Klaipcdos univcrsitctas

Lictuvos istorijos institutas

Vilniaus univcrsitctas

• •

.' D LEI 0 Y K -- C -A

VILNIUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (als. redaktorius ir sudarytojas) (Lielllms iSlorijos illslillllas)

Rimantas lankauskas (Vi/nialls IIl1in' rsilelas)

Vytautas Kazakevicius

(Liell/l'os iSlorijos inSlill/las)

Mykolas Michelbertas (Vi/llialls IIl1il 'ersilelas) -Evalds Mugurevics (Lalrijos IInirersilefO Laf1'ijos iSfOrijos illslilufas)

Vytautas Urbanavicius (Pilill (vrilllo cenlras .. Lielllros pill 's ")

Gintautas Zabiela (Liellll'os iSlorijos illslilllla~)

v

Vladas Zulkus (K/aipedos 1II1il 'ersilelas)

v

lurgita Zukauskaite (als. sekrelOli)

ISSN 0207-1'169-+ ISBN 991'16-23- J 26-4

([) LicluVO~ iSlorijos in~lillilas. 2()05 r' Straipsnil) <lllioriai, 2005

LlETL'VOS ARCIIEOLOGIJA. ~()()5. T. ~7. p. 4<) :'iX. ISS:\ ()~()7-X6<)4

• VIENOS TEORIJOS PEDSA IS, A A MIRUSIljJlj

DEGINIMO PAPROTYS RYTlj LIET OJE

VYKINTAS VAITKEVICIUS

Laido~ena apskritai ir mirusillil! deginimo paprotys yra tos lietll\ il! archeologijos realijos, kurios dainiausiai pa­sitelkialllos baltu rcli~iJ'os tyrimallls. Mitincs ir rcli~incs , ~ ~

Illirusillil! deginimo paprocio reiksmcs yra akivai/diios: pomirtinio pasaulio sumprata laikytina \. ienu kertiniL! kul­turos elel11entl!. Tad pokyciai. liksuojallli laidosenos srity­.ie. \ i~ada uiduoda rcliginil!. socialiniL! bci etninil! perlllail1l! klausimu. ,

Nagrincti I tukst. \ iduryje Rytl! Lietu\ os pilkapil! kul­turoje isi\ y ra\ usio l11irusiLlil! dcginilllo paprocio proble­m,! skat ina pastaraisiais Illetais padidCj~s dClllesys bahl! religijai ir chronologiniams jos ctapams. Pagrindiniu argu­l11entu i"ormuluojant naujus teiginius is religijos tyrilllll srities neretai tampa ne pinm! dcsilllti skaiciuojanti teorija apie Illi­rUSillil! deginil110 paproti Rytl! Lietll\ oje ir ypac apie mena­mqjo p10trq i \akaru~. Pillllincs is\ados minCtu klausilllu bu\o SUllll"llluluotos dar sestame desimtmetyje (TaynlBll'lloC. 1953. c. 19-1: 1966. c. 135). \cliau daugiausia plCtotos aka­delllikcs Re~inos Volkaitcs-Kulikauskiencs.

~

Trumpas teorijos turinys yra toks: i Rytll Lietu\q l11i-ruSillil! deginimo paprotys V VI a. sb erbcsi is lCto tai b) loja keliolikoje \ ietl! tirti pilkapynai su lhcjopa laido­sena. Visur griautiniai kapai yra anksty\esni. 0 deginliniai

\cl)\.esni: IV Va. nesudeginli mirusillil! palaikai bmo laidojami duobcse po pilkapil! sampilu. 0 V a. pasirodc ir pirmieji deginliniai kapai. Mirusillill deginimo paprolys pirl11iausia pasiekc Pietrycil! LietU\,! ir is cia plito lolyn i siaur~ (Iikusiq Rytl! Lietll\os pilkapil! kulturos dali) ir i

• \ akarus (\'idurio Lietu\os plokstinil! kapinynl! sriti). Sis paprocio plitilllas atspindi suddingus socialinius. ekono­minius ir etninius procesus (Volkaik-Kulikauskienc. 19R7. p. 15-l 156). "Atrodo. tuo metu lielU\ il! gentys pradcda jungti kilas gretilllas baltl! genlis. inesdamos sa\ 0 ne tik malerialincs. bel ir dyasincs kullliros clementl( (ten pat. p. 156).

Sie teiginiai straipsnyje polemi/uojami: \ iSl! pirllla reiskial11a nuomonc.jog krema\ imo paprotys RytL! Lietu-

\oje iymi nauj<l pilkapiL! kulturos raidos clap<[ ir isit\ irti­no cia trumpo proccso mclu. Manoma, kad Ryll! Lietu\ os pilkapiL! kullliros itaka toliau i \akarus esantiems regio-

•

nams yra pcrvcrllllia. •

-RYTI,J L1 ETU VOS PILKAPI I,J KULTU RA IKI ~ IIRUS I I,JJ I,J DEG I ~IMO PAPROtlO

• ( S IGALEJI ~lO

Nors priimta manyti. kad ilgoje Rytl! Lietu\os pilka­pill kulturos islorijoje gludi ir LietU\os \alslybcs. ir lictu­\ ill tautos uiuolllalgos,ji yra gana komplikuota ir lyrcjams nestokoja diskusinil! klausilllll.

Ne kartq buvo akccntuolas \ akan! baltll genCil! \aid­muo lormuojantis pilkapil! kulturai (pig. Me.tBe.leB, 19R9), o per pastanlii desillltmeti Bruksniuotosios keralllikos kul­turos laikotarpio pabaigojc \ ykusiL! kulllirinil! permainl! chronologija bll\o dar labiau paliksl inta (Nowakl)\\sk i. 1995. p. 77 7R: llynall, :WO I). Nors kai kuric Bruksniuo­tosios keramikos kulturos piliakalniai, teigiama, gy \ a\ 0

net iki Va. \idurio (Me.tBc.ICB. 1996, c. 63 6-l).laktine Rytll Lietu\os pilkapiL! kullliros pradiia laikytinas Ilia. \.idurio laikotarpis, kuomet Pietl! ir Rytl! Lielu\.os leritori­joje atsiranda pilkapil!. Tose paciose \ ieto\cse kuriasi at­\ iro tipo gy\ em ictcs, plcciasi gyyem ietcs piliakalnil! papcdcse.

Rytll Lietll\os pilkapill kulturai iki mirusillil! degini­mo paprocio isigalcjilllo \ iSl! pirma budingi is akmenl! su­krauti arba is smClio supilli pilkapiai, apjuosti akmenl! \ainiku, kur randamos lCllliau pagrindo iskaslos duobcs mirusiesiellls. Budingais laidojilllo palllinklais laikylini pla­ciau lyrindi I::itulionil!. Maisicjulll!, Migoniq, MClioniL[ pilkapiai. Pilkapyje randalllas \. ienas. reciau keli \ ienu me­tu ircngti griautiniai kapai. papraslai orientuoti siaurcs ar jai artilllomis kryplimis.

