2013 m. sausis Nr. 1 (45)

Šiame numeryje skaitykite:

INteraktyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs

www.iru.org www.Linava.Lt www.Lineka.Lt www.transp.Lt

nuoroDos:reikaLinga peržiūrai:

pros

pect

Vokietija išves eurą iš krizės? Minimalios algos padidinimas gali atsilipeti

valstybei Didžioji Britanija kelia ES egzistavimo klausimą Pasaulio stambiausių įmonių vadovai vengia viltis

dėti į 2013 m. ES keičia alternatyvaus kuro politiką Areštuotos Lietuvos laivų gamyklų savininkų akcijos Valstybės biudžetas iš akcizų Draudimas brangsta dėl išmokų artimiesiams Vilniaus viešojo transporto bandymai išvengti

bankroto Dėl spūsčių pasienyje prarandami milijonai

ISSN 2029-4204

Lazeriai – bepiLočių Lėktuvų prieŠai

teCHnika

pasauLis ties pokyčių sLenksčiutarptautinio valiutos fondo vadovė Christine la-

garde „Pasaulinės ekonomikos“ forumo davose metu teigė, kad 2013 m. taps svarbiausiais me-

tais, parodančiais ar pasaulis galės išsikapstyti iš krizės duobės ir prognozavo augimo tendenci-

ją Jav, didžiojoje Britanijoje ir euro zonoje. 2013 m. bus veiklos arba pertraukos metai. Nauja pa-saulio ekonomika taps pagrįsta atvirumu, įtrau-kimu ir atskaitomybės principais. atskaitomybė

yra pati svarbiausia: pasauliui reikia tokio finansų sektoriaus, kuris yra atskaitingas tikrajai ekono-

mikai, kuris prideda vertę, o ne ją sunaikina

BMC 24

Foto ir Video reportažai iš Vakarų Lietuvos

aLgirDas butkevičius, LIetuvoS mINIStraS pIrmININkaS: „mokeSčIų SIStema buS peržIūrėta. DarbaS šItaS praDėtaS. bet yra IškeLtaS vIeNaS pagrINDINIS tIkSLaS, kaD apmokeStINImą Darbo pajamom reIkIa mažINtI, bet perSkIrStomojI DaLIS LygINaNt Su bvp NegaLI mažėtI“.

vokietija iŠves eurą iŠ krizės?Nors euro zona vis dar stengiasi įveikti didžiausią europos Sąjungos iššūkį, septyniolikos valstybių bendra valiuta išgyvens. taip mano didžiausio europoje inžinerijos konglomerato „Siemens“ generalinis direktorius peter Loescher.

http://www.zurnalastransportas.lt/lyderiai_2012/lyderiai2012.htmlhttp://www.bmc24.lthttp://get.adobe.com/reader/

2

kalvarijų g. 135, vilnius, tel./faks. (8 5) 2481629el. paštas transportas@tmc.lt, www.zurnalastransportas.lt

Žurnalo „transportas“ prenumerata 2013 metams!

Čia rasite žinių, analitinių įžvalgų, nuomonių, naudingos informacijos. leidinys apie lietuvos ir užsienio transporto rinkų pokyčius, apie Jus ir Jūsų partnerius.

kviečiame tapti žurnalo „transportas“ skaitytojų klubo nariais.

daugiau informacijos www.zurnalastransportas.lt

sekmės darbuose ir malonaus skaitymo!

Tarptautinis valiutų fondas taip pat parodė savo skaičiavus, įrodydami, kad 2013 m. pasaulio ekonomika 2013 m. tikrais laipsniškai augs. „Mes iš-vengėme žlugimo, todėl saugokitės atkryčio, tai ne laikas atsipalaiduoti“, - ragino C. lagarde. „2013 m. bus veiklos arba pertraukos metai. Nauja pasaulio ekonomika taps pagrįsta atvirumu, įtraukimu ir at-skaitomybės principais“.kaip bebūtų, dėl klimato kaitos rizikos, neįvykdant reikalingų finansų sektoriaus reformų ir nepakanka-mai įvertinant nelygybės kainos, kita, nauja žmoni-jos karta, anot C. lagarde, bus iškepta ir paskrudin-

pasauLis ties pokyčių sLenksčiutarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde „pasaulinės ekonomikos“ forumo Davose metu teigė, kad 2013 m. taps svarbiausiais metais, parodančiais ar pasaulis galės išsikapstyti iš krizės duobės ir prognozavo augimo tendenciją jav, Didžiojoje britanijoje ir euro zonoje. „šiuo metu didžiausias iššūkis – palaikyti vykdomas reformas.aš manau, kad jei mes ir toliau veiksime, 2013 m. taps krizės pabaigos metais. vis dėlto, šiuo metu mes stovime ties nauju globalios ekonomikos slenksčiu, kuris yra pažymėtas sparčiais besikeičiančiomis aplinkybėmis ir nauju mąstymo būdu“, - komentavo C. Lagarde.

ta. „Manau, kad ekonomikos profesionalai ir ben-droji politika per ilgai nuvertino nelygybę. dabar mes visi turime geriau suprasti, kad tolygios paja-mos suteikia ekonominį stabilumą, tvarų ekonomi-nį augimą ir sveikesnę visuomenę, kurioje daugiau sanglaudos ir pasitikėjimo“, - komentavo tarptauti-nio valiutos fondo vadovė. C. lagarde teigė, kad fi-nansų sektorius savo veiklą paslėpė tamsiuose ir miglotuose kampuose, o prioritetą teikia trumpam pelnui, o ne realios ekonomikos rėmimui. „Galų gale dar kartą kartoju, kad atskaitomybė yra pati svar-biausia: mums reikia tokio finansų sektoriaus, ku-

ris yra atskaitingas tikra-jai ekonomikai, kuris pri-deda vertę, o ne ją sunai-kina“. tarptautinis valiutų fon-das (tvF) teigė, kad 2013 m. žada būti geresniais metais pasaulio ekono-mikai, nei 2012 m., bet iš-reiškė susirūpinimą dėl atsinaujinančių euro zo-nos problemų ir per griež-tų veiksmų, siekiant su-mažinti Jav biudžeto de-ficitą. „Jei krizės pavojai nepasitvirtins ir pasauli-nis augimas toliau gerės, tai toks augimas bus net-gi geresnis, negu tikimės šiuo metu, tačiau rizika iš-lieka didelė, įskaitant at-sinaujinusias nesėkmes euro zonoje ir rizikos Jav perdėtame fiskaliniame konsolidavime. Politiniai veiksmai privalo kuo

3

Europos krizė, kuri prasidėjo skolose paskendu-sioje Graikijoje prieš tris metus, grasino išardy-ti bendrą valiutą ir pačią europos sąjungą, prisidė-jo prie sparčiai didėjančio nedarbo lygio Ispanijo-je ir Portugalijoje. tačiau Graikija nuo bankroto iš-sigelbėjo, todėl kitų šalių ekonomikos smukimo dėl Graikijos skolos rizika sumažėjo ir blogiausias eta-pas europos krizėje – išvengtas. „reuters“ duome-nimis, nuo 2012 m. liepos euras įgijo apie 11 proc. dolerio vertės atžvilgiu, o europos centrinio banko

vokietija iŠves eurą iŠ krizės?Nors euro zona vis dar stengiasi įveikti didžiausią europos Sąjungos iššūkį, septyniolikos valstybių bendra valiuta išgyvens. taip mano didžiausio europoje inžinerijos konglomerato „Siemens“ generalinis direktorius peter Loescher. „žinoma. be jokios abejonės, be jokios abejonės. kiekvienas, kuris stato už euro žlugimą, nesupranta, kad euras – tai politinis projektas. tai yra politinės integracijos projektas“, - teigia p. Loescher.

