2030 M. ES KLIMATO KAITOS IR ENERGETIKOS POLITIKOS …am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/KLIMATO KAITA... · 2018-10-26 · 2015 m. geguŽĖs mĖn. 2030 m. es klimato kaitos ir

2015 m. gegužės mėn.

2030 M. ES KLIMATO KAITOS

IR ENERGETIKOS POLITIKOS

STRATEGIJOJE NUSTATOMŲ

TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO

POVEIKIO, NAUDOS IR

KAŠTŲ VERTINIMAS

LIETUVAI

2015 M. GEGUŽĖS MĖN.

2030 M. ES KLIMATO KAITOS

IR ENERGETIKOS POLITIKOS

STRATEGIJOJE NUSTATOMŲ

TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO

POVEIKIO, NAUDOS IR

KAŠTŲ VERTINIMAS

LIETUVAI

ADRESAS UAB „COWI Lietuva“

Ukmergės g. 369A

LT-12142 Vilnius

TEL +370-5-2107610

FAKS +370-5-2124777

WWW cowi.lt

PROJEKTO NR. 3020157530

DOKUMENTO NR. 1

VARIANTO NR. 1

IŠLEIDIMO DATA 2015-06-02

RENGĖ J. Žaltkauskienė, M. Bružas, V. Pajaujis, E. Biekšienė, S. Rinkevičius, D. Liutikas

TIKRINO J. Žaltkauskienė

PATVIRTINO M. Zubrickas

2030 M. ES KLIMATO KAITOS IR ENERGETIKOS POLITIKOS STRATEGIJOJE NUSTATOMŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKIO, NAUDOS IR KAŠTŲ

VERTINIMAS LIETUVAI

3

TURINYS SANTRUMPOS ................................................................... 6

1 ĮŽANGA ....................................................................... 8

2 SEKTORINIŲ POLITIKOS DOKUMENTŲ IR JŲ

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ ........................... 12

2.1 ES ATLP DALYVAUJANČIŲ IR NEDALYVAUJANČIŲ SEKTORIŲ

ATSKYRIMAS ....................................................................... 12

2.2 ES ATLPS DALYVAUJANTYS SEKTORIAI ................................ 14

2.2.1 Energetika ........................................................... 22

2.3 ES ATLPS NEDALYVAUJANTYS SEKTORIAI ............................. 26

2.3.1 Transportas ......................................................... 26

2.3.2 Žemės ūkis .......................................................... 27

2.3.3 Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės sektorius ................................................. 32

2.3.4 Atliekų ir vandentvarkos sektorius .......................... 33

3 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIŲ PROGNOZĖ 2030 M. ........ 37

3.1 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIŲ NUSTATYMO KONCEPCIJA IR DETALUMAS

37

3.2 MAKROEKONOMINIAI IR SOCIALINIAI RODIKLIAI ....................... 39

3.3 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO IŠ KURO DEGINIMO PROGNOZĖS ........ 41

3.3.1 Energetikos raida ir prognozės ............................... 41

3.3.2 Energetikos raidos prognozavimo apibendrinimas ..... 55

3.4 NEORGANIZUOTAI IŠMETAMŲ ŠESD IŠ KURO PROGNOZĖS ........... 57

3.5 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO IŠ PRAMONĖS PROCESŲ PROGNOZĖS ... 58

3.6 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO ŽEMĖS ŪKYJE PROGNOZĖS ............... 58

3.7 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO, ŽEMĖS

NAUDOJIMO KEITIMO BEI MIŠKININKYSTĖS (LULUCF) SEKTORIUJE ....... 62

3.8 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS ATLIEKŲ SEKTORIUJE ...... 64

3.9 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS DĖL TARPTAUTINIO

BUNKERIAVIMO ................................................................... 66

3.10 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS DĖL FLUORINTŲ DUJŲ

NAUDOJIMO ....................................................................... 67

3.11 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS PAGAL SKIRTINGUS

EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJUS ............................................. 68

3.12 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS ATLPS SEKTORIUOSE .. 69


VERTINIMAS LIETUVAI

4

4 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO MAŽINIMO, ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO IR AEI

PANAUDOJIMO POTENCIALO VERTINIMAS .................... 72

4.1 ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO POTENCIALO IR DIDINIMO

GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS NUO 2020 M. IKI 2030 M. ........................ 73

4.1.1 Transportas ......................................................... 74

4.1.2 Pramonė ir statyba ............................................... 83

4.1.3 Kiti galutinio vartojimo sektoriai (namų ūkiai, paslaugų

sektorius, žemės ūkio, žvejybos) ..................................... 85

4.1.4 EE potencialas energijos gamyboje ir transportavime 92

4.1.5 EE potencialo vertinimo santrauka .......................... 93

4.2 ENERGIJOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR

DIDINIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS NUO 2020 M. IKI 2030 M. ............ 95

4.2.1 AEI plėtra transporte ............................................ 96

4.2.2 Elektros gamyba iš AEI, tiekiant į nacionalinį tinklą ... 96

4.2.3 Šilumos gamyba iš AEI, tiekiant į centralizuoto šilumos tiekimo tinklus .............................................................. 97

4.2.4 Energijos gamyba iš AEI pramonės ir statybos sektoriuose ................................................................... 97

4.2.5 Energijos gamyba iš AEI kituose sektoriuose (paslaugų, namų ūkių, žvejybos, miškininkystės ir žemės ūkio) .......... 97

4.3 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO MAŽINIMO POTENCIALAS ŽEMĖS ŪKYJE . 99

5 2030 M. ES KLIMATO KAITOS IR ENERGETIKOS

POLITIKOS STRATEGIJOS TIKSLŲ POVEIKIO VERTINIMAS

102

5.1 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO MAŽINIMO SCENARIJAI ................. 102

5.2 PRIELAIDOS EKONOMINIAM ĮVERTINIMUI ............................. 104

5.2.1 EE ir AEI priemonių transporto sektoriuje prielaidos 104

5.2.2 EE priemonių pramonės sektoriuje prielaidos ......... 104

5.2.3 Pastatų renovavimas – šilumos sutaupymas namų

ūkiuose, paslaugų ir kituose sektoriuose ......................... 105

5.2.4 EE priemonėms reikalingų investicijų suvestinė ...... 105

5.2.5 Reikalingų investicijų į AEI plėtrą elektros ir šilumos gamybai suvestinė ....................................................... 106

5.2.6 Reikalingų investicijų į žemės ūkį suvestinė ........... 107

5.3 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO MAŽINIMO SCENARIJŲ ĮGYVENDINIMO

EFEKTYVUMO NUSTATYMAS .................................................... 107

5.4 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO MAŽINIMO TIKSLŲ PASIEKIMAS ........ 111

6 PASIŪLYMAI DĖL IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO, AEI IR

ENERGIJOS EFEKTYVUMO SCENARIJAUS (PRIEMONIŲ) PASIRINKIMO IR ĮGYVENDINIMO ................................ 115

6.1 PASIŪLYMAI DĖL OPTIMALAUS BENDRO IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO

MAŽINIMO SCENARIJAUS PASIRINKIMO ....................................... 115

6.2 PASIŪLYMAI DĖL NE ATLPS SEKTORIAUS IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO

TIKSLŲ NUSTATYMO ............................................................ 121


VERTINIMAS LIETUVAI

5

7 SIŪLOMO ĮGYVENDINTI SCENARIJAUS POVEIKIO ĮVERTINIMAS ............................................................... 127

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ................................... 129

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ............................ 134


VERTINIMAS LIETUVAI

6

Santrumpos

AE Atominė elektrinė

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

ATL Apyvartinis taršos leidimas

BĮ Bendras įgyvendinimas

BVP Bendrasis vidaus produktas

CH4 Metanas

CO2e Anglies dioksido ekvivalentas

CRF Bendrasis ataskaitų rengimo formatas

CŠT Centralizuotas šilumos tiekimas

EK Europos Komisija

EE Energijos (vartojimo) efektyvumas

ES Europos Sąjunga

HFCs Hidrofluorangliavandeniliai

ITS Intelektinės transporto sistemos

JTBKKK Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija

JTEEK Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija

LULUCF Žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė


VERTINIMAS LIETUVAI

7

N2O Azoto suboksidas

NENS Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija

NIA Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita

NMLOJ Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai

NNV Nustatytosios normos vienetas

NOX Azoto oksidai

NP Nacionalinis pranešimas

PTMV Patvirtintas taršos mažinimo vienetas

SO2 Sieros dioksidas

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CO2, CH4, N2O,

HFCs, PFCs, SF6)

SGD

STR

Suskystintos gamtinės dujos

Santykinis taršos rodiklis

ŠPM Švarios plėtros mechanizmas

TMV Taršos mažinimo vienetas

tne Tona naftos ekvivalento

UCTE Elektros perdavimo koordinavimo sąjunga


VERTINIMAS LIETUVAI

8

1 Įžanga

2014 m. sausio 22 d. Europos Komisija paskelbė Komisijos komunikatą „2020–2030 m.

klimato ir energetikos politikos strategija“ [26] (toliau – Strategija), kuriame nubrėžti

pagrindiniai ES klimato ir energetikos politikos tikslai iki 2030 m.:

> sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 40 proc., palyginti su 1990 m.;

> pasiekti, kad atsinaujinanti energetika ES energijos balanse sudarytų ne mažiau

kaip 27 proc.; šis tikslas turi būti pasiektas kolektyviškai, valstybėms narėms pa-

siūlant nacionalinius rodiklius jų rengiamuose energijos veiksmų planuose;

> su didesniu užmoju įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo politiką;

> sukurti naują valdymo sistemą ir nustatyti naujus rodiklius, kad energetikos sis-

tema būtų konkurencinga ir saugi.

Strategija parengta remiantis ES energetikos ir klimato kaitos teisės aktų paketu, kuriame

įtvirtinti tikslai iki 2020 m., taip pat Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio te-

chnologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planu. Šiuose dokumentuose atsižvelgiama

į ES tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990

m. lygiu.

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba [29] patvirtino privalomą ES tikslą – iki

2030 m. ES viduje išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti mažiausiai 40 proc., palyginti su

1990 m. Šis tikslas kaštų efektyvumo principu padalintas tarp prekybos ATL sistemoje

(toliau – ATLPS) dalyvaujančių ir nedalyvaujančių sektorių. ATLPS nedalyvaujantys

sektoriai prie ES tikslų prisidės išmetamųjų ŠESD kiekį 2030 m. sumažinant 30 proc.,

palyginti su 2005 m. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog tikslas sektoriuose, kuriuose

netaikoma ATLPS, bus įgyvendintas atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą – šis tikslas

tarp valstybių narių turi būti padalintas atsižvelgiant į santykinį BVP vienam gyventojui

bei į išlaidų efektyvumą. Visoms ES valstybėms narėms bus nustatomi privalomi iš-

metamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose

nuo 0 proc. iki –40 proc., palyginti su 2005 m.


VERTINIMAS LIETUVAI

9

ES lygiu ATLPS sektoriai išmetamųjų ŠESD kiekį iki 2030 m. turėtų sumažinti 43 proc.,

palyginti su 2005 m. Siekiant šių tikslų, ES ATLPS bus tobulinama, o jos funkcionavimas

po 2020 m. charakterizuojamas tokiais principais [29]:

1 Nuo 2021 m. linijinis ATL paskirstymo mažinimo koeficientas bus didinamas nuo

1,74 iki 2,2 proc.

2 Nemokami ATL bus suteikiami ir toliau, tačiau nuolat bus peržiūrimi pramonės

įmonių santykiniai taršos rodikliai (STR), atsižvelgiant į įdiegtas pažangias

technologijas. Bus atsižvelgiama į tiesioginius ir netiesioginius anglies dioksido

kaštus, kad efektyviausi pramonės įrenginiai nepatirtų nepagrįstos anglies dioksido

kaštų naštos ir anglies dioksido nutekėjimo dėl klimato kaitos politikos po 2020 m.

Nemokami ATL bus suteikiami atsižvelgiant į skirtingų sektorių gamybos lygio

pokyčius, kartu skatinant pramonės inovacijas.

3 Šalys, kurių BVP vienam žmogui nesiekia 60 proc. ES vidurkio (taip pat ir Lietuva),

turės teisę skirti nemokamus ATL energetikos sektoriui iki 2030 m. Maksimalus

nemokamai suteikiamas kiekis po 2020 m. neturi viršyti 40 proc. ATL, skirtų

valstybei narei parduoti aukcione.

4 Rezervas NER300, skirtas anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo bei

atsinaujinančių energijos išteklių projektams, bus padidintas iki 400 mln. ATL

(NER400) ir papildytas pramonės inovacijų projektais anglies dioksidui mažinti.

5 Naujas 2 proc. ES ATL rezervas bus atidėtas ypatingiems valstybių narių (su BVP,

nesiekiančiu 60 proc. ES vidurkio) investicijų poreikiams, susijusiems su energijos

efektyvumo (EE) didinimu ir energetikos sistemų modernizavimu. Šio rezervo

pagrindu įkurtą fondą valdys pačios valstybės narės, įtraukiant Europos investicijų

banką į projektų atranką. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. lėšos bus skirstomos valstybėms

narėms atsižvelgiant į šiuos du kriterijus: 50 proc. patikrintas išmetamųjų ŠESD

kiekis ir 50 proc. BVP, tačiau projektų atrankos kriterijai bus peržiūrėti 2024 m.

pabaigoje.

6 Solidarumo, augimo ir jungčių plėtros tikslais 10 proc. ES ATL, skirtų valstybėms

narėms parduoti aukcione, bus paskirstyta šalims, kurių BVP žmogui nesiekia 90

proc. ES vidurkio.

7 Kiti ATL bus paskirstyti valstybėms narėms patikrinto išmetamųjų ŠESD kiekio

pagrindu, nemažinant aukcione parduodamų ATL dalies.

2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje [26] numatomos priemonės,

kaip sustiprinti ATLPS, kad ji galėtų veiksmingiau skatinti investicijas į mažo anglies

dioksido kiekio technologijas visuomenei patiriant kuo mažiau išlaidų. Komisija laikosi

nuomonės, kad geriausias būdas tai pasiekti yra 4 etapo prekybos pradžioje 2021 m.

sukurti rinkos stabilumo rezervą. Rinkos stabilumo rezervas padės automatiškai abiem

kryptimis koreguoti aukcionuose parduotinų ATL tiekimą, remiantis iš anksto nustatytų

taisyklių rinkiniu, pagerinti atsparumą rinkos sukrėtimams ir padidinti rinkos stabilumą.

Nenumatyta jokia taisyklė, kuri leistų ATL tiekimą valdyti savo nuožiūra. Rezervu bus

užtikrinta lanksti galimybė padidinti ATL tiekimą, jei staigiai laikinai padidėtų paklausa,


VERTINIMAS LIETUVAI

10

sumažinant poveikį pramonei ir sektoriams, kurie pasižymi anglies dioksido nuotėkio

rizika.

Europos Vadovų Tarybos išvadose [29] pateiktos konkrečios nuostatos dėl ES AEI, EE ir

Europos dujų bei elektros vidaus jungčių plėtros tikslų:

> Atsinaujinanti energija 2030 m. turi sudaryti bent 27 proc. ES suvartojamos ener-

gijos. Tikslas bus nustatytas ES lygiu ir įgyvendintas visų valstybių narių ben-

dromis pastangomis.

> Energijos efektyvumas 2030 m. turi pasiekti bent 27 proc., palyginti su energijos

suvartojimo prognozėmis, pagrįstomis esamų priemonių įgyvendinimu. Tikslo

bus siekiama laikantis kaštų efektyvumo principo. 2020 m. indikatyvus energijos

efektyvumo tikslas bus atnaujintas, ES lygiu siekiant 30 proc. tikslo.

> Bent 10 proc. esamų elektros jungčių iki 2020 m. turi būti integruotos į ES vidaus

energetikos rinką. Šio tikslo svarba ypač pabrėžiama Baltijos šalims, Portugalijai

ir Ispanijai. 2030 m. šis tikslas turi sudaryti 15 proc.

Šiuo metu EK nėra parengusi rekomendacijų dėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo naš-

tos pasidalijimo tarp valstybių narių, nėra įvertintos kiekvienos šalies nacionalinės aplin-

kybės ir galimybės įgyvendinti siūlomus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, AEI dalies

didinimo ir EE tikslus, todėl kyla poreikis įvertinti išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo,

AEI ir EE didinimo potencialą, tikslų įgyvendinimo kaštus nacionaliniu lygmeniu. Atsi-

žvelgiant į susidariusią situaciją, atliktas tyrimas, kurio pagrindiniai tikslai yra:

> nustatyti tikslų įgyvendinimo poveikį Lietuvos ekonomikos sektoriuose, kuriems

taikoma ir netaikoma ATLPS;

> nustatyti išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialą Lietuvos ekonomikos

sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, ir galimus išmetamųjų ŠESD kiekio,

AEI ir EE tikslus;

> palyginti galimų nacionalinio lygio išmetamųjų ŠESD kiekio, AEI ir EE tikslų

įgyvendinimo priemonių efektyvumą;

> pateikti rekomendacijas dėl ilgalaikės išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo politi-

kos Lietuvoje sukūrimo ir pasiūlymus Lietuvos pozicijai dėl minėtų tikslų įtvirti-

nimo ES teisės aktuose.

Tyrimas, įskaitant Įžangą, sudarytas iš 7 pagrindinių skyrių ir išvadų. Antrame skyriuje

atlikta sektorinių politikos dokumentų ir jų įgyvendinimo priemonių analizė ATLPS da-

lyvaujančiuose ir ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, t. y. žemės ūkyje, atliekų sek-

toriuje (išskyrus elektros ir šilumos vartojimą), transporto sektoriuje (išskyrus elektrą

naudojančias transporto priemones ir aviaciją), mažose pramonės įmonėse ir katilinėse

(kurą deginantys įrenginiai iki 20 MW nominalaus šiluminio našumo), pramoniniuose

procesuose bei tiesiogiai deginant kurą namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje. Atliekant

analizę buvo laikomasi prielaidos, kad visos priemonės, numatytos įgyvendinti iki

2020 m., bus įgyvendintos ir laikomos „esamomis“. Trečiame skyriuje pateiktos kuro ir

energijos poreikio, išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės 2030 m. visuose minėtuose sekto-


VERTINIMAS LIETUVAI

11

riuose, apimant ir LULUCF sektoriaus analizę, bei joms atlikti naudotų prielaidų aprašy-

mas. Ketvirtame skyriuje atliktas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, energijos vartojimo

efektyvumo didinimo ir AEI panaudojimo potencialo visuose sektoriuose vertinimas, nu-

statomi maksimalūs tikslai. Penktame skyriuje apskaičiuojamas tikslų įgyvendinimo eko-

nominis potencialas, pateikiama informacija apie tikslų įgyvendinimo kaštų ir naudos

vertinimą, jų reitingavimą atsižvelgiant į išlaidų efektyvumą. Šeštame skyriuje pateikiami

pasiūlymai dėl labiausiai tikėtino išmetamųjų ŠESD kiekio, AEI ir energijos efektyvumo

scenarijaus parinkimo ir rekomendacijos dėl priemonių įgyvendinimo. Septintame skyriu-

je nagrinėjamas siūlomo įgyvendinti efektyviausio išmetamųjų ŠESD scenarijaus povei-

kis kuriant darbo vietas ir surenkant lėšas į valstybės biudžetą.


VERTINIMAS LIETUVAI

12

2 Sektorinių politikos dokumentų ir jų

įgyvendinimo priemonių analizė

Šiame skyriuje pateikiama išsami esamos situacijos Lietuvos ekonomikos sektoriuose,

kuriems taikoma ir netaikoma ATLPS, apžvalga, taip pat apžvelgiami teisės aktai, kurių

nuostatos turi lemiamą įtaką priemonių, prisidedančių prie išmetamųjų ŠESD kiekio ma-

žinimo, AEI ir EE dalies didinimo, įgyvendinimui. Šiame skyriuje apžvelgtos priemonės

yra numatytos teisės aktuose ir planuojamos įdiegti iki 2020 m., todėl priimta prielaida,

kad jos bus įgyvendintos ir laikomos „esamomis“.

2.1 ES ATLP dalyvaujančių ir nedalyvaujančių sektorių

atskyrimas

ES ATLPS apima iškastinį kurą deginančius įrenginius, kurių bendrasis šiluminis našu-

mas daugiau kaip20 MW, didžiausius pramonės įrenginius, kuriuose išmetamųjų ŠESD

kiekis išsiskiria cheminių reakcijų metu gamybos procese, ir orlaivių naudotojus. Kurą

deginantys įrenginiai (daugiau kaip 20 MW) apima elektros energetikos sektorių, centra-

lizuotai tiekiamos šilumos sektorių ir kurą deginančius pramonės įrenginius bei chemijos

pramonę. Pramonės įrenginiai, kuriuose išmetamųjų ŠESD kiekis išsiskiria cheminių

reakcijų metu gamybos procese, apima naftos perdirbimo, mineralinių produktų bei che-

mijos pramonės sektorius. Netiesiogiai į ES ATLPS patenka galutinės elektros ir šilumos,

pagamintos ES ATLPS dalyvaujančiuose įrenginiuose, vartojimas. Energijos taupymas

gali netiesiogiai daryti įtaką išmetamam CO2 kiekiui ATLPS sektoriui, nesvarbu, ar tau-

pymo priemonės bus įgyvendinamos ATLPS ar ne ATLPS sektoriuose, pvz., namų

ūkiuose, žemės ūkyje, kai kuriose pramonės šakose, elektros energijos ir šilumos vartoji-

me pramonėje, kai elektra ir šiluma negaminama vietoje. Didinant energijos vartojimo

efektyvumą ir kartu mažinant ATLPS įrenginių pagamintą energijos kiekį, taip pat kei-

čiant energijos vartojimo mastą tarp ATLPS ir ne ATLPS įrenginių, galima sumažinti

išmetamo CO2 kiekį atitinkamuose sektoriuose [65].

ES ATLPS nedalyvaujantys sektoriai yra žemės ūkis, atliekų sektorius (išskyrus elektros

ir šilumos vartojimą), transporto sektorius (išskyrus elektrą vartojančias transporto prie-

mones ir aviaciją), mažos pramonės įmonės ir katilinės (kurą deginantys įrenginiai iki 20

MW nominalaus šiluminio našumo), pramoniniai procesai bei tiesioginis kuro deginimas

namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje.


VERTINIMAS LIETUVAI

13

Išmetamųjų ŠESD kiekio, ypač jo prognozių ir mažinimo priemonių, atskyrimas pagal ES

ATLPS dalyvaujančius ir nedalyvaujančius sektorius yra problemiškas. Dauguma prie-

monių, nustatytų Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose ir susijusių su kuro

deginimu, pavyzdžiui, dėl AEI dalies galutiniame energijos balanse, energijos vartojimo

efektyvumo didinimo tikslo, AEI dalies centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje ir kt.,

yra nustatyti bendrai tiek ATLPS dalyvaujantiems, tiek nedalyvaujantiems sektoriams.

Taigi, nors ir galima nustatyti šių tikslų bendrą poveikį mažinant šalies išmetamųjų ŠESD

kiekį, sudėtinga įvertinti šių tikslų poveikį pagal sektorius.

Šioje studijoje ES ATLPS nedalyvaujančiam sektoriui tenkantis ŠESD kiekis atskiriamas

iš šalies bendro išmetamųjų ŠESD kiekio atėmus įmonių, dalyvaujančių ATLPS, patikrin-

tą išmetamųjų ŠESD kiekį ir išmetamųjų ŠESD kiekius aviacijoje.

Toliau grafike (1 pav.) lyginamas 2005–2013 m. bendras visų Lietuvos sektorių išmeta-

mųjų ŠESD kiekis su išmetamųjų ŠESD kiekiu, tenkančiu ATLPS įrenginiams.

ATLPS įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekis 2005–2013 m. sudarė vidutiniškai 31 proc.

viso šalies išmetamųjų ŠESD kiekio. Tačiau nuo 2013 m., į ATLPS įtraukus amoniako ir

azoto rūgšties gamybą, ATLPS išmetamųjų ŠESD kiekio dalis padidėjo iki 38 proc. viso

šalies išmetamųjų ŠESD kiekio. Taigi ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamųjų

ŠESD kiekis 2013 m. sudarė maždaug 62 proc. viso šalies išmetamųjų ŠESD kiekio.

1 pav. 2005–2013 m. išmetamųjų ŠESD kiekiai ATLPS ir ne ATLPS sektoriuose1.

[4], [46]

Kurą deginančių įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekiams (CO2) apskaičiuoti naudojami iš-

metamųjų teršalų faktoriai, paimti iš Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos (toliau – NIA), kasmet teikiamos Europos Komisijai ir JTBKKK sekretoriatui.

1 2015 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtame Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD

apskaitos ataskaitos projekte pateikti 2005, 2010, 2012 ir 2013 m. bendro išmetamųjų ŠESD kiekio duome-

nys.

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

2005 2010 2012 2013

Išm

eta

mųjų

ŠESD

kie

kis

,

mlt. t

CO

2 e

Metai

Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis

ATL PS dalyvaujančių įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekis


VERTINIMAS LIETUVAI

14

2.2 ES ATLPS dalyvaujantys sektoriai

Pagrindinis ES ATLPS reglamentuojantis teisės aktas yra Europos Parlamento ir Tary-

bos direktyva 2003/87/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES)

Nr. 421/2014 (OL 2014 L 129, p.1) [28]. Direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos

Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą ir jo įgyvendi-

namuosius teisės aktus [2]. Šio įstatymo I priede išvardintos veiklos bei išmetamosios

ŠESD (CO2 ir N2O), kurioms taikomi ATLPS reikalavimai. Lietuvoje į ATLPS įtrauktos

šios veiklos rūšys (įrenginiai ir orlaivių naudotojai) [46]:

> kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas dides-

nis negu 20 MW (išskyrus įrenginius, skirtus pavojingoms arba komunalinėms at-

liekoms deginti) (82 įrenginiai);

> naftos perdirbimas (1 įrenginys);

> cemento klinkerio ir kalkių gamyba rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgu-

mas didesnis negu 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių gamybos pajė-

gumas didesnis negu 50 tonų per dieną (2 įrenginiai);

> stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumas didesnis negu 20

tonų per dieną (2 įrenginiai);

> keraminių gaminių gamyba degimo būdu, visų pirma stogų čerpių, plytų, ugniai

atsparių plytų, koklių, molio dirbinių arba porceliano gamybos, kai gamybos pa-

jėgumas didesnis negu 75 tonos per dieną (6 įrenginiai);

> akmens vatos gamyba naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, kai lydymo pajėgu-

mas didesnis negu 20 tonų per dieną (1 įrenginys);

> azoto rūgšties gamyba, įtraukta į ATLPS nuo 2013 m. (1 įrenginys);

> amoniako gamyba, įtraukta į ATLPS nuo 2013 m. (1 įrenginys);

> aviacija, įtraukta į ATLPS nuo 2012 m. Orlaivių skrydžiai į valstybės narės, ku-

riai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, teritorijoje esantį aerodromą ar-

ba iš jo, išskyrus nukrypti leidžiančias Reglamente (ES) Nr. 421/2014 nurodytas

nuostatas, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (kol bus tai-

komas tarptautinis susitarimas dėl vienos pasaulinės rinkos priemonės taikymo

nuo 2020 m.) šios sistemos reikalavimai taikomi tik orlaivių naudotojų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekio teršalams, išmetamiems vykdant skrydžius į Euro-

pos ekonominės erdvės aerodromus ir iš jų. Priskiriama tik tokia veikla, kai ko-

mercinės oro transporto priemonės naudotojas vykdo:

– daugiau negu 243 skrydžius per tris iš eilės keturių mėnesių laikotar-

pius; arba

– skrydžius, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra didesnis

negu 10 000 tonų (4 aviakompanijos).


VERTINIMAS LIETUVAI

15

– nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – nekomercinės oro

transporto priemonės naudotojas vykdo skrydžius, kurių bendras metinis

išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis negu 1 000 tonų.

Iš viso Lietuvoje 2014 m. ATLPS priklausė 94 įrenginiai ir buvo įregistruoti 4 orlaivių

naudotojai. ATLPS sektoriaus (neskaitant aviacijos išmetamųjų ŠESD kiekio) patvirtinto

išmetamųjų ŠESD kiekio, nemokamai suteiktų ATL kiekio ir įrenginių skaičiaus kitimas

2005–2014 m. pateiktas 2 pav.

2 pav. Patikrinto išmetamųjų ŠESD kiekio, nemokamai suteiktų ATL kiekio ir

įrenginių skaičiaus kitimas 2005–2020 m. [46]

Pagrindiniame Lietuvos klimato kaitos politikos strateginiame dokumente – Nacionalinė-

je klimato kaitos valdymo politikos strategijoje [3] – numatytas pagrindinis trumpalai-

kis (2020 m.) klimato kaitos švelninimo tikslas ATLPS sistemoje dalyvaujantiems sekto-

riams: pasiekti, kad 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO2e. Ka-

dangi išmetamosios CO2 ir N2O dujos ATLPS sektoriuje susidaro arba deginant iškastinį

kurą, arba dėl cheminių reakcijų, vykstančių gamybos procese (vadinamosios proceso

emisijos), išmetamųjų ŠESD kiekis 2020 m. prognozuojamas atskirai šioms dviem įren-

ginių grupėms.

Kurą deginantys įrenginiai

Viena didžiausių ATLPS grupių yra kurą deginantys įrenginiai (87 proc. visų ATLPS

įrenginių). 72 proc. kurą deginančių įrenginių yra CŠT įmonių įrenginiai (58 įrenginiai),

todėl šios įrenginių grupės išmetamųjų ŠESD kiekis daro didžiausią įtaką bendram

ATLPS išmetamųjų ŠESD kiekiui. CŠT įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekis priklauso nuo

sektoriuje naudojamo kuro mišinio (3 pav.), kuriame vyrauja gamtinės dujos (65 proc.),

biokuras (30 proc.) ir mazutas (5 proc.). Didžiausi kurą deginantys ir daugiausiai CO₂

išmetantys įrenginiai yra Lietuvos elektrinė, Kauno termofikacijos elektrinė, Vilniaus

termofikacinė elektrinė Nr. 2 (E-2) ir Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 (E-3). Visų

CŠT įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekis 2013 m. sudarė 1,9 mln. t CO₂e.

85

90

95

100

105

0

5

10

152005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020 Įrengin

ių s

kaič

ius

Mln

. t

CO

2e a

rba m

ln.

ATL

Metai

Įrenginių skaičius

Paskirstyta ATL, mln.

Patikrintas išmetamųjų ŠESD kiekis, mln. t CO2e


VERTINIMAS LIETUVAI

16

3 pav. Kuro deginimas ATLPS dalyvaujančiuose CŠT įrenginiuose 2013 m. [62].

2013 m. Lietuvoje išmetamųjų ŠESD kiekis iš kuro deginimo sudarė 56 proc. visų

ATLPS sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio, t. y. daug mažiau nei vidutinis ES ATLPS

kurą deginančių įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekis – 73 proc. [65].

„Elektros išlyga“: investicijos ir nemokami ATL elektros gamintojams

Kurą deginančių įrenginių grupei priklausantys Lietuvos elektros gamintojai2 2013–2020

ATL prekybos laikotarpiu pasinaudojo Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnio [28] api-

brėžta išimtimi (toliau – išlyga), kai pereinamojo laikotarpio nemokami ATL išduodami

elektros energiją gaminantiems įrenginiams, pradėjusiems veiklą iki 2008 m. gruodžio

31 d., arba įrenginiams, kurių investicijos praktiškai pradėtos ne vėliau kaip tą pačią die-

ną, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a) nacionalinis elektros energijos tinklas 2007 m. nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai sujung-

tas su tarpusavyje sujungtų tinklų sistema, kurią valdo Elektros perdavimo koordinavimo

sąjunga (UCTE);

b) arba jei tik 2007 m. nacionalinis elektros energijos tinklas buvo tiesiogiai ar netiesio-

giai sujungtas su tinklu, kurį valdo UCTE, vienintele mažiau negu 400 MW galingumo

linija;

c) arba jei 2006 m. daugiau nei 30 proc. elektros energijos buvo pagaminta iš vienos rū-

šies iškastinio kuro ir bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui rinkos kainomis ne-

viršijo 50 proc. Bendrijos vidutinio BVP rinkos kainos vienam gyventojui [28].

Lietuva pasinaudojo išlyga, nes atitiko Direktyvos 10c straipsnio 1 dalies a) ir c) punktų

sąlygą. EK 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. C(2012) 3237 [31] patvirtino Lietuvos

2 Pagal Direktyvos 2003/87/EB 3u straipsnio „elektros gamintojas“ apibrėžimą.

Biokuras,

biomasė

30,2% Dyzelinas

0,0%

Durpės

0,1%

Gamtinės

dujos 64,7%

Mazutas

4,9% Skalūnų alyva

0,1%

Suskystintos

dujos 0,0%

Biokuras, biomasė Dyzelinas Durpės

Gamtinės dujos Mazutas Skalūnų alyva

Suskystintos dujos


VERTINIMAS LIETUVAI

17

parengtą paraišką dėl nemokamų ATL suteikimo elektros energijos gamybos įrenginiams

pereinamuoju 2013–2019 m. laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį (to-

liau – Paraiška) [59] ir Investicijų į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą pla-

ną (toliau – Investicijų planas) [60]. Remiantis Paraiškos nuostatomis, teisę gauti nemo-

kamų pereinamojo laikotarpio ATL įgijo 12 įrenginių operatoriai, įsipareigoję kasmet

teikti ataskaitas apie atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulini-

mą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis,

įgyvendinimą ir investicijų dydį. Jeigu operatorius neįgyvendina investicijų tais metais,

kuriais buvo numatyta jas įgyvendinti, kompetentingos Lietuvos valdžios institucijos gali

pratęsti investicijų terminą ne daugiau kaip 2 metams su sąlyga, kad delsimo įgyvendinti

investicijas priežastys aiškiai pagrįstos, o per tuos 2 metus įgyvendintinų investicijų suma

yra ne mažesnė už ATL, skirtų tiems 2 metams, vertę. Paraiškoje numatyta, kad operato-

riui neišduoti ATL pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 ir 4 dalis bus parduoda-

mi aukcione. Taip siekiama sudaryti sąlygas vykdyti atidžią Investicijų plano įgyvendi-

nimo stebėseną ir užtikrinti jo įgyvendinimą, be to, tokiu mechanizmu siekiama, kad in-

vesticijos į elektros energijos gamybos sektoriaus modernizavimą būtų aiškiai susietos su

pagal 10c straipsnį suteiktais nemokamais ATL.

Jau pirmoji 2014 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengta ir EK pateik-

ta ataskaita apie 2010–2013 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktū-

ros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamųjų ŠESD

kiekis, įgyvendinimą ir investicijų dydį (toliau – Ataskaita) [61], parodė, kad Lietuvos

elektros gamintojų investicijos daug kartų viršijo nemokamai suteiktų ATL vertę (1 lente-

lė). ATL kainai esant apie 7 EUR3, galima teigti, kad valstybės parama elektros gaminto-

jams nemokamai suteiktais ATL sudarė vos 0,5 proc.

1 lentelė. Investicijų į elektros gamybos sektorių plano ir 2013 m. fakto palyginimas

[61]

Rodiklis Investicijų planas

2013–2019 m. Faktas

2013-12-31 proc. nuo

plano

Dalyvaujančių įrengi-nių skaičius

12 6 50

Investicijų skaičius 37 19 51

Investicijų vertė, EUR 934 342 240 446 281 316 48

Sugeneruotų ATL kie-kis

2 853 624 30 778 0224 1 079

Nemokamų ATL kiekis, skirtas 2013 m.

582 373 322 449 55

2010–2013 m. atliktomis investicijomis į elektros gamybos sektorių pasiektas 27 tūkst. t

metinis išmetamųjų CO₂ sumažinimas ir vidutinis 23 proc. elektros gamybos efektyvumo

padidėjimas dalyvaujančiuose įrenginiuose. Tai reiškia, kad iki 2020 m. be papildomų

priemonių vien elektros gamybos sektoriuje CO₂ kiekis bus sumažintas 191 tūkst. t CO₂.

3 www.eex.com, 2014 m. 4 Galimų nemokamai suteikti ATL kiekis neturi viršyti bendro ATL kiekio, nustatyto Investicijų plane.

http://www.eex.com/


VERTINIMAS LIETUVAI

18

2008–2012 m. bendrai įgyvendinami projektai

BĮP mechanizmas – vienas iš trijų JTBKKK Kioto protokole nustatytų mechanizmų, įgy-

vendinamų tarp JTBKKK I priedo šalių. BĮ projektų investicijomis siekiama sumažinti iš

antropogeninių taršos šaltinių išmetamųjų ŠESD kiekį. Už šias investicijas per ATLPS

investuojančioji šalis įsigyja TMV ir palengvina Kioto protokolu jai nustatytų dujų suma-

žinimo įsipareigojimų įvykdymą.

Lietuvoje 2008–2012 m. buvo vykdomi 12 BĮ projektų, kuriais siekta sumažinti ATLPS

elektros gamintojų išmetamąjį CO2 kiekį. Vienuolika projektų yra susiję su vėjo elektri-

nių diegimu, siekiant pakeisti iškastinį kurą naudojančių įrenginių pagamintą elektros

kiekį „žaliąja“ energija, o vienas BĮ projektas yra susijęs su metano emisijų surinkimu iš

sąvartyno ir šilumos bei „žaliosios“ elektros energijos gamyba. Išmetamųjų ŠESD kiekio

sumažinimas elektros energijos gamybos BĮ projektuose buvo skaičiuojamas pagal tai,

kiek CO2 į atmosferą yra išmetama 1 MWh pagaminti Lietuvos elektrinėje. Remtasi prie-

laida, kad Lietuvos integruotame elektros tinkle elektros energijos gamintojams patiekus į

tinklą kvotinę ir virškvotinę elektros energiją visas likęs elektros energijos poreikis yra

kompensuojamas Lietuvos elektrinėje pagaminama elektros energija. Todėl patiekus pa-

pildomą („žaliąją“) elektros energijos kiekį į tinklą gamyba mažinama Lietuvos elektrinė-

je.

Iš viso per 2008–2012 m. dėl BĮ projektų išmetamųjų ŠESD kiekis ATLPS elektros ga-

mybos sektoriuje buvo sumažintas 864 tūkst. t CO2 (2 lentelė).

2 lentelė. BĮ projektų CO2 sumažinimas elektros gamybos sektoriuje 2008–2012 m. [63]

Eil. nr.

Projektas 2008 2009 2010 2011 2012 Iš viso, t

CO2

1 Rūdaičių vėjo elektrinių par-kas

44 934 35 945 34 121 43 954 31 012 189 966

2 Benaičių vėjo elektrinių pro-jektas

2 725 21 381 18 178 24 759 17 438 84 481

3 Sudėnų ir Len-dimų vėjo elektrinių BĮ

18 562 16 779 20 369 13 293 5 032 74 035

4

Lapių sąvarty-no biodujų panaudojimas kombinuotai elektros ir ši-lumos gamybai

34 384 19 323 33 101 7 444 94 252

5 Liepynės vėjo jėgainių par-kas

13 039 17 345 11 737 42 121

6 Mockių vėjo jėgainių parkas

32 765 16 760 6 432 55 957

7 Griežpelkių vėjo elektrinių parkas

17 978 13 876 31 854

8 Pakruojo vėjo jėgainių parkas

11 862 11 862


VERTINIMAS LIETUVAI

19

9 Kreivėnų vėjo jėgainių parkas

41 993 33 195 24 903 100 091

10 Benaičių 1 vėjo jėgainių parkas

67 812 42 440 110 252

11 Kreivėnų III vėjo jėgainių parkas

17 204 20 039 37 243

12

Vėjo jėgainių parkas Bučių ir Kadarių kai-muose

25 341 6 317 31 658

IŠ VISO kasmet elektros sekto-riuje

66 221 108 489 179 788 310 742 198 532 863 772

Dar du BĮ projektai, sumažinę 7 643 017 t CO2e ir įgyvendinti 2008–2012 m., buvo susiję

su N2O mažinimu ne ATLPS sektoriuje (AB „Achema“ N2O mažinimas GP ir UKL įren-

giniuose), nes iki 2013 m. šios ŠESD nebuvo įtrauktos į ATLPS apskaitą.

Pramonės procesų metu išmetamosios ŠESD

Didžiausios pramonės įmonės, kurių įrenginiuose išmetamųjų ŠESD kiekis išsiskiria

cheminių reakcijų (proceso) metu, yra AB „Akmenės cementas“ (CO₂ iš cemento klinke-

rio gamybos), AB „Achema“ (CO₂ iš amoniako gamybos ir N2O iš azoto rūgšties gamy-

bos) ir AB „Orlen Lietuva“ (CO₂ iš naftos perdirbimo). Didelį išmetamųjų ŠESD kiekio

iš proceso padidėjimą 2013 m. lėmė azoto rūgšties ir amoniako gamybos įtraukimas į

ATLPS. Kuro deginimo ir gamybos proceso metu išmetamųjų ŠESD kiekių pasiskirsty-

mas pavaizduotas 4 pav. Akivaizdu, kad proceso metu išmetamųjų ŠESD kiekis 2008–

2012 m. sudarė vos 15–17 proc. visų ATLPS sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio ir tik

2013 m. pakilo iki 44 proc. dėl amoniako gamybos ir azoto rūgšties gamybos procesų

įtraukimo į ES ATLPS.

4 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio pasiskirstymas ATLPS sektoriuje 2008–2013 m.

pagal išmetamųjų ŠESD išsiskyrimo šaltinius [62]

Kai kurie gamybos procesai, pvz., karbonatų šalinimas iš kalkakmenio kalkių gamyboje,

turi nustatytą ir nekintamą CO2 kiekį, išsiskiriantį pagamintos produkcijos kiekiui (pvz.,

0,785 t CO2/t kalkių), kurio negalima sumažinti energijos vartojimo efektyvumo arba ki-

0

1.000.000

2.000.000

3.000.000

4.000.000

5.000.000

6.000.000

7.000.000

8.000.000

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Išm

eta

mųjų

ŠESD

kie

kis

,

t.

CO

2e

Metai

Kuro deginimas Procesas Aviacija


VERTINIMAS LIETUVAI

20

tomis priemonėmis. Todėl kai kuriuose ATLPS sektoriuose, pvz., kalkių gamyboje, net ir

naudojant 100 proc. AEI išmetamųjų ŠESD kiekis nebus sumažintas iki nulio [65]. Vis

dėlto kai kurios pramonės įmonės jau yra įdiegusios arba planuoja diegti ilgalaikes išme-

tamųjų ŠESD kiekį mažinančias technologijas.

AB „Achema“ 2009–2012 m. laikotarpiu per BĮ projektus instaliuotais katalizatoriais

UKL ir GP įrenginiuose sumažino išmetamą N2O kiekį 7 mln. t CO2e, arba vidutiniškai

1,2 mln. t CO2e per metus. Taigi, neįgyvendinus šių BĮ projektų, 2013 m. ATLPS sekto-

riaus patikrintas išmetamųjų ŠESD kiekis būtų mažiausiai 1,2 mln. t CO2e didesnis (8,7

mln. vietoj 7,5 mln. t CO2e).

AB „Akmenės cementas“ 2013 m. baigė septynerius metus trukusį gamybos moderniza-

vimą, kai šlapiasis cemento gamybos būdas keičiamas sausuoju būdu. Toks pakeitimas

leis beveik perpus sumažinti įmonėje naudojamo kuro sąnaudas produkcijos vienetui, o

gamybos proceso metu į aplinką išmetamas CO2 kiekis sumažės ketvirtadaliu: šlapiuoju

gamybos būdu išmetama 1,2 t CO2/1 t klinkerio, o sausuoju gamybos būdu – 0,85 t CO2/1

t klinkerio5.

Anglies dioksido nuotėkio rizika

Europos Komisija 2012 m. birželio 5 d. paskelbė Komunikatą (2012/C 158/04) [32] dėl

tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su ŠESD ATLPS po 2012 m. Komuni-

kato II priede nurodyti daug energijos naudojantys sektoriai ir pasektoriai, kuriems dėl į

elektros kainas įtraukiamų su ATLPS susijusių išlaidų kyla didelė CO2 nuotėkio rizika.

CO2 nuotėkio rizika kyla tada, kai dėl ES ATLPS padidėjus išlaidoms įmonės negali per-

kelti šių kaštų klientams taip, kad neprarastų didelės rinkos dalies, todėl gamyba, tikėtina,

gali būti perkelta už ES ribų.

Didelė anglies dioksido nuotėkio rizika sektoriui ar jo pošakiui taip pat būdinga tuo atve-

ju, jei, įgyvendinant Direktyvą 2003/87/ES, dėl susidarančių tiesioginių ir netiesioginių

papildomų sąnaudų labai padidėtų gamybos sąnaudos (mažiausiai 30 proc.), apskaičiuo-

jamos kaip bendrosios pridėtinės vertės dalis, arba jei prekybos su trečiosiomis šalimis

intensyvumas, apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų

šalių vertės santykis su bendru Sąjungos rinkos dydžiu (metinė apyvarta ir bendra impor-

to iš trečiųjų šalių vertė), yra didesnis kaip 30 proc.

Siekiant išvengti anglies dioksido nuotėkio rizikos, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta,

kad ES atsižvelgdama į tarptautinių derybų rezultatus, sektorių ir jų pošakių, kuriems bū-

dinga didelė anglies dioksido nuotėkio rizika, veiklos vykdytojams nemokamai suteikia

iki 100 proc. ATL.

Pirmasis sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nuotėkio rizika,

sąrašas 2013 ir 2014 metams nustatytas 2009 m. gruodžio 24 d. Komisijos sprendimu

2010/2/ES6 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 27 d. Komisijos spren-

dimu Nr. 2014/746/ES (OL 2014 L 308, p. 114) [33]. Remiantis paskutiniu patvirtintu

5 http://www.cementas.lt/index.php?id=137 6 Antrasis sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nuotėkio rizika, papildantis sąrašas

patvirtintas 2013 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos sprendimu 2012/498/ES; trečiasis – 2014 m. spalio 27 d. Ko-

misijos sprendimu 2014/746/ES.

http://www.cementas.lt/index.php?id=137


VERTINIMAS LIETUVAI

21

sąrašu, Lietuvoje anglies dioksido nuotėkio rizika aktuali naftos perdirbimo, trąšų ir azoto

junginių gamybos, stiklo, keramikos dirbinių, cemento, čerpių bei kalkių gamybos sekto-

rių įrenginiams.

Apskritai nemokamų ATL kiekis visiems ES ATLPS įrenginiams 2013–2020 m. buvo

apskaičiuotas remiantis gaminamų produktų, šilumos arba naudojamo kuro santykiniais

taršos rodikliais (toliau – STR), apibrėžtais 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos spren-

dimo 2011/278/ES [36] I ir II prieduose. Nustatydama santykinių taršos rodiklių vertes

Komisija kaip išeities tašką naudojo 2007 ir 2008 m. 10 proc. ŠESD atžvilgiu efektyviau-

sių įrenginių, kurių duomenys buvo surinkti, išmetamųjų ŠESD kiekio aritmetinį vidurkį.

Palyginus Lietuvos ATLPS įrenginių, kuriuose išmetamosios ŠESD susidaro proceso me-

tu, 2013 m. patikrintą išmetamųjų ŠESD kiekį su nemokamai jiems suteiktų ATL kiekiu,

akivaizdu, kad patikrintas išmetamųjų ŠESD kiekis smarkiai viršijo suteiktų ATL kiekį.

Tai rodo, kad šie Lietuvos ATLPS įrenginiai dar neišnaudojo visų gamybos efektyvumo

didinimo priemonių, o gaminamų produktų STR naftos perdirbimo, cemento, stiklo, mi-

neralinės vatos bei trąšų gamybos sektoriuose viršija EK nustatytuosius, pvz., EK nusta-

tytas pilkojo cemento klinkerio STR yra 0,77 t CO2/t, o AB „Akmenės cementas“ gami-

namo cemento STR net ir modernizavus gamybą vis dar sieks 0,85 t CO2/t.

Orlaiviai

Nuo 2012 m. į ATLPS įtrauktas aviacijos sektorius. Tačiau Reglamentu (ES) Nr.

421/2014 nustatyta išimtis, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (kol

bus taikomas tarptautinis susitarimas dėl vienos pasaulinės rinkos priemonės taikymo nuo

2020 m.) šios sistemos reikalavimai taikomi tik orlaivių naudotojų ŠESD kiekio terša-

lams, išmetamiems vykdant skrydžius į Europos ekonominės erdvės aerodromus ir iš jų.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.

D1-168 [5], orlaivių naudotojai kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. privalo

pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nepriklausomo vertintojo patikrintas praėjusių ka-

lendorinių metų ataskaitas apie ŠESD išmetimą ir tonkilometrių duomenis. Orlaivių, kaip

ir stacionarių įrenginių, išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengiamos vado-

vaujantis 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 [37] nuosta-

tomis.

Kadangi orlaivių naudotojams sunku iš anksto numatyti, kiek bus atlikta skrydžių ar iš-

mesta CO2 einamaisiais metais, orlaivių naudotojų, patenkančių į ATLPS, sąrašas nėra

pastovus, jų skaičius kasmet kinta priklausomai nuo to, ar yra peržengtas 234 skrydžių ir

10 tūkst. t CO2 kriterijus. Siekiant palengvinti administracinę naštą mažiesiems teršėjams,

2014 m. balandžio 16 d. patvirtintas Reglamentas Nr. 421/2014 [38], kuriuo nustatytas

orlaivių išmetamų teršalų ataskaitų atidėjimas, kai ATL už 2013 m. patikrintus išmeta-

muosius teršalus, susijusius su skrydžiais tarp aerodromų, esančių ES valstybėse, atsisa-

koma iki 2015 m. balandžio 30 d. vietoj 2014 m. balandžio 30 d., o patikrintas 2013 m. tų

skrydžių išmetamųjų teršalų kiekis pranešamas iki 2015 m. kovo 31 d. vietoj 2014 m.

kovo 31 d.


VERTINIMAS LIETUVAI

22

2013 metais orlaivių naudotojų pateiktos tonkilometrių ataskaitos parodė, kad orlaivių

išmetamųjų ŠESD kiekis 2012 m.7 sudarė 96 tūkst. t CO2, t. y. 1,7 proc. viso ATLPS sek-

toriaus emisijų, todėl ATLPS sektoriaus analizėje ši dalis laikoma nereikšminga.

Išmetamųjų ŠESD prognozė 2020 m.

Įvertinus apžvelgtus sektorinių strateginių dokumentų, EK ir nacionalinių ATLPS regla-

mentuojančių teisės aktų numatytus reikalavimus bei pačių veiklos vykdytojų įgyvendi-

namas išmetamųjų ŠESD mažinimo priemones, ATLPS patikrintų išmetamųjų ŠESD

kiekis 2020 m. turėtų siekti 7,3 mln. t CO2e (5 pav.). ŠESD kiekis ATLPS sektoriuje bu-

vo apskaičiuotas remiantis 3 skyriuje pateiktomis prielaidomis.

5 pav. ATLPS sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozė 2020 m. su esamomis

priemonėmis

2.2.1 Energetika

Didelė dalis energetikos sektoriuje susidarančių ŠESD išmetama ATLPS dalyvaujančiuo-

se įrenginiuose. ATLPS sistemoje dalyvauja beveik visos iškastinį kurą deginančios

elektrinės, taip pat diduma (pagal sudeginamo kuro ir išmetamų ŠESD kiekį) CŠT katili-

nių.

Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai energetikos sektoriuje Lietuva turi užtikrinti, kad

iki 2020 m. iš AEI bus pagaminama 23 proc. suvartojamos energijos, 10 proc. transporto

sektoriuje suvartojamo kuro turi būti iš AEI (2009 m. balandžio 23 d. Europos Parla-

mento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių

energiją [39]). Šiuos reikalavimus Lietuva perkėlė į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių

išteklių energetikos įstatymą [8] ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, pagrindinį strategi-

nį dokumentą Lietuvos energetikos sektoriuje – Nacionalinę energetinės nepriklauso-

mybės strategiją [1] (toliau – NENS). Strategijoje patikslinta, kad siekdama 23 proc.

AEI tikslo Lietuva planuoja, jog AEI dalis galutinės energijos suvartojimo balanse suda-

7 Paskutiniai rengiant studiją prieinami patikrinto orlaivių išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys.

-

2

4

6

8

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Išm

eta

mųjų

ŠESD

kie

kis

,

mln

. t

CO

2e

metai

Aviacijoje

Pramonės procesuose

Šilumos gamybai

Elektros gamybai

Kuro deginimas pramonės įrenginiuose


VERTINIMAS LIETUVAI

23

rys ne mažiau kaip 20 proc. elektros sektoriuje, ne mažiau kaip 60 proc. CŠT sektoriuje,

ne mažiau kaip 10 proc. transporto sektoriuje.

Detalizuojant pagrindinius AEI tikslus, pagal galiojančią NENS [1] planuojama šilumos

gamybai naudojamas gamtines dujas keisti biomase, didinti atliekų naudojimą šilumos

gamybai: 2020 m. papildomai gaminti 2,3 TWh šilumos kogeneracinėse biomasės jėgai-

nėse, 1,1 TWh šilumos naujose biomasės katilinėse, 0,8 TWh šilumos atliekų deginimo

kogeneracinėse jėgainėse. Numatomas saulės kolektorių naudojimo karštam vandeniui

ruošti skatinimas, kiekybinių rodiklių nepateikiant.

Elektros gamybos sektoriuje NENS [1] numatoma, kad „iki 2020 metų valstybė sudarys

prielaidas įrengti 500 MW suminės galios vėjo elektrinių ir iki 355 MW padidinti biokuro

elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią.“

AEI naudojimo tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės iki 2020 m. toliau detalizuojami Na-

cionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje [7] ir iš dalies Naci-

onalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2020 metų programoje [16].

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [8] numatyta, kad

iki 2020 m. AEI elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtoji suminė galia bus padi-

dinta:

> vėjo elektrinių – iki 500 MW;

> saulės šviesos energijos elektrinių – iki 10 MW (išlyga dėl mažųjų elektrinių, ku-

rių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros ener-

gijos gamybos pajėgumą išduoti pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio

31 d.);

> hidroelektrinių – iki 141 MW;

> biokuro elektrinių – iki 105 MW.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo privalomas tikslas buvo nustatytas 2012 m.

spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos var-

tojimo efektyvumo [34]. Lietuva, perkeldama šį tikslą į nacionalinę teisę, NENS [1], nu-

matė, kad „energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų bus siekiama kiekvie-

nais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip stiprinti Lietu-

vos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą“. Vertinant šią naudą

absoliučiais skaičiais, NENS [1] nurodoma, kad „ėmusis ekonomiškai naudingų taupymo

priemonių 2020 metais bus galima suvartoti 17 procentų mažiau energijos, negu jos buvo

suvartota 2009 metais (neįskaitant padidėsiančio energijos suvartojimo dėl BVP padidė-

jimo efekto). Realizavus šį potencialą būtų galima kasmet iki 2020 metų sutaupyti 740

kilotonų naftos ekvivalento (ktne)“. NENS [1] pabrėžiama, kad padidinti šilumos gamy-

bos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą yra pagrindinis šilumos sektoriaus uždavinys.

Atskiri energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai keliami pastatams namų ūkių ir

paslaugų sektoriuose. NENS [1] numatoma, kad „iki 2020 metų Lietuva sumažins šilu-

mos suvartojimą gyvenamuosiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose 30–40 procentų.

Palyginti su 2011 metais, tai kiekvienais metais leis sutaupyti nuo 2 iki 3 TWh šilumos“.


VERTINIMAS LIETUVAI

24

Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos būsto strategijoje [10] numatytą tikslą „iki 2020

metų modernizuoti pagal ekonominio pagrįstumo principą eksploatuojamų daugiabučių

namų šildymo sistemas, atnaujinti ir apšiltinti stogų konstrukcijas, pakeisti arba atnaujinti

langus ir lauko duris, pašalinti stambiaplokščių namų siūlių defektus ir sumažinti išorės

sienų šiluminį laidumą, šiluminės energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto

naudingo ploto vienetui, sumažinti iki 30 procentų“. Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje [11] numatyta: „Programos tikslas – iki 2020 metų pa-

baigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastaty-

tuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20

procentų, tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas šiuose

namuose iki 2020 metų pabaigos sumažinti ne mažiau kaip 1 000 GWh per metus, anglies

dioksido išmetimus į atmosferą – ne mažiau kaip 230 tūkst. tonų per metus, palyginti su

2005 metais.“

2014 m. pabaigoje patvirtintoje Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo pro-

gramoje [12] numatytas tikslas iki 2020 m. atnaujinti 700 tūkst. m2 viešųjų pastatų ploto,

sutaupant 60 GWh metinės pirminės energijos kiekį, sumažinant į atmosferą išmetamųjų

ŠESD kiekį 14 tūkst. tonų. Viešuosius pastatus numatoma atnaujinti pasiekiant ne mažes-

nę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Iš viso, kaip nurodyta šioje programoje,

viešųjų pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybėms, plotas yra

apie 14,8 mln. kv. metrų (apie 35 procentus visų valstybei ir savivaldybėms priklausančių

negyvenamosios paskirties pastatų), jiems šildyti per metus vidutiniškai suvartojama apie

2 300 GWh šilumos energijos.

2015 m. kovo mėn. patvirtintas Ilgalaikis pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo pla-

nas [19], kuriame keliamas uždavinys atnaujinti 2,5 mln. m2 viešojo sektoriaus ir gyve-

namųjų pastatų ploto. Šiame plane numatoma 2015–2020 m. atnaujinti 1 000–

1 200 pastatų ir naujai sutaupyti ne mažiau kaip 500 GWh šilumos. 2021–2030 m. laiko-

tarpiu numatoma tęsti pradėtą pastatų atnaujinimo politiką ir atnaujinti iš viso 2 500–

3 000 pastatų, per metus atnaujinant apie 250 pastatų. Prioritetą numatoma teikti labiau-

siai energetiškai neefektyviems pastatams.

2015 m. vasario 18 d. įsteigtas Energijos efektyvumo fondas, skirtas teikti lengvatines

paskolas centrinės valdžios viešiesiems pastatams atnaujinti bei garantijas už komercinių

bankų suteiktas paskolas gatvių apšvietimui modernizuoti.

Kartu su šilumos suvartojimo mažinimu modernizuojant pastatus NENS [1] numatoma

didinti energijos vartojimo efektyvumą šilumos tiekimo srityje: atnaujinant centralizuoto

šilumos tiekimo tinklus tikimasi 2020 m. sutaupyti 0,4 TWh/metus šilumos. Šilumos ga-

mybos efektyvumas būtų didinamas diegiant jau minėtas AEI technologijas.

Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų plane [9]

nurodoma, kad:

> „Nacionalinis orientacinis 2020 metų energijos vartojimo efektyvumo tikslas (Di-

rektyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 1 dalis) yra 740 ktne galutinės energijos.“

> „Galutinio energijos poreikio prognozė nevertinant energijos taupymo (energijos

efektyvumo didinimo) priemonių įtakos 2020 metais būtų 5 018 ktne.“


VERTINIMAS LIETUVAI

25

NENS [1] vertinama, kad „numatytos iniciatyvos turės teigiamą poveikį aplinkai – jų

įgyvendinimas sudarys sąlygas Lietuvai iki 2020 metų į atmosferą papildomai neišmesti

11 milijonų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 ekvivalentu). Tai sudarytų 46

procentus 2008 metų faktinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.“

Be minėtų pagrindinių tikslų iki 2020 m., galiojančioje NENS [1] nustatytos energetikos

sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 m. Šiuo metu galiojančioje NENS [1] nenusta-

tomi kiekybiniai AEI, EE ar ŠESD mažinimo tikslai, tačiau nustatomos šios atsinaujinan-

čių išteklių plėtros ir energijos vartojimo efektyvumo gairės iki 2030 m.:

> „2020–2030 metais šalyje energijos efektyvumas kiekvienais metais didės po 1,3

procento“;

> didės AEI dalis vartojamos energijos balanse, tačiau konkretūs rodikliai 2030 me-

tams nenurodomi;

> planuojama regioninės atominės elektrinės statyba prie Visagino.

2014 m. buvo parengtas naujų Lietuvos energetikos sektoriaus strateginių dokumentų

projektų paketas, kurį sudaro:

> Nacionalinės energetikos strategijos projektas [14],

> Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos iki 2020 m.

projektas [15],

> Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metais programa [16].

Naujos Nacionalinės energetikos strategijos projekte nepateikiami AEI ir EE tikslai, ta-

čiau nurodomi keli galimi energetikos plėtros Lietuvoje scenarijai ir kiekvieno scenari-

jaus atveju pagrindžiami AEI naudojančių energijos gamybos technologijų plėtros mastai.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos iki 2020 m. projekte

nurodomi šie AEI plėtros rodikliai:

> AEI dalis elektros energijos sektoriuje 20 proc.;

> AEI dalis centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje 70 proc.;

> AEI dalis individualiai šildomų namų ūkių šilumos sektoriuje 74 proc.;

> AEI dalis individualiai šildomų nebuitinių vartotojų sektoriuje 13 proc.

Šiems rodikliams pasiekti Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros progra-

mos iki 2020 m. projekte nurodomi šie AEI plėtros mastai elektros sektoriuje:

> suminė įrengtoji vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, galia 500 MW;

> suminė įrengtoji hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, galia 141 MW;


VERTINIMAS LIETUVAI

26

> suminė įrengtoji biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, remiamų VIAP

lėšomis, galia 105 MW;

> naujos arba konvertuotos biokuro elektrinės Vilniaus mieste galia iki 145 MW;

> naujos arba konvertuotos biokuro elektrinės Kauno mieste galia iki 53 MW.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos iki 2020 m. projekte

[15] nurodoma, kad AEI rodikliui pasiekti „iki 2020 m. papildomai privalo būti įdiegta iki

280 MW biokuro galingumų“.

Direktyvos 2012/27/ES tikslams perkelti į Lietuvos Respublikos teisę 2014 m. parengtas

Energijos efektyvumo įstatymo projektas [17]. Šiame projekte numatoma, kad „energi-

jos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema turi užtikrinti, kad iki 2020 m. gruodžio

31 d. būtų sutaupytas 287 ktne galutinės energijos kiekis <...>“.

Apibendrinant galiojančius ir planuojamus energetikos sektoriaus Lietuvos Respublikos

strateginius planavimo dokumentus ir juos įgyvendinančius teisės aktus, galima teigti,

kad:

> AEI tikslai elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje iki 2020 m. aiš-

kiai apibrėžti, nurodyti konkretūs jų pasiekimo rodikliai pagal atskirus sektorius

ir technologijas, dauguma atvejų nurodyti numatytos plėtros skatinimo mecha-

nizmai;

> AEI tikslai iki 2020 m. namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuose detalizuojami tik

planuojamuose dokumentuose, jų įgyvendinimo skatinimo mechanizmai dar nėra

iki galo apibrėžti;

> AEI tikslai iki 2020–2030 m. nenustatyti nė vienam sektoriui, išskyrus tai, kad

numatytas elektromobilių plėtros rodiklis 2022 m.;

> EE tikslas iki 2020 m. numatomas kaip bendras visiems sektoriams, dauguma at-

veju atskiriems sektoriams numatomi rodikliai nėra perkelti į įgyvendinamuosius

teisės aktus;

> nurodomas EE rodiklis 2020–2030 m. laikotarpiu: energijos efektyvumas kiek-

vienais metais didės po 1,3 procento.

2.3 ES ATLPS nedalyvaujantys sektoriai

2.3.1 Transportas

Transporto sektoriui galiojančioje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strate-

gijoje [1] numatyta AEI dalis iki 2020 m. yra ne mažiau kaip 10 procentų visos šiame

sektoriuje suvartojamos energijos. EE tikslai transporto sektoriui Nacionalinėje energeti-

kos strategijoje nenurodomi, tik įvardijama, kad šis sektorius turi 300 ktne energijos tau-


VERTINIMAS LIETUVAI

27

pymo potencialą. Pagal Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją [1], 2020–

2030 m. „transporto sektoriuje išmetamų dujų kiekis gali būti sumažintas 5–10 procentų.“

Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje [7] nurodoma,

kad „transporto sektoriuje skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, van-

denilį ir kitus alternatyvius degalus“. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros programos iki 2020 m. projekte [15] nurodoma, kad AEI dalis transporto sekto-

riuje 2020 m. sudarys 5,5 proc.

Transporto sektoriaus plėtros kryptis ir tikslus detalizuoja 2014 m. patvirtinta Nacionali-

nė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa [13]. Išmetamųjų ŠESD kiekio ma-

žinimas transporto sektoriuje numatomas pagal ketvirtą šios programos tikslą „padidinti

energijos vartojimo transporte efektyvumą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai“; taip

pat susijęs su trečiuoju programos tikslu „skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) trans-

porto sistemos darnumą“. AEI naudojimo tikslai transporto sektoriuje šioje programoje

neįvardijami.

Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programoje [13] numatoma, kad suvar-

tojamas automobilių benzino ir dyzelino kiekis turėtų didėti ne daugiau kaip 5 procentais

per metus ir 2022 m. sudaryti ne daugiau kaip 2 084,3 tūkst. tonų (2012 m. – 1 279,6

tūkst. tonų).

Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programoje [13] planuojama siekti, kad

iki 2022 m. būtų įrengtos 28 viešos elektromobilių įkrovimo prieigos valstybinės reikš-

mės keliuose.

2.3.2 Žemės ūkis

Pagrindiniai išmetamųjų ŠESD šaltiniai Lietuvos žemės ūkio sektoriuje yra:

> metano (CH4) dujų kiekis, išsiskiriantis gyvulių žarnyne vykstančios fermentaci-

jos metu;

> azoto suboksido (N2O) išsiskyrimas iš žemės ūkiui naudojamos dirvos – tiesiogi-

nės emisijos (pvz., dėl sintetinių, organinių trąšų naudojimo) ir netiesioginės emi-

sijos (pvz., dėl azoto išsiplovimo dirvoje);

> CH4 ir N2O dujos, išsiskiriančios iš mėšlo tvarkymo sistemų.

Apskaičiuojant ir prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekį žemės ūkyje remtasi studija

„ŠESD kiekio Lietuvoje apskaičiavimo politika, priemonės ir projekcijos“, kitais viešai

prieinamais duomenimis [96]. 2013 m. išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje

sudarė 4 479,96 kt. CO2e ir beveik nepasikeitė, palyginti su 2010 m. Diduma (53,3 proc.)

išmetamųjų ŠESD kiekio susijusi su ŠESD išsiskyrimu dirvožemyje.

3 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekis iš žemės ūkio veiklos 2013 m., proc. [4]

Išmetamųjų ŠESD šaltinis kt CO2 (ekv.) Proc.

Tiesioginės ir netiesioginės emisijos iš dirvos 2 389,85 53,3

Emisijos dėl gyvulių žarnyne vykstančios fermentaci-jos procesų

1 543,65 34,4


VERTINIMAS LIETUVAI

28

Išmetamųjų ŠESD šaltinis kt CO2 (ekv.) Proc.

CH4, išsiskiriantis iš mėšlo tvarkymo sistemų 274,13 6,1

N2O, išsiskiriantis iš mėšlo tvarkymo sistemų 166,79 3,7

Karbamido naudojimas ir dirvų kalkinimas 105,54 2,3

CH4 dujų kiekis, išsiskiriantis gyvulių žarnyne vykstant fermentacijai, apskaičiuojamas

įtraukiant naminius galvijus (pieninius ir mėsinius), avis, ožkas, arklius, kiaules, triušius,

nutrijas, taip pat kailinius žvėris (audines, lapes, poliarines lapes). CH4 kiekis, išsiskirian-

tis gyvulių žarnyne vykstant fermentacijai, priklauso nuo gyvulių tipo, svorio, naudojamų

pašarų kiekio ir kokybės.

4 lentelė. Gyvulių ir paukščių skaičius, tūkst. vnt. (1990–2012) [96]

Gyvūnai 1990 1995 2000 2005 2010 2011 2012

Pieniniai galvijai 842,0 586,0 438,4 416,5 354,7 342,8 326,3

Kiti galvijai 1 479,5 479,1 309,9 383,8 353,0 355,2 366,3

Avys 56,5 32,3 11,5 29,2 55,8 60,2 78,4

Ožkos 5,2 14,6 23,0 22,0 16,0 15,0 13,6

Arkliai 79,9 77,6 68,4 62,6 44,7 36,4 29,5

Kiaulės 2 435,9 1 270,0 867,6 1 114,6 929,4 790,3 807,5

Triušiai 73,4 84,3 82,3 99,9 103,5 98,1 99,5

Nutrijos 17,3 8,9 2,2 1,7 1,4 0,3 0,6

Kailiniai žvėrys 158,2 90,0 44,8 172,2 175,7 193,1 305,1

Paukščiai 16 815 8 444 5 577 9 397 9 466 8 921 9 086

CH4 kiekis, išsiskiriantis iš gyvulių žarnyno vykstant fermentacijai, 2012 m. sudarė apie

82,25 proc. viso CH4 kiekio iš galvijų ir 34,4 proc. viso kiekio iš žemės ūkio sektoriaus.

CH4 kiekis iš mėšlo 2012 m. sudarė 6,1 proc. viso žemės ūkio išmetamųjų ŠESD kiekio

arba 17,75 proc. viso CH4 kiekio. Šis išmetamųjų ŠESD kiekis susidaro skylant organi-

nėms medžiagoms ir priklauso nuo mėšlo charakteristikų, susijusių su gyvulių rūšimi ir

maitinimusi, pašarų kiekiu, kurį virškindami suvartoja galvijai, mėšlo tvarkymo sistemų

tipu, klimato sąlygų.

N2O išsiskyrimas priklauso nuo nitrifikacijos procesų spartos. Išskiriamą N2O kiekį lemia

azoto ir anglies kiekis mėšle, jo saugojimo trukmė, mėšlo saugojimo sistemos tipas, kli-

mato sąlygos.

Tiesioginis N2O išsiskyrimas iš dirvožemio susijęs su sintetinių trąšų ir gyvulių mėšlo

naudojimu, azotą dirvoje fiksuojančių augalų auginimu, pasėlių likučių įterpimu į dirvą,

dirvožemio azoto mineralizacija, nuotekų dumblo naudojimu žemės ūkyje.

2012 m. duomenimis, diduma N2O išsiskyrė dėl sintetinių trąšų naudojimo (42,26 proc.)

ir organinių dirvų kultivavimo (34,85 proc.).

Atsižvelgiant į Europos Vadovų tarybos išvadų [29] nuostatas, žemės ūkio sektorius turi

prisidėti prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo. Remiamasi prielaida, kad labiausiai

tikėtini išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslai Lietuvos ne ATLPS sektoriui gali būti nusta-

tyti tokie: –8, –10 arba –12 proc., palyginti su 2005 m. Taip pat žemės ūkis turi prisidėti

prie įsipareigojimų padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį.

EK lygmeniu vyksta diskusijos, siekiant sujungti žemės ūkio sektorių su žemės naudoji-

mo, žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės sektoriumi (LULUCF).


VERTINIMAS LIETUVAI

29

Žemės ūkio sektoriui būtina imtis papildomų priemonių siekiant mažinti išmetamųjų

ŠESD kiekius arba suintensyvinti esamų priemonių įgyvendinimą (4.3.1 skyrius). Tam

numatytos veiklos susijusios su Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimu.

Per I ramstį, susijusį su tiesioginėmis išmokomis, Lietuva įgyvendins žalinimo išmokos

mokėjimą. Ši išmoka skirta ūkininkams, kurie atitiks 3 reikalavimus: augins įvairius pasė-

lius (mažiausiai 2 ar 3 skirtingi pasėliai priklausomai nuo ūkio dydžio), išlaikys nuolati-

nes pievas (ypač griežti reikalavimai taikomi, jei pievos priskiriamos „Natura 2000“ vie-

tovėms) ir mažiausiai 5 proc. ariamos žemės skirs ekologiniu požiūriu svarbioms vieto-

vėms.

Žalinimo išmoka sudarys 30 proc. viso tiesioginių išmokų voko (125 mln. EUR 2015 m.

arba 155 mln. EUR 2019 m.). Tikimasi, kad ši išmoka prisidės mažinant išmetamųjų

ŠESD kiekį iš žemės ūkio, tačiau panašūs reikalavimai Lietuvoje buvo taikomi jau nuo

2005 m. kaip Geros agrarinės ir aplinkosauginės ūkininkavimo praktikos dalis.

Kitas svarbus elementas, prisidėsiantis prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo žemės

ūkyje, yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa. Šią programą EK patvir-

tino 2015 m. vasario 13 d.. Programos biudžetas sudaro 1,978 mlrd. EUR. Iš jų 0,714

mlrd. EUR, arba 36 proc. visų lėšų, numatoma skirti klimato kaitai švelninti (įskaitant

ankstesnio programos periodo aplinkosaugos priemonių tęstinius įsipareigojimus).

Siekiant skatinti reikiamus žemės ūkio praktikos pakeitimus, kurie daro teigiamą poveikį

aplinkai ir klimatui, numatyta įvairių agrarinės aplinkosaugos (klimato kaitos) priemonės

veiklos sričių, ekologinio ūkininkavimo priemonė. Didelį dėmesį numatoma skirti mo-

kymui ir informavimui.

Kitos priemonės, susijusios su klimato kaitos švelninimu ir energinio efektyvumo didini-

mu, yra investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą, parama biodujų

gamybai ir kt.

Svarbu taikyti ir įvairias papildomas priemones, kurios dideliu mastu ir nedidelėmis są-

naudomis gali sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį žemės ūkyje. Konkrečios priemonės,

taikytinos žemės ūkio sektoriuje, aptariamos 4.3.1 skyriuje.

Tarptautiniai ir nacionaliniai įsipareigojimai

Lietuva yra patvirtinusi teisės aktus, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį iki

2020 m., 5 lentelėje pateikti pagrindiniai ES ir nacionaliniai išmetamųjų ŠESD kiekį iš

žemės ūkio reguliuojantys teisės aktai ir rodikliai, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.

5 lentelė. Teisės aktai, susiję su išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimu žemės ūkio sektoriu-

je [3], [21], [22], [23], [24]

Teisės akto, progra-mos ar priemonės

pavadinimas Pagrindiniai tikslai žemės ūkyje Siekiami rodikliai, metai

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politi-kos strategija 2013–2050 m. laikotarpiu

- Užtikrinti, kad išmetamųjų ŠESD kiekis ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose neviršytų 1 lentelėje nustatytų kasmetinių išmetamųjų ŠESD kiekio

Žemės ūkyje 5,849 mln. t. CO2e (20 tikslo atveju) arba 5,289 mln. t. CO2e (30 tikslo atveju) (2020 m.).


VERTINIMAS LIETUVAI

30



tikslų, o bendras kiekis 2020 m. nepadidėtų daugiau kaip 15, paly-ginti su 2005 m., ir neviršytų 18,338 mln. t CO2e; - įgyvendinti priemones, skirtas ekonomiškai efektyviam išmetamo-jo metano kiekio iš mėšlo tvarkymo sistemų mažinimui; - įgyvendinti priemones, mažinan-čias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos.

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politi-kos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendini-mo tarpinstitucinis veiklos planas

- Įgyvendinti agrarinės aplinkosau-gos programas (7 tikslo 1 uždavi-nys); - įgyvendinti agroekosistemų tva-rumo didinimo ir dirvožemio deg-radacijos mažinimo priemones (7 tikslo 1 uždavinys); - tobulinti gamtinių stichinių reiški-nių padaromos žalos žemės ūkiui draudimo ir kompensavimo me-chanizmą (7 tikslo 3 uždavinys); - įgyvendinti priemones, susijusias su tausiu paviršinių ir požeminių vandens telkinių ir irigacinių siste-mų naudojimu (7 tikslo 1 uždavi-nys);

Metinis išmetamųjų ŠESD kie-kio žemės ūkio sektoriuje limi-tas – 5,42 mln. tCO2e (2016 m.). Įgyvendintos 3 priemonės, susijusios su azoto junginių išsiskyrimo į aplinką dėl žemės ūkio veiklos mažinimu (2016 m.). Mažiausias absorbuojamųjų ŠESD kiekis žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sek-toriuje – 3,7 mln. t CO2e per metus (2016 m.) Kasmetis dirvožemio erozijos mažėjimas 2 (2016 m.) Plotas, kuriame įgyvendina-mos agrarinės aplinkosaugos programos, – 280 000 ha (2016 m.)

Lietuvos kaimo plėt-ros 2014–2020 metų programa

Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkys-tės sektoriuose.

Žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, ku-riame vykdomos valdymo su-tartys, susijusios su anglies dioksido sekvestracija (išsau-gojimu) (5E tikslinė sritis) + žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su išmetamųjų ŠESD ir (arba) amoniako kiekio mažinimu (5D tikslinė sritis) + drėkinamos žemės plotas, kuriame pradėta taikyti efektyvesnė drėkinimo sistema (5A tikslinė sritis) – 265 458,00 ha (2023 m.)

Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programa (Nitratų direktyvos veiksmų planas)

- Užtikrinti neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio paviršiniams ir požeminiams vandenims prevenciją ir mažinimą įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos reikalavimus;

Įgyvendinus Programą, žemės ūkio veiklos subjektai taikys aplinkai palankias ūkininkavi-mo technologijas, sumažės žemės ūkio veiklos daromas neigiamas poveikis pavirši-


VERTINIMAS LIETUVAI

31



- užtikrinti aplinkosaugos reikalavi-mų taikymą ir įgyvendinimą, pa-žangių ir aplinkai palankių techno-logijų taikymo plėtrą žemės ūkyje; - užtikrinti informacijos, padėsian-čios tiksliau vertinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, rinkimą, vertinimą ir jos naudojimą.

niams ir požeminiams vande-nims, bus užtikrinta, kad ne-blogės vandenų būklė ir bus vykdomi Europos Sąjungos ir tarptautiniai įsipareigojimai saugant vandens telkinius nuo taršos, susidarančios dėl že-mės ūkio veiklos poveikio

Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulinin-kystės sektoriaus plėtros programa ir programos įgyvendi-nimo 2014–2016 me-tais veiksmų planas

Programos strateginis tikslas – stip-rinti į vidaus ir užsienio rinką orien-tuotą konkurencingą gyvulininkys-tės sektorių, ūkinių gyvūnų auginto-jams užtikrinantį pajamas, o varto-tojams – geros kokybės produktus. Pirmasis programos tikslas – didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvu-lininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą. Antrasis programos tikslas – diegti gyvulininkystės ūkiuose naujausias technologijas, mokslo laimėjimus, užtikrinti aukštos kvalifikacijos gy-vulininkystės ūkiui būtinų specialis-tų rengimą. Trečiasis programos tikslas – tobu-linti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gy-vūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Ketvirtasis programos tikslas – už-tikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatin-gumą.

> Ūkinių gyvūnų

skaičiaus didėjimas,

(tikslas 2020 m.,

palyginti su 2012

m. statistika):

> pieninių veislių gal-

vijų (15 proc.);

> arklių (7 proc.);

> kiaulių (20 proc.);

> avių (20 proc.);

> ožkų (15 proc.);

> paukščių (vištų) (15

proc.);

> triušių (10 proc.);

> bičių šeimų (15

proc.)

Aplinkosaugos reika-lavimai mėšlui tvarky-ti (patvirtinti 2005 m. liepos 14 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-367/3D-342 ir jų pakeitimais)

Reikalavimai skirti mėšlo ir srutų tvarkymo bei naudojimo reglamen-tavimui taip, kad, nedarant žalos aplinkai, būtų galima mėšlą bei sru-tas kaupti ir efektyviai naudoti lau-kams tręšti. Reikalavimų tikslas – mažinti nei-giamą ūkių poveikį aplinkai, ypač paviršinių ir požeminių vandenų taršą.

Kiti teisės aktai, regu-liuojantys žemės ūkio įmonių veiklą (LRV 1992 m. gegužės12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąly-

Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanita-rinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį.

Teikiama informacija apie biologiš-

kai skaidžių atliekų naudojimą tręšti


VERTINIMAS LIETUVAI

32



gų patvirtinimo“, Tar-šos integruotos pre-vencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pa-keitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės)

žemės ūkyje ir apie laukų tręšimą

mėšlu ir (ar) srutomis.

2.3.3 Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo bei

miškininkystės sektorius

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės sektorius (angl. ir toliau

ataskaitoje LULUCF) susijęs su žemės ūkio sektoriumi. 2013 m. šis sektorius 11 175 kt

CO2e padėjo sugerti išmetamųjų ŠESD kiekį. Apskaičiuojant šio sektoriaus indėlį, įtrau-

kiamos šios žemės naudmenų kategorijos: miškai, pasėliai, pievos, gyvenvietės, pelkės,

kitos žemės naudmenos, taip pat į skaičiavimus įtraukiama medienos produkcija. Di-

džiausią teigiamą efektą sugeriant išmetamųjų ŠESD kiekį teikia miškai (70–75 proc.),

pievos (20–24 proc.) ir medienos produkcija (5–6 proc.). Didžiausias neigiamas efektas

(apie 90 proc.) kyla iš pasėlių.

Pagrindiniai teisės aktai, susiję su šiuo sektoriumi, yra Nacionalinė miškų ūkio sekto-

riaus plėtros 2012–2020 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, pagal kurią numatoma iki 2020 m. padidinti

šalies miškingumą iki 34,2 proc. (2014 m. sausio 1 d. miškai užėmė 33,3 proc. šalies teri-

torijos). Taip pat pagal šią programą numatoma užtikrinti racionalų Lietuvos miškų ištek-

lių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą, didinti miško ekosistemų tvarumą, jų

ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą.

Pagrindinė priemonė siekiant šioje programoje užsibrėžtų tikslų yra Lietuvos kaimo

plėtros 2014–2020 m. programa, kurioje numatyta remti žemės apželdinimą mišku, di-

dinti miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę. Lietuvos kaimo plėtros 2014–

2020 m. programa taip pat prisidės prie pievų ploto palaikymo ir pievų bei šlapynių tvar-

kymo. Iš viso iki 2020 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą miškų

sektoriui numatoma skirti daugiau kaip 131,5 mln. EUR, agrarinės aplinkosaugos prie-

monėms – beveik 146 mln. EUR.

Konkrečios priemonės žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės

sektoriuose aptariamos 3.7 skyriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr.

529/2013/ES apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD tikslų pasiekimą Lietuva į savo miškų

ūkio veiklos apskaitą įtraukia bendrą išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne

daugiau kaip 3,5 proc. 1990 m. arba atitinkamu laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, išskyrus

pagal veiklas, susijusias su miškų ūkiu, pasėlių ir ganyklų kultivavimu, šlapžemių tvar-

kymu, išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį.


VERTINIMAS LIETUVAI

33

2.3.4 Atliekų ir vandentvarkos sektorius

Vertinant komunalinių atliekų susidarymą ir tvarkymo būklę, atsižvelgiama į tai, kad nėra

patikimų valstybės komunalinių atliekų apskaitos duomenų bei duomenų apie surinktus ir

sutvarkytus komunalinių atliekų kiekius 2014 m. Esamos komunalinių atliekų susidarymo

ir tvarkymo padėties analizė atlikta remiantis atliekų apskaitos duomenimis už 2013 m.,

kurie pateikti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Išmetamųjų ŠESD kiekiai verti-

nami remiantis Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD apskaitos ataskaitos 2015 m.

projektu (ataskaitinis laikotarpis – 2013 m.) ir EK pateiktomis 2010–2030 m. išmetamųjų

ŠESD kiekio prognozėmis. Esamos atliekų tvarkymo sistemos apžvalga atlikta remiantis

Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu [6] (toliau – VATP) ir Aplinkos

apsaugos agentūros 2014 m. parengta ataskaita „Visuomenės informavimas apie nuote-

kų ir dumblo tvarkymą pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr.

91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 16 straipsnį“ [66].

Išmetamųjų ŠESD kiekis

Preliminariais duomenimis, išmetamųjų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje 2013 m. sudarė 6

proc. visų Lietuvoje susidarančių išmetamųjų ŠESD kiekio.

Atliekų tvarkymo sektoriuje biologiškai skaidžių atliekų šalinimas sąvartynuose, įskaitant

nuotekų dumblo šalinimą, lemia didžiąją išmetamųjų ŠESD kiekio dalį. 2013 m. išmeta-

mųjų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje iš atliekų šalinimo sąvartynuose (bei kompostavimo)

sudarė 76,3 proc., iš nuotekų tvarkymo sistemų – apie 23,6 proc., iš atliekų deginimo –

mažiau nei 1 proc. bendro atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio [4].

2005–2013 m. laikotarpiu atliekų sektoriuje (atliekų šalinimas sąvartynuose, nuotekų

tvarkymas ir atliekų deginimas) susidaręs išmetamųjų ŠESD kiekis pateiktas 6 pav.

6 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis atliekų tvarkymo sektoriuje [4]

2013 m. išmetamųjų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje sudarė 1 212 kt CO2e ir, palyginti su

2010 m., sumažėjo 13 proc. Remiantis 2005–2013 m. duomenimis, matomas išmetamųjų

ŠESD kiekio mažėjimas. Pastarąjį dešimtmetį atliekų tvarkymo sistemoje bei nuotekų

tvarkymo sistemoje vyko pokyčiai, kurie turi įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimui

ir ateityje.

Komunalinių atliekų tvarkymas

2005 2010 2013

Atliekų šalinimas sąvartyne irkompostavimas

1159 1066 926

Nuotekų tvarkymas 321 303 286

Atliekų deginimas 4 2 1

0200400600800

1.0001.2001.4001.600

Išm

etam

ų Š

ESD

kie

kis,

kt

CO

2e


VERTINIMAS LIETUVAI

34

Komunalinės atliekos sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų. 2011–

2013 m. susidarančių komunalinių atliekų kiekiai mažėjo dėl lėto ekonomikos augimo ir

mažėjančio gyventojų skaičiaus.

Remiantis Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2013 m. Lietuvoje surinkta apie

1,29 mln. t komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių atliekas). 2013 m. sąvartyne buvo

pašalinta daugiau kaip 62 proc. susidariusių komunalinių atliekų, o 2012 m. – 11 proc.

daugiau (apie 73 proc.) [67]. Beveik du kartus išaugo atliekų kompostavimo aikštelėse

surinktų ir sukompostuotų atliekų kiekiai: 2013 m. – 95 tūkst. t (2012 m. – 51 tūkst. t)

[67].

Nuotekų tvarkymas

Į gamtinę aplinką 2012 m. buvo išleista 179,5 mln. m3 valytinų buitinių, gamybinių ir

komunalinių nuotekų. Iš 74 aglomeracijas aptarnaujančių nuotekų valymo įrenginių išlei-

džiama 88 proc. šio nuotekų kiekio.

Iki 2013 m. pabaigos jau pastatyti nauji arba rekonstruoti 46 aglomeracijų nuotekų valy-

mo įrenginiai, todėl nuotekų išvalymo kokybė Lietuvoje labai išaugo. 2012 m. išvalytų

iki nustatytų normų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų kiekis siekė 97,2 proc., o

2004 m. – tik 62 proc. [66].

Valant nuotekas kaip šalutinis produktas (atlieka) susidaro nuotekų dumblas. Miestuose ir

kitose urbanizuotose teritorijose plečiant nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų

valymo efektyvumą nuotekų valymo metu susidarančio dumblo vis daugėja, nes nuotekų

dumblo apdorojimo įrenginių pajėgumas Lietuvoje yra nepakankamas ir siekia apie 10

tūkst. t per metus. 2012 m. Lietuvoje susidarė daugiau kaip 45 087 t, o vienam gyventojui

teko apie 15 kg nuotekų dumblo.

Nuotekų dumblas šalinamas atskirai aikštelėse, panašiose į sąvartynus. Dalis susidarančio

nuotekų dumblo apdorojama metatankuose, kita dalis kompostuojama (apie 26,4 proc.),

taip pat nuotekų dumblas naudojamas laukams tręšti (apie 13,9 proc.), tačiau dėl didelių

sunkiųjų metalų koncentracijų nuotekų dumblas naudojamas ribotai. 2009–2012 m. duo-

menimis, 59,7 proc. dumblo sukaupta dumblo aikštelėse. Išmetamųjų ŠESD kiekis verti-

namas ir skaičiuojamas nuotekų dumblo kiekiui, kuris yra šalinamas ar sukauptas aikšte-

lėse ir pan.

Konsultanto ekspertų vertinimu, 2014 m. sukaupto dumblo kiekis galėjo siekti daugiau

kaip 200 tūkst. tonų. Komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas

sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose yra nutrauktas įdiegus atitinka-

mus regioninius dumblo tvarkymo pajėgumus nuo 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvoje diegiama metano surinkimo iš nuotekų dumblo infrastruktūra: nuo 1999 m. me-

tano surinkimą vykdo UAB „Utenos vandenys“, nuo 2000 m. – UAB „Kauno vandenys“

ir nuo 2013 m. – UAB „Vilniaus vandenys“[4].

Atliekų deginimas

2013 m. pradėtoje eksploatuoti pirmojoje biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje

Klaipėdos mieste (kurios projektinis kuro poreikis – 245 tūkst. t/metus, iš jų leidžiama

sudeginti 180 tūkst. t/metus atliekų) sudeginta 91,6 tūkst. t komunalinių atliekų (7,16

proc. bendro susidariusio komunalinių atliekų kiekio), 2011 ir 2012 m. sudegintų atliekų

kiekis buvo mažesnis negu 1 proc.


VERTINIMAS LIETUVAI

35

Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių įgyvendinimas tvarkant komunalines at-

liekas ir nuotekas

Biologiškai skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl šių

atliekų tvarkymui skiriamas ypač didelis dėmesys. Lietuvos tikslas – kad iki 2020 m. su-

sidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis sudarytų ne daugiau kaip 35

proc. Lietuvos regionuose įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai „Komunali-

nių atliekų tvarkymo sistemos plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktū-

ros plėtra“. Bendri mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių pajėgumai yra

apie 927 372 t per metus, biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumai – 395 000 t

per metus, planuojami KAK (kuras iš atliekų) gamybos mastai – apie 140 000 t per me-

tus. Siekiant pagerinti biologiškai skaidžių atliekų surinkimą, iki 2016 m. planuojama

užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo

vietoje, nuo 2019 m. siekiama įdiegti maisto (virtuvės) atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.

Taip pat numatoma statyti po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę tu-

rinčių nepavojingųjų komunalinių ir gamybos atliekų, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą,

naudojimo energijai gauti įrenginius Kauno ir Vilniaus regionuose, jie veiks nuo 2018 m.

Atsižvelgiant į energinę vertę turinčių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo ir netin-

kamų perdirbti, kiekio prognozes ir šiuo metu veikiančio įrenginio (Klaipėdoje) pajėgu-

mą, šių atliekų potencialas sudarys 230–400 tūkst. t per metus. Degintinų atliekų kie-

kiams įtakos turės valstybės įgyvendinami atliekų hierarchijos principai (prevencija, pa-

kartotinis panaudojimas, perdirbimas), kurie yra aukštesni prioritetai nei atliekų degini-

mas. Stiprinant atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo prioritetus, ati-

tinkamai mažės į sąvartyną patenkančių atliekų kiekiai ir degintinų atliekų kiekiai.

Planuojant atliekų tvarkymo sistemos tobulinimą ir plėtrą, skatinant atliekų hierarchijos

prioritetų įgyvendinimą, užtikrinant finansinių išteklių pritraukimą, turi būti atliekamas

Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano tikslų ir priemonių vertinimas ir numa-

tomi tolesni strateginiai, vidutinės trukmės ir trumpalaikiai tikslai atliekų tvarkymo poli-

tikos sektoriuje ir priemonės jiems pasiekti.

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra pagal galimybes bus derina-

ma su komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra.

Iki 2015 m. pabaigos planuojama sukurti pakankamą komunalinių nuotekų dumblo tvar-

kymo pajėgumą, kuris sudarys apie 115,5 tūkst. t per metus. 66 proc. pajėgumo sudarys

dumblo pūdymo ir džiovinimo arba tik džiovinimo įrenginiai, kitus 34 proc. pajėgumo –

kompostavimo aikštelės.

Toliau esančioje lentelėje pateiktos pagrindinės atliekų sutvarkymo prielaidos, sudarytos

remiantis VATP ir atliktais skaičiavimais.

6 lentelė. Atliekų sutvarkymo prielaidos 2015–2030 m.

Nr. Parametras Matavi-mo vnt.

Metai Laukiamas efektas

2015 2020 2030

1. Planuojamas susi-darančių komunali-nių atliekų kiekis

t ≈1,38 mln.

≈1,4 mln. ≈1,44 mln.


VERTINIMAS LIETUVAI

36

Nr. Parametras Matavi-mo vnt.

Metai Laukiamas efektas

2015 2020 2030

2. Planuojamas su-kompostuoti komu-nalinių atliekų kiekis

t 100 000 100 000 100 000 Nuo 2014 m. sumažėjęs išme-tamųjų ŠESD kiekis iš atliekų, šalinamų sąvartynuose

3 Planuojama KAK gamyba

t 141 494 141 105 142 434

Nuo 2016 m. išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas iš atliekų, šalinamų sąvartyne, bet padi-dėjimas iš atliekų deginimo

4. Planuojamas sude-ginti komunalinių atliekų kiekis

t/metus 180 000 330 000 330 000

Nuo 2013 m. išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas iš atliekų, šalinamų sąvartyne, bet padi-dėjimas iš atliekų deginimo

5.

Planuojamas per-dirba-mų/panaudojamų komunalinių atliekų kiekis

nuo susi-darančio kiekio

45 65 >65 Nuo 2015 iki 2020 m. išmeta-mųjų ŠESD kiekio mažėjimas iš atliekų, šalinamų sąvartyne

6. Planuojamas per-dirbamo nuotekų dumblo kiekis

t/metus 10 000 115 000 40 000 Nuo 2017 m. išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimas iš nuotekų dumblo šalinimo

Lentelėje pateiktomis prielaidomis toliau bus naudojamasi atliekant išmetamųjų ŠESD

kiekio prognozių skaičiavimus.