Tipisku laikytin<lllloten! ikapiL[ komplekt<l sudaro ant­kaklCs kilpiniais galais, rankogalincs apyrankcs, pasagincs

50

cmaliuolos scgcs. 2ah'ariniai cilindrCliai ir yrac ial\ari­niai rombo rj[h io anlsmilkiniai uikcislais galais (rig. Sim­niskyte. 199R. r. 20 22). Paslaricji dainiausiai randami griauliniuosc Ryll! LiclU\OS rilkapil[ kapuosc. laigi. rric­singai ncgu karlais manoma (CC;lOB. 200 I. c. R3). yra gC-

.... .... J ....

ras anksly\ojo laikolarrio Ryll[ Liclu\ os pilkarill kuliliros indikalorius.

III Va. Rylll Liclu\Os pilkapil[ kuliliros gy\CIl\ icte­SC (la rp j l[m i ndi nos Ba kiii l[. Kcrna \'co., gyn:n \ icte pric N c­rics) didii'liq masiskai randamos kcramikos dalt sudaro lipdyta grublcloji.likusi'l brliksniuoloji.lygi irjuoda glu­dinla kcramika. Sill gy\C11\ iccill gyva\ illlo pabaiga ncra \ isiskai aiski. laciau Kcrnmcjc rasli rilinlO formos \ crps­lukai su ranlcliais ir gnaiby la kcramika (Luchlanas. 199R. p. X4) rodylq. kad V a. josc dar bu\'o gy\ cnama.

II III a. sandlirojc ar III a. riliakalniuosc rrasidcjusio apgyvcndinimo ctapo pabaigq V a. anirajaillc kCl\ irtyjc \ iduryjc iymi gaisrai ir hunaills budingi lribriauniai Slrc­liq anlgaliai (Zabicla. 1995. p. 49; Jlyxlall. 1997.

• c. 15 16). Sic i\ykiai didcsnil[ pricslanl\ imq tarp lyrinc-lojl[nckclia. 0 baigianlis Va. isky lanlys laidoscnos poky­ciai (mlrusillil[ dcginilllo paprolys) iki siol ncbu\o lraktuojami kaip lrumpas ir dinamiskas proccsas. \ icno is lliiil[ pilkapiq kullUros iSlorijojc Illomcnlq.

• 1\1IIWSIVJV DEGI~IMO PAPROCIO

• ISIGALEJII\IAS RYTIj LIETUVOJE

Dcginlinil[ kapq RyIL[ Liclll\ojc raslajau brtu su anks­ly \ojo pilkapil[ kuliliros laikolarpio griauliniais kapais. Pa­gal ikapcs lib.liausiai is jL[ daluojamas £:.itulioniL[ II pilkapyjc raslas motcrs kapas. kuri paslaruoju mclu pa­grislai siuloma datuoti III a. anlr<lia pusc (Bilncr-Wroblc\\­ska. 200 I. p. 133). TokiL[ anksly\l[ dcgll11iniL[ kapl[ pastanli[ dcsimlmcti laip pal !'asia ploksliniuosc Vidurio Lictmos Manclcs (Bcrlasius. 2002. p. 6R). Piclq Lictu­\ os lapscs kapinync (duomcnys ncskclbti). Tai alspindi R; IL[ ir Vidurio Liclu\os rysius su SlI\ alkL[ rcgionu. kuria­mc apic III a. \ iduri isk) la \ adinama Sudll\ ill kulilira. jai blidinga,> dar r\skcsnis birituali/mas (r-..O\\ak(mski. 1995. - . p. 77).

Tikras plataus maslo miru ... illil[ dcginimo paproeio pli­tima ... Ry IL[ Liclu\ojc prasidcda laull! hausl; mosi laiko­larpio pradiiojc. Va. \ idur;jc. Pilkapius juosiantys akmcnu \ainikai ir dcginliniai kapai dainai ircngll pailgo­sc duobulCsc icmiau pagrindo liudija rysi tarp scnos II' naujos laidoscnos. laciau pricSlngai ncgu iki siolmanoma (\01 ka ilC- Kul i ka u ... k icnc. 19R7. p. 155: J I) '\ rail. Y 1111 II ICKac. 19XX. c. 95: Taula\ il'ius. 1996. p. 52). plintanl krcm<l\ imo paproeiui tuo paeiu mclu arba grcilai po to bll\o aplcisla daug ikllolnaudoll[laidojimo \ iCIL[ (pig. I-ilulioni .... Mal-

\ Y K I '\ I \ S \. \II K I \ I ('It' S

sicj linus. M ciion is. S labadCl~). Pcrci namuoj u lai kOlarpi u dcginliniai kapai ncrclai dar bll\ 0 ikasami i csamll pilka­pill su griauliniai ... kapais sampilus (pig. Paraiscius. Rudc­silo TaurapiliJ. Tuo paciu mclu ikuriami nauji pilkapynai. kuriuosc raslajau \OS po kclis griauliniu ... arba is\icn dc­ginliniai kal1ai (ir. pricda). Bc 10. ['si1wlinl miru ... iul·U dcgi-.... ~....... ~ ....

nimo paproeiui nuo papraslai indi\ idualiL[ pilkapill griauliniams kapams yra pcrcinama rric kolckly\ iniL[ 10-kiL[o kuriuos \ icnq kartq ircngus lcn dar nc kart,! galCjo blili laidojami sudcginli kill[mirusiLliL[ ralaikal.

Tarr SCIll[ ir naujL[ pilkap; nL[ paslcbima ncmaia 10-pografinil[ skirlUmL[: skirtingai ncgu iki lol.naujicji pilka­pynai papraslai ncluri aki\ai7llaus rysio su piliakalniais. 0

al\ iros gy\CIl\ ictes nCloli siLL rilkapYIll[ dainiausiai ncii­nomos. Bc 10. anksly\icji pilkapiai paprastai randami mo­rcniniq aukslumq rajonuosc. 0 naujai ikurti RYll[ Licltl\ os pilkapynai ncrctai oricnluoti i smClingas Iygumas. UPil[ pa­kranlcs (pig. Paban~. Paillusi. SudOl'l. Vyiius) (tokiq tcn-dcncijq alspindi ir schcmalinis icmclapis I pa\.) .

•

Emus mirusiuosius dcginti. motcl'l[ ikapil[ komplcklc ncliko iki tollabai paplitusill iicdiniL[ anlsmilkinil[uikcis­tais galais. Tik Ciornaja Lliios 2 pilkaplo dcginliniamc kapc ir Paduobcs Saltalilincs III pilkapyno 7 pilkapio sam­pilc atsitiktinal rasti antsmilkiniai (lIoKroBcKllii. IR99. c.36 47; Stcponaitis. 2000. 2(5) rodo. kad sporadiskai sic dirbllliai dar bu\ 0 naudojami V VI a. sandlirojc. Nors bU\o issaugotas paprot) s i molcl'l[ kapu ... ddi pjaulll\ c­lius. taeiau dominuojanciomis motcl'l[ kapL[ ikapcmis tapo iki tol ncblidingi \ crpstukai ir ylos (pig. TaYTaBII'lioC. 1953. c. 144).

