Specials kreditoriaus interes gynimo bdaiActio Pauliana (CK 6.66 str.)Netiesioginis iekinys (CK 6.68 str.)Sulaikymo teis (CK 6.69 str.)Prof.dr. Dangut Ambrasien

Actio PaulianaActio Pauliana instituto pagalba yra ginamos kreditoriaus teiss nuo nesiningo skolininko, kuris, perleids savo turt treiajam asmeniui, tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui arba kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss, todl skolininkas negali vykdyti savo prievols kreditoriui ir taip paeidia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikdamas actio Pauliana, pirmiausiai siekia atstatyti paeist skolininko mokum sugrinant tai, k skolininkas nesiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims, nes atstaius paeist skolininko mokum, padidja galimyb, kad skolininkas visikai ar bent i dalies vykdys savo prievol (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Valstybs turto fondas v. UAB Cetarium, Nr. 3K-3-17/2006) Actio Pauliana instituto taikymas susijs su sutari laisvs ribojimu, todl pripainti sandor negaliojaniu iuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatyt slyg visetui, kad bt ukertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudiavimui iuo institutu bei nepagrstam skolininko teisi suvarymui (LAT 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Rov v. UAB Serneta, Nr. 3K-3-521/2006).

Actio Pauliana taikymo slygos:Kreditorius turi turti neabejotin ir galiojani reikalavimo teisGinijamas sandoris turi paeisti kreditoriaus teises (r.pvz. LAT 2006 m. sausio 11 d.LATnutartisNr.:3K-3-17, V Valstybs turto fondas v. UAB Ortofina)Skolininkas neprivaljo sudaryti ginijamo sandorio (skolininkui gali bti privaloma sudaryti sandorius vykdant statym, teismo sprendim ar sutart (vieoji, preliminari sutartis ir kt ) (r pvz., LAT 2001 m. gegus 5 d. nutartis c.b. 3K-3-1253; 2001 m. balandio 5 d. nutartis c.b. 3K-3-1425, 2002 m. vasario 4 d. nutartis c.b. V. A. v. R .S., J. Ch., Z. G., Nr. 3K-3-221/2002 ir kt.)Skolininkas buvo nesiningas, nes inojo ar turjo inoti, kad sudaromas sandoris paeis kreditoriaus teisesTreiasis asmuo, sudars su skolininku atlygintin dvial sandor, buvo nesiningas; (r. pvz. LAT 2002 m. birelio 19 d. nutartis c.b. A. S. v. T. S. ir kt., Nr. 3K-3-898/2002 ir kt.) Nra sujs vieneri met iekinio senaties terminasKreditoriaus reikalavimas yra nukreipiamas perleist pagal ginijam sandor turt tiek, kiek btina iam reikalavimui patenkinti, o liks turtas yra grinamas skolininkui

Kreditoriaus reikalavimo teisKreditorius turi pareig rodyti byloje, kad jis turi neabejotin ir galiojani reikalavimo teisKreditoriaus reikalavimo teis gali bti gyta sutarties, delikto, paveldjimo, vaik ar sutuoktini ilaikymo ar kitais pagrindais (r.pvz. LAT 2001 m. gruodio 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB Lietuvos draudimas v. I.erstniova, bylos Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinje byloje P. G. A. v. G. ., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinje byloje Z. S. v. V.S. bylos Nr.3K-3-98/2007; ir kt.)Tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievols atsiradimo momento, gali paeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali paeisti bsimos prievols, prieingu atveju netekt prasms statymo nustatyta slyga dl skolininko inojimo apie kreditoriaus teisi paeidim (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje, E.N. v. I.D., Nr. 3K-3-575/2004)Teis reikalauti alos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai i ala atsirado (LAT 2003 m. kovo 31 d. nutartis byloje P. G. A. v. G. ., bylos Nr. 3K-3-424/2003)Iekinio pareikimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teis bt vykdytina, t. y. neturt bti atsivelgiama terminuotos prievols termino sujimo fakt (pagal CK 6.35 straipsnio 4 dal)Teismas civilinje byloje gali sprsti ir dl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydio skol i skolininko, ir prayti panaikinti skolininko sandor actio Pauliana pagrindu (LAT 2003 m. rugsjo 10 d. nutartis byloje R. K. v. UAB Helenos kolekcija, bylos Nr. 3K-3-809/2003)

Skolininko pareiga sudaryti sandorSandoris, kur skolininkas pagal statym, sutart, teismo sprendim (nutart) ar kitu pagrindu privaljo sudaryti, t. y. turjo toki teisin prievol, negali bti nuginijamas actio Pauliana pagrindu (LAT 2001 m. gruodio 5 d. nutartis byloje Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcija v. T. R., bylos Nr. 3K-3-1253/2001).

