[Mokykla/universitetas ar pan.]

Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo apskaita

Kursinis darbas

Atliko: [Vardas Pavardė]

Tikrino: [Vardas Pavardė]

[Metai], [miestas]

2

Turinys

Įvadas.........................................................................................................................................................3

1. Ilgalaikis materialus turtas..................................................................................................................5

1.1. Ilgalaikio turto samprata ir požymiai..........................................................................................5

1.2. IMT klasifikacija apskaitoje........................................................................................................6

1.3. Ilgalaikio turto įkainojimas ir pateikimas balanse.......................................................................7

2. Mokestiniai aspektai...........................................................................................................................8

2.1. Pelno mokestis.............................................................................................................................8

2.2. Pridėtinės vertės mokestis...........................................................................................................9

3. Ilgalaikio materialiojo turto įsigyjimas...............................................................................................9

3.1. IMT įsigyto pirkimo būdu, įsigyjimo savikainos nustatymas...................................................10

3.2. IMT pasigaminimo savaikainos nustatymas.............................................................................11

3.3. Kitais būdais IMT įsigyjimo savaikainos nustatymas...............................................................12

3.4. Apskaitos dokumentai ir registrai, naudojami įsigyto IMT apskaitai įmonėjė.......................13

3.5. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų apskaita..........................14

Išvados.....................................................................................................................................................20

Literatūra..................................................................................................................................................21

Priedai......................................................................................................................................................22

3

1. Įvadas

       Kiekviena įmonė, nesvarbu, kokia jos nuosavybės forma, veiklos pobūdis ir dydis, disponuoja

tam tikru turtu. Visas įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį pagal tai, kiek ilgai juo įmonė

numato naudotis uždirbdama pajamas.

Ilgalaikis materialusis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas

įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje

ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis materialusis turtas dalyvauja įmonės

veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką.

Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą.

Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai

reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir

jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atlikti didėjančius rinkos reikalavimus. Teisingai naudojamas,

skirstomas, vertinamas ir nudėvimas turtas lemia kiekvienos firmos gyvavimo sekmę.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės kiekviename versle turi

būti saugomas ir vertinimas.

Darbo objektas – ilgalaikio materealaus turto įsisgyjimo apskaita

Darbo tikslas- sužinoti kuo daugiau apir ilgalaikio materialaus turto apskaitą

Darbo uždaviniai :

Išnagrinėti ilgalaikio turto sampratą

Klasifikacija apskaitoje

Kaip ilgalaikis turtas pateikiamas balanse

Kaip yra įsigyjamas ilgalaikis turtas , ir kaip tvarkoma jo apskaita

4

Sužinoti kokie dokumentai reikalingi tvarkant ilgalaikį materialųjį turtą

Kaip skaičiuojama IMT nusidevėjimas apskaitoje

5

1. Ilgalaikis materialus turtas

1.1.Ilgalaikio turto samprata ir požymiai

Ilgalaikis materialus turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos

naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už

įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo

turto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus

naudojamas turtas. Tai reiškia, kad įmonėje turtas bus naudojamas produkcijai gaminti, paslaugoms

teikti, prekėms parduoti ar bendriems administraciniams poreikiams tenkinti ilgiau nei vienerius metus.

Tačiau įvairiose įmonėse tas pats turtas gali būti nevienodai naudojamas uždirbant pelną turto

sunaudojimo atžvilgiu. Todėl tas pats turto vienetas vienoje įmonėje gali būti apskaitomas kaip

ilgalaikis turtas, kitoje – kaip trumpalaikis. Pavyzdžiui, elektrinį grąžtą įmonė, kurios pagrindinė veikla

– statyba, tikėtina veikloje naudos tik vienerius metus. Kitoje įmonėje toks grąžtas gali būti naudojamas

ilgiau nei vienerius metus.

