8 TEMA

8 tema. Prejudiciniai sprendimai: SESV 267 str.

SESV 267 straipsnis (EB sutarties ex 234 straipsnis)

Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicin sprendim dl:

a) Sutari iaikinimo;

b) Sjungos institucij, staig ar organ akt galiojimo ir iaikinimo.

Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo iuo klausimu, gali prayti Teism priimti dl jo prejudicin sprendim.

Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiamas teismine tvarka, tas teismas dl jo kreipiasi Teism.

Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme nagrinjant byl, susijusi su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendim priima kiek galima greiiau.

Prejudicinio sprendimo svoka, tikslingumas Europos Sjungos Teisingumo Teismo (ESTT arba TT) jurisdikcijai priklauso priimti prejudicin sprendim dl Europos Sjungos teiss iaikinimo ir dl Sjungos institucij, staig ir organ priimt akt galiojimo. i bendroji jurisdikcija jam suteikta Europos Sjungos sutarties 19 straipsnio 3 dalies b punktu ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 267 straipsniu.

Netiesioginiai iekiniai tai atvejai, kada ESTT kreipiasi valstybs nars nacionalinis teismas, kuris susiduria su ES teiss taikymu, dl ES teiss normos galiojimo (isk. Sutartis) arba iaikinimo, praydamas priimti prejudicin sprendim. Todl vadinamas nac. teismo kreipimasis dl prejudicinio sprendimo.

Pagrindin praymo priimti prejudicin sprendim instituto numatymo prieastis yra sutrukdyti atsirasti ir nusistovti nacionalinei teism praktikai, kai klaidingai aikinama arba neteisingai taikoma Sjungos teis. ESTT suteikta iimtin kompetencija aikinti ES teiss normas bei sprsti dl j galiojimo. Tokiu bdu yra utikrinamas vieningas ES teiss aikinimas ir taikymas visose valstybse narse. Rheinmhlen byla 166/73: prejudicinio sprendimo esm yra apsaugoti Sutartimis sukurtos teiss pobd, o tikslas yra utikrinti, kad visomis aplinkybmis visose valstybse narse i teis bt vienoda.alia ES teiss vieningo aikinimo ir taikymo utikrinimo prejudiciniai sprendimai yra svarbs dar dviem aspektais:

utikrinamas ESTT ir nacionalini teism bendradarbiavimas, kuris yra labai svarbus ES teiss efektyvumui. TT ne kart paymjo, kad prejudicinis klausimas atspindi dviej teism dialog, kurio pradjimas visikai priklauso nuo to, ar nacionalinis teismas nusprs, kad praymas dl prejudicinio sprendimo yra tinkamas ir btinas; utikrinama individuali asmen teisi apsauga. Privai asmen teis tiesiogiai su iekiniu kreiptis ESTT yra ribota, kadangi keliamos grietos iekinio priimtinumo slygos (tiesiogin ir konkreti ssaja). Laikomasi pozicijos, kad privats subjektai savo teises, kylanias i ES teiss, turt ginti nacionaliniuose teismuose.

Nors SESV 267 straipsniu Teisingumo Teismui suteikta bendroji jurisdikcija, vis dlto vairiose nuostatose numatytos ios jurisdikcijos iimtys ar apribojimai. ios nuostatos, yra:1. SESV 275 str.: ESTT jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dl bendros usienio ir saugumo politikos bei j pagrindu priimt akt.2. SESV 276 str. Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo galiojimus, susijusius su treiosios dalies V antratins dalies 4 ir 5 skyri nuostatomis dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs, nepriklauso priirti, ar valstybs nars policijos ar kit teissaugos tarnyb atliktos operacijos yra teistos ar proporcingos arba kaip valstybs nars vykdo joms priklausanias pareigas palaikyti viej tvark bei utikrinti vidaus saugum.

3. Protokolo (Nr. 36) dl Lisabonos sutarties pereinamojo laikotarpio nuostat 10 straipsnis: visika ESTT jurisdikcija ex treiojo ramsio srityje bus taikoma tik prajus penkeriems metams nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo.Prejudicinio sprendimo naujovs susijusios su Lisabonos sutartimi:

I. Naujovs, susijusios su ramsi panaikinimu:

Iki Lisabonos sutarties buvo ribojama ETT kompetencija priimti prejudicinius sprendimus tam tikrose srityse:

1. Ex treiojo ramsio srityje, po Amsterdamo sutarties pagal ES S 35 str. buvo pripainta ETT jusricdikcija priimti prejudicinius sprendimus, taiau ji buvo fakultatyvin (o ne privaloma) t.y. priklaus nuo kiekvienos valstybs nars pareikimo, kad ji pripasta Teisingumo Teismo jurisdikcij, tokiame pareikime nurodant teismus, kurie gali j kreiptis.Pavyzdiui, Lietuvos Respublika pripaino ETT jurisdikcij pagal ES sutarties 35straipsnio 3dalies bpunkt nagrinti bet kurio nacionalinio teismo pateikt praym priimti prejudicinius sprendimus dl pamatini sprendim ir kit sprendim teistumo ir iaikinimo, dl konvencij, sudaryt pagal ES sutarties VIantratin dal, iaikinimo ir jas gyvendinani priemoni teistumo ir iaikinimo.

1.1. Pagal Lisabonos sutart policijos ir baudiamosios teiss sritis priskiriama bendrajai teisei, ir Teisingumo Teism gali kreiptis visi teismai. Vis dlto pereinamojo laikotarpio nuostatose numatyta, kad tokia visika jurisdikcija bus taikoma tik prajus penkeriems metams nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo. Taigi pereinamuoju laikotarpiu praymus priimti prejudicin sprendim dl i akt galjo pateikti tik t valstybi nari teismai, kurios pripaino Teisingumo Teismo jurisdikcij kiekviena atskirai nurodydama, ar kreiptis Teisingumo Teism gali visi jos teismai, ar tik tie, kuri sprendimai toliau teismine tvarka neskundiami.2. Pagal EB S 68 str. buvo ribojama ETT jurisdikcija priimti prejudic. spr. laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs srityje tuo aspektu, kad kreiptis prejudicinio sprendimo galjo tik nacionaliniai teismai, kuri sprendimai pagal nacionalin teis toliau teismine tvarka neskundiami. Taip pat ETT jurisdikcijai nepriklaus priimti prejudic. spr. dl vieosios tvarkos palaikymo bei vidaus saugumo utikrinimo.1.2. Pagal Lisabonos sutart viz, prieglobsio, imigracijos ir kitas su laisvu asmen judjimu susijusias politikos sritis (be kita ko, teism bendradarbiavim civilinse bylose, teismo sprendim pripainim ir vykdym), Teisingumo Teism gali kreiptis visi nacionaliniai teismai j ratas neberibojamas tik aukiausiaisiais teismais; dabar Teisingumo Teismas gali priimti sprendimus dl vieosios tvarkos priemoni atliekant tarpvalstybin kontrol. Todl ioje srityje Teisingumo Teismas turi jurisdikcij pagal bendrj teis ir j gyja nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo.

1.3. Nors su Lisabonos sutartimi inyksta ramsio svoka, bendrai usienio ir saugumo politikai (BUSP) (ES sutarties V antratin dalis ) toliau taikomos specialios taisykls ir procedros. Taigi Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso tikrinti i nuostat ir j pagrindu priimt akt, iskyrus dvi iimtis, t. y.: 1) jam priklauso priirti, kad bt atribota Sjungos kompetencija ir BUSP, kurios gyvendinimas neturi daryti poveikio Sjungos kompetencij vykdymui ir institucij galiojimams gyvendinti Sjungos iimtines ir padalintas kompetencijas; 2) jam priklauso nagrinti iekinius dl sprendim, patvirtinani ribojanias priemones, nukreiptas prie fizinius ar juridinius asmenis, kuri Taryba imasi, pavyzdiui, kovodama su terorizmu (l aldymas), panaikinimo .

II. Dl prejudicinio sprendimo procedros:

Lisabonos sutartimi numatyta sprendimo primimo skubos tvarka procedra. Lisabonos sutartimi tvirtinama nuostata, pagal kuri prejudiciniam klausimui ikilus kuriam nors nacionaliniam teismui nagrinjant byl, susijusi su sulaikytu asmeniu, Teisingumo Teismas priima sprendim kiek galima greiiau. Taip paiame Sutarties tekste daroma nuoroda 2008 m. kovo 1 d. sigaliojusi prejudicinio sprendimo primimo skubos tvarka procedr (PPU), taikom laisvs, saugumo ir teisingumo erdvei. ( Informacija spaudai Nr. 12/08 )

III. Iplstas institucij, dl kuri priimt sprendim galima prayti priimti prejudicin sprendim, ratas.

Prejudicinio sprendimo primimo procedra nuo iol taikoma ir dl Sjungos staig ir organ priimt akt , kurie yra inkorporuoti Sjungos teis ir kuriuos Teisingumo Teismas gali aikinti ar nagrinti j galiojimo klausim nacionalini teism praymu taip jiems suteikiant galimyb, pavyzdiui, isiaikinti, ar j nacionalins teiss aktai neprietarauja iai teisei.Lisabonos sutartimi Teisingumo Teismo atliekama prieira ipleiama ir Europos Vadov Tarybos aktams (Lisabonos sutartimi ia institucijai suteiktas pilnaverts institucijos statusas). Pagal naujsias nuostatas susijusios valstybs nars praymu Teisingumo Teismas gali sprsti dl Europos Vadov Tarybos ar Tarybos akto, priimto iai Tarybai nustaius, kad yra akivaizdi rizika, jog tokia valstyb nar rimtai paeidia tam tikras vertybes (pagarb mogaus orumui, pagarb mogaus teisms ir t. t.), teistumo.