prezidentas Mario draghi pažadėjo padaryti viską, kad valiutą išsaugotų.„Mes matėme, kaip europa stabilizuojasi. dvigubos priemonės europos tarybos posėdyje 2012 m. lie-pą užtikrinto tą stabilumą, o eCB (europos centrinis bankas) požiūris antrąjį metų pusmetį lėmė atsira-dusį pasitikėjimą“, - komentuoja P. loescher. Ben-dros valiutos ir europos sąjungos vienybės ateitį su-stiprino vokietijos kanclerės angela Merkel ir jos ša-lies geranoriškumas suteikti finansinę paramą Grai-

kijai ir airijai. „a. Merkel politiką aš tikrai remiu. Ji sukūrė labai pragmatišką proeuropietišką požiūrį ir ji tikisi, kad vienintelis būdas išspręsti šią krizę – pa-žingsniui. dabar tikrai galime tikėtis augimų rinko-se“, - pridūrė P. loescher, kurio bendrovė turi dau-giau nei 200 šakų įvairiose šalyse, o jose dirba apie 360 tūkst. žmonių. „Mums reikia daug daugiau pri-vačių pinigų, kurie plauktų į infrastruktūros plėtros programas. augimą skatinančios iniciatyvos jau yra paskelbtos, tačiau jos turi būti įgyvendintos tik pri-vačiomis investicijomis. Šie pinigai turi išskirtinai dirbti dideliuose europos infrastruktūros projektuo-se“, - pabrėžia „siemens“ generalinis direktorius. euro zonos krizė slopino augimą didžiausioje euro-pos ekonomikoje – vokietijoje. Šalies BvP išaugo 0,7 proc. 2012 m., nors prieš tai vidutinis augimas pas-taruosius metus siekė 3 proc. tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, vokietijos ekonomika 2013 m. išsiplės 0,9 proc. „aš aiškiai matau, kad vokietija pasinaudos tais pa-čiais resursais, kaip ir krizės metu. Per šią krizę vo-kietija parodė, kad gali auginti darbingumą ir eko-nomikos lygį, remdamasi stipriomis pasaulinėmis kompanijomis šalies viduje, kurių produktai reika-lingi visam pasauliui. tikiuosi, kad šis verslo mode-lis ir toliau bus vystomas ir mes pamatysime daug vokietijos bendrovių prisidedančių prie pasaulinės ekonomikos augimo“, - baigia P. loescher.

es nori ant importuotų prekių raŠyti kiLmės ŠaLį

Europos Parlamentas ragina įpareigoti į es importuotų prekių etiketėse rašyti jų kil-mės šalį. eP narių įsitikinimu, „svarbu išlaikyti vienodas sąlygas es įmonėms ir jų konkuren-tėms iš trečiųjų šalių“, taip pat užtikrinti var-totojų apsaugą ir informuotumą. kadangi es valstybės iki šiol nesugebėjo susitarti dėl pre-kių kilmės šalies žymėjimo taisyklių, europos komisija pareiškė ketinanti atsiimti jų projek-tą, kuriam europos Parlamentas pritarė dar 2010 metais. europarlamentarai ragina to ne-daryti arba pasiūlyti atnaujintą šios srities tei-sės akto projektą, kuris atitiktų naujausias Pa-saulio prekybos organizacijos taisykles.rezoliucijoje pažymima, kad svarbios es kon-kurentės – tokios kaip Brazilija, kanada, kini-ja ar Jav – taiko importuotų prekių kilmės žy-mėjimo taisykles, o es tokių bendrų taisyklių vis dar neturi, išskyrus taikomas tam tikriems žemės ūkio gaminiams. kol bus priimti

4

D.Cameronas taip pat tvirtino, kad londone pasakyta jo kalba, kurioje premjeras paža-dėjo iki 2017 metų pabaigos leisti Britanijos žmo-nėms pareikšti savo valią šiuo klausimu, neatbaidys užsienio investuotojų. kalbėdamas Pasaulio ekono-

DiDžioji britanija keLia es egzistavimo kLausimąDidžiosios britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasiūlė po 2015 metų surengti referendumą, kuriame britai galėtų pasirinkti: likti europos Sąjungoje (eS), ar iš jos pasitraukti. Didžiosios britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas apie referendumą dėl britų pasilikimo ar išstojimo iš europos Sąjungos prabilo baimindamasis prarasti konservatorių rinkėjus, siekdamas įtikti daliai savo partijos bei siekdamas pagąsdinti europos Sąjungą, kad ši pagaliau imtųsi reformų. Davidas Cameronas pareiškė, kad jo šalis nenusigręžia nuo europoje, nors jo pareiškimas dėl referendumo supykdė savo partnerius europos Sąjungoje.

mikos forume (PeF) Šveicarijos alpių kurorte davo-se, d.Cameronas pažymėjo: „tai nėra nugaros atgrę-žimas europai - visiškai priešingai. tokiu būdu mes pasisakome labiau konkurencingą, atvirą ir lanksčią europą bei saugią Jungtinės karalystės vietą joje“.

didžiosios Britanijos ministras primininkas nesu-reikšmino savo pagrindinių partnerių europoje ko-mentarų, kad Britanija negali savo nuožiūra rinktis, kurių es taisyklių ji laikysis, taip pat pakartojo savo įsitikinimą, jog Bendrijai skubiai reikalingos refor-mos, kad ji taptų labiau konkurencinga. „tai, ką siū-lau, yra ne vien pokyčiai Britanijai, bet ir pokyčiai europai, - sakė premjeras. - apie savo pasiekimus turime kalbėti atvirai. Pasaulyje mes atsiliekame. Mes per daug reguliuojame savo verslą; per daug didiname jo išlaidas. Mes nuviliame savo piliečius. Štai kodėl sakau, kad europa per dažnai tapdavo iš-laidų priežastimi verslui ir skundų priežastimi mūsų piliečiams. turime tai spręsti ne vien Britanijos la-bui, bet kiekvieno europos sąjungoje labui”, - pa-žymėjo jis.Paklaustas apie netikrumą, kuris gali atgrasyti vers-lininkų nuo investicijų į Britaniją (šis klausimas buvo palydėtas plojimų salėje), d.Cameronas atsa-kė: „Jau dėl Britanijos vietos europos sąjungoje jau vyko; verslas tai žino. daug geriau apie tai kalbėti sąžiningai ir atvirai bei nubrėžti kursą, kur mes ei-name, siekdami išspręsti šią problemą tokiu būdu, kuris iš tiesų bus naudingas verslui, nes atsidursi-me labiau konkurencingoje, atviresnėje europoje”, - pridūrė jis.

britų ekonomika vis Dar merDi

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų dėl išaugu-sio rizikos apetito rinkoje ir silpnos ekonomikos pirmąjį šių metų mėnesį stipriai nuvertėjo. didžio-sios Britanijos svaro sterlingų (GBP) kaina valiutų rinkoje euro atžvilgiu antradienį 13.45 val. lietuvos laiku siekė 1,17 eur (4,04 lt). silpnėjimo tendenci-jas su trumpomis pertraukomis GBP išlaiko jau nuo praėjusių metų vidurio, tačiau šiemet GBP nuos-mukis buvo itin didelis – didžiosios Britanijos valiu-ta euro atžvilgiu sausį sumenko apie 5%. Palygin-ti – 2012 metais GBP euro atžvilgiu buvo sustiprė-jęs 2,8%. didžiausią susirūpinimą rinkos dalyviams kelia didžiosios Britanijos ekonomika: jai vėl prana-šaujama recesija, o tai neigiamai veikia šalies valiu-tą. didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produk-tas (BvP) praėjusį ketvirtį susitraukė 0,3%, 2012 m. II ketv. šalies BvP dar augo 0,9%. rinkoje mažėjant nerimui dėl euro zonos vyriau-sybių skolų krizės ir gerėjant lūkesčiams dėl regi-ono ekonomikos augimo, investuotojų rizikos

5

Tuo tarpu žemo lygio ekonomika, vyriausybės griežto taupymo programos, biurokratija ir kva-lifikuotų darbuotojų trūkumas britų verslo lyderius pavertė pesimistais. dėl ateities jie yra mažiau op-timistiškai nusiteikę, nei jų kolegos užsienyje. Meti-nis Pasaulio ekonomikos forumo davose valdybos nuotaikos tyrimas nustatė, kad tik 22 proc. žmonių, valdančių didžiosios Britanijos kompanijas, per ar-timuosius 12 mėnesių tikisi perspektyvaus augimo. konsultacinės įmonės „PWC“ tyrimas parodė, kad 36 proc. stambiausių pasaulio įmonių vadovai opti-

pasauLio stambiausių įmonių vaDovai vengia viLtis Dėti į 2013 m.rusijos stambiausių įmonių vadovai išreiškė didžiausią pasitikėjimą dėl ateinančių metų. Net 62 proc. tiki sparčiu augimu ir yra jam pasiruošę ir daugiau nei pusė verslo lyderių meksikoje, Indijoje, artimuosiuose rytuose ir afrikoje taip pat sakė, kad yra optimistiškai nusiteikę 2013 m.

mistiškai žvelgia į 2013 m., didžiausio kilimo tikėda-miesi besivystančių rinkų šalyse. „PWC“ teigia, kad jos tyrimas parodė, jog didžiosios Britanijos ben-drovės kitais metais planuoja išleisti mažiau, padi-dinti efektyvumą, pagerinti paslaugas esamiems klientams ir sutelkti dėmesį į vidaus rinką. Jungtinės karalystės bendrovių vadovai teigia, kad didžiausią nerimą jiems kelia koalicijos atsakas į di-džiosios Britanijos biudžeto deficitą, neaiškumas dėl ekonomikos augimo perspektyvų ir finansų rin-kos stabilumo stokos. Jie taip pat supranta ir pavo-

jus, kurie gresia jų verslui dėl kvalifikuotų darbuo-tojų trūkumo, finansų stokos ir didelių energijos sąnaudų. didžiosios Britanijos davose atstovas ir grupės pirmininkas Ian Powell pažymėjo, kad Jung-tinės karalystės įmonės šiuo metu gyvena nežinio-je. „Bendrovės šiuo metu išgyvena tam tikrą nesta-bilumo ir netikrumo periodą, kurį prognozavo eko-nomistai. vis dėlto kyla klausimas, ar veiksmai, ku-rių imamasi dabar bus naudingi, norint pritaikyti, išnaudoti ir auginti būsimas galimybes“, - komen-tavo I. Powell.

Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio prekyba praėju-siais metais šoko į dar neregėtas aukštumas. taip pareiškė kaimyninės šalies diplomatai. tačiau pamir-šo paminėti, kad už tai reikia dėkoti tranzito verslui ir naudotų automobilių perpardavėjams. Nors kai-myninės valstybės vadovas aliaksandras lukašen-ka kartais, ypač po vadinamojo meškiukų skandalo, nepamiršta pagrasinti nukreipsiąs krovinius iš lietu-vos į rusiją, tarpusavio prekybai tai kol kas netrukdo.Pernai ji sudarė 1,5 milijardo Jav dolerių (3,9 mlrd. litų). tokią statistiką pateikė nepaprastasis ir įgalio-tasis Baltarusijos ambasadorius lietuvoje vladimi-ras dražinas. Jis pabrėžė, kad praėję metai buvo sė-kmingiausi per visus 20 metų nuo diplomatinių lie-tuvos ir Baltarusijos santykių pradžios. ekonomi-niai santykiai pernai iš tiesų klostėsi gerai. vagonai su trąšomis ir nafta visus metus dundėjo į klaipė-dos jūrų uostą. tačiau reali tarpusavio prekyba ūg-telėjo ne tiek jau daug. lietuvos pirkėjai atsargiai žiūri į baltarusiškas prekes, o mūsų gaminiai kaimy-nams dažnai būna per brangūs. Pernai iš Baltarusijos daugiausia importuota mineralinio kuro ir trąšų. tai skelbia lietuvos statistikos departamentas. Šios

gyvėja prekyba su baLtarusija

6

Švarus kuri įsigalėjimą stabo trys pagrindinės kliū-tys: didelė transporto kaina, žemas vartojimo ly-gis ir įkrovimo punktų bei degalinių trūkumas. tai už-burtas ratas. kuro atsargų papildymo stotys nėra sta-tomos, nes trūksta transporto priemonių. transpor-tas nėra parduodamas konkurencingomis kainomis, nes paklausa nėra pakankamai didelė. vartotojai ne-perka ekologiško transporto, nes jis yra brangus, o ir nėra kuro pildymo stočių, todėl europos komisija siū-lo privalomas priemones, kurios yra susijusios su es valstybių narių minimaliu švaraus kuro infrastruktū-ros paketu ir įranga, atitinkančia bendrus es standar-tus. „Naujoviško ir alternatyvaus kuro vystymas – tai akivaizdus būdas, kaip Naujoviškus ir alternatyvius

europos komisija paskelbė ambicingą priemonių planą alternatyvaus kuro degalinių statybai visoje europoje. politines iniciatyvos iki šiol daugiausiai nagrinėjo faktines kuro ir transporto priemones, neatsižvelgiant į kuro skirstymą, todėl manoma, kad iki šiol taikytos priemonės buvo koordinuotos per menkai ir nepakankamos.

es keičia aLternatyvaus kuro poLitiką

kuro plėtra yra akivaizdus būdas, kaip suefektyvinti europos išteklius ir tapti mažiau priklausomais nuo naftos. tai taip pat padės plėtotis transporto pramo-nei ir įgyvendinti XXI – ojo a. poreikius. tuo tarpu ki-nija ir Jav iki 2020 m. planuoja į kelius išleisti dau-giau nei 6 mln. elektroninių transporto vienetų. eu-ropa turi galimybę sukurti tvirtą poziciją sparčiai au-gančioje pasaulinėje rinkoje“, - teigia už transportą atsakingas ek pirmininko pavaduotojas siim kallas.

Pagrindinės siūlomos priemonės yra šios:Elektra: elektros įkrovimo punktų situacija visoje es yra skirtinga. tarp pirmaujančių valstybių yra vokie-tija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir Jungtinė ka-

ralystė. remiantis ek pasiūlymu, kiekvienoje valsty-bėje bus reikalingas minimalus degalinių skaičius. siekiama įdiegti kritinę įkrovimo punktų masę tam, kad įmonės galėtų pradėti masiškai gaminti auto-mobilius prieinamomis kainomis. Vandenilis: vokietija, Italija ir danija jau turi daug vandenilio degalinių, nors kai kurios iš jų nėra vie-šai prieinamos. Pagal ek pasiūlymą esamos degali-nės bus susietos su bendru standartu, užtikrinančiu vandenilinio transporto priemonių mobilumą. Gamtinės dujos (suskystintos (lNG) ir suspaustos (CNG): lNG dujos naudojamos vandens transportui jūroje ir vidaus vandens keliuose. lNG infrastruktū-ra šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje. tik Švedija turi nedidelį suskystintų dujų atsargų pildymo priemo-nę. komisija siūlo suskystintų gamtinių dujų degali-nes įdiegti visuose 139 jūrų ir vidaus vandenų euro-pos uostuose iki 2025 m. Jie neprivalo būti dideliais dujų terminalais, o stacionarios arba kilnojamosios degalinės. lNG dujos taip pat naudojamos sunkve-žimiams, bet jų degalinių yra tik 38. komisija siūlo, kad iki 2020 m. kas 400 km. palei pagrindinius tran-seuropinius kelius būtų įrengtos tokios degalinės. suslėgtos gamtinės dujos daugiausia naudojamas automobiliams. Jau dabar tokį kurą naudoja 1 mln. transporto vienetų, o tai sudaro 0,5% visų es trans-porto priemonių. automobilių pramonė šį skaičių iki 2020 m. siekia padidinti dešimt kartų, todėl iki tų metų kas 150 km europoje turi atsirasti tokiems au-tomobiliams reikalingos degalinės.

Kinijoje atidaryta ilgiausia pasaulyje greitaei-gė geležinkelio linija. 2 298 kilometrų ilgio li-nija sujungs šalies sostinę Pekiną ir šalies pietuose esantį Gvandžou miestą. kelionė tarp šių miestų su-trumpės daugiau nei perpus, nes traukiniai šia lini-ja riedės 300 km/val. greičiu ir kelionę sutrumpins gerokai daugiau kaip puse paros. kelionė iš Peki-no į Gvandžou, anksčiau trukusi apie 22 valandas, sutrumpės iki aštuonių valandų. Oficialiai greitaei-gė geležinkelio linija eksploatuoti pradėta trečia-dienį, kai traukinys iš Pekino į Gvandžou pajudėjo 9 val. ryto vietos laiku. kitas traukinys (iš Gvandžou į Pekiną) išvyko po valandos. kelionės metu trauki-nys stos provincijų sostinėse (shijiazhuang, Wuhan ir Changsha). Geležinkelio ministrą cituojanti kini-jos naujienų agentūra „Xinhua“ skelbia, kad kasdien naująja linija kursuos daugiau kaip 150 porų greita-eigių traukinių. kinijos Geležinkelio ministerija užsi-mojusi iki 2020 m. nutiesti keturias greitaeiges ge-ležinkelio linijas iš rytų į vakarus ir keturias – iš šiau-rės į pietus.

kinijoje – iLgiausia pasauLyje greitaeigė geLežinkeLio Linija

7

Teismo nutarimu, akcininko Michailo Gnidino prašymas dėl 1,6 mln. eur vertės ieškinio užti-krinimo šiuo metu yra pagrįstas, nes, nesiėmus prie-monių, teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti kliū-čių. Ieškinio užtikrinimui teismas areštavo 12 proc. visuotinio akcininkų susirinkimo balsų atitinkančias Blrt Grupp akcijas, kurios priklauso Bermanų šei-mos valdomoms bendrovėms „Ferriol“ ir „algaves“.

areŠtuotos Lietuvos Laivų gamykLų savininkų akCijosSiekdamas apsaugoti smulkiųjų akcininkų interesus, Harju apygardos teismas areštavo estijos koncerno bLrt grupp, kuriam priklauso vakarų laivų gamykla ir baltijos laivų statykla, stambiesiems akcininkams priklausančias akcijas, praneša smulkiuosius akcininkus atstovaujanti advokatų kontora SoraINeN. teigiama, kad šis sprendimas turės įtakos koncerno ir jam priklausančių Lietuvos bendrovių, kurios yra stambūs darbdaviai ir stipriai įtakoja klaipėdos regiono ekonominę situaciją, valdymui.