Nagrincjanl lllirusilliL[ dcginil110 paproti RytL[ Liclu­\ojc didclCs rciksmcs turi \ ' a. \ iduryjc antrojojc puscjc pilkapil[ kullliros lcritorijojc paplit~s naujas \ y rq karL[ ra­dinil[ komplcklas . .lam \ isq pinna priklauso. skydL[Umbai kuginc \ irslinc: gclciincs lankincs sCgcs aukslu lankcliu - - -(Vi Ikonil[. Pihilll[tipai): B 1'01'11100., diriL[ sagtys (lipai 1123. 24 pagal: Madyda-Lcgulko. 191<6): ... iauraasmcniai pcn­liniai kir\ iai su alkrastemis ir bc ill: 2. 3. 4B ir kai kuriL[

•

kilL[ tipl[ ictigaliai (pagal: Ka·HII'5IBII'IiOC. 19XX). pciliai (pig. Ta) lallll'IIO<':. 1966. c. 137: MC.tIlC.tCIl. 1996. c. 57 5X) (2 . .:\ l1<l\.). KOlllplcktq sudarantys dirbiniai turi is C'>­mcs apibrcilq chronologijq (daluojami \' a. \ iduriu VI amiiumi). laciautikClina. kad i kapu,> daugclisjL[ palcko jau pirmojc 10 lalkolarpio pu ... cjc taigi bu\ 0 naudo.J<lmi lh iciu IrilU kartu ahlo\ u (k\o II' slinau,>. iauncsnio ir \ y-

.'.~ ,... . .. rC'>1l10 broliL[ ar pan.).

Pail mClina. kad kapai su sioml'> [kapcmls. sudaran­eiomis i\airius komplcksus. aptlilkami pilkapiuosc larp 0.C­mUllo \ idurupio pictuosc. S\cnlll',io ... upcs \akaruo ... c ir siaurcJc. Ncrics aukslupio rytuosc. nki\ al/diiai isplccia Ry tL[l ICIU\ os pi Ikapll[ kuliliros nbas: nauios pllkaPIl[ gru-

\11 \()S I I ()RI.IOS PI DS \1-- \IS. \RIl \ \IIRI Sl~ J~, III (01\1\10 P\PROI YS R) I~, 1.11 I I \OJI 51 -

RYTl) LIETUVOS PILKAPIAI

Sellojo geleiies a. pabaiga - vidllrilliojo geleiies a, pradiia

• pilkapiai

KAIMYNAI senojo gelezies a. pabaigoje - viduriniojo gelezies a. pradzioje

Vidurio Lietuvos ••• • plokstiniai

kapinynai

-• plokstiniai kapai

Vidllrillitjo geleiies a, pradzia - pabaiga

... Siaures Lietuvos-Latvijos pilkapiai

o pilkapiai

D plokstiniai kapai

(tniksta dllornelll/)

o pilkapiai

• Siiduvi4 kultiiros pilkapiai

.' . .-:;.-~ .. ,.~ .. . '.' '.'

.;. Nernunas .;.

priskyrimas probleminis

G? •

.'. •

• • • • • • • "-• • • •

• • • •

•

•

•

,

• o

o cn°,,-

•

...

~ 0

0

0 00

• 0

0 , .0

0 •

-, • , -,

, ,

• •

" " " "

, , ,

, , 0

, ,

.. ..

0

•

...

, •

•

,

•

0 0 0

,

o

• , -

•

•

• • ,

• ,

,

,

0

0

0 0

0

•• · 0 00

0 ,

, ' ,

• •

• , ' 0 00 ,

0 , , ,

0

0 0

0 0

l'Ie(iS , 0

0

0-"""

Nemunas o 13 km I ,

1 pa\ . R)ll! 1 IClU\OS pilkapil[ kultlint II' kall11)1111l0, snlys sCllojo gcl<:/ics am/iaus pabaigojc \ itiurilliaJamc gck/ics am/iuic. /' I (/1I!i (' l'/c/(//I\ hre:

pcs ... u degilltiniais kapais da/nai issidcsto iki tolneg} \ e­nalllUthC ar retai g}\cnamuose rajonuosc. \ iSl! pinna Die­\cniskiq ir S\}Tiq ap) linkcsc. /cimcnos aukstup}je (I pa\.). Randami griautiniuosc ir dcgintiniuosc kapuosc aukseiau mincl1 \ yrq radiniai gali sudaryti lsplidi. kad mi­rLl ... ilUl! dcginlmo paproeio plitilllas bu\o ilgas ir Ictas pro-

•

ccsa .... apcmJ.;s laikotarpi nuo IVa. pabaigos iki VI a. pra­d/ios (Ta\ laBII'IfOC. 1953. c. 19~. 19 ... ; Volkailc-Kulikaus--kicnc. 19X7. p. 15 ... 155). Taeiau is tiCSl! sk)dl! ull1bai kLI!!inclllis \ Irslincll1is. gck/incs lankincs sCgcs. B ['onnos - - -diriu sagtvs. kin iai su atkrastCll1is arba bc ill. i\ airiuosc

~ ~ - -kOlllpkksuosc skirtinguose. bct \ icnalaikiuosc pilkap) nuo-

SIIluomOll0 \yrauia. laclau pamill011lla. kad sa\o laiku \ . laUla\ICIUS yra II' pn::ci/iskiau \CrlllH;S krCma\IIllO paproclIl atslradlln 'l: .. \ am/iu.!<: Ryll[ LICIU\OI<: plilO IlllnlSILl/ll d<:gillimo paprolys. kul'lS pallla.iu llusldb0. pak<:l[(: paprol[ ll1irusiuoSIUS la idnll 1l<:'Ud<:gllllUS. l\uo \ 1 a. Ry lU \ I<:lu\ 0, ptikapiulN:: aplll1kaml Ilk sud<:glillu mlrLlslLlil! kapai. .. \nbly \ iausl SIO lalkolar­pin lkgllllillWi kapal randaml PI<:lU \ I<:IU\ ll.!<:.l) laldo.!lI11as pilkaplL[ gnaulll1luos<: kapuosc siaurrylill0jc Ilclu\ oj<: Issilalk01kl \ ' \ a" (\ \H . 1% I. p. 29.+ 295) .

52

\

I

I ,

\

. -. -.

/ ,

I ,

, I , I

I

, -

\ ,

\ \

,

I

I I

I

I

I I

~... 1 ~~ .. ~ ..t.~ . ...~ .. ~ ~ __ :a..J ~ " .~.

I .. 'j.' . I

I

\:. I

\ I ,

\ I '--

--

t \ , I •

/ I

\ f J

,

$ \ f !

