2014 m. birželio 20 d. www.ukzinios.lt 7 p.www.ukzinios.lt

2014 m. birželio 20 d.

Iki 1940 me tų Uk mer gės ap­skri tis mi ni ma kaip kles tin ti, 3070 kvad ra ti nių ki lo met rų te ri to ri ja, ku rio je pri skai čiuo ja ma apie 150 tūkst. gy ven to jų.

Aria ma že mė ap skri ty je už ėmė 153 500 ha, so dai – 2500 ha, pie­vos – 40 200 ha, ga nyk los – 24 200 ha, pri va tūs miš kai – 10 600 ha, vie šie ji miš kai – 37 300 ha.

Ap skri ties sa vi val dy bė iš lai kė sa vo li go ni nę, vais ti nę ir svei ka tos punk tus, įreng tas rent ge no ka bi­ne tas. Svei ka tos punk tuo se dir bo 9 gy dy to jai ir 6 aku še rės.

Prie vi sų ap skri ties sa vi val dy bės vals čių raš ti nių bu vo įreng tos vie šos skai tyk los, kurioms bu vo už pre nu­me ruo tas 21 laik raš tis ir žur na las.

Ap skri ty je vei kė 5 spi ri to va­ryk los, 12 pie ni nių, 760 pra mo nės ir pre ky bos įmo nių.

Dau ge lis įmo nių ir įstai gų, taip pat ir pri va čių na mų, vė liau bu vo na cio na li zuo ta, dau ge lis ne spė ju­sių lai ku pa si trauk ti vi suo me nės vei kė jų, įstai gų va do vų ir pan. bu­vo su iimti, ka lin ti, vė liau iš trem ti į ato kiau sius Ru si jos kam pe lius.

Laik raš čio „Į lais vę“ 1941 m. rug sė jo 5 d. nu me ry je iš spaus din­ta ži nu tė iš Uk mer gės apie so vie ti­nių pa rei gū nų me lą ir agi ta ci ja. Jo je mi ni mas ap skri ties vyk do mo jo ko­mi te to pir mi nin kas Gir džius, ku ris pra si dė jus ka rui iš įstai gos bal ko no pom pas tiš kai pra ne šė, kad rau do no ji ar mi ja per žen gu si Vo kie ti jos sie ną ir mu ša prie šą jo pa ties te ri to ri jo je.

Daug žmo nių au ko jo lais vę ir net gy vy bę dėl Tė vy nės, tarp jų ir Pra nas Ba le niū nas – mu zie ji nin­kas, skulp to rius, ku ris da ly va vo 1941 m. bir že lio 23 d. su ki li me – sau go jo mu zie jų, da ly va vo ki tuo se su ki li mo įvy kiuo se.

Ka ro me tu mu zie ju je ir sa vo na­muo se įreng to je slėp tu vė je jis slaps­tė pa bė gu sius iš ge to žy dus. 1944 m. be si trau kian tiems vo kie čiams įsa kius pa ruoš ti eva ku a ci jai ar che o lo gi jos rin ki nius, P. Ba le niū nas į dė žes su dė­jo ak me nis, o mu zie jaus eks po na tus slė pė. Kai ku rie liu di nin kai tei gia, kad P. Ba le niū nas iš gel bė jo mu zie­jų nuo su nai ki ni mo, nu trauk da mas sprog di ni mo ka be lį. Už an ti so vie ti­nę veik lą 1945 m. sau sio 6 d. bu vo nu teis tas 15 me tų lais vės at ėmi mo ir iš trem tas į vie ną iš Vor ku tos la ge rių.

Skau di Čer nių šei mos is to ri ja. Uk­mer gės kraš to ty ros mu zie ju je sau go­mos Izi do riaus Čer niaus fo to gra fi jų skait me ni nės ko pi jos. Pas ta ra sis, dir­bęs tar nau to ju Uk mer gės sa vi val dy­bė je, 1940 me tais bu vo su im tas už „tau tiš ku mą“, ka lin tas Uk mer gės ka­lė ji me, vė liau įka lin tas de šim čiai me­tų ir iš vež tas į Si bi ro la ge rį, o iš ten iš trem tas į Toms ko sri tį.

