta pačios Cžv kovai su sovietų invazija į afganistaną ir dabar vakarų nekontroliuojama, vykdo ne teroristinę, o šventą islamo išsaugojimo misiją. Jis tvirtina, kad daugelis pasaulio šalių įsitraukė į antiteroristinę kampani-ją vien todėl, kad pateisintų savo iškeltus politinius šūkius ir išliktų valdžioje.

beprasmės bostono aukosTragedija Bostono maratone, atrodo,

netelpa į jokius politinius senojo ar šiuolaikinio terorizmo rėmus. kol kas nebaigtas šio teroro akto tyrimas, bet, atrodo, tai buvo dviejų čečėnų kilmės brolių iššūkis amerikietiškai krikščio-niškai visuomenei, protestas prieš jų pageidavimų neįvykdžiusią masačiuset-so valdžią, tiesa, organizuotas iš anksto ir su aplinkinių pagalba.

kaip rašė laikraštis „The new york Times“, jie teroro aktą planavo liepos 4-ąją – Jav nepriklausomybės dieną, bet skubėjo, ir pasitaikė artimesnė proga – valstijoje pažymima Patrioto diena.

Beje, Carnajevų šeima buvo tik kilusi iš Čečėnijos. Ją per stalininį 1944 m. valymą iš šios kaukazo respublikos su daugeliu tūkstančių kitų deportuotojų išvežė į kirgiziją. vadinasi, jų tolesnį likimą galima užrašyti sovietiniams nusikaltimams. vokiečių „der spiegel“ tvirtina, jog Tamerlano ir džocharo tėvas anzoras ten susibičiuliavo su kirgizų al Capone vadinamu krimina-liniu autoritetu azizu Batukajevu, taip pat kilusiu iš Čečėnijos. Šis ilgai sėdėjo

kalėjime, ir balandžio 9 d., likus savaitei iki tragedijos Bostone, jį iš ten išleido. vakarų spauda mano, kad Carnajevai gavo iš savo vienminčio instrukcijas...

kitaip sakant, galima tik pritempti, kad, kaip rašo leidinio „rusų vokietija“ portalas, visos teroro šaknys eina iš Čečė-nijos. o jeigu ir taip, tai ir šiose šaknyse galima įžvelgti senos stalininės politikos – išdraskyti tautas, išnaikinti jų genofon-dą, išvalyti nuo sistemai nepageidaujamų ūglių – metodus. nuo jų kentėjo ne tik lietuviai, rusai ar ukrainiečiai, bet ir kau-kazo tautos, kuriose jau cariniais laikais maskva įžvelgė pavojingą pasipriešinimo jos interesams regione užtaisą.

Jeigu jis suveikė dabar Bostone, atnešdamas šimtus sužalotų žmonių, tai dėl to kaltę turi prisiimti ir negailestinga genocido sistema, kuria savo tikslams naudojasi šiuolaikiniai ideologai. nuolat rusijoje persekiojamų čečėnų auganti emigracija į Jav (vien per pirmą šių metų ketvirtį į ameriką emigravo 2959 rusijos piliečiai, iš jų pusė – čečėnų) pagimdė ir amžiną terorizmo virusą, kuris keičiasi, leidžiasi prijaukinamas ir sukelia skaudžias ligas ten, kur jų mažiausiai laukia. ■

26_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013ViEninGOji EUrOPA

niūri ekonoMinė ProGnozė: PavaSariS į eS ateiS Dar neGreit

edita mieldažĖ

2013 m. gegužės 3 d. Europos komisija paskelbė ekonominę pavasario progno-zę ES šalims narėms ir šalims kandida-tėms. Tačiau dar prieš pasirodant šiai prognozei, tarptautinėje žiniasklaidoje mirgėjo pranešimų, kad gili ekonominė recesija euro zonoje užsitęsė per ilgai ir reaguojant į tai atsirado realus poreikis griežtus ES ekonomikos reikalavimus švelninti. naujasis italijos premjeras Enrico Letta, nusiteikęs prieš ES griež-tos ekonomikos priemones, pažymėjo, kad „Europos ekonominio nuosmukio šaknys susijusios su ES naudojamomis priemonėmis“. Taigi, kokia 2013 m. antroji Europos komisijos ekonominė prognozė ES šalims?

prognozių svarbakasmet Finansinių ir ekonominių reikalų direktoratas (eCFin) europos komisijos vardu rengia tris – žiemos, pavasario ir rudens ekonomines eu-ropos sąjungos šalių prognozes. Jose, pasitelkiant daugiau nei 180 kintamųjų, dėmesys skiriamas tiek bendrai es ekonominei situacijai, tiek atskirų es šalių ekonomikoms apibrėžti. Į tokias prognozes taip pat įtrauktos ir šalys kandidatės ir kelios ne es šalys, kaip antai Jav, rusija ir Japonija. Tokios eu-ropos komisijos ekonominės prognozės skelbiamos siekiant turėti kuo aiškesnes gaires apie situaciją visose es valstybėse, mat šių metų gegužės 29 d. europos komisija yra numačiusi skelbti oficialias ekonomines rekomendacijas kiekvienai šaliai nariai, atsižvelgiant į kiekvienos jų pateiktus biudžetus ir reformų progra-mas. Šiuo atveju eCFin parengtos ekonominės es šalių prognozės pasi-tarnauja lyginamajai analizei ir leidžia europos komisijai objektyviau įvertinti tikrąją es šalių narių finansinę būklę. Tikimasi, kad per šalių narių vadovų

susitikimą šių metų birželio 27–28 d. ir finansų ministrų sueigą liepą europos komisijos gegužę paskelbtos rekomen-dacijos es valstybių bus priimamos arba keičiamos. Taigi, vienareikšmiškai galima teigti, kad europos komisijos ekonominės prognozės, ypač pavasario, yra tikrai svarbios visai europos sąjun-gai, pastaruoju metu išgyvenančiai ne pačius lengviausius savo metus.

euro zonos tendencijosgegužės 3 d. pristatydamas es eko-nominę prognozę, komisaras eko-nominiams, pinigų ir euro reikalams olli rehnas buvo pesimistiškesnis nei pristatant ankstesnę vasario mėnesio prognozę. dabartinėje europos ko-misijos analizėje euro zonos bendrasis vidaus produktas (BvP), spėjama, 2013 m. sumažės 0,4 proc., palyginti su pranašautu 0,3 proc. kritimu vasarį.

2013 m. iš esamų 17 euro zonos šalių BvP, manoma, mažės aštuoniose šalyse narėse: graikijoje, ispanijoje, Pran-cūzijoje, kipre, slovakijoje, italijoje, nyderlanduose ir Portugalijoje. visgi labiausiai iš pastarųjų recesijos bangos apimtų šalių nepasiseks kiprui (-8,7 proc.) ir graikijai (-4,2 proc.). Šioms valstybėms ekonominė krizė smogs be pasigailėjimo. Tačiau džiuginančių prognozių nepateikta ir didelėms euro zonos ekonomikoms – Prancūzijai, nyderlandams ir ispanijai. Jose 2013 m. BvP turėtų kristi nuo 0,1 iki 1,5 proc. Pasak komisaro o. rehno, šios valstybės per pastaruosius metus nesėkmingai bandė sumažinti biudžeto deficitą že-miau 3 proc. BvP ribos. visgi europos komisija, reaguodama į tokias niūras didžiųjų euro zonos šalių perspektyvas, ėmė švelninti es griežtos ekonomikos toną. Šių metų balandžio pabaigoje ji

iš ne euro zonos narių didžiausias BVP augimas pagal ES ekonomines prognozes pavasarį laukiamas Latvijoje ir Lietuvoje

Agn

ės P

ėčai

tės-

Stan

kevi

čien

ės p

ieši

nys

_272013 GEGUŽĖ | Apžvalga ViEninGOji EUrOPA

BVP (%) infliacijos lygis (%) nedarbo lygis (%)

2013 vasario prognozė - 0,3 1,8 12,2

2013 gegužės prognozė -0,4 1,6 12,2

BVP (%) infliacijos lygis (%) nedarbo lygis (%)

Bulgarija 0,9 2,0 12,5

Čekijos respublika - 0,4 1,9 7,5

danija 0,7 1,1 7,7

Latvija 3,8 1,4 13,7

Lietuva 3,1 2,1 11,8

Vengrija 0,2 2,6 11,4

Lenkija 1,1 1,4 10,9

rumunija 1,6 4,3 6,9

Švedija 1,5 0,9 8,3

d. Britanija 0,6 2,8 8,0

Euro zona - 0,4 1,6 12,2

ES - 0,1 1,8 11,1

Šaltinis: http://ec.europa.eu

Šaltinis: http://ec.europa.eu

EUROPOS KOMISIJOS EKONOMINĖ PROGNOZĖ EURO ZONOS ŠALIMS 2013 METAMS

EUROPOS KOMISIJOS EKONOMINĖ PROGNOZĖ ES (NE EURO ZONOS) ŠALIMS 2013 METAMS

dvejiems metams pratęsė terminą, pagal kurį Prancūzija, ispanija ir nyderlandai galėtų įgyvendinti savo ekonominius tikslus. reaguodamas į tai, o. rehnas teigė: „Turėtų būti suprantama pratęsti galutinį terminą dvejiems metams ir pernelyg didelį deficitą pakoreguoti vėliausiai iki 2015 m.“. kitose devyniose euro zonos valstybėse, išskyrus estiją ir maltą, ekonominis augimas, spėjama, nebus labai žymus ir apims 0–1 proc. ribą. net vokietijoje, didžiausioje es ekonomikoje, BvP augs tik 0,4 proc. estijoje ekonomika didės sparčiausiai iš visų euro zonos šalių – net 3 proc., o maltoje – 1,4 proc. Beje, anks-tesnėje europos komisijos prognozėje estijos BvP augimui buvo numatyta toks pats augimo procentas, o maltos BvP rodiklis buvo 0,1 proc. didesnis. kiti svarbūs es ekonominės prognozės kintamieji – tai infliacija ir nedarbo lygis. 2013 m. bendras infliacijos lygis euro zonoje, tikėtina, sieks 1,6 proc., tai-gi šis rodiklis, palyginti su 2013 m. žie-mos prognoze, turėtų sumažėti 0,2 proc. iš 17 euro zonos šalių, manoma, kainos labiausiai augs estijoje (3,6 proc.), ny-derlanduose (2,8 proc.), suomijoje (2,4 proc.) ir slovėnijoje (2,2 proc.). mažiau-siai – graikijoje (-0,8 proc.), kipre (1 proc.) ir Portugalijoje (0,7 proc.). nedarbo lygis, kaip ir žiemos progno-zėje, visoje euro zonoje sieks 12,2 proc. Tikėtina, kad iš euro zonos valstybių didžiausias nedarbas bus graikijoje (27 proc.), ispanijoje (27 proc.), Portuga-lijoje (18,3 proc.) ir kipre (15,5 proc.). mažiausias – austrijoje (4,7 proc.), vokietijoje (5,4 proc.) ir liuksemburge (5,5 proc.). o kokia ateitis laukia kitų es šalių narių?

kitų es šaLių tendencijosdešimtyje ne euro zonos šalių – lie-tuvoje, latvijoje, lenkijoje, Švedijoje, didžioje Britanijoje, rumunijoje, Bulgarijoje, vengrijoje, danijoje ir Čekijoje – numatomos optimistiškesnės BvP augimo tendencijos nei euro zonos valstybėse. vienintelės Čekijos, spėjama, 2013 m. lauks nežymus 0,4 proc. BvP nuosmukis. likusiose devyniose es šalyse numatomas ekonomikos kilimas nuo 0,2 proc. vengrijoje iki 3,8 proc. latvijoje. didžiausias BvP augimas lau-kiamas latvijoje (3,8 proc.) ir lietuvoje (3,1 proc.), o mažiausias, be jau minė-tos Čekijos, – vengrijoje (0,2 proc.) ir didžioje Britanijoje (0,6 proc.).infliacijos lygis iš es ne euro zonos šalių, tikimasi, 2013 m. bus didžiausias

rumunijoje (4,3 proc.), didžiojoje Britanijoje (2,8 proc.) ir vengrijoje (2,6 proc.). mažiausias – Švedijoje (0,9 proc.) ir danijoje (1,1 proc.). nedarbo lygis tarp šios grupės es šalių, spėjama, didžiausias bus latvijoje (13,7 proc.), Bulgarijoje (12,5 proc.) ir lietuvoje (11,8 proc.) mažiausias nedarbas gali-mai bus fiksuojamas rumunijoje (6,9 proc.), Čekijoje (7,5 proc.) ir danijoje (7,7 proc.).

išvados2013 m. gegužės 3 d. europos komi-sijos ekonominės prognozės duomenys rodo, kad es ekonomika šiais metais augs labai lėtai, tačiau dar lėčiau augi-mo link judės euro zonos šalių finansai. Pasak eCFin vadovo marco Buti, didžiulis nedarbas išlieka viena didžiau-sių es bėdų, todėl „būtina tęsti struktū-rinių reformų kryptį“. m. Buti teigimu, „judant link reikiamų reformų, es ir jos narės gali sukurti sąlygas, kurios skatintų finansų rinkas prisidėti prie realios ekonomikos augimo ir išjudintų reikiamus ciklus tarp augimo, mažėjan-čio įsiskolinimo ir stabilesnių finansinių sąlygų“. ■

28_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013ViEninGOji EUrOPA

AP

/Pet

ros

Gia

nnak

ouri

s/Sc

An

PiX

SW

EdEn

/Sca

npix

nuo

trau

ka

Europos komisija pakoregavo savo ekonomines prognozes 2013 metams. Pagal jas ekonominio Europos Sąjungos pavasario dar teks palaukti. iki šiol buvo manyta, kad ūkio augimas Europoje sieks 0,1 procentą, tačiau dabar eks-pertai šneka apie rinkų susitraukimą ir ekonominę recesiją, kuri turėtų lemti net 0,3 procentų nuosmukį. Tačiau tie patys ekspertai priduria, kad ateinantys 2014 metai turėtų būti ūkio pakilimo metais ir prognozuoja, kad ekonomikos augimas Europos Sąjungoje sieks net 1,4 proc. Visgi 2013 metai buvo ir yra tikri išban-dymo metai visai Europos Sąjungai.

kipro egzaminas europaieuropos komisija dar prieš kelerius

metus siuntė aiškius signalus, kad vis

didėjantis kipro salos valstybinis defici-tas ir negrąžinama, bet vis besiplečianti skola, reikalauja griežtų reformų. dabar belieka konstatuoti faktą, kad šios viduržemio salos ekonominis modelis buvo neefektyvus ir ilgalaikėje perspek-tyvoje neturėjęs galimybių egzistuoti. Belieka apgailestauti, kad kipro res-publikos vyriausybė taip ir nesugebėjo atsižvelgti į europos sąjungos ekspertų išvadas ir siūlymus imtis ryžtingų, tačiau ne pačių populiariausių taupymo, restruktūrizavimo ir griežtesnių kontro-liavimo priemonių. iki finansinės krizės pradžios ši sala buvo laikoma mokesčių rojumi europos sąjungoje. Įmonės steigė dirbtinus filialus ir ofšorines kompanijas, idant visas įmonės pelno apmokestinimas buvo įgyvendinimas

Banko darbuotojas atveria „Laiki“ banko skyriaus nikosijoje duris. kovo mėnesį antras pagal dydį bankas kipre „Laiki“ ir kipro bankas buvo uždaryti beveik pusę mėnesio, siekiant užkirsti kelią žmonėms atsiimti savo santaupas, šalį ištikus rimtai finansinei krizei

kiPrietiŠka krizėS iStorijagytis žakeviČius

Belieka apgailestauti, kad kipro vyriausybė per kelerius pastaruosius metus taip ir nesugebėjo atsižvelgti į eS ekspertų išvadas ir siūlymus imtis ryžtingų, tačiau ne pačių populiariausių taupymo, restruktūrizavimo ir griežtesnių kontroliavimo priemonių


Vokietijos parlamente Bundestage buvo

aktyviai diskutuojama apie finansinės pa-

ramos būtinumą, jos sąlygas ir pasekmes.

Šalis, kurios ekonomika didžiausia ir

stipriausia visoje Europos Sąjungoje, yra

suinteresuota, kad euras išliktų stabilus ir

finansinės krizės Europos Sąjungos viduje

būtų įveikiamos kuo paprastesniu keliu.

Tačiau ir šios šalies parlamente vyrauja

įvairios nuomonės apie kipro krizę. Taigi

pakomentuoti situaciją kipre ir Euro-

pos Sąjungos priimtas priemones jam

gelbėti paprašėme Vokietijos parlamento

Bundestago Europos reikalų komiteto bei

krikščionių demokratų frakcijos narės

Veronikos BELLMANN.

Mano giliu įsitikinimu, finansinės paramos

priemonės ir toliau išlieka klaidingu keliu,

išvedant šalis iš ekonominės/politinės

krizės. Visgi tokia gelbėjimo politika yra

per daug pažengusi į priekį, kad keletas

nepritarančių balsų sustabdytų kipro

salos gelbėjimo mašiną. Tenka pripažin-

ti, kad Vokietijos respublikos kanclerė

Angela Merkel, kuri suvaidino svarbiausią

vaidmenį gelbstint kiprą, surado tinka-

miausią sprendimo būdą.

Esu įsitikinusi, kad Troikos (Europos Sąjun-

ga, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos

centrinis bankas) atlikta skolos grąžinimo

analizė yra per daug optimistiška. Airija

ir Portugalija po panašių išvadų turėjo

prasitęsti gautos finansinės pagalbos

atidavimo terminą, nors buvo privalo-

mos tik struktūrinės reformos ir namų

ūkio konsolidavimas. Todėl pagrįstai kyla

klausimas, kaip tokia maža šalis sugebės

įgyvendinti prisiimtus taupymo ir reformų

įsipareigojimus, jeigu bendras šalies

verslo modelis turės būti keičiamas. jau

dabar yra akivaizdu, kad Viduržemio jūros

saloje viskas apsivers aukštyn kojomis –

kils socialiniai neramumai ir didžiulis ne-

pasitenkinimas Europos sąjungos politika

ir ypač Vokietijos pozicija.

Palaikau atvirą ir sąžiningą politiką,

kurioje be nutylėjimų yra kalbama apie

bankrutuojančias valstybes. Taip pat pri-

tariu pozicijai, kad prie gelbėjimo paketo

turi prisidėti pats kipras ir šios šalies ko-

mercinių bankų akcininkai ir indėlininkai.

Tai stiprina tokias vertybes kaip atsakin-

gumas, saugumas ir atsakomybė visoje

Europos sąjungoje. Visgi manau, kad tiek

gelbėjimo programos dydis, tiek minėta

skolos grąžinimo analizė nėra tinkamai

ir adekvačiai nustatyta, todėl vėliau teks

diskutuoti apie įsipareigojimo grąžinimo

terminų pratęsimą, papildomos paramos

teikimą ar kitokių finansinių gelbėjimo

priemonių įvedimą. Žiniasklaidoje tenka

skaityti tokias sparnuotas frazes kaip

„kipras jau išgelbėtas“ arba „kipre vėl

šviečia finansinė saulė“. Manau, kad tokios

išvados yra daromos per anksti. kipro

skolos dydis jau dabar siekia 90 proc.

bendro šalies vidaus produkto (BVP) ir yra

žinoma, kad prie šios skolos prisideda dar

10 milijardų eurų valstybės administraci-

nių įsiskolinimų. nenustebintų specialistų

išvados, kuriose būtų nurodomos papildo-

mos skolos ir įsipareigojimai. Taigi bendra

šalies skola viršija 100 proc. BVP. Visgi

finansinis paramos paketas yra suteikia-

mas su sąlyga, kad šalis sugebės grąžinti

suteiktą kreditą. Į klausimą, ar kipras su-

gebės grąžinti prisiimtus įsipareigojimus,

atsakys tik laikas.

Vokietijos parlamento padalinys, atsakin-

gas už makroekonomines šalies analizes

Europos Sąjungoje, konstatavo: 10 mili-

jardų eurų finansinė injekcija bankrutuo-

jančiai kipro Vyriausybei yra iššūkis visai

kiprijotų ekonominei sistemai, kad pas-

taroji išliktų veiksni. Visgi veiksmingumo

analizė fokusuojasi ateities prognozėmis.

O prognozės yra itin nedėkingas dalykas,

kurį koreguoti yra labai lengva.

Valiutos sąjunga turėtų būti labai trapi

struktūra, jeigu šalis, kurios pajamos sie-

kia tik 0,2 proc. visos euro zonos pajamų,

yra laikoma viena iš pagrindinių sąjungos

dalių ir ji gelbėjama atliekamas neati-

dėliotinai. Pagal ESM sutartį (European

Stability Mechanism) šaliai tokia finansi-

nė parama yra teikiama tuomet, jei jos

pasitraukimas iš euro zonos lemtų visos

sistemos susilpnėjimą ar net griūtį. Taigi

argumentas, kad nesuteikiant finansinės

paramos kiprui jam grėstų nemokumas

ar net bankrotas, nėra pakankamai

svarus bet kokiomis sąlygomis

gelbėti šią Viduržemio jūros šalį.

ViEninGOji EUrOPA

Veronika Bellmann

pagal kipro mokesčių sistema. vieša paslaptis, kad tokiu būdu buvo plauna-mi pinigai ne tik iš kompanijų, esančių europos sąjungoje, bet ir iš trečiųjų šalių. Taip pat kipras buvo itin popu-liari šalis tarp neteisėtai praturtėjusių žmonių, kurie laikė savo vadinamuosius juodus pinigus banke. Šalies vyriausy-bė vedė itin lanksčią bankų priežiūros politiką, kuri garantavo net 70 milijardų

eurų indėlių į kiprijotų bankus. Bankai savo ruoštu žadėjo itin geras palūkanų normas už pasitikėjimą tokia politika. o tai reiškė, kad per komercinius bankus pratekėdavo trigubai didesni pinigai, nei visas valstybės biudžetas sugebėdavo surinkti per metus. Ši finansinė sistema pradėjo trūkinėti per siūles, kai graiki-joje prasidėjo finansiniai sunkumai, nes šios abi šalys yra glaudžiai tarpusavyje

susijusios. kiprietiškiems bankams vien dėl graikijos krizės teko nurašyti apie du milijardus investicijų. Prasidėjęs domino efektas smogė ne tik kipro bankams, bet ir visai šalies ekonomikai. reikia pažymėti, kad liūto dalį šalies biudžete sudaro jau minėtos pajamos iš finansinių paslaugų sektoriaus ir turiz-mo. likusios biudžeto pajamos, kurios nesudaro net 20 proc., atkeliauja iš kitų

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io

Ver

onik

os B

ellm

ann

arch

yvo

30_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013oikos

šalyje veikiančių pramonės šakų. o tai yra aiškus indikatorius, kad kipras nėra pajėgus vien tik savo jėgomis įveikti jį slegiančias skolas. ekspertų išvados kiprui buvo negailestingos – norint, kad šalis nepatirtų bankroto, reikia net 17 milijardų eurų. Briuselyje ir Berlyne jau yra pritarta vadinamajam kipro gelbėji-mo paketui, pagal kurį europos sąjunga kiprui skolina net 10 milijardų eurų. likusius 7 milijardus šalis turės surinkti pati. Būtent šis gelbėjimo paketas ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl europos komisija pakoregavo savo ekonominę 2013 metų prognozę į neigiamą pusę.

kipro geLbėjimo paketasPo ilgų diskusijų ir skaičiavimų buvo

nuspręsta suteikti kipro respublikai finansinę paramą, kuri siekia net 10 mi-lijardų eurų. iš šių 10 mlrd. net 9 mlrd. eurų skiria euro stabilumo mechanizmo fondas esm (European Stability Mecha-nism), o likęs milijardas bus pervestas iš Tarptautinio valiutos fondo (TvF). kaip jau minėta, kitus beveik 7 mlrd. eurų kipras turės sukaupti savarankiškai. Paramos šiai nedidelei šaliai sutartyje taip pat yra numatyta, kad šalies vyriau-sybė įsipareigoja drastiškai sumažinti bankų sektorių, įvesti griežtas bankų priežiūros taisykles, idant nepasikartotų pinigų plovimo schemos, ir likviduoti bankrutuojanti banką „laiki Bank“. Taip pat yra numatyta, kad visi indėli-ninkai, kurie laikė daugiau nei 100 tūkst. eurų indėlių finansinių sunkumų turin-čiuose kiprietiškuose bankuose, turės nemažai prisidėti prie bendro valstybės skolos grąžinimo. vyriausybė įsiparei-goja parduoti nemažai aukso rezervų ir privatizuoti nemažą valstybinį turtą. kipro piliečių taip pat laukia nelengvas metas – bus mažinami atlyginimai, pensijos ir socialinės išmokos. Jau dabar yra aišku, kad dalį sveikatos apsaugos išlaidų turės mokėti patys kipro pilie-čiai. ir nors finansinės paramos sąlygos yra griežtos, bet jos yra būtinos, norint, kad krizė kipre nepasikartotų. ■

Versle draugų nėra – tai bene svar-biausia taisyklė, kuria vadovaujasi stambiausių kompanijų vadovai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. ne paslaptis, kad lengviausiai pinigai yra uždirbami nešvariais būdais. Bene paprasčiausias kelias į sėkmę, kad ir kaip tai para-doksaliai skambėtų, yra per bankrotą. Verslo ir žiniasklaidos pasaulyje plačiai aptarinėjamos gudrios sukčiavimo sche-mos, per kurias verslas yra nustekena-mas iki bankroto, padegamas ar kaip kitaip nepataisomai sužalojamas, idant draudimas padengtų visus nuostolius, kurie neretai prilygsta visos sukur-tos verslo imperijos vertei. O kur dar piktybiškai inicijuojamas verslo vertės mažinimas tam, kad būtų atsikratoma mažųjų akcininkų arba per akcijų biržą uždirbami nemaži pinigai. Geriausia tai iliustravo filmas „kazino royale“ apie agentą 007 džeimsą Bondą, kuriame piktasis veikėjas Le chiffre sumano parduoti savo turimas verslo akcijas už 100 mln. ir kartu inicijuoja lėktuvo

katastrofą įmonės pastate, dėl kurios kompanijos vertė akcijų biržoje kristų iki nematytų žemumų ir jis už labai nedide-lius pinigus galėtų nusipirkti jau turėtą akcijų kiekį. Situaciją išgelbsti šaunusis agentas džeimsas Bondas ir sutrukdo lėktuvui rėžtis į pastatą. Tačiau Lietuva ne veiksmo filmų scena, kurioje viskas ir visada baigiasi laimingai.

