of 4 /4
36 Lietuvos ir Lenkijos kulinarijos enciklopedija, vadovėlis, žinynas – taip knygą „Lietuvos virėja“, aprašančią XIX a. vilniečių ir ponų virtuvę, tituluoja kulinarijos istorijos ir maisto žinovai. Prieš pu- santrų metų į kulinarinę kelionę po daugiau nei pusantro šimto metų virtuvę leidosi vilnietė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, virtualioje erdvėje pažįstama kaip tinklaraščio „Lietuvos virėja“: ekspe- rimentai pagal Zawadzką“ autorė. „LIETUVOS VIRėJA“: ne didžkukuliai buvo Lietuvos miestų virtuvės hitas Eglė Aleksandravičiūtė 1854 m. išleistas patiekalų žinynas „Lietuvos virėja“ yra nuostabi knyga, įamžinanti XIX a. Lietuvos ir Lenkijos kulinarinę aplinką. Knygos autorė Vincenta Za- vadska pirmuosius knygos leidimus pa- slaptingai pasirašė inicialais W. A. L. Z. Paslaptį, kas ji buvo, žinojo visi – ponia priklausė Lietuvos ir Lenkijos kultū- riniame gyvenime gerai žinomai Za- vadskių šeimai. Juzefas Zavadskis buvo Vilniaus universiteto tipografas, vėliau spaustuvę paveldėjo jo sūnus Adamas, autorės vyras. Ponia Vincenta išmanė svetimų šalių virtuves: mokėjo patiekti madingą anglišką arbatą, ypač gerai per- prato prancūzų virtuvės subtilybes.. Knygos leidimas buvo pakartotas ne kartą ir, pasak dabartinių leidėjų (leidykla „Baltos lankos“), neišgalintys nusipirkti stengdavo- si bent persirašyti kelis receptus. Šiandien galime pavartyti keturioliktąjį – peržiūrėtą, pataisytą ir papildytą – „Lietuvos virėjos“ leidimą. Jis buvo išspausdintas 1938 metais, o 2009 m. išleistas pakartotinai. Vartant knygos puslapius paaiškėja, kad daugiau nei prieš šimtą metų Lietuvos ir Lenkijos gurmanai buvo gerai susipažinę su Europos virtuvės tradicijomis ir puikiai jas pritaikę savo kraštui. Tad kiekvienas, susidomėjęs kulinarija, šiai knygai neliks abejingas, kaip neliko ir R. Statulevičiūtė- Kaučikienė, virtuvėje eksperimentuojanti V. Zavadskos receptų motyvais. Asmeninio archyvo nuotr. virtuali virtuvė

Virtuve nuo... iki

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Interviu su tinklaraščio "Lietuvos virėja: eksperimentai pagal Zawadzką" autore

Text of Virtuve nuo... iki

  • 36

    Lietuvos ir Lenkijos kulinarijos enciklopedija, vadovlis, inynas taip knyg Lietuvos virja, apraani XIX a. vilniei ir pon virtuv, tituluoja kulinarijos istorijos ir maisto inovai. Prie pu-santr met kulinarin kelion po daugiau nei pusantro imto met virtuv leidosi vilniet Rta Statuleviit-Kauikien, virtualioje erdvje pastama kaip tinklaraio Lietuvos virja: ekspe-rimentai pagal Zawadzk autor.

    Lietuvos virja:

    ne didkukuliai buvo Lietuvos

    miest virtuvs hitas

    Egl Aleksandraviit

    1854 m. ileistas patiekal inynas Lietuvos virja yra nuostabi knyga, aminanti XIX a. Lietuvos ir Lenkijos kulinarin aplink. Knygos autor Vincenta Za-vadska pirmuosius knygos leidimus pa-slaptingai pasira inicialais W. A. L. Z. Paslapt, kas ji buvo, inojo visi ponia priklaus Lietuvos ir Lenkijos kult-riniame gyvenime gerai inomai Za-vadski eimai. Juzefas Zavadskis buvo Vilniaus universiteto tipografas, vliau spaustuv paveldjo jo snus Adamas, autors vyras. Ponia Vincenta iman svetim ali virtuves: mokjo patiekti mading anglik arbat, ypa gerai per-prato prancz virtuvs subtilybes..