Nemažiau svarbus kriterijus priskiriant turtą ilgalaikiam – jo vertė. Šis kriterijus susijęs su

vienu iš apskaitos principų – optimalumo principu. Jeigu turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo vertė

įmonei nereikšminga (ar labai maža), toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo apskaita įmonei per

brangi – pažeidžiamas apskaitos optimalumo principas. Apskaitos atžvilgiu daroma prielaida, kad visas

toks turtas iš karto nurašomas į sąnaudas. Pavyzdžiui, plastmasinė dokumentų dėžutė ant darbo stalo,

6

tikėtina, stovės ne vienerius metus, tačiau jeigu tos dėžutės įsigijimo savikaina labai maža, neracionalu

kasmet priskaičiuoti po kelis litus nusidėvėjimo sąnaudų. Kita vertus, didelės vertės turtas gali būti

panaudotas per vieną ataskaitinį laikotarpį.

Be abejo, tas pats turtas, atsižvelgiant į jo įsigijimo savikainą, vienai įmonei gali būti labai

reikšmingas, o kitai – sudaryti tik menką įmonės turto dalį. Taigi

kurio visa vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.

Įmonės ilgalaikio turto apskaitos politikoje turi būti nustatyta, nuo kurios sumos jų įmonėje

naudojamas turtas laikomas ilgalaikiu. Minimali kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto grupės

įsigijimo (pasigaminimo) savikaina nustatoma, atsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos pobūdį, turimo

ilgalaikio materialiojo turto įvairovę ir vertę.

Įmonė gali nustatyti ir vieną minimalią įsigijimo (pasigaminimo) savikainą visoms ilgalaikio

materialiojo turto grupėms. Tačiau šiuo atveju reikia įvertinti dar vieną svarbią aplinkybę: skirtingose

turto grupėse apskaitomų turto objektų vidutinė įsigijimo kaina skiriasi net dešimtis kartų minimalią

ilgalaikio turto įsigijimo vertę visam įmonės įsigyjamam materialiam turtui. Šiuo atveju geriausia

išeitis – tvirtinti skirtingas minimalias ilgalaikio turto grupių įsigijimo vertes.

1.2.IMT klasifikacija apskaitoje

Ilgalaikis materialus turtas apskaitoje yra skirstomas į tam tikras grupes pagal turimo turto rūšis.

Finansinėje atskaitomybėje (balanse) IMT taip pat pateikiamas atitinkamai sugrupuotas. Įmonė savo

nuožiūra nusistato IMT grupių skaičių ir pasirenka požymius, pagal kuriuos turtas grupuojamas

apskaitos tikslais. Tai atliekant atsižvelgiama į turimo IMT naudojimo paskirtį ir reikšmę įmonės

veiklai, tokio turto grupavimą balanse , statistikos ataskaitoje ir kitus veiksnius. (A. Bragdezevičienė

2005.)

Ilgalaikio materialiojo turto bendro klasifikavimo pavyzdis ( 1 schema) .

IMT grupės:

1. žemė

7

2. pastatai ir statiniai

3. transporto priemonės

4. įranga, prietaisai, įrenginiai

5. kitas materialus turtas

IMT grupėje žemė apskaitomi nustatytas ir teisiškai patvirtintas ribas turintys sausumos,

vandens ir miško plotai.atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką ir informacijos apie šį turtą poveikį,

IMT grupė žemė gali būti skirtoma į pogrupius, pvz: dirbamą ir nedirbamą. Kai žemės sklypas

įsigyjamas kartu su jame stovinčiu pastatu , apskaitoje būtina atskirti šiuos objektus ir apskaityti juos

skirtingose IMTgupėse: žemės sklypą- grupėje žemė, o pastatą-grupėje pastatai ir statiniai.

IMT grupėje pastatai ir statiniai apskaitomi bendrovės jėgomis pastatyti ir įsigyti iš trečiųjų

asmenų pastatai,priestatai bei statiniai. Tai įmonės gamybinės, prekybinės, administracinės,socialinės ir

kitokios paskirties pastatai bei statiniai,naudojami įmonės veikloje. Šiai grupei taip pat priskiriama

įranga,gamyklų pastatai ir statynio eksplotacijai, kuri laikoma neatsiejama pastatų ir statinių dalimi

IMT transporto priemonė apima turtą, skirtą keleiviams ir kroviniams vešti.Keleiviai gali

būti vežami bet kokia transporto priemone.Tokiu atveju šiai IMT grupei priskiriami lengvieji ir

krovininiai automobiliai, autobusai, laivai. Leėktuvai ir t.t..

IMT grupei įranga, prietaisai ir įrengimai priskiriami :baldai,kompiuteriai,dauginimosi

technika,matavimo prietaisai,elektroninės apsaugos sistemos,įvairūs kiti gamybinio ir negamybinio

pobūdžio įrakiai , prietaisai ir reikmenys, kurie naudojami įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir

kurių vertė didesnė už įmonės nusistatytą minimalų tos grupės turto vertę.

1.3.Ilgalaikio turto įkainojimas ir pateikimas balanse

Įmonė , pateikdama duomenys apie IMT balanse, turi laikytis tiek 2-ojo VAS

„BALANSAS“ , tiek 12-ojo VAS nustatytos informacijos pateikimo balanse tvarkos.

8

IMT finansinėje apskaitoje užpajamuojamas ir apskaitomas įsigyjimo savikaina, o balanse

pateikiamas likutine verte .Į IMT įsigyjimo savikainą įskaitomą ne tik sumokėta už šį turtą pinigų

suma, bet ir visos to turto paruošimo naudoti išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios. Vėliau IMT

gali būti registruojamas apskaitoje ir parodamas finansinėje atskaitomybėje vienu iš nurodytų būdu:

įsigyjimo savikaina

perkainota savikaina

Taikant IMT įsigyjimo savikaina būdu, įsigytas IMT apskaitoje registruojamas ir toliau

apskaitomas remiantis jo faktine įsigyjimo savikaina. Finansinėje atskaitomybėjė (balanse) toks

turtas parodamas balansine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigyjimo savikainos atimant per visą turto

naudojimo įmonėjė laikotarpį sukauptą nusidevėjimą ir turto vertės sumažėjimą, jeigu turtas

naudojimo įmonėje metu dėl tam tikrų priežasčių buvo nukainotas.

Jeigu taikoma IMT apskaitos perkainota verte būdas, įsigytas IMT apskaitoje iš pradžių

registruojamas faktine įsigyjimo tvarka. Vėliau tiks turtas peruodiškai , bet ne rečiau kaip kas 5m. ,

pagal įmonės pasitvirtinta tvarka turi būti perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota

verte. Jei turto tikroji vertė kinta nuolat ir reikšmingai, tai toks turtas turi būti perkainojamas

santykinai dažniau nei IMT.Perkainojimo periodiškumas turi būti nustatytas kiekvienai

perkainojimo IMT grupei atskirai. Perkainotas vertės būdas taikomas IMT grupei, yra taikomas

visiems toje grupėje esantiems objektams.

2. Mokestiniai aspektai

2.1.Pelno mokestis

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo- 13 strp. Įmonės turtas kaip ir finansinėje

apskaitoje skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Įmonės turtu, skaičiuojant pelno mokestį, laikomas turtas:

Priklausantis įmonei nuosavybės teise

Gautas pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas

9

Gautas pagal pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimo

įmonei apmokėjus visą turto vertę

Gautas pagal nuomos sutartį, kuruoje numatytas nuosavybės teisės perėjimo įmonei

apkomėjus visą turto vertė

Valstybės bei savivaldybės turtas , perduotas pasitikėjimo teise.

Apskaičiuojant pelno mekestį , įmonės turtas priskiriamas ilgalaikiam vadovaujantis iš principo

tais pačiais kriterijais ir finansinėje apskaitoje- atsižvelgiama į numatomą turto tarnavimo laiką ir

vertę. Taigi apskaičiuojant pelno mokestį , ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kuris naudojamas

vieneto pajamoms uždirbti ilgiau, kaip vienerius metus ir kurio įsigyjimo kaina yra ne mažesnė už