IV. Dl bendrojo teismo kompetencijos (Nicos sutartimi):

Pagal SESV 256 straipsnio 3 dal konkreiose Statuto nustatytose srityse Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti ir sprsti klausimus, pateiktus pagal 267 straipsn dl prejudicinio sprendimo. Kol neatlikti atitinkami Statuto pakeitimai, Teisingumo Teismas lieka vienintelis turintis jurisdikcij sprsti prejudicine tvarka.II. ESTT vaidmuo prejudicinio sprendimo procese:

Teisingumo Teismo vaidmuo prejudicinio sprendimo procedroje yra pateikti Sjungos teiss aikinim arba nusprsti dl jos galiojimo, o ne taikyti i teis pagrindins bylos pagrind sudaraniai faktinei situacijai, kas priklauso nacionaliniam teismui. Teisingumo Teismui nepriklauso nei nusprsti dl pagrindinje byloje ikelt faktini aplinkybi, nei priimti sprendimo dl skirtingo nacionalins teiss norm aikinimo ar taikymo.Teisingumo Teismas priima sprendimus dl Sjungos teiss iaikinimo ar galiojimo stengdamasis pateikti atsakym, nauding pagrindinei bylai isprsti, taiau padaryti i jo atitinkamas ivadas ir prireikus netaikyti atitinkamos nacionalins teiss normos priklauso btent praym priimti prejudicin sprendim pateikusiam teismui.Prejudicinis sprendimas dl ES teiss aikinimo:Nacionalinis teismas gali prayti iaikinti tiek ES pirmins (skaitant neraytin teis) tiek ES antrins teiss nuostatas (skaitant neprivalomo pobdio teiss aktus)TT aikinimas neapima nacionalins teiss aikinimo, net ir tuo atveju jei ji skirta gyvendinti ES teiss nuostatas. Jeigu iekinyje dl Sutarties paeidimo TT pasisako dl nacionalins teiss atitikimo ES teisei, kas i esms reikia nacionalins teiss normos aikinim, tai prejudiciniame sprendime, TT apsiriboja tik ES teiss aikinimu (Byla Da Costa en Schaake (1963). Taiau akivaizdu, kad per prejudicinius sprendimus netiesiogiai tikrinama, ar nacionalin teis atitinka ES teis. Valstybs nars teismas, nagrindamas pagrindin byl ir manydamas, kad jo nustatytai faktinei situacijai reikia taikyti ES teiss norm, pats nusprendia, ar i norma yra isamiai iaikinta TT praktikoje, ir prireikus j taiko konkreioje byloje. iuo atveju nacionalinis teismas funkciniu poiriu veikia kaip ES teismas. Taiau kilus abejoni dl ES teiss normos turinio ar tos normos taikymo naujomis faktinmis aplinkybmis (kurios nebuvo vertintos TT praktikoje) geriausia ieitis, kreiptis prejud. spr.Prejudicinis sprendimas dl ES teiss akto galiojimo:Nacionalinis teismas gali uduoti klausim tik dl ES antrins teiss, turinios privalomum (Sjungos institucijos, staigos ar organo akto), galiojimo.Kaip ir iekiniai dl panaikinimo tai yra ES teiss akt (iskyrus pirmin) teistumo kontrols bdas. Suteikia galimyb privaiam asmeniui per nacionalin teism siekti ES teiss akto panaikinimo, tai lyg kompensacija dl ribot galimybi privaiam asmeniui pateikti tiesiogin iekin ESTT dl teiss akto panaikinimo.

Antrins teiss akt galiojimo klausimas sprendiamas remiantis ES pirmins teiss (ir neraytins teiss) virenybs principu.

Jei nacionaliniam teismui ikyla klausimas dl ES teiss akto galiojimo, tai jis pagal nusistovjusi ESTT praktikneturi teiss pripainti ES institucijos akto negaliojaniu. (1987m. spalio 22d. Sprendimo Foto-Frost, 314/85, 15punktas; 1997m. balandio 15d. Sprendimo Bakers of Nailsea, C-27/95, 20punktas ir 2005m. gruodio 6d. Sprendimo Gaston Schul Douane-expediteur, C-461/03, 21punktas). Dl to bet kuris nacionalinis teismas, laikydamas konkret sprendimui priimti reikming ES antrins teiss akt neteistu, privalo kreiptis ETT prejudicinio sprendimo (nurodyto Sprendimo Foto-Frost 16,17punktai).Taigi tik Teisingumo Teismas yra kompetentingas pripainti ES teiss akt negaliojaniu (1991m. vasario 21d. Sprendimo Zuckerfabrik Sderdithmarschen ir Zuckerfabrik Soest, C-143/88, C-92/89, 17punktas ir 2000m. kovo 21d. Sprendimo Greenpeace France ir kt., C-6/99, 54punktas, nurodyto Sprendimo Gaston Schul Douane-expediteur 25punktas ).Jei nac.teismui kyla dideli abejoni dl Sjungos institucijos, staigos ar organo akto, kuriuo grindiama nacionalins teiss norma, galiojimo, jis iimtiniais atvejais gali laikinai sustabdyti ios normos taikym arba dl jos savo nuoira imtis bet koki kit laikinj apsaugos priemoni. Tokiu atveju jis privalo uduoti Teisingumo Teismui klausim dl tokio akto galiojimo ir nurodyti prieastis, dl kuri mano, kad is aktas negalioja.III. Valstybs nars teismo svoka:

Pagal SESV 267 straipsn bet kuris valstybs nars teismas tiek, kiek jam priklauso sprsti pagal teismin sprendimo primimo procedr, i principo gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicin klausim.

Valstybs nars teismo svok, TT traktuoja kaip savarankik ES teiss svok. J TT aikino keliasdeimtyje priimt sprendim. Daniausiai tai daroma sprendiant prejudicinio sprendimo priimtinumo klausim. Sutarties nuostatose vartojant svokas valstybs nars teismai arba nacionaliniai teismai apibriamos institucijos, esanios valstybi nari teism sistemos dalimi, ir priklausanios bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismams (ETT byla 82/71 S.A.I.L.).

Kitos ginus sprendianios institucijos, kurios pagal nacionalin teis nra laikomos teism sistemos dalimi:

Pats TT aikindamas SESV 267 straipsn suformulavo kelet svarbi kriterij slygojani institucijos kaip teismo apibrim, pagal kuriuos teismu i vienos puss suprantama institucij, kuri tokia laikoma pagal nacionalin teis, i kitos puss institucija, tokia nesanti pagal nacionalin teis, bet tenkinanti tam tikrus kriterijusTT paymi, kad nustatant, ar institucija yra teismas SESV 267 str. prasme reikia atsivelgti visum poymi, kurie padt padaryti galutin ivad.

Vienoje i pagrindini byl Dorsch Consult (C-54//96, 23 punktas) TT nustat iuos kriterijus:

1. steigta vadovaujantis teiss aktais;

2. veikla pasiymi tstinumu;

3. sprendimai yra privalomi;4. procedra yra inter partes (tarp ali) ir turi gino pobd;

5. priimant sprendim yra vadovaujamasi statymais ir kitais teiss aktais;6. jos nariai yra paskirti valstybs valdios;7. institucijos nepriklausomumas.

(Pvz:LR vartotoj apsaugos tarnyba, LR mokestini gin komisija galtume daryti prielaid, kad atitinka iuos kriterijus).

ArbitraaiKlausimas, ar arbitraas patenka SESV 267 str. taikymo srit, sukl daug diskusij. Pati institucija neturi vis btin poymi, reikaling pripainti teismu pagal SESV 267 str. TT sprsdamas klausim nustat, kad pats arbitraas nra eliminuojamas i prejudicinio sprendimo procedros, taiau turi bti atsivelgiama kiekvien konkret atvej ir aplinkybes, kurioms esant veikia arbitraas, priimdamas sprendim kreiptis dl prejud. spr.

TT nustat, kad teismu negali bti pripastamas arbitrao teismas, kuris steigtas sutari pagrindu, o valstybs valdios institucijos nedalyvauja nustatant, kaip turi bti sudarytas arbitraas ar kaip turi vykti procesas arbitrae.

TT nuomone, arbitraai gali bti laikomi teismu, kai jie turi viej element t.y. arbitra veikloje tam tikras vaidmuo tenka ir valstybs valdios institucijoms. TT nra aikiai nustats vieojo elemento kriterij.Pavyzdiai i ETT praktikos:

ETT byla 109/88: ginas tarp Danijos tarnautoj profesins Sjungos ir Danijos darbdavi asociacijos kilo dl kolektyvins sutarties aikinimo. iuo klausimu buvo kreiptasi Danijos darbo gin arbitrao taryb. TT nuomone, i Taryba patenka teism svok. Arbitrao Taryb buvo kreiptasi ne pagal sutarties arbitrain ilyg, o pagal Danijos teis, nustatani, kad kilus tokio pobdio ginui bet kuri alis gali kreiptis Arbitrao taryb. Tarybos sudt ir procedr nustat Danijos statymai; be to jos sprendimas buvo galutinis.

ETT byla 102/81 Nordee/Mond: Privatus arbitraas gin nagrinjo pagal sutarties, sudarytos tarp vairi Vokietijos laiv statytoj, arbitrain ilyg. i ilyga nustat, kad visi tokio pobdio ginai tenka arbitraui, ir panaikino paprast teism jurisdikcij. ETT atsisak priimti prejudicin sprendim, dl i prieasi:a) statyme nebuvo nustatyta pareiga tokio pobdio ginus perduoti nagrinti arbitraui, alys sudarydamos sutart su arbitraine ilyga tok veikimo bd pasirinko savanorikai;

b) nebuvo jokio valstybs nars sikiimo priimant sprendim kilus ginui kreiptis arbitra;

c) nebuvo aiku, kad kokioje nors arbitrao procedros stadijoje bt sikiusi valdios institucija.

Arbitraas nebuvo pripaintas teismu SESV 267 str. prasme. Lietuvos statymuose galima rasti privalomo arbitrao pavyzdi: LRDK tvirtinta, kad kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys organai yra: taikinimo komisija ir darbo arbitraas arba treij teismas. Galime daryti prielaid, kad ios institucijos galt patekti teismo svok.IV. PREJUDICINIS PROCESASAktuals teiss aktai:

Prie Sutari pridto Protokolo (Nr. 3) dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto, i dalies pakeisto 2012 m. rugpjio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 741/2012 ([2012] OL L228/1), suvestin redakcija interaktyvus]. Prieiga per internet: . Teisingumo Teismo procedros reglamentas. [2012] OL L265/1. Rekomendacijos nacionaliniams teismams dl praym priimti prejudicin sprendim pateikimo. [2012] OL C338/1 [interaktyvus]. Prieiga per internet: .Prejudicini praym nagrinjimo procedra skiriasi nuo tiesiogini iekini nagrinjimo procedros Teisingumo Teisme. Valstybs nars teismas Teisingumo Teism dl prejudicinio sprendimo primimo gali kreiptis nustats, kad siekiant priimti sprendim jo nagrinjamoje byloje reikia isprsti vienos arba keli Sjungos teiss nuostat aikinimo ar j galiojimo klausim. Kurioje nacionalinio teisminio proceso stadijoje reikt pateikti klausim arba klausimus, nacionalinis teisjas nusprendia pats (1981m. kovo 10d. Sprendimo Irish Creamery Milk, sujungtose bylose 36/80, 71/80, 7punktas; 1987m. birelio 11d. Sprendimo Pretore di Salo, 14/86, 11punktas). Taiau Teisingumo Teismas rekomendacijoje nacionaliniams nurodo, jog vis dl to pageidautina, kad sprendimas pateikti prejudicin klausim bt priimtas toje proceso stadijoje, kurioje praym priimti prejudicin sprendim pateikiantis teismas gali apibrti faktines ir teisines problemos aplinkybes, kad Teisingumo Teismas turt vis mediag, prireikus btin patikrinti, ar Sjungos teis taikytina pagrindinje byloje. Geresnio teisingumo vykdymo sumetimais prejudicin klausim taip pat gali bti naudinga suformuluoti iklausius bylos alis.

Praym priimti prejudicin sprendim pateiks nacionalinis teismas vienintelis tiesiogiai ino bylos aplinkybes ir gali, atsivelgdamas jos ypatybes, geriausiai vertinti, ar btinas prejudicinis sprendimas, kad galt priimti savo sprendim. Atkreiptinas dmesys tai, kad nacionaliniai teismai nesaistomi proceso ali iniciatyvos buvimo ar nebuvimo ir sprendim kreiptis ETT praant prejudicinio sprendimo priima atsivelgdami jo btinum galutiniam sprendimui priimti (1982m. spalio 6d. Sprendimo Cilfit ir kt., 283/81, 9punktas).

Taigi, nacionaliniame teisme nagrinjamos pagrindins bylos atvilgiu, prejudicinis sprendimas yra tik tarpinis procesas. io proceso ir priimto prejudicinio sprendimo reikm pagrindinei bylai labai priklauso nuo prejudicinio praymo klausym formuluots tikslumo ir pagrstumo. Neleidiama, kad valstybs nars nacionalins proceso taisykls varyt nacionalini teism teis kreiptis dl prejud. spr. Daugelyje valstybi nari proceso statymai nustato tik teismo pareig sustabdyti bylos nagrinjim, taiau paties praymo pateikimo klausim nereglamentuoja. ES teis taip pat nenustato praymo priimti prejud. spr. formos reikalavim. Daniausiai tai yra nacionalinio teismo nutartis, kurioje, ne tik suformuluojami prejudiciniai klausimai, bet ir isprendiamas pagrindins bylos nagrinjimo sustabdymo klausimas. Pagal ESTT rekomendacijas, nacionalinio teismo sprendimas pateikti Teisingumo Teismui prejudicin klausim gali bti bet kokios formos, pagal nacionalin proceso teis numatytos atskiriems klausimams sprsti. Taiau reikt turti omenyje tai, kad is dokumentas yra proceso Teisingumo Teisme pagrindas ir is turt turti mediag, kuri leist pateikti nacionaliniam teismui nauding atsakym. Praymo priimti prejudicin sprendim forma ir turinys: skaitykite Rekomendacijos nacionaliniams teismams 20-28 punktas.Procedros reglamento 94 straipsnis Praymo priimti prejudicin sprendim turinys Be Teismui pagal proces dl prejudicinio sprendimo primimo pateikiam klausim, prayme priimti prejudicin sprendim:

a) trumpai idstomas gino dalykas ir praym priimti prejudicin sprendim pateikianio teismo nustatytos reikmingos faktins aplinkybs ar bent jau idstomi faktai, kuriais grindiami klausimai;

b) pateikiamas nacionalini nuostat, kurios nagrinjamu atveju galt bti taikomos, turinys ir prireikus reikminga nacionalin teism praktika;

c) idstomos prieastys, paskatinusios praym priimti prejudicin sprendim pateikiant teism kelti klausim dl tam tikr Sjungos teiss nuostat iaikinimo ar galiojimo, ir jo nustatytas ryys tarp i nuostat bei pagrindinje byloje taikom nacionalins teiss akt.

Kad btivengta galimo nacionalini teismpiktnaudiavimo prejudicinio sprendimo institutu ir kartu utikrintas TT veiklos efektyvumas, Teisingumo Teismas iimtiniais atvejais nepripasta kreipimosi dl prejudicinio sprendimo leistinumo. Teismas gali atmesti pateikt praym, jei akivaizdu, kad praomas ES teiss normos iaikinimas neturi jokio ryio su pagrindins bylos faktinmis aplinkybmis arba dalyku, jeigu problema yra hipotetin, pateikiant praym nesant realiai teisinio gino arba Teisingumo Teismas neturi faktins ar teisins informacijos, btinos naudingai atsakyti jam pateiktus klausimus (2006m. lapkriio 23d. Sprendimo Asnef-Equifax ir Administracin del Estado, C-238/05, 17punktas ir jame nurodyta teismo praktika).Nacionalinis teismas turi aikiai suformuluoti faktin ir teisinpagrindarba bent jau idstyti faktines aplinkybes, dl kurikreipiasi prejudicinio sprendimo (2006m. lapkriio 9d. Sprendimo Nemec, C-205/05, 25, 26punktai). ETT yra atsisaks nagrinti kreipimsi dl prejudicinio sprendimo dl nepakankamai aikiai nurodyt fakt ir teisini pagrind (1993m. sausio 26d. Sprendimo Telemarsicabruzzo, C-320/90, C-321/90, C-322/90, 5punktas).Praymo priimti prejudicin sprendim poveikis nacionaliniam procesui: 29-30 punktai:

29. Nors nacionalinis teismas ilaiko teis imtis laikinj apsaugos priemoni, ypa praymo nusprsti dl galiojimo atveju (r. 17 punkt), praymo priimti prejudicin sprendim pateikimas vis dlto neatsiejamas nuo bylos nagrinjimo nacionaliniame teisme sustabdymo, kol bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

30. Gero proceso dl prejudicinio sprendimo primimo Teisingumo Teisme organizavimo sumetimais ir siekiant isaugoti io proceso veiksmingum, praym priimti prejudicin sprendim teikiantis teismas turt informuoti Teisingumo Teism apie visus kilusius atskiruosius proceso klausimus, galinius turti poveikio jo praymui, vis pirma apie naujas alis, kurioms leista stoti nacionaliniame teisme vykstant proces.

Prejudicinio sprendimo primimo skubos tvarka procedra (r. Procedros reglamento 107 straipsnis).i procedra, taikoma nuo 2008 m. kovo 1 d., turt leisti Teisingumo Teismui nedelsiant ir per termin, kuris buvo labai sutrumpintas, nagrinti jautriausius klausimus, susijusius su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve, kurie gali kilti, pavyzdiui, tam tikrose asmens laisv ribojaniose situacijose, kai atsakymas pateikt klausim yra lemiamas sprendiant dl sulaikyto asmens ar asmens, kurio laisv yra apribota, teisins padties arba kilus ginui dl tv teisi ar vaik globos, kai teismo, kur kreiptasi remiantis Sjungos teise, jurisdikcija priklauso nuo atsakymo prejudicin klausim.

i procedra nuo prastos prejudicinio sprendimo primimo procedros skiriasi trimis esminiais aspektais.

Pirma, prejudicinio sprendimo primimo skubos tvarka procedra siekiant spartumo skiria dalyvius, kuriems leidiama dalyvauti raytinje proceso dalyje, ir tuos, kurie turi teis dalyvauti odinje proceso dalyje. I tikrj per i nauj procedr raytines pastabas proceso kalba ir per trump termin gali pateikti tik pagrindins bylos alys, valstyb nar, kurios teismas pateik praym priimti prejudicin sprendim, Europos Komisija ir prireikus Taryba bei Europos Parlamentas, jeigu nagrinjamas j priimtas aktas. Kiti suinteresuotieji asmenys ir kitos valstybs nars nei ta, kurios teismas pateik praym priimti prejudicin sprendim, neturi tokios teiss, bet jos kvieiamos dalyvauti posdyje, kur gali, jei pageidauja, odiu pateikti savo pastabas dl nacionalinio teismo uduot klausim ir gaut raytini pastab.

Antra, labai pagreitja i byl, pateikt pagal i naujj procedr, nagrinjimas Teisingumo Teisme, nes visos bylos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs, vos tik pasiekusios Teism, perduodamos penki teisj kolegijai, kuri specialiai paskirta vienerius metus atrinkti ir nagrinti ias bylas. Jeigu i kolegija nusprendia patenkinti praym taikyti prejudicinio sprendimo primimo skubos tvarka procedr, ji priims sprendim netrukus po posdio, prie tai susipainusi su generalinio advokato nuomone.

Galiausiai, siekiant norimo paspartinimo, procesas praktikoje i esms vyks pasitelkiant elektronin ry. Teisingumo Teismo ir nacionalini teism, pagrindins bylos ali, valstybi nari bei Bendrijos institucij keitimasis informacija, kiek manoma, vyks per i ryio priemon. Teisingumo Teismas iais esminiais prejudicinio sprendimo primimo procedros pritaikymais siekia atsivelgti skub, kuri gali bti bdinga byloms laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs srityje.

Supaprastinta procedra (atsakymas nacionalinio teismo praym priimti prejudicin sprendim priimant motyvuot nutart (Procedros reglamento 99 straipsnis):

Jeigu klausimas, dl kurio pateiktas praymas priimti prejudicin sprendim, yra tapatus klausimui, dl kurio Teismas jau yra prims sprendim, jeigu atsakym tok klausim galima aikiai nustatyti i Teismo praktikos arba jeigu atsakymas klausim, dl kurio pateiktas praymas priimti prejudicin sprendim, nekelia joki pagrst abejoni, Teismas, vadovaudamasis teisjo pranejo silymu ir iklauss generalin advokat, bet kada gali nusprsti priimti sprendim motyvuota nutartimi.Mintais atvejais Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisjo pranejo silymu ir iklauss generalin advokat, bet kada gals nusprsti priimti sprendim motyvuota nutartimi.

Plaiau skaitykite: Agn Limant, Deimil Prapiestyt. NAUJASIS EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PROCEDROS REGLAMENTAS: EFEKTYVESNIO PROCESO LINK// http://www.vu.lt/leidyba/dokumentai/zurnalai/TeisAe/TeisAe%202013%2089/100-118.pdfV. Nacionalinio teismo teis kreiptis ir pareiga kreiptisSESV 267 str.:Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo iuo klausimu, gali prayti Teism priimti dl jo prejudicin sprendim.

Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiamas teismine tvarka, tas teismas dl jo kreipiasi Teism.

Teiss teorijoje yra iskiriamos dvi doktrinos, kuriomis remiantis apibriami galutins instancijos teismai pagal Sutarties 267 str.: abstrakioji ir konkreioji doktrina. Remiantis abstrakija doktrina, Sutarties 267 str. 3 d. reguliavimo sriiai priskirtini tik teismai, kurie nacionalinje teism hierarchijoje uima aukiausi viet, todl j sprendimai i principo negali bti skundiami. iuo poiriu neabejotinai Lietuvos Aukiausiasis Teismas bei Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas pripaintini galutins instancijos teismais pagal 267 str. 3 dal. Remiantis Sutarties 267 str. 3 d., manytina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turt bti pripastamas galutins instancijos teismu, kadangi nra jokios kitos nacionalins teismins institucijos, kuriai galt bti skundiamas Konstitucinio Teismo sprendimas/nutarimas.Vadovaujantis konkretaus poirio doktrina, galutins instancijos teismu pagal 267 str. 3 d. pripaintinas teismas, kurio sprendimo konkreioje byloje negalima sksti auktesniam teismui.

ESTT ne kart paymjo, kad pareiga, nustatyta 267 str. 3 d. taikytina ne tik aukiausiesiems nacionaliniams teismams, kuri sprendimai visuomet yra galutiniai ir neskundiami, bet taip pat ir tiems teismams, kuri sprendimai negali bti skundiami konkreioje byloje. Taigi TT laikosi konkreiosios doktrinos.

Teisingumo Teismo praktikoje yra SESV 267 treiojoje dalyje nustatytos neskundiamus sprendimus priimani teism pareigos kreiptis su prejudiciniu praymu iimi. Ankstyvojoje jurisprudencijoje Teismas yra paymjs, kad nacionalini teism, kuri sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau skundiami, pareiga kreiptis ESTT netenka savo tikslo ir prasms, jei keliamas klausimas i esms yra tapatus tam, dl kurio analogiku atveju jau buvo priimtas prejudicinis sprendimas [Da Costa en Schaake, 28/62]. Cilfit byloje TT nustat dar kelias papildomas slygas, atleidianias nuo pareigos kreiptis:1. ikeltas klausimas nra svarbus bylai, t.y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo klausim, is neturt jokios takos bylos baigiai (nurodyto Sprendimo Cilfit ir kt. 10punktas);2. ETT jau nagrinjo t pat teiss aspekt ir pateik atsakym, netgi jei svarstyti klausimai nra visai identiki (pranc. acte clair doktrina) (nurodyto Sprendimo Cilfit ir kt. 13, 14punktai);3. tinkamas ES teiss taikymas yra toks akivaizdus, kad dl to negali kilti joki pagrst abejoni (tai vadinama acte clair doktrina) (nurodyto Sprendimo Cilfit ir kt. 16punktas).Nepaskutins instancijos teism pareiga kreiptis iplaukia i TT jurisprudencijos. Byloje Foto-Frost (1987) numatyta, kad jei nacionaliniams teismui kyla nors menka abejon dl ES teiss normos taikymo, jis privalo kreiptis.

Ar paskutins instancijos nacionalinis teismas privalo prejudicine tvarka kreiptis Teisingumo Teism dl Bendrijos teiss akto galiojimo, kai Teismas jau yra pripains atitinkamas panaaus teiss akto nuostatas negaliojaniomis. EBTT 2005 m. gruodio 6 d. sprendimas Gaston Schul, C461/03 sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad Cilfit sprendime pateiktas aikinimas dl iaikinimo klausim negali bti taikomas klausimams, susijusiems su Bendrij akt galiojimu. Taigi Cilfit byloje nustatyti kriterijai nebuvo analogikai pritaikyti tokiam atvejui. Prieingai nei generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer ivadoje, Teismo sprendime ioje byloje priminus, kad tik Bendrij teismas gali priimti tinkamiausi sprendim dl Bendrij akto galiojimo, pabrta, jog nacionaliniam teismui, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiami, lieka pareiga pateikti Teisingumo Teismui klausim dl tokio teiss akto nuostat galiojimo net ir tuo atveju, kai is jau yra pareiks savo nuomon dl kit panaaus Bendrijos teiss akto nuostat negaliojimo.VI. TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKISPrejudicinis sprendimas sukelia teisines pasekmes nuo jo paskelbimo dienos [Teismo procedros reglamento 91 straipsnis numato, kad sprendimas siteisja nuo jo paskelbimo dienos]. Toks sprendimas turi poveik tiek nacionaliniam teismui, kuris ikilus klausimui jo nagrinjamoje byloje kreipsi Teisingumo Teism, tiek kitiems nacionaliniams teismams, nagrinjantiems jiems pateiktas bylas.

Gana anksti Teisingumo Teismas savo praktikoje nustat, kad prejudicinis sprendimas sprendia teiss klausimus ir pareigoja nacionalin teism vadovautis Bendrijos teiss akto nuostat iaikinimu pagrindinje byloje [r. EBTT 1977 m. vasario 3 d. sprendimas Benedetti/Munari 26 punkt]. Nacionalinis teismas, kuris kreipsi su praymu priimti prejudicin sprendim, turi gyvendinti tai, k savo sprendimu nusprendia (pranc. dit pour droit) Teisingumo Teismas. Jeigu nacionalinio teismo sprendimas pagal nacionalin teis gali bti skundiamas, kiekvienas toliau klausim sprendiantis teismas turi vadovautis prejudiciniu sprendimu, nors ir ilaiko galimyb vl kreiptis Teisingumo Teism. inoma, Teismas suteikia teis valstybs nars teismui, kuriam prejudicine tvarka jau yra atsakyta, pateikti nauj prejudicin praym, jeigu tas teismas mano, kad to reikia sprendimui jo nagrinjamoje byloje priimti [r. EBTT 2002 m. gruodio 5 d. sprendimas Overland Footwear, C379/00, EBTT 2005 m. spalio 20 d. sprendimas Overland Footwear, C468/03]. Toks kreipimasis yra galimas, kai:

1. nacionaliniam teismui kyla neaikum dl jau pateikto prejudicinio sprendimo turinio arba sunkum tok sprendim taikant,2. kai jis turi nauj teiss klausim,

3. kai pateikia nauj vertinimo element, galini nulemti kitok Teismo atsakym jo jau nagrint klausim [EBTT 1987 m. birelio 11 d. sprendimas Pretore di Sal/X, 14/86, 12 punktas].

Bet kuris nacionalinis teismas, sprsdamas byl, neturi teiss savarankikai aikinti ankstesniame prejudiciniame sprendime Teismo iaikint teiss norm. Jis taiko jau pateikt iaikinim.Kalbant apie prejudicinius sprendimus dl Sjungos teiss akt galiojimo svarbu tai, kad Teismo konstatavimas, jog atitinkamas teiss aktas arba jo dalis negalioja, yra privalomas ne tik nacionaliniam teisjui, pateikusiam klausim dl tokio akto galiojimo, taiau sudaro pakankam pagrind bet kuriam kitam teisjui laikyti tok teiss akt arba jo dal negaliojaniu, kai toks klausimas kyla jo nagrinjamoje byloje [EBTT 1981 m. gegus 13 d. sprendimas International Chemical Corporation/Amministrazione delle finanze dello Stato, 13 punktas].

Prejudicinis sprendimas, kuriame konstatuojama, kad Sjungos teiss aktas negalioja, turi erga omnes (liet. dl vis; visiems) poveik ir suponuoja panai kaip ir sprendimas dl Sjungos teiss akt panaikinimo situacij. Taiau nors Teismas jau yra prims sprendim atitinkamu klausimu, kiti nacionaliniai teismai turi galimyb, kai mano, kad to reikia, vl kreiptis Teism.

Prejudiciniai sprendimai sukelia pasekmes laike.

Sprendimai dl Sjungos teiss akt iaikinimo turi ex tunc poveik (galioja atgal). Teismo pateiktu iaikinimu atskleidiamas ir patikslinamas konkretaus teiss akto turinys. Tai reikia, kad konkretus teiss aktas turjo bti taip suprantamas ir aikinamas nuo pat jo sigaliojimo dienos.

Sprendimai dl Sjungos teiss akt galiojimo taip pat galioja atgal, negaliojaniu paskelbtas teiss aktas yra neteistas ab initio (nuo primimo momento) ir tik iimties atveju Teismas gali nukrypti nuo prejudicinio sprendimo galiojimo atgal principo.VII. Teisins pasekms paeidus pareig kreiptis Teisingumo Teism prejudicinio sprendimoReikia pasakyti, kad nei SESV 267 straipsnis, nei iki Lisabonos sutarties sigaliojimo galiojusi io straipsnio redakcija nenumat, kokios pasekms gali kilti valstybei, jeigu nacionalinis paskutins instancijos teismas nepaiso pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo: netaiko acte clair arba acte clair iimi arba jas taiko neteisingai. Todl tradicikai buvo manoma, kad pareiga kreiptis predudicinio sprendimo yra tik popieriuje tvirtinta pareiga. Padtis pasikeit TT primus sprendim Kbler byloje , kuriame Teismas konstatavo, kad valstybei kyla atsakomyb, jeigu ji ES teis paeidia pakankamai rimtai. Tai sukl diskusijas, ar asmuo gali pateikti iekin dl alos atlyginimo prie valstyb, jeigu nacionalinis teismas nevykdo pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.2003 m. Kbler byloje (Case C-224/01, Gerhard Kbler v. Republik sterreich [2003] ECR I-10239) TT konstatavo, kad principas, pagal kur valstybs nars yra pareigotos atlyginti al, padaryt asmenims ES teiss paeidimu, taikytinas ir tais atvejais, kai ES teis paeidia galutins instancijos teismas, ir kad kiekvienai valstybei narei paliekama teis nustatyti institucij, kuri bt kompetentinga nagrinti ginus dl alos atlyginimo. TT mintoje byloje taip pat pasisak dl valstybs pareigos atlyginti padaryt al u jai priskirtinus ES teiss paeidimus slyg, numatydamas, kad atsakomyb kyla, kai paeista ES teiss norma suteikia tam tikras teises privatiems asmenims; galiojanti ES teis paeista akivaizdiai; nustatytas tiesioginis prieastinis akivaizdaus paeidimo ir suinteresuotam asmeniui padarytos alos ryys.

Reikia priminti, kad sprsdamas byl Austrijos vyriausiasis administracinis teismas kreipsi TT su praymu pateikti atsakym klausim, kaip turt bti aikinimas SESV 54 straipsnis (ex 48 str.) bei Reglamento Nr. 1612/68 1-3 straipsnis. Tuo pat metu TT prim sprendim Schning-Kougebetopoulou byloje ir jo kopij isiunt Austrijos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas, manydamas, kad klausimas isprstas iuo sprendimu, atsim praym priimti prejudicin sprendim ir, klaidingai aikindamas ir taikydamas mint TT sprendim, prim su ES teise nesuderinam sprendim. TT, vertindamas i situacij, konstatavo, kad taikytina ES teiss nuostata nebuvo aiki, ir jurisprudencija nepateik akivaizdaus atsakymo, kaip ji turt bti taikoma. Faktas, kad nacionalinis teismas neturjo atsiimti savo praymo dl prejudicinio sprendimo, TT manymu, nepaneig padarytos ivados, kad ES teiss paeidimas nebuvo pakankamai rimtas. Generalinis advokatas M. P. Lger taip pat sutiko, kad nuostata nebuvo aiki, taiau vertins, jog nacionalinis teismas neteisingai pritaik CILFIT bylos kriterijus, ireik nuomon, kad Austrijos vyriausiasis administracinis teismas padar neatleistin klaid ir dl to valstybei gali kilti atsakomyb.

Apibendrinant galima teigti, kad 267 straipsnio paeidimas ipso facto nelaikytinas iekinio prie valstyb dl alos atlyginimo pagrindu. Pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo paeidimas yra tik vienas i kriterij, kuriuos atsivelgia nacionalinis teismas, vertindamas paeidimo rimtum. Jis gali turti lemiamos takos paeidimo rimtumui tuo atveju, kai taikoma nuostata yra netiksli ir neaiki, nacionalinis teismas suklysta taikydamas ES teis, prie tai nesikreips prejudicinio sprendimo ir nenurods nesikreipimo prieasi. Jeigu teismas nurodo nesikreipimo prieastis, nesikreipimas gali lemti paeidimo rimtum tuo atveju, jeigu kitos aplinkybs aikiai rodo, jog nacionalinis teismas aikiai suprato btinum kreiptis prejudicinio sprendimo.

ESTT byl santraukos:

1982m. spalio 6d. Teisingumo Teismo sprendimo santrauka byloje 283/81 Corte suprema di cassazione (Italija) praymas priimti prejudicin sprendim byloje CILFIT ir kt.

Italijos Aukiausiajame Teisme (it. Corte suprema di cassazione) nagrinjant gin dl tarp viln importuojani bendrovi ir Italijos sveikatos ministerijos dl fiksuoto mokesio u vilnos, importuojamos i Bendrijos narmis nesani ali, sanitarin patikrinim, kilo klausimas dl Europos ekonomins bendrijos sutarties (toliau EEBsutarties) 177straipsnio treiosios pastraipos iaikinimo (dabar EBsutarties 234straipsnis).

Nacionalinis teismas nusprendkreiptis Teisingumo Teismpateikdamas tokklausim, ar EEBsutarties 177straipsnio treiosios pastraipos (nurodanios, kad ikilus to paties straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytam klausimui nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau skundiamas, tas teismas privalo kreiptis Teisingumo Teism) nustatoma pareiga pateikti praym priimti prejudicin sprendim valstybs nars teismui visikai neleidia vertinti ikelto klausimo pagrstumo, ar i pareiga priklauso (ir kuria apimtimi) nuo iankstins pagrstos abejons dl iaikinimo egzistavimo.

Teisingumo Teismas siekdamas atsakyti ikilusklausim, analizavo EEBsutarties 177straipsnio sistem, pagal kuri Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti, be kita ko, prejudicinius sprendimus dl EBsutarties ir Bendrijos institucij priimt teiss akt iaikinimo. Pagal io straipsnio antrj pastraip kiekvienas valstybi nari teismas, manydamas, kad sprendimui priimti iuo klausimu reikia prejudicinio sprendimo, gali prayti Teisingumo Teismo j priimti. Pagal to paties straipsnio treij pastraip tokiam klausimui dl iaikinimo ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiami, tas teismas privalo kreiptis Teisingumo Teism.

i pareiga kreiptis yra nustatyta siekiant utikrinti tinkam Bendrijos teiss taikym bei vienod jos aikinim visose valstybse narse. iame kontekste, siekiant nustatyti aplinkybes, kuriomis valstybs nars teismas, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau skundiami, privalo kreiptis Teisingumo Teism, reikia detaliau paanalizuoti EEBsutarties 177straipsn.

Vis pirma pagal EEB 177straipsn nepakanka nacionaliniame teisme nagrinjamos bylos vienos i ali tvirtinimo apie byloje kylant klausim dl Bendrijos teiss iaikinimo, kad atitinkamas teismas privalt laikyti, jog ikilo klausimas EEB 177straipsnio prasme. Prireikus nacionalinis teismas turi kreiptis Teisingumo Teism savo iniciatyva (Sprendimo 9punktas).

Teisingumo Teismas, analizuodamas EEBsutarties 177straipsnio antrosios ir treiosios pastraipos santyk, nustat, kad EEBsutarties 177straipsnio treiojoje pastraipoje suformuluota pareiga turi bti aikinama taip, kad nacionalinis teismas, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti apsksti, nepareigotas kreiptis Teisingumo Teism, jei ikils klausimas dl Bendrijos teiss iaikinimo nra svarbus bylai, t.y. kai atsakymas negalt turti takos bylos baigiai. Nacionalinis teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo ir tais atvejais, jei ikeltas klausimas i esms yra tapatus tam, dl kurio analogiku atveju jau buvo priimtas prejudicinis sprendimas arba atitinkamu teiss klausimu nusistovjusi Teisingumo Teismo praktika, nepaisant procedr, pagal kurias ji buvo tvirtinta, net jei nagrinjami klausimai ir nra visikai tapats. Taiau Teismas pabr, kad valstybi nari teismai turi nevarom teis kreiptis Teisingumo Teism, jei mano, kad tai tikslinga. Galiausiai tinkamas Bendrijos teiss taikymas gali bti toks akivaizdus, kad dl jo negali kilti joki pagrst abejoni. Prie nusprsdamas, kad tokia situacija egzistuoja, valstybs nars teismas turi bti sitikins, jog ji bt lygiai tokia pat akivaizdi ir kit valstybi nari teismams, ir Teisingumo Teismui. Tik vykds ias slygas valstybs nars teismas io klausimo gals neteikti Teisingumo Teismui bei prisiimti atsakomyb dl jo isprendimo (Sprendimo 10, 13, 14, 15, 16punktai).

Nacionalinis teismas, sprsdamas klausim, turi vertinti Bendrijos teisei bdingas savybes ir su jos aikinimu susijusius tam tikrus sunkumus. Svarbu pabrti, kad Bendrijos teiss aktai suraomi daugeliu kalbir vairios kalbins versijos taip pat yra autentikos, todl Bendrijos teiss nuostatos aikinimas reikalauja ir jos kalbini versijpalyginimo. Be to, Bendrijos teisje vartojama jai bdinga terminija, kurios turinys Bendrijoje ir valstybse narse nebtinai yra tas pats. Galiausiai kiekviena Bendrijos teiss nuostata turi bti vertinta atsivelgiant atitinkamkontekstbei aikinama paisant Bendrijos teiss nuostatvisumos, jos tiksl bei raidos bkls tuo metu, kai nagrinjama nuostata turi bti taikoma (Sprendimo 17, 18, 19, 20punktai).

Atsivelgiant visus iuos argumentus, Italijos Aukiausiojo Teismo pateiktklausimreikia atsakyti taip: EEBsutarties177straipsnio treioji pastraipa turi bti aikinama taip, kad teismas, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau skundiami, jo nagrinjamoje byloje ikilus klausimui dl Bendrijos teiss, privalo vykdyti pareig kreiptis Teisingumo Teism, iskyrus, jeigu jis nustatyt, kad ikeltas klausimas nra svarbus bylai ar kad dl nagrinjamos Bendrijos teiss nuostatos Teisingumo Teismas jau pateik iaikinim, arba tinkamas Bendrijos teiss taikymas yra toks akivaizdus, kad dl to negali kilti joki pagrst abejoni; ar tokia galimyb egzistuoja, turi bti vertinta atsivelgiant Bendrijos teisei bdingas savybes, tam tikrus sunkumus, su kuriais susiduriama j aikinant, taip pat teism praktikos Bendrijoje skirtum atsiradimo pavoj.

2005m. gruodio 6d. Teisingumo Teismo sprendimo santrauka byloje C-461/03 College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) praymas priimti prejudicin sprendim bylojeGaston Schul Douane-expediteur

Nacionalinis teismas, nagrindamas gin tarp Gaston Schul Douane-expediteur BV ir emskio ministerijos (oland. Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit) dl cukranendri cukraus importo, nusprend sustabdyti bylos nagrinjim ir Teisingumo Teismui pateikti inter alia klausim, ar EBsutarties 234straipsnio treioji pastraipa pareigoja nacionalin teism, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiami, pateikti Teisingumo Teismui klausim dl reglamento nuostat galiojimo, net kai Teisingumo Teismas kito panaaus reglamento atitinkamas nuostatas jau pripaino negaliojaniomis.

Teisingumo Teismas primin, kad 1987m. spalio 22d. sprendimo Foto-Frost (314/85) 20punkte nustatyta, jog nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos pripainti Bendrijos institucij akt negaliojaniais. Tam tikromis slygomis laikinj apsaugos priemoni taikymo atveju gali prireikti pakeisti taisykl, pagal kuri nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos pripainti Bendrij akt negaliojaniais (r. nurodyto Sprendimo Foto-Frost 19punkt; iuo atvilgiu taip pat r. 1977m. gegus 24d. Sprendimo Hoffmann-La Roche, 107/76, 6punkt; 1982m. spalio 27d. Sprendimo Morson ir Jhanjan, 35/82 ir 36/82, 8punkt; 1991m. vasario 21d. Sprendimo Zuckerfabrik Sderdithmarschen et Zuckerfabrik Soest, C-143/88, C-92/89, 21, 33punktus bei 1995m. lapkriio 9d. Sprendimo Atlanta Fruchthandelsgesellschaft ir kt., C-465/93, 30, 33 ir 51punktus). Taiau 1982m. spalio 6d. sprendime Cilfit ir kt. (283/81) 21punkte pateiktas aikinimas dl iaikinimo klausim negali bti taikomas ir klausimams, susijusiems su Bendrij akt galiojimu (Sprendimo 17,18, 19punktai).

Teisingumo Teismas paymjo, kad net ipirmo vilgsnio panaiais atvejais negali bti paalinama galimyb, jog isamus vertinimas gali parodyti, kad nuostata, kurios galiojimas yra ginijamas, negali bti prilyginama jau pripaintai negaliojania nuostatai dl teisiniarba (kitas atvejais) faktiniaplinkybiskirtumo.

EBsutarties 234straipsniu Teisingumo Teismui pripaintos jurisdikcijos pagrindinis tikslas utikrinti, kad nacionaliniai teismai Bendrijos teis taikyt vieningai. is vieningumo reikalavimas yra ypa imperatyvus, kai ginijamas Bendrijos akto galiojimas. Valstybi nari teism pozicij skirtumai dl Bendrij akt galiojimo gali daryti alos Bendrijos teisins sistemos vieningumui ir paeisti pagrindin teisinio tikrumo reikalavim (nurodyto Sprendimo Foto-Frost 15punktas).

Galimyb nacionaliniam teismui priimti sprendimdl Bendrijos akto negaliojimo nesuderinama su btinu teismins gynybos sistemos darnumu, tvirtintu EBsutartimi. iuo atvilgiu primintina, kad praymas priimti prejudicin sprendim dl galiojimo vertinimo, kaip ir iekinys dl panaikinimo, yra Bendrijos akt teistumo kontrols bdas. EBsutarties 230,241,234straipsniuose tvirtintos visos teisi gynimo priemons ir procedros, skirtos institucij teiss akt teistumo kontrolei, kurios vykdymas patiktas Bendrij Teismui, utikrinti (r. 1986m. balandio 23d. Sprendimo Parti cologiste Les Verts prie Parlament, 294/83, 23punkt; nurodyto Sprendimo Foto-Frost 16punkt; 2002m. liepos 25d. Sprendimo Unin de Pequeos Agricultores, C-50/00P, 40punkt) (Sprendimo 22punktas).

I vispirmiau pateiktvertinimmatyti, kad pateiktklausimreikia atsakyti taip: EBsutarties 234straipsnio treioji pastraipa pareigoja nacionalin teism, kurio sprendimai pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiami, pateikti Teisingumo Teismui klausim dl reglamento nuostat galiojimo, net kai Teisingumo Teismas panaaus reglamento atitinkamas nuostatas jau pripaino negaliojaniomis (Sprendimo 25punktas).

2005m. lapkriio 22d. Teisingumo Teismo sprendimo santrauka byloje C-144/04 Arbeitsgericht Mnchen (Vokietija) praymas priimti prejudicin sprendim byloje Mangold

Nacionalinis teismas, nagrindamas gin tarp W.Mangold ir R.Helm dl su pastaruoju sudarytos terminuotos darbo sutarties, nusprend sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis Teisingumo Teism dl 1999m. kovo 18d. sudaryto Bendrojo susitarimo dl terminuot darbo sutari bei dl 2000m. lapkriio 27d. direktyvos 2000/78/EB, nustatanios vienodo poirio uimtumo ir profesinje srityje bendruosius pagrindus tam tikr nuostat iaikinimo (OLL 303, 2000, p.1622).

Posdyje Vokietijos FederacinRespublika suabejojo praymo priimti prejudicin sprendimpriimtinumu remdamasi tuo, kad ginas pagrindinje byloje yra fiktyvus arba sukurtas dirbtinai. iuo poiriu primintina, kad pagal EBsutarties 234straipsn, jeigu klausimas dl EBsutarties arba dl Europos Bendrijos institucij priimt antrins teiss akt iaikinimo ikyla valstybs nars teisme, is gali, jei mano, kad toks iaikinimas btinas sprendimui priimti, kreiptis Teisingumo Teism (r., inter alia, 2002m. kovo 21d. Sprendimo Cura Anlagen, C-451/99, 22punkt).

Praym priimti prejudicinsprendimpateiks nacionalinis teismas vienintelis tiesiogiai ino bylos aplinkybes ir gali, atsivelgdamas jos ypatybes, geriausiai vertinti, ar btinas prejudicinis sprendimas, kad galtpriimti savo sprendim(r. 1992m. liepos 16d. Sprendimo Meilicke, C-83/91, 23punkt; 1994m. liepos 7d. Sprendimo McLachlan, C-146/93, 20punkt; 1995m. vasario 9d. Sprendimo Leclerc-Siplec, C-412/93, 10punkt ir 2003m. rugsjo 30d. Sprendimo Inspire Art, C-167/01, 43punkt).

Dl to tais atvejais, kai nacionalinis teismas pateikia klausimus dl Bendrijos teiss nuostatiaikinimo, Teisingumo Teismas iesms privalo priimti sprendim(r. 1990m. lapkriio 8d. Sprendimo Gmurzynska-Bscher, C-231/89, 20punkt; nurodyto Sprendimo Leclerc-Siplec 11punkt; 1995m. vasario 25d. Sprendimo Bordessa ir kt., C-358/93 ir C-416/93, 10punkt; nurodyto Sprendimo Inspire Art 44punkt) (Sprendimo 35punktas).

Taiau Teisingumo Teismas mano, kad, siekdamas patikrinti, ar yra kompetentingas nagrinti pateiktklausim, turi vertinti slygas, kuriomis nacionalinis teismas jam pateikbyl. Itikrj bendradarbiavimo principas, kuriuo reikia vadovautis procese dl praymo priimti prejudicinsprendim, reikalauja, kad nacionalinis teismas atsivelgtTeisingumo Teismui patiktudavin prisidti prie teisingumo vykdymo valstybse narse, o ne pateikti konsultacines nuomones apie bendruosius ar hipotetinius klausimus (1983m. vasario 3d. Sprendimo Robards, 149/82, 19punktas; nurodyto Sprendimo Meilicke 25punktas; nurodyto Sprendimo Inspire Art 45punktas).

Taiau pagrindinje byloje neatrodo ginytina, kad praympriimti prejudicinsprendimpateikusio teismo praomas Bendrijos teiss iaikinimas veiksmingai atitinka objektyvporeik norint isprsti jo nagrinjamgin. Dl to praymas priimti prejudicinsprendimlaikytinas priimtinu.

2006m. lapkriio 9d. Teisingumo Teismo sprendimo santrauka byloje C-205/05 Tribunal des affaires de scuritsociale de Longwy (Pranczija) praymas priimti prejudicin sprendim byloje Nemec

Nacionaliniame teisme buvo nagrinjamas ginas tarp Pranczijos pilieio F.Nemec, dirbusio i pradi Pranczijoje, vliau Belgijoje, ir Regionins ligoni kasos (pranc. Caisse rgionale dassurance maladie du Nord-Est) dl ios atsisakymo, apskaiiuojant imokos dyd asbesto poveik patyrusiems darbuotojams, kurie anksiau laiko nutraukia darbin veikl (toliau Imoka), atsivelgti F.Nemec Belgijoje pagal darbo sutart gaut darbo umokest.

Nacionalinis teismas nagrindamas ikilusgin nusprendsustabdyti bylos nagrinjimir kreipsi Teisingumo Teism prejudicinio sprendimo su klausimu, ar sprendimas apskaiiuojant Imok neatsivelgti F.Nemec Belgijoje gaut atlyginim paeidia 2004m. balandio 29d. Europos Parlamento ir Tarybos reglament (EB) Nr.883/2004 dl socialins apsaugos sistem koordinavimo (OLL166, 2004, p.1).

Pranczijos vyriausyb, reaguodama nacionalinio teismo kreipimsi, teig, kad praymas priimti prejudicinsprendimyra nepriimtinas, nes jame nepakankamai aikiai nurodytos pateikto klausimo faktins aplinkybs ir pagrindins teisins nuostatos. Itikrj isprendimo dl praymo priimti prejudicinsprendim negalima nustatyti, ar F.Nemec patyr asbesto poveik vykdydamas profesin veikl ir kitose valstybse narse. Be to, jame nurodytos nacionalins teiss nuostatos yra neaikios ir dviprasmikos. Pranczijos vyriausyb tvirtina, kad nacionalinis teismas aikiai nenurod prieasi, dl kuri jis turjo kreiptis dl vairi iame sprendime nurodyt Bendrijos nuostat iaikinimo ir kok jis nustat ry tarp i nuostat ir pagrindinje byloje nagrinjamam ginui taikytin nacionalins teiss akt.

iuo klausimu primintina, kad pagal nusistovjusi Teismo praktik siekiant, kad nacionaliniam teismui bt pateiktas naudingas Bendrijos teiss iaikinimas, reikalaujama, jog jis apibrt pateikiamo klausimo faktines aplinkybes ir pagrindines teisines nuostatas arba bent paaikint klausim pagrindianias faktines aplinkybes (r., inter alia, 1993m. sausio 26d. Sprendimo Telemarsicabruzzo ir kt., C-320/90, C-322/90, 6punkt; 1998m. liepos 8d. Nutarties Agostini, C-9/98, 4punkt; 2004m. rugsjo 9d. Sprendimo Carbonati Apauni, C-72/03, 10punkt ir 2006m. kovo 23d. Sprendimo Enirisorse, C-37/04, 17punkt) (Sprendimo 25punktas).

Teisingumo Teismas taip pat nusprend, kad svarbu, jog nacionalinis teismas pateikt bent minimalius paaikinimus dl jo praomiaikinti Bendrijos teiss nuostatpasirinkimo prieasiir, jo manymu, egzistuojanio ryio tarp inuostatir byloje taikom nacionalins teiss akt(2000m. birelio 28d. Nutarties Laguillaumie, C-116/00, 16punktas, nurodyt Sprendim Carbonati Apuani 11punktas ir Enirisorse 21punktas) (Sprendimo 26punktas).

Nagrinjamu atveju reikia pripainti, kad Teisingumo Teismas turi pakankamai informacijos, leidianios jam naudingai atsakyti praympriimti prejudicin sprendimpateikusiam teismui. Itikrj, viena vertus, sprendime dl praymo priimti prejudicinsprendimyra trumpai, bet aikiai nurodytos faktins gino aplinkybs ir taikytinas nacionalinis teisinis pagrindas. Ito iplaukia, kad is ginas ikilo pateikus praympaskirti pagal Pranczijos teiss aktus Imok, kurisuinteresuotas asmuo turjo teis gauti, nes jis neginijamai atitiko jos skyrimo slygas. Kita vertus, sprendime dl praymo priimti prejudicin sprendim aikiai nurodytos prieastys, kodl nacionalinis teismas pasirinko praomas iaikinti Bendrijos teiss nuostatas, ir j ryys su iam ginui taikytinais nacionalins teiss aktais.

Tokiomis aplinkybmis Pranczijos vyriausybs argumentai nra pagrsti, todl praymas priimti prejudicinsprendimyra priimtinas.

2006m. birelio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo santrauka byloje C-173/03 Tribunal di Genova praymas priimti prejudicin sprendim byloje Traghetti del Mediterraneo

1981m. jr transporto mon Traghetti del Mediterraneo (toliau TDM) pareik nacionaliniame teisme (it. Tribunale di Napoli) iekin konkurent monei Tirrenia di Navigazione (toliau Tirrenia), reikalaudama atlyginti al, kuri ankstesniais metais patyr dl Tirrenia vykdytos ma kain politikos. TDM nuomone, Tirrenia paeid EBsutarties taisykles ir gaudama vieas subsidijas inter alia piktnaudiavo savo dominuojania padtimi nagrinjamoje rinkoje.

Italijos teismai, pradedant pirmosios instancijos ir baigiant Aukiausiuoju Teismu, atmetpraymdlalos atlyginimo. TDM, tuo metu likviduojamos mons, bankroto administratorius pareik nacionaliniame teisme (it. Tribunal di Genova) iekin Italijos Respublikai, siekdamas, kad ji atlygint nuostolius, kuri i mon patyr dl Italijos Aukiausiojo Teismo (it. Corte suprema di cassazione) klaidingo aikinimo ir io teismo pareigos kreiptis Teisingumo Teism pagal EBsutarties 234straipsnio treij pastraip nevykdymo.

Italijos Respublika ginija io iekinio dlalos atlyginimo priimtinum, remdamasi nacionalinio statymo nuostata, pagal kuridl teismini funkcijvykdymu atlikto teiss normiaikinimo valstybei negali kilti atsakomyb. Italijos Respublika tvirtino, kad bet kuriuo atveju iekinreikia atmesti, nes nevykdytos praymo priimti prejudicinsprendimpateikimo slygos ir nacionalinio teismo 2000m. balandio 19d. sprendimo, kuris yra res judicata, nebegalima ginyti.

Atsakydama iuos argumentus, TDM kelia klausim, ar nacionalinis statymas atitinka EB teiss reikalavimus. Ji konkreiai tvirtina, kad iuo statymu nustatytos iekinipriimtinumo slygos ir nacionalini teism(skaitant Italijos AukiausijTeism) praktika ioje srityje yra tokio ribojamo pobdio, kad gauti teism sprendimais padarytos alos atlyginimivalstybs labai sunku ir net iesms beveik nemanoma. Dl to tokios teiss nuostatos paeidia Teisingumo Teismo praktikoje, inter alia, 1991m. lapkriio 19d. Sprendime Francovich ir kt. (C-6/90, C-9/90) ir 1996m. kovo 5d. Sprendime Brasserie du Pcheur ir Factortame (C-46/93, C-48/93) tvirtintus principus.

iomis aplinkybmis nacionalinis teismas (it. Tribunal di Genova) nusprend sustabdyti bylos nagrinjim ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicin klausim: ar EB teis ir ypa sprendime Kbler (2003m. rugsjo 30d., C-224/01) Teisingumo Teismo tvirtinti principai draudia tokias nacionalins teiss nuostatas, kaip nagrinjamos pagrindinje byloje, kurios visikai paalina valstybs nars atsakomyb u privatiems asmenims padaryt al, kuri lm nacionalinio teismo, kurio sprendimai negali bti apskundiami teismine tvarka, padarytas EB teiss paeidimas, kuris yra io teismo atlikto teiss norm iaikinimo arba faktini aplinkybi bei rodym vertinimo rezultatas.

Sprendime Kbler, priimtame po to, kai praym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas kreipsi ETT, Teisingumo Teismas primin, kad principas, pagal kur valstyb nar privalo atlyginti al privatiems asmenims, padaryt jai priskiriamais EB teiss paeidimais, taikomas visais EB teiss paeidimo atvejais, nesvarbu, kurios ios valstybs institucijos veiksmai arba neveikimas lm paeidim (r. io Sprendimo 31punkt). Atsivelgdamas tai, kad teismin valdia vaidina pagrindin vaidmen apsaugant privai asmen teises, kylanias i EB teiss norm, ir kad teisme, kurio sprendimai negali bti apskundiami teismine tvarka, privats asmenys gali remtis savo teismis pagal EB teis, Teisingumo Teismas padar ivad, kad i teisi apsauga susilpnt ir ias teises suteikiani EB teiss norm veiksmingumas tapt abejotinas, jei privats asmenys negalt tam tikromis slygomis gauti alos, padarytos nacionalinio teismo, kurio sprendimai negali bti apskundiami teismine tvarka, sprendimu, kuriuo paeista Europos Bendrijos teis, atlyginimo (r. nurodyto Sprendimo Kbler 3336 punktus).

