Ilgalaikė klimato kaitos vizija – iššūkiai

ir galimybės

2019 m. lapkričio 28 d.

5

7

Ilgalaikė ES klimato vizija

Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimas - 2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų tarybos

išvadose patvirtintų ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslų vykdymas

2021-2030 m. laikotarpiu ES valstybės narės bendrai įsipareigojo kartu sumažinti ŠESD kiekį

mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m.

9

2020

2030

-20 % ŠESD

emisijos

>-40 % ŠESD emisijos

20%

Atsinaujinanti

energija

>=32 % AEI

20 %

Energijos

efektyvumas

15%

Jungčių tikslas

Nauja valdymo sistema, iki 2020 m. parengiant Nacionalinius energetikos ir klimato kaitos veiksmų planus

>=32,5 % EE

Nauji pagrindiniai rodikliai

ES ir nacionaliniai klimato kaitos tikslai

10

ES valstybių narių įsipareigojimai 2030 m.

11

Lietuvos klimato kaitos politika 2050

• Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos

strategija – tikslai ir uždaviniai

– trumpalaikiai (2030 m.)

– indikatyvūs vidutinės trukmės (2040 m.)

– ilgalaikiai (iki 2050 m.)

• Nacionalinis energetikos ir klimato srities

veiksmų planas – priemonės iki 2030 m.

13

ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių tikslai

14

ŠESD emisijos Lietuvoje 2017 m.

ES ATLPS sektorius

(31 % ŠESD)

Ne ES ATLPS sektorius

(69 % ŠESD)

1 % kita

48 % chemijos ir mineralinių

produktų pramonė

17 % centralizuotos

šilumos ir elektros

gamyba

24 % naftos

perdirbimas

10 % kuro deginimas

pramonės įmonėse

41 % transportas

17 % energetika 7 % atliekos

31 % žemės ūkis

4 % pramonė

15

ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekis turėti būti mažinamas vidutiniškai 2,3 proc./metus, kad būtų pasiektas nustatytas tikslas.

Sektorius (nedalyvaujantis ES ATLPS) Tikslas, palyginti su 2005 Tikslas, palyginti su 2016-2018 m. vidurkiu

Transportas -9,0% -31,0%

Žemės ūkis -9,0% -12,6%

Pramonė (įskaitant kuro deginimą pramonėje) -9,0% -32,8%

Atliekų tvarkymas -40,0% -9,0%

Energetikos sektorius (smulkūs kurą

deginantys įrenginiai) -15,0% -9,0%

Iš viso ES ATLPS nedalyvaujantys

sektoriai -9% -21,1%

Kvotos 2030 m. tikslams pasiekti

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė

-1600,0

-1400,0

-1200,0

-1000,0

-800,0

-600,0

-400,0

-200,0

0,0

200,0

400,0

Kt

CO

2e

ŠESD sutaupymas PPP

-3000-2500-2000-1500-1000-500

0500

100015002000

Kt

CO

2e

Tvarkoma miško žemė Mišku apželdinta žemė

Iškirstų miškų žemė Tvarkomi pasėliai

Tvarkomos pievos

Atsižvelgus į ES Reglamente Nr. 2018/841 numatytas apskaitos taisykles ŽNŽNKM sektoriuje absorbuojamam ir išmetamam ŠESD

kiekiui apskaičiuoti, prognozuojama, kad 2021–2025 m. laikotarpiu LULUCF sektoriuje iš viso susidarys -6882 kt CO2 ekv.

absorbcija, iš jos -6500 kt CO2 ekv. bus galima panaudoti ne ES ATLPS sektorių ŠESD emisijoms padengti (trūkstamoms ŠESD

kvotoms ne ES ATLPS sektoriuose padengti). 2026–2030 m. laikotarpiu LULUCF sektoriuje iš viso susidarys -1249 kt CO2 ekv.

absorbcija.

Atskirų sričių priemonės (1)

17

Sritys Priemonės

Atsinaujinantys

energetikos ištekliai

Kogeneracija panaudojant biomasę ir atliekas

Vėjo, saulės, geoterminę energiją

Biodegalai transporte

Energetinis

efektyvumas

Energetinės ir komunalinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimas

Susitarimai su energijos gamintojais

Daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimas

Gatvių apšvietimas

Pastatai

Teritorijų planavimo dok. rengimas ir derinimas

Nulinės energijos pasyvūs pastatai

Darnus miestų, gatvių infrastruktūros planavimas, žaliosios infrastruktūros plėtojimas

Transportas Viešojo transporto ir dviračių takų, elektromobilių pakrovimo stotelių plėtra,

transporto pralaidumo didinimas

Geležinkelių elektrifikavimas

Elektromobiliai

Išmanus eismo valdymas

Parkavimo aikštelių efektyvus valdymas

Išmanus gatvių valymas

Darnaus judumo mieste planai

Atskirų sričių priemonės (2)

18

Sritys Priemonės

Pramonė Inovatyvių technologijų skatinimas

Žemės ūkis

Biodujų gamyba iš žemės ūkio atliekų

Nitratų ir sintetinių trąšų naudojimo mažinimas

Inovatyvios mėšlo tvarkymo sistemos

Darnios žemdirbystės skatinimas

Ekologinės produkcijos gamyba

Bioekonomika Darnios miškininkystės vystymas ir medienos produktų gamyba

Ekologiškų (žaliųjų) darbo vietų kūrimas

Atliekų tvarkymas Atliekų prevencija ir pakartotinis panaudojimas

Atliekų rūšiavimas

Žiedinė ekonomika

Nuotekų dumblo tvarkymas

Visuomenės

informavimas ir

sąmoningumo

didinimas

Kampanijos, talkos, eko-turizmas

Bendruomenės iniciatyvų skatinimas, gamtosauginės mokyklėlės ir kt.

Parodos, konkursai

Sveikos gyvensenos ir vartotojiškumo ribojimo propagavimas

Žiniasklaida, internetiniai puslapiai (klimato kaitos portalas)

Tikslai ir uždaviniai urbanizuotose teritorijose

• urbanizuotose teritorijose jaučiamas didesnis klimato kaitos poveikis dėl stipresnių karščio bangų ir su tuo susijusio oro užterštumo, jų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, liūčių užlietų gatvių, sutrikusio eismo, sugadintos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, taip pat poplūdžių metu užliejamų teritorijų.

• modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir užtikrinti jos plėtrą urbanizuotose teritorijose siekiant apsaugoti urbanizuotas teritorijas nuo perteklinio vandens keliamos rizikos ir užkirsti kelią teršalams patekti į aplinką (paviršinius vandens telkinius);

• urbanizuotose teritorijose – planuoti gyvenvietes, miestų teritorijas ir erdves, remiantis darnaus vystymosi ir gamtos saugojimu pagrįstu požiūriu ir sprendimais;

• teritorijų planavimo dokumentuose (bendrieji ir specialieji planai ir kt.) numatyti atsparią klimato kaitos pokyčiams komunalinio ūkio ir darnaus judumo infrastruktūrą, žaliąsias zonas bei kitas priemones;

• įvertinti Lietuvos teritorijos (savivaldybių lygiu) jautrumą klimato kaitos padariniams, numatyti klimato kaitos sukeliamos rizikos ir grėsmių valdymo priemones savivaldybių veiklos planuose;

Priemonės Nacionaliniame energetikos

ir klimato srities veiksmų plane • Iki 2030 m. modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūrą ir

užtikrinti jos pagerinimą urbanizuotose teritorijose (įskaitant pasitelkiant žaliosios infrastruktūros priemones), siekiant apsaugoti šias teritorijas nuo rizikos, kurią kelia liūčių metu iškritusio kritulių kiekio ir sniego tirpsmo vandens perteklius ir neleisti į aplinką (paviršiaus vandenis) plisti teršalams

• Žaliosios infrastruktūros urbanizuotoje aplinkoje plėtojimas – Kurti kokybiškas ir daugiafunkcines (teikiančias įvairias ekosistemines paslaugas)

žalias erdves, kitus žaliosios infrastruktūros elementus labiausiai pažeidžiamose dėl klimato kaitos padarinių miestų ir miestelių vietose, taip pat prie stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, senų žmonių globos įstaigų. Žaliosios infrastruktūros elementus pagal poreikį ir teikiamą naudą plėtoti įvairiais masteliais – nuo pastato iki miesto dalies lygmens.

Tendencijos ir mados

Karščio bangos ir rekordai

Paviršiaus pralaidumas

Potvyniai

26

27

Žalioji infrastruktūra

Darnaus judumo mieste planų rengimas pagal 2015 m. Susiekimo

ministro įsakymu patvirtintas gaires

30

Iniciatyvos savivaldybėms ES klimato kaitos ir energetikos merų paktas • http://www.covenantofmayors.eu/index_en.html

Savivaldybių bendradarbiavimo tinklai: • - International Council for Local Environmental Initiatives (ICLEI) http://www.iclei.org/

• - Smart Climate Cities Selection Program

Europos regionų komiteto iniciatyvos •http://cor.europa.eu

Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimo tinklai - ES Baltijos jūros regiono strategija http://www.urm.lt/bjrs

- Baltijos jūros regiono darbotvarkė 21 – BJR prisitaikymo prie klimato kaitos strategija: www.baltadapt.eu

31

Ačiū!