Epidemiologinė 2018-2019 metų gripo sezono analizė

1. ĮVADAS

Pasaulyje labiausiai paplitusios ūminės respiracinės (kvėpavimo takų) infekcijos. Gripas – tai

ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausiai

epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet 20 % vaikų ir 5 % suaugusiųjų perserga gripu. Ligos svarbą

lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas ar net mirtį.

Lietuvoje, gripo sezono metu (įprastai nuo 40-osios iki kitų metų 20-osios kalendorinės

savaitės) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr.

V-182 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-

58 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) epidemiologinės

priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą yra vykdoma gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra.

Tai būtina, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ŪVKTI, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius

ir genetiškai naujus gripo virusus, laiku pritaikyti profilaktikos ir kontrolės priemones.

Gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija,

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

Kiekvieną savaitę 10-yje administracinių teritoritorijų esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos

centro departamentai teikia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui sergamumo gripu ir ŪVKTI,

hospitalizuotų (tik gripo sezono metu) dėl gripo asmenų bei gripo ir ŪVKTI pasirinktinės klinikinės

virusologinės diagnostikos duomenis.

2. 2018-2019 M. IR ANKSTESNIŲJŲ GRIPO SEZONŲ PALYGINIMAS

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) duomenimis, 2018-2019 m.

gripo sezonas Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse prasidėjo 2018 m.

49 sav. – viena savaite vėliau nei 2017-2018 m. Didžiausias gripo virusų aktyvumas Europoje buvo

stebimas nuo 2019 m. 3 sav. iki 2019 m. 7 sav. Sergamumo pikas buvo stebimas 5-ąją metų savaitę.

Šį sezoną Europoje dominavo A tipo gripo virusas.

Lietuvoje 2018-2019 m. gripo sezono metu buvo užregistruota 14,0 proc. mažiau gripo atvejų

(n=49 661) lyginant su 2017-2018 m. (n=57 759) ir 7,8 % mažiau ŪVKTI atvejų (n=641 694) lyginant

su 2018-2017 m. (n=696 648) (1 lentelė).

1 lentelė. Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius gripo sezonų metu (absoliutūs skaičiai)

Sergamumo gripu ir ŪVKTI pikas buvo stebimas 5-ąją metų savaitę (2019 m. sausio 28 d. –

vasario 3 d.), kai sergamumo rodiklis siekė 179,2 atv./10 tūkst. gyventojų (1 pav.).

1 pav. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje 2009-2019 m.

2018-2019 m. gripo sezono metu dėl gripo buvo hospitalizuota 16,5 % daugiau asmenų nei

praėjusį sezoną. Daugiausia hospitalizuotų asmenų buvo 5-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 28 d.

– vasario 3 d.) – 470 asmenų. Šio gripo sezono metu iš viso buvo hospitalizuoti 2 143 asmenys, tuo

tarpu 2017-2018 m. gripo sezono metu – 1 840. Daugiau nei puse hospitalizuotų asmenų sudarė vaikai

(0-17 m.) – 1 332. Intensyvios terapijos skyriuje dėl gripo ar jo sukeltų komplikacijų šį sezoną gydyta

0

50

100

150

200

250

40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Ser

ga

mu

mo

ro

dik

lis

10

tū

kst

. g

yv

ento

jų

Savaitės

2009-2010 m. 2010-2011 m. 2011-2012 m. 2012-2013 m. 2013-2014 m.

2014-2015 m. 2015-2016 m. 2016-2017 m. 2017-2018 m. 2018-2019 m.

Gripo sezonas

2013/2014

m.

2014/2015

m.

2015/2016

m.

2016/2017

m.

2017/2018

m.

2019-2018

m.

Gripas 3 545 15 455 32 003 30 958 57 759 49 661

ŪVKTI 534 391 590 064 565 329 634 168 696 648 641 694

daugiau asmenų (n=136), nei ankstesnį sezoną (n=89), bei daugiau hospitalizuota nėščiųjų (n=24) nei

ankstesnį sezoną (n=19).

2 pav. Dėl gripo hospitalizuotų asmenų skaičius, 2016-2019 m.

