BAUDŽIAMOJI JUSTICIJA IR VERSLAS Pranešėjas –Dr. Paulius ... · administracinė, o baudžiamoji atsakomybė”. Reziume –BK ir ATPK sudėčių konkurencija ir sisteminiai ryšiai

BAUDŽIAMOJI JUSTICIJA IR VERSLAS

Pranešėjas – Dr. Paulius Veršekys

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto

Baudžiamosios justicijos katedra

PRANEŠIMO STRUKTŪRA

1. BK 31 skyriaus taikymo statistika

2. Vertinamųjų požymių samprata ir

atpažinimas

3. Vertinamųjų požymių rūšys ir jų turinys

BK 31 skyriuje:

Stambus mastas ir versliškumas

Didelis kiekis

Didelė žala

Sąmoningai blogas valdymas

4. IšvadosAbstraktūs požymiai BK 31 skyriuje, dr. P.

Veršekys, 2015, Vilnius 2

BK 31 skyriaus esmė

“NV ekonomikai ir verslo tvarkai”

Saugomos dvi vertybės sujungtos į vieną: 1) ekonomika ir 2) verslo tvarka

Savotiška Baudžiamosios justicijos ir verslo „jungiamoji grandis“.

Skyrių sudaro 16 straipsnių. Nuo 199 iki 212 str.

15-oje įtvirtinti sudėties požymiai ir sankcijos.

1 skirtas sąvokų išaiškinimui

Abstraktūs požymiai BK 31 skyriuje, dr. P.


STATISTIKA (I)

Statistinėse suvestinėse BK 31 skyrius “NV

ekonomikai ir verslo tvarkai” – vienas

dažniausiai taikomų skyrių.

STATISTIKA

2014 m. I instancijos teismuose gauta 860 bylų.

7 vieta tarp visų Spec. dalies skyrių (iš viso –

32)

Tačiau tai taip pat vienas iš tų skyrių, kurio

taikymas reikalauja iš praktikų ypatingų

intelektinių gebėjimų.

Abstraktūs požymiai BK 31 skyriuje,

dr. P. Veršekys, 2015, Vilnius 4

STATISTIKA (II)

Faktinės veikos ekonomikai verslo

tvarkai yra ganėtinai populiarios.

Tai vienas iš juodosios (šešėlinės)

ekonomikos variklių.

Be to, čia kaip niekur kitur, ypatingai

susiduriama ir su aukštu latentinio

nusikalstamumo lygmeniu.



Lenkiu link to...

... kad BK 31 skyrius galėtų būti dar efektyviau taikomas.

Be to, bylų skaičius pagal atskiras sudėtis labai diferencijuotas:

Dažnai taikomi – BK 199, 1992, 201 str. (I instancijoje kasmet gaunama virš kelių šimtų bylų);

Vidutiniškai (50 – 100 bylų) – BK 202, 204 str.

Praktiškai netaikomi 1991, 200, 205, 210 ir 211 str.

○ Proveržis pastaraisiais metais justi, kalbant apie BK 208 ir 209 str. taikymą.



Perėjimas prie kitos potemės

Be kita ko, tai skyrius pasižymi abstrakčių

požymių gausa...

Pagal atliktus skaičiavimus, vertinamųjų

požymių skaičius šiame skyriuje yra

aukštesnis negu vidurkis.



Priežastys ir sąlygos

Vienos priežasties ar sąlygos, lemiančios

(ne)efektyvų normos taikymą nėra.

Kita vertus, visuotinai pripažįstama, kad

lingvistinė raiška yra viena esminių

priežasčių / sąlygų, nulemiančių normos

taikymą.

Teoriškai – tai yra normos „rėmai“, kurių

teisės taikytojas turi laikytis Praktiškai nėra viskas taip paprasta...



NV sudėties esmė ir turinys

Kad tie „rėmai“ išliktų stabilūs...

Klasikine prasme baudžiamojo įstatymo tekstą (nv sudėtis) turėtų sudaryti konkretūs, formalūs, pastovūs, kuo detaliau aprašyti požymiai.

Tokių požymių turinys turi būti tikslus ir aiškus.

Tai reikalavimai, kylantys iš teisėtumo ir nullum crimen sine lege principų.