\ I I \

, I \

,

I \ I \

\ \ , /

, ,

-,

"

2 pal . Skersabalil! 2-oji pilkapil! grupe. Pilkapio 5 dcgil11inio "apo 3 ikapcs: I ietigalis: 2 peilis.3 kin is. 4 dirio sagtis. 5.6 iiedai (I 3 ~clciis. 4 6 iahans). Pieii! I:o/dll l/llcill/"lIi{(; -(pagal: Silllenas. 199X. p. 167. pm. 16).

sc randailli isimtinai griautiniuosc arba degintiniuose ka­puose. Pavyzdziui. konkreeiame pilkapync umbt[ randa­ma tik griautiniuose (pig. Baubonis Mustenius. Dcgsn~) arba tik dcgintiniuosc kapuosc (pig. Popus Vingclius. Vil­kiautini. Vyzius). Tq pati galima pasakyti apie likusius kom­plckto clcmcntus. Tad duomcnys. kuriais siandicn clisponuoja lietuvi4. archcologija. roclytLl. kad percjimas prie ll1irusil[jL[ dcginimo paproeio is csmcs truko tick. kick il­gai bll\o nauclojami daiktai is mineto vyn[ daiktl[ kOIll­pick to. Tiksliau sakant. kai sie claiktai ncbcbuvo naudojall1i. jL[ ncbcliko ir tarp ikapil[. 0 tuo mctu krcmavimo paprotys RytL[ Lictuvojc. matyt, jau buvo visuotinio pobudzio. Va­dinasi. mirusiqjl! dcginimo paprotys Rytl[ Lietuvojc gale-

\ , "I" I \ ~ \ \ I I "I \ It Il S

- --s.-.. ~ • , ~

/ . • • , , •

~' •

'r

•

• . I

f • • • , J

I . ¥.

-"" A..",f' ,. •

- -

4' • ., .., '. " •

; " . J - \ ,. ... )~.

, J.~ " - - + - . •

J

•

. - ,

'. •

• -

3 pal . Papisi--il! pilkapYllas . Pilkapio 5 degilltinio kapo I ["ape,: HIgio forillos sKydo uillbas. ictigalis ir peilis ill Silli . 1975 Ill .

(LeVA Il~. 1-35192) . .J. \/lIr/"c!C'\'it'illll\ 111101/ : ~

jo isit\ irtinti ir per 50 metL! ar net trumpesni laikotarpi. skaiciuojant nuo tautL! kraustymosi laikotarpio pradiios. apytiksliai Va. viduryje.

Tad kremc1\ ill10 paproeio plitill10 perspektYH)je. ma­tyt. reikia akcentuoti ne jo sklaid'l is \ ieno iseities tasko pietryeiuose (Volkaitc-Kulikauskienc. 1977. p. I·t Jly\rall. YUlllllcKac. Ins. c. 95). bet tai, kad plitill10 procesas gc­ografiskai nebuvo vienalytis: vienose vietOlese minetL! ka­rill kapl! grupes uzbaige inhumacijos periodq. 0 kituose jau iYll1cjo krell1cl\ill1o epochos pradii q.

Sioje \ ietoje. iinoll1a. kyla sudetingas klausimas. kodcl nalljo \yn[ ginklL[ ir aprangos clementL! komplekto atsiradi­mas V a. \ idUlyje is esmcs slitapo Sli kremal imo pradiia Ry­t4. Lietllvoje. Tenka pazymeti. kad toks reiskinys ncra unikalus

• baltl! gcnCiL! ar Europos istorijoje. ir. V Zulkaus zodiiais la-

riant. aukstesnio socialinio sluoksnio imoncs. tarp jL[ kariai. budami labiau nepriklausomi nuo bcndruomencs tradicijt[.

• galejo tapti tokiL[ nmuo\ it[ iniciatoriais (Zu I kus. 2004. p. 168 173; taip pat Zr. Steuer. 1982. p. IS9).

Tai.jog nauji laidosenos ypatumai. kaip spcjailla. ini­cijuoti kariL! (sprendiiant is skydt[ Umbl! ir ietigaliL! pes­tininkL[). nenustelbc paties pilkapiL! py Ii 1110 paproeio. byloja apie naujojo pilkapit[ kulturos eta po rysi su ankstesniuo­ju. Taeiau kokiomis aplinkybcmis tos pacios ar gilllinin­gos kulturos kariai tapo (jeigu tokie is ti kruj 4. bll\o) naujos laidojimo forll1os nesejais. atsakyti nelengl'a. Pcrsasi

I

I ,

\11 \lOS II ORIJOS 1'11)5.\1\.,\15. ,\RBA ~IIRl; SI~J t" DI<iINIMO Pi\PROl YS RYTV L1El L VOJl 53

isvada, kad j ic glaudziai susij~ su Vidurio Europos istori­jos proccsais V am7iujc ir galcjo buti jll dalyviai. Parciks­ta nuomonill, kad mirusilUl[ deginimo paprotys Lictuvos tcritorij'!. pasickc is Padnicprcs, rytl[ baltl[ zemill (Nowa­kowski, 1995, p. 80; Volkaite-Kulikauskienc, 200 I, p. 174, 321) arba is pietL[, pietvakariL[ (TaYTaBIILlfOC, 1953, c. 194; Bertasius, 2002, p. 74, 126 127). Sios priclaidos dar lau­kia issall1ill tyrill1l[.

-RYTV L1ETUVOS PILKAPIV KULTU ROS !TAKA

VAKARV REG IONAMS

Teorija apic lllirusilUl[ deginimo paprot[ RytL[ Lictu­voje bylojo ir apie sio paprocio pletr'!. [ vakarus, [ Vidurio Lictll\os kapinYI1l! srit[. V VI a. pavicniai dcgintiniai ka­pai daugelyjc plokstinil! kapinYl1ll pric Nemuno ir teritori­jojc tarp Svcntosios ir Dubysos aiskinti kaip lictuvill genciL[ [taka kaimyninems gcntillls. Is cia veliau krcmavimo pa­protys pi ito dar toliau [region<t tarp Dubysos ir Juros (TaYTaBI1410C, 1966, c. 135; Volkaite-Kulikauskicne, 1977. p. 14,3 pav.; 1987, p. 155; 2001, p. 148 150). Siomis is­vadoll1is buvo iliustruojama V VIII a. ll1enamai praside­jusi Ryll[ bci Vidurio Lictuvos gyvcntojL[ konsolidacija (Volkaitc-Kulikauskienc. 1977, p. 16 17: 1987, p. 156: 2001, p. 148).

Aiskcja, jog RylL[ Lietuvos gyvcntojl[[taka vakaruosc esanticll1s rcgionall1s V VI a. yra pervertinta (taip pat ZL Tautavicius, 1996, p. 64). VisL[ pirllla dcgintiniL[ kapl[ skaiCius to mcto Vidurio Lictuvos kapinynuosc yra visai nedidclis (pavyzdziui, is 235 V VI a. kapl! Kalniskiuose tik 15 buvo dcgintiniai Kazakevicius, 1998. p. 59; Plin­kaigalyjc 8 tokic kapai is 364 Kazakevicius, 1993, p.176).

Ticsiogiai apie pilkapiL[ kultliros clcll1cntus Vidu­rio Lietuvoje galetll byloti vicn pilkapill lickanos, ap­tiktos Marvcles kapinyne. Taciau ir siallle dideliallle kapinync bula tik kcturiolikos pilkapiL[, apjuostll aklllc­nL[ vainikais. Juosc rasta 20 griautinil[ ir 26 degintiniai kapai (1994 Ill. duoll1cnys; is viso kapinync 332 IV VI a. datuojami kapai Astrauskas, 1998, p. 13 18). Griautiniai kapai pilkapiuosc datuojallli laikotarpiu nuo III a. vidurio iki VI a. vidurio, 0 nuo VI a. vidurio tuo­sc paciuosc pilkapiuosc imta laidoti ir slldegintll mirll­siujL[ palaikus. Vienas centrinis degintinis kapas rastas tik pilkapyje 7 (Astrauskas, 1995, p. 32- 34: degintiniai kapai pilkapiuosc datuojami V VII a. Bertasius, 1994, p. 57; 2002, p. 128).

Tenka pritarti nuomonei.jog ir Vidurio, ir Rytll Lietu­voje ll1irusilUl[ dcginilllo paprotys elllc plisti sinchronis­kai, 0 regionai tuo metu vicnas kit'!. veike ndYll1iai (Bertasius, 2002, p. 73- 74, 126). Dar daugiau, nepaisant

to,jog minctuose regionuosc V- VI a. randamos [kapes dat­nai yra budingos ir didclcms Europos tcritorijoll1s, jos rc­tai kerta Svcntosios upe vedam<t Vidurio ir Rytl[ Lietuvos rib<t! Pavyzdziui, Vidurio ir Pietrycil[ Europojc gcrai zi­nomos B formos dirzl[ sagtys ir geldincs lankines segcs aukstu lankeliu retai perzengia vakarin~ Rytl[ Lietuvos pi 1-kapiL[ kulturos rib'!. (h. Oa)f(aH, KapraIIOJlbllCB, 1989; Bliujiene, 2002, p. 148- 149). Kugio formos skydl[ umbai labai daznai randami Ryu! Lietuvos pilkapiuosc, taciau fak­tiskai ncpaplit<~ Vidurio Lietuvoje (h. Ka3aK51BIILIIOC, 1988, c. 120 122). Apie silpnus dviejll rcgionL[ rysius savo ruoztu gali byloti faktas, jog tik keturiuosc Rytl[ Lietuvos pilka­pill kapuosc rasta tarp baltll gcnciL[ V VI a. tokia populia­ri apyranke ston,:janCiais galais (pig. Tautavicius, 1996, p. 250 252), cia nepaplito ir Vidurio Lietuvos kapinynuosc dazna lankinc segc trikampc kojcle (ZL Budvydas, 2002, p. 259- 261). Vicnu is ncdaugelio du kaill1yninius rcgio­nus jungianciL[ faktorill laikytinas vicnodll siauraasll1enil[ pcntinill kirvill naudojill1as (ZL Tautavicius, 1996, p. 105 108)

Ir nors tai kita tema, baigiant galima pazymCti, kad viduriniojo gclezics amziaus pabaigoje- velyvajall1c gclc­zies all1ziuje dazni zirgl[ kapai Rytl[ Lietuvos pilkapil[ kul­turoje gali buti vakaruose eSanCil! regiol1l! [takos rezultatas (zr. Bertasius, 2002, p. 97- 129, 169- 205: pig. Volkaitc­Kulikauskiene, 200 I, p. 149), tai gali byloti nct apic [ta­kas priesinga klyptillli, ncgu teigiama mirusiL[jl[ deginimo paprocio teorijoje.

APIBENDRINIMAS IR ISVADOS

Nauj i tyrinej imL[ duomenys vcrCia tcorij'!. apic ll1irusiL[jL[ deginimo paprocio atsiradim<t RytLl Lictuvojc revizuoti.

Pcrcjimas nuo inhllmacijos prie krcmacijos RytL[ Lic­tll\OS pilkapiL[ kulturos teritorijojc V a. viduryjc VI a. yra vicnas is sudCtingl[ tautl[ krallstymosi laikotaqJio proccSll, apemusil[ baltl[ krastus, rezultatl[. Tad vargu ar permaina~ RytL[ Lictuvos pilkapil[ kulturojc I tukst. viduryje dar bUtl! galima vcrtinti kaip savaimin[ ir Iet<t proces<t. Juo labiau kulturiniai pokyciai sinchroniskai vyko Vidurio Lietuvojc

v v v

(Sill1enas, 1994), Zemaitijojc ir Ziemgaloje (VaskeviCiu-te, 2004, p. 29- 31), Seloje (Simniskytc, 1999, p. 31, 33). Suvalkl[ ir Mozurijos rcgionuose (Jaskanis, 1974, p. 37; Nowakowski, 1998, p. 16; Bitner-Wr6blewska, 1998, p. 305).

RytL[ LictllVOS scnojo viduriniojo gelezics amziaus pil­kapynl[zcmclapis (I pav.) ir tirtL[ pilkapiL[ suvcstine (pric­de) byloja, jog plintant ll1irllsiL[jq deginimo paproCiui tuo paciu metu arba greitai po to buvo apleista daug iki tol naudotL[ laidojimo victl[. Tuo ll1etu kuriami nauji pilkapy­nai, dalis kuriL[ - iki tol negyvenall10se teritorijosc [ pict-

54

rycius, rytus ir siaur~ nuo pilkapi4 kulturos arealo. Pasta­ruosiuosc tyrinet4 griautini4 kap4 skaicius yra neZymus, 0

daznai toki4 kapq ir visai nerasta. t akis krinta dar vienas faktas: naujo vyr4 ikapiq kom­

plekto (skydq umb4 kuginemis virsunemis, gelezines lan­kines segcs aukstu lankeliu, B formos dirz4 sagciq, kirvi4 su atkrastemis arba bejq, kai kuri4 ietigali4 tiP4; 2, 3 pav.) pasirodymas Ryt4 Lietuvoje Va. viduryje faktiskai sutam­pa su mirusi4.i4 deginimo paprocio plitimo pradzia. Me­namas siq reiskiniq tarpusavio rysys lieka tiksliau neapibreztas. Gali buti, kad tam tikromis aplinkybemis mi­rllsi4.i4 deginimo paproCio nesejais iniciatoriais Ryt4 Lie-

tuvoje tapo kariai - Vidurio Europoje V a. vidllryje Vykll­si4 istorinill procesll dalyviai.

Teorija apie mirllsi4.i4 deginimo paproti ir jo plitim'l. is Ryt4 Lietuvos pilkapi4 kulturos i Vidurio Lietllvos ka­pinyn4 sriti gcrokai pervertino menam'l. si4 dviej4 region4 s'l.veik'l.. Iki siol nera rimtesnio pagrindo teigti,jog V- VI a. degintiniai kapai plokstiniuose Vidurio Lietllvos kapiny­nllose yra pilkapi4 kliituros skverbimosi rezultatas. Vei­kiausiai kremavimo paprotys abiejuose regionuose plito sinchroniskai. Jo kilmes regionlli rytuose ar pietuose bei plitimo kryptims i Vidurio ir Ryt4 LietllV<l nllstatyti reika­lingi nallji detalUs tyrinejimai.

PRIEDAS Ryt4 Lietllvos pilkapi4 kultCira.

Tyrinetq senojo ir viduriniojo gelezies amzi4 pilkapi4 sllvestine (iki 2001 111. il11tinai).'"

Bendras ir tyri- Griautinil! Degintinil! net I! pilkapil!