VERTINIMAS LIETUVAI

37

3 Išmetamųjų ŠESD kiekių prognozė 2030 m.

Šiame skyriuje pateikiama metodika, prielaidos, kurios buvo naudojamos siekiant prog-

nozuoti išmetamųjų ŠESD kiekio dinamiką 2014–2030 m., ir rezultatai.

3.1 Išmetamųjų ŠESD kiekių nustatymo koncepcija ir

detalumas

Išmetamųjų ŠESD kiekiams nustatyti remiamasi 2005–2013 m. šalies energetikos statis-

tiniais duomenimis panaudojant Lietuvos Respublikos statistikos departamento statisti-

nius duomenis apie kuro suvartojimą skirtinguose sektoriuose. Prognozuojant kurą (pir-

minę energiją) naudojama ir kita statistinė informacija (pvz., vidutinio gyventojų skai-

čiaus, gyvenamojo ploto, BVP kitimas ir kt.).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento sudarytomis kuro (pirminės energijos) suvar-

tojimo lentelėmis, galima sudaryti išmetamųjų ŠESD kiekio vertinimo struktūrą –

suskirstymą pagal sektorius ir galimus išmetamųjų ŠESD kiekio sustambintus šaltinius,

kurie taip pat turėtų būti papildomi išmetamųjų ŠESD kiekiu dėl kai kuriose įmonėse

vykdomų procesų, taip pat ir dėl žemės ūkyje bei atliekų sektoriuje susidarančių išmeta-

mųjų ŠESD kiekio. Esamai padėčiai detalizuoti ir patikslinti naudojamos faktinių išme-

tamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos, taip pat kiti šaltiniai (pvz., šilumos tiekimo

įmonių veiklos ataskaitos ir pan.).

Išmetamųjų ŠESD kiekis susidaro iš kuro deginimo, pramonės procesuose, žemės ūkyje,

taip pat atliekų sektoriuje. Studijoje nagrinėjamas išmetamųjų ŠESD kiekis, kurį sudaro

CO2, CH4 bei N2O ir fluorintos dujos. Siūlomi nagrinėti išmetamąsias ŠESD išskiriantys

sektoriai su nurodytais išmetamųjų ŠESD šaltiniais pateikiami 7 pav.


VERTINIMAS LIETUVAI

38

7 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio vertinimo detalumas

Kuro (pirminės energijos) ir energijos srautai pateikiami 8 pav. Pastebima, kad, remiantis

Lietuvos statistikos departamento teikiamomis duomenų lentelėmis, nėra įmanoma nusta-

tyti, kokia kuro dalis kogeneracinėse elektrinėse paskirstoma elektros ir šilumos gamybai,

taip pat atitinkamai priskirti išmetamųjų teršalų kiekį šilumai ir elektrai, vertinant 2005–

2013 m. istorinių duomenų laikotarpį ir lyginant su 2014–2030 m. prognozuojamu laiko-

tarpiu.

ŠESD iš pramonės procesų

ŠESD iš atliekų sekto-

riaus

Atliekų šalinimas sąvartynuose

Naftos perdirbimo

ŠESD iš kuro deginimo

Azoto rūgšties gamybos Pramonės sektoriuje

Paslaugų sektoriuje

Cemento gamybos Žemės ūkyje

Kalkių gamybos Statybos sektoriuje

Transporto sektoriuje Keramikos pramonės

Žvejybos sektoriuje

Namų ūkiuose

Šilumos energijos gamyba

Atliekų deginimo

Nuotekų tvarkymo

Elektros energijos gamyba

En. įmonių savos reikmės

ŠESD emisijos iš žemės

ūkio

Kiti ŠESD šaltiniai

Dėl bunkeriavimo

Pašarų fermentacijos žarnyne

Mėšlo tvarkymo

Amoniako gamybos

Dėl garavimo

Fluorintos dujos

Žemės naudojimo pasėliams

CO2 CH4 N2O Fluorintos dujos


VERTINIMAS LIETUVAI

39

8 pav. Principinė energijos srautų diagrama (išmetamųjų ŠESD kiekiui iš kuro

deginimo nustatyti)

3.2 Makroekonominiai ir socialiniai rodikliai

Kuro ir energijos suvartojimui didžiausią įtaką turi šalies ekonomikos raida, todėl tinka-

mas pagrįstų makroekonominių ir socialinių rodiklių parinkimas turi lemiamą poveikį

išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėms.

Ekonomikos raidą geriausiai atspindi BVP rodiklis. Kitas gana svarbus rodiklis yra gy-

ventojų skaičiaus kitimo prognozė, kuri labiausiai lemia kuro ir energijos suvartojimą

namų ūkiuose. BVP ir vidutinio gyventojų skaičiaus rodikliai pateikiami Lietuvos statis-

tikos departamento portale. Vertinant 2005–2013 m. statistinius duomenis apie BVP ki-

timą, pastebima, kad jis nuolat kilo, tik 2009 m., pasaulinės ekonomikos recesijos metu,

buvo nežymus BVP kritimas, tačiau jau 2012 m. (to meto kainomis, o palyginamosiomis

kainomis – 2013 m.) BVP buvo pasiekęs ikikrizinio laikotarpio BVP ir toliau kilo. Finan-

Kuras

(Pirminė energi-

ja)

Elektros energijos

Importas ir eksportas

Sunaudota neenergetinėms

reikmėms

Sunaudota energetikos įmonėse

Durpių gavybos ir briketų gamybos

įmonėse

Naftos gavybos įmonėse

Naftos perdirbimo įmonėse

Energijos tiekimo įmonėse

Elektros rinka

Elektros tiekimo ir

perdavimo nuosto-

liai Sunaudota energijai transformuoti

Elektros energijos gamybos įmonėse

Pramonės įmonių elektrinėse

Šilumos gamybos įmonėse (katilinė-

se)

Pramonės įmonių katilinėse

Geoterminiuose įrenginiuose

Kitose įmonėse

Kuro tiekimo

nuostoliai

Statyboje

Pramonėje

Galutinis sunaudojimas


Žemės ūkyje

Transporto sektoriuje


Namų ūkiuose

Pramonės sektoriuje

Statybos sektoriuje

Šilumos tiekimo

nuostoliai

Ku

ras

iš n

afto

s S

iera

, bit

um

as i

r kt.

pro

du

kta

i iš

naf

tos


VERTINIMAS LIETUVAI

40

sų ministerija [54] ir EK [55] pateikia BVP rodiklio prognozes trumpuoju laikotarpiu, iki

2017 m. Abi institucijos iki 2016 m. Lietuvai prognozuoja, kad BVP vidutiniškai augs 3,2

proc. per metus. Tolesnės prognozės nepateikiamos. Priimama, kad ekonomikai vystantis

pagal optimistinį scenarijų numatoma, kad BVP kasmet augs po 5 proc. iki 2020 m. ir 3

proc. po 2020 m., pagal bazinį scenarijų – 2 proc., pagal pesimistinį scenarijų – 1,2 proc.

Istorinis ir prognozuojamas BVP pagal skirtingus ekonomikos raidos scenarijus pateiktas

9 pav.

9 pav. BVP kitimas pagal skirtingus ekonomikos raidos scenarijus

Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Tokiai tendencijai didelę įtaką turi mažas gimsta-

mumas, taip pat didelis mirtingumas ir didelis emigracijos mastas. Skirtingi šaltiniai [56,

57, 58, 53, 52] prognozuoja skirtingą gyventojų skaičių Lietuvoje (detaliau žr. 10 pav.).

Optimistiškiausiai į Lietuvos demografijos ateitį žvelgia Austrijos Vienos demografijos

instituto mokslininkai demografai, jie prognozuoja, kad iki 2030 m. gyventojų skaičius

gali netgi padidėti, palyginti su 2013 m. gyventojų skaičiumi. Lietuvos demografinių ty-

rimų institutas prognozuoja, kad išlikus esamoms tendencijoms ir šeimos politikai viduti-

nis gyventojų skaičius iki 2040 m. Lietuvoje gali nukristi iki 2 mln., tai atitinka progno-

zuojamą bazinio scenarijaus (Trend – bazinis) reikšmę (2030 m. gyventojų skaičius turėtų

siekti 2 290 857). Optimistinis vidutinio gyventojų skaičiaus prognozės scenarijus nusta-

tytas remiantis Trend funkcija ir labiausiai atitinka STATISTA portale bei GENUS žurna-

le nurodytą vidutinę reikšmę (2030 m. gyventojų skaičius turėtų siekti 2 830 216). Pana-

šiai prognozuoja ir Vienos demografijos instituto mokslininkai nurodydami mažiausią

galimą gyventojų skaičiaus reikšmę. Pesimistinis scenarijus, nustatytas Trend funkcija,

taip pat galimas, jeigu susiklostytų labai prasta ekonominė, demografinė situacija (2030

m. gyventojų skaičius turėtų siekti 1 822 405).

0

20.000

40.000

60.000

80.000

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

BVP,

mln

. EU

R

metai

Optimistinis scenarijus

Pesimistinis scenarijus

Bazinis scenarijus


VERTINIMAS LIETUVAI

41

10 pav. Gyventojų kitimo dinamika Lietuvoje

3.3 Išmetamųjų ŠESD kiekio iš kuro deginimo prognozės

3.3.1 Energetikos raida ir prognozės

Kuro ir elektros energijos suvartojimas energetikos įmonėse

Kuro suvartojimas iš energetikos įmonių didžiausias naftos perdirbimo įmonėje (detaliau

žr. 11 pav.). Tame pačiame grafike pateiktas ir kuro suvartojimo intensyvumas, kuris rei-

kalingas 1 t žalios naftos perdirbti į naftos produktus. Nuo 2020 m. atlikus įmonės mo-

dernizavimo darbus, taip pat nutiesus naują naftotiekį, naftos perdirbimo įmonė per metus

perdirbs apie 11 mln. t [64] žalios naftos. Iki 2013 m. žalios naftos perdirbimo mastas

siekė 9 mln. t. Naftos perdirbimo įmonėje suvartojamo kuro balansas numatomas toks:

> mazutas – apie 15 proc.;

> angliavandeniliai – apie 63 proc.;

> naftos koksas – apie 22 proc. (dalyvauja masės balanse – išmetamosios ŠESD su-

sidaro gamybos procesų metu).

Kitose energetikos įmonėse naudojamos malkos (medienos atliekos) ir gamtinės dujos,

tačiau jose kuro suvartojimas sudaro mažą dalį, palyginti su naftos perdirbimo įmone,

todėl detaliau nagrinėjamas nebus.

Nemažai importuojamų gamtinių dujų (apie 1 000 ktne) suvartojama neenergetinėms

reikmėms – azoto trąšų gamyboje. Taip pat neenergetinėms reikmėms suvartojama maž-

daug 180 ktne naftos bitumo, tepalinių alyvų, parafino bei sieros.

-

500

1.000

1.500

2.000

2.500

3.000

3.500

2005

2008

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029V

idutinis

gyvento

jų s

kaič

ius,

tūkst.

vnt.

metai

Pagal Trend (Optimistinis)

Pagal Trend (Bazinis)

Pagal Trend (Pesimistinis)

Vienos demografijosinstitutas (max)Vienos demografijosinstitutas (vid)Vienos demografijosinstitutas (min)STATISTA (vid)

GENUS (vid)

JT Ekonomikos ir socialiniųreikalų departamentas (vid)Lietuvos demografinių tyrimųinstitutas (vid)


VERTINIMAS LIETUVAI

42

11 pav. Kuro suvartojimas energetikos įmonėse

Elektros energijos suvartojimas energetikos įmonėse gerokai sumažėjo nutraukus Ignali-

nos AE eksploatavimą (detaliau žr. 12 pav.). Ignalinos AE savoms ūkinėms reikmėms

vartota elektros energija iki elektrinės uždarymo buvo pasigaminama naudojant branduo-

linį kurą, po uždarymo elektros energija naudojama iš tinklo. Tarp elektros energijos ga-

mintojų didžiausias elektros energijos kiekis suvartojamas Kruonio HAE vandeniui pa-

kelti (suvartojama apie 36 proc. visos energetikos įmonėse suvartojamos elektros energi-

jos). Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje suvartojama apie 35 proc. visos energetikos

įmonėse suvartojamos elektros energijos. Priklausomai nuo energijos gamybos masto at-

eityje skirsis ir suvartojamos elektros kiekis energetikos įmonėse. Kitose energetikos

įmonėse (durpių perdirbimo, naftos gavybos įmonėse ir elektrodinėse katilinėse) elektros

energijos suvartojimas tesudaro 1 proc., todėl galimi pokyčiai jose neturės esminės įtakos

prognoziniams skaičiavimams.

12 pav. Elektros suvartojimas energetikos įmonėse

0

0,05

0,1

0,15

0

200

400

600

800

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

Kuro

vart

ojim

o

inte

nsyvunm

as,

tne/t

on.

naft

os

Kuro

suvart

ojim

as

energ

etikos įm

onėse,

ktn

e

metai

Elektros, dujųtiekimo irkondicionavimoįmonėsNaftos perdirbimoįmonė

Naftos gavybosįmonės

Durpių perdirbimoįmonės

Kuro vartojimointensyvumas,tne/ton naftos

0

100

200

300

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

Ele

ktr

os e

nerg

ijos

suvart

ojim

as e

nerg

etikos

įmonėse,

ktn

e

metai

Elektros, dujų tiekimoir kondicionavimoįmonės

Naftos perdirbimoįmonė

Elektrodinėsekatilinėse

Naftos gavybosįmonės

Durpių perdirbimoįmonės


VERTINIMAS LIETUVAI

43

Elektros energijos gamybos sektorius

Nutraukus Ignalinos AE eksploatavimą, Lietuva didumą elektros energijos importuoja, o

esamose šiluminėse elektrinėse pagaminama iki 20 proc. reikalingos elektros energijos.

Remiantis Kilmės garantijų registro [51] duomenimis, elektros energija, pagaminta nau-

dojant AEI, 2013 m. sudarė 122,4 ktne, arba apie 12,2 proc. bendrojo elektros energijos

suvartojimo. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, elektros gamyba

iš AEI siekė 126 ktne. Skirtumas tarp Kilmės garantijų registro ir Statistikos departamen-

to teikiamų ataskaitų yra dėl to, kad ne visi elektros energijos gamintojai, gaminantys

elektros energiją iš AEI, deklaruoja duomenis Kilmės garantijų registre. Iki 2020 m. esant

numatytoms AEI skatinimo priemonėms numatoma, kad AEI dalis nuo bendrojo elektros

energijos suvartojimo pasieks 20 proc. Tai atspindi bazinę gamybą (bazinis scenarijus).

Ateityje numatoma, kad diduma elektros energijos bus importuojama iš kitų šalių, o Kau-

no ir Vilniaus termofikacinėse elektrinėse nuo 2018–2019 m. šilumos ir elektros gamybai

daugiausiai bus naudojami AEI. Todėl tikėtina, kad bendroji elektros energijos gamyba iš

AEI padidės (detaliau žr. 13 pav. ir 14 pav.). Toliau bus nagrinėjami tokie elektros ener-

gijos gamybos iš CO2 neutralių gamybos šaltinių scenarijai (importuojama elektros ener-

gija priklausomai nuo scenarijaus bus 60 proc.):

> Bazinis. Iki 2020 m. bus pasiekta, kad gamyba vėjo jėgainėse per metus sieks 1

TWh (500 MW * 2000 val.), atitinkamai biomasės kogeneracinėse elektrinėse iki

1,31 GWh (0,225 TWh esamose ir 0,817 TWh Vilniaus bei 0,268 TWh Kauno

termofikacinėse elektrinėse [50]). Gamyba komunalines atliekas deginančiose

elektrinėse deginant komunalines atliekas sieks 0,23 TWh (Vilniaus, Kauno ir

Klaipėdos jėgainėse). Gamyba saulės elektrinėse 0,704 TWh (70,43 MW *1 000

val., 2014 m. spalio mėn. pajėgumas siekė 61 MW [51]). Gamyba biodujų elekt-

rinėse sieks 0,234 TWh (39 MW * 6 000 val.). Gamyba hidroelektrinėse išliks

esamo lygio, maždaug 0,465 TWh. Pirminės energijos sunaudojimas pagal šį

scenarijų pavaizduotas 14 pav.

> Bazinis+500 MW vėjo jėgainių. Pagal šį scenarijų iki 2020 m. išlieka visos nu-

matytos priemonės, kaip ir pagal bazinį scenarijų, tik iki 2030 m. papildomai

įrengiama 500 MW galios vėjo jėgainių [48]. Iš viso vėjo jėgainėse šalyje per

metus būtų pagaminama iki 2 TWh elektros energijos. Pirminės energijos sunau-

dojimas pagal šį scenarijų pavaizduotas 15 pav. Numatomos investicijos jėgainių

statybai sieks 724 mln. EUR, vėjo jėgainių gyvavimo trukmė 20 metų [20].

> Bazinis+500 MW vėjo jėgainių, biomasės kogeneracinės elektrinės 350 MW.

Nuo 2020 m. papildomai kituose Lietuvos miestuose įrengiama iki 41 MW elekt-

ros galios kogeneracinio įrenginio. Bendra biomasę (kietąją, dujinę ir esančią at-

liekose) deginančių kogeneracinių įrenginių elektros galia iki 2030 m. pasieks

350 MW [49]. Pirminės energijos sunaudojimas pagal šį scenarijų pavaizduotas

15 pav. Numatomos investicijos jėgainių statybai sieks 890 mln. EUR, jėgainių

gyvavimo trukmė 20 metų.


VERTINIMAS LIETUVAI

44

13 pav. Elektros energijos bendrasis poreikis pagal skirtingus scenarijus ir

bendroji gamyba

14 pav. Kuro suvartojimas elektros energijai gaminti (bazinis scenarijus)

0

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

1.600

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Ele

ktr

os e

nerg

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Bazinis scenarijusOptimistinis scenarijusPesimistinis scenarijusBendroji gamyba (Bazinis scenarijus)

0

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

1.600

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Kura

s e

lektr

os g

am

ybai, k

tne

metai Durpės Mediena

Biodujos Atliekų energija

Hidroenergija Saulės energija

Vėjo energija Gamtinės dujos

Mazutas Atominė energija

Elektra Kruonio HAE Importas


VERTINIMAS LIETUVAI

45

15 pav. Kuro suvartojimas elektros energijai gaminti (bazinis scenarijus+500 vėjo

jėgainių)

16 pav. Kuro suvartojimas elektros energijai gaminti (bazinis scenarijus+500 vėjo

jėgainių, biomasės kogeneracinės elektrinės 350 MW)

Šilumos energijos gamybos sektorius

Šilumos energija, patiekta CŠT tinklais, galutiniame energijos balanse sudaro maždaug

20 proc. ir tai yra reikšminga dalis, kaip ir elektros energija. Prognozuojant šilumos ener-

gijos gamybos sektoriaus rodiklius, atsižvelgiama į Statistikos departamento duomenis ir

į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (toliau – LŠTA) teikiamus rodiklius. Todėl šilumos

tiekimo sektoriaus rodikliai skiriami LŠTA priklausančioms įmonėms ir kitoms. 2013 m.

duomenimis, LŠTA įmonėse buvo pagaminta apie 80 proc. visos centralizuotai tiekiamos

šilumos energijos šalyje. Per metus šalyje vidutiniškai į CŠT tinklus patiekiama 1 000

ktne (11,6 TWh) šilumos energijos. Šilumos tiekimo nuostoliai 2013 m. sudarė 13 proc.

viso į tinklus patiekto kiekio. Šilumos tiekimo nuostoliai per pastaruosius metus mažėjo

0

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

Kura

s e

lektr

os g

am

ybai,

ktn

e

metai Durpės MedienaBiodujos Atliekų energijaHidroenergija Saulės energijaVėjo energija Gamtinės dujosMazutas Atominė energijaElektra Kruonio HAE Importas

0

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029Kura

s e

lektr

os g

am

ybai,

ktn

e

metai Durpės MedienaBiodujos Atliekų energijaHidroenergija Saulės energijaVėjo energija Gamtinės dujosMazutas Atominė energijaElektra Kruonio HAE Importas


VERTINIMAS LIETUVAI

46

dėl intensyviai vykdomų šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos projektų. Numatoma, kad

ir ateityje išliks panašus šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų intensyvumas.

Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos suvartojimas namų ūkiuose 2013 m. siekė 55

proc., pramonės ir paslaugų sektoriuose atitinkamai 24 ir 20 proc.

Šilumos poreikis patalpoms šildyti esamuose pastatuose tolygiai mažėja dėl vykdomos

daugiabučių namų modernizavimo programos (vidutiniškai sąnaudos patalpoms šildyti po

renovacijos sumažėja 50–60 proc.), taip pat dėl kitų priežasčių (mažinant patalpų oro

temperatūrą ir pan.). Pastebimas gyvenamojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, tolygus

didėjimas dėl pastatomų namų, mažėjančio gyventojų skaičiaus. Taikomos pradinės prie-

laidos dėl gyvenamojo vidutinio ploto, tenkančio vienam gyventojui mieste, ir sunaudo-

jamos šilumos energijos kiekio patalpoms šildyti vienam dienolaipsniui pateiktos 17 pav.

Šilumos energijos sąnaudos iki 2030 m., palyginti su 2013 m., sumažės apie 44 proc.

(įvertinta, kad prie CŠT bus prijungti ir nauji gyvenamieji pastatai, turintys aukštą energi-

nį efektyvumą, o esami bus modernizuojami, didinant jų atitvarų šiluminę varžą).

Istorinio ir numatomo šilumos energijos suvartojimo pramonės ir paslaugų sektoriuje pri-

klausomai nuo šalyje sukuriamo BVP kitimas pateiktas 17 pav.

17 pav. Vidutinis gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui mieste, ir

sąlyginės šilumos energijos sąnaudos patalpoms šildyti, tenkančios vienam

dienolaipsniui

0

5

10

15

20

25

30

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

Vid

utinis

gyvenam

asis

plo

tas

gyvento

jui, m

2/v

nt.

Šilum

a p

ata

lpų š

ildym

ui,

Wh/D

NL/m

2

metai

Plotas gyventojui

Šiluma patalpų šildymui


VERTINIMAS LIETUVAI

47

18 pav. Sąlyginės šilumos energijos sąnaudos pramonės ir paslaugų sektoriuose,

tenkančios vienam dienolaipsniui

Įvertinus ekonominę plėtrą, taip pat diegiamas EE priemones pastatuose, nenumatomas

didelis CŠT rinkos susitraukimas. Šilumos energija, suvartota galutinių vartotojų, nuo

2013 m. iki 2030 m. pagal bazinį ekonomikos ir demografinės raidos scenarijų sumažės

per 60 ktne, arba 7 proc. Sumažėjusį šilumos poreikį namų ūkiuose iš dalies kompensuos

didėjantis poreikis pramonės ir paslaugų sektoriuose. Prognozuojamas CŠT poreikis pa-

gal skirtingus raidos scenarijus pateiktas 19 pav., o 19 pav. pateikti bazinio scenarijaus

modeliavimo rezultatai skirtingiems sektoriams.

19 pav. Galutinis centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimas pagal skirtingus

raidos scenarijus

0

0,0005

0,001

0,0015

0,002

0,0025

0,003

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Šilum

a p

ata

lpų š

ildym

ui,

tne/D

NL/m

2

metai

Pramonės sektoriuje


0

200

400

600

800

1.000

1.200

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

šilum

os e

nerg

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Optimistinis Pesimistinis Bazinis


VERTINIMAS LIETUVAI

48

20 pav. Galutinis šilumos energijos suvartojimas skirtinguose sektoriuose pagal

bazinį scenarijų

Remiantis NENS, CŠT sektoriuje 2020 m. šilumos energija, pagaminta naudojant AEI,

turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. AEI pakeis gamtinių dujų vartojimą. Siekiant dides-

nio nei 60 proc. po 2020 m. AEI sunaudojimo CŠT sektoriuje, gali būti reikalingos papil-

domos finansavimo priemonės. Vertinama, kad iki 2020 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

bus eksploatuojamos iš komunalinio atliekų srauto gautos degintinos atliekos projektuo-

jamose kogeneracinėse elektrinėse arba tik šilumos energiją gaminančiose jėgainėse, ku-

riose mažiausiai 50 proc. šilumos energijos bus pagaminta deginant bioskaidžiąsias atlie-

kas (atliekos, kurios sudarytos iš organinės anglies). Numatomos kuro sudeginimo pro-

porcijos ir kiekiai CŠT sektoriaus įmonėse pateikti 21 pav. Dominuojančios kuro rūšys

šilumos gamybai per 2014–2030 m. bus gamtinės dujos (38 proc.), biokuras (mediena)

(53 proc.) ir komunalinių atliekų energija (5 proc.). Kitos kuro rūšys centralizuotai gami-

namos šilumos kuro balanse vidutiniškai sudarys apie 4 proc.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1.000

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

šilum

os e

nerg

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Bazinis scenarijus Namų ūkiuose Pramonės sektoriujePaslaugų sektoriuje Statybos sektoriujeŽemės ūkyje


VERTINIMAS LIETUVAI

49

21 pav. Kuro sudeginimas šilumai gaminti (bazinis scenarijus)

Galutinės energijos suvartojimas

Galutinės energijos suvartojimas šalies sektoriuose gali būti prognozuojamas remiantis

istoriniais rodikliais, taip pat įvertinant makroekonominius bei socialinius rodiklius. Su-

modeliuotas galutinės energijos suvartojimas skirtingiems scenarijams pateiktas 22 pav.

Bazinio scenarijaus rezultatas (galutinės energijos suvartojimas) iš esmės sutampa su EK

pateikiamomis prognozėmis Lietuvai [30].

Vystantis ekonomikai ir demografijai pagal bazinį scenarijų, galutinis energijos poreikis

iki 2030 m. iš esmės nepakis. Ekonomikos šakoms reikalingos energijos padidėjimą

kompensuos energijos efektyvumą (EE) didinančių priemonių įdiegimas. Galutinės ener-

gijos suvartojimas (vartojimo intensyvumas) 1 mln. EUR BVP sukurti per 2005–2013 m.

vertinamąjį laikotarpį daugelyje šalies ūkio šakų mažėjo. Prognozuojant galutinės energi-

jos vartojimo intensyvumą remiamasi ekstrapoliavimo metodu. Ekstrapoliavimui naudo-

tas 2005–2013 m. istorinis laikotarpis, o energijos vartojimo intensyvumo prognozavimo

rezultatai pateikti 22 pav. ir 24 pav. Nagrinėjami bazinis, optimistinis ir pesimistinis sce-

narijai apima ir ekonomikos, ir demografijos scenarijus.

-

200

400

600

800

1.000

1.200

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Sudegin

am

as k

ura

s š

ilum

os

gam

ybai, k

tne

metai

Mediena Komunalinės atliekos

Šiaudai, biodujos Gamtinės dujos

Mazutas Skalūnų alyva, krosnių kuras

Akmens anglis Durpės

Suskystintos dujos Atliekinė šiluma

Geoterminė energija Kitas kuras


VERTINIMAS LIETUVAI

50

22 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal skirtingus ekonomikos ir

demografijos raidos scenarijus

Galutinės energijos suvartojimas (vartojimo intensyvumas) 1 mln. EUR BVP sukurti per

2005–2013 m. vertinamąjį laikotarpį daugelyje šalies ūkio šakų mažėjo. Prognozuojant

galutinės energijos vartojimo intensyvumą remiamasi ekstrapoliavimo metodu. Ekstrapo-

liavimui naudotas 2005–2013 m. istorinis laikotarpis, o energijos vartojimo intensyvumo

prognozavimo rezultatai pateikti 23 pav. ir 24 pav.

23 pav. Galutinės energijos suvartojimas 1 mln. EUR BVP sukurti

0500

1.0001.5002.0002.5003.0003.5004.0004.5005.0005.5006.0006.500

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai


0

10

20

30

40

50

60

70

80

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinės e

merg

ijos

suvart

ojim

as,

tne/B

VP (

mln

.

EU

R)

metai Pramonės sektoriuje Transporto sektoriuje


VERTINIMAS LIETUVAI

51

24 pav. Galutinės energijos suvartojimas 1 mln. EUR BVP sukurti

Šalies ūkio sektoriuose per vertinamąjį 2005–2013 m. laikotarpį 1 mln. EUR BVP sukurti

suvartojamos galutinės elektros energijos kiekis mažėjo (detaliau žr. 25 pav. ir 26 pav.), o

namų ūkiuose vienam gyventojui tenkantis suvartotos elektros energijos kiekis šiek tiek

didėjo. Prognozuojamas galutinės elektros energijos suvartojimas pagal skirtingus scena-

rijus pateikiamas 26 pav. Planuojamas galutinės energijos suvartojimas pagal kuro rūšis

pagal bazinį scenarijų pateikiamas 27 pav. – 34 pav. Pagal kitus scenarijus numatoma,

kad kuro proporcijos išliks tokios pat kaip ir pagal bazinį scenarijų, tik skirsis suvartoja-

mo kuro kiekiai.

25 pav. Elektros energijos galutinis suvartojimas 1 mln. EUR BVP sukurti

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinės e

merg

ijos

suvart

ojim

as,

tne/B

VP (

mln

.

EU

R)

metai

Statybos sektoriuje Žemės ūkyje

Žvejybos sektoriuje Paslaugų sektoriuje

0,01,02,03,04,05,06,07,08,09,0

10,011,012,0

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Ele

ktr

os e

nerg

ijos v

art

ojim

o

inte

nsyvum

as,

tne/B

VP

(mln

. EU

R)

metai

Pramonės sektoriuje Paslaugų sektoriuje


VERTINIMAS LIETUVAI

52

26 pav. Galutinės elektros energijos suvartojimas 1 mln. EUR BVP sukurti

27 pav. Galutinės elektros energijos suvartojimas pagal skirtingus scenarijus

28 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis namų ūkiuose

(bazinis scenarijus)

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Ele

ktr

os e

nerg

ijos v

art

ojim

o

inte

nsyvum

as,

tne/B

VP

(mln

. EU

R)

metai

Statybos sektoriuje


Žemės ūkyje


0

200

400

600

800

1.000

1.200

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

ele

ktr

os

energ

ijos s

uvart

ojim

as,

ktn

e

metai


0

500

1.000

1.500

2.000

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Namų ūkiai Šilumos energijaElektros energijaNaftos produktaiGamtinės dujosAntrinis kietasis kurasDurpėsAkmens ir rusvosios anglysMalkos, medienos ir žemės ūkio atliekos


VERTINIMAS LIETUVAI

53

29 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis paslaugų sektoriuje


30 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis žvejybos sektoriuje


0

500

1.000

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Paslaugų sektorius

Šilumos energijaElektros energijaNaftos produktaiSkalūnų alyva, orimulsijaGamtinės dujosAntrinis kietasis kurasBiodujos ir biodegalaiDurpėsAkmens ir rusvosios anglysMalkos, medienos ir žemės ūkio atliekos

0

1

2

3

4

5

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030G

alu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Žvejybos sektorius

Naftos produktai Elektros energija


VERTINIMAS LIETUVAI

54

31 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis žemės ūkyje


32 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis transporto

sektoriuje (bazinis scenarijus)

33 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis statybos sektoriuje


0

200

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Žemės ūkis

Šilumos energijaElektros energijaNaftos produktaiSkalūnų alyva, orimulsijaGamtinės dujosAntrinis kietasis kurasBiodujos ir biodegalaiAkmens ir rusvosios anglysMalkos, medienos ir žemės ūkio atliekos

0

500

1.000

1.500

2.000

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Transporto sektorius

Biodujos ir biodegalai Gamtinės dujos

Naftos produktai Elektros energija

0

50

100

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Statybos sektorius

Šilumos energija

Elektros energija

Naftos produktai

Gamtinės dujos

Akmens ir rusvosios anglys

Malkos, medienos ir žemės ūkio atliekos


VERTINIMAS LIETUVAI

55

34 pav. Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis pramonės

sektoriuje (bazinis scenarijus)

Galutinės energijos suvartojimo pokyčiai labiausiai bus pastebimi namų ūkių sektoriuje,

nes jame yra nemažas šilumos energijos taupymo potencialas (renovuojant pastatą galima

sutaupyti vidutiniškai 40–60 proc. šilumos energijos), taip pat turės įtakos mažėjantis gy-

ventojų skaičius ir dėl to lėtesnė gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Kituose sekto-

riuose numatoma, kad bus užtikrinamas tolygus energijos efektyvumo didinimas ir jis

kompensuos poreikių augimą dėl didėjančio BVP.

3.3.2 Energetikos raidos prognozavimo apibendrinimas

Šiame skyriuje pateikiama apibendrintas 3.3.1 skyriuje nagrinėjamas galimas skirtingų

sektorių indėlis į išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą, taip pat nurodomos indikacinės

energijos suvartojimo vertės. Vertinant elektros ir šilumos (CŠT) gamybos sektorius, turi

būti pasiekti indikaciniai rodikliai, pateikiami toliau esančiose lentelėse.

7 lentelė. Elektros gamybos sektoriaus pagrindiniai rodikliai

Rodiklis 2014 m. 2020 m. 2030 m.

Bendras elektros energijos sunau-dojimas, ktne

1 031,3 1 114,5 1 199,2

Gamyba iš AEI, ktne 119,6 274,6 274,6

Gamyba iš AEI, proc. 12 proc. 25 proc. 23 proc.

Gamyba iš iškastinio kuro, ktne 239,9 213,3 205,0

Importas, ktne 671,8 626,6 719,6

Importas, proc. 65,1 proc. 56,2 proc. 60 proc.

0

500

1.000

1.500

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Galu

tinis

energ

ijos

suvart

ojim

as,

ktn

e

metai

Pramonės sektorius

Šilumos energijaElektros energijaNaftos produktaiSkalūnų alyva, orimulsijaGamtinės dujosAntrinis kietasis kurasBiodujos ir biodegalaiDurpėsAkmens ir rusvosios anglysMalkos, medienos ir žemės ūkio atliekos


VERTINIMAS LIETUVAI

56

8 lentelė. Šilumos gamybos (CŠT) sektoriaus pagrindiniai rodikliai

Rodiklis 2014 m. 2020 m. 2030 m.

Šilumos gamyba, ktne 991,9 936,9 855,7

Šilumos tiekimo nuostoliai, ktne 122,3 97,4 66,6

Šilumos tiekimo nuostoliai, proc. 12,3 proc. 10,4 proc. 7,8 proc.

AEI su atliekomis (kuras), proc. 40 proc. 70 proc. 70 proc.

9 lentelėje pateikiama energetikos sektoriaus tik energetinėms reikmėms suvartojama

energija (endrasis ir galutinis suvartojimas), taip pat sunaudojamų AEI dalis.

9 lentelė. Energetikos sektoriaus (tik energetinėms reikmėms suvartojamos energijos)

raidos indikaciniai rodikliai

Rodiklis 2014 m. 2020 m. 2030 m.

Ekonomikos raidos sce-narijai

Optimis-tinis

Bazi-nis

Pesimi-stinis

Optimi-stinis

Bazi-nis

Pesimi-stinis

Optimi-stinis

Bazi-nis

Pesimis-tinis

Bendras energijos suvar-tojimas energetinėms reikmėms, ktne

6 948 6 866 6 794 7 406 6 934 6 416 8 278 7 017 6 025

Galutinės energijos su-vartojimas, ktne

4 937 4 872 4 814 5 314 4 929 4 500 6 047 5 010 4 174

AEI, ktne 1 332 1 316 1 307 1 931 1 825 1 731 2 071 1 769 1 521

AEI, proc. 19,2 19,2 19,2 26,1 26,3 27,0 25,0 25,2 25,2

10 lentelėje pateikiama informacija apie galutinės energijos suvartojimo sektorių ir AEI

vartojimo dalį. Nors daugelyje galutinės energijos pasektorių AEI vartojimas didės, tai

turės mažai įtakos bendrai svertinei AEI daliai. Taip yra dėl transporto sektoriaus, kuria-

me, planuojama, galutinis suvartojamos energijos kiekis didės, o AEI dalis smarkiai nedi-

dės.

10 lentelė. Galutinės energijos suvartojimo prognozės ir AEI dalis

Sektorius

2014 m. 2020 m. 2030 m.

Ener-gija, ktne

AEI kuras, proc.

Elek-tra, ktne

Šilu-ma, ktne

Ener-gija, ktne

AEI kuras, proc.

Elek-tra, ktne

Šilu-ma, ktne

Ener-gija, ktne

AEI kuras, proc.

Elek-tra, ktne

Šilu-ma, ktne

Namų ūkių 1 463,7 70 230,1 463,5 1 313,6 74 246,5 418,5 1 136,3 80 264,7 363,4

Paslaugų 637,6 23 283,2 194,8 692,8 27 313,5 207,4 770,7 33 355,5 225,9

Žvejybos 2,2 0 0,2 0 2,2 0 0,2 0 2,2 0 0,2 0

Žemės ūkio 113,3 15 15,6 6,3 123,1 17 16,4 6,3 136,8 20 17,6 6,3

Transporto 1 681,9 5 6,4 0 1 784,7 10 6,5 0 1 908 10 6,8 0

Statybos 42,6 11 10,1 1,8 42,8 15 10,4 1,8 44 24 11,1 1,8

Pramonės 931,1 18 243,6 202,6 969,6 21 262,2 204,9 1 012 27 288,8 191,1

Iš viso: 4 872,4 23 789,2 869,0 4 928,8 25 855,7 838,9 5 010,0 25 944,7 788,5

Vertinant išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialą ne ATLPS sektoriuose, svarbu

nustatyti, kuriuose galutinės energijos sektoriuose gali būti didžiausias išmetamųjų ŠESD

kiekio mažinimo potencialas. Tam pasitelkiama daugiakriterinė analizė, kuri leidžia eks-

pertiniu būdu nustatyti, į ką labiausiai reikėtų kreipti dėmesį, siekiant mažinti išmetamųjų

ŠESD kiekį ne ATLPS energetikos sektoriuje. Vertinama pagal 3 kriterijus:

> Sektoriaus suvartojamo kuro dalis, palyginti su bendru galutinės energijos suvar-

tojimo sektoriaus kuro kiekiu, proc.


VERTINIMAS LIETUVAI

57

> Sektoriaus suvartojamo kuro dalis, palyginti su to sektoriaus visu energijos kie-

kiu, proc. Rodiklis tuo svarbus, eliminuojant elektros ir šilumos (CŠT) poreikį,

kad elektros sutaupymas galėtų būti balansuojamas elektros importo ir eksporto

sąskaita (nedarant įtakos išmetamųjų ŠESD kiekiui), o CŠT sektoriuje numatoma,

kad mažiausiai 70 proc. šilumos energijos bus pagaminta naudojant AEI – poten-

cialas dėl ŠESD kiekio sumažinimo yra žemas.

> Sektoriaus iškastinio kuro dalis, palyginti su to sektoriaus viso suvartojamo kuro

dalimi, proc.

11 lentelė. Išmetamųjų ŠESD mažinimo potencialo ne ATLPS energetikos sektoriuje eks-

pertinis vertinimas (2030 m. vertėmis).

Sektorius

Kuro dalis, palyginti su

bendru galutinės energijos

kuro kiekiu, proc.

Sektoriaus kuro dalis, palyginti su

to paties sek-toriaus ener-gijos kiekiu,

proc.

Sektoriaus iškastinio kuro dalis,

proc.

ŠESD maži-nimo po-tencialas bendrai

(sektoriuje), proc.

ŠESD mažinimo potencialas (ekspertinis vertinimas)

Pramonės sektoriuje*

16 53 73 6 (38) Vidutinis potencialas sektoriuje, tačiau že-

mas vertinant indėlį į ŠESD mažinimą

Statybos sek-toriuje

1 71 76 1 (54) Vidutinis potencialas sektoriuje, tačiau že-



58 100 90 52 (90) Aukštas potencialas sektoriuje ir vidutinis

vertinant indėlį į ŠESD mažinimą

Žemės ūkyje 3 83 80 2 (66) Vidutinis potencialas sektoriuje, tačiau že-


Žvejybos sek-toriuje

0 92 100 0 (92) Vidutinis potencialas sektoriuje, tačiau nėra potencialo vertinant indėlį į ŠESD mažinimą

Paslaugų sek-toriuje

6 25 67 1 (16) Žemas potencialas sektoriuje, taip pat žemas


Namų ūkiuose 16 45 20 2 (13) Žemas potencialas sektoriuje, taip pat žemas


* Pramonės sektoriaus dalis patenka ir į ATLPS sektorių.

Remiantis 11 lentelės ekspertinio vertinimo rezultatais, didžiausias išmetamųjų ŠESD

mažinimo potencialas ne ATLPS energetikos sektoriuose yra transporto sektoriuje. To-

liau galėtų būti pramonės sektorius, tačiau jame išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo po-

tencialas gana žemas, nes dauguma diegiamų efektyvumo priemonių pramonės įmonėse

(maždaug 60 proc. bendro sutaupyto energijos kiekio sudaro elektros energija) yra orien-

tuotos į elektros energijos taupymą, kuris iš esmės turi mažai įtakos mažinant išmetamųjų

ŠESD kiekį.

3.4 Neorganizuotai išmetamų ŠESD iš kuro prognozės

Neorganizuotai išmetamų ŠESD iš kuro kiekis šalyje nuo 2005 m. didėjo ir, numatoma,

didės. Gerokai mažėjo išmetamųjų CO2 dujų kiekis, o išmetamųjų CH4 dujų kiekis šiek

tiek didėjo, N2O kiekis šiek tiek mažėjo. Remiantis istoriniais 2005–2013 m. duomeni-

mis, prognozuojama, kad ŠESD kiekis dėl neorganizuotai išmetamų ŠESD iš kuro dėl

CH4 šiek tiek didės, o dėl CO2 mažės. Istoriniai ir prognozuojami neorganizuotai išmeta-

mi ŠESD kiekiai iš kuro pateikiami 35 pav.


VERTINIMAS LIETUVAI

58

35 pav. Neorganizuotai išmetamų ŠESD kiekiai dėl kuro garavimo

3.5 Išmetamųjų ŠESD kiekio iš pramonės procesų

prognozės

Išmetamųjų ŠESD kiekis iš pramonės procesų 2030 m. šalyje sieks 3,5 mln. t CO2/metus.

AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“ ir AB „Orlen Lietuva“ išmetamųjų ŠESD kie-

kis iš pramonės procesų siekia 93 proc. visų išmetamųjų ŠESD kiekio. Remiantis pateik-

tomis AB „Achema“ ir AB „Akmenės cementas“ gamybos prognozėmis, numatoma, kad

gamybos mastas iki 2030 m. išliks toks pat, o nevykdant modernizacijos išliks ir toks pat

išmetamųjų ŠESD kiekis. Numatomas išmetamųjų ŠESD kiekis iš pramonės procesų pa-

teikiamas 36 pav.

36 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio iš pramonės procesų prognozė

3.6 Išmetamųjų ŠESD kiekio žemės ūkyje prognozės

Išmetamųjų ŠESD prognozė 2015–2030 m. grindžiama šiais pagrindiniais parametrais:

-

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

-

50.000

100.000

150.000

200.000

250.000

300.000

350.000

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

ŠESD

kie

kis

dėl kuro

gara

vim

o,

tCO

2 (

CO

2,

N2O

)

ŠESD

kie

kis

dėl kuro

gara

vim

o,

tCO

2 (

CH

4,

Bendra

s)

metai

Bendras tCO2 (CH4)

tCO2 (CO2) tCO2 (N20)

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

ŠESD

iš p

rocesų,

mln

. tC

O2e

metai

Chemijos pramonė Cemento pramonė

Naftos pramonė Stiklo pramonė

Keramikos pramonė Kitos pramonės šakos


VERTINIMAS LIETUVAI

59

> gyvulių skaičiaus kaita;

> pasėlių derliaus prognozėmis;

> sintetinių trąšų suvartojimo kiekiu;

> biodujų jėgainių plėtros tendencijomis.

Fermentacija gyvulių žarnyne

Gyvulių ir paukščių prognozuojamas skaičius, tūkst. vnt. (2012–2030 m.). Ši prognozė

paremta ir Nacionaline 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa, pagal

kurią numatyta plėsti Lietuvoje ūkinių gyvulių skaičių.

12 lentelė. Gyvulių ir paukščių prognozuojamas skaičius, tūkst. vnt. (2012–2030 m.) [96]

Ūkinių gyvūnų rūšis 2012 2015 2020 2025 2030

Pieniniai galvijai 326,3 300 315 322,5 330

Kiti galvijai 366,3 430 470 482,5 495

Avys 78,4 125 145 152,5 160

Ožkos 13,6 10 9,5 9,8 10

Arkliai 29,5 16 17 17,5 18

Kiaulės 807,5 750 850 875 900

Triušiai 99,5 100 110 112,5 115

Nutrijos 0,6

Kailiniai žvėrys 305,1

Paukščiai 9 086 8 950 9 500 9 700 9 900

Pritaikius galvijų emisijų faktorių (kg CH4/galvijui/per metus) atskiroms gyvulių rūšims,

apskaičiuojamas prognozuojamas išmetamųjų ŠESD kiekis.

13 lentelė. Numatomas CH4 kiekis, susidarantis fermentacijos būdu gyvulių žarnyne, kt.

[96]

Ūkinių gyvūnų rūšis

Numatomas CH4 kiekis, susidarantis fermentacijos būdu gyvulių žarnyne, kt

2012 2015 2020 2025 2030

Pieniniai galvijai 39,330 35,643 37,425 38,316 39,207

Kiti galvijai 20,928 22,603 24,705 25,362 26,019

Avys 0,973 1,469 1,704 1,793 1,881

Ožkos 0,068 0,050 0,048 0,049 0,050

Arkliai 0,530 0,288 0,306 0,315 0,324

Kiaulės 0,828 0,769 0,872 0,898 0,923

Triušiai ir kailiniai žvėrys 0,089 0,090 0,096 0,097 0,099

Iš viso 62,747 60,912 65,156 66,830 68,503

Mėšlo tvarkymas

Pagrindinės prielaidos apskaičiuojant CH4 ir N2O kiekius, susidarančius iš mėšlo tvarky-

mo, yra gyvulių skaičiaus didėjimas, mėšlo tvarkymo sistemų kaita (vertinamos skysto-

sios ir kietosios sistemos). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, iš viso

2014–2020 m. planuojama suteikti paramą 25 biodujų jėgainių projektams (2020 m. jų


VERTINIMAS LIETUVAI

60

pajėgumas būtų pagaminti iki 32 mln. kubinių metrų CH4 dujų per metus8). Realus paga-

minamas kiekis priklausys nuo sukaupto mėšlo panaudojimo biodujų jėgainėse. Tikėtina,

kad ir po 2020 m. bus plečiamos naujos biodujų gamybos technologijos, dar didės biodu-

jų jėgainių galingumas. Taip pat paminėtina, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–

2020 metų programą didelis dėmesys skiriamas ūkių modernizavimui. Numatoma iki

2023 m. modernizuoti ir atnaujinti 5 110 ūkių. Tikėtina, kad šis ūkių modernizavimas

prisidės ir prie CH4 ir N2O kiekio iš žemės ūkio veiklos mažėjimo.

Šios prielaidos leidžia daryti išvadą, kad CH4 kiekis, išskiriamas tvarkant mėšlą, turėtų

šiek tiek mažėti (žr. 37 pav.).

37 pav. Iš mėšlo tvarkymo išsiskiriančio CH4 kiekio prognozės 2012–2030 m.

Apskaičiuojant N2O kiekį iš mėšlo, atsižvelgiama į tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamus

kiekius. Į skaičiavimus įtraukiamas ne tik prognozuojamas gyvulių kiekis, bet ir vidutinis

primilžis (kg/per metus). Kaip pavaizduota 38 pav., numatoma, kad N2O kiekiai gali šiek

tiek didėti.

38 pav. Prognozuojami tiesioginiai ir netiesioginiai N2O kiekiai, susidarantys dėl

mėšlo tvarkymo [95]

8 Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, 25 biodujų jėgainių projektai ir jų pagaminti 32

mln. kubinių metrų CH4 dujų apskaičiuoti atsižvelgiant į vienos biodujų jėgainės maksimalų gamybos pajė-

gumą.

11,2

24

10,1

85

9,1

67

8,2

5

7,4

25

0

2

4

6

8

10

12

2012 2015 2020 2025 2030

CH

4 iš m

ėšlo

tvark

ym

o p

roceso,

kt

metai

0,2

86

0,2

99 0,3

91

0,4

03

0,4

34

0,2

8

0,2

7

0,2

86

0,2

91

0,2

95

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

0,45

0,5

2012 2015 2020 2025 2030N2O

dėl m

ėšlo

tvark

ym

o,

kt

metai

Tiesioginiai N2O išmetimai Netiesioginiai N2O išmetimai


VERTINIMAS LIETUVAI

61

Pasėlių dirbimas

Dauguma dirvožemio N2O yra organinės formos (jis būna surištas su dirvožemio organi-

ne anglimi (C)). N2O kiekį dirvožemiuose daugiausiai lemia naudojamas sintetinių trąšų

kiekis (jose dažniausiai yra trijų formų N2O – CO(NH2)2, amoniako ir nitratinio azoto),

dirvų kalkinimo mastai, nuimtas derlius ir paliktų ražienų plotas. Dėl ūkių modernizavi-

mo, jų stambėjimo prognozuojama, kad vidutinis derlius didės. Taip pat numatoma, kad

šiek tiek didės ir N2O kiekis iš kitų pagrindinių kategorijų: azoto išsiplovimo, išsiskyrimo

į atmosferą, ražienų ir kt. (39 pav.).

N2O išsiskyrimas iš organinių trąšų susijęs su gyvulių mėšlo įterpimu į dirvožemį, srutų ir

kompostų naudojimu. Mėšlas ir srutos ganyklose susidaro dėl gyvulių ganymo.

39 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis iš dirvožemio, kt. N2O [95]

Prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekį iš žemės ūkio sektoriaus atsižvelgta į taikomas

priemones (agronomines, gyvulininkystės ir agrarinės aplinkosaugos) bei jų taikymo mas-

tą. Skirtumą tarp bazinio scenarijaus su esamomis priemonėmis ir optimistinio scenarijaus

su papildomomis priemonėmis iš esmės sudaro taikomų priemonių mastas ir joms skiria-

mas finansavimas.

Bazinis scenarijus be priemonių išvis nėra svarstomas, nes dauguma priemonių jau yra

įgyvendinamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, neabejotina,

kad dauguma jų bus tęsiamos ir po 2020 m. Į bazinį scenarijų su esamomis priemonėmis

įtraukiamos finansuojamos priemonės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų

programą (21 lentelė) ir kitos agronominės, gyvulininkystės ir agrarinės aplinkosaugos

priemonės (22 lentelė), iš dalies taikomos žemės ūkyje.

0 1 2 3

2012

2015

2020

2025

2030

Išmetamieji N2O, kt

Meta

i

Azoto išsiplovimas

Išsiskyrimai įatmosferą

Nusausinti organiniaidirvožemiai

Mineralizuotas azotasanglies praradimuose

Rąžienos

Mėšlas ir srutosganyklose

Organinės trąšos

Sintetinės trąšos


VERTINIMAS LIETUVAI

62

Dalies priemonių sėkmė (pvz., azoto balanso taikymas dirvose) priklauso ir nuo ūkininkų

sąmoningumo, jų švietimo. Daroma prielaida, kad, be jau esamų galimybių, 2020–2030

m. esamoms priemonėms skyrus papildomą finansavimą galima pasiekti daugiau kaip

200 000 t CO2e išmetamųjų ŠESD sumažėjimą 2030 m.

Scenarijuose aptariamos priemonės taip pat yra įtrauktos į įvairius ES lygmens dokumen-

tus. 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 529/2013/ES šalims narėms

pateiktas tinkamiausių nacionalines aplinkybes atspindinčių priemonių, kurias valstybė

narė planuoja arba kurios turi būti įgyvendintos siekiant išnaudoti klimato kaitos švelni-

nimo potencialą, sąrašas. Orientacinės priemonės skirstomos į susijusias su pasėlių ir ga-

nyklų kultivavimu (ūkininkavimo metodų tobulinimas parenkant geresnes pasėlių rūšis,

ganyklų kultivavimo gerinimas keičiant ganiavos intensyvumą ir laiką, gaisrų valdymo

gerinimas, nualintų žemių atkūrimas ir kt.), organinių dirvožemių valdymo gerinimu, ke-

lio šlapžemių drenažui užkirtimu ir šlapžemių drėgnumo atkūrimo skatinimu, miško įvei-

simu ir atkūrimu ir kt.

40 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis iš žemės ūkio sektoriaus pagal skirtingus

scenarijus, kt CO2e

3.7 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės žemės naudojimo,

žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės

(LULUCF) sektoriuje

Pagrindinės prielaidos prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą 2015–2030 m.

susijusios su miško, pievų ir ganyklų bei pasėlių plotų kaita. Didžiausias dėmesys skiria-

mas miško ploto kaitai, jo kokybei ir tvarumui.

2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 529/2013/ES išvardintos svar-

biausios priemonės, susijusios su miškininkystės veikla:

> miško įveisimas ir miško atkūrimas,

> esamuose miškuose kaupiamos anglies išlaikymas,

4.000.000

4.100.000

4.200.000

4.300.000

4.400.000

4.500.000

4.600.000

4.700.000

ŠESD

kie

kis

iš Ž

Ū,

tCO

2e

metai

Bazinis su papildomomis esamomis priemonėmis

Optimistinis scenarijus taikant įvairias papildomaspriemones


VERTINIMAS LIETUVAI

63

> esamų miškų produktyvumo didinimas,

> iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklio didinimas,

> miškotvarkos gerinimas, be kita ko, siekiant optimalios augalų rūšinės sudėties,

prižiūrint bei retinant miškus ir saugant dirvožemį.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į miškų lydymo prevenciją ir apsaugos nuo natūralių trik-

džių, pavyzdžiui, gaisrų, kenkėjų ir audrų, stiprinimą.

Žemės apželdinimo mišku, taip pat kitos miškų sektoriaus priemonės yra remiamos iš

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos. Prognozuojama, kad šios priemonės

išliks ir po 2020 m., numatomas nedidelis miško ploto augimas, esamų miškų produkty-

vumo didinimas. 14 lentelėje miškams želdinti skiriamos išlaidos apskaičiuotos remiantis

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai skirtomis lėšomis, taip pat darant

prielaidą, kad 2021–2030 m. finansavimas šioms priemonėms bus ne mažesnis nei 2014–

2020 m.

Kita vertus, didelė parama skiriama investicijoms į žemės ūkio valdas, jaunųjų ūkininkų

įsikūrimui. Tai gali paskatinti ariamos žemės plotų didėjimą ir pievų bei ganyklų mažėji-

mą. Pastarųjų tvarkymas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. progra-

mos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sritis. Pievų plotų mažėjimą

lems ir ta pati apželdinimo mišku priemonė. Tačiau tik viena veikla, „Rizikos“ vandens

telkinių būklės gerinimas“, nukreipta į pievų plotų didinimą. 2007–2013 m. tokia priemo-

nė nebuvo populiari, pagal ją sukurta tik daugiau kaip 500 ha naujų pievų.

14 lentelė. Prognozuojamas miško plotas ir apželdinimui mišku skiriamos išlaidos

Metai 2013 m. 2015–2020 m. 2021–2025 m. 2026–2030 m.

Miško ploto kaita su egzistuojan-čiomis priemo-nėmis

Miško plotas, tūkst. ha

2 177 2 212 2 242 2 260

kt CO2e –11 202,4 –11 562,5 –11 871,4 –12 056,6

Apželdinimo išlaidos, tūkst. EUR

15 000 90 000 80 000 80 000

Galimos papildomos priemonės, daugiausiai susijusios su miško plotų didinimu ir pievų

plotų išsaugojimu ar didinimu. Tai tiesiogiai susiję su šioms veikloms skiriamomis lėšo-

mis.

15 lentelė. Prognozuojamas išmetamųjų ŠESD kiekio sutaupymas iš žemės naudojimo,

žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus

Esamos priemonės Papildomos priemonės

Žemės naudo-jimas, žemės naudojimo po-kyčiai ir miški-ninkystė

2013 2015–2020 2021–2025

2026–2030

2015–2020

2021–2025

2026–2030

kt CO2e –11

152,5 –11 710,1

–12 295,6

–12 910,4 –11 821,7 –12

412,7 –13

033,3

Išlaidos, tūkst. EUR

16 000 110 000 105 000 107 000 115 000 110 000 112 000


VERTINIMAS LIETUVAI

64

*Pastaba: papildomoms priemonėms nuo 2020 iki 2030 m. reikėtų skirti kasmet 10 mln.

EUR, palyginti su esamomis priemonėmis.

3.8 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės atliekų sektoriuje

Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių vertinimas (susidarantiems išmetamųjų ŠESD kie-

kiams apskaičiuoti) atliktas remiantis NIA parengti naudojama metodika.

Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozė 2015–2030 m. be priemonių ap-

skaičiuota darant prielaidą, kad atliekų tvarkymo sistema išliks nepakitusi, kokia buvo iki

2015 m., t. y. apie 30 proc. komunalinių atliekų bus apdorojama ar panaudojama, o apie

70 proc. šalinama į sąvartynus. Išmetamųjų ŠESD susidarymas tiesiogiai priklausys nuo

susidarančių komunalinių atliekų kiekio, šalinamo į sąvartynus (41 pav.).

41 pav. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozė 2015–2030 m. „be

priemonių“ (bazinis demografijos kitimo scenarijus)

Iki 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekis kasmet mažės. Nuo 2015 iki 2030 m. išmetamųjų

ŠESD kiekis sumažės apie 9 proc.

Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozė 2015–2030 m. su esamomis prie-

monėmis priklauso nuo susidarančių komunalinių atliekų kiekio, atliekų tvarkymo srautų

paskirstymo prognozės, kuri pagrįsta nustatytais tikslais ir prielaidomis, pateiktomis 6

lentelėje bei toliau išvardintomis prielaidomis.

> Remiantis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos informacija,

bendras kuro iš atliekų kiekis sudarys apie 21 proc. patenkančių į mechaninio

biologinio apdorojimo įrenginius komunalinių atliekų kiekio, tai yra apie 190

tūkst. t per metus.

> Nuo 2018 m. įdiegus atskirą maisto atliekų surinkimą, šalinamų į mechaninio

biologinio apdorojimo įrenginius biologiškai skaidžių atliekų kiekis turi dar su-

mažėti. Remiantis pasauline praktika, atskiru surinkimu galima surinkti iki 20

proc. biologiškai skaidžių atliekų.

0

200

400

600

800

1000

1200

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Išm

eta

mų Š

ESD

kie

kis

, kt

CO

2 e

metai

Atliekų šalinimas sąvartynuose Nuotekų tvarkymas


VERTINIMAS LIETUVAI

65

> Įvedamas koeficientas dėl VATP numatytų projektų įgyvendinimo vėlavimo pa-

gal nustatytus terminus. Koeficientas įvertins galimą trumpalaikį projektų vėla-

vimą ar nevisiškai pasiektą numatytą rezultatą.

> Daroma prielaida, kad 2015–2030 m. šalinamų į sąvartynus atliekų sudėtis keisis

priklausomai nuo rūšiavimo atliekų susidarymo vietose bei MBA pajėgumų. Są-

vartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėtis paremta įvairiose savi-

valdybėse 2012 m. atliktais tyrimais.

42 pav. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozė 2015–2030 m. su

esamomis priemonėmis (bazinis scenarijus)

Iki 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekis sumažės 38 proc., po 2020 m. išmetamųjų ŠESD

kiekis šiek tiek mažės dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir 2030 m. sieks 552 kt CO2e.

Toliau paveiksle pateiktos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių be priemonių ir su esa-

momis priemonėmis palyginimas.

43 pav. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių palyginimas (bazinis

scenarijus)

Įgyvendintos esamos priemonės komunalinių atliekų sektoriuje (palyginti su scenarijumi

be priemonių) per visą 2015–2020 m. laikotarpį išmetamųjų ŠESD kiekį sumažins 1 270

kt CO2e (vidutiniškai kasmet 212 kt CO2e). Dalis išmetamųjų ŠESD dėl atliekų deginimo

0

200

400

600

800

1.000

1.2002015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030Iš

meta

mųjų

ŠESD

kie

kis

, kt

CO

2e

metai

Atliekų šalinimas sąvartynuoseNuotekų tvarkymasAtliekų deginimas

0

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030Išm

eta

mųjų

ŠESD

kie

kis

,

kt

CO

2 e

metai

BE PRIEMONIŲ SU ESAMOMIS PRIEMONĖMIS


VERTINIMAS LIETUVAI

66

perkeliama į energijos gamybos sektorių, todėl 44 pav. pateikiame išmetamųjų ŠESD

kiekio prognozes pagal skirtingus ekonomikos ir demografinės raidos scenarijus be degi-

nant atliekas išmetamųjų ŠESD.

44 pav. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių palyginimas be

deginant išmetamųjų ŠESD pagal skirtingus demografinės padėties scenarijus

Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant VATP priemones 90–95 proc. biologiškai skaidžių

atliekų bus apdorojama, po 2020 m. atliekų tvarkymo sektoriuje papildomų priemonių

nenumatyta, todėl prognozė su papildomomis priemonėms neatliekama. Manoma, kad

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo ir Europos Sąjungos keliamiems tikslams pasiekti

visiškai pakanka priemonių, numatytų iki 2020 m.

3.9 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės dėl tarptautinio

bunkeriavimo

Išmetamųjų ŠESD kiekis dėl tarptautinio bunkeriavimo priskiriamas tarptautinei aviacijai

ir laivybai. Tarptautinei aviacijai ir laivybai suvartojamo kuro kiekis vienam mln. EUR

BVP sukurti pavaizduotas 45 pav.

45 pav. Suvartojamo kuro kiekiai tarptautiniam bunkeriavimui 1 mln. EUR BVP

sukurti

0

200

400

600

800

1.000

1.200

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030Iš

meta

mie

ji Š

ESD

atlie

kų

sekto

riuje

, tC

O2e

metai

Optimistinis Bazinis Pesimistinis

0

2

4

6

8

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030K

ura

s t

arp

tautinia

m

bunkeri

avim

ui,

tne/B

VP (

mln

. Eur)

metai

Aviacija Laivyba


VERTINIMAS LIETUVAI

67

Pagal kuro suvartojimą aviacijoje numatoma, kad 100 proc. bus naudojami reaktyviniai

žibaliniai degalai, laivyboje 84 proc. mazutas ir 16 proc. dyzelinas.

3.10 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės dėl fluorintų dujų

naudojimo

Išmetamųjų ŠESD kiekis dėl fluorintų dujų naudojimo (įvairūs šaldymo agentai ir pan.)

kasmet didėjo. Didžiausia ŠESD kiekio dalis dėl medžiagų, turinčių fluoro, susidarė iš

hidrofluorangliavandenilių (HFCs), o mažiausias kiekis – iš azoto fluorido (NF3), kuris,

laikoma, sieks 56 tCO2ekv. Tačiau remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu

Nr. 517/2014 [44], kuriuo nustatomas reguliavimas dėl fluorintų dujų naudojimo iki 2030

m., tikimasi sumažinti ŠESD kiekį dėl fluorintų dujų naudojimo apie 60 proc., palyginti

su 2005 m. lygiu. Remiantis to paties reglamento 5 priede pateikiama informacija, fluo-

rintų (hidrofluorangliavandenilių) dujų pateikimas rinkai nustatomas nuo 2015 m. lygio,

kaip nurodyta toliau lentelėje.

16 lentelė. Su hidrofluorangliavandenilių pateikimu rinkai susijusių didžiausių kiekių

kvotos

Metai Procentinis dydis, skirtas hidrofluorangliavandeni-lių, kurie bus pateikti rinkai, didžiausiam kiekiui ir

atitinkamoms kvotoms apskaičiuoti, proc.

2015 m. 100

2016–2017 m. 93

2018–2020 m. 63

2021–2023 m. 45

2024–2026 m. 31

2027–2029 m. 24

2030 m. 21

Kitas reguliavimo priemonė, orientuota į transporto priemonėse naudojamų freonų naudo-

jimą, yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/40/EB [45] (MAC direktyva),

kuria įpareigojama motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemose naudo-

ti freonus, kurie daro mažesnį poveikį klimato kaitai.

Toliau grafike pateikiamas istorinis prognozuojamas ŠESD kiekio kitimas dėl fluorintų

dujų naudojimo. ŠESD kiekio prognozės dėl fluorintų dujų naudojimo paremtos 16 lente-

lėje pateiktomis fluorintų dujų kvotų vertėmis, priimant prielaidą, kad poveikis dėl ŠESD

išsiskyrimo bus pajuntamas po metų nuo kvotos įsigaliojimo. Nors kvotų sistema iš es-

mės yra nukreipta į HFCs dujų naudojimo mažinimą, priimame prielaidą, kad ir SF6 dujų

naudojimas kis ta pačia kryptimi kaip ir HFCs dujų. Taip pat SF6 dujų kiekis yra gerokai

mažesnis nei HFCs, todėl šių dujų kiekio prognozės turės mažai įtakos bendram ŠESD

kiekio dėl fluorintų dujų naudojimo kitimui.


VERTINIMAS LIETUVAI

68

46 pav. Istoriniai ir prognozuojami ŠESD kiekiai dėl fluorintų dujų naudojimo

3.11 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės pagal skirtingus

ekonominės raidos scenarijus

Remiantis atliktais prognoziniais skaičiavimais, 2030 m. išmetamųjų ŠESD kiekiai pagal

skirtingus ekonominės ir demografinės raidos scenarijus svyruos nuo 17,6 iki 21,3 mln. t

CO2e (detaliau žr. 47 pav.). Nagrinėjami bazinis, optimistinis ir pesimistinis scenarijai

apima ir ekonomikos, ir demografijos scenarijus. Pagal bazinį ekonominės ir demografi-

nės raidos scenarijų bendras Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekis 2030 m. sieks 19,3 mln. t

CO2e, arba bus 60 proc. mažesnis nei 1990 m.

48 pav. pateikiamos bazinio scenarijaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės pagal sekto-

rinį paskirstymą. Pastebima, kad didžiausias išmetamųjų ŠESD kiekis (38 proc.) yra dėl

galutinio energijos suvartojimo, kurio didžiausia dalis yra iš transporto sektoriaus (68

proc. galutinio suvartojimo) (išsamiau žr. 49 pav.). ŠESD iš žemės ūkio, palyginti su

bendru išmetamųjų ŠESD kiekiu, užima antrą vietą (23 proc.), o išmetamųjų ŠESD kiekis

iš pramonės procesų sudaro 18 proc.

47 pav. Bendras Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekis pagal skirtingus bendrus

ekonomikos ir demografijos kitimo scenarijus

-

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

-

50.000

100.000

150.000

200.000

250.000

300.000

350.000

400.000

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029 Š

ESD

kie

kis

iš flu

ori

ntų

dujų

tCO

2 (

SF

6)

ŠESD

kie

kis

iš flu

ori

ntų

dujų

, tC

O2 (

HFCs,

Bendra

s)

metai

Bendras tCO2 (HFCs) tCO2 (SF6)

-

5

10

15

20

25

2005

2010

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

Išm

eta

mųjų

ŠESD

kie

kis

, m

ln. tC

O2

metai



VERTINIMAS LIETUVAI

69

48 pav. Bazinio scenarijaus bendras Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekis pagal

sektorius

49 pav. Galutinio suvartojimo ŠESD kiekio paskirstymas (bazinis scenarijus)

3.12 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės ATLPS

sektoriuose

Pagrindinė išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą skatinanti priemonė ATLPS sektoriuose

yra ATL kaina, kurią daugiausia lemia rinkoje esančių ATL pasiūlos ir paklausos santy-

kis. EK parengtoje ataskaitoje apie Europos anglies dioksido rinkos būklę 2012 m. [40]

teigiama, kad ATLPS trečio prekybos laikotarpio (2013–2020 m.) pradžioje buvo didelis

ATL pasiūlos ir paklausos disbalansas, todėl susidarė maždaug 2 mlrd. ATL perteklius, o

2020–3030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje numatoma, kad artimiausiu

metu perteklius tik didės ir 2020 m. gali siekti daugiau kaip 2,6 mlrd. ATL. Toks ATL

perviršis rinkoje lėmė itin žemą ATL kainą (6–7 EUR), o tai neatitinka ATLPS pirminės

esmės – ekonomiškai efektyviomis priemonėmis skatinti išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimą. Tam, kad ATLPS sektoriuose būtų efektyviai mažinamas išmetamųjų ŠESD

kiekis, 2015–2019 m. ATL kaina turi siekti bent 20 EUR [41], o pagal kitus scenarijus –

net 35 EUR [27].

-

10

20

30

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030Iš

meta

mųjų

ŠESD

kie

kis

, m

ln.

tCO

2

metai

Bazinis scenarijus Energetikos įmonėse Elektros gamybaiŠilumos gamybai Galutinė energijaPramonės procesai Žemės ūkisAtliekų sektorius Neorganizuoti teršalai

-

2

4

6

8

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030Iš

meta

mųjų

ŠESD

kie

kis

,

mln

. tC

O2

metai

Bazinis scenarijus Transportas Pramonė Namų ūkiai

Paslaugos Žemės ūkis Statyba


VERTINIMAS LIETUVAI

70

Siekiant sureguliuoti ES aukcionuose parduotinų ATL tiekimą ir stabilizuoti ATL kainą,

2015 m. gegužės mėn. patvirtinas EP ir Tarybos sprendimas dėl Sąjungos šiltnamio

efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabi-

lumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB,

pagal kurį nuo 2019 m. pradės veikti rinkos stabilumo rezervas ir bus imamasi kitų

ATLPS pertvarkymo priemonių (išsamiau aprašytų 1 skyriuje). Šios ES priemonės

paveiks ir Lietuvos ATLPS veiklos vykdytojus, kurie iki 2013 m. ATL trūkumo nepatyrė

(žr. 17 lentelę).

17 lentelė. ATL kiekio Lietuvoje ir kainos kitimas 2008–2030 m.

Rodiklis 2008–2012 m. 2013–2020 m.

prognozė 2021–2030 m.

prognozė

Patikrintas išmetamųjų ŠESD kiekis

29 608 876 56 993 787 70 333 712

Paskirstyta nemokamų ATL 40 504 600 45 224 204 37 394 195

ATL perteklius (trūkumas) 10 895 724 –11 769 583 –32 939 517

Vid. ATL kaina, EUR9 12 13 35

Suma, EUR 125 300 826 –153 004 580 –1 152 883 090

Lietuvoje antrojo prekybos ATL etapo (2008–2012 m.) pabaigoje buvo susidaręs daugiau

negu 11 mln. ATL likutis, jis perkeltas į trečiąjį prekybos laikotarpį. Šio pertekliaus dalį

įmonės jau galėjo parduoti. Tokiu atveju šių ATL vertės įmonės neprarado, tik ji gauta

pinigų forma. Be to, dalį patikrinto išmetamųjų ŠESD kiekio įmonės galėjo pasidengti

pigesniais tarptautiniais kreditais (Lietuvai 2008–2012 m. kreditų naudojimo teisė sudarė

20 proc. paskirstytų ATL, arba 8 100 920 vnt.), dėl kurių naudojimo ATL perteklius galė-

jo būti dar didesnis. Šių likutinių ATL vertė sudarė apie 125 mln. EUR (esant vidutinei

12 EUR ATL kainai). Didžiausias ATL perteklius buvo būdingas energetikos sektoriui,

intensyviai pereinančiam nuo iškastinio kuro rūšių prie biokuro. Gautos lėšos už parduo-

tus ATL buvo investuojamos į švarias, išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančias technologi-

jas.

Trečiajame prekybos ATL etape (2013–2020 m.) prognozuojamas ATL trūkumas, numa-

toma, kad 2020 m. pabaigoje jis gali siekti 12 mln. ATL. Didžiausias ATL trūkumas iš-

liks būdingas sektoriuose, patiriančiuose didelę anglies dioksido nutekėjimo riziką, t. y.

cemento, naftos perdirbimo, stiklo ir kituose pramonės sektorių įrenginiuose, ir energeti-

kos įrenginiuose, vis dar naudojančiuose iškastinį kurą, arba dėl technologinių ypatumų

neturinčiuose galimybės sumažinti sunaudojamos energijos ir išmetamo ŠESD kiekio.

Pagal šiuo metu galiojančios direktyvos 2003/87/EB (su naujausiais pakeitimais) nuosta-

tas, nuo 2021 m. nemokamai suteikiamų ATL kiekis mažės nuo 30 iki 0 proc., o nuo

2027 m. nemokami ATL nebus suteikiami visai, išskyrus įrenginius sektoriuose, kuriems

būdinga anglies dioksido nuotėkio rizika; jiems bus suteikiama 100 proc. nemokamų

ATL kiekio, nustatyto pagal bendras ATL skyrimo taisykles. Darant prielaidą, kad išme-

tamųjų ŠESD kiekis iš kuro deginimo ir iš pramonės procesų pasiskirsto pagal proporciją

56 ir 44 proc., numatoma, kad ketvirtuoju prekybos ATL laikotarpiu ATLPS įrenginiams

9 2008–2012 ir 2013–2014 m. vidurkiniai www.eex.com duomenys.

http://www.eex.com/


VERTINIMAS LIETUVAI

71

iš viso bus suteikta 53,2 proc. nemokamų ATL, palyginti su prognozuojamu 2021–2030

m. išmetamųjų ŠESD kiekiu. Tokiu atveju 2030 m. Lietuvos veiklos vykdytojams gali

pritrūkti apie 33 mln. ATL, kuriems įsigyti reikėtų apie 1,2 mlrd. EUR, jeigu ATL kaina

pasieks 35 EUR (žr. 17 lentelę).

Vertinant ekonomines prielaidas, numatoma, kad esant skirtingiems ekonominės ir de-

mografinės raidos scenarijams metinis išmetamųjų ŠESD kiekis ATLPS sektoriuose

2021–2030 m. turėtų svyruoti apie 7,1 mln. t CO2e. Numatoma, kad didžiausias išmeta-

mųjų ŠESD kiekis iš kuro deginimo 2030 m. susidarys naftos perdirbimo sektoriuje –

apie 1,2 mln. t CO2, kituose pramonės įrenginiuose – apie 0,9 mln. tCO2e. Energetikos

ūkyje šilumos ir elektros energijos gamybai jis sieks 1,4 mln. t CO2e. Proceso išmetamųjų

ŠESD kiekis sudarys likusius 3,5 mln. t CO2e, kurių didžiausia dalis – apie 2,1 mln. t

CO2e – susidarys azoto trąšų gamybos ir 0,8 mln. t CO2e naftos perdirbimo sektoriuose.

Neatsižvelgiant į ekonomikos raidos scenarijus, išmetamųjų ŠESD kiekis ATLPS sekto-

riuose mažai kis, nes didžiausi teršėjai nurodė planuojamus pastovius gamybos mastus,

išskyrus AB „Akmenės cementas“, kuri nurodė, kad gamybą nuo 2020 m. didins 1,5 kar-

to. 50 pav. nurodomas prognozuojamo išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo ATLPS priklau-

sančiuose įrenginiuose grafikas. Nuo 2013 m. pastebimas staigus išmetamųjų ŠESD kie-

kio padidėjimas, kuris sietinas su naujo ŠESD teršalo – azoto suboksido įvedimu į

ATLPS.

50 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio ATLPS sektoriuose (su orlaivių naudotojais)

prognozė

Apskritai ATL kaina nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar investuoti į mažai anglies

dioksido išmetančias technologijas. Tokie sprendimai priimami atsižvelgiant į elektros,

kuro ir kitas veiklos sąnaudas, paklausos lygius, konkurenciją ir teisinės bazės bei rinkos

reguliavimo stabilumą [27].

Numatoma, kad 2030 m. Lietuva bus ATL pirkėja, ypač elektros ir energijos transforma-

vimo sektorius. Tačiau, esant ir taip mažam anglies dioksido kiekiui bendrame energijos

balanse, papildomos išmetamųjų ŠESD mažinimo pastangos Lietuvos ATLPS yra ribotos

ir brangesnės negu kitose šalyse narėse [98].

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

Išm

eta

mie

ji Š

ESD

ATLPS,

mln

. tC

O2e

metai

Optimistinis Bazinis Pesimistinis


VERTINIMAS LIETUVAI

72

4 Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir AEI

panaudojimo potencialo vertinimas

Esama situacija dėl išmetamųjų ŠESD kiekio energetikos sektoriuje (kuro deginimas),

remiantis naujausiais duomenimis [4], pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje.

51 pav. 2013 m. išmestas ŠESD kiekis energetikos sektoriuje deginant kurą (CRF

1.A), Gg CO2e [4], [62]

Šioje diagramoje pateiktas skirstymas pagal sektorius atitinka nacionalinėms išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoms rengti naudojamą metodiką [43]. Detalus skirstymas,

atitinkantis IPCC gaires, bus pateikiamas 6.2 skyriuje. Grafa „Kiti sektoriai“ apima kuro

deginimą šiuose galutinio energijos vartojimo sektoriuose: namų ūkiuose, paslaugų sekto-

riuje, žemės ūkyje ir žvejyboje.

Pateikta diagrama rodo, kad didžiausia dalis ne ATLPS sektoriuose išmetamųjų ŠESD

kiekio susidaro transporto sektoriuje, antroje vietoje lieka iškastinio kuro deginimas šil-

dant gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatus. Šių sektorių energijos efekty-

vumo priemonėms ir skiriamas didžiausias dėmesys šioje studijoje.


VERTINIMAS LIETUVAI

73

4.1 Energijos vartojimo efektyvumo potencialo ir didinimo

galimybių įvertinimas nuo 2020 m. iki 2030 m.

Energijos vartojimo efektyvumą didinti galima visoje energijos transformavimo grandyje:

elektros ir šilumos gamyboje, perdavime ir skirstyme bei galutiniame vartojime. Pirmiau-

sia šiame skyriuje bus analizuojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencia-

las galutinio vartojimo sektoriuose.

Analizuodami EE potencialą palyginome kelių šaltinių pateikiamus EE potencialo verti-

nimus. Toliau trumpai pristatytas kiekvienas iš šių šaltinių.

2014 m. EK užsakymu buvo atliktas energijos vartojimo efektyvumo vertinimas ES šaly-

se narėse, šio vertinimo rezultatai pateikiami ataskaitoje [68]. Vertinimas atliktas naudo-

jant modeliavimą pagal atskiras šalis, tai yra naujausias ir detaliausias EE potencialo ES

šalyse, taip pat ir Lietuvoje, vertinimas. Tai naujausias ir išsamiausias EE potencialo ga-

lutinio energijos vartojimo sektoriuose vertinimas, todėl šiame tyrime yra pagrindinis šal-

tinis dėl EE potencialo galutinio energijos vartojimo sektoriuose. EE potencialas ES EE

studijoje [68] skirstomas pagal tris scenarijus: žemo investicijų skatinimo (LPI), aukšto

investicijų skatinimo (HPI) ir beveik ekonominį (NE). Šioje studijoje energijos efekty-

vumo potencialas galutinio energijos vartojimo sektoriuje išskirstytas į šiuos sektorius:

gyvenamieji pastatai, įrenginiai (buities prietaisai) gyvenamuosiuose pastatuose, paslaugų

pastatai, įrenginiai paslaugų pastatuose, pramonė, transportas.

Ankstesnis toks visų ES šalių narių energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo

vertinimas atliktas 2009 m. Remiantis tyrimu buvo parengta studija [78] ir sukurta energi-

jos efektyvumo potencialo duomenų bazė [79]. Toliau pateiktuose grafikuose palyginti

pateikiami ir šio tyrimo rezultatai, nes potencialas buvo prognozuotas iki 2030 m.

Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas paskutinį kartą vertintas

2014 m., rengiant išplėstinį poveikio vertinimą dėl Energijos vartojimo efektyvumo di-

rektyvos Lietuvai nustatytų EE tikslų įvykdymo.

Toliau grafike vaizduojama galutinio energijos vartojimo Lietuvoje prognozės ir energi-

jos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai ir potencialas pagal skirtingus šaltinius.

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

7.000

8.000

2013 m. 2020 m.tikslas

2020 m.,ši studija

2030 m.(2009)

2030 m.(2014)

2030 m.,ši studijaG

alu

tinis

suvart

ojim

as,

ktn

e

Suvartojimas EE potencialas


VERTINIMAS LIETUVAI

74

52 pav. Energijos suvartojimo EE didinimo potencialas visuose galutinio energijos

vartojimo sektoriuose pagal skirtingus informacijos šaltinius [9], [68], [75], [79]

Pirmas grafiko stulpelis rodo visą galutinį energijos vartojimą Lietuvoje, kuris 2013 m.

sudarė 4 725 ktne [75].

Grafiko stulpelis „2020 m. tikslas“ rodo Energijos vartojimo efektyvumo didinimo

veiksmų plane [9] įvardintą nacionalinį orientacinį 2020 m. energijos vartojimo efekty-

vumo tikslą (Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 1 dalis), kuris sudaro 740 ktne galutinės

energijos. Galutinio energijos poreikio prognozė pagal [9], nevertinant energijos taupymo

(energijos efektyvumo didinimo) priemonių įtakos, 2020 m. yra 5 018 ktne. Pagal Energi-

jos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planą, įgyvendinus numatytas EE priemo-

nes, galutinės energijos 2020 m. turėtų būti suvartojama 4 278 ktne.

Lietuvos Respublikos privalomu bendru galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslu,

pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išaiškinimą, laikomas tikslas, ap-

skaičiuotas pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį. Pagal šį straipsnį Lietuvai apskai-

čiuotas privalomas bendras galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslas 2020 m. yra

1 004 ktne (įvertinus daugiklio efektą). Kitaip tariant, pradedant 2015 m., kasmet reikia

sutaupyti po 48 ktne galutinės energijos. Šios studijos rengėjų nuomone, šiam tikslui pa-

siekti numatyta pakankamai priemonių (įpareigojimų sistema, daugiabučių namų ir viešo-

sios paskirties pastatų, gatvių apšvietimo modernizavimas), tačiau tikslą gali būti sunku

pasiekti dėl vėluojančio planuojamų priemonių įgyvendinimo.

Grafiko stulpeliu „2030 m. (2009)“ parodytas 2009 m. EK studijos [79] įvertintas Lietu-

vos EE potencialas ir prognozuojamas energijos vartojimas.

Grafiko stulpelis „2030 m. (2014)“ rodo EE beveik ekonominį potencialą ir prognozuo-

jamą energijos suvartojimą 2030 m. Lietuvoje, nustatytą atliekant naujausią EE potencia-

lo modeliavimą [68]. Be papildomų EE priemonių prognozuojamas galutinis energijos

vartojimas 2030 m. sudarytų 4 330 ktne („Base_WM“ scenarijus). Prognozuojamas galu-

tinis energijos vartojimas, jei būtų realizuojamas EE potencialas, pagal 2014 m. ES EE

studiją, 2030 m. būtų 3 680 ktne, t. y. EE suminis potencialas galutinio vartojimo sekto-

riuose vertinamas 650 ktne [68].

Grafiko stulpeliai „2020 m. ši studija“ ir „2030 m. ši studija“ atitinka šioje ataskaitoje

prognozuojamą galutinį energijos vartojimą (žr. 3 skyrių). Prognozuojamas galutinis

energijos vartojimas, taikant jau galiojančias EE priemones, 2020 m. sudarys 4 556 ktne,

o 2030 m. sudarys 4 231 ktne.

4.1.1 Transportas

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas transporto sektoriuje

Toliau pateikiamas grafikas su transporto sektoriaus energijos vartojimo prognozėmis,

energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir AEI naudojimo potencialu. Po grafiku pa-

teiktas kiekvienu stulpeliu vaizduojamų duomenų paaiškinimas ir komentarai.


VERTINIMAS LIETUVAI

75

53 pav. Energijos suvartojimo EE ir AEI didinimo potencialas transporto

sektoriuje (CRF 1.A.3) pagal skirtingus informacijos šaltinius [68], [75], [79]

Grafiko stulpeliu „2013 m.“ pateikiamas faktinis energijos ir kuro galutinis suvartojimas

transporto sektoriuje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis [80].

Grafike stulpelis „2022 m. tikslas“ žymi Nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje

[1313] numatytą EE tikslą ir jo vertinimo kriterijų, kad suvartotas automobilių benzino ir

dyzelino kiekis turėtų didėti ne daugiau kaip 5 proc. per metus ir 2022 m. siekti 2 084,3

tūkst. tonų. Tai reiškia, kad grafike nurodytas suvartojimas jau įgyvendinus EE potencialą

ir sutaupius kuro. Šioje programoje [13] nenurodomas referencinis kuro suvartojimas,

todėl sutaupytas kuras (EE potencialas) irgi nėra aiškus. Pateikiamas rodiklis, kad planuo-

jamas transporto sektoriaus augimas: transporto ir saugojimo sektoriaus indėlis į bendrąją

pridėtinę vertę nuo 12,7 proc. 2012 m. turėtų išaugti iki 13,6 proc. 2022 m. Šiame stulpe-

lyje pateikiama AEI dalis transporto sektoriuje yra 10 proc., kaip numatyta pasiekti iki

2020 m. Nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje [13] nepateiktas siekiamas AEI

suvartojimas, o numatomi tikslai pateikiami kaip elektromobilių įkrovos stotelių ir naujos

kartos elektrinių traukinių skaičius.

Grafiko stulpeliu „2030 m. (2009)“ parodytas 2009 m. EK studijos [79] įvertintas Lietu-

vos transporto sektoriaus EE potencialas ir prognozuojamas energijos vartojimas.

Grafiko stulpelis „2030 m. (2014)“ rodo EE beveik ekonominį potencialą ir prognozuo-

jamą energijos suvartojimą 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje, nustatytą atliekant

naujausią EE potencialo modeliavimą [68].

Referencinis scenarijus – tai scenarijus, kuriame įtraukti visi privalomi tikslai, nustatyti

remiantis ES teisės aktais, nusakančiais AEI plėtrą, išmetamųjų ŠESD sumažėjimą bei

energijos efektyvumo skatinimą. Paminėtina, kad pagal ES ataskaitą [68] jau ir referenci-

niame scenarijuje planuojamas energijos vartojimo transporto sektoriuje mažėjimas, pa-

lyginti su 2013 m., dėl jau įdiegtų energijos efektyvumo priemonių: 2013 m. galutinis

energijos suvartojimas transporto sektoriuje sudarė 1,57 mln. tne, o pagal [68] referencinį

scenarijų 2030 m. prognozuojamas 1,16 mln. tne suvartojimas.

Grafiko stulpelis „2030 m. ši studija“ atitinka šioje ataskaitoje prognozuojamą energijos

vartojimą transporto sektoriuje (žr. 3 skyrių). Prognozuojant pagal šį tyrimą numatomas

1,91 mln. tne galutinis energijos suvartojimas 2030 m. transporto sektoriuje su esamomis

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

3.000

2013 m. 2022 m.tikslas

2030 m.(2009)

2030 m.(2014)

2020 m.,ši studija

2030 m.,ši studija

Galu

tinė e

nerg

ija,

ktn

e

Suvartojimas EE potencialas AEI dalis


VERTINIMAS LIETUVAI

76

priemonėmis. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas transporto sektoriuje,

nustatytas vertinant atskiras priemones, tinkamas Lietuvai (žr. toliau šiame skyrelyje),

sudaro 190 ktne.

Išskyrus labai nežymią elektros dalį (kuri atsižvelgiant į kelių transporto elektrifikavimą

didės iki 2030 m.), visas transporto sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekis priklauso ne

ATLPS sektoriui. Todėl transporto sektoriuje įgyvendinamos EE priemonės turėtų di-

džiausią poveikį mažinant išmetamųjų ŠESD kiekį ne ATLPS sektoriuje. Kiekybinis

ŠESD kiekio mažinimo vertinimas pateikiamas 5 skyriuje.

Galimos EE didinimo priemonės transporto sektoriuje

Šiame skyrelyje, remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, pateikiamos EE priemonės

transporto sektoriuje ir jų lemiamas kuro sutaupymas, vertinamas šių priemonių pritaiky-

mas Lietuvoje.

ES EE studijoje siūlomos priemonės transporto sektoriuje

Transporto sektorius pagal energijos taupymo galimybes yra antroje vietoje, ES EE studi-

joje [68] nustatyta, kad iki 2030 m. transporto EE potencialas sudaro 190 ktne, palyginti

su referenciniu scenarijumi. Transporto sektoriui ES EE studijoje [68] modeliuojamos EE

taupymo priemonės yra šios:

> 1 priemonė. Kelių mokestis keleiviniam transportui 0,06 EUR/km.

> 2 priemonė. Efektyvaus viešojo komercinio transporto skatinimas, veikiant trans-

porto priemonių (autobusų ir lengvojo krovininio transporto) įsigijimą.

> 3 priemonė. Skatinimo programa, kuri numatytų 2 000 EUR kompensaciją įsigy-

jant efektyvesnį naują automobilį savininkams, kurių turimas automobilis yra se-

nesnis nei 10 metų.

> 4 priemonė. Kompensavimo sistema įsigyjant naują automobilį, atsižvelgiant į jo

taršą, vertinamą gCO2/km. Siūloma kompensacija yra 0,25 EUR už kiekvieną

gCO2/km, mažesnį nuo 2020 m. nustatytos ribos. Ši riba kistų kartu su nustaty-

tomis 95 gCO2/km vertėmis iki 2021 m.

> 5 priemonė. Intensyvus ekologinio vairavimo skatinimas ir mokymas, kuris turėtų

sumažinti kuro sąnaudas 5–7 proc. iki 2030 m.

> 6 priemonė. Naujai registruoti keleiviniai automobiliai 2030 m. turėtų vidutiniš-

kai išmesti 80 gCO2/km. Naujai registruotos lengvosios krovininės transporto

priemonės 2030 m. turėtų pasiekti vidutinį 110 gCO2/km išmetimo lygį. Sunkusis

krovininis kelių transportas turėtų sumažinti vidutines kuro sąnaudas 23 proc. nuo

2014 iki 2030 m.

> 7 priemonė. Naujai registruoti keleiviniai automobiliai 2030 m. turėtų vidutiniš-

kai išmesti 70 (67) gCO2/km. Naujai registruotos lengvosios krovininės transpor-

to priemonės 2030 m. turėtų pasiekti vidutinį 90 (90) gCO2/km išmetimo lygį.


VERTINIMAS LIETUVAI

77

Sunkusis krovininis kelių transportas turėtų sumažinti vidutines kuro sąnaudas

27 (42) proc. nuo 2014 iki 2030 m.

> 8 priemonė. Papildomos investicijos į geležinkelių infrastruktūrą.

Pirmosios keturios priemonės ES ataskaitoje [68] siūlomos įgyvendinti jau nuo 2014 m. ir

modeliuojamos kaip padedančios pasiekti šalių narių ir ES numatytus 2020 m. tikslus.

Vertinama, kad šiomis priemonėmis Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 m. galima

sutaupyti 50 ktne, palyginti su referenciniu scenarijumi.

Ekologinio vairavimo skatinimas ir techniniai reikalavimai dėl išmetimo kiekio (5–6

priemonės) iki 2030 m. leistų papildomai sutaupyti 80 ktne, iš viso 130 ktne, palyginti su

referenciniu scenarijumi. Dar labiau sugriežtinus išmetimo reikalavimus ir papildomai

investavus į geležinkelio infrastruktūrą (7–8 priemonės), Lietuvos transporto sektoriuje

iki 2030 m. būtų galima sutaupyti 190 ktne.

Lietuvos Respublikos dokumentuose numatomos EE priemonės transporto sektoriuje

Pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planą [9] nepateikiama, kiek

energijos būtų sutaupoma pagal transporto sektoriuje numatytas EE priemones. Pagal šį

dokumentą iki 2016 m. transporto sektoriuje numatyta sutaupyti 40,58 ktne. Programoje

iki 2020 m. transporto sektoriui planuojamos EE priemonės apima kelių transporto prie-

monių techninės apžiūros tolesnį vykdymą ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų naudo-

jimą.

Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje [13] iki 2022 m. numa-

tomi šie labiausiai su energijos vartojimo efektyvumo didinimu susiję uždaviniai trans-

porto sektoriuje:

> visi tikslo „skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą“

uždaviniai;

> ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti efektyvesnį energijos

išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje;

> ugdyti darnaus judumo kultūrą, skatinti visuomenę efektyviai vartoti ir taupyti

transporto vartojamą energiją, stiprinti tam reikalingus įgūdžius;

> didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių

(degalų) naudojimą transporto sektoriuje, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir

atnaujinti viešojo transporto parką.

Pirmojo programos [13] tikslo uždaviniai, apimantys geležinkelių ir vandens infrastruktū-

ros plėtrą ir geležinkelių elektrifikavimą, taip pat iš dalies susiję su energijos vartojimo

efektyvumo didinimu.

Lietuvoje atliktų tyrimų ataskaitose siūlomos EE priemonės transporto sektoriuje


VERTINIMAS LIETUVAI

78

Pagal tyrimą „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos 2012/27/ES direk-

tyvos kontekste sudarymas“ [70] Lietuvos transporto sektoriuje siūlomos diegti EE prie-

monės:

> efektyvesnių transporto priemonių diegimas, viešojo transporto plėtra, kelių inf-

rastruktūros plėtra, efektas iki 2020 m.: –8,6 proc.; –128 ktne (degalų kelių trans-

porto sektoriuje);

> didesnė dalis vežimo kelių transporto priemonėmis perkeliama į vežimą geležin-

keliu (transportavimas geležinkeliais padidėja 50 proc.), efektas iki 2020 m.: –

1,7 proc.; –28 ktne (degalų transporto sektoriuje);

> elektrifikuojant 5 proc. kelių transporto, efektas iki 2020 m.: –65 ktne (kelių

transporto suvartojamų degalų); +19 ktne (elektros energijos) = –46 ktne galuti-

nės energijos.