Tai yra baudžiamosios teisės esmė ir pamatas.

Abstraktūs požymiai BK 31 skyriuje,

dr. P. Veršekys, 2015, Vilnius 9

Kita vertus,

Ne paslaptis, kad baudžiamojo įstatymo tekstą sudaro ne tik formalūs požymiai, bet ir tokie, kurie teoriškai keltų nemažai abejonių dėl savo atitikimo teisėtumo principui: blanketiniai

vertinamieji

kiti abstraktaus pavidalo požymiai

Egzistuoja ne viena teorija, kodėl atitinkami požymiai sutinkami ir “formaliajame savo esme” BK...

“Praktiniai sumetimai” – turbūt pagrindinė priežastis, kodėl šie požymiai kuriami ir egzistuoja.



Nusikalstamos veikos sudėties požymių rūšys

pagal reikšmę priešingos vertinamiesiems

požymiams



Vertinamasis požymis

Formalusis požymis

Pastovusis požymis

Aprašomasis požymis

Konkretusis požymis

Šiame kontekste derėtų akcentuoti, kad nėra tikslu sutapatinti absoliučiai neapibrėžto ir vertinamai apibrėžto požymių.

Neapibrėžtas požymis turėtų būti vertinamas kaip teisės spraga, kurią reikia ištaisyti teisėkūros būdu.

Vertinamai apibrėžtas požymis – kaip vienas teisės technikos būdų, įstatymų leidėjui sąmoningai paliekant daugiau diskrecijoslaisvės atskleisti požymio turinį teismams ir kitiems teisės taikymo subjektams.



Vertinamasis nusikalstamos

veikos sudėties požymis

– tai baudžiamajame įstatyme ir jurisprudencijoje universaliais kriterijais neapibrėžtas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio kintantis norminis turinys išgaunamas remiantis ne vien jį nustatančio įstatymo tekstu ir (ar) jurisprudencija, bet ir vertinamų faktų kontekste ad hoc jį interpretuojančio subjekto teisine sąmone.



VP savybės

Iš pateikto apibrėžimo išskirtinos abstrahuotos esminės vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio savybės:

santykinis požymio neapibrėžtumas;

požymio norminio turinio atskleidimas, pasinaudojant plačia interpretatoriaus diskrecija remtis savo teisine sąmone;

požymio norminio turinio atskleidimas, vertinant faktines bylos aplinkybes ad hoc.



KODĖL SVARBU ATPAŽINTI VP?

Dėl tokių požymių inkriminavimo ypatumų.

Nes taikome pagal įvertintų kriterijų visumą.

Vertinamųjų požymių atveju nėra ir negali būti vieno absoliutaus (universalaus) kriterijaus, nes tokiu būdu prarandamas požymio vertinamumas.

Inkriminuojant vertinamąjį požymį, pastarasis ne tik turi būti išsamiai pagrįstas, bet ir nurodomi jo turinio atskleidimo kriterijai.



Atpažinimo apsunkinimas

Atpažinimą apsunkina tai, kad viena ir ta pati formuluotė skirtingose sudėtyse gali būti traktuojama kaip apibrėžta, o kitoje kaip vertinamasis požymis. PVZ

○ Didelė turtinė žala BK 31 skyriuje – apibrėžtas požymis, viršijantis 150 MGL (pagal 212 str. išaiškinimą)

Įdomu tai, kad kituose skyriuose didelės turtinės žalos kriterijus dažnai yra siejamas ne su 150, o su 250 MGL dydžiu.

○ Didelė žala 204 str. prasme – vertinamasis požymis



VP atpažinimas (II)

Antra tokių požymių identifikavimo sudėtingumo priežastis – vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimo problematika ir jo šaltinio specifika.

Vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio terminas nėra įtvirtintas įstatyme, o kyla iš teismų praktikos ir baudžiamosios teisės doktrinos, tačiau ir čia nėra pateikta vienareikšmio ir nusistovėjusio jo apibrėžimo.



VP atpažinimas (III)

Pagrindinis skirtumas tarp vertinamųjų ir formaliųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių išryškėja nusikalstamų veikų kvalifikavimo procese, t. y. atliekant nusikalstamos veikos sudėties ir fakto tapatinimo procedūrą.