Šios bendrovės kontroliuojamos Blrt Grupp val-dybos pirmininko Fiodoro Bermano, valdybos na-rio Igorio Bermano ir tarybos nario Marko Bermano.„kadangi be Blrt akcijų kitų aktyvų „Ferriol“ ir „al-gaves“ neturi, ieškinio užtikrinimas reiškia, kad sie-kiant patenkinti M.Gnidino reikalavimus, areštuo-tos akcijos gali būti antstolių parduotos aukcione“, - sako smulkiuosius akcininkus atstovaujantis advo-

katų kontoros sOraINeN advokatas urmas volens. Pasak jo, šis sprendimas turės įtakos koncerno ir jam priklausančių lietuvos bendrovių, kurios yra stam-būs darbdaviai ir stipriai įtakoja klaipėdos regiono ekonominę situaciją, valdymui.Šis teismo nutarimas yra dalis 2012 m. rugsėjį pra-dėto proceso, kurio metu Blrt Grupp akcininkas M.Gnidinas pareikalavo anuliuoti Blrt Grupp vi-suotiniame akcininkų susirinkime priimtą spren-dimą neišmokėti dividendų arba kompensuo-ti dėl šio sprendimo mažųjų akcininkų patirtą žalą. M.Gnidino pretenzijos as Blrt Grupp stambie-siems akcininkams paremtos tuo, kad visuotinis įmonės akcininkų susirinkimas, besiremdamas su valdyba susijusiais balsais, nusprendė neišmokė-ti dividendų, nors įmonės finansinė padėtis visiškai sudaro tam sąlygas, tuo tarpu pelnas išsimokamas slapta, pasitelkiant kompensacijas ir nuolaidas va-dovybei. M.Gnidino vertinimu, stambiųjų akcininkų veikla ekonomiškai nepagrįsta ir prieštarauja įstaty-mams.M.Gnidinui priklauso apie 12 proc. Blrt Grupp a kategorijos akcijų ir 17 proc. B kategorijos akcijų. es-tiško kapitalo Blrt yra įvairią veiklą vykdantis kon-cernas, aktyviai veikiantis estijos, latvijos, lietuvos, suomijos, Norvegijos ir rusijos rinkose. Blrt Grupp priklauso 69 bendrovės.

neringos Lengvatos keLeivių vežėjams - neteisėtos

Teismas pripažino, kad lengvatos keleivių į kur-šių neriją vežėjams yra neteisėtos. Neringos savivaldybė vasarį ketina spręsti, kaip keisti jau 9 metus galiojančias lengvatas joje registruotiems vežėjams. klaipėdos apygardos administracinis teismas gruodžio mėnesį pripažino, jog Neringos savivaldybė neįvykdė jai konkurencijos tarybos 2007 metų nutarimu nustatytų įpareigojimų, ir minėtas lengvatas teismo sprendimu panaikino, informavo konkurencijos tarybos laikinoji komu-nikacijos skyrius vedėja rima kaulėnaitė. „teismas panaikino Neringos savivaldybės sprendimo ati-tinkamus punktus“, - sakė r.kaulėnaitė. anot ta-rybos, teismo sprendimas nebuvo apskųstas, to-dėl yra įsiteisėjęs. „Mes dabar tikslinsime savival-dybės tarybos sprendimą ir turime apsispręsti, ar visiems panaikinti (rinkliavą), ar visiems ją taiky-ti. vasario pabaigoje turėtų būti posėdis“, - sakė Neringos savivaldybės Juridinio, personalo ir vie-šųjų pirkimų skyriaus vedėjas ramūnas vaitkus. anot jo, teismas panaikino Neringos savivaldy-bės 2004 metais priimtą sprendimą, tačiau nepa-sisakė, kaip jis turi būti pakeistas.

8

100 didžiausių lietuvos mokesčių mokėtojų 2012 m. biudžetą pripildė kone 0,8 mlrd. lt gausiau nei prieš metus – jie į valstybinės mokesčių inspek-cijos sąskaitą sumokėjo 8,415 mlrd. lt mokesčių ir kitų įmokų, o 2011 m. ši suma siekė 7,656 mlrd. lt.didelių permainų 2012 m. didžiųjų mokesčių mo-kėtojų sąrašo viršuje, palyginti su 2011 m., nematy-

vaLstybės biuDžetas iŠ akCizųĮmonių, 2012 m. gausiausiai pildžiusių šalies biudžetą, sąrašo viršuje, kaip ir ankstesniais metais, rikiuojasi akcizinių prekių – degalų, alkoholinių gėrimų, rūkalų – gamintojai ir pardavėjai, juos vejasi energetikai ir didieji prekybininkai. ekspertai sako, kad ekonomikai augant, įsisukant vidaus vartojimui tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų gali atsirasti daugiau mažmeninės prekybos įmonių ir paslaugų teikėjų.

ti: pirmoje vietoje ir toliau lieka beveik 1,338 mlrd. lt mokesčių sumokėjusi naftos produktų gaminto-ja ir pardavėja aB „OrleN lietuva“, už jos – tabako uaB „Philip Morris Baltic“ (525,981 mln. lt), trečioji – prekiautoja alkoholiniais gėrimais ir tabako gami-niais uaB „Mineraliniai vandenys“ (470,491 mln. lt). visos trejetuko įmonės 2012 m. mokesčių sumokė-

jo daugiau nei užpernai, o „OrleN lietuva“ kilstelė-jo ir maksimalią sumokėtų mokesčių kartelę (pernai įmonės sumokėtų mokesčių suma siekė 1,279 mlrd. lt). Ne veltui „OrleN lietuva“ praėjusius metus lai-ko vienais sėkmingiausių, kai europoje laikėsi aukš-tos naftos perdirbimo maržos, o įmonę moderniza-vus pagerėjo veiklos efektyvumas. ketvirtoje vie-toje, kaip ir užpernai, tebėra gamtinių dujų skirsty-toja ir pardavėja aB „lietuvos dujos“ (397,967 mln. lt), paskui ją seka degalinių tinklo operatorė „statoil Fuel l& retail lietuva“ (386,44 mln. lt). „Jei ateityje žadama dar didinti akcizų tarifus, o vy-riausybė ketina ir toliau kovoti su šešėliu, įmonės, parduodančios akcizines prekes, turėtų mokėti dar daugiau mokesčių“, – netolimą ateitį prognozuoja Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank lietuva“ ekonomistas. tiesa, ilgalaikėje perspektyvoje, plėto-jantis šalies ekonomikai, vis dėlto turėtų didėti indė-lis įmonių, kurios teikia paslaugas galutiniams var-totojams ar įdarbina daug darbuotojų. „Palyginti su kitomis šalimis, lietuvoje pajamos iš akcijų sudaro biudžete santykinai didelę dalį. atlyginimams ir var-tojimui artėjant prie es vidurkio, kitų mokesčių svo-ris turėtų didėti. todėl sąraše turėtų aukščiau iškilti didieji prekybos tinklai, paslaugų įmonės, kurios su-kuria daug darbo vietų“, – svarsto Nerijus Mačiulis, „swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

pusė DyzeLino Lietuvoje nuperkama neLegaLiai

Tik šeši iš dešimties lietuvos vairuotojų de-galus perka oficialiose lietuvos degalinėse. likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skir-tus degalus. vos 53,8 proc. dyzelinių automo-bilių vairuotojų teigė, jog kurą perka oficialiose lietuvos degalinėse. daugiau nei dešimtada-lis apklaustųjų prisipažino dyzeliną nelegaliai perkantys iš vilkikų vairuotojų, 16,9 proc. res-pondentų ieško baltarusiškų degalų, o likę 18,3 proc. renkasi ūkininkams skirtą dyzeliną arba ieško kitų būdų jo įsigyti nelegaliai.„Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių dyzeli-ną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užten-ka pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dy-zelinas yra nuo 1 iki 1,5 lito už litrą pigesnis. va-dinasi, daugiau nei 42 proc. apklaustųjų, kurie per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų, pirk-dami kurą nelegaliai gali sutaupyti vidutinį

9

Vien pernai užsienyje patirtoms 2852 žaloms at-lyginti draudimo bendrovė Bta išmokėjo 12 317 627 litus, dar 19 929 272 litų yra rezervuota. 2011 m. užsienyje patirtoms 2932 žaloms atlyginti bendrovė skyrė 10 892 183 lt., dar likę rezervuota 19 379 605 lt. Palyginimui: lietuvoje 2012 m. užre-gistruotos 11091 žalos, joms atlyginti buvo skirta 20 887 180 lt., o rezervuota 4 703 081 lt. „taigi, re-

DrauDimas brangsta DėL iŠmokų artimiesiams

ziumuojant skaičius galima drąsiai teigti, kad dėl už-sienyje įvykusios avarijos patiriami kur kas didesni nuostoliai nei panašios avarijos atveju lietuvoje. O tai sąlygoja kur kas didesni nei lietuvoje žalų atlygi-nimai, kurių iš avarijos kaltininkų pareikalauja žuvu-sių ar sužeistų aukų artimieji. deja, dėl įvairių prie-žasčių jie turi tendenciją augti ir mes tai labai aiš-kiai juntame“, – sakė sakė draudimo bendrovės Bta

Žalų reguliavimo departamento direktorė karolina karpova.Pasak k.karpovos, ypač sudėtinga situacija lenkijoje, kur 2010 m. pasikeitus teismų praktikai asmens žala kompensuojama labai plačiam artimųjų ratui. Ivairių kompensacijų gali pareikalauti ne tik tiesiogiai įvyky-je sužalotas asmuo ar žuvusios aukos artimiausi gimi-naičiai, bet ir kur kas tolimesni giminės ir netgi drau-gai, patyrę išgyvenimų ir nuostolių dėl jų artimųjų su-žalojimų arba netekties. draudimo ekspertė pateikė ir porą atvejų, kuomet avarijų padariniai buvo itin skau-dūs visomis prasmėmis. „lenkijoje mūsų bendrovėje draustas vilkikas viršijo greitį apie 20 km/val. ir, nesi-laikydamas tinkamų atsargumo priemonių esant blo-goms oro sąlygoms, trenkėsi į šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Bandydamas išvengti susidurimo mūsų drau-dėjo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu taksi automo-biliu. Žuvo taksi vairuotojas ir du keleiviai, dar viena keleivė buvo sužalota. avarijos aukos buvo kilusios iš labai plačių giminių ratų, todėl gauta itin daug preten-zijų iš jų tėvų, žmonų, vaikų, brolių, sesių, anūkų. kai kurios pretenzijos jau sureguliuotos (baigėsi teisminiai procesai ar sudarytos taikos sutartys), bet 9 teisminiai procesai atskirose civilinėse bylose dar tebevyksta. Jau išmokėjome 1 303 980 lt, tačiau dar lieka rezervuota 2 084 970 lt teisminiams ginčams sureguliuoti“, – pasa-kojo k.karpova.

minimaLios aLgos paDiDinimas gaLi atsiLipeti vaLstybei

Pirmasis naujosios vyriausybės sprendimas, įsiga-liojęs nuo šių metų pradžios – mėnesinės mini-malios algos padidinimas iki 1000 litų. taip kairioji valdančioji dauguma neva siekia pamaloninti ma-žiausiai uždirbančiuosius. Beje, jie daugiausiai dir-ba smulkaus verslo įmonėse. Šių įmonių savininkai ir vadovai sutinka, kad dirbantieji turi uždirbti dau-giau, nes kas labiau nei jie jaučia darbo jėgos emi-graciją į vakarų šalis. Nors po krizės vidaus vartoji-mas ėmė stabilizuotis, tačiau į prieškrizinį lygį dar negrįžo. Brangstanti energetika, patalpų nuoma ir algų didinimas verčia verslininkus peržiūrintys bu-halterines ataskaitas, kaip vyriausybės sprendimai paveiks jų įmonių veiklą. Jie žada bent jau pora mė-nesių stebėti situaciją, tačiau neatmeta, kad vėliau gali tekti mažinti darbuotojų skaičių.verslininkų atstovai teigia, kad iš minimalios algos didinimo daugiau išloš ne jas gaunantys žmonės, o per įvairius mokesčius valstybės biudžetas. Jeigu jau verslui užkraunama papildoma finansinė našta, tai ir valstybė turėtų daugiau prisidėti didindama neap-mokestinamajį minimumą, tvirtina smulkaus ir

pastaruoju metu itin padaugėjo šalies vežėjų skundų dėl neva nepagrįstai brangstančio draudimo. tačiau draudkai tikina, kad ši draudimo paslauga tiek į užsienį krovinius vežantiems vilkikų vairuotojams, tiek paprastiems vairuotojams brangsta pagrįstai. Specialistai teigia, kad per pastaruosius porą metų gerokai padidėjo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimai užsienyje įvykstančių avarijų aukų artimiesiems ir teismo išlaidos bylose.

10

Muitininkai konfiskavo 460 kilogramus tokių medžia-gų – 4 kartus daugiau nei per 2011 metus (98 kg). didžiausią narkotikų gabenimo atvejį muitinės istorijoje pareigūnai atskleidė spalio mėn. Medininkų pasienio pos-te. 412 kilogramų svorio, 17 mln. litų vertės hašišo krovi-nį muitininkai aptiko iš Ispanijos į rusiją persikus gabenu-siame vilkike.Praėjusių metų birželio mėn. Muitinės kriminalinės tarny-bos pareigūnai demaskavo vilniaus krašte veikusią narko-tikų kontrabandininkų grupuotę. 2011 – 2012 metais vy-kusio tyrimo metu buvo sulaikyti 5 asmenys, konfiskuota apie 90 kilogramų įvairių narkotinių medžiagų (kokaino,

2012 metai Lietuvos muitinei buvo ypatingi rekordiniu sulaikytų narkotinių medžiagų kiekiu, dažnėjančiais cigarečių ir grynųjų pinigų sulaikymais, griežtesne kuro gabenimo kontrole ir aktyvia kova su piktnaudžiavimu tarnyba. pernai Lietuvos muitinės pareigūnai, preliminariais duomenimis, sulaikė apie 20 mln. litų vertės narkotinių medžiagų.

amfetamino, marihuanos, hašišo). Muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko narkotinių medžiagų, kurias bando-ma siųsti pašto siuntomis. sulaikomos narkotinės medžia-gos dažniausiai siunčiamos iš kinijos, Indijos ir didžiosios Britanijos, nurodant, kad tai įvairūs cheminiai preparatai, trąšos, dažai ir pan. lietuvos muitinėje 2012 metais buvo pradėta 70 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų kontrabandos (2011 m. tokių tyrimų pra-dėta 61).visgi didžiausią sulaikytų prekių dalį sudaro kontraban-dos būdu gabenti tabako gaminiai. Muitinės pareigūnai praėjusiais metais sulaikė 168 mln. vienetų cigarečių, įver-

tintų beveik 60 mln. litų. lyginant su 2011 m., nelegaliai gabentų cigare-čių sulaikyta 1,5 karto daugiau (2011 m. buvo sulaikyta 112 mln. vnt. ciga-rečių ir 70 tonų tabako žaliavos). vi-dutiniškai kasdien muitinės parei-gūnai atkleidžia 11 nelegalių cigare-čių gabenimo atvejų, vidutinė pre-kių vertė vieno sulaikymo metu – 15 tūkst. litų. lietuvos muitinė, stiprin-dama kovą su pinigų plovimu ir ki-tokia neteisėta veikla, susijusia su at-siskaitymais grynaisiais pinigais, at-lieka į šalį įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Praėjusiais metais, lyginant su 2011 m., sulai-kytų grynųjų pinigų suma išaugo 8,5 karto: 2012 m. įvairia valiuta su-laikytų grynųjų pinigų suma – dau-giau kaip 2,6 mln. litų (2011 m. – 310 tūkst. litų).ypatingą dėmesį muitinės pareigū-nai pernai skyrė iš trečiųjų šalių įve-žamų naftos produktų kontrolei. Pra-ėjusių metų sausį pradėję naudoti mobilią kuro kiekio matavimo įran-gą, kuria atlieka lengvųjų automo-bilių kuro bakuose gabenamų dega-lų tikrinimus, muitininkai nustatė

ProFEsinis JŪrŲ VErsLo BEnDrUoMEnės LEiDinys www.meridianas.euISSN 2029-9044

ŠVyturIAI LIEtuVoS PAkrANtėjE AtSIrADo XVIII A., NorS kLAIPėDoS MIEStAS Nuo PAt jo įkūrIMo XIII A. ėMė VErStIS LAIVyBA.

MErIDIANAS – LEIDINyS, SkIrtAS jūrINėS BENDruoMENėS, kLAIPėDoS MIESto Ir krAŠto AktuALIjoMS VIEŠINtI, forMuotI jūrINėS ProfESIjoS įVAIzDį, kurtI BEI PuoSELėtI jūrINIo VErSLo Ir PILIEčIų SANtArVę.

