Valdymo Apskaita - Islaidu Pasiskirstymas (Tamuleviciene)

7/29/2019 Valdymo Apskaita - Islaidu Pasiskirstymas (Tamuleviciene)

1/32

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

Dalykas: Valdymo apskaita

Tema: Ilaid pasiskirstymasPaskait konspektai ir praktins uduotys

dienini ir neakivaizdini studij studentams

Pareng:dst. Daiva Tamuleviien

2000


2/32

1

TURINYS

1. Ilaid paskirstymo tikslai ir principai ............................................21.1 Ilaid paskirstymo esm ir tikslai..........................................21.2 Ilaid paskirstymo bazs pasirinkimas.................................41.3 Pagrindiniai ilaid paskirstymo principai ............................5

2. Pridtini ilaid paskirstymo metodika..........................................62.1 Pridtini ilaid paskirstymas tarp gamybosir paslaug ilaid centr ..............................................................6

2.2 Paslaug ilaid centr pridtini ilaidpriskyrimas gamybiniams ilaid centrams.................................72.3 Pridtini ilaid priskyrimas gaminiams ...........................11

2.4 I anksto nustatyti pridtini ilaid koeficientai................132.5 Virytos ir nepaskirstytos pridtins ilaidos.......................14

3. Ilaid paskirstymas kompleksiniams produktams ......................153.1 Kompleksins gamybos esm.................................................153.2 Ilaid paskirstymo kompleksiniamsgaminiams metodika ...................................................................16

3.3 Kompleksins gamybos problema:parduoti ar toliau apdoroti..........................................................18

Praktins uduotys ...............................................................................20

Literatros sraas...............................................................................31


3/32

2

1. Ilaid paskirstymo tikslai ir principai

1.1 Ilaid paskirstymo esm ir tikslai

Rinkos slygomis iskirtinis dmesys skiriamas valdymo problemoms sprsti. Tam yrabtina patikima ilaidapskaitos informacija. Pagrindinis ilaidapskaitos tikslas nustatytiprodukcijos ir paslaug kainas. Laiku pateikus informacij apie gamini savikain monsvadovyb gali teisingai nusprsti, kuriuos gaminius tikslinga gaminti, kokiomis kainomis juos

parduoti, kad bt gautas didesnis pelnas. Neabejotinai viena i svarbiausi sudtini dalipagamintos produkcijos savikainos apskaiiavimo sistemoje galima laikyti ilaidpaskirstym. Be to ilaidpaskirstymas tarp ilaidcentrsudaro palankias slygas ilaidomskontroliuoti.

Daugumoje ilaid apskaitos sistem siekiama visas ilaidas paskirstyti kalkuliavimoobjektams. Taiau daugeliu atvejnegalima visilaidtiesiogiai priskirti konkreigaminisavikainai dl dviejsvarbiausiprieasi:

- ito padaryti paprasiausiai nemanoma, nes tam tikros ilaidos bna bendros visiems

gaminamiems produktams savo esme (pavyzdiui, mons bendrj finansin apskaitvedani buhalteri atlyginimo ilaid niekaip nepavykt logikai paskirstyti tarp keletodeimiar net imtmonje gaminamprodukcijos ri);

- tai daryti bt neracionalu, net jeigu ir manoma, dl per didels apskaitinio darboapimties. Pavyzdiui, teorikai manoma tam tikrame siuvyklos ceche nustatyti, kiek silsunaudota konkrei markini silms susiti. Taiau i sil kaina visoje markinisavikainoje bus tokia maa, kad netikslinga imtis toki apskaiiavim. Taip darant bt

paeistas apskaitos vedimo optimalumo principas, vaistomas darbo laikas beveriduomenapskaiiavimams.

monivaldymo apskaitos specialistai daniausiai susiduria su pridtini ir kompleksiniilaid paskirstymo problemomis. Nors i ilaid priskyrimo gaminiams metodikos yra

skirtingos, taiau paskirstymo tikslai yra tie patys.Gamybos pridtins ilaidos yra visos gamybos ilaidos, iskyrus tiesiogines mediagas irtiesiogines darbo ilaidas. Tai netiesioginimediag ir netiesioginio darbo ilaidos, kuras irelektros energija, sunaudota mons reikalams, pastatnuoma, rengim remontas, pastat irrengimnusidvjimas ir kt.

Jeigu mon gamina tik vienos ries gamin, prie tiesioginiilaidgalima priskirti visasjam pagaminti patirtas ilaidas: naudojammainarrengimnusidvjim, kurar kitokienergij j naudojimui, taip pat ilum, vanden ir t.t. Taiau, jei tie patys rengimai armainos yra naudojami skirtingiems gaminiams, tai tokios ilaidos taps pridtinmisilaidomis. Tarp gaminamprodukt jos paskirstomos specialiais skaiiavimais. Literatrojeios ilaidos vadinamos vairiai: bendros gamyklins, gamybins pridtins, netiesiogins

gamybins ilaidos. Kadangi iilaid, neatlikus specialiskaiiavim, nemanoma priskirtikalkuliavimo objektams, todl jas dar vadina paskirstomosiomis. Kai kurie autoriai jas vadinatiesiog bendromis ilaidomis.

Kompleksins ilaidos atsiranda kompleksins gamybos metu, kai i vienos aliavpartijos arba vieno gamybinio proceso metu pagaminami keli kompleksiniai gaminiai. Ir norsmon nort pagaminti tik vien gamini r neivengiamai pagaminamos ir kitos.Klasikinis kompleksini produkt pavyzdys yra msos skerdiena, kai paskerdus gyvul

pagaminama vis rimsos produkcija skaitant kaulus ir od. ia ir atsiranda problema,kaip paskirstyti kompleksines (bendras) gamybos ilaidas, susidariusias iki paskerdiantgyvul, kiekvienai pagamintos msos riai.

Ilaid paskirstymo metodika yra paremta ilaid apskaitos centrais, todl ia svarbvaidmen vaidina ilaid apskaita pagal ilaid centrus. Ji tartum jungiamoji grandis tarpilaidriir kalkuliavimo objekt.


4/32

3

Ilaid centrai sudaromi vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Pagrindiniai ilaid centrsudarymo kriterijai yra galimyb:

- iskirti centrpagal jo teritorinpoym;- apibrti jo funkcines galimybes (veiklos pobd, gaminam produkcij ar teikiamas

paslaugas);- valdyti centr;

- tiksliai planuoti ir apskaityti rodiklius (pirmiausia ilaidas ir rezultatus);- perduoti personaliatsakomybasmeniui, betarpikai susijusiam su ilaidcentro darbu.Atskirose gamybos akose ilaidapskaita pagal ilaidcentrus vedama skirtingai. Ilaid

centrnustatymas priklauso nuo mons organizacins struktros. Kadangi ilaidos susidarovairiose mons veiklos sferose, tai, priklausomai nuo jos funkcins veiklos ypatybi, gali

bti skiriamos ios ilaidcentrgrups: 1) tiekimo, 2) gamybos, 3) gamybos aptarnavimo irpaslaug, 4) realizavimo ir 5) valdymo.

Daniausiai skiriami gamybiniai ir paslaug ilaidcentrai. Gamybiniai skyriai tiesiogiaiatsakingi u preki ar paslaug, parduodam vartotojams, gamyb ar sukrim. Paslaug

padaliniai teikia paslaugas kitiems padaliniams. Vieni i japtarnauja tik gamybinius skyrius,pavyzdiui skalbykla ligoninje, kiti vis mon bendrai, t.y. tiek gamybinius, tiek kitus

paslaug padalinius: pavyzdiui automobili remonto skyrius priirs visus toje monjenaudojamus automobilius, ir pan. ie skyriai yra netiesiogiai susij su mons teikiamomis

paslaugomis ar gaminama produkcija.Nors paslaug skyriai tiesiogiai ir nedalyvauja produkcijos gamyboje, taiau i skyri

padarytos ilaidos sudaro dal produkcijos savikainos, ir todl turi bti priskirtos tiemsproduktams.

Pagrindiniai ilaidpaskirstymo tikslai yra ie:Nustatyti pardavimo kain. Tik inodami kiekvieno gaminio ar paslaugos savikain,

galsime nustatyti tinkamas j kainas. Jeigu ilaidos bus netiksliai paskirstytos, kai kurigaminiar paslaugsavikaina gali bti padidinta, ir todl nustatyta per didel kaina, o tai galilemti sandri praradim. Sumainus savikain, gali bti nustatyta per ema kaina, ir todl

patirti nuostoliai.Apskaiiuoti produkcijos pelningum. inant kiekvienos produkcijos ries savikain,

galima vertinti tos produkcijos pelningum. Jeigu egzistuojanti apskaitos sistema netiksliaisusieja pridtinias ilaidas su gaminias ar paslaugomis, tuomet nemanoma nustatytinuostolingmons veiklos srii.

Numatyti planavimo ir kontrols ekonominius rezultatus. Turint informacij apie vairigamini ar paslaug pelningum, galima vertinti mons gaminamos produkcijos visum.Tuomet galima nusprsti atsisakyti kai kuri produkt gamybos, perskirstyti iteklius tarp

produkcijos ri, tam tikrus produktus perkainoti ar pradti grieiau kontroliuoti tam tikrsrii ilaidas. Produkcijos visuma bus pagrstai vertinta tik tiksliai paskirsius ilaidas tarp

atskirgaminiar paslaug.vertinti atsargas. Atsarg vertinimo tikslas labai aktualus visoms monms. Gamybinimoni atsarg savikain, atvaizduot balanse, sudaro tiesiogins gamybos ilaidos bei

pridtins gamybos ilaidos, vairiais metodais priskirtos produktams. Parduotos produkcijossavikaina, rodoma pelno (nuostolio) ataskaitoje, takoja mons gaunamo pelno rodikl.Produkcijos savikainos apskaiiavimas yra vienas i svarbiausiilaidpaskirstymo tiksl.

Motyvuoti vadybininkus. Ilaid paskirstymas gali bti naudojamas skyri vadovmotyvavimui. Jei paslaug skyri ilaidos nebt paskirstomos gamybiniams skyriams,vadovai galbt naudot daugiau paslaug, nei reikia i tikrj, kadangi laikyt jasnemokamomis. Paskirstant ilaidas ir suteikiant gamybini skyrivadovams atsakomybu

jpadalinio ekonominveikl, galima utikrinti, kad vadovai naudos paslaugas tol, kol ribin

paslaug nauda susilygins su ribinmis ilaidomis. Taigi paslaug ilaid paskirstymaspadeda kiekvienam gamybiniam skyriui pasirinkti tinkampaslaugnaudojimo lyg. Kadangiaptarnaujani skyri ilaidos takoja gamybini skyri ekonominius rodiklis, gamybos


5/32

4

vadovai skatinami kontroliuoti paslaug ilaidas. Pavyzdiui, vadovai gali sulyginti vidinipaslaugilaidas su kitmoniteikiamtokipaipaslaugkainomis.

1.2 Ilaid paskirstymo bazs pasirinkimas

Didioji dalis monje patiriampridtiniilaidnegali bti tiesiogiai priskiriama kuriam

nors ilaid centrui. Jas reikia paskirstyti proporcingai, kuriai nors pasirinktai paskirstymobazei. Bazs pasirinkim nulemia tai, kokiais kriterijais vadovaujantis yra paskirstomospridtins ilaidos. Daniausiai pateikiami keturi kriterijai, kuriais reikt vadovautis,paskirstant pridtines ilaidas:

1. Prieastinis ryys. Taikant kriterij, reikia nustatyti prieastinius veiksnius,takojanius objekto ilaid susidarym. Pavyzdiui, skirstant gamini kokybs tikrinimoilaidas, veiksniu galima pasirinkti tikrinimo valandas.