Ūkio banko (ne)sėkmės istorijaBeveik 65 procentus Ūkio banko

akcijų valdęs pagrindinis jos akcinin-kas vladimiras romanovas yra išties spalvinga asmenybė. Jau vien tai, kad šis bankininkas per vieną dieną suge-bėjo gauti apie 220 mln. litų dovanų iš 22 fizinių asmenų ir įmonių, yra išties įspūdinga. Tiesa, kad ir kaip šį asmenį mėgtų jo draugai ir pažįstami, jie nesu-gebėjo bankininkui paaukoti tiek, kad bankas padengtų visus esamus įsiskoli-nimus ir nebankrutuotų. Po finansinės Ūkio banko analizės buvo nustatyta, kad šio banko turto grynoji vertė yra

Agn

ės P

ėčai

tės-

Stan

kevi

čien

ės p

ieši

nys

„SuDeGęS“ ūkio BankaSgytis žakeviČius

_312013 GEGUŽĖ | Apžvalga oikos

356,322 mln. lt, įsipareigojimai siekia 1 583,14 mln. lt, o tai reiškia, kad turto grynoji vertė 1 226,82 mln. lt mažesnė už įsipareigojimus, todėl bankas buvo ir išlieka nemokus. Todėl lietuvos banko valdyba šių metų vasario 18 d. pripaži-no Ūkio banką nemokiu ir nusprendė visam laikui atšaukti išduotą banko licenciją. Šis žingsnis lietuvos banko buvo argumentuojamas ne tik tuo, kad Ūkio banko finansiniai įsipareigojimai yra didesni už esamą turtą, bet ir tuo, kad nėra jokių galimybių atkurti banko veiklos stabilumą, reputaciją ir žmonių pasitikėjimą juo. Banko licencijos atėmi-mas Ūkio bankui reiškia visišką veiklos sustabdymą. Tiesa, lietuvos bankų sek-toriuje Ūkio bankas, nors ir užimdamas santykinai nedidelę rinkos dalį, palyginti su mūsų šalyje veikiančiais skandina-viško kapitalo bankais, sugebėdavo savo klientams teikti vienas geriausių sąlygų. ypač tai išryškėja lyginant mūsų šalyje veikiančių bankų pasiūlymus dėl palū-kanų už terminuotus indėlius tiek litais, tiek eurais. visgi atsargesni indėlininkai vertina ne tik bankų siūlomas palūkanas, bet ir stengiasi kreipti dėmesį į bendrą banko patikimumą.

reikia pripažinti, kad v. romanovas buvo susikūręs nepriekaištingo versli-ninko reputaciją. yra sakoma, kad darbai patys šneka už save, o tų darbų buvo padaryta išties nemažai – įsigyta molže-mio gamykla Biračo mieste Bosnijoje ir Hercegovinoje, nusipirktas Škotijos fut-bolo superklubas edinburgo „Hearts“ ir, svarbiausia, įsigytas lietuvos krepšinio simbolis kauno „žalgiris“. negana to, su v. romanovo verslo imperija siejama kompanija „kauno arena“ turi teisę net 25 metus pagal koncesijos sutartį valdyti neseniai pastatytą kauno „žalgirio“ are-ną. Be to, ši įmonė iš kauno miesto sa-vivaldybės kiekvienais metais už arenos administravimą gauna apie 2,5 mln. litų. atrodė, kad šis verslininkas išmano savo amatą, o plačiai diversifikuotas verslas ne tik menkina bendro nuostolio riziką, bet ir iki minimumo sumažina galimybę, kad visa verslo imperija, taigi kartu ir pats Ūkio bankas bankrutuos.

deja- vu„deja- vu“ – tai toks fenomenalus

jausmas, kuris priverčia patikėti, kad tai jau esi kažkur matęs, išgyvenęs ar susapnavęs. garsus vokiečių rašytojas Johann Wolfgang von goethe savo kūrinyje „kūryba ir tiesa“ (dichtung und Wahrheit) yra aprašęs situaciją, kurioje jis eina kaimo keliu ir sustoja pasigrožėti įspūdingu kraštovaizdžiu. staiga išvys-ta patį save, tik kiek vyresnio amžiaus, jojantį ant žirgo. Po keliolikos metų, visai atsitiktinai, bejodamas tuo pačiu keliu, jis prisiminė, kad tai jau buvo išgyvenęs. Pažvelgęs į savo apdarus, jis pamatė, kad dėvi tokius pačius drabužius, kaip anuomet įsivaizdavo. Tačiau ar įmanoma daryti įtaką deja- vu jausmui, o kartu ir ateičiai? Bankininkas v. romanovas yra geriausias pavyzdys to, kaip versle iden-tiškos situacijos kartojasi, tarsi žiūrėtum trumpametražį filmą, kurio pabaigą jau žinai, nors niekada nesi jo matęs. 2004 metais šis verslininkas nusipirko legen-dinio futbolo klubo „Hearts“ akcijų. Toliau situacija Škotijoje rutuliojosi labai panašiai, kaip dabar finansinių problemų krečiamame „žalgiryje“. visų pirma šis verslininkas užsitikrino stadiono „Ty-necastle“ administravimą. vėliau klubo biudžetas šovė į viršų, didžiulės banko investicijos, futbolo žvaigždžių pirkimai, puikūs komandos rezultatai ir didžiulis

futbolo sirgalių džiaugsmas ir pasitenki-nimas, kad klubą valdo toks puikus vers-lininkas, kuris negaili pinigų jų mylimai komandai. Tiesa, visi geri dalykai, kurie greitai prasideda, dar greičiau baigia-si. klube pradėjo vėluoti atlyginimai žaidėjams ir treneriams, o paties klubo finansai, kaip skelbė vietinė žiniasklai-da, pradėjo tik blogėti. Tuomet klubo savininkas pradėjo apeliuoti į komandos sirgalius, kad šie prisidėtų prie klubo išlaikymo ne tik pirkdami bilietus į rung-tynes, bet ir tiesiogiai paremdami klubą. už tokią paramą v. romanovas žadėjo net iki 10 proc. klubo akcijų. Įvairios „žalgirio“ paramos akcijos ir prašymas padidinti biudžetinį kauno komandos rėmimą – tai kažkur jau girdėtas planas. vienintelis skirtumas tarp kauno „žal-girio“ ir edinburgo „Hearts“ yra tas, kad v. romanovas prisidengdamas „žalgirio“ žaidėjais ir šios komandos sukurtu įvaiz-džiu pasuko į politiką ir bandė patekti į lietuvos respublikos seimą.

Tačiau ne tik tarp v. romanovo valdomų sporto klubų galima rasti didžiulių panašumų. molžemio gamy-klos Bosnijoje ir Hercegovinoje, ištiktos finansinės krizės prieš metus, istorija baigėsi taip pat kaip ir Ūkio banko is-torija lietuvoje. Per 2012 metus Biračo gamyklos nuostoliai siekė 3,5 mln. Jav dolerių, o bendra įmonės skola išaugo

riA

nov

osti

/yur

i Str

elet

c/Sc

anpi

x nu

otra

uka

V. romanovas ne tik įsigijo Lietuvos krepšinio simbolį kauno „Žalgirį“. Su jo verslo imperija siejama kompanija „kauno arena“ turi teisę net 25 metus pagal koncesijos sutartį valdyti neseniai pastatytą kauno „Žalgirio“ areną


Tik apdrausti Ūkio banko indėliai, neviršijantys 100 000 eurų, keliauja į Šiaulių banką, didesni lieka Ūkio banke

iki beveik 476 mln. Jav dolerių. Šiais metais v. romanovo iniciatyva buvo sušauktas akcininkų susitikimas, kurio metu buvo išrinkta nauja gamyklos val-dyba. Taip pat susitikime buvo nuspręsta neprieštarauti, jeigu vyriausybė perimtų nuostolingai veikiančią įmonę. visgi ne-vertėtų pamiršti, kad būtent Ūkio banko investicinei grupei (ŪBig) priklauso ši gamykla, o jos bankrotas domino efektu smogė ir pačiam Ūkio bankui.

keistas Ūkio banko Likvidavimo pLanas

Ūkio banko bankroto peripetijose dabartinė vyriausybė suskubo rūpintis savo interesais ir valstybinių lėšų taupy-mu, bet ne lietuvos piliečių santaupomis bankrutuojančioje finansų institucijoje. sustabdžius Ūkio banko veiklą, laikina-sis šio banko administratorius pateikė keturis scenarijus, kaip galima būtų spręsti susidariusią situaciją. Pirmasis scenarijus buvo paskelbti banko ban-krotą. Tai būtų reiškę, kad Ūkio banko esamas turtas yra likviduojamas, o su kreditoriais ir akcininkais yra atsiskai-toma pagal eiliškumą. antrasis planas – rekapitalizacija, reiškianti, kad valstybė padengia atsivėrusią finansinę skylę tarp banko skolų ir esamo turto. Be abejo, tai iš valstybės būtų pareikalavę didžiulių

finansinių išteklių, bet būtų išsaugoję Ūkio banko funkcionalumą rinkoje. kiti du scenarijai pagal savo metodiką yra labai panašūs, nes iš dalies pratęsia Ūkio banko veiklą ir skaido jį į vadinamąjį „gerąjį“ ir „blogąjį“ banką. skirtumas tik tas, kad vienu atveju yra steigiamas vadinamasis valstybinis „laikinasis“ bankas, į kurį suplauktų visi Ūkio banko aktyvai, jis juos įvertintų ir adminis-truotų. vėliau šis laikinasis bankas būtų arba parduodamas, arba taptų dar vienu žaidėju bankų sektoriuje, tik jos savi-ninkas būtų valstybė. antrasis variantas yra Ūkio banko padalijimas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ banką, atiduodant „gerąją“ banko dalį privačiai verslo struktūrai. Būtent šis planas ir buvo pasirinktas. lietuvos bankas teigia, kad šis scenarijus yra bene pats efektyviausias, nes taupo valstybės išlaidas ir yra įgyvendinamas gana greitai. viską dar labiau paspartina atsiradusi privati verslo struktūra, kuri jau išreiškė susidomėjimą išlikusiais Ūkio banko aktyvais ir oficialiai perima jų valdymą. Tiesa, kaip senovės išmintis sako, velnias dažnai slepiasi detalėse. Pagrindinis šio plano trūkumas yra tas, kad tik apdrausti Ūkio banko indėliai,

ūkio banko bankroto peripetijose dabartinė vyriausybė suskubo rūpintis savo interesais ir valstybinių lėšų taupymu, bet ne lietuvos piliečių santaupomis

t.y. indėliai, kurių vertė neviršija 100 000 eurų, keliauja į Šiaulių banką. didesni indėliai lieka vadinamajame „blogajame“ Ūkio banke. kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad į „gerąjį“ banką patenka ir visas likęs Ūkio banko turtas, iš kurio įmanoma gauti likvidžias lėšas. Taigi po šios transakcijos Šiaulių bankas sustiprins savo pozicijas ban-kų sektoriuje. Tačiau problema ta, kad „indėlių ir investicijų draudimas“ tiek draudimo, tiek restruktūrizacijos atveju padengia draustus indėlius. Bankroto atveju apdrausti indėliai yra grąžinami, o likęs banko turtas yra parduodamas tam, kad būtų padengiami likę įsiskolinimai indėlininkams. Taigi yra akivaizdu, kad „gerajame“ banke bus sukauptas visas turtas, o jis nukeliaus į Šiaulių banką. „Blogajame“ banke nebus turto, kurį galima būtų parduoti ir bent šiek tiek sumažinti Ūkio banko įsiskolinimus indėlininkams. kur kas efektyviau būtų buvę visus indėlius perkelti į Šiaulių banką ir taip užtikrinti, kad visi indė-lininkai atgautų savo santaupas, arba skelbti Ūkio banko bankrotą, kad žala indėlininkams būtų kiek įmanoma mažesnė. ■

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

oikos


Socialinė atSkirtiS – viS Dar ProBleMa auGančioje ŠalieS ekonoMikojesimonas klimanskis

Lietuvos ekonomika jau ne pirmus metus auga kone sparčiausiai Europos Sąjungoje (toliau – ES). Eurostato duo-menimis, prognozuojama, kad šiemet šalies BVP augs 3,1 %, o visos ES – tik 0,1 %. Tačiau nepaisant tokių teigiamų ekonomikos perspektyvų, pagal žmo-nių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičių, 2011 m. duomenimis, Lietuva buvo penkta nuo galo tarp visų ES vals-tybių narių – skurdo lygis siekė 20 proc. Situacija prastesnė buvo tik ispanijoje (21,8 %), Graikijoje (21,4 %), rumunijo-je (22,2 %) ir Bulgarijoje (22,3 %). kyla klausimas, kaip spręsti šią jautrią po krizės išliekančią socialinę problemą.

vyriausybė savo programoje skur-do ir socialinės atskirties mažinimą yra įvardijusi neatidėliotinos veiklos prio-ritetu. Ji deklaruoja siekį „eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi“. apie gerovės valstybės kūrimą, socialinės atskirties mažinimą kalbama ir strategi-jose „lietuva 2030“ bei „europa 2020“. Pavyzdžiui, pastarojoje vienas tikslų yra 25 % sumažinti gyvenančių žemiau skur-do ribos skaičių. Pažymėtina, kad 2011 m. es žemiau skurdo ribos gyveno 16,1 % gyventojų. Taigi iki 2020 m. šį rodiklį tikimasi sumažinti iki maždaug 12,1 %.

Tačiau kalbant apie tikslus, reikia kalbėti ir apie būdus tiems tikslams pasiekti, t. y. kokiu konkrečiai keliu turėtų būti einama, koks gerovės valsty-bės modelis tinkamiausias sprendžiant socialinės atskirties problemą – įgyven-dinant skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. sakoma, kad praėjusi krizė, tai – atsivėrusios naujos galimybės. ar jomis išmokta pasinaudo-ti? ar bus einama tuo pačiu keliu, kaip iki 2008 m. pabaigos? Juk du dešimtme-čius lietuvoje bujojęs posovietinio ūkio

ir neoliberalaus ekonominio modelio „susiliejimas“, neatsakinga fiskalinė politika ne tik lėmė tai, kad lietuva yra iš pirmaujančių pagal socialinę atskirtį, bet ir gilino socialines ir ekonomines takoskyras tarp centro ir periferijos, tarp vilniaus ir kitų šalies regionų. ar visgi bus pasirinktas modelis, užtikrinsiantis tvarų ekonomikos augimą ir ilgalaikę, o ne trumpalaikę gerovę. žinant, kokį gerovės valstybės modelį tinkamiausia įgyvendinti atsižvelgiant į šalies gali-mybes, būtų galima išsikelti konkrečius uždavinius tikslui siekti ir problemai spręsti.

apie kokį skurdą kaLbama?visų pirma, prieš ieškant optimalaus

gerovės valstybės modelio, leidžiančio sumažinti socialinę atskirtį, reikėtų išsiaiškinti, ką reiškia skurdo rizikos riba ir lygis. lietuvos statistikos departa-mento duomenimis, 2011 m. lietuvoje po pajamų perskirstymo 20 % žmonių gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Tai penktadalis šalies gyventojų. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad tiek spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu, tiek krizės metu šis rodiklis išliko praktiškai toks pat. Pavyzdžiui, 2008, 2009 ir 2010 m. atitinkamai siekė 20, 20,6 ir 20,2 %. skurdo rizikos lygis buvo padidėjęs tik keliomis dešimtosiomis, po to vėl suma-žėjo – padėtis išliko beveik nepakitusi. Tai lėmė, kad 2008–2010 m. ekono-minės krizės metu, siekiant stabilizuoti viešuosius finansus ir užtikrinti rinkų pasitikėjimą, konsolidacijos našta visoms socialinėms grupėms padalyta daugmaž vienodai. Taupymo politika, vykdytos struktūrinės reformos padėjo suvaldyti krizę. lietuva tapo pavyzdžiu kitoms es valstybėms narėms, ypač pietinėms, kaip reikia atsakingai tvarkyti finansus.

skurdo rizikos riba rodo, kokia dalis ar koks nuošimtis gyventojų gauna grynąsias pajamas, mažesnes nei 60 % ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. ekvivalentinių disponuo-jamų pajamų mediana yra visų šalies

AFP

/diM

iTA

r d

iLk

OFF

/Sca

npix

nuo

trau

ka

Pagal žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičių, 2011 m. duomenimis Lietuva buvo penkta nuo galo tarp visų ES valstybių narių – skurdo lygis siekė 20 proc.

oikos


Tai ypač aktualu mažiausias pajamas gaunantiems, kurių netenkina jų turimas minimalus vartojimo pajamų lygis. Beje, atsižvelgiant į dabartines kainas ir gyventojų perkamąją galią, jų grynosios pajamos turėtų siekti apie 1000 lt, kad būtų galima oriai pragyventi.

gaLimas sprendimasTaigi, tai yra mažiausias pajamas

gaunančių, jų pajamų dydžio arba absoliutaus skurdo problema. norint ją spręsti, reikia siekti, kad tokių gyventojų pajamos didėtų. vien didinti perskirs-tymą nepakanka, nes norint daugiau perskirstyti, reikia, kad būtų daugiau tų, kurie gauna santykinai didesnes paja-mas. Pavyzdžiui, šiuo metu gaunantys daugiau nei 5000 lt per mėnesį, kurie galėtų mokėti didesnius pajamų mokes-čius, sudaro apie 5 % visų dirbančiųjų. Todėl svarbu, kad didėtų ir tokių gyven-tojų dalis.

kita vertus, esant siauram dideles pajamas gaunančių žmonių pasiskirsty-mui ir gana plačiam gaunančių mažas pajamas, didinamas pajamų perskirs-tymas, kad būtų išmokėtos didesnės socialinės išmokos, skatintų ekonominės krizės metu išryškėjusį „išlaikytinių“ visuomenės fenomeną. sumažėjus dau-gelio dirbančiųjų atlyginimams, išaugus nedarbui, kai kurios išmokos, pavyz-džiui, nedarbo socialinio draudimo, tapo artimos gaunamam atlyginimui ar ėmė jį viršyti. Čia ir išryškėja problema. žmogus yra skatinamas būti valstybės išlaikytiniu, o ne ieškotis darbo ir pats sau užsidirbti. maža to, dalis tokių „var-guolių“ nevengia apgaudinėti valstybę: gaudami socialinę pašalpą jie dirba neoficialiai, o bendros pajamos neretai būna didesnės nei minimali mėnesinė alga (toliau – mma) atskaičius mo-kesčius. valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. 1710 asmenų dirbo nelegaliai.

socialinės apsaugos sistema turėtų būti efektyvi, garantuojanti deramą socialinę apsaugą žmonėms, kurie neturi šansų adekvačiomis rinkos sąlygomis gauti pajamų, kartu skatintų juos dirbti

gyventojų, padalytų į dvi lygias dalis pagal jų ekvivalentines disponuojamas pajamas, vidurinio gyventojo pajamų dydžio reikšmė. Jei aibę sudaro lyginis skaičius elementų, šiuo atveju gyventojų, tai mediana lygi dviejų vidurinių gyven-tojų pajamų dydžio reikšmių vidurkiui.

2011 m. 60 % ekvivalentinių dispo-nuojamų pajamų mediana sudarė 691 lt. vadinasi tie, kurie gavo mažiau nei 691 lt per mėnesį, skurdo. Tačiau labai išsigąsti nereikėtų, nes tai yra gyventojų, gaunančių mažesnes pajamas nei 691 lt, santykis, palyginti su tais, kurie gavo daugiau. santykinai skurstančių yra ir bus visada, nes žmonės gauna nevienodo dydžio pajamas, jų dydis priklauso nuo kvalifikacijos, einamų pareigų ir pan. Juk nėra taip, ir tikrai nebus, kad visų šalies gyventojų pajamų diferenciacija būtų gana maža, taip, kad nė vieno gyventojo ekvivalentinės disponuojamos pajamos nebūtų mažesnės nei 60 % ekvivalenti-nių disponuojamų pajamų mediana. Jei taip būtų, tai tokios visuotinės lygiavos sąlygomis skurdo lygis būtų nulinis.

Pajamų diferenciacija gali būti sumažinama perskirstant pajamas. kuo didesnius mokesčius moka daugiau uždirbantys, tuo didesnes socialines išmokas galima išmokėti mažesnes pajamas gaunantiems, taikyti įvairias kompensacijas, lengvatas ir taip padi-dinti jų gerovę. Taip daroma daugelyje išsivysčiusių europos valstybių. Tačiau, jei kalbama apie progresinius pajamų mokesčius, reikia žinoti, kiek daug yra dideles pajamas gaunančių ir galinčių mokėti didesnius pajamų mokesčius asmenų ir kiek bus papildomai surinkta mokestinių pajamų.

kita vertus, palyginti 2010 ir 2011 m. skurdo rizikos ribą, ji sumažėjo 1,43 % – nuo 701 lt iki 691 lt. Tai reiškia, jog sumažėjo daugelio gyventojų, įskai-tant ir mažesnes, ir didesnes pajamas gaunančių, gaunamos pajamos. Tuo tarpu vidutinė metinė infliacija 2010 m. buvo 1,2 %, o 2011 m. – 4,1 %. vadinasi, didėjant kainoms, gyventojai už mini-malų vartojimo prekių ir paslaugų krep-šelį išleidžia vis daugiau gautų pajamų.

ir užsidirbti. vienas tokių sprendimų – atsakingesnis socialinių pašalpų daliji-mas, kartu siekiant išvengti skurdo spąs-tų. Taip pat mma didinimas iki 1000 lt, kad žmonės būtų skatinami dirbti. Tai šiek tiek padidino mma gaunančių grynąsias pajamas, tačiau kartu padidėjo ir darbo vietos kaina, bet darbo rinka ir viešieji finansai nebuvo destabilizuoti.

kalbant apie darbo užmokestį, atkreiptinas dėmesys, kad lietuvoje darbo jėga apmokestinama daugiau nei kapitalas (turtas), kuris sudaro apie 4 % visos mokesčių bazės, o euro zonos šalyse – apie 14 %. Todėl siekiant padėti mažas pajamas gaunantiems asmenims, visų pirma reikia mažinti mokestinę naštą darbo jėgai didinant neapmokes-tinamąjį pajamų dydį (toliau – nPd). Tai prisidėtų prie neoficialaus darbo užmokesčio mažėjimo, padidintų šalies ekonomikos patrauklumą investuoto-jams ir konkurencingumą.

Beje, didžiausią tikimybę atsidurti žemiau skurdo rizikos ribos turi šeimos, ypač daugiavaikės ir nepilnos. Todėl, siekiant joms padėti, užtikrinti jų finan-sinį stabilumą būtų tikslinga papildomai didinti nPd santuoką sudariusiems gyventojams ir papildomą neapmokes-tinamąjį pajamų dydį už vaikus. Panaši praktika, kai šeimos apmokestinamos palankiau nei vieniši gyventojai, taikoma vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje. Tikėtina, kad tokia parama šeimoms iš dalies prisidės ir prie šeimos instituto stiprinimo ir gimstamumo skatinimo.

Be to, parama nepasiturintiems per nPd yra daug efektyvesnė nei per socialines pašalpas, kurios, kaip minėta, neskatina žmogaus dirbti, nes, jei jis uždirba papildomą litą, jas praranda. Tuo tarpu papildomas nPd užtikrina paramą tik tuomet, jei žmogus dirba ir moka mokesčius. Taigi didėtų žmonių motyvacija dirbti ir užsidirbti, o ne būti pasyviais valstybės išlaikytiniais.