„Be Klaipėdos sukilimo neturėtume Klaipėdos krašto, arba šiandien su jumis lietuviškai nebūtume kalbėję“. Č. Laurinavičius.

Naujas žvilgsnis Nauja kokybė Naujas leidinys

11

„Vadovaujantis gautais rezultatais akivaizdu, kad bendrovės bankroto tikimybė yra dide-lė. Nors skolinių įsipareigojimų perleidimas ban-kams ir užtikrino bendrovei apyvartinių lėšų srautą, tačiau tos lėšos teigiamos įtakos tiesioginei keleivių vežimo veiklai/paslaugos teikimui neturės, šios lė-šos bus skiriamos susidariusioms skoloms padeng-ti. Nuostolis įtakotas skolinių įsipareigojimų perlei-dimo sandorio taip pat stipriai pablogino įmonės finansinę padėtį“, - savo atliktą „vilniaus autobu-sų“ finansinės padėties analizę komentavo audito-riai. Bendrovė „vilniaus troleibusai“, kurią sujungus

viLniaus vieŠojo transporto banDymai iŠvengti bankrotovilniaus savivaldybės viešojo transporto kompanijos dar neseniai buvo per plauką nuo bankroto. pavojinga riba atitolinta, o tarp gelbėjimo planų – ir taupymas karpant maršrutus. Sostinės savivaldybės kontrolierių 2011 m. darytoje audito ataskaitoje nurodyta, kad dabar jau neegzistuojanti bendrovė „vilniaus autobusai“ buvo ties nemokumo slenksčiu.

su autobusų parku suformuota nauja bendrovė „vil-niaus viešasis transportas“ (vvt), taip pat buvo arti bankroto.„taip, panašioje padėtyje buvo ir „vilniaus troleibu-sai“, - teigė vvt generalinis direktorius Gintaras Na-kutis. anot G. Nakučio, sujungus „vilniaus autobu-sus“ ir „vilniaus troleibusus“, pavyko sumažinti vie-šojo transporto kompanijų sąnaudas. Papildomas taupymo priemones numatoma įgyvendinti šiais metais. „taip, atitolinti įmones nuo nemokumo slenksčio pavyko. viena iš priemonių buvo įmonių „vilniaus autobusai“ ir „vilniaus troleibusai“ sujungi-

mas, dėl to buvo galima racionaliau panaudoti turi-mus išteklius. vien dėl to jau sutaupėme 3 milijonus litų. Be to, įmonės „vilniaus viešasis transportas“ val-dyba patvirtino išlaidų miesto maršrutuose mažini-mo planą, kurį įgyvendinus per metus bus sutaupo-ma dar apie 10 mln. lt“, - tęsė G. Nakutis.Preliminariais duomenimis, vvt skolos sumažėjo nuo 114,3 iki 98,5 mln. lt. Bendrovės sąnaudų statistikos už visus praėjusius metus dar nėra. Per vienuolika mėnesių jos siekė 165,8 mln. lt, per visus 2011 me-tus – 168,3 mln. lt. tuo tarpu vvt pajamos jau per 11 praėjusių metų mėnesių viršijo visą 2011 metų sumą: užpernai gauta 163 mln. lt pajamų, o pernai, iki lap-kričio pabaigos, surinkta jau 164,4 mln. lt. didžiausias vtt skolininkas tebėra pati vilniaus savivaldybė. Jos įsiskolinimas vvt per metus sumažintas puse milijo-no litų, iki maždaug 80 mln. lt. vvt turtas nuo praė-jusių metų pradžios iki rugsėjo mėnesio pabaigos iš-augo beveik 12 mln. lt: nuo 154,5 iki 166,4 mln. litų.kita viešojo transporto įmonė „susisiekimo paslau-gos“ dirba pelningai, tačiau pelnas per metus kiek sumenko. savivaldybės pateiktais duomenimis, jos grynasis pelnas 2011 m. siekė 655,59 tūkst. lt, 2012 m. – 625,79 tūkst. lt. „susisiekimo paslaugų“ paja-mos per metus sumažėjo nuo 173,17 mln. lt iki kiek mažiau nei 161,62 mln. lt. tiesa, sąnaudas „susi-siekimo paslaugos“ taip pat pastebimai sumažino. 2011 m. jos viršijo 172,3 mln. lt, o pernai – 160,85 mln. litų.

13-ieji atLyginimai tenkina ne visus

Vilniaus  viešojo transporto  valdžia tikina susitarusi dėl skolos už darbuotojams ne-išmokėtas algas grąžinimo. tačiau su šiuo tei-giniu sutinka ne visos profesinės sąjungos.vil-niaus viešojo transporto vadovybė džiaugiasi pasiekusi kompromisą ir iki birželio ruošiasi vi-siškai atsiskaityti su savo darbuotojais – grąžin-ti skolas už uždelstą išmokėti 13-ąjį atlyginimą. Gruodį ir sausį išmokėta beveik 6 mln. litų, dar 1,6 mln. turėtų būti išmokėta iki vasaros. Šitaip darbuotojai esą atgaus kolektyvinėje sutarty-je numatytas 2010 ir 2011 m. išmokas. viešojo transporto generalinis direktorius Gintaras Na-kutis „vilniaus dienai“ teigė, kad darbuotojus ginančios profesinės sąjungos sutiko atsisaky-ti reikalavimo atgauti priemoką už 2009-ųjų at-lyginimus. tačiau eismo priežiūros tarnybos va-dovė, viešojo transporto nepriklausomos dar-buotojų profesinės sąjungos pirmininkė da-nuta khlopova atskleidė, kad su G. Nakučio pasiūlymu sutiko ne visi darbuotojai.reali įmonės skola darbininkams, anot jos, yra bemaž trigubai didesnė, nei pripažįsta G. Na-kutis.

http://www.delfi.lt/temos/viesasis-transportashttp://www.delfi.lt/temos/gintaras-nakutishttp://www.delfi.lt/temos/gintaras-nakutis

12

„ryanair Holdings“, didžiausia europos žemų sąnau-dų oro vežėja, padidino savo finansinių metų pel-no prognozę, atsižvelgdama į trečiąjį ketvirtį užfiksuotą didesnę kelionių paklausą. labiausiai kompaniją džiugino stipri paklausa šiaurinėje europos dalyje – Jungtinėje ka-ralystėje, vokietijoje ir skandinavijos šalyse. „ryanair“ pro-gnozuoja, kad finansinių metų, kurie baigsis šiemet kovo

„ryanair“ sugrįžo į kaunąkaune lankėsi „ryanair“ generalinis direktorius bei vienas turtingiausių airijos verslininkų michaelis o’Leary. jau beveik dvidešimt metų vadovaujantis pigių skrydžių bendrovės vadovas į Lietuvą atvyko pranešti apie tris naujus skrydžius, kurie bus vykdomi iš kauno oro uosto – kaljarį (Sardinija), trapanę (Sicilija), oslą (Norvegija). Iš viso vasarą iš kauno „ryanair“ skris 18 krypčių. m. o’Leary juokavo, kad už naujus skrydžius kauno oro uostui nereikėjo jam mokėti. „tiksliau, „ryanair“ juos vaišino alumi“, - šmaikštavo airis. „žinau, kad pernai buvo nerimauta, kai „ryanair“ perkėlė kelis skrydžius į vilnių, kad kauno bazė bus uždaryta. šiandien mūsų žinia demonstruoja mūsų ištikimybę kaunui. Ir tikimės, kad mes augsime toliau ir vilniuje, ir kaune“, - kalbėjo m. o’Leary.

31 d., grynasis pelnas sieks iki 540 mln. eur. anksčiau „ry-anair“ prognozavo 490–520 mln. eur metų uždarbį. Pel-nas per tris mėnesius iki gruodžio 31-osios pasiekė 18,1 mln. eur, palyginti su 14,9 mln. eur tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, skelbiama kompanijos pranešime. „ryanair“ skraidinamų keleivių skaičius trečiąjį finansinių metų ke-tvirtį išaugo 3%, iki 17,3 mln. apie 9,2% išaugusį pardavi-

mą per tris mėnesius iki gruodžio pabaigos skelbė ir „ea-syJet“, antroji žemų sąnaudų europos oro vežėja. „Prieš kalėdas fiksavome didesnį pardavimą, tai leido kilstelėti vidutinę skrydžių kainą, taigi rezultatai geresni nei tikėjo-mės“, –teigia Howardas Millaras, „ryanair“ vyriausiasis fi-nansų vadovas. „ryanair“ pardavimai pastarąjį ketvirtį išaugo 15%, iki 969 mln. eur, kompanijos pranešime teigia Michaelas O’le-ary, vykdomasis vadovas. Pabranginusi bilietus, „ryanair“ ne taip smarkiai pajuto degalų sąskaitos padidėjimą, o ji, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išau-go 24%. Gruodį skrydžių bendrovė įkūrė jau 51-ąjį savo padalinį, šįkart Mastrichte, Nyderlanduose. vėliau šiemet „ryanair“ ketina įsikurti ir Zadare, kroatijoje, bei trečiaja-me pagal dydį Maroko mieste Fese. „Manome, kad euro-poje toliau bus karpomas pajėgumas ir vyks restruktūri-zacija, brangesniems, nuostolių patiriantiems vežėjams mėginant konkuruoti su „ryanair“ plėtra žemų kainų se-gmente“, – teigia kompanija. apie etatų mažinimus ir įvai-rias restruktūrizavimo programas pernai pranešė „Inter-national Consolidated airlines Group“, „air France-klM“, vokietijos „lufthansa“. daugelį skrydžių bendrovių, ku-rios taiko tradicinį verslo modelį, pastaruoju metu sle-gia sumažėjusi paklausa ir aukštos degalų kainos.

„ryanair“ piLotai įspėja apie katastrofas

„ryanair“ pilotai nuolat skraido su mažesniu kiekiu degalų, negu norėtų, tvirtina ketu-ri šios oro linijų bendrovės pilotai. Jie teigia, jog yra verčiami piltis į lėktuvus kiek įmanoma mažiau kuro. taip oro bendrovė siekia sumažinti savo išlaidas. „ti-kiuosi, jog neprireiks aviakatastrofos, kad visi pra-bustų“, - sakė vienas iš jų. Profesinės organizacijos paragino atlikti išsamų airijos oro linijų bendrovės degalų politikos tyrimą. „Pilotai yra verčiami piltis kiek įmanoma mažiau degalų, kad sumažintų ben-drovės išlaidas“, - teigė vienas iš pilotų. Pasak visų keturių pilotų, tai kelia grėsmę saugumui. „Mes vi-suomet siekiame (įsipilti degalų) su atsarga“, - sakė vienas iš jų. „ar tai turi įtakos saugumui? taip, turi“, - atsakė jo kolega.Pilotai priminė praėjusių metų liepos 26 dienos įvy-kius, kai trys „ryanair“ lėktuvai, artėdami prie valen-sijos oro uosto, tą patį vakarą dėl nepakankamo de-galų kiekio pasiuntė nelaimės signalus. Per spau-dos konferenciją Madride „ryanair“ vadovybė

13

„Mes mąstome lietuvoje apie sukūrimą vienos oro bendrovės, kuri vykdytų vie-ningą rinkodarinę segmentuotą politiką. kad oro uostai ne konkuruotų dėl skrydžių bendrovių, o kad lietuva konkuruotų kaip vienetas“, - žurnalis-tams sakė ministras po apsilankymo kauno rajo-no savivaldybėje. „tokie svarstymai yra, kai apsi-spręsime, galėtų būti artimiausiu metu taktiniai žingsniai“, - teigė r.sinkevičius.

viena įmonė Lietuvos oro uostams vaLDytiLietuvoje gali būti steigiama oro uostus valdanti įmonė, kuri užtikrintų koordinuotą politiką, užuot skatinus oro uostų tarpusavio konkurenciją, pranešė susisiekimo ministras rimantas Sinkevičius.

Jo teigimu, šiuo metu dėl skrydžių iš kauno deramasi su keliomis oro bendrovėmis, tarp jų - estijos oro bendrove „estonian air“. lietu-voje veikia trys tarptautiniai oro uostai - vil-niaus, kauno ir Palangos. Idėja steigti bendrą oro uostų valdymo įmonę yra nenauja. apie tai yra kalbėjęs buvęs susisiekimo ministras eli-gijus Masiulis. 2009 metų pradžioje e.Masiulis teigė, kad šalies oro uostus turėtų valdyti vie-

na bendrovė, nes lietuva nėra valstybė su to-kia didele žmonių bei krovinių rinka, kad oro uostai, esantys 100 kilometrų spinduliu vienas nuo kito, tarpusavyje konkuruotų dėl investici-jų bei keleivių.e.Masiulis tuomet aiškino, kad dėl bendros oro uostų valdymo įmonės būtų išvengta nereikalin-gos konkurencijos, kuri nepadeda lietuvos avia-cijos politikai.

Ukrainos oro linijų bendrovė „aerosvit“ pateikė kijevo srities Ūkio teismui pareiškimą dėl ban-kroto paskelbimo. apie tai pranešama valstybino teismų sprendimų registro interneto svetainėje iš-publikuotame teismo nutarime. Jame nurodyta, kad „aerosvit“ yra įsiskolinusi 4 270 290 000 ukrainos grivinų (1,4 mlrd. lt), o įmonės balansinė vertė yra 1 467 260 000 ukrainos grivinų (484 mln. lt).„skolininkas neturi galimybės vienu metu gražinti turimų įsiskolinimų visiems kreditoriams, o tenkin-damas vieno ar kelių kreditorių reikalavimus skoli-ninkas negalėtų gražinti visų skolų kitiems kredito-riams, todėl pastarasis (skolininkas) padavė į teismą pareiškimą dėl bankroto paskelbimo). teismas pri-pažino, jog pateiktos medžiagos pakanka, kad pa-reiškimas dėl bankroto paskelbimo būtų svarsto-mas, ir nurodė netenkinti kreditorių reikalavimų. tuo tarpu ukrainos premjeras Nikolajus azarovas įgalio-jo vicepremjerą aleksandrą vilkulą įsikišti į „aerosvit“ situaciją. kaip pareiškė N. azarovas, neleistina, kad aviacijos bendrovės interesai kenktų piliečiams.

bankrutuoja ukrainos aviaCijos benDrovė: įsikiŠo vaLDžia

14

Lietuvos–Baltarusijos pasienis yra dviejų didelių ekonominių erdvių susisiekimo vieta – europos sąjungos ir Muitų sąjungos. Per šiuos pasienio punk-tus vykdomi vieni pagrindinių tranzito ir prekių mai-nų su kaimyninėmis ir kitomis Nvs valstybėmis.didelės eilės susidaro ir išvažiuojant iš lietuvos. Prastovos trunka paromis, vienos paros krovininio automobilio prastovos nuostoliai sudaro 500-700 lt. Per metus ši suma vienam vilkikui gali viršyti 50 tūkst. litų. esančių perėjimo punktų projektinis ap-krovimas išnaudojamas 100 proc., o piko valando-mis – apkraunamas ir 130-150 proc. dėl šių priežas-

DėL spūsčių pasienyje praranDami miLijonaišalies pramonininkai ir vežėjai, dėl susidariusios sudėtingos situacijos Lietuvos-baltarusijos pasienyje susitikime su valdžios institucijų atstovais išdėstė problemas, dėl patiriamų nuostolių ir nepatogumų kertant pasienio postus.

čių menkinamas ne tik lietuvos kaip tranzito valsty-bės patrauklumas, o darbo sąlygos visoms pusėms tampa kantrybės išbandymu.susitikime su atsakingomis valstybės žinybomis lPk lietuvos – Baltarusijos ekonominio bendradar-biavimo verslo tarybos ir „vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininkas sigitas Paulauskas sakė, kad „srautams per pagrindinį Medininkų pasienio pos-tą nuo jo atidarymo 1998 m. išaugus nuo 200 tūkst. iki 1 mln. 200 tūkst. per metus, automobilių aptar-navimui numatytos techninės ir krovinio elektroni-nio deklaravimo priemonės problemos iš esmės ne-

išspręs. Norit išlaikyti esamus tranzito koridoriaus srautus regione, lietuvos ir Baltarusijos valstybių vyriausybės turi numatyti lėšas esminei infrastruk-tūros plėtrai“.„dėl tokių ilgų prastovų patiriami dideli nuosto-liai, vežėjai negali laiku atlikti įsipareigojimų užsa-kovams. „lietuvos ir Baltarusijos prekybos apim-tis nuolat auga, praėjusiais metais ji pasiekė rekor-dinį lygį. akivaizdu, kad prastas sienos pralaidumas negali būti prekybos augimą stabdančia kliūtimi“, – teigia advokatų kontoros „raidla lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus. lietuvos pramonininkų konfederacijos (lPk) duomenimis, 2012 m. maisto, chemijos bei metalų gaminių eks-portas į Baltarusiją pernai išaugo 35 proc., medie-nos gaminių eksportas paaugo 5 proc. sparčiai au-gančios Nvs rinkos vis labiau prisideda prie lietu-vos eksporto apimčių didėjimo. Nvs rinkų dalis lie-tuvos eksporto struktūrose padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. 2012 m. atsižvelgdama į savo narių susirūpinimą, dėl negerėjančios situacijos lie-tuvos – Baltarusijos pasienyje kertant pasienio pos-tus, lietuvos pramonininkų konfederacija pakvietė neatidėliotinai spręsti ir sklandžiau derinti vidaus reikalų, užsienio reikalų, susisiekimo, Ūkio ministe-rijų, valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Muiti-nės departamento vadovų ir kitų institucijų veiks-mus, kurie padėtų efektyviai spręsti problemą.Pasak asociacijos „linava“ prezidento algiman-to kondrusevičiaus, ateityje svarstoma ties