2018-2019 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 26 asmenys (11 vyrų ir 15 moterų). Mirusių

nuo gripo infekcijos asmenų amžiaus vidurkis buvo 60 m. Pastarąjį gripo sezoną daugiausiai mirusiųjų

registruota 50-59 m. amžiaus grupėje (3 pav.). Jauniausias asmuo miręs nuo gripo ir jo sukeltų

komplikacijų - 10 metų amžiaus, vyriausias – 94 m. Mirę asmenys sirgo gretutinėmis ligomis: širdies

ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, autoimuninės ligomis, cukriniu diabetu, ir kt. Skirtingai nei praeitą

gripo sezoną, daugiau buvo jaunesnių nei 65 m. amžiaus asmenų, kurie nebuvo pasiskiepiję savo ar

darbdavio lėšomis.

3 pav. Mirties atvejų nuo gripo pasiskirstymas pagal amžių 2009-2019 m.

1 1 1 1 1

4

2 2

4

1 1

3

9

3

6

33 3

4

6

2

7

2

4

6

2

3

6

2

1

5

4

1

3

4

2

4

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2009-2010

m.

2010-2011

m.

2012-2013

m.

2015-2016

m.

2016-2017

m.

2017-2018

m.

2018-2019

m.

Mir

tys

(ab

s. s

k.)

Gripo sezonas

0-9 m.

10-19 m.

20 - 29 m.

30 - 39 m.

40 - 49 m.

50 - 59 m.

60 - 69 m.

70 - 79 m.

80 - 89 m.

2018-2019 m. gripo mirties atvejai buvo užregistruoti Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir

Vilniaus administracinėse teritorijose. Daugiausia mirties atvejų užregistruota Kauno (n=8) ir Vilniaus

administracinėse teritorijose (n=8).

4 pav. Mirties atvejų pasiskirstymas pagal administracines teritorijas, 2018 m.

2018-2019 m. gripo sezono metu 32-ose savivaldybėse iš 60-ies buvo paskelbta gripo epidemija:

Prienų r., Ukmergės r., Ignalinos r., Panevėžio m., Kauno m., Kėdainių r., Jonavos r., Elektrėnų sav.,

Trakų r., Alytaus m., Raseinių r., Šiaulių m., Telšių r., Lazdijų r., Klaipėdos m., Kaišiadorių r.,

Panevėžio r., Vilniaus m., Šalčininkų r., Radviliškio r., Klaipėdos r., Visagino sav., Šilutės r., Mažeikių

r., Rokiškio r., Kauno r., Švenčionių r., Alytaus r., Joniškio r., Kretingos r., Kazlų Rūdos sav., Akmenės

r. (5 pav.). Iš visų gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių šį gripo sezoną didžiausias sergamumas

gripu ir ŪVKTI registruotas Alytaus rajono savivaldybėje (243,7 atv./10 tūkst. gyv.).

Daugiausia gripo epidemijų buvo paskelbta 2019 m. 5-ąją (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.)

(n=12) ir 6-ąją savaitę (2019 m. vasario 4-10 d.) (n=12). Pirmosios gripo epidemijos buvo paskelbta

2019 m. 4-ąją savaitę (2019 m. sausio 21 d.) Prienų rajono sav. ir Ukmergės rajono sav. Vėliausia gripo

epidemija buvo paskelbta 2019 m. 7 sav. (2019 m. vasario 12 d.) Akmenės rajono savivaldybėje.

Ilgiausiai gripo epidemija (6 savaites) tęsėsi Prienų rajono savivaldybėje nuo 2019 m. 4 sav. iki 2019

m. 10 sav., trumpiausiai gripo epidemija (2 savaites) tęsėsi Kauno rajono savivaldybėje (nuo 2019 m.

6 sav. iki 2019 m. 8 sav.) bei Akmenės rajono savivaldybėje (nuo 2019 m. 7 sav. iki 2019 m. 9 sav.).

0

8

4

0

5

1 0 0 0

8

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pan

evėž

io

Šia

uli

ų

Tau

ragės

Tel

šių

Ute

nos

Vil

nia

usM

irti

es a

tvej

ų s

ka

ičiu

s (a

bs.

)

Administracinė teritorija

5 pav. Savivaldybės, kuriose 2018-2019 m. buvo paskelbta gripo epidemija

Lietuvoje šį gripo sezoną dominavo A tipo gripo virusas tipo gripo virusas kaip ir visose ES/EEE

šalyse. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL) 2018-2019 m.

gripo sezono metu ištyrė 2 122 ėminius, iš kurių 82,8 % teigiami tyrimų rezultatai (n=1 758) (6 pav.).

6 pav. Ėminių, paimtų gripo virusui nustatyti ir teigiamų tyrimų skaičiaus palyginimas

2017-2018 m. ir 2018-2019 m.

Iš teigiamų tyrimo rezultatų A tipo virusas sudarė 99,4 % (n=1 747) ir B tipo virusas (n=4) 0,2

% (7 pav.). Šį gripo sezoną iš 1 747 NVSPL nustatytų A tipo gripo virusų 43,0 % sudarė A(H1)v,

52,5 % A(H3), 3,3 % A tipo gripo virusas ir 1,1 A tipo gripo virusas (netipuojamas).

pav. Gripo viruso nustatymo palyginimas, 2009-2019 m.

Daugiausiai gripo viruso ėminių NVSPL buvo registruota 4-ąją metų savaitę (2019 m. sausio

21-27 d.) atlikti 368 laboratoriniai tyrimai. Iš įprastos gripo ir ŪVKTI virusologinę diagnostiką (toliau

- ĮGŪVKTIVD) atliekančių gydytojų 2018-2019 m. NVSPL buvo gauta beveik du kartus mažiau

ėminių – 622 ėminiai (29,0 % nuo visų ėminių) lyginant su 2017-2018 m. (n=1005, 70,6 % nuo visų

gautų ėminių). Iš kitų, kurie nedalyvauja šioje programoje gauti 1 526 ėminiai (71,0 % nuo visų gautų

ėminių). Šį sezoną registruota beveik du kartus daugiau ėminių, paimtų gripo virusui nustatyti

(n=2 148) nei 2017-2018 m. (n=1 423) (8 pav.).

8 pav. 2017-2018 m. ir 2018-2019 m. gripo sezonų palyginimas pagal ėminių skaičių

Siekiama, kad gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, paremtą klinikine virusologine

diagnostika, atliktų 1-5 % visų šalies šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų. Šį gripo sezoną

Lietuvoje gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, paremtą klinikine virusologine diagnostika atliko

mažiau gydytojų1 – 2,7 % (gydytojų skaičius, atlikusių klinikinę virusologinę diagnostiką n=88) nei

2017-2018 m. – 2,8 % gydytojų2 (gydytojų skaičius, atlikusių klinikinę virusologinę diagnostika

(n=94).

__________________________________________________________________________ 1 Šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų skaičius. 2018 metų personalo ataskaita Nr. 3 (sveikata).

Higienos institutas 2 Šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų skaičius. 2017 metų personalo ataskaita Nr. 3 (sveikata).

Higienos instituta

0

50

100

150

200

250

300

40 42 44 46 48 50 52 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 41 43 45 47 49 51 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19

2017-2018 2018-2019

Ėm

inių

sk

aič

ius

(ab

s.)

Savaitės

Ėminiai, gauti iš pasirinktinės diagnostikos Kiti ėminiai

3. VAKCINACIJA NUO GRIPO LIETUVOJE 2018-2019 M.

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), tai lemia gripo viruso

savybių kaitą. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nuolat seka gripo virusų kaitą ir

kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo

gripo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. Dėl gripo viruso nuolatinio

kintamumo skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.

Viena pagrindinių PSO ir ELPKC nuostatų yra skiepijimo nuo sezoninio gripo apimčių

didinimas. Skiepijant ypatingai rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama apsaugoti žmones

nuo gripo, jo sukeliamų komplikacijų ir mirties atvejų. Didinant skiepijimo nuo sezoninio gripo apimtis

Lietuvoje bei įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. V- 8 „Dėl

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programos patvirtinimo“, Valstybinė ligonių kasa

prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-2019 m. gripo sezonui įsigijo 131 738 sezoninio gripo

vakcinos dozes (2017-2018 m. – 123 470 doz.). Sezonine gripo vakcina Lietuvoje valstybės lėšomis

skiepijamos šios rizikos grupės:

• 65 m. ir vyresni asmenys;

• nėščiosios;

• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;

• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis

ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Rizikos grupėms priklausantys asmenys valstybės lėšomis šalyje pradėti skiepyti nuo 2008-

2009 m. gripo sezono. Nėščiosios į rizikos grupių sąrašą įtrauktos ir pradėtos skiepyti nuo 2011-2012

m. gripo sezono.

Analizuojant pastaruosius gripo sezonus, pastebimas didėjantis savo/darbdavio lėšomis. Šį

gripo sezoną savo/darbdavio lėšomis pasiskiepijo 4,0 % mažiau asmenų (n=29 138) lyginant su 2017-

2018 m. gripo sezonu (n=30 354).