žinoma, tokie sprendimai turėtų būti pamatuoti, įvertinant valstybės finansines galimybes, kad nebūtų neigia-mai paveiktas viešųjų finansų stabilumas.

oikos


dėl to padidėjęs vartojimas netektų pa-jamų tikrai nekompensuotų. Todėl greta to, taip pat siekiant tolygiau paskirs-tyti mokestinę naštą, būtina svarstyti galimybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, taikant neapmokestinamo turto dydį, taip pat kapitalo prieaugio mokestį. Beje, tai, ypač nekilnojamo-jo turto mokestis, mokesčių sistemai suteiktų daugiau progresyvumo.

kalbant apie galimybę užtikrinti gyventojams didesnes pajamas, pažy-mėtina, kad tai priklauso ir nuo šalies ekonomikos produktyvumo ir konku-rencingumo. Šiuo atveju svarbu toliau gerinti verslo sąlygas, liberalizuoti darbo santykius stiprinant kolektyvinių sutarčių institutą, kas leistų pritraukti daugiau investicijų ir kurti naujas darbo vietas. ypač svarbu sudaryti kuo geres-nes sąlygas socialiai atsakingam verslui.

socialiai atsakingo verslo įmonės socialiai atsakingai siekia pelno, kuria gerovę ne tik verslininkams, bet ir dar-buotojui, ir bendruomenei. Tai atitinka darbo ir kapitalo solidarumo principą, būdingą socialios rinkos ekonomikos idėjai, paremtą socialinio subsidiarumo ir solidarumo principais.

vilčių taip pat teikia ir galima lietuvos narystė Tarptautinėje eko-nominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, dėl kurios pagerėtų šalies

tarptautinis įvaizdis ir padidėtų patrau-klumas užsienio investuotojams. o tai vėlgi reikštų ir naujų geriau mokamų darbo vietų kūrimąsi.

Lietuvai tinkamiausias kontinentinis gerovės vaLstybės modeLis

grįžtant prie gerovės valstybės kūrimo, siūlomos priemonės kovai su socialine atskirtimi atitinka kontinentinį gerovės valstybės modelį. Šiam modeliui priskiriamose šalyse prioritetai teikiami nedarbo socialiniam draudimui, griežtam darbo santykių reglamentavimui ir šei-mos vertybėms, pagrindžiančioms šeimos įsipareigojimus pasirūpinti artimaisiais. gaunamų pensijų dydis daugiausia priklauso nuo mokėtų įmokų dydžio, eitų pareigų ar šeiminės padėties. socialinė politika yra ekonominės politikos ele-mentas, skatinantis darbuotojus tobulinti kvalifikaciją ir taip prisidėti prie darbo našumo ir produktyvumo.

Tačiau kontinentinis modelis neiš-vengia ir kritikos. ekonomistas andré sapiro savo straipsnyje „globalizacija ir europos socialinių modelių reforma“ teigia, jog šis modelis kritikuojamas dėl pernelyg griežto darbo santykių regla-mentavimo, kada greitai besikeičian-čios ekonomikos sąlygomis darbdavys negali greitai atleisti darbuotojo dėl jo

sumažėjusio produktyvumo ar kvalifika-cijos, o darbuotojas negali greitai persi-kvalifikuoti ir susirasti darbą. Tai įrodo kontinentinio modelio šalyse santykinai didesnis nedarbo lygis nei šiaurietiško ar anglosaksiško modelio, kur darbo santy-kių reglamentavimas nėra gan griežtas.

galiausiai vertėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu lietuvoje nėra aiškaus gerovės valstybės modelio – veikiau ke-lių modelių derinys. užimtumo politi-koje taikomi kontinentinio modelio ele-mentai (nors nedarbo išmokos šiek tiek mažesnės nei šio modelio šalyse), soci-alinės apsaugos srityje – kontinentinio ir anglosaksiško (taikomas išmokų gavėjų turto ir pajamų testavimas, senatvės so-cialiniame draudime pensijos daugiau-sia priklauso nuo stažo, gautų pajamų dydžio, naudojami rinkos mechanizmai), švietimo srityje – anglosaksiško. kita vertus, galima pastebėti neformalios globos ir savanorystės mastą. visa tai rodo, kad yra realus pagrindas judėti link kontinentinio modelio įgyvendinimo. žinoma, turint omenyje kritikuojamą griežtą darbo santykių reglamentavimą, tai nereiškia modelio mechaninio „per-kėlimo“ į lietuvą. kur kas svarbesni šio modelio aspektai, mažinantys socialinę atskirtį ir didinantys gyventojų ekono-minės veiklos motyvaciją, ir socialios rinkos ekonomikos idėja. ■

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

Socialinės apsaugos sistema turėtų būti efektyvi, garantuojanti deramą socialinę apsaugą žmonėms, kurie neturi šansų adekvačiomis rinkos sąlygomis gauti pajamų, kartu skatintų juos dirbti ir užsidirbti

oikos


Sociologo Gerardo delanty teigimu, ES projektas sėkmingas bus tik išsivadavus iš keturių – religinės, tautinės, rasinės ir lytinės – tapatybių. „išsilaisvinimo“ idėjos persmelkė Vakarų Europos kultūrinę ir politinę erdvę. (nuotraukoje – gėjų parado rumunijoje momentas)

APŽVALGOS AikŠTELĖ

ŠeiMa – (kol kaS) viSuoMenėS PaGrinDaS. ar Dar ilGai?vytautas kerŠanskas

diskusijas apie Lietuvoje vis dar daug kam negirdėtą dalyką paskatino Seime svarstomi du skirtingo pobūdžio, tačiau nemažai bendro turintys dokumen-tai – Europos Tarybos konvencija dėl smurto šeimoje prevencijos ir Seimo narės „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės pasiūlytas Vaikų teisių apsaugos pa-grindų įstatymo projektas. Abu iš pirmo žvilgsnio svarbias ir opias problemas liečiantys dokumentai savyje turi paslėptų „laiko bomba“ jau pramintai genderizmo ideologijai tarnaujančių aspektų. Todėl verta akyliau panagrinė-ti tiek šiuos dokumentus, tiek artimiau susipažinti su šiuo Lietuvoje dar mažai pažįstamu dalyku ir naujausiomis jo atmainiomis.

Biblijinė sodomos ir gomoros miestų istorija vis dažniau minima kalbant apie vakarų europos kultūros ir europos sąjungos visuomenės proble-mas. ištvirkavimas ir pasipūtimas pražu-dė ne tik šiuos du miestus, bet ir daugelį civilizacijų, tarp jų ir pačią romos im-periją. dabar šios dvi nedorybės klas-tingais būdais bando sugriauti ir vakarų civilizaciją. europos sąjunga gimė iš trijų uolių krikščionių – konrado ade-nauerio, roberto schumano ir alcide de gasperio – idėjų, tačiau seksualinės revoliucijos dešimtmetis viską apvertė aukštyn kojomis. „išsilaisvinimo“ idėjos (sociologo gerardo delanty teigimu, es projektas sėkmingas bus tik išsivadavus iš keturių – religinės, tautinės, rasinės ir lytinės – tapatybių) persmelkė vakarų europos kultūrinę ir politinę erdvę.

genderizmas – tradicinę visuomenę griaunanti ideoLogija

Profesorė assuntina morresi gen-derizmą apibrėžia taip: „tai ideologija,

teigianti, jog ne įgimta lytis sąlygoja buvimą vyru ar moterimi, greičiau tai – asmens pasirinkimas, taip pat veikia-mas aplinkos, kurioje asmuo gyvena. Taigi žmogus negimsta vyru ar mote-rimi, tačiau juo ar ja tampa veikiausiai sąmoningai tai pasirinkdamas, ir tai nėra neatšaukiama“. Ši ideologija gimė iš radikaliojo feminizmo, kuris iš principo siekia ne lygių teisių moterims, o naujos visuomenės sukūrimo. Šeima, motinystė ir nėštumas laikomi moters diskrimi-navimo forma, todėl šie dalykai naujo tipo visuomenėje turi būti panaikinti. Šioje visuomenėje, siekiant išlaisvinti moteris nuo „vyrų vergijos“, propaguo-jamas homoseksualus gyvenimo būdas, o svarbiu akcentu tampa biologinės šeimos naikinimas – tam pasitarnauja mokslininkų atverta galimybė gyvybę „auginti“ mėgintuvėlyje.

kunigas edmundas naujokaitis, aprašydamas šiuos vakarų europoje vykstančius procesus, teigia, kad kova už lygias teises yra tik priedanga naujo tipo visuomenei perkurti: „gėjų ideologija

neatstovauja visiems homoseksualiems asmenims ir tik panaudoja medicininę ir socialinę homoseksualumo problemą platesnei politinei programai – siekiams panaikinti šeimos instituciją ir visiš-kai atsieti visuomenės gyvenimą nuo moralinių principų. Pasipriešinimas gėjų ideologijai neturi nieko bendro nei su psichinei patologijai priskirtina „homofobija“ <...>, nei su socialine nuo homoseksualumo kenčiančių asmenų diskriminacija – tai politinis ir galų gale dorovinis, vertybinis, religinis konf-liktas“. socialiai konstruojamos lyties įvedimas sukuria naujas žaidimo taisy-kles – iš siekio sukurti lygybę, užmačios perkeliamos į visa ko „sulyginimą“.

Tam pasitelkiami subtilūs ir pa-slėpti visuomenės sąmonės formavimo įrankiai. ne paslaptis, kad medijų am-žiuje milžinišką nuomonės formuotojo vaidmenį atlieka žiniasklaida, todėl ji yra itin svarbus veiksnys ir genderizmo ideologijai plėtoti. didžiųjų pasaulinių naujienų agentūrų ar laikraščių žurna-listams pateikiami nurodymai, kaip apie

AFP

/An

dr

Ei P

Un

GO

VSc

Hi/

Scan

pix

nuot

rauk

a

_372013 GEGUŽĖ | Apžvalga APŽVALGOS AikŠTELĖ

Algirdas Patackas

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

tam tikrus dalykus reikia rašyti, pavyz-džiui, diskutuojant abortų tema privalo-ma rašyti ne „kovotojai už gyvybę“ (pro-lifers), o „abortų priešai“ (abortion foes), „negimęs kūdikis“ (unborn child) pakeisti į embrionas (fetus). žmogus visada lin-kęs rinktis tai, kas skamba gražiau, todėl visuomenė dalykus pradeda rinktis ne pagal jų esmę, o pavadinimą – kuriami stiprūs ir ideologijai tarnaujantys vaiz-diniai. Į visuomenės sąmonę laipsniškai įrašoma, kad nėra vieno lytiškumo, o egzistuoja skirtingos lytinės orientacijos. Heteroseksualumas, pastatomas prie visų kitų seksualumų, tampa tik vienu iš daugelio. Taip pat elgiamasi ir su šeimos sąvoka – atsiranda daug ir įvairiausių šeimų, pavyzdžiui, nyderlanduose vaikai jau gali turėti daugiau nei du „sociali-nius“ tėvus.

nauja šeimų ardymo forma – Justitia Juvenalis

signataro ir seimo nario algirdo Patacko teigimu, genderizmo ideo-logijos pašonėje atsirado nauja forma – justitia juvenalis. Šis procesas naujais būdais atlieka tą patį – šeimos griovimo – vaidmenį mūsų „suprekintoje“ visuo-menėje. a. Patacko nuomone, juvenalinė justicija formuoja supratimą, kad asmuo nuo dvylikos metų tampa savarankiškas ir tėvų auklėjimas po šios ribos pade-damas po tam kontroliuoti specialiai sukurtų institucijų didinamuoju stiklu.

Justitia juvenalis anksčiau buvusi nepilnamečių nusikalstamumui stabdyti skirta teisinės sistemos dalis, peraugo į vaikų teisių apsaugos sistemą. Jos veikimo praktika paprasta – po kilniais siekiais paslėpti savo ideologijos tikslų siekimą priartinančius principus. vaikų teisių apsauga leidžia specialiai tam sukurtoms tarnyboms stebėti ir rinkti informaciją apie šeimas, vaikų auklėjimą, o apibrėžus vaikų teises (pareigos, išve-damos iš konstitucijos, lieka tik tokios – gerbti tėvus ir globoti juos senatvėje) net ir kištis į privatų šeimos gyvenimą, siekiant jas užtikrinti.

Po pažangos skraiste paslėpta „di-džiojo brolio“ kontrolė veikia griežtai:

kai kuriose šalyse tėvystės teisės atima-mos dėl senyvo amžiaus, motinai dia-gnozuoto streso, miegojimo toje pačioje lovoje ar per didelio vaikų apkūnumo. Pažangiose visuomenėse tėvai susilaukia perspėjimo, kad neatsargiai supa vaiką ar vairuoja vežimėlį, o nepasitaisę yra nubaudžiami griežčiausia bausme – vaikas atimamas ir atiduodamas vaikų namų ar vaikui visiškai svetimų globėjų žiniai. Šie procesai neaplenkė ir kata-likiškosios lenkijos: ten taip pat dėl fizinio ar dvasinio smurto vaikas teismo sprendimu per 24 valandas gali būti atimtas socialinio darbuotojo ir policijos nuožiūra. visa tai užgrimuojama „vaikų teisių“ apsaugos kauke.

Šie judėjimai, o tiksliau – skirtin-gos to paties judėjimo atmainos atlieka visuomenės pertvarkymo misiją. Jų tikslas – sukurti tobulai konkuruojančių individų visuomenę, kuriuos į bendrą būvį jungtų tik grynai pragmatiniai ryšiai. Jokių sentimentų, moralės ar kitų individą „į rėmus įstatančių“ normų.

ko susiLaukėme Lietuvoje: du aspektai

Pirmasis lietuvą iš europos sąjungos institucijų pasiekęs paketas – europos Tarybos konvencija „dėl smurto prevencijos bei kovos su juo“.

iš pirmo žvilgsnio kilnus dokumen-tas visai nekaltai, įrašius vieną sakinį, tampa įteisinančiu socialinį lyties statusą lietuvoje: dokumento 3 c paragrafe pateikiamas apibrėžimas, kad „socialinė lytis – tai socialiai sukonstruotas vai-dmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims ar vyrams“. Tai reiškia paprastą dalyką ir teisiškai įtvirtina šią nuostatą: moteris ar vyras yra ne biologiškai apibrėžiamas – tai visuomenės sutarimo reikalas. kitaip tariant, moterims priskiriamus veiksmus ir elgesį atliekančiam vyrui ne tik laikyti save, bet ir būti priskiriamam prie mo-terų. kitas aspektas, kurį atveria šis do-kumentas, yra draudimas diskriminuoti „translyčius“ („transgender“) piliečius – kitaip tariant, socialiai konstruojamų lyčių atsiranda daugiau nei dvi. Pavyz-džiui, australija buvo pirma valstybė pasaulyje, leidusi į pasą įrašyti ir trečiąją „lytį“ – „nenustatyta“ („not specified“).

Praktiniais pažangių valstybių pavyzdžiais to reikšmę puikiai atspindi delFi publikuotas psichoterapeu-to dr. gintauto vaitoškos straipsnis: „arkanzaso valstijos universitete „tanslytė“ moteris „Jenifer“ – iš tikrųjų vyras – reikalauja teisių naudotis moterų tualetais, vasario mėn. masačiusetso valstijos Švietimo skyriaus vadovas leido

alGirDaS PatackaS: juvenalinė justicija formuoja supratimą, kad asmuo nuo 12 metų tampa savarankiškas ir tėvų auklėjimas po šios ribos padedamas po tam kontroliuoti specialiai sukurtų institucijų padidinamuoju stiklu


kad būtų apsaugoti problemiškose šeimose augantys ir smurtą patiriantys vaikai. Tad kam reikalingos tokios įsta-tymo pataisos?

Tokia plati šio įstatymo sąvoka atveria kelią begalinėms interpretaci-joms, o tai vėlgi puikiausiai iliustruoja pažangesnės, šį įstatymą jau kurį laiką priėmusios, šalys: italijoje tėvystės teisės iš tėvų atimtos dėl jų senyvo amžiaus, norvegijoje – dėl maitinimo rankomis ir miegojimo toje pačioje lovoje, Brita-nijoje – dėl motinai diagnozuoto streso ar dėl per storų vaikų. kitaip tariant, bet koks veiksmas, neatitinkantis „vaiko interesų“, net ir griežtesnis šūksnis dėl to, kad vaikas neklauso (pagal įstatymą – emocinė prievarta), gali tapti vaiko praradimo priežastimi. lietuvių patir-tis norvegijoje rodo, kad visagalėms tarnyboms užtenka net ir gandų lygio skundų. Tarnyboms pasiskundėte, kad jūsų vaiką darželyje primušė bendraam-žis, tačiau iš jūsų atėmė atžalą. skamba absurdiškai? Taip nutiko didžiojoje Britanijoje gyvenančiai lietuvių šeimai.

ar apginsime šeimos institutą?Šie du dokumentai atspindi straips-

nyje trumpai aprašytos genderizmo ideologijos vieną pagrindinių tikslų

– išlaisvinti visuomenę nuo varžančio ir išnaudojančio šeimos instituto, kuris kol kas laikomas pamatiniu visuomenės gyvybingumo šaltiniu. lytinės tapatybės nyksmas atveria kelią gyventi neįparei-gojantį, malonumais paremtą gyvenimą. „žmogus yra nuodėmingas nuo sodo-mos ir gomoros laikų, bet niekada dar nuodėmės nebuvo taip nuosekliai ir įžūliai eksponuojamos, taip rafinuotai estetizuojamos, taip organizuotai lega-lizuojamos ir įstatymiškai įteisinamos bei ginamos pasitelkiant netgi baudžia-mąjį kodeksą“, – apie šią europoje jau nenaują, tačiau į lietuvą vis agresyviau besismelkiančią ideologiją prieš trejus metus rašė vienas pirmųjų lietuvoje vie-šai prabilęs apie genderizmo ideologijos pavojus a. Patackas.

Šie du lietuvos parlamente svars-tomi dokumentai tampa visos mūsų visuomenės išbandymu: atsispirsime tra-dicinius visuomenės saitus naikinančiai ideologijai ar tapsime dar vienais pa-vergtaisiais? vakarų ir Šiaurės europoje, kuri šios ideologijos šviesoje gyvena kelis dešimtmečius, jau kyla pasipriešinimo jėgos – demaskuojami įvairūs pseudo-moksliniai „lyčių lygybės“ institutai.

Šeimos ardymo mechanizmų tema turėtų būti nagrinėjama daug plačiau. Tačiau šis tekstas – šaukimas kiekvienam pamąstyti apie šiuo metu lietuvos tei-sėkūroje atsiradusias iniciatyvas, jų reikš-mę ir tai, ką kiekvienas galime padaryti, kad šis virusas neapkrėstų ir lietuvos. ■


„translyčiams“ berniukams naudotis mergaičių persirengimo kambariais ir tualetais, net neinformuojant tėvų apie jų sūnaus „socialinę lytį“ mokykloje, ir pan“.

antrasis, seimo narės „tvarkietės“ onos valiukevičiūtės teikiamas do-kumentas – vaikų apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiame, kaip ir pirmajame, dokumente reiškiamas susirūpinimas išties aktualia smurto prieš vaikus problema. Tačiau pažvelgus į siūlomą smurto prieš vaikus sampratos apibrėžimą visos geradariškos iliuzijos išsisklaido. Įstatymo projek-to 1 straipsnyje „smurtu prieš vaiką“ apibrėžiama: „visos seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo for-mos, sukeliančios pavojų gyvybei, fak-tinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizinės bausmės“. maža to, tokio „smur-to“ prieš vaikus prevencija įpareigojamos užsiimti atsakingos vaiko priežiūros tarnybos, nedoriems tėvams įteisinama galimybė taikyti civilinę, administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę.

svarbu pabrėžti, kad dabartiniai įstatymai iš principo pakankami tam,

vienas genderizmo ideologijos tikslų – išlaisvinti visuomenę nuo varžančio ir išnaudojančio šeimos instituto, kuris kol kas laikomas pamatiniu visuomenės gyvybingumo šaltiniu

rEU

TEr

S/M

Ur

Ad

SEz

Er/X

90

13

8/S

canp

ix n

uotr

auka

Bet koks veiksmas, neatitinkantis „vaiko interesų“, net ir griežtesnis šūksnis dėl to, kad vaikas neklauso (pagal Vaikų apsaugos pagrindų įstatymą – emocinė prievarta), gali tapti vaiko praradimo priežastimi


Gėjų aktyvistas ruošiasi pjauti vestuvinį tortą priešais Portugalijos parlamentą Lisabonoje (2010 sausis), kuomet šalyje, praėjus beveik 30 metų po homoseksualumo draudimo panaikinimo, buvo įteisintos tos pačios lyties santuokos

Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Šio straipsnio pavadinimas ne kažin ką sako jaunesnės kartos skaitytojui. Todėl priminsiu, kad tai yra eilutė iš XiX amžiuje parašyto komunistų himno, internacionalo, dar ir šiandien gieda-mo jų tarptautiniuose suvažiavimuose: „pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų ir tuo naujai pasaulį atstatysim – kas buvo nieks, tas bus viskuo“! Mūsų laikais pasaulio socialistai ir komunistai savo tarptautinį susivienijimą tebevadina „socinternu“, t.y. „socialistų internacio-nalu“. Tačiau prisiminti seną komunizmo šmėklą mane paskatino ne šioji sąvokų giminystė (bambagyslė?), bet XXi am-žiaus aktualijos: šiuolaikinių socialistų, kuriems Lietuvoje atstovauja socialde-mokratai, atkaklūs bandymai pertvarkyti visuomenę pagal „nediskriminavimo principą“, iš pagrindų pakeičiant šeimos sampratą. Siekiama politinėmis ir teisi-nėmis priemonėmis paneigti moters ir vyro santuokiniu ryšiu pagrįstos šeimos prigimtinį išskirtinumą ir prilyginti jam visus kitus praktikoje sutinkamus žmo-nių bendro gyvenimo modelius, t.y. juos institucionalizuoti. Sekuliarioji visuome-nės dalis vis dažniau ir atviriau reiškia nepakantumą bet kokiems seksualinės laisvės suvaržymams. Apsiginklavusios vadinamuoju „nediskriminavimo prin-cipu“, kairiųjų organizacijos reikalauja vis naujų teisių vis naujoms grupėms ir gyvenimo praktikoms. Šis tariamai modernus siekis turi gilias istorines šaknis, ir jos glūdi visų pirma socializme, o ne liberalizme, kaip šiandien populia-riai galvojama Lietuvoje. Liberalai šiuo klausimu tėra socializmo ir anarchizmo priedėlis. Tuo tarpu revoliucingi soci-alinės inžinerijos užmojai, siekiantys sulyginti nesulyginamus dalykus ir dėl žmogaus teisių „išlaisvinti individą“ nuo jį neva pavergiančios moralės, kurią „primetė“ Vakarų krikščionybės tradicija,

valdžią dabartiniai socialdemokratai vis atviriau agituoja už radikalius pokyčius.

***lietuvos viešojoje erdvėje nuolat

skamba seksualinių mažumų teisių tema: ji siurbte įsiurbia Tv žiūrovą ir laikraščių skaitytoją gerai sustyguotu daugiabalsumu. vienoje laidoje tra-pus jaunuolis skundžiasi dėl tautiečių

paradoksaliu būdu suvienija Mark-są, Leniną, bolševikinę porevoliucinę rusiją, šiuolaikinius Vakarų kairiuosius ir socialdemokratės p. Aušrinės-Marijos idėjiškai globojamas Lietuvos feminis-tes. Visa „seksualinė revoliucija“, o ypač – seksualinių mažumų emancipacijos istorija Europoje yra visų pirma pačios socialdemokratijos raidos atspindys ir išraiška. nes visus lemtingus politinius ir teisinius pokyčius, deklaracijas, rezoliu-cijas ir įstatymus šioje srityje inicijavo ir patvirtino būtent kairieji Europos politikai. Lietuvos socialdemokratų atstovai, paklusdami socialistų frakcijos ir socinterno reikalavimams, Europos Parlamente balsavimu jau pritarė ne vienam politiniam dokumentui, kuriuo siekiama „žingsnis po žingsnio“ Europos valstybėse įteisinti naująją socialinę tvarką. Senieji partijos vadai, A. Saka-las ir a.a. A.Brazauskas, reikia manyti, nebūtų pritarę visuomenės pagrindus ardančiam radikalizmui, tačiau sugrįžę į

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io V

ilijo

s A

lekn

aitė

s-A

bram

ikie

nės

arch

yvo

PaSaulį Seną iŠarDySiM iŠ Pačių PaMatų?vilija aleknaiTĖ-aBramikienĖ

AFP

/Fr

An

ciS

cO

LEO

nG

/Sca

npix

nuo

trau

ka

40_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013APŽVALGOS AikŠTELĖ

netolerancijos, kitoje girdime jau gerai pažįstamą balsą, primygtinai reikalau-jantį visko, kas tik įmanoma, – vedybų, įsivaikinimo teisės ir t. t., o kai lietuviš-ka publika anapus ekrano per stipriai įkaista dėl tokio jai neįprasto spaudimo ir ima svaidytis keiksmų žaibais, akce-leratorius atleidžiamas ir laikraščiuose pateikiamos pavyzdinės istorijos apie gėjų ir lesbiečių šeimas, neva jau šian-dien gyvenančias lietuvoje tarp mūsų ir auginančias vaikus (tiesa, kol kas dar tik savus, biologinius). kiekvieną abejojantį dėl kuo skubesnio vienalyčių santuokų įteisinimo jau įprasta laikyti pažangio-sios žmonijos priešu, jos ateities stab-džiu, represyviai nusiteikusiu religiniu fanatiku, o laikraščiuose pateikiamos istorijos ragina jį dar ir susigėsti dėl nejautrumo: na, argi gražu neatsižvelgti į tokių kultūringų, nors ir ne visai įprastai gyvenančių bendrapiliečių norus?

Politiko darbas – išklausyti žmones ir suprasti jų poreikius. Bet kai netradi-cinį poreikį turintis žmogus kategoriškai sako: tai yra mano teisė, politikas visada privalo stabtelėti ir pasverti, ar įgyvendi-nę šio asmens norus, neužkirsime kelio kitų asmenų teisėtiems lūkesčiams. ir todėl verta panagrinėti, kiek pagrįstos seksualinių mažumų pretenzijos į san-tuoką ir įvaikinimą.

***iš 1992–1996 m. seimo kadencijos,

kuri man buvo pirmoji, įsiminiau tris stiprią ideologinę potekstę turėjusius darbus: vadovavau komisijai, išsaugoju-siai dabartinį seimo barikadų fragmen-tą, dalyvavau rengiant religinių bendrijų įstatymą ir balsavau „už“ sovietinio Bau-džiamojo kodekso (Bk) straipsnio, kri-minalizavusio „vyro lytinį santykiavimą su vyru“, panaikinimą. iš anksto pasaky-siu, kad didžiuojuosi prisidėjusi prie visų trijų sprendimų – pirmąjį inicijavusi, antrąjį kuriant dalyvavusi, o trečiajam – neprieštaravusi. Šiandien, nepaisydama nei kairiųjų, nei dešiniųjų radikalų, dėl Bk apsispręsčiau taip pat. nes panai-kindami baudžiamąsias sankcijas už jau minėtus lytinius veiksmus, mes išėjome

iš totalitarinės sistemos, simboliškai palikdami praeityje abi okupacijas – tiek sovietinę, tiek ir nacistinę. kad ir kaip pakiliai tai skambėtų, tą akimirką mums dar kartą, dar truputėlį baigėsi antrasis pasaulinis karas. Šis tolerancijos gestas nesikirto ir su krikščioniškąja asmens samprata. kiekvienas asmuo, sukurtas pagal dievo paveikslą, turi neatimamą prigimtinį orumą. gi pripažindama homoseksualius veiksmus nuodėmingais ir kviesdama nuo jų susilaikyti, Bažnyčia nesigviešia nei pasaulietinio teisėjo, nei įstatymų leidėjo vaidmens. Ji tik skelbia principus, kuriuos tiki esant visuotinius ir naudingus visų žmonių bendrajam gėriui. visai priešingai, negu įtikinėja jos aršieji kritikai – kairieji ir ateistai. ir čia jau klausimas nebe Bažnyčiai, o pasau-lietinei valstybei: kaip galėjo atsitikti, kad už pamokslą, raginusį atsisakyti homoseksualių santykių, 2005 m. Švedi-jos liuteronų kunigas atsidūrė kalėjime? dar vienas Jonas krikštytojas naujosios demokratinės tvarkos laikais ?

reikia pripažinti, kad pirmąjį lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį santykiai lietuvos valstybės ir seksua-linių mažumų santykiai klostėsi ramiai. visuomenėje podraug su augančia tole-rancija pamažu radosi ir supratimas, kad tvarkantys bendrą ūkį gėjai ar lesbietės turėtų turėti galimybę teisiškai tvarkin-gai įforminti nuosavybės santykius ir taip įgyti „de facto“ statusą, apsaugotą valstybės. naujasis Civilinis kodeksas, paremtas vakarietišku sutarčių laisvės principu ir priimtas 2000 m., suteikė daug galimybių jį lanksčiai taikyti. o partnerystės institutas, kuris iki galo taip ir nebuvo įteisintas, Civiliniame kodekse buvo numatytas tik skirtingų lyčių poroms. (kaip tik todėl valdantieji pastaruoju metu ketina visai išbraukti šį apribojantį institutą iš Civilinio ko-dekso, kad vėliau plačiai atvertų vartus vienalyčiams santykiams.) Priėmus Civilinį kodeksą, iš seksualinių mažumų atstovų pasigirdo daug kritikos. Buvo ir tebėra sakoma, kad neturinčios jokio civilinio statuso vienalytės poros patiria sunkumų, pvz., paveldėdamos mirusio

partnerio būstą, lankydamos artimą as-menį ligoninėje arba siekdamos ilgalai-kių pasimatymų kalėjimuose. konserva-tyvių politikų atsakymas: ir be civilinio statuso galima įstatymiškai išspręsti šias buitines problemas. Tuo tarpu liberalai prieš 2012 metų rinkimus prabilo apie partnerystės statuso suteikimą vienaly-tėms poroms.

manau, nesuklysiu pasakiusi, kad anksčiau ar vėliau, vienokių ar kitokių poslinkių tarpusavio supratimo link būtų jau įvykę, jei pati gėjų lyga ir kiti panašūs veikėjai rodytų didesnę pagarbą savo valstybei ir visuomenei, jei nuošir-džiai siektų kompromiso ir santarvės. Bet matome visai priešingą dalyką: „teisių“ gynėjai ėmė kelti maksimalius reikalavimus, norėdami gauti viską, kas būdinga prigimtinei šeimai, – san-tuokas, įsivaikinimo galimybę ir visas kitas su tuo susijusias teises ir lengvatas. „Jūs neturite teisės mums drausti!“, – atkakliai tvirtina gerai pažįstamas aktyvistas. klausaisi jo ir galvoji: kas galėjo taip paveikti lietuvos „naujuosius kairiuosius“, kad jie ėmė elgtis šitaip neracionaliai? Juk visai aišku, kad tyliąją visuomenės daugumą pernelyg radikalūs reikalavimai tiktai atstumia, o kom-promiso ir santarvės siekis vėl atitolsta ir užleidžia vietą aršiam priešiškumui. kas tai – elgesys veikėjų, užsidirbančių pragyvenimui iš dirbtinai kuriamo vi-suomenės susipriešinimo? nejaugi jiems tikrai mokama iš kokių nors paslaptingų fondų tik už tariamai tolerantiškos, o iš tikrųjų – už tarpusavyje susiskaldžiusios ir radikalėjančios lietuvos kūrimą? Tai klausimai, kuriuos man nuolat patei-kia lietuvos rinkėjai. kas į juos galėtų atsakyti ?

Trumpai pažvelkime į Prancūziją. Šioje šalyje vienalytės poros jau ilgesnį laiką gyveno registruotos partnerys-tės režimu. apie prancūzų toleranciją laisvos moralės įpročiams nuo senų laikų sklinda legendos. Tačiau šiandien prancūzai šimtais tūkstančių plūsta į gatves, ir tikrai ne vien tie, kuriuos nuolat rodo televizija ir kurie remia socialisto prezidento p. F. Hollande’o


šūkį: santuoka – visiems! Paryžiaus ir kitų miestų gatves tiesiog užtvindė minios, reikalaujančios paisyti prigim-tinės šeimos ir vaiko teisių į tėvą vyrą ir motiną moterį. Prigimtinių teisių gynė-jai Parlamente jau pralaimėjo socialis-tams, nes šie jame turi daugumą. ir štai, Prancūzija tapo gyvu pavyzdžiu, kaip tolerantiška ir žmogaus teises gerbianti visuomenė gali būti politikų suskaldyta ir supriešinta. kokia bus tolesnė šios valstybės raida, pamatysime. Tačiau kai kurias išvadas jau dabar galime padaryti. Pirma, akivaizdu, kad tuo pat metu ne vienoje ir ne dviejose, o kur kas daugiau valstybių staiga iškeltas „vedybų visiems“ ir „įsivaikinimo visiems“ politinis siekis neatsirado be dirigentų. veikia įtakingos lobistų pajėgos, užgriebiančios ir mūsų žemelę. antra, leidžiama suprasti, kad nebus skaitomasi su radikalios socialinės inžinerijos priešininkais, kad ir kokią daugumą tie kliudantys priešininkai sudarytų konkrečioje valstybėje. Per-frazuojant vieną tautų vadą, „tam ir yra socialistų partijos šiame pasaulyje, kad visi nepritariantys pritartų“(?). ir trečia. Prancūzijos patirtis liudija, kad nepai-soma net nuosaikesnių gėjų nuomonės. Šios šalies žiniasklaida skelbė, jog yra nemažai tokių, kurie abejoja santuokos būtinybe ir nepritaria įsivaikinimui. ar tokiems gėjų „oportunistams“ visai

nepalikta vietos prie jų teises neva ginančių stalo ?

***dar gerai pamenu netolimus laikus,

kai mus mokę demokratijos pradžia-mokslio vakariečiai kalbėdavo apie pliuralizmą. nepasakytum, kad šioji teorija būtų visai be trūkumų, nes ji pašalino iš akiračio universaliąsias gėrio ir blogio skirtis, o kartu – kvestiona-vo ir visuotinai reikšmingų vertybinių sprendimų galimybę. vis dėlto, ji turėjo ir vieną privalumą – pasaulio daugia-lypumo ir įvairovės viziją, kuri asme-niui, ką tik ištrūkusiam iš totalitarinės kontrolės gniaužtų, žadėjo bent šiokią tokią galimybę išlikti savimi. Pliura-lizmo pagrindu postkomunistiniuose kraštuose tikėtasi sukurti socialinės santarvės projektą, kuris leistų tinkamai reaguoti į skirtingus visuomenės narių poreikius. (reikia pasidžiaugti, kad tuo keliu lietuva jau gana toli nuėjo: apsilankius, tarkim, bet kuriame proto negalios asmenims skirtame dienos centre nesunku įsitikinti, kaip kūrybiškai juose dirbama ir kaip pasikeitė požiūris į asmens orumą per du mūsų nepriklau-somybės dešimtmečius.) Beje, logiška manyti, kad specifiniai visuomenės narių poreikiai turėtų būti tenkinami atsižvelgiant į jų prigimtį ir pobūdį,

Paryžiaus ir kitų miestų gatves tiesiog užtvindė minios, reikalaujančios paisyti prigimtinės šeimos ir vaiko teisių į tėvą vyrą ir motiną moterį

apie tai rašė dar aristotelis „nikomacho etikoje“. Tačiau kairieji žmogaus teisių aktyvistai diktuoja europai visai prie-šingas madas. Jie kelia visko su viskuo sulyginimo vajų. kaip ironizuoja austrų žurnalistas m. Prulleris, mūsų dienomis yra rašoma „suvienodinimo knyga“, nes, anot žurnalisto, pagal vadinamojo nediskriminavimo principo sumany-tojus, visa, kas išryškina skirtybes, yra blogis, o kas jas sulygina – besąlygiškas gėris. sulyginti ar ignoruoti akivaizdžius skirtumus yra vienas ir tas pats. o juk kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad tarp moters ir vyro sąjungos ir tos pačios lyties sąjungų šiokių tokių skirtu-mų visgi yra... ir jeigu kai kurie žmonės

kiekvieną abejojantį dėl kuo skubesnio vienalyčių santuokų įteisinimo jau įprasta laikyti pažangiosios žmonijos priešu, jos ateities stabdžiu, represyviai nusiteikusiu religiniu fanatiku

reu

ters

/PH

iLiP

PE

WO

jAz

Er/X

0030

3/Sc

anpi

x nu

otra

uka


nepritaria prigimtinės šeimos ir vienos lyties porų vienodam traktavimui, tai tikrai ne todėl, kad jie pavydėtų praleis-tos egzotiškos progos, o tik todėl, kad yra įsitikinę, jog prievartinis skirtumų nutrynimas ir klaidingomis prielaidomis pagrįsti teisiniai sprendimai daro žalą be išimties visai visuomenei.

skirtumų niveliavimo keliu jau nueita taip toli, kad bandoma neigti net prigimtinius lyčių skirtumus. mūsų laikų socialistams ir jiems pritariantiems „gender mainstreaming’o“ ideologams lytis tėra socialinis konstruktas, ki-taip tariant, visuomeniškai įgyta, o ne įgimta asmens tapatybės šerdis. naujųjų kairiųjų nuomone, lytį asmuo pasirenka, o ne gauna gimdamas? vadinasi, lytinė tapatybė gali būti kaitaliojama – užsi-manęs gali pasiskelbti esąs tai vyras, tai moteris? savo užmoju prieš prigimtį tokia lytiškumo samprata labai primintų stalinui ištikimų sovietinių mokslininkų pastangas paneigti genetikos mokslą. Bet ir tai ne viskas. kaip rašo vienos universiteto teisės daktaras J. Cornides, „absurdo viršūnė pasiekta, kai vieno parlamento sprendimu iš teisinio žody-no pašalintos tėvo ir motinos sąvokos“. (Turima omenyje Jungtinė karalystė. vietoj tėvo ir mamos sąvokų ten siūlo-ma dokumentuose vartoti apibrėžimą „tėvas nr. 1 ir tėvas nr. 2“. nenorėčiau žengti dar vieno žingsnio ir įvardyti, ką simbolizuoja toks veiksmas, kai iš žmogaus atimamas jo prigimtinis vardas ir pakeičiamas skaičiumi...)

***leidimas homoseksualams įsivai-

kinti ir kylantis pasipriešinimas dėl prigimtinių vaiko teisių – bene aštriausia problema, su kuria susiduria „nediskri-minavimo principo“ adeptai. manytina, kad Prancūzijos visuomenę išjudino būtent šis Parlamento socialistų bul-dozeriu stumiamas sprendimas. Tačiau leidus santuokas, nebelieka teisinio pagrindo susilaikyti ir nuo kito žingsnio – įvaikinimo teisės, ir tai dar ne pabaiga – bus einama dar toliau, link surogati-nės motinystės įteisinimo. ko gero, ir ši

nauja teisė nebus paskutinė. visi supranta, kad lesbietės gali

prigimtiniu arba pagalbiniu būdu pačios susilaukti palikuonių. Pagimdžiusi vaiką kiekviena moteris tampa motina, ir tuo viskas pasakyta. Jokios diskriminacijos nėra ir negali būti. gal tik joms pačioms, prieš apsisprendžiant dėl vaiko, vertėtų rimtai susimąstyti, ar jos neatima iš būsi-mo sūnaus arba dukros prigimtinės teisės turėti ir tėvą. Tas pat ir su vyrais, kurie, būdami homoseksualūs, turi bendrų vai-kų su moterimi. Jų pareiga rūpintis vai-kais – taip pat prigimtinė. visai kas kita – dviejų vyrų pora. gėjų svajonės apie klonuotus vaikus kol kas – už įstatymo ir tikrovės ribų, ir ačiū dievui. Belieka įvaikinimas arba surogatinė motinystė. dėl ribotos straipsnio apimties paliesiu tik vieną šių galimybių ir tik vieną garsių gėjų porą. laikraščiai vienu metu mirgėte mirgėjo pranešimų apie tai, kaip du jau-trūs tėčiai nr. 1 ir nr .2 (eltonas Johnas ir jo partneris) parsiskraidina žindyvės pieną savo atžalai į londoną net iš pačios amerikos. vaiką jiems, beje, irgi pagimdė surogatinė motina amerikietė. nežinia, pagal kokią sutartį, nežinia, už pinigus ar „iš idėjos“, bet vaikas buvo pagimdytas ir perduotas tarsi namų gyvūnėlis. kyla begalės klausimų: ar tai – nauja prekybos žmonėmis forma? ir kokias pasekmes

turės šis precedentas, toks mažo bejėgio žmogaus nužeminimas iki įsigyjamo daikto? Toliau: ar moraline prasme tai labai skirsis nuo vergų prekybos, kurią XiX amžiaus pradžioje itin sunkiai, po stipraus pasipriešinimo uždraudė britų parlamentas? Pagaliau, kokį vaidmenį ateities moterims yra numatę pasaulio socialistai, žalieji, naujieji kairieji, gėjai ir feministės – gimdymo mašinos, vaikų iš-nešiojimo fabriko? Tai ko tada verta visa feministinė vakarų pasaulio retorika apie moterų teises? ir jeigu vadinamoji suro-gatinė motina, pasikeitus aplinkybėms, sumanys atsiimti savo pagimdytą vaiką, ką jai atsakys garsieji tėčiai nr. 1 ir nr. 2 – kad ji pagal sutartį savo vaiką yra jiems iš anksto pažadėjusi? (pardavusi?!) lietuviš-kose pasakose esama siužetų apie tokius vaikų „pažadėjimus“. Jose tokiais būdais vaikus iš tėvų išviliodavo balų pinčiukai... Betgi ir pranašingų tų pasakų būta!

***ko tad iš tikrųjų siekiama šia itin

skubota visuomenės pertvarka? negi mažumos tikisi pagreitintu būdu tapti vakarų pasaulio dauguma? reikia pasa-kyti, kad pasaulio spaudoje galima rasti įvairių spėlionių, netgi sąmokslo teorijų. Todėl verčiau pacituosiu mokslinin-ką, šiame straipsnyje jau kartą cituotą

Vaiką E. johno ir jo partnerio porai pagimdė surogatinė motina amerikietė. nežinia, pagal kokią sutartį, nežinia, už pinigus ar „iš idėjos“, bet vaikas buvo pagimdytas ir perduotas tarsi namų gyvūnėlis

Ar

SOV

/SiP

A/S

canp

ix n

uotr

auka


vienos universiteto teisės daktarą, beje, patyrusį europos komisijos ekspertą J. Cornides. Jo manymu, nediskrimi-navimo principas iš esmės prieštarauja teisinei logikai, nes nurodant diskrimi-navimo pagrindus nesiremiama jokiais aiškesniais kriterijais. Jie pasirenkami arbitraliai, t.y. primetant kažkieno valią, arba, kaip liaudiškai sakytume, „iš akies“. Tie pagrindai yra gerai žinomi: rasė, lytis, amžius, religija, etniškumas, fizinė arba proto negalia, lytinė orientacija. Jeigu, tarkime, diskriminacija tų pačių grupių ar asmenų atžvilgiu būtų vykdo-ma jau dėl kitų priežasčių, tai ji, pasak teisės daktaro, negalėtų būti laikoma diskriminacija. Pripažįstant diskrimi-naciją tokiais savavališkai pasirinktais pagrindais, kaip teigia J. Cornides, visuomenė dirbtinai suskaldoma: vieni, visi be išimties, paskelbiami „skriau-džiamaisiais“, o kiti – taipogi visi be išimties – potencialiais „skriaudėjais“. gyvenančiam pagal nediskriminavimo principą tvarkomoje visuomenėje pavo-jingiausia būti baltuoju moterį vedusiu ir vaikų turinčiu vyru kataliku, nes visi šie požymiai kaip tik ir būdingi tipiš-kam išnaudotojui – diskriminuotojui! „užuot sprendusi tikrąsias visuomenės problemas, – rašo mokslininkas, – tokia politika specializuojasi kurdama nuo-latinių „klientų“ grupes“. kitaip tariant, užuot galvoję, kaip konkrečiai padėti pažeidžiamam asmeniui, politikieriai, prisidengę žmogaus teisių gynimu, siekia susikurti „nuolat pažeidžiamų“ ir nuo jų priklausomų socialinių grupių aplinką, dėl kurių jie galės būti nuola-tos reikalingi ir išlaikyti savo įtaką ir valdžią visiems laikams. akivaizdu, kad politika, kuri remiasi „pažeidžiamųjų“ skaičiaus didinimu, o ne atvirkščiai – jų mažinimu, negali padėti kurti tautų ateities. Tik tokia politika, kuri siekia kuo daugiau žmonių padaryti nepažei-džiamų, savarankiškų, laisvų, verta būti pripažinta teisinga.

Pats laikas tiesiai paklausti: ar griau-dami tradicinę prigimtinę šeimą socialis-tai siekia amžino viešpatavimo europoje?

ir ar lietuvos socialdemokratai,

kurių atstovai yra balsavę ir už vasario 16-osios aktą, sutiktų tokia kaina išlai-kyti valdžią?

***suprantu, kad Tėvynės sąjungos

atstovės pateikti tokie klausimai švinu užgula socialdemokratų ausis. Todėl būsiu iki galo sąžininga ir priminsiu, kad pastaruoju metu apie gėjų santuokas palankiai prabilo ir kai kurie europos konservatoriai, o tikriau – vienas britų konservatorius, jų partijos pirminin-kas d. Cameronas. Jis vartoja tiesiog pribloškiantį argumentą: neva, kaip kon-servatorius, jis labai vertinąs šeimą ir iš savo patirties žinąs, kad „šeima yra didi institucija“, todėl ir remiąs vienos lyties asmenų santuokas (!). maždaug taip: jis, kaip valstietis, gerai žino, kas yra bulvės, laiko jas didžiai vertinga daržove ir kaip tik todėl ragina sodinti kopūstus.

galime raminti save, kad pastaruoju metu savo kalbomis, ir toli gražu ne vien aptariamuoju klausimu, ponas Camero-nas jau ne kartą drebino visą europą. Jį viešai kritikavo ir r. sikorskis, ir a. kubilius, ir netgi nemaža dalis britų konservatorių partijos narių. galėtume sakyti, kad tai – specifinės asmenybės

specifinėje politinėje situacijoje elge-sys. Bet neskubėčiau savęs tuo raminti. Centro dešinė – tai paskutinis europos sąjungos bastionas, kurio dar „nepaėmė“ tradicinių vertybių neigėjai. Jei pavyktų ir juos „paimti“, europos civilizacijos, kokią turėjome iki šiol, saulėlydis dar labiau priartėtų.

visi lietuvoje turime apie ką pa-mąstyti. Taip pat – lietuvos gėjai . ar tikrai tarp jų nėra vertesnių, nuoširdes-nių, labiau savo valstybę ir tautą mylin-čių, platesnio kultūrinio akiračio, labiau santarvės, o ne susipriešinimo siekiančių lyderių? Turiu pagrindo manyti, jog yra. Tai kodėl vadovauja ne jie? ***

neseniai seime viešėjo europos parlamento moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto delegacija. komiteto pirminin-kas, Švedijos socialistas p. m. gustafsson mane patikino, kad europos sąjunga laikosi lisabonos sutarties bei subsidia-rumo principo ir palieka šeimos santykių srities reguliavimą pačioms valstybėms narėms. Taigi, esame patys atsakingi už savo tautos ir valstybės ateitį, todėl priva-lome išsaugoti savo gimtąjį lizdą ir atrasti kelius į tautos santarvę. ■

davidas cameronas

AP

/Ale

xei n

ikol

sky/

ScA

nP

iX S

WEd

En/S

canp

ix n

uotr

auka D. cameronas vartoja

tiesiog pribloškiantį argumentą: neva, kaip konservatorius, jis labai vertinąs šeimą ir iš savo patirties žinąs, kad „šeima yra didi institucija“, todėl ir remiąs vienos lyties asmenų santuokas (!)


knyGoje „laiSvė ir tikėjiMaS“ – DeŠiMt Moterų PaSiPrieŠiniMo iStorijų

kalbino vytautas kerŠanskas

Prieš pat šiųmetę knygų mugę pasirodė knyga neeiliniu ir savotišku pavadini-mu – „Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu“. Ši knyga – tai bendras „Ateities leidybos centro“ ir „Bernardinai.lt“ kūrinys, anot autorių – knygos sudarytojų žurnalo „Ateitis“ vyr. redaktorės redos Sopranaitės ir portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redakto-riaus Andriaus navicko, turintis atlikti „drąsos mokyklos“ kiekvienam krikščio-niui vaidmenį. Tad apie kokius trilerius kalbama knygoje? knygoje aprašyta dešimt moterų, kurios savo gyvenimą sudėtingiausiu mūsų tautos laikotarpiu – sovietų oku-pacijos metu – pasiryžo paskirti dievui ir Tėvynei, istorijų. Šios dešimt istorijų yra liudijimai moterų, nepabūgusių okupacijos sąlygomis ne tik išsaugoti tikėjimą, bet ir iš jo semtis jėgų kovoti už Lietuvos laisvę. Savotiškai kiekvienas tikintysis sovietinės okupacijos metu buvo kovotojas, todėl ši knyga – puikus būdas pažvelgti į labai skirtingas, tačiau kartu ir itin artimas istorijas. knygos herojės: sesuo Felicija nijolė Sa-dūnaitė, sesuo jadvyga Gema Stanelytė,

sesuo Elena Gerarda Šuliauskaitė, sesuo regina Edita Teresiūtė, jadvyga Šilaus-kaitė-Bieliauskienė, Aldona raižytė, Lai-mutė Trusauskaitė, Birutė Briliūtė, sesuo julija Bernadeta Mališkaitė ir Stasė rita Griškaitytė-Striuogaitienė. Šie dešimt skirtingų „trilerių“ leidžia susidaryti labai įvairialypį vaizdą ir suprasti, ką reiškia likti kataliku ir patriotu sovietinio teroro sąlygomis. kaip išlikti žmogumi sovieti-niame „tautų kalėjime“? Vienbalsis visų jų atsakymas buvo paprastas – tikėti dievu ir dėkoti jam už gailestingumą. Tardymai, įkalinimai, persekiojimai ir grasinimai – apie visus šiuos dalykus, patirtus ne tik jų, bet ir kitų aktyvių katalikų sovietmečiu, knygos herojės atsiliepia su ramumu: tokia buvo mūsų noro sekti kristų kaina. knygos sudarytojai jau rengia tokio pat pobūdžio knygą su dešimčia katalikų vyrų istorijų. kodėl pirmiausia buvo nuspręsta aprašyti moterų kovas? Autorių teigimu, tai ne atsitiktinumas ar koks džentelmeniškas gestas. dažnai atsimindami laisvės kovotojus nede-ramai moterų vaidmenį nustumiame į

antrą planą. disidento Petro Plumpos teigimu, vyrų vaidmuo jau ir taip dera-mai įvertintas ir ne tik antrąją, bet ir dar daugiau knygų reikėtų parašyti apie moterų indėlį į mūsų nepriklausomybę: kiek jų žuvo miškuose ryšininkaujant ar su ginklu rankose, sunkioje tremtyje auginant ateities kartas, tiesiog liekant ištikimoms savo idealams... „Laisvė ir tikėjimas“ – įdomus, dar nematytas ir tikrai vykęs bandymas kitaip pažvelgti į tikėjimo reikšmę sovietmečiu. Ši knyga nėra didžiausių Lietuvos lais-vės kovotojų sąrašas. Anaiptol, ji skirta parodyti, kad kovotų jau buvo kiekvie-nas, pasiryžęs neišsižadėti savęs. „kai šiandien skundžiamės, kad pasaulyje plinta kristofobija, kad kristaus sekėjai patiria vis didesnį spaudimą, nepamirš-kime, kad tai nieko naujo“, – įvade rašo A. navickas. iš tiesų ši knyga įkvepia dar uoliau sekti dievo keliu – būtent to ir siekia knygos sudarytojai, paversdami ją „vadovėliu krikščionims“.

