Antihistamininiai vaistai

Histamino receptoriai R Veikimo

mechanizmas

Lokalizacija Funkcija

H1 Gq

↑IP3, ↑DAG,

↑ Ca++

Lygieji raumenys, endotelio

ląstelės, oda, gleivinės

CNS

! dermatitas, alerginis rinitas,

konjunktyvitas ir supimo liga

Vazodilatacija, bronchų

spazmas

Skausmas ir niežulys įgėlus

vabzdžiams

H2 Gs

↑cAMF

Skrandžio gleivinė, širdies

raumuo, putliosios ląstelės,

CNS

! skrandžio rūgšties sekrecija

H3 Gi/o

↓cAMF

↓ Ca++

CNS presinapsiniai neuronai,

virškinimo trakto nervinis

rezginys

↓H, Ach, NE ir 5-HT išskyrimą

H4 Gi/o

↓cAMF

↑ Ca++

Daugiausia bazofiluose, kaulų

čiulpuose, skydliaukėje,

plonajame žarnyne ir blužnyje

Vaidmuo nežinomas

Antihistamininiai vaistai

Klasifikacija

H receptorių antagonistai

(pagal selektyvumą receptoriams)

H1 receptorių antagonistai

antialerginiai

H2 receptorių antagonistai

antacidiniai

Vaistai, slopinantys H išskyrimą

H1 receptorių antagonistai Pirmos kartos

Etilenediaminai

(chloropiraminas...)

Etanolaminai

(difenhidraminas, klemastinas...)

Alkilaminai

(chlorfeniraminas, dimetindenas...)

Fenotiazinai

(prometazinas...)

Piperazinai

(ciklizinas, meklizinas...)

Piperidinai

(ciproheptatidas, ketotifenas...)

Antros kartos

Sisteminio poveikio (p.o.)

Astemizolas

Terfenadinas

Feksofenadinas

Loratadinas

Dezloratadinas

Rupatadinas (visi piperidinų gr.)

Cetirizinas (piperazinų gr.)

Lokalaus poveikio

Į nosį Azelastinas (II k., ftalazinonų gr.)

Į akis Ketotifenas (I karta)

Levokabastinas (II karta, abu piperidinų gr.)

H1 receptorių antagonistai

Veikimo mechanizmas

Konkurenciniu grįžtamuoju būdu blokuoja H1 receptorius

H2 ir H3 receptorius blokuoja nereikšmingai

H1 receptorių antagonistai

Farmakologinis poveikis (1)

Adaptuota pagal Harvey RA, Champe PC, editors. Lippincott‘s Illustrated Reviews:

Pharmacology. 4th edition. Philadelphia: Lippincott Williams and Wilkins; 2009.

H1 receptorių antagonistai

Farmakologinis poveikis (2)

Sedacija (H1 blokada CNS) !!! I kartos (skirtingo laipsnio)

difenhidraminas, doksilaminas, hidroksizinas , prometazinas – “hipnotikai”

II kartos retai (poveikis silpnesnis)

Pykinimo ir vėmimo slopininimas

(H1 ir dalinai M blokada CNS) I kartos

nėštumo laikotarpiu (?)

chemoterapijos sukeltam vėmimui gydyti

H1 receptorių antagonistai

Farmakologinis poveikis (3)

M cholinoreceptorių blokada I kartos >> II kartos

Poveikis panašus į atropino sukeltą

Antiparkinsoninis poveikis I kartos veiksmingai mažina simptomus (ypač sukeltus

antipsichozinių vaistų)

Adrenoreceptorių (α1) blokada I >> II kartos → ortostatinė hipotenzija (dažniausiai)

H1 receptorių antagonistai

Farmakologinis poveikis (4)

Serotonino receptorius blokuojančios savybės

Kai kurie I kartos (pvz., ciproheptadinas)

↑ 5-HT gamyba pogumburyje → ↑apetitas →↑ kūno

masė

Vietinis anestezuojamasis poveikis

I kartos (difenhidraminas, prometazinas)

Blokuoja sužadintų neuronų membranų natrio kanalus

(kaip ir lokalūs anestetikai - prokainas ar lidokainas)

H1 receptorių antagonistai

Farmakologinis poveikis (5)

Kalio kanalų blokada Gyvybei pavojinga skilvelių tachiaritmija

Torsades de Pointes

II kartos (astemizolas, terfenadinas)

nesukelia gydomosios feksofenodino, cetirizino, desloratadino, loratadino dozės

Farmakokinetinės savybės

Vartojant p/o, gerai ir greitai absorbuojami iš VT

Plačiai pasiskirsto organizme

I kartos gerai praeina HEB

Metabolizuojami kepenyse

Ekskrecija

per inkstus

mažas kiekis gali išsiskirti į motinos pieną

kai kurie su išmatomis

Vaistas

Veikimo trukmė

(val.)