2. Gaunama nauda. Taikant kriterij, reikia nustatyti prieastinius veiksnius,takojanius objekto ilaid susidarym. Ilaidos paskirstomos tarp naudos gavj,

proporcingai gautai naudai. Pavyzdiui, bendro mons vaizdio reklamos ilaidos gali btipaskirstytos remiantis padalini pardavimais. Kuo didesn pardavim apimtis, tuo daugiau

reklamos ilaidturi tekti tam padaliniui. is paskirstymas remiasi nuostata, kad skyriai, kuripardavim apimtis didesn, gavo daugiau naudos i reklamos, nei skyriai, kuripardavimaimaesni, ir todl pirmiesiems turi bti priskirta daugiau reklamos ilaid.

3. Teisingumas arba lygyb. is kriterijus daniausiai taikomas vyriausybini kontraktatvejais. Teisingas ilaid paskirstymas yra priemon kainai nustatyti vedant derybas suvyriausybe.

4. Sugebjimas padengti ilaidas. Taikant kriterij, ilaidos skirstomos proporcingaiilaid objekto sugebjimui ias ilaidas padengti. Pavyzdiui, mons vadov atlyginim

paskirstymas, remiantis skyri veiklos pajamomis. Remiamasi nuostata, kad pelningesniskyriai labiau pajgs padengti mons valdymo ilaidas

Paprastai laikomasi nuomons, kad vis pirma reikia nusistatyti svarbiausi ilaidpaskirstymo tiksl, o po to pasirinkti atitinkampaskirstymo kriterij. Praktikoje, pasirenkantpridtiniilaidpaskirstymo baz, daniausiai naudojamas prieasties ir padarinio kriterijus,t.y. nustatomi ryiai tarp ilaidobjektir tam tikrilaidstraipsni.

Daugelio autori publikacijos rodo, kad dabar vairiose alyse iekoma detalesni irtikslesni ilaid paskirstymo bd. Kai kurios mons sukr tokias pridtini ilaid

paskirstymo sistemas, kai naudojama daugiau negu dvideimt ilaid paskirstymo bazi.Dabar praktikoje naudojamos vairios paskirstymo bazs. Daniausiai pasitaikaniassugrupavo prof. J.Mackeviius. Jis silo paslaug padalini ilaidas skirstyti pagal tokias

bazes:1) tiesioginis darbo umokestis, mokamas gamybos tarnautojams;

2) tiesiogins mediagilaidos, sunaudotos gamybos skyriuose;3) skyriuose esani tarnautoj skaiius. Tai ypa naudinga baz personalui, valgykl,gerovs klimo staigvadovams, skyriams;

4) uimamas plotas. i baz daniausiai naudojama paskirstant nuomos, normavimo,statybos, draudimo bei nusidvjimo ilaidas. Taiau ir ia kartais ikyla problemos, kaip

paskirstyti ilaidas, susijusias su koridoriais, laiptais, prausyklomis ir t.t;5) uimama erdv. Tai 4 paskirstymo bazs modifikacija, naudojama tiems pat tikslams,

ypa praktikuojama valdant apildymo ilaidas;6) rengim balansin vert. Taikant i baz, gali bti paskirstytos rengim prieiros,

nusidvjimo, normavimo bei draudimo ilaidos;7) dirbtos teorinio darbo valandos. Tai galima panaudoti kaip produktyvios veiklos mat

skirstant personalo, planuojant medicinos ilaidas, kontroliuojant jvaldym;8) dirbtos rengim valandos. Kaip ir 7 punkte, tai gali bti geras pagrindas gamybosplanavimo ir panaioms ilaidoms paskirstyti;


6/32

5

9) faktinis matavimas . Elektros, duj, vandens, benzino sunaudojimo ir panaios ilaidosgali bti nustatomos apskaiiuojant faktin j sunaudojim skyriuje arba atliekant pagrstotikslumo matavimus;

10) pagamintos produkcijos vienetai. Mediag, gamybos kontrols, sandliavimo,prieiros, nusidvjimo ir kitos panaios ilaidos gali bti paskirstytos proporcingaipagamintam produkcijos vienetskaiiui.

11) kitos paskirstymo bazs.Nuo pridtini ilaid bazs pasirinkimo priklausys ar teisingai priskirtos pridtinsilaidos vienam ir kitam ilaidcentrui, ar teisingai priskirtos ilaidos gaminiams, taigi nuo to

priklausys, ar tiksliai apskaiiuota gaminisavikaina.

1.3 Pagrindiniai ilaid paskirstymo principai

Paskirstant pridtines ilaidas reiktlaikytis iprincip:1. Ilaid paskirstymo baz turi kiek galima geriau ireikti tiesiogin ry tarp paslaug

ilaiddydio ir gamybinio skyriaus veiklos apimties.2. Turi bti skirstomos smatins (planuojamos), o ne faktins ilaidos.

3. Ilaidos turi bti skirstomos pagal elges: pastovios ir kintamos ilaidos turi btiskirstomos atskirai.

Paskirstant paslaug skyriuose sukaupt ilaid sumas, kyla klausimas, koki paslaugskyriaus bendros ilaidsumos dalgalima priskirti gamybiniam skyriui. Todl pasirenkama

baz, pagal kuri formaliai nustatoma suteikt paslaug sutartin kaina. Daugeliu atvejupraktikoje paslaug skyriai teikia paslaugas keliems gamybiniams skyriams, o taip pat irkitiems paslaug skyriams. Be to, esant didelei technologij ir gamybos proces vairovei,neretai remiamasi skirtingomis ilaidpaskirstymo tarp skyribazmis. Taiau visos jos turiatitikti pirmjprincip: baz turi ireikti tiesioginrytarp ilaiddydio ir skyriaus veiklosapimties. Tokiu bdu bus tiksliau apskaiiuojama savikaina.

Gaminamos produkcijos savikain reikia inoti i anksto, todl netinka paprasiausiasbdas, kai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui suskaiiuojamos visos pridtins ilaidos irpadalijamos i kurios nors tinkamiausios bazs, pavyzdiui, produkcij gaminant padaryttiesiogini ilaid sumos, itaip nustatant vieno gaminio savikainai tenkani pridtiniilaid dal. Todl pats tinkamiausias pridtini ilaid paskirstymo bdas yra norminikoeficient, apskaiiuot remiantis planiniais gamybos ilaid ir gamybos apimties dydiaistaikymas.

Paslaugir gamybiniskyrivadovai paprastai bna atsakingi u jskyriveikl. Svarbusjveiklos vertinimo rodiklis yra vadov sugebjimas kontroliuoti ilaidas. is sugebjimasdaniausiai matuojamas, lyginant faktines ilaidas su planinmis. Jei faktins ilaidos virijasmatines, skyrius dirba neefektyviai ir atvirkiai.

Pagrindinis vadov veiklos vertinimo principas yra tas, kad skyri vadovai neturi btiatsakingi u tas ilaidas ar veikl, kuri jie negali kontroliuoti. Kadangi gamybini skyrivadovai reikmingai takoja paslaug naudojimo lyg, jie turi bti atsakingi tik u jiemssuteikt paslaug dalies ilaidas. Faktins aptarnaujani skyri ilaidos neturi bti

paskirstomos gamybiniams skyriams, kadangi ios ilaidos atspindi aptarnaujanio skyriausveiklos efektyvumar neefektyvum. Gamybiniskyrivadovai neturi takos aptarnaujaniskyri vadov pasiektam efektyvumo lygiui. Paskirstant smatines, o ne faktines ilaidas,efektyvumas ar neefektyvumas neperkeliamas i vieno skyriaus kit..

Kai kuriose monse manoma, kad ne visada geriausia ieitis yra vis nukrypim nuosmatos rizik priskirti vienam skyriui. Pavyzdiui, aptarnaujantis ir gamybinis skyriai gali

pasidalinti rizik, susijusi su nevaldomu aptarnaujanio skyriaus naudojam mediag

kainos iaugimu.Labai svarbus pridtini ilaidgrupavimas pastovias ir kintamas. Pavyzdiui, kintamospridtins ilaidos tai energija, pagalbins mediagos, dalis netiesioginio darbo ilaid.


7/32

6

Pastovi pridtini ilaid pavyzdiai yra nuomos, draudimo mokesiai, nusidvjimo,apildymo ir kitos ilaidos.

Kintam ir pastovi ilaid elgesys skiriasi kintant veiklos lygiui, todl skiriasi ir jpaskirstymas tarp padalini. Aptarnaujani padalini kintamos ilaidos keiiasi kintantsuteikiam paslaug lygiui. Todl gamybiniam skyriui naudojant daugiau paslaug,aptarnaujanio skyriaus ilaidos padidja. I to iplaukia, kad kintamos ilaidos gamybiniams

skyriams turi bti skirstomos remiantis paslaugsunaudojimo lygiu.Pastovios ilaidos, kai kuriautorimanymu, neturtbti skirstomos, nes aptarnaujanipadalini teikiam paslaug vartotojai neturi jokios takos t aptarnaujani padalinipastovioms ilaidoms. Duomenys gauti paskirsius pastovias ilaidas gali slygoti klaidingusvadov sprendimus. Kita vertus, paslaug vartotojai gauna naudos i aptarnaujani skyri

patirt ilaid, todl u jas reikia sumokti. Jeigu pastovios ilaidos nebus skirstomos, taipaslaugas vartojaniskyripilnos ilaidos bus sumaintos.

Taiau praktikai dauguma monipridtiniilaidneklasifikuoja pastovias ir kintamasir skirsto bendrsum. Toks ilaidskirstymo bdas patrauklus dl jo nesudtingumo.

2. Pridtini ilaid paskirstymo metodika

2.1 Pridtini ilaid paskirstymas tarp gamybos ir paslaug ilaid centr.

Pirmasis pridtini ilaid priskyrimo gataviems gaminiams etapas yra pridtini ilaidpaskirstymas tarp gamybos ir paslaugilaidcentr.

Daugeliu atveju nra sunku nustatyti kiek tam tikrpridtini ilaidpatirta konkreiameilaidcentre. ia remiamasi paprasiausia logika vis netiesioginidarbuotojatlyginimai

priskiriami tiems padaliniams, kuriuose jie dirbo, netiesiogini mediag ilaidos - tiemspadaliniams, kuriuose jos buvo sunaudotos, rengimir mainnusidvjimas tiems ilaidcentrams, kur i tikrjbuvo naudojamasi tuo ilgalaikiu turtu ir t.t.

itaip daryti paprasiausia, nes visas ilaidas palyginti lengva priskirti vienam ar kitammons padaliniui, tuo paiu ir konkreiam ilaid centrui. ios ilaidos vadinamostiesioginmis pridtinmis ilaidomis.