įmonės pačios nustatytą kainą pagal PMĮ 1 priedelyje išvardytas ilgalaikio turto grupes. Ilagalaikio

turto įsigyjimo kaina leidžiamais atskaitumais , apskaičiuojant pelno mokestį , pripažįstama dalimis

per turto nusidevėjimo laikotarpį. (Kriukelytė A. 2004 )

2.2.Pridėtinės vertės mokestis

LR pridetinės vertės mokesčio įstatymo 2strp., kuriame apibrėžiamos šiame įstatyme

vartojamas sąvokas, nurodama, kad ilgalaikis turtas- daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, kurie

apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje naudojami ilgiau kaip metus. PVMĮ turtas laikomas

ilgalaikiu tik atsižvelgiant į turto naudojimo ekonominėje veikloje laikotarpį.

3. Ilgalaikio materialiojo turto įsigyjimas

Ilgalaikį materialuųjį turta įmonė gali įsigyti iš trečiųjų asmenų, sumokėdama už jį iš

anksto, įsigijimo momentu, arba įsiguti skolon. Įmonė gali ne tik nusipirkti IMT , bet ir gauti kitais

būdais. Atsižvelgiant į IMT įsigyjimo būdą, skiriasi išlaidų, priskirtinų IMT įsigyjimo savikainai,

sudėtis ir tokio andorio užregistravimas apskaitoje. ( A. Bragdezevičienė 2005.)

Įsigytas IMT gali būti pradėtas naudoti iš karto jį įsigyjus , arba vėliau , tačiau jo vertė

registruojama įsigyjimo savikainos subsąskaitoje tik tuomet , kai turtas pradedamas naudoti. Kai įgytas

IMT ruošiamas naudoti, apskaičiuota jo įsigyjimo savikaina apskaitoje registruojama atitinkamos IMT

10

grupės subsąskaitoje ruošiamas naudoti turtas, o pradėjus tokį turtą naudoti, minėta suma, pridėjus

IMT parengimo naudoti išlaidas, perkeliame į kitą tos pačios IMT grupės subsąskaitą - įsigyjimo

savikainą.

Išankstiniai apmokėjimai , avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už

ketinamą įsigyti iMT apskaitoje registruojami atitinkamuose IMT sąskaituose , nors faktiškai

apmokėtas turtas dar nėra gautas. Įmonė atsižvelgdama į tai, kaip jai patogiau organizuoti IMT

apskaitą , gali pasirinkti , at tokius mokėjimus registruoti vienoje bendroje IMT 126 sąskaitoje - kitas

materialus turtas ar atitinkamų tam tikros įsigyjimo turto rūšims apskaityti skirtų sąskaitų –

išansktiniai apmokėjimai subsąskaituose . (A. Bragdezevičienė 2005.)

3.1.IMT įsigyto pirkimo būdu, įsigyjimo savikainos nustatymas

Įsigyjus IMT, jo savikainai priskiriama ir apskaitoje registruojama turto pirkimo kaina. Prie turto

pirkimo kainos taup pat pridedami muitai, akcizai ir kiti sumokėti negražinami mokesčiai , susiję su

IMT įsigyjimu. Vienas iš mokesių, kurį paprastai įmonės moka įsigydamos IMT, yra pridetinės verės

mokestis .Sumoketas už įsigyta turtą PVM, jeigu jis bus užskaitytas skaičiuojant mokėtiną į biudžetą

PVM, neįskaičiuojamos į IMT įsigyjimo savikainą, bet apskaitoje registruojamas kaip iš biudžeto

atgautinas pirkimo PVM. Jeigu įmonė negali įtraukti į atsakitą, ji gali būti priskiriamas veiklos

sąnaudims arba IMT savikainai. (1PRIEDAS)

Įsigyto pirkimo būdu IMT įsigyjimo savikaina (2 schema):

1. turto pirkimo kaina, atėmus nuolaidą

2. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami moksčiai

3. pristatymo (atvežimo) išlaidos

4. paruošimo naudoti išlaidos

5. numatomos turto išmontavimo, aplinkos sutvarkymo ir kitos panašios išlaidos, jei jos

pripažįstamos atidėjimas

11

6. kitos išlaidos, susijusios su turto įsigyjimu ir paruošimu naudoti, patirtos iki jo naudojimo

pradžios

Palūkanos už paskolas, skirtos IMT įsigyti , į turto savikainą neiskaičiuojamos , bet

pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių finansinės veiklos sąnaudomis . Kai turtas įsigyjamas

išsimokėtinai ir brangiau, nei jo tikroji vertė, o įsigyjimo sutartyje palūkanos nenurodytos arba jos

reikšmingai mažesnės už esamą rinkos palūkanų normą, laikomasi nuostatų , kad palūkanos yra

įskaičiuotos i turto vertę. Tokio turto įsigyjimo savikaina turi būti apskaičiuojama diskontuojant visą

mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant vidutinę rinkos palūkanų normą, eančią turto įsigyjimo

metu. Kitaip tariant, palūkanos išskiriamos iš IMT įsigyjimo savikainos. (A. Bragdezevičienė 2005.)

Diskontuojant būsimąsias pinigines įplaukas ( ar išmokas) taikoma tokia diskontavimo formule

:

DV = BV : (1+r) nn

DV- dabartinė būsimų pinigų srautų vertė

BV- būsimoji pinigų srautų vertė(suma)

r-diskontuojant taikoma palūkanų norma

n- laikotarpis, kuriuo metu bus gautos palūkanos

Skirtumas tarp IMT dabartinės ir mokėtinos u- jį sumos pripažįstamas finansinės veiklos

(palūkanų) sąnaudomis tolygiai per visą mokėjimo už įsigytą turtą laikotarpį.

3.2.IMT pasigaminimo savaikainos nustatymas

Įmones pagamintas IMT apsakitoje registruojamas faktine pasigaminimo savikaina, kurią sudaro

tiesioginės ir netesioginės gamybos išlaidos, padarytos IMT objektą.

Tiesioginės darbo išlaidos apima tiesiogai gaminančių darbininkų darbo užmokesčio išlaidas,

valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į garantinį fondą.

12

IMT psigaminimo savikaina (3schema):

1. tiesioginės medžiagų išlaidos

2. tiesioginės darbo išlaidos

3. kitos tiesioginės gamybos išlaidos

4. netiesioginės gamybos išlaidos

Į IMT pasigaminimo savikainą begali būti įskaitoma :

Palūkanos, mokamos už paskolas , skirtas IMT gaminti

Veiklos sąnaudos

Vadybos apskaitoje išvestas vidinis pelnas

Gaminant IMT padarytos viršnormatyvinės išlaidos.

Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatytas, kokios išlaidos įskaičiuojamos į pagaminto

gaminio, kuris tampa IMT savikaina. Išsamią gamybos išlaidų apskaitos , jų jų įskaičiavimo į gaminio

turto savikainą tvarką, taip pat naudojamą savikainos kalkuliavimo metodą ir netesioginių gamybos

išlaidų paskirstymo tvarką įmonės turi nustatyti vadybos apskaitos politikoje.

Visos išlaidos padarytos statant objektus, kurie ateityje bus naudojami įmonės pajamoms uždirbti

daugelį metų , kaupiamos 125 sąskaitoje -nebaigta statyba. Užbaigus darbus , visos sukauptos statybos

išlaidos sudarys pastatyto objekto savikainą , kuri tuomet iš sąskaitos – nebaigta statyba turi būti

perkeliama į atitinkamas pastatų ir statinių subsąskaitas – įsigyjimo savikaina.

3.3.Kitais būdais IMT įsigyjimo savaikainos nustatymas

IMT gali būti įsigyjamas ir kitais būdais pvz: pasitikėjimo teise ir t.t.. Visais būdais įsigyto

IMT apskaitoje registruojama įsigyjimo savikaina negali būti didesnė už jo tikrąją vertę, kitaip tariant

rinkos kainą įsigyjimo metu.