Latvijos automobiLių gamintojas žengia į kiniją

Latvijos kompanija „dartZ Motorz Compa-ny“ sukūrė pirmą nešarvuotą savo auto-mobilį. Jis bus parduodamas tik kinijos rinko-je, o galvodami apie sėkmę šioje šalyje, kūrėjai modelį pavadino „Black snake“. toks pasirinki-mas neturėtų stebinti – 2013-ieji pagal kinų ka-lendorių yra Juodosios Gyvatės metai. „dartZ Black snake“ sukurtas pagal „Mercedes-Benz Gl 63 aMG“ ir turės 5.5 l, v8 variklį, generuojan-tį 557 aG. automobilis turės iš aliuminio paga-mintą kėbulą, deimantais inkrustuotus papuo-šimus ant variklio dangčio, paauksuotas vari-klio groteles. „Forbes“ žiniomis, šis prabangus visureigis kainuos daugiau nei 1 mln. Jav dole-rių (2,57 mln. lt).

15

2012 metais į bendrovės terminalą laivais atvyko 4 tūkst. 119 NatO konteinerių, o vadinamuoju at-galiniu tranzitu iš afganistano išvyko 916 konteine-rių. tuo metu 2011 metais, pasak bendrovės atstovės, iš viso buvo perkrauti 3 tūkst. 266 konteineriai su Jav kariškių kroviniais. I. Čepenko teigimu, pajamos, gau-namos būtent iš NatO tranzito segmento, nėra atski-rai skaičiuojamos. NatO kroviniai sudaro tik 1,7 proc. visų mūsų kraunamų konteinerių. klaipėdos valstybi-nio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuome-ne Geda Mikaločienė sakė, jog uosto pajamos už atvy-kusius 4,1 tūkst. NatO konteinerių siekė apie 190 tūkst.

2012 m. per pusę iŠaugo nato krovinių tranzitas2012 metais per klaipėdos uostą buvo pervežta daugiau kaip 5 tūkst. jungtinių amerikos valstijų kariškių konteinerių, o Nato krovinių tranzitas per uostamiestį išaugo 54 procentais, lyginant su 2011 metais. Nato konteinerių krovą klaipėdos uoste vykdo bendrovė “klaipėdos konteinerių terminalas”. bendrovės pardavimų ir marketingo skyriaus vadovė Irena čepenko bNS informavo, jog praėjusiais metais Nato tranzitą per klaipėdą sudarė tik jav kroviniai.

litų. tuo metu užpernai iš NatO tranzito buvo gauta apie 150 tūkst. litų pajamų. Nors rinkliavos už NatO tranzito krovinius sudaro gana mažą uosto direkcijos pajamų dalį, tačiau, pasak G.Mikaločienės, reikia ypač atkreipti dėmesį į tą faktą, jog NatO krovinių krova yra taip pat ir prestižo, ir pripažinimo, ir uosto patrauklu-mo bei konkurencingumo klausimas. Gabenant krovi-nius į afganistaną ir iš jo lietuva jau daugiau kaip me-tus dalyvauja vadinamojo Šiaurinio aprūpinimo kelio schemoje, į kurią taip pat įeina rusija ir Centrinės azi-jos šalys. dėl NatO tranzito su klaipėdos uostu taip pat konkuruoja latvijos ir estijos uostai.

Lazeriai – nepiLotuojamų Lėktuvų prieŠai

2012 m. lapkričio pabaigoje kompanija „loc-kheed Martin“ pranešė sėkmingai išbandžiu-si antžeminę lengvai transportuojamą karinę la-zerinę sistemą, kurios paskirtis – aptikti ore ir su-naikinti įvairius skraidymo aparatus, daugiausia nepilotuojamus. Naujoji lazerinė sistema, su-trumpintai vadinama adaM (area defense anti-Munitions), daugiausia skirta atremti įvairaus po-būdžio grėsmes iš oro, tokias kaip raketos ir ne-pilotuojami skraidymo aparatai, nutolusias nuo jos palyginti nedideliu atstumu. Minėtoji siste-ma buvo sėkmingai išbandyta aptinkant ir sunai-kinant maždaug per 1,5 km nutolusį nepilotuoja-mą lėktuvą ir apie 2 km atstumu skridusias ketu-rias nedidelio kalibro raketas.Pasak „lockheed Martin“ strateginių ir priešrake-tinės gynybos sistemų programų viceprezidento dougo Grahamo, kompanija investavo į adaM sistemą todėl, kad didelės galios lazeriai pasi-žymi ypatingu efektyvumu. „Mes pasiryžę remti kryptingos energijos revoliucingų galimybių pa-

naudojimą karo reikalams,“ – sakė jis. adaM siste-moje sumontuotas 10 kW galios optinio pluošto la-zeris, kuris garantuotai aptinka taikinį optiškai ne-skaidriose aplinkose ir gali sekti jį per daugiau nei 5 km atstumą. sistema gana lanksti: ji gali būti pa-rengta veikti visiškai autonominiu režimu ir atrem-ti raketų antpuolį, o papildomai panaudojant išori-nį radarą – aptikti ir sunaikinti nepilotuojamus oro taikinius. Modulinė adaM architektūra savyje jun-gia komercinės paskirties komponentus su pačios kompanijos sukurta programine įranga. tokia siste-ma pasižymi dideliu patikimumu ir patogiu valdy-mu.kompanija „lockheed Martin“ dar prieš 30 metų buvo pionierė kuriant ir panaudojant didelės ga-lios lazerines sistemas. Ji gali pasigirti reikšmingais pasiekimais įsisavinant įvairias aukštąsias karines technologijas, tokias kaip precizinio taikymo ir val-dymo (angl. precision pointing and control), stebė-jimo krypties stabilizacijos (angl. line-of-sight stabi-lization) ir adaptyviosios sistemos.

http://www.youtube.com/watch%3Ffeature%3Dplayer_embedded%26v%3DgJ0l4Hcks7c

_GoBack

Button 171: Button 1519: Page 2: OffPage 31: OffPage 42: OffPage 53: OffPage 64: OffPage 75: OffPage 86: OffPage 97: OffPage 108: OffPage 119: OffPage 1210: OffPage 1311: OffPage 1412: Off

Button 1520: Page 2: OffPage 31: OffPage 42: OffPage 53: OffPage 64: OffPage 75: OffPage 86: OffPage 97: OffPage 108: OffPage 119: OffPage 1210: OffPage 1311: OffPage 1412: Off

Button 7026: Button 3279: Button 3278: Button 3277: Button 3276: Button 3280: Button 3282: Button 3281: Button 7028: Button 3284: Button 3285: Button 3286: Button 3283: Button 3287: Button 3288: Button 3289: Button 7024: Button 3298: Button 3299: Button 3300: Button 3297: Button 3301: Button 3302: Button 3296: Button 7030: Button 3304: Button 3305: Button 3306: Button 3303: Button 3308: Button 3309: Button 3307: Button 3292: Button 3291: Button 3290: Button 3293: Button 3294: Button 3295: Button 7033: Button 3333: Button 3332: Button 3331: Button 3337: Button 3334: Button 3335: Button 3336: Button 7021: Button 3327: Button 3326: Button 3325: Button 3328: Button 3329: Button 3330: Button 7034: Button 3321: Button 3320: Button 3319: Button 3322: Button 3323: Button 3324: Button 3310: Button 7035: Button 3314: Button 3315: Button 3316: Button 3312: Button 3313: Button 3317: Button 3318: Button 7032: Button 3344: Button 3343: Button 3342: Button 3345: Button 3346: Button 3347: Button 3340: Button 7019: Button 7017: Button 3352: Button 3351: Button 3350: Button 3341: Button 3348: Button 3349: Button 3353: Button 3354: Button 7036: Button 3358: Button 3357: Button 3356: Button 3355: Button 3359: Button 3360: Button 3361: Button 7037: Button 3363: Button 3364: Button 3365: Button 3366: Button 3362: Button 3367: Button 3368: Button 1543: Page 15: Off

Button 1544: Page 15: Off

Button 3369: Button 3370: Button 3371: Button 3372: Button 3373: Button 3374: