4409-Finansine Apskaita Original

8/9/2019 4409-Finansine Apskaita Original

1/48

1

1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

Dstomas dalykas: Finansinapskaita

(Paskaitkonspektas)

Paruodstytoja GenGiliauskien

Vilnius 2002


2/48

2

2

1 tema. Bendra buhalterins apskaitos charakteristika.

Apskaitos istorinapvalga. mons visuomet skaiiuodavo, taiau apskaita, kaip mes jdabar suvokiame, atsirado daugiau kaip 1 tkstant met prie ms er. Tai slygojo moni

poreikis inoti ko ir kiek jie turi, kiek ileidia ir kiek udirba pajam. mones, mokanius darb,vadino ratininkais, idininkais ,vliau ekonomais, kvediais, sskaitininkais. ie mons i kit

isiskyr tuo, kad mokjo skaityti,s kaiiuotimi ir burti. Jie priklaus privilegijuotajam arbavidutiniajam visuomens luomui. Apskaitos knygas sudar 10-12 metr ilgio papiruso juostossusuktos ritinl. Vystantis amatams ir prekybai, atsirado apskaitininkkontoros, ir manoma, kad

jose jau buvo darbo pasidalijimas: vieni apskaiiuodavo operacijas susijusias su plaukomis, kiti -su ilaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami darbai.

lugus Romos imperijai V a. pabaigoje suletjo gamybini jgvystymas , sustojo amatpltojimas. Tai slygojo ir apskaitos ssting. Net iki XIII a. apskaita buvo tvarkoma tikvienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi emvaldiai, bei tvarkant valstybs id. Smulkigamyba isiversdavo be apskaitinink, amatininkai ir pirkliai jtvarkydavo patys, vliau darb

patikdavo savo monoms. Tik gerokai vliau iam darbui imta samdyti profesionaliusapskaitininkus. Vliau atsirado apskaitos darbuotojartels, kurinariai atlikdavo vairiapskaitosdarb usakymus. iuo laikotarpiu dar nebuvo viening apskaitos taisykli kiekvienasapskaitininkas savo darbdirbdavo remdamasis savo patirtimi ir nuovoka .

"Kiekvienas, - ra Lukas Paiolis, - knygas tvarko savo nuoira, keikdamas savopirmtakus, tarsi jie nebtmokjpalaikyti reikiamos tvarkos".

Vidurami pabaigoje susikr specialios apskaitinink mokyklos. Italijoje atsirado netbuhalteriakademijos, kurios suvienijo apskaitos darbuotojus bei gynjteises. iprofesijimtalabai vertinti.

Apie XIV a. vidur atsiranda dvejybin (italikoji) apskaitos sistema. kini faktregistravimo technika i veikl trauk daugel isilavinusi moni, kuri daugum sudarmatematikai.

1494 metais inomas matematikas italas Lukas Paiolis pirm kart dvejybin apskaitossistem paskelb savo knygoje "Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykiusvisuma". Italikoji apskaitos sistema turjo labai didelpoveik apskaitos pltojimuisi. Dvejybinapskaita pradta naudoti manufaktrose gaminamos produkcijos savikainai apskaiiuoti, buvoileista daug apskaitos vadovlivairiomis kalbomis .

Iki iol niekas nieko gudresnio nesugalvojo. Dvejybinra skmingai taikome ir iandien.Tiesa 1870 m.garsus rusapskaitininkas F.Ezerskis sukr trejybinapskaitos form, pagal kuri

buvo galima vertinti kiekvienos kins operacijos takgalutiniams mons veiklos rezultatams,taiau ji buvo labai sudtinga ir plaiau nebuvo naudojama.

Vliau apskaitininkai imoko skaiiuoti peln, lygindami su savikaina.Buhalterins apskaitos duomenis imta sisteminti ne tik moni, bet ir valstybimastu. Per

buhalterins apskaitos raidos laikotarp susidar tam tikros valstybi grups, kuriose finansinapskaita tam tikrais bruoais gana smarkiai skyrsi nuo tpaiapskaitos barkitose alyse. Dletnini (ypa kalbos) , geografini, istorini bei skirtingo finansins apskaitos ir atskaitomybsreglamentavimo, susiformavo tam tikri apskaitos modeliai pvz., anglosaks, kontinentins Europosmodelis, LotynAmerikos apskaitos modelis, Irano modelis ir paskutinis - postkomunistinialiapskaitos modelis.

Lietuva pasirinko kontinentins Europos model. Tai susij su Lietuvos siekiais taptiEuropos Sjungos nare. is modelis atitinka bendrosios finansins apskaitos reikalavimus. iammodeliui bdinga orientacija bank ir kitfinansini institicij, kurilyginamasis svoris moninuosavybje bna gana didelis, bendrajai finansinei apskaitai keliamus reikalavimus. Valdia pagalvairius poreikius sukonkretina bendrosios finansins apskaitos tvarkym monje. Tai ypa

bdinga Belgijai, Pranczijai, ir Vokietijai. i valstybi apskaita atitinka mokesi sistemos,statistikos ir kitvalstybini institucijreikalavimus apskaitos informacijai. modeltaiko visosEuropos Sjungos nars.


3/48

3

3

Apskaitos sistemos.Buhalterins apskaitos metodika pagrsta dvejybine apskaitos sistema.Jai bdinga balanso sudarymas, dvejybinio rao taikymas, sintetini (grupini) ir analitini(individuali) sskait naudojimas, kapitalo ir kins veiklos rezultat sistemin apskaita ir kt.Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrind statyme nurodyta, kad visos mons irorganizacijos buhalterin apskait tvarko dvejybine sistema, idkyrus tas, kurioms leidiamanaudoti supaprastint apskait. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pareigojo visas individualias

(personalines) mones, kines bendrijas ir kitas juridinio asmens statuso neturinias mones tvarkytiapskaitpagal tokius principus: mons, kurios nra pridtins verts mokesio moktojos ir kuriosneturi ir prajusiais metais neturjo samdomdarbuotoj, tvarkydamos apskaitnaudoja paprastjra, kitos dvejybin.

Dvejybins apskaitos sistemos palyginimsu paprastja sistema iliustruoja emiau pateiktalentel:

Dvejybinapskaitos sistema Paprastoji apskaitos sistema1. Sudaromas buhalterinis balansas 1. Buhalterinis balansas nesudaromas2. Pirminiai duomenys grupuojami irkaupiami buhalterinse sskaitose,naudojant dvejybinra

2. Pirminiai duomenys grupuojami irkaupiami nenaudojant dvejybinio rao

3.Pildomi sintetins ir analitins apskaitosregistrai

3. Pildomi tik sintetins apskaitos registrai

4.kins veiklos rezultatai nustatomisskaitsistemoje

4.kins veiklos rezultatai nustatomipapildomais skaiiavimais.

5. Sudaroma finansinatskaitomyb 5.Finansinatskaitomybnesudaroma

Apskaitininko profesijos samprata. Apskait monse tvarko specialistai, kurie vadinamibuhalteriais arba bendresniu terminu apskaitininkais. Specialistai atliekantys pagalbiniusapskaitos darbus priimta vadinti sskaitininkais. Tarptautins apskaitinink federacijos. Etikoskomitetas yra prims ir paskelbs special Profesionali apskaitinink etikos kodeks. iame

kodekse deklaruojami apskaitininkprofesijos fundamentiniai principai:* garbingumas apskaitininkui draudiama savo profesinje veikloje vadovautis

iankstinmis nuostatomis, galiniomis pakenkti nealikam apskaitoje atspindim dalykvertinimui;

* profesinkompetencija pirmiausia reikia, kad apskaitos darbuotojas turi profesionaliaiatlkti savo pareigas. Etikos kodeksas reikalauja, kad apskaitininkai atsisakyt atlikti darbus,kuriems atlikti nra tinkamai profesionaliai pasiruo;

* patikimumas ir konfidencialumas kiekvienas apskaitos darbuotojas privalo grietaiilaikyti komercines paslaptis, iskyrus tuos atvejus, kai paskelbti iinformacijyra tiesioginjo

pareiga;* profesinis elgesys apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenkt savo

reputacijai ir vieai nuomonei apie jo atstovaujamprofesij;* speciali standart laikymasis apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti

vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais .t.y. , nepriklausomai nuo klientar darbdavinurodym, apskaitos darbuotojai turi likti siningi jie negali atlikti veiksm, kuriais nusiengtobjektyvumui arba kurie paeistapskaitininkprofesinnepriklausomyb.

Ne veltui buhalteri herbe ,vaizduojaniame vis moni veikl nuvieiani saul,prieasi ir paskmi priklausomyb ireikianias svarstykles , apskaitos aminybsimbolizuojaiBernulio kreiv visiems laikams rtas prancz mokslininko ano Batisto

Diumarapskaitininkkis:Mokslas Siningumas - Nepriklausomyb.Nepriklausomi apskaitininkai, kurie atlieka tikrinimus, nepriklausomai nuo tikrinamj

moni yra vadinami auditoriais, o j veikla auditiniu patikrinimu. Perskait audito ivadmons gali nusprsti pirkti ar nepirkti tos mons ileidiamas akcijas nebijodami apgauls, taiau


4/48

4

4

auditoriai nepataria kokverslverta ar neverta investuoti las arba kokiai monei reikia suteiktipaskolas, tai makleriir kreditskirstytojmisija.

Apskaitinink pareiga tiksliai atsipdti kin padt, auditoriaus priederm nealikaivertinti ar mons apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis visuotinai pripaintais Bendraisiaisapskaitos principais.

2 tema. Apskaitos esmir paskirtis.

Apskaitos esmir paskirtis. Buhalterinapskaita yra informacins sistemos dalis , teikiantiinformacijapie mons kinir finansinveikl. Ji pateikia kiekybininformacijir isiskiria tuo,kad paprastai apdoroja duomenis, ireiktus piniginiais matais. Be to, apskaita pateikia ir

papildomus duomenis nepinigine iraika. kini operacij pagrindu yra sudaromos finansinsataskaitos.Taigi pagrindinis buhalterins apskaitos udavinys teikti informacijmons finansinei

bklei vertinti.Apskaita tai nenutrkstamo kiniir finansinioperacijregistravimo, klasifikavimo,

apibendrinimo ir analizs procesas. Jos paskirtis yra laiku ir tiksliai parengti informacijir teiktijtiksliam adresatui. Informacija vartotojui turi bti ne tik tiksli ir teisinga, bet aktuali ir naudinga.Apskaita neturi bti tvarkoma tik apskaitai. Apskaitininkai informuoja valdytojus apie tai , kaip

pasikeiia valdomojo objekto bklpo to, kai buvo priimtas vienas ar kitas finansinis sprendimas.Laisvosios rinkos alyse plaiai paplits terminas, kad apskaita yra verslo kalba. Tai

teisinga nuostata, nes neturdami duomen apie apie verslo skm ar turt, kuriuo disponuojamon, tos mons darbuotojai paprasiausiai nesusikalbt. mons vadovai nesusinekt su jsavininkais, pirkjais su tiekjais. Taiau specialistai puikiausiai gali susikalbti universaliaapskaitos kalba, kuri viskireikia visuotiniu pinigmatu. io mato pagrindu visus duomenis irformuoja apskaitininkai, ir teikia inias apie mons turt, jo savininkus, turto panaudojimoefektyvumarba patirtus nuostolius.

Labai danai susidaro parodoksali situacija: apskaitininkai, kurie tik apdoroja duomenis beiinformacij, beveik nesusimsto kad j darbo rezultatas - tai valdymui naudinga apskaitininformacija.

Finansinse ataskaitose pateikiami apibendrinti ir tam tikru bdu susiteminti duomenys apiemons kin finansin veikl tam tikru periodu. J sudarymo tikslas suteikti vie, aiki irsuprantam finansin informacij ioriniams vartotojams apie turt, kuriuo disponuoja mon,nurodyti kam priklauso tas turtas ,informuoti kokpelnar nuostolpatyrper tam tikrlaikotarpir

pan.Apskaita vykdoma kiekvienoje monje, be to vairiais tikslais. Sakoma, be geros apskaitos

sistemos verslininkai yra akli, o jveikla btpanai adatos iekojimieno kupetoje.Apskaitos rys. Skiriamos dvi apskaitos rys finansinir valdymo apskaita.

Finansin apskaita apima finansini operacij ir kit vyki registravim, analiz beiapibendrinim. Finansin apskaita tvarkoma pagal Bendruosius apskaitos principus. Finansinapskaita susijusi su finansiniataskaitrengimu vidiniams ir ioriniams vartotojams ir ji yra vieaiskelbiama.

Valdymo apskaita pateikia informacija gaminamos produkcijos ir teikiam paslaugsavikainai apskaiiuoti ir gamybos (produkcijos bei paslaug) planavimui bei kontrolei. Valdymoapskaita yra konfidenciali.Ji neteikiama ioriniams vartotojams.

Matavimai apskaitoje .Apskaitoje naudojami natriniai ,darbo ir piniginiai matai.Natriniai matai skirti kinms operacijoms ir procesams ilgiui, triui ir svoriui

apibdinti: tai vienetai, poros,ilgio matai: centimetrai,metrai ir t.t., trio matai: kub.m, ltr. ir t.t. ,svorio matai: gramai., kilogramai., tonos ir pan. Natriniai matai daniausiai naudojamiapskaiiuojant prekines materialisias vertybes pagal jr, pavadinimir kiek. .Jie jas apibdinane tik kiekybikai , bet ir pavaizduoja kokybikai. Natriniai matai yra seniausi kins apskaitos


5/48


6/48

6

6

mongavusi prekes skolon sugebs u jas atsiskaityti, kitaip tariant juo domina mons mokumas.Pirkjus domina mons veikla ir jos perspektyvos, nes disponuodami atatinkamomis iniomis jiegali prognozuoti kainpasikeitimus.

vairias valdios institucijas mon domina, kaip vairi mokesi objektas. Mokesisistemos tvarkytojai nuodugniai susipain su moni parengt finansini ataskaitduomenimis,gali daryti ivadas apie mokesisistemos racionalumir galimjos tobulinim. Pvz., valstybins

statistikos institucijos pasitelkiant iuos duomenis vertina bendrkio bkl, prognozuoja galimkain dinamika ir infliacijos tempus bei j tak kio pltojimui, pskaiiuoja svarbius valstybsvaldymui rodiklius , kaip bendrjnacionalinproduktir pan.

Kitiems apskaitos informacijos vartotojams galima priskirti Vertybinpopierikomisij irmaklerius. Makleriai prekiauja akcinibendrovivertybiniais popieriais, jie kruopsiai susipastasu t moni veiklos rezultatais, kad galtnumatyti kokidividend galima tiktis i vienos arkitos mons akcij. Vertybin popieri komisija priiri, kad visos mons vertybini popieri

biroje prekiaujanios savo vertybiniais popieriais, pateikt potencialiems pirkjams savofinansines ataskaitas, i kurisprendiama apie mons skmdabar ir galimskmateityje.

inoma ,visa su mone susijusi informacija labai domina tos mons konkurentus. Jiebrangiai sumokt, kad galt detaliai susipainti su mons pelningumlemianiai veiksniais, joskainomis, jos tiekjais, pirkjais bei numatomomis perpektyvomis.

Vidinapskaitayra konfidenciali ir jos vieai platinti negalima. Finansinatskaitomybyraviea ir sudaryta taip, kad ioriniai vartotojai gaut reikaling informacij, bet bt isaugomiduomenys, galintys bti komercine paslaptimi.

3 tema. Apskaitos reglamentavimas Lietuvoje.

Apskaitos reglamentavimas. Vadybins apskaitos metodik mons pasirenkasavarankikai, atsivelgdamos gamybins-kins veiklos ypatumus. ios apskaitos jokie valdiosnorminiai aktai nereglamentuoja.

Finansins apskaitos tvark Lietuvoje reglamentuoja 1992m birelio 18d. Piimtas. LRBuhalterins apskaitos pagrindstatymas ir kiti postatyminiai aktai.Praktins apskaitos vedimo aspektu reikmingiausiu galima laikyti Lietyvos Respublikos

Vyriausybs 1993 10 27d. NutarimNr.804 Dl moni, turinijuridinio asmens teises, metinsfinansins atskaitomybs. Jame ne tik smulkiai aptartas metins finansins atskaitomybs turinys

bei sukonkretinta jos rengimo ir dkelbimo tvarka, bet ir pirmkartnustatyta pajam ir snaudpripainimo apskaitoje tvarka.

Buhalterins apskaitos statymo 3 str. teigia, kad Bendr metodin vadovavimbuhalterinei apskaitai pagal Lietuvos Respublikos statymus , tarptautinius apskaitos standartus ir

Europos Sjungos direktyvas vykdo Lietuvos Respublikos VyriausybReglamentuoti finansin apskait btina todl, kad bt laikomasi tam tikr bendr

nuostat, kaip apskaitoje ir atskaitomybje atspindti moni turt, nuosavyb bei kitus veiklosrezultatus. Kitaip akcininkai neinos kuri mon tikslinga investuoti. Verslas neino sien.Daugeliui ypastambiakcininknesvarbu kokioje valstybje esanias mones investuoti, svarbugaunama nauda. Todl vairi ali Vyriausybs yra suiteresuotos, kad apskaitos, ypaatskaitomybs sistema, bt palyginamos tarpusavyje. Todl bendrosius finansins apskaitos iratskaitomybs rodiklius derina ne tik skirtingos vienos alies mons, bet ir vairios valstybs. Tam

priimami visoms valstybms priimtini iuo klausimu bendri dokumentai.Juos ir panagrinsime.Tarptautiniai apskaitos standartai. Laikui bgant mintos taisykls, kuriomis vadovavosi

vairi ali apskaitininkai, m stabdyti ekonomikos vystymsi, nes atsirad skirtumai ne tikneskatino, bet ir trukdplsti transnacionalines korporacijas, taigi ir tarptautindarbo pasidalijim.

Jau 1911m. Briusejyje buvo kurta tarptautinapskaitininkasociacija. Ji i karto pradjonagrinti ne tik praktinius apskaitos vedimo klausimus, bet ir daugelteoriniproblem.

1973m birelio 29d. Londone buvo kurtas Tarptautinis apskaitos standartkomitetas. Tainepriklausoma organizacija. io komiteto tikslas - kurti ir skelbti Tarptautinius apskaitos standartus


7/48

7

7

(TAS), propaguoti jtaikympasaulyje. Jo veiklai vadovauja Taryba, kurisudaro ne daugiau kaip13 ali ir 4 tarptautini organizacij, suinteresuot finansine atskaitomybe, atstovai. Dabar jisvienija daugiau kaip 100 didiausiapskaitininkorganizaciji daugiau nei 80 pasaulio valstybi.Rengiamiems Tarptautiniams apskaitos standartams keliami dideli reikalavimai, kad kiekvienavalstyb, vesdama apskait, jais galtvadovautis. Jie yra tik rekomendacinio pobdio, taiau visaliapskaitininkai , dirbdami, vadovaujasi iais standartais. Pagal nagrinjamklausim pobd

standartus galima suskirstyti ias grupes:- metodologiniai standartai;- metins finansins atskaitomybs turinir formreglamentuojantys standartai;- susivienijim ir j struktrini padalini bei kontrahent veiklos apskait

reglamentuojantys standartai;-pajamir snaudpripainimo apskaitoje standartai;

- vairiveiklos ristandartai;- apskaitos hiperinfliacijos slygomis standartai;- standartai, skirti socialins politikos ir vyriausybins pagalbos klausimams;- finansiniinstitucijveiklos apskaitreglamentuojantys standartai.Tarptautiniai apskaitos standartai, kuriais pagrstos kiekvienos laisvosios rinkos alies

apskaitos taisykls, tai ne grieti ir tiksls nurodymai, kaip atlikti konkreias apskaitos procedras.Kiekviena valstybsavo nuoira, atsivelgdama nacionalinius ypatumus bei konkreias laiko irekonomikos bkls slygas, sukonkretina Tarptautinius apskaitos standartus - derina juos su savointeresais. ie standartai - ne vienkartvisiems laikams priimtos taisykls. Jie nuolat tobulinami ir

papildomi.Kuriant Tarptautinius apskaitos standartus, dalyvauja vairios verslinink bei pramonink

asociacijos, finasinink draugijos, mokslininkai, apskaitos paslaugas teikianios mons,vyriausybins institucijos. Didels tarptautins apskaitinink korporacijos labai suinteresuotosTarptautini apskaitos standart kokybe. Jos turi darbuotoj, galini sprsti iuos klausimus.Standartai tiesioginio pelno neatnea, todl darb gali atlikti tik labai galingos ir turtingos

apskaitos firmos. Tarptautiniapskaitos standartkomiteto narinuomone Tarptautiniapskaitosstandartpripainimas ilgainiui taps labai reikmingas. Pagers finansins atskaitomybs kokyb,padids ataskaitpalyginimo galimybs bei finansins atskaitomybs patikimumas ir naudingumasvisame pasaulyje.

Europos Sjungos valstybi apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniaisapskaitos standartais ,bet ir dar vienu svarbiu dokumentu - Europos Sjungos direktyvomis,reglamentuojaniomis buhalterins apskaitos tvarkymo klausimus t ali monse. EuroposSjungos direktyvos savo nari-ali atskaitomybei kelia jau ne tiek rekomendacinio ( kaipTAS"ai), kiek direktyvinio pobdio reikalavimus. Europos Sjungos nari monms privalomalaikytis ios Sjungos nustatyt finansins atskaitomybs parengimo taisykli, kurios idstytosspecialiuose norminiuose aktuose Europos Sjungos direktyvose.

Svarbiausia apskaitos darbuotojams yra 4 ESD "Tam tikro tipo kompanij metinatskaitomyb". Joje gana detaliai nustatyta metins finansins atskaitomybs formsudtis, aptarta

jparengimo ir tikrinimo tvarka.Atuntoje ESD aptariami finansins apskaitos vedimo bei metins finansins

atskaitomybs parengimo kokybs tikrinimo klausimai. Ji vadinasi "Dl galiojim suteikimoasmenims, atsakingiems u apskaitos dokumentprivalomaudit".

4.Apskaitos principai ir reikalavimai.Apskaitos politika, apskaitos objektai ir versloorganizavimo formos.

Apskaitos principai ir reikalavimai. Rinkos ekonomikos alyse finansin apskaita yratvarkoma remiantis visuotinai pripaintais principais. Jie paprastai vadinami bendraisiais apskaitos


8/48

8

8

principais. Tai apskaitos taisykls, kuri laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotamepasaulyje. Patys bendriausi apskaitos principai ivardinti Tarptautiniuose apskaitos standartuose irEuropos Sjuingos ketvirtojoje direktyvoje, tai mons tsiamos veiklos, kaupimo , apskaitos

pastovumo ir atsargumo principai. mons tsiamos veiklos, kaupimo ir apskaitos pastovumoprincipai deklaruojami ir Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrindstatyme.

Remiantis bendraisiais apskaitos principais ir valdios patvirtintais norminiais aktais yra

vykdoma mons apskaitos politika.Apskaitos politika tai apskaitos tvarkymo taisykls. monjlaikosi tvarkydama einamj

sskait, kurios pagrindu rengiamos metin ir tarpin finansin atskaitomyb. Apskaitos politikanumato pastov mons elges pasirenkant alternatyvius informacijos atspindjimo apskaitoje iratskaitomybje bdus.

Bendrieji apskaitos principai nenustato kaip mon turi tvarkyti apskait. Kiekvienasapskaitininkas turi teis pasirinkti racionaliausius apskaitos tvarkymo bdus. Bendrieji apskaitos

principai nustato tik paius bendriausius reikalavimus, kuri btina laikytis, formuojantatskaitomybs informacij. Svarbu nepaeisti iketurikertiniprincip. O apskaitos principyradaugiau. Be bendrjapskaitos princippanagrinsime ir kitus rekomenduotinus.

mons principas. is principas reikalauja, kad savinink investuotas mon turtasapskaitoje bt atskirtas nuo j asmeninio turto. io reikalavimo esm yra ta, kad esantneatskirtam turtui jo savininkas negalt tiksliai vertinti veiklos pajam ir ilaid, nes neinotkiek ileido eimos poreikiams ir kiek verslui. odiu - neturt tikslios informacijos apie savoversl, jo pelningum.

mons tsiamos veiklos principas tai bendrasis apskaitos principas. Jis reikia prielaid,jog mons veikla trunka neribotlaik, neina bankroto link ir nra kokios kitokios priestiessties,dl kurios reikt nutraukti veikl. Apskaitos praktikoje tsiamos veiklos principas reikia, kadmons turimas turtas turi bti vertintas faktine to turto sigijimo savikaina, aiku, atspindint ir toturto nusidevjim.

Periodikumo principas. Jo esmyra ta, kad veikla yra suskirstoma tam tikrus periodus,

kuripabaigoje pateikiama ataskaitininformacija apie mons turimturtbei jo pasikeitimus perataskaitin laikotarp ,bei gaunamas pajamas ir patirtas snaudas. mons veiklos dalijimas tamtikrus laikotarpius (periodus) yra logikas, kadangi savininkai naud i mons turi gauti

periodikai, o nelaukti neapibrtos ateities. Be to kiekvienas savininkas nori palyginti savo versloskmsu tokio pat ar panaaus verslo skme.

Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra finansiniai metai, kurie nebtinai turi sutapti sukalendoriniais metais. Taip yra sezonins veiklos monse. Kiekviena mon, atsivelgiant veiklosintensyvum, pati gali pasirinkti metpradiir pabaig. Pvz., ems kio monms tikslingiausiametus baigti rugsjo mn. pabaigoje , o naujus finansinius metus pradti spalio 1 d.

Finansini met pradi ir pabaig tikslinga pasirinkti vadovaujantis nuostata, kadskiriamoji riba turt sutapti su emiausiu mons veiklos taku, jeigu mons veikla tolygi -

finansiniai metai turi sutapti su kalendoriniais metais.Apskaitos pastovumo principas. Tai bendrasis apskaitos principas. Danai kaitaliojant

apskaitos metodik, paruotos finansins atskaitomybs rodikliai, btnetiksls pagrinti arbapabloginti, kadangi jie bt tiesiog nelygintini , nes tie rodikliai vienais metais bt apskaiiuotipagal vienmetodik, kitais pagal kit.

Pagal princip, apskaitos metodika turi ilikti stabili gana ilgai apie 3-5 metus. Pvz. irLietuvos Vyriausybs norminiai aktai numato, kad pervesti mones nuo pilnos iki sutrumpintosatskaitomybs formos pildymo (arba atvirkiai) galima tik treiaisiais metais po to , kai pasikeiiaaplinkybs, slygojanios pervedim. Taiau pastovumo principas netrukdo monms taikytinaujus apskaitos bdus, jeigu perjimas prie jyra pagrstas ir racionalus.

Atsargumo principas. is bendrasis apskaitos principas reikalauja, kad apskaitininkas btapdairus ir atsargiai vertintvisus mons veiklos rezultatus, kad rodikliai nebtpagrinti, norsto pageidauja mons valdytojas ar kuris nors i savinink. iuo atveju apskaitininkai turt

prisiminti profesnio elgesio nuostat objektyvum.


9/48

9

9

Atsargumo principas reikalauja, kad apskaitininkai apskaitoje ir atskaitomybjeatspinddami mons veiklos rezultatus turi vadovautis tokiomis nuostatomis:

* jeigu galima pasirinkti, tai turto vertinimui reikia pasirinkti tbd, kuriuo vertinto turtokaina bus maiausia, darant prielaid, kad mon laiku padengs visas skolas ir atsargiai vertinssklolmonei apmokjim;

* udirbtas per tam tikr laikotarp pajamas apskaitoje pripainti tik tas, kuri udirbimu

neabejojama ir apmokjimo tikimybyra gana didel, tai reikt, kad reikia sudaryti pakankamusatidjimus visoms abejotinoms pirkjskoloms padengti;

*apskaiiuojant, per ataskaitinlaikotarppatirtas snaudas, nesumainti jsumos.Piniginio kainojimo principas. io principo esm yra ta, kad visas mons turtas ir jos

veiklos rezultatai apskaitoje ir finansinje atskaitomybje bt kainoti pinigais. Savininkams,pasibaigus finansiniams metams, nerpi, kiek jie pasiuvo pvz., kostium, nes jie nesirengia devtideimt kostiumikart, - jie tikisi gauti pinig, taigi jais ir reikia ireikti per ataskaitinlaikotarpudirbtpeln.

inoma ne viskgalima ireikti pinigais, pvz., jais neimatuosi peizao groio, kuris matosipro namo lang, taiau parduodant nampirkjas moks ne tik u namo vert, bet ir u peiza.

Jeigu natriniai matai padeda geriau ireikti mons finansins atskaitomybs rodiklius juosreikias vartoti.

Kaupimo principas. Tai bendrasis apskaitos principas. Jis reikalauja, kad kiniai faktaiapskaitoje bt registruojami jau vyk: udirbamos pajamos turi bti registruojamos tada kai josudirbamos, o jas udirbant patirtos snaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo piniggavimo ar imokjimo.

Norint imokti gerai suprasti apskaitos informacij, pirmiausia reikia imokti skirti svokas:pajamos, plaukos, snaudos ir ilaidos.

Duomenkaupimo principas numato, kad pajamoslaikomos udirbtos tada, kai produkcijayra isista tiekjui, o paslaugos suteiktos ,nesvarbu ar pirkjai sumokjo u tai ar ne. Pinigai arkitas turtas gauti u pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas arba sumokti avansu vadinami

plaukomis.plaukos negali bti pajamomis, kol preks ar paslaugos neperduodamos pirkjui arba kolneiraomi t preki ar paslaug pardavimo-pirkimo fakt teisinantys dokumentai. Labaiakivaizdus besikaupiani pajam pvyzdys yra nuomos pajamos. Jeigu u nuom kas mnesudirbama 100 Lt., tai metams pasibaigus apskaitininkai fiksuos ,kad udirbo1200 Lt pajam inuomos, nepriklausomai nuo to ar nuomininkas sumokjo ar ne. Jei u nuom nebuvo sumokta,tada atsiranda nuomininko skola monei , o pats faktas, kad patalpomis buvo naudojamasi jau vyko.

Buityje danai pajamomis laikomi gauti pinigai. Todl apskaitoje nurodytas pajampripainimo bdas yra svarbus apskaitos tvarkymo pagrindas..

Patirtomis snaudomis laikoma sunaudotas turtas bei suteiktpaslaugar sipareigojimtiekjams ilaidos, susijusios su ataskaitinio laikotarpio udirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas

turtas, ileistas neudirbant ataskaitinio laikotarpio pajam, vadinamas ilaidomis.Apskaitos tvarkymas kaupimo principu yra komplikuotas ir reikalauja auktos apskaitinink

kvalifikacijos. Kur kas paprasiau btpajamas registruoti tada, kai gaunami pinigai, o snaudaskai pinigai ileidiami.Tokia apskaitos vedimo tvarka vadinama pinigprincipu pagrsta apskaita.iuo principu leista tvarkyti apskaittik monms neturinioms juridinio asmens teisi.

Palyginimo principas. is principas reikalauja, kad per ataskaitin laikotarp udirbtospajamos bt palyginamos su ias pajamas udirbant patirtomis snaudomis. is principassukonkretina snaud svok apskaitoje. Savo veikloje mon nuolat daro ilaidas, taiau darnereikia, kad visos ilaidos prisideda prie ataskaitinio laikotarpio pajam(pelno) udirbimo. Pvz.,mon i anksto sausio mn. sumokjo 600 Lt nuomos mokest u 6 mnesius. Apskaiiuojantsausio mn.udirbtpelnsnaudoms bus priskirtas tik sausio mn.nuomos mokestis 100 Lt. Taigireikia skirti pajamas nuo plauk, snaudas nuo ilaid.

Apskaitos objektai ir verslo organizavimo formos.Apskaitos objektas yra mons turtas irnuosavyb.Sunku apibrti, kaip apskaitininkai suvokia mon. mon apskaitininkui gali reikti


10/48

10

10

parduotuv, gamykl, pavien gamintoj. Svarbu, kad i struktra egzistuotnepriklausomai nuokitt.y. btsavarankika., ir kad apskaitininkai atskirtmonnuo jsupanio pasaulio turto irnuosavybs prasme.

Tarkime, Jonas steigautomobiliremonto dirbtuv. Suprantama, kad turt, kurjis skyriam verslui, reiks atskirti nuo to turto, kurJonas vartoja eimos poreikiams tenkinti.Jeigu Jonasto nepadarys, jis visikai nesiorientuos ar skmingai vyksta verslas, neinos kiek turto sunaudoja

pajamoms udirbti, o kiek savo eimos poreikiams tenkinti. Valstybneinos kaip Jono eimreikiaapmokestinti: vienokius mokesius moks Jonas nuo dirbtuvs duodamo pelno, kitus mokesiusmoks Jono mona nuo atlyginimo u darb, atliekam, sakykime, alia esanioje duonos

parduotuvje. Taigi apskaitos prasme susiduriame su dviem monmis:1 mon tai Jono automobiliremonto dirbtuv;2 mon- tai dirbtuvs savininko ,Jono eima (namkis);Yra ir treioji mon - parduotuv, kurioje dirba Jono mona, tik mes neinome, kas jos

eimininkas.Gali bti ir taip, kad Jonas su snumi nutars kurti automobiliatsarginidaliparduotuv.

Taigi tursime dar vien mon, kurios turt, joje patirtas snaudas ir gaunamas pajamas taip patreiks apskaiiuoti atskirai.

Visos mons yra skirstomos pagal tam tikrus poymius. Apsiribosime tik tais poymiais,kurie bdingi apskaitai.

Pagal dyd mones galima btsuskirstyti maas ir dideles.Toks skirstymas svarbus tuo,kad valdios institucijos remia maas mones, suteikdamos joms mokesilengvatas. Be to tai turireikmapskaitai: maose monse dirba ne daug apskaitos darbuotoj, o kartais savininkas patstvarko apskait arba naudojasi kit moni paslaugomis. ia apskaita daniausiai tvarkomarankomis, maai kompiuterizuota.

Pagal veiklospobdbna paslaugas teikianios, prekybos, perdirbimo ir mirios mons.Pagal tiksl pelno siekianios ir pelno nesiekianios mons.moniapskaitos organizavimui, svarbiausiais moniskirstymas pagal versloorganizavimo

formas.Lietuvos Respublikos monistatymas numato tokias moniris:-individuali (personalin) mon , tikroji kinbendrija, komanditin (pasitikjimo) kinbendrija*;

-akcins bendrovs ir udarosios akcins bendrovs ir specialios paskirties bendrovs;-investicins bendrovs, kooperatins bendrovs, ems kio bendrovs;-valstybs ir savivaldybs mons;-vieosios staigos (pagal savo teisin prigimt tai yra privataus kapitalo ne pelno

organizacija turinti pagrindinius mons bruous).*) paymtos mons yra visikos (pilnos) atsakomybs mons t.y. mons savininkas u

veiklos padarinius atsako visu savu turtu, taip pat ir asmeniniu. Kitos mons yra ribotos turtinsatsakomybs t.y. mons yra juridiniai asmenys su atskira nuo steigjturto nuosavybe.

Toliau pateikiama lentel, kurioje nurodyti verslo organizavimo form privalumai irtrkumai:

monitipai Privalumai TrkumaiIndividualioji(personalinmon)

1.Paprasta steigimo procedra;2.Sprendimpriima pats savininkas(paprasta organizacija);3.Udarbis, kaip savininko asmenins

pajamos apmokestinami vienkart;

1.Neribota atsakomyb(savininkas rizikuoja netektiasmeninipajam);2.Ribotos galimybs skolintis

kapitalveiklai plsti;3.Verslas baigiasi savininkuimirus (nors gali perimti ir

paveldtojai)


11/48


12/48

12

12

Turto esmapskaitoje.Apskaitoje turtu yra vadinami turintys vertekonominiai itekliai irskolos monei , i kuriji gauna arba ateityje tikisi gauti naudos.

Ekonominiai itekliai yra viskas, kas naudojama mons veikloje.Taiau tik tie ekonominiaiitekliai yra apskaitomi, kurie turi konkretsavininkir kuriuos mongyja sumokdama pinigusarba ikeisdama jkitturt.

Be brangi daikt automobili, gara turtui yra priskiriamos mons sandlyje laikomos

preks, aliavos, pagaminta produkcija, banko sskaitoje ir mons kasoje esantys pinigai beivairios skolos monei. Kodl skolos monei laikomos turtu? Todl, kad po tam tikro laiko jos virs

pinigais ar kitu turtu (gali virsti ir nuostoliu,j eigu nepavyks iiekoti ar skolininkas taps nemokus).Turtas privalo turti savinink, bet nebtinai turto savininku turi bti mon, kurioje turtas

laikomas. Dalis turto gali bti ir skolinta.( Apskaita skol u gyt turt traktuoja kaip turt, oininieri, darbinink, apskaitinink vertina tik per jo darbo umokesio ilaidas, kurios tampasnaudomis tam tikro laikotarpio pajamoms udirbti.)

Pagal naudojimo laik turtas skirstomas ilgalaikir trumpalaik;Pagal piniginiraik piniginir nepinigin;Pagal materialiniraik- materialusis ir nematerialusis;Pagal turto paskirtem, pastatai ir statiniai, rengimai, mainos, atsargos, skolos monei,

pinigai;Pagal ubaigtumo laipsnaliavos,nebaigta gamyba,gatava produkcija.

Ilgalaikis turtastai toks turtas, kur mon sigyja, siekdama gauti naudos. Jo naudojimolaikas ilgesnis negu vieneri metai. sigijimo savikaina perkeliama produkcijos ar paslaugsavikain dalimis, proporcingai naudojimo laikui.Ilgalaikis turtas kiekvienai monei yra svarbuskaip jos stabilumo garantas.

Metinje finansinje atskaitomybje ilgalaikis turtas yra suskirstytas penkias didelesgrupes: formavimo savikain, nematerialj ilgalaik turt, ilgalaik finansin turt ir po viennerimet gautinas sumas. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu kuriant mon arba

pltojant jau steigtos mons veikl. Nematerialusis turtas neturi materialios substancijos.Nematerialusis turtas iskirtas todl, kad bt parodyta, kiek mon turi teisi ir kit panaiprivilegij suteikianio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati mon. Nematerialiajamturtui yra priskiriamas ir mons geras vardas, kur apskaitininkai vadina prestiu. Patentai irlicencijos visada iduodamos konkreios mons vardu be teiss juos perparduoti.Nematerialiajamturtui priskiriamos ir kompiuterins programos bei prekienklai.Apskaitoje laikomasi nuostatos,kad nematerialusis turtas atsiranda tada, kai u jsumokama. Ilgalaikis finansinis turtas yra iskirtas atskir grup todl, kad atskirai bt parodytas mons turtas, susijs su dalyvavimu kitosemonse.Jo dydis ir vertnedaug priklauso nuo paios mons veiklos. i turto grupdaniausiai

bna susijusi su gerokai didesne rizika nei materialusis ilgalaikis turtas.Norint j vertinti, reikiagerai ianalizuoti rmoni, kurias dtas is turtas, finansin padt. is turtas atspindi mons

teises ir privilegijas kitmoniatvilgiu. Jos atsiranda sigijus kitmoniakcijar vekseli.Trumpalaikis turtastai toks turtas, kurmonvisikai sunaudoja per vienkins veiklos

cikl(tarnauja iki 1m). Trumpalaikis turtas parduotos produkcijos savikainper vienataskaitinlaikotarpskaiiuojamas visa, produkcijai pagaminti (arba prekms pirkti) sunaudota verte.

Metinje finansinje atskaitomybje trumpalaikis turtas suskirstytas keturias grupes:atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuotiindliai, gryni pinigai sskaitoje ir kasoje. Nelikvidiausias trumpalaikis turtas yra atsargos, olikvidiausias pinigai.

kins veiklos ciklas. Tai laiko tarpas, per kurnuosekliai vyksta kins operacijos. kinsveiklos pradiai reikalingi pinigai ekonominiams itekliams sigyti. Apsirpinus itekliais, vykdomagamyba (paslaug teikimas). Sukurtus produktus ar paslaugas reikia parduoti. Pardavus gaunami

pinigai. Ir ciklas kartojasi i pradi.Pinigapyvartos ciklgalima pavaizduoti tokia shema:


13/48

13

13

P I N I G A I

Produkcijos bei paslaug Ekonominiiteklipardavimas veiklai,sigijimas

G A M Y B A

Nuosavybs esmapskaitoje. Nuosavyb tai interesvisuma turt. Nuosavybs svokaapskaitoje susijusi su turto investavimu moni altinius t.y. apibdina kas kiek djo turto mon. Turtas niekur nedingsta ir i niekur neatsiranda, jis tik keiia pavidal ir savininkus.Steigiant mon pradin turt deda steigjai Jiems priklausys ir mons veiklos rezultatas.Savinink nuosavybdidina pelnas ir savinink netas turtas. Maina nuostoliai ir mons turtoimimas (pvz., dividend imokjimas). Turtas visada lygus nuosavybei. Turto ir nuosavybssryireikia apskaitos lygybTurtasNuosavyb. mons savininkai gali disponuoti ir skolintuturtu, kur vliau reiks grinti skolintojui. Skolintoj nuosavyb suvokiame kaip pasiskolintmaterialjturt(pinigine iraika), u kurreiks atsilyginti tai pat materialiuoju turtu, daniausiai

pinigais. Tada lygybs svoka galima praplsti:TURTAS=Savininknuosavyb+Skolinta nuosavyb. lygyb pagrsta dviem poiriais tas paias vertybes, kuriomis mon disponuoja.

Apskaitos lygyb primena monet kurios vienoje pusje nurodyta pinig suma, o kitoje pusjevalstyb, kuriai i moneta priklauso. Kiekviena monetos pus atskirai bevert.Turtas benuosavybs, o nuosavybbe turto egzistuoti taip pat negali.

Savininknuosavybsudtis:Akcinis kapitalas(paprastos ir privilegijuotos akcijos) + kapitalo padidjimas(papildomas

kapitalas, akcijpriedai, perkainojimo rezervas, nepaskirstytas pelnas, rezervai) - kapitalo suma-jimas (nuostolis, nepareikalautas mokti kapitalas)

Akcij priedas yra lygus skirtumui tarp ileist akcij nominaliosios verts ir faktins j

pardavimo kainos.Perkainojimo rezervas suformuojamas perkainojant materialj ilgalaik turt ir ilgalaikfinansinturt.

Rezervus sudaro tiek statymu numatyti,tiek paios mons savivinink nuoira sudarytirezervai: ankstesniais, ir atsakaitiniais metais udirbtas grynasis pelnas Nepaskirstyti rezervaisudaromi konkretiems mons ilgalaikiams tikslams (gamybos pltrai).

Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) tai ankstesniais bei ataskaitiniais metais udirbtas, darnepaskirstytas pelnas, arba nekompensuotas (nepadengtas) nuostolis.

Skolintoj nuosavyb pagal skol padengimo trukm skirstoma ilgalaikius irtrumpalaikius sipareigojimus. Tai ilgalaiks skolos, trumpalaiks skolos, sukauptos snaudos (taimons patirtos bet dar neapmoktos snaudos u kurias numatoma atsiskaityti ateinaniais

laikotarpiais (moktinos palkanos, nuoma ir pan), ateinanio laikotarpio pajamos (taibesikaupianios i anksto apmoktos taiau iki atsakaitinio laikotarpio pabaigos neudirbtospajamos (avansu gautas nuomos mokestis, palkanos, draudimo pajamos).

Visus mons sipareigojimus galima btsuskirstyti piniginius ir nepiniginius. Piniginisskirstymas daromas todl, kad visus sipareigojimus beveik visuomet galima padengtiuniversaliausia preke pinigais, atliekaniais rinkoje visuotinmainfunkcij

Pelno udirbimo taka fundamentinei apskaitos lygybei.Paprasiausiai udirbamo pelno irturto pasikeitimo ryys pasireikia tuomet, kai pajamudirbimas sutampa su pinigplaukomis, osnaud patyrimas su pinig ar kito turto ileidimu. iuo atveju, norint nustatyti savininkonuosavybs padidjim, pakanka nustatyti, kiek per ataskaitin laikotarp padidjo mons turtas.

Tai atliksime paprastu skaiiavimu:

Turto suma laikotarpio Turto pakitimas =Turto suma laikotarpio


14/48

14

14

Pradioje (padidjimas ar pabaigojeSumajimas)

arba, bendroji fundamentins apskaitos lygybs forma, atsivelgiant turto pasikeitim:

Turto suma laikotarpio Turto suma laikotarpio=Turto pakitimas=Savinink

Pabaigoje pradioje (padidjimas, nuosavybssumajimas) pakitimas

arba, kai vyksta savininkturto imimas asmeninms reikmms arba djimas:

Turto suma - Turto suma + Turto i- - Savinin- =Savininknuosavybs paki-laik.pabaig. laik.prad. mimai kdjimai timas(pelnas ar nuostolis)

arba, bendroji fundamentins apskaitos lygybs forma, atsivelgiant mons veiklosrezultatus:

+PajamosTurtas =Nuosavyb+ {- Snaudos

Suma, kuria udirbtos pajamos virija jas udirbant patirtas snaudas, vadinama pelnu ir yrasudtinisavininknuosavybs dalis. Prieingu atveju (snaudoms virijant pajamas) monpatirtnuostol, kuris ne tik maintbendrturto sum, bet ir savininknuosavyb.

Pelno udirbime dalyvauja dviejrikainos: t,kurimonsumoka tiekjui ir ta, kurapaiai monei moka pirkjai.i kain skirtumas ir leidia udirbti monei peln.Kaina, u kurimonperka prekes i tiekjpaios mons-pirkjos atvilgiu yra savikaina

6 tema.kinioperacijtaka apskaitos lygybei.

kiniai vykiai ir kins operacijos .Kiekvienos mons kinveiklsudarovairs kiniai

faktai :aliav pirkimas, mokesi mokjimas, produkcijos pardavimas, nuostoliai dl stichininelaimiir pan. ie faktai skirstomi kinius vykius ir kines operacijas.kiniais vykiais laikomi nuo mons nepriklausomi kiniai faktai, kurie pakeiia mons

turto ir nuosavybs apimt bei struktr. Tai nuostoliai dl stichini nelaimi, mediagsumajimas dl natralios netekties (nubyrjimas, nudiuvimas ir pan.).

kinmis operacijomis laikoma tikslinga mons personalo veikla, siekinat konkrei ianksto numatyt tiksl, keiiant mons nuosavybs ir struktros apimt ar sudt. I iapibrimmatome, kad kiniai vykiai ir kins operacijos turi bendr bruo keiia monsturto nuosavybs apimtir sudt. Taiau po pasikeitimo apskaitos lygybilieka.

Jeigu turtas ir nuosavyb nesikeis, apskaitininkai neturs neturs ko fiksuoti. Apskaitosknygose bei urnaluose nefiksuojamas sutarties sudarymas, ketinimo protokol pasiraymas,

kadangi po iveiksmmons turtas ir nuosavybnesikeiia.kini operacij taka personalins mons turtui ir nuosavybei. Personalins mons

savininko turtas yra atskirtas nuo mons turto. Bet ios mons savininkas gali ne tik investuoti savo mon, bet ir iimti jsavo asmeninms reikmms. Tai nelaikoma snaudomis, o tik mainasavininko nuosavyb ir turt. Turto ir nuosavybs lentel rodo, kad pvz., J.Jonaitis yra vienasinvestuotojas mon. Jam vienam priklauso kapitalas ir gautas pelnas arba nuostolis.

mons turtas Skolintojnuosavyb=Savininko nuosavyb(Kapitalas)Dabar panagrinsime pavyzdzdiu:

J.Jonaiio Plaikotarpio pradioje turjo turto u 10000 Lt., o pabaigoje u 12000 Lt., irjeigu per ataskaitinlaikotarpmonnempaskol, o jos savininkas nedjo ir neimatatinkamo

turto tai galima sakyti , kad turtas udirbo 2000 Lt (12000-10000).Jeigu per t laikotarp savininkas bt nes mons kas 1500Lt. , tai reikt, kadudirbta pelno ne 2000 Lt., o 500 Lt., nes 1500 Lt. turtas padidjo ne dl mons veiklos, bet dl


15/48

15

15

to, kad papildomai nesavininkas. O jeigu btatviriai, savininkas btims savo reikmms500 Lt (P savininkas gali imti savo eimos reikmms pinigus nieko nemokdamas u juos, tik

pasiymdamas) tai reikt, kad monudirbo ne 2000 Lt. , bet 2500 Lt. (12000-10000+500) Lt.kini operacij taka akcins bendrovs turtui ir nuosavybei. Akcins bendrovs

savinink nuosavyb sudaro akcij savinink nuosavyb. Esant iai verslo organizavimo formai,bus truput kitaip parodomos akcinink investicijos mon, be to, nebus imim. Palyginus

pajamas su snaudomis, galima sprsti apie mons veiklos efektyvum. Jeigu pajamos virijasnaudas, gaunamas pelnas, o jei atvirkiai nuostolis.

Jeigu bendrov dirbo pelningai tai dal pelno gali skirti akcininkams (savininkams) kaipatlyginimu j investuot turt. Toks imokjimas vadinamas dividendais. Kita dalis pelno gali

bti palikta bendrovje jos veiklai pltoti. Neidalintas akcininkams (savininkams) pelnasvadinamas nepaskirstytuoju pelnu.

Apskaitos lygybakcinje bendrovje bt:

Turtas =Nuosavyb+ Pajamos - Snaudos

simintina:*finansinapskaita pateikia duomenioriniams mons informacijos vartotojams,o vidin

apskaita tos mons vadybininkams ir administracijai;*visi mons kiniai faktai skirstomi mons darbuotoj smoningai vykdomas kines

operacijas ir nepaisant jvalios vykstanius kinius vykius.*kiniai faktai apskaitoje registruojami tik tada, kai jie daro kokinors takmons turtui,

sipareigojimams arba jstruktrai bei savininknuosavybs dydiui ar jos struktrai;*Fundamentinapskaitos lygybnepaeidiama nesvarbu kiek vyksta kini fakt jeigu

teisingai operacijos registruotos apskaitoje;*turtas skirtas perparduoti, perkamas,o naudotinas mons viduje sigijamas;*prekes sudaro i kontrahent pirktos perparduoti skirtos vertybs bei monje pagaminti

produktai, materialins vertybs produkcija ir tretiems asmenims suteiktos paslaugos;*pirktas turtas parduodamas, o sigytas perleidiamas;*tik vadovaujantis duomenkaupimo ir pajambei snaudpalyginimo principais parengta

finansinatskaitomybatspindi tikrmoniveiklos bkl.*tik turintys savininkekonominiai itekliai laikomi turtu (priklauso kam nors nuosavybs

teise);*turtas, kuriuo disponuoja monskirstomas ilgalaikir trumpalaik.*turtas gali bti ne tik materialusis bet ir nematerialusis , neapiuopiamas

(prestias,licencijos.prekienklai ir t.t.) taiau svarbus monei;*mons turtas gali priklausyti jos savininkams arba tretiesiems asmenims dl mons

sipareigojimpastariesiems;

*suma, kuria udirbtos pajamos virija patirtas snaudas,vadinama udirbtu pelnu ir yrasudtin savinink nuosavybs dalis. Jeigu snaudos virija pajamas mon patiria nuostol,dlkurio sumaja ne tik bendra turto suma, bet ir savininknuosavyb.

7 tema. Balansas ir kinioperacijtaka balansui.

Balansins lygybs charakteristika. Buhalterinis balansas yra svarbi finansinsatskaitomybs dalis. odis balansas pranczikai belanca reikia svarstykles tai dviejtarpusavyje susijusirodiklivisuma, kuribendros sumos turi bti lygios.

Buhalterinis balansas tai mons ekonominiai itekliai, ireikti pinigais, dvejopaisugrupuoti pagal turto sudt ir turto altinius tam tikrai datai.Balanse nurodoma kokiu turtudisponuoja mon ir kam tas turtas priklauso. Balansas susideda ir dviej dali. Turto dalyjenurodoma turto sudtis, o savinink nuosavybs ir sipareigojim dalyje nuosavybs rodikliaiarba atsakoma klausimkam tas turtas priklauso, nes ir labai didelturtvaldanti mongali bti

prasiskolinusi.


16/48

16

16

Turto rodikli dydio bendroji suma turi bti lygi nuosavybs ir sipareigojim rodiklidydio bendrajai sumai.

Balanse turtas ir nuosavybsuskirstyti pagal ris. Smulkiausia (nedaloma) sudtinbalansodalis straipsniai. Dl patogumo vienariai balanso straipsniai jungiami grupes, o pastarosios skyrius.

Balansas ireikiamas lygybe Turtas =Nuosavyb.

Buhalterinis balansas sudaromas pagal sskait duomenis u mnes, ketvirt, pusmet,metus.

Balans rys. Pagal mons veiklos etapus yra sudaromi pradinis, baigiamasis arbalikvidacinis balansas.

Pradinis balansasyra sudaromas steigus mon, arba pradjus dvejybinra.Baigiamasis balansas sudaromas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal

sskaitduomenis, kurie parodo turto, kapitalo ir sipareigojimpokyius ir nustatomas iobjektdydis laikotarpio pabaigoje .iame balanse pateikiami ir prajusimet pabaigos duomenys

Likvidacinis balansas sudaromas likviduojant mon. Jis parodo turimus itekliuslikviduojamo laikotarpio pradioje.

Balanso rodiklipaaikinimas.Turtas:A.Ilgalaikis turtasapima grupstraipsni, kurie atspindi ilgalaikturt, naudojammonje

daugiau nei vienerius metus. is turtas snaudas skaitomas jnudvint ar amortizuojant. Tarkime,kad laikotarpio pradiai monje turjo ilgalaikio turto 10000 Lt. Per ataskaitin laikotarp monturto nesigijo ir neperleido, taiau mons ilgalaikis turtas sumajo iki 9500 Lt. Skirtumas 500 Lt.susidar dl to, kad dalis materialiojo ilgalaikio turto per ataskaitin laikotarp buvo nudevta irskaityta snaudas.

A.I.Formavimo savikain sudaro ilaidos skirtos monei plsti ir reorganizuoti. iosilaidos yra kapitalizuotos t.y.pripaintos turtu .ios ilaidos slygoja ilgalaikpajamudirbim,todl jnegalima laikyti vieno ataskaitinio laikotarpio snaudomis.Todl ilaidos padarytos monei

pertvarkyti laikomos ne snaudomis, bet ilaidomis, padarytomis sigijant ilgalaik turt formavimo savikain.Vliau formavimo savikaina proporcingai per nustatyt laikotarp(dabar pertris metus) perkialama lygiomis dalimis mons veiklos snaudas.

A.II.Nemterialusis turtas tai materialios substancijos neturintis turtas, suteikiantis moneipirmum prie kitas mones, vykdant tam tikr veikl. io turto sigijimas turi bti patvirtintasdokumentais. Nematerialj turt sudaro patentai, licencijos, preki enklai, kompiuterins

programos, mons prestias ir pan. Nematerialiajam turtui galima priskirti ir iankstiniusapmokjimus tiekjams u ateityje gautinas prekes iuo atveju mon gyja nematerialj turttiekj sipareigojimus pateikti tam tikras prekes.Taiau is turtas yra labai svarbus, todl balanse

jis yra iskirtas atskirus straipsnius. (A.V. ir B.II.).A.III.Ilgalaikis materialusis turtas yra ilgalaikis turtas, turintis materialisubstancij.Tai

pastatai, rengimai, mainos t.y. visi apiuopiami ilgo naudojimo daiktai. is turtas nesunaudojamasudirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas, bet naudojamas ilgai, laipsnikai j nudvint irtolygiai perkeliant nudvtjdalmons veiklos snaudas. Pvz, mons ilgalaikmaterialjturtmet pradiai sudaro: pastatai ir automobiliai. Pastatai numatomi eksploatuoti 20met ,automobiliai -3metus Pastato sigijimo savikaina 140000 Lt., automobilio- 60000 Lt. Mnesinjnusidevjimo norma bt -pastato 140000:20:12=583,33 Lt., transporto priemones 60000:3:12=1666,66 Lt. Metin pastato nusidevjimo norma bus 583,33x12 lygi 6999,96 Lt,transporto priemons 20000 Lt. Taigi, bendra metinnusidevjimo suma bt26999,96 Lt. iasuma ilgalaikis materialusis turtas bus maesnis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jeigu pradinvert 200000 Lt, tai ataskaitinimetpabaigoje turto likutinvert- 173000,04 Lt.

A.IV.Ilgalaikis finansinis turtas tai turtas, susij

s su

mon

s teis

mis

kitas

mones, pvz.,galtbti kitmoniakcijos ar vekseliai.

A.V.Po vieneri met gautinos sumos reikia kit asmen siskolinimus beisipareigojimus monei, kurie bus padengti vliau nei po vienerimet. Tai sudtinnematerialiojo


17/48

17

17

turto dalis, kuri dl savo reikmingumo ikelta atskir straipsn, bet neparodoma nematerialiojoturto (A.II.) straipsniuose. Pvz., mon ilgalaikn skolon sigijo prekiu 10000 Lt. siskolinimsipareigojo padengti per du metus. Taigi specifiniu turtu Ilgalaikis pirkj siskolinimasmonnaudosis ilgiau nei vienerius metus nuo ataskaitinimetpabaigos.

B.Trumpalaikis turtas atspindi trumpiau nei vienerius metus naudojam turt. J sudaroatsargos (aliavos, perparduoti skirtos preks, pagaminta bet neparduota produkcija, nebaigta

gaminti produkcija, pinigai ir skolos monei).B.I.Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. Jungia grupstraipsni, atspindini aliavas,

komplektavimo gaminius, prekes skirtas perparduoti ,iankstinius mokjimus tretiesiemsasmenims,,nebaigtus gaminius, pagamint produkcij, ilgalaik turt skirt perparduoti taip patnebaigtas vykdyti sutartis..

B.II.Per vienerius metus gautinos sumos reikia klient (debitin siskolinim) ir treijasmen skolas monei, graintinas per artimiausius po ataskaitinio laikotarpio metus, taip pat irsavinink siskolinimus, susijusius su dar neapmokta u turim kapital suma. Tai sudtinnematerialiojo turto dalis, kuri dl savo reikmingumo iskiriama atskir straipsn, taiaunenurodoma Nematerialiojo turto (A,II) straipsniuose.

B.III. Investicijos ir terminuoti indliai apima vairias trumpalaikes investicijas kitasmones, terminuotus indlius banke bei kitose kredito institucijose, supirktas nuosavas monsakcijas. iuo turtu disponuojama ne ilgiau kaip vienerius metus, todl jis fiksuojamas Trumpalaikioturto skyriuje.

B.IV.Grynieji pinigai sskaitoje ir kasoje. iame straipsnyje parodomi pinigai ataskaitiniolaikotarpio pradioje.

C.Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinanio laikotarpio snaudos. iame straipsnyjeparodoma mons udirbtos bet dar klient neapmoktos tolygiai besikaupiani pajam sumos.iame straipsnyje fiksuojamos ir apmoktos ateinanio laikotarpio besikaupianios snaudos.Sukauptpajampavyzdys galtbti treijasmen, kurie i mons nuomojo patalpas, bet unuomdar neapmokjo, siskolinimas.

Savininknuosavybir sipareigojimai:A.Kapitalas ir rezervai apima grup straipsni, nusakani mons kapital, rezervus,nepaskirstytpelnarba nepadengtnuostol.

A.I.Kapitalas. Straipsnis rodo mons kapitalo nominaliojo kapitalo dyd, kuris reikiamons nuosav itekli dyd, skirt gamybinei-komercinei veiklai pltoti. is dydis galikeistis.Gali bti didinamas i rezerv ir pelno, bei ileistakcijnominalios verts padidjimo, omainamas nuostolisuma.

A.II. Akcijpriedaigaunami dl padidjusios akcijkainos vir jnominalios verts, kaiakcijos parduodamos.

A.III. Perkainojimo rezervasatspindi materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervosum. Perkainojant, padidja bendra nuosavybs suma.

A.IV. Rezervai. Akcins bendrovs bei valstybinio kapitalo mons i pelno sudaroprivalomj rezervo fond, kuris naudojamas nuostoliams atlyginti. Akcinse bendrovse dar yrasudaromas kapitalo rezervo fondas. Jis formuojamas i pelnui nepriskirt l.ias las sudaro

bendrovs nauj akcij bei obligacij emisijos pardavimo kainos ir j nominalios vertsskirtumas.ios los naudojamos bendrovs nuoira. Gali bti sudaromi ir kiti rezervai.

Individualiose (personalinse)monse ir bendrijose kapitalas fondus bei rezervusneskirstomas.

A.V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Tai pelno dalis, likusi po jo paskirstymodividendams imokti, rezervams ir fondams sudaryti.

B. Finansavimas (dotacijos,subsidijos)apima mons gauti valstybs dotacij, subsidij,labdaros ir kitdovansumas. Tai negrintinai skirtos pinigsumos.

C. Atidjimai ir atidtieji mokesiaiapima grupstraipsni, atspindiniateityje daromomsilaidoms atidtas sumas, jeigu jos susijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamudirbimu.


18/48

18

18

C.I. sipareigojimir reikalavimpadengimoatidjimai atspindi formuojamus atidjimusbsimiesiems sipareigojimams, skoloms padengti. Tai gali bti atidjimai atostoginiams mokti,pensijoms ir kt.

C.II. Atidti mokesiai tai mokesi, kuri mokjim valdia atideda vlesniam laikui,sumos.

D. Moktinos sumos ir sipareigojimaiapima trumpalaikes ir ilgalaikes mons skolas.

D.I. Po vienerimetmoktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai straipsnis, kuriamepateikiamos vliau nei po vienerimetpadengtinos sumos.

D.II. Per vienerius metus moktinos sumos ir sipareigojimaiapima trumpalaikes skolasprekybos ir kitokias skolas: atlyginim skola, skola mokesiams , skolos akcininmkams udividendus.

E.Sukauptos snaudos ir ateinanio laikotarpio pajamos skyrius, kuriame pateikiamospatirtos, bet dar neapmoktos snaudos. Jame taip pat nurodytos treij asmen jau apmoktossumos u paslaugas, kurias monnumato teikti ateityje.

kini operacij taka balansui. monje nuolat vyksta nuolatiniai turto ir nuosavybs(kapitalo ir sipareigojim) dydio ar sudties pasikeitimai ,kurie sukelia kines operacijas.Prisiminkime, kad vyksta kiniai vykiai, kurie nepriklauso nuo mons valios ir kurie turi takosturto apimiai ir struktrai, pvz., nubyrjimai, nudiuvimai t.y. dl natralios netekties. kinsoperacijos tai tikslinga mons darbuotojveikla, siekiant konkreitiksl, keiiant mons turtirnuosavyb. kins operacijos labai vairios. Pagal poveik turtui ir nuosavybei jos skirstomos keturis tipus:

1.Operacijos, dl kurivyksta turto pakitimai(vienos ries turtasdidja,o kitos maja)Pvz., banko sskait gauti pinigai 4000 Lt i pirkj. Po ios operacijos padaugs pinig irsumas pirkjskolos monei.

2.Operacijos,dl kurivyksta nuosavybs pasikeitimai(padidja vienos ries nuosavyb,okitos ries sumaja). Pvz., trumpalaiks banko paskolos lomis apmoktas 2000 Lt siskolinimastiekjams. Po ios operacijos sumas siskolinimas tiekjams, taiau padidja trumpalaik skola

bankui. (tai vyksta naudojantis banko teikiama trumpalaike paskola faktoringu, kai bankas perimaskolir jpats apmoka).3.Operacijos,dl kuripadidjatuo pat metu irturtas ir nuosavyb. Pvz., atsiskaitomj

sskait banke gauta 10000 Lt. trumpalaik banko paskola. Po ios operacijos padidjo pinigaiatsiskaitomoje sskaitoje i padidjo trumpalaikiai sipareigojimai bankui.

4.Operacijos po kuri tuo pat metu sumaja ir turtas ir nuosavyb, pvz.iatsiskaitomosios sskaitos apmokta skola tiekjams 700 Lt. Po ios operacijos sumajo pinigai irsumajo skola tiekjams.

kinioperacijtipai pagal poveikturtui ir nuosavybeiOper.tipas Turto pak Nuos.pakit Operacijturinys Rezultatai1 +

-Kasoje gauti pinigai i pirkj +pinigai kasoje

-pirkjsiskol.2 +

-Padidintas stat.kapitalas i pelnorezervo

+ statinis kapit.-prival.pelno

3 + + Kasoje gauta trumpalaik bankopaskola

+pinigai kasoje+trump.bank.pask

4 - - I a/s grinta banko paskola -pinigai a/s-bank.pasko

Balansinapskaitos lygyb (turtas lygus nuosavybei) slygoja tai ,kad kiekviena kinoperacija sukelia du vienodo dydio pakitimus. Vienu atveju dl to keiiasi tiktai turto arba


19/48

19

19

nuosavybs struktra ( 1 ir 2 operac), kitu atveju ir turto ir nuosavybs struktra: didja - 3operacija arba maja -4 operacija Po tos paios operacijos turtas negali sumati, o nuosavyb

padidti.kinioperacijpoveikis turtui ir nuosavybei siejamas balansu - 1 tipo operacijoskeiia

tik atskirbalanso turto straipsnidyd, 2 tipo operacijostik atskitnuosavybs ir sipareigojimstraipsni dyd didjimo ir majimo linkme.Balanso turto bei nuosavybs ir sipareigojim

bendrjsumlygybilieka bet po kurio tipo operacijos.

8 tema. Apskaitos procesas ir jo organizavmasir dvejybinis raas.

Pagal nuosavybs form mons yra suskirstytos kelet ri. Mes tai nagrinjomeinome, kad vieni reikalavimai yra monms neturinioms juridinio asmens statuso ir visai kitokienuosavybs santykiai sieja moni turini juridinio asmens teises, savininkus. moni apskaitosskirtum pirmiausia slygoja nuosavybs form vairov. Akcini bendrovi turtas padalijamas

bendrovs nariams akcininkams, kuriais tampama sigijus bendrovs akcij, o visikos turtinsatsakomybs monse turtas priklauso vienam ar bendrosios jungtins nuosavybs teise keliemsfiziniams asmenims (bendrijose), o valstybinse monse turtas nuosavybs teise priklausovalstybei.

mons, turinios juridinio asmens teises apskait tvarko kaupimo principu naudojantdvejybin ra. Akcins bendrovs finansin atskaitomyb privalo skelbti vieai.Udarosiosakcins bendrovs vieai skelbti finansin atskaitomyb neprivalo. mons neturinios juridinioasmens statuso finansins atskaitomybes nerengia, apskait tvarko pinig plauk ir imok

pagrindu, paprastuoju rau.Buhalterins apskaitos sskaitos ir dvejybinis raas. Kiekvienos mons veikl sudaro

daugybkinifaktir kinioperacij. Apskatininkai privalo registruoti visus faktus, keiianiusmons turto ar nuosavybs apimt bei struktr. Kiekvienas kinis faktas, susijs su turto ar

nuosavybs pasikeitimu, turi bti uregistruotas valdios nustatyta tvarka ir privalo atsispindtimetinje finansinje atskaitomybje, taip pat turi bti pateiktas mons valdytojams.Jeigu sudarintume tik balans tai po kiekvienos operacijos balans reikt koreguoti.

Operacijmonse per dienbna labai daug. Todl, norint turti tiksliinformacij, po kiekvienosoperacijos balans ir pelno (nuostolio) ataskait reikt perdaryti. Bet tai bt neefektyvus ir

painus darbas. i problema lengvai isprsta kiekvienai turto ar nuosavybs riai skiriant atskiruspopieriaus lapus. ie lapai vadinami registrais. Juose kaupiama informacija apie atatinkamos turtoar nuosavybs ries pasikeitimus per tam tikr laikotarp. Apskaitininkai iuos registrus vadina

sskaitomis. iuos registrus galime pildyti nebtinai popieriuje galima saugoti ir kitoseinformacijos laikmenose, pvz., kompiuteryje.

Duomenys sskaitas registruojami i pirmini dokument, todl sskaitose darant raus

pravartu rayti ne tik besikeiianias turto ar nuosavybs sumas, bet ir paymti i kokipirminidokumentjos atkeliamos, nurodoma operacijos suma ir atlikimo data. ios informacijos reikia, kad

prireikus galima bt lengvai nustatyti pirmin dokument ir pasitikrinti ar teisingai atspindtasvienas ar kitas kinis faktas. Pasirinkdamas kini fakt atspindjimo apskaitoje bd,apskaitininkas vadovaujasi optimalumo principu. Svarbiausia, kad kikevienas faktas bttinkamaidokumentuotas. Nedokumentuotos operacijos apskaitoje negali bti naudojamos.

Toliau susipainsime su sskaitstruktra ir duomnenatspindjimo jose tvark. Tuo tikslupanagrinkime pinig kitim sskaitoje. Turtas ir nuosavybgali keistis dvejopai - padidti arbasumati. Pakeitimus ufiksuosime stulpelyje:

PINIGAI

Data Pinig plaukos arbaimokos

Suma litais


20/48

20

20

Piniglikutis vasario 1d.Vasario 5d.Vasario 8d.Vasario 10d.Vasario 15d.Vasario 20d.

Vasario 28d.Piniglikutis vasario 28d.

GautaGautaImoktaGautaImokta

imokta

1200180020001000500300

6003600

Lentelje matome pini pasikeitimus per mnes. Taiau apskaiiuoti gautus ir ileistuspinigus iuo bdu nelengva , kai kini operacij kad j per mnes bna keli imtai. Reiktlentelpatobulinti t.y. sumos stulpelpadalinti dvi dalis ir vienrayti tik gautas sumas, o kit

tik imoktas sumas:

PINIGAI

Data Gauta ImoktaPiniglikutis vasario 1d.Vasario 5d.Vasario 8d.Vasario 10d.Vasario 15d,Vasario 20d.Vasario 28d,I visoLikutis vasario 28d.

120018002000

500

43003600

1000

3006001900

I lentels matyti, kad per laikotarpplauk4300Lt., ileista 1900 Lt. Skirtumas tarp gautir ileist pinig (4300-1900) rodo, kad pinig padaugjo 2400 Lt. Matome, kad lentel teikiadaugiau informacijos negu ankstesnioji , o ir darbo jai upildyti reikiai tiek pan.

Aptartos lentels gali bti sskaitomis ,taiau jose trksta informacijos .Todl apskaitininkainaudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius registrus. Antroji lentelnerodo, koks piniglikutis kiekvienos dienos pabaigoje, o ie duomenys yra labai svarbs, nes reikia stebti kaipkeiiasi pinig, svarbiausios atsiskaitymo priemons, kiekis. Tuo tikslu lentel papildysime darviena skiltimi:

PINIGAIData Gauta Imokta Likutis

Pinig likutis vasario1d.Vasario 5d.Vasario 8d.Vasario 10dVasario 15d,Vasario 20d.Vasario 28d.

I visoLikutis vasario 28d.

18002000

500

4300

1000

3006001900

1200300050004000450042003600

3600


21/48

21

21

Tokios formos lenteljau galima vadinti sskaita. I taip idstytduomengalime be vargonustatyti pinig bkl ir jpasikeitimus kiekvienu momentu. Tokioje sskaitoje patogu atymtiturto ar nuosavybs ri pasikeitimus. Skiltys gauta ir imokta gali bti pavadintosplaukos ir ilaidos, padidjimu ar sumajimu. Kadangi visas turtas ir nuosavybapibendrinama vienoje atskaitomybs formoje balanse, tai ir ias skiltis tikslinga vardintivienodai. Todl skiltis, esanti kairje sskaitos pusje,vadinama debetu (lotynikai -skola),o

deinje pusje esantskiltis vadinama kreditu(lotynikai-. paskola). Tada debeto skiltyje esaniskaiisuma vadiname debeto apyvarta, o kredito skiltyje esaniskaiisumvadiname kreditoapyvarta.

Buhalterinje apskaitoje jau seniai sskait debetas ir kreditas naudojamas nevienodai.Turto ir snaud sskait debete registruojami objekto padidjimai.o kredite sumajimai.

Nuosavybs ir pajam apskaitos sskaitose prieingai kreditas reikia padidjim ,o debetas sumajim.

Mokomiesiems tikslams naudojama supaprastinta T formos sskaita - lktuvlis:D Pavadinimas K

Kairioji ssk.pus Deinioji ssk.pusDebeto apyvarta Kredito apyvarta___________ Likutis____________

Kiekviena sskaita turi savo pavadinim. j reikia rayti likut (italikai saldo), tikreikia inoti kuripus. Istorikai susiklostrataisykls ir jreikia laikytis.

D Turto sskaita K D Nuosavybs sskaita KLikutis laik.pradiai Likutis laik. pradiaiDebeto apyvarta Kredito apyvarta Debeto apyvarta Kredito apyvarta

Likutis laik.pabaig. Likutis laik.pabaig.

Visas ias schemas reikia gerai inagrinti ir sidmti, kadangi tai yra apskaitos pagrindas.Kaip matome turto, snaud, nuosavybs ir pajamlikuiai raomi skirtingose sskaitdalyse.Sskait debeto likuiai atitinka balanso turto ,o kredito likuiai balanso nuosavybs

straipsnius. Toks likui raymo bdas palengvina balanso sudarym ir padeda kontroliuotiapskaitos ra teisingum. Apskaitininkas turi mokti teisingai apskaiiuoti likuius sskaitose.Turto ir snaudsskaitose likuiai apskaiiuojami pagal formul:

Lgd = Lpd + Ad Ak , kur Lgd - galutinis debeto likutisLpd pradinis debeto likutisAd debeto apyvarta, Ak kredito apyvarta

Nuosavybs ir pajamsskaitose likuiai apskaiiuojami pagal tokiformul:Lgk = Lpk + Ak Ad

simintina: *Likuiai Turto ir snaud, Nuosavybs ir Pajam sskaitose apskaiiuojamiskirtingai.

* Skaiiuojant debeto ir kredito apyvartas pradiniai likuiai nepridedami.*Turto ir snaud sskait apskaitos objekt padidjimai registruojami i sskait

debete.*Turto ir snaudsskaitapskaitos objektsumajimai fiksuojami isskaitkredite.*Nuosavybs ir mons sipareigojim bei pajam sskaitapskaitos objekt padidjimai

fiksuojami isskaitkredite.*Nuosavybs ir mons sipareigojimbei pajam sskaitapskaitos objektsumajimas

fiksuojamas isskaitdebete.Dvejybinis raas. Sskaitkorespondencij taisykl. Dvejybinio rao esm yra ta, kad

kiekviena vykusi kin operacija uraoma tokia pat suma skirting sskait debete ir kredite.Teigiama, kad dvejybinis raas atsirado 1340m.Genujoje ir i io miesto paplito po vis Italij.


22/48

22

22

faktpatvirtina ir iki msdienilikknygos. Kaip pamenate 1494m. Venecijoje pirmasis vieaiapie tai paskelbitalas matematikas Lukas Paiolis.

Kiekvieno kinio fakto atspindjimas vienos sskaitos debete ir tuo paiu metu kitoskredite vadinamas dvejybiniu ra, o sskait derinys kai viena sskaita debituojama, o kitakredituojama, vadinamas sskait korespondencija. Pvz., gaunant 1000 Lt i atsiskaitomossskaitos mons kasraoma kasos sskaitos debete 1000 Lt ir atsiskaitomosios sskaitos kredite

1000 Lt. Registruojamas dvigubas raas todl ,kad kiekviena kinoperacija vertinama dviematvilgiais. I pateikto pavyzdio matyti, kad vienos sskaitos debetas susiejamas su kitos sskaitoskreditu, ios sskaitos tampa korespondencinmis.Sskaitkorespondencijos taisykl

D Turtas K D Nuosavyb KPadidjimas Sumajimas Sumajimas Padidjimas

D Snaudos K D Pajamos KPadidjimas Sumajimas Sumajimas PadidjimasSskait korespondencijos sudarymas yra vienas i svarbiausi buhalterins apskaitos

darb. is darbas lemia visos apskaitos kokyb, todl apskaitininkas turi bti labai kvalifikuotas.Prie darant sskaitkorespondencijas btina inagrinti kines operacija tokia tvarka:

1. Kokius turto ,snaud, pajam ar nuosavybs straipsnius (apskaitos objektus) paveikiaoperacija.

2. Kokioje sskaitoje ir kurioje jos dalyje D ar K reikia parodyti kiekvieno objekto pakitim(padidjimar sumajim). Reikiamos sskaitos parenkamos i sskaitplano.

3. Urayti debetuojamir kredituojamsskaitir operacijsum.simintina. Balansinje apskaitos lygybje (turtas =nuosavyb) kiekviena kinoperacija

sukelia du vienodo dydio pakitimus, taiau pati balansinlygybvisais atvejais ilieka. Nustaiuskinioperacijpakitimus galima teisingai formuoti sskaitkorespondencij. Turto ir snaud

sskait likuiai gali bti tik debetiniai (negali mon sunaudoti turto daugiau negu jo turi), o

nuosavybs ir pajamsskaitlikuiai gali bti tik kreditiniai (nebna nuosavybs neigiamosarmaesns u 0).Buhalterins apskaitos sskaitos. Apskaitos informacijos vartotojams reikalingos skirtingos

inios. Ioriniams vartotojams, taip pat mons valdymo darbuotojams reikia apibendrinaniosinformacijos apie mons finansin bkl ir veiklos rezultatus. Toki informacija pateikiama

balanse ir kitose ataskaitose. mons valdymo darbuotojams prireikia isamesniiniapie turimusiteklius, j priklausomyb ir naudojim. Skirtingo detalumo informacijai gauti buhalterinjeapskaitoje naudojamos dvejopossskaitos: sintetins ir analitins.

Sintetinse sskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus t.y.surinkti pagal sustambintas turto, nuosavybs pajamir snaudris. Duomenys iose sskaitose

pateikiami tiktai pinigine iraika. Sintetins sskaitos yra sudarytos i dviej arba trij

numeri.Pvz., 120 sskaita. emir pastatai yra sintetinsskaita.Analitins sskaitos pateikia isamius ir konkreius duomenis apie objekt t.y. smulkiai

iskaidytus pagal kiekvieno turto, nuosavybs, pajam ir snaud r. ios sskaitos detalizuojasintetines sskaitas. Pvz., 1201 sskaita. Pastatai bus laikoma subsskaita, o 12010 sskaita.Administracijos pastatas bus analitinsskaita.

Subsskaitos - taitarpingrandis tarp sintetiniir analitinisskait.Analitinse sskaitose yra pateikiama daugiau duomennegu sintetinse. ia naudojami ne

tik piniginiai, bet ir natriniai ir darbo matai. Daromi raai duomen altiniams nurodyti iroperacijos turiniui apibdinti.

Sintetinisskaitskirstymas subsskaitas yra slygikas, kadangi vienoje monje ta patisskaita gali bti sintetin kitoje analitin.

Aanalitins apskaitos duomenims apibendrinti naudojami analitini sskait apyvartosiniaraiai. Jie sudaromi atskirai pagal sintetines sskaitas, turinias analitinisskait. Analitinisskaitiniaraiai bna suminiai ir kiekiniai- suminiai.


23/48


24/48


25/48

25

25

kini operacij forminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu. Dokumentuoseesantys rodikliai vadinami rekvizitais. Dokumentai turi privalomuosius ir privalomus papildomusrekvizitus.

Privalomieji rekvizitai skiriami visiems apskaitos dokumentams, o privalomieji papildomipapildomi tik specialiems apskaitos dokumentams.

Jei dokumentas neturi kokinors privalomrekvizit, jis praranda juridinrodomjgali

ir negali bti naudojamas, kaip pagrindas raams apskaitos registre. Ypating juridin gali turispecialios paskirties dokumentai: kasos pajam orderis, sskaita-faktra, PVM sskaita-faktra,ems kio produkcijos kvitai, kvitai gryniems atsiskaitymams u vietoje suteiktas paslaugas(forma10) ir kasos aparato iduodami kvitai.Tai grietos apskaitos dokumentai, turintys serijas irnumerius.

Speciali apskaitos dokument sra, privalomus papildomus rekvizitus, gaminimo ,platinimo bei naudojimo tvarknustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Apskaitos dokumentjuridin gali reglamentuoja LR Buhalterins apskaitos pagrind statymo 10 str., o kinioperacijfiksavim 9 str. Dokumentsraas ir rekvizitai prireikus gali bti keiiami.

Buhalterio atmintin

Apskaitos dokumentjuridingalia:

Privalomi rekvizitai:1.mons, suraiusios apskaitos duokment, pavadinimas;2.Apskaitos duokumento pavadinimas;3.Apskaitos dokumento suraymo data (metai, mnuo, diena);4.kins operacijos turinys;5.kins operacijos matavimo rodikliai (vienetai, metrai,kilogramai ir pan.);6.kins operacijos kiekin ir piniginiraika;7.Atlikusi kin operacij ir atsaking u jos atlikim bei teising forminimas

asmenpareigos, vardai, pavards, paraai;Papildomai privalomi rekvizitai fizinio asmens iraomame apskaitos dokumente:8.Fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.


26/48


27/48

27

27

Netiksliai arba netinkamai sudarytis dokumentu reikia grinti, kad siuntjas juos patikrint,papildytarba sudaryt i naujo. Labai svarbu patikrinti dokumentgaliojimo terminus, pvz.: ikikokios dienos galioja galiojimas. Apskaitininkui, forminaniam dokumentus apie mediag isandlio idavim pagal galiojim kitos organizacijos atstovui, btina sitikinti, ar galiotasisasmuo tikrai yra tas asmuo (reikia patikrinti pass ir i jo raus galiojime, sutikrinti jo parao

pavyzd pase su parau galiojime, paso priregistravimir t.t)

Patikrinti dokumentai taksuojami. Taksavimas yra dokumente parodytos operacijos kiekinsiraikos vertinimas pinigais, jei to nebuvo raant dokument. Taksuoti dokumentai grupuojami iri jduomenys perraomi apskaitos registrus. U dokumente esanius netikslumus, prastkokybir operacijos teistumatsako asmenys sudarir pasiradokument.

Todl mons vadovas turi patvirtinti asmen, turini teis pasirayti pirminiusdokumentus, srair jparapavyzdius. Visi dokumentai turi bti pasiraomi asmenikai. LRBuhalterins apskaitos pagrindstatyme yra numatyta, kad u dokumentsduraymo teisingumirtikrumatsako asmenys, raiusieji ir pasiraiusieji dokumentus.

Dokumentskirstymas. Jie grupuojami pagal tam tikrus poymius: paskirt, turinio apimt,sudarymo bd, sudarymo viet ir pan. Buhalterini dokument skirstym galima bt pateiktisuvestinje lentelje:

Buhalteriniai dokumentaiPagal paskirt Pagal turinio

apimtPagal sudarymobd

Pagalsudarymo viet

Pagal apskaitospozicijskaii

Tvarko-mieji

Vykdomiejipateisina-mieji

Buhalt-terinioformi-nimo

Kombi-nuotieji

Specialieji-

Pirmi-niai

Suves-tiniai

Vien-karti-niai

Kaupiamieji

Vidin-niai

Io-riniai

Vienoseilu-ts

Dau-giauineguvienoseiluts

sakym-mai,u-saky-mai

Sskai-tos-faktr.,aktai

Ilaid,savik.lentels

Specialiejiapskaitosdokumentai

Spec.apsk.dok

e-kiai,KIO.KPO

Avanapys.,Nuraaktai

KPO,KIO

Limiti-nskortels,iniara-iai

Pasky-ros,Pajamaktai

Ssk.-faktr,kvitai

KPO,KIO

Vata-atis,aktas

Tvarkomaisiais dokumentais nurodoma atlikti tam tikr kin operacij, tai sakymai,usakymai ir kt. iuos dokumentus pasirao mons vadovas ir vyr.finansininkas.

Vykdomuosius pateisinamus dokumentus pasirao asmenys, vykd vadovo arvyr.finansininko pasiraytsakym. Pagal iuos dokumentus daromi raai sskaitose, tai primimo

perdavimo aktai, sskaitos-faktros, PVM sskaitos-faktros ir kt.Buhalterinio forminimo dokumentussudaro apskaitos darbuotojai. Tai netiesioginiilaid

paskirstymo, savikainos kalkuliavimo ir kitos lentels.

Kombinuotais ir specialiais buhalteriniais dokumentais forminamas nurodymas vykdytioperacijir jos faktinis vykdymas. Tai specialieji apskaitos dokumentais: B,PG.PM,PS,PSir kiti.

Pirminiuose dokumentuose forminamos operacijos. Tai ekiai, kasos pajamorderiai, kasosilaidorderiai ir kt.

Suvestiniai dokumentai sudaromi kelivienaripirminidokumentpagrindu, grupuojantir apibendrinant jrodiklius, tai avansins apyskaitos, nuraymo aktai ir kt.

vienkartinius dokumentusraoma viena arba kelios operacijos ir jie tuoj pat atiduodami buhalterij, tai mokjimo pavedimai, kasos ilaid orderiai,banko ekiai,kasos pajam orderiai,mokjimo reiukalavimai ir kt.

kaupiamuosius dokumentusraomos vienars operacijos, vykusios per tam tikr laik,daniausiai per mnes.Rezultatai apskaiiuojami raius paskutinoperacij, tai limitins kortels,mediagsunaudojimo iniaraiai ir kt.


28/48


29/48


30/48

30

30

Klaid taisymas apskaitos registruose.Klaidos apskaitoje neivengiamos. J pasitaiko irapskaitos registruose. Plaiausiai paplitklaid taisymo bdai yra korektros ,papildomo rao ir

storno.Korektros bdas naudojams taisyti klaidoms, rastoms iki atskaitomybs sudarymo.

Neteisingai raytas skaiius ar tekstas perbraukiami vienu brkniu, kad juos galima btperskaityti, o vir itaisyto raomas teisingas skaiius arba tekstas. Itaisyta klaida aptariama tekstu

Itaisytu tikti. alia itaisyto teksto ar skaiiaus turi bti juos paraiusij asmen paraai irtaisymo data. Taip klaidas taisyti reikalauja LR Buhalterins apskaitos statymas.

Papildomas raas daromas pastebjus, kad buvo raytas maesnis skaiius negu turjobti. Suraoma skirtumo dydio papildoma sskait korespondencija, kurios pagrindu didinamiiraai atatinkam sskait registruose. Itaisymas atspindi ne t ataskaitn laikotarp kada buvo

padaryta klaida, o t, kada ji buvo itaisyta.Storno arba raudojo stornobdu taisomos raytos ne tas sskaitas arba per didels sumos.

Buvusi neteisinga sskait korespondencija arba suma panaikinama uraant toki patkorespondencij neigiamais skaiiais ir kartu suraoma reikima teisingos sumos sskaitkorespondencija teigiamais skaiiais. Neigiamus skaiius btina rayti raudona spalva. Raudnai

paraytos sumos ne pridedamos, o atimamos ( i ia ir kilo raudonojo storno pavadinimas.

12 tema.monikins veiklos apskaita.

Inventorizacijos esm. Inventorizacija tai bdas faktiniams turto likuiams nustatyti irjiems palyginti su apskaitos rodikliais. odis inventorizacija kils i lotyniko odioinventorium , reikianio sra, apra. Lyginant faktinius materialini vertybi duomenis suapskaitiniais duomenimis, siekiama nustatyti materialini vertybi (turto) trkum arba pertekl.Inventorizacija atliekama tokiais atvejais:

1) keiiantis materialiai atsakingam asmeniui;2) dl vagysi, apiplim, piktybiko kenkimo;

3) perkainojant atskiras materialinivertybigrupes;4) po stichins nelaims, gaisro, audros;5) monei bankrutuojant;6) darant audit, teismo, tardymo institucijreikalavimu;7) keiiantis nuosavybs formai.

Inventorizacijos eiga ir forminimo tvarka.Inventorizacija priklausomai nuoivardintatvejgali bti planin ir netikta. Planingali bti atliekama pagal i anksto sudaryt

plan, netiktai gali bti inventorizuojami pinigai kasoje.Buhalterins apskaitos pagrind statymo 17 straipsnyje nurodyta, kad inventorizavimo tvark

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Inventorizacija monse yra privaloma. U

inventorizacijos organizavim ir atlikim atsako mons vadovas. Vyr finansininkas teikia tikmetodinpagalb ir atsako u inventorizacijos rezultatteising vertinimapskaitoje.

Inventorizacijai atlikti mons vadovas sakymu turi sudaryti inventorizacin komisij (skiria pirminink ir narius), nurodyti inventorizacijos pradi ir pabaig bei inventorizacijosrezultat iforminimo tvark. Materialiai atsakingi asmenys inventorizuojant turi dalyvauti, bet inventorizacinkomisijneieina.

Inventorizuojant rasti materialini vertybi likuiai suraomi inventorizavimo aprauspagal vertybilaikymo vietas ir atsakingus u ias vertybes asmenis. Inventorizavus ilgalaikturt,raai daromi Ilgalaikio turto inventorizavimo aprae. Inventorizuotos preks ir mediaginsvertybs raomos Preki ir mediagini vertybi inventorizavimo apra. Suraius faktiniusrodiklius, raomi apskaitos rodikliai. Vertybipertekliaus (kai jrasta daugiau) ar trkumo (kai jrasta maiau) apskaiiavimas lyginant su raais buhalteriniuose apskaitos registruose, vadinanmasinventorizavimo rezultatu. Perteklius arba trkumas turi bti raytas Inventorizavimo rezultat

iniarat.Inventorizavimo metu rasttrkumleidiama nurayti:


31/48


32/48

32

32

3) nudevtinvert( pradinvertminus likvidacinvert);4) naudojimo laik, kuris nustatomas atsivelgiant turto bkl, bsimas

eksploatavimo slygas ir kitus veiksnius.Lietuvoje yra valdios nustatyti nusidevjimo (amortizacijos) ekonominiai normatyvai,

kuriuose nurodytas maksimalus ir minimalus ilgalaikio turto naudojimo laikas.Ilgalaikio turto nusidevjimo esmapskaitoje

Ilgalaikio Pirm Antrj Treij Paskutinijturto sigijimo met met metir t.t. metnusidevjimosavikaina nusidev- nusidev- nusidev- suma

jimo suma jimo suma vjimo suma

Snaudos, patirtos ataskaitinio laikotarpio pajamomsudirbti

Apskaitininkas, nordamas parodyti, kiek per ataskaitin laikotarp nusidevjo tam tikroilgalaikio turto, turi atlikti tokisskaitkorespondencij: kredituoti atatinkamMaterialiojo turtonusidevjimo sskait ir debetuoti Materialiojo ilgalaikio turto nusidevjimo snaud sskait.Materialiojo ilgalaikio turto nudevta suma kaupiama Nusidevjimo sskaitoje. Joje nudvimasuma kaupiama vis turto naudojimo laik. i sskaita i esms yra turto sskaita, taiau turinti

prieing negu turto sskaitos likut nusidevjimas kaupiamas kredito pusje. sskaita darvadinama kontrarine turto sskaita. Kadangi nusidevjimo sskaita turi neprastturto sskaitomslikut, joje ufiksuota suma maina materialiojo turto pradinvert.

Nudevta ilgalaikio turto dalis atvaizduojama dar vienoje sskaitoje Nusidevjimosnaudos, nes nudevta ilgalaikio turto dalis turi bti skaiiuota atitinkamo laikotarpio snaudas ir

palyginta su to laikotarpio udirbtomis pajamomis. Nusidevjimo snaud sskaita, kaip ir visossnaudsskaitos , turi debetinlikut.

Atsarg ir pagamintos produkcijos kainojimas. Atsargos tai mons turimosmaterialiosios vertybs, kurias ji tikisi panaudoti produkcijai gaminti. Jos priklauso trumpalaikiamturtui.

Priklausomai nuo mons veiklos pobdio atsargos gali bti vairios: aliavos,statybinsmediagos, kuras, atsargins detals ir pan.

Buhalterins apskaitos pagrind statymo 16 straipsnyje sakoma, kad atsargos apskaitojekainojamos pagal sigijimo vert. Ta pati vert ilieka iki jsunaudojimo, gaminant produkcij,momento.

sskait sigijimo vert eina kaina sskaitoje-faktroje. Ji vadinama pirkimo kaina (bePVM). Atsarg sigijimas susijs su papildomomis ilaidomis: muito mokesiais, transportu,draudimu ir kt., kurios skaitomos pirktprekisavikain.

sigijant tiek ilgalaik, tiek trumpalaik turt, jo sigijimo savikain netraukiamosbendrosios ir admninistracins snaudos.

Sunaudotoms aliavoms bei mediagoms kainoti, turto vertinimo metins finansinsatskaitomybs taisyklse kaip pagrindinis, silomasFIFO bdas, numatantis, kad pirmiausia turibti sunaudotos anksiau sigytos ar pagamintos atsargos.

Dar galima naudoti LIFO, vidutini, konkreikainir kitus kainojimo bdus.LIFO bdasyra toks, kai daroma prielaida, kad pirmiausia sunaudojamos ar parduodamos vliausiai pirktosatsargos. Naudojant iuos bdus, btina sekti kiekvienos sigijam materialini vertybi partijossigijimo kainas.

Savo monje pagaminta produkcija per metus kainojama planine kaina, kuri met galekoreguojama iki faktins kainos. Kuriuo bdu kainoti sunaudotas materialisias vertybes, turinusprsti mons vyriausiasis finansininkas, tai suderins su mons vadovu. kainojimas lemsmons finansinrezultat.


33/48

33

33

Gamybos ilaid apskaita. Gamybos ilaid apskaita priskiriama valdymo apskaitai.Lietuvoje valdia valdymo apskaitos nereglamentuoja, mons savarankikai pasirenka valdymo(vidin) apskaitos sitem.

Norint geriau painti gamybos ilaidas jas btina klasifikuoti pagal poymius, tada galimavisapusikiau painti tiriamobjekt. Gamybos ilaidklasifikavimgalima pateikti tokia schema:

I L A I D O S

Pagal gamybos Pagal reikmin- Pagal prisky-apimties tak gum rimo produk-ilaidsumai cijos savikainai

bd

Pastoviosios Pagrindins Tiesiogins

Kintamosios Pridtins Netiesiogins

Tiesiogiai

Netiesiogiai

Vienas paprasiausi ir svarbiausi yra ilaidskirstymas pagal gamybos apimties tak pastovisias ir kintmsias.

Pastoviosios ilaidos tai ilaidos, kuri kitimas tiesiogiai nepriklauso nuo gamybosapimties pasikeitimo.Tai ilaidos, kuri didioji dalis skirta gamybai aptarnauti , o ne tiesiogiai

produktams gaminti. Rykiausias iilaidpavyzdys administracijos ilaidos.Kintamosios ilaidos - tai tokios ilaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagamintosprodukcijos kiekio, tai aliavos, mediagos, tiesiogiai su gamyba susijusios darbo umokesioilaidos ir kt.

Pagal reikmingumvisos gamybos ilaidos skirstomos pagrindines ir pridtines.Pagrindinms priskiriamos ilaidos, sudaranios gaminamos produkcijos pagrind,- tai

aliavos bei tiesiogiai dalyvaujanigaminant konkreius gaminius darbuotojdarbo umokestis.Visos kitos ilaidos vadinamos pridtinmis. Pvz., bald gamyboje ilaidos medienai ir

darbo umokesiui priskiriamos pagrindinms ilaidoms, o ilaidos lakui pridtinms ilaidoms.Gamybos ilaidos pagal priskyrim produkcijos savikainai yra skirstomos tiesiogines ir

netiesiogines.

Tiesiogins gamybos ilaidos yra tos, kurias galima tiesiogiai priskirti gaminamosprodukcijos, atliekamdarbar teikiampaslaugsavikainai. Jos paprastai susideda i tiesioginimediagir aliavilaidbei ilaidtiesioginiam darbui.

Netiesioginms gamybos ilaidoms priklauso tos, kuri nemanoma tiesiogiai priskirtikonkreiai produkcijai. Tarp gaminam produkt jos paskirstomos tam tikrais specialiaisskaiiavimais: produkcijos savikainos kalkuliavimu. Kaip pavyzd galima paminti cechovirininko atlyginim, kurio dyd paskirstyti konkreiai kiekvieno gaminio savikainai i tikrjnerealu, kai tame paiame ceche gaminama ne tik stalai, bet ir, pavyzdiui kds. Tokiais atvejais

pasinaudojama kokia nors baze, kuria remiantis netiesiogins ilaidos btpriskiriamos vienam arkitam gaminiui, pvz. proporcingai pagrindinigamybos darbininkdarbo umokesio sumai ir pan.

Veiklos ilaidas galima iskirti atskirai. Joms priklauso bendrosios ir administracins beiprodukcijos pardavimo ilaidos. ios ilaidos pagal dabar galiojani pajam ir snaudpripainimo tvark atskiriems gamybos objektams nepriskiriamos ir prie gamini savikainos


34/48

34

34

nepriskaiiuojamos. Veiklos ilaid suma, sukaupta per ataskaitin laikotarp, pasibaiguslaikotarpiui nuraoma pelno (nuostolio) sskait.

Tiesiogins, netiesiogins ir veiklos ilaidos apskaitomos atsikirose sintetinse sskaitose.Japskaitai sskaitplane skirtos 6 klass sskaitos.

Savikainos kalkuliavimo esm. Labai svarbus gamybins veiklos ekonominis rodiklis yrapagamintos produkcijos savikaina. Savikaina parodo, kiek paiai monei kainuoja produkcijos

gamyba (savikaina sau kainuoja). Paprastai yra skaiiuojama pagaminto produkcijos vienetosavikaina. Norint apskaiiuoti konkreios produkcijos vieneto savikain, reikia inoti gamybosilaidas, tenkanias tam tikram objektui (tiesiogines ir netiesiogines) ir gautos produkcijos kiek.

Netiesiogins ilaidos yra paskirstomos pagal objektus. Savikaina kalkuliuojama imant duomenis ianalitinisskait, kurios pildomos atskiriems objektams, pvz. spintoms, stalams. kdms ir t.t.

I sskait irinkus visas ilaidas ir gaut produkcij, kalkuliuojama pagamintosprodukcijos vieneto savikaina. Ji nustatoma visas ilaidas padalijus i pagamintos produkcijoskiekio natriniais matais. Tai pats paprasiausias savikainos nustatymo bdas.

Per metus pagaminta produkcija kas mnes kainojama planine kaina, kuri nustatoma ianksto, atsivelgiant ankstesnimetproduktfaktinsavikain, jpakoregavus.

Apskaiiavus faktin produkcijos savikain, ji palyginama su planine savikaina. Susidarsskirtumas apskaitomas papildomu buhalteriniu rau, jei faktin savikaina didesnu planin. Jeiatvirkiai, - daromas raas raudonojo storno bdu. Susidarkoregavimo skirtumai raomi tassskaitas, kuriose produkcija buvo apskaitoma, kredituojant gamybos ilaidapskaitos sskaitas.Skirtumus raius gamybos ilaidsskaitas, ios sskaitos usidaro, likuio nelieka.

Nebaigtos gamybos vert nustatoma tiesiogiai pagal atitinkamos analitins sskaitosduomenis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos. Ataskaitinis laikotarpis tai toks laikotarpas, kuriam pasibaigus apskaiiuojamas mons veiklos rezultatas pelnas arba nuostolis.Atatskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Kai mons ataskaitinis laikotarpis nesutampa sukalendoriniais metais, sakoma, kad ji veikia finansiniais metais.

Apskaitininkas turi vertinti kiekvien kin operacij pagal tai, kaip ji susijusi suataskaitiniu laikotarpiu. Tam padeda duomenkaupimo ir palyginamumo principai.Pajam ir snaud pripainimas. Palyginamumo principas yra glaudiai susijs su

kaupimo principu. Duomen kaupimo principas teigia, kad pajamos turi bti registruojamostuomet, kai jos udirbamos, nepriklausomai nuo pinig gavimo laiko.Visos pajamos ir snaudos

pripastamos tik pagal juridikai galiojanius dokumentus. Snaudos pripastamos atsivelgiant tai, kurio laikotarpio pajamoms udirbti buvo sunaudotas turtas, nekreipiant dmesio ilaidas.

Apskaitininkai, taikydami duomenkaupimo bei pajam ir snaudpalyginimo principus,ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susiduria su btinybe tiksliai vertinti udirbtas pajamas bei tam

patirtas snaudas. is lyginimas technikai atliekamas koreguojaniaisiais raais, ubaigiantapskaitos cikl.

13 tema. Apskaitos ciklo ubaigimas.

Apskaitos proceso nuoseklumas. Apskaitos procespagal sskaitybos procedratlikimgalima suskirstyti tris dalis:

1. Sskaitybos procedros atliekamos visataskaitinlaikotarp;2. Sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;3. Sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pradioje.kins operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentais, po to jos

fiksuojamos urnaluose ir pasibaigus mnesiui kinioperacijduomenys perkeliami sskaitas.ios sskaitybos procedros atliekamos per visataskaitinlaikotarp.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kai kuri sskait duomenys koreguojami parengiantdarbinatskaitomybs lentel, udaromos ataskaitinio laikotarpio sskaitos ir parengiama finansinatskaitomyb. ios sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.


35/48


36/48

8/9/2019 4409-Finansine Ap

Documents

4409-Finansine Apskaita Original