Vy riau sias Čer nių sū nus Vla das, Lie tu vos ka riuo me nės ka pi to nas, va do va vo 1941 me tų bir že lio su ki li­mui Va rė nos po li go ne, bu vo P. Ple­cha vi čiaus vie ti nės rink ti nės ka rys. Tik jam pa vy ko iš veng ti trem ties. Lik vi duo jant rink ti nę spė jo pa si­trauk ti, ku rį lai ką gy ve no ne le ga liai, po ka rio me tais pa si trau kė į Lat vi ją, slaps tė si ir dir bo dar bi nin ku.

Uk­mer­gė­iki­oku­pa­ci­jos­ir­po­jos

,,Kad ne auk si nės va sa ros...“ – į taip pa va din tą ren gi nį bir že lio 13­osios va ka rą rin ko si šven tu­pie čiai.

Šven tu pės kul tū ros na mų sa vi­veik li nin kai žiū ro vams pa ren gė pro­gra mą, skir tą Ge du lo ir vil ties die nai pa mi nė ti. Trem ti niai siun tė ži nią nuo šei mos at skir tai, iš trem tai Ma mai, ko vo jan čiam už lais vę sū nui, iš si ilg­tam my li ma jam, pa verg tai Lie tu vai...

Ren gi nio me tu iš dai nuo ti, po­smais, mal do mis iš sa ky ti laiš kai gu lė prie ru se nan čio lais vės au ku­ro su vil ti mi su šil dy ti šir dis tų, ku­rie abe jo ja Tė vy nės mei le.

Vi diš kių kul tū ros na mų et no­gra fi nis an sam blis ,,Uly čia“ pa ro­dė pro gra mą ,,Skrisk, dai nu žė le, į Lie tu vė lę“, ku rią pa ren gė Dai nų šven tei Vil niu je.

Pro gra mo je – vi diš kie čių trem­ti nių is to ri jos, su si py nu sios su to me to dai no mis, žai di mais ir ra te­liais. Kaip sa kė ve dėja: ,,Daik tų pa si im ti ne lei do, bet nie kas ne už­drau dė iš si vež ti į trem tį pa pro čių. Ir trem ty je ato kvė pio mi nu tė mis lie tu viai dai na vo, šo ko...“

Žiū ro vai ap lan kė bib lio te ko­

„Kad­ne­auk­si­nės­va­sa­ros...“

je vei kian čią do ku men tų pa ro dą ,,Kas va go nais ru dais iš lin ga vo...“.

Apie ren gi nį pa pa sa ko jo Uk mer­gės Vla do Šlai to vie šo sios bib lio te­

kos Šven tu pės kai mo pa da li nio vyr. bib lio te ki nin kė Ge nė Vait kū nie nė.

Pet ras GIRDZIJAUSKASRa­šy­to­jas,­Lais­vės­ko­vo­to­jų­­są­jun­gos­na­rys­

Vep rių mies te lis įsi kū ręs 8 km sker smens Vep rių me te o ri ti nio kra te rio vi du ry je. Šio je apy lin kė­je gy ve na ma nuo se niau sių lai kų. Pa va di ni mas ki lęs nuo bal tiš ko jo žo džio „vėp lys“ – šer nas.

Ši vie to vė gar sė ja 1846 m. įkur­to mis ir kas met per Sek mi nes mal­di nin kų gau siai lan ko mo mis Kal va­ri jo mis. Mies te lio piet ry ti ne da li mi nu si tę sęs 5,5 km il gio ir 35 sto čių Kry žiaus ke lias, žy mi mas kop ly tė­lė mis ir var tais. Tai uni ka li vie to vė ir iš skir ti nis Kry žiaus ke lias, ne si­kar to jan tis nie kur ki tur. Kry žiaus ke liui per Sek mi nes pa pras tai va do­vau ja vys ku pas, tad ir šian dien mes, mal di nin kai, jo lau kia me.

Vys ku pą Kęs tu tį vep riš kiai ties šven to vės du ri mis su ti ko pa gar biai, su duo na ir drus ka. Mū siš kis Ro mas Pet ras Šau lys, ku rio fo to gra fi jos per Sek mi nes eks po nuo tos Vep rių baž­

Ėjome­Vep­rių­Kal­va­ri­jas Apie­tremtį­–­iš­tremtinės­lūpų

ny čio je, įtei kė eks ce len ci jai kny gą, pri me nan čią, kad Kry žiaus ke lias da bar ne tik ger bia mas, bet oku pa­ci jos me tais bu vo ir nie ki na mas.

Mes, nu si dė jė liai, mal dau ja me Vieš pa tį nuo dė mių at lei di mo, tik da bar mal dai va do vau ja vys ku pas Kęs tu tis. Do vy do psal mių me tas. Su skam ba skar dus, dai nin gas mo­te riš kas bal sas, ne nu si lei džian tis vy riš kie siems. Be di de lių moks lų ar stu di jų. Pa pras tai, na tū ra liai ky­lan tis Vieš pa čiui į aukš ty bes.

Ek sce len ci ja pa guo džia su si­rin ku sius, pa bai goj, ar ki vys ku po met ro po li to įga lio tas, įtei kia gar­bin gas Pa dė kas nu si pel niu siems pa ra pi jie čiams. Ro mo Pet ro Šau­lio šei ma pa ger bia ma Šei mos me­tų pro ga Gar bės raš tu.

Po pa lai mi ni mo su kry žiu mi, vė lia vo mis, va do vau jant vys ku­pui Kęs tu čiui, skam bant baž ny­čios cho ro gies mėms, pa ju da me Kal va ri jų Kry žiaus ke liu.

Nukelta į 8 p.

Del­tu­vos­pa­grin­di­nės­mo­kyk­los­mo­ki­niai­pa­mi­nė­jo­Ge­du­lo­ir­vil­ties­die­nos­73­iąsias­me­ti­nes.­Jie­pri­si­jun­gė­prie­pi­lie­ti­nės­ ini­cia­ty­vos­„Kad­ne­auk­si­nės­va­sa­ros,­ ne­ mė­ly­nos­ vo­sil­kos“.­ Šią­ini­cia­ty­vą­ or­ga­ni­zuo­ja­ Tarp­tau­ti­nė­ko­mi­si­ja­na­cių­ ir­ so­vie­ti­nio­oku­pa­ci­nių­ re­ži­mų­ nu­si­kal­ti­mams­Lie­tu­vo­je­įver­tin­ti.­

Ini cia ty vos sim bo liu ta po vo­sil ka – ru gia gė lės žie das, ap dai­nuo tas trem ti nių dai no je. No rint dau giau su ži no ti apie trė mi mus, vyko susitikimas su trem ti ne Ele­na Bie rie ne. Kai pra si dė jo ka ras, jai bu vo 14 me tų. Te ko slaps ty tis Pa mū šio ir Vi liau džių kai muo se, bet NKVD ją su ėmė ir tei sė ka ri­nio tri bu no lo teis me.

E. Bie rie nė bu vo iš trem ta į Gor kio ap skri tį. Ten dir bo la­bai sun kiai, pjo vė me džius, juos kro vė į ma ši nas. Dir ban čiuo sius

sau go jo sar gy bi niai 25 met rų te­ri to ri jo je. Miš ke tek da vo dirb ti 12 va lan dų. La bai no rė da vo karš to van dens – „ki pi to ko“ – at si ger ti. Trem ti nė pa sa ko jo vi sa da sva joju­si so čiai pa val gy ti ir tu rė jo vil tį su grįž ti į Lie tu vą.

Šiuo me tu E. Bie rie nei 88 me­tai. Ji my li ma sū nų ir anū kų. Kai lei džia svei ka ta, ap lan ko drau ges. Gy ve na la bai tvar kin gai, tai ro do užuo lai dų kros nies bal tu mas. To­kio tvar kin gu mo ga lė tų pa vy dė ti jau nos šei mi nin kės.

„Dai na vo me trem ti nių dai ną „Kad ne auk si nės va sa ros, ne mė­ly nos vo sil kos“, o mo čiu tės aky se iš vy do me aša ras. Ji iš ta rė mums „ačiū“. Pa si vai ši nę ar ba ta, su E. Bie rie ne nu si fo tog ra fa vo me. Šis gy vas trem ti nės pa sa ko ji mas dar il gai iš liks mū sų at min ty je“, – apie su si ti ki mą pa sa ko jo Del tu vos pa­grin di nės mo kyk los is to ri jos mo­ky to ja Mil da Be le vi čie nė ir eti kos mo ky to ja Lai ma Za ran kie nė.

Renginyje – tremčių aidai...

Su trem ti ne Ele na Bie rie ne.Ro mas Pet ras Šau lys ir Pet ras Gir dzi jaus kas prie pa min klo vo kie čių ka rei viams.

2014 m. birželio 20 d.www.ukzinios.lt8 p.

Ėjome­Vep­rių­Kal­va­ri­jasAtkelta iš 7 p.Sun ko kai, bet už duo tį įvei kiu.

Pro ce si ja nu žings niuo ja to lyn į kal ną. Lie ku sto vė ti, bet ne vie nas. Ša lia toks pat „jau nuo lis“, kaip ir aš, dar ne tu rin tis de vy nias de šimt me tų, bet jau ge ro kai per ko pęs per aš tuo nias de šim tis, da li na si su ma ni mi sa vo pri si mi ni mais apie šį Kry žiaus ke lią:

– Šiuos įvy kius pri si me nu nuo tų lai kų, kai man bu vo ket ve ri. Mes da ly vau da vo me su ma ma. Gy ve no me čia pat. Kai ūg te lė jau, ta pau gies mi nin ku. Ta da gies­mių me lio di jos bu vo ki tos, nors žo džiai iš li ko tie pa tys. Ta čiau mal di nin kų be veik ne li ko. Ta da pri si rink da vo mi nių mi nios. Ei­

da vo ban go mis, nes vie na ban ga ei ti bu vo ne įma no ma. Per žmo nių dau gy bę ne si gir dė da vo nei va do­vo, nei gies mi nin kų. To dėl ir su­si skirs ty da vo ban go mis. Bū da vo gru pės ir ne lie tu vių. Kin ki niai ap gul da vo ap lin ki nius miš kus ir pa miš kes. Į Ced ro no upe lio kal­ne lį mal di nin kai kop da vo ke liais. Pri si rink da vo dau gy bė uba gų. Au­ko da vo ne gau siai, bet be veik vi si, tad jie tu rė da vo ge ras pa ja mas. Ten eže re bu vo sa la su ga lin gu ąžuo lu. Uba gai ten rink da vo si nak vo ti ir kel da vo puo tas.

Pra ei to am žiaus sep tin ta ja me de šimt me ty je mo kiau si vie ti nė je me cha ni za to rių mo kyk lo je. Bu vo gru pė iš vai kų na mų. Šia gru pe

ir nau do jo si oku pan tų pa ka li kai, griau da mi Kry žiaus ke lio kop ly tė­les. Su nai ki no vi sas, nors vie ti niai ti kin tie ji jas gy nė, pra šė ge ruo ju ne griau ti. Ne pa dė jo. Vi są oku­pa ci jos pe ri odą ti kin tie ji mel dė si nu griau tų kop ly tė lių vie to se. 1989 m. vie ti nių mal di nin kų pa stan­go mis Kal va ri jų Kry žiaus ke lias bu vo at gai vin tas. Kop ly tė lės yra ypa tin gos struk tū ros, jų šven tie ji pa veiks lai at sta ti nė ja mi iki šiol.

Kau no met ro po li jos vys ku pas Kęs tu tis Kė va las va do vau da mas Kry žiaus ke liui at šven ti no tris kop ly tė les, vie ną iš jų – baž ny čios šven to riu je, kur ir bai gia si Kal va­ri jų Kry žiaus ke lias.

Vep rių Sek mi nės, pra ėju sios abi die nas skam bant baž ny čios var pams, ir Kal va ri jų Kry žiaus ke lias at min ty je iš liks il gam.

Sekminėse dalyvavo vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Kas­met­pri­si­me­na­me­tra­giš­ką­1941­m.­bir­že­lio­ 14­ąją,­ kai­pra­si­dė­jo­ trė­mi­mai­ į­ Si­bi­rą­ ir­ bu­vo­iš­vež­ti­tūks­tan­čiai­žmo­nių.­

Uk mer gė je prie Kry žiaus Po­li ti nių ka li nių ir trem ti nių at mi­ni mui, ša lia Švč. Tre jy bės baž­ny čios, Ge du lo ir Vil ties die na pa mi ni ma trem ti nių dai no mis.

Smui ko gar sais mi nė ji mą pra­dė jo Me no mo kyk los auk lė ti nė Ur tė Stim bu ry tė (vad. R. Krikš ta­po nie nė), skam bė jo po li ti nių ka­li nių ir trem ti nių cho ro ,,Trem ti­nys“ (vad. J. Juo die nė) dai nos.

Trė mi mus pri mi nė ra jo no me­ras Vy das Pa knys, Lie tu vos po li­ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos Uk mer gės ra jo no sky riaus pir mi­nin kė Al do na Ka les ni kie nė.

Su si rin ku sie ji da ly va vo Švč. Tre jy bės baž ny čio je au ko to se mi­šio se už gy vus ir mi ru sius trem ti­nius bei po li ti nius ka li nius.

Po jų pa mi nė ji mo va ka rą „Ir stings ta aša ra į le dą“ su ren gė Duks ty­nos pa grin di nės mo kyk los mo ki niai. Mo ky to jos Vi dos Pul kau nin kie nės pa reng ti mo ki niai te at ra li zuo tai at­kū rė svar biau sius Lie tu vos įvy kius.

Trem ti nių ir par ti za nų dai nas at li ko kul tū ros cen tro fol klo ro ko­lek ty vas ,,Py nia va“ (vadovė Vil­ma Mu le vi čiū tė­Sa ba liaus kie nė) ir Vi diš kių fi lia lo fol klo ro ko lek­ty vas „Uly čia“ (vad. Sta sė Na vic­kie nė). Pri si min ti skau dūs mū sų kraš to trem ti nių li ki mai.

Pa­mi­nė­ta­Ge­du­lo­ir­vil­ties­die­na

TARPTAUTINIS GYVOSIOS KARO ISTORIJOS FESTIVALIS „VILKMERGĖS (DELTUVOS)

MŪŠIS 1812–2014“Vi sus, kam įdo mi gy vo ji is to ri ja, kvie čia me 2014 m. bir­

že lio 28 d., šeš ta die nį, at vyk ti į Del tu vos mies te lį, esan tį ša lia Uk mer gės. Ka­ro­is­to­ri­jos­klu­bai­iš­Lie­tu­vos,­Len­ki­jos,­Lat­vi­jos­ir­Bal­ta­ru­

si­jos­žiū­ro­vų­aky­se­at­gai­vins­Pran­cū­zi­jos­im­pe­ra­to­riaus­Na­po­le­o­no­Bo­na­par­to­ir­Ru­si­jos­ca­ro­Alek­san­dro­I­ojo­ka­riuo­me­nių­su­si­rė­mi­mą,­įvy­ku­sį­1812­me­tais­bū­tent­šio­je­vie­to­je.­Vi­są­ šeš­ta­die­nį­ Del­tu­vos­mies­te­lis­mar­guos­ is­to­ri­nė­mis­ ka­rių­

uni­for­mo­mis­ir­se­no­vi­nė­mis­mar­ki­tan­čių­suk­ne­lė­mis.­16­val.­mies­te­lio­cen­tre,­ne­to­li­baž­ny­čios­esan­čia­me­lau­ke­už­virs­„ko­va“.­Žiū­ro­vai­tu­rės­ga­li­my­bę­ste­bė­ti­mū­šį,­ka­dai­se­tru­ku­sį­net­16­va­lan­dų.­Griau­dės­pa­tran­kos,­šau­tu­vų­sal­vės,­že­mę­tryps­ka­va­le­ri­jos­

žir­gai,­žvan­gės­dur­tu­vai,­nuo­pa­ra­ko­ap­rū­ku­siais­vei­dais­keiks­no­sis­ka­rei­viai,­ai­dės­ka­ro­būg­nai­ir­dai­nos,­įkve­pian­čios­di­džiai­ir­nar­siai­ko­vai.­Po­mū­šio­vyks­gy­vo­sios­is­to­ri­jos­pa­mo­kos,­ka­ri­nės­sto­vyk­los­ap­žiū­ra.­

PROGRAMA10–18 val. Ama­ti­nin­kų­ ir­ pre­ky­bi­nin­kų­mu­gė.­ Edu­ka­ci­niai­

su­si­ti­ki­mai,­skir­ti­1­ojo­pa­sau­li­nio­ka­ro­100­me­čiui­ir­Lie­tu­vos­par­ti­za­ni­nio­pa­si­prie­ši­ni­mo­ju­dė­ji­mo­70­me­čiui­pa­mi­nė­ti.­­

11.30 val. Ša­lių­ –­ da­ly­vių­ vė­lia­vos­ ir­ him­nai­ Uk­mer­gė­je,­Kęs­tu­čio­a.,­šau­tu­vų­sal­vė.­

12–13­Pa­žin­ti­nė­pro­gra­ma­žiū­ro­vams:­ka­ri­nės­sto­vyk­los­lan­ky­mas­ir­ap­žiū­ra,­ben­dra­vi­mas­su­„ka­riais“.­Mu­zi­kan­tų­pa­si­ro­dy­mai.­

13 val. Ren­gi­nys,­ skir­tas­Or­šos­mū­šio­500­me­ti­nių­pa­mi­nė­ji­mui:­ trum­pa­ is­to­ri­nė­ ap­žval­ga,­mū­šy­je­ da­ly­va­vu­sių­ ka­rių­gin­kluo­tės­ir­eki­puo­tės­pri­sta­ty­mas,­ka­rių­­­re­konst­ruk­to­rių­pa­si­ro­dy­mai,­ko­vų­epi­zo­dai.

14 val. Ren­gi­nys,­skir­tas­T.­Kos­ciuš­kos­su­ki­li­mo­220­me­ti­nėms:­ ru­sų­ įgu­los­ pa­si­trau­ki­mo­ iš­ Uk­mer­gės­ pi­lies,­ pi­lies­bokš­to­su­sprog­di­ni­mo­ins­ce­ni­za­ci­ja,­is­to­ri­niai­ko­men­ta­rai­(prie­Del­tu­vos­evan­ge­li­kų­re­for­ma­tų­baž­ny­čios­lieka­nų).

15 val.­Ri­kiuo­tė­prie­obe­lis­ko­Vil­kmer­gės­mū­šio­vie­tai­pa­žy­mė­ti.­Vai­ni­ko­pa­dė­ji­mas,­šau­tu­vų­sal­vė­už­žu­vu­sius­ka­rius.­Pa­ra­das­Del­tu­vos­mies­te­ly­je.

16 val. 1812­m.­pran­cū­zų­ru­sų­ka­ro­Vil­kmer­gės­mū­šio­ins­ce­ni­za­ci­ja.­

17 val. Ar­ti­le­ri­jos­pa­būk­lų­sal­vės­už­ren­gi­nį,­da­ly­vius,­žiū­ro­vus,­or­ga­ni­za­to­rius.­Pa­žin­ti­nė­pro­gra­ma­žiū­ro­vams:­ka­ri­nės­sto­vyk­los­lan­ky­mas­ir­ap­žiū­ra,­se­no­vi­nių­gin­klų­mu­lia­žų­pri­sta­ty­mas,­„ka­rių“­eki­pi­ruo­tės­de­monst­ra­vi­mas,­ben­dra­vi­mas­su­ka­riais­–­re­konst­ruk­to­riais,­ka­rei­viš­kų­val­gių­de­gus­ta­ci­ja.­Mu­zi­kan­tų­pa­si­ro­dy­mai.­

20 val.­Pa­baig­tu­vių­lau­žo­už­de­gi­mas.RENGINYS NEMOKAMAS

Fes ti va lį re mia Lie tu vos kul tū ros ta ry ba

1829 m. Vil niaus ka ted ros pre­la tas Kon to rius Uk mer gės kle bo­nas Juo za pas de Goz ma nis š. m. rug sė jo 17 die ną pa duo ta me pra­šy me skun dė si ba jo rais Sta nis lo vu Po drei zu, Il zen šmi tu ir Uk mer gės ap skri ties pa ka ma riu Juo za pu Ko­za kov skiu dėl jų iš Uk mer gės kle­bo ni jos už grob tų aria mų že mių, šie nau ja mų pie vų, brūz gy nų bei Ku rė nais va di na mo eže ro, taip pat dėl šios kle bo ni jos vals tie čių plė­ši mų ir ki tų skriau dų.

Ba jo ras Sta nis lo vas Pa drie zas sa va va liš kai at ėmė iš kle bo ni jos „fun da ci nio kai mo di de lę že mės ir šie nau ja mų pie vų da lį, šią va sa rą vie no je vie to je pa sė jo li nus ir gri­kius bei iš ka sė ten grio vius, ki to se vie to se pa sta tė už tva ras, o kai vals­tie čiai tam pa si prie ši no, Pa drie zo sū nus už puo lė Va rei kių kai mo gy­ven to jus, į dva rą iš si va rė vals tie čio Ste po no Pau liu ko nio jau tį“.

Kai pas ta ra sis, at ėjęs į dva rą, pa pra šė jau tį grą žin ti, bu vo ne gai­les tin gai su muš tas.

Skun­das­dėl­už­grob­tos­že­mėsPa drie zas su arė ke lią, ve dan tį į

Va rei kių kai mą, be to, „mi nė to jo kai mo vals tie čius nuo la tos per se­kio ja ir plė ši ka vi mais skriau džia, pa siun tė į Va rei kių kai mo lau kus sa vo sū naus va do vau ja mus vals­tie čius, ku rie vi siš kai su min dė ir su nai ki no Pau liu ko nio, Pet ro Striel­čiū no ir Juo za po Var no va sa ro jų“.

Pa ka ma ris J. Ko za kov skis iš „fun da ci nio Voi ciu kiš kių ba jor­kai mio pa si sa vi no že mės da lį ir ją už sė jo li nais. Vė liau, bi jo da mas, kad vals tie čiai anks čiau jo ne­nuim tų der liaus, slap ta jį su rin ko ir par si ga be no į Šal ka vos dva rą.

Ne ga na to, kad nu si pjo vė fun­da ci nė se že mė se esan čias pie vas, rug pjū čio 13 die nos nak tį jo pa­ran ki niai už puo lė Voi ciu kiš kių ei gu lio na mą ir prie var ta pa gro bė šie ną. Tiek Ko za kov skis, tiek Il­zen šmi tas „ver žia si prie Ku rė nų eže ro ir ne lei džia Uk mer gės kle­bo nui ra miai jo val dy ti“.

Uk mer gės kraš to ty ros mu zie jaus me džia ga

Virtų grūdų duonelė Reikės 3–4 stiklinių kviečių arba rugių, duonos plutelių arba

džiūvėsių, sėmenų, kalendros, 10–12 šaukštų miltų.Nuplaukite, išmirkykite ir nedideliame vandens kiekyje išvirkite

grūdus. Sutrinkite juodos duonos džiūvėsėlius ar pluteles ir sumaišykite su grūdais. Įberkite sėmenų, kalendros, suberkite miltus ir išmaišykite. Išminkę masę sudėkite į skardą ir palaikykite 1–2 val., kad pakiltų. Duonelę kepkite krosnyje ar orkaitėje, kol gražiai pagels.