2018-20193 m. gripo sezono metu paskiepyta 5,2 % daugiau rizikos grupei priklausančių

asmenų (n=129 097) lyginant su 2017-2018 m. gripo sezonu (n=122 713). Šį gripo sezoną iš įsigytų

už valstybės lėšas įskiepyta 98,0 % vakcinos dozių. 2018-2019 m. paskiepyta rizikos grupei

priklausančių asmenų: 60,4 % 65 m. ir vyresnių asmenų (n=77 923), 26,6 % asmenų iki 65 m. sergančių

lėtinėmis ligomis (n=34 368), 9,0 % sveikatos priežiūros darbuotojų (n=11 561). Mažiausiai iš rizikos

grupių paskiepyta asmenų iki 65 m. gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – 3,5 % (n=4 520

) ir nėščiųjų – 0,6 % (n=725) (9 pav.).

9 pav. Valstybės lėšomis paskiepytų asmenų, priklausančių rizikos grupei, skaičius Lietuvoje,

2008-2019 m.

2018-2019 m. gripo sezonui sezoninės gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių skiepijimui,

poreikį teikė 494 ASPĮ (2017-2018 m. – 505 ASPĮ). Užsakytą sezoninės gripo vakcinos kiekį

panaudojo 79,1 % (n=391) ASPĮ.

Pagal pateiktą sezoninės gripo vakcinos poreikį, Klaipėdos ir Utenos administracinėse

teritorijose ASPĮ įskiepijo visą užsakytą vakcinų kiekį. Daugiausiai nepanaudotos sezoninės gripo

vakcinos buvo Tauragės administracinėje teritorijoje (7,4 %) (10 pav.). Netolygų gripo vakcinos,

įsigytos valstybės lėšomis, panaudojimą apskrityse gali lemti įvairūs veiksniai: tarpinstitucinis

bendradarbiavimas, savalaikis gripo vakcinos pristatymas į gydymo įstaigas, informacijos sklaida.

_______________________________________________________________

2 Paskiepytų asmenų procentas buvo skaičiuojamas nuo bendro įsigyto gripo vakcinos kiekio 2018-

2019 m. gripo sezonui (131 738 doz.)

10 pav. Panaudotos sezoninio gripo vakcinos pasiskirstymas pagal administracines teritorijas,

2018-2019 m.

2018-2019 m. gripo sezono metu paskiepyta 2,0 % daugiau 18-64 m. ir 9,1 % 65 m. ir vyresnio

amžiaus asmenų, priklausančių rizikos grupei, lyginant su 2017-2018 m. gripo sezonu (11 pav.).

98,697,5

100,0 9997,5

99,8

92,6

98,5100,0

97,4

1,42,5

1,02,5

0,2

7,4

1,52,6

88%

90%

92%

94%

96%

98%

100%

Aly

tau

s

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Pan

evėž

io

Šia

uli

ų

Tau

rag

ės

Tel

šių

Ute

no

s

Vil

nia

us

Pro

cen

tai (%

)

Administracinė teritorija

Nepanaudotas vakcinos kiekis Panaudotas vakcinos kiekis

11 pav. Sezoninio gripo vakcinos panaudojimas rizikos grupėms priklausantiems asmenims

pagal amžių, 2011-2019 m.

IŠVADOS

1. 2018-2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje registruota 14,0 % mažiau gripo ir 7,9 %

ŪVKTI atvejų.

2. 2018-2019 m. gripo sezono metu dėl gripo buvo hospitalizuota 16,5 % daugiau asmenų

nei praėjusį sezoną.

3. Šį gripo sezoną užregistruota beveik du kartus daugiau mirties atvejų – (n=26) nei

ankstesnį gripo sezoną (n=14).

4. 2018-2019 m. gripo sezono metu gripo epidemija buvo paskelbta daugiau nei pusėje

Lietuvos savivaldybių.

5. 2018-2019 m. Lietuvoje kaip ir visose ES/EEE šalyse dominavo A tipo gripo virusas.

6. 2018-2019 m. gripo sezono metu buvo stebimas didesnis paskiepytų rizikos grupių

asmenų skaičius lyginant su ankstesniais sezonais.

6238 5717 6071 5775 5377 5782 5497 4728

35431 36860 37646 4010237066

4134744836 45721

4897752559 53397

5626852376

62185

7139277923

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

201

1-2

012

m.

201

2-2

013

m.

201

3-2

014

m.

201

4-2

015

m.

201

5-2

016

m.

201

6-2

017

m.

201

7-2

018

m.

201

8-2

019

m.P

ask

iep

ytų

asm

enų

sk

aič

ius

(ab

s.)

Gripo sezonas

0-17 m. 18-64 m. ≥ 65 m.