Kreditoriaus teisi paeidimasCK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sraas atvej, kai ios normos prasme laikoma, kad sandoris paeidia kreditoriaus teises: dl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui; kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss.

Kreditoriaus teisi paeidimasKreditoriaus teisi paeidimui konstatuoti neprivalo bti rodytas skolininko nemokumas dl jo sudaryto ginijamo sandorio, nes pakanka rodyti tai, kad ginijamu sandoriu i esms sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus i skolininko turto, nes sudarius ginijam sandor likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, byloje Vilniaus miesto savivaldyb v. UAB Baltijos parkingas, bylos Nr. 3K-3-423/2007). Arba nors skolininkas, perleids turt, ir netapo nemokus (pvz. gauna atlyginim, kur gali bti nukreiptas aliment iiekojimas), taiau gerokai sumaino savo turt ir sudar reali grsm, kad jo sipareigojimai nebus tinkamai vykdyti (LAT 2007 m. gruodio 3 d. nutartis, priimta civilinje byloje I. C. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teiss gali bti paeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukl bendro skolininko nemokumo, bet sumaino turto, kuriuo buvo utikrinta kreditoriaus reikalavimo teis, vert , ir sumajusios verts turto neutenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Valstybs turto fondas v. UAB Ortofina, bylos Nr. 3K-3-17/2006). Jei skolininkui sudarius ginijam sandor, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai actio Pauliana neturt bti tenkinamas (LAT 2006 m. lapkriio 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje R. P. v. I.G., bylos Nr. 3K-3-497/2006).

Nesiningumo prezumpcija 6.67 str.Pagrindai, rodantys, jog tretysis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas palaikyti skolinink (6.67 str. 1d. 1-3, 6-8 p.p.);Akivaizdiai nenaudingi sandoriai ( 6.67 str. 4 p.);Privilegij ir pirmumo teiss teikimas kitam kreditoriui (6.67 str. 5 p.).

Siningumo principo taikymas teism praktikoje CK 4.96 str. Sining gijj apibdina kaip asmen, kuris neinojo ir neturjo inoti , kad daiktas gytas i asmens, kuris neturjo teiss j perleisti nuosavybn; Turjimas inoti apibrtinas kaip pareiga inaudoti galimybes gauti informacij (r. pvz.: LAT nutartis byloje A.S. v T.S., Nr. 3K-3-898/02)Asmens siningumas preziumuojamas (CK 4.26 str. 2 d.). Tai reikia, kad: 1) jo nereikia rodinti tam, kas remiasi siningumu; 2) j galima paneigti rodinjimo nata tenka neigianiajam; 3) statymas tvirtina prieing nesiningumo- prezumpcij (CK 6.67 str.), kuri taip pat gali bti paneigta. Nesiningumas vertintinas kaip inojimas arba nepagrstai nerealizuota galimyb inoti apie galim savo veiksm kenksmingum kitam asmeniui: pvz. prieprieini sipareigojim disproporcijos (LAT 2002 m. gegus 27 d. nutartis byloje UAB Eura v P. S., Nr 3K-3-722/02), kai sandoris sudaromas tarp juridini asmen, kuriuos kontroliuoja tie patys asmenys ( LAT 2002 m. birelio 3 d. nutartis byloje UAB Litimpex bankas v UAB Pajrio paslaptys, Nr. 3K-3-710/02 ) ir pan. Vertinant treiojo asmens nesiningum nereikalaujama, kad jo inojimas bt nukreiptas konkret kreditori, utenka, kad treiasis asmuo inot, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokum (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje V Valstybs turto fondas v. UAB Cetarium, bylos Nr. 3K-3-17/2006).