Taiau yra daug pridtini ilaid, kurios teikia naud visiems ilaid centrams bendrai,todl pirmiausia reikia nustatyti, kiek pridtini ilaid tenka kiekvienam ilaid centrui. Iria btina prisiminti, kad pridtins ilaidos tokiu atveju skirstomos pagal tam tikrpasirinkt

baz.Pridtiniilaidpaskirstymo metodikpanagrinkime mons Rausa pavyzdiu.i mon turi 4 ilaidcentrus: du paslaug(tai energijos tiekimo ir remonto padaliniai) ir

du gamybinius (tekinimo ir surinkimo padaliniai). Per ataskaitin laikotarpmons apskaitosdarbuotojai sukaup tokiinformacijapie kiekviename mons padalinyje patirtas pridtinesilaidas:

mons padalinys Tiesiogins pridtins ilaidos LtEnergijos tiekimo 180 000Remonto 132 000Tekinimo 65 000Surinkimo 53 000I viso 430 000

Pastato ilaikymo ilaidos bendrai visiems padaliniams sudar 140000 Lt. inoma, kad visi4 ilaidcentrai uima vienpastat, kurio plotas yra 100000 kv. m. Jis pasisikirsts taip:


8/32

7

mons padalinys Uimamas plotas kv. m.Energijos tiekimo 50 000Remonto 20 000Tekinimo 25 000Surinkimo 5 000

I viso 100 000Reikia: Apskaiiuoti kiekvieno padalinio pridtines ilaidas.Visa pastato ilaikymo ilaidsuma bus paskirstyta taip:

mons padalinys Uimamas plotaskv.m.

Procentas nuouimamo ploto

Pastato ilaikymo ilaidosLt

Energijos tiekimo 50 000 50 (140000 x 50 %)70 000Remonto 20 000 20 28 000Tekinimo 25 000 25 35 000Surinkimo 5 000 5 7 000

I viso 100 000 100 140 000I viso pridtiniilaidbus priskirta kiekvienam padaliniui:mons padalinys Tiesiogins pridtins

ilaidos LtPaskirstytos pridtins

ilaidos LtI viso pridtini

ilaidLtEnergijos tiekimo 180 000 70 000 250 000Remonto 132 000 28 000 160 000Tekinimo 65 000 35 000 100 000Surinkimo 53 000 7 000 60 000I viso 430 000 140 000 570 000

2.2 Paslaug ilaid centr pridtini ilaid priskyrimas gamybiniams ilaid

centrams.

Antrasis pridtini ilaidpriskyrimo gaminiams etapas yra paslaugpadalinipridtiniilaid priskyrimas gamybiniams ilaid centrams.Praktikoje naudojama keletas paslaug

padalini pridtini ilaid priskyrimo gamybiniams padaliniams metod: tiesioginis,nuoseklusis, kryminis, pakartotinio paskirstymo ir kiti. Mes plaiau aptarsime tik du:tiesioginir nuoseklj.

Tiesioginis metodas yra pats paprasiausias ir daniausiai taikomas. Jo esm ta, kaddarome prielaid, kad aptarnaujantys padaliniai teikia paslaugas tik gamybiniams

padaliniams.

1 paveikslasTiesioginis metodas

1 aptarnaujantisskyrius


1 gamybinis skyrius

2 gamybinis skyrius


9/32

8

Tiesioginiu metodu ilaidos paskirstomos tokia seka:1 ingsnis. Apskaiiuojame bendrpasirinktos paskirstymo bazs dyd visuose

gamybiniuose padaliniuose. T.y., jeigu paskirstymo baze pasirinkome darbuotojskaii, taibendras bazs dydis bus darbuotojskaiius visuose padaliniuose.

2 ingsnis. Apskaiiuojame kiekvieno gamybinio padalinio pasirinktos paskirstymo bazs

dalbendrame bazs dydyje.3 ingsnis. Paskirstome paslaug padalini pridtines ilaidas gamybiniams padaliniams,padaugindami to paslaug padalinio pridtines ilaidas i koeficiento apskaiiuoto 2ingsnyje.

Prisiminkime mspavyzdir paskirstykime mons Rausa energijos tiekimo ir remontopadalinipridtines ilaidas tekinimo ir surinkimo padaliniams tiesioginiu ilaidpaskirstymometodu. Tarkime, energijos tiekimo ilaidpaskirstymo baz yra kilovatvalands, o remontoilaidpaskirstymo baz - remonto valandos.

Paslaug

Energijos tiekimo

padaliniai

Remonto

Gamybiniai

Tekinimo

padaliniai

SurinkimoPridtins ilaidos Lt 250 000 160 000 100 000 60 000Kilovatvalands 400 000 200 000 600 000 200 000Remonto valandos 2 000 1 500 2 000 1 000

Pirmiausia paskirstysime energijos tiekimo padalinio ilaidas gamybiniams tekinimo ir

suvirinimo padaliniams:

1 ingsnis. Energijos tiekimo padalinio paskirstymo baz yra kilovatvalands.Apskaiiuosime bendr sunaudot kilovatvalandi skaii tekinimo ir surinkimo

padaliniuose.

600000 kW/h + 200000 kW/h = 800000 kW/h.

2 ingsnis. Apskaiiuosime tekinimo padalinyje sunaudotkilovatvalandidalbendrameabiejpadalinisunaudotkilovatvalandiskaiiuje:

600000/800000 = 0,75 arba 75%.Analogikai procentapskaiiuosime ir surinkimo padalinyje:200000/800000 = 0,25 arba 25%.

3 ingsnis. Paskirstysime energijos tiekimo padalinio pridtines ilaidas tekinimo irsurinkimo padaliniams:

Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys250 000 Lt x 75% = 18 750 Lt 250 000 Lt x 25% = 6 250 Lt

Analogikai paskirstomos remonto skyriaus pridtins ilaidos.

1 ingsnis. Remonto skyriaus pridtini ilaid paskirstymo baz yra remonto valandos.Tekinimo ir surinkimo skyriuose atidirbta 2000 + 1000 = 3000 remonto valand.

2 ingsnis.

Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys

2 000/3 000 = 66,67% 1 000/3 000 = 33,33%


10/32

9

3 ingsnis.Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys160 000 x 66,67% = 106 670 Lt 160 000 x 33,33% = 53 330 Lt

Paskirstytos pridtins ilaidos atrodys taip:

PaslaugEnergijos tiekimo padaliniaiRemonto GamybiniaiTekinimo padaliniaiSurinkimo I viso

Pridtins ilaidos Lt 250 000 160 000 100 000 60 000 570 000Paskirstytos pridtinsilaidos Lt:

Energijos tiekimo sk. (250 000) 187 500 62 500Remonto sk. (160 000) 106 670 53 330

I viso 0 0 394 170 175 830 570 000

Taiau praktikoje daugelyje moni aptarnaujani skyriveikla yra sudtinga, jie teikia

paslaugas ne tik gamybiniams skyriams, bet ir vienas kitam. Pavyzdiui, personalo skyrius ir

mons valgykla, be gamybini skyri, aptarnauja ir vienas kit bei kitus aptarnaujaniusskyrius. i sveik nekreipiant dmesio ir paslaug ilaidas paskirstant tiesiai gamybiniams

skyriams, neteisingai ir netiksliai bus priskirtos ilaidos ir gaminiams. Turdami omenyjeaptarnaujani skyri tarpusavio sveik, tiksliau nustatysime produkt kainas, pagers

planavimas, kontrol, sprendimprimimo mechanizmas. isveikatsivelgia nuoseklusmetodas. Taikant metod ilaidos i pradi paskirstomos tarp sveikaujaniaptarnaujaniskyri, o tik paskui skirstomos gamybiniams skyriams.

Taikant nuoseklj metod ilaidos yra paskirstomos pagal nustatyt eils tvark.Pirmiausiai paskirstomos ilaidos paslaug skyriaus, teikianio daugiausiai paslaug. ioskyriaus ilaidos skirstomos visiems kitiems, maiau paslaugsuteikusiems, aptarnaujantiems

skyriams bei visiems gamybiniams skyriams. Taikant metod, aptarnaujani skyriilaidos niekada nepriskiriamos tiems aptarnaujantiems skyriams, kuri ilaidos jaupaskirstytos. Aptarnaujanio skyriaus skirstomsias ilaidas sudaro to skyriaus tiesioginspridtins ilaidos bei ilaidos, priskirtos jam kitaptarnaujaniskyri.

2 paveikslasNuoseklusis paskirstymo metodas



1 gamybinisskyrius

2 gamybinisskyrius


11/32

10

Pridtiniilaidpaskirstymo seka, taikant nuosekljmetodyra tokia:1 ingsnis. Nustatome aptarnaujanipadalinieilikum. Pirmasis bus tas padalinys, kuris

teikia paslaugas didesniam skaiiui kit aptarnaujani padalini. Jeigu du ar daugiauaptarnaujani padalini teikia paslaugas vienodam skaiiui kit paslaug padalini, tai

pirmasis bus tas aptarnaujantis skyrius, kurio ilaidos yra didiausios.

2 ingsnis. Apskaiiuojame bendrpasiriktos paskirstymo bazs dydvisuose padaliniuose,kuriuose pridtins ilaidos bus skirstomos.3 ingsnis. Apskaiiuojame kiekvieno padalinio pasirinktos bazs dal bendrame bazs

dydyje.4 ingsnis. Paskirstome paslaug padalini pridtines ilaidas gamybiniams padaliniams

padaugindami paslaugpadalinio pridtines ilaidas i koeficiento, apskaiiuoto 3 ingsnyje.

Paskirstykime mons Rausa aptarnaujani padalini pridtines ilaidas gamybiniamspadaliniams nuosekliuoju metodu.

1 ingsnis. Jeigu suteikt paslaug kiek matuosime paslaug ilaidomis, tai daugiausiapaslaug bus suteiks energijos tiekimo skyrius. Taigi pirmiausiai bus paskirstytos io

skyriaus ilaidos ir tik po to remonto skyriaus ilaidos.

2 ingsnis. Energijos tiekimo padalinio ilaid paskirstymo baz yra kilovatvalands.Apskaiiuosime bendr sunaudot kilovatvalandi skaii remonto, tekinimo ir surinkimo

padaliniuose:200000 + 600000 + 200000 = 1000000 kw/h.

3 ingsnis. Apskaiiuosime kiekviename padalinyje sunaudot kilovatvalandi dalbendrame vistrijpadalinisunaudotkilovatvalandikiekyje:

Remonto padalinys Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys200 000/1 000 000 = 20% 600 000/1 000 000 = 60% 200 000/1 000 000 = 20%

4 ingsnis.Paskirstome energijos tiekimo padalinio pridtines ilaidas remonto, tekinimo irsurinkimo padaliniams.

Remonto padalinys Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys250 000 x 20% = 50 000 Lt 250 000 x 60% = 150 000 Lt 250 000 x 20% = 50 000 Lt

Analogikai paskirstysime remonto skyriaus pridtines ilaidas.

2 ingsnis. Remonto skyriaus pridtins ilaidos bus skirstomos gamybiniams tekinimo irsurinkimo padaliniams. Paskirstymo baz yra remonto valandos. Tekinimo ir surinkimopadaliniuose atidirbta 2000 + 1000 = 3000 remonto valand.

3 ingsnis.Apskaiiuosime kiekviename gamybiniame padalinyje atidirbt remontovalanddalbendrame abiejuose padaliniuose dirbtremonto valandkiekyje:

Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys2 000/3 000 = 66,67% 1 000/3 000 = 33,33%

4 ingsnis. Remonto skyriaus pridtins ilaidos sudaro 160000 Lt. Taiau reikia pridti jau

priskirtas energijos tiekimo padalinio pridtines ilaidas remonto padaliniui, kurios sudaro50000 Lt. Taigi i viso remonto skyriaus pridtins ilaidos dabar sudaro 210000 Lt ir jasreikia paskirstyti gamybiniams tekinimo ir surinkimo padaliniams.


12/32

11

Tekinimo padalinys Surinkimo padalinys210 000 x 66,67% = 140 000 Lt 210 000 x 33,33% = 70 000 Lt

Paskirstytos pridtins ilaidos atrodys taip:Paslaug

Energijos tiekimo

padaliniai

Remonto

Gamybiniai

Tekinimo

padaliniai

Surinkimo

I viso

Pridtins ilaidos Lt 250 000 160 000 100 000 60 000 570 000Paskirstytos pridtinsilaidos Lt:

Energijos tiekimo sk. (250 000) 50 000 150 000 50 000Remonto sk. (210 000) 140 000 70 000

I viso 0 0 390 000 180 000 570 000

Nuoseklusis metodas yra tikslesnis u tiesioginmetod, nes atsivelgia aptarnaujani

skyri tarpusavio paslaugas, nors reikia pastebti, kad ne visas. Kaip matme pateiktamepavyzdyje, remonto skyriaus ilaidos nebuvo paskirstytos energijos tiekimo skyriui, nors is ir

sunaudojo dal remonto skyriaus paslaug. io trkumo neturi kryminio paskirstymometodas, nes jis atsivelgia visas aptarnaujani skyri tarpusavio paslaugas. Taikant metod, kiekvieno aptarnaujanio skyriaus ilaidos paskirstomos kitiems aptarnaujantiemsskyriams.

Nors teorikai ir teisingiausias, kryminio paskirstymo metodas plaiai netaikomas.Tiesioginio ir nuoseklaus metodprivalumas yra tas, kad jie nesudtingi ir lengvai pritaikomi.Taiau iuo metu, kai vis daugiau moni veda kompiuterizuot apskait neturt btisudtinga sprsti lygisistemas, naudojamas kryminio paskirstymo metode. Taiau vis dlto dauguma vadov laiko metodpernelyg sudtingu. Be to kryminiu metodu gaunamossumos kai kuriais atvejais nedaug skiriasi nuo apskaiiuot tiesioginiu ar nuosekliuojumetodais.

2.3 Pridtini ilaid priskyrimas gaminiams

Visas paslaug ilaidas paskirsius gamybiniams skyriams, atliekama paskutin pridtiniilaidpaskirstymo procedra - jpaskirstymas tarp gamini. Tai atliekama tokia seka:

1. Pasirenkamas ilaidobjektas (Pavyzdiui aldytuvas).2. Ilaidobjektui priskiriamos tiesiogins ilaidos. Tarkime, mon aldytuvams priskiria

dvi tiesioginiilaidris:- tiesiogins mediagos 140 Lt;- tiesioginis darbas 35 Lt.

3. Pasirenkamos pridtini ilaid rys, susijusios su ilaid objektu. Tarkime, monnustat penkias pridtiniilaidris, susijusias su aldytuvgamyba:

- mediagtiekimas;- rankinis surinkimas;- mechanizuotas surinkimas;- kokybs tikrinimas;- marketingas ir administracinis valdymas.Jeigu ilaidos skirstomos, siekiant pagrsti ekonominius sprendimus ar motyvuoti

darbuotojus, produkcijai paskirstomos visos penkios pridtini ilaid rys. Jeigu norimaapskaiiuoti produkcijos savikain, pateikiam iorinio vartojimo ataskaitose, paskirstomostik pirmos keturios pridtini ilaid rys (pagal apskaitos taisykles, pardavimo iradministracins ilaidos traktuojamos kaip veiklos snaudos irsavikainneskaiiuojamos).

4. Kiekvienai pridtiniilaidgrupei parenkamas norminis pridtiniilaidkoeficientas.


13/32

12

Pridtini ilaid galutinis priskyrimas produkcijai priklauso nuo to, koks metodastaikomas kalkuliuojant savikain - usakyminis ar procesinis. Taikant procesinmetod, iasilaidas priskirti produkcijai yra palyginti paprasta: bendra tam tikrame gamybiniame skyriuje

per laikotarp sukaupta pridtini ilaid suma tiesiog dalijama i tame skyriuje pagamintgamini skaiiaus. Pridtins ilaidos iuo atveju tarp atskir produkt pasiskirsto tolygiai,kadangi konvejeriu gaminant produkcij, niekas i aptarnaujani skyri nedirba prie vieno

konkretaus gaminio. iems gaminiams tam tikrame skyriuje pagaminti patiriama madaug polygiai ilaid, taip pat ir skirstomj. Todl procesinio kalkuliavimo atveju skirstomjilaid kuriam nors vienam konkreiam gaminiui pagaminti skirtumai paprasiausiainiveliuoja vienas kitir yra nereikmingi valdymui. Usakyminmetodtaikaniose monsegamybiniai skyriai atlieka ne vienos ries operacijas arba atlieka t pai funkcij suskirtingos verts bei dydio gaminiais, o tai lemia skirtingas vairiems gaminiams

priskiriamas ilaid sumas. Kadangi konkreias pridtines tam tikram gaminiui tenkaniasilaidas apskaiiuoti yra labai sunku, tai gaminiui norminikoeficientpagalba priskiriama

proporcinga to skyriaus pridtiniilaiddalis.Norint nustatyti normin pridtini ilaid koeficient reikia pasirinkti pridtini ilaid

paskirstymo baz. Tai paprastai bna:

- tiesioginio darbo valandos;- rengimvalandos.Tiesioginio darbo valandos naudojamos tada, kai didesn produkcijos dalis gaminama

rankomis, rengimvalandos tada, kai produkcijos gamyba automatizuota.Pridtiniilaidnorminis koeficientas apskaiiuojamas pagal tokiformul:

Norminis pridtiniilaidkoeficientas = Gamybinio padalinio pridtins ilaidosTiesioginio darbo arba rengimvalandos.

Prisiminkime ms mon Rausa. Bendros pridtins tekinimo padalinio ilaidos yra390000 Lt. Pridtins ilaidos gaminiams, apdorojamiems tekinimo skyriuje, paskirstomosremiantis rengimvalandomis. Tarkime, kad vidutinis io skyriaus veiklos lygis yra 78000rengimvaland. Pridtini ilaidpaskirstymo norminis koeficientas apskaiiuojamas taip:

Norminis koeficientas = 390000 Lt / 78000 r. val. = 5 Lt/ r. val.

Tarkime, kad surinkimo skyriuje pridtins ilaidos paskirstomos pagal tiesioginio darbovalandas. Jeigu vidutinis veiklos lygis bus 90000 tiesioginio darbo valand, tai surinkimoskyriaus norminis pridtiniilaidpaskirstymo koeficientas bus toks:

Norminis koeficientas = 180000 Lt / 9000 ties. d. val. = 2 Lt/ ties. d. val.

Normini koeficient pagalba galime apskaiiuoti gamini savikain. Tarkime, kadkiekvienam gaminiui pagaminti reikia dviejvaland tekinimo ir vienos valandos surinkimoskyriuje. Tuomet pridtins vieno gaminio ilaidos sudarys 12 Lt (2 x 5 Lt + 1 x 2 Lt). Jeigutam paiam produktui pagaminti aliavsunaudojama u 15 Lt ir ilaidos tiesioginiam darbuisudaro 6 Lt, tai gaminio vieneto savikaina bus lygi 33 Lt (12 Lt + 15 Lt + 6 Lt).

Tokiu bdu apskaiiuotos gaminio savikainos tikslumas labai priklauso nuo to ar tiksliaipaskirstytos aptarnaujani skyri ilaidos gamybiniams skyriams, bei gamybiniuoseskyriuose sukauptos pridtins ilaidos - gaminiams. O tai savo ruotu priklauso nuoskirstomj ilaid ir j prieastinio veiksnio ryio stiprumo. Pavyzdiui, jeigu tekinimoskyriaus pridtins ilaidos i tikrj labai susijusios su rengim valandomis, o surinkimo

skyriaus pridtins ilaidos - su dirbtomis mogaus valandomis, tai gaminio savikaina busapskaiiuota tiksliai.


14/32

13

2.4 I anksto nustatyti pridtini ilaid koeficientai

Ankstesniame skyrelyje nagrindami pridtini ilaid priskyrimo gaminiams metodik,mes rmms prielaida, kad faktikai patirtos pridtins ilaidos priskiriamos gaminiams

pagal nustatytus normatyvinius koeficientus, kurie apskaiiuoti faktikam veikos lygiui.Taiau toks faktik pridtini ilaid priskyrimas produkcijai sukelia daug problem.

Vis pirma, produkcijos savikain bus galima apskaiiuoti tik pasibaigus ataskaitiniamlaikotarpiui, nes daugelis pridtini ilaid paaikja tik met gale. Tam reikt vispagamint produkcij laikyti sandliuose kaip atsargas, kad po to bt galima apskaiiuotisavikain. Antra vertus i problem bt galima isprsti ataskaitin laikotarp padalinus maesnius laiko intervalus ir tuo bdu pridtines ilaidas, o tuo paiu ir savikain,apskaiiuoti kas mnes. Taiau atsiranda kita problema niekada ilaidos nepasiskirstotolygiai, dl to, kad kai kurios pridtins ilaidos yra sezonikos ir patiriamos tik kelismnesius per metus (pvz. ildymo), o ir gamybos apimtis gali ymiai skirtis kiekvienmnesdl produkcijos paklausos sezonikumo.

i problem galime iliustruoti tokiu pavyzdiu. Videoaidim gamybos kompanija kasmnespatiria 125000 Lt rengimnusidvjimo snaud, kurios turi bti trauktos gamini

savikain. ios firmos veikla yra sezonin, t.y. sausio mnespagamina 10000, kai tuo tarpurugsjo mnes 100000 aidim aparat. Jeigu bt naudojama faktika pridtini ilaidsuma, tai kiekvienam aidim aparatui, pagamintam sausio mnes tekt 12, 50 Ltnusidvjimo ilaid, o pagamintam rugsjo mnes tik 1,25 Lt. Kaip matome, susidarsskirtumas yra enklus, o apskaitoje btina ivengti tokididelisvyravim.

Taigi reikia iekoti bdo pagal kur pridtines ilaidas galtume paskirstyti dar ikiataskaitinio laikotarpio pradios. Tam naudojamas i anksto nustatyti pridtini ilaidnorminiai koeficientai. Jie nustatomi kiekvienam gaminiui kiekviename padalinyje paprastaikartper metus ir naudojami visataskaitin laikotarp. I anksto nustatyti pridtini ilaidkoeficientai leidia daug greiiau apskaiiuoti kiekvieno gaminio savikain, t.y. tuoj pat ikarto kai tik gaminys pagamintas, o ne laukti metpabaigos kol paaiks visa per laikotarp

patirta pridtini ilaid suma. Be to normini koeficient apskaiiavimas kart per metusreikalauja daug maiau darbo snaudnei skaiiuojamas kartper mnes.

Planuojam pridtini ilaid normini koeficient ypatyb yra ta, kad vietoje faktiniduomenskaiiavimuose naudojami planiniai (prognozuojami) rodikliai.

1 ingsnis.Planini pridtini ilaid nustatymas. Daugelyje moni planins pridtinsilaidos nustatomos naudojantis lankstaus biudeto pagalba kiekvienam ilaid centruiatskirai. is biudetas (smata) parodo, kokios bus patirtos pridtins ilaidos esant vienai arkitai gamybos apimiai. Kadangi dalis pridtini ilaid yra pastovi, o dalis kintama, tailankstaus biudeto sudarymas yra btinas norint tiksliai nustatyti, kiek bus patirta pridtiniilaidper laikotarp.

2 ingsnis. Prognozuojamos gamybos apimties nustatymas. Antrasis i anksto numatytpridtini ilaid normini koeficient nustatymo etapas yra numatyti, kokia bus vidutingamybos apimtis kiekviename ilaid centre. Pirmiausia yra numatoma visos monsgamybos apimties prognoz, o vliau planuojamas atskirilaidcentrveiklos lygis.

3 ingsnis. I anksto nustatyt pridtini ilaid koeficient apskaiiavimas. Paskutinisetapas tai planini normini koeficient nustatymas kiekviename ilaid centre. Jieapskaiiuojami taip:

I anksto nustatytas pridtini= Planins pridtins ilaidosilaidnorminis koeficientas Planin gamybos apimtis

Po to kai planuojamnorminikoeficientdydiai yra apskaiiuoti, bet kokie duomenysapie pridtini ilaid pasikeitim praranda prasm, nes planuojami norminiai pridtiniilaidkoeficientai yra pastovs nepriklausomai nuo gamybos apimties kitimo vienar kit


15/32

14

mnes. Jeigu i anksto nustatyti norminiai koeficientai bt perskaiiuojami kiekvienammnesiui pagal faktikai patirt pridtini ilaid kiek, bt paeistas pats planuojamnormini koeficient principas, t.y. galimyb ivengti gamini savikainos apskaiiavimonetikslumdl vieno ar kito faktoriaus sezonikumo ar kitprieasi.

2.5 Virytos ir nepaskirstytos pridtins ilaidos

Naudojant i anksto apskaiiuot pridtini ilaid normatyvinius koeficientus danaiatsitinka taip, kad faktin patirt pridtini ilaid suma vienam gaminiui neatitinkaapskaiiuotos pagal koeficientus. Tokia situacija susidaro tada, kai faktikai patirtos pridtinsilaidos priskirtos konkreiam ilaidcentrui vienar kitmnesir (arba) faktikai tmnesdirbtos valandos (pasiektas veiklos lygis) neatitinka prognozotiems rodikliams.

Jeigu, apskaiiuotam pagal planuojamus koeficentus vienam gaminiui priskirta pridtiniilaid suma yra didesn negu faktikai buvo patirta, tai sakoma, kad pridtins ilaidos yravirytos, o jeigu apskaiiuota suma yra maesn u faktikai patirt sakoma, kad pridtinsilaidos yra nepanaudotos arba nevisikai paskirstytos.

Kaip pavyzdiu pasinaudokime tokia situacija: tarkime, kad mon numato ateinant

laikotarp patirti 200000 Lt pridtini ilaid. Numatomas veiklos lygis per laikotarp yra100000 tiesioginio darbo valand. I anksto nustatytas pridtiniilaidnorminis koeficientas

bus toks:

I anksto nustatytas pridtini= 200000 Lt = 2 Lt/ties. d. val.ilaidnorminis koeficientas 100000 ties. d. val.

Tarkime, kad faktikai patirta pridtini ilaidsuma buvo lygi planuojamai, t.y. 200000Lt, taiau faktikai dirbttiesioginio darbo valandskaiius per laikotarpsudar ne 100000,kaip buvo planuota, o 90000 tiesioginio darbo valand. Taigi produkcijos savikain bustraukta ne 200000, o 180000 Lt pridtini ilaid. i situacija susidar dl to, kad i ankstonustatytas pridtini ilaid koeficientas yra pastovus vis ataskaitin laikotarp, o dirbtostiesioginio darbo valandos yra skaiiuojamos kas mnes (2 x 90000 = 180000 Lt). Taigisusidar 20000 Lt pridtiniilaidperviris.

Darykime prielaid, kad monje susidar alternatyvi situacija, kai faktikos pridtinsilaidos sudar 195000 Lt vietoje planuot 200000 Lt, o faktikai dirbt tiesioginio darbovaland skaiius buvo 100000, t.y. toks, koks buvo prognozuotas. Esant iai situacijai gamini savikain bus traukta 200000 Lt pridtini ilaid (100000 ties. d. val. x 2 Lt)vietoje faktikai patirt 195000 Lt. Susidar 5000 Lt pridtini ilaid skirtumas. Tainepanaudotos arba nepaskirstytos pridtins ilaidos.

Ikyla klausimas kaip apskaityti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarius pridtini

ilaid pervir ar nepanaudojim. Vienas i sprendimo bd yra padalinti susidariuspridtini ilaid nukrypim tarp tais metais atlikt usakym. Bet tai neturt jokiosekonomins prasms, nes daugelis usakym jau gali bti realizuoti, o be to ir planuojamikoeficientai yra apskaiiuojami tam, kad gaminio savikainbtgalima nustatyti nelaukiantmet pabaigos. Antra vertus, galima iuos nukrypimus perkelti kit ataskaitin laikotarp,taiau susidariusi tokia situacija, kai prajusilaikotarpineatitikimai ikreipiaateinanimetduomenis yra ginytina ir paeidia kai kuriuos apskaitos principus.

Todl pats paprasiausias ir realiausias ios problemos sprendimo bdas yra susidariuspridtini ilaid skirtum priskirti laikotarpio snaudoms. Kitaip tariant ios virytos arbanepanaudotos pridtins ilaidos bus traukiamos pelno (nuostolio) ataskait ir takos tolaikotarpio, kuriame jis susidar finansinius rezultatus.


16/32

15

3. Ilaid paskirstymas kompleksiniams produktams

3.1 Kompleksins gamybos esm

Praktikoje sutinkama nemaai gamybins veiklos ri, kai gaminant vien produktneivengiamai pagaminama vienas ar daugiau kit produkt. Pavyzdiui, igaunant angl,

kartu gaunamas ir koksas, dujos bei kiti gaminiai. Anglis, dujos, koksas tai kompleksiniaiproduktai.

Lietuvoje yra nemaai moni, gaminani kompleksinius produktus. Tai msos, pieno,naftos perdirbimo ir daugelis kitmoni.

Kompleksins ilaidos susidaro gamybos proceso metu iki kompleksini produktatskyrimo tako. Pavyzdiui, kompleksins ilaidos tai visos darbo, mediag ir pridtinsilaidos apdorojant skerdien iki momento, kai ji bus padalyta vairias kategorijas (od,kaulus, riebalus, farir pan.). ios ilaidos dar vadinamos bendromis ilaidomis.

Po atskyrimo tako susidaranios ilaidos, susijusios su atskir produktais tolimesniuapdirbimu, vadinamos apdorojimo arba atskiriamosiomis ilaidomis.

Kalkuliuojant kompleksini produkt ilaidas ir pajamas, svarbu atskirti pagrindinius ir

alutinius produktus bei atliekas. Visi kompleksiniai produktai turi santykinai auktkomercinvert ir iki atskyrimo tako netraktuojami atskirai. Jeigu vieno gamybos procesometu gaunami keli produktai ir tik vienas i j turi santykinai auktkomercinvert, tai tas

produktas vadinamas pagrindiniu produktu. alutinis produktas yra toks, kurio komercinvert maa, palyginus su pagrindinio produkto verte. Pavyzdiui, medienos pramonjegaminami sienojai yra pagrindinis produktas, o pjuvenos alutinis. Atliekos turi minimali(daniausiai lyginuliui) vert, palyginus su pagrindinio ar alutinio produkto verte.

Kompleksinsilaidos

Atskyrimotakas

Tolimesnioapdorojimoatskiriamosiosilaidos

Galutiniaiproduktai

Kompleksiniaiproduktai

A produktas

C produktas D produktas

Tolimesnisapdorojimas

B produktas alutinisproduktas

Atliekos

Darbo ir pridtinsilaidos

Bendra aliava

3 paveikslasKompleksin gamyba


17/32

16

3.2 Ilaid paskirstymo kompleksiniams gaminiams metodika

Kompleksins ilaidos paskirstomos atskiriems gaminiams naudojantis tam tikraismetodais, kaip pavyzdiui natriniu, rinkos verts atskyrimo take ar grynosios realizuojamosverts atskyrimo take metodais. Pasinaudodami pavyzdiu trumpai aptarsime kiekvieni j.

mon X gamina du kompleksinius produktus A ir B. Turima tokia informacija apie

pagamintigaminikiekir patirtas ilaidas:

Gaminys A Gaminys B I visoKompleksins ilaidos Lt 40 000Pagaminta vnt. 7500 2500 10 000

Reikia, pasinaudojant natriniu metodu paskirstyti kompleksines ilaidas A ir Bgaminiams.

Taikant natrin metod, ilaidos paskirstomos proporcingai apimiai. io metodotaikymas remiasi prielaida, kad kiekvieno gaminio vienetui bendrilaidtenka vienodai.

Paskirstysime X mons kompleksines ilaidas A ir B gaminiams.

1 ingsnis. Apskaiiuosime kiekvieno produkto dalbendrame gaminikiekyje:

A gaminys 7500 vnt./10000 vnt. = 75%B gaminys 2500 vnt./10000 vnt. = 25%

2 ingsnis. Paskirstysime kompleksines ilaidas pasinaudodami apskaiiuotomisproporcijomis.

A gaminiui 40000 Lt x 75% = 30000 Lt;

B gaminiui 40000 Lt x 25% = 10000 Lt.Taiau is metodas tinka tik tuomet, kai kompleksini produkt rinkos kainos yra

vienodos. Jeigu rinkos kainos skiriasi, natrinis metodas nerekomenduotinas, nes tokiu atvejugali bti neteisingai apskaiiuotas pelnas. Be to natrinio metodo trkumas yra tas, kadkompleksiniai gaminiai turi bti matuojami tuo paiu matu. Kadangi jie matuojami tiknatriniais matais, tai problema ikyla tik tada, kai bendrbazreikia surasti kieto, skysto ardujinio pavidalo produktams. Pavyzdiui, atskir produkt kiekius, gautus i tonos angliesvertinti vienu fiziniu matu galima tik teorikai.

Didiausias natrinio metodo privalumas yra paprastumas, taiau jis ugoiamas kai kuritrkum.

Rinkos verts atskyrimo take metodas. iuo metodu paskirstant bendras ilaidas,paskirstymo baz yra kiekvieno produkto atitinkama rinkos vert kompleksini produktatskyrimo take.

monje X atskyrimo take gaminio A kaina yra 2 Lt, o gaminio B 4 Lt. Paskirstysimemons kompleksines ilaidas A ir B gaminiams pasinaudodami rinkos verts atskyrimo takemetodu.

1 ingsnis. Apskaiiuosime A ir B gaminirinkos vertatskyrimo take.

A gaminio rinkos vert atskyrimo take = 2 Lt x 7500 vnt. = 15000 Lt;B gaminio rinkos vert atskyrimo take = 4 Lt x 2500 vnt. = 10000 Lt.

2 ingsnis. Apskaiiuosime kiekvieno gaminio rinkos verts dal bendrame rinkos vertsdydyje.


18/32

17

A gaminys 15000 Lt/25000 Lt = 60%;B gaminys 10000 Lt/25000 Lt = 40%.

3 ingsnis. Paskirstysime kompleksines ilaidas pasinaudodami apskaiiuota proporcija.

A gaminys 40000 Lt x 60% = 24000 Lt;B gaminys 40000 Lt x 40% = 16000 Lt.

Reikia atkreipti dmes, kad skaiiavimuose naudojama rinkos vert yra ne faktinspardavimo pajamos, bet visos pagamintos produkcijos pardavimsuma.

Rinkos verts atskyrimo take metodas yra nesudtingas ir neturi trkum, bdingkiekybiniam fizinimatmetodui. Ilaidpaskirstymo baz (rinkos vert) ireikiama vienumatu litais. Be to, duomenys apie pardavimus nuolat fiksuojami apskaitoje. Danai minimasdar vienas metodo privalumas: bendros ilaidos paskirstomos remiantis atskir produktgalimybe udirbti pajamas.

Deja, ir is metodas neivengia kritikos. Neigiamai vertinama prielaida, kad pardavim

pajamos apsprendia daromas ilaidas. Pavyzdiui, nepelningam produktui su maomispardavim pajamomis teks nedidel bendr ilaid dalis. Taip sukuriama iliuzija, kadproduktas udirba peln. Todl is metodas netinka, kai ilaidkalkuliavimu norima pagrstivadovsprendimus.

Iki iol rmms prielaida, kad produkcija parduodama atskyrimo take ir papildomilaidnepatiriama. Taiau praktikoje kompleksiniai produktai po atskyrimo tako daniausiaiapdorojami toliau. Taigi produkt rinkos kainos tuo momentu gali neegzistuoti. Be abejo,vadovai gali nusprsti po atskyrimo tako toliau apdoroti produktus, nors ir egzistuotkompleksini produkt rinka. iais atvejais ilaid paskirstymui geriau tinka grynosiosrealizuojamos verts metodas.

Grynoji realizuojama vert atskyrimo take apskaiiuojama, i laukiam galutinipardavim verts atmus laukiamas tolimesnio apdorojimo ilaidas. Tuomet grynojirealizuojama vert taikoma paskirstant bendrsias ilaidas tarp kompleksiniprodukt. Reikiaatkreipti dmes, kad skaiiavimuose naudojami tam tikro laikotarpio visos produkcijoslaukiami galutiniai pardavimai, o ne faktin pardavim suma. Grynoji realizuojama vertatspindi spjamrinkos vertatskyrimo momentu.

Tarkime X mon nutar toliau apdoroti savo A ir B gaminius ir parduoti jau apdorotgatavA1 gaminu 5 Lt, o B1 gaminu 9 Lt. Tiek A, tiek B gaminio apdorojimo ilaidossudarys po 15000 Lt.

Grynoji realizuojamoji vert = Galutinio produkto pardavimo vert Apdorojimo ilaidos

Grynoji realizuojamoji A1 gaminio vert = (5 Lt x 7500 vnt.) 15000 Lt = 22500 Lt;Grynoji realizuojamoji B1gaminio vert = (9 Lt x 2500 vnt.) 15000 Lt = 7500 Lt.

Btent ias 22500 Lt ir 7500 Lt vertes naudosime skirstydami kompleksines ilaidas.Gaminys A1 Gaminys B1 I viso

Grynoji realizuojama vertatskyrimo take Lt

22 500 7 500 30 000

Grynosios realizuojamosverts lyginamoji dalis

22500/30000 = 75% 7500/30000 = 25% 100

Kompleksiniilaid

paskirstymas Lt

30 000

(75% x 40 000)

10 000

(25% x 40 000)

40 000


19/32

18

Nagrinjant metod, btina atkreipti dmesvienaplinkyb. Norint nustatyti grynjrealizuojam vert atskyrimo take, reikia turti informacijos apie bsim apdorojimo

proces. Grynosios realizuojamos verts metodas yra aikus, kai tra vienas atskyrimo takas.Be to, mons gali danai kaitalioti tolimesnj apdorojimo proces, siekdamos inaudotiatskirproduktpardavimkainar apdorojimo ilaidsvyravimus. Kiekvienas toks pokytisreik bendr ilaidpaskirstymo proporcijpasikeitim. Todl praktikoje taikant metod,

ataskaitinio periodo pradioje nustatoma standartin gamybos etapseka.vairiose pramons akose taikytini skirtingi bendr ilaid paskirstymo kompleksiniamsproduktams metodai. Be to bendr ilaid paskirstymo metod teisingum galima suprastiskirtingai priklausomai nuo sav interes. Pavyzdiui, mokesi moktojai gali bti

palankesni vienam metodui, o mokesiinspekcija kitam.alutiniai produktai atsiranda, gaminant pagrindin produkt ir turi labai ma vert.

Kadangi alutiniai produktai monei neturi strategins reikms, siloma bendrilaidiemsproduktams i viso nepriskirti. Bet kokios ilaidos, atsirandanios po atskyrimo tako toliauapdorojant alutinius produktus, gali bti priskirtos tiems produktams, kadangi iuo atveju jos

bus tiesiogins.Silomi du alutiniproduktapskaitos bdai:

1. alutiniai produktai vertinami grynjrealizuojama verte, ir i suma atimama i bendrilaid. Grynoji realizuojama vert apskaiiuojama taip:

Grynoji realizuojama = alutiniprodukt Tolimesnio apdorojimo Marketingo ir administracinsvert rinkos vert ilaidos ilaidos

2. alutiniams produktams priskiriama nulin vert. Parduodant, alutiniproduktgrynojirealizuojama vert parodoma kaip kitos pajamos.

3.3 Kompleksins gamybos problema: parduoti ar toliau apdoroti

Danai vadovams tenka nusprsti, ar po kompleksini produkt atskyrimo tako juos ikarto parduoti, ar apdoroti toliau. Pavyzdiui, msos apdorojimo mon turi nusprsti, ar

pardavinti alims, ar toliau jrkyti, konservuoti ir pan. Benzino gamintojai nuolat iekopelningiausio produkt rinkinio. Apdorojant naft, btinai gaunami visi produktai norsgamintojai gali norti tik vieno i j. mons vadovai turi nusprsti, kaip suderinti apdorojimo

procesus, kad bt pagaminti pelningiausi benzino, tepal, ibalo ir kit naftos produktkiekiai.

Tokiems sprendimams priimti anksiau aptarti bendrilaidpaskirstymo kompleksiniamsproduktams metodai netinka. iuo atveju reikia palyginti laukiampajamir ilaidiaugim,susidarantir toliau apdorojant atskirus produktus.

Pasinaudodami pavyzdiu panagrinkime sprendimo parduoti ar apdoroti toliau

primimo proces.Tarkime, kad chemijos mon vieno technologinio proceso metu pagamina dviej ri

produktus: 50 gram A produkto ir 150 gram B produkto. Atskyrimo take A produktorinkos kaina yra 6 Lt u gram, o B produkto 4 Lt u gram. Iki atskyrimo tako buvo

patirta 880 Lt bendr ilaid. Vadovas nusprend toliau apdoroti 150 gramB produkto irpagaminti 100 gram C produkto. Papildomos B produkto pavertimo C produktu ilaidossudaryt160 Lt, o C produkto pardavimo kaina bt8 Lt u gram.

Norint nusprsti, ar verta toliau apdoroti B produkt ir pagaminti produkt C, reikiapalyginti numatompajamir ilaidiaugim:

Pajamiaugimas, gaminant C produkt(100g x 8 Lt) (150g x 4 Lt) 200 LtIlaidiaugimas, gaminant C produkt 160 LtVeiklos pelno iaugimas, gaminant C produkt 40 Lt


20/32

19

Lentelje parodytas abiejalternatyvpelno apskaiiavimas:

1 alternatyvaParduodami A ir B

produktai

2 alternatyvaParduodami A ir C

produktai

Iaugimas

Bendros pajamos Lt 300 + 600 = 900 300 + 800 = 1 100 200

Bendros ilaidos Lt 880 880 + 160 = 1 040 160Veiklos pelnas Lt 20 60 40

Akivaizdu, kad monei naudingesn antroji alternatyva. Perdirbant B produktproduktC,bus gaunamas 40 Lt didesnis veiklos pelnas.

Kompleksinius produktus apdoroti pelninga tol, kol pajam iaugimas virija ilaidprieaug. Tai pagrindin taisykl.

Prisiminkime msnagrintX mon ir nusprskime, ar tikslinga toliau apdoroti A ir Bgaminius, ar pelningiau juos parduoti atskyrimo take.

Pajamiaugimas gaminant A1 produkt(5Lt x 7500 vnt.) (2 Lt x 7500 vnt.) 22500Ilaidiaugimas gaminant A1 produkt 15000Veiklos pelno iaugimas 7500 Lt

Pajamiaugimas gaminant B1 produkt(9 Lt x 2500 vnt.) (4 Lt x 2500 vnt.) 12500Ilaidiaugimas gaminant B1 produkt 15000Veiklos nuostolis (2500) Lt

Kaip matome, A gamin tikslinga apdirbti ir tik tuomet parduoti, kai tuo tarpu B gamintikslingiau parduoti atskyrimo take.


21/32

20

Apibendrinantys udaviniai

1 udavinys.

Kompanija X turi du paslaug padalinius (gamybos prieiros ir remonto) ir dugamybinius padalinius (mainir surinkimo). Kompanija naudoja tiesioginpridtiniilaid

paskirstymo metod. Gamybos prieiros padalinio pridtini ilaid paskirstymo baz yrabendras dirbtvalandskaiius, o remonto padalinio pridtini ilaidpaskirstymo baz yraplotas kv. m.

Turima tokia informacija apie birelio mn. patirtas pridtines ilaidas (litais):

PaslaugGamybos prieiros

padaliniaiRemonto

GamybiniaiMain

padaliniaiSurinkimo

Padalinio pridtinsilaidos Lt

12 000 10 000 800 000 600 000

Bendras dirbtvalandskaiius

1 000 2 220 8 000 12 000

Plotas kv.m. 800 1 000 3 000 1 000

Tarkime, kad aptarnaujantys padaliniai paslaugvienas kitam neteikia.

Reikia: Remiantis ia informacija paskirstyti paslaug skyri pridtines ilaidasgamybiniams skyriams.

Sprendimas.

1 etapas. Pridtiniilaidpaskirstymas tarp gamybos ir paslaugilaidcentr.

etappraleidiame, nes slygoje pridtins ilaidos nra iskirtos atskiras ris, o tiknurodyta absoliuti pridtiniilaidsuma, patirta kiekviename padalinyje.

2 etapas. Paslaug ilaid centr pridtini ilaid priskyrimas gamybiniams ilaidcentrams.

Kadangi mon turi du gamybinius skyrius, todl tiek gamybos prieiros, tiek remontopadalinipridtins ilaidos turi bti proporcingai paskirstytos pasirinktai bazei.

Gamybos prieiros padalinio pridtiniilaidpaskirstymas.

1. Paskirstymo baz bendras dirbt valand skaiius. I viso main ir surinkimoskyriuose buvo atidirbta 8000 + 12000 = 20000 val.

2. Mainpadaliniui priskirta gamybos prieiros padalinio pridtiniilaiddalis:

8000 val./20000 val. = 40% x 12000 Lt = 48000 Lt.

Surinkimo padaliniui priskirta gamybos prieiros padalinio pridtiniilaiddalis:

12000 val./20000 val. = 60% x 12000 Lt = 7200 Lt.

Remonto padalinio pridtiniilaidpaskirstymas.

1. Paskirstymo baz plotas kv. m. I viso main ir surinkimo padalinibendras plotasyra 3000 + 1000 = 4000 kv. m.2. Mainpadaliniui priskirta remonto padalinio pridtiniilaiddalis:


22/32

21

1000kv. m./4000kv.m. = 75% x 10000 Lt = 7500 Lt.

Surinkimo padaliniui priskirta remonto padalinio pridtiniilaiddalis:

1000 kv. m./ 4000 kv. m. = 25% x 10000 Lt = 2500 Lt.

Pridtini ilaid paskirstymo lentel (litais)

PaslaugGam. prie.

padaliniaiRemonto

GamybiniaiMain

padaliniaiSurinkimo

I viso

Pridtins padalinio ilaidos 12 000 10 000 800 000 600 000 1 422 000Paskirstytos gamybos

prieiros padalinio ilaidos(12 000) 4 800 7 200

Paskirstytos remontopadalinio ilaidos

(10 000) 7 500 2 500

I viso gamyb. padaliniamspriskirta pridtiniilaid

812 300 609 700 1 422 000

2 udavinys

monje yra 3 gamybiniai padaliniai (du main ir vienas surinkimo) ir du paslaugpadaliniai (remonto ir sandliavimo). Yra inomas toks pridtiniilaid, patirttoje monjeper ataskaitinlaikotarp, pasiskirstymas (litais).

Netiesioginio darbo ilaidosMainpadalinys X 100 000Mainpadalinys Y 99 500Surinkimo padalinys 92 500Sandliavimo padalinys 10 000Remonto padalinys 60 000

I viso 362 000

Netiesioginimediagsunaudojimo ilaidosMainpadalinys X 100 000Mainpadalinys Y 100 000Surinkimo padalinys 40 000Sandliavimo padalinys 4 000

Remonto padalinys 9 000I viso 253 000

Komunaliniai patarnavimai 50 000mons patalpnuoma 100 000rengimdraudimas 15 000rengimnusidvjimas 150 000Pastatdraudimas 25 000Valdymo personalo atlyginimai 80 000I viso pridtiniilaid 1 035 000


23/32

22

Taip pat turima tokia informacija:

Padalinys Balansinrengimvert

Uimamasplotas kv. m.

Darbuotojskaiius

Tiesioginiodarbo valandos

rengimvalandos

MainX 800 000 10 000 30 200 000 100 000MainY 500 000 5 000 20 150 000 50 000

Surinkimo 100 000 15 000 30 200 000Sandliavimo 50 000 15 000 10Remonto 50 000 5 000 10I viso 1 500 000 50 000 100

Be to yra inoma, kad remonto padalinio dirbantieji main padalinyje X dirbo 12000

valand, mainpadalinyje Y 8000 val, o surinkimo padalinyje 5000 val.I sandliavimo padalinio main padalin X buvo iduota mediag u 400000 Lt,

mainpadalinY u - 300000 Lt, o surinkimo padalin u 100000 Lt.

Reikia: Paskirstyti paslaug padalini pridtines ilaidas gamybiniams padaliniams,apskaiiuoti pridtini ilaid norminius koeficientus ir paruoti pridtini ilaid

paskirstymo analizs lap.

Sprendimas:

1 etapas. Pridtiniilaidpaskirstymas tarp gamybos ir paslaugilaidcentr.

monje netiesioginio darbo ir netiesioginimediag sunaudojimo ilaidos priskiriamostiems ilaidcentrams, kuriuose jos faktikai yra patiriamos.

Komunalinipatarnavim, patalp nuomos ir pastatdraudimo ilaidpaskirstymo bazyra uimamas plotas.

rengimdraudimo ir nusidvjimo ilaidpaskirstymo baz yra balansinrengimvert.i ilaid paskirstymas tarp gamybini ir aptarnaujani padalini parodytas pridtiniilaidpaskirstymo analizs lapo pirmoje dalyje.

2 etapas. Paslaug ilaid centr pridtini ilaid priskyrimas gamybiniams ilaid

centrams.Kadangi nenurodyta, kad mons aptarnaujantys padaliniai teikia paslaugas vienas

kitam, naudosime tiesiogin pridtini ilaid paskirstymo metod. Paslaug ilaid centrpridtins ilaidas gamybos padaliniams bus paskirstomos proporcingai pagal suteiktnaud.Remonto padalinio pridtini ilaid paskirstymo yra dirbtos valandos, o sandliavimo

padalinio iduotmediagvert.Paslaug padalini pridtini ilaid priskyrimas gamybiniams padaliniams parodytas

pridtiniilaidpaskirstymo analizs lapo antroje dalyje.3 etapas. Pridtiniilaidnorminikoeficientnustatymas.Main padaliniuose X ir Y pridtini ilaid norminiai koeficientai nustatomi pagal

formul:

Pridtiniilaidnorminiai koef. = Pridtins ilaidos / rengimvalandos

Surinkimo padalinyje norminis koeficientas nustatomas pagal formul:

Pridtiniilaidnorminis koef. = Pridtins ilaidos / Tiesioginio darbo valandos

Pridtiniilaidnorminikoeficientapskaiiavimas nurodytas pridtiniilaidanalizslapo treiojoje dalyje.


24/32

23

Pridtini ilaid analizs lapas

Pridtiniilaidpaskirstymas tarp ilaidcentrPridtinsilaidos

Paskirstymobaz

I viso prid.il. Lt MainX

GamybiniaiMainY

padaliniaiSurinkimo

PaslaugSandliavimo

padaliniaiRemonto

1 2 3 4 5 6 7 8Netiesioginisdarbas

Faktikaiapskaiiuota

362 000 100 000 99 500 92 500 10 000 60 000

Netiesiogin.mediagos

Faktikaiapskaiiuota

253 000 100 000 100 000 40 000 4 000 9 000

Komunalin.patarnavimai

Plotas 50 000 10 000 5 000 15 000 15 000 5 000

Patalpnuoma

Plotas 100 000 20 000 10 000 30 000 30 000 10 000

rengimdraudimas

r. balansinvert

15 000 8 000 5 000 1 000 500 500

rengimnusidv.

r. balansinvert

150 000 80 000 50 000 10 000 5 000 5 000

Pastatdraudimas

Plotas 25 000 5 000 2 500 7 500 7 500 2 500

Valdymodarbuot. atl.

Darbuotojskaiius

80 000 24 000 16 000 24 000 8 000 8 000

(1) 1 035 000 347 000 288 000 220 000 80 000 100 000

Pridtiniilaidperskirstymas tarp paslaugir gamybiniilaidcentrPadalinys 2 3 4 5 6 7 8

Sandliavim. Mediagiduotg-baivert

40 000 30 000 10 000 (80 000)

Remonto Dirbtval.skaiius

48 000 32 000 20 000 (100 000)

(2) 1 035 000 435 000 350 000 250 000

Pridtiniilaidnorminikoeficientnustatymas4 5 6

rengimarba tiesioginio darbo val. skaiius 100 000 350 000 250 000

Norminis prid. il. koeficientas, kaipaskirstymo bazrengimval

4,35 Lt 7,00 Lt

Norminis prid. il. koeficientas, kaipaskirstymo baz ties. darbo valandos

1,25 Lt

3 udavinys

Kompleksins gamybos metu yra pagaminami 3 produktai: A, B ir C. Kompleksins i

gamini gamybos ilaidos sudaro 200000 Lt per ataskaitin laikotarp. Esant tokiomsilaidoms A gaminio pagaminama 6000 litr, B 10000 litr, o C 20000 ton.

Pasibaigus gamybos procesui kiekvienas produktas gali bti parduotas u tokikain:

Rinkos vert atskyrimo take

A produktas 10 Lt/lB produktas 4 Lt/lC produktas 10 Lt/t.


25/32

24

Jeigu produktai btapdorojami toliau, kiekvieno produkto apdorojimo ilaidos ir galutinpardavimo kaina btatitinkamai:

Apdorojimo ilaidos Galutin pardavimo kaina

A produktas 14 Lt/l 20 Lt/l

B produktas 2 Lt/l 8 Lt/l

Reikia:1. Paskirstyti kompleksines ilaidas A, B ir C gaminiams.2. Nusprsti, kuri trijprodukttikslinga apdoroti toliau.

Sprendimas:

1. Kadangi nenurodyta kokkompleksini ilaidpaskirstymo metodnaudoja mon, taii pateikt duomen galima sprsti, kad tinkamiausias yra rinkos verts atskyrimo takemetodas.

Produktas Rinkos vertatskyrimo take Lt

Produkto rinkos verts dalisbendrame rinkos verts dydyje %

Kompleksiniilaidpaskirstymas Lt

A 60 000 20 40 000B 40 000 13,33 26 660C 200 000 66,67 133 340

300 000 100 200 000

2. Norint nustatyti, ar naudingiau parduoti produktatskyrimo take ar j toliau apdoroti,

reikia palyginti jpajamir ilaidiaugim:

A Lt/l B Lt/l C Lt/tPajamiaugimas 10 (20 10) 4 (8 4) 6 (16 10)Ilaidiaugimas 14 2 6Veiklos rezultatas (4) 2 -

B gaminnaudinga toliau apdoroti, A gaminys turtbti parduodamas atskyrimo take, Cgaminio pelningumas nepasikeis


26/32

25

Udaviniai savarankikam sprendimui

1 udavinys.

UAB Urt siuva kuprines, palapines ir miegmaiius. Kiekvienas i igaminisiuvamasatskirame padalinyje. Bendrov taip pat turi du aptarnaujanius ilaidcentrus: tai aprpinimo

padalinys, kuris usiima tiesiogini ir netiesioginialiav tiekimu ir ininierinis padalinys,kuris atlieka technologinius tiriamuosius, o taip pat kokybs kontrols darbus.

Didij dal ios mons pridtini ilaid sudaro nuomos, elektros energijos,netiesioginio darbo, aliav sandliavimo ir transportavimo ilaidos. Nuomos ilaid

paskirstymo baz yra uimamas plotas kv. m., ildymo ilaidpaskirstymo baz uimamaerdv kub. m. Elektros energijos sunaudojimo ilaidos apskaiiuojamos pagal skaitliuko

parodymus (t.y. kiekvienam ilaidcentrui priskiriama faktika sunaudotos elektros energijosilaid suma). Netiesioginio darbo ilaidos ir transportavimo sandliavimo ilaidos

priskiriamos tam ilaid centrui, kuriame jos buvo patirtos. Aptarnaujani padalinipridtins ilaidos priskiriamos gamybiniams padaliniams pasinaudojant dirbt tiesioginiodarbo valandpaskirstymo baze. monje taikomas tiesioginis pridtini ilaidpaskirstymo

metodas..

mon pateik tokius gegus mnesio duomenis.

Kuprinicechas

Palapinicechas

Miegmaiicechas

Aprpinimopadalinys

Ininierinispadalinys

Uimamas plotas kv. m. 80 110 100 45 65Uimama erdv kub. m. 720 990 900 360 520El. energijos ilaidos Lt 250 200 150 75 25

Netiesioginio darbo ilaidos Lt 700 700 750 1 600 3 200

Sandliavimo ilaidos Lt 125 75 100 225 375Dirbtos ties. darbo val. 660 850 990

Nuomos ilaidos bendrai visiems padaliniams sudar 1800 Lt, o ildymo 350 Lt.

Reikia: Apskaiiuoti kiekvieno gaminio pridtiniilaidkoeficientus.

2 udavinys.

Kompanija Informa dirba informacijos paiekos srityje. Kompanijoje yra du gamybiniai

ilaid centrai: tai informacijos paiekos padalinys ir duomen sisteminimo padalinys.Aptarnaujantiems padaliniams yra priskiriami informacijos apdorojimo skyrius ir biblioteka.Kompanija naudoja usakyminilaidkalkuliavimo metod.

Informacijos apdorojimo padalinio ir bibliotekos ilaidos priskiriamos ne konkreiaikiekvienam usakymui pagal faktik patirt ilaid dyd, o gamybiniams padaliniams. Taiyra kiekvieno mnesio pabaigoje aptarnaujanipadaliniilaidos paskirstomos informacijos

paiekos ir duomensisteminimo padaliniams pagal pasirinktpridtiniilaidpaskirstymobaz. Kompanijoje Informa paskirstymo baze buvo pasirinktos tiesioginio darbo valandosatidirbtos kiekviename padalinyje pagal usakymus. Vliau pridtini ilaid suma

paskirstoma usakymams pagal tpaiprie projekto dirbttiesioginio darbo valandbaz.Didiausi pridtini ilaid dal kompanijoje sudaro nuomos, komunalini paslaug ir

netiesioginio darbo ilaidos. Nuomos ir komunalinipaslaug ilaidos paskirstomos visiemsketuriems padaliniams pagal juimamplot. Netiesioginio darbo ilaidos yra kaupiamos irapskaiiuojamos konkreiai tame padalinyje, kuriame jos buvo patirtos. Informacijos paiekos


27/32

26

ir duomensisteminimo padaliniplotas yra po 40 kv.m., informacijos apdorojimo padalinioplotas yra 15 kv.m., o bibliotekis 65 kv. m.