Teiss normiaikinimas yra esminteismins veiklos dalis. Akivaizdus taikomos EB teiss paeidimas gali bti padaromas btent atliekant iaikinim, jei, pavyzdiui, teismas suteikia Europos Bendrijos materialins arba procesins teiss normai akivaizdiai klaidingreikm, ypaatitinkamos Teisingumo Teismo praktikos ioje srityje atvilgiu arba jei jis iaikina nacionalin teistaip, kad praktikai toks iaikinimas lemia taikomos EBteiss paeidim. Analogikai vertintina situacija, kai valstybs teismui priskiriam paeidim lm faktini aplinkybi ir rodym vertinimas. Teiss normos taikymas konkreioje byloje danai priklauso nuo teismo pateikto bylos aplinkybi vertinimo ir iuo tikslu bylos ali pateikt rodym verts ir tinkamumo. vertinimas, kuris kartais reikalauja sudtingo nagrinjimo, taip pat gali tam tikrais atvejais lemti akivaizd taikomos teiss paeidim, kai is vertinimas atliekamas taikant specifines taisykles, susijusias su rodinjimo pareiga, rodym verte arba rodinjimo bd priimtinumu, arba taikant taisykles, reikalaujanias teisinio faktini aplinkybi vertinimo.

Pagal Teisingumo Teismo praktikteisalos atlyginim atsiras, jei bus tenkinamos ios slygos: 1)teiss norma, kuri buvo paeista, skirta teisms asmeniui suteikti; 2)padarytas paeidimas yra pakankamai rimtas; 3)yra tiesioginis prieastinis ryys tarp valstybei priklausanios pareigos akivaizdaus paeidimo ir nukentjusio asmens patirtos alos (r. nurodyt Sprendim Francovich ir kt. 40punkt; Brasserie du Pcheur ir Factortame 51punkt; Kbler 51punkt).

I nurodyto sprendimo Kbler 57punkto matyti, kad ios trys slygos yra i ties btinos ir pakankamos, jog atsirast privai asmen teis alos atlyginim, vis dlto neatmetant galimybs, kad valstybs atsakomyb gali kilti maiau grietomis slygomis pagal nacionalin teis.

Atsivelgiant teismins funkcijos specifikir teistus teisinio tikrumo reikalavimus, valstybs atsakomybtokiais atvejais nra neribota. Teisingumo Teismas yra nusprends, kad i atsakomybgali kilti tik iskirtiniais atvejais, kai nacionalinis teismas, kurio sprendimai negali bti apsksti teismine tvarka, akivaizdiai paeid taikomteis(Sprendimo 32punktas).

Akivaizdus paeidimas nustatomas atsivelgiant kelis kriterijus: 1)paeistos taisykls aikum ir tikslum; 2)ar paeidimas padarytas tyia; 3)ar padaryta teiss klaida pateisinama; 4)prireikus Bendrijos institucijos pozicij; 5) atitinkamo teismo atsisakym vykdyti savo pareig kreiptis prejudicinio sprendimo pagal EBsutarties 234straipsnio treij pastraip.

Be to, paeidimas bet kuriuo atveju preziumuojamas, jei nagrinjamas sprendimas akivaizdiai paeidTeisingumo Teismo praktik atitinkamoje srityje (nurodyto Sprendimo Kbler 5355 punktai).

Nacionalin teisgali nustatyti kriterijus, susijusius su paeidimo pobdiu arba laipsniu, kurie turi bti vykdyti, kad galtkilti valstybs atsakomybuEuropos Bendrijos teiss paeidim, priskiriam teismui, kurio sprendimai negali bti apskundiami teismine tvarka, taiau jie negali nustatyti grietesnireikalavimnei tie, kurie kyla iakivaizdaus taikomos teiss paeidimo slygos, apibdintos nurodyto Sprendimo Kbler 5356punktuose.

Remdamasis iais motyvais, Teisingumo Teismas nusprendia: Europos Bendrijos teisdraudia nacionalins teiss aktus, kurie bendrai paalina valstybs nars atsakomybualprivatiems asmenims, padarytEB teiss paeidimu, priskiriamu nacionaliniam teismui, kurio sprendimai negali bti apskundiami teismine tvarka, remiantis tuo, kad paeidim lm teismo atliktas teiss norm iaikinimas ir faktini aplinkybi bei rodym vertinimas.

EB teistaip pat draudia nacionalins teiss aktus, kurie valstybs atsakomybnustato tik teisjo tyins klaidos ir rimto nusiengimo atvejais, jei toks apribojimas lemia, kad paalinama atitinkamos valstybs nars atsakomybkitais atvejais, kai padaromas akivaizdus taikomos teiss paeidimas, apibdintas Sprendimo Kbler 5356 punktuose.Lietuvos Respublikos teism praymai dl prejudicini sprendim

1. Byla C-63/06 Profisa prie Muitins departament prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. ioje byloje Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas pateik klausim dl akcizo mokesio direktyvos 92/83/EEB nuostat. Teismas klausia, ar direktyvos nuostatos turt bti aikinamos kaip pareigojanios atleisti nuo akcizo mokesio i treij valstybi veam etilo alkohol, esant okolado gaminiuose, jei jo kiekis nevirija 8,5 litro imte kilogram okolado gaminio.

Be Lietuvos Respublikos raytines pastabas ioje byloje pateik Komisija, Portugalija ir UAB Profisa atstovas. Kadangi visos byloje dalyvaujanios alys laiksi analogikos pozicijos, siekdama nekartoti jau isakyt argument ir kuo greiiau isprsti byl Lietuvos Respublika nepra, kad bt suauktas teismo posdis. 2007 m. balandio 19 d. priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, atitinkantis LR Vyriausybs suformuot pozicij. Teismas nusprend, kad 1992m. spalio 19d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dl akciz u alkohol ir alkoholinius grimus struktr suderinimo 27straipsnio 1 dalies fpunktas turi bti aikinamas kaip pareigojantis valstybes nares atleisti nuo suderinto akcizo Europos Sjungos muit teritorij veam etilo alkohol, esant okolado gaminiuose, skirtuose tiesioginiam vartojimui, kai alkoholio kiekis iuose gaminiuose nevirija 8,5litro imte kilogram produkto.

Teisingumo Teismo sprendimas visikai atitinka Lietuvos Respublikos pozicij.

2006 metais Lietuvos Respublikos teismai Europos Teisingumo Teism dl prejudicini sprendim nesikreip.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (kol kas tik viena Konstitucinio byla) 2007m. gegus 8d. sprendimu kreipsi Teisingumo Teism su praymu priimti prejudicin sprendim (byla C-239/07 Sabatauskas ir kiti).

Byla Teisingumo Teisme ikelta dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nagrinjamo Lietuvos Respublikos Seimo nari grups praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymo 15straipsnio 2dalies nuostata, pagal kuri vartotojo renginiai pirmiausia turi bti jungiami prie skirstomj tinkl, neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, manydamas, kad atsakymui klausim pateikti btina iaikinti Direktyvos 2003/54/EB nuostatas, kreipsi Teisingumo Teism su praymu priimti prejudicin sprendim ir atsakyti, ar ios direktyvos 20straipsnis turi bti aikinamas kaip pareigojantis valstybes nares nustatyti tok reguliavim, pagal kur vartotojas turi teis pasirinkti, prie kurios sistemos elektros energijos perdavimo ar paskirstymo jis nori prisijungti.

Be Lietuvos Respublikos raytines pastabas ioje byloje pateik pareikjo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme atstovai Julius Sabatauskas ir Nijol Steiblien, Italijos Respublika, Suomijos Respublika ir EB Komisija. Lietuvos atstovai odiu pristat Vyriausybs patvirtint Lietuvos Respublikos pozicij posdyje 2008 m. balandio 24 d. 2008 m. birelio 12 d. buvo priimta generalins advokats J.Kokott ivada ioje byloje, kurioje generalin advokat visikai sutiko su Lietuvos Respublikos Vyriausybs ratu ir odiu idstyta pozicija, kad Direktyva 2003/54/EB nereikalauja, jog valstybs nars nustatyt tok reguliavim, pagal kur treioji alis turt teis savo nuoira pasirinkti, prie kurio tinklo ji nori prisijungti. 2008 m. spalio 9 d. buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame buvo patvirtinta Lietuvos pozicija ir nurodyta, kad Direktyvos 2003/54/EB nuostatos leidia valstybms narms paioms nustatyti, prie kuri elektros tinkl turi bti prijungtos treiosios alys, skaitant vartotojus, o nacionalinis teismas turi patikrinti, ar vartotoj prijungimo sistema pagrsta objektyviais ir sistemos vartotoj nediskriminuojaniais kriterijais.

2008 m. Lietuvos teismai Teisingumo Teismui pateik du praymus priimti prejudicinius sprendimus: ...

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008m. kovo 7d. nutartimi pateik praym priimti prejudicin sprendim io teismo nagrinjamoje byloje UAB Mechel Nemunas prie Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos dl keli mokesio atitikties Europos Sjungos teisei (byla C119/08 Mechel Nemunas). Byloje raytines pastabas be Lietuvos Respublikos pateik tik Europos Komisija, kurios idstyta pozicija visikai atitiko Lietuvos Respublikos pozicij. 2008m. gruodio 4d. Europos teiss departamente vyko Europos teism darbo grups posdis dl tikslingumo prayti surengti odin dal byloje C-119/08 Mechel Nemunas. 2008m. gruodio 10d. buvo isistas praymas Teisingumo Teismo pirmininkui surengti odin bylos dal, nebent bt nusprsta klausim isprsti pagal Teisingumo Teismo procedros reglamento 104straipsn motyvuota nutartimi. 2009m. vasario 5d. priimta Teisingumo Teismo nutartis pagal Teisingumo Teismo procedros reglamento 104straipsnio 3dal, kurioje buvo konstatuota, kad etosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB 33straipsnis nesudaro klii rinkti tokio mokesio, kaip antai Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros programos finansavimo statyme numatyti atskaitymai nuo pajam. Taigi Teisingumo Teismo priimtas sprendimas visikai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybs pozicij.

