115

Adresas susirašinėti: Simona Paulikienė, el. p.: s.paulikiene@spf.viko.ltŽurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

SLAUGA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAIVolume 21, Number 2, 2011, p. 115-120

Raktažodžiai: anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas, profesinio rengimo kaita.

SantraukaViena iš sveikatos priežiūros specialistų rengimo pertvarkos krypčių – anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų profesinio rengimo pertvarka. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimas įvairiose Europos šalyse yra skirtingas: skiriasi pačių rengimo programų turinys, trukmė, kreditų skaičius, todėl Pasaulinė sveikatos organi-zacija, Europos intensyviosios terapijos slaugytojų asociacijų federacija pateikė rekomendacijas šių specialistų rengimui. Straipsnyje apžvelgta anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo samprata, pateikti šios specializacijos slaugytojų rengimo tyrimai ir tendencijos Europoje, nagrinėti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo pokyčiai Lietuvoje.

ĮVADASŠiuo metu šalyje vykstanti sveikatos priežiūros spe-

cialistų rengimo pertvarka pagal tarptautinius standartus, kaip teigiama Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, yra Lietuvos sveikatos reformos pradžia. Kyla poreikis pra-dėti rengti naujos kartos slaugos specialistus atitinkančius Europos Sąjungos ir šalies poreikius [10]. Slaugytojų pro-fesinio rengimo kaita priklauso nuo daugelio veiksnių: slaugos praktikos įstatymo, sveikatos priežiūros reformos koncepcijos, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nuostatų, profesinio rengimo sistemos [17]. Viena iš pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių – slaugy-tojų, tuo pačiu ir Anestezijos ir intensyviosios terapijos (AIT) slaugytojų, profesinio rengimo pertvarka, nes, kaip teigiama Bolonijos proceso dokumentuose, besikeičian-čiame pasaulyje išliks nuolatinis poreikis derinti aukštojo mokslo sistemas, užtikrinti, kad Europos aukštojo mokslo erdvė išliktų konkurencinga ir galėtų efektyviai reaguoti į globalizacijos iššūkius [21].­Europos Tarybos dokumen-tuose nurodoma, kad profesinio rengimo ir mokymo

bei aukštojo mokslo srityse turėtų būti daug dėmesio skiriama labiau specializuotų gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų įvairioms profesijoms, plėtojimui, skatinamas besimokančių asmenų judrumas profesinio rengimo ir mokymo srityje, skatinama remti įvairių kompetencijų įgijimą, atnaujinimą ir tolesnį tobulinimą profesinio rengimo srityje [22,23]. Taigi, AIT slaugytojas turi įgyti specifinius gebėjimus ir kompetencijas, reikalingas dirbti specializuotoje slaugos srityje, o jų rengimas turėtų ati-tikti europinio rengimo tendencijas siekiant užtikrinti konkurencingumą ir galėjimą įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkoje.

Lietuvoje įgyta bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija pripažįstama Europos Sąjungos šalyse [7], tačiau anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo specializacija, dėl skirtingų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo standartų, mokymo progra-mų apimties, trukmės, turinio pripažįstama tik kai kuriose šalyse ir tik dalinai. AIT slaugytojų rengimą Europos šalyse nagrinėjo nemažai užsienio šalių mokslininkų [5,14,18,27], tačiau autoriui nepavyko rasti šaltinių, nagrinėjančių AIT slaugytojų specializacijos atitikimo Europos šalyse klausimus. Lietuvoje dažniausiai nagri-nėjama bendrosios praktikos slaugytojų veikla, slaugos dėstytojų rengimo problemos [17,29]. AIT slaugytojų rengimas nagrinėtas tik fragmentiškai [15], pasigendama šios specializacijos slaugytojų rengimo Lietuvoje kaitos, atsižvelgiant į europines tendencijas, analizės.

PSO, Europos intensyviosios terapijos slaugytojų asociacijų federacija yra pateikusios rekomendacijas Europos šalių anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimui, mokymo programoms bei turiniui ir dalis Europos Sąjungos šalių jau atsižvelgė į šias re-komendacijas [16,25,26]. Lietuvoje parengtas ir patvir-tintas Anestezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programos reikalavimų aprašas, kuris nustato AIT slaugytojų rengimo reikalavimus, minimalų teorinį ir praktinį mokymą, tačiau jis tik iš dalies atitinka europines tendencijas. Prieštara tarp europinių rekomendacijų AIT slaugytojų rengimui ir AIT slaugytojų rengimo Lietuvoje

ANESTEZIJOS­IR­INTENSYVIOSIOS­TERAPIJOS­SLAUGYTOJŲ­RENGIMO­KAITOS­TENDENCIJŲ­

ĮÞVALGA­LIETUVOJESIMONA PAULIKIENĖ

Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

116

yra esminė šiame straipsnyje analizuojama­problema.­Darbo­tikslas – išryškinti anestezijos ir intensyviosios

terapijos slaugytojų rengimo kaitą Lietuvoje atsižvelgiant į europines tendencijas.

Tyrimo objektas: anestezijos ir intensyviosios terapi-jos slaugytojų rengimas.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODASMokslinės literatūros, nagrinėjančios Europos šalių

anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo klausimus bei norminių dokumentų, reglamentuojančių anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimą Lietuvoje ir Europos šalyse, analizė.

Anestezijos­ ir­ intensyviosios­ terapijos­ slaugytojo­sampratos­ aptartis.­Lietuvoje, pagal galiojančius tei-sinius aktus, slaugos praktika skirstoma į bendrąją ir specialiąją.­Slaugos specializacija - papildoma specia-lizuotos slaugos srities bendrosios praktikos slaugytojo arba akušerio kompetencija [13].­Viena iš specializuotos­slaugos sričių, kuriose specialiąja slaugos praktika gali verstis bendrosios praktikos slaugytojas, turintis atitinka-mą slaugos specializaciją ir tai patvirtinantį pažymėjimą, yra anestezija ir intensyvioji slauga [4].

Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas - tai bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs anestezijos ir intensyviosios terapijos slau-gos specializaciją, o anestezijos ir intensyviosios slaugos praktika – teisės aktais reglamentuotos bendrosios prak-tikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją ir anestezijos ir intensyviosios slau-gos specializacijos patvirtinantį dokumentą, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas dirba savarankiškai pagal kompetenciją ir (ar) komandoje su gydytoju anes-teziologu-reanimatologu, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais [3,12]. Bendrosios praktikos slaugytojas įgyja anestezi-jos ir intensyviosios slaugos specializaciją aukštojoje mokykloje, baigęs pasirinktą šios slaugos srities nefor-maliojo švietimo programą [4].

Intensyviosios terapijos (IT) slaugytojas atlieka visa-pusišką, į kritinės būklės pacientą orientuotą slaugą. Ši komandiniu darbo principu pagrįsta slauga reikalauja kompleksinių žinių bei įgūdžių atlikti intervencijas taikant aukštas technologijas. Vienas intensyviosios slaugos požymis - tai dinaminė, greitai kintanti slauga, atliekama atsižvelgiant į kritinės būklės pacientų būklės pokyčius, taip pat pokyčius ir visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Anestezijos slaugytojas, lyginant su intensy-viosios terapijos slaugytoju, atlieka daugiau techninių

manipuliacijų, tačiau taip pat atlieka slaugos veiksmus ruošiant pacientą operacijai ir slaugant jį po operacijos poanestezinėje palatoje.

Europiniame kontekste anestezijos slaugytojo pavadi-nimas pateikiamas dvejopai: Anaesthetic Nurse („anes-tezijos slaugytojas“) bei Nurse Anaesthetist („slaugytojas anestezistas“). Anestezijos slaugytojai neadministruoja bendrinės anestezijos (praktikuoja Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt). Slaugytojas anestezistas kartu su gy-dytoju anesteziologu administruoja bendrąją anesteziją (praktikuoja Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje ir kt.). Taip pat nėra bendro susitarimo, kuo skiriasi terminai anglų kalba intensive care nurse (pažodinis vertimas būtų „intensyviosios terapijos“ slaugytojas) ir critical care nurse (pažodinis vertimas būtų – „kritinės terapijos“ slaugytojas). Lietuvoje teisiniuose aktuose naudojamas terminas „intensyviosios terapijos slaugytojas“.

Daugumoje Europos valstybių anestezijos ir intensy-viosios terapijos slaugytojų specializacija egzistuoja kaip dvi atskiros specializacijos, kurias gali įgyti slaugytojai, baigę pagrindines slaugos studijas (aukštasis universite-tinis arba koleginis išsilavinimas). PSO rekomendacijose taip pat nurodyta, kad turėtų būti dvi atskiros speciali-zacijos. Kaip matome, pagal pateiktą Lietuvos teisinių aktų analizę, Lietuvoje bendrosios praktikos slaugytojas gali įgyti tik jungtinę anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją.

Anestezijos­ir­intensyviosios­terapijos­slaugytojø­ren-gimo­tendencijos.­Nagrinėjant AIT slaugytojų rengimą Europoje ir Lietuvoje apžvelgsime atliktus šios speciali-zacijos slaugytojų rengimo tyrimus, rengimo tendencijas Europoje, taip pat išanalizuosime AIT slaugytojų rengimo kaitą Lietuvoje akcentuojant edukacinį kontekstą.

ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ RENGIMO TYRIMAI

Kaip jau buvo minėta anksčiau, daugumoje Europos šalių egzistuoja dvi atskiros slaugytojų rūšys - anestezijos slaugytojas ir intensyviosios terapijos slaugytojas, todėl pateiksime šių sričių slaugytojų rengimą atskirai.

Lietuvoje AIT slaugytojų rengimas nagrinėtas nesiste-mingai, tik pavieniuose straipsniuose [15]. Europiniame kontekste anestezijos slauga ir intensyvioji slauga edu-kaciniu aspektu (rengimo teoriniai ir praktiniai aspektai) tirti žymiai plačiau nei Lietuvoje. Didžiausias dėmesys moksliniuose straipsniuose skiriamas būsimų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kompetencijoms, jų išgryninimui. Pagal Anglijos nacionalinės slaugos ir aku-šerijos tarybos ataskaitą, penkiose studijose nagrinėta, kokias kompetencijas turi įgyti studentai mokydamiesi

117

pagal skirtingas intensyviosios slaugos programas bei šių kompetencijų atitikimą, kas yra efektyvus mokymas (studentų dėstytojų, praktikų požiūriu), kaip klinikinė aplinka veikia mokymąsi. Apibendrintai teigiama, kad būtina atnaujinti AIT slaugytojų mokymo programas derinant su darbdaviais, numatant siekiamus mokymo rezultatus [8]. Ch. McLean ir kt. vykdyto projekto metu identifikavo 118 kompetencijų, atspindinčių intensyviąją slaugą. Nagrinėta, kaip remiantis šiomis kompetencijo-mis pertvarkyti IT slaugytojų mokymą, nes mokymo turi-nys turi remtis kompetencijomis, be to, pasak autoriaus, tai leidžia sudaryti palankią mokymuisi aplinką [14]. C. Derham taip pat pažymi, kad kompetencijomis pagrįs-tas mokymas yra vienas iš pagrindinių faktorių siekiant užtikrinti anestezijos ir intensyviosios slaugos atlikimo visapusiškumą. Išskiriamos penkios prioritetinės slaugos sritys, kurios turi būti integruojamos į mokymo programą, siekiant toliau vystyti atitinkamas slaugytojų žinias, gebė-jimus ir įgūdžius, reikalingus slaugant kritinėse būklėse esančius pacientus, tai yra: slaugos paslaugų teikimas ir organizavimas, moksliniai tyrimai praktikoje, praktinis mokymas, profesinės veiklos vystymas, lyderiavimas [5]. Kai kuriose atliktose studijose nurodyta,­kad net tos pačios šalies anestezijos slaugytojų ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengime­vyrauja programų įvairovė, nes specialistus rengia skirtingos aukštosios mokyklos. Be to, slaugytojų rengimo programos neturi nuoseklaus turinio, formos, siekiamų rezultatų, egzistuoja skirtumai studentų praktinių pasiekimų vertinimo metoduose, kreditų apimtyse ir tai labai apsunkina slaugytojų bei darbdavių pasirinkimą. Tyrėjai mano, kad IT slaugytojų mokymo programos privalo paruošti specialistus, turin-čius gilias teorines žinias ir gebančius pademonstruoti klinikines kompetencijas, kurios turi būt identiškos IT slaugytojo veiklą reglamentuojančio standarto kompe-tencijoms [9,18,27].

Anestezijos­ ir­ intensyviosios­ terapijos­ slaugytojø­rengimo­tendencijos­Europoje.­Tarptautinės anestezijos slaugytojų federacija (International Federation of Nurse Anaesthetists (IFNA), Europos intensyviosios terapijos slaugos asociacijų federacija (European Federation of Critical Care Nursing Associations (EfCCNa), PSO teigia, kad bazinės slaugos mokymo programos nepakankamai paruošia dirbti slaugytojus anestezijos ir intensyviosios slaugos srityje, todėl reikalingos specialiosios mokymo programos [9,16,25,26]. Intensyviosios terapijos slaugy-tojas turi būti tinkamai paruoštas ir apmokytas, kad gautų būtinas žinias, susiformuotų įgūdžius, įgytų gebėjimus, reikalingus teikiant saugią, efektyvią slaugą kritinės būklės pacientams ir jų šeimos nariams, o anestezijos

slaugytojas kartu su anesteziologu užtikrintų saugią anesteziją. Mokymas turi remtis problemų sprendimu, klinikinių sprendimų priėmimu, kritiniu mąstymu, reflek-syvia praktika, lyderiavimu, komandiniu darbu [9,16].­Kai kurios Europos šalys turi AIT slaugytojų rengimo rekomendacijas, patvirtintas nacionaliniu lygmeniu, arba programas tvirtina tam tikros tarnybos. Švedijoje rengiant anestezijos slaugytojus (rekomendacijos patvirtintos na-cionaliniu lygmeniu) apibrėžiamos 5 veiklos sritys (etika; moksliniai tyrimai; lyderiavimas; perioperacinė priežiū-ra; priežiūros pedagogika), šių sričių kompetencijos bei gebėjimai, kuriuos įgijus ir pademonstravus slaugytojai gali dirbti anestezijos slaugytoju [6]. Didžiojoje Brita-nijoje patvirtintas Nacionalinis intensyviosios terapijos mokymo ir kompetencijų standartas bei Intensyviosios terapijos slaugos personalo standartas, kuriuose nuro-domos edukacinės IT slaugytojo vertybės, pagrindiniai reikalavimai mokymo programoms (išskiriamas teorijos pritaikymas praktikoje ir praktinės veiklos vertinimas kompetencijų pagrindu), pateikiamos programos te-mos, IT slaugytojų kompetencijų sritys (klinikinė sritis; profesinė veikla; lyderiavimas; mokymas) bei šių sričių pagrindinių kompetencijų specifikacija, akcentuojama mokymo metodų įvairovė (ypač problemų sprendimas ir kritinis mąstymas) [19,24].

EfCCNa nurodė pagrindinius reikalavimus inten-syviosios terapijos slaugytojų mokymo programoms: IT slaugytojų kompetencijų vertinimas yra pirmaeilis dalykas; rengimo programos turi remtis nacionaliniu lygiu pripažintomis kompetencijomis; studento verti-nimas turi būti reguliarus siekiant užtikrinti būsimus mokymosi siekinius. Taip pat yra pateikiami minimalūs reikalavimai intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo programoms įvardinant konkrečias temas, rekomenduo-jama šalims sukurti intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo, intensyviosios slaugos praktikos ir valdymo standartus [16].

Analizuojant šaltinius [1,8,9,16,20,28] taip pat paste-bėta, kad yra labai skirtingas IT slaugytojų ir anestezijos slaugytojų rengimas įvairiose Europos šalyse: skiriasi pačių rengimo programų apimtis, trukmė, kreditų skai-čius. Baigus studijas įgyjamas diplomas arba sertifikatas; įgyjama skirtinga kvalifikacija bei akademinis laipsnis (intensyviosios terapijos slaugytojas; pažangus (advan-ced) intensyviosios terapijos slaugytojas; anestezijos magistras; intensyviosios terapinės slaugos magistras ir kt.) Tačiau visose šalyse būtina sąlyga rengiantis būti minėtųjų sričių darbuotojais – privalomas bazinis slaugy-tojo išsilavinimas bei mažiausiai vienerių metų trukmės praktinė patirtis. EfCCNa siekia, kad IT slaugytojų ren-

118

gimas turi būti suteikiant magistro laipsnį, tuo siekiant išsamesnių klinikinių žinių ir įgūdžių, būtinų teikiant paslaugas kritinės būklės pacientui ir jo artimiesiems [16]. Rekomenduojama, ruošiant IT slaugytojų rengimo programas, standartus, bendradarbiauti intensyviosios slaugos praktikus, darbdavius, sveikatos priežiūros tar-nybas bei mokymo institucijas.

Taigi, skirtingose Europos šalyse naudojami įvairūs, skirtingi anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo rengimo standartai (jei tokie šalyse egzistuoja), akcentuo-jamas anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kompetencijų vertinimo sudėtingumas. Teigiama, kad nepakankamai nuosekliai sukurtos programos, trūksta bendradarbiavimo tarp praktikos vadovo ir švietimo institucijų, o tai sunkina anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimą.

Anestezijos­ ir­ intensyviosios­ terapijos­ slaugytojø­rengimas­Lietuvoje.­Lietuvoje iki 2011 metų bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją turintis asmuo aneste-zijos ir intensyviosios slaugos specializaciją galėjo įgyti Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos cen-tre, o nuo 2002 m. ir koleginį išsilavinimą suteikiančiose kolegijose. Šių institucijų specializacijos mokymo pros-gramos skyrėsi savo apimtimi, trukme, mokymo turiniu, nes nebuvo reglamentuotos norminiais aktais. Galima daryti prielaidą, kad skirtingose institucijose baigę studi-jas asmenys įgydavo skirtingos apimties, gilumo žinias, gebėjimus, kompetencijas. Tačiau įsigaliojus naujam slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymui [13], atsirado nauji reikalavimai AIT slaugytojų veiklai ir drauge jų rengimui.

Nuo 2011 m. pagal teisinius aktus anestezijos ir in-tensyviosios terapijos slaugytojai rengiami tik aukštojoje mokykloje pagal bendrosios praktikos slaugos studijų programą ir papildomą anestezijos ir intensyviosios slau-gos specializacijos programą, t.y. išklauso ne trumpesnį kaip 960 akademinių valandų mokymo kursą pagal anes-tezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programą. Šią programą sudaro 40 valandų apimties anestezijos ir 40 valandų apimties intensyviosios slaugos teorinio mokymo dalykų kursas bei ne trumpesnė kaip po 440 valandų praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje anestezijos bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas [3].

Taigi, dirbti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoju gali asmenys, baigę bazines slaugos studijas bei išklausę specializacijos kursą. Galime konstatuoti, kad dabartinis AIT slaugytojų rengimo reglamentas tik iš dalies atitinka europines tendencijas, nes pagal Lie-tuvoje galiojančius teisinius aktus praktinė slaugytojo

patirtis studijuojant minimą specializaciją yra nebūtina.Pasak R. Laužacko [11], profesinio rengimo kokybės

kriterijus, laiduojančius siekiamų rezultatų kokybinį palyginimą (ar jis atitinka užsibrėžtą orientyrą), nustato standartai. Valstybinis standartų pripažinimas reiškia, kad jame aprašomi kokybės kriterijai yra vienodi visoms mo-kymo įstaigoms, rengiančioms darbuotojus toms pačioms profesijoms, tuo pačiu įvardijant aiškumą, ko turi būti siekiama ir ką galima pasiekti įvairiais mokymo keliais. Taigi, standartas profesiniame rengime yra svarbiausias mokymo kokybės įvertinimo kriterijus įvairiose moky-mo įstaigose. Profesinio rengimo standartai apibrėžia profesinę kompetenciją, mokymo tikslus, bendruosius gebėjimus, aprašo profesinio išsilavinimo lygius, baigia-mąjį vertinimą [2]. Kaip teigia G. Williams ir kt. [27], R. Laužackas [11],­standartas lyg ir įteisina ugdymo turinio uždarumo principą, jo vienodinimą, leidžia tikėtis, kad skirtingose švietimo institucijose baigę studijas asmenys įgys vienodas kompetencijas, bus programų skaidrumas ir nešališkumas, be to, studentams bus lengviau keisti mokymo institucijas (palengvina kreditų perkėlimą).

Lietuvoje pradėti rengti nauji arba atnaujinami senieji profesijų ir profesinio rengimo standartai. Neabejotina, kad profesiniame rengime naudojamų standartų atnauji-nimas – nuolatinis ir nenutrūkstantis procesas. Profesinio rengimo standartai gali būti orientuoti į labai plačią veiklos sritį arba būti labai specializuoti. Šiuo atveju į plačią veiklos sritį orientuotas būtų bendrosios praktikos slaugytojo standartas, o anestezijos ir intensyviosios te-rapijos slaugytojo standartas būtų specializuotas. Taigi, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo rengimo standartas reglamentuotų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos specializacijos programos rengimą. Asmuo, sėkmingai baigęs šio standarto reglamentuojamą specializacijos mokymo programą, įgytų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo specializaciją, suteikiančią teisę užimti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo pareigybę. Kokia situacija Lietuvoje šiandien?

2002 m. patvirtintas Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartas (V profesinio išsilavinimo lygis), apibrėžiantis bendrosios praktikos slaugytojo rengimo reikalavimus: profesines kompetencijas, bendruosius gebėjimus, studijų tikslus ir baigiamąjį įvertinimą. Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartas yra pagrindas parengti studijų programą slaugytojams, dir-bantiems savarankiškai arba sveikatos priežiūros koman-dose, visų sveikatos priežiūros lygmenų asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir institucijose bei kitose įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų, neįgalių-

119

jų, šeimų, bendruomenės sveikatos priežiūrą. Lietuvos kolegijos, rengiančios slaugytojus, 2006-2008 m. daly-vavo projekte ,,Slaugos studijų programos tobulinimas pagal ES standartus” ESF/2004/2.4.0 – 03 – 361/BPD – 31/2 ir parengė specializuotų slaugos sričių (anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos taip pat) slaugytojų rengimo standartą ir specializacijos mokymo programą. Deja, rengimo standartai nepatvirtinti ir iki šios dienos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo standarto nėra. AIT slaugytojų rengimo standartas api-brėžtų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų veiklų sritis, kompetencijas ir jų vertinimą, kitaip tariant unifikuotų AIT slaugytojų rengimą. Aukštosios mokyklos rengimo standarto pagrindu ir aprašo reikalavimais mo-difikuotas savo sukurtas mokymo programas, todėl būtų galima tikėtis, kad skirtingose aukštosiose mokyklose rengiami AIT slaugytojai įgytų vienodas kompetencijas išliekant galimybei aukštosioms mokykloms savo nuo-žiūra paskirstyti valandų skaičių įvairioms temoms, formuluoti uždavinius iškeltiems standarte tikslams.

Kaip jau buvo minėta, 2010 metais parengtas anes-tezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programos reikalavimų aprašas [3], kuris nustato anes-tezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo reikalavimus, minimalų anestezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programos teorinį ir prak-tinį mokymą ir jų įgytąsias teises. Pagal nustatytus aprašo reikalavimus aukštosios mokyklos, pasirengusios vykdyti neformaliojo švietimo anestezijos ir intensyviosios tera-pijos specializacijos programos mokymą, parengė moky-mo programas. Tai sveikintina, nes anksčiau dėstytojai, rengę AIT slaugytojus, į mokymo programas įtraukti temas galėjo savo nuožiūra. Nuo šiol mokymo pro-gramos temos turėtų būti vienodos visose institucijose. Tačiau, išnagrinėjus aprašuose nurodytas temas, kurios turi būti mokymo programose ir jas palyginus su šiame straipsnyje išanalizuota moksline literatūra bei įvairių organizacijų rekomendacijomis, pastebime, kad kitų Europos šalių mokymo programose pateikiamos tokios temos kaip lyderiavimas, moksliniai tyrimai praktikoje, kurių, deja, pasigendama mūsų šalies programose.

Kadangi nėra patvirtinto AIT slaugytojų rengimo standarto, nėra apibrėžtos šios profesijos veiklos sritys, kompetencijos ir jų ribos ir kompetencijų vertinimas. Anksčiau minėtasis aprašas parengtas neatsižvelgiant į kompetencijas, būtinas AIT slaugytojo veikloje, kadangi dabar galiojanti Lietuvos Medicinos norma MN 60:1998,­reglamentuojanti­ AIT slaugytojo veiklą, neaiškiai apibrė-žia būtinas kompetencijas. Lieka neaišku, kokios kom-petencijos turi būti įgyjamos, t.y. kokias žinias, įgūdžius,

gebėjimus turi pademonstruoti studentas, kad galėtų įrodyti savo kompetentingumą dirbti šioje srityje. Ar tik užteks išlaikyti teorinį egzaminą (neaišku, ar reikės par-odyti gebėjimą sisteminti analizuoti, interpretuoti žinias, ar tik užteks pademonstruoti kad “žinau, kas tai yra”) ir techniškai atlikti apraše nurodytas intervencijas?

Rengiamas AIT slaugytojo medicinos normos pakei-timas [12], kuriame aiškiai bus apibrėžtos kompetenci-jos, t.y., ką turi žinoti, išmanyti, mokėti, gebėti paruošti priemones ir asistuoti atliekant procedūras bei gebėti atlikti tam tikras procedūras. Tačiau dabartiniai reikala-vimai mokymo programoms tik iš dalies gali užtikrinti šių kompetencijų įsisavinimą, nes, kaip buvo minėta, mokymo programos reikalavimai nepagrįsti kompeten-cijomis. Lietuvoje įgyta bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija pripažįstama Europos Sąjungos šalyse [7], tačiau anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo specializacija dėl skirtingų AIT slaugytojų rengimo standartų, mokymo programų apimties, trukmės, turinio pripažįstama tik kai kuriose šalyse ir tik dalinai, o tai apsunkina šių specialistų judėjimą ir konkurencingumą Europos Sąjungos šalyse.

IŠVADOS1. Daugumoje Europos šalių anestezijos ir inten-

syviosios terapijos slaugytojų rengimas vykdomas atski-rai, t.y. ruošiant dviejų sričių specialistus – anestezijos slaugytoją ir intensyviosios terapijos slaugytoją. Teorinių ir praktinių studijų trukmė, apimtis, mokymo turinys labai skirtingas, tačiau visuose išnagrinėtuose literatū-ros šaltiniuose nurodoma, kad būtina sąlyga rengiantis būti minėtųjų sričių darbuotojais – privalomas bazinis slaugytojo išsilavinimas bei mažiausiai vienerių metų trukmės praktinė patirtis.

2. Lietuvoje pasirinktas jungtinis šios specializaci-jos modelis, t.y. ruošiamas anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Nėra patvirtinto rengimo standarto ir tai apsunkina šios srities specialisto ruošimą: neapi-brėžtos veiklos sritys, kompetencijų ribos, kompetencijų pasiekimo vertinimo metodai. Tik anestezijos ir intensy-viosios terapijos slaugytojų mokymo programų aprašų patvirtinimas teisiniame lygmenyje leidžia tikėtis studijų temų vienodumo skirtingose aukštosiose mokyklose, tačiau ne kompetencijų pasiekimų.

3. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimas Lietuvoje iš dalies atitinka europines tenden-cijas.

4. Vienodas anestezijos slaugytojo ir intensyviosios terapijos slaugytojo rengimo standartas Europoje leistų tikėtis ES piliečiui gauti kokybišką slaugą bei užtikrintų

120

specialistų judumą bet kurioje ES šalyje. Todėl ir Lietu-voje siektina kurti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų rengimo standartą atsižvelgus į PSO, Europos intensyviosios terapijos slaugos asociacijų federacijos rekomendacijas.

Literatūra1. Baktoft B., Drigo E., Hohl M.L., Klancar S., Putzai P., Tseroni

M., A survey of critical care nursing education in Europe. The World of Critical Care Nursing. 2003;2(3):85-87.

2. Dabartinės kvalifikacijų būklės Lietuvoje analizė. Studija. Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 2006.

3. Dėl reikalavimų specializuotų slaugos sričių neformaliojo švietimo programoms aprašų patvirtinimo. LR SA ministro 2010 m. sausio 21 d. įsakymas Nr.V-51. (Žin., 2010, Nr. 13-659).

4. Dėl specializuotos slaugos sričių sąrašo patvirtinimo. LR SA ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. V-1037 (Žin., 2009; 152-6842).

5. Derham C. Achieving comprehensive critical care. Nursing in Critical Care. 2007;12(3):124-131.

6. Description of competence for registered nurse with gradu-ate diploma in specialist nursing– anaesthesia care, 2008. Prieiga per internetą 2011-03-01:<www.swenurse.se>.

7. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

8. Evaluation of the effectiveness of educational prepara-tion for critical care nursing. English National Board for Nursing, Midwifery and Health Visiting, 2002. Prieiga per internetą 2011-03-01:<http://www.nmc-uk.org/Documents/Archived%20Publications/ENB%20Archived%20 Publications/ENB_ARCHIVED_PUBLICA-TION_Research%20Highlights%2049%20February%202002.PDF>.

9. International Federation of Nurse Anaesthetists (IFNA). Prie-iga per internetą 2011-02-03: <http://ifna-int.org/ifna/news.php>.

10. Jankauskienė, Ž., Kubilienė, E., Karenauskaitė, V., Juozuly-nas, A. Slaugos specialistų profesinė raiška sveikatos reformos vystymo sąlygomis. Sveikatos mokslai. 2007;5(52):1238-1242.

11. Laužackas R. Mokymo turinio projektavimas. Standartai ir programos profesiniame rengime. Kaunas:VDU Profesinio rengimo studijų centras, 2000.

12. Lietuvos Medicinos norma MN 60:2011 (projektas) „Anesi-tezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kom-petencija ir atsakomybė“.

13. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos prakti-kos įstatymas (Žin., 2001; 62-2224; 2009, Nr. 89-3801).

14. McLean Ch., Monger E., Lally I. Assessment of practice using the National Health Service Knowledge and Skills Framework. Nursing in Critical Care. 2005;10(3):136- 142.

15. Paulikienė S., Zarankienė A. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo rengimo aktualijos. Slauga. Mokslas ir praktika, 2009;4(148):5-7.

16. Position Statement on Post-registration Critical Care Nursing Education within Europe, 2004. EfCCNa. European Federation of Critical Care Nursing Associations. Prieiga per internetą 2011-03-05: <http://www.efccna.org/>.

17. Sajienė L. Slaugos dėstytojų rengimo Lietuvoje modeliavi-mas. Akademinė edukologija. Vilnius: Spauda, 2006;(2):428-437.

18. Scholes J., Endacott R., Chellel A. A formula for diversi-ty: a review of critical care curricula. Journal of Clinical Nursing. 2000;9(3):382-390.

19. Standards for Nurse Staffing in Critical Care. Prieiga per internetą 2011-03-01: <www.baccn.org.uk>.

20. Study of Specialist Nurses in Europe. Internal Market Director-ate General of the European Commission (Reference XV/98/09/E), 2000.

21. Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2008.

22. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009/C 119/02). Prieiga per internetą 2011-02-03: <http://eur-lex.europa.eu>.

23. The Bruges Communiqué on enhanced European Coopera-tion in Vocational Education and Training for the period 2011-2020. Prieiga per internetą 2011-02-03: <http://eur-lex.europa.eu>.

24. The National Education and Competence Framework for Advanced Critical Care Practitioners, 2008. Prieiga per internetą 2010-12-12: <www.baccn.org.uk>.

25. WHO Europe Anaesthetic Nursing Curriculum. WHO EuroE-pean Strategy for Continuing Education for Nurses and Midwives. Co-penhagen, WHO Regional Office for Europe, 2003 (EUR/03/5043918a).

26. WHO Europe Critical Care Nursing Curriculum. WHO Euro-pean Strategy for Continuing Education for Nurses and Midwives. Co-penhagen, WHO Regional Office for Europe, 2003 (EUR/03/5043918d).

27. Williams G., Schmollgruber Sh., Alberto L. Consensus Fo-rum: Worldwide Guidelines on the Critical Care Nursing Workforce and Education Standards. Critical Care Clinics. 2006;22:393–406.

28. Yuko I., Williams G. Research brief: a multi-national survey of critical care nursing certification. The world of critical care nursing. 2008;22. Prieiga per internetą 2011-03-10: < http://findarticles.com/p/articles/mi_6812/is_4_6/ai_n31850268/pg_2/?tag=content;col1>.

29. Žydžiūnaitė V., Ebbeskog B. The meaning of nurse‘s role in nursing care practice: the lived experience of influence, dependence and limitations. Sveikatos mokslai. 2007;5(52):1139-1144.

INSIGHT OF TRENDS IN VOCATIONAL EDUCATION AND TRAINING OF ANESTHESIA AND INTENSIVE CARE NURSES IN LITHUANIA

Simona PaulikienėSummaryKey words: anesthesia and intensive care nurse, reform of vocaw-

tional education and training.One of the trends of the reform for education of health care spe-

cialists is reform of vocational education and training of anesthesia and intensive care nurses. Education and training of anesthesia and intensive care specialist in different countries is carried out differently. Therefore, World Health Organization and European Federation of Critical Care Nursing Associations prepared and presented recom-mendation for education and training of these health care specialists. In this paper the conception of anesthesia and intensive care nurse is reviewed, and changes of education and training of these health care specialists in Lithuania are analyzed. It is shown that current anesthesia and intensive care specialist education and training regulations only partly correspond to tendencies European reforms. Unified anesthesia and intensive care nurse education and training standard in Europe will provide possibility for EU citizens to get qualified nursing and will enable and promote exchange of such specialist in EU countries. So, it is recommended for Lithuania while preparing standard for education and training of anesthesia and intensive care nurses to take in account recommendations of World Health Organization and European Federa-tion of Critical Care Nursing Associations.

Correspondence to: s.paulikiene@spf.viko.lt

Gauta 2011-04-01

121

Headline:­An evaluation of pharmaceutical services rendered in Kaunas‘ community pharmacies and it‘s conformity with requirements laid down in legal act on good pharmacy practice provision.Key words: good pharmacy practice; pharmaceutical services; pharmaceutical care; consumption of medici-nes; pharmacy specialist.

SummaryThe article analyses whether the community phar-macies in Kaunas city adhere to Good pharmacy praxis rules, whether they provide high quality pharmaceutical services. Factors, contributing to the quality of these services, are also analyzed. Objective. Assessment of pharmaceutical services in cases of dispensing of prescription only and over-the-counter medicines for treatment of acute or chronic diseases or minor illness. Material and methods. Theoretic: analysis of lite-rature sources in the aspect of the chosen study. Empirical: an anonymic poll has been conducted to find out the position of the respondents. Com-munity pharmacies of Kaunas have been chosen as the object of the study. Results and outcomes. The results of the study have demonstrated that the quality of the servi-ces provided in community pharmacies varies in the sale of Rx and over-the-counter medicines as well as in cases of different health condition of the patients. It was estimated during the study that pharmaceutical services provided in Kaunas community pharmacies are not of sufficient qua-lity. Too little attention is being dedicated to the peculiarities of the sale of Rx and over-the-counter medicines. This could cause drug use problems and worsen the health condition of the patient.

Also the confidentiality of the pharmaceutical service is not being guaranteed.

BACKGROUND In Lithuania Good Pharmacy Practice rules were

adopted in the 15th of June, 2007 (law No. V-494 issued by the Ministry of Health (1)). The goal of Good Pharma-cy Practice rules is to provide clients with safe medicines and high quality pharmaceutical services (2–5). In order to reach this, medications and other health care products should be labelled correctly, pharmaceutical services should be of sufficient quality, and when pharmacy is prepared, it should implement pharmaceutical care (6–8). A pharmacist who sells (dispenses) medicines and pharmacy technician must implement a pharmaceutical service. Not efficiently provided pharmaceutical service can cause problems related to the use of medicines (9). In pharmacies medicines are issued according to:

1. The recommendations for prescription writing and dispensing (selling) medicines No. 112 (2002, No, 28-1013), approved by Ministry of Health of the Republic of Lithuania in the 8th of March, 2002 (10);

2. Pharmaceutical information (labels and package inserts) and all other officially announced information about medicine;

3. Acquired knowledge about medicinal substances, drug interactions, stability of the chosen drug form, ways and terms of use, conditions of storage.

OBJECTIVEAssessment of pharmaceutical services in cases of

dispensing of prescription only and over-the-counter medicines for treatment of acute or chronic diseases or minor illnesses. The goal was to investigate, whether the community pharmacies in Kaunas city adhere to Good Pharmacy Practice rules, and whether they provide high

SURVEY­AND­ASSESSMENT­OF­QUALITY­OF­PHARMACEUTICAL­SERVICES­RENDERED­IN­KAUNAS’­

COMMUNITY­PHARMACIES

LORETA KUBILIENĖ1, VAIDAS SKYRIUS1, RIMA GERBUTAVIČIENĖ1, SNIEGUOLĖ KASELIENĖ2, JURGITA DAUKŠIENĖ1, JONAS GRINCEVIČIUS1

1Department of Drug Technology and Social Pharmacy Faculty of Pharmacy, 2Department of Health Management Faculty of Public health Lithuanian University of Health Science

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAIVolume 21, Number 2, 2011, p. 121-124

Correspondence to: Loreta Kubilienė, e-mail: socpharm@med.kmu.lt

122

quality pharmaceutical services. Factors related to these services (the content and confidentiality of information provided to patients, availability of medicines) were analysed. We also compared pharmaceutical services provided by pharmacist and pharmacy technician, as well as the quality of service when patient is ill with acute or chronic diseases or minor illness, and the dif-ferences of information about Rx and over-the-counter medicines.

METHODS. MATERIALS AND PARTICIPANTSTheoretic: analysis of literature sources associated

with pharmaceutical care, pharmaceutical service, requi-rements for Good Pharmacy Practice and its’ practical implementation. In addition to this, we made an analysis of legislations for regulating the health care system of the European Union and the Republic of Lithuania. Empiri-cal: an anonymous questionnaire has been conducted to find out the position of the respondents.

People living in the wards of Kaunas and visiting pharmacies in this territory have been chosen as the object of the study. According to the location of wards we have chosen community pharmacies of Kaunas where we implemented our study. 60 respondents answered our questionnaires (this number represents the 95% confidence interval and 0.05 requirements for an error that are sufficient in quantitative studies). Data were analysed using the statistical package SPSS for Windows 15.0. Chi-square (β²) criterion was used to estimate the difference in the distribution of the qualitative variables. Statistical significance was set at p<0.05. The question-naire was made according to the requirements of Good Pharmacy Practice rules. It contains closed, half-open and open questions.

RESULTS AND DISCUSSION General­results. During the study we observed and

evaluated pharmaceutical service provided by phar-macists (69.8%) and pharmacy technicians (30.2%) working in community pharmacies of Kaunas. 30.2% of prescription only, 41.5% of over-the-counter and 28.3% of both types of medicines were sold (to one patient). 42.3% of patients purchased only one drug, 38.5% – two drugs, 7.7% – three, 9.6% – four, 1.9% – five or more. The reason for buying medicines was an acute disease in 47.2% cases, chronic disease – 34% and minor disor-der – 18.9%. These data show the tendency of buying medicines for acute illnesses.

In order to implement Good Pharmacy Practice and provide high quality pharmaceutical services the special

conditions are required. Therefore we evaluated the following factors. Firstly, availability of medicines was good: in 96.2% of cases medicines asked by patients were available in the pharmacy and in 3.8% they were not available. Only 32% of pharmacies offered an op-portunity to order medicines by an e-mail. Secondly, we evaluated the confidentiality of information provided to patients. In 100% cases there was no isolated place or waiting zone dedicated for confidential talk between a pharmacist and a patient. The importance of this problem is shown by the fact that in 47% cases while purchasing medicines in pharmacy there were other patients waiting in the line.

Dispensing­ prescription­ only­medicines. When dispensing medicines, we analyzed whether the prescription is written according to the prescription writing recommendations. In 96.7% of cases the form of prescribed medicine was written correctly, in 100% concentration and in 83.3% dose of drug were correct. 73% of pharmacy specialists explained patients how the prescribed medicine is acting. In 62% of cases medicines were sold according to the trade name written in pres-cription, while 38% of pharmacists chose the medicine by their own (58% of them suggested the cheapest drug analogue). In 93% of cases pharmacy specialists had none additional questions associated with the taken prescription.

Dispensing­over-the-counter­medicines. When sel-ling over-the-counter medicines in 78% of cases pharma-cy specialists asked patients what are they complaining about, in 61% of cases – how long they are ill, 58% – what are they buying the medicine for, 32% – about patient‘s age, 5% – if patient is allergic, 3% – about patient‘s bad health habits. Only 32% of pharmacists encourage patients to visit doctor for an additional con-sultation. Even though most of the patients (71%) knew what medicines they are going to buy, 57% of pharmacy specialists offered alternative drugs, that in 91% of cases changed the opinion of a patient. These results show how important is to find out patient‘s needs and provide high quality pharmaceutical service.

Self-care. When dispensing an over-the-counter me-dicine pharmacy specialists informed patients about the following risk factors of self-care: 42% about false choice of treatment, 39% about false evaluation of symptoms, 31% about an avoidance of visiting doctor, 26% about false timing of drug use, 24% about inadequate dosage or way of taking the medicine, 22% about the use of similar medicines, 12% about possible drug interaction.

Evaluation­of­information­provided­about­prescrip-

123

tion­only­and­over-the-counter­medicines. In the study we analyzed differences of general information given about prescription only and over-the-counter medicines (table 1). 73% of patients purchasing Rx drugs got infor-mation about their use comparing with 82% of patients buying over-the-counter drugs.

Moreover, 6% vs. 9% of clients were advised how to storage the medicine properly, and 75% vs. 41% were recommended to read a package insert. Only in 6.3% vs. 23% of cases a pharmacist asked about the other medicines that are used at the moment. 81% vs. 73% of pharmacy specialists informed how to take the medicine (before eating, etc.), and 50% vs. 46% of them told for how long one should use the medicine. Only 6.3% of patients buying Rx medicines and 18% buying over-the-counter medicines were warned about possible side effects, and 5% knew the contraindications of the drug bought without prescription.

All the differences of pharmaceutical servi-

ces mentioned above were statistically significant.Evaluation­of­pharmaceutical­services­in­the­case­of­

different­health­conditions. The majority of prescription only medicines (50%) were sold for the treatment of chronic diseases comparing with 90% of over-the-coun-ter drugs bought for an alleviation of minor symptoms (p<0.05). The study results reflect that patients in case of an acute disease would rather buy medicines inde-pendently than visit a doctor (44%).

When comparing the amount of medicines bought according to the severity of illness (table 2), we found that patients usually purchase 1–2 medicines independently of their health condition (p>0.05).

In 94% of cases medicines were available indepen-dently from the severity of disease. Pharmacy specialists offered cheaper drug analogues for 62% of patients ill with acute disease, 56% – with chronic disease, and 50% – having minor symptoms, however, in case of acute disease 58% of pharmacists sold medicine ac-cording to trade name in comparison with 63% in case of chronic disorder. When evaluating the correctness of written prescriptions, 8% of recipes dedicated for the treatment of acute disease and 6% for a chronic disease were incorrect. In the case of acute or minor conditions pharmacy specialists asked patients what are they buying the medicine for, what are they complaining about, how long they are feeling those symptoms and how old are they. In this group patients more frequently were offered different medicines (3 table). The influence of adverti-sing was not statistically significant (p>0.05): it had an impact on 21% of acute cases, 11% – of chronic, and 40% – of minors cases.

General information related to use of prescription only or over-the-counter medicines was similar accor-ding to the severity of disease. In the case of self-care pa-tients having acute or minor symptoms were more often warned about possible risks. However, all the mentioned differences are not statistically significant.

Evaluating­ the­quality­ of­ pharmaceutical­ services­provided­by­pharmacist­and­pharmacy­technician. In this study we also analyzed the differences between pharmaceutical services provided by pharmacist and pharmacy technician. There was no significant diffe-rence in the distribution of sold Rx and over-the-counter medicines. If a patient had acute complaints he or she was more often consulted by pharmacist (54% vs. 31%). Aspects related to consultation and pharmaceutical ser-vice were similar (form of prescribed medicine, concen-tration, dosage, way of use; contraindications and drug interaction; social, law and economic aspects). However,

Table 1. Evaluation of information provided about prescrip-tion only and over-the-counter medicines.

Table 2. The amount of medicines according to the severity of illness (%).

Table 3. Questions for a patient according to the severity of disease (%).

124

some differences were noticed: pharmacists were prone to offer a cheaper drug analogue (62% vs. 50%), while pharmacy technicians chose medicines on their own opinion (60% vs. 42%). In addition to this, pharmacists more frequently consulted with doctors (76% vs. 56%). If patients do not know which over-the-counter medi-cine to buy 36% of them asked pharmacist and 10% asked pharmacy technician about it. This statement is supported by the fact that over-the-counter medicines offered by a pharmacist were suitable in 99.8% of cases comparing with 70% of pharmacy technician‘s sugges-tions (p<0.05).

CONCLUSIONS1. Community pharmacies of Kaunas are not

properly prepared to implement Good Pharmacy Prac-tice. There are no conditions for confidentiality of talk between patient and pharmacy specialist, moreover, only 32% of pharmacies offer an opportunity to order medicines on internet.

2. Pharmaceutical service provided by a pharmacy specialist is important: 44% of patients ill with acute disease took medical advice from a pharmacy specia-list, as well as a choice of over-the-counter medicine is influenced by a pharmacist.

3. Pharmaceutical service provided in community pharmacies of Kaunas are not of good quality. When dispensing a medicine not enough information is given about drug interaction and possible contraindications, and not always a cheaper drug analogue is offered.

4. When selling an over-the-counter medicine patients are not properly warned about the risks of self-care. In the case of acute or minor diseases pharmacy specialists did not properly identified patient‘s needs and problems related to drug use.

5. Not sufficient quality pharmaceutical services might cause problems related to drug use and worsen patient‘s health condition.

References1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas

2007 birželio 15 d. Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ (Order of the minister of Health of the Republic of Lithul-ania 2007-06-15 Nr. V-494 „Regulation on Good Pharmacy Practice“.) Valstybės žinios 2007;68:2690.

2. WHO. 60th World Health Assembly. Progress in the rational use of medicines. Geneva; 2007.

3. WHO. Developing of pharmacy practice: a focus on patient care. Geneva; 2006.

4. Zeind CS, McCloskey WW. Pharmacist role in the health care system. Harvard Health Policy Review 2006;7(1):147-54.

5. Narhi U. Sources of medicine information and their reliabi-lity evaluated by medicine users. Pharm World Sci 2007;29:688-94.

6. Hong SH, Spadaro D, West D, Tak SH. Patient valuation of pharmacist services for self care with OTC medications. J Clin Pharm Ther 2005;30(3):193-9.

7. Elliott RA, Barber N, Clifford S, Horne R, Hartley E. The cost effectiveness of a telephone-based pharmacy advisory service to improve adherence to newly prescribed medicines. Pharm World Sci 2008;30(1):17-23.

8. Rasmussen JN, Chong A, Alter DA. Relationship between adherence to evidence-based pharmacotherapy and long-term mor-tality after acute myocardial infarction. JAMA 2007;297(2):177-86.

9. Kubilienė L, Liukenskytė S, Savickas A, Jurėnienė K. Vaistų vartojimo problemų tyrimas Lietuvos vaistinėse (Survey of drug therapy problems in Lithuanian community pharmacies.) Medicina (Kaunas) 2006;42 (5):424-8.

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2002 kovo 8 d. Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir išdavimo (par-davimo)“ (Order of the minister of Health of the Republic of Lithuania 2002-03-8 Nr. 112 „Order on Prescribing and Dispensing of Medicines “.) Valstybės žinios 2002;28:1013.

FARMACINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS TYRIMAS IR VERTINIMAS KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE

Loreta Kubilienė, Vaidas Skyrius, Rima Gerbutavičienė, Snieguolė Kaselienė, Jurgita Daukšienė, Jonas Grincevičius

Raktažodžiai: gera vaistinių praktika, farmacinės paslaugos, farma-cinė rūpyba, vaistinių preparatų vartojimas, farmacijos specialistas

SantraukaStraipsnyje analizuojama, kaip Kauno miesto visuomenės vaisti-

nėse laikomasi Geros vaistinės praktikos nuostatų reikalavimų, ar jose kokybiškai teikiama farmacinė paslauga, taip pat analizuojami veiks-niai, turintys įtakos šių paslaugų kokybei. Darbo tikslas. Farmacinės paslaugos kokybės įvertinimas išduodant receptinius ir nereceptinius vaistus, esant ūmiai, lėtiniai ligai ar nežymiam sveikatos sutrikimui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Teorinis: literatūros šaltinių analizė pasi-rinkto tyrimo aspektu. Empirinis: respondentų nuomonės išaiškinimui atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo objektu pasirinkome Kauno miesto visuomenės vaistines. Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenės vaistinėse teikiamų farmacinių pa-slaugų kokybė skiriasi, parduodant receptinius ir nereceptinius vaistus, taip pat ir esant skirtingai pacientų sveikatos būklei. Tyrimo metu nustatytas, kad farmacinė paslauga Kauno miesto vaistinėse teikiama nepakankamai kokybiškai. Per mažai dėmesio yra skiriama receptinių ir nereceptinių vaistų išdavimo ypatumams: ne visada pacientui pasiū-lomas pigiausias vaisto analogas, nepakankamai išsiaiškinamos vaisto farmakologinis poveikis. Tai gali sukelti vaistų vartojimo problemas ir pabloginti paciento sveikatos būklę. Teikiant farmacinę paslaugą nėra užtikrinamas jos konfidencialumas.

Adresas susirašinėti: socpharm@med.kmu.lt

Gauta 2011-04-01

125

Vasario mėnesį Vilniuje vykusioje Knygų mugėje Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA) pristatė pirmąjį Lietuvos mokslo žurnalų katalogą (2011 m.) lie-tuvių ir anglų kalbomis. Čia pateikta informacija apie 78 mokslo žurnalus, tarp jų ir apie žurnalą „Sveikatos mok-slai“. Katalogas anglų kalba bus platinamas užsienyje.

Šiandien Lietuvoje leidžiama apie pusantro šimto mokslo žurnalų, dalis (30) jau pripažinti mokslo pa-saulyje, referuojami ISI WoS (Thomson Reuters), Scopus (Elsevier) ir Google Scholar. Lietuvos žurnalų indėlis, kuriant Lietuvos mokslo įvaizdį, yra nemažas, todėl daugelyje reitingų Lietuva ir jos institucijos kyla į aukš-tesnes vietas.

Pirmajame Lietuvos mokslo žurnalų kataloge Lie-tuvos mokslo žurnalai suskirstyti pagal mokslo sritis: humanitarinių mokslų – 15, socialinių – 30, fizinių mokslų – 7, biomedicinos – 11, technologijų – 11, tarp-disciplininių – 4.

Seminare, kuris vyko LITEXPO parodų rūmų kon-ferencijų salėje, buvo konstatuota, kad nemaža dalis Lietuvos mokslininkų darbų nepasiekiami mokslinei bendruomenei dėl sklaidos ir atviros prieigos trūkumų.

KNYGŲ­MUGĖJE­–­LIETUVOS­MOKSLO­ÞURNALŲ­KATALOGAS

Katalogą pristato Eleonora Dagienė, Lietuvos mokslo per-iodikos asociacijos (LMPA) valdybos pirmininkė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos direktorė, ir prof. Raimundas Kirvaitis, LMPA prezidentas.

Stende: Lietuvos mokslo periodikos asociacijos (LMPA) na-riai.

Pastebimas vis didėjantis mokslo publikacijų plagi-javimas.

Informuojame žurnalo „Sveikatos mokslai“ autorius ir skaitytojus, jog nuo šio numerio išsiplėtė žurnalo sklaida. Nuo šiol žurnalą galima rasti internete adresu:http://sm-hs.eu

Katalogai lietuvių ir anglų kalbomis.

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAIVolume 21, Number 2, 2011, p. 125 INFORMACIJA

Þurnalo­"Sveikatos­mokslai"­duomenø­bazės:Index­Copernicus;­EBSCO­host­(Academic­Search­Complete);­Gale­(Academic­OneFile);­ProQuest­(Ulrich's,­Summon).

126

Algirdas JUOZULYNAS 1968-1973 metais baigė studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Po studijų, iki 1981 metų - Epidemiologijos, mikrobio-logijos ir higienos mokslinio tyrimo instituto mokslo darbuotojas. 1978 metais apgynė daktaro, o 1992 m. - habilituoto daktaro disertacijas, 1994 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Nuo 1981-1988 m. - Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos mokslų koordinavimo tarybos mokslinis sek-retorius. 1989-1993 m. dirbo Sveikatos apsaugos minis-terijoje vyriausiuoju specialistu mokslui. 1993-1996 m. - Sveikatos programų koordinavimo centro direktorius. 1997-1998 m. - Sveikatos teisės ir ekonomikos centro di-rektorius. 1998-2004 m. - Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktoriaus pavaduotojas. Tuo pačiu metu nuo 1974 metų dėstė įvairius medicinos dalykus Vilniaus pe-dagoginiame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Šiuo metu prof. A. Juozulynas vadovauja Mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Sveikatos socialinių ir senėjimo problemų informacinio mode-liavimo skyriui, dėsto Vilniaus universiteto Medicinos fakultete visuomenės sveikatą, žmogaus ekologiją ir ergonomiką.

Profesoriaus A. Juozulyno plati visuomeninė veikla. Tarptautinės ekologijos ir žmonių saugos Mokslų akade-mijos akademikas (Švedija), Vilniaus universiteto Medi-cinos fakulteto doktorantūros komiteto narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto mokslo darbuotojų priėmimo ir atesatacijos komisijos narys, Lietuvos standartizacijos departamento ergonomikos komisijos ekspertas. Recenzuojamo žurnalo „Sveikatos mokslai“ redakcinės kolegijos pirmininkas, recenzuoja-mų žurnalų „Acta medica Lituanica“, „Medicinos teorija ir praktika“, ,,Lietuvos endokrinologija“, „Visuomenės sveikata“, „Gerontologija“ ir kitų mokslinių žurnalų ir leidinių redakcinių kolegijų narys ir ekspertas.

Išleido knygas: Moters darbas ir sveikas gyveni-mo būdas (1987 m.), Jonas Basanavičius gydytojas ir mokslininkas (1994 m.) su bendraautoriais, Profesinė sveikata (2008 m.) su bendraautoriais, Aplinkos sveika-ta. Medicininės atliekos (2009 m.) su bendraautoriais, Monografijas: Darbo medicina pramonėje (1994 m.), Streso malšinimas (1996 m.) su bendraautoriais, Kurortinė medicina (1999 m.) su bendraautoriais, Ap-linkos sveikata. Nuodingosios medžiagos (2005 m.) su bendraautoriais, Sveikatos socialinė plėtra (2007 m.) su bendraautoriais, Psichiką veikančios medžiagos ir jų sukeliamos problemos (2009 m.) su bendraautoriais.

Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 370 mok-slinių darbų aktualiais medicinos, senėjmo procesų ty-rimo, gyvenimo kokybės vertinimo, sveikos gyvensenos ir ligų profilaktikos klausimais. Yra daugelio universitetų disertacijų mokslo tarybų narys, disertacijų oponentas, bakalaurų, magistrų darbų vadovas, disertacinių darbų vadovas, įvairių sričių mokslo monografijų, straipsnių ir disertacijų recenzentas. Vien tik per nepriklausomybės laikotarpį vadovavo ir parengė septynis mokslų dakta-rus. Dalyvavo su moksliniais pranešimais tarptautinėse Rusijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Italijos, Ispanijos ir kitų šalių konferencijose. Šešių išradimų ir patentų bendraautoris. Gyvenimo kredo – tikėjimas, viltis ir meilė.

Þurnalo­ „Sveikatos­mokslai“­ redakcinė­ kolegija­sveikina­profesoriø­mokslinės–pedagoginės­veiklos­ke-turiasdešimtpenkmečio­proga,­linki­­kūrybinės­sėkmės,­jėgø­ir­ištvermės­tolimesniuose­darbuose.­­­­

MOKSLINĖS­–­PEDAGOGINĖS­VEIKLOS­KETURIASDEŠIMTPENKMETIS

Profesorius habil. dr. ALGIRDAS JUOZULYNAS.

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

Volume 21, Number 2, 2011, p. 126INFORMACIJA

127

Robertas Petkevičius, doc. dr. (biomedicinos m., me-dicina), Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, PSO biuro Lietuvoje vadovas, Pasaulio sveikatos organizaci-jos Sveikatos rėmimo tarybos, Tarptautinės prevencinės kardiologijos asociacijos narys, Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos prie Seimo narys (1998-2010), Kauno medicinos universiteto tarybos narys (2005-2010), Lie-tuvos Seimo neetatinis patarėjas, PSO ekspertas, kelių medicininių žurnalų redkolegijų narys. Bendras darbo stažas 36 metai.

Robertas Petkevičius gimė 1951 m. balandžio 12 d. Kaune. 1957-1964 m. mokėsi Kauno 22 vidurinėje mokykloje. 1968 m. baigė Kauno 2 vidurinę mokyklą, sėkmingai įstojo ir 1974 m. baigė Kauno medicinos ins-titutą bei įgijo gydytojo specialybę. Atlikęs internatūrą, tapo gydytoju pediatru.

Praktinio, mokslinio, administracinio ir pedagoginio darbo patirties įgijo eidamas gydytojo pediatro, moksli-nio darbuotojo, dėstytojo docento Kauno medicinos uni-versitete, Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. pediatro, SAM sveikatos strategijos ir politikos bei užsienio reikalų skyrių viršininko, Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus, Sveikatos apsaugos reformų biuro (SARB) direktoriaus pavaduotojo, Higienos instituto direkto-riaus pareigas, taip pat dirbdamas Pasaulio sveikatos organizacijoje.

Nuo 1975 m. rugpjūčio 1 d. dirbo apylinkės pediat-

DOC.­DR.­ROBERTUI­PETKEVIČIUI­-­60

ru Kėdainiuose. Nuo 1976 m. perkeltas dirbti į Kauno medicinos institutą (KMI) mokslo darbuotoju. 1976-1982 - Kauno kardiologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1982-1985 - KMI Centrinės mokslinės laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, 1985-1990 - Vaikų ligų katedros asistentas, docentas; 1990-1991 - LR SAM vyriausiasis pediatras, 1991-1994 – SAM Sveikatos strategijos skyriaus viršininkas, 1994-1995 – SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius, 1995-1998 – SAM Užsienio reikalų skyriaus viršininkas, SARB direktoriaus pavaduotojas, 1998-2001 - Higienos instituto direktorius, nuo 1994 - Pasaulio sveikatos orga-nizacijos atstovas Lietuvai, nuo 2005 PSO biuro Lietu-voje vadovas. Robertui Petkevičiui suteikta aukščiausia gydytojo pediatro kvalifikacinė kategorija. Pirmasis buvusioje SSSR apgynė progresyvią lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos nuo vaikystės medicinos m. kand. disertaciją „Kauno moksleivių širdies-kraujagyslių ligų rizikos faktorių tyrimai ir jų poveikio priemonės“ (1982) ir buvo PSO Europos biuro moksleivių programų pro-jektų Europos mokykloms bendraautoris. PSO ekspertu yra nuo 1989 metų. Kaip PSO ekspertas yra konsultavęs užsienio kolegas (Malta, Uzbekija, Latvija ir kt.).

Daugiau kaip 140 publikuotų darbų (iš jų apie 40 už-sienio spaudoje), 2 monografijų ir 6 mokymo priemonių autorius ir bendraautoris. Epidemiologijos mokyklos Japonijoje (1983), Valstybės tarnautojų kursų Olandijoje (1993) klausytojas, daugelio įvairių kitų tarptautinių kursų, stažuočių, seminarų dalyvis. Skaitęs pranešimus Lietuvos ir užsienio konferencijose, PSO Europos regio-no sesijose, Pasaulio sveikatos Asamblėjoje. Atstovavo Lietuvai daugelyje tarptautinių renginių.

Būdamas ilgametis Europos Tarybos valstybių sveika-tos komiteto narys Strasbūre keletą metų buvo išrinktas į komiteto biurą.

Robertas Petkevičius nuo 1991 metų dalyvauja sveikatos sistemos reformos procese: rengiant Lietuvos gydytojų sąjungos atkuriamąjį suvažiavimą (kuravo vaikų sveikatos sritį), Lietuvos sveikatos politikos dokumentus, Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių programų projektus. Yra vienas iš alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų iniciatorių, dirbdamas SAM Sveikatos strategijos skyriaus viršininku buvo vienas iš Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos teisinių ir praktinių pagrindų kūrėjų ir koordinatorių. Būdamas SAM Sveikatos strategijos skyriaus viršininku, koordinavo Lietuvos Respublikos

Doc. dr. ROBERTAS PETKEVIČIUS.

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAIVolume 21, Number 2, 2011, p. 127-128 INFORMACIJA

128

Alkoholio kontrolės įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų rengtų skyriuje įstatymų rengimą. Organizavo Lietu-vos sveikatos politikos konferencijas, rengė jų rezoliucijų projektus. Dalyvavo rengiant Lietuvos sveikatos progra-mą 1998-2010 metams (redakcinėje kolegijoje). Buvo ilgametis SAM Licencijų užsiimti visuomenės sveikatos priežiūros veikla išdavimo komisijos pirmininkas. Yra vedęs „Šeimos sveikatos“ laidą Lietuvos televizijoje.

Sveikatos strategijos skyriuje buvo padėti valstybinių Lietuvos sveikatos programų projektų kūrimo ir pri-ėmimo pagrindai. R. Petkevičius daug prisidėjo vystant Lietuvos SAM tarptautinį bendradarbiavimą. Lietuvoje organizavo „Sveikatą stiprinančių mokyklų“ (nacio-nalinis koordinatorius 1992-1999 metais) ir kitus PSO judėjimus. Aktyviai dalyvavo Lietuvai stojant į PSO ir kuruoja šį bendradarbiavimą jau 16 metų. Yra ilgiausiai Europoje vienoje šalyje dirbantis PSO atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės pavedi-mus vykdė sąžiningai ir kompetentingai. Yra daugelio darbo grupių aktyvus dalyvis.

Robertas Petkevičius pasižymi iniciatyva, siekia užsibrėžtų tikslų. Su darbuotojais, savo kolegomis drau-giškas, korektiškas, mandagus, turi tarp bendradarbių autoritetą. Visuomet padeda patarimais, informacija ir konsultacijomis. Nacionalinėje sveikatos taryboje kons-truktyviai ir kvalifikuotai atliko ekspertinį vertinimą PSO politikos ir strategijos požiūriu bei kitas užduotis.

Vedęs, žmona Milda – gydytoja odontologė, dukros Lina ir Rūta taip pat dirba gydytojomis - odontologėmis. Turi 4 anūkus.

Jaunystėje žaidė vandensvydį, moksleivių rinktinėje. Kelis kartus tapo Lietuvos veteranų plaukimo čempionu savo amžiaus grupėje. Mėgsta muziką ir geras knygas.

Þurnalo­ „Sveikatos­mokslai“­ redakcinė­ kolegija­sveikina­ iškilø­mediką,­ ilgametį­ redakcinės­ kolegijos­narį­su­jubiliejumi,­linki­geros­sveikatos­ir­visokeriopos­sėkmės­toliau­vykdant­Hipokrato­priesaiką­–­tarnauti­žmonijai.

129

REIKALAVIMAI­MOKSLINIAM­STRAIPSNIUI­ÞURNALE­„SVEIKATOS­MOKSLAI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos žurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specia-listams.

Moksliniai straipsniai, siunčiami mūsų žurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pageidautina, kad autorius pradžioje nurodytų, kuo reikšmingas straipsnis, kam jis skirtas, kas jame nauja. Po lietuviško rašomas angliškas pavadinimas. Autorių pavardės rašomos mažosiomis raidėmis, pvz., A.Jonaitis. Straipsniuose­turi­būti­mokslo­darbui­būtinos­dalys:­raktažodžiai;­trumpa­santrauka;­įvadas;­darbo­tikslas;­tyrimo­medžiaga­ir­metodas,­tyrimø­aprašymas,­gauti­rezultatai;­numeruotos­išvados;­panaudotos­literatūros­sąrašas;­straipsnio­pavadinimas,­raktažodžiai­ ir­ išsami­ santrauka­anglø­kalba. Literatūros apžvalgoms, praktiniams straipsniams, kazuistiniams atvejams struktūra skiriasi. Nuorodos į autorius iš literatūros sąrašo dedamos po minimo autoriaus pavardės arba sakinio gale. Jei nurodoma daug šaltinių, kurių numeriai eina vienas po kito, šaltiniai rašomi per brūkšnelį, pvz.: [4,7,9-12]. Vertėtų atsiminti, kad dešimtainėse trupmenose rašomas ne taškas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan.

Straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, autoriaus pasirašyti, jų apimtis – iki 6-8 psl. Lotyniški ir kitų kalbų žodžiai rašomi kursyvu. Pridedamas ir diskelis (su populiaria tekstine programa).

Straipsniai neturi būti kur nors kitur anksčiau skelbti, rankraščiai atspausdinti aiškiai, per pusantro intervalo.Iliustracijos pateikiamos atskirais lapais, po piešiniais, lentelėmis rašomas eilės numeris, pavadinimas. Jeigu

pateikiama nuotrauka – jos kitoje pusėje nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas, numeris ir iliustracijos pa-vadinimas. Spalvoti paveikslai negali būti susieti kartu su tekstu. Tekste nurodoma, kur turi būti dedama lentelė ar iliustracija. Dėl spalvotų iliustracijų tariamasi atskirai. Siūloma laikytis priimtos Tarptautinės SI vienetų sistemos. Jeigu straipsnis nevisiškai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip aprašomasis, informacinis arba kaip tezės.

Visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami.Autorių, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardės rašomos taip: a) straipsnyje – pirma vardo raidė(s), po to – pa-

vardė; b) literatūros sąraše – atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys: tarp vardo raidės ir pavardės paliekamas tarpelis.Ypatingą dėmesį prašytume atkreipti į literatūros sąrašą. Redakcijos nuomone, literatūros sąrašas neturėtų būti

ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatūros apžvalgų – iki 40 šaltinių. Jie negali būti senesni kaip penkerių metų.

Literatūros sąrašas turi būti parengtas taip, kaip yra įprasta šiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo sričių:pirmiausia rašoma autoriaus pavardė, po to jo vardo (vardų) pirmoji raidė; jei autorių yra keli, po kiekvieno

autoriaus rašomas kablelis. Toliau rašomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taškas, žurnalo ar knygos pa-vadinimas, po jo – taškas. Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidėjas, toliau rašoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai nenurodant metų, tomo ar numerio ir puslapio santrumpų. Po metų dedamas kabliataškis, o po tomo (numerio) – dvitaškis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis me-dia with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

130

Tekste pavartotos literatūros šaltinis rašomas to paties dydžio raidėmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilės numerį.

Priimami straipsniai, parašyti anglų, prancūzų, rusų kalbomis, tačiau autorius atsako už angliško teksto kalbą ir straipsnio redagavimą. Būtina kartu pateikti ir reziumė lietuvių kalba.

Pirmumas spausdintis mūsų žurnale teikiamas mūsų rėmėjams ir tiems, kurie iš anksto sumoka už savo straips-nio išspausdinimą.

Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsnių tekstas turi būti parašytas sklandžia bendrine lietuvių kalba.

Autorius savo straipsnį redakcijai gali siųsti ir el. paštu: zsveikata@takas.lt.Straipsnio­gale­lietuviø­ir­anglø­kalbomis­turi­būti­nurodytas­adresas­susirašinėti­(paprastai­nurodomas­vienas­

iš­straipsnio­autoriø).­Nurodoma­tikslus­adresas­(su­pašto­indeksu),­taip­pat­el.­paštas.Dėl­ straipsniø­ spausdinimo­ tartis­ redakcijos­ adresais­ arba­mob.­ tel.:­ 8­ 618­ 24712,­ 8­ 687­ 20248,­

8­612­41252.

SCIENTIFIC­ARTICLES­MUST­MEET­THE­REQUIREMENTS­OF­THE­JOURNAL­„HEALTH­SCIENCES“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific work-ers, other specialists.

Scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. We want the authors to begin their writings with pointing out the significance and purpose of the article, its novelty. The title in English follows the title in Lithuanian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. A. Jonaitis. A­writing­must­consist­of­the­parts­specific­for­a­scientific­article:­key­words,­a­summary,­an­introduction,­indications­for­what­purpose­an­article­is­written,­sources­and­a­method­of­research­work,­a­description­of­investigations,­results­of­scientific­activities,­sequential­conclusions,­a­list­of­literature­dealing­with­the­article,­the­name­of­an­article,­key­words­and­a­detailed­summary­in­English.

As far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is different: references to authors follow their names or end of a sentence. If one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the comma is a punctuation mark, e. g. 17,5.

Articles are signed by their authors and posted in duplicate. The volume of a writing consists of 6–8 pages. Words in Latin and other foreign language are written in italics. A parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text.

We impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines ar-ranged at certain intervals (1,5).

Illustrations should be presented on separate lists, their names and current numbers are specified below paint-ings or tables. Coloured paintings cannot be mixed up with the text.

There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. We advise you to follow the internationally accepted SI system of measurement.

If an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses.

All scientific and practical articles come under review.The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name gooes

first of all; b. the surname follows the name.If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to

mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap.

131

We call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as possible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old-time (published 5 or more years ago).

The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in Lithuania by representatives of various branches of science. It begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. If there are some co-authors, their names are separated by a comma. Later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a vol-ume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of publications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. For example, 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guide-lines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflam-matory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

In the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets.

One may post articles in English, French or Russian under condition that the author takes the responsibility for editing a manuscript and its correct language. An article in a foreign language should include its summary in Lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance.

Both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian).

Authors may use our website as well: zsveikata@takas.lt.The­reference­to­your­address­should­be­included­in­order­to­apply­to­you­(if­there­are­some­co-authors,­we­

are­interested­in­one­of­them).­We­ask­you­to­inform­us­about­your­website­or­mail­address­and­dial.

132

SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2011’2

TURINYS

VISUOMENĖS SVEIKATAA.­ Juozulynas,­ R.­ Savičiūtė,­ A.­ Jurgelėnas,­ R.­ Pra-piestienė,­M.­Cozzolino,­­F.­G.­Tota,­­Z.­Simonova,­R.­Arena,­­M.­Giustini,­­E.­Longo,­­D.­R.­Marotta,­­R.­Risser,­Ch.­Chaloupka-Risser,­E.­Sumper,­K.­Szczerbińska,­­M.­Malinowska­–­Cieślik,­B.­Piórecka,­V.­Kijowska,­­R.­Roche,­­P.­Escotorin,­­M.­Cirera. Penkių Europos šalių pagyvenu-sių žmonių sveikatos resursai ir pastangos juos didinti ....5P.­Miškinis,­V.­Valuntaitė,­J.­Damauskaitė. Žmogaus mir-tingumo priežasčių matematinės analizės elementai .11E.­Mačiūnas,­V.­ Buzytė,­ R.­Mačiūnienė,­ J.­ Ptašekas,­A.­ Juozulynas. Visuomenės sveikatos rizikos valdymo formavimas Lietuvoje 1994 metais ..............................15V.­Piščalkienė,­V.­Rastenienė,­D.­Smaidžiūnienė,­E.­Ba-lašova.­Slaugytojų darbo rinkos tendencijos kiekybiniu požiūriu ..................................................................23J.­Rimkuvienė,­A.­Pūrienė,­V.­Pečiulienė,­L.­Zaleckas.­Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių naudojimas odontologinėje praktikoje .......................................29 E.­Mačiūnas,­V.­Bakasėnas,­V.­Karlienė,­R.­Mačiūnienė,­J.­Ptašekas,­A.­Juozulynas. Kvapai kaip gyvenimo kokybės ir visuomenės sveikatos rizikos veiksniai .................37R.­Adomaitis,­F.­Jankevičius. Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (LPLVADP) 2006-2010 m.: paslaugų teikimo tendencijos ...................43D.­Jurgaitienė,­V.­Andrejevas,­J.­Grubliauskienė.­Narko-manijos prevencijos mokyklose lyginamieji aspektai 48

BIOMEDICINA A.­Pūrienė,­J.­Þekonienė,­A.­Navikienė,­O.­Švedienė.­Dentino jautrumas ir jį mažinančios poliruojamosios pastos efektyvumas po visos burnos dezinfekcijos .......52D.­Aškinytė,­R.­Bendinskaitė,­S.­Valeišaitė,­J.­Þekonienė.­The effectiveness of whitening toothpastes in reducing extrinsic dental stain ...............................................57R.­Jucevičiūtė,­M.­Rimaitis,­A.­Bubliauskas,­Š.­Augustis,­Þ.­Saladžinskas,­K.­Rimaitis,­A.­Macas. Veninės oksimet-rijos vaidmuo perioperacinėje priežiūroje ir jos ryšys su pooperacinėmis baigtimis .......................................61Þ.­ Stepanavičius,­V.­Adomaitienė,­ I.­ Keraitė.­Lengvo kognityvinio sutrikimo reikšmė Alzheimerio ligos anks-

tyvoje diagnostikoje ................................................71G.­Jakštaitė,­N.­E.­Samalavičius. Chirurginiai rezultatai po gastrektomijų dėl skrandžio vėžio Vilniaus universi-teto Onkologijos institute ...........................................75D.­Bieliauskaitė,­ S.­Baužaitė,­ L.­ Pieteris,­G.­Bakšytė,­D.­Bilskienė,­E.­Širvinskas,­A.­Gelmanas,­A.­Macas.­Funk-cinis hemodinamikos monitoringas ............................78D.­Reingardienė,­ P.­Ūzas,­A.­ Plioraitis,­D.­Bilskienė.­Neurogeninis šokas .................................................85V.­Varinauskas,­T.­Nimčenko,­R.­Kubilius.­Case report: inferior alveolar nerve injury due to root canal treatment, diagnosis and treatment possibilities .......................89D.­Reingardienė,­D.­Bilskienė,­R.­Bilskis.­ Anafilaksija: epidemiologija, patofiziologija, diagnostika, gydymas, profilaktika ..............................................................96L.­Kubilienė,­A.­Maruška,­V.­Gailiūnaitė.­The influence of technological processes on extraction of chemical compounds of propolis .........................................105

SLAUGAA.­Šeškevičius,­­Þ.­Valiulienė. Dvasingumo raiška palia-tyviojoje priežiūroje ..............................................109S.­Paulikienė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slau-gytojų rengimo kaitos tendencijų įžvalga Lietuvoje 115

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBAL.­Kubilienė,­V.­Skyrius,­R.­Gerbutavičienė,­S.­Kaselienė,­J.­Daukšienė,­J.­Grincevičius. Survey and assessment of quality of pharmaceutical services rendered in Kaunas’ community pharmacies .........................................121

INFORMACIJA Knygų mugėje – Lietuvos mokslo žurnalų katalogas 125Mokslinės–pedagoginės veiklos keturiasdešimt-penkmetis (prof. habil. dr. A. Juozulynas).........126Doc. dr. Robertui Petkevičiui - 60 .........................127

CONTENTSPUBLIC HEALTHA.­ Juozulynas,­ R.­ Savičiūtė,­ A.­ Jurgelėnas,­ R.­ Pra-piestienė,­M.­Cozzolino,­ ­ F.­G.­ Tota,­ ­ Z.­ Simonova,­R.­Arena,­­M.­Giustini,­­E.­Longo,­­D.­R.­Marotta,­­R.­Risser,­Ch.­Chaloupka-Risser,­E.­Sumper,­K.­Szczerbińska,­­M.­