Treiojo asmens teisi apsaugaAsmenys, pagal atlygintin sandor siningai gij nuosavybs teise turt i nesiningo turto gijjo, gali panaudoti sandor prie asmen, kuris reikalauja restitucijos (CK 6.153 straipsnio 1 dalis). Nesant galimybs taikyti restitucij siningo gijjo atvilgiu, t. y. nesant galimybs grinti turt, restitucija taikytina atlyginant jo vert pinigais, buvusi turto gavimo, perleidimo ar restitucijos metu, atsivelgiant tai, kuriuo metu jo vert buvo didiausia (CK 6.146 straipsnis, 6.147 straipsnio 2 dalis). Jei nesiningas treiasis asmuo i skolininko gyt turt yra perleids siningam kitam treiajam asmeniui, tai kreditorius turi teis reikalauti i skolininko ir kitos nesiningos sandorio alies solidariai atlyginti turto vert pinigais (LAT 2002m.birelio 3 d. nutartis byloje BAB Litimpeks bankas v. UAB Pajrio paslaptys, bylos Nr.3K-3-710/2002).

Actio Pauliana taikymas ginijant bankrutuojanios mons sudarytas sutartisBankrutuojanios mons administratorius prie bankroto bylos iklim sudarytus ios mons sandorius gali ginyti CK nustatytais sandori negaliojimo pagrindais, tarp j - ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkt administratorius gina vis bankrutuojanios mons kreditori interesus (LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje AB Auktaitijos statyba v. AB bankas Hansa-LTB, bylos Nr. 3K-3-917/2003Bankrutuojanios mons kreditorius taip pat nepraranda teiss ginyti mons sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu (LAT 2001m.vasario 21 d. nutartyje AB Turto bankas v. BAB Rimeda, bylos Nr. 3K-3-176/2008)Iklus bankroto byl, mons kreditori reikalavimai tenkinami moni bankroto statymo nustatyta tvarka. Todl Actio Pauliana turi bti aikinamas ir taikomas sistemikai kartu su moni bankroto statymo nuostatomis, reglamentuojaniomis kreditori reikalavim patenkinimo tvarkPripainus sandor negaliojaniu iuo pagrindu, skolininko nepagrstai perleistas turtas ar jo vert turi bti iiekoma ne tiesiogiai Pauliano iekin pareikusio kreditoriaus naudai, o turi bti grinama bankrutuojanios mons turto mas ir naudojama atsiskaitymams su visais kreditoriais, o ne tik su iekovu pagal Pauliano iekinBankroto atveju nustatant, ar nepraleistas vieneri met iekinio senaties terminas actio Pauliana pagrindu ginyti sandor, taikytinas moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kur administratorius apie sandorius suino nuo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos. Taigi iuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vieneri met iekinio senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos (LAT 2008 m. balandio 1 d. nutartis byloje BUAB Lito vaistin v. UAB Optivita, bylos Nr. 3K-3-178/2008)

Actio Pauliana teisins pasekmsPagal CK 6.66 straipsnio 4 dal sandorio pripainimas negaliojaniu sukelia teisines pasekmes tik iekin dl sandorio pripainimo negaliojaniu pareikusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek btina kreditoriaus teisi paeidimui paalinti.Actio Pauliana paskirtis kompensacin, nes pripainus pagal kreditoriaus iekin skolininko sudaryt sandor negaliojaniu, iiekojimas pagal kreditoriaus reikalavim yra nukreipiamas perduot pagal t sandor turt ar jo vert tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripainimas negaliojaniu nra pagrindinis io iekinio tikslas, o tik priemon atstatyti skolininko paeist mokum ir sugrinti skolinink ankstesn turtin padt, tam, kad kreditorius galt patenkinti savo reikalavim (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartis byloje AB Turto bankas v. BAB Rimeda, bylos Nr. 3K-3-201/2001). Turtas grinamas ne skolininkui, o pagal CK 6.66 straipsnio 4 dal skiriamas iekin pareikusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje N. M. v. G. I., bylos Nr. 3K-3-940/2003).Teismas nukreipia skolos iiekojim perleist turt (LAT 2004 m. rugsjo 20 d. nutartis byloje UAB Automain realizacijos centras v. UAB Baltijos realizacijos centras, bylos Nr. 3K-3-473/2004).

Netiesioginis iekinys (CK 6.68 str.)Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats i teisi negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus. Netiesioginio iekinio paskirtis apsaugoti kreditori nuo nesiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas, siekdamas ivengti prievols vykdymo kreditoriui, nesuinteresuotas realizuoti savo teises treij asmen ir ginti savo interesus.

Netiesioginio iekinio taikymo slygos

Kreditorius turi neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkuiSkolininkas negyvendina savo teisi arba atsisako tai darytiSkolininko neveikimas paeidia kreditoriaus interesus

LAT praktika netiesioginio iekinio klausimuPagrindin netiesioginio iekinio ypatyb yra ta, kad teis inicijuoti civilin gin teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui-kreditoriui, kuris neturi tiesiogins reikalavimo teiss atsakov, t. y. atsakovas nra paeids ir neginija kreditoriaus teiss ar statym saugomo intereso (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. balandio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Armila v. UAB Limedika, bylos Nr. 3K-3-146/2007) Iekin pareikti gali tik kreditorius, turintis aikiai apibrt ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui; skolininkas turi turti tam tikr turtin teis kitiems asmenims; skolininkas negyvendina mintos savo turtins teiss ir tai paeidia kreditoriaus interesus, o skolininko teis, kurios jis negyvendina, nra grynai asmeninTai yra specifin iekinio ris, kai iekin u skolinink ir jo vardu pateikia jo kreditorius. Toks iekinys reikiamas tuo atveju, kai pats skolininkas turi teis pareikti reikalavim kitiems asmenims, taiau jos negyvendina, o kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, i skolininko teis gyvendina skolininko vardu pareikdamas netiesiogin iekin tiems kitiems asmenims. Teis pareikti tok iekin nra susijusi su skolininko kreditoriui suteiktais galiojimais reikti reikalavimus bei atstovauti j teisme. Atstovavimo teisini santyki, apie kokius yra kalbama CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punkte, netiesioginio iekinio padavimo atveju tarp skolininko ir kreditoriaus nra. (ApT 2007 m. gegus 3 d. nutartis byloje UAB ,,Kapitalo valdymo grup v. UAB ,,Penki kontinentai ir kt., bylos Nr.:2-270/2007) Tas faktas, kad buvo atsisakyta tariamos galimybs iiekoti tam tikro dydio delspinigius, negali bti vertinamas kaip realios konkretaus dydio alos monei padarymas (LAT 2005 m. gruodio 5 d. nutartis byloje LUAB Baltic Retail kreditorius AB banko NORD/LB Lietuva v. LUAB Baltic Retail administratori UAB Versluva, bylos Nr.3K-3-640/2005) Kreditoriaus procesin padtis tokioje byloje - pagal CPK 54, 55 str. ar pagal CPK 49 ir 50 str.

Actio Pauliana ir netiesioginio iekinio santykisCK 6.68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patenkinus netiesiogin iekin, ireikalautas turtas skaitomas skolininko turt ir naudojamas vis skolininko kreditori reikalavimams tenkinti. Taigi kreditorius, pareiks netiesiogin iekin, i esms gina ne tik savo, bet ir kit skolininko kreditori, paties skolininko interesus. i netiesioginio iekinio tenkinimo pasekm i esms skiriasi nuo actio Pauliana, kurio tenkinimo atveju yra patenkinamas btent iekin pareikusio kreditoriaus reikalavimas ir tik io reikalavimo dydio ribose (LAT 2007 m. kovo 19 d.nutartisZ. S. v. V. S., Nr.:3K-3-98/2007)Iaikjus, kad dalis bendrijos nari nra sumokj bendrijai vis priklausani mokti mok arba jiems neteistai buvo nenustatyta mokti lygias su kitais bendrijos nariais mokas, kreditoriai, negav i bendrijos atsiskaitymo u atliktus darbus, turi teis ireikalauti trkstamas las i bendrijos ir t bendrijos valdymo organ nari, kurie privaljo priimti sprendimus, utikrinanius pakankam bendrijos l sukaupim. Teisj kolegija daro ivad, kad byloje nagrinjami santykiai nepagrstai kvalifikuoti kaip Pauliano iekinys ir taip yra paeistos CK 6.66 straipsnio nuostatos. Kadangi skolininkas gyvenamj nam statybos bendrija negyvendino teisi dl sprendim primimo l statybai sukaupti ir panaudoti, neatsiskait su kreditoriumi (taip paeidiami kreditoriaus interesai), tai kreditoriaus savo interesams apsaugoti pareiktas iekinys bendrijos valdybos nariams ir galiotiniams kvalifikuojamas ir turi bti sprendiamas kaip jo interesus ginantis netiesioginis reikalavimas dl alos atlyginimo (LAT 2007 m. birelio 12 d.nutartisbyloje UAB Liunet v. 91-oji GNSB, Nr.:3K-3-233/2007)

Daikto sulaikymo teis (CK 6.69 str.)Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink, gali sulaikyti daikt tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas. Sulaikymo teis negali bti gyvendinama, jeigu nra sujs reikalavimo vykdymo terminas.(LAT 2002 m. lapkriio 12 d. nutartis B Auktelkai v Fasma, Nr. 3K-3-1242)Sulaikymo teis - daiktinis teisinis prievoli vykdymo utikrinimo bdas.