Pilkapynas kapl! kapl! Pastabos skaicius skaicius skaicius

.E!lka ne

Senojo gelezics arnziaus pabaiga - viduriniojo gelezies arnziaus pradzia

Vinksnincs 1 / 1 1 - -M~unai 3/1 I - -PunLU/ai I 412 I - -

Padvari\kcs (BlagodaLna) 7 / I I - -

Pi I \ iskcs 9/1 I - -

Punio;, sila~ 10 / I I - -

Snie.f.!ai ') / I I - -Aukstieji Rusokai 35/8 1 - Kiti kapai datuojall1i \'clyvuoju gcldics

.' •

all1ZIUll11 Gudeliai (Molctl[ r.) - 100/4 1 - -Dirll1iskcs -15/2 ') - --PaseksCiai 28/3 , - --Visginai ') / 3 3 - -Pa vajuon i,- Rcku ciai 74/2 3 - Taip pat aptiktas ir I zirgo kapas Migonys 36 / 6 6 - -Varapniskes -:W /- IO 14 - -

Mczionys 16/ 16 29 - -

Mosa (N aujasodai) 13/8 5 1 Taip pal aptikta, [II a. zirgo kapa, (duoll1en s ncskelbti)

Siabadclc -30/26 25 1 -

Taurapilis [ 14/8 7 ') Kartu su griautiniais ZmOnil[ aptikti -i r 4 zi r l[ kapa i

Maisicjunai 43/22 17 ') Taip pat ra;,tas 1 veJyvojo gelclics -amziaus dcointinis ka Wo.

Taurapilis [[ .) 17 2 , - ; -- -Anta ... arc (Laukiai) 41/[2 9 3 A....J2.tikti ir:2 7in.'4 kapai .

t Eitulioll ·s -20/ 14 16 4 -

* PazymCtina, kad atsizvclgiant i daznai ncdideli duomcl1L[ statistini patikimum'l bei ivairius chronologijos nustatymo sunku­mus, suvcstinc is csmes atspindi tik bcndras tcndcncijas, kurias kitais atvcjais sunku arba apskritai ncimanoma pastcbeti .

\II\OS II ORIJOS PI DS\(.,.\IS. \RB.\ 'v1IRl Sll,Jl,. DIC,I'\j1\10 P\PROTYS RYTy I WI LHlJl 55

Priedo l~sinl'.1

Bendras ir tyri- Griautinit! Degintinil! netl! pilkapil!

Pilkapyna~ kapl! kapI! Pastabos skaicius skaicius skaicius

J!!I kl!Q.vne Senojo gelezies amliaus pabaiga - vidllriniojo gelezies amziaus pradzia (priskyrimas numanomas)

Lavari~kcs 20/4 I I -

Krikstony" .) 12 I ')- 1 -- -;\icmai ton Y" 15/5 ') I -Ru(lesa 33/3 :1 I -

-l Ccgclnc (Pavajuonis) 32/4 4 I

Vidllriniojo gelezies amziaus pradzia Baliuliai - 15/13 5 I I -

Dcgsnc Labotiskcs 61/IR 4 10 -

Vilkiautinis - 150/34 3 31 -

Santaka I - 125 /6 3 7 -

Parai,ciai I 14 / I I 3 6 -

-Zclmeniskc 717 3 5 -

-l\ irbl iai 70/65 ') - 50 Tai apytikslis \ iduriniojo gciczics -amziaus ka skaicius

A I L'lpCCBI~bl - 20/ 16 ') 14 --Papiskcs (Varcnos r.) .) / 25 ') 9 --Pakalniai I 2717 ') 6 --Akmcniai- Kurganai .? /3 I 5 -

Baubon iai (M usten iai) 35/5 I 4

Borava 31 /5 I 4 -

A I i nk.a 212 I I Til.. 2 pilkapial is 23 bu\o kil~ is \ iduriniojo gclc/ics amziaus pradzios laikotarpio

Viduriniojo gelezies amziaus pabaiga Seniej i M iczionys 3 / I - I -

Tauragnai I 5/1 - I -

Bcizionys - 60 / I - I --Grabijolai (Zcmaitiskes) 74/ I - I -

Vcrseka 25/:1 - I -

Katkuskcs - II / 10 - I Viduriniojo gclcZies amziaus kapll skaicius

Mickonys - 5 /3 - I -

Pakrauglc II -t .) / I - I -

Skcrsabalc (Trakl[ r.) 10/ I - I --t

Zibol iskc III 4/ I I - -

Sk.cr,ahal iai I 24/ I - ') --Rusi4 Ragas I 28/ I - ') --Versckcle I R / I I - ') -Bara'yk.inc II 4612 - ') -K,viuliai 'J / 2 - ') --

-t Lauk.ininkai mOClllI~C) 24/2 - ') --Paginiai 6/1 - ') --ClIp)KaH fbi 40/3 - ') --Rck.uciai Pa\'ersmis I 16/3 - 2 -

Veihnai- Pasamine - 70 / 2 - 4 -

56 \Y"I' 1,\\ \\1 r"l \I( It'S

Priet/o I{',\ill.l·s

Bcndras ir t\- Griautiniq Ocgintiniq •

rinCtq pilkapiq Pilkap~ na~ kapl! kapq Pastabos

skaicius skaicius skaicius pilkapync

3clIo.lbKa (CII,lOpIIIlIKII) 'l~ 17 '1 3 Tikslcsnis \ idurJniojo gclczics UIllZl<IUS ka--. -PLI skaicius ncra aiskus

SuusJai Bc\undcniskcs 10 , 3 3 l.abicliskcs ,) I ' . .' 3 Rckuciui Pakn:tuonc :!3 I 3 Pll\llIlalllll>l 7 4

, .'

Ba~ociai 15 0 4 bV:lpall['1 'l~ -. 10 4 Vidurinio'o ~clczics aill/iaus kaPLI skaicius Posl..onys :!4 4 4 Puckalallkis 45 0 4 \idurJniojo !.!c1c/ics aill/ialis ka 1Ll skaicius I \ cKi ::!o 3 4 Rckucial ') I 4 ,

Lallkslcniai 30 3 4 A Icksandnskc, Pukstcna i 4 I -) \'i!.!odka I 94 13 5 \I~odka II 34 5 5 1I01IIIIl>c '1- X ~ -) •

[)IC\ cniskcs X 6 6 Viduriniojo !.!clc.iics aill/iaus kaPL\ skaicius Paaldikis 70 ' I 7 Pabarc 50 19 7 Vlduriniojo ~clc.iics aill/iaus kaPLI skaicius • llll!.!iai 93 X 7 Vidllriniojo !.!c\c.iics aill/iaus kaPL\ skalcius \' i I kOll\s ::!O \I - X )

Ciudcliai (Vilnlaus r.) 73 6 X Stakai 54 10 X Vldurinio'o ~clc/ics aill/iaus kapL\ skaicius Sudota I 100 19 40 Viduriniojo !.!clc/ics alll/iuus kapLI ,kalclus Pal usc II 6:! 4 6 iI\ ) .llU ! [, , ) I::! 10 •

Skcrsabaliat II 63 5 \I

Popai Vin~cliai 30 9 14 •

Paduobc Saltaliunc III 60 10 15 Palllllsiui 100 47 15 Vidllrinio'o !.!clczics aill/iaus kaPL\ SkUICilis Sallsiai Maisinc 100 I X ::!O \' •• •

70 \I 14 /1 U 1 LJopmlii ;1 "iKH 40 12 13 Ili.lhllillhl 30 14 \I Vidurinio'o 'clc/ics aill/ialis kapLI SkUICilis Krctllon 'S (I III ) 414 54 15 VidllrJnio'o !.!clc/ics alll/iuus kupL\ skaicills Gri!.!iskcs Ncra\ ai 60 50 47 Vidurinio'o !.!clc.iics aill/ialis kapL\ skaiclus Karillu/Illai 150 46 40 3aCBi 1 200 'i'l -- 40 Vidurinio'o ~clciics aill/iulis kapL\ skaiCllIs

Viduriniojo geldies amziaus pabaiga (priskyrimas numanomas)

Voroniai 4 I Bundoriai 40 :!9

L1TERATUROS SI\RASAS

Astrauskas A., 1995 MarvclCs pi Ikapiai Sahli. archc­ologija. Naujallsiq tyrilllLJ. re7ultatai. Vilnius, 1995, p. 30 34.

Astrauskas A., 1998 Marvclcs bcndruolllcnc II a. pa-

') •

,) •

baigojc Va. Ilulll. Ill. daktaro discrtacijos santrauka (0511). Vilnius, 199X.

Bcrtasius M., 1994 Mancil::s dcgintiniai kapai I Vi­durio Lictuvos archcologija. Konlcrcncijos I1lcdziaga. Kau­nas. 1994, p. 56 69.

\ II 'OS II ORIJOS P[ DS.\K \IS. \RIl.\ \IIRl SIl"Jl" DI <i!,I\IO P\PIW I YS R\ I~. Lli Il \OJI 57

Bcrtasius ;\1.,2002 Viuurio Lictu\u VIII XII a. Kau-nas. 2002.

SuwalS/C/,y7na \I ok--Bitncr-\\ roble\\ ska A., 199X rcsic \\t;drl)\\,ck ludc)\\ Ccramika 7achodniobaltyjska od IIC/csncj epok i 7claza do poc/qtku cry nowo,iytncj. Matc­rialy I konlcrcncji Bialystok. 14 16111aja 1997. Bialystok. 199X. p. 305 31 X.

Bitner-\\ roble\\ska A., 200 I Zagadka grobu X I 7 - -micjscollosci Nctta. pO\\. August()\\ LA. 200 I. T. 21. p. 129 UX.

Bliujicne A., 2002 Thc main sty listic fcaturcs of thc Baltic crossboll brooches in Migration period Archacologia Baltica. Vilnius. 2002. T. 5. p. 145 161.

Blld\~das V., 2002 Lictu\ojc rastl! lanklllil! segil! Icnkta kojclc tipologija ir chronologija LA. 2002. T. 22. p. 243 274.

Jaskanis J., 1974 Obr/,ldek pogr/eboll)- 7achodnich baltt'l\\ u schylku staro7ytnosci (I V lI . n. e.). Wroclall. 1974.

KaLakeyicius Y., 1993 Plinkaigalio kapinynas LA. 1993. T. 10.

KaLakeyicius Y., 199X Aukstaicil! kapiny nus /clllai-('ill etnokultlirineje pcrifcrijojc LA. 199X. T. I X. p. 57 67.

LAB, 196 I Kulikauskas P .. Kulikauskicne R .. Tauta-\ icius A. Lictu\os archcologijos bruo/ai. Vilnius. 1961.

Luchtanas A., 199X Gy\CIl\ iccil! ir kapinyno t)-Tine­.1illlai Kerna\ejc. Pajautos slCn)-jc. 1996 ir 1997 Illctais ATL 1996 Ir 1997 mctais. Vilnius. 199X. p. X2 X6.

'1adyda-Legutko R., 19X6 Die Gtirtelschnallcn dcr Rbmlschen KalScl7cit und dcr frClhcn Vtilkcmandcrungs7eit -imlllittcicuropiiischen Barbariculll B.A.R. Intcrnational Sc-ries. Oxford. 19X6. 1\0.360.

'\o\\ako\\ski \\., 1995 Od Cialindai do Galinditac. I. badal; nad prad/iejami balt)jskiego ludu / Poje/lcr/a :'vIa-/ursklego Barbaricum. WarS/alia. 1995. T. 4. -

'\o\\ako\\ski W., 199X Dic FLllldc dcr riimischcn Kai-sel7elt und dcr V6Ikcl\\andcrungs/cit aus Masuren. Bcrlin. 199X. -

Simnisk) tc A., 199X Eikotiskio kapillynas Rytl! Lic-tU\OS pIikapil[ kultliros kontckstc Istorija. Vilnius. 199X. 1\r. 37. p. 14-24.

Simniskytc A., 1999 Seliai Liauuies kultura. Vilnius. 1999. r. 5. p. 26 35.

• Stcponaitis Y., 2000 Paduobes Saltal i[ines III grupes

pilkapil[ tyrincjimai 1999 m. ATL 199X ir 1999 Illctais. Vil­nius. 2000. p. 205 206.

Steuer 1-1., 19X2 Frtihgcschichtlichc Stl7ialstrukturcn in'v1ittclcuropa Abhandlungcn del' Akadclllic dcr \Visscns­chaftcn in Gtittingcn (Phil.-his!. Klasse. 3. Folgc). G6ttin­gcn. 19X2. Bd. 12X. - • Simcnas Y., 1994 Pajurio. :\cllluno /clllupio ir Vidurio Lictu\ os kapinynai I 111. e. tukstantlllccio pirlllojoje puscjc Vidurio Lictu\os archcologija. Kaunas. 1994. p. 10 20.

Simcnas V., 1998 Skersabalil[pilkapyno 2-osios grupes tyrincjimai 1997 Illctais ATL 1996 ir 1997 mctais. Vilnius. 1998. p. I ()6 168.

Tautavicius A., 1996 Vidurinis gclc/ics am/ius (V IXa.). Vilnius. 1996.

Vaskcviciiitc I., 200 I Zicmgaliai V XII al11/iujc. Vilnius. 2004.

\·olk~itp-J(lIlil<l ... ~kipnp R .. 1977 I ;('111\;11 t~lltvhe~

susidarymus (archcologiniais duomcnilllis) LA. 1977. Vil­nius. 197X. p. 5 22. (Tas pats: Bo.",;ufiTC-KY;IIIKaycKcllc P. K .. 1979 OopaloBaHllc ;IIITOBCKOfi Hapo.lIIOCTlI (110 .talillbl~1 apXCtDOIIIII) COBcrcKall )IIIOlpa<I)II)!. 1979. Nr. 3. c.31 46).

\ 'olkaitc-Klllikauskicnc R., 19X7 istakos Lictu\iq ctnogcnc7c. Vilnius.

Lictu\ ill tautybcs 19X7. p. 150 156.

Yolkaitc-Kulikauskicnc R., 200 I LictU\a valstvbcs -pricsausriu. Vilnius. 200 I.

Zabiela G., 1995 Lictu\os medines pilys. Vilnius. 1995. " Zulkus V., 2004 Kursiai Baltljos juros erd\ejc. Vil-

IlIUS. 2004. lia;t,;all H. A., Kapi aHO.lbUCB C. 10., 19X9 BoopaJ­

IIhlC plI(luCllblC IIP)!iKKIl KaK xPO!l{uollI'lecKllii 1I11.11lKarop CIII IX pOll IIHII 1I1 II KpaTKllc COOOIIlCIIII)! III1Crlll) la apxco­;1011111. MocKBa, 19X9. N~ 190. c. 2X 35 .

KaJah:S1BII'1I0C B., 19XX Opyi!,IIC O,UICKIIX n:IC\lCIi II VIII BCKOB Ha rcppll roplill 11111 Bbl. 13ILlhIlIOC. 19XX.

.'l~:\ I all A. Ii., 1997 CC:lIlIlle B KSlpllaBe 11<1 ocpel) p. II)!pllc ISlorija. Vilnius. 1997. f\lr. 2X. p. 3 21.

.1~ ,\1 all A., 200 I K BOIIPOCY 00 IIC'IC Ill0BCIIIIII Ky.1bTYPbl 1111 plixoBalllloii KCpa\lllKIl B oaccciillc Hcpllc (IOpO.lIll1lH II CC.lIlllH1 B KcpliaBc) ,\rchacologia Lituanu. 200 I. T. 2. p. 22 2X.

.1~ ,\1 all ,\., YIIIIIIICh:aC B., 19XX K "POO;IC\lC C Ja-

1I0BJICIIII)! .J IIiIOBCKOii lC\UII B CBCIC apxeo.lollI'lCCKIiX . lHlIII bl:-' J!peBlioclli lllllBbl II be. loPycCIIiI. BII.lbIiIOC. 19XX. c. X9 104.

;\>kIBc.lcB A. ;\1., 19X9 K BOIIPOC) 00 Y'IaClllli III B)!I on B (I)OP\lIlpOBallllll K) , II, ryPbl Hoc I 0'1110;111 TOBCKIIX KypnllloB Vakan[ baItl[ archcologija ir istonja (tarprcspublikllles moks­lines konfcrencijos I11cdliaga). Klaipeda. 19X9. p. 55 59.

'kIBe,leB A. M., 1996 bC.lapyccKoC 1101IC\lalibe 13

pallllC\l iKeJICIIIO\1 BCKC (I I bIC)f'IC.IC Ille 10 11.). .5 B. II. ).). ~ IIIICK. 1996.

nOh:pOBCh:llii <1>. B., I X99 K IICC.IC.lOBaIIlIlO oaccciilla BILIIIII B apxcluollI'ICCKO\1 OTfIOIllCIIIIII. ~ocKBa. (Atspausta is: Tp) .11,1 . tCC)! [01 0 apxco.IOIII'lCCKOI 0 C bCl.la B Pille . MocKBa. I X99. T. I. c. 71 171).

ee,IOB B. B., 200 I JIIiI Ba II KP"BI'11 LA. 200 I. T. 21. c. X I XX.

Ta~ I a IHI'1I0C A., 1953 BOClOtllla)! .J iJllBa B IICpBo\l rbIC)!'IC;le 11111 lIatucii )Pbl. J!IICCCp !allll)! lIa COIiCKallllC mallll)! Kall. lll.wra IC10P"'ICCKIX IWyK. BII.lbIlIOC. 1953 (L1-I R F. 2 2).

Ta~ I aBlI'lIOC A., 1966 Boc I 0'1110;1111 OBCKIIC Kypr a-libi BOllPOCbl HIIII'ICCKOii IICTopllllllaptUOB Ilplloa.IIIIKII. no . tall II bl\l apxco.IOIIIII. TfliOI pa(I)!1I1 II alii pOIIO.IOI 1111. MoeKBa. 1959. T. I. c. 12X 153.

SA~TRUMPOS

ATL J\rchcologiniai tyrincjimai Lictu\ojc LA Lictu\os archcologija. Vilnius LCVA Lietu\os ccntrinis \alstybcs archynls . Vai7do

ir garso dokulllcntu skvrius - . -L1IR LictU\os iSlorijos instituto Rankrastynas 11M I i,'I,,,,,, i"l"r;;,,<; 1l1f'lm~I;"

58 \, KI'Il\S \\11 KI\lellS

ON THE TRACES OF A THEORY OR THE CUSTOM OF CREMATION IN EASTERN LITHUANIA

Vykintas VAITKEVICIUS

Summary

The increased heed to the Baltic religion and its chro­nological :-.tages paid b} the researchers in recent years force., to re\ ise the theory on the entrenched custom to cremate the dead in Eastern Lithuania in the 4th 6th c. AD. Of particular interest is its supposed expansion into the region of Middle Lithuania (cf. Volkaitc-Kulikauskienc. 1987. p. 154 156).

In the article these statements enter into the contro­\ersy. as an opinion is expressed to say that the cremation custom in Eastern Lithuania marked a new stage of the barrow culture and gained ground in the short process. Supposedly. the intluence of the barTOW culture of East Lithuania is o\ere:-.timated for the regions located further westwards.

Transition from inhumation to cremation in the terri­tory of the East Lithuanian BarTOW Culture in the middle of the 5th- 6th c. is a result of the complicated processes during the Migration period. which affected the Baltic lands as well. The cultural changes went on synchronously with neighbouring regions.

The map of barTOW cemeteries from the Roman Intlu­ence Period to the Migration Period in Eastern Lithuania (Fig. I) and the o\'eniew of investigated barrows (Annex) tells us that along with the spreading custom to cremate the dead. at the same time or quickly afterwards. many burial sites were abandoned. Then new barrow cemeteries were established.

lt should be noticed that a new assemblage of male burial items (conical shield bosses. iron fibulae of the Vilkonys type. B-shaped buckles. narrow-blade axes (also with elongated backs). some types of spearheads; Fig. 2. 3) appeared in East Lithuanian BarToe Culture in the middle

l!elll\Os ISIOI"I.lOs IIlSIIIUlas.

Kra714 g. 5. l.T 0 II OX. Villllus. leI. 261 4935 . cI. ra <; tas : \ ikl\,[lIl 'lIlakus.11

of the 5th c. AD along with the spread of the cremation rite. The supposed interconnection of these phenomena remains not defined more precisely. Howe\er. one can maintain that under certain circumstances the warriors -participants of the historic processes going on in the Middle Europe of the 5th century - became the carriers (initia­tors) of the cremation custom.

The theory to say that the cremation custom spread from Eastern Lithuania to the Middle Lithuania overesti­mated considerably the assumed interaction of these two regions. There is no serious ground to state that in the 5th-6th centuries the cremations in the burial grounds of the

~

Middle Lithuania appeared as a result of intluence of the East Lithuanian Barrow Culture. Most likel}. the custom of cremation .,pread in both regions synchronously from the south or cast.

LIST OF ILLUSTRATIONS

Fig. I. The East Lithuanian Barrow Culture and the neighbouring regions at the end of the Roman Intluence Period - the Migration Period.

Fig. 2. The 2nd group of barrows in Sker.,abaliai. Burial items found in cremation 3 of barrow 5: I - spear­head: 2 - knife: 3 - axe: 4 - buckle: 5. 6 - rings (1 - 3 iron. 4- 6 bronLe). Drawn by lzolda Maciukaitc (according to: Simenas. 1998, Fig. 16).

Fig. 3. The barTOW cemetery ofPapiskes. Burial items found in barrow 5, cremation I: shield boss, spearhead and knife ill silli. Photo by Juozas Markele\icius, 1975 (according to LCVA).

(iUlIla 2005 0 I 14