4. Lietuvos Aukiausiasis Teismas Teismo 2008m. balandio 30d. nutartimi pateik praym priimti prejudicin sprendim civilinje byloje pagal pareikjos Ingos Rinau kasacin skund dl 2003m. lapkriio 27d. Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinanio Reglament (EB) Nr.1347/2000, nuostat iaikinimo (byla C195/08PPU Rinau). Byla Teisingumo Teisme pirmj kart io teismo istorijoje buvo nagrinjama skubos tvarka, taigi raytines pastabas galjo pateikti tik pagrindins bylos alys ir Lietuvos Respublika. Teismo posdis vyko 2008 m. birelio 2627 d. Jame (be Lietuvos Respublikos) dalyvavo pagrindins bylos ali atstovai, taip pat Latvijos, Pranczijos, Jungtins Karalysts, Nyderland, Vokietijos ir Komisijos atstovai. 2008 m. liepos 11d. buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame buvo i esms patvirtinta Lietuvos pozicija, kiek tai susij su Reglamento (EB) Nr.2201/2003 42straipsnyje numatyto paymjimo idavimu ir vykdymu.2009 m. Lietuvos teismai ir kitos teisminio pobdio institucijos Teisingumo Teismui pateik tris praymus priimti prejudicinius sprendimus:

5. Lietuvos Aukiausiasis Teismas pateik Teisingumo Teismui praym priimti prejudicin sprendim byloje Kirin Amgen, C-66/09 dl tam tikr 1992 m. birelio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dl medicinos produkt papildomos apsaugos liudijimo sukrimo nuostat iaikinimo. Teisingumo Teismo generalinis advokatas 2010 m. vasario 25 d. paskelbtoje ivadoje bei Teisingumo Teismas 2010 m. rugsjo 2 d. priimtame sprendime laiksi Lietuvos Respublikos ir kit valstybi nari pateiktos pozicijos, kad, vis pirma, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika pereinamosios nuostatos negali bti aikinamos plaiai. Kadangi pereinamoji nuostata suformuluota aikiai ir nedviprasmikai, remiantis pereinamojo laikotarpio nuostat siauro aikinimo taisyklmis, j reikia aikinti laikantis jos formuluots ir Sjungos teiss akt leidjo valios, matomos i deryb, kuri rezultatas yra 2003m. Stojimo aktas. Taip pat Teisingumo Teismas paymjo, kad, nors Bendrijos leidimas teikti vaist rink Lietuvoje sigaliojo nuo jos stojimo Europos Sjung dienos, leidimo sigaliojimas negali bti prilyginamas leidimo idavimui. Nors toks aikinimas gali sukurti situacij, kai skirtingose valstybse narse tam paiam vaistui galios skirtinga apsauga, taiau tokie skirtumai gali bti pateisinti su vykdoma sveikatos apsaugos politika susijusiais teistais tikslais, prireikus skaitant valstybi nari sveikatos apsaugos sistem finansin stabilum.

6. Mokestini gin komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs pateik praym Teisingumo Teismui priimti prejudicin sprendim byloje Nidera Handelacompagnie, C-385/09 dl direktyvos 2006/112/EB nuostat, susijusi su PVM atskaita. ita byla domi tuo, kad Mokestini gin komisija buvo pripainta teismine institucija!2010 m. spalio 21d. priimtas Teisingumo Teismo sprendimas byloje C385/09. Teisingumo Teismas i esms nepritar LR Vyriausybs pozicijai, taiau kai kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybs aikinimus atsivelg ir juos paminjo argumentuodamas savo sprendim. Teisingumo Teismas nurod, kad PVM direktyva turi bti aikinama taip, jog ja draudiama, kad pridtins verts mokesiu apmokestinamas asmuo, kuris tenkina esmines slygas atskaityti mokest remiantis ios direktyvos nuostatomis ir siregistruoja PVM moktoju per proting termin nuo sandori, suteikiani teis PVM atskait, vykdymo, netekt galimybs gyvendinti teiss atskait dl nacionalins teiss akto, kuriuo draudiama atskaityti perkant prekes sumokt PVM, kadangi is apmokestinamasis asmuo nesiregistravo PVM moktoju prie naudodamas ias prekes savo apmokestinamojoje veikloje.

Be to, Teisingumo Teismas sprendime paminjo, kad vis dlto apmokestinamajam asmeniui, kuris nesilaiko PVM direktyvoje tvirtint reikalavim, gali bti nustatyta administracin nuobauda pagal i direktyv nacionalin teis perkelianias nacionalines priemones. Teisingumo Teismas pritar tam, kad jeigu teisei PVM atskait nebt taikomi jokie apribojimai laiko atvilgiu, nebt galima utikrinti visiko teisinio saugumo. I Teisingumo Teismo sprendimo matyti, kad apmokestinamajam asmeniui, vykdiusiam sandorius, suteikianius teis PVM atskait ir tenkinaniam esmines slygas atskaityti mokest remiantis ios direktyvos nuostatomis, vis dlto ilieka pareiga siregistruoti PVM moktoju per proting termin, kad galt savo teis gyvendinti, t.y. siregistruoti PVM moktoju per maiau nei eis mnesius po to, kai vykd sandorius, dl kuri atsirado teis PVM atskait.

Apie Teisingumo Teismo sprendim 2010 m. spalio 22 d. buvo informuota Lietuvos Respublikos finans ministerija, kuri ruoia atitinkam PVM statymo pakeitim.

7. Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas pateik Teisingumo Teismui priimti prejudicin sprendim byloje Runevi-Vardyn, C-391/09, kurioje keliamas klausimas Lietuvos Respublikos teiss akt, reguliuojani pavardi raym, atitikties ES teiss nuostatoms, tvirtinanioms ES pilietybs princip. Kadangi sprendimas stoti i byl buvo priimtas 2010 m. sausio mn., jos eiga plaiau bus aprayta 2010 m. ataskaitoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb savo raytinse pastabose vis pirma nurod, kad Europos Sjungos teis vard ir pavardi raybos i esms nereguliuoja. Todl toks reguliavimas yra nacionalins teiss dalykas ir valstybs nars gali paios nusprsti, kaip turi bti raomi vardai ir pavards j sudaromuose ir iduodamuose dokumentuose. Be to, konkreios valstybs nars pasirinktas vard ir pavardi raybos valstybinis reglamentavimas gali bti pateisinamas vieaisiais kalbos kaip konstitucins vertybs interesais. Europos Sjungos Teisingumo Teismas savo sprendimu i esms patvirtino i Lietuvos Respublikos Vyriausybs pozicij.

2011 m. gegus 12 d. priimtas sprendimas.

Atsakydamas Vilniaus miesto 1 apylinks teismo klausimus, Teisingumo Teismas iskyr tris situacijas: 1) pareikjos pagrindinje byloje vardo ir mergautins pavards gimimo ir santuokos liudijimuose raybos klausim, 2) pareikjo pagrindinje byloje pavards, prijungtos prie pareikjos mergautins pavards, raybos klausim ir 3) pareikjo vard raybos klausim.2010 m.

8. Lietuvos Aukiausiasis Teismas pateik praym Teisingumo Teismui prejudicin sprendim byloje FTex, C213/10, kurioje keliami klausimai dl jurisdikcijos, kai procesas susijs su bankroto byla.

Byloje raytines pastabas be F-Tex SIA, Jadecloud-Vilma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs, pateik Vokietijos Federacin Respublika, Graikijos Respublika ir Europos Komisija. Savo pastabose Vokietijos Federacin Respublika ir F-Tex laiksi tokios paios pozicijos kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb dl iekinio jurisdikcijos sprendimo pagal Reglamento (EB)Nr.44/2001 nuostatas. Tuo tarpu Jadecloud-Vilma, Graikijos Respublika ir Europos Komisija nurod, jog iekinys turt bti laikomas glaudiai susijs su bankroto byla ir dl to sprstinas pagal Reglamento (EB)Nr.1346/2000 nuostatas.

Dl neturinio jurisdikcijos teismo teiss negaljimo ex officio pripainti savo paties jurisdikcij, nes tai paeist ES teiss normas, Europos Komisija ir Jadecloud-Vilma laiksi tos paios pozicijos kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Tuo tarpu Graikijos nuomone, tokioje situacijoje teismas turi teis ex officio pripainti savo jurisdikcij. Vokietija savo pastabose nurod, kad remiantis jos pozicija (bankroto byl nagrinjantis teismas neturi iimtins jurisdikcijos nagrinti iekinius dl nuginijimo bankroto bylose, pareiktus atsakovui, kurio buvein yra kitoje valstybje narje), neigiama jurisdikcij koalizija yra negalima. Taiau tokiu atveju, jeigu Teisingumo Teismas manyt kitaip, Vokietijos nuomone, valstybs nars turi suteikti pakankamai teisini priemoni perirti sprendim dl jurisdikcijos, kad bt ivengta neigiamos jurisdikcij koalizijos. F-Tex nuomone, bylos Vokietijoje nutraukimas ir atsisakymas j nagrinti Lietuvoje reikt, kad F-Tex bus ukirstas kelias gyvendinti savo teis teismin gynyb.

Sprendimas dar nepriimtas.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipsi Teisingumo Teism su praymu priimti prejudicin sprendim byloje Valiukien ir kiti, C295/10, kurioje siekiama Direktyvos2001/42 nuostat iaikinimo. (Kiauli byla)Pateikdama raytines pastabas ioje byloje Lietuvos Respublika laiksi pozicijos, kad pagal savo sukeliamas teisines pasekmes nacionalins teiss reguliavimas i esms galt bti vertinamas kaip plan ries patikslinimas Direktyvos 2001/42 3 straipsnio 5 dalies prasme, todl Lietuvos Respublikos teiss aktai, reglamentuojantys strateginio pasekmi aplinkai vertinim bei kins veiklos pasekmi aplinkai vertinim atitinka Direktyvos 2001/42 ir Direktyvos 85/337 nuostatas, o dl i teiss akt santykio Lietuvos Respublika teig, kad, jos nuomone, direktyv taikymo sritys yra atskiros, jos viena kitos neapima, nepakeiia ir viena kitai neprietarauja.

Teisingumo Teismas palaik Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuomon, kad Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aikinti taip, kad atlikus aplinkosaugin vertinim pagal 1985 m. birelio 27 d. Tarybos direktyv 85/337/EEB dl tam tikr valstybs ir privai projekt poveikio aplinkai vertinimo, i dalies pakeist 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, neatleidiama nuo pareigos atlikti tok vertinim pagal Direktyv 2001/42. Taiau, Teisingumo Teismo nuomone, praym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas turi patikrinti, ar pagrindinje byloje atliktas vertinimas pagal i dalies pakeist Direktyv 85/337 gali bti laikomas suderintos arba bendros procedros iraika ir ar jis apima visus Direktyvos 2001/42 reikalavimus. Jeigu taip yra, nebetaikoma pareiga atlikti nauj vertinim pagal pastarj direktyv.

Taip pat Teisingumo Teismas palaik Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuomon, kad Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalis turi bti aikinama taip, kad ja valstybs nars nepareigojamos savo vidaus teiss sistemose numatyti suderint ar bendr procedr, kurios atitikt Direktyvos 2001/42 ir i dalies pakeistos Direktyvos 85/337 reikalavimus. 2011 m.

10. C250/11, Lietuvos geleinkeliai.

Mokestini gin komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs udav iuo klausimus:

Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 1186/2009 107straipsnio 1 dalies a punkte tvirtintas atleidimas nuo importo muit turt bti suprantamas kaip taikytinas motorinms transporto priemonms - lokomotyvams?

Ar Direktyvos 83/181/EEB 82 straipsnio 1 dalies a punkte ir Direktyvos 2009/132/EEB 84straipsnio 1 dalies a punkte tvirtintas atleidimas nuo pridtins verts mokesio turt bti suprantamas kaip taikytinas motorinms transporto priemonms - lokomotyvams?

Jeigu atsakymas i antrj klausim teigiamas, ar toks teisinis reguliavimas, koks nustatytas Direktyvos 83/18l/EEB 82 straipsnio 1 dalies a punkto ir Direktyvos 2009/132/EEB 84 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatose, turi bti aikinamas kaip draudiantis valstybei narei apriboti atleidimo nuo importo PVM kurui atvejus, nustatant, kad toks atleidimas taikomas iimtinai kurui, veamam Europos Sjungos teritorij automobili transporto priemoni standartiniuose bakuose ir reikalingam t priemoni eksploatavimui?

PAGE 1