Kad būtų įmanoma rasti šį tapatumą, arba pasakyti, kad jo nėra, privaloma tiek išsiaiškinti sudėties turinį, tiek ir atlikti faktų vertinimą.

Jei formaliųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių turinys gali būti atskleidžiamas atsietai nuo faktų, tai vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių turinys pilnai atskleidžiamas tik per faktinių aplinkybių vertinimą kiekvienu individualiu atveju adhoc.



VP atpažinimas (IV)

Atsižvelgiant į tai ir identifikuojant vertinamąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį, vienu pagrindinių kriterijumi derėtų laikyti ne tik jo lingvistinę konstrukciją, bet ir realią galimybę pasireikšti teisės taikytojo diskrecijai remtis savo teisiniu sąmoningumu, atskleidžiant požymio turinį ad hoc.

Kitaip sakant, individuali teisinė sąmonė yra vienas iš pagrindinių vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinio atskleidimo šaltinių, konkuruojantis su kolektyvinės teisinės sąmonės formaliai užfiksuotomis žiniomis.





1. Stambus mastas ir

versliškumas

2 panašūs, o kartu ir labai skirtingi vertinamieji požymiai

Stambus mastas

202 str. 1 d.

203 str. 1 d.

Versliškumas

202 str. 1 d.



Stambų mastą galime laikyti

vertinamuoju tik labai sąlyginai

Nes sudėtys, kuriose įtvirtintas šis

požymis aktyviai konkuruoja su ATPK

173 str.

Šiame ATPK straipsnyje, t. y. jo pastaboje,

yra pateiktas svarbus išaiškinimas.



LAT konsultacija 2005 m. Nr. B3-356

Vertindami, ar BK 202 ir 203 straipsnių 1 dalyse numatytos veikos yra padarytos “stambiu mastu", teismai turėtų atsižvelgti į šių bylų nagrinėjimo praktiką bei kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, pavyzdžiui, įmonės neteisėtos veiklos ar neteisėto vertimosi ūkine,

finansine ar profesine veikla pastovumą,

veiklos apimtis

ir kitas bylos aplinkybes.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ATPK numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos.



LAT išaiškinimas (2K-574/2011)

“Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame

kodekse nepateikta, tačiau

sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti,

kad viršijus ATPK 173 straipsnyje numatytą

500 MGL dydžio sumą, kyla nebe

administracinė, o baudžiamoji atsakomybė”.

Reziume – BK ir ATPK sudėčių konkurencija

ir sisteminiai ryšiai naikina (smarkiai apriboja)

„stambaus masto“ požymio vertinamumą.



Versliškumas

Negalima suplakti į vieną, būtina atriboti

nuo stambaus masto.

„Versliškumas“ ir „stambus mastas“ yra

du savarankiški ir alternatyvūs požymiai



LAT Nr. 2K-574/2011

„Administracinės ir baudžiamosios

atsakomybės atribojimas pagal veikos

versliškumo požymį sudėtingesnis, nes

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas

terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202

straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas

„ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne

ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį

jos pobūdį.“



Turinio atskleidimo kriterijai

Versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos: tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar

kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas,

šios veiklos valdymas ir

kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį.

Be to, versliškumas nėra siejamas su 500 MGL dydžiu



Praktikoje, stambus mastas ir versliškumas– du atskiri požymiai – dažnai suplakami į vieną, nors taip neturėtų būti.

Tai integralūs alternatyvūs požymiai, kurie, jei inkriminuoti, turėtų būti tinkamai pagrįsti bei atriboti.

Nors pripažintina ir tai, kad dalis šių požymių turinio atskleidimo kriterijų persidengia ir dar yra grynintini.



2. Didelis kiekis

BK 204 straipsnyje vartojami

Didelis ir

Nedidelis kiekis

Abu vertinamieji požymiai.

Didelis kiekis – vienas dažniausiai BK sutinkamų vertinamųjų nusikalstamos veikos požymių.

Antroji vieta pagal dažnumą po „didelės žalos“ požymio.



Didelis kiekis BK 204 str.

kontekste

Pavyzdiniai turinio atskleidimo kriterijai:

Apyvarta;

Prekyvietės dydis;

Prekių asortimentas

Atitinkamų prekių santykinė dalis

prekyvietėje;

Ir pan.