„Apžvalgos“ skaitytojams pateikiame pokalbį su pagrindine knygos heroje, nepailstančia kovotoja ir kGB agentų galvos skausmu – ses. nijole SAdŪ-nAiTE ir dešiniąja Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos redaktoriaus kunigo Sigito TAMkEViČiAUS ranka – ses. Ele-na Gerarda Šuliauskaite.

Šios knygos istorijos parodo, kad tota-litarinio režimo sąlygomis kiekvienas, norėjęs išlikti žmogumi, privalėjo kovo-ti. Mano nuomone, knygos sudarytojai padarė teisingą pasirinkimą pirmiausiai aprašydami dažnai užmirštamą, tačiau labai svarbų moterų vaidmenį pasiprie-šinimo kovose. koks visgi tas vaidmuo?nijolė sadūnaitė: Švedijoje vykusioje knygų mugėje buvo nagrinėjama tema, kodėl moterys buvo aktyvios pogrindžio

Sesuo Felicija nijolė Sadūnaitė

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka


dalyvės. ginkluotame pasipriešinime jos sudarė mažumą, tačiau pogrindžio spau-dos leidime atliko pagrindinį vaidmenį. elena šuliauskaitė: visa veikla su jauni-mu buvo vedama moterų: katechizacija, eucharistiniai bičiuliai. moterys mesdavo „valdišką“ darbą, atvažiuodavo į parapiją ir prisidėdavo prie veiklos: organizuodavo chorus, ekskursijas, stovyklas. kuni-gams būdavo sunkiau vykdyti veiklą dėl nuolatinio valdžios persekiojimo, todėl seserys buvo tos, kurios gebėdamos būti mažiau pastebimos pritraukdavo žmones į bažnyčią. moterys spausdindavo knygas, ypač religinės tematikos, kurios žmonėms buvo kaip duona.n. s.: didžiulė laimė buvo gauti religi-nio pobūdžio literatūros, o už jų platini-mą bausdavo net dviem metais kalėjimo. Per kratas rastas knygas jėgos struktūros degindavo.e. š.: moterys, ypač seserys, užsiim-davo su jaunimu, o pasipriešinimas režimui skatindavo jaunuolius pradėti eiti į bažnyčią, juos įkvėpdavo ši kova. žinodavome, kad tikslas yra geras, ir naudodavome tokias pat priemones, pavyzdžiui, lietuvos katalikų Bažnyčios kronikoje niekada nespausdindavome jokių niekinimų ar šmeižimų. Faktai buvo geriausias ginklas prieš režimą. Tai pabrėždavo ir ilgametis kronikos redak-torius kun. sigitas Tamkevičius – visus pranešimus apie išpuolius prieš katalikus stengdavomės pateikti kuo tikslesnius. rizikavome, tačiau dievas mus saugojo, todėl nebijodavome. suprasdavome, kad galime pakliūti į kalėjimą ir būti kanki-namos, tačiau kristus nuodėmes atpir-ko taip pat per kančią. suimtą kunigą mečislovą rainį du stribai vežė tiesiai į mirtį, tačiau nakvojant kažkokiame priestate visai šalia jo gimtojo kaimo jie abu užmigo. Paklaustas, kodėl nepabėgo turėdamas tokią progą, kunigas atsakė – ar žinote, kas jiems būtų atsitikę? Štai kokia žmogaus moralė: jis žinojo, kur yra vežamas. Teisiamas jis išliko ištikimas savo idealams, atsakydamas teisėjams tie-siai šviesiai pareiškė, kad neigiamai žiūri į Tarybų sąjungą, nes ji atmeta dievą, kuris mums yra brangiausias.

kurie sakosi labai drąsūs, nes juose gali būti labai daug puikybės ir dievas tokių nelaimina.

Turbūt labai svarbu tikėti savo idealu... kokie buvo tada ir yra dabar jūsų idea-lai? juk jie turbūt nekinta?n. s.: Tikrai nekinta – tiesa, teisingu-mas, dora. Tikėjimas yra tiesa. e. Š.: dirbdami su jaunimu, duodami jiems literatūros norėjome sužadinti jų tikėjimą.n. s.: Pamenu, dar neturėdama spaus-dinimo mašinėlės ranka perrašinėdavau įvairius tekstus ir platindavau, buvo noras skleisti tikėjimą kuo platesniam ratui. e. š.: net kilus pavojui išlikdavome linksmi. ne pinigai ar drabužiai rūpė-davo, o galimybė pakreipti jaunimą tei-singa linkme. organizuodamos ekskur-sijas, sumokėdavome už vaikų kelionę, nupirkdavome kažką užkąsti – svarbu, kad tik jie dalyvautų. didžiausias atlygis buvo tai, kad jaunimas priima tikėjimą.n. s.: o jauni žmonės juk idealistai. Tik buvo svarbu apsaugoti juos nuo ateistinės neapykantos. dievui duodi kapeiką – gauni milijoną, jo malonė padeda nugalė-ti baimę. Per visus tardymus būdavo baisu tik iš pradžių, o paskui su dievo pagalba žaisdavai katę ir pelę su tardytojais. e. š.: Pamenu, kai vieną kartą buvo

knygos "Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu" pristatymas knygų mugėje

Laisvė ir tikėjimas – du žodžiai kny-gos pavadinime šiandien sujungiami dažniausiai taip: laisvė nUO tikėjimo. Sovietinės okupacijos metais jų atskirti turbūt buvo neįmanoma. O gal buvo įmanoma laisvė be tikėjimo?n. s.: kunigas Juozas zdebskis sakė, kad Tėvynė yra mama, o ketvirtas dievo įsakymas liepia mylėti savo motiną. Todėl kuo ji labiau skriaudžiama, tuo labiau ją turime mylėti. žodis tikėji-mas – tik ėjimas. Jeigu nori būti laisvas, nesėdėk vietoje, o eik su kristumi. e. š.: labai svarbu pabrėžti, kad stoda-mas į besipriešinančiųjų gretas nenorė-tum sau jokios naudos ir neieškotum gar-bės. rožė Šomkaitė, atvažiavusi į lietuvą, manęs paklausė, ką reikėtų nupirkti tėvui sigitui. Pasiūliau nupirkti stalo servizą, nes svečius savo kukliame būste priim-davo ant stalo sukraudamas įvairiausių lėkščių margumyną. nupirko tą servizą, sudėjo vaišes, o tėvas sigitas atėjo ir klau-sia – iš kur čia? iš amerikos – atsakėme. sudėkite į dėžę ir ant aukšto – paliepė jis. kodėl? kaip čia atrodys – dirba pogrin-dyje, amerika jį remia ir jis naudojasi tuo gaudamas naudą. kuklumas buvo pripažįstamas kaip didelė vertybė. kažkada jam pasakiau, kad bijau. labai gerai, – atsakė tėvas, – daugiau pasitikėsi dievu nei savimi. iš tiesų reikia bijoti tų,

red

os S

opra

nait

ės n

uotr

auka


Seserys Gerarda Šuliauskaitė ir nijolė Sadūnaitė kartu su knygos sudarytojais žurnalo „Ateitis“ vyr. redaktore reda Sopranaite (antra iš kairės) ir portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktoriumi Andriumi navicku


išduotas pogrindinis susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 20 jaunuolių. mane suėmė, pasodino į juodą volgą, iš abiejų pusių atsisėdo po saugumietį. kojos baisingai drebėjo važiuojant, tačiau jau nuvežus į tardymo vietą visa baimė praėjo – supranti, kad tu jau ten ir nieko nepakeisi, tačiau jauti dievo malonę ir jautiesi laisvesnis nei bet kada. kitą kartą, važiuojant spausdinti kronikos į kazlų rūdą, šmėstelėjo mintis užsukti į kauną. Ten buvau informuota, kad yra ypač se-kamas vienas namas, ir liepė niekur neva-žiuoti. o juk jei nebūčiau sustojus, būčiau papuolusi tiesiai į saugumiečių glėbį.kažkada gavau kgB dokumentą, pažy-mėtą „visiškai slaptai“. Šalia neturėjau spausdinimo mašinėlės, tad nurašiau jį ranka ant plono popierėlio. Tačiau pa-miršau, kur jį padėjau. vieną dieną atėjo daryti kratą, suslėpėme dalį knygų, kiek galėjome. Tačiau niekaip neprisiminiau, kur padėjau tą lapelį, o jis man reiškė mirties nuosprendį – jį buvau perrašiusi savo ranka. viską krėtė ir nieko nerado, galiausiai paėmė mano rankinę ir aukš-tyn kojom kratė mano darbo kalendorių. nieko nerado. kitą dieną pasiimu jį, atsiverčiu paskutinį puslapį, o ten – tas lapelis. kas kitas, jei ne dievas mane apsaugojo?n. s.: dievas tikrai pašnibždėdavo, kur važiuoti ir ką daryti, – jis mus saugojo. Tereikia juo pasitikėti.

Turbūt ši knyga ir moko šio paprastu-mo, tik ėjimo. kam ši knyga pirmiausiai skirta – jaunimui?n. s.: manau, kad visiems. dabar daug važinėjame pristatydami šią knygą visuomenei. viena moteris elektrėnuose pasakojo, kad buvo šiek tiek atitolusi nuo dievo, tačiau perskaičiusi šią knygą ji vėl atsivėrė. Jaunimas taip pat labai domisi knyga – daug jų susirinko knygos pri-statyme eišiškėse. Tereikia melsti dievo malonės – be jos knygą gali dalyti ir dy-kai, bet jeigu kažkam nebus įdomu, jis ją tiesiog numes ir viskas. knygą pristatėme ir marijampolėje, marijonų gimnazijoje, ten susirinko pilna salė moksleivių. kai mane areštavo, balandžio 1 d. kgB

red

os S

opra

nait

ės n

uotr

auka

pareigūnus pasveikinau su jų švente. Pa-sisodinę man rodę mano parašytą knygą „kgB akiratyje“ ir žadėjo 15 metų kalė-jimo, jeigu nepasirašysiu, kad ją ne pati parašiau. o aš jiems atsakiau: kodėl jūs mane taip skriaudžiate, aš jau ir antrą dalį parašiau, tai man trisdešimt metų pri-klauso! Įsivaizduokite jų reakciją. mane ir švitino radiacija, ir laikė vienutėje – viską išgyvenau dėl dievo malonės.

Buvote „ideologiškai nesubrendusios“ pilietės. koks buvo tėvų ir mokyklos vaidmuo patriotiniame ir katalikiškame auklėjime?n. s.: man tėvai, jų pavyzdys buvo pir-moje vietoje, didžiausias mokytojas.e. š.: o aš mokiausi viena, todėl labai didelės įtakos turėjo aplinka – klasiokai, kunigai, buvę šalia manęs. labai svarbu, kad jaunimas jungtųsi ir stotų petys petin. žmogui reikia šilumos ir šeimy-niškos aplinkos. viena mergaitė, dabar jau mama, sakė, kad ją mama versdavo per prievartą eiti į bažnyčią. Tačiau kai ji susidraugavo su savo bendraamžiais, ji pati panoro ten eiti. n. s.: Juk ateistinė valdžia nuolat kaldavo, kad tėvai yra tamsybininkai, naftalinu prasmirdę. Jaunimą, vaikštantį

į bažnyčią, pastatydavo prieš klasę ir iš-juokdavo. vienam būdavo sunku atsilai-kyti, todėl jeigu vaikai rasdavo bendra-minčių, kartu atstovėdavo viską. kunigas zdebskis sakydavo, kad pati didžiausia auka yra pažeminimo auka, o ne fizinė kančia. Pats didžiausias sunkumas, kai iš tavęs tyčiojasi, todėl atsilaikymas prieš tai suteikdavo daug dvasinės laimės.

Paskutinis klausimas mano, kaip po-litikos mokslų studento: katalikiškas jaunuolis ir politika – atsiejami dalykai ar ne?n. s.: Politika yra šalies valdymas, kuris turi rūpėti visiems. ir pirmiausia turi eiti moralė, o ne ekonomika, kaip yra dabar. Prel. mykolas krupavičius kūrė valsty-bę atsiduodamas visiškai aukai: neėmė algos ir miegojo ant šiaudų. valstybės atsikūrime buvo idealizmas.e. š.: arba kunigas mečislovas rainys, kuris svariai prisidėjo prie krikščionių demokratų partijos programos sukūri-mo lietuvoje. Buvo ir užsienio reikalų ministras. kaip minėjau – kiekvieno žmogaus pareiga dirbti dėl savo idealo, ne dėl kažkokios naudos ar puikybės. kiekvieno kataliko pareiga dalyvauti valstybės valdyme, kovoti su netiesa. ■

_472013 GEGUŽĖ | Apžvalga rEGiOnAi

aš, Pranas guiga, gimiau 1931 m. balandžio 16 d. miežionėlių kaime, Švenčionių rajone. gyvenau su tėvais, trimis broliais ir viena seserimi. Tėvai buvo mažažemiai – turėjo 5 ha žemes. 1938 metais mirė mama. visi dirbome žemę, mokėmės iki 1940 metų. Tais metais tėvas vedė antrą kartą ir namuose atsirado pamotė eleonora.

vyriausias brolis Julius, gimęs 1918 m., mokėsi miežionėlių pradžios mo-kykloje, vėliau Švenčionėlių vidurinėje. vokiečių okupacijos laikotarpiu, 1943 m., buvo suimtas ir išvežtas į vokietiją. gyvendamas lietuvoje su juo palaikiau ryšius – susirašinėjau laiškais. 1984 m. jis vokietijoje mirė.

Brolis stasys, gimęs 1920 m., įstojo į karinę Šaulių organizaciją. Pirmos rusų okupacijos metu dirbo Švenčionė-lių ketaus liejinių gamykloje šaltkalviu. vokiečių okupacijos metu atnaujino savo dalyvavimą Šaulių sąjungoje ir tuo pat metu dirbo gamykloje. antrą kartą rusams okupavus lietuvą, kurį laiką slapstėsi namuose, o vėliau, 1944 m., išėjo pas partizanus.

Brolis Juozas, gimęs 1927 m., po miežionėlių pradžios mokyklos baigė Švenčionių gimnaziją. 1947 m. buvo pašauktas į sovietų kariuomenę, bet

sužinoję, kad brolis stasys partizanau-ja, jį paleido. kada 1948 m. gegužės 22 d. mūsų šeimą vežė į sibirą, Juozui pasisekė pabėgti. nuo to laiko jis tapo partizanu. kada mane, grįžusį iš sibiro, tardė saugumiečiai, jie prasitarė, kad Juozas suimtas ir sunaikintas. abu bro-liai stasys ir Juozas guigos partizanavo viename būryje.

sesuo genė, gimusi 1923 m., mo-kėsi Švenčionėlių mokykloje. kartu su šeima ją ištrėmė į sibirą 1948 m. Ten ji ištekėjo už tremtinio ukrainiečio, išva-žiavo kartu su juo į ukrainą ir daugiau apie ją jokių žinių nėra.

1946 metų pavasarį areštavo mano tėvą ir įkalino lukiškių kalėjime. Jis buvo kaltinamas ryšiais su partizanais ir sūnu-mi partizanu stasiu. Tais pačiais metais be teismo tėvą išvežė į archangelską. Bylos nesudarė ir 1947 m. rudenį tėvas grižo namo.

Po tėvo arešto turėjau nutraukti mokslą ir ėmiau dirbti žemės ūkyje, todėl visą laiką gyvenau tėvų namuo-se. Broliui stasiui išėjus partizanauti,

tapau partizanų ryšininku. Brolis stasys priklausė vytauto apygardos Tigro rinktinei, buvo gavęs Tarzano slapyvardį. su juo palaikėme nuolatinį ryšį. mano ryšiai su partizanais buvo nuolatiniai – maistas, rūkalai, apranga buvo pa-grindinis mano rūpestis. Priimdavau iš jų atsišaukimus, spaudą, parsiveždavau namo ir paslėpdavau. ilgai nelaukęs, pla-tindavau Švenčionėliuose, gabendavau į Švenčionis, ignaliną, kitas vietoves. Ben-dravau ir su brolio draugais partizanais. iš šio būrelio prisimenu Paberžį, uosį, Beržą ir Ąžuolą. Štai vienas epizodas – užduoties vykdymas. 1946 m. važiavau į vilniaus turgų pirkti batų. Pirkau 6 poras. saugumo sumetimais atgal važia-vau ne traukinio vagone, o garvežyje pas mašinistą. man paprašius, ties Paduobe jis prilaikė traukinį, iššokau iš garvežio, o miške partizanai manęs jau laukė.

1948 m. gegužės 22 d. vyko masiniai trėmimai į sovietų sąjungos gilumą. Tremties neišvengė ir mūsų šeima. ištrėmė mane, tėvą, pamotę ir seserį su maža dukra. Tiek ir tebuvo likę mūsų šeimos narių (kaip minėjau, brolis

Ūkinis pastatas, kuriame slapstėsi partizanas Stasys Guiga-Tarzanas

nuo

trau

ka iš

Gen

ocid

o au

kų m

uzie

jaus

rin

kini

ų

PaSkutiniS lietuvoS PartizanaS vytautas TauTvaiŠas partizano Stasio Guigos-Tarzano brolio Prano prisiminimus užrašė 1998 m.

Brolis Stasys priklausė vytauto apygardos tigro rinktinei, buvo gavęs tarzano slapyvardį. Su juo palaikėme nuolatinį ryšį

48_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013rEGiOnAi

Juozas vežant pabėgo). nuvežė mus į irkutsko srities Taišeto rajono Birusos kaimą. dirbau taigoje – rėžėme pušis, rinkome smalą. darbas buvo sunkus, alinantis.

1948 m. spalio mėnesį mirė mano tėvas. Pakriko sveikata, neišlaikė nervai. liko palaidotas sibiro žemėje. 1951 m. kovo 7 d. mane areštavo irkutsko mgB. Tą dieną areštavo ne mane vieną, bet ir tris mano draugus: algį musteikį (miręs), vladą kėkštą iš ignalinos raj. (miręs), kazį gimžauską iš utenos raj. mus nuvežė į irkutską ir uždarė į centri-nį kalėjimą. Prasidėjo tardymai. apkalti-no visus keturis bendra grupine politine veikla prieš sovietų sąjungą. Buvome kaltinami už lietuviškų dainų dainavi-mą, už kalbas politinėmis temomis tarp savųjų ir t.t. Šiems tardymo protokolams patvirtinti surado ir liudininkus. Tai lietuviai, mūsų tautiečiai, kurie pasida-vę pabūgo arba, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, nuėjo išdavikų keliu. Po trijų mėnesių tardymų, akistatų su liudinin-kais buvo sudaryta byla ir 1951 m. bir-želio 4 d. irkutsko srities išvažiuojamasis teismas mus teisė. visiems keturiems priteisė po 10 metu laisvės atėmimo ir 5 metus be teisių.

Po teismo mane išvežė į kazachijos ssr. uždarė į griežto režimo politinių kalinių lagerį. dirbau rytų kondrac-ko šachtoje nr. 10 gręžėju. 1955 m.

gruodžio 10 d. iš lagerio buvau paleis-tas. remiantis rsFsr aukščiausiojo Teismo 1955 m. vasario 11 d. įsaku byla buvo nutraukta, o terminas suma-žintas iki 6 metų. Taigi, tų pačių metų gruodžio mėnesį, lydimas sargybinių, grįžau pas savo šeimą į Taišeto rajono Biriusos kaimą. Teistumas panaikin-tas, bet į ištremtųjų sąrašus vėl buvau įtrauktas ir reikėdavo komendantūroje registruotis. iš pradžių dirbau miško apdirbimo pramonėje, vėliau – aviacijos gamykloje darbininku iki 1960 metų. 1957 m. vedžiau tokio pat likimo savo tautietę. grįžęs pas šeimą galvojau, kaip reikės užmegzti ryšį su partizanu broliu stasiu. Tai pasisekė padaryti padedant buvusiems patikimiems kaimynams lietuvoje. nuo 1957 m. rudens su broliu pradėjome susirašinėti laiškais.

1958 m. pradžioje pas mus į namus atėjo du civiliais drabužiais apsiren-gę vyrai. Jie gyvenamajame name ir ūkiniame pastate padarė kratą. kiek prisimenu, viskas buvo nuodugniai ap-žiūrėta. Tada iš karto supratau, kad buvo ieškoma mano brolio stasio laiškų.

remiantis 1960 m. sausio 7 dienos sssr aukščiausiosios Tarybos prezi-diumo įsaku, taip pat irkutsko srities vykdomosios valdžios 1960 m. vasario 23 d. išduota pažyma, nuo 1960 m.

vasario 18 d. tremtis man ir visai šeimai buvo panaikinta. ir taip 1960 metais (dabar jau dvi šeimos) grįžome į lietuvą be teisės apsigyventi ten, iš kur buvo-me išvežti, ir be teisės atgauti tremiant konfiskuotą turtą.

Švenčionėliuose manęs nepri regis-travo nuolat gyventi. saugumas pareika-lavo išvykti iš lietuvos. neišlaikė nervai ir todėl ilgai nelaukęs, tais pačiais metais, palikęs jauną žmoną ir šeimą, išvažiavau atgal į kazachstaną. vėl pradėjau dirbti šachtose tą patį darbą. neilgai trukus žmona Švenčionėliuose prisiregistravo – jai nebuvo daroma didelių kliūčių. suži-nojęs tai, apsidžiaugiau ir 1961 metais vėl grįžau į lietuvą pas savus. Šį kartą ir man pasisekė. Padėjo geri žmonės, kurie turėjo ryšių su registracijos tarnyba, ir aš tapau visateisiu savo šeimos nariu, Švenčionėlių gyventoju. Bet ramybės turėjau mažai. Po kelių mėnesių mano namuose pasirodė saugumiečiai ir įsakė per 24 valandas išsikraustyti ne tik iš Švenčionėlių, bet ir iš lietuvos. man paaiškino, kad likti čia galėsiu, jei pasakysiu, kur yra mano brolis stasys. ką man liko daryti? aš, pagalvojęs, „pažadėjau“, kad pasistengsiu, jei galėsiu su juo susitikti, bet dabar dar ir pats nežinau, kur jis yra. Tai buvo tik žodinis pasikalbėjimas. manęs ramybėje nepaliko. ne tik tardydavo, bet dažnai liepdavo važiuoti į mažus Baltarusijos miestelius, kad turguose, valgyklose, eilėse prie parduotuvių iš besišnekančių žmonių ką nors sužinočiau apie savo broli stasį. Jie vis galvojo, kad jis slapstosi Baltarusijoje. manęs tardyti atvažiuo-davo ir aukštesnio rango kagėbistai iš vilniaus. kad baltarusiai atviriau šnekėtų, jiems pavaišinti net duodavo degtinės. Taip mane jie persekiojo beveik iki pat atgimimo. nesijaučiau laisvas, nors ir nebuvau uždarytas kalėjime.