13

3.4.Apskaitos dokumentai ir registrai, naudojami įsigyto IMT apskaitai

įmonėjė

Įmonė atsižvelgdama į apskaitos duomenų detalizavimo lygį , įsigyto turto pajamavimo ir

jo nurašymo, perkėlimo iš vieno padalinio į kitą kontrolę ir panašius dalykus, pati turi sukurti vidinės

ilgalaikio turto apskaitos modelį bei pasirinkti jo dokumentavimui ir apskaitai naudojamus

dokumentus ir registrus. Įsigytam ilgalaikiam turtui apskaityri rekomenduojami tokie pagrindiniai

dokumentai:

Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas

Savo gamybos ilgalaiko turto perdavimo aktas

IMT įvedimo į eksploataciją aktas

Ilgalaikio turto apskaitos kontrolė

IMT registravimo knyga

Ilgalaikio turto sąrašas pagal buvimo vietą

Visi šie dokumentai ir registrai yra laisvos formos , t.y jų naudojimas apskaitoje nėra griežtai

reglamentuojamas. Kaip jie pildomi ir naudojami, priklauso nuo įmonės taikomos turto vidinės

kontrolės sistemos.

Ilgalaikio turto perdavimo –priėmimo aktas naudojamas perduodant IMT iš vieno materialiai

atsakingo asmens kitam, arba perduodant kitoms įmonėms ar asmenims kaip turintį įnašą mainais už

akcijas, dovanojant , išnomuojant turtą ir t...Įrašsus registruojant apskaitos registruose ir didžiosiso

knygos sąskaituose, turėtų būti nurodomas šio akto numeris ir jo nurašymo data.

Savo gamybos ilgalaikio turto pajamavimo aktas naudojamas įmonės pagaminto turto gavimui

įforminti. Iš apskaitos duomenų nustatoma turto pasigaminimo kaina, kuri įrašoma į aktą, nurodant jos

sudedamasias dalis.

14

Analitinėje IMT apskaitai naudojama ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Jei įmonė pildo IMT

registravimo knygą, tai ilgalaikio turto apskaitos kontrolė naudoti netikslinga. Šioje kortelėje

registruojami bendri duomenys apie IMT, jo vertę ir visi jo pasikeitimai , nusidevėjimo suma, IMT

nurašymas, koregavimai, susiję mokesčių įstatymų reikalavimai. Kortelėje nebūtinai nurodytų visų

apskaitos dokumentų, kurių pagrindu atliekamos operacijos su IMT, rekvizitu, nes tai pagalbinis

dokumentas. Juo nepagrindžiamos jokios atliktos operacijos ūkinės su IMT, nes įrašai kortelėje daromi

pagal pirminius IMT įsigyjimo, jo perleidimo ar kitus dokumentus. Perleidus , padovanojus ar kitais

būdais perdavus turtą, koreguojami ilgalaikio turto apskaitos kortelės duomenys.

Ilgalaikio materialiojo turto registracijos knyga naudojama IMT apskaitai ir kontrolei. Joje

nurodama kiekvieno IMT objekti įsigyjimo savikaina, svarbiausi turto techniniai duomenys,

naudojimo pradžios data, nusidevėjimo skaičiavimo norma, nurašymo data ir t.t..IMT registracijos

knygoje taip pat rekomenduojama įrašyti IMT analitinių kortelių numerius, jei įmonėje vedama

analitinė IMT apskaita. Dingus kokiai nors kortelei, iš knygos duomenų įmanoma nustatyti ne tik jos

apskaitymo IMT duomenys, bet ir to turto pirminius dokumentus , t.y visą kortelėje kauptą informaciją.

Taip pat ši knyga naudinmga atliekant IMT inventorizaciją.

Ilgalaikio turto sąrašas pagal buvimo vietą rekomenduojamas pildyti įmonėse, kuriuose turtas

eksplotuojamas skirtinguose geografinėse vietuose. Įmonė pati turi nuspręsto, ka laikys vieta, pakal

kurią naudojamas turtas registruojamas viename sarąše .Įmonei patartina į vieną sąrašą rašyti ne tik

vienoje geografinėje vietoje naudojamą , bet ir vienam materialiam atsakingam asmeniui priskirtą

ilgalaikį turtą . Perkėlus IMT iš vienos vietos i kitą, koreguojami ilgalaikio turto sąrašo pagal buvimo

vietą duomenys.

3.5.Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas,

kaip ir daugelis kitų finansinėje apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir

nevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo bei sąlygotumo pradas, todėl be rimto teorinio

pasirengimo šio proceso pavaizduoti buhalterinės apskaitos priemonėms nepavyktų. Juolab kad

egzistuojant per ilgesnį laiką vis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra vadinamas ir moralinis,

kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staiga pasensta, nes jos funkcijas

15

gali atlikti sukurta nauja- našesnė, pigesnė ar tobulesnė kokiais nors kitais parametrais. (Kalčinskas G.,

2003)

Pagal Ivanauskienę nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės

priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į

realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto

įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais

nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo sąskaitose visą turto

naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi ir kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita,

nes kiekvienas turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais

mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai Nudėvėjimo (-) sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Vadinasi, ilgalaikio materialiojo turto

įsigijimo savikaina per visą jo naudojimo laikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją

ar paslaugas, sudėtį.

Apskaitoje užregistruotas nusidėvėjimas kartais neatitinka ilgalaikio turto fizinio nusidėvėjimo,

todėl netiksliai parodo, kokia tam tikro turto dalis jau nudėvėta per visą to turto naudojimo laiką.

Kartais susidaro situacija, kai dar visiškai tinkamo naudoti daikto likutinė vertė vos keletas litų. Taip

atsitinka todėl, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas- ekonominis, o ne fizinis procesas. (Kalčinskas G.,

2003)

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto vienetui turi nustatyti

likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. (Kvedarienė A., 2002)

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas

skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Jeigu kuris nors turtas

pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo

sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo

16

skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas eksploatuoti. Ilgalaikio

materialiojo turto nusidėvėjimo maksimalūs ekonominiai normatyvai, kurie galioja nuo 2000m. sausio

1d. iki šiol ir kurių įmonės viršyti neturi teisės, nes sumažintų apmokestinamojo pelno dydį.

(Kalčinskas G., 2003,)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma,

kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką,

naudingų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo

laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę. (Bagdžiūnienė V.,)

Turtas, kurį mokesčių tikslais draudžiama nudėvėti:

1) žemės;

2) pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas,

perduoto ilgalaikio turto;

Pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio

turto nusidėvėjimą skaičiuoja tą turtą įsigijusi ir pradėjusi jį naudoti įmonė. Tačiau kai turtą įmonė

įsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, pagrindu,

toks turtas mokesčių tikslais nenudėvimas

3) į bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto

Mokesčių tikslais skaičiuojamas pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros

vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimas.

17

N=

4) nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto. Ilgalaikio turto

perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas taip pat neskaičiuojamas.

Nenaudojamu laikomas toks ilgalaikis turtas, kuris įmonėje nepradėtas naudoti. Ilgalaikio turto

naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti

aktu. (Kvedarienė A.,.)

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonominės

politikos. Įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Dėl pasirinkto

nusidėvėjimo skaičiavimo metodo to paties ilgalaikio turto apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos gali

skirtis per visą to turto naudojimo laikotarpį, o tai veiks ne tik nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir

apmokestinamojo bei grynojo pelno dydžius. (Kalčinskas G., 2003)

Rekomenduojami šie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:

1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis)

2) produkcijos

3) metų skaičiaus

Taikant tiesiogiai proporcingą skaičiavimo metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama

kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo laiko

(metais) santykis:

V1 – V2

T

N – metinė nusidėvėjimo suma,

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina,

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė,

T – naudojimo laikas, išreikštas metais.

18

Mėnesinę ( ketvirčio ) nusidėvėjimo suma skaičiuojama naudojantis formule:

K – mėnesio ( ketvirčio) nusidėvėjimo suma,

N – metinė ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma,

A – naudojimo laikas mėnesiais ( ketvirčiais ) suma.

Taikant pusmečio būdą, nusidėvėjimo suma, kurią skaičiuojant apmokestinamąjį pelną

leidžiama atskaityti, priklauso nuo to kada turtas pradėtas naudot. Jai ilgalaikis turtas pradedamas

naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, t.y. pirmajame mokestinių metų

pusmetyje, tais mokestiniais metais leidžiama į sąnaudas įtraukti visą metinę to turto nusidėvėjimo

sumą.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonomikos

politikos. Tai reiškia, kad įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Dėl

pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo to pateis ilgalaikio turto apskaičiuotos nusidėvėjimo

sumos gali skirtis per visą to turto naudojimo laikotarpį, o tai veiks ne tik nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir

apmokestinamojo bei grynojo pelno dydžius. (Kriukelytė A. 2004 )

Ilgalaikio materialiojo nudėvėtosios sumos kaupiamos nusidėvėjimo sąskaitose visa turto

naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita,

nes kiekvienas turtas įgyjamas skirtingu laiku, todėl skirtingai nudėvimas. Kadangi nusidėvėjimo

sąskaitos turi neįprasta turto sąskaitoms likutį, jose užfiksuotos sumos mažina ilgalaikio materialiojo

turto pradinę vertę. Nudėvėto ilgalaikio turto dalis fiksuojama dar vienoje sąskaitoje – nusidėvėjimo

sąnaudos, nes nudėvėta ilgalaikio turto dalis turi būti įskaičiuota į atitinkamo laikotarpio sąnaudas ir

palyginta su tuo laikotarpiu uždirbtomis pajamomis, tuo pačiu išvedant ataskaitinio laikotarpio veiklos

rezultatą. Nusidėvėjimo sąnaudų sąskaita, kaip ir visos sąnaudų sąskaitos turi debetinį likutį, todėl

norint parodyti kiek per ataskaitinį laikotarpį nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto reikia atlikti tokią 19

N

A

K=

sąskaitų korespondenciją: kredituoti atitinkamą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitą ir

debetuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą. (Kriukelytė A. 2004 )

20

Išvados

Parašius šį kursinį darba priėjau tokių išvadų :

Įmonės ilgalaikio turto apskaitos politikoje turi būti nustatyta, nuo kurios sumos jų įmonėje

naudojamas turtas laikomas ilgalaikiu.

Vienoje įmonėje toks pat turtas gali būti laikomas ilgalaikiu, o kitoje – trumpalaikiu.

Įsigytas IMT apskaitoje registruojami atitinkamuose IMT sąskaituose

Kiekvienai turto rūšiai, netgi ir kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma

Ilgalaikio materialiojo nudėvėtosios sumos kaupiamos nusidėvėjimo sąskaitose

21

Literatūra

1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997.

2. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita// apskaitos ir mokesčių

apžvalga. 2004,

3. Kvedarienė A. Daugiau nudėvėsi- mažiau mokesčių mokėsi// apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2003

4. Ilgalaikio turto apskaita ir apmokestinimas A. Bragdezevičienė 2005. vilnius

22

Priedai

1. Įmonė PVM mokėtoja darbuotojų poilsiui organizuotu įsigyjo katerį už 30 000LT, PVM

– 5400 LT. Katerio pirkimo PVM negali būti įtrauktas i PVM ataskaitą, nes kateris nėra susijęs su

įmonės vykdoma ir numatoma vykdyti PVM apmokestinamą veikla. Kateris pradėtas naudoti iš karto

jį įsigyjus , todėl jo įsigyjimo savikaina registruojama –Kitų transporto priemonių sąskaitos

subsąskaitoje – įsigyjimo savikaina. Katerio pirkimo PVM šiuo atveju netraukiamas į PVM atskaitą,

todėl įmonė turi įskaityti įsigyjimo savikainą arba priskirti veiklos sąnaudas.

Apskaitoje registruojame įsigyjimo savikaina , lygi jo pirkimo kainai, prie kurios

pridedamas negražįnamas PVM , t.y 35 400 lt (30 000 lt +5400 lt)

D 12220 kitų transporto priemonių įsigyjimo savikaina 35400 lt

K 271 sąskaitos bankuose 35400 lt

23