Šios priemonės buvo pasiūlytos siekiant įgyvendinti tikslus iki 2020 m., tačiau naujai pri-

imtuose dokumentuose [9] jų įgyvendinimas numatytas tik iš dalies, todėl jų įgyvendini-

mas gali būti tęsiamas ir po 2020 m.

Kitos Lietuvoje atliktos EE studijos, susijusios su EE transporto sektoriuje, yra arba pase-

nusios [89, 90], arba jose nepateikiamas analizuojamų priemonių kuro sutaupymo poten-

cialas [91, 92, 93].

EE priemonių transporto sektoriuje analizė atsižvelgiant į Lietuvos transporto sektoriaus

specifiką

Apibendrinat apžvelgtas EE priemones transporto sektoriui, galima skirti šias priemonių

grupes:

> priemonės, skatinančios kelių transporto priemonių parko atnaujinimą;

> ekologinis vairavimas;

> geležinkeliais pervežamos krovinių ir keleivių dalies didinimas;

> viešojo kelių transporto plėtra keleiviams pervežti;

> kitos priemonės, darančios įtaką judumo poreikiui ir žmonių elgsenai.

Kelių transporto priemonių parko atnaujinimo aktualumą Lietuvai galima iliustruoti kelių

transporto priemonių pasiskirstymu pagal amžių (žr. grafiką).


VERTINIMAS LIETUVAI

79

54 pav. Kelių transporto priemonių Lietuvoje 2013 m. pasiskirstymas pagal amžių

ir rūšis [75]

81 proc. visų kelių transporto priemonių sudaro senesnės nei 10 metų transporto priemo-

nės, 13 proc. sudaro 5–10 metų transporto priemonės.

Toliau pateiktas grafikas iliustruoja, kad kelių transporto sunaudojamas kuras sudaro di-

džiąją dalį transporto sunaudojamos energijos. Kelių transporte daugiausia sunaudojama

dyzelino (75 proc.), benzino (15 proc.) ir suskystintų naftos dujų (10 proc.).

55 pav. Sunaudoto kuro pasiskirstymas pagal atskiras transporto ir kuro rūšis

Lietuvoje 2013 m. [75]

Toliau pateiktas grafikas iliustruoja, kad lengvųjų automobilių skaičius nuolat didėja, o

autobusų ir krovininių transporto priemonių skaičius kinta nedaug.

0

500.000

1.000.000

1.500.000

2.000.000

0-2 2-5 5-10 10 +

Tra

nsport

o p

riem

onių

skaič

ius,

vnt.

Amžius

Lengvieji automobiliai

Autobusai

Troleibusai

Krovininiai automobiliai

Puspriekabių vilkikai

Kitos kelių transporto priemonės

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

Kura

s,

ktn

e

Elektros energija, GWh

Gamtinės dujos, mln.kubinių metrų

Žibaliniai reaktyviniaidegalai, tūkst. tonų

Aviaciniai benzinai,tūkst. tonų

Kūrenimui skirti ir kitigazoliai, tūkst. tonų

Kelių transportodyzelinas (subiodegalais), tūkst. tonų


VERTINIMAS LIETUVAI

80

56 pav. Transporto priemonių skaičiaus kitimas 2010–2013 m. [75]

Atsižvelgiant į kelių transporto dalį bendroje Lietuvos transporto struktūroje ir prastus šio

transporto amžiaus rodiklius, kelių transporto priemonių parko, ypač lengvųjų automobi-

lių, atnaujinimas Lietuvoje yra būtinas siekiant sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį. Nau-

jesnių automobilių įsigijimą galėtų paskatinti taršos mokesčiai, diferencijuojami pagal

automobilio amžių ar jo rodiklius, nustatomus privalomos techninės apžiūros metu. ES

studijoje [68] siūlomas naujesnių ir mažiau teršiančių automobilių įsigijimo subsidijavi-

mas. Tačiau prieš jį taikant Lietuvoje turėtų būti įvertintas socialinis efektas, ypač jei šių

kompensacijų finansavimo šaltinis būtų mokestis, taikomas visiems lengvųjų automobilių

vairuotojams.

Dalis įsigyjamų automobilių turėtų būti elektromobiliai. Šiuo metu Lietuvoje numatyta

viešųjų elektromobilių stotelių plėtra, taikomos lengvatos dėl elektromobilių statymo

miestuose, leidžiama važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Toliau pa-

teiktuose grafikuose pavaizduota alternatyviuoju kuru varomų priemonių įsigijimo kaita

pastaraisiais metais.

57 pav. Naujai registruotų lengvųjų autobusų skaičius 2010–2015 m. [75]

1550000

1600000

1650000

1700000

1750000

1800000

1850000

1900000

1950000

2000000

2010 2011 2012 2013

Tra

nsport

o p

riem

onės,

vnt.

Metai

Lengvieji automobiliai Autobusai Krovininiai automobiliai

0

10

20

30

40

50

60

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Lengvie

ji a

uto

busai, v

nt.

Metai

Benzininės Dyzelinės Alternatyviuoju kuru varomos


VERTINIMAS LIETUVAI

81

Kaip matyti iš pateiktų grafikų, alternatyviuoju kuru varomos transporto priemonės (tarp

jų ir elektromobiliai) sudaro tik labai nedidelę dalį naujai Lietuvoje registruojamų trans-

porto priemonių. Didesnei elektromobilių plėtrai reikalingos papildomos priemonės, pvz.,

elektromobilių įsigijimo subsidijavimas [94]. Kadangi elektromobilių plėtra yra ne tik

energijos vartojimo efektyvumo didinimo, bet ir AEI dalies didinimo (naudojama elektra

pagaminama iš AEI) priemonė, plačiau ši priemonė aprašoma šios ataskaitos 4.2.1 skyre-

lyje.

Ekologinio vairavimo skatinimas plačiu mastu Lietuvoje pradėtas įgyvendinti nuo

2014 m., atitinkamai pakeitus naujų vairuotojų rengimo programas ir praktinio egzamino

reikalavimus [88]. Ekspertiniu vertinimu, dalis ekologinio vairavimo lemiamo kuro tau-

pymo potencialo jau bus išnaudota iki 2020 m. 2021–2030 m., praplečiant ekologinio

vairavimo mokymo ir skatinimo programas (apmokant ir skatinant profesionalius vairuo-

tojus, rengiant įgūdžių atnaujinimo trumpalaikius mokymus, skatinant įsigyti ITS įrangą,

padedančią ekologiniam vairavimui), galima sutaupyti apie 40 ktne kelių transporto kuro.

Ekologinio vairavimo skatinimo išlaidos labai nedidelės, palyginti su teikiama nauda.

Šios priemonės trūkumas – sunku įvertinti ir ypač planuoti jos realų poveikį mažinant

išmetamųjų ŠESD kiekį.

Viena iš prioritetinių EE priemonių transporto sektoriuje laikoma didesnis krovinių ir ke-

leivių vežimo perkėlimas iš kelių transporto į geležinkelių transportą. Vienas iš pagrindi-

nių ES Transporto baltojoje knygoje [42] keliamų tikslų yra pasiekti, kad „iki 2030 m. 30

proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių būtų gabenama kitų rūšių transportu –

geležinkelių arba vandens transportu“.

Lietuvoje krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro apie 35 proc. visų vežamų

krovinių.

58 pav. Krovinių vežimas geležinkelių transportu Lietuvoje 2005–2013 m. [75]

Kaip matyti iš 58 pav., geležinkeliais vežama krovinių dalis nuo 2005 m. Lietuvoje ne-

žymiai svyravo, o 2012–2013 m. net krito.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

0

10.000.000

20.000.000

30.000.000

40.000.000

50.000.000

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Perv

ežam

ų k

rovin

ių d

alis

gele

žin

keliais

, pro

c.

Kro

vin

ių a

pyvart

a,

tūkst.

tkm

Metai Krovinių apyvarta visų rūšių transportu | Visų rūšių transportas |tūkst. tkm

Krovinių apyvarta geležinkelių transportu | tūkst. tkm


VERTINIMAS LIETUVAI

82

59 pav. Keleivių vežimas geležinkelių transportu Lietuvoje 2009–2014 m. [75],

[83]

Keleivių vežimas geležinkelių transportu Lietuvoje taip pat nedidėja ir sudaro maždaug

8 proc. [75, 83]

Lietuvoje geležinkelių transporto plėtra numatyta pagal Nacionalinę susisiekimo plėtros

2014–2022 metų programą [13] ir ilgalaikę sektorinę plėtros strategiją [92]. Tačiau egzis-

tuoja potencialas didinti šios plėtros mastą ir pasiekti didesnį transporto sektoriuje išme-

tamo ŠESD kiekio mažinimą. Preliminariu vertinimu, padidinus geležinkelių transportu

pervežamą krovinių ir keleivių kiekį 2023–2030 m. būtų galima sutaupyti 50 ktne kelių

transporto kuro.

ES Transporto baltojoje knygoje [42] keliamas tikslas „iki 2030 m. perpus sumažinti

įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose“. Poreikį keliauti privačiais au-

tomobiliais, ypač miestų teritorijose, sumažintų geresnė viešojo transporto kokybė, geres-

nė pėsčiųjų ir dviračių eismo infrastruktūra. Visos šios priemonės įgyvendinamos Lietu-

voje, tolesnė jų plėtra numatyta ir ateityje. Tačiau įvertinti kiekybinį šių priemonių povei-

kį mažinant išmetamą ŠESD kiekį sudėtinga.

Siūlomi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis transporto

sektoriuje pasiekiamo kuro sutaupymo variantai

Apibendrinus atliktą transporto sektoriaus būklės analizę ir energijos efektyvumo prie-

monių, siūlomų kitose studijose ir dokumentuose, apžvalgą, šiame skyrelyje pateikiami

siūlomi trys variantai sugrupuotų EE priemonių transporto sektoriuje ir įvertintas juos

atitinkantis energijos (kuro) sutaupymas.

Šioje studijoje vertinamas EE potencialas transporto sektoriuje, jį atitinkančios priemonės

ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimas nurodyti toliau lentelėje.

320000

340000

360000

380000

400000

420000

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Kele

ivių

perv

ežim

ai,

tūkst.

kele

ivių

km

Metai


VERTINIMAS LIETUVAI

83

18 lentelė. EE potencialas transporto sektoriuje

EE potencia-las, ktne

Priemonės Pastabos

100 ktne

Priemonės automobilių parkui atnaujin-ti, efektyvesnių transporto priemonių įsigijimo skatinimas (tarp jų ir elektro-mobilių įsigijimo skatinimas)

Priemonės šiuo metu neįgyvendi-namos ir dokumentuose nenuma-tytos

40 ktne Ekologinis vairavimas Priemonė pradėta iš dalies įgy-vendinti mokant ir egzaminuojant naujus vairuotojus

50 ktne Geležinkelių transporto plėtra ir mo-dernizavimas

Priemonė įgyvendinama, tačiau galimas didesnis įgyvendinimo intensyvumas

n.d. Viešojo kelių transporto plėtra ir mo-dernizavimas, kombinuotų transporto sistemų įrengimas, kt.

Priemonė įgyvendinama, tačiau galimas didesnis įgyvendinimo intensyvumas

n.d. Miestų planavimas ir kitos ilgalaikės priemonės, mažinančios judumo poreikį

Šiuo metu miestų planavimo ten-dencijos yra nukreiptos į judumo poreikio didinimą

4.1.2 Pramonė ir statyba

Toliau grafike pavaizduota, kokį EE potencialą ir energijos vartojimo prognozes Lietuvos

pramonės sektoriuje nurodo skirtingi šaltiniai.

60 pav. Energijos suvartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo

potencialas ir tikslai pramonės sektoriuje pagal skirtingus informacijos šaltinius

[68], [75], [79]


pramonės sektoriuje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis [80].

Grafiko stulpelis „2030 m. (2009)“ vaizduoja 2009 m. EK studijos [79] įvertintą elektros

ir šilumos EE potencialą ir prognozuojamą energijos vartojimą Lietuvos pramonėje.

Grafiko stulpelis „2030 m. (2014)“ rodo 2014 m. EK užsakymu parengtos studijos [68]

įvertintą elektros ir šilumos EE potencialą ir prognozuojamą energijos vartojimą Lietuvos

pramonės sektoriuje. Pramonės sektoriuje ES EE studijoje [68] įvertintas beveik ekono-

minis (NE) potencialas sudaro 140 ktne 2030 m., palyginti su referenciniu scenarijumi

(HPI–90 ktne, LPI–110 ktne). EE potencialo įgyvendinimas pramonėje, remiantis studijos

0500

100015002000250030003500

2013 m. 2030 m.(2009)

2030 m.(2014)

2030 m., šistudija

Galu

tinė e

nerg

ija,

ktn

e

Suvartojimas EE potencialas


VERTINIMAS LIETUVAI

84

ataskaita, gali būti pasiekiamas informacinėmis skatinimo priemonėmis (tarp jų – skati-

nant energijos vartojimo auditus įmonėse) ir pasiekiant aukštesnes ATL kainas. Laikoma,

kad LPI scenarijaus atveju pramonės įmonėse būtų įgyvendinamos visos priemonės, kurių

atsipirkimo laikas iki 5 metų.

Šios studijos autorių vertinimu, pagrindinis EE priemonių įgyvendinimo pramonėje skati-

nimo mechanizmas, be ATLPS sistemos, galėtų būti subsidijos auditams pramonės įmo-

nėse. Šiuo metu jau numatytas finansavimas šiems auditams, tačiau, norint įgyvendinti

EE potencialą pramonėje, reikės ir pakartotinių auditų – pramonės įmonėms įsidiegus

reikalingą energijos vartojimo matavimo ir duomenų kaupimo įrangą bei sukaupus pa-

kankamą duomenų kiekį.

Toliau grafike pateikiamas energijos vartojimo pramonės sektoriuje pasiskirstymas pagal

atskiras energijos ir kuro rūšis 2013 m. Prognozuojama, kad panašus pasiskirstymas išliks

ir 2030 m.

61 pav. Energijos ir kuro, suvartoto pramonės sektoriuje 2013 m., struktūra [80]

Pagal energiją vartojančias technologijas Lietuvoje elektros varikliai ir apšvietimas su-

naudoja apie 23 proc. visos pramonės sektoriuje sunaudojamos galutinės energijos, garo

generavimas sudaro apie 22 proc., patalpų šildymas – apie 11 proc. [68].

EE didinimo priemonės pramonės sektoriuje turėtų daugiausiai įtakos mažinant išmeta-

mųjų ŠESD kiekį ATLPS sektoriuje, nes ne tik elektra ir šiluma, tiekiama pramonės įmo-

nėms iš viešųjų tinklų, gaminama ATLPS įrenginiuose, bet ir tiesioginis kuro deginimas

pramonėje iš esmės vyksta ATLPS priklausančiuose įrenginiuose.

Statybos sektoriuje 2013 m. suvartota 40 ktne galutinės energijos, tai sudaro 0,8 proc.

viso galutinės energijos suvartojimo. Toliau diagramoje pateiktas statybos sektoriuje su-

vartoto kuro ir energijos pasiskirstymas.

26%

22%

9%

25%

3%

13%

2%

43%

Energijos ir kuro struktūra pramonės sektoriuje 2013 m.

Elektra

Šiluma

AEI kuras

G. dujos

Naftos produktai

Akmens irrusvosios anglys

Kitas iškastiniskuras


VERTINIMAS LIETUVAI

85

62 pav. Energijos ir kuro, suvartoto statybos sektoriuje 2013 m., struktūra [80]

Kadangi statyboje suvartojamas ir kartu galimas sutaupyti energijos kiekis bendrame

energijos vartojimo balanse yra labai mažas (tesudaro vos 1 proc. visų sektorių galutinės

energijos kiekio), šioje studijoje energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas

atskirai šiame sektoriuje nevertinamas.

4.1.3 Kiti galutinio vartojimo sektoriai (namų ūkiai, paslaugų

sektorius, žemės ūkio, žvejybos)

Namų ūkiai

Toliau pateiktame grafike vaizduojama elektros ir šilumos vartojimo namų ūkių sektoriu-

je faktas, prognozės ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas pagal skir-

tingus šaltinius.

63 pav. Energijos vartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo

potencialas namų ūkiuose pagal skirtingus informacijos šaltinius [68], [75], [79]


namų ūkio sektoriuje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis [80].

23%

5% 8%

31%

33%

64%

Energijos ir kuro struktūra statybos sektoriuje 2013 m.

Elektra

Šiluma

AEI kuras

G. dujos

Naftos produktai



0

500

1000

1500

2000

2013 m. 2030 m.

(2009)

2030 m.

(2014)

2030 m., ši

studija

Galu

tinė e

nerg

ija,

ktn

e

Šilumos ir kuro suvartojimas

Elektros suvartojimas

EE šilumos ir kuro potencialas

EE elektros potencialas


VERTINIMAS LIETUVAI

86


ir šilumos EE potencialą ir prognozuojamą energijos vartojimą Lietuvos namų ūkiuose.

Grafiko stulpelis „2030 m. (2014)“ parodo 2014 m. parengtos studijos [68] pateikiamą

elektros ir šilumos EE potencialą ir prognozuojamą energijos vartojimą Lietuvos namų

ūkiuose. Namų ūkiuose naudojamais buities prietaisais, apšvietimo sistemomis ir kitais

elektros prietaisais iki 2030 m. galima sutaupyti 30–80 ktne, palyginti su referenciniu

scenarijumi (LPI–30 ktne, HPI–60 ktne, NE–100 ktne) pagal [68]. ES EE studijoje [68]

pateikiami EE didinimo gyvenamuosiuose pastatuose potencialo vertinimo rezultatai yra

neigiamas skaičius. Kodėl taip yra, neaišku, nes, kitų šaltinių ir šios ataskaitos autorių

vertinimu, gyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas turi didelį EE didinimo poten-

cialą.

Grafiko stulpeliu „2030 m. ši studija“ pateikiamas šioje studijoje įvertintas EE potencia-

las ir energijos vartojimo prognozės namų ūkių sektoriuje. Šilumos EE potencialas gyve-

namuosiuose pastatuose šioje studijoje įvertintas atliekant papildomus skaičiavimus.

Namų ūkių galutinio energijos vartojimo sektoriuje 2013 m. suvartota 1 468 ktne, arba

31 proc. viso galutinio energijos vartojimo. Didžiausia dalis šios energijos suvartojama

pastatams šildyti. Toliau pavaizduota faktinė ir prognozuojama namų ūkių vartojimo

struktūra pagal skirtingas energijos ir kuro rūšis.

64 pav. Energijos ir kuro, suvartoto namų ūkiuose 2013 m., struktūra [80]

15%

32%

37%

9%

3%

3%

1% 16%

Energijos ir kuro struktūra namų ūkiuose 2013 m.

Elektra

Šiluma

AEI kuras

G. dujos

Naftos produktai




VERTINIMAS LIETUVAI

87

65 pav. Energijos ir kuro, suvartoto namų ūkiuose 2030 m., struktūra (bazinio

ekonomikos plėtros scenarijaus prognozė, žr. 3 skyrių) [80]

Elektros vartojimo namų ūkiuose EE potencialas

EE priemonės namų ūkiuose gali padėti sumažinti elektros vartojimą iki 2030 m. 30 ktne

[68]. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos suvartojamos energijos ir kuro struktūros namų

ūkiuose, energijos vartojimas šiame sektoriuje didžia dalimi lemia emisijas ATLPS įren-

giniuose, kuriuose gaminama namų ūkiams tiekiama šiluma ir elektra. Todėl iš esmės

visas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialas dėl elektros energijos efektyvumo

priemonių diegimo namų ūkiuose priklauso ATLPS sektoriui. Be to, numatant, kad

2030 m. didžiausia elektros dalis bus pagaminama iš AEI arba importuojama, elektros

sutaupymas nelems išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo.

Šilumos ir kuro vartojimo namų ūkiuose EE potencialas

Namų ūkiuose šiluma ir kuras naudojami patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti ir

maistui gaminti. Naujų pastatų statybos mastas nėra didelis, kasmet pastatoma apie 1

proc. papildomo pastatų ploto. Todėl didžiausias EE potencialas glūdi esamų pastatų re-

novacijoje. Patalpų šildymui sunaudojamos energijos sutaupymas atnaujinant pastatus

priklauso nuo renovacijos „gylio“ (įgyvendinamų energijos efektyvumo priemonių kiekio

ir techninių charakteristikų, pvz., šiluminės izoliacijos sluoksnio storio) ir renovacijos

masto šalyje (kasmet renovuojamo pastatų ploto).

Lietuvoje yra 109,4 mln. m2 gyvenamosios paskirties pastatų ploto [19]. 2013 m. namų

ūkiuose buvo suvartota 1 468 ktne galutinės energijos. Iš šio energijos kiekio atėmus

elektros suvartojimą (tik maža dalis pastatų šildomi elektra), gamtinių dujų dalį, tenkančią

maistui ruošti (pagal gamtinių dujų vartojimą I vartotojų grupėje daroma prielaida, kad

maistui ruošti suvartojama apie 20 proc. visų buitiniams vartotojams pateiktų dujų), kuro

ir šilumos dalį, tenkančią karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai palaikyti (24 proc. viso

šilumos ir kuro kiekio), gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėdinimui 2013 m. suvartota

927 ktne kuro ir šilumos.

23%

32%

36%

4%

2%

2%

1% 9%

Energijos ir kuro struktūra namų ūkiuose 2030 m.

Elektra

Šiluma

AEI kuras

G. dujos

Naftos produktai




VERTINIMAS LIETUVAI

88

Atliktos daugiabučių renovacijos pavyzdžiai [85] rodo, kad standartinė renovacija leidžia

sutaupyti apie 40 proc. faktinio šilumos suvartojimo. Todėl, sustambintu vertinimu, gy-

venamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialu galima laikyti

370 ktne (skaičiuojant nuo 2013 m. suvartojimo).

Iki 2020 m. pagal Daugiabučių modernizacijos programą [11] planuojama atnaujinti

4 000 daugiabučių namų, dėl to iki 2020 m. šilumos suvartojimas namų ūkiuose turėtų

sumažėti apie 34 ktne/metus, palyginti su 2013 m (skiriasi nuo programoje nurodyto pla-

nuojamo sutaupymo, nes imami skirtingi atskaitos metai ir programoje taikomas vertini-

mo metodas „iš apačios į viršų“, pagal energinio pastatų sertifikavimo programą). Tikėti-

na, kad didelė dalis įpareigojimų sistemos sutaupymo taip pat bus pasiekta diegiant šilu-

mos taupymo priemones pastatuose. Laikant, kad 30 proc. visų įpareigojimo sistemos

tikslų bus pasiekta mažinant šilumos vartojimą namų ūkio sektoriuje, iki 2020 m. šilumos

ir kuro vartojimas šiame sektoriuje sumažės dar 86 ktne, palyginti su 2013 m. Taip EE

potencialą atnaujinant gyvenamuosius pastatus pagal bazinį renovacijos paketą 2030 m.

galima preliminariai įvertinti esant 250 ktne, iš jų 150 ktne atnaujinant daugiabučius pas-

tatus ir 100 ktne atnaujinant individualius gyvenamuosius namus (dauguma jų yra nepri-

jungti prie CŠT). Tai atitiktų vidutiniškai 4 proc. renovuoto gyvenamojo ploto kasmet,

pirmenybę teikiant daugiausiai energijos suvartojantiems pastatams ir taikant bazinį reno-

vacijos komplektą (aprašymas pateiktas 5 skyriuje).

Gyvenamųjų pastatų renovacijos mastas, pasiekiant vidutiniškai 3 proc. renovuoto gyve-

namojo ploto kasmet ir taikant bazinį renovacijos komplektą, per 10 metų leistų pasiekti

150 ktne šilumos sutaupymą.

Norint sutaupyti daugiau šilumos renovuojant pastatus, reikėtų didinti atskirais renovaci-

jos projektais įgyvendinamų EE priemonių skaičių, t. y. didinant renovacijos „gylį“

(priemonių aprašymas pateiktas 5 skyriuje). Remiantis ECOLIFE studija [71], ambicingo

modernizavimo atveju daugiabučiuose pastatuose (iki 1993 m. statybos) galima sutaupyti

80–90 proc. patalpų šildymui naudojamo šilumos kiekio. Taikant ambicingą renovacijos

paketą ir kasmet atnaujinant vidutiniškai 4 proc. viso gyvenamojo ploto, įmanoma pasiek-

ti 350 ktne sutaupymą. Tačiau šis variantas lemtų gana dideles santykines investicijas. Be

to, nurodytas sutaupymas paremtas tik teoriniais skaičiavimais, nes taip ir nebuvo įgy-

vendinta nė vieno bandomojo ar demonstracinio projekto.

Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialas dėl gyvenamųjų pastatų renovacijos turi

būti padalinamas tarp ATLPS ir ne ATLPS sektorių. Šilumos kiekis, sutaupytas atnauji-

nant gyvenamuosius pastatus, pasidalins tarp centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio

sumažėjimo (kuris savo ruožtu pasiskirstys tarp sudeginamo biokuro sumažėjimo, iškas-

tinio kuro deginimo ATLPS įrenginiuose sumažėjimo ir iškastinio kuro deginimo ne

ATLPS įrenginiuose sumažėjimo), tiesioginio biokuro ir iškastinio kuro deginimo vieti-

niuose gyvenamųjų pastatų katiluose sumažėjimo. Šio pasiskirstymo proporcijos priklau-

sys nuo politikos priemonių, skatinančių pastatų renovaciją, modelio.

Atsižvelgiant į Ilgalaikės pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo programos projekto [19]

nuostatą, kad prioritetas renovuojant turėtų būti teikiamas pastatams, kurie naudoja šilu-

mą, pagamintą deginant iškastinį kurą, priimama prielaida, kad nebus skiriama parama

tiesiogiai biokurą deginantiems pastatams atnaujinti. Paramos neskyrimas gyvenamie-

siems pastatams, kuriems šiluma tiekiama iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, nau-

dojančių biokurą, nenumatomas, nes tai būtų socialiniu ir paramos schemos administra-


VERTINIMAS LIETUVAI

89

vimo požiūriu sudėtinga problema. Papildomai priimama prielaida, kad 60 proc. renovuo-

to gyvenamųjų namų ploto dėl taikomų skatinimo priemonių sudarys daugiabučiai pasta-

tai. Taigi energijos sutaupymas dėl gyvenamųjų pastatų renovavimo pasiskirstys šiomis

proporcijomis:

> 30 proc. šilumos sutaupymo bus pasiekta vieno–dviejų butų gyvenamuosiuose

pastatuose, tiesiogiai deginančiuose iškastinį kurą;

> 10 proc. šilumos sutaupymo bus pasiekta vieno–dviejų butų gyvenamuosiuose

pastatuose, kuriems šiluma tiekiama iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos;

> 18 proc. šilumos sutaupymo bus pasiekta daugiabučiuose gyvenamuosiuose pas-

tatuose, tiesiogiai deginančiuose iškastinį kurą;

> 42 proc. šilumos sutaupymo bus pasiekta daugiabučiuose gyvenamuosiuose pas-

tatuose, kuriems šiluma tiekiama iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Paslaugų sektorius

Analizuodami energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą paslaugų sektoriuje,

skiriame elektros ir šilumos (įskaitant kuro deginimą šilumai gaminti) vartojimo efekty-

vumo didinimo potencialą.

Toliau grafike pavaizduota, kokį EE potencialą ir energijos vartojimo prognozes paslaugų

sektoriuje nurodo skirtingi šaltiniai.

66 pav. Energijos suvartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo

potencialas paslaugų sektoriuje pagal skirtingus informacijos šaltinius [68],

[68], [75], [79]


paslaugų sektoriuje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis [80].

Paslaugų sektoriuje numatoma įgyvendinti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didini-

mo programą [12] ir Gatvių apšvietimo modernizavimo programą [87].

0

200

400

600

800

1000

2013 m. 2030 m.

(2009)

2030 m.

(2014)

2030 m., ši

studija

Energ

ijos v

art

ojim

as,

ktn

e

Šilumos ir kuro suvartojimas Elektros suvartojimas

EE šilumos ir kuro potencialas EE elektros potencialas


VERTINIMAS LIETUVAI

90


ir šilumos EE potencialą ir prognozuojamą energijos vartojimą Lietuvos paslaugų sekto-

riuje.

Grafiko stulpelis „2030 m. (2014)“ parodo 2014 m. parengtos studijos [68] pateikiamą

elektros ir šilumos EE potencialą ir prognozuojamą energijos vartojimą Lietuvos paslau-

gų sektoriuje. Didžiausias EE potencialas pagal šį šaltinį Lietuvoje matomas paslaugų

sektoriuje: atnaujinant paslaugų sektoriaus pastatus ir jų sistemas iki 2030 m. galima su-

taupyti apie 100 ktne šilumos (LPI ir NE), palyginti su referenciniu scenarijumi (su jau

esamomis priemonėmis – „Base_MW“ scenarijus), o elektros įrenginiais sutaupyti 170

ktne elektros energijos [68]. Elektros energijos vartojimo efektyvumo didėjimas paslaugų

sektoriuje yra lemiamas ekologinio projektavimo ir įrenginių ženklinimo reikalavimų,

taikomų visoje ES. Numatomas šių reikalavimų griežtinimas, įskaitant reikalavimus gat-

vių apšvietimui, pramoniniams šaldymo įrenginiams. Norint iki 2030 m. paslaugų sekto-

riuje sutaupyti 170 ktne elektros, turėtų būti įgyvendinti visi projektai, kurie yra finansiš-

kai patrauklūs su 5 proc. diskonto norma [68].

Grafiko stulpeliu „2030 m. ši studija“ pateikiamas šioje studijoje įvertintas EE potencia-

las ir energijos vartojimo prognozės paslaugų sektoriuje.

Šilumos taupymą paslaugų sektoriuje ir 2020–2030 m. lems pastatų renovavimo, pir-

miausia viešojo sektoriaus, nacionalinės programos, realūs pastatų atnaujinimo mastai ir

taikomų priemonių lygis.

Toliau grafike pavaizduota esama paslaugų sektoriaus energijos vartojimo struktūra pagal

skirtingas energijos ir kuro rūšis.

67 pav. Energijos ir kuro, suvartoto paslaugų sektoriuje 2013 m., struktūra [80]

Kaip matyti iš pateikto grafiko, daugiau kaip pusę paslaugų sektoriuje suvartojamos ener-

gijos sudaro šiluma, tiekiama iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, dar apie ketvirtadalį

energijos kiekio sudaro elektra. Diduma šios energijos pagaminama arba iš AEI, arba de-

ginant iškastinį kurą ATLPS sektoriui priklausančiuose įrenginiuose (elektros atveju –

dalis importuojama). Tik 15 proc. visos energijos, suvartojamos paslaugų sektoriuje, pa-

26%

55%

4%

8%

1%

5%

1% 15%

Energijos ir kuro struktūra paslaugų sektoriuje 2013 m.

Elektra

Šiluma

AEI kuras

G. dujos

Naftos produktai




VERTINIMAS LIETUVAI

91

gaminama tiesiogiai deginant iškastinį kurą, daugiausiai gamtines dujas ir anglis, nedide-

lėse katilinėse.

Elektros vartojimo paslaugų sektoriuje EE potencialas

Remiantis 2014 m. ES atlikta studija, iki 2030 m. EE priemonės paslaugų sektoriuje gali

padėti sumažinti elektros vartojimą 150 ktne [68]. Tačiau šis elektros taupymo potencia-

las atitinka studijoje [68] su esamomis priemonėmis prognozuojamą 480 ktne paslaugų

sektoriaus elektros vartojimą 2030 m, o pagal mūsų studijos prognozę, su esamomis EE

priemonėmis 2030 m. paslaugų sektoriuje būtų suvartojama 350 ktne elektros (žr. 3 sky-

rių). Todėl laikome, kad ir elektros paslaugų sektoriuje potencialas yra proporcingai ma-

žesnis ir sudaro 109 ktne.

Šilumos ir kuro vartojimo paslaugų sektoriuje EE potencialas

Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialas dėl viešosios paskirties pastatų renovaci-

jos, kaip ir dėl gyvenamųjų namų, turi būti padalinamas tarp ATLPS ir ne ATLPS sekto-

rių. Atsižvelgiant į Ilgalaikės pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo programos projekto

[19] nuostatą, kad prioritetas renovuojant turėtų būti teikiamas pastatams, kurie naudoja

šilumą, pagamintą deginant iškastinį kurą, priimama prielaida, kad nebus skiriama para-

ma tiesiogiai biokurą deginantiems pastatams atnaujinti. Taigi energijos taupymas dėl

viešosios paskirties pastatų renovavimo pasiskirstys šiomis proporcijomis10

:

> 20 proc. šilumos sutaupymo bus pasiekta viešosios paskirties pastatuose, tiesio-

giai deginančiuose iškastinį kurą;

> 80 proc. šilumos sutaupymo bus pasiekta viešosios paskirties pastatuose, kuriems

šiluma tiekiama iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Žemės ūkis ir žvejyba

Šiuose sektoriuose suvartojama tik nedidelė dalis viso galutinio energijos suvartojimo:

2013 m. žemės ūkyje ir žvejyboje suvartota 2,2 proc. viso galutinio energijos suvartojimo

(103,1 ktne žemės ūkyje ir 2,2 ktne žvejyboje).

Toliau pateiktoje diagramoje vaizduojamas galutinio energijos vartojimo žemės ūkyje ir

žvejyboje pasiskirstymas pagal kuro ir energijos rūšis.

10 Pagal 2013 m. energijos balansą, iš viso paslaugų sektoriaus suvartojamo kuro ir šilumos 19 proc. tenka

tiesioginiam iškastinio kuro deginimui, 6 proc. biokurui, likęs kiekis – CŠT.


VERTINIMAS LIETUVAI

92

68 pav. Energijos ir kuro, suvartoto žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose 2013 m.,

struktūra [80]

45 proc. visos šiuose sektoriuose suvartojamos energijos sudaro degalai, skirti žemės ūkio

transportui ir aptarnaujantiems mechanizmams. Centralizuotai tiekiama šiluma ir vietinė-

se katilinėse pagaminama šiluma (daugiausiai deginant gamtines dujas) naudojama žemės

ūkio pastatams, šiltnamiams šildyti, mikroklimatui palaikyti gyvulių ir paukščių fermose,

karšto vandens poreikiui patenkinti, grūdams džiovinti ir saugoti ir kt. Elektra naudojama

apšvietimui ir įvairiems mechanizmams (pvz., gyvulių šėrimo linijoms).

Energijos efektyvumo žemės ūkyje gali būti siekiama renovuojant pastatus, perkant efek-

tyviai kurą naudojančią žemės ūkio techniką ir įgyvendinant energijos vartojimo vadybos

priemones. Energijos vartojimo vadybos priemonės žemės ūkyje apima užtikrinimą, kad

nenaudojami įrenginiai būtų išjungiami (rankomis ar įrengiant valdiklius), tinkamą įren-

ginių techninę priežiūrą, mikroklimato sistemų palaikymo reguliavimą ir automatizavimą.

Kadangi žemės ūkyje ir žvejyboje suvartojamas ir kartu galimas sutaupyti energijos kie-

kis yra labai mažas (tesudaro vos 2 proc.) bendrame galutinės energijos vartojimo balan-

se, taip pat dėl apibendrinančių energijos efektyvumo tyrimų šiuose sektoriuose Lietuvoje

trūkumo šioje studijoje energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas atskirai

šiuose sektoriuose nevertinamas.

4.1.4 EE potencialas energijos gamyboje ir transportavime

Elektros ir šilumos (CŠT) gamybos dalyje energijos efektyvumo požiūriu svarbi techno-

logija yra kogeneracija, kai kartu gaminama elektra ir šiluma. Išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimą kogeneracija užtikrina, kai vietoj atskirų iškastinį kurą deginančių elektros ir

šilumos įrenginių įrengiamas kogeneracinis įrenginys bendrai elektros ir šilumos gamy-

bai. Pagal esamas ir planuojamas Lietuvos energetikos plėtros tendencijas, kogeneracijos

plėtra numatoma įrengiant biokuro elektrines, todėl šis potencialas toliau nagrinėjamas

skyrelyje apie AEI naudojimą.

14%

5%

11%

24% 45%

1%

70%

Energijos ir kuro struktūra žemės ūkio ir žvejybos

sektoriuose 2013 m.

Elektra

Šiluma

AEI kuras

G. dujos

Naftos produktai




VERTINIMAS LIETUVAI

93

Technologiniai šilumos nuostoliai CŠT sistemose mažinami kasmet atnaujinant dalį CŠT

trasų, 2012 m. šie nuostoliai sudarė 1,44 TWh/metus (124 ktne/metus) [16]. Iki 2020 m.

atnaujinant šilumos tiekimo tinklus numatoma pasiekti, kad šilumos nuostoliai juose su-

darytų 1,12 TWh (96 ktne), t. y. 14 proc. visos į tinklus tiektos šilumos [16]. Toliau ma-

žinti technologinius šilumos nuostolius CŠT tinkluose įmanoma, tačiau problemiška dėl

mažėjančio šilumos poreikio. Šilumos nuostoliai stipriai priklauso nuo vamzdyno ilgio ir

daug mažiau nuo šiais tinklais perduodamo šilumos kiekio: mažiausias procentas šilumos

nuostolių bus patiriamas koncentruotose aukšto šilumos poreikio intensyvumo vartotojų

teritorijose. Šilumos poreikio intensyvumas krenta renovuotų pastatų kvartaluose ir net

norint išlaikyti esamą nuostolių lygį reikia papildomų investicijų. Taikant prielaidą, kad

2021–2030 m. bus investuojama išlaikant 14 proc. nuostolių nuo patiekto į CŠT tinklus

šilumos kiekio, 2021–2030 m. šilumos nuostoliai CŠT trasose bus sumažinti 15

ktne/metus.

Technologiniai elektros perdavimo ir skirstymo nuostoliai 2013 m. sudarė 74,9 ktne [75].

Didelio potencialo mažinti šiuos nuostolius nėra, be to, dėl mažėjančios iškastinio kuro

dalies elektros gamyboje šis potencialas labai mažai lemtų išmetamo ŠESD kiekio maži-

nimą. Todėl į tolesnį vertinimą energijos efektyvumas elektros perdavimo ir skirstymo

infrastruktūroje neįtraukiamas.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas energijos tiekimo infrastruktūroje

turi būti įvertintas pagal direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo [34]

15 straipsnį11

. Atlikus šį įvertinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą

bus galima patikslinti.

4.1.5 EE potencialo vertinimo santrauka

Toliau pateikiama trijų EE variantų matrica, sudaryta iš skirtinguose sektoriuose taikomų

priemonių grupių. Įvairiais deriniais pateikiamos EE priemonės, kurios turi didelę įtaką

(potencialą) taupant energiją. EE priemonių grupės ir jas atitinkantis energijos efektyvu-

mo potencialas (išreikštas ktne sutaupytos galutinės energijos), turinčios mažesnę įtaką ne

ATLPS sektoriuose deginant kurą išmetamo ŠESD mažinimui, atskiruose variantuose

išlaikomos pastovios.

19 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis pasiekiamo energijos

taupymo variantų matrica

Energijos vartojimo sektorius

I EE variantas II EE variantas III EE variantas

11 Atlikti šį vertinimą šiuo metu yra paskelbtas konkursas, vertinimo rezultatai numatomi skelbti 2015 m.

rugpjūčio mėn.


VERTINIMAS LIETUVAI

94

2030 m. energijos sutaupymas, ktne/metus (palygin-ti su 2030 m. prognozėmis be EE priemonių)

(priemonių tarnavimo svertinis laikotarpis, metais (24 lentelės informacija))

Transportas 100 150 190

Pramonė ir statyba 110 110 110

Kiti sektoriai (namų ūkiai, paslau-gų sektorius, žemės ūkis ir žvejy-ba)

180 300 450

Centralizuotai tiekiamos šilumos vartojimas namų ūkiuose

78 130 182

Tiesioginis kuro deginimas namų ūkiuose

72 120 168

Centralizuotai tiekiamos šilumos paslaugų sektoriuje

24 40 80

Tiesioginis kuro deginimas paslau-gų sektoriuje

6 10 20

Efektyvumas gaminant ir per-duodant energiją

15 15 15

EE potencialo įgyvendinimas transporto sektoriuje turi tiesioginės įtakos mažinant išme-

tamųjų ŠESD kiekį ne ATLPS sektoriuose ir išmetamųjų ŠESD kiekį vidutiniškai per

metus leistų sumažinti nuo 280 iki 530 tūkst. tCO2.

Pastatų atnaujinimo lemiamas šilumos sutaupymas namų ūkių ir paslaugų sektoriuose iš

dalies turi įtakos mažinant išmetamųjų ŠESD kiekį ATLPS įrenginiuose, nes dalis šilu-

mos pagaminama CŠT sistemose, kurių įrenginiai priklauso ATLPS.

Energijos taupymas pramonės sektoriuje turi palyginti mažai įtakos mažinant išmetamųjų

ŠESD kiekį ne ATLPS įrenginiuose, nes didžiausias taupymo potencialas yra didelėse

įmonėse, kurios priklauso ATLPS.

Elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimas namų ūkių ir paslaugų sektoriuose

beveik neturi įtakos mažinant išmetamųjų ŠESD kiekį nei ne ATLPS įrenginiuose, nei

ATLPS įrenginiuose (sutaupymo dalis bus kompensuojama mažinamu elektros importu).

Kadangi šioje studijoje vertinamos tik išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonės, į

pateiktą EE variantų lentelę ir toliau atliekamą vertinimą elektros EE potencialas namų

ūkių ir paslaugų sektoriuose neįtraukiamas.

Efektyvumas gaminant ir perduodant energiją iš dalies turi įtakos mažinant išmetamųjų

ŠESD kiekį ne ATLPS įrenginiuose, nes dalis šilumos pagaminama CŠT sistemose, kurių

įrenginiai priklauso ATLPS (tik šilumos gamybos sektoriuje ir tik įrenginiuose iki 20

MW).


VERTINIMAS LIETUVAI

95

4.2 Energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių

potencialo ir didinimo galimybių įvertinimas nuo 2020

m. iki 2030 m.

Lietuva pasižymi gana dideliais biomasės (mediena, šiaudai, komunalinės atliekos), hid-

roenergijos, vėjo energijos ištekliais. Taip pat Lietuvoje naudojama ir saulės šviesos bei

šilumos energija, geoterminė šiluma. Toliau lentelėje pateikiamas Lietuvos Respublikos

teritorijoje esantis techninis atsinaujinančių energijos išteklių potencialas pagal atskiras

AEI rūšis.

20 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje techninis potencialas [14]

AEI išteklių rūšys Panaudotinas energetikos sektoriuje po-

tencialas

Mediena 8 mln. m3 per metus

Šiaudai 1 500 tūkst. t per metus

Biodujos 150 mln. m3 per metus

Komunalinės atliekos 330 tūkst. t per metus

Saulės energija 1 000 kWh/m2 per metus

Vėjo energija 2 000 MW įrengtosios galios

Hidroenergija 1,9 TWh per metus

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai, be ekonominių rodiklių,

riboja ir keletas techninių veiksnių, kurie yra skirtingi pagal atskirus išteklius ir technolo-

gijas:

> kintančių laike išteklių (saulės ir ypač vėjo, nes jo stiprumas dar sunkiau progno-

zuojamas) panaudojimą elektros gamybai riboja esamos nacionalinės elektros

gamybos ir perdavimo sistemos techniniai duomenys (rezervavimo galimybės,

valdymo sistemos, tinklų pralaidumas);

> didelių vėjo ir saulės jėgainių parkų įrengimą gali riboti geografiniai veiksniai;

> esamo techninio hidroenergijos išteklių potencialo panaudojimą Lietuvos Res-

publikoje riboja aplinkosaugos reikalavimai;

> biokuras naudojamas kogeneracinėse jėgainėse arba katilinėse, todėl biomasės

naudojimą riboja vietinis šilumos poreikis;

> biomasės naudojimą pramonės įmonėse gali riboti reikalingi šilumnešio paramet-

rai;

> biomasės naudojimo atveju ribojantis veiksnys yra ištekliaus ribotumas ir atstu-

mas tarp išteklių susidarymo ir jų galimo panaudojimo vietos;

> biomasės naudojimą miestų teritorijose gali riboti aplinkosaugos reikalavimai.


VERTINIMAS LIETUVAI

96

Toliau analizuojamos galimybės naudoti AEI energijos gamybai pagal atskirus sektorius,

atsižvelgiant į pateiktą potencialą ir jį ribojančius techninius veiksnius. Ekonominis verti-

nimas atliekamas šios ataskaitos 5 skyriuje.

4.2.1 AEI plėtra transporte

Kaip jau minėta ankstesnėje studijos politikos dokumentų apžvalgoje, AEI plėtros trans-

porto sektoriuje tikslai šiuo metu peržiūrimi, atsižvelgiant į skatinimo apribojimą pirmos

kartos biodegalams. Numatoma, kad 2020–2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje AEI

naudojimo dalis augtų plečiant elektromobilių parką (ir įrengiant atitinkamą infrastruktū-

rą), nes dalis elektros pagaminama iš AEI. Antros kartos biodegalų naudojimo plėtra ne-

numatoma. Pagal galiojančius Lietuvos tikslus ir įsipareigojimus, 2020 m. 10 proc. visos

transporte sunaudojamos energijos sudarys elektra ir energija iš AEI.

2021–2030 m. toliau plečiant elektromobilių parką ir įkrovimo stotelių infrastruktūrą, iki

2025 m. elektros suvartojimas transporto sektoriuje galėtų papildomai išaugti

0,04 TWh/metus (sutaupant apie 8 ktne kelių transporto kuro) arba 0,1 ktne (sutaupant

apie 20 ktne kelių transporto kuro) priklausomai nuo pasirinkto elektromobilių plėtros

varianto [94]. Elektrifikuojant geležinkelių transportą ir didinant geležinkeliais vežamų

keleivių bei krovinių dalį, elektros dalis transporto suvartojamo kuro balanse galėtų dar

šiek tiek padidėti, tačiau tai vertinančių studijų nėra atlikta.

Transporto sektorius, išskyrus aviaciją, nepatenka į ATLPS sektorių, todėl didinant AEI

naudojimą transporte būtų mažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis ne ATLPS sektoriuje.

Tačiau didinant elektros vartojimą transporto sektoriuje dalis išmetamųjų ŠESD kiekio,

dabar priskiriamo ne ATLPS sektoriui, persikeltų į ATLPS sektorių.

4.2.2 Elektros gamyba iš AEI, tiekiant į nacionalinį tinklą

Šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama elektra sudaro apie 13

proc., 2020 m. planuojama pasiekti 20 proc. elektros vartojimo balanse, įvertindami pla-

nuojamas biokuro kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune bei vėjo jėgainių instaliuotos

galios augimą iki 500 MW, prognozuojame, kad 2020 m. AEI sudarys 25 proc. elektros

vartojimo balanse.

Pagal KTU 2014 m. parengtą Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių

prijungimo prie 330–110 kV elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių studiją

[77], 2030 m. Lietuvoje AEI elektrinėse būtų galima pagaminti 24–35 proc. elektros

energijos. AEI dalį elektros vartojimo balanse padidinti iki 35 proc. (4,87 TWh/metus,

t. y. 419 ktne/metus), pagal minėtą KTU studiją [77], būtų galima šalia iki 2020 m. pla-

nuojamų AEI elektrinių, papildomai įrengus 340 MW galios vėjo elektrinių ir padidinus

biokuro kogeneracinių jėgainių instaliuotą elektros galią iki 360 MW (iki 2020 m. bioku-

ro jėgainių instaliuota galia pagal skirtingus galiojančius ir planuojamus dokumentus nu-

matoma nuo 305 MW iki 355 MW).

Jei importuojamai elektrai nebus skaičiuojamas teršalų faktorius, o gamtinės dujos elekt-

ros gamybai bus deginamos tik atskirais atvejais (prireikus rezervinių galių naudojimo

sistemos balansavimui, esant trumpiems importuojamos elektros kainos šuoliams ir kt.) ir

sudarys apie 10 proc. elektros suvartojimo balanso, EE priemonės elektros gamybos, per-


VERTINIMAS LIETUVAI

97

davimo, skirstymo ir galutinio naudojimo srityje turės tik labai nedidelę įtaką mažinant

išmetamųjų ŠESD kiekį.

AEI elektrinės jungiamos į nacionalinę elektros sistemą (autonominės AEI elektrinės dėl

akumuliavimo poreikio nėra ekonomiškos). Todėl AEI elektros masto didinimas lemia

išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimą ATLPS priklausančiuose įrenginiuose.

Detalesnis elektros gamybos iš AEI variantų aprašymas pateiktas 5 skyriuje.

4.2.3 Šilumos gamyba iš AEI, tiekiant į centralizuoto šilumos

tiekimo tinklus

Pagal Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą [16], planuojama, kad 2021 m. CŠT

kuro balanse biokuras sudarys 70 proc., o likusi dalis bus dengiama gamtinėmis dujomis.

Numatant iki 2030 m. toliau mažinti šilumos poreikį ir diegti naujus biokurą deginančius

įrenginius, biokuro panaudojimo potencialas CŠT sistemose 2030 m. sudarys 80 proc.

Nors techniškai biokuru galima patenkinti 100 proc. šilumos poreikio, pikinės galios den-

gimas brangiais biokuro katilais nėra ekonomiškai rentabilus.

Remiantis šios ataskaitos 3 skyriuje pateiktomis prognozėmis, pagal bazinį scenarijų ben-

dras šilumos poreikis 2030 m. Lietuvoje bus 855,7 ktne (galutinis suvartojimas sieks

789,1 ktne). Įvertinus iki 2020 m. numatytą išnaudoti biokuro diegimo potencialą, 2020–

2030 m. laikotarpiu iki 80 proc. AEI naudojimo CŠT sistemose liktų įdiegti įrenginių,

kurių galia siektų apie 239 MW. Kiti scenarijai ir priemonės, didinančios AEI dalį CŠT

sektoriuje, detalizuojami 5.1 skyriuje.

4.2.4 Energijos gamyba iš AEI pramonės ir statybos sektoriuose

Bendras energijos vartojimas pramonės ir statybos sektoriuose 2013 m. sudarė

1 001,8 ktne (21 proc. viso galutinio energijos suvartojimo). Iškastinio kuro tiesioginis

deginimas energijos gamybai šiuose sektoriuose 2013 m. sudarė 452,8 ktne. Pagal tyrime

atliekamas prognozes, esant baziniam scenarijui, bendras energijos vartojimas pramonės

ir statybos sektoriuose 2030 m. sudarys 1 050 ktne, iš jų 410 ktne sudarys tiesioginis iš-

kastinio kuro deginimas energijos gamybai šiuose sektoriuose. Kokia dalis iškastinio ku-

ro, tiesiogiai deginamo pramonėje energijos gamybai, gali būti keičiama AEI, gali būti

įvertinta atlikus Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pramonės įmonėse potencialo

ir priemonių, skatinančių efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis, studiją.

4.2.5 Energijos gamyba iš AEI kituose sektoriuose (paslaugų, namų

ūkių, žvejybos, miškininkystės ir žemės ūkio)

Bendras energijos vartojimas šiuose sektoriuose 2013 m. sudarė 2 257,6 ktne (47 proc.

viso galutinio energijos suvartojimo), tačiau iškastinio kuro tiesioginis deginimas šiuose

sektoriuose sudarė 446,9 ktne. Taikant šiuo metu galiojančias energijos vartojimo efekty-

vumo didinimo priemones šilumos poreikis sumažės ir, pagal šiame tyrime atliekamas

prognozes, esant baziniam scenarijui, bendras energijos vartojimas paslaugų, namų ūkių,

žvejybos ir žemės ūkio sektoriuose 2030 m. sudarys 2 040 ktne, iš jų 322 ktne sudarys

tiesioginis iškastinio kuro deginimas šiuose sektoriuose. Įgyvendinus papildomas energi-


VERTINIMAS LIETUVAI

98

jos vartojimo efektyvumo didinimo priemones šiuose sektoriuose, tiesioginis iškastinio

kuro deginimas šiuose sektoriuose sumažėtų 78–188 ktne/metus priklausomai nuo įdiegtų

priemonių. Taigi techninis AEI diegimo potencialas šiuose sektoriuose sudarytų 130–240

ktne/metus.

Vertinamu laikotarpiu tikėtinas gamtinėmis dujomis kūrenamų katilų keitimas medienos

ir kt. biokuro granulėmis kūrenamais katilais. Tačiau dėl aptarnavimo paprastumo, šilu-

minio komforto galimas ir perėjimas nuo malkomis kūrenamų krosnių prie gamtinėmis

dujomis kūrenamų katilų.

Gyvenamiesiems ir viešosios paskirties pastatams šildyti skirtus iškastiniu kuru kūrena-

mus katilus galima iš dalies keisti šilumos siurbliais (geoterminiai, oro, esant galimybių –

vandens). Karštam vandeniui ruošti perspektyvi AEI technologija yra saulės kolektoriai.

Šilumos gamybai žemės ūkyje gali būti naudojamos biodujos ir biomasė iš žemės ūkio

atliekų.

2020–2030 m. galima spartesnė pastatuose įrengiamų labai mažos galios AEI elektrinių

plėtra. Techniniu požiūriu šį potencialą riboja pastatų architektūrinės savybės, higienos

(triukšmas, vizualinė tarša) reikalavimai, skirstomųjų elektros tinklų pralaidumas. Lietu-

vos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos [18], įsigaliojusios

nuo 2015 m. kovo 2 d., reglamentuoja iki 10 kW (50 kW viešojo sektoriaus pastatuose)

saulės šviesos elektrinių prijungimą prie nacionalinio elektros tinklo, taip išplečiamos

galimybės AEI elektros gamybai pastatuose. Dėl nepakankamos technologinės brandos ir

sudėtingesnio techninio integravimo iki 2030 m. mažai tikėtina pastatuose integruotų la-

bai mažos galios vėjo elektrinių plėtra.

Elektra, pagaminama pastatuose įrengtose labai mažos galios elektrinėse arba kogenera-

ciniuose įrenginiuose, sumažina elektros kiekį, kuris iki tol gaminamas ATLPS sektoriui

priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose. Taip ši technologijų grupė lemia išme-

tamųjų ŠESD kiekio mažinimą ATLPS sektoriuje. Tam tikrais atvejais, jei pastatuose

įrengtose elektrinėse pagaminta elektra būtų panaudojama pastatui šildyti ar karštam van-

deniui ruošti, keičiant iki tol tam naudotą šilumą, pagamintą iškastinį kurą deginant pasta-

to katilinėje, ši technologijų grupė leistų sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir ne ATLPS

sektoriuje.

Apibendrinant 4.1 ir 4.2 skyriuose pateiktą AEI ir EE potencialo analizę, galima pasa-

kyti, kad išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių energetikos sektoriuje poveikio

sumuoti negalima, nes, išskyrus transporto sektorių, atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės persidengia pagal sektorius, o

vertinamas potencialas dubliuojasi per atskiras energijos transformavimo grandies da-

lis.

Tolesniame šio tyrimo etape bus formuojami scenarijai, apimantys atskiras atsinauji-

nančių energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo prie-

mones, kurios galėtų duoti didžiausią išmetamųjų ŠESD mažinimo efektą mažiausio-

mis sąnaudomis.


VERTINIMAS LIETUVAI

99

4.3 Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialas žemės

ūkyje

Pagrindinės esamos priemonės vykdomos įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–

2020 metų programą bei Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją ir jos

2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą.

Pagrindinės Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės, darančios

įtaką mažinant ŠESD kiekį, ir užsibrėžti tikslai išvardinti 21 lentelėje.

21 lentelė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės, darančios įta-

ką ŠESD kiekio mažinimui, ir užsibrėžti tikslai [21]

Eil. Nr.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonė ar

veiklos sritis Siektina reikšmė 2020 metais

1. Ekologinis ūkininkavimas Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (25 000 ha), ekologinio ūkininkavimo išlai-kymas (110 000 ha)

2. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

Plotas, susijęs su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėmis (231 550 ha) Plotas (ha), susijęs su agrarinės aplinkosau-gos ir klimato srities anglies dioksido sek-vestracijos priemonėmis (57 000 ha)

3. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

Mišku apželdintos žemės plotas (35 058 ha)

4. Parama investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atspa-rumas ir aplinkosauginė vertė

Numatomas paremti miško plotas (3 500 ha)

5. Ūkio ir verslo plėtra, veiklos sritis „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“

Paremtų biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių projektų skaičius (29 vnt.)

6. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

Teikiama parama biodujų gamybai iš gyvuli-ninkystės ūkyje susidarančių atliekų. Paga-mintos biodujos, šilumos ir elektros energija naudojama tik valdos reikmėms. Taip pat teikiama parama trumpos rotacijos želdi-niams įveisti.

7. Priemonė „Parama investicijoms į materialųjį turtą“

Siektina reikšmė nenurodoma, tačiau pagal šią priemonę remiamos investicijos į žemės ūkio valdas, įskaitant technologinius įrengi-nius, gamybinių pastatų statybą ir rekonst-ravimą, ypatingas dėmesys teikiamas inova-tyvioms investicijoms.

Prie išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimo prisidėtų ir įvairios kitos technologinės ir ap-

linkosaugos priemonės, paminėtos 22 lentelėje. Šias priemones būtina taikyti ne tik 2014–

2020 m., bet ir 2021–2030 m.


VERTINIMAS LIETUVAI

100

22 lentelė. Technologinės ir aplinkosaugos priemonės, prisidedančios prie ŠESD kiekio

mažinimo [97]

Priemo-nės

Priemo-nės pa-vadini-

mas

ŠESD maži-nimo

poten-cialas

Tikslas

Ūkininkavi-mo sistema, kuriai daro

įtaką

Įgyvendi-nimo kaina

Įgyvendi-nimo ga-limybė

Agro-nominės

Azoto balansas

Didelis <50 kg N/ha

Visos, išsky-rus šiltna-mius, tvar-tuose laiko-

mus gyvulius

Neutralu Lengva

Ankštinių augalų augini-

mas ariamoje žemėje

Viduti-nis

>10 proc. javuose ir >40 proc.

laikinose pie-vose

Ariama žemė Nedidelė / neutralu

Vidutinė

Techno-logija be

arimo Didelis

20 proc. pa-sėlių

Pasėliai Nedidelė /

vidutinė Sunki

Antsėlis Didelis 100 proc.

pasėlių Pasėliai

Nedidelė / vidutinė

Vidutinė / sunki

Gyvuli-ninkys-

tės

Mėšlo saugoji-

mas

Nedide-lis

Srutų duobių uždengimas

Gyvulininkys-tė, ypač kiau-lininkystė ir

galvijininkys-tė

Vidutinė / didelė

Lengva

Mėšlo skleidi-

mas

Nedide-lis

Skystas mėš-las

Gyvulininkys-tė, ypač kiau-lininkystė ir

galvijininkys-tė

Nedidelė Lengva

Biodujos Didelis Mėšlas Gyvulininkys-

tė Vidutinė /

didelė Lengva

Energi-jos tau-pymo

Biomasė Nedide-

lė Naudojimas vietoj kuro

Ūkiai, ku-riems reika-lingos katili-

nės

Vidutinė Lengva

Saulės energija

Vidutinė Ant ūkinių

pastatų stogų Visi ūkiai

Vidutinė / didelė

Lengva

Kuro su-mažini-

mas Vidutinė

10 proc. kuro sumažinimas

Visi ūkiai Nedidelė Lengva

Elektros energijos sumaži-nimas

Nedide-lė

Sumažinimas nuo 5 iki 30

proc.

Laistymui, perdirbimui, šildymo sis-

temoms ir kt.

Nedidelė Vidutinė

Agrari-nės ap-linko-

saugos

Įvairios priemo-

nės Didelė

Įvairiems ūkiams

Didesni kaip 20 ha ūkiai

Nedidelė Lengva

Įgyvendinant agronomines priemones svarbu tinkamai vykdyti medžiagų balanso apskaitą

ir tręšimo planus, vykdyti tikslųjį tręšimą pagal agrocheminių tyrimų nustatytą medžiagų

trūkumą dirvožemyje, naudoti daugiau organinių trąšų ir jomis tręšti tik augalų vegetaci-


VERTINIMAS LIETUVAI

101

jos laikotarpiu (pvz., iki spalio 15 d.). Prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo prisideda

ir medžių bei krūmų juostų plotų didinimas pasėlių skiriamosiose juostose, žaliųjų augalų

juostų didinimas laukų pakraščiuose, gausesnis organinės medžiagos, gautos iš nuimto

derliaus, įterpimas į dirvožemį.

Įgyvendinant gyvulininkystės priemones taip pat svarbu atsižvelgiant į klimato sąlygas

pailginti galvijų ganiavos laikotarpį ar kitaip adaptuoti gyvulių laikymo sąlygas, pagal

galimybes keisti gyvūnų pašarų sudėtį (mažinant azoto pašaruose).

Kuro suvartojimą galima mažinti racionaliau naudojant traktorius ir žemės ūkio techniką

(pavyzdžiui, sudarant darbų maršrutą) ar kombinuojant padargus keliems darbams atlikti.

Šilumos gamybai būtų galima daugiau naudoti miško atliekas, šiaudų granules.

Lietuvoje būtų prasminga laipsniškai atsisakyti ir tam tikrų lengvatų žemės ūkyje (pvz.,

degalų akcizo lengvatų) arba sumažinti leidžiamo įsigyti lengvatinio kuro kvotą. Tai ska-

tintų ūkininkus racionaliau naudoti kurą, kita vertus, ši priemonė didintų ūkininkų išlaidas

ir mažintų galimybes sparčiau modernizuoti ūkius.

Kaip rodo 3.6 skyriuje atlikta analizė, 2021–2030 m. išplėtus agronominių, gyvulininkys-

tės ir agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymą ir esamoms priemonėms skyrus papil-

domą finansavimą galima pasiekti daugiau kaip 200 000 t CO2e išmetamųjų ŠESD kiekio

sumažėjimą 2030 m.

Žemės naudojimas, žemės paskirties keitimas ir miškų ūkis turėtų būti įtraukti į 2030 m.

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikrinį rodiklį. Akivaizdu, kad šis sektorius prisidėtų

siekiant užsibrėžtų tikslų.

Analizė rodo, kad būtų palankiau išmetamųjų ŠESD kiekį žemės ūkio sektoriuje vertinti

kartu su miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriumi (angl. AFOLU). Taip išlai-

komos LULUCF kategorijos ir galimas išmetamųjų ŠESD kiekio sutaupymas. Tokio

sprendimo rizikos susijusios su natūraliomis grėsmėmis (miško gaisrai, vėtros) ir dažnai

prieštaringais žemės ūkio sektoriaus ir miškininkystės sektoriaus instituciniais, ekonomi-

niais ir aplinkosaugos tikslais.

AFOLU sektorius apimtų visas su žeme susijusias veiklas, būtų išvengta persidengimų,

atsirastų sinergija tarp klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo ir tvarios plėtros žemės

ūkyje. Kiti tokio sujungimo privalumai: aiškesnė ir paprastesnė stebėsenos ir apskaitos

sistema, į vieną sektorių nukreiptos investicijos ir veiklos.


VERTINIMAS LIETUVAI

102

5 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos

politikos strategijos tikslų poveikio vertinimas

Pagal šios ataskaitos 4 skyriuje įvertintą energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsi-

naujinančių energijos išteklių naudojimo potencialą iš atskirų priemonių suformuojami

scenarijai, leidžiantys sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 2030 m. Šiame ataskaitos sky-

riuje aprašomi šie scenarijai ir analizuojami jų įgyvendinimo kaštai ir nauda.

5.1 Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo scenarijai

Pirmiausia atliekama visų galimų scenarijų kombinacijų analizė. Išanalizavus šias kombi-

nacijas, pasirenkama Lietuvai tinkamiausia scenarijų kombinacija, kuri leidžia pasiekti

optimalų išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą.

Toliau nagrinėjami tokie scenarijai:

Elektros gamybos:

> (Elektra 0). Iki 2020 m. bus pasiekta, kad gamyba vėjo jėgainėse per metus sieks

1 TWh, atitinkamai biomasės kogeneracinėse elektrinėse iki 1,31 GWh. Gamyba

komunalines atliekas deginančiose elektrinėse deginant komunalines atliekas

sieks 0,23 TWh. Gamyba saulės elektrinėse 0,704 TWh. Gamyba biodujų elektri-

nėse sieks 0,234 TWh. Gamyba hidroelektrinėse išliks esamo lygio, maždaug

0,465 TWh.

> (Elektra 1). Elektra 0 + 500 MW vėjo jėgainių. Pagal šį scenarijų iki 2020 m.

išlieka visos numatytos priemonės, kaip ir scenarijuje Elektra 0, tik iki 2030 m.

papildomai įrengiama 500 MW galios vėjo jėgainių. Numatomos investicijos

įrengiant 500 MW vėjo jėgainių siekia apie 725 mln. EUR. Iš viso vėjo jėgainėse

šalyje per metus būtų pagaminama iki 2 TWh elektros energijos.

> (Elektra 2). Elektra 0 + 500 MW vėjo jėgainių + 41 MW kogeneracinių jė-

gainių. Nuo 2020 m. papildomai kituose Lietuvos miestuose įrengti iki 41 MW

elektros galios kogeneracinių įrenginių. Investicijos papildomiems elektros galios

kogeneraciniams įrenginiams sudarytų apie 164 mln. EUR. Bendra biomasę (kie-


VERTINIMAS LIETUVAI

103

tąją, dujinę ir esančią atliekose) deginančių kogeneracinių įrenginių elektros galia

iki 2030 m. pasieks 350 MW.

CŠT gamybos:

> CŠT0 – CŠT scenarijus, kai ŠT sektoriuje 2030 m. šilumos energija, pagaminta

naudojant AEI, turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. Remiantis Nacionaline ši-

lumos ūkio plėtros programa [16], 2020 m. šilumos energija, pagaminta naudo-

jant AEI, turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc., todėl papildomų investicijų šiam

scenarijui nėra numatoma.

> CŠT1 – CŠT scenarijus, kai ŠT sektoriuje 2030 m. šilumos energija, pagaminta

naudojant AEI, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. Investicijų dalis šiam scena-

rijui, jei yra įrengiami kogeneraciniai įrenginiai, kaip numatyta elektros gamybos

scenarijuje Elektra 2, sudaro 48 mln. EUR (papildomai įrengiama 137 MW ga-

lingumo biokuro katilų); jei kogeneraciniai įrenginiai nebūtų įrengiami, investici-

jos šiam scenarijui įgyvendinti sudarytų 83 mln. EUR (papildomai įrengiama 239

MW galingumo biokuro katilų). Investicijos mažės taip pat priklausomai nuo pa-

sirenkamo energijos efektyvumo scenarijaus.

Energijos efektyvumo:

> EE0 – scenarijaus prielaidos aprašytos 3 skyriuje.

> EE1 – scenarijuje naudojamos priemonės ir reikalingos investicijos joms įgyven-

dinti aprašytos 24 lentelėje.





> Žemės ūkio:

> ŽŪ0 – žemės ūkio scenarijus, kai pasitelkiamos esamos priemonės (azoto balan-

sas, mėšlo saugojimas, mėšlo skleidimas, biodujos, įvairios kitos priemonės) (de-

taliau žr. 26 lentelėje);

> ŽŪ1 – žemės ūkio scenarijus, kai pasitelkiamos esamos priemonės (azoto balan-

sas, mėšlo saugojimas, mėšlo skleidimas, biodujos, įvairios kitos priemonės) ir

padidinamos investicijos į jas (detaliau žr. 26 lentelėje).

23 lentelė. Išmetamųjų ŠESD mažinimo scenarijai ir priemonės 2021–2030 m.

Sektorius Scenarijus Priemonės

Elektros Elektra 0 Priemonių po 2020 m. nenumatoma

Elektros Elektra 1 Įrengiama 500 MW vėjo jėgainių

Elektros Elektra 2 Įrengiama 500 MW vėjo jėgainių ir 41 MW kogeneracijos įrenginių

CŠT CŠT0 Priemonių nenumatoma


VERTINIMAS LIETUVAI

104

Sektorius Scenarijus Priemonės

CŠT CŠT1 Įrengiami biokuro katilai, kurių galingumas priklauso nuo kombinacijų su elektros ir energijos efektyvumo scenarijais

CŠT EE0 Scenarijaus priemonės aprašytos 3 skyriuje

CŠT EE1 Scenarijaus priemonės ir reikalingos investicijos joms įgy-vendinti aprašytos 24 lentelėje



ŽŪ ŽŪ0 Scenarijus su esamomis priemonėmis.

ŽŪ ŽŪ1 Scenarijus su esamomis ir papildomomis priemonėmis (pa-pildomos investicijos į esamas priemones)

5.2 Prielaidos ekonominiam įvertinimui

Šiame skyrelyje pateikiama išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančių priemonių investicijų

suvestinė.

5.2.1 EE ir AEI priemonių transporto sektoriuje prielaidos

2012 m. atliktoje elektromobilių plėtros Lietuvoje studijoje [94] vertinimu, siūlytinas

elektromobilių plėtros variantas Lietuvoje yra pasiekti, kad 2025 m. 10 proc. visų įsigy-

jamų naujų automobilių sudarytų elektromobiliai. Tai atitiktų 8 ktne sutaupyto kelių

transporto kuro ir papildomą 0,04 TWh elektros vartojimą, o reikalingos investicijos su-

darytų 120 mln. EUR. Kitas nagrinėtas elektromobilių plėtros studijoje [94] variantas,

studijos rengėjų įvardintas kaip nerekomenduojamas, yra pasiekti, kad 2025 m. tikrieji

elektromobiliai sudarytų 4 proc. viso automobilių parko. Tai atitiktų 20 ktne sutaupyto

kelių transporto kuro ir papildomą 0,1 TWh elektros vartojimą, o reikalingos investicijos

sudarytų 320 mln. EUR.

Kelių transporto priemonių parko atnaujinimo kaštai gali būti įvertinami tik labai apytiks-

liai, nes Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta tyrimų šia tema. Preliminarios investicijos, nu-

matant, kad būtų subsidijuojamas naujų efektyvesnių transporto priemonių įsigijimas,

pateiktos 24 lentelėje.

Lietuvoje nėra numatytas lėšų poreikis geležinkelių infrastruktūros, keleivių ir krovinių

vežimo ūkių plėtrai ir modernizavimui, pateikiamos tik faktinės atliktos investicijos [92].

Geležinkelio plėtrai, norint padidinti geležinkelių transportu pervežamą keleivių ir krovi-

nių dalį, reikėtų papildomų didelių investicijų į geležinkelio infrastruktūrą, krovinių ve-

žimo ūkį. Investicijų poreikis ir jų pagrįstumas, taip pat išmetamųjų ŠESD kiekio maži-

nimo kaštai didinant pervežimo dalį geležinkelių transportu turėtų būti vertinami atskira

studija.

5.2.2 EE priemonių pramonės sektoriuje prielaidos

Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės sektoriuje reikėtų skatinti atlik-

ti energinio vartojimo auditus. Preliminariu vertinimu, auditams atlikti 2021–2030 m.

reikėtų apie 100 mln. EUR.


VERTINIMAS LIETUVAI

105

Pagal [68] ir šią studiją EE potencialas pramonės įmonėse nurodytas laikant, kad būtų

įgyvendintos visos priemonės, kurių atsipirkimo laikas yra ne ilgesnis kaip 5 metai.

Šioms priemonėms įgyvendinti reikalingos investicijos ekspertiniu vertinimu sudaro apie

650 mln. EUR.

5.2.3 Pastatų renovavimas – šilumos sutaupymas namų ūkiuose,

paslaugų ir kituose sektoriuose

Bazinį priemonių komplektą sudaro sienų, cokolio ir stogo šiltinimas, langų, laiptinės

durų keitimas, rūsio perdangos, grindų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, šilumos tiekimo

sistemos atnaujinimas [19]. Remiantis [19], sutaupyti 1 kWh šilumos energijos taikant

bazinį renovavimo priemonių komplektą kainuoja vidutiniškai 5,8 Lt, tačiau šiuo rodikliu

remtis negalime, nes ši investicija nurodyta skaičiuotinam šilumos kiekio sutaupymui.

Atsižvelgiant į vyraujantį vidutinių investicijų dydį modernizuojant pastatus bei progno-

zuojant šių investicijų kitimą, buvo nustatytos investicijos pastatų renovavimo srityje.

Investicijų poreikis daugiabučiams namams atnaujinti vidutiniškai sudaro 120 EUR/m2,

kasmet atnaujinant 3 proc. viso gyvenamojo ploto, ir 145 EUR/m2, kasmet atnaujinant

vidutiniškai daugiau kaip 4 proc. viso gyvenamojo ploto. Investicijų poreikis viešosios

paskirties pastatams atnaujinti vidutiniškai sudaro 90 EUR/m2, kasmet atnaujinant 1 proc.

viso negyvenamosios paskirties pastatų ploto, ir 115 EUR/m2, kasmet atnaujinant 2 proc.

viso negyvenamosios paskirties pastatų ploto.

Ambicingą renovacijos paketą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose sudaro išorinių

atitvarų šiltinimas storesniu šiluminės izoliacijos sluoksniu nei bazinio priemonių komp-

lekto atveju, individualių mechaninių vėdinimo sistemų įrengimas su rekuperacija, šildy-

mo sistemos renovacija su individualia apskaita butuose (šilumos kiekio dalikliais ir ki-

tomis priemonėmis, analogiškomis numatytoms baziniame priemonių komplekte) [71,

72]. Investicijų poreikis norint įgyvendinti ambicingą renovacijos paketą daugiabučiams

gyvenamiesiems pastatams sudaro 400 EUR/m2.

Ambicingą renovacijos paketą viešosios paskirties pastatuose sudaro: išorinių sienų mo-

dernizacija su apšiltinimu, cokolio apšiltinimas, perdangos tarp garažų ir pirmo aukšto

šiltinimas, langų keitimas naujais langais, stogo modernizacija su apšiltinimu, lauko durų

keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, šilumos punkto modernizavimas, rekupera-

cinių oro tiekimo ir šalinimo sistemų įrengimas su vėsinimu. Investicijų poreikis norint

įgyvendinti ambicingą renovacijos paketą viešosios paskirties pastatuose sudaro

300 EUR/m2.

5.2.4 EE priemonėms reikalingų investicijų suvestinė

24 lentelėje pateikiama nagrinėtų energijos efektyvumo priemonių investicijų, tarnavimo

laiko ir sutaupomos energijos kiekio suvestinė.


VERTINIMAS LIETUVAI

106

24 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti reikalingos

investicijos ir svertiniai tarnavimo laikai

Energijos vartojimo sektorius / EE priemonių grupė

I EE variantas II EE variantas III EE variantas

Įgyvendinimui reikalingos investicijos, mlrd. EUR (2030 m. energijos sutaupymas, palyginti su 2030 m. prognozėmis be EE priemonių, ktne/metus (iš 0 len-

telės) /priemonių tarnavimo svertinis laikotarpis, metais*)

Transporto sektorius, iš viso

0,76 (100/10) 1,30

(150/10)** 1,30

(190/10)**

Kelių transporto priemonių parko atnaujinimas

0,63(10) 0,97(10) 0,97 (10)

Ekologinis vairavimas 0,01 (10)*** 0,01 (10)*** 0,01 (10)***

Elektromobilių parko ir infrastruk-tūros plėtra****

0,12 (10) 0,32 (10) 0,32 (10)

Geležinkelių plėtra n.d. (25) n.d. (25) n.d. (25)

Viešojo transporto plėtra n.d. (25) n.d. (25) n.d. (25)

Pramonė ir statyba, iš viso 0,75 (110/11) 0,75 (110/11) 0,75 (110/11)

Auditai pramonės įmonėse 0,10 (10) 0,10 (10) 0,10 (10)

Investicijos į elektros vartojimo EE pramonės įmonėse

0,50 (10) 0,50 (10) 0,50 (10)

Investicijos į šilumos vartojimo EE pramonės įmonėse

0,15 (15) 0,15 (15) 0,15 (15)

Kiti sektoriai (namų ūkiai, paslau-gų sektorius, žemės ūkis ir žvejy-ba), iš viso

4,81 (180/25) 8,14 (300/25) 22,24 (450/25)

Gyvenamųjų pastatų renovacija 4,19 (25) 7,03 (25) 18,09 (25)

Viešosios paskirties pastatų reno-vacija

0,63 (25) 1,11 (25) 4,15 (25)

Centralizuotų šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas

0,19 (15/25) 0,19 (15/25) 0,19 (15/25)

Bendros investicijos, mlrd. EUR 6,51 10,38 24,48

Vidutinis svertinis priemonių tar-navimo laikotarpis, metai

17,5 18,4 19,3

* Priemonių įgyvendinimo svertinis laikotarpis nustatytas pagal metodiką [20].

** 2EE ir 3EE variantai transporto sektoriuje skiriasi geležinkelio plėtros mastu, tačiau apie investicijas, rei-

kalingas geležinkelio plėtrai, duomenų nėra.

*** Ekologinio vairavimo skatinimo programos poveikis jaučiamas 2–3 metus, tačiau pagal šią priemonę

numatytos pakartotinės mokymų ir informavimo kampanijos, todėl tarnavimo (galiojimo) laiku laikoma 10

metų.

**** Elektromobilių parko ir infrastruktūros plėtra laikoma ir EE ir AEI priemone.

5.2.5 Reikalingų investicijų į AEI plėtrą elektros ir šilumos gamybai

suvestinė

Toliau lentelėje pateikiama investicijų suvestinė dėl priemonių, kuriomis didinama ga-

myba naudojant AEI elektros ir šilumos energijos gamybai 2020–2030 m. Visų priemo-

nių gyvavimo laikotarpis yra 20 metų.

25 lentelė. Priemonių, skirtų didinti gamybai iš AEI elektros ir CŠT sektoriuose, investici-

jų suvestinė

Sektorius Scenarijus Galia, MW Investicija, mln.

EUR

Elektros Elektra 1 500 724


VERTINIMAS LIETUVAI

107

Sektorius Scenarijus Galia, MW Investicija, mln.

EUR

Elektros Elektra 2 500+41 890

CŠT CŠT1+EE0 239 83




CŠT CŠT1+EE0+Elektra 2 (investicija biokuro katilams)

137 47


106 37


87 30


21 21

5.2.6 Reikalingų investicijų į žemės ūkį suvestinė

Toliau lentelėje pateikiama reikalingų investicijų ir svertinio priemonių gyvavimo laiko-

tarpio suvestinė žemės ūkyje. Papildomos numatomos investicijos sieks 211 mln. EUR.

Svertinis priemonių gyvavimo laikotarpis – apie 7,2 metų.

26 lentelė. Reikalingų investicijų į žemės ūkį suvestinė

Priemonių grupė Priemonė

Investicijos pagal bazinį scenarijų su esamomis priemo-

nėmis, mln. EUR (2015–2030 m.)

Papildomos investici-jos pagal optimistinį scenarijų padidinant priemonių taikymo

mastą, mln. EUR (2015–2030 m.) / (2020–2030 m.)

Agronominės prie-monės

Azoto balansas 345,6 38,4/24

Gyvulininkystės priemonės

Mėšlo saugoji-mas

720 80/50

Mėšlo skleidi-mas

158,4 17,6/11

Biodujos 360 40/25

Agrarinės aplinko-saugos priemonės

Įvairios priemo-nės

315 35/22

Iš viso žemės ūkyje 1 899 211/132

Vidutinis svertinis priemonių tarnavimo laikotarpis, metai

7,2 7,2

5.3 Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo scenarijų

įgyvendinimo efektyvumo nustatymas

Šiame skyrelyje nustatomas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo scenarijų efektyvumas.

27 lentelėje (toliau) pateikiama nagrinėtų įvairių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo

priemonių efektyvumo nustatymo suvestinė. Priemonių išmetamųjų ŠESD kiekio maži-

nimo efektyvumas yra išreikštas reikalingų investicijų santykiu su išmetamųjų ŠESD kie-

kiu per vertinamąjį priemonės gyvavimo laikotarpį. Pastebima, kad tarp efektyviausių 10


VERTINIMAS LIETUVAI

108

išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančių priemonių paketų nėra efektyvumo priemonių ir

aukštesnes vietas užima priemonės, kuriomis plačiau naudojami AEI. Daugiausiai tarp 10

efektyviausių išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančių priemonių išmetamųjų ŠESD kiekis

būtų sumažintas pagal 27 lentelėje 7 eilutėje nurodytą scenarijų (Nr.7):

> Papildomai įrengiama 500 MW vėjo elektrinių ir iki 41 MWel galios biomasės

kogeneracinių elektrinių. Vėjo elektrinių galia Lietuvoje 2030 m. siekia 1 000

MW.

> CŠT sektoriuje iš AEI gaminama 80 proc. šilumos energijos.

> Žemės ūkyje taikomas papildomas skatinimas priemonėmis (21 ir 22 lentelės),

kuriomis mažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis.

Priemonėmis, kuriomis didinamas EE, galima stipriai sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį,

tačiau dėl gana didelių investicijų joms įgyvendinti jos nėra tokios efektyvios kaip plates-

nis AEI naudojimas. Tačiau EE priemonės gali būti įgyvendinamos lygiagrečiai, nes tau-

pant energijos išteklius dalis jų tampa atsiperkančios. Remiantis darnios ir subalansuotos

plėtros principais, rekomenduojama pasirinkti scenarijų kombinaciją, kurioje būtų įtrauk-

ta EE didinimo alternatyva I EE (EE1). Galima teigti, kad 27 lentelėje 13 eilutėje nurody-

tas scenarijus (Nr. 13) būtų priimtiniausias šaliai siekiant pereiti prie mažiau ŠESD iš-

metančios ekonomikos.

27 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių efektyvumo nustatymo rezultatai

(be LULUCF) pagal skirtingus scenarijus (2030 m. ŠESD kiekio be papildomų prie-

monių įvertinimas su 2030 m. ŠESD kiekiu su papildomomis priemonėmis)

Eil. Nr.

Ekono-minis

scenari-jus

Elektra CŠT EE ŽŪ ŠESD kiekis

2030 m., tCO2

Inves-ticija

(2021–2030 m.), mln. EUR

Gyvavi-mo

trukmė, metai

ŠESD maži-nimas nuo

Nr. 1 scena-rijaus (2030

m.), tCO2/metus

ŠESD mažini-

mas nuo Nr. 1

scenari-jaus, proc.

ŠESD maži-nimo efek-tyvumas,

EUR/tCO2/metus

1 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE0 ŽŪ0 19 446 884 - - - 0,0% -

2 Bazinis Elektra 0

CŠT1 EE0 ŽŪ0 19 234 548 83 20,0 -212 336 -1,1% 19,6

3 Bazinis Elektra 0

CŠT1 EE0 ŽŪ1 19 003 248 215 13,3 -443 636 -2,3% 36,4

4 Bazinis Elektra 1

CŠT1 EE0 ŽŪ0 18 792 316 807 20,0 -654 568 -3,4% 61,7

5 Bazinis Elektra 1

CŠT1 EE0 ŽŪ1 18 561 016 939 16,6 -885 868 -4,6% 63,7

6 Bazinis Elektra 2

CŠT1 EE0 ŽŪ0 18 744 096 938 20,0 -702 788 -3,6% 66,7

7 Bazinis Elektra 2

CŠT1 EE0 ŽŪ1 18 512 796 1 070 16,8 -934 088 -4,8% 68,1

8 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE0 ŽŪ1 19 215 584 132 7,2 -231 300 -1,2% 79,8

9 Bazinis Elektra 1

CŠT0 EE0 ŽŪ1 18 773 352 856 15,6 -673 532 -3,5% 81,5

10 Bazinis Elektra 1

CŠT0 EE0 ŽŪ0 19 004 652 724 20,0 -442 232 -2,3% 81,9


CŠT0 EE0 ŽŪ1 18 594 220 1 022 13,4 -852 664 -4,4% 89,2


CŠT0 EE0 ŽŪ0 18 825 520 890 15,8 -621 364 -3,2% 90,8


CŠT1 EE1 ŽŪ1 18 064 184 7 569 17,1 -1 382 700 -7,1% 319,3


VERTINIMAS LIETUVAI

109

Eil. Nr.

Ekono-minis

scenari-jus


2030 m., tCO2

Inves-ticija

(2021–2030 m.), mln. EUR

Gyvavi-mo

trukmė, metai



m.), tCO2/metus

ŠESD mažini-

mas nuo Nr. 1

scenari-jaus, proc.


EUR/tCO2/metus


CŠT1 EE1 ŽŪ1 18 112 406 7 438 17,0 -1 334 478 -6,9% 327,1


CŠT1 EE1 ŽŪ0 18 295 484 7 437 19,2 -1 151 400 -5,9% 337,2


CŠT1 EE1 ŽŪ0 18 343 706 7 306 19,1 -1 103 178 -5,7% 346,5


CŠT1 EE2 ŽŪ1 17 840 888 11 432 17,6 -1 605 996 -8,3% 405,0


CŠT0 EE1 ŽŪ1 18 005 516 7 532 12,7 -1 441 368 -7,4% 412,2


CŠT1 EE2 ŽŪ1 17 889 108 11 302 17,5 -1 557 776 -8,0% 414,5


CŠT1 EE2 ŽŪ0 18 072 188 11 300 19,3 -1 374 696 -7,1% 425,2


CŠT0 EE1 ŽŪ1 18 297 170 7 366 15,1 -1 149 714 -5,9% 425,5


CŠT1 EE2 ŽŪ0 18 120 408 11 170 19,3 -1 326 476 -6,8% 436,1


CŠT0 EE1 ŽŪ0 18 236 816 7 400 13,7 -1 210 068 -6,2% 445,2


CŠT0 EE1 ŽŪ0 18 528 470 7 234 17,0 -918 414 -4,7% 462,0


CŠT1 EE1 ŽŪ1 18 554 638 6 714 15,6 -892 246 -4,6% 483,2


CŠT0 EE2 ŽŪ1 17 720 270 11 402 12,8 -1 726 614 -8,9% 516,4


CŠT0 EE2 ŽŪ1 18 056 978 11 236 15,2 -1 389 906 -7,1% 532,1


CŠT1 EE1 ŽŪ0 18 785 938 6 582 18,5 -660 946 -3,4% 537,6


CŠT0 EE2 ŽŪ0 17 951 570 11 270 13,7 -1 495 314 -7,7% 551,7


CŠT0 EE2 ŽŪ0 18 288 278 11 104 16,8 -1 158 606 -6,0% 570,5


CŠT1 EE2 ŽŪ1 18 331 340 10 578 16,5 -1 115 544 -5,7% 574,2


CŠT1 EE2 ŽŪ0 18 562 640 10 446 19,0 -884 244 -4,5% 623,0


CŠT1 EE3 ŽŪ1 17 631 414 25 523 18,1 -1 815 470 -9,3% 778,3


CŠT0 EE1 ŽŪ1 18 739 402 6 642 12,0 -707 482 -3,6% 784,6


CŠT1 EE3 ŽŪ1 17 679 636 25 393 18,0 -1 767 248 -9,1% 797,8


CŠT1 EE3 ŽŪ0 17 862 714 25 391 19,7 -1 584 170 -8,1% 815,4


CŠT1 EE3 ŽŪ0 17 910 936 25 261 19,6 -1 535 948 -7,9% 837,1


CŠT0 EE2 ŽŪ1 18 499 212 10 512 12,9 -947 672 -4,9% 856,6


CŠT0 EE1 ŽŪ0 18 970 702 6 510 14,3 -476 182 -2,4% 955,7


CŠT0 EE2 ŽŪ0 18 730 512 10 380 14,8 -716 372 -3,7% 977,6


CŠT0 EE3 ŽŪ1 17 440 096 25 502 12,8 -2 006 788 -10,3% 994,6


CŠT0 EE3 ŽŪ1 17 824 664 25 336 15,2 -1 622 220 -8,3% 1 026,7


CŠT0 EE3 ŽŪ0 17 671 396 25 370 13,5 -1 775 488 -9,1% 1 057,7


CŠT1 EE3 ŽŪ1 18 121 868 24 669 17,3 -1 325 016 -6,8% 1 073,3


VERTINIMAS LIETUVAI

110

Eil. Nr.

Ekono-minis

scenari-jus


2030 m., tCO2

Inves-ticija

(2021–2030 m.), mln. EUR

Gyvavi-mo

trukmė, metai



m.), tCO2/metus

ŠESD mažini-

mas nuo Nr. 1

scenari-jaus, proc.


EUR/tCO2/metus


CŠT0 EE3 ŽŪ0 18 055 964 25 204 16,6 -1 390 920 -7,2% 1 094,7


CŠT1 EE3 ŽŪ0 18 353 168 24 537 19,5 -1 093 716 -5,6% 1 150,3


CŠT0 EE3 ŽŪ1 18 266 896 24 612 13,4 -1 179 988 -6,1% 1 554,6


CŠT0 EE3 ŽŪ0 18 498 196 24 480 14,9 -948 688 -4,9% 1 726,6

*Pastaba. LULUCF papildomos priemonės kasmet kainuotų 10 mln. EUR ir tai leistų

2030 m. papildomai sumažinti iki 122 900 tCO2/metus. Tačiau, remiantis Europos Komi-

sijos sprendimu Nr. 529/2013/ES, tik 3,5 proc. ŠESD sugėrimo potencialo galėtų būti

leidžiama panaudoti ŠESD kiekiui mažinti, tai yra 4 302 tCO2. Todėl investicijų į ŠESD

sugėrimą efektyvumas sudarys 2 324,5 EUR/tCO2. Ši priemonė nėra tokia efektyvi sie-

kiant ŠESD mažinimo tikslų, tačiau galėtų būti taikoma siekiant švelninti klimato kaitą.

Ekonominės dalies išvados

Atlikus visų galimų išmetamųjų ŠESD mažinimo scenarijų kombinacijų analizę, buvo

nustatyta:

> Efektyviausias išmetamųjų ŠESD mažinimo scenarijus. Vienas iš mažiausiai

investicijų reikalaujančių ir efektyviausių scenarijų yra scenarijus Nr. 2 (žr. 27

lentelę), pagal kurį numatoma didesnė šilumos gamyba naudojant AEI, įrengiant

biokuro katilus. 2030 m. šilumos gamyba iš AEI turi pasiekti 80 proc. Pasirinkus

šį scenarijų, numatomas 212 336 tCO2/metus sumažėjimas 2030 m., palyginti su

baziniu scenarijumi. Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas taikant šią

priemonę siekia 19,6 EUR/tCO2/metus (detaliau žr. 27 lentelę). Investicijos pagal

šį scenarijų 2021–2030 m. siektų 83 mln. EUR.

> Efektyviausi 10 scenarijų. Efektyviausi 10 scenarijų nurodyti 27 lentelėje (1–

10). Pagal šiuos scenarijus sutaupomas išmetamųjų ŠESD kiekis 2030 m. svyruo-

ja nuo 212 336 tCO2/metus iki 852 664 tCO2/metus. Investicijos į išmetamųjų

ŠESD mažinimą pagal šiuos scenarijus 2021–2030 m. svyruoja nuo 83 mln. EUR

iki 1 022 mln. EUR. Gaunamas išmetamųjų ŠESD mažinimo efektyvumas svy-

ruoja nuo 19,6 EUR/tCO2/metus iki 89,2 EUR/tCO2/metus. Visi scenarijai, inves-

ticijos bei išmetamųjų ŠESD sutaupymas 2030 m. pavaizduoti 27 lentelėje.

> Daugiausiai išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinantis scenarijus. Daugiausiai

ŠESD kiekį 2030 m. sumažinantis scenarijus yra Nr. 41 (žr. 27 lentelę). Investici-

jos šiam scenarijui 2021–2030 m. įgyvendinti siektų 25 581 mln. EUR, tai leistų

2030 m. sumažinti ŠESD kiekį 2 006 788 tCO2/metus. ŠESD mažinimo efekty-

vumas pagal šį scenarijų siekia 994,6 EUR/tCO2/metus, o visų priemonių gyva-

vimo trukmė – 12,8 metų.

> Optimalus scenarijus. Atlikus analizę identifikuotas optimalus scenarijus, api-

mantis visus sektorius – Nr. 13 (žr. 27 lentelę). Įgyvendintas šis scenarijus leistų

sutaupyti 1 382 700 tCO2/metus. Investicijos į išmetamųjų ŠESD mažinimą


VERTINIMAS LIETUVAI

111

2021–2030 m. pagal šį scenarijų siektų 7 569 mln. EUR. Išmetamųjų ŠESD ma-

žinimo efektyvumas pagal šį scenarijų siekia 319,3 EUR/tCO2./metus. Šis scena-

rijus palankus tuo, kad planuojamos investicijos į visus sektorius, taip išlaikant

darnią plėtrą ir kartu pasiekiant optimalų ŠESD kiekio 2030 m. mažinimo rezul-

tatą.

> Kitų sektorių scenarijus (detaliau žr. 27 lentelę) kombinuojant su energijos varto-

jimo efektyvumo scenarijais pastebimas didelis išmetamųjų ŠESD kiekio suma-

žėjimas 2030 m., tačiau investicijos EUR/tCO2/metus stipriai išauga dėl didelių

investicijų energijos vartojimo efektyvumo papildomoms priemonėms įdiegti.

> Investicijos į CŠT sektoriaus priemones mažėja, kai CŠT sektorius kombinuoja-

mas su kitais sektorių scenarijais (pvz., CŠT1 + Elektra 2, CŠT1 + EE1). Tai at-

spindima ir 5.2.5 skyrelio 25 lentelėje.

> Energijos vartojimo efektyvumas turi būti diegiamas kartu su kitais scenarijais,

nes įgyvendinus vien energijos efektyvumo scenarijų gaunamas daug mažesnis

išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimas ir didesnės investicijos nei diegiant ener-

gijos efektyvumo scenarijų su kitais scenarijais (pvz., žr. 27 lentelės 48 ir 35 eilu-

tes). Įgyvendinti tik energijos vartojimo efektyvumo scenarijų nėra racionalu.

> Prioritetas turėtų būti teikiamas ilgesnės trukmės priemonėms, tai lemtų mažes-

nes investicijas siekiant mažinti bendrą išmetamųjų ŠESD kiekį ilguoju laikotar-

piu.

> Pasikeitus šalies ekonomikos augimo scenarijui, galimas mažesnis (pesimistinis

ekonomikos scenarijus) arba didesnis (optimistinis ekonomikos scenarijus) išvar-

dintų scenarijų poveikis mažinant išmetamųjų ŠESD kiekį 2030 m.

5.4 Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų pasiekimas

28 lentelėje pateikiami suformuoti tikslai, nevertinant papildomų išmetamųjų ŠESD kie-

kio mažinimo priemonių, kuriuos pasiekus būtų galima sumažinti išmetamųjų ŠESD kie-

kį ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose 8 proc., 10 proc. ir 12 proc., palyginti su

2005 m. ŠESD kiekiu ne ATLPS sektoriuje. 2005 m. išmetamųjų ŠESD kiekio ATLPS

sektoriuje bazė nustatoma kartu su chemijos pramonės procesų išmetamųjų ŠESD kiekiu,

nors faktiškai ŠESD kiekis iš chemijos pramonės procesų (N2O ir amoniakas) į ATLPS

buvo įtrauktas nuo 2013. Nustatant 2005 m. bazę ne ATLPS sektoriuje atimamas išmeta-

mųjų ŠESD kiekis iš tarptautinio bunkeriavimo. Tarptautinio bunkeriavimo išmetamųjų

ŠESD kiekis atimamas ir iš 2030 m. išmetamųjų ŠESD kiekio.

Pastebima, kad pagal visus (išskyrus optimistinį) ekonomikos augimo scenarijus (be pa-

pildomų po 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių) ne ATLPS sektoriu-

je išmetamųjų ŠESD kiekis turėtų neviršyti siektino 10 proc. ŠESD kiekio sumažinimo

tikslo (detaliau žr. 28 lentelėje), tačiau siekiant labiau sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį

2020–2030 m. reikėtų įgyvendinti papildomas išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančias

priemones, kurios bus detalizuojamos 6 skyriaus 32 lentelėje.


VERTINIMAS LIETUVAI

112

28 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekis 2030 m. skirtingiems siektiniems ne ATLPS sekto-

riaus tikslams (nevertinant papildomų ŠESD mažinimo priemonių), tCO2e

Rodiklis Ekonomikos augimo scenarijai

Pesimistinis Bazinis Optimistinis

ATLPS sektoriaus ŠESD (be komercinės aviaci-jos)

7 337 020 6 951 057 6 675 616

Ne ATLPS sektoriaus ŠESD 9 749 041 11 928 902 14 323 765

Iš viso ŠESD (be tarptautinio bunkeriavimo) 17 086 062 18 879 960 20 999 381

Iš viso 2005 m. (Lietuvoje visuose sektoriuose be LULUCF ir be tarptautinio bunkeriavimo)

22 858 857

ATLPS iš viso 2005 m. 9 738 711

Ne ATLPS 2005 m. 13 120 146

ŠESD mažinimo ne ATLPS scenarijai, palyginti su 2005 m.:

minus 9,1 proc.* (bazinis scenarijus) 11 928 902

plius 9,2 proc.** (optimistinis scenarijus) 14 323 765

minus 8 proc. 12 070 534

minus 10 proc. 11 808 131

minus 12 proc. 11 545 729

* Pastaba. Neįgyvendinus papildomų priemonių pagal bazinį ekonomikos raidos scenarijų ne ATLPS sekto-

riuje prognozuojamas ŠESD kiekis, palyginti su 2005 m., bus mažesnis 9,1 proc.

**Pastaba. Jeigu Lietuvos ekonomika ir demografinė situacija vystytųsi pagal optimistinį scenarijų, ŠESD

kiekis 2030 m. ne ATLPS sektoriuje viršytų 2005 m. ŠESD kiekį atitinkamame sektoriuje apie 8,4 proc.

Vertindami situaciją derybiškai, siūlome papildomai vertinti vidutinį variantą tarp bazinio

ir optimistinio scenarijaus. Tada vidutinis prognozuojamas ŠESD kiekis ne ATLPS sekto-

riuje (atėmus tarptautinį bunkeriavimą) 2030 m. siektų 13 126 334 tCO2e, o tai atitiktų tą

patį ŠESD kiekį kaip ir 2005 m.

Kadangi ne ATLPS sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis daugiausiai susidaro dėl galuti-

nio energijos vartojimo (konkrečiai transporto sektoriuje atimant CŠT ir elektros gamy-

bos sektoriaus priemones), žemės ūkyje ir kituose ne ATLPS sektoriuose, 29 ir 0 lentelėse

pateikiama siūlomų priemonių ŠESD sumažinimo potencialo suvestinė išskiriant tik ne

ATLPS sektoriaus ŠESD kiekio sumažinimo rodiklius. Remiantis atliktais skaičiavimais,

daugiausiai ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m., ne ATLPS sektoriuje galima sumažinti 16

proc. (detaliau žr. 29 lentelėje). Jeigu vertintume galimybę dalį ŠESD kiekio sumažinti

pasinaudojant sąlyga dėl LULUCF įtraukimo į ŠESD mažinimą, ŠESD kiekio sumažėji-

mas atitinkamai galėtų siekti 20 proc. (detaliau žr. 0 lentelėje).

29 lentelė. ŠESD kiekio sumažinimo ne ATLPS sektoriuje priemonių suvestinė neįverti-

nant galimo ŠESD kiekio sumažinimo dėl LULUCF (ŠESD kiekis be tarptautinio bun-

keriavimo)

Eil. Nr.

Ekono-minis

scenari-jus


2030 m., tCO2/metus

ŠESD kiekis 2030 m.

ATLPS sekto-riuje,

tCO2/metus

ŠESD kiekis 2030 m. ne ATLPS sek-

toriuje, tCO2/metus

ŠESD kiekio skirtumas ne

ATLPS sektoriu-je, palyginti su 2005 m. verte,

tCO2/metus




VERTINIMAS LIETUVAI

113

Eil. Nr.

Ekono-minis

scenari-jus


2030 m., tCO2/metus

ŠESD kiekis 2030 m.

ATLPS sekto-riuje,

tCO2/metus


toriuje, tCO2/metus



tCO2/metus



1 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE0 ŽŪ0 18 879 960 6 951 058 11 928 903 -1 191 244 -9,1%

2 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE1 ŽŪ0 18 403 778 6 824 195 11 579 584 -1 540 563 -11,7%

3 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE2 ŽŪ0 18 163 586 6 771 483 11 392 103 -1 728 043 -13,2%

4 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE3 ŽŪ0 17 931 270 6 698 563 11 232 708 -1 887 439 -14,4%

5 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE0 ŽŪ1 18 648 660 6 951 058 11 697 603 -1 422 544 -10,8%

6 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE1 ŽŪ1 18 172 478 6 824 195 11 348 284 -1 771 863 -13,5%

7 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE2 ŽŪ1 17 932 286 6 771 483 11 160 803 -1 959 343 -14,9%

8 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE3 ŽŪ1 17 699 970 6 698 563 11 001 408 -2 118 739 -16,1%

30 lentelė. ŠESD kiekio sumažinimo ne ATLPS sektoriuje priemonių suvestinė įvertinant

galimą ŠESD kiekio sumažinimą dėl LULUCF (ŠESD kiekis be tarptautinio bunkeria-

vimo)

Eil. Nr.

Ekono-minis

scenari-jus

Elektra CŠT EE ŽŪ


toriuje, tCO2

/metus

ŠESD kiekio sugė-rimas dėl LULUCF

(3,5 ) 2030 m. tCO2/metus

ŠESD kiekio skirtu-mas ne ATLPS sek-toriuje, palyginti su

2005 m. verte, tCO2/metus



1 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE0 ŽŪ0 11 928 903 - 447 560 - 1 638 804 -12,5%

2 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE1 ŽŪ0 11 579 584 - 447 560 - 1 988 123 -15,2%

3 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE2 ŽŪ0 11 392 103 - 447 560 - 2 175 603 -16,6%

4 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE3 ŽŪ0 11 232 708 - 447 560 - 2 334 999 -17,8%

5 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE0 ŽŪ1 11 697 603 - 447 560 - 1 870 104 -14,3%

6 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE1 ŽŪ1 11 348 284 - 447 560 - 2 219 423 -16,9%

7 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE2 ŽŪ1 11 160 803 - 447 560 - 2 406 903 -18,3%

8 Bazinis Elektra 0

CŠT0 EE3 ŽŪ1 11 001 408 - 447 560 - 2 566 299 -19,6%

Remiantis 27, 29 ir 30 lentelių duomenimis sudaryta apibendrinanti ne ATLPS sektoriaus

ŠESD kiekį mažinančių priemonių lentelė (detaliau žr. 31 lentelę), iš jos matyti, kad efek-

tyviausias ŠESD kiekį mažinantis scenarijus yra tik investuojant į žemės ūkio sektorių

(detaliau žr. 31 lentelę, 5 eilutės numeris), tačiau ŠESD kiekio sumažinimas, palyginti su

2005 m., ne ATLPS sektoriuje siektų 11 proc., o įvertinus ir LULUCF sektoriaus įtaką –

apie 14 proc. Įgyvendinant papildomai EE1 ar EE2 efektyvumo scenarijus atitinkamai be

LULUCF ŠESD kiekio sumažinimas svyruotų nuo 12 iki 13 proc., o su LULUCF atitin-

kamai nuo 15 iki 17 proc. Nors 31 lentelėje 6 ir 7 scenarijų ŠESD mažinimo efektyvumas

nedaug skiriasi, bendra reikalinga 2021–2030 m. investuoti suma pagal 7 scenarijų yra 4

mlrd. EUR didesnė ir tai galėtų būti papildoma didelė našta Lietuvai.


VERTINIMAS LIETUVAI

114

31 lentelė. ŠESD kiekio sumažinimo ne ATLPS sektoriuje priemonių suvestinė įvertinant

ir neįvertinant galimą ŠESD kiekio sumažinimą dėl LULUCF ir investicijų bei prie-

monių efektyvumo suvestinė (ŠESD kiekis be tarptautinio bunkeriavimo)

Eil. Nr.

Ekonominis scenarijus

Elektra CŠT EE ŽŪ

Inves-ticija

(2021–2030 m.), mln. EUR

ŠESD mažinimo efektyvumas,

EUR/tCO2/metus

ŠESD kiekio skirtumas ne ATLPS sektoriuje, palyginti su 2005 m.

verte, (be LULUCF)

ŠESD kiekio skirtu-mas ne ATLPS sekto-

riuje, palyginti su 2005 m. verte,

(su LULUCF)

1 Bazinis Elektra 0 CŠT0 EE0 ŽŪ0 - - -9,1% -12,5%

2 Bazinis Elektra 0 CŠT0 EE1 ŽŪ0 6 510 1 302,8 -11,7% -15,2%



5 Bazinis Elektra 0 CŠT0 EE0 ŽŪ1 132 79,8 -10,8% -14,3%

6 Bazinis Elektra 0 CŠT0 EE1 ŽŪ1 6 642 956,0 -13,5% -16,9%




VERTINIMAS LIETUVAI

115

6 Pasiūlymai dėl išmetamųjų ŠESD kiekio, AEI ir

energijos efektyvumo scenarijaus (priemonių)

pasirinkimo ir įgyvendinimo

2014 m. spalį Europos Vadovų Taryba [29] patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m.

ES išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. Šis tiks-

las kaštų efektyvumo principu padalintas tarp prekybos ATL sistemoje (toliau – ATLPS)

dalyvaujančių ir nedalyvaujančių sektorių. ATLPS nedalyvaujantys sektoriai prie ES tiks-

lų prisidės išmetamųjų ŠESD kiekį 2030 m. sumažindami 30 proc., palyginti su 2005 m.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog tikslas sektoriuose, kuriuose netaikoma ATLPS,

bus įgyvendintas atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą – šis tikslas tarp valstybių narių

turi būti padalintas atsižvelgiant į santykinį BVP vienam gyventojui bei išlaidų efektyvu-

mą. Visoms ES valstybėms narėms bus nustatomi privalomi išmetamųjų ŠESD kie-

kio mažinimo tikslai ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose nuo 0 proc. iki –40

proc., palyginti su 2005 m.

Lietuvai, kurios BVP vienam gyventojui mažesnis nei ES vidurkis, itin svarbus ekono-

miškai subalansuotas nacionaliniams įsipareigojimams vykdyti reikalingų išlaidų efekty-

vumas. Lietuvai dedant pastangas identifikuoti ES atžvilgiu ekonomiškai efektyvias

priemones išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti, kurios galėtų būti įgyvendintos lokaliai,

atliekamas papildomų priemonių vertinimas ne tik finansiniu, bet ir ekonominiu požiūriu.

Prioritetas teikiamas priemonėms, kurios ne tik generuoja kuo didesnį išmetamųjų ŠESD

kiekio mažinimą, bet ir skatina darbo vietų kūrimą, vietinių įmonių konkurencingumą,

prisideda prie energetinio saugumo užtikrinimo, prioritetą teikiant vietiniams ištekliams

(daugiau – 7 skyriuje).

Šiame skyriuje formuluojami pasiūlymai dėl išmetamųjų ŠESD kiekio, AEI ir energijos

efektyvumo scenarijaus (priemonių) pasirinkimo ir įgyvendinimo, pagrįsti šios ataskaitos

4 ir 5 skyriuose atliktu kompleksiniu vertinimu.

6.1 Pasiūlymai dėl optimalaus bendro išmetamųjų ŠESD

kiekio mažinimo scenarijaus pasirinkimo

Šalies vidutinės trukmės (2030 m.) klimato kaitos švelninimo tikslų pasiekimas neabejo-

tinai priklauso nuo esamų (2020 m.) įsipareigojimų įvykdymo ir technologinės pažangos.

Kadangi esamoms, iki 2020 m. numatytoms išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemo-


VERTINIMAS LIETUVAI

116

nėms įgyvendinti prireiks nemažai nacionalinių lėšų, siekiant atspindėti papildomai reika-

lingų iki 2030 m. planuojamų įgyvendinti išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančių priemonių

lėšų poreikį, toliau skiriami ir tarpusavyje lyginami du scenarijai. Pagal vieną iš scenarijų

prognozuojamas išmetamųjų ŠESD kiekis 2030 m., kai netaikomos jokios papildomos

mažinimo priemonės po 2020 m. Kitas scenarijus yra siūlytinas įgyvendinti Lietuvai

(scenarijus Nr. 13, žr. 27 lentelę) kaip optimalus. Šių dviejų scenarijų palyginimas pagal

išmetamųjų ŠESD kiekius atskiruose sektoriuose pateiktas 32 lentelėje.

32 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekiai 2030 m. nevertinant ir vertinant papildomas išme-

tamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemones skirtingiems sektoriams (pagal bazinį eko-

nomikos augimo scenarijų), tCO2

Sektorius

Su esamomis ŠESD kiekio mažinimo

priemonėmis

Su papildomo-mis ŠESD kiekio

mažinimo priemonėmis

(scenarijus Nr. 13)

ŠESD kiekio mažinimo

potencialas (2030 m.)


potencialas, proc.

Energetikos įmonėse 1 221 469 1 221 469 - 0,0%

Durpių įmonės 32 422 32 422 - 0,0%

Naftos gavybos įmonės 1 288 1 288 - 0,0%

Naftos perdirbimo įmonė 1 180 391 1 180 391 - 0,0%

Elektros, dujų tiekimo ir kondi-

cionavimo įmonės 7 368 7 368 - 0,0%

Elektros gamybai 607 097 116 644 -490 453 -80,8%

Šilumos gamybai 797 641 526 084 -271 557 -34,0%

Galutinė energija 7 298 061 6 908 671 -389 390 -5,3%

Namų ūkiai 312 691 268 373 -44 318 -14,2%

Paslaugos 407 108 394 283 -12 825 -3,2%

Žvejyba 6 955 6 955 - 0,0%

Žemės ūkis 251 484 251 484 - 0,0%

Transportas 5 145 159 4 865 029 -280 130 -5,4%

Statyba 66 295 66 295 - 0,0%

Pramonė 1 108 370 1 056 252 -52 118 -4,7%

Neorganizuotai išmetamo

kuro garavimas 328 079 328 079 - 0,0%

tCO2 (CO2) 3 071 3 071 - 0,0%

tCO2 (CH4) 324 993 324 993 - 0,0%

tCO2 (NO2) 14 14 - 0,0%

Procesas 3 505 954 3 505 954 - 0,0%

Chemijos pramonė 2 142 063 2 142 063 - 0,0%

Cemento pramonė 538 466 538 466 - 0,0%

Stiklo pramonė 13 901 13 901 - 0,0%

Keramikos pramonė 5 741 5 741 - 0,0%

Naftos pramonė 784 642 784 642 - 0,0%

Kitos pramonės šakos 21 141 21 141 - 0,0%

Žemės ūkis 4 626 600 4 395 300 -231 300 -5,0%

Atliekų sektorius 413 096 413 096 - 0,0%

Bunkeriavimas 566 925 566 925 - 0,0%


VERTINIMAS LIETUVAI

117

Sektorius


priemonėmis

Su papildomo-mis ŠESD kiekio

mažinimo priemonėmis

(scenarijus Nr. 13)


potencialas (2030 m.)


potencialas, proc.

Aviacija 270 004 270 004 - 0,0%

Laivyba 296 922 296 922 - 0,0%

Fluorintos dujos 81 963 81 963 - 0,0%

Iš viso be LULUCF 19 446 885 18 064 185 -1 382 700 -7,1%

LULUCF (3,5 ): -12 787 440 -12 909 180 -121 740 1,0%

Iš viso su LULUCF (3,5) 6 659 445 5 155 005 -1 504 440 -22,6%

> Kaip parodė atliktas vertinimas, yra technologinių galimybių didžiausią potencia-

lų poveikį šalies išmetamųjų ŠESD kiekiui 2030 m. koncentruoti elektros ir šilu-

mos gamybos sektoriuose, kuriuose papildomos priemonės galėtų sumažinti iki

762 tūkst. t CO2. Aktyvus priemonių įgyvendinimas šiuose sektoriuose prisidėtų

prie tokių pat svarbių energetikos tikslų – atsinaujinančios energetikos plėtros

energijos balanse ir energetinės nepriklausomybės užtikrinimo.

> Pagal bazinį ekonomikos augimo scenarijų, įvertinantį esamas išmetamųjų ŠESD

kiekio mažinimo priemones, prognozuojama, kad bendras 2030 m. išmetamųjų

ŠESD kiekis gali siekti 19 446 885 tCO2/metus (žr. 32 lentelę), arba būtų 17

proc. mažesnis, palyginti su baziniais 2005 m. Pagal šį scenarijų AEI dalis ben-

drame galutiniame energijos balanse sudarytų 25 proc., arba 1 768,7 ktne, o ener-

gijos konversijos efektyvumas siektų 71 proc., kai galutinė energija sudarytų

5 010 ktne, o pirminė energija 7 016,6 ktne. Duomenys taip pat pateikti 33 lente-

lėje.

> Pasirinkus scenarijų, kuris apima ir papildomas išmetamųjų ŠESD mažinimo

priemones (Nr.13), bendras Lietuvos 2030 m. išmetamųjų ŠESD kiekis galėtų

sumažėti iki 18 064 185 tCO2/metus, arba būtų 23 proc., palyginti su baziniais

2005 m. Pagal šį scenarijų AEI dalis bendrame galutiniame energijos balanse su-

darytų 30 proc., arba 1 815,3 ktne., o energijos konversijos efektyvumas siektų 74

proc., kai galutinė energija sudarytų 4 441 ktne, o pirminė energija 5 962,4 ktne.

Duomenys taip pat pateikti 33 lentelėje.

33 lentelė. Pirminės ir galutinės energijos balansas 2009, 2020 ir 2030 m.

2009 m.

2020 m. su esamomis priemonėmis

2030 m. su esamomis priemonėmis

2030 m. su papildomomis priemonėmis

Pirminė energija, ktne 8 111,7 6 934,5 7 016,6 5 962,4

Galutinė energija, ktne 4 410,1 4 928,9 5 010,0 4 441,0

Prognozuojant pirminės ir galutinės energijos balansą buvo remiamasi ekonomi-

nių ir demografinių rodiklių tendencijomis ir prognozėmis. Atsižvelgiant į tai

pastebimas ir pirminės bei galutinės energijos kitimas. Pasirinkus scenarijų su


VERTINIMAS LIETUVAI

118

papildomomis priemonėmis, 2030 m. pirminės energijos suvartojimas yra 1054,2

ktne mažesnis nei pagal scenarijų, kuriame nėra numatomos papildomos priemo-

nės.

> Scenarijui Nr. 13 reikalingos investicijos 2021–2030 m. siekia 7 569 mln. EUR.

Detalus investicijų poreikis pagal sektorius pateikiamas 35 lentelėje.

> 34 lentelėje detalizuojami išmetamųjų ŠESD kiekiai ne ATLPS sektoriuje

2030 m., kai ekonomikos augimo scenarijus bazinis, ir apskaičiuojamas ŠESD

kiekio mažinimo potencialas taikant papildomas priemones. Išmetamųjų ŠESD

kiekis 2030 m. gali būti skirtingas priklausomai nuo to, ar bus diegiamos papil-

domos priemonės išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti. Pastebima, kad didžiausias

ne ATLPS išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialas po 2020 m. yra trans-

porto ir žemės ūkio sektoriuose.

34 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekiai 2030 m. nevertinant ir vertinant papildomas išme-

tamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemones skirtingiems išmetamųjų ŠESD sektoriams

ne ATLPS sektoriuje (pagal bazinį ekonomikos augimo scenarijų), tCO2

ŠESD sektorius


priemonėmis

Su papildomo-mis ŠESD kiekio mažinimo prie-

monėmis


potencialas


potencialas,

Energetikos įmonėse 45 807 45 807 - 0,0%

Durpių įmonės 32 422 32 422 - 0,0%

Naftos gavybos įmonės 1 288 1 288 - 0,0%

Naftos perdirbimo įmonė 4 729 4 729 - 0,0%

Elektros, dujų tiekimo ir kondicio-

navimo įmonės 7 368 7 368 - 0,0%

Elektros gamybai 3 860 3 382 -478 -12,4%

Šilumos gamybai 8 535 8 241 -294 -3,4%

Galutinė energija 6 420 962 6 071 763 -349 199 -5,4%

Namų ūkiai 312 691 268 373 -44 318 -14,2%

Paslaugos 407 108 394 283 -12 825 -3,2%

Žvejyba 6 955 6 955 - 0,0%

Žemės ūkis 251 484 251 484 - 0,0%

Transportas 5 145 159 4 865 029 -280 130 -5,4%

Statyba 66 295 66 295 - 0,0%

Pramonė 231 271 219 344 -11 927 -5,2%

Neorganizuotai išmetamo kuro

garavimas 328 079 328 079 - 0,0%

tCO2 (CO2) 3 071 3 071 - 0,0%

tCO2 (CH4) 324 993 324 993 - 0,0%

tCO2 (NO2) 14 14 - 0,0%

Procesas - - - 0,0%

Chemijos pramonė - - - 0,0%

Cemento pramonė - - - 0,0%

Stiklo pramonė - - - 0,0%


VERTINIMAS LIETUVAI

119

ŠESD sektorius


priemonėmis

Su papildomo-mis ŠESD kiekio mažinimo prie-

monėmis


potencialas


potencialas,

Keramikos pramonė - - - 0,0%

Naftos pramonė - - - 0,0%

Kitos pramonės šakos - - - 0,0%

Žemės ūkis 4 626 600 4 395 300 -231 300 -5,0%

Atliekų sektorius 413 096 413 096 - 0,0%

Bunkeriavimas 444 696 445 118 421 0,1%

Aviacija 147 775 148 196 421 0,3%

Laivyba 296 922 296 922 - 0,0%

Fluorintos dujos 81 963 81 963 - 0,0%

Iš viso be LULUCF 12 373 598 11 792 748 -580 850 -4,7%

Iš viso be LULUCF ir tarptauti-

nio bunkeriavimo 11 928 902 11 347 630 -581 271 -4,9%

LULUCF (3,5) -447 560 -451 821 -4 261 1,0%

Iš viso su LULUCF ir be tarp-

tautinio bunkeriavimo (3,5) 11 481 341 10 895 809 -585 532 -5,1%

2005 ir 2030 m. išmetamųjų ŠESD kiekio su esamomis ir papildomomis ŠESD kiekį mažinančiomis priemonėmis palyginimas (be chemijos pramonės procesų)

2005 m. 2030 m. Skirtumas,

tCO2e Skirtumas,

Iš viso ne ATLPS (be papildomų prie-monių)

13 120 146 11 928 902 -1 191 244 -9,1%

Iš viso ne ATLPS (su papildomomis priemonėmis)

13 120 146 11 347 630 -1 772 516 -13,5%

Iš viso ne ATLPS (be papildomų prie-monių) (su LULUCF)

13 120 146 11 481 341 -1 638 805 -12,5%

Iš viso ne ATLPS (su papildomomis priemonėmis) (su LULUCF)

13 120 146 10 895 809 -2 224 337 -17,0%

Atsižvelgiant į siūlomą optimalų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įgyvendinimo sce-

narijų, 35 lentelėje detalizuojamos įgyvendintinos priemonės, joms reikalingas investicijų

dydis, pateikiamas ŠESD mažinimo efektyvumas EUR/tCO2/metus.

35 lentelė. Įgyvendintinos priemonės, tikslas 2030 m. ir reikalingos investicijos

Sektorius Priemonės Tikslas 2030 m.

Papildomos investicijos

2020–2030 m., mln. EUR

ŠESD sumažinimas 2030 m. nuo sce-narijaus be papil-

domų priemonių, t CO2e


EUR/tCO2/metus

Elektros gamybos

Plius 500 MW vėjo jėgainių

1000 MW vėjo jė-gainių; gamyba iš

AEI iki 35 proc. bendro suvartojimo

724

490 453 90,7

Plius 41 MWe bio-masės kogeneraci-

nių

350 MW biomasės kogeneracinių

elektrinių 166

CŠT Plius 106 MW bio-

masės katilų

Bendra šilumos pajėgumų galia iš AEI šaltinių 1 180

37 271 557 6,8


VERTINIMAS LIETUVAI

120

Sektorius Priemonės Tikslas 2030 m.

Papildomos investicijos

2020–2030 m., mln. EUR

ŠESD sumažinimas 2030 m. nuo sce-narijaus be papil-

domų priemonių, t CO2e


EUR/tCO2/metus

MW. Gamyba iš AEI 80 proc.

Galutinės energijos (efektyvu-mo didini-mo)

Transporto sekto-rius

Galutinis energijos suvartojimas 1 800 ktne, AEI dalis 10

760 280 130 271,3

Pramonės sektorius

Galutinis energijos suvartojimas 910

ktne, AEI dalis 15 proc.

750 52 118 1 308,2

Paslaugų sektorius

Galutinis energijos suvartojimas 630 ktne, AEI dalis 10

proc.

630 12 825 1 965,0

Namų ūkių sekto-rius

Galutinis energijos suvartojimas 910 ktne, AEI dalis 39

proc.

4 180 44 318 3 772,8

CŠT tinklų atnauji-nimas

Tiekimo nuostoliai 12 proc. (įvertinus I

EE efektyvumo priemones)

190 Įvertinta per CŠT

Žemės ūkio

Agronomijos Papildomas 26 400 t CO2e sutaupymas

24

231 300 79,8

Gyvulininkystės 68 000 kt CH4 61

Biodujų surinkimas Papildomas 28 000 t CO2e sutaupymas

25

Agrarinės aplinko-saugos

270 000 ha 22

Iš viso

7 569 1 382 700 319,3

Išanalizavus atskiras išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemones (detaliau žr. 35 lente-

lę), nustatyta, kad efektyviausios ŠESD mažinimo priemonės ne ATLPS sektoriuje yra

transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Todėl teikiant pasiūlymus dėl išmetamųjų ŠESD

kiekio mažinimo pozicijos siūloma labiausiai atsižvelgti į šiuos sektorius.

Apskritai siekiant mažesnio išmetamųjų ŠESD kiekio ir ATLPS sektoriuje siūloma įgy-

vendinti numatytas priemones pagal elektros energijos gamybos scenarijų „Elektra 2“ (po

2020 m. papildomai įrengiama 500 MW vėjo jėgainių, o biomasės kogeneracinių jėgainių

galia iki 2030 m. pasiekia 350 MW). Papildomai investuojama į CŠT sektorių siekiant

padidinti šilumos gamybos iš AEI ir komunalinių atliekų dalį nuo 70 iki 80 proc. Bendros

investicijos 2021–2030 m. į ATLPS sektoriaus ŠESD kiekio mažinimą siektų 930 mln.

EUR, daugiausia jų galėtų būti pritraukta iš privačių investuotojų.


VERTINIMAS LIETUVAI

121

6.2 Pasiūlymai dėl ne ATLPS sektoriaus išmetamųjų

ŠESD kiekio tikslų nustatymo

Atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos išvadų [29] nuostatas, išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo tikslai valstybėms narėms bus nustatomi tik ne ATLPS sektoriui. Studijoje re-

miamasi prielaida, kad labiausiai tikėtini išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai Lie-

tuvos ne ATLPS sektoriui gali būti nustatyti –8, –10 arba –12 proc., palyginti su 2005 m.

Kadangi vienas iš ES vykdomos klimato kaitos ir energetikos politikos strateginių tikslų

yra racionalus lėšų naudojimas, išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių įgyvendi-

nimas turėtų būti pagrįstas savalaikiu ekonominiu vertinimu.

Atlikus tokį vertinimą, Lietuvos ekonomikai besivystant pagal bazinį scenarijų, siekiant

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų (pvz., 8 proc. sumažinti ŠESD kiekį ne ATLPS

sektoriuje, palyginti su 2005 m.) nereikėtų investuoti, nes išmetamųjų ŠESD kiekis ne

ATLPS sektoriuje 2030 m., palyginti su 2005 m., ir taip būtų 9,1 proc. mažesnis (tai nu-

rodyta ir 28 lentelėje), t. y. 2005 m. ne ATLPS sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis buvo

13 120 146 tCO2e, o 2030 m. planuojama, kad jis galėtų siekti 11 928 902 tCO2. Pagal

optimistinį ekonomikos ir demografinės raidos scenarijų, numatoma, kad 2030 m. išme-

tamųjų ŠESD kiekis ne ATLPS sektoriuose galėtų siekti 14 323 765 tCO2e ir jis, palyginti

su 2005 m. išmetamųjų ŠESD kiekiu ne ATLPS sektoriuose, būtų iki 9,2 proc. didesnis.

Kadangi ateities prognozavimas paremtas tam tikromis prielaidomis, kurios gali ir nepasi-

tvirtinti, siūlome papildomai taikyti „derybinį“ išmetamųjų ŠESD kiekio tikslą ne

ATLPS sektoriuje, kuris būtų vidutinis tarp bazinio ir optimistinio ekonomikos ir demog-

rafijos raidos scenarijaus, t. y. 2030 m. ne ATLPS sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis

būtų 13 126 334 tCO2e arba iš esmės toks pats kaip ir 2005 m. – 13 120 146 tCO2e (žr.

36 lentelę).

36 lentelė. Numatomi išmetamųjų ŠESD mažinimo kaštai ir išmetamųjų ŠESD kiekis skir-

tinguose ne ATLPS sektoriuose pagal bazinį ekonomikos ir demografinės raidos sce-

narijų (nevertinant LULUCF ir tarptautinio bunkeriavimo)

Sektoriai 2005 m. 2030 m. be prie-monių

2030 m. su priemonėmis (I EE pake-tas)

2030 m. su priemonėmis (II EE pake-tas)

2030 m. su priemonėmis (III EE pake-tas)

Transporto 4 435 959 5 145 159 4 865 029 4 715 757 4 607 511

Žemės ūkio 4 594 915 4 626 600 4 395 300 4 395 300 4 395 300

Pramonės Nėra duo-

menų 231 271 219 344 219 344 219 344

Atliekų tvarkymo 1 547 651 413 096 413 096 413 096 413 096

Kiti 2 541 621 1 512 776 1 454 861 1 416 669 1 365 543

Iš viso nevertinant LULUCF 13 120 146 11 928 902 11 347 630 11 160 167 11 000 795

ŠESD sumažinimas, palyginti su 2005 m.

-9,1% -13,5% -14,9% -16,2%

Kaštai 2020–2030 m., mln. EUR

5 874 9 744 23 844

ŠESD mažinimo efektyvumas, EUR/tCO2

784,6 856,6 1 554,6

* Pastaba: LULUCF sektoriaus įtraukimas į išmetamųjų ŠESD kiekio tikslų įskaitymą

leidžia padidinti sumažinimo procentus vidutiniškai 3 proc.


VERTINIMAS LIETUVAI

122

Toliau vertinimas atliekamas taikant efektyviausias išmetamųjų ŠESD mažinimo priemo-

nes transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Toks vertinimas pateikiamas 37 lentelėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad efektyviausias išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimas transporto

sektoriuje būtų pagal III EE efektyvumo scenarijų (žr. 24 lentelę).

37 lentelė. Numatomi išmetamųjų ŠESD mažinimo kaštai (tik transporto ir žemės ūkio

sektoriuose) ir išmetamųjų ŠESD kiekis skirtinguose ne ATLPS sektoriuose pagal ba-

zinį ekonomikos ir demografinės raidos scenarijų (nevertinant LULUCF ir tarptauti-

nio bunkeriavimo)

Sektoriai 2005 m. 2030 m. be priemonių

2030 m. su priemonė-

mis (I EE pa-ketas)

2030 m. su priemonė-mis (II EE paketas)

2030 m. su priemonėmis (III EE pake-

tas)

Transporto 4 435 959 5 145 159 4 865 029 4 715 757 4 607 511

Žemės ūkio 4 594 915 4 626 600 4 395 300 4 395 300 4 395 300

Pramonės Nėra duome-

nų 231 271 231 271 231 271 231 271


Kiti 2 541 621 1 512 776 1 512 776 1 512 776 1 512 776


ŠESD sumažinimas, paly-ginti su 2005 m.

-9,1% -13,0% -14,1% -14,9%

Kaštai (transporto sektorius), mln. EUR

760 1 300 1 300

Kaštai (žemės ūkio sektorius), mln. EUR

132 132 132

Bendros investicijos, mln. EUR

892 1 432 1 432

ŠESD mažinimo efektyvumas (transporto sektorius), EUR/tCO2

271,3 302,7 241,8

ŠESD mažinimo efektyvumas (žemės ūkio sektorius), EUR/tCO2

79,8 79,8 79,8

Svertinis ŠESD mažinimo efektyvumas, EUR/tCO2

184,7 224,7 193,1

Jeigu Lietuvos ekonomika vystytųsi ir demografinė raida vyktų pagal rodiklius tarp bazi-

nio ir optimistinio scenarijų, situaciją atspindėtų 0 lentelė. Priimama prielaida, kad trans-

porto sektorius bus modernizuojamas pagal III EE efektyvumo paketą, o žemės ūkio sek-

toriui būtų proporcingai didinamos išmokos.

38 lentelė. Numatomi išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo kaštai (tik transporto ir žemės

ūkio sektoriuose) ir išmetamųjų ŠESD kiekis skirtinguose ne ATLPS sektoriuose pagal

„derybinį“ ekonomikos ir demografinės raidos scenarijų (nevertinant LULUCF ir

tarptautinio bunkeriavimo)


2030 m. (transportas III EE pake-

tas, ž. ū. siūlomas)


tas, ž. ū. daugiau)





Transporto 4 435 959 5 708 896 5 171 248 5 171 248 5 171 248 5 171 248

Žemės ūkio 4 594 915 4 626 600 4 395 300 4 108 449 3 846 046 3 583 643


VERTINIMAS LIETUVAI

123



tas, ž. ū. siūlomas)







Pramonės Nėra

duomenų 256 611 256 611 256 611 256 611 256 611

Atliekų tvarkymo 1 547 651 413 096 413 096 413 096 413 096 413 096

Kiti 2 541 621 2 121 131 2 121 131 2 121 131 2 121 131 2 121 131

Iš viso nevertinant LULUCF

13 120 146 13 126 334 12 357 386 12 070 534 11 808 131 11 545 729

ŠESD sumažinimas, paly-ginti su 2005 m.

0,0% -5,8% -8,0% -10,0% -12,0%

Kaštai (transporto sekto-rius), mln. EUR

1 300 1 300 1 300 1 300

Kaštai (žemės ūkio sekto-rius), mln. EUR

132 296 445 595


1 432 1 596 1 745 1 895

ŠESD mažinimo efekty-vumas (transporto sekto-rius), EUR/tCO2

241,8 241,8 241,8 241,8

ŠESD mažinimo efekty-vumas (žemės ūkio sekto-rius), EUR/tCO2

79,8 79,8 79,8 79,8

Svertinis ŠESD mažinimo efektyvumas, EUR/tCO2

193,1 162,3 145,9 134,9

Įvertinus galimybę dalį ŠESD sumažinimo tikslų įskaityti panaudojant 3,5 proc. kvotą iš

LULUCF sektoriaus, situacija mažinant išmetamųjų ŠESD kiekį būtų tokia, kaip nurody-

ta 39 lentelėje.

39 lentelė. Numatomi išmetamųjų ŠESD mažinimo kaštai (tik transporto ir žemės ūkio

sektoriuose) ir išmetamųjų ŠESD kiekis skirtinguose ne ATLPS sektoriuose pagal „de-

rybinį“ ekonomikos ir demografinės raidos scenarijų (vertinant LULUCF ir neverti-

nant tarptautinio bunkeriavimo)


2030 m. (transportas I EE paketas,

ž. ū. dau-giau)



2030 m. (trans-portas III EE

paketas, ž. ū. daugiau)

Transporto 4 435 959 5 708 896 5 428 767 5 171 248 5 171 248

Žemės ūkio 4 594 915 4 626 600 4 298 491 4 293 606 4 031 203

Pramonės Nėra duo-menų

256 611 256 611 256 611 256 611


Kiti 2 541 621 2 121 131 2 121 131 2 121 131 2 121 131


LULUCF galimas padengimas

-447 560 -447 560 -447 560 -447 560

Iš viso su LULUCF 13 120 146 12 678 773 12 070 534 11 808 131 11 545 729


-3,4% -8,0% -10,0% -12,0%


760 1 300 1 300


187 190 340


947 1 490 1 640


VERTINIMAS LIETUVAI

124

ŠESD mažinimo efektyvumas (trans-porto sektorius), EUR/tCO2

241,8 241,8 241,8


79,8 79,8 79,8

Svertinis ŠESD mažinimo efektyvu-mas, EUR/tCO2

180,4 179,8 156,7

Remiantis 0 ir 39 lentelėmis, rekomenduojama Lietuvai siekti 8 proc. išme-

tamųjų ŠESD kiekio sumažinimo ne ATLPS sektoriuje, palyginti su 2005 m.,

nevertinant LULUCF poveikio, ir atitinkamai 10 proc. – vertinant LULUCF

poveikį. Bendros papildomos investicijos (žemės ūkio ir transporto sekto-

riuose) nuo 2021 iki 2030 m. vidutiniškai siektų 1,5 mlrd. EUR.

> Įgyvendinus papildomas energijos efektyvumo priemones transporto sektoriuje

(detaliau 4.1.1 skyriuje), būtų sumažinta 280,1 tūkst. tCO₂/metus už 760 mln.

EUR (I EE paketas, 24 lentelė) arba 537,6 tCO2/metus už 1 300 mln. EUR (III

EE paketas, 24 lentelė). Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas – 271,3

EUR/t CO₂ (I EE paketo) arba atitinkamai 241,8 EUR/tCOe (III EE paketo). Eu-

ropos Vadovų Tarybos išvadose [29] būtinybė mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir

riziką, susijusią su priklausomybe nuo iškastinio kuro, transporto sektoriuje ypač

pabrėžiama. Efektyviausia transporto sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo priemonė yra ekologinis vairavimas, jo išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo efektyvumas siekia 9,2 EUR/tCO2/metus. Kitų (be ekologinio vaira-

vimo) priemonių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas atitinkamai

pagal EE scenarijus siekia: pagal I EE scenarijų – 446,0 EUR/tCO2/metus; pagal

II EE scenarijų – 409,5 EUR/tCO2/metus; pagal III scenarijų – 303,8

EUR/tCO2/metus.

> Įgyvendinus papildomas priemones žemės ūkyje (detaliau 4.3 skyriuje), būtų

sumažinta 231,3 tūkst. t CO₂/metus už 132 mln. EUR. Išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo efektyvumas – 79,8 EUR/t CO₂ (tai atitinka 27 lentelės 8 eilutės scena-

rijų). Žemės ūkyje išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimas bus proporcingas investi-

cijų didinimui.

> Įgyvendinus papildomas priemones pramonės (ne ATLPS) sektoriuje (detaliau

4.1.2 skyriuje), būtų sumažinta 12 tūkst. t CO₂ už 172 mln. EUR (išmetamųjų

ŠESD mažinimo efektyvumas siekia 1 311 EUR/t CO₂). Žemas išmetamųjų

ŠESD kiekio mažinimo pramonėje potencialas sietinas su tuo, kad taupymo

priemonės daugiausiai nukreiptos į elektros energijos taupymą, o taupant elektros

energiją iš esmės kuro struktūra nepasikeis, gali mažėti tik elektros importo dalis,

todėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų sieti su pramonės įmonių moder-

nizavimu nereikėtų.

> Įgyvendinus papildomas priemones kituose sektoriuose (namų ūkiuose ir vi-

suomeninės paskirties pastatuose) (detaliau 4.1.3 skyriuje), būtų galima sumažinti

apie 57 tūkst. t CO₂, tačiau šių sektorių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo kaš-

tai didžiausi – 4,8 mlrd. EUR, todėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų

sieti su gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų modernizavimu nepatartina. Papil-

domos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonės kituose ne ATLPS sekto-

riuose yra mažiau efektyvios, o namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuose reikalautų

ypač didelių investicijų, taip pat apskaičiuotas išmetamųjų ŠESD kiekio mažini-


VERTINIMAS LIETUVAI

125

mo efektyvumas būtų gana žemas (detaliau žr. 40 ir 0 lentelėse). Lentelėse patei-

kiami išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumo rezultatai skirtingiems pa-

sirenkamiems energijos efektyvumo (EE) paketams, taip pat taikant skirtingas

apsirūpinimo šiluma energijos rūšis. Didžiausias išmetamųjų ŠESD kiekio maži-

nimo efektyvumas namų ūkių ir paslaugų sektoriaus pastatų renovavimo atveju

būtų tada, jeigu būtų taupomos gamtinės dujos (sąlyga galiotų ir kitam iškasti-

niam kurui), tačiau vis vien išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas bū-

tų mažesnis nei, pvz., taikant išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemones že-

mės ūkyje ar transporto sektoriuje. Efektyvumo priemonių paketuose numatytos

renovacijos priemonės pastatams apima visą pastato atnaujinimo procesą (visų

atitvarų šiltinimą, šildymo sistemos rekonstrukciją, vėdinimo sistemos rekonst-

rukciją ir pan.). Nors, pvz., atskiros diegiamos priemonės leistų efektyviau suma-

žinti išmetamųjų ŠESD kiekį, tačiau diegiant vis daugiau šilumos vartojimo efek-

tyvumą didinančių priemonių pastatuose, bendras išmetamųjų ŠESD kiekio ma-

žinimo efektyvumas smarkiai krinta (pvz., apšiltinus visas pastato atitvaras, ter-

mostatinių ventilių nauda bus mažesnė nei pastato neapšiltinus ir pan.). Todėl,

nusprendus į išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus įtraukti ir pastatų reno-

vavimo priemones, reikėtų sukurti finansavimo modelį, kuriuo iš išmetamųjų

ŠESD kiekio mažinimo fondo po 2020 m. (jeigu toks būtų kuriamas) būtų re-

miamos tik pačios efektyviausios išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonės.

40 lentelė. Namų ūkio pastatų renovavimo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumo

nustatymo rezultatai esant skirtingiems energijos efektyvumo (EE) paketams ir skir-

tingiems aprūpinimo šiluma šaltiniams

Rodiklis ŠESD mažinimo efektyvumas, EUR/tCO2/metus

I EE paketas II EE paketas III EE paketas

Kai deginamos tik gamtinės dujos 483,1 486,3 893,8

Kai deginamas kuras pagal numatytas proporcijas

1 816,1 1 828,2 3 360,3

Kai šilumos gamyba CŠT iš AEI 70 proc. 1 198,6 1 206,6 2 217,8



VERTINIMAS LIETUVAI

126

41 lentelė. Paslaugų sektoriaus pastatų renovavimo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo

efektyvumo nustatymo rezultatai esant skirtingiems energijos efektyvumo (EE) pake-

tams ir skirtingiems aprūpinimo šiluma šaltiniams

Rodiklis ŠESD mažinimo efektyvumas, EUR/tCO2/metus

I EE paketas II EE paketas III EE paketas

Kai deginamos tik gamtinės dujos 363,2 383,9 717,7

Kai deginamas kuras pagal numatytas proporcijas

390,5 412,8 771,7

Kai šilumos gamyba CŠT iš AEI 70 proc. 901,1 952,6 1 780,7


> Atliekų tvarkymo sektoriuje po 2020 m. papildomų priemonių įgyvendinti ne-

numatoma, todėl jo papildomas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialas

nevertinamas.

> Palyginti didelį išmetamųjų ŠESD šalinimo potencialą turi esamas LULUCF

sektorius (apie 448 tūkst. tCO2 iš esamų ir planuojamų pagal numatytas esamas

priemones), tačiau papildomai į jį investuoti reikėtų nebent dėl kitų objektyvių

priežasčių, o ne dėl išmetamųjų ŠESD mažinimo, nes jo efektyvumas yra žemas

ir siekia 2324,5 EUR/tCO2. 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strate-

gijoje [26] numatyta: „Siekiant, kad visi sektoriai ekonomiškai efektyviai prisidė-

tų prie klimato kaitos poveikio švelninimo pastangų, žemės ūkis, žemės naudoji-

mas, žemės paskirties keitimas ir miškų ūkis turėtų būti įtraukti į 2030 m. išme-

tamo ŠESD kiekio mažinimo tikrinį rodiklį.“

> Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonės turėtų būti taikomos proporcingai

visuose Lietuvos ūkio sektoriuose, norint išlaikyti darnią ir tvarią plėtra, tačiau tai

nebūtinai bus optimalūs sprendimai siekiant sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį.

Numatant finansavimo priemones, reikėtų atsižvelgti į daugiausiai investicijų rei-

kalaujančius sektorius, pvz., namų ūkiai, paslaugų sektorius, pramonė, tačiau taip

pat stengtis išvengti rinkos iškraipymo.

> Nors studijos tikslai iš esmės orientuoti į ne ATLPS priklausančių įrenginių išme-

tamųjų ŠESD kiekio potencialo ir investicijų jam pasiekti nustatymą, tiesioginės

investicijos į ATLPS sistemoje veikiančių įrenginių modernizavimą CŠT sekto-

riuje gali turėti įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimui ne ATLPS sektoriuje.

Tai yra esamiems ar naujiems pastatams ar pramonės objektams aprūpinti šilu-

mos energija galėtų būtų pasirenkamas CŠT šildymo būdas. Todėl svarbu, kad

investicijos į išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą būtų padalintos tarp visų sekto-

rių ir taip būtų užtikrinama subalansuota šalies energetikos ir kitų ūkio šakų plėt-

ra.

> Papildomos investicijos ATLPS elektros gamybos ir CŠT sektoriuose siektų ati-

tinkamai 890 ir 37 mln. EUR.


VERTINIMAS LIETUVAI

127

7 Siūlomo įgyvendinti scenarijaus poveikio

įvertinimas

Šiame skyriuje nagrinėjamas siūlomo įgyvendinti scenarijaus (žemės ūkio ir transporto

sektoriuose) poveikis darbo vietų kūrimui ir į biudžetą surenkamoms lėšoms, taip pat ap-

skaičiuojamas papildomų darbo vietų kūrimas, jeigu didėtų energijos gamyba iš AEI (bū-

tų pasirenkamas Elektra 2 + CŠT1 scenarijus). Papildomų darbo vietų kūrimas žemės

ūkio sektoriuje, įgyvendinus papildomas priemones, nenustatomas.

Didesnis AEI naudojimas skatina papildomų darbo vietų kūrimą. Apskaičiuota, kad įgy-

vendinus scenarijuje Elektra 2 + CŠT1 numatytas priemones 2021–2030 m. papildomai

46,6 ktne, arba 541,96 GWh, energijos bus pagaminta iš AEI. Taikant prielaidą, kad 1

TWh energijos iš AEI pagaminti sukuriama 1 000 darbo vietų, galima teigti, kad papil-

domas energijos generavimas iš AEI sukurs iki 550 naujų darbo vietų. Dėl darbo santykių

į Lietuvos Respublikos biudžetą vidutiniškai per mėnesį būtų papildomai surenkama iki

240 tūkst. EUR daugiau mokesčių. Bendrai per vertinamąjį laikotarpį (2021–2030 m.) į

šalies biudžetą būtų galima surinkti iki 14,5 mln. EUR daugiau mokesčių, jeigu vertintu-

me tik mokesčius, sumokamus dėl darbo santykių.

Įgyvendinus papildomas priemones, numatytas transporto sektoriuje, apskaičiuota, kad

papildomai būtų sukuriama iki 1 000 naujų darbo vietų. Dėl darbo santykių į Lietuvos

Respublikos biudžetą vidutiniškai per mėnesį būtų papildomai surenkama iki 440 tūkst.

EUR daugiau mokesčių. Bendrai per vertinamąjį laikotarpį (2021–2030 m.) į šalies biu-

džetą būtų galima surinkti iki 26 mln. EUR daugiau mokesčių, jeigu vertintume tik mo-

kesčius, sumokamus dėl darbo santykių.

Pabrėžtina, kad įgyvendinus I EE transporto priemonių paketą, iškastinio kuro kiekis

transporto sektoriuje būtų sumažinamas 100 ktne, o tai leistų per 2021–2030 m. sutaupyti

396 mln. EUR lėšų naftos importui12

. Įgyvendinus III EE transporto priemonių paketą,

iškastinio kuro kiekis transporto sektoriuje būtų sumažinamas 190 ktne, o tai leistų sutau-

pyti 752 mln. EUR lėšų naftos importui per 2021–2030 m. Sutaupytas lėšas būtų galima

panaudoti gyvenimo kokybei gerinti arba papildomoms priemonėms finansuoti kituose

sektoriuose. Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius ir išvadas, įgyvendinus siūlomą scenarijų

12 Skaičiuojant laikoma, kad vidutinė naftos kaina bus 111 USD už barelį, USD/EUR valiutų santykis – 0,75,

perdirbant naftą gaunama 72,1 % naudingo kuro, naudojamo transporto sektoriuje.


VERTINIMAS LIETUVAI

128

(žemės ūkio ir transporto sektoriuose) būtų sukuriama iki 1 000 naujų darbų vietų trans-

porto sektoriuje, o siūlomo scenarijaus priemonių įgyvendinimas leistų sutaupyti iki 778

mln. EUR lėšų per vertinamąjį 2021–2030 m. laikotarpį (įvertintos įplaukos į biudžetą ir

sumažėjusios išlaidos naftos importui). 39 lentelėje nurodyta, kad norint sumažinti išme-

tamųjų ŠESD kiekį 10 %, palyginti su 2005 m., reikia investuoti 1 490 mln. EUR. Įverti-

nus gaunamą finansinę naudą iš įgyvendinamų priemonių, investicijos, reikalingos scena-

rijui įgyvendinti, sudaro 712 mln., o svertinis ŠESD mažinimo efektyvumas yra lygus

85,9 EUR/tCO2 (neįvertinus finansinės grąžos ŠESD mažinimo efektyvumas pagal 39

lentelę buvo lygus 179,8 EUR/tCO2).

Pateiktas poveikio vertinimas įrodo, kad įgyvendinus siūlomą scenarijų (transporto ir že-

mės ūkio sektoriuose) būtų pasiekiamas teigiamas efektas ir socialiniu aspektu, t. y. ku-

riant darbo vietas, gerinant gyvenimo kokybę. Iškastinio kuro dalies mažinimas importo

balanse leistų sutaupyti lėšų ir taip investicijas į siūlomą scenarijų padarytų dar patrauk-

lesnes, kartu pasiekiant ir optimalų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą.


VERTINIMAS LIETUVAI

129

Išvados ir rekomendacijos

1. Vienas iš pagrindinių studijos tikslų buvo nustatyti, koks išmetamųjų ŠESD kie-

kis ne ATLPS sektoriuje būtų 2030 m., ir jį palyginti su 2005 m. verte, kai visos

iki 2020 m. numatytos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonės būtų įgy-

vendinamos. Remiantis atlikta išsamia tiek ATLPS, tiek ne ATLPS sektorių ana-

lize, nustatyta, kad labiausiai tikėtinas ne ATLPS sektorių išmetamųjų ŠESD

kiekis 2030 m. gali siekti 13 126 334 tCO2e. Šis nustatytas išmetamųjų ŠESD

kiekis yra vidutinis tarp modeliuotų bazinio ir optimistinio ekonomikos ir demog-

rafinės raidos scenarijų rezultatų (be tarptautinio bunkeriavimo). Nustatytas išme-

tamųjų ŠESD kiekis ne ATLPS sektoriuje yra iš esmės toks pat, koks buvo ir

2005 m. – 13 120 146 tCO2e. 2005 m. išmetamųjų ŠESD kiekio ATLPS sektoriu-

je bazė nustatoma kartu su chemijos pramonės procesų išmetamųjų ŠESD kiekiu,

nors faktiškai išmetamųjų ŠESD kiekis iš chemijos pramonės procesų (azoto

rūgšties ir amoniako gamyba) į ATLPS buvo įtrauktas nuo 2013 m. Nustatant

2005 m. bazę ne ATLPS sektoriuje atimamas išmetamųjų ŠESD kiekis iš tarptau-

tinio bunkeriavimo.

2. Iš anksto buvo nustatyti išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslai ne ATLPS sekto-

riams 2030 m., palyginti su 2005 m. Išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti 8 proc.,

10 proc. ar 12 proc. efektyviausia būtų pasinaudojant sąlyga dėl LULUCF įtrau-

kimo į išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslus. Taip išmetamųjų ŠESD kiekį būtų

galima sumažinti 447 560 tCO2e, arba 3,5 proc. bendro LULUCF sektoriaus su-

geriamo ŠESD kiekio. Taigi bendras išmetamųjų ŠESD kiekis ATLPS nedaly-

vaujančiuose sektoriuose 2030 m. būtų apie 3,4 proc. mažesnis nei 2005 m. bazė.

3. Iš 48 studijoje išnagrinėtų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo scenarijų patrauk-

liausias Lietuvai yra scenarijus Nr. 13 (detaliau žr. 27 lentelę), kuris apima prie-

mones tiek ATLPS dalyvaujančiuose, tiek ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuo-

se. Pagal šį scenarijų numatyta, kad:

> Elektros energijos gamybos sektoriuje bendra instaliuota vėjo elektrinių galia

2030 m. sieks 1 000 MW, o biomasės kogeneracinių elektrinių galia 350 MW.

Bendros investicijos numatomos 890 mln. EUR, išmetamųjų ŠESD kiekis galė-

tų sumažėti per 490 453 tCO2e, o išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efekty-

vumas sieks 90,7 EUR/tCO2/metus. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis elektros


VERTINIMAS LIETUVAI

130

gamybos sektoriuje 2030 m. sieks 116 644 tCO2e. Numatomos importuoti

elektros energijos kiekis 2030 m. sieks apie 60 proc.

> Šilumos gamybos (CŠT) sektoriuje iš AEI ir komunalinių atliekų būtų gami-

nama 80 proc. šilumos energijos. Bendras reikalingas instaliuoti biokuro katilų

poreikis po 2020 m. sieks 106 MW. Numatomos bendros investicijos – 37 mln.

EUR, išmetamųjų ŠESD kiekis galėtų sumažėti per 271 557 tCO2e, o ŠESD

mažinimo efektyvumas sieks 6,8 EUR/tCO2/metus. Išmetamųjų ŠESD maži-

nimo efektyvumas nevertinant kogeneracinių elektrinių įrengimo siektų 19,6

EUR/tCO2/metus. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis šilumos gamybos (CŠT)

sektoriuje 2030 m. sieks 526 084 tCO2e.

> Transporto sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m.

sieks 1 800 ktne (2005 m. siekė 1 438 ktne, arba buvo 20 proc. mažesnis nei

2030 m.), o bendras biodegalų (AEI) sunaudojimas sieks 10 proc., arba 180

ktne (2005 m. 3,6 ktne, arba 0,3 proc.). Transporto sektoriuje numatomos pa-

grindinės priemonės yra ekologinio vairavimo įgūdžių ir įpročių formavimas,

taip pat automobilių parko atnaujinimas. Abi numatytos priemonės transporto

sektoriuje lemtų efektyvesnį kuro naudojimą. Numatomos bendros investici-

jos – 760 mln. EUR, išmetamųjų ŠESD kiekis galėtų sumažėti 280 130 tCO2e,

o išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas sieks 271,3

EUR/tCO2/metus. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis transporto sektoriuje 2030

m. sieks 4 865 029 tCO2e.

> Pramonės sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m.

sieks 910 ktne (2005 m. siekė 942,5 ktne, arba buvo 4 proc. didesnis nei 2030

m.), o bendras AEI naudojimas sieks 15 proc., arba 136,5 ktne (2005 m. 96,8

ktne, arba 10,3 proc.). Numatomos bendros investicijos – 750 mln. EUR, išme-

tamųjų ŠESD kiekis galėtų sumažėti 52 118 tCO2e, o išmetamųjų ŠESD maži-

nimo efektyvumas sieks 1 308,2 EUR/tCO2/metus. Žemas ŠESD efektyvumas

šiame sektoriuje nulemtas gana didelių investicijų, kuriomis didinamas energi-

jos vartojimo efektyvumas po 2020 m., taip pat sąlygos, kad mažiausiai 50 proc.

efektyvumo didinimo priemonių nukreipta į elektros energijos vartojimo maži-

nimą. Elektros energijos vartojimo mažinimas gali būti kompensuojamas ma-

žesniu elektros energijos importu, kuriam nėra taikomas išmetamųjų ŠESD ter-

šalų faktorius. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis pramonės sektoriuje (be pra-

monės procesų išmetamųjų ŠESD kiekio) 2030 m. sieks 1 056 252 tCO2e

(ŠESD kiekis apima tiek ATLPS, tiek ne ATLPS sektoriaus ŠESD kiekį).

ATLPS sektoriuje nedalyvaujančių pramonės įmonių išmetamųjų ŠESD kiekis

2030 m. sieks apie 231 271 tCO2e.

> Paslaugų sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m.

sieks 630 ktne (2005 m. siekė 569,3 ktne, arba buvo 10 proc. mažesnis nei 2030

m.), o AEI dalis sudarys 10 proc., arba 63 ktne (2005 m. 31 ktne, arba 5,4

proc.). Numatomos bendros investicijos – 630 mln. EUR, išmetamųjų ŠESD

kiekis galėtų sumažėti 12 825 tCO2e, o išmetamųjų ŠESD mažinimo efektyvu-

mas sieks 1 965 EUR/tCO2/metus. Numatytos priemonės yra paslaugų sekto-

riaus pastatų renovacija, siekiant mažinti šilumos energijos sąnaudas patalpoms

šildyti. Žemas išmetamųjų ŠESD efektyvumas šiame sektoriuje nulemtas gana

didelių investicijų, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas po


VERTINIMAS LIETUVAI

131

2020 m., taip pat sąlygos, kad mažiausiai 50 proc. efektyvumo didinimo prie-

monių nukreipta į šilumos energijos vartojimo mažinimą iš CŠT sistemos, ku-

rioje 80 proc. šilumos bus pagaminama naudojant AEI ir komunalines atliekas.

Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis paslaugų sektoriuje 2030 m. sieks 394 283

tCO2e.

> Namų ūkių sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m.

sieks 910 ktne (2005 m. siekė 1386,3 ktne, arba buvo 52 proc. didesnis nei 2030

m.), o AEI dalis sudarys 39 proc., arba 355 ktne (2005 m. 433 ktne, arba 31,2

proc.). Numatomos bendros investicijos – 4 180 mln. EUR, išmetamųjų ŠESD

kiekis galėtų sumažėti 44 318 tCO2e, o išmetamųjų ŠESD mažinimo efektyvu-

mas sieks 3 772,8 EUR/tCO2/metus. Numatyta priemonė yra namų ūkio sekto-

riaus pastatų renovacija, kuria siekiama mažinti šilumos energijos sąnaudas pa-

talpoms šildyti. Žemas išmetamųjų ŠESD efektyvumas šiame sektoriuje nulem-

tas gana didelių investicijų, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvu-

mas po 2020 m., taip pat sąlygos, kad mažiausiai 30 proc. efektyvumo didinimo

priemonių nukreipta į šilumos energijos vartojimo mažinimą iš CŠT sistemos,

kurioje 80 proc. šilumos bus pagaminama naudojant AEI ir komunalines atlie-

kas, taip pat į galutinį kuro suvartojimą, kur 2030 m. AEI naudojimas sieks 80

proc. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis namų ūkio sektoriuje 2030 m. sieks

268 373 tCO2e.

> Žemės ūkio sektoriuje numatoma įgyvendinti įvairias išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo priemones (agronomijos, gyvulininkystės, biodujų surinkimo ir agra-

rinės aplinkosaugos), kuriomis būtų galima išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti

231 300 tCO2e. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje

2030 m. sieks 4 395 300 tCO2e. Numatomos bendros investicijos – 132 mln.

EUR, o išmetamųjų ŠESD mažinimo efektyvumas sieks 79,8

EUR/tCO2/metus.

> Kituose sektoriuose papildomų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių

įgyvendinti nenumatoma, o, pvz., atliekų sektoriuje iki 2020 m. įgyvendintomis

priemonėmis bus pasiektas optimalus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo po-

tencialas. Atliekų sektoriaus 2030 m. ŠESD kiekis turėtų siekti 413 096 tCO2e.

> Bendros (tiek ATLPS dalyvaujančiuose, tiek nedalyvaujančiuose sektoriuose)

investicijos pagal Nr. 13 scenarijų 2021–2030 m. sieks 7 569 mln. EUR, o ben-

dras sumažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis – 1 382 700 tCO2e. Bendras išme-

tamųjų ŠESD mažinimo efektyvumas sudarys 319,3 EUR/tCO2/metus.

> ŠESD kiekio sumažinimas pagal Nr. 13 scenarijų ATLPS nedalyvaujančiuose

sektoriuose sieks 1 032 671 tCO2e. Išmetamųjų ŠESD kiekis ATLPS nedaly-

vaujančiame sektoriuje, palyginti su 2005 m. verte (įvertinus ir LULUCF gali-

mą padengti ŠESD kiekį), būtų mažesnės 7,8 proc. (2030 m. ATLPS nedalyvau-

jančiame sektoriuje ŠESD kiekis būtų 12 093 662 tCO2e).

4. Siekiant išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų ATLPS nedalyvaujančiuose

sektoriuose, buvo pasirinkti efektyviausi išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo sek-

toriai – transporto ir žemės ūkio. Tai leistų Lietuvai, siekiant išmetamųjų ŠESD

kiekio mažinimo tikslų, gerokai sumažinti kaštus, maždaug nuo 7,6 mlrd. EUR


VERTINIMAS LIETUVAI

132

iki 0,95–1,64 mlrd. EUR. Toliau (detaliau žr. 42 lentelę) pateikiama išmetamųjų

ŠESD kiekio mažinimo suvestinė, kartu nurodomi ir išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo tikslui pasiekti numatomi kaštai.

42 lentelė. Numatomi išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo kaštai (tik transporto ir žemės

ūkio sektoriuose) ir išmetamųjų ŠESD kiekis skirtinguose ne ATLPS sektoriuose pagal

„derybinį“ ekonomikos ir demografinės raidos scenarijų (vertinant LULUCF ir ne-

vertinant tarptautinio bunkeriavimo)


2030 m. (transportas I EE paketas,

ž.ū. dau-giau)



2030 m. (trans-portas III EE

paketas, ž. ū. daugiau)

Transporto 4 435 959 5 708 896 5 428 767 5 171 248 5 171 248

Žemės ūkio 4 594 915 4 626 600 4 298 491 4 293 606 4 031 203

Pramonės Nėra duo-menų

256 611 256 611 256 611 256 611


Kiti 2 541 621 2 121 131 2 121 131 2 121 131 2 121 131


LULUCF galimas padengimas

-447 560 -447 560 -447 560 -447 560

Iš viso su LULUCF 13 120 146 12 678 773 12 070 534 11 808 131 11 545 729


-3,4% -8,0% -10,0% -12,0%


760 1 300 1 300


187 190 340


947 1 490 1 640

ŠESD mažinimo efektyvumas (trans-porto sektorius), EUR/tCO2

241,8 241,8 241,8


79,8 79,8 79,8

Svertinis ŠESD mažinimo efektyvu-mas, EUR/tCO2

180,4 179,8 156,7

5. Numatomi siektini transporto ir žemės ūkio sektorių tikslai pateikiami toliau

(detaliau žr. 43 lentelę) lentelėje. Lentelėje rezultatai pateikiami esant 10 proc.

išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslui, nes jis ir yra siūlomas kaip optimalus įsi-

pareigojimas Lietuvai dėl ŠESD kiekio mažinimo ATLPS nedalyvaujančiuose

sektoriuose. Efektyviausia transporto sektoriaus išmetamųjų ŠESD priemonė

yra ekologinis vairavimas, kurio išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo efekty-

vumas siekia 9,2 EUR/tCO2/metus. Kitų (be ekologinio vairavimo) priemonių

ŠESD mažinimo efektyvumas atitinkamai pagal EE scenarijus siekia: pagal I EE

scenarijų – 446,0 EUR/tCO2/metus; pagal II EE scenarijų – 409,5

EUR/tCO2/metus; pagal III scenarijų – 303,8 EUR/tCO2/metus. Žemės ūkio sek-

toriaus išmetamųjų ŠESD mažinimo efektyviausia priemonė yra biodujų jė-

gainių statyba, kurios išmetamųjų ŠESD mažinimo efektyvumas siekia 59,6

EUR/tCO2/metus.


VERTINIMAS LIETUVAI

133

43 lentelė. Transporto ir žemės ūkio sektorių siektini rodikliai esant 10 proc. ATLPS ne-

dalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio sumažinimui

Sektorius Priemonės Rodiklis 2030 m. Investicija 2021–

2030 m., mln. EUR

ŠESD sumažini-mas (2030 m.),

tCO2/metus


EUR/tCO2

Transporto sektorius

Ekologinio vaira-vimo ugdymas,

automobilių parko atnauji-

nimas

Galutinis energi-jos suvartojimas 1 710 ktne, AEI dalis 10 (III EE

efektyvumo sce-narijus)

1 300 537 648 241,8

Žemės ūkio

Agronomijos Papildomas

38 000 t CO2e sutaupymas

34,6

332 994 79,8

Gyvulininkystės 98 kt CH4 87,8

Biodujų surinki-mas

Papildomas 40 300 t CO2e sutaupymas

36,0

Agrarinės aplin-kosaugos

390 000 ha 31,7

Suma 1 490 870 642 179,8

LULUCF - 447 560 -

Iš viso su LULUCF

1 490 1 318 202 118,8


VERTINIMAS LIETUVAI

134

Informacijos šaltinių sąrašas

Nacionaliniai politikos dokumentai ir teisės aktai:

1 Lietuvos Respublikos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (Žin.,

2012, Nr. 80-4149).

2 Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas (Žin.

2009, Nr. 87-3662, i. k. 1091010ISTA00XI-329).

3 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo

politikos strategijos patvirtinimo (Valstybės žinios, 2012-11-17, Nr. 133-6762). Pri-

eiga internete:

[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437284&p_query=&p_tr

2=2].

4 Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos projektas, 2015,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

5 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos ap-

linkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d.

įsakymo Nr. D1-514/3-411 „Dėl aviacijos veiklos rūšių įtraukimo į Europos Sąjun-

gos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą reikalavimų

nustatymo“ (Valstybės žinios, 2012-11-06, Nr. 128-6428). Prieiga internete

[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CC9C2E34C625].

6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atliekų tvarkymo 2014–2020 metų

plano patvirtinimo (TAR, 2014-04-30, Nr. 4989). Prieiga internete: [https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/d833b6d0cfa811e3a8ded1a0f5aff0a9].

7 Lietuvos Respublikos nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija

(Žin., 2010, Nr. 73-3725).

8 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr.

62-2936 su vėlesniais pakeitimais).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429490&p_query=&p_tr2=2


https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.B77E00EAEBEB



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CC9C2E34C625

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d833b6d0cfa811e3a8ded1a0f5aff0a9

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d833b6d0cfa811e3a8ded1a0f5aff0a9

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376097



VERTINIMAS LIETUVAI

135

9 Lietuvos Respublikos Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planas

(Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-07169).

10 Lietuvos Respublikos būsto strategija (Žin., 2014, Nr. 13-387).

11 Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa (Žin., 2004, Nr. 143-

5232 su vėlesniais pakeitimais).

12 Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa (Teisės aktų registras,

2014, Nr. 2014-18293).

13 Lietuvos Respublikos nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa

Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-20606).

14 Nacionalinės energetikos strategijos projektas (Projektas).

15 Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos iki 2020 m. projek-

tas (Projektas).

16 Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa (Teisės aktų registras,

2015, Nr.2015-04339).

17 Energijos efektyvumo įstatymo projektas (Projektas).

18 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo NR. XI-1375

20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-20428).

19 Ilgalaikė pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo planas (Teisės aktų registras, 2015,

Nr. 2015-03733).

20 Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas (Žin., 2010,

Nr. 42-2040).

21 Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa. Prieiga internete:

https://www.zum.lt/index.php?2026987588

22 Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa (Žin.,

2013, Nr. 134-6831).

23 Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programa. (Žin., 2012,

Nr. 66-3374).

24 Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti (2005 m. liepos 14 d. Aplinkos ministro

ir žemės ūkio ministro įsakymas Nr. D1-367/3D-342 ir jo pakeitimai).

25 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. D1-

1056. Prieiga internete [http://www.laaif.lt/wp-

content/uploads/2015/04/Maksimalū...dakcijaNr_1.doc].

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=473380&p_query=Valstybinis%20atliek%F8%20tvarkymo%202014-2020%20metais&p_tr2=2

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225703&p_query=&p_tr2=





http://www.lrv.lt/bylos/LESSED%20projektas/Dokumentai/1.%20Nacionalines%20energetikos%20strategijos%202014%20projektas.pdf

http://www.enmin.lt/AEI_pletros_programos_projektas_20140324.doc

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1019388&p_tr2=2

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=231609&p_fix=n&p_gov=n

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=492931&p_tr2=2

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/52a33590c8ae11e4bac9d73c75fc910a


https://www.zum.lt/index.php?2026987588

http://www.laaif.lt/wp-content/uploads/2015/04/Maksimalū...dakcijaNr_1.doc

http://www.laaif.lt/wp-content/uploads/2015/04/Maksimalū...dakcijaNr_1.doc


VERTINIMAS LIETUVAI

136

Europos Sąjungos teisės aktai ir dokumentai

26 Komisijos komunikatas „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“,

2014 01 22 COM(2014) 15 final. Prieiga internete [http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2014:0015:FIN:LT:PDF]

27 Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Poveikio vertinimo santrauka. Pridedamas

prie dokumento „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos

ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2020–2030 m. kli-

mato ir energetikos politikos strategija“, 2014 01 22 SWD(2014) 16 final. Prieiga in-

ternete

[http://ec.europa.eu/environment/integration/energy/pdf/swd_2014_22_lt.pdf]

28 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatanti šiltnamio efektą

sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos di-

rektyvą 96/61/EB. 2003 m. spalio 13 d. (OL L 275, 2003 10 25, p. 32) su vėlesniais

pakeitimais. Prieiga internete [http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2003L0087:20090625:LT

:PDF].

29 Europos Vadovų Taryba (2014 m. spalio 23 ir 24 d.)–Išvados. Prieiga internete

[http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/145431.pdf

].

30 EU energy, transport and GHG emissions. Trends to 2050. Reference scenario 2013.

Prieiga internete

[https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/trends_to_2050_update_2013

.pdf].

31 2012 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimas dėl pereinamojo laikotarpio nemoka-

mų apyvartinių taršos leidimų suteikimo elektros energijos gamybai modernizuoti

paraiškos, kurią pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10c

straipsnio 5 dalį pateikė Lietuva, C(2012) 3237 final. Prieiga internete

[http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/cap/auctioning/docs/c_2012_3237_lt.pdf].

32 2012 m. birželio 5 d. Komisijos Komunikatas dėl tam tikrų valstybės pagalbos prie-

monių, susijusių su ŠESD ATL prekybos sistema po 2012 m., 2012/C 158/04 (OL C

157, 2012 05 05, p. 4). Prieiga internete [http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C:2012:158:FULL&from=LT].

33 2009 m. gruodžio 24 d. Komisijos sprendimas 2010/2/ES kuriuo pagal Europos Pa-

rlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, ku-

riems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas. (OL L 1, 2010 01

05, p. 10). Prieiga internete [http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32010D0002&from=LT].

34 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl ener-

gijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir

2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(OL 2012 L

315, p. 1)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2014:0015:FIN:LT:PDF


http://ec.europa.eu/environment/integration/energy/pdf/swd_2014_22_lt.pdf

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2003L0087:20090625:LT:PDF



http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/145431.pdf

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/145431.pdf

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/trends_to_2050_update_2013.pdf

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/trends_to_2050_update_2013.pdf

http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/cap/auctioning/docs/c_2012_3237_lt.pdf

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C:2012:158:FULL&from=LT

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C:2012:158:FULL&from=LT

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32010D0002&from=LT

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32010D0002&from=LT


VERTINIMAS LIETUVAI

137

35 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl

skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau pa-

naikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL, 2003, L 140, 16–62

36 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/278/ES, kuriuo nustatomos su-

derinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos tai-

syklės (OL 2011 L 130, p. 1). Prieiga internete

[http://publications.europa.eu/resource/cellar/25d79153-02b6-4370-974c-

2a45baf79167.0020.03/DOC_1].

37 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Euro-

pos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL 2012 L 181, p. 30). Prieiga in-

ternete [http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2012.181.01.0030.01.LIT].

38 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 421/2014, kuriuo iš dalies keičia-

ma Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos lei-

dimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, ku-

riuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rin-

kos priemonė (OL 2014 L 129, p. 1). Prieiga internete [http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2014.129.01.0001.01.LIT].

39 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl

skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau pa-

naikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL, 2003, L 140, 16–62).

40 Report from the Commission to the European Parliament and the Council. The state

of the European carbon market in 2012, COM920120 652 final. Prieiga internete

[http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/reform/docs/com_2012_652_en.pdf].

41 Komisijos komunikatas (2011/C 99/03)„Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnio ne-

privalomos taikymo gairės“. Prieiga internete [http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011XC0331(01)&from=EN].

42 Europos Komisija. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencin-

gos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas. Baltoji

knyga KOM(2011) 144 galutinis. 2011 m.

43 Updated UNFCCC reporting guidelines on annual inventories following incorpora-

tion of the provisions of decision 14/CP.11. United Nations Office at Geneva, 2006.

44 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 517/2014/ES dėl fluorintų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas reglamentas Nr. 842/2006/EB. Prieiga

internete [http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014R0517&from=EN].

45 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/40/EB dėl dujų, išmetamų iš motori-

nių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų, ir iš dalies keičianti Tarybos

http://publications.europa.eu/resource/cellar/25d79153-02b6-4370-974c-2a45baf79167.0020.03/DOC_1

http://publications.europa.eu/resource/cellar/25d79153-02b6-4370-974c-2a45baf79167.0020.03/DOC_1

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2012.181.01.0030.01.LIT




http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32009L0028&from=EN

http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/reform/docs/com_2012_652_en.pdf

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011XC0331(01)&from=EN

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011XC0331(01)&from=EN



http://unfccc.int/documentation/documents/advanced_search/items/6911.php?priref=600003988#beg

http://unfccc.int/documentation/documents/advanced_search/items/6911.php?priref=600003988#beg

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014R0517&from=EN

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014R0517&from=EN


VERTINIMAS LIETUVAI

138

direktyvą 70/156/EEB. Prieiga internete [http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:161:0012:0018:lt:PDF].

Kiti informacijos šaltiniai

46 Europos Sąjungos ŠESD registras. Prieiga internete

[http://ec.europa.eu/environment/ets/account.do;EUROPA_JSESSIONID=6t3ZdaCo

3qYdA9LHHU1fx2P7D7hKdMXSnMMeVBFhkIDW2y5qXusW!635268227?langu

ageCode=en&account.registryCodes=LT&account.accountFullTypeCodes=100-

7&identifierInReg=&accountHolder=&search=Search&searchType=account&curre

ntSortSettings=&resultList.currentPageNumber=1].

47 Ekspertai: atsinaujinančios energetikos plėtrai prireiktų ir naujų elektros gamybos

šaltinių. Prieiga internete [http://www.litgrid.eu/index.php/naujienos-ir-

ivykiai/naujienos/ekspertai-atsinaujinancios-energetikos-pletrai-prireiktu-ir-nauju-

elektros-gamybos-saltiniu/2503].

48 Visagino AE projektas. Prieiga internete [http://www.vae.lt/lt/pages/apie-projekta].

49 Susitikimas su ministru. Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių energetikos kon-

federacija. Prieiga internete [http://www.ateitiesenergija.lt/LT/aktualijos/item/33/].

50 Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių jėgainių projektai. Prieiga internete

[http://www.le.lt/index.php/vykdomi-projektai/vilniaus-ir-kauno-miestu-

kogeneraciniu-jegainiu-projektai/1121].

51 Kilmės garantijos. Ataskaitos. Prieiga internete

[http://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/kilmes-garantiju-

suteikimas/ataskaitos/563].

52 Paskelbė itin liūdną diagnozę Lietuvai. Prieiga internete

[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paskelbe-itin-liudna-diagnoze-

lietuvai.d?id=66503590].

53 Projecting the population of the 27 EU Member States by stochastic methods combi-

ned with the deterministic projections EUROPOP 2008. (GENUS). Prieiga internete

[http://scistat.cilea.it/index.php/genus/article/view/432/236].

54 Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos. Prieiga internete

[http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika].

55 Autumn forecast 2014: Slow recovery with very low inflation. Prieiga internete

[http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2014/pdf/ee7

_en.pdf ].

56 Probabilistic Population Projections for the 27 EU Member States Based on Eurostat

Assumptions. Prieiga internete [http://www.oeaw.ac.at/vid/download/edrp_2_08.pdf

].

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:161:0012:0018:lt:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:161:0012:0018:lt:PDF

http://ec.europa.eu/environment/ets/account.do;EUROPA_JSESSIONID=6t3ZdaCo3qYdA9LHHU1fx2P7D7hKdMXSnMMeVBFhkIDW2y5qXusW!635268227?languageCode=en&account.registryCodes=LT&account.accountFullTypeCodes=100-7&identifierInReg=&accountHolder=&search=Search&searchType=account&currentSortSettings=&resultList.currentPageNumber=1





http://www.litgrid.eu/index.php/naujienos-ir-ivykiai/naujienos/ekspertai-atsinaujinancios-energetikos-pletrai-prireiktu-ir-nauju-elektros-gamybos-saltiniu/2503



http://www.vae.lt/lt/pages/apie-projekta

http://www.ateitiesenergija.lt/LT/aktualijos/item/33/

http://www.le.lt/index.php/vykdomi-projektai/vilniaus-ir-kauno-miestu-kogeneraciniu-jegainiu-projektai/1121

http://www.le.lt/index.php/vykdomi-projektai/vilniaus-ir-kauno-miestu-kogeneraciniu-jegainiu-projektai/1121

http://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/kilmes-garantiju-suteikimas/ataskaitos/563

http://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/kilmes-garantiju-suteikimas/ataskaitos/563

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paskelbe-itin-liudna-diagnoze-lietuvai.d?id=66503590

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paskelbe-itin-liudna-diagnoze-lietuvai.d?id=66503590

http://scistat.cilea.it/index.php/genus/article/view/432/236

http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2014/pdf/ee7_en.pdf

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2014/pdf/ee7_en.pdf

http://www.oeaw.ac.at/vid/download/edrp_2_08.pdf


VERTINIMAS LIETUVAI

139

57 EU member states: total population in 2013 with a forecast for 2050, by country (in

million inhabitants) (STATISTA). Prieiga internete

[http://www.statista.com/statistics/253383/total-population-of-the-eu-member-states-

by-country/].

58 World Population Prospects. The 2012 Revision. United Nations, Department of

Economic and Social Affairs. Prieiga internete

[http://esa.un.org/wpp/documentation/pdf/WPP2012_HIGHLIGHTS.pdf].

59 Lietuvos Respublikos paraiška Europos Komisijai dėl nemokamų apyvartinių taršos

leidimų suteikimo elektros energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju 2013–2020

m. laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį. Lietuvos Respublikos

energetikos ministerijos užsakymu UAB „COWI Lietuva“. 2012.

60 Investicijų į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą planas. Lietuvos Res-

publikos energetikos ministerijos užsakymu UAB „COWI Lietuva“. 2012.

61 Ataskaita apie 2010–2013 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruk-

tūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas

ŠESD kiekis, įgyvendinimą ir investicijų dydį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos

užsakymu UAB „COWI Lietuva“. 2014.

62 Veiklos vykdytojų ŠESD ataskaitų suvestinė, 2013 m. Aplinkos apsaugos agentūra.

Prieiga internete [http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=35c6fcad-1114-495d-

9926-f40613232509].

63 JTBKKK sekretoriato BĮ projektų stebėsenos ataskaitos. Prieiga internete

[http://ji.unfccc.int/JI_Projects/DeterAndVerif/Verif/FinVerif.html].

64 Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos magistralinio naftotiekio ir produktotiekio bei

susijusios infrastruktūros specialusis planas. SPAV apimties nustatymo dokumentas.

Prieiga internete

[http://www.orlenlietuva.lt/LT/Company/ModernizationAndInvestments/Documents

/2014-04-04proc.20SPAVproc.20AND_AJ.pdf].

65 Energy Efficiency and the ETS. Study. Directorate–General for Internal Policies.

2013. Prieiga internete

[http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/492468/IPOL-

ITRE_ET(2013)492468_EN.pdf].

66 Ataskaita „Visuomenės informavimas apie nuotekų ir dumblo tvarkymą pagal 1991

m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 16

straipsnį“. Aplinkos apsaugos agentūra. 2014. Prieiga internete

[http://gamta.lt/files/2014%20visuomenes%20informavimo%20ataskaita.pdf].

67 Komunalinės atliekos. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Prieiga internete

[http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=e4055918-4f56-4aee-8c10-

620b407cc6f1].

http://www.statista.com/statistics/253383/total-population-of-the-eu-member-states-by-country/

http://www.statista.com/statistics/253383/total-population-of-the-eu-member-states-by-country/

http://esa.un.org/wpp/documentation/pdf/WPP2012_HIGHLIGHTS.pdf

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=35c6fcad-1114-495d-9926-f40613232509

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=35c6fcad-1114-495d-9926-f40613232509

http://ji.unfccc.int/JI_Projects/DeterAndVerif/Verif/FinVerif.html

http://www.orlenlietuva.lt/LT/Company/ModernizationAndInvestments/Documents/2014-04-04%20SPAV%20AND_AJ.pdf

http://www.orlenlietuva.lt/LT/Company/ModernizationAndInvestments/Documents/2014-04-04%20SPAV%20AND_AJ.pdf

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/492468/IPOL-ITRE_ET(2013)492468_EN.pdf

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/492468/IPOL-ITRE_ET(2013)492468_EN.pdf

http://gamta.lt/files/2014%20visuomenes%20informavimo%20ataskaita.pdf

http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=e4055918-4f56-4aee-8c10-620b407cc6f1

http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=e4055918-4f56-4aee-8c10-620b407cc6f1


VERTINIMAS LIETUVAI

140

68 Braungardt S. et al. Evaluating EU energy efficiency policies and future policy op-

tions up to 2020 and beyond. Report on behalf of DG ENER. 2014.

69 COWI Lietuva. Studija „Lietuvos įsipareigojimų ES pereinant prie 30 % išmetamų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo įgyvendinimo kaštai“. Vilnius,

2011.

70 COWI Lietuva. Studija „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos,

2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas“. Vilnius, 2013.

71 Feasibility study for building envelope modernisation. D.3.1.2.

TREN/FP7EN/239497/„ECOLIFE“ „Sustainable zero carbon eco-town develop-

ments improving quality of life across EU-Eco-life“. Vilnius, 2011.

72 Feasibility study for buildings heating, ventilation and electrical systems optimisa-

tion. D.3.1.3. TREN/FP7EN/239497/„ECOLIFE“ „Sustainable zero carbon eco-town

developments improving quality of life across EU-Eco-life“. Vilnius, 2011.

73 Feasibility study for solar collectors, photo voltaic or wind turbine installations.

D.3.2.1. TREN/FP7EN/239497/„ECOLIFE“ „Sustainable zero carbon eco-town de-

velopments improving quality of life across EU-Eco-life“. Vilnius, 2011.

74 Feasibility study for geothermal heating installations. 2011. D.3.2.2.

TREN/FP7EN/239497/„ECOLIFE“ „Sustainable zero carbon eco-town develop-

ments improving quality of life across EU-Eco-life“. Vilnius, 2011.

75 Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Prieiga internete

[http://www.stat.gov.lt/].

76 Ekotermija. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pramonės įmonėse potencialo

ir priemonių, skatinančių efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis, nustatymas. 2015.

(Studija rengiama)

77 Kauno Technologijos Universitetas. Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių

elektrinių prijungimo prie 330–110 kV elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. gali-

mybių studiją. Kaunas, 2014 m.

78 Fraunhofer-Institute for Systems and Innovation Research, ENERDATA, Institute of

Studies for the Integration of Systems ISIS. Energy Savings Potentials in EU Mem-

ber States, Candidate Countries and EEA Countries commissioned by the European

Commission; Directorate-General Energy and Transport. Report. 2009. Prieiga In-

ternete:

[http://ec.europa.eu/energy/efficiency/studies/doc/2009_03_15_esd_efficiency_pote

ntials_final_report.pdf].

79 Fraunhofer-Institute for Systems and Innovation Research, ENERDATA, Institute of

Studies for the Integration of Systems ISIS. Energy Savings Potentials in EU Mem-

ber States, Candidate Countries and EEA Countries commissioned by the European

Commission; Directorate-General Energy and Transport. Database. 2009.

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/2014_report_2020-2030_eu_policy_framework.pdf

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/2014_report_2020-2030_eu_policy_framework.pdf

http://www.stat.gov.lt/

http://ec.europa.eu/energy/efficiency/studies/doc/2009_03_15_esd_efficiency_potentials_final_report.pdf

http://ec.europa.eu/energy/efficiency/studies/doc/2009_03_15_esd_efficiency_potentials_final_report.pdf

http://www.eepotential.eu/


VERTINIMAS LIETUVAI

141

80 Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Kuro ir energijos balansas 2013.

Vilnius, 2014. P.55.

81 Europos Sąjungos oficialiosios statistikos portalas. Prieiga internete

[http://ec.europa.eu/eurostat/data/database].

82 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Elektros energijos rinkos stebė-

senos ataskaita už 2014 metų II ketvirtį. Vilnius, 2014. p.62.. Prieiga internete

[http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2014-lapkritis/elektros-

stebesenos-ataskaita-2014-II-ketv.pdf].

83 AB „Lietuvos geležinkeliai“. Metinė ataskaita 2013 m. Vilnius. p.41. Prieiga interne-

te [http://www.litrail.lt/documents/10291/19071/LT_19.05_www.pdf/052d58f4-

c704-4df5-b288-4e1a6d081295].

84 Bruno Lapillonne, Karine Pollier. Energy Efficiency Trends in Transport in the EU.

2015. p.46. Prieiga internete [http://www.odyssee-mure.eu/publications/efficiency-

by-sector/transport/transport-eu.pdf].

85 Gaurelis R., Merkevičius J., Grigaliūnas R. G. Atnaujintų (modernizuotų) daugiabu-

čių namų energinio audito ir įgyvendintų priemonių ekspertizės bendroji ataskaita.

Vilnius, 2014. p. 327. Prieiga internete

[http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15109].

86 Viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra. Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programos stebėsena 2014 m. Vilnius, 2014. Prieiga internete

[http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15585].

87 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Investicijos į valstybės pastatų bei vie-

šojo apšvietimo atnaujinimą leis kasmet sutaupyti 6–8 mln. eurų. (Internete:

[http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=4051].

88 ECOWILL (Ecodriving–Widespread Implementation for Learner Drivers and Licen-

sed Drivers), Grant agreement number IEE/09/822/SI2.558293.

89 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Energijos išteklių ir energijos

vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje programa. Vilnius, 2008.

p.140. Prieiga internete

[http://www.transp.lt/lt/teisine_informacija/tyrimai_ir_analizes_del_numatomo_teisi

nio_reguliavimo].

90 VGTU. Rekomendacijos Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos

plėtros strategijos gairėms parengti. Vilnius, 2008. p. 192. Prieiga internete

[http://www.transp.lt/lt/teisine_informacija/tyrimai_ir_analizes_del_numatomo_teisi

nio_reguliavimo].

91 VGTU Teritorijų planavimo mokslo institutas. Kombinuotos keleivių kelionių skati-

nimo, diegiant Park&Ride, Bike&Ride ir kitas koncepcijas, tyrimas. Vilnius, 2012.

p.54. Prieiga internete [http://www.transp.lt/files/uploads/Parka-Ride-

ataskaita_20121219_galutine.pdf].

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2014-lapkritis/elektros-stebesenos-ataskaita-2014-II-ketv.pdf

http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2014-lapkritis/elektros-stebesenos-ataskaita-2014-II-ketv.pdf

http://www.litrail.lt/documents/10291/19071/LT_19.05_www.pdf/052d58f4-c704-4df5-b288-4e1a6d081295

http://www.litrail.lt/documents/10291/19071/LT_19.05_www.pdf/052d58f4-c704-4df5-b288-4e1a6d081295

http://www.odyssee-mure.eu/publications/efficiency-by-sector/transport/transport-eu.pdf

http://www.odyssee-mure.eu/publications/efficiency-by-sector/transport/transport-eu.pdf

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15109

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15585

http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=4051

http://www.transp.lt/lt/teisine_informacija/tyrimai_ir_analizes_del_numatomo_teisinio_reguliavimo




http://www.transp.lt/files/uploads/Parka-Ride-ataskaita_20121219_galutine.pdf

http://www.transp.lt/files/uploads/Parka-Ride-ataskaita_20121219_galutine.pdf


VERTINIMAS LIETUVAI

142

92 UAB Geležinkelių aplinkosaugos centras. Lietuvos geležinkelių transporto sekto-

riaus ilgalaikės (iki 2030 m.) strategijos Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ata-

skaita. Vilnius, 2014. p. 127. Prieiga internete

[http://www.litrail.lt/documents/10279/1034351/SPAV+ataskaita_po+2015-01-

07+pastabu.pdf/55b3991c-6c7f-487c-b367-0657f37ac4ea].

93 Smart Continent LT UAB. Nacionalinės susisiekimo plėtros programos strateginis

pasekmių aplinkai vertinimas. Vilnius, 2014. p. 207. Prieiga internete

[http://www.transp.lt/files/uploads/SPAV-ataskaita-galutine.pdf].

94 Smart Continent LT UAB, Civita, Energetikų mokymo centras. Kompleksinė elekt-

romobilių transporto plėtros galimybių studija. Vilnius, 2012. Prieiga internete

[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Inovaciijos/Kompleksine%20EM%20trans

porto%20pletros%20galimybiu%20studija.%2009%2010%20Final.pdf].

95 Lamine B., Lõhmuste E. Do the Baltic States need to tax passenger cars more?

ECFIN Country Focus, V.12, I. 11. 2014. Prieiga internete

[http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/country_focus/2014/pdf/cf_vol11

_issue11_en.pdf].

96 Policies and Measures and Projections of Greenhouse Gas Emissions in Lithuania.

Ataskaita. Prieiga internete:

[http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/aTASKAITA/LT_projections_v0.2

_%202015_03_26_final.pdf].

97 European Parliament. Directorate-General for Internal Policies. Measures at farm

level to reduce greenhouse gas emissions from EU agriculture. 2014.

98 Enerdata. Costs and Benefits to EU Member States of 2030 Climate and Energy

Targets. February 2014. Prieiga internete:

http://projects.cowiportal.com/ps/A064743/Documents/02%20Basis/costs_benefits_

eu_states_2030_climate_and_energy_targets_enerdata_report.pdf

http://www.litrail.lt/documents/10279/1034351/SPAV+ataskaita_po+2015-01-07+pastabu.pdf/55b3991c-6c7f-487c-b367-0657f37ac4ea

http://www.litrail.lt/documents/10279/1034351/SPAV+ataskaita_po+2015-01-07+pastabu.pdf/55b3991c-6c7f-487c-b367-0657f37ac4ea

http://www.transp.lt/files/uploads/SPAV-ataskaita-galutine.pdf

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Inovaciijos/Kompleksine%20EM%20transporto%20pletros%20galimybiu%20studija.%2009%2010%20Final.pdf

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Inovaciijos/Kompleksine%20EM%20transporto%20pletros%20galimybiu%20studija.%2009%2010%20Final.pdf

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/country_focus/2014/pdf/cf_vol11_issue11_en.pdf%5d

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/country_focus/2014/pdf/cf_vol11_issue11_en.pdf%5d

http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/aTASKAITA/LT_projections_v0.2_%202015_03_26_final.pdf

http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/aTASKAITA/LT_projections_v0.2_%202015_03_26_final.pdf

http://projects.cowiportal.com/ps/A064743/Documents/02%20Basis/costs_benefits_eu_states_2030_climate_and_energy_targets_enerdata_report.pdf

http://projects.cowiportal.com/ps/A064743/Documents/02%20Basis/costs_benefits_eu_states_2030_climate_and_energy_targets_enerdata_report.pdf