Daikto sulaikymo teiss poymiai:NedalumasSekimo teisTeis sulaikyto daikto vaisiusSpecifiniai atsiradimo ir pasibaigimo pagrindaiSulaikymo objekto nepakeiiamumasIlaid, susijusi su daikto sulaikymu, atlyginimasSpecifinis ios daiktins teiss turinys

Daikto sulaikymo teiss taikymo slygos (CK 4.229 str.)Daikto sulaikymo teiss objektas daiktins teiss objektas (Sulaikymo teiss objektu gali bti visi daiktins teiss objektai, neiimti i apyvartos, skaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. LAT 2008 m. gegus 28 d. nutartis byloje UAB Ad Locum v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008) )Daikto sulaikymo teiss subjektas teistas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink (statyme nenustaius apribojim ir nuorod reikalavimo teiss ry su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teistas kitam asmeniui priklausanio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusi reikalavimo teisi LAT 2008 m. gegus 28 d. nutartis byloje UAB Ad Locum v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008) Daikto sulaikymo teiss turin sudaro tik valdymo ir riboto naudojimo teis ir nesuteikia teiss kreditoriui disponuoti ir laisvai naudotis sulaikytu daiktu. Daikto sulaikymo teis yra laikino pobdio teis, t. y. kreditorius turi teis sulaikyti daikt tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavim arba pateikia adekvat savo prievols vykdymo utikrinim, arba kreditorius praranda valdymo teis daikt. Daikto sulaikymo teis yra tik priemon kreditoriui paskatinti skolinink patenkinti jo reikalavim, todl kreditorius negali sulaikyto daikto parduoti ar iiekoti i jo verts skol.Be norm, nustatyt CK Ketvirtosios knygos XIII skyriuje Daikto sulaikymas , CK yra ir speciali straipsni dl civilini teisini santyki dalyvi teiss sulaikyti pas juos esanius skolininko daiktus (pvz., CK 6.758, 6.786, 6.813, 6.865 straipsniai ir kt.). statyme taip pat tvirtintas atvejis, kai daikto sulaikymas perauga keitim (pvz., CK 6.786 straipsnio 3 dalis).

Teism praktikos aktualijosDaikto sulaikymo teis savigynos teis, todl sistemikai taikytinos CK 1.139 str. nuostatos.Daikto sulaikymas neturi paeisti asmens, prie kur naudojama savigyna, teisi labiau, negu is padarytu teiss paeidimu paeid savigyn naudojanio asmens teises. Pagal CK 1.139 straipsn savigyna galima tik CK numatytais atvejais, musis savigynos statymo nenumatytais atvejais, taip pat perengus savigynos leistinas ribas, padaryta ala atlyginama bendraisiais pagrindais. ala taip pat turi bti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesininga ar neprotinga (pvz., CK 6.58 straipsnio 7 dalis) arba teis galjo bti gyvendinta kitais bdais, kreipiantis teism ir pan. Jeigu kreditorius, skolininkui vykuius prievol, negrina sulaikyto daikto, skolininkas gis teis reikalauti jam kaip daikto savininkui atlyginti patirtus nuostolius (LAT 2008 m. gegus 28 d. nutartis byloje UAB Ad Locum v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008)

Teism praktikos aktualijosAtsakovui nevykdius sutartins prievols sumokti iekovui, is, sulaiks dal pagamint kalendori, o dal pagamint kalendori realizavs, elgsi apdairiai, protingai, pagrstai atsivelgdamas atsakovo elges bei tai, jog kalendoriai yra paklauss tik trump laik ir tuo pagrindu atmet prieiekinin reikalavim (CK 1.5, 6.63 str., 6.69 str. 1 d., 6.56 str., 6.38 str.). Kadangi buvo paeidiami atsiskaitymo terminai, iekovo sprendimas dal produkcijos sulaikyti, o dal realizuoti, vertintinas kaip apdairus ir protingas elgesys. (ApT 2003 m. rugsjo 16 d. UAB,,Standart spaustuv v. Lietuvos nepriklausom urnalist sjunga, bylos Nr.:2A-269)

MetodikaLietuvos Aukiausiojo Teismo dl actio Pauliana , netiesioginio iekinio, sulaikymo teiss ir prevencinio iekinio institut taikymo apvalga. Teism praktika, Biuletenis, 2008 m.