    Knygos leidimas buvo pakartotas ne kart ir, pasak dabartini leidj (leidykla Baltos lankos), neigalintys nusipirkti stengdavo-si bent persirayti kelis receptus. iandien galime pavartyti keturioliktj perirt, pataisyt ir papildyt Lietuvos virjos leidim. Jis buvo ispausdintas 1938 metais, o 2009 m. ileistas pakartotinai.

    Vartant knygos puslapius paaikja, kad daugiau nei prie imt met Lietuvos ir Lenkijos gurmanai buvo gerai susipain su Europos virtuvs tradicijomis ir puikiai jas pritaik savo kratui. Tad kiekvienas, susidomjs kulinarija, iai knygai neliks abejingas, kaip neliko ir R. Statuleviit-Kauikien, virtuvje eksperimentuojanti V. Zavadskos recept motyvais.

    Asm

    enin

    io a

    rch

    yvo

    nu

    otr

    .

    virtuali v i r t u v

  • 37

    itaLiKaS BLyNaS

    Telai: 1 stiklins milt 3 kiauiniai 2030 g sviesto 1 auktas grietins 1 auktas cukraus citrinos ievels.darui: 1 stiklin cukraus 45 obuoliai stikliukas romo citrinos cinamonas.Morengui: 3 kiauini baltymai stiklins cu-kraus citrinos suli.

    I milt, kiauini, sviesto, grietins, cukraus ir smulkiai tarkuotos citrinos ievels suminkykite tel (ji turt bti gana sausa, trupanti). I jos skar-doje darykite dubenl (madaug 1,5 cm aukio krateliais). Dubenlio dugn subadykite akute. Kepkite 1520 min. 180 C temperatroje.

    Obuolius ivirkite su cukrumi ir susmulkinta citrinos pusele. Baig virti pilkite stikliuk romo (arba baltojo vyno kaip rekomenduoja V. Zavads-ka). Gaut tyr sukrskite ikepus telos dubenl, pabarstykite cinamonu.

    Baltymus iki standumo iplakite su cukrumi ir ci-trin sultimis. Ant obuoli auktu sukrskite arba konditeriniu virktu suraitykite baltym mas. Kepkite apie valand 100110 C temperatroje. Ikepus galite pabarstyti milteliniu cukrumi.

    Rta, Js kulinarinis dienoratis Lie-tuvos virja: eksperimentai pagal Zawa-dzk tarp lietuvik tinklarai buvo pirmasis ir vis dar yra vienintelis, kuria-me apraomi gards patiekalai, gamina-mi remiantis tik vienos knygos receptais. Kas kvp rayti Lietuvos virj?

    Viskas prasidjo nuo knygos ir draug. Vien vakar vakarieniaudami su biiu-liais ms namuose Vilniuje prakalbome apie domesnius patiekalus, kulinarines knygas ir, inoma, Lietuvos virj.

    Papasakojau apie nauj sigyt knyg ir pirm bandym pagal j ikepti sausainius, kurie, atvirai nekant, buvo tinkami prie-ui muti. Prasitariau, kad noriau pa-ruoti vien kit sudtingesn V. Zavadskos patiekal ir drauge su kompanija j ragauti. Tai igirds vienas biiulis pasil bsimus eksperimentus aprayti tinklaratyje.

    I pradi mandagiai patyljau tikrai nemaniau, kad kam nors daugiau gali bti domu. Juolab kad nesijauiau didele virtu-vs profesionale, kad galiau autoritetin-gai dstyti gaminimo technologij ir sko-ni dermi teorijas.

    Na, bet prajo kelios dienos ir isaky-ta mintis pradjo patyliukais, bet kyriai krebdti. Nieko nebeliko, tik pasiduoti pagundai ir pradti rayti.

    Ar esu teisi, kad prie ios minties pri-sidjo ir pasaulyje itin populiarus buvs Julie & Julia projektas?

    Negaliau ito paneigti. is smagus fi l-mas tikrai pastmjo rimiau apsvarstyti biiulio mint apie kulinarin tinklarat ir imtis senosios virtuvs eksperiment. Beje, fi lme Julia Child ir jos sekja Julie pavaiz-duotos labai romantikai. Autobiografi nje J. Child kartu su A. Prudhomme parayto-je knygoje My life in France (liet. Mano gyvenimas Paryiuje) kulinarinio leidinio apie Pranczijos virtuv rengimas spaudai pavaizduotas kur kas realistikiau kaip varginantis keleri met darbas, pilnas maloni ir nelabai maloni staigmen, en-tuziazmo, usispyrimo ir nusivylim.

    Skaitydama po kelis kartus vairiomis proporcijomis ibandytus receptus suvo-kiau, kok titanik darb XIX a. viduryje atliko V. Zavadska. Kiek kart jai reikjo tikrinti sudarytus receptus, laukti, kol pre-keiviai i Europos pagaliau atve pomido-r, kaparli arba austri.

    Todl tai dar viena i prieasi, kodl gaminu pagal Lietuvos virj. Kol kas ji tra ileista kaip bibliofi lin vertyb, nepri-taikyta iandien virtuvje besisukanioms eimininkms, todl viliuosi, kad mano tinklaratis ir kitus kvps drsiau imtis V. Zavadskos recept.

    Ar anksiau domjots lietuvikos kuli-narijos istorija, ileistomis knygomis? Ar jau buvote girdjusi apie Lietuvos vir-jos autor?

    Ne, anksiau nebuvau girdjusi nei apie autor, nei apie jos knyg. Gal tik pavard pasirod pastama, nes Vilniaus Zavads-kiai atliko svarb vaidmen kultriniame Vilniaus ir Lietuvos gyvenime.

    Iki eksperimento pagal V. Zavadskos knyg pradios Lietuvos kulinarijos isto-rija domjausi prieokiais. Jei uklidavo u aki koks naujai publikuotas straipsnis ar diskusija apie Lietuvos kaimo ir miesto virtuv visuomet perskaitydavau, kai kas krisdavo atmint ir ird, kai k iban-dydavau.

    O kodl V. Zavadskos Lietuvos virja, o ne, pavyzdiui, panaiu metu ileista Metai u stalo ar koks kitas populia-resnis tuo metu pasirods kulinarijos leidinys? Kuo i knyga taip suavjo, kad nusprendte skirti tiek dmesio?

    Balt lank leidyklos lietuvi kalba ileist V. Zavadskos knyg Lietuvos vi-rja pasidovanojau Kald proga. Kaip tik

    vienas Kald Senelis, linkdamas imin-ting ir maloni investicij, buvo teiks vokel su keliomis kupiromis. vertinusi savo aistr knygoms atsargiai usukau knygyn ir... pamaiau j. Rankos paios pasiiupo. Negaliu sakyti, kad tai buvo meil i pirmo vilgsnio, bet kakas tikrai buvo.

    Galbt primin tv namuose esani sen, pokariu leist kulinarijos knyg, su pietomis iliustracijomis ir storais, gero-kai paiurusiais puslapiais. Galbt prie Lietuvos virjos pastmjo ir nesenos diskusijos apie tai, kas yra lietuvika vir-tuv didkukuliai ir bulvi ploktainiai ar subtilesni ir iradingiau paruoti patie-kalai. Juk miestiei ir bajor virtuv taip pat Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, nuo

    kurios reikt pstelti dulkes.Prisipainsiu, nesu linkusi pirkti kuli-

    narines knygas. Man atrodo, kad pakan-ka fantazuoti pagal kasdienius, mintinai inomus receptus, o kvpimo galima pasisemti pavarius lietuvikus ir usie-nio autori tinklaraius. Todl Lietu-vos virja buvo mano, viso labo, tik an-troji kulinarijos knyga.

    Spju, kad pradjusi rayti kulinarijos dienorat nebuvote naujok virtuvje. Sutikite, receptai nepatyrusiai eiminin-kei gali varyti nemaai baims, na, kad ir vasaroiltis vanduo arba vidutinio kartumo orkait.

    Gaminti visuomet mgau ir net drs-iau pasigirti, kad tai dariau visai neblo-gai. Taiau Js paminti V. Zavadskos recept akcentai tikrai nekvepia dr-sos. Ypa kai uminkai tel i keli tu-zin kiauini ir randi trumpai nukirst rekomendacij ikepti.

    (pagal recept p. 264)

    Stiklin = 200 ml

  • 38

    virtuali v i r t u v

    SLUoKSNiUotiS (pagal recept p. 372)

    600 ml rugini milt 13 g saus mieli 3 kiauiniai 50 g cukraus 100 g sviesto sauja razin druska cinamonas.

    Kiauinius iplakite su cukrumi, sudkite kambario temperatros sviest. Miltus sumaiykite su iupsne-liu druskos, cinamonu ir sausomis mielmis, suberki-te kiauini mas ir suminkykite. berkite nuplautas ir nudiovintas razinas.

    Tel udenkite drobiniu rankluostliu ir ma-daug valand palikite iltoje vietoje pakilti.

    I paruotos telos darykite nedidelius paplotlius, idliokite ant kepimo popieriumi udengtos skar-dos ir kepkite apie 20 min. 180 C temperatroje.

    Itrauktus sluoksniuoius perbraukite drgnais pirtais, pabarstykite cukrumi ir palikite atauti.

    Tad jei nerandu atsakymo apie kepimo temperatr ir trukm atmintyje ir nieko tikinamo nesufl eruoja vidinis balsas, pa-sitelkiu seniau leistus vadovlius eiminin-kms, pavyzdiui, E. Binkauskiens Kepi-nius, ar atsakymo iekau internete. Kaip minjau, nesu nei profesional, nei didel kulinarijos ar konditerijos technologij i-nov.

    Ar turite nuosekli sistem, pagal kuri renkats, kokius patiekalus gaminti? Jei ne, kaip tarp gausybs recept surandate t vienintel?

    Ne, tikrai neturiu susikrusi kokios nors gudrios atrankos sistemos. Daniau-siai renkuosi pagal turimus ar sezoninius produktus. Taip kadaise gim nedidelis avienos ciklas. Arba pagal tai, ko labiausiai ilgisi skonio receptoriai.

    Ruodama vakarien biiuliams apgalvo-ju nuosekliau, pabandau sivaizduoti, koks galt bti pasirinkto patiekalo skonis, i-renku kok netikt ar seniai pamirt gar-nyr (pavyzdiui, ropes, pupas, kaliaropes ir pan.) ar desert, kuris daniausiai sulau-kia reakcijos ir jie jau tada itai valg?

    Papasakokite, kaip bandymus atgaivin-ti XIX a. vilniei virtuv vertina artimie-ji: vyras, draugai? Koki nuomoni tenka igirsti? Koki atsiliepim sulaukiate i skaitytoj?

    Galiu drsiai tvirtinti, kad mano ekspe-rimentu diaugiasi ir vyras, nors jam ret-kariais ir tenka utilizuoti tik pusiau pavy-kus edevr, ir draugai, patys prisidj prie tinklaraio gimimo. Projektas domus ir mano kolegoms, kuriuos kartkartmis vis pavaiindavau gabalu vakarykio pyrago ar apdalydavau sausainiais.

    Tinklaratis turi pulkel itikim gerbj, kurie pagiria, ujauia, imintingai pataria ar net suranda ir palygina lietuvikai iverst recept su anksiau publikuotu lenk kalba. Tai irgi savotika simbioz, nes be skaitytoj nuomons eksperimentas bt labai sausas.

    A savo eksperimento itin nesureikmi-nu tai tiesiog savotika kryba pasirinkta tema. Taiau kitus, nieko neinanius apie mano tinklarat, pasitaiko ir nustebinti. XIX a. vilnietika virtuv? Tai k jie valg? Kruopas ir buzas? O pasirodo, skanavo daug vairesn ir europietikesn maist, negu mes valgome iandien.

    Manau, kad tokiu tinklaraiu nenuste-biniau nei pranczo, nei italo. O Lietuvo-je, kur pus amiaus manme, kad kotletai yra maltinukai, o didkukuliai vienintelis ms kulinarinis paveldas, galima pamatyti i nuostabos pakeltus antakius.

    Ar teko nusivilti bandytais receptais? Ar daug kart reikia tobulinti kai kurias recep-tras, kad patiekalas pavykt?

    Nusivilti tikrai teko, ir ne vien kart. Pats pirmas kepinys pagal Lietuvos virj buvo rugini milt sluoksniuoiai. Paraidiui sek-dama recepto nurodymus pagaminau akme-ninius sausainius... tai tau ir senoviniai receptai, lidnai pagalvojau. Vliau, tre-isyk patobulinus recept, iais sausainiais ne kart vaiinau draugus, bendradarbius ir pati valgiau pirtus aplaiydama.

    Vienas kitas eksperimentas (daniausiai kepiniai) nukeliavo tiesiai iukli kibir bet ito negali ivengti. Kai rytuosi kepti bob, kurios originaliame recepte rayti 35 ar 40 kiauini, tikrai stengiuosi sekti pro-porcijas, miltus berti po truput, dalimis, bet... pasitaiko ir visikai nevykusi kepini.

    Mint, kodl taip pasisuka kai kurie eksperi-mentai, pakio ta pati J. Child ir A. Prudhomme

    knyga My Life in France. Joje J. Child aprao, kaip su siaubu suvok, kad pagal jos silomus pranczikus receptus nemanoma ikepti tin-kamo pyrago JAV. Ir kodl? Ogi skiriasi miltai! Pasirod, kad JAV pardavinjami cheminmis mediagomis apdoroti miltai, kurie ne tik ilgiau isilaiko nesuplk, bet taip pat yra ir liesesni. O Pranczijoje pirkjams silomi natrals (dabar sakytumme bio) miltai, kurie yra riebesni ir kepini tel j reikia berti maiau.

    Kas gali paneigti, kad iandien pardavinjami miltai nra tokie pat, kaip XX a. vidurio JAV? Mat palyginus V. Zavadskos silomas proporci-jas su tomis, kurias nusistatau po pavykusio ar nepavykusio bandymo, tikrieji kiekiai teorinius virija nuo 20 iki 50 proc.

    aViENa SU KmyN padaU (pagal recept p. 140)

    Avies kumpis arba krtinl 1 morka 1 petra-ols aknis 1 svognas saliero aknies poro keli juodj pipir irneliai 2 laur lape-liai skiltel citrinos 1 auktas sviesto (~20 g) 1 auktas milt (~10 g) 2 aukteliai kmyn druska 1 auktas cukraus 2 auktai acto.

    Avies krtinl arba kump nuplaukite ir ivir-kite su prieskoninmis darovmis, keliais pipi-r irneliais, laur lapais ir citrinos skiltele.

    Ivirusi avien igriebkite i sultinio, atv-sinkite ir supjaustykite dviej ksni dydio gaballiais.

    Keptuvje itirpinkite aukt sviesto ir mai-ydami pakepinkite miltus. Kai miltai patamss, berkite aukt cukraus, sukrskite verdaniu vandeniu nuplikytus kmynus, pilkite stiklin avienos sultinio, aukt acto ir uvirkite. Pada- taip pat tinka paskaninti vieiais iobreliais. Padau upilkite supjaustyt avien.

    Taip paruot avien galite patiekti su bulvi koe ar skrudintomis bulvi skiltelmis ir vie-iomis arba marinuotomis darovmis.

  • 39

    daryti pomidorai (pagal recept p. 89)

    8 pomidorai 300 g jautienos arba verienos 1 didelis svognas skiltel esnako pipirai druska muskato rieutas viei iobreliai 1 auktas sviesto sviesto kepti.

    Pomidorus nuplaukite, nusausinkite, peiliu nu-pjaukite virnles ir iskobkite minktim. Vidin pomidor pus pabarstykite pipirais ir druska.

    Svieste pakepinkite smulkint svogn, su-berkite kapot esnak, pipirus, paskaninkite tar-kuotu muskatu, iobreliais, sudkite malt ms ir iskobt pomidor minktim. Visk trokinkite madaug 5 min.

    Paruot dar sukrskite iskobtus pomido-rus, udenkite nupjautomis virnlmis. Ant kie-kvienos virnls udkite po nedidel gaball sviesto.

    Pomidorus kepkite 1520 min. 180 C tempe-ratroje. Kartu su pomidorais galite patiekti skru-dintos baltos sumutini duonos.

    Tikriausiai ponikos vilniei virtuvs e-devrai Js namuose ruoiami ne kasdien, o tinklaraio skaitytojai neturjo progos su-sipainti su tuo, k mgstate, jei gaminate ne pagal V. Zavadskos receptus. Papasakokite, kokia kasdien Js virtuv? K mgstate, ko-kius patiekalus daniausiai gaminate. Galbt valgote ne namuose arba vakarienmis lepina vyras?

    Daniausiai valgome namuose, taiau neven-giame pasilepinti ir restoran virj imone. Juk gaminimas krybin veikla, jei nra kvpimo geriau negaminti, nes nei pats valgysi, nei kit galsi pavaiinti.

    Kasdien renkuosi paprastesnius, nesudtin-gai paruoiamus patiekalus: vairius trokinius, daugiaryius, tirtas sriubas. Daniausiai ga-minu i atminties, bet nevengiu ibandyti ir nauj produkt ar domesni prieskoni. Ypa dabar, kai gyvenu Belgijoje, ir turiu prog ra-gauti ir sigyti viei jr grybi, jr uv ar egzotik, Lietuvoje nepardavinjam, daro-vi. Taip ragaujant kasdien mityb atkeliavo saldiosios bulvs, midijos, krevets, po truput sispraud jr lieuviai, eeriai, kefals.

    Na, o dabar apie vykusius ir (ne)pavykusius eksperimentus. Kuris bandytas labiausiai su-avjo?

    Mano mgstamiausi jau mintieji ruginiai sluoksniuoiai. Jie tobuli nebrangs, paprasti ir... labai lietuviki. I rimtj patiekal gal-iau iskirti Avien su kmyn padau.

    Kuris valgis labiausiai nuvyl?

    Patiekal, nuvylusi skoniu, nebuvo daug (bet gal dar bus ateityje?), nes jau gamindama imu nutuokti, kad nieko gero neieis ir nusitei-kiu virtuvinei nelaimei. Kad ir alaus sriuba. Gal ir atsiras mgstani kart al su grietine arba tryniais, bet a io patiekalo tik paragavau. Man tinkamesn burokli sriuba.

    Kur gamint patiekal ruoite dar ne kar-t? Gal kakuris jau tapo firminis?

    Yra keli patiekalai ir skanstai, kurie rado savo viet ms valgiaratyje. Tai jau por kart minti sluoksniuoiai juos gaminu be baims ir be recepto, Italikas blynas obuoli pyra-gas su morengo kepure, grietinins bobels Grietinins bobels kitaip, aviena su kmynais ir marinuotos rudmss.

    O koks receptas buvo keisiausias, netik-iausias?

    Keist recept V. Zavadskos knygoje tikrai netrksta. Na, gal ne recept, bet iandienio miestieio akiai neprast subprodukt: karvs temuo, jauio skrandis, avies plauiai ir pan.

    Kitiems gal keistokos pasirodys ant groteli keptos austrs ar mieliniai pyragliai su smege-nimis, bet a vienu i keistesni recept pava-diniau trint irneli sriub su rkyta silke.

    Derinys atrod gana abejotinas, bet rezultatas nustebino. Pasirodo, valgoma, ir netgi skanu. Ibandiusi , labiau pasitikjau ir kitais V. Za-vadskos silomais skoni deriniais.

    Kitas draug ibandymas buvo avi kepen motiejukas, a la patetas, su plauiais. Vis pir-ma ne taip jau paprasta buvo t plaui gauti. Biiulis, pasjs mint apie tinklarat, avies plauius su visais kitais organais, reikalingais motiejukui, atve i savo tv kio. Paskui visi sdjo ir tartinai stebjo, kaip a smulkinau vi-din avies pasaul. Bet a jais didiuojuosi jie ragavo!

    Ir vos nepamirau ems srio. Ilgai rengiau-si j gaminti, nes niekaip negaljau isirinkti saugaus ems plotelio. Nesinorjo, kad ems savininkas patyliukais kraipyt galv ir svert mano pamiim. Todl grietins piln srmai pakasiau savo moiuts dare tarp svogn lys-vi. Vis nuostabai, ryte, prajus dvylikai valan-d, i po emi itraukiau balt sr. Minkt, skoniu primenant emaitik kastin. O man buvo keista, kad mano eima rytingai to srio ragavo.

    O ko tikrai niekada negamintumte ir nera-gautumte, net jei pati V. Zavadska rekomen-duot?

    Vienas toki recept kepta lydeka. Ne todl, kad nemgiau uvies ar jausiau anti-patij lydekoms. Mane iurpina io patiekalo ruoimas gyv lydek reikia nakiai palikti sriame vandenyje, kad ji nusigaluot. Es to-kia uvies msa bna trapi ir minkta. Na, gal jau ai, miela Zavadska, bet a lydek ikep-siu paprasiau. Taip pat maai patrauklus man atrodo ir keptas karvs temuo. Kas gi ten gali bti skanaus?

    Kulinarin tinklarat su Lietuvos virja paonje raote jau gana ilgai. Tad koks js spdis apie XIX a. vilniei virtuv?

    Rayti pradjau tikdama XIX a. miestiei iradingumu ir stebdamasi XIX a. Vilniuje pardavintais maisto produktais: vairiausios uvys (lydekos, laios, unguriai, menks, er-ketai, jr lieuviai), viai ir vliai, naminiai ir laukiniai paukiai (kurapkos, perkno oe-liai, svirbeliai, pilkieji strazdai, kurtiniai), tuo metu retos ar importins darovs (paragai, artiokai, pomidorai, kaparliai, savojiniai ko-pstai), kruopos (baltieji grikiai, sago kruopos) ir kt.

    iandien, prajus daugiau kaip pusantr met nuo pirmojo tinklaraio rao, tebeste-bina produktai ir gaminimo technologijos, bet taip pat puikiai suvokiu, kad daryt kurtini vilnieiai kasdien negamino, veikiausiai valg paprastesnius patiekalus i virtos ar keptos m-sos, naminius makaronus, darovi apkepus ir trokinius, neatsisakydavo sukrimsti saldaus divslio, gaballio bobos ar motelio mo-zro.

    Palyginti su mumis, XIX a. buvo daugiau vartojama sviesto, kiauini, laini, steng-tasi, kad maistas bt skanus ir sotus. Niekas neskaiiuodavo kalorij kepdavo svieste, sriubas virdavo su tikru msiku ar darovi sultiniu (tam naudodavo viei sultin arba namuose pagamintus sauso sultinio kubelius), patiekalus apliedavo riebiu sviestiniu padau. Trumpiau tariant tie, kurie turjo u k, val-gydavo skaniai ir ne k prasiau negu vidutinis XIX a. europietis.

    Jei ne Lietuvos virja, ar btumte prad-jusi rayti kulinarin dienorat? Ar i veikla suteik kako naujo Js gyvenimui?

    iandien sunku pasakyti, ar biau pradjusi kurti tinklarat, jei nebiau suradusi Lietu-vos virjos. Galbt taip, nes pavykus pagamin-ti sudting patiekal norisi ne tik j suvalgyti, bet ir pasigirti apie skm. Galbt ne, nes no-rint rayti tinklarat reikia turti k pasakyti, o a mokyti dalyko, kur tik pradedu perprasti, nesiryiau.

    Vis dlto nuoirdiai diaugiuosi, kad tinkla-ratis gyvuoja, nes nauji eksperimentai pleia ne tik skoni painim, bet ir inias apie maist, jo ruoim ir derinim. Mano iki tol turta skonio nuojauta pasipild praktinmis iniomis.

    O svarbiausia, kad jau dabar tikrai galiu pasakyti, kad ne didkukuliai buvo XIX a. Lietuvos miest virtuvs hitas. Tik... negaliu pasakyti kas.