Spalio mneskompanija patyr tokias ilaidas:1. Tiesioginio darbo ilaidos patirtos informacijos paiekos padalinyje prie projekto:

A 880 Lt (atidirbta 80 tiesioginio darbo valand);B 275 Lt (25 ties. d. val.);

C 1760 Lt (160 ties. d. val.).2. Tiesioginio darbo ilaidos patirtos duomensisteminimo padalinyje prie projekto:A 220 Lt ( 20 ties. d. val.);B 110 Lt (10 ties. d. val.);C 550 Lt (50 ties. d. val.).

3. Nuomos mokesio ilaidos spalio mn. sudar 950 Lt.4. Netiesioginio darbo ilaidos patirtos informacijos apdorojimo padalinyje sudar 5000 Lt.5. Netiesioginio darbo ilaidos patirtos bibliotekos skyriuje sudar 2125 Lt.6. Netiesioginio darbo ilaidos patirtos informacijos paiekos skyriuje sudar 550 Lt.7. Komunalinipaslaugilaidos sudar 700 Lt per mnes.8. Kitos informacijos apdorojimo padalinio pridtins ilaidos sudar 1400 Lt.

9. Kitos bibliotekos pridtins ilaidos sudar 180 Lt.

Reikia:1. Nustatyti kiekvienam usakymui atlikti patirtas tiesiogines ilaidas.2. Apskaiiuoti kiekvieno padalinio pridtines ilaidas ir paskirstyti aptarnaujani

padaliniilaidcentrpridtines ilaidas gamybiniams ilaidcentrams.3. Apskaiiuoti pridtini ilaid normatyvinius koeficientus ir paskirstyti gamybini

padalinipridtines ilaidas kiekvienam projektui.4. Apskaiiuoti kiekvieno projekto savikain.

3 udavinys

UAB Verdena pagamintos produkcijos savikainos apskaiiavimui taiko usakyminilaid kalkuliavimo metod. Bendrovs valdymo apskaitos specialistai prognozuojaateinanimetpridtines ilaidas ir veiklos lyg. Numatoma, kad 2001 m. mons pridtinsilaidos ir atidirbtos valandos bus tokios:

A padalinys B padalinysTiesioginio darbo valandos 100 000 20 000rengimvalandos 10 000 80 000

Pridtins ilaidos Lt 400 000 144 000ioje monje A padalinyje pridtini ilaid paskirstymo baz yra tiesioginio darbo

valandos, o B padalinyje rengimvalandos.Be to pagrindiniam mons usakymui Nr. 152 atlikti numatoma patirti tokias

tiesioginio darbo ir tiesioginimediagsunaudojimo ilaidas:


28/32

27

A padalinys B padalinysTiesioginimediagsunaudojimas Lt 100 000 40 000Tiesioginio darbo ilaidos Lt 200 000 40 000Tiesioginio darbo valandos 20 000 4 000rengimvalandos 1 000 15 000

Reikia:1. Apskaiiuoti i anksto numatyt pridtini ilaid koeficient kiekviename

padalinyje.2. Apskaiiuoti bendras usakymo Nr. 152 gamybos ilaidas ir vieno produkcijos

vieneto gamybos ilaidas, jeigu pagal usakym planuojama pagaminti 100000 vnt.gamini.

4 udavinys

mon Arfa turi du gamybinius padalinius M ir A. Patirtos gamybos ilaidos 2000 m.yra tokios:

M padalinys A padalinysTiesioginimediagsunaudojimas Lt 700 000 100 000Tiesioginio darbo ilaidos Lt 200 000 800 000Pridtins ilaidos 600 000 400 000

Usakymui Nr.432 atlikti per 2000 m. buvo patirtos tokios tiesiogins ilaidos:Tiesioginimediagsunaudojimas Lt 25 000Tiesioginio darbo ilaidos Lt

M padalinyje 8 000

A padalinyje 12 000monje Arfa pridtini ilaid priskyrimo usakymui baz yra tiesioginio darboilaidos.

Reikia: Apskaiiuoti usakymo Nr. 432 savikain.

5 udavinys

Yra turima tokia informacija apie monDainava:

PaslaugA

padaliniaiB

Gamybiniai1

padaliniai2

Padalinio pridtinsilaidos Lt

4 000 2 000 9 000 18 000

Bendras dirbt valandskaiius

1 000 2 500 4 500 3 000

Plotas kv. m. 100 600 800 200Tarkime, kad paslaugpadaliniai teikia paslaugas vienas kitam. A padalinio pridtini

ilaidpaskirstymo baz yra uimamas plotas, o B padalinio dirbtvalandskaiius.

Reikia: Naudojantis tiesioginiu ir nuosekliuoju pridtiniilaidpaskirstymo metodaispaskirstyti aptarnaujanipadalinipridtines ilaidas gamybiniams padaliniams.


29/32

28

6 udavinys

UAB Rieutas pateik tokiinformacij:Paslaug

A

padaliniai

B

Gamybiniai

1

padaliniai

2Padalinio pridtinsilaidos Lt

20 000 30 000 100 000 120 000

A padalinio suteiktapaslaugdalis kitiemspadaliniams

0% 20% 60% 20%

B padalinio suteiktapaslaugdalis kitiemspadaliniams

0% 0% 50% 50%

Nurodyta A ir B padalini suteikta paslaug dalis pagrsta atitinkama ilaid

paskirstymo baze.

Reikia:1. Pasinaudojant tiesioginiu pridtini ilaid paskirstymo metodu paskirstyti B

paslaugpadalinio pridtines ilaidas kitiems padaliniams.2. Pasinaudojant nuosekliuoju metodu paskirstyti A padalinio pridtines ilaidas kitiems

padaliniams.

7 udavinys

Kompanija Diana kompleksins gamybos metu pagamino du gaminius A ir B.Bendros kompleksins ilaidos sudar 60000 Lt. A gaminio rinkos vert atskyrimo takesudar 75000 Lt u 8000 vnt., o B gaminio 25000 Lt u 2000 vnt.

Reikia:1. Apskaiiuoti kaip bus paskirstytos kompleksins ilaidos A ir B gaminiams, jeigu

kompanija naudoja rinkos verts atskyrimo take kompleksiniilaidpaskirstymo metod.2. Paskirstyti kompleksines ilaidas A ir B gaminiams, jeigu kompanija pasirinkt

natrinilaidpaskirstymo metod.

8 udavinys

mon Gerda gamina du kompleksinius gaminius X ir Y. Bendros kompleksinsilaidos sudar 60000 Lt. Turima tokia informacija apie igaminigamyb:Gaminys Pagaminta vnt. Rinkos vert

atskyrimo take LtGalutin gaminio

pardavimo vert LtApdorojimoilaidos Lt

X 6 000 40 000 65 000 11 000Y 4 000 10 000 45 000 9 000

Reikia:1. Paskirstyti kompleksines ilaidas X ir Y gaminiams naudojantis trimis

metodais (natrini mat, rinkos verts atskyrimo take ir grynosios realizuojamos vertsatskyrimo take).


30/32

29

2. Nustatyti, kas yra naudingiau monei: parduoti gaminX atskyrimo take ar toliau japdirbti.

9 udavinys

Maos mons Copymat veikla kopijavimas. mon yra nedideliame studentmiestelyje, todl darb apimtis (usakym skaiius) keiiasi priklausomai nuo met laiko.mon dirba ir sekmadieniais pusdarbo dienos (4 val.). Paskutinbirelio sekmadienmon

padar 1100 kopij. Sekmadien dirba tik vienas mogus, kurio darbo umokestis 6 Lt uvaland. Tiesiogins vienos kopijos ilaidos sudaro: popierius 1,2 centus, kitos mediagos irelektros energijos ilaidos 0,4 cento. Kitos ilaidos per metus sudaro:

Patalpnuoma 1200rengimnuoma 600Valdymo personalo atlyginimai 1400Reklamos ilaidos 500Kitos ilaidos 400

Per metus i kompanija vidutinikai padaro 3 mljn. kopij ir atidirba 7280tiesioginiodarbo valand, apmokant po 6 Lt u valand.

Reikia:1. Nustatyti bendrkintamilaidsum, patirtpaskutinbirelio sekmadien.2. Pasilyti metod, kuriuo remiantis bt galima priskirti darbo ir pridtines ilaidas

vienai kopijai.3. Nustatyti pilnvienos kopijos, padarytos paskutinbirelio sekmadien, savikain.4. Nustatyti vidutinmetinvienos kopijos savikain.5. Vienos kopijos kaina 5 centai. Apskaiiuoti ar apsimoka monei dirbti

sekmadieniais, jeigu slygoje nurodyta situacija yra tipin. Kopijavimo centras dirba 50sekmadieniper metus.

10 udavinys

Yra inoma tokia informacija apie mons pridtines ilaidas, patirtas per ataskaitinlaikotarp, ir iilaidpaskirstymo bazes bei veiklos lygkiekviename padalinyje.

TekinimoGamybiniaiSurinkimo

padaliniaiPurkimo

PaslaugSandliavimo

padaliniaiRemonto

I viso

Darbuotojskaiius 30 75 25 6 14 150

Dirbtos ties. darbo val. 1 510 3 320 950 252 595 6 627reng. balansin vert Lt 225 000 75 000 45 000 17 000 85 000 447 000Plotas m2 7 500 10 000 3 500 500 1 000 22 500aliavpareikalavimkiekis 1 400 300 250 550 2 500Kilovatvalands (tkst.) 300 70 50 10 170 600rengimvalandos 8 400 1 100 300 9 800

Per laikotarp faktikai apskaiiuotos pridtins ilaidos kiekviename padalinyje buvo(litais):

Netiesiog. mediagsunaud. 2 500 1 000 1 500 300 1 700 7 000Netiesiog. darbo ilaidos 5 250 2 500 2 250 4 250 11 750 26 000Remonto darbilaidos 18 500 7 500 4 500 30 500

Bendrai visuose padaliniuose patirtos pridtins ilaidos buvo (litais):

rengimdraudimas 2 100Elektros energijos sunaudojimas 4 500Komunaliniai patarnavimai 2 000


31/32

30

Patalpnuoma 1 800rengimnusidvjimas 8 400rengimprieira 17 500

Nemokami priepieiai visiems darb. 4 250

Reikia: Paruoti pridtini ilaid paskirstymo analizs lap ir apskaiiuoti kiekvieno

gamybinio padalinio pridtini ilaid norminius koeficientus. (Sandliavimo padaliniopaskirstymo baz yra aliavpareikalavimskaiius, remonto padalinio rengimbalansinvert; surinkimo ir purkimo padaliniuose darbai atliekami rankiniu bdu, o tekinimo

padalinyje gamyba automatizuota).


32/32

31

Literatros sraas

1. ernius G. Buhalterin apskaita. Paiolis, 1996 m..2. Drury C. Costing an introduction. 2nd edition. Chapman & Hall, 1990.

3. Engler C. Managerial Accounting. Boston, 1990 .4. Mackeviius J. Apskaita Vilnius, Mintis, 1994 m.5. Mackeviius J., Pokait D. Finansin analiz. Vilnius, 1998 m.6. . . : . , , 1997.

Documents

Valdymo Apskaita - Islaidu Pasiskirstymas (Tamuleviciene)