Fiktyvias žinias apie santykius su broliu teikiau saugumo darbuotojams, o iš tikrųjų, grįžęs į lietuvą antrą kartą, stengiausi sužinoti, kur yra brolis stasys ir kas su juo atsitiko. Bet tai padaryti pa-sirodė ne taip jau paprasta. visgi likimas šį sykį man buvo palankus. Berods 1963 m. Švenčionėlių bažnyčioje džiaukštaitė

nuo

trau

ka iš

Gen

ocid

o au

kų m

uzie

jaus

rin

kini

ų

Pagrindinės savo slapstymosi vietos činčikų kaime brolis man niekada nenurodė, nors tas kaimas buvo tik už poros kilometrų nuo mūsų susitikimų vietos. net nuo manęs, brolio, laikė gilioje paslaptyje

Ona Činčikaitė, savo namuose iki 1986 m. vasario mėn. slapsčiusi partizaną Stasį Guigą-Tarzaną

_492013 GEGUŽĖ | Apžvalga rEGiOnAi

iš druskėnų kaimo perdavė man laiškelį. Jame buvo parašyta, kad tam tikrą dieną man reikia važiuoti autobusu iki liuba-kavo kaimo ir eiti pėsčiomis į druskėnų kaimą. kelyje turėjau sutikti vyrą ir moterį. Jų turėčiau paklausti, ar turi parduoti obuolių. Jei atsakys, kad turi, tai su jais eiti drąsiai. deja, pasirodė, kad aš tą vietą mažai pažinojau ir nuėjau ne tuo keliu. susitikimas neįvyko.

antras atvejis. vieną 1964 m. pava-sario vakarą ėjau iš darbo ir sutikau ka-zimierą labogą. Jis man sako: „Pasiimk maišą, ateik pas mane vakare ir susitiksi su broliu stasiu“. Taip ir padariau, kaip jis man nurodė. nuėjau pas jį į miežio-nėlių kaimą. nusivedė mane į tvartą. matau, kaip stasys kopėčiomis nusilei-džia nuo tvarto palėpės. lipa pamažu, atsargiai. nors ir žinojo, kad susitiks su broliu, bet ginklo iš rankų nepaleido. Tai buvo pirmas jaudinantis susitikimas su broliu po ilgų išsiskyrimo metų.

stasys pradėjo slapta lankytis mūsų namuose, tačiau tai buvo labai nesaugu. kartą nutiko taip, kad bute mane sau-gumiečiai tardė, o stasys tuo metu buvo pasislėpęs namo palėpėje. nuo to karto daugiausiai apsistodavo pas mano svainį vladą eiduką, kuris gyveno netoliese. Pagrindinė ir nuolatinė mūsų susitikimo vieta – 3 km nuo Švenčionių miesto link ignalinos esantis pirmas eglynas. aš turėjau motociklą. susitikimo laikas iš anksto būdavo aptartas ir numatytas. važiuodamas jau žinodavau, kad stasys manęs lauks. Į vietą atvažiuodavau pir-mas, visada anksti rytą. Pastatau moto-ciklą, dairausi, už kokių 5 ar 10 minučių iš eglyno pasirodo brolis ir visada su ginklu rankoje. Pastebėjau, kiek buvo mūsų susitikimų, jis visada pasirodydavo iš kitos pusės. aš jo laukiu vienoje pusė-je, o jis netikėtai atsiranda iš priešingos pusės. žinojau, kad manęs jis laukdavo, o ne aš jo. susitikimų metu aptardavome susidariusią padėtį, duodavo nurody-mus, ką reikia nupirkti, atvežti. stasys buvo labai pamaldus, gal dėl to jį dievas globojo. kartą per metus nuveždavau jį į Švenčionių bažnyčią išpažinties. Bet tai buvo gana pavojinga. Jo prašymu

prieš tai turėdavau atlikti žvalgybą. Po išpažinties parveždavau jį atgal į miškelį ir atsisveikindavome. susitikimo vietą visada turėdavau palikti pirmas. kiek žinau, jis dar pasižvalgydavo gerą pusva-landį ir nueidavo savais keliais.

Pagrindinės savo slapstymosi vietos Činčikų kaime brolis man niekada nenurodė, nors tas kaimas buvo tik už poros kilometrų nuo mūsų susitikimų vietos. net nuo manęs, brolio, laikė gilioje paslaptyje. aprūpindavau jį viskuo, ko tik reikėdavo. konspiracijos sumetimais batų, rūbų, laikrodžio pirkti Švenčionių rajono ribose negalėjau – buvo pavojinga. Todėl vykdavau į Baltarusiją. vienais metais, kai jam nunešiau naujus batus, jis man įdavė senus ir sako: „imk, brolau, tu sulauksi laisvės, esi jaunesnis, o aš gal ne. Tai žinok, kad su šiais batais vienmarš-kinis per susišaudymą su saugumiečiais išbėgau iš bunkerio ir išvengiau mirties.“ Tad ir dabar tebeturiu tuos brolio parti-zano batus ir veltinius jo paties apsiūtus.

Prieš pat gyvenimo pabaigą stasys man sakė: ,,negalvok, broliuk, kad taip visą laiką bus. maž ir nepriseis mums susitikti, bet žinok – laisvė greitai bus.“ Taip pranašiškai partizanas stasys gui-ga-Tarzanas kalbėjo 1984 metais.

nuo 1962 iki 1985 m. nebeturėjau ramybės nei dieną, nei naktį. nuolatos ateidavo ir iš vilniaus atvažiuodavo saugumiečiai, tardydavo, kvosdavo ir reikalaudavo pasakyti arba parodyti, kur slepiasi brolis.

nuo 1985 m. likau jau netardomas, supratau, kad kažkas įvyko. susitikimai su partizanu broliu stasiu nutrūko. vė-liau sužinojau, kad 1986 metais jis mirė.

* * *

ištikimas paskutinio lietuvos partizano stasio guigos bendražygis, jo brolis Pranas guiga, mirė 2002 metais. Palaidotas Švenčionėlių kapinėse 2002 m. vasario 22 d. ■

v. tautvaišas, užrašęs Prano Gui-gos atsiminimus, yra lietuvos politinių kalinių ir tremtinių są jungos Švenčionių filialo pirmininkas

„Apžvalga“ sveikina žurnalistą

GERIMANTĄ STATINį gegužės 7 dieną

– Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos

dieną – tapusį Vinco kudirkos premijos

laureatu už solidžią studiją „Gedimino

Akstino viršūnė“.

Tai knyga apie garsų sportinio alpiniz-

mo Lietuvoje iniciatorių ir entuziastą,

aistringai pamilusį kalnus, Gediminą

Akstiną, kuris žuvo 1959 metų vasarą,

kopdamas į dychtau viršūnę kaukaze.

Prieš tai kaprizinga lemtis vaikiną mėtė

šen ir ten, buvo patyręs tremtinio ir

šiurkštaus gyvenimo dalią. Gelbėjo

viltis, tikėjimas ir dvasinė stiprybė.

Savo knygai autorius pašventė keletą

metų, kruopščiai kaupdamas ir sis-

temindamas faktus, pasišventusiai

keliaudamas G. Akstino mokymosi,

gyvenimo ir veiklos keliais, atkakliai

ieškodamas Gediminą pažinojusių

žmonių. knygoje iškyla gana dorovin-

ga asmenybė, motyvuotai atskleistas

nuoširdus bendravimas su artimaisiais,

bičiuliais, bendražygiais, gilaus žmo-

giškumo poelgiai nelaimės akivaizdoje,

kilnūs siekiai, meilė gimtajam kraštui

ir kalnams... nors apie G.Akstiną šen

ir ten buvo rašyta, G. Statinio knygoje

randame daug naujo, viso to, kas buvo

nežinoma arba sovietinės valdžios

smerkiama, net uždrausta.

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io

Ger

iman

to S

tatin

io a

rchy

vo

Apžvalga | GEGUŽĖ 201350_ iniciATyVA

Baigusi psichologijos bakalauro studijas Vytauto didžiojo universitete, kaunietė Gintarė nusprendė pakeliauti po pasau-lį. kelionės ją nubloškė į ispaniją, kur gyvenimas ekologiniame ūkyje visiškai pakeitė jos požiūrį į maistą, gyvenimo būdą, žmones ir į ją supantį pasaulį. Savo patirtimi ir įspūdžiais Gintarė suti-ko pasidalyti su „Apžvalgos“ skaitytojais.

savanoriavimas jogų „sektoje“Pagal tarptautinę savanorystės pro-

gramą gintarė su draugu australu vyko savanoriauti į jogos ir meditacijos sto-vyklą ispanijoje, kurioje buvo statomas jogos ir meditacijos centras. atvykusi mergina buvo šokiruota: „gyvenome palapinėse, nebuvo net vandens, ispani-joje pavasaris nėra toks ir šiltas, o praus-davomės upelyje, tame pačiame upelyje ekologiškais muilas plaudavome rūbus“, – prisiminė gintarė. anot merginos, vieta net nepriminė stovyklos, buvo labiau panašu į gyvenimą natūralioje gamtoje. o tai, įpratus gyventi su visais patogumais, buvo nemažas išbandymas.

Projekte, be lietuvės ir jos draugo australo, dalyvavo ir daugiau žmonių: iš Šveicarijos, naujosios zelandijos, aus-tralijos ir ispanijos. Pasak merginos, pa-tirtis buvo labai smagi: dieną savanoriai dirbdavo – statė jogos centrą, o vakarais organizuodavo muzikos „džiamus“. nors pradžioje nebuvo lengva dėl kalbos bar-jero, tačiau laikui bėgant ji išmoko kalbą ir pamilo ispaniją.

savanoriauti gintarė važiavo į eko-logišką jogų centrą, o netrukus paaiškė-jo, kad pateko į kažkokią keistą sektą, kurioje būdavo dainuojamos mantros ir verbuojami žmonės. „mums pasisekė, nes stovyklos šeimininkai buvo tik du – žmona ir vyras“, – sakė mergina. kie-kvieną rytą jie bandydavo visus projekto dalyvius kelti keistomis mantromis ir

gitara, tačiau savanorių buvo daug, jiems mantros nelabai rūpėjo ir nebuvo sunku atsispirti sektantų įtakai. Pasak mergi-nos, sektantų porelei nepavyko nei vieno iš savanorių įtraukti į savo keistą veiklą.

„Jogų stovykloje, kuri buvo pana-šesnė į sektą, pragyvenome dvi savaites“, – pasakojo gintarė. Pasak jos, be inter-neto, telefono ir kitų patogumų išgyventi buvo labai sunku, be to, visiškai pasikeitė mityba. mergina prisiminė, kad ką tik atvažiavus iš lietuvos, kur iki tol mėgavo-si tradicine lietuviška virtuve su cepelinais, bulviniais blynais ir bulvių koše, pakeisti savo mitybos įpročius buvo ne tik tikras moralinis, bet ir fizinis iššūkis. stovykla-vietėje buvo leidžiama tik jogiška mityba: jokios mėsos, žuvies, svogūno ar česnako. Paklausta, kodėl nevartojamas nei česna-kas, nei svogūnas, gintarė sakė, kad pagal jogus, tai yra afrodiziakai, kurie sujaukia dvasinę ramybę. „o jeigu užsimanydavai mėsos, reikėdavo eiti į artimiausią kaimą ir atgal, kas sudarė daugiau nei dešimt kilometrų, todėl mėsos poreikis dingo

natūraliai“, – pasakojo gintarė. Paklausta, kaip sekėsi išgyventi be cepelinų, gintarė teigė, nežinojusi, kas su ja darosi, nes suval-giusi pilną dubenį salotų po valandos vėl norėdavo valgyti. Pasak merginos, maiti-nantis tik šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, iškęsti pirmas penkias dienas yra sun-kiausia, vėliau pasidaro smagu, nes jautiesi lengvas, neapsunkęs ir pilnas energijos.

gyvenimo ekoLoginėje bendrijoje subtiLybės

Jogų stovykloje gintarė neužsibuvo. noras toliau ieškoti, patirti ir pažinti neišblėso, tad mergina nukeliavo sa-vanoriauti į ekologinį kaimą – vieną iš ekologinių ispanijos bendrijų, įsikūrusių netoli Čivos miestelio (isp. Chiva). eko-loginėje bendruomenėje, pasak gintarės, gyvena alternatyvaus mąstymo žmonės, kurie kitaip žiūri į vartotojiškumą, sveiką gyvenseną, mitybą ir sveikatą. merginos teigimu, panašaus mąstymo žmonės susirinko dideliame žemės plote, įkūrė ekologinę gyvenvietę ir ten apsigyveno.

GaMtoS ir ekoloGijoS Paviliotaakvilė sTunžĖnaiTĖ - aqua

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io G

inta

rės

arch

yvo

Į meditacijos ir jogos centro statybų erdvę kartą užklydo avių banda

2013 GEGUŽĖ | Apžvalga iniciATyVA_51

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io G

inta

rės

arch

yvo

Bendruomenės nariai susitarė dėl bendrų dalykų, tokių kaip vanduo, kuris yra surenkamas ir filtruojamas per smėlį į gėlo vandens baseinėlį, iš kurio patenka visiems gyventojams. Tie, kuriems reikia daugiau elektros energijos, pasistatę asmenines saulės baterijas.

gyvenimas ekologiniame kaime, anot gintarės, buvo fantastiškas. Ben-drijoje visi gyventojai turėjo savo asme-ninių ir bendrųjų išteklių: vieni naudojo vėjo energiją, kiti saulės, o vanduo buvo bendras. „Tai nebuvo grynas bendruo-meninis ūkis, mat kiekvienas turėjo savo asmeninę erdvę“, – teigė mergina. Pasak jos, ekologinėje bendruomenėje žmonės gyvena nevienodai: vieni turi minima-lius būstus, užimančius minimalią erdvę, kurioje vos telpa lova ir maža virtuvytė, kiti turi kiek didesnius ir patogesnius namus. Pavyzdžiui, vienas reiki* meis-tras, kuris grodavo gongais ir organizuo-davo koncertus, turėjo medinį išlanks-tomą namą, kurį galėdavo susilankstyti, sutalpinti į sunkvežimio priekabą ir perkelti visai į kitą vietą. „namas atrodė normalus, medinis, su laiptais, dviem aukštais ir trimis kambariais. Buvo sunku patikėti, kad savo būstą galima susilankstyti ir sutalpinti į sunkvežimio priekabą“, – įspūdžiais dalijosi mergina.

ekologiniame kaime gintarei teko užduotis su dar septyniais žmonėmis statyti meditacijos molio namelį, vadi-namą kupola. „Įeiti į kupolą nėra jokių durų, ji atvira, bet iš lauko nematyti, kas dedasi viduje, nes ji tiesiog užsisuka,

visai kaip sraigės namelis“, – pasako-jo buvusi savanorė. anot jos, statybos truko labai ilgai, nes buvo statoma ran-komis, naudojant molį. „Jaučiausi kaip tikra kregždutė: minkai molį, maišai jį su smėliu ir šiaudais, o po to lipdai „pončkas“ vieną ant kitos“, – prisiminė gintarė. vizualiai kupola priminė ne tik sraigės namelį, bet ir kregždės lizdą.

ekologiniame kaime, savaime supran - tama, nebuvo tokių patogumų kaip skal-bimo mašina, tekdavo drabužius skalbti rankomis. nors maistą gamindavo nau-dodami dujas, kaip ir visi kiti europoje ir lietuvoje, vis dėlto buityje buvo juntama, kad gyvenama ekologiniame ūkyje ir prie tam tikrų nepatogumų teko priprasti.

gintarė buvo iš lietuvos pasiėmusi kelis elektroninius prietaisus, tarp jų ir plaukų džiovintuvą. kai ekologinės bendruomenės gyventojai pamatė šį prietaisą, mergina sulaukė priekaištų, kad valanda plaukų džiovinimo išeikvotų trijų dienų elektros energijos atsargas. Po tokio komentaro merginai dingo noras plaukus džiovintis džiovintuvu, ji ėmė labiau mėgautis saulės teikiamais privalu-mais. gintarė, gyvendama ekologiniame ūkyje, suvokė, kokiais kiekiais europoje naudojama elektros energiją, net nesusi-mąstant apie gamtos ištekliais, taigi po šios patirties ji tapo taupesnė ir atidesnė.

ekologinėje bendrijoje nebuvo ir kompiuterių bei interneto, todėl

reikėdavo keliauti į artimiausią kaimą ir melstis, kad biblioteka būtų atidaryta, o internetas veiktų. dėl komunikacijos trukdžių gintarė labai retai bendrauda-vo su savo artimaisiais, todėl pasiilgo ir jų, ir draugų, ir gimtosios kalbos.

Bendruomenės gyventojai valgė tik ekologišką maistą, gėrė daug sojų pieno. Jis gintarei buvo didžiulis atradimas po lietuvoje įprasto karvių pieno, kurį ji ne itin mėgo. ir dabar, grįžusi į lietuvą, gintarė dažnai geria sojų pieną, tačiau, pasak jos, ispanijoje ragautos sojos pupelės, iš kurių gaminamas šis gėrimas, stebuklingos ir turi dievišką skonį, gal todėl, kad auginamos su meile. To sko-nio mergina ir dabar dažnai pasiilgsta.

Pasak gintarės, ekologinės ben-druomenės, kaimai ir gyvenvietės – gana populiarus reiškinys ispanijoje, tačiau dalis šių bendruomenių yra apgyvendin-tos tokį gyvenimo būdą propaguojančių užsieniečių. gintarės teigimu, didesnėse ispanijos ekologinėse bendruomenėse gyvena nemažai vokiečių ir britų.

ekoLoginis kaimas pakeitė požiŪrį

ekologiniame kaime gintarė teigia išmokusi mėgautis maisto gaminimo ir valgymo procesu. Bendruomenėje, kurio-je gyveno apie 50 nuolatinių gyventojų, maistą gamindavo ne po vieną, o grupe-lėmis.

Savanorė iš Urugvajaus ant statomo meditacijos molio namelio (kupolos)

ekologinėje bendruomenėje gyvena alternatyvaus mąstymo žmonės, kurie kitaip žiūri į vartotojiškumą ir sveiką gyvenseną

52_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013iniciATyVA

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io G

inta

rės

arch

yvo

Pasak merginos, fantastiškas jaus-mas gaminti maistą, kurį mėgsti ir myli: „būdavo eini, lauke prisiskini šviežių daržovių ir prieskonių, gamini ir valgai bendruomenėje“, – dalijosi įspūdžiais gintarė. merginos draugė kartą prisipa-žino nemačiusi kito tokio žmogaus, kuris gamintų maistą su tokia didele meile. Pati gintarė sakosi anksčiau nemėgu-si gaminti. o dabar, tapusi vegetare, ji pakeitė požiūrį ne tik į tai, ką valgo, bet ir kaip gamina – juk su meile paruoštas maistas visada daug skanesnis.

Pasikeitė ne tik gintarės mityba, bet ir darbo su žmonėmis įgūdžiai. „iki tol nemokėjau taip dirbti su žmonėmis, kaip dirbau ten“, – pasakojo gintarė. Ją su-žavėjo darbo ritualas: „nesvarbu, ar statai meditacijos kupolą, ar ravi, bet jauti, kad prisidedi prie bendruomenės ir bendros gerovės, esi kažko vieno dalis“, – pasa-kojo mergina. Paklausta, kaip pasikeitė jos gyvenimas, gintarė teigė išmokusi valgyti kitaip, labiau vertinti maistą, kurį valgo, gaminti su daugiau sąmoningu-mo ir meilės maistui. „Įgavau daugiau sąmoningumo ir džiaugsmo dirbti, išmokau priimti kitų kultūrų žmones. vegetarizmas – tai didžiausias dalykas, kurį atradau ekologiniame kaime, iki šiol esu vegetarė“, – pasakojo gintarė.

gyvenimas rojuje tapo nuobodus

gintarę sužavėjo bendruomenės pasirinkta gyvenamoji vieta – slėnis tarp kalnų, kur kiekvieną rytą matai saulę ir kalnus. Pasak merginos, ji jautėsi tarsi gyventų rojuje. „atsibundi ryte ir jautiesi kaip rojuj: kalnuose kyla saulė, čiulba paukščiai, medituoji, darai jogos prati-mus, pusryčiauji su bendruomenės na-riais, kartu dirbi, tačiau vieną dieną pri-trūksta dinamikos ir nuotykio“, – sakė gintarė. merginai pritrūko naujumo, todėl gintarė tęsė kelionę toliau, kur teko miegoti ant smėlio paplūdimyje, dirbti bare ir gyventi visiškai priešingai, nei buvo pratusi ekologiniame kaime.

mergina pajuto, kad yra kažkur tarp ekologinio kaimo ir mums įprasto gyvenimo, todėl ėmė ieškoti balanso: po

gyvenančią ekologiniame kaime, o kol kas mėgaujuosi miesto gatvės šurmuliu, – sakė ji. – nestumiu savęs į rėmus, nes tai laužo sielą, o ne ją išlaisvina“. gintarės teigimu, svarbu žinoti savo norus, pažinti save, o tada lengviau pasirinkti, nes žinai, kas tave daro laimingą.

„esu žmogus tarp gamtos ir miesto. Bandžiau save priversti susivokti, kur noriu gyventi. metus laiko gyvenau už Trakų, tačiau pasiilgau senamiesčio. man patinka jo šurmulys ir kultūra, lygiai taip pat man patinka gamta, saulėlydis, paukščiai“, – mintimis dalijosi gintarė. kartais valandos pasivaikščio-jimo gamtoje jai užtenka ir norisi grįžti atgal į miestą prie facebook’o, o kartais, pavyzdžiui, žiemą, mergina gali Trakuo-se ledu vaikščioti nuo vieno ežero kranto prie kito nors ir visą dieną.

Šiuo metu gintarė dirba vaikų raidos psichologe, o kai tik atsiranda proga, būtinai keliauja. kelionės gintarę žavi tuo, kad keliaujant reikia įjungti visus savo jutimus, o tada tampi pastabesnis, aky-lesnis. „kas rytą išėjęs į gatve nepamatai daug dalykų, o kelionėje viskas sujautrėja, kelionė praplečia akiratį, suvokimą, sutinki nuostabiausių ir įdomiausių žmonių“, – tvirtino gintarė. artimiausiuose merginos kelionių planuose – maljorka ir Brazilija.■

* reiki – XX a. pradžioje japonijoje sukurtas streso šalinimo, meditacijos ir gydymo metodas.

Po rūbų skalbimo upelyje, sruvenančiame netoli jogos ir meditacijos centro statybų vietos

darbo bare kopdavo kalnais į atokius pa-plūdimius, eidavo pasivaikščioti po gamtą mėnesienoje. „Bandžiau išlaikyti ryšį su gamta“, – prisiminė mergina. „Po kiek laiko pasiilgau namų, savo kalbos ir kultū-ros. kai supratau, kad kalbu lietuviškai su ispanišku/anglišku akcentu, nusprendžiau, kad laikas grįžti namo“, – juokėsi gintarė.

ateityje – ekoLoginis kaimasnors pasaulyje tokių bendruomenių,

kurios gyvena ekologiškai, yra nemažai, statomi ekologiški namai, sunaudojantys mažai energijos, lietuvoje tokie dalykai nėra įprasti, nors po truputį ir mūsų šalyje kuriasi ekologinės bendruomenės: vis daugiau žmonių pasirenka gyvenimą ne mieste, atsisako tam tikrų maisto pro-duktų ir stengiasi vartoti mažiau, apriboja savo poreikius. kol kas šia linkme eina daugiau pavieniai žmonės, bet atsiranda ir grupių. Pasak gintarės, viena tokia ben-druomenė įsikūrusi visai šalia vilniaus.

gintarė vis pamąsto, ar norėtų pa-sirinkti gyvenimą ekologinėje bendruo-menėje, bet pati sako, kad tai yra raidos dalykas: „vaikystėje daug laiko praleidi gamtoje, po to atsiranda mokslai, draugai, darbas, karjera ir miesto šurmulys, vėliau prioritetai keičiasi, nes norisi, kad tavo vaikai valgytų baltą, o ne juodą sniegą. Tada natūraliai gali pasitraukti į gamtą“. kol kas gintarei nesinori savęs apsun-kinti žemės ir didelio namo priežiūra. „Po kokių dešimties metų matau save

_532013 GEGUŽĖ | Apžvalga kULTŪrA

„dabar pasiūla tuzinus kartų didesnė. Tik ar joje neskęstama, ar tas apvirškin-tas pop menas ir TV grimasos palieka gryno oro medijų brukalų pilnai sme-geninei?“ Tikrai neatsitiktinai pradedu šią įžangą dirigento Modesto Pitrėno žodžiais. dažnai, dar besimokant mažo miestelio mokykloje, su bendraamžiais mėgdavome pabumbėti, kad nieko pas mus nevyksta, nėra kur nueiti, o ten, sostinėje, renginių tikra gausybė. dabar galiu patikinti – renginių čia daug, tiesa, vertingų šiek tiek mažiau, bet į kiek iš jų nueiname, jau kitas klausimas. Taip pat apie kokybiškus ir vertingus renginius laiku sužinoti informaciją yra labai svar-bu. ryškios reklamos ar pasikartojantys

Festivalis buvo įkurtas 1997 m. tuome-čio filharmonijos direktoriaus gintauto kėvišo iniciatyva. Tuo metu lietuvos muzikiniame pasaulyje labai trūko tarp-tautinio bendradarbiavimo ir žymesnių vardų. lietuva dar tik formavosi kaip atsikūrusi, nepriklausoma valstybė, ji daug kam dar atrodė esanti pakraštyje. Buvome iškritę iš globalios, tarptautinės muzikos rinkos perspektyvos. sovietiniais metais visus užsienio atlikėjus atveždavo maskvos valstybinė koncertinė organiza-cija „goskoncert“, o po 1990 m. turėjome patys visiškai naujai užmegzti ryšius. norint sukurti festivalį reikėjo surinkti nemažai lėšų, kad galėtume pasikviesti žinomų atlikėjų ir sukurti tokius pro-jektus kaip operos, baletai, oratorijos, parodyti didžiulius simfoninius kūrinius vilniaus universiteto kieme. Tuomet g. kėvišas sutarė su tuomečiu prem-jeru gediminu vagnoriumi, kad, jei premjeras patikės filharmonijos vadovo sugebėjimais surengti tikrą tarptautinį festivalį, kuriame dalyvaus aukščiausio

„aPžvalGa“ Siūlo aPSilankyti. „vilniauS feStivaliS“ – SvarBiauSiaS klaSikinėS MuzikoS renGinyS lietuvojekalbino vilius arlauskas

Šiemet „Vilniaus festivalio“ atidarymo koncerte kartu su M. Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys ir žymiausia Lietuvos operos solistė Violeta Urmana

„vilniaus festivalis“ padėjo lietuvai įsitvirtinti europos muzikiniame pasaulyje

rūta Prusevičienė

vaizdo siužetai dažniausiai mus infor-muoja ne apie kultūrinę vertę turinčius renginius, o išliekamąją vertę turintys įvykiai taip ir lieka neišgirsti ir žinomi tik siaurame besidominčiųjų būrelyje. Tad viena šių straipsnių „Apžvalga siūlo apsilankyti“ idėjų ir buvo pristatyti jums, „Apžvalgos“ skaitytojai, rengi-nius, kurie yra tikrai vertingi, bet apie juos taip „garsiai“ nekalbama viešojoje žiniasklaidoje. Tad ilgai nedelsdamas noriu jūsų paklausti, kada paskutinį kartą lankėtės filharmonijoje? Šį mė-nesį „Apžvalga“ jums siūlo apsilankyti septynioliktajame „Vilniaus festivalyje", vyksiančiame birželio 3-20 dienomis. Apie šį festivalį, jo istoriją ir kitus aktualius dalykus pakalbinau Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir kartu festivalio direktorę rūtą PrUSEViČiEnĘ ir dirigentą Modestą PiTrĖnĄ.

kaip atsirado šis festivalis? kokie jo tikslai, reikšmė ir kaip jis pakito per septyniolika metų?

Mar

tyno

Ale

ksos

nuo

trau

ka

dm

itri

jaus

Mat

veje

vo n

uotr

auka

Apžvalga | GEGUŽĖ 201354_ kULTŪrA

lygio atlikėjai ir muzikantai, ir valstybės biudžete ras pusę festivaliui reikalin-gų lėšų, tai likusią dalį organizatoriai surinks patys. Prisimenant tuos laikus galima sakyti, kad įvyko stebuklas, nes vyriausybė skyrė milijoną litų, o pats fes-tivalis surinko daugiau nei milijoną litų iš pajamų ir rėmėjų. vadinasi, ta niša iš tikrųjų buvo laisva ir ją reikėjo užpildyti. su „vilniaus festivalio“ atsiradimu į lietuvą ne tik pradėjo važiuoti žino-miausi atlikėjai, renginys mūsų šaliai padėjo įsitvirtinti europos muzikiniame pasaulyje, bet ir įmonės, bankai ir versli-ninkai atrado, kur kreipti savo klientūrą, marketingines strategijas. kai kurie iš jų taip netikėtai, per festivalį, ir prisistatė lietuvos rinkoje. apie festivalį susibūrė kultūros, verslo ir oficialioji visuomenė, įvairių sričių atstovai taip rado būdą bendradarbiauti, dalytis informacija. diplomatinis korpusas taip pat labai pamėgo „vilniaus festivalio“ koncertus. ką dar pastebėjo patys festivalio muzi-kantai ir kompozitoriai, kad publika grįžo į koncertų sales, nes tuo metu buvo didelė krizė, žmonėms labiau rūpėjo buitiniai dalykai ar kiti valstybės kūrimo klausimai, bet ne turiningas laisvalaikis, kuris galbūt buvo „atidėtas“ vėlesniems laikams. Be to, šis festivalis vienas pirmųjų pra-dėjo teikti užsakymus lietuvių kompo-zitoriams sukurti didžiulius kūrinius, tokius kaip Broniaus kutavičiaus opera

nuo

trau

ka iš

fes

tiva

lio r

engė

jų a

rchy

vo

Šiais metais festivalyje pasirodys ir publikos pamėgtas vyrų vokalinis sekstetas "The king's Singers" iš didžiosios Britanijos. jų koncertas vyks birželio 5 dieną

„lokys“, mindaugo urbaičio baletas „acid city“, anatolijaus Šenderovo baletas „dezdemona“, kurie ne taip jau seniai buvo atliekami lietuvos naciona-liniame operos ir baleto teatre. muziki-nės politikos prasme tai buvo unikalūs dalykai, nes autoriams buvo pasiūlytos geros sąlygos ir jų kūriniai buvo įtraukti į nuolatinį repertuarą. Tai jiems suteikė daug dividendų ir mūsų jaunoji karta labai pamėgo lietuvių kompozitorių kūrinius, ypač baletą „acid city“, nes tai – modernios estetikos muzikinė kalba ir choreografija.

Festivalio tinklalapyje yra pabrėžiama, kad jis sulaukia vis daugiau dėme-sio iš užsienio: dar 1999 m. buvote pripažintas Europos festivalių asoci-acijos generalinės asamblėjos, 2007 m. apie festivalį reportažą parengė bene žinomiausias klasikinės muzikos kanalas „Mezzo“, šiemet pasirašėte meno operatorių sąjungų „kultūrų dialogo deklaraciją“. Gal galėtumėte pakomentuoti, kuo svarbūs šie įvykiai? Festivaliui besikuriant, kaip minėjote, jo poreikis buvo ryškus ir matomas, o dabar atrodo, kad festivalis vyksta, bet didesnio susidomėjimo visuomenėje nebekelia?galbūt taip atrodo todėl, kad ši niša yra užpildyta. atsirado labai daug kokybiš-kų renginių. Festivalis buvo flagmanas,

pirmeivis ir visa, ką darėme organizuo-dami „vilniaus festivalį“, darėme pir-mieji. Pirmieji iš Baltijos šalių įstojome į europos festivalių asociaciją. Tai buvo labai svarbus tiek festivalio programos kokybės, tiek pačios lietuvos atlikėjų meistriškumo ir jų nuopelnų pripažini-mas, tarsi sugrįžimas per muzikinę terpę į europą. dabar „vilniaus festivalis“ yra europos festivalių asociacijos narys. Joje aktyviai dalyvaujame, 2009 m. organi-zavome generalinę asamblėją. Tai mums leidžia naudotis visa asociacijos infor-macine erdve. asociacija mums padeda užsienyje skleisti žinią, kad „vilniaus festivalis“ yra svarbiausias klasikinės muzikos renginys ir kad per jį galima pažinti visą lietuvos muzikinę kultūrą, galima susipažinti ir su kitų miestų fes-tivaliais. stengiamės būti atviri, įtraukti savo partnerius ir kolegas kaune, klai-pėdoje, Šiauliuose, Biržuose ir kituose lietuvos miestuose. sklaida pasidarė daug platesnė, negu buvo tikėtasi. Tai, kad „vilniaus festivalis“ nebėra vieninte-lis, į kurį atkreipiamas dėmesys, galbūt ir buvo mūsų siekiamybė. dabar kiekvieną dieną vyksta panašūs aukščiausio lygio koncertai, spektakliai. vien vilniaus savivaldybės įsteigta vĮ „vilniaus fes-tivaliai“ vienija dešimt pačių geriausių skirtingų scenos menų ir kino festivalių, kurie vienas po kito užpildo visus metus. klasika reikalauja susikaupimo ir


pasirengimo. žmogui tai daugiau yra galbūt ne laisvalaikis, o daugiau intelek-tinis veiksmas, susitikimas, pažinimas, kuo gyvena lietuvių ir užsienio aukščiau-sio lygio atlikėjai. Pavyzdžiui, festivalyje reti susitikimai su mūsų išeiviais: violeta urmana, mūza rubackyte, davidu ge-ringu, luku geniušu. Tad per vilniaus festivalį ir panašius renginius mes juos bent kartą metuose susigrąžiname. Tad festivalio tikslai per septyniolika metų jau pasikeitė.

kalbant apie festivalio svečius, šiemet festivalio atidarymo koncerte dalyvaus ir žymiausia Lietuvos operos solistė Violeta Urmana. Žinant šios atlikėjos užimtumo grafiką, kyla klausimas, kaip jums pavyko šią atlikėją pasikviesti?v. urmana yra viena dažniausiai pasau-lyje žymiausiuose teatrų spektakliuose dalyvaujančių solisčių, taigi jos krūvis yra milžiniškas. derinimas dėl dalyvavi-mo „vilniaus festivalyje” su soliste pra-sidėjo dar prieš pusantrų metų. Po savo koncerto „vilniaus festivalyje“ 2009 m. v. urmana su operos ir baleto teatro vadovu iš karto susitarė, kad po pusantrų metų dainuos operos teatre, o po to – ir „vilniaus festivalyje“. Tik taip pavyksta ją prisikviesti.Šie metai buvo palankūs dar ir tuo, kad ši programa, skambėsianti per „vilniaus festivalio“ atidarymo koncertą, bus gro-jama rugsėjo mėnesį Briuselyje lietuvos pirmininkavimo europos sąjungos Tarybai proga. Šį koncertą globoja mūsų prezidentė dalia grybauskaitė, jame lankysis ir Belgijos karališkosios šeimos atstovai. Taigi ši programa, kuri bus atlikta pirmiausia „vilniaus festi-valio“ metu, yra labai graži generalinė repeticija lietuvoje. labai norime, kad ne tik tarptautinė publika Briuselyje, bet ir lietuvos žmonės išgirstų lygiai tą pačią programą, kuri skambės su mūsų iškiliausia soliste. iš tiesų jos vardas atidaro visas duris. Tardamiesi dėl koncerto Briuselyje niekaip negalėjome įtikinti, kad ir mūsų nacionalinis simfo-ninis orkestras labai gerai groja ir mes turime labai talentingą dirigentą, bet tik

pasakius „burtažodį“ „violeta urmana“ durys atsidarė.mes dar nesame pakankamai žinomi, o žinomiausios koncertų salės sezonus grindžia pačiais žymiausiais vardais, orkestrais, kurie metai iš metų yra tie pa-tys... o tam, kad pripažintų, kad lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras irgi yra aukščiausio tarptautinio lygio, reikia labai daug derybų, pateikti daug medžiagos, įrašų, recenzijų iš naujausių koncertų. Šįmet tarptautinį mūsų įvaizdį labai pa-dėjo pagerinti gastrolės Pietų amerikoje. Tačiau atėjus tartis su „Bozar“ koncertų salės, kuri yra pati žymiausia Belgijoje ir viena žymiausių visoje europoje, vado-vais, visgi trūko to vieno vardo. lietuvai šis vardas yra violeta urmana.

Su kokiais iššūkiais jums, kaip festiva-lio direktorei, tenka susidurti?dabar kontekstas yra labai pasikeitęs – atsiradę naujų ir gerų organizatorių. mes dabar galime daug laisviau nei prieš septyniolika metų susisiekti su bet kokiu atlikėju, bet kokia agentūra. vilnius yra perpildytas gerų renginių, pasirinkimas

yra didžiulis. Tai pasiekti galima tik ilgalaikiu įdirbiu, tarp žinomų mūsų pu-blikai vardų įtraukiant kelis dar nežino-mus. Tačiau festivalio dalių sudėliojimas yra vienas iššūkis, o kitas iššūkis – finan-sinis, nes nuo 2008 m. labai sumažėjo potencialių rėmėjų visiems festivaliams. dabar šiek tiek atsigaunama, bet sumos yra kelis kartus mažesnės, negu buvo iki 2008 m. du bankai, kad ir kokie jie būtų, dingo iš lietuvos rinkos, kas taip pat atsiliepia kultūros ir sporto rėmimui. Pats didžiausias iššūkis ir yra balansavi-mas tarp galimybės pateikti tikrai labai gerą muzikinį produktą ir galimybės jam gauti finansavimą.

kas yra jūsų festivalio žiūrovas?Paprastai tai yra klausytojas, kuris turi didžiulių paskatų tobulėti, yra smalsus, išsilavinęs, turi bent vidurinį muzikinį išsilavinimą. apskritai dauguma klasi-kinės ar šiuolaikinės muzikos koncer-tų lankytojų turi tam tikrą muzikinį išsilavinimą. retai kada tai yra žmogus be jokių muzikinių pagrindų. galbūt retkarčiais žmogus gali būti pritrauktas

Mic

hailo

raš

kovs

kio

nuot

rauk

a

Anot festivalio direktorės r. Prusevičienės, svariausias ir sudėtingiausias intelektualinis iššūkis bus lenkų kompozitoriaus krzysztof Penderecki „Lenkiškasis requiem“. jo pasiklausyti bus galima birželio 14 dieną

56_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013kULTŪrA

bandant pabrėžti, kad tai nėra lietuvių kultūra. Tai turėjo įtakos, o dabar žmo-gus turi labai daug galimybių pasirink-ti, kaip praleisti laisvalaikį. klausytis muzikos nėra paprastas laisvalaikis, tai yra susikaupimas, pasirengimas, laiko paskyrimas. gal publikos mes ir nestokojame, bet stokojame politinių, kultūrinių lyderių, jų pačių dalyvavimo. galiu pasakyti, kad vienetai seimo narių lankosi spektakliuose ir koncertuose. yra tik keli žmonės, kurie lankosi nuolat, kuriems įdomu, o kiti turi visiškai kitų interesų, kuriems geriau savo rinkėją pasiekti per masines šventes, futbolo rungtynes ir pan.

Prisiminiau dar vieną filharmonijoje vykusį renginį, kuriame dalyvavau. Tai buvo Vasario 16-ajai skirtas nepamirš-tamas koncertas. Susidarė įspūdis, kad koncerte dalyvavę tiek politikai, tiek kiti visuomenės atstovai ten atėjo tarsi ne savo noru, o dėl to, kad reikėjo... labai gražiai pastebėjote. Prieš dvejus metus minėjome lietuvos diplomatinių ryšių atkūrimo dvidešimtmetį ir visos ambasados būtinai norėjo gero koncerto filharmonijoje. Tuomet buvo kažkoks „muzikinis virusas“ ir, žinoma, mes su didžiausiu džiaugsmu rengėme šį kon-certą su italais, japonais, vokiečiais, če-kais, vengrais ir kitais. Jie visgi supranta, kad ne prabangus priėmimas su gausiais stalais, bet savo žinomiausių ir garsiau-sių atlikėjų, kompozitorių pristatymas ir savo senosios kultūros parodymas duoda vertę valstybei, jos šaknims. Tuo tarpu mūsų valdininkams tai yra didžiulė, sunki prievolė ir tai jie sunkiai nuslepia. Tačiau, ačiū dievui, vasario 16-osios koncertas mūsų Prezidentės dėka įgavo jau kitą formatą – viešas, atviras koncer-tas, į kurį žmonės perka bilietus ir tikrai ateina savo noru.

ko palinkėtumėte apie festivalį galbūt tik dabar sužinojusiam mūsų skaityto-jui, kuris vis dar sprendžia, ar ateiti į vieną iš koncertų?aš labai tikėčiausi, kad ateis labai smal-sūs žmonės, nes pristatomi kūriniai jau

per tai, kad koncertuose skamba filmų kompozitoriaus ar populiarioji muzika. Tada iš tiesų ateina ne tik ištikimi, bet ir nauji klausytojai.labai daug reiškia tai, kad festivalyje koncertuojantys atlikėjai yra žinomi pasauliniu mastu. Tarkim, žmogus, girdėjęs vokalinį sekstetą „The king’s singers“ londone arba Paryžiuje, tikrai ateis ir į koncertą vilniuje, nes tai – aukščiausio profesionalumo kolektyvas, interaktyvus, mokantis bendrauti, labai įdomiai pristatantis savo programą ir todėl paliekantis nepamirštamą įspūdį. „žaidimo taisyklės“ yra tokios: 80 proc. lemia publikai žinomi vardai, koncerto formatas, jo trukmė ir apie 20 proc. – visiškai nauji vardai, naujas žanras.

neseniai teko lankytis Lietuvos naci-onalinėje filharmonijoje vykusiame vaikams skirtame koncerte „Muzikos garsai“. Buvau nustebęs, kiek daug ten buvo susirinkusių užsieniečių šeimų su savo atžalomis. Galbūt mes patys neišsiugdome meilės klasikinei muzi-kai? O gal nesutiktumėte, kad klasikinės muzikos poreikis Lietuvoje mažėja?nedrįsčiau teigti, kad mažėja, kol kas dar ne. iš tiesų turbūt tie tėveliai buvo europiečiai arba į lietuvą atvykę japo-nai, kinai, kurie dabar seka visas vakarų europos tradicijas ir madas. Pavyzdžiui, kinijoje muzikinis švietimas yra priva-lomas, nes kinai dar nuo konfucijaus laikų turi priesaką kiekvieną vaiką lavinti muzikine prasme, nes tai turi įtakos asmenybei, intelektui, disciplinai, pasaulio harmonijos suvokimui. Pavyz-džiui, aš bendrauju su daugeliu užsienio diplomatų ir kartais negaliu atsistebėti ir atsižavėti kaip ambasadorius, konsu-las, kultūros atašė muzikinės literatūros prasme ir išsilavinimu žino daugiau už mane. aš gal neturiu tiek laiko skaityti, klausyti, domėtis tūkstančiais Bethoveno simfonijų interpretacijų ir jas nagrinėti, o tiems žmonėms tai yra įaugę į kraują. mūsų istorijos pervartos lėmė tai, kad mūsų miesto kultūros plėtra visada buvo nutraukiama arba net buvo siekiama supriešinti visuomenę su miesto kultūra,

Šiemet jūsų diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bus atidarytas „Vilniaus festivalis“. kuo šis koncertas jums skiriasi nuo kitų?Turėčiau pabrėžti, kad visada vertinu muzikinius susitikimus su šiuo orkestru. Tai geriausias lietuvos orkestras, kuris matė, vertino ir papildė mano kūrybinį kelią nuo studijų iki šių dienų. Jis padėjo ne vien semtis profesinės meistrystės, bet ir grūdinti savo žmogiškus, bendra-vimo, diplomatijos sugebėjimus. kie-kvieną kartą programa su šiuo kolektyvu man yra naujas kūrybinis nuotykis, kurio ypač laukiu. Šįsyk taip supuolė, kad tai yra festivalio atidarymo koncertas, tad

Modestas PitrėnaS: Dabar pasiūla tuzinus kartų didesnė. tik ar joje neskęstama?

yra įrodę savo gilumą ir amžinumą. Taip pat dalyvaus lietuvos muzikos elitas – tos asmenybės, kurios savo dainavimu ar grojimu gali mums suteikti labai daug impulsų. „vilniaus festivalyje“ dalyvau-jantys atlikėjai yra ne tik padarę karjerą, bet kaip žmonės, intelektualai yra labai gražiai susidėlioję savo vertybes. sva-riausias ir sudėtingiausias intelektua-linis iššūkis bus lenkų kompozitoriaus krzysztof Penderecki „lenkiškasis requiem“. ateiti pasiklausyti, pamatyti šio kūrinio, manau, yra būtina, nes jame yra įprasminta mums artimos valstybės, tautos ir jos pavienių lyderių istorija, t. y. ir katynė, ir popiežius Jonas Paulius ii, ir kardinolas stefan Wyszyński, ir lech Walęnsa, judėjimas „solidarumas“. Tai yra šiuolaikinės muzikos kalba atkurtas istorinių įvykių kaleidoskopas. Taip kompozitorius k. Pendereckis pertei-kė lenkijos valstybės naikinimą ir jos atkūrimą.


atsakomybė ir muzikavimo atmosfera yra išskirtinės.

jums yra tekę dalyvauti įvairiuose fes-tivaliuose užsienio šalyse, taigi, kokia jūsų nuomonė apie „Vilniaus festivalį“? kuo šis festivalis išsiskiria ir ko jam galbūt dar trūksta?„vilniaus festivalis“ – jau gilia tradicijų vaga įsirėžęs lietuvos kultūros renginys. lengviau, ko gero, būtų išvardyti žvaigž-des, kurios jame nėra pasirodžiusios. Tai ne vien lietuviškos kultūros reviu, bet ir pasaulinės muzikos tendencijas atspindintis renginys ir iš mano matytų festivalių išsiskiria nebent labai toly-giai aukštu atlikėjiškos kultūros lygiu. galbūt dar ir tuo, jog vienas iš „taškų“ būna skiriamas džiazui ar popdžiazui, kaip šiemet.

Šiame koncerte taip pat dalyvaus ir operos solistė Violeta Urmana. kiek teko domėtis, tai jau ne pirmas jūsų bendras koncertas. jums yra tekę kon-certuoti su daugybe Lietuvos ir užsienio atlikėjų, kuo, jūsų nuomone, išsiskiria V. Urmana?violeta turi unikalią sceninę aurą, kurios nesu pajutęs nė su vienu iš scenos partnerių. Tai didelė asmenybė, kurią be maivymosi galima vadinti žvaigžde. Puiki muzikantė, profesionalė, šilta

asmenybė, be pompastikos ir fanabe-rijų – tokie ir būna didieji. Į ją visada gali atsiremti, nors kartais ir pajunti nemaskuojamą jos trapumą, jaudulį, bet ne abejonę. Tai jau ketvirtas mūsų susitikimas prie orkestro ir, kas mane itin džiugina, ne paskutinis – rugsėjo mėnesį Briuselyje vėl turėsime progą kartu muzikuoti šventiniame lietuvos pirmininkavimui es skirtame koncerte.

Šiame koncerte klausytojai turės progą išgirsti M. k. Čiurlionio simfoninę poe-mą „Miške“, r. Wagnerio ir r. Strausso kūrinių programą. kaip apibūdintumėte šią programą?Programa rimta, vienalytė savo turiniu ir muzikos stilistika, kaip priimta sakyti, konceptuali. Filosofiškai ją jungia trans-formacijos, metamorfozės tema (iš tylos į harmoniją, iš meilės į mirtį, iš mirties į pragiedrėjimą ir t. t.). visi trys kompo-zitoriai buvo dailininkai, tapę muzikines filosofines mistines drobes, kurias turi išgyventi visi atėję į festivalio atidarymą. Ši idėja mane persekioja jau pusmetį ir laukia būti įgyvendinta...

Prakalbus apie kompozitorius, jūsų, kaip aktyvaus muzikos pasaulio dalyvio, norėčiau paklausti apie jaunuosius kū-rėjus. Ar esate susipažinęs su jų kūryba, jei taip, ką apie ją manote?

dirigentas Modestas Pitrėnas

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io M

odes

to P

itrė

no a

rchy

vo

kaip dabar priimta sakyti, gyvena-me postmodernioje, kosmopolitinėje erdvėje, kur kiekvienas gabus ir mažiau gabus turi teisę reikštis. ir reiškiasi. kitas dalykas – kiek tai susiję su mano vidiniu pasauliu, kiek tai gilu ir išliekama? Čia jau daug sudėtingesnis klausimas. gyvendami universaliame, adaptuotame pasaulyje, vis labiau turime galimybių rinktis tai, kas unikalu ir įdomu mums patiems. o man įdomu tai, kas mane jaudina. Tarp jaunųjų išskirčiau Justę Ja-nulytę, ramintą Šerkšnytę. man rodos, kad ir į kūrybą atslinko matriarchatas... ir tai gerai.

Prieš keletą metų man teko gyventi kaune pas vieną moteriškę, kurios vienu prisiminimu norėčiau pasidalyti. Tik ką baigusi mokslus ji dirbo vaikų gydytoja. dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių jai teko pakeisti gyvenamą-ją vietą. Žinote, koks buvo jos pirmas klausimas? Ogi, ar ten (kur ją žadėjo iškelti) yra filharmonija? Siųskite mane bet kur, man nesvarbu, jei tik ten bus filharmonija. deja, tame miestelyje jos nebuvo. dabar turime aktyviai veikian-čią Lietuvos nacionalinę filharmoniją, bet atrodo, kad joje vykstantys rengi-niai nėra jaunimo traukos centras. Ar, jūsų manymu, tai tiesa?galime graudenti, bet turime suvokti, kiek tais kauno gydytojos laikais buvo pramogų. operetė, filharmonija, drama, parodos. dabar pasiūla tuzinus kartų didesnė. Tik ar joje neskęstama, ar tas apvirškintas pop menas ir Tv grima-sos palieka gryno oro medijų brukalų pilnai smegeninei? Tylos ar dvasinės įkrovos trokštąs pilietis visada suras gerą knygą, spektaklį, koncertą. kitas niuansas yra tai, kad moksleiviai privalo būti mokomi pažinti ir rinktis, o ne plaukti pasroviui, su popsu, kaip visi. Filharmonija privalo susirūpinti pažin-tinės edukacinės literatūros sklaida. Tai svarbi ir privaloma misija, kuri kol kas neįmanoma... niekada nevėlu ją pradė-ti, atveriant dar vieną langelį pabėgti iš tuštybės ir banalumo, o gal net savižu-dybės pasaulio. ■

58_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013MŪzOS dVELkSMAS

raMunė BrunDzaitė: vilniuS Man kaiP naMai, kaiP ŠeiMa, kaiP Mano GyveniMo iStorija

kalbino vilius arlauskas

Šįkart jus, „Apžvalgos“ skaitytojai, noriu supažindinti su jaunąja poete Ramune BRUNDZAITE. Ši mergina Vil-niaus universitete baigė lietuvių filolo-gijos ir italų kalbos studijas. Pagal stu-dentų mainų programą buvo išvykusi į italijos šiaurėje esanti miestelį Udinę. Ten įgyta patirtis ir įvairūs išgyveni-mai atsispindi ir poetės kūryboje. Šiuo metu ramunė rašo įvairius straipsnius kultūrinėje spaudoje ir dirba italų kalbos mokytoja. jaunoji kūrėja teigia: „Būna, kad tenka įsisprausti į labiausiai kostiumėlį primenančius drabužius iš spintos ir vertėjauti italų-lietuvių verslininkų ar šiaip kokių svarbių žmo-nių susitikimuose: nuo vynų ir peco-rino sūrio prezentacijų iki darbuotojų profsąjungų atstovų susitikimų.“ kitais metais jaunoji poetė tikisi grįžti į uni-versitetą ir baigti pradėtas interme-dialiąsias literatūros magistro studijas. Apie poeziją, studijas, miestą, darbą ir kitus dalykus ir pasikalbėjome.

Tavo kūryboje gausu įvairių miesto įvaizdžių. kiek tavo kūrybai padeda tai, kad esi gimusi ir užaugusi Vilniuje. koks tau atrodo šis miestas? sudėtinga įvardyti ar trumpai apibrėž-ti, koks ir kas man yra vilnius. Turbūt todėl apie jį tiek daug ir rašau – kad suprasčiau. Česlovas milošas yra sakęs, kad vilnius jam visą gyvenimą liko išei-ties tašku, normalumo galimybe. ir man vilnius yra miesto matas. matyt, esu jautri erdvei (štai persikrausčiau gyventi į lazdynus, tai dabar rašau apie juos), todėl eilėraščiuose tiek daug miesto, jo kultūros elementų. kai gyvenau udinėje, nuolat sapnuodavau vilnių ir rašiau: tavo vilnių ilgiuos, kaip žadėjau,/ mano vilniau – išduotas meiluži, tėve ir mo-tina / visi mylimieji po apniukusiu tavo dangum / susnigtoj tavo vilnoje miega /

kol grįšiu. vilnius man kaip namai, kaip šeima, kaip mano gyvenimo istorija. daug čia visko įsirėžę. viena vertus – sava ir brangu, kita vertus, kartais vel-niškai (ar vilniškai) slegia. kadangi savo magistro darbe lyginu vilnių milošo kūryboje ir Triestą (italijos miestą, šalia kurio gyvenau) umberto sabos poezi-joje, tai negaliu dabar būti neteisinga ir šalia milošo nepacituoti sabos: „manau, kad Triestas turėjo teigiamą poveikį mano poezijai, kuri mito jo kontrastais, bet neigiamą tam, ką galima būtų pava-dinti „gyvenimo džiaugsmu“. Bet kuriuo atveju, pasaulį aš mačiau per Triestą: jo kraštovaizdis, materialus ir dvasinis, yra visuose mano tekstuose, net ir tada, kai apie Triestą net neužsimenama.“ Prita-riamai linksiu umbertui.

Šiuo metu esi laikinai sustabdžiusi savo studijas, tačiau visgi smalsu, apie ką bus tavo magistro darbas? mano magistro darbas vadinasi gudriai –„Paribio miesto erdvės poetika Česlovo

milošo ir umberto sabos eilėraščiuose“. kadangi bakalaure studijavau italų kalbą ir literatūrą, magistro studijose norėjau nepamiršti italų ir juos susieti su mūsų krašto literatūra. norėjau rašyti apie miestą, miesto problematiką, ta miesto erdvė mane nuolat veikia, negaliu aš nuo to miesto pabėgti, kartu nesuprantu jo, todėl ieškau atsakymų, tiek grožiniuose, tiek moksliniuose tekstuose. magistro darbe kalbėsiu apie vilnių ir Triestą, jų pavidalus dviejų garsių autorių tekstuo-se. abu šie miestai savotiškai pariby, jie daugiataučiai ir daugiakultūriai. žino-ma, yra ir daug skirtumų. dar nežinau, kas iš viso to išeis.

Prakalbus apie italiją, kaip ir minėjai, esi baigusi lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalauro studijas. Žinau, kad šiuo metu savo žiniomis dalijiesi ir su kitais. kaip tau šis, pedagogės, amplua?Buvo labai keista grįžti į savo buvu-sią mokyklą kaip „tamstai mokytojai“. darbas mokykloje man vis dar kaip

ramunė Brundzaitė

Alg

iman

to Č

erni

ausk

o nu

otra

uka

Miesto erdvė mane nuolat veikia, negaliu aš nuo miesto pabėgti, kartu nesuprantu jo, todėl ieškau atsakymų

_592013 GEGUŽĖ | Apžvalga MŪzOS dVELkSMAS

parduotuvėje aš vis dar neatmetu, bet per tą patį gimtadienį dovanų gavau du pomidorų sodinukus ir papriką. Tai po-midorai nuvyto labai greitai, nesuprantu, ką aš ne taip dariau, bet nors paprika dar liko, auga, lapoja.

Literatūriniame gyvenime dalyvauji jau seniai, tavo kūrybos pirmoji publikacija pasirodė dar 2005 m. Manau, ne vien man kyla klausimas, kada sulauksime tavo pirmosios knygos?Bijau ką nors sakyti, kad paskui neprisi-kalbėčiau, gi žodis, kaip žinia, galingas! o ir šiaip, kasdien visokie kriminalai, stichijos, magnetinės saulės audros, majai... Bet jeigu viskas bus gerai, tai gana greitai.

Gal galėtum pasidalyti kokia nors istori-ja, iš kurios tau gimė eilėraštis?sykį bandžiau atšildyti šaldytuvą. Pirmą kartą gyvenime. Tai nutiko italijoje (anksčiau gyvenau su tėvais ir nebuvau labai įgudusi buitiniuose reikaluose), oras lauke buvo įšilęs iki kokių tris-dešimt penkių laipsnių, buto draugai išvažiavę prie jūros, o aš visaip galuo-juosi su pilnu sniego ir ledo šaldytuvu. Pasiėmiau peilį ir pradėjau skaldyt ledą, jo skiedros į šalis tik laksto, gaivina mano perkaitusį kūną. Ėmiau ir aprašiau tą situaciją kaip nors instrukcija liepė būti švelniai / sukčiauju / mokaus buities / lyg būties. eilėraščiai man dažnai pasirašo iš gyvenimiškų paradoksų, absurdiškų situacijų. na, bent kuo toliau, tuo labiau. anksčiau būčiau galėjusi save priskirti rimties, kančios ir dvasingumo prisisiur-busiai lietuviškos poezijos krypčiai.

norėjau paklausti, ar daug laiko skiri tekstams tobulinti, jiems taisyti? Proziniams, eseistiniams tekstams – daug. eilėraščiams nelabai. Būna, pasibraukiu vietas, dėl kurių nesu tikra, pasižiūriu po dienos, kitos. Būna, para-šau dalį teksto ir niekaip nesugalvoju, kaip jį baigti. Tada taip ir lieka mėtytis skiautės arba Word‘o failai su poetiniais frankenšteinais: eilėraščių rankom, kojom, galvom. ■

žaidimas, bandau vaidinti rimtą. sėdžiu kukliai susidrovėjus mokytojų kamba-ryje, klausausi, ką mano buvę mokytojai šneka, kai jų negirdi mokiniai. iš tiesų tai labai myliu savo vaikus, matau, kaip jie per dvejus mano darbo metus paaugo. darbas su suaugusiaisiais irgi iššūkis – bandai priartėti prie žmogaus, pastebėti, kokie mokymosi būdai jam tinkamiau-si, kaip pamokas padaryti smagias ir įdomias. o mokinių turėjau labai įvairių, sakiau, kada nors parašysiu apie tai novelę. mergina, su kuria dirbti eidavau į „stiklių“ viešbutį, mašinų iš italijos varinėtojas, armėnas, pasiūlęs susitikti prie „armani“ parduotuvės, advokatas, kurio kabinetas kaip napoleono iii apartamentai ir kuriam reikėjo iš italijos šuns...

kaip jaunosios poetės negaliu nepa-klausti, ką šiuo metu skaitai ir kokia buvo geriausia tavo pastaruoju metu perskaityta knyga?skaitau daug visokių neseniai išleistų knygų, apie kurias paskui rašau „li-tmeniui“. iš pastarąjį pusmetį skaitytų labiausiai patiko margaret atwood „Tarnaitės pasakojimas“, (tai antiutopija, tokie savotiški Huxley „1984-ieji“ iš moters perspektyvos), Jeanette Winter-son „apelsinai ne vieninteliai vaisiai“ ir undinės radzevičiūtės „žuvys ir drakonai“ (pastarosios dvi knygos žavi intelektualiu humoru ir nepriekaištinga ironija). o iš paskutiniu metu pasiro-džiusios poezijos labiausiai patiko trys gana smagūs, ironiški, žaismingi eilėraš-čių rinkiniai: vaivos kuodytės „Pakiša žvėrelei“, arūno sprauniaus „siaubingai herojiškai“ ir artūro valionio „apytiks-liai trys“.

kokie kiti dalykai, be literatūros, tave veikia, domina?deja, esu nuobodi ir nuspėjama – atme-tus knygas nelabai turiu daugiau ką pa-pasakoti. Tiesa, pastaruoju metu buvau užsidegusi gėlininkyste ir daržininkyste. rašytoja giedrė kazlauskaitė sveikinda-ma mane su gimtadieniu net palinkėjo gėlių kiosko. galimybės įsidarbinti gėlių

tikra vieno pavasario istorija

- nieko tokio, sakau, nieko tokio šį pavasarį taip beprotiškai žalia, taip žydi, tad ir mano įsčios suželia piktžolėm ir išsprogsta su medžiais

tokios ryškios operacinės žvaigždės ir tik vienas noras krentant į klampią sąmonės tuštumą - - -

kai staiga vėl įkvėpiu oro paskutinis vaizdas prieš atmerkiant akis – žydintis mūsų sodo migdolas

- kaip jaučiatės? - sapnavau pavasarį, - atsakau dar supainiota siūlų narkozės, apvyta drenų vijokliais, iš lašinės kapsint sielai atgal į kūną

- nieko tokio, sakau, nieko tokio tik suraižytas įsčias dar gelia tik aštriau skleidžias gyvybė už lango ir garsiau laikrodžiai tiksi

šuns baLsas į dangų eina

mano šuo naktim meldžiasi šunų dievui, dienom vizgina uodegą ir tik liūdnos akys išduoda, kad jis viską žino, kad jis žino, ir ne tik apie Brisiaus galą. aš svajoju, kaip mes kartu veiksim visus tuos šuniškus dalykėlius, o jis tikriausiai norėtų išlenkti su manim vieną kitą taurelę, kai abu apsvaigtume, tartų: – kaip pabodo man tas šuniškas gyvenimas, juodas kailis ir net šunų dievas, kurį turbūt išgalvojo žmonės, žmonės viską išgalvoja, net kad mes, šunys, jų nesuprantame.

60_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013MŪzOS dVELkSMAS

viLniaLaiškis

tavo vilnių ilgiuos, kaip žadėjau, mano vilniau – išduotas meiluži, tėve ir motina visi mylimieji po apniukusiu tavo dangum susnigtoj tavo vilnoje miega kol grįšiu

turiu čia stiklinį rutulį, kurį pakračius vilniuj pasninga kišenėlė sudėvėtam europos palte mažytis užutėkis už tūkstančių mylių visi tie, kuriuos myliu, snaudžia mano delne

užsišaldžiau tave, mano mieste prisirpusios sniegenos tarp ledukų krašte, kur snaigės verčia traukinius nuo bėgių, krašte, kur pabėgau

vienoj rankoj nesibaigianti vilniaus žiema kitoje – ištirpęs vasario pavasaris

2010 vasaris, Udine

miestas u.

po vidurdienio miestas u. pilnas siestos snaudulys aplimpa jo gyventojusnusvarina galvas, tesigirdi sulėtėjęs gatvių kvėpavimas ir reti varpinių dūžiai

miestas u. taip ir atrodo – kalnų puslankis gaubia jo pečiuslyg mėnulio pjautuvaskasnakt nušluojantis miestą u. nuo miesto u. paviršiauskasryt nupiešiantis jį iš naujoį atvirukus, siunčiamus namiškiams, kelių žemėlapius ir knygų iliustracijas

nuo karščio alpsta net alpės balto šilko viršūnės nusileidžia naktį žemynir lyg pienas girdo ką tik gimusius šio miesto vaikuspirmas garsas kurį jie išmoksta yra „u“ čia kūdikiai ne verkia, bet ūkauja

pelėdų tai miestas, pakylalyg aladino kilimas ir išsklendžia pro užvertas nakčiai langinesapaustas mimozom magnolijom rododendrais miestas u. – lankelis virš adrijos sklastymo

sLėpynės

Šis miestas per mažas slėptisčia vis tiek sutiksi visus tuoskuriuos labiausiai norėtum - - -kurių visai nenorėtum sutikti dažniausiai prekybos centruosejų daug, jie dideli, anonimiškibet kaip tik ten tenka slėptis už skalbimo miltelių(subtili nuoroda į sielos išskaistinimą)sako, geriausia slėptis matomiausioje vietojetai ir išsidėstau šalia sudaiktėjusių žodžių ir sužodėjusių žmoniųten kur lengviausiai galite mane rastikur turiu vardą pavardę pažymėjimo numerįšiokį tokį svorį dailių skaičiukų lentelėjeplastikinį puodelį kavos ir kelias cigareteskurias dalinamės su vienatvės broliais siųsdami ratu lyg suktinęŠis miestas per mažas slėptisir per didelis būti surastai

mokaus buities

atšildanti šaldytuvąpirmą kartą gyvenimejaučiuosi tartum kopdama į everestąlyg gimtąja trispalve mosikuoju peiliu ašmenys skrodžia sniegą, skaldo ledą galvoju apie visus, kuriuos mylėjau, o jie ne, ir atvirkščiai,užsimoju ir kertu, rieda lyg galvos gniūžtės, lekia sustingusios brokolių galvossninga, ledo drožlės glosto įkaitusį veidąkitapus šaldytuvo italija, saulė, plius trisdešimt penkinors instrukcija liepė būti švelniaisukčiauju mokaus buitieslyg būties

?

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

_612013 GEGUŽĖ | Apžvalga kELiOnĖS

1988–

ar jums niekada nebūna baisu dėl antrosios skaičių rikiuotės, įrašysimos po brūkšnelio? Pirmą žinote mintinai, kartais naudojate kaip pin kodą, galite sugalvoti ką iš ko atimti, ką pridėti, arba kad šis skaičius panašus į lapę, o anas į apuoką. galite sukurti legendą ar pasaką iš keturių skaičių. Tik negalite jų pakeisti ir po brūkšnio vietos reikia palikti. amžinoji lygtis be sprendimo.

kol atsakymą prirašys kas nors kitas, pašalinis, atsainia ranka, užmetęs akį į kalendorių. Jei pasiseks,užbaigta jūsų formulė bus dar šen bei ten perrašyta, žmonės užsiims aritmetika, iš antro atims pirmą, taip lengviau įsivaizduodami, ar nuplikęs, pražilęs, kiek dantų auksinių, ar raukšlių žemėlapiu išvagotu veidu, o gal dar visai jaunutis, žvilgsnį tiesiai objektyvan įsmeigęs, tam atvaizde, į kurį vėliau baksnos artimieji ir sakys: čia jo paskutinė. ar jums niekada nebūna baisu fotografuotis?

kai Lietuvoje kasmet žiema vis užtrun-ka, neužleisdama vietos pavasariui, spaudžia šaltis ir kankina nuolatinis snygis, norom nenorom susimąstai, kaip būtų gera atsidurti kažkur šiltuose kraštuose, kur karšta kiaurą parą, kur gali mėgautis saule ir jūra. Tuo tarpu Andriaus ir dovilės šeima ne tik mąstė, bet ėmė ir pavertė tai realybe – kartu su mažuoju Augustuku, kuriam tuo metu buvo 5 mėnesiai, vasario mėnesį išskrido į Bahamas – vieną gražiausių pasaulio kampelių.

Bahamos – salų valstybė atlanto vandenyne, karibų jūros regione. Ją sudaro 700 salų, iš kurių gyvenamų tėra 40. artimiausia Bahamoms – Jav Flo-ridos valstija, pietuose – kuba. Bahamų sostinė – nasau. Būtent į šį miestą, kuriame gyvena 70 proc. visos Bahamų populiacijos, ir atskrido andriaus ir do-vilės šeima. Tiesa, tai nebuvo galutinė jų stotelė – iš nasau jie perskrido į ilgąją salą (long island), kurioje ir praleido savo atostogas.

Bahamų pavadinimas, manoma, ki-lęs iš ispanų kalbos ir reiškia „sekli jūra“ (baja mar). „iš tiesų ten jūra – iki kelių, – tvirtino andrius. – Todėl Bahamose

labai patogu ilsėtis su mažais vaikais“. Bahamų salose kadaise gyveno

tainai arba, kitaip, lukajanai. Tačiau 1492 m. vienoje iš šių salų (san salva-dore) išsilaipino kristupas kolumbas ir vietinių populiacija pamažu ėmė nykti: ispanijai įsitvirtinus salose, daugybė vietinių indėnų buvo išvežti kaip vergai, didelė jų dalis išmirė dėl atvežtų senojo pasaulio ligų, kurioms neturėjo imunite-to. salos staigiai ištuštėjo ir liko beveik negyvenamos iki Xvii a. Po kolumbo šiomis salomis susidomėjo britai, kurie Xvii a. ten ir pasistatė savo pirmąsias gyvenvietes ir salyną iš ispanų perė-mė į savo rankas. 1973 m. Bahamos gavo nepriklausomybę nuo didžiosios Britanijos, nors nominaliai išliko Tautų sandraugoje ir pripažįsta didžiosios Britanijos karalienę. „Britai, Bahamose įkūrę koloniją, į salyną atsigabeno ir vergų. Juos išlaisvinus, ten gyvena beveik vien juodaodžiai“, – pasakojo andrius. mulatai ir juodaodžiai Bahamose sudaro 85 proc. visų gyventojų.

ilgoji sala, kurioje apsistojo an-driaus ir dovilės šeima, yra apie 100 km ilgio ir vos 6 km pločio sala Bahamų salyno pietinėje dalyje. „saloje labai mažai civilizacijos. gyvenamieji namai

žyDriauSioS jūroS ir BalčiauSių PaPlūDiMių rojujevaida sTundyTĖ

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io A

ndri

aus

ir d

ovilė

s ar

chyv

o

62_ Apžvalga | GEGUŽĖ 2013kELiOnĖS

atrodo taip, lyg būtų skirti tik prisideng-ti nuo saulės ir vėjo. neįsivaizduoju, kaip juose galima gyventi. kiemai apleisti, prikrauti nenaudojamų daiktų, tačiau kiekviename sklype stovi bent po vieną didelę mašiną. atvykusių europiečių bei amerikiečių nameliai kur kas patraukles-ni. Bahamos tapusios žiemos rezidencija daugeliui nepakeliančių šaltojo metų laiko, – pasakojo dovilė. – ilgoji sala yra susidariusi iš koralinio rifo, ten žemė la-bai nederlinga, todėl vietiniai augina tik plantanus (tai tokia bananų rūšis, kuri vietiniams svarbi taip, kaip lietuviams bulvė). Palmės ilgojoje saloje natūraliai neauga. Pasodintos prie viešbučių, jos kasdieną laistomos ir tręšiamos. apskri-tai žalia tik prie viešbučių, kitur – ap-džiūvę krūmai. Taigi Bahamų gamta be jūros ir smėlio nėra įspūdinga“.

ilgojoje saloje, pasak andriaus, nei vietinių, nei turistų nėra daug. „Turistų ten tiek mažai, kad per savaitę tapome kone pažįstamais: susitikę pasisveikin-davome, prasilenkdami kelyje susipyp-sindavome“, – pasakojo dovilė.

„saloje ir ypatingų pramogų nėra, ten gana ramu. Pravažiavome vos vieną kitą kioskelį, kuriame iš kolonėlių garsiai

grojo muzika. Tiesą sakant, pramogų mes ir neieškojome, ramiai leidome laiką. atsikeldavome ir, kadangi mūsų viešbutis buvo tiesiog paplūdimyje, visą dieną praleisdavome prie jūros“, – prisi-minė dovilė.

kai poilsis prie jūros pabosdavo, andrius, dovilė ir mažasis augustu-kas traukdavo apžiūrėti vietos įžymy-bių. aplankė Hamiltono urvą – vieną didžiausių Bahamų urvų sistemų su erdviais pasažais, kuriuose XX a. pra-džioje rasta pirmųjų salos gyventojų – indėnų – daiktų ir piešinių. grožėjosi dyno žydrąja skyle (dean‘s Blue Hole) – didžiausia pasaulio povandenine

smegduobe, kurios gylis – 202 m. Tu-rėjo galimybę ne tik vienas gražiausių Bahamų salų – eksuma salas (exuma Cays) – pamatyti iš paukščio skrydžio, bet ir apsilankyti vienoje iš jų – smė-lėtoje saloje (sandy Cay), kurioje buvo filmuojamos žymiojo filmo „karibų jūros piratai“ paplūdimio scenos.

visgi andriui ir dovilei didžiausią įspūdį paliko Bahamų paplūdimiai – būtent tai, dėl ko į šį salyną atvyksta ko gero visi turistai. Pasak dovilės, Bahamos atostogoms buvo pasirink-tos pirmiausia dėl mažojo augustuko: „kelionė buvo skirta sūnui, buvo steng-tasi pirmiausia dėl jo. Jam būdavo be galo linksma, kai atsikėlęs anksti ryte (5 val. ryto) galėdavo nuogas ropoti po smėlį. Jokių kombinezonų, kepurių ir šalikų, kurie iki tol gadino nuotaiką. net sauskelnių paplūdimyje nereikėjo. Pirmą kartą atsistojęs basas ant šlapio smėlio nusišypsojo, o kai banga pasiekė kojas, išgirdome džiaugsmingą krykštavimą, kokio iki tol nebuvome girdėję. supra-tome, kad atostogų vietą pasirinkome teisingai“.

„mums buvo svarbu, kad jaustu-me, jog vieta, kurią išsirinksime, yra geriausia, kad tą patį jaustų ir vaikas, kad joje nereikėtų veikti kažko spe-cialaus ar kažkur eiti, – tvirtino an-drius. – Būdami Bahamose jau savaime buvome pačioje geriausioje pasaulio vietoje, iš kurios nereikėjo nei žingsnio žengti. išeidavome iš apartamentų ir viską turėjome vietoje: ir patį balčiausią smėlį, ir pačią žydriausią jūrą, ir pačias gražiausias palmes“. ■

nuo

trau

kos

iš a

smen

inio

And

riau

s ir

dov

ilės

arch

yvo



Documents

BIBLIOTEKŲ REVOLIUCIJA · gyvenimo istorija kELiOnĖS 61-62 | žydriausios jūros ir balčiausių paplūdimių rojuje Turinys „SUDEGĘS“ ŪKIO BANKAS A. GUDAUSKAS: BIBLIOTEKOS