Šio požymio turinį taip pat reikia vertinti integraliai.

Negalima sieti su kitais požymiais, pavyzdžiui, didele žala.

Nors tai lanksčiai susiję požymiai, bet teoriškai įmanomas didelis prekių kiekis, nesukėlęs didelės žalos (BK 204 str. 1 d. kontekste).

Ps: “Didelio kiekio” vertinamojo požymio turinys turi būti aiškinamas pagal panašią schemą, kaip BK 213 str. dėl didelio kiekio ir didelė vertės požymių atribojimo.



LAT Nr. 2K-7-45/2007

„LAT yra išaiškinęs, kad „BK 213 straipsnio

2 dalyje įtvirtintas nusikaltimą

kvalifikuojantis požymis – netikrų pinigų

didelis kiekis – paprastai suponuoja ir

didelę jų bendrą nominalią vertę.

Alternatyvus nusikaltimą kvalifikuojantis

požymis – netikrų pinigų didelė vertė – gali

būti išreikštas ir nedidelio kiekio, bet

stambaus nominalo netikrais banknotais“



3. Didelė žala

Dėl didelės žalos taikymo – įdomybės:

BK 212 str. apibrėžta, kas yra “didelė turtinė

žala”. “Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150

MGL dydžio sumą viršijanti žala.”

Tačiau BK 204 str. įtvirtintas požymis „didelė

žala“:

○ Vadinasi, jis apima tiek turtinę, tiek ir neturtinę

žalą.



Problema

Turtinė apibrėžta, neturtinė – ne.

Viena vertus, iškart kyla neaiškumų dėl šio požymio pobūdžio.

Antra vertus, dėl jo inkriminavimo ypatumų.

Ypač tai atvejais:

1. Kai turtinė žala apskritai nepadaroma;

2. Kai turtinė žala padaroma, bet neviršija 150 MGL.



I. Kai turtinė žala nepadaroma...

Pagal CK 6.250 straipsnio: „Neturtinė

žala yra asmens fizinis skausmas,

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai,

dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,

pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,

bendravimo galimybių sumažėjimas ir

kita, teismo įvertinti pinigais“.



Akivaizdu, kad -

Neturtinė žala yra iš esmės skirtingo pobūdžio terminas nei turtinė žala, ir jų tapatinti negalima.

Tai du atskiri ir savarankiški dydžiai.

Tą patvirtina egzistuojantis teisinis reguliavimas, taip pat suformuota teismų praktika.



Atsižvelgiant į tai, teisės taikytojas, inkriminuodamas didelės žalos požymį, kai žala turtui nepadaryta, privalo įvertinti kriterijų visetą:

Pvz.:

žalos pobūdį;

kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti;

nukentėjusiųjų skaičių;

nusikalstamos veikos laiką ir trukmę;

Ir kt.



II. Kai turtinė žala neviršija 150

MGL... Tarkim yra 100 MGL turtinė + neturtinė žala.

Ar yra didelė žala, ar ne?

Kitaip sakant - Ar galima skirtingų žalų sudėtis, inkriminuojant

“didelės žalos” požymį?

Atsakymas – ne, taip tiesmukai žiūrėti negalima.1) Neturtinės žalos piniginio dydžio įvertinimas –

sekanti stadija po veikos kvalifikavimo.

2) Didelės žalos atveju, vertinama aplinkybių visuma, kurioje turtinės žalos dydis – tėra vienas iš požymio turinio atskleidimo kriterijų.



Kitas nemažiau įdomus

aspektas...

BK 208 str. (“Skolininko nesąžiningumas”)

– padariniai – “turtinė žala”- Sankcija – 208 str. 1 d. (iki 2 m. l.a.); 208 str. 2 d. (iki 3

m. l.a.)

BK 209 str. (“Nusikalstamas bankrotas”) –

padariniai – “didelė turtinė žala”- Sankcija - iki 3 m. l.a.



Teoriškai...

Teoriškai veiką kvalifikuojant pagal BK 208 str. 1 ar 2 d. (vertinant straipsnio lingvistinę raišką), padarinių požymiui inkriminuoti turėtų pakakti vien turtinės žalos

padarymo kreditoriams fakto...

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad „lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti;

Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas“ (2006-03-28 KT nutarimas)

Bet...



LAT 2K-7-181-895/2015

LAT 2015 m. pateikė BK 208 str. traktuotę, kuri skiriasi nuo ankstesnės praktikos:

“Tačiau BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose, teigtina, kad paprastai ir esant skolininko nesąžiningumui (BK 208 straipsnio 1 dalis) kreditoriams turi būti padaroma didelė turtinė žala, t. y. 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. ”



http://www.infolex.lt/ta/66150

http://www.infolex.lt/tp/1016361








KLAUSIMAI DISKUSIJAI

Kaip traktuoti tokią Teismo poziciją?

Ar nėra tiesiogiai prisiimamos ne savo

funkcijos?



Manytina, kad...

Po pastarojo LAT išaiškinimo, ne atskirą

požymį, bet visą Skolininko

nesąžiningumo sudėtį (BK 208 str.)

galima laikyti VERTINAMĄJA.

○ Toliau skaidrėse pacituoju keletą pastraipų iš

nutarties, kurios pagrindžia mano idėją:



Lingvistinio teisės aiškinimo

prioritetas jau paseno? „Aiškinant BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį

reguliavimą pažodžiui galima būtų teigti, kad esą kiekvienas atvejis, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas ir dėl to padaroma bet kokio dydžio turtinė žala likusiems kreditoriams, reiškia BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Toks formalus BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ne tik prieštarautų minėtoms Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę.„



Teisėtumo principas (siejamas su

formalumu) traukiasi į “antrąjį

planą” baudžiamojoje teisėje?

„Paminėtina ir tai, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas taip padarant turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesąžiningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys.

Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma.“



Dažniausiai... ir paprastai...

“Viena vertus, veiksmai, užtikrinant (patenkinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, susiję su ypatingu kaltininko nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu kaltininko elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus dažniausiai, esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1 dalies prasme.

Kita vertus, paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinat) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų.”



4. Sąmoningai blogas valdymas

BK 209 str. aiškinimo naująją praktiką galima laikyti sektinu pavyzdžiu.

BK 209 str. (nusikalstamas bankrotas) turime ir kitą vertinamąjį požymį –sąmoningai blogas valdymas.

209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę

nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams,○ baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.



LAT Nr. 2K-358/2014 Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti

tiek aktyviais veiksmais, tiek ir

neveikimu.

Tai gali būti:

per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant

įmonę, išlaidos viršija pajamas,

rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar

sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas,

piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio

prarandamos prekių ar paslaugų rinkos.



Toliau tęsiami turinio atskleidimo

kriterijai Blogas įmonės valdymas – tai

neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas

ūkininkavimas.

Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai

– nuostoliai, konkurencingumo

sumažėjimas, nemokumas, dalykinės

reputacijos kritimas ir pan.



Blogai ūkininkauja tas, kuris: blogai organizuoja įmonės darbą,

atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus,

įsitraukia į nuostolingus sandorius,

nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo,

nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn,

blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis,

įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan.



IŠVADOS1. BK 31 skyriuje abstraktūs (vertinamieji) požymiai yra

paplitę. Paminėtini stambaus masto, versliškumo, didelės žalos, didelio kiekio, blogo įmonės valdymo ir kt. požymiai bei jų taikymo problematika.

2. Kiekvienas atskiras sudėties požymis (ypač kalbant apie vertinamuosius) turi būti pagrindžiamas savarankiškai. Nors praktikoje požymių sisteminiai tarpusavio ryšiai dažnai užgožia jų integralumą.

3. Nors pavieniai vertinamieji požymiai sudėtyse yra neišvengiami, o tam tikrais atvejais net būtini (ypač turint omenyje nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai), nepritartina praktikai, kai vertinamuoju stengiamasi paversti ne atskirą sudėties požymį, o visą nusikalstamos veikos sudėtį.





Documents

BAUDŽIAMOJI JUSTICIJA IR VERSLAS Pranešėjas –Dr. Paulius ... · administracinė, o baudžiamoji atsakomybė”. Reziume –BK ir ATPK sudėčių konkurencija ir sisteminiai ryšiai