Sedacinis

poveikis

Antiemetinis

poveikis

Anticholinerg.

poveikis

I kartos

Chlorfeniraminas 6 Vidutinio stiprumo Nėra Vidutinio stiprumo

Dimenhidrinatas 8 Stiprus Vidutinio stiprumo Stiprus

Difenhidraminas 8 Stiprus Vidutinio stiprumo Stiprus

Hidroksizinas 6 Stiprus Stiprus Vidutinio stiprumo

Meklizinas 12 Vidutinio stiprumo Stiprus Vidutinio stiprumo

Prometazinas 12 Stiprus Stiprus Stiprus

II kartos

Cetirizinas 24 Silpnas Nėra Labai silpnas

Feksofenadinas 12 Labai silpnas Nėra Labai silpnas

Loratadinas 24 Labai silpnas Nėra Labai silpnas

Intranazaliniai

Azelastinas 12 Silpnas Nėra Labai silpnas

Poveikio trukmė I kartos – 4-6 val.

II kartos – 12-24 val.

I ir II kartos antihistamininių

vaistų esminiai skirtumai

I kartos antihistaminiai vaistai prasiskverbia į CNS ir gali sukelti sedaciją

II kartos vaistų prasiskverbimas per HEB yra nereikšmingas (minimalus poveikis CNS) nesukelia antiemetinio poveikio

nesukelia sedacijos

nesukelia anticholinerginio poveikio

mažesnė įtaka kūno masei

II kartos vaistų gerokai ilgesnis t1/2 galima rečiau dozuoti (pvz., 1 x per parą)

Klinikinis naudojimas (1)

Alerginių reakcijų gydymas ir profilaktika

Būklės, kai svarbus histaminas

rinitas, dilgėlinė, šienligė, odos uždegimas su niežuliu

Tinka abiejų kartų antihistamininiai vaistai

vienodai veiksmingi (skiriasi jų NP)

pirmenybė II kartai (sukelia silpnesnę arba nesukelia sedacijos)

Veiksmingesni, kai vartojami prieš antigeno ekspoziciją

sergant alerginiu rinitu, vartoti visą alergijos sezoną

!!! Neskirtini bronchinei astmai gydyti

Klinikinis naudojimas (2)

Vestibulio aparato sudirginimo

mažinimas

tinka tie, kurie prasiskverbia per HEB (I kartos)

geriau tie, kurie sukelia mažesnę sedaciją

(ciklizinas, meklizinas)

veiksmingiausi vartojami kartu su efedrinu ar

amfetaminu

Klinikinis naudojimas (3)

Pykinimo ir vėmimo slopinimas nėštumo laikotarpiu

vertinama prieštaringai, nes kai kurie gyvūnams sukelia teratogeninį

poveikį (pvz., prometazinas)

rytiniam šleikštuliui mažinti doksilaminas

chemoterapijos ir anestezijos sukeltam vėmimui gydyti

Miegą gerinantis poveikis ???

sukeliantys sedaciją

prieš operacijas

Nepageidaujamas poveikis (1)

CNS: mieguistumas (sedacija), spengimas ausyse

(tinnitus), nuovargis, galvos svaigimas, regos

sutrikimas, tremoras (dažniau I kartos)

Perdozavus gali pasireikšti CNS sujaudinimas,

haliucinacijos, traukuliai

Susijęs su poveikiu įvairiems (H, adreno-, M, serotonino-) receptoriams

Nepageidaujamas poveikis (2)

Anticholinerginis poveikis burnos ir nosies gleivinių džiuvimas, miglotas matymas, tachikardija, šlapimo

susilaikymas...

dažniau I ir kai kurie II kartos

pagrindinis poveikis, kuris pasireiškia perdozavus I kartos anti-H vaistų

Ortostatinė hipotenzija

Torsades de Pointes II kartos (astemizolas, terfenadinas)

nesukelia gydomosios feksofenodino, cetirizino, desloratadino, loratadino dozės

Apetito ir kūno masės didėjimas ypač ciproheptadinas

Vaistai slopinantys H išskyrimą

Kromolino natris, nedokromilas

Stabilizuoja putliųjų ląstelių membranas

Išsiskiria mažiau H ir slopinamas ankstyvas / vėlesnis atsakas į antigeną

Tik inhaliuojami, nes nesirezorbuoja

Gerai toleruojami

BA profilaktikai netinka ūminiam BA priepuoliui gydyti

netinka odos alerginėms reakcijoms gydyti

Kai kurie anti-H1

ketotifenas, rupatadinas

GLIUKOKORTIKOIDAI

Kortikosteroidai Klasifikuojami

pagal prigimtį (sintetiniai ar natūralūs)

pagal potenciją (mineralkortikoidinis ir priešuždegiminis veikimas)

GK pagal veikimo trukmę

Harvey RA, Champe PC, editors.

Lippincott‘s Illustrated Reviews:

Pharmacology. 4th edition. Philadelphia:

Lippincott Williams and Wilkins; 2009.

Adrenokortikosteroidai

Natūralūs (sintetinami antinksčių žievėje)

Gliukokortikoidai (kortizolis) metabolinis, katabolinis poveikis, imuninio atsako ↓,

uždegimo ↓ ir kiti

Mineralkortikoidai

(aldosteronas) Na ir K reabsorbcijos reguliacija

Androgenai

Veikimo mechanizmas

Kraujyje būna prisijungę prie plazmos baltymų (1)

Laisvas vaistas prisijungia prie citoplazmos receptorių (2) → GK + receptoriaus kompleksas prisijungia prie DNR →

↑↓ vieną ar daugiau genų (3)

aktyvintas genas → mRNR gamybą (4) →

naujo baltymo sintezė (5)

Dalis laisvo vaisto prisijungia prie membranos receptorių (6) → greitas ląstelinis atsakas

Metabolinis poveikis Nuo dozės priklausomas poveikis angliavandenių,

baltymų ir riebalų apykaitai

Periferiniuose audiniuose ↓ gliukozės pasisavinimas

↑ baltymų katabolizmas → ↑ amino rūgščių išsiskyrimas

↑ lipolizė → ↑ glicerolio išsiskyrimas

Kepenyse ↑gliukoneogenezė

↑ gliukozės koncentracija kraujyje

Pagerėja smegenų ir širdies aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi

Katabolinis poveikis

Limfiniame audinyje

Jungiamajame audinyje

Raumenyse

Riebaliniame audinyje

Odoje → odos išplonėjimas

Kauluose → osteoporozė, lūžiai

Riebalų persiskirstymas

riebalų sankaupos

“mėnulio veidas”, “buivolo kupra”, pilvo apimties

padidėjimas, strijos, plonos galūnės

Uždegiminio atsako slopinimas

Mažina limfocitų ir makrofagų kiekį periferiniame kraujyje ir juos slopina

Netiesiogiai ↓ fosfolipazę A2 → ↓ arachidono rūgšties išsiskyrimą

Netiesiogiai ↓ COX-2 sintezę uždegiminėse ląstelėse

Slopina putliųjų ląstelių degranuliaciją (mažina histamino išskyrimą ir kapiliarų pralaidumą)

Kortizolio poveikis CNS

Netiesioginis dėl įtakos AKS, gliukozės ir elektrolitų koncentracijoms

Tiesioginis euforija, depresija, emocijų labilumas

smegenų jaudrumo ↑

nemiga, neramumas, hiperaktyvumas, nerimas, kartais

psichozės

elgesio pokyčiai

didelė dozė didina intrakranijinį spaudimą

“pseudotumor cerebri”

lėtina alfa bangas EEG

Kitas poveikis

Mažina vitamino D ir Ca++ absorbciją

Kraujo ląstelės

nežymiai ↑ hemoglobino, eritrocitų, trombocitų kiekį

↓ limfocitų, eozinofilų, bazofilų, monocitų kiekį kraujyje →

↓ atsparumas infekcijoms

Stimuliuoja surfaktanto gamybą →

brandina vaisiaus plaučius

GK (kortizolis) būtini ekskrecijai inkstuose palaikyti

Didelės dozės stimuliuoja HCl gamybą ir išskyrimą

skrandyje bei mažina atsparumą opoms

Klinikinis naudojimas

PHT

Diagnostikai

Vaisiaus plaučių brandinimui

Neendokrininių sutrikimų gydymas

Neendokrininiai sutrikimai

Alerginės reakcijos

Kolageno ir kraujagyslių sutrikimai

Akių ligos

VT ligos

Kraujo ligos

Kaulų ir sąnarių uždegimas

Neurologiniai sutrikimai

Organų persodinimas

Plaučių ligos

Inkstų ligos

Odos uždegimas

Skydliaukės ligos