Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai žmogaus gyvybei

doc. dr. Oleg Fedosiuk

Olfed@mruni.lt

Nužudymų klasifikavimas:

1) Paprastas nužudymas (BK 129 str. 1 d.) 2) Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str.) 3) Privilegijuoti nužudymai:

nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.) naujagimio nužudymas (BK 131 str.)

Bendroji nužudymo samprata. Objektyvieji požymiai:

Įstatymo saugoma vertybė - žmogaus gyvybė Dalykas – kito žmogaus kūnas (organizmas) Veika – neteisėtas fizinis poveikis kito žmogaus

organizmui Pasekmės - žmogaus mirtis Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius - ne mažesnis

kaip 14 metų

Gyvybės pradžios momentas baudžiamojoje teisėje

Vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus išstūmimas arba ištraukimas iš moters organizmo ir kad vaiko gyvybingumo požymiai yra savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas (LR vaiko gimimo momento įstatymas 2 str.).

Vaiko gimimo momentu šis įstatymas laiko “viso gyvybingo vaisiaus pasirodymą iš moters organizmo” (4 str.).

Smurtinis gyvybės atėmimas dar negimusiam vaikui gali būti vertinamas kaip: nėščios moters sveikatos sutrikdymas arba teisėtai arba neteisėtai padarytas abortas

Gyvybės atėmimo dar negimusiam vaikui kvalifikavimas

Smurtinis gyvybės atėmimas dar negimusiam vaikui gali būti vertinamas kaip: nėščios moters sveikatos sutrikdymas arba teisėtai arba neteisėtai padarytas abortas

Mirties momentas

Žmogaus gyvybės pabaiga teisėje sietina su biologine mirtimi, kuomet negrįžtamai nutrūksta kraujotaka ir kvėpavimas arba miršta smegenys (LR žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 5 str.).

Gyvybės atėmimas kaip veika

Gyvybės atėmimo aktas (veika) gali pasireikšti įvairiu fiziniu poveikiu kito žmogaus organizmui:

Mechaniniu Terminiu Biologiniu Cheminiu ir kt.

Šis poveikis galimas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, pvz., nemaitinant kūdikio.

Priežastinio ryšio klausimai (1)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose”, 4 p.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti

Priežastinio ryšio klausimai (2)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 4 p. Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta

nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita aplinkybė (pvz., dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis.

Bendroji nužudymo samprata.Subjektyvieji požymiai:

Pakaltinamumas Tyčinė kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia)

Kaltininkas supranta, kad daro neteisėtą fizinį poveikį kito žmogaus organizmui, supranta, kad dėl to bus atimta gyvybė kitam žmogui, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia), arba nenori, bet sąmoningai leidžia mirčiai kilti (netiesioginė tyčia)

Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo sveikatos sutrikdymo klausimai -1

(apibrėžtos tyčios vertinimo taisyklė)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas

nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą.

Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo sveikatos sutrikdymo klausimai – 2(neapibrėžtos tyčios vertinimo taisyklė)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama

pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.

Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo sveikatos sutrikdymo klausimai -3

(tyčios kryptingumo nustatymas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia

atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų

pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo

priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį

įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Grupinio nužudymo kvalifikavimo problema

Kai nužudymą padaro keli asmenys, iškyla poreikis įvertinti kiekvieno asmens, dalyvavusio nužudant, veiksmus.

Šiame procese yra labai svarbu nustatyti: Kiekvieno dalyvio tyčios rūšį (tiesioginė ar

netiesioginė, apibrėžta ar neapibrėžta). Kiekvieno dalyvio veiksmų santykį (priežastingumą) su

nukentėjusiojo mirtimi

Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia nužudyti, kvalifikavimas (1)

(Bendravykdymas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu…

Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia nužudyti, kvalifikavimas (2)

(Teorinės išvados):

Bendros tyčios nužudyti buvimas yra pakankamas pagrindas pripažinti visus tiesioginius nusikaltimo dalyvius nužudymo bendravykdytojais, net jei jie tiesiogiai smurto nepanaudojo, o tiesiog buvo šalia tų, kurie šį smurtą naudojo.

Esant apibrėžtai visų nužudymo dalyvių tyčiai nužudyti, laikoma, kad kiekvieno jų dalyvavimas nužudyme yra priežastiniame ryšyje su aukos mirtimi.

Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia nužudyti, kvalifikavimas (3)

(organizavimas, kurstymas, padėjimas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p. Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant

gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Organizatoriaus, tiesiogiai dalyvavusio atimant žmogaus gyvybę, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Grupinio nužudymo, padaryto nesant apibrėžtos tyčios nužudyti, kvalifikavimas (1)

(kai kiekvienam dalyviui neįmanoma detalizuoti priežastingumo)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.

Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Teorinė išvada:

Ši taisyklė taikytina atvejams, kai neįmanoma nustatyti, kas atėmė gyvybę aukai, kai neįmanoma detalizuoti priežastingumo. Tuomet daroma išvada, kad priežastinis ryšis yra tarp visų dalyvių veikų ir aukos mirties.

Grupinio nužudymo, padaryto nesant apibrėžtos tyčios nužudyti, kvalifikavimas (2)

((kai priežastingumas detalizuojamas kiekvienam dalyviui)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.

Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis

Išvada: Nesant apibrėžtai tyčiai nužudyti už nužudymą atsako tik tas, kurio veika buvo mirties priežastimi. Kiti dalyviai atsako tik už tai, ką yra faktiškai padarę.

Išaiškinimai dėl mažamečio asmens nužudymo (BK 129 str. 2 d. 1 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 12 p.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (mažamečio), kai nužudomas asmuo nesulaukęs 14 metų amžiaus ir kai nustatyta, kad kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi 14 metų.

Išaiškinimai dėl bejėgiškos būklės asmens nužudymo (BK 129 str. 2 d. 2 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 13 p.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui.

Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

Išaiškinimai dėl savo motinos, tėvo ar vaiko nužudymo (BK 129 str. 2 d. 3 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas 13 p.)

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (savo motinos, tėvo ar vaiko), kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką, kurie tokie jam yra pagal kilmę, ir ši aplinkybė jam yra žinoma.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi motina ar tėvas, kuriems kaltininko atžvilgiu yra apribota tėvų valdžia arba jų teisės yra panaikintos vaiką įvaikinus, bet kaltininkas žino, kad tas asmuo yra jo motina ar tėvas pagal kilmę, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nužudo kitų įvaikintą asmenį, žinodamas, kad nukentėjusysis yra jo vaikas pagal kilmę.

Motinos ar tėvo, nužudžiusių savo vaiką, veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus.

Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik nukentėjusiojo tėvas, motina ar vaikas. Kitų asmenų, kurie atliko vykdytojo veiksmus nužudant bendrininko tėvą, motiną ar vaiką tai suvokdami, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Išaiškinimai dėl nėščios moters nužudymo (BK 129 str. 2 d. 4 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 15 p.)

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nėščia.

Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas.

Išaiškinimai dėl dviejų ar daugiau asmenų nužudymo(BK 129 str. 2 d. 5 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 16 p.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis.

Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Kai kėsinamasi nužudyti du asmenis, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Tuo atveju, kai kaltininko sumanymas buvo nužudyti tris ir daugiau asmenų, bet pavyko nužudyti du asmenis, o į kitus tik pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas ir tada, kai kaltininkas sumanymą nužudyti vieną žmogų įgyvendina numatydamas, jog dėl jo veikos gali žūti keli žmonės. Tokiu atveju, žuvus bent dviem žmonėms, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nepriklausomai nuo to, kad dėl vienų asmenų gyvybės atėmimo jo tyčia buvo tiesioginė, o dėl kitų – netiesioginė.

Išaiškinimai dėl nužudymo itin žiauriai ar kankinant (BK 129 str. 2 d. 6 p.) - 1

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 17 p.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.

Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.).

Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą.

Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Išaiškinimai dėl nužudymo itin žiauriai ar kankinant (BK 129 str. 2 d. 6 p.) - 2

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 17 p.).

Veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa, ir jų pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi.

Jeigu po nužudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas į dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, dėl to veika taip pat negali būti kvalifikuojama kaip nužudymas itin žiauriai.

Kai po nužudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais išniekinamas mirusiojo kūnas, iš jo pasityčiojama, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį - BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 311 straipsnio 1 dalį.

Išaiškinimai dėl nužudymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 18 p.)

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei.

Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali.  Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant,

padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan. 

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. 

Jei siekdamas nužudyti vieną žmogų ir veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas atima gyvybę dviem ar daugiau žmonių, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.

Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.) - 1

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 19 p.)

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių.

Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.) - 2

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 19 p.).

Jei kaltininkas vienu metu dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o kitiems sutrikdė sveikatą, be to, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir priklausomai nuo jo tyčios rūšies kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu - arba pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, arba pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, arba pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Jei kaltininkas nužudė nukentėjusįjį po to, kai šis pasipriešino jam kaltininko daromiems BK 284 straipsnyje numatytiems veiksmams, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kai kaltininkas nužudo žmogų dėl to, kad šis, atlikdamas tarnybos ar pilietinę pareigą, bando nutraukti kaltininko daromą viešosios tvarkos pažeidimą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 284 straipsnį.

Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) - 1

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 20 p.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan.).

Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei siekis turėti turtinės naudos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos nužudymo kvalifikavimui.

Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, ir 178 straipsnį ar kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) - 2

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 20 p.).

Asmens, kuris kitą asmenį kurstė, organizavo ar padėjo jam padaryti nužudymą už atlyginimą, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių arba pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnį ar 263 straipsnio 2 dalį, jei plėšimo ar turto prievartavimo dalykas yra daiktai, numatyti šiose normose ir veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų.

Negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos.

Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo

(BK 129 str. 2 d. 10 p.) - 1 (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 21 p.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tuo atveju, jei nukentėjusysis nužudymo metu jau nėjo tų tarnybos pareigų, dėl kurių vykdymo kaltininkas kėsinasi į jo gyvybę.

Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla.

Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo

(BK 129 str. 2 d. 10 p.) - 2(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 21 p.)

Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, užpulto asmens gynimas ir pan.).

Jei nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, taip pat ne dėl nukentėjusiojo, o dėl jo artimųjų teisėto tokių pareigų vykdymo, toks nužudymas negali būti pripažintas padarytu dėl nukentėjusiojo tarnybinės ar pilietinės pareigos vykdymo.

Kėsinimasis į asmenų, numatytų BK 115 ir 116 straipsniuose, gyvybę yra baigtas nusikaltimas nepriklausomai nuo kilusių padarinių ir papildomai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą nekvalifikuojamas.

Išaiškinimai dėl nužudymo siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 11 p.)

(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 22 p.)

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą) tik nustačius tokį tikslą, kuris yra būtinas šios nužudymo sudėties požymis.

Toks tikslas yra tada, kai iki nužudymo teisėsaugos institucijai arba nėra, arba, kaltininko manymu, dar nėra žinoma apie kitą (baigtą, pasikėsintą padaryti bet kokį, o rengiamą – tik sunkų ar labai sunkų) nusikaltimą, kurį kaltininkas siekė nuslėpti. Kitas nusikaltimas kvalifikuojamas atskirai. Kitas nusikaltimas, kurį kaltininkas siekė nuslėpti, gali būti padarytas jo paties ar kito asmens, taip pat tuo pačiu kaip nužudymas ar skirtingu laiku.

Kai kaltininkas nužudo, siekdamas nuslėpti kito asmens padarytą nusikaltimą, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, o pagal BK 237 straipsnį papildomai nekvalifikuojama.

Nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko pasiekti norimą tikslą – nuslėpti kitą nusikaltimą, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Išaiškinimai dėl nužudymo siekiant įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui

(BK 129 str. 2 d. 12 p.)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 23 p.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 12 punktą (siekiant įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui), kai nustatomas toks nužudymo tikslas nepriklausomai nuo to, ar pavyko kaltininkui audinį ar organą įgyti.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 1 (Fiziologinio afekto požymis)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį

(staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 2 (Nužudymas kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus

tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 3 (Neteisėto nukentėjusiojo poelgio samprata)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p. Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu.

Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 4 (Itin žeidžiančio nukentėjusiojo poelgio samprata)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 5 (Nukentėjusiojo neteisėtas ar žeidžiantis poelgis: vienkartinis arba

tęstinis)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus

pobūdžio nukentėjusiojo poelgių.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus- 6 (Kaltininkui artimo asmens samprata)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.

Kaltininkui artimų asmenų sąvoka nėra ribojama formaliais požymiais. Tai gali būti šeimos nariai, artimi giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai ir jų pobūdis leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį

kaltininko susijaudinimą.

Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 7(Santykis su būtinąja gintimi)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.

Jei dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto kaltininkas veikė esant būtinajai ginčiai, tai veikai taikomos BK 28 straipsnyje numatytos taisyklės. Jei būtinosios ginties ribos peržengtos esant staigaus didelio susijaudinimo būsenai, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį.

Sumišimas ir išgąstis kaip atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą šalinančios aplinkybės

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai

tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Sumišimo ir išgąsčio sąvokų santykis su fiziologinio afekto sąvoka

Nustačius fiziologinio afekto būklę, kuri kilo dėl neteisėto užpuolimo, neįmanoma paneigti ir tai, kad asmuo buvo patekęs į sumišimo arba išgąsčio būklę.

Todėl esant būtinosios ginties situacijai, besiginantis asmuo, patekęs į fiziologinio afekto būklę, negali peržengti būtinosios ginties ribų. Jo veika laikytina teisėta, nes jis tuo pačiu veikė sumišimo arba išgąsčio būklėje.

Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 1(Motina kaip specialus nužudymo subjektas, bendrininkavimo

negalimumas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.

Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik naujagimio motina. Kitų asmenų, dalyvavusių nužudant naujagimį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus arba, priklausomai nuo jų vaidmens darant nusikaltimą, ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis.

Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 2(Naujagimio medicininių požymių ir laikotarpio tarp gimdymo ir veikos

nesureikšminimas. )

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.

BK 131 straipsnis nereglamentuoja laikotarpio tarp gimdymo ir nužudymo trukmės, todėl, kvalifikuojant veiką, medicininiai naujagimio sąvokos kriterijai neturi

reikšmės.

Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 3(gimdymo nulemta būsena kaip būtinas požymis)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.

Pagal BK 131 straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai motina nužudo savo naujagimį dėl gimdymo nulemtos psichinės būsenos, o ne dėl kitų priežasčių.

Moters psichinės būsenos, kurią sukėlė gimdymas, ypatybės nustatomos remiantis specialisto išvada, o prireikus gali būti skiriama teismo psichologinė, psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 4(Staigiai kilusi tyčia kaip būtinas nužudymo požymis, išankstinės tyčios

nužudyti negalimumas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p. Jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iš

anksto, dar iki gimdymo, tada nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos būsenos ypatybių motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus.