2013 m. vasario 13 d. / Trečiadienis / Nr. 36 (13 461)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais,vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną apie 0.

19p.

Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse moderni dviračių registra-vimo sistema. Ji gerokai apsunkins gyvenimą vagims,siekiantiems pasipelnyti iš nugvelbtų transporto priemonių pardavimo.

Skaičiuojama, kad vien pajūryje persezoną oficialiai policijoje užregistruo-jama daugiau kaip šimtas pranešimųapie pavogtus dviračius. Įdiegus inte-raktyvią visoje šalyje prieinamą dviračiųregistro sistemą, jau šiemet policija ke-tina imtis griežtesnių vagysčių preven-cijos priemonių, bus vykdomi reidai

gatvėse, turgavietėse. Tačiau LŽ kalbin-ti patyrę dviratininkai įsitikinę, kad re-gistras bus naudingas tiems, kurie važi-nėja palyginti nebrangiais dviračiais, oišskirtinės kokybės šių transporto prie-monių nuo įgudusių ilgapirščių neap-saugos joks viešumas.

5p.

Dviračių vagims rengiami spąstai

UŽSIENIS

Favelos lipaiš skurdo

Kulminaciją pasiekusio Brazilijoskarnavalo šėlsmas atnešė džiaugs-mo kibirkštį ir į Rio de Žaneiro lūš-nynus. Gerėjančios socialinės irekonominės sąlygos išvadavo fave-las iš skurdo. Jų gyventojai džiau-giasi elektra, švariu geriamuojuvandeniu, be to, gali rasti darbo.Ilgą laiką favelos buvo narkotikųprekeivių rojus, tačiau Rio de Ža-neiro valdžios parengta programaleido iš lūšnynų išvaryti nusikaltė-lių gaujas, o jų gyventojams teiktikomunalines paslaugas. Favelosjau negąsdina ir užsienio turistų,nes Brazilijos ekonomika kyla, obuvę skurdžiai virsta sparčiai augančia vidurine klase.

8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

10p. 12p. 3p.

KULTŪRA

Kūryba - prasmingasišėjimas iš proto

Vos prieš tris mėnesius sulipdytąvaldančiąją centro kairės koalicijąapleidžia vienybės dvasia. Partne-riai savo tikslų siekia demonstruo-dami perdėtas ambicijas ir šantažuodami vieni kitus. 3p.

Labiausiai nerimavę šiuolaikinėspenkiakovės atstovai lengviau at-sikvėpė, o skaudų smūgį patyrėpermainų nesitikėję imtynininkai -būtent šios sporto šakos vakar IOCneįtraukė į 2020-ųjų olimpinių žaidynių programą 15p.

VERSLAS

Gyventojainesuvaldodaugiabučiųbendrijų

ARVYDAS JOCKUS,KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos bankas vakar laikinaiapribojo šešto pagal valdomąturtą šalies komercinio Ūkiobanko veiklą ir skyrė jam laiki-nąjį administratorių. Kol kaspalaikoma viltis, kad jo neištiksbankrutavusio ir likviduojamo“Snoro” likimas - Ūkio bankoveiklą žadama tęsti.

Tai jau antras per pusantrų metųšios kadencijos centrinio banko va-dovybės kietą ranką pajutęs komerci-nis bankas po “Snoro” uždarymo ir

šešta finansų įstaiga Lietuvoje, pris-kaičiuojant ir kredito unijas, kuriųveiklą sustabdė arba apribojo Lietu-vos banko valdyba, vadovaujama Vi-to Vasiliausko. Šiandien bankininkuiteks pranešti “karščiausias naujienas”apie sprendimą dėl Ūkio banko ir pa-dėtį kredito unijose Seimo Biudžetoir finansų komitetui.

9p.

Rom

o Ju

rgai

čio

ir O

rest

o G

urev

ičia

us n

uotr

auko

s

Suklupo

V.Vasiliauskas: “Snoro”atveju susidūrėme

su akivaizdžiai tyčiniais veiksmais, o čia - aplaidumas.”

DIENOS TEMOS

Žemaičiųplanussujaukėpopiežius

SAULIUS SPURGA

Buvusi Vyriausybė atėjo turėdamaambicingą aukštojo mokslo reformosprogramą ir ją iš esmės įvykdė. Re-forma sulaukė nevienareikšmių ver-tinimų, tad dabartinė Vyriausybė tu-rės apsispręsti, ką iš atliktų darbųišsaugoti, o ką keisti.

Niekas nepaneigs, kad įgyvendi-nant aukštojo mokslo reformą buvopadaryta klaidų. Kita vertus, dauge-lis darbų, kuriuos atliko buvusi Vy-riausybė, buvo seniai pribrendę iratitiko pasaulines aukštojo mokslotendencijas. Jas savo ruožtu lemia nekieno nors subjektyvi valia, o globa-lizacija, žinių visuomenės iššūkiai,kurie visiškai pakeitė ir darbo rinką,ir žmonių gyvenimo būdą.

Nesiekiu išsamiai įvertinti buvusiošvietimo ir mokslo ministro GintaroSteponavičiaus darbo. Tačiau tiesa tai,kad jo iniciatyva priimti sprendimailiberalizavo universitetų veiklą - uni-versitetai tapo viešosiomis įstaigomis irįgijo kur kas daugiau galių laisvai tvar-kytis. Buvo paskatinta natūrali univer-sitetų konkurencija ir stiprinamas jųvadybinis pradas. Dešimtys buvusiųmokslo institutų integruoti į universi-tetus ir natūraliai įsiliejo į studijų pro-cesą. Didelė dalis mokslo finansavi-mo pradėta skirstyti teikiamų paraiškųir konkursų pagrindu - dabar sunkunet įsivaizduoti, kad vos prieš ketve-rius metus ši visame pasaulyje įprastapraktika tebuvo rudimentinės stadi-jos. Atkreiptas dėmesys į studijų tarp-

tautiškumą ir skirtos lėšos rengti jung-tines su užsienio universitetais studi-jų programas. Reformos trūkumų ne-vardysiu - apie juos galima pasiskaitytibeveik kiekviename laikraštyje ir iš-girsti beveik kiekvienoje šiai temaiskirtoje laidoje, apie tai rašomos ir lei-džiamos knygos. Tad dėl įvairovėsdrįstu atkreipti gerbiamų skaitytojųdėmesį keliais kitokio pobūdžio pa-stebėjimais.

Visose valstybėse vyksta panašūsprocesai. Didėja universitetų konku-rencija ne tik nacionaliniu, bet ir glo-baliu mastu. Stengiamasi pritraukti ga-biausių dėstytojų, tačiau visų pirma -studentų, jų ieškoma visame pasauly-je. Universitetų rinkodaros strategijos,tam tikra reklama, kuri prieš 15-20metų buvo negirdėtas dalykas, tapoįprastu reiškiniu. Kinta universitetųvadyba - profesorius, kurie dalyvavoakademinėje savivaldoje, keičia pro-fesionalūs vadybininkai. Tačiau la-biausiai pastebimas pokytis, be abejo,yra nepaprastas universitetų studentųskaičiaus augimas, kuris vadinamasaukštojo mokslo masifikacijos vardu.Kaip teigia organizacijos OECD aukš-tojo mokslo ekspertas Ericas Char-bonnieris, masifikacija yra reiškinys,kurį daugelis atmeta ir laiko blogiu.Tai suprantama: aukštasis mokslas il-gus amžius buvo prieinamas nedauge-liui. Tačiau ekspertas teigia, kad tokiayra objektyvi realybė, kurią verčiaupripažinti ir valdyti kiek įmanoma iš-mintingiau bei tikslingiau.

Nenuostabu, kad dalis akademiniosluoksnio atstovų šios realybės nepri-ima: juk aukštasis mokslas ilgus am-žius buvo elito privilegija. Jo paskirtisbuvo suteikti fundamentalias žiniasbei gebėjimus, jis orientavosi į moks-linius tyrimus ir pačių mokslininkų

rengimą. Tačiau šiandien padėtis dra-matiškai pasikeitė - ir aukštąjį moksląvaldo visagalė rinka. 2011 metais Eu-ropos Komisija (EK) paskelbė unika-lų dokumentą apie Europos aukštojomokslo modernizavimą. Jame sufor-muluota pagrindinė tezė - aukštasismokslas turi tarnauti darbo rinkai.Tuo ir siūloma matuoti aukštojomokslo kokybę. Žinau, kad Lietuvoješi idėja ne vienam kelia šoką, ir ne tikprofesoriams, kuriems aukščiausiavertybė yra jų pačių jau seniai dėsto-mi dalykai. Tai iš tikrųjų paradigmi-nis lūžis. Ar orientacija į darbo rinkosporeikius, fundamentalaus pažinimostumtelėjimas į šoną, aukštojo moks-

lo masifikacija, reitingų vaikymasis irviešųjų ryšių akcijos (dar kartą karto-ju - tai pasaulinis reiškinys) reiškia,kad aukštojo mokslo kokybė prastė-ja? Atsakymas: taip, jei vertinsime se-naisiais masteliais. Akademinis pasau-lis jau visiškai kitoks, ir nenuostabu,kad senieji profesoriai su tuo niekadanesusitaikys. Tačiau, kita vertus, orien-tacija į darbo rinką nėra tušti žodžiai:universitetai, priimdami studentus,kurie neretai moka už studijas, turijausti už juos atsakomybę, jiems turirūpėti, kad studentai rastų darbo vie-

tą. Lietuvoje pastebiu paradoksaliąpadėtį. Tie, kurie daugiausia virkau-ja dėl smunkančios aukštojo mokslokokybės, atmeta mintį, kad profesū-ra turi keistis ir dirbti darbo rinkosporeikiams.

Beje, OECD atlikta studija “Edu-cation at a Glance 2012” liudija, kadbet kokie būgštavimai, jog aukštąjį iš-silavinimą turinčių gyventojų dalis -pernelyg didelė, yra laužti iš piršto.Net ir krizės laikotarpiu aukštąjį išsi-lavinimą turinčių darbuotojų atlygini-mai augo. Beje, jau visą dešimtmetį išesmės visose valstybėse nuosekliai di-dėja atlyginimų atotrūkis tarp netu-rinčių aukštojo išsilavinimo ir jį įgi-jusių darbuotojų. O tai juk liudija,kad, nepaisant masifikacijos, aukštą-jį išsilavinimą turinčių darbuotojų po-reikis nėra patenkintas.

O kaip yra Lietuvoje? Skaitau sa-vaitraščio “Atgimimas” (Nr. 3) Dai-vos Simanavičiūtės straipsnį “Bevil-tiškus bedarbius gimdo beviltiškasistema”: “Lietuva turi bene daugiau-sia aukštųjų mokyklų studentų viso-je Europos Sąjungoje (ES). Šis skai-čius (joks skaičius nepateiktas - S.S.)atspindi ir klaidingą nuostatą, kad tikbaigęs universitetą žmogus yra šio tovertas. Kartu tai - ir užburtas ratas,kuriame sukasi tūkstančiai jaunų be-darbių.” Sunku būtų rasti labiau klai-dinančius išvedžiojimus - beje, jie yratapę tam tikra kliše, nežinia kaip su-siformavusia visuomenės nuomone.Minėtos pasaulinės tendencijos dėlaukštojo išsilavinimo vertės Lietuvo-je pasireiškia labiau nei bet kurioje ki-toje šalyje, kurios statistika yra priei-nama. 2011 metų EK duomenimis,vidurinį išsilavinimą turintys asme-nys Lietuvoje per metus uždirbo vi-dutiniškai 4700 eurų, aukštąjį išsilavi-

nimą - 7400 eurų (skaičiai statistiškaikoreguoti dėl prasmingo palyginimotarp šalių). Šis kontrastas yra didžiau-sias ES! Jei pasidomėtume, kas pir-miausia neteko darbo ištikus finansųkrizei, atrastume, kad ji visų pirma,deja, smogė per žemiausio išsilavini-mo žmones, statybininkus ir panašiųprofesijų asmenis.

Tais pačiais EK duomenimis, dar-bą turėjo 86 proc. aukštąjį išsilavini-mą turinčių Lietuvos gyventojų ir 60proc. turinčiųjų vidurinį - vėl kont-rastas didžiausias Europoje. Ar jau-čia atsakomybę žurnalistai, eksper-tai, teigdami, kad aukštasis mokslasLietuvoje yra nieko vertas, ir šitaiplemdami jaunų žmonių likimą? Beto, kalbant apie aukštąjį mokslą bai-gusių žmonių nedarbą Lietuvoje, rei-kėtų atskirti universitetinį ir kolegijųišsilavinimą turinčius asmenis. Žmo-nių, turinčių aukštąjį universitetinįišsilavinimą, nedarbo lygis Lietuvojeyra nykstamai žemas.

Dar didesnis mitas, kad Lietuvojeyra pernelyg daug aukštąjį moksląbaigusių žmonių. Lietuva geriausiuatveju yra ES vidutiniokė. Suomijoje38 proc. darbo jėgos yra įgijusi aukš-tąjį išsilavinimą, Airijoje 37 proc.,Lietuvoje, EK duomenimis, - 33 pro-centai. Tačiau Europos valstybės nė-ra tos, į kurias derėtų lygiuotis. Kana-doje net 51 proc. darbo jėgos turiaukštąjį išsilavinimą, Japonijoje - 45proc., JAV - 42 procentai. Tačiau tai -ne riba. Ir šios, ir daugelis kitų pasau-lio valstybių kelia kur kas ambicinges-nius aukštojo išsilavinimo siekius. Per-nelyg maža darbuotojų, turinčiųaukštąjį išsilavinimą, dalis ne kartąaukščiausio lygio dokumentuose bu-vo įvardyta kaip rimčiausias Europoskonkurencingumo trūkumas. •

2013 02 13Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Kelios pastabos apie aukštąjį mokslą

Tie, kurie daugiausiavirkauja dėl

smunkančios aukšto-jo mokslo kokybės,

atmeta mintį, kad profesūra turi

keistis ir dirbti darborinkos poreikiams.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Sunku įsivaizduoti, kad kas norsnežino, jog pagrindinė ir svarbiausiaLietuvos problema, paveldėta iš So-vietų Sąjungos laikų, yra blogas susi-siekimas su Europa. Buvo siekiamaišlaikyti Lietuvą Rusijos įtakos zono-je, todėl visi keliai vedė tik į Rytus.Per daugiau nei 20 Lietuvos neprik-lausomybės metų tų kelių į Europątaip ir nesugebėta nutiesti. Tai tinkakalbant tiek apie energetinius kelius,tiek apie geležinkelius, tiek apie auto-magistrales, tiek apie ryšių jungtis.

Priežastys yra dvi: pirma, reikia po-litinio sutarimo su kaimynais - Len-kija ir Baltijos šalimis, antra, reikiadaug pinigų - infrastruktūros projek-tai yra brangūs ir jų finansavimo naš-ta, prisiminus vien tik suskystintųgamtinių dujų terminalo statybą, sunkiaiužgula paprastų žmonių pečius.

Todėl ilgalaikės Europos Sąjungos(ES) finansinės perspektyvos 2014-2020 metų biudžeto sudarymas buvopuiki galimybė gauti finansavimą irišspręsti atskirties nuo ES problemą,užtikrinant šalies ekonomikos priei-namumą ir ekonominį saugumą.

Viskas, ko reikėjo, tai jau turimusprojektus aptarti su kaimynių šalių va-dovais, suderinti pozicijas ir kartu pa-teikti ES Vadovų Tarybos posėdžiui.Jei šie projektai būtų sulaukę bent da-linio finansavimo iš ES biudžeto, rei-kalai būtų judėję daug sparčiau, būtųbuvę lengviau sulaukti ir privačių in-vestuotojų.

Dabar belieka tik spėlioti, kodėl taipnepadaryta, - juk apie naują ES inf-rastruktūros finansavimo instrumentąbuvo kalbama ne vieną mėnesį. Kas užtai atsako? Ar Vyriausybė, kurios atsto-vai savo pozicijos neišreiškė ir į patį po-sėdį net nenuvyko? Ar prezidentė, kuri įposėdį nuvyko nepakankamai pasiruo-

šusi ir pagal Lietuvos įstatymus neturė-dama įgaliojimų derėtis dėl tokių dalykų?

Lietuva tapo ES nare ne dėl kokiųmerkantilinių interesų, o įgyvendinda-ma ilgalaikę svajonę būti laisva Europosvalstybe. ES šalys yra solidarios ir pade-da viena kitai įveikti sunkumus, siekiasukurti ekonomiškai stabilią vidaus rin-

ką, sumažinti skirtumus tarp šalių. Pa-saulio banko atlikti tyrimai liudija, kadšį tikslą pavyksta pasiekti - iš visų pasau-lio regionų gyvenimo lygio skirtumaiES valstybėse mažėja sparčiausiai.

Bet kiekvienos šalies rezultatai

priklauso nuo jos pačios pastangų.Kalbos apie derybų dėl ilgalaikio ESbiudžeto rezultatus kažkaip nema-loniai priminė sovietinių laikų reto-riką apie iškovotas menamas perga-les socialistiniame lenktyniavime, one apie svarbiausių Lietuvos ir ESproblemų sprendimą.

Gyvenimas vietoje nestovi, didėjan-ti konkurencija pasaulio rinkose su-daro prielaidas peržiūrėti ES biudže-to struktūrą, kad jo galimybės būtųdaugiau panaudotos ekonomikos au-gimą skatinančioms priemonėms įgy-

vendinti. Todėl jau 2007-2013 metaisbuvo numatytas didesnis mokslo,švietimo ir inovacijų finansavimas.Nors yra pateikta nemažai pavyzdžių,kaip šios biudžeto lėšos padėjo sukur-ti naujas technologijas ir naujas mo-dernias darbo vietas ar paskatino žiniųsklaidą, išsamesnės tokių programųįtakos ekonomikai augti analizės irįvertinimo trūksta. Toks įvertinimasleistų tiksliai pasirinkti ir nustatyti2014-2020 metų biudžeto europiniųprogramų prioritetus.

Pasaulio finansų krizė, o po to -valstybės skolų krizė lėmė būtinybęefektyviau tvarkyti biudžeto lėšas.Daugelis valstybių įgyvendina taupy-mo programas, siekiama taupyti ir ESbiudžeto lėšas. Taupesnis ir efekty-vesnis lėšų panaudojimas būtent irreikalauja daugiau funkcijų finan-suoti bendrai, nes taip yra pigiau irtokiu būdu sumažinamas spaudimasnacionaliniams biudžetams. •

Kalbos apie derybų dėl ilgalaikio ES biudžeto rezultatus nemaloniai priminė sovietinių laikų

retoriką apie iškovotas menamas pergales socialistiniame lenktyniavime, o ne apie

svarbiausių Lietuvos ir ES problemų sprendimą.

Praleista proga

Dienos temos 32013 02 13Lietuvos žinios

DAIVA BARONIENĖ

Žemaičių krikšto 600 metų jubi-liejaus proga nukeliauti į Romąir susitikti su popiežiumi Bene-diktu XVI sukviesti daugiaukaip 600 žemaičių, išgirdę apie popiežiaus atsistatydini-mą, pasijuto it musę kandę.

Istorija kartojasi. Kai prieš 600metų 60 jau apsikrikštijusių žemai-čių bajorų delegacija pasiryžo pra-šyti visų žemaičių krikšto, krikščio-niškasis pasaulis taip pat neturėjopopiežiaus, mat jis neseniai buvoatsistatydinęs. Dabar, kai žemaičiaisusiruošė vykti į Romą padėkotiKristaus vietininkui už jų žemėskrikštą, pasaulis vėl išgirdo apie po-piežiaus atsistatydinimą.

Sukėlė sumaištįDaugiau kaip 600 žemaičių, tarp

kurių - ir Telšių vyskupijoje esančiųsavivaldybių merai, ir administraci-jų tarnautojai, ir kunigai ar šiaip uo-lūs tikintieji, kovo 2-7 dienomis ren-giasi dalyvauti Romoje bei Vatikanevyksiančiuose renginiuose, skirtuo-se Žemaičių krikšto 600-osioms me-tinėms. Į šią kelių dienų kelionę išįvairių Telšių vyskupijos kampeliųžadama vykti net 11 didelių auto-

busų, keliais mikroautobusais, taippat skristi lėktuvais.

Žemaičių kelionė į Romą organi-zuota dar nuo praėjusių metų ru-dens. Kviečiant keliauti pabrėžta,kad pagrindinis kelionės akcentas -susitikimas su popiežiumi Benedik-tu XVI, galimybė drauge su juomelstis bei gauti palaiminimą. Kaippadėka už tai, kad žemaičiai prieš600 metų paskutiniai Europoje bu-vo priimti į krikščioniškąją šeimą,popiežiui buvo parengta dovana -iš medžio išdrožta vienintelio Lietu-vos šventojo - karalaičio Kazimieroskulptūra. Tačiau skulptūros jau ne-

bebus kam įteikti. Mat popiežiusBenediktas XVI bus atsisveikinęs sutikinčiaisiais, - tai numatyta vasario27 dieną.

“Roma - ne vien popiežius”, - to-kiais žodžiais piligrimus ramino pa-grindinis jubiliejinės žemaičių kelio-nės į Amžinąjį miestą organizatorius,Klaipėdos Marijos Taikos Karalie-nės bažnyčios administratorius ku-nigas Vilius Viktoravičius. Jis sakė,

kad dabartinio popiežiaus atsista-tydinimas sujaukė keliautojų pla-nus, kai kurie jų skambina ir klau-sia, kaip dabar bus. Kunigas neslėpėpokalbiuose su jais ir pajuokaujan-tis, kad popiežius išsigando tiek at-vyksiančių žemaičių, todėl atsista-tydino. “O rimtai kalbant, keisis tikviena iš piligriminės kelionės dalių -t. y. nebebus susitikimo su popie-žiumi, nes mums nuvykus į Vatika-ną naujas popiežius greičiausiai darnebus išrinktas”, - sakė kunigasV.Viktoravičius. Tačiau jis neabejo-jo, kad Romoje ir Vatikane žemai-čiai tikrai turės ką veikti.

Ne pirmą kartąKunigas V.Viktoravičius teigė, kad

įvairiomis transporto priemonėmisžemaičiai Amžinąjį miestą turėtų pa-siekti šeštadienį, kovo 2-ąją, o Žemai-čių krikšto jubiliejui skirtus renginiusRomoje numatyta pradėti sekmadie-nį, kovo 3-iąją. Tądien Šv. Petro ba-zilikoje numatytos šv. Mišios bei pa-čios bazilikos lankymas. Kunigasapgailestavo, kad sekmadienio vidu-

dienį bazilikos aikštėje, matyt, nebe-teks drauge su popiežiumi sukalbėtiViešpaties Angelo maldos. Kovo 4-ąją, šv. Kazimiero iškilmių dieną, vie-noje Romos bažnyčioje, kurioje pa-laidotas pirmasis Lietuvos kardinolasJurgis Radvila, bus aukojamos lietu-viškos šv. Mišios. Paskui planuoja-mas Romos katakombų lankymas, okovo 6-ąją, kai buvo numatyta popie-žiaus audiencija, teks keisti planus.Dvasininkas išreiškė viltį, kad keliau-ninkai ir tądien turės ką veikti.

V.Viktoravičius priminė, kad že-maičių delegacijai susitikti su po-piežiumi nepavyksta nebe pirmąkartą. 1415-aisiais 60 krikštą priė-musių žemaičių bajorų delegacija

vyko į Vokietijos miestą Konstancą,kur posėdžiavo popiežiaus JonoXXIII atsistatydinimą priėmęs baž-nytinis susirinkimas. Bajorų dele-gacija susirinkimo tuomet prašė kuogreičiau apkrikštyti visus žemaičius,tikino, kad žmonės tam pasirengę.

Jų prašymas buvo išklausytas, o ne-trukus įsteigta ir Žemaičių vyskupija.“Istorija kartojasi, o mes, paskutiniaiEuropos pagonys žemaičiai, ir šįkartvykstame į Romą tvarkytis”, - juoka-vo V.Viktoravičius. Jo žiniomis, švęstiŽemaičių krikšto jubiliejų Romoje yrapasirengę ir penki Telšių vyskupijojeesančių savivaldybių merai bei 21 dau-giau nei šešis šimtus piligrimų palydė-siantis šios vyskupijos dvasininkas.•

Kunigas V.Viktoravičius neslėpė, kad pastarosiomis dienomis turi ramin-ti piligrimus dėl sugriuvusių planų įteikti popiežiui šv. Kazimiero medinęskulptūrą ir drauge pasimelsti. / “Vakarų ekspreso” nuotrauka

Popiežius sujaukė žemaičių planus

Kai prieš 600 metų 60 jau apsikrikštijusių žemaičių bajorų delegacija pasiryžo prašyti visų

žemaičių krikšto, pasaulis taip pat neturėjo popiežiaus, mat jis neseniai buvo atsistatydinęs.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Vos prieš tris mėnesius sulipdy-tą valdančiąją centro kairėskoaliciją apleidžia vienybėsdvasia. Partneriai savo tikslųsiekia demonstruodami perdė-tas ambicijas ir šantažuodamivieni kitus.

Valdančiajai koalicijai priklausan-ti Lietuvos lenkų rinkimų akcija(LLRA) parodė ragus. Iš pataikau-jančių partnerių sau palankų spren-dimą išgavusi partija neketina susto-ti. Nors LLRA lyderio ValdemaroTomaševskio pareiškimus apie gali-mą traukimąsi iš koalicijos mėgina-ma vadinti viešųjų ryšių akcija, aki-vaizdu, kad toks neprognozuotasakibrokštas demonstruoja valdan-čiuosius kamuojančias problemas.

Politologų teigimu, LLRA maištasgali pakenkti tik jai pačiai. Jei ši par-tija paliks koaliciją, kris jos politiniaireitingai. Seimo opozicijos nuomo-ne, rimtų veiklos planų neturinti val-dančioji dauguma murkdosi tarpnereikšmingų problemų, iš kurių ky-lantys lūkesčiai leidžia partneriamsšantažuoti vieniems kitus.

Ne pageidavimų koncertasPirmadienio vakarą po valdančių-

jų politinės tarybos posėdžio V.To-maševskis pareiškė, kad LLRAsvarsto galimybę trauktis iš koalici-jos, nes esą nepavyksta susitarti dėlprograminių nuostatų. “Nematauperspektyvos dirbti šioje koalicijo-je”, - teigė jis. V.Tomaševskis žadėjo,kad netrukus partija apsispręs galu-tinai. Šalia LLRA lyderio stovėjęspremjeras socialdemokratas Algir-das Butkevičius buvo aiškiai nuste-bęs. “Staigmena”, - tepasakė jis.

Vakar A.Butkevičius tikino, kadpolitinėje taryboje LLRA atstovai nėneužsiminė apie galimybę paliktikoaliciją. “Buvo pasakyta pastabų,

kad nėra įgyvendinami tam tikri jųpageidavimai. Bet tuos pageidavimusper du mėnesius vargu ar galima pa-siekti. Čia ne pageidavimų koncer-tas, o Vyriausybės programa. Ji turibūti nuosekliai įgyvendinama ir vyk-doma”, - teigė Vyriausybės vadovas.

Jis neslėpė buvęs “truputį šokiruo-tas” V.Tomaševskio pareiškimų ži-niasklaidai. “Tai daugiau atrodė kaipviešųjų ryšių akcija”, - sakė A.Butke-vičius. Svarstydamas tokių kalbųpriežastis, premjeras teigė manantis,kad tai gali būti būdas išreikšti savopoziciją prieš jo vizitą į Lenkiją.

Nevykdo susitarimų“Tai premjero nuomonė”, - pa-

klaustas, ar iš tiesų pirmadienį vyk-dė viešųjų ryšių akciją, LŽ sakėV.Tomaševskis. Jo teigimu, LLRAsunku dirbti šioje koalicijoje, nespolitinės tarybos posėdžiuose pa-siekti susitarimai nėra vykdomi. Pa-vyzdžiui, iki šiol neperžiūrėti kon-servatorių parengti investiciniaiprojektai, nors dėl to buvo sutartaSeime priimant biudžetą. Partne-riams pirmadienį pavyko pasiektikompromisą dėl Švietimo įstatymo,tačiau LLRA tai labai nedžiugina.

Pasak V.Tomaševskio, palengvintivalstybinės kalbos egzamino sąly-gas tautinių mažumų mokyklų abi-turientams pavyko tik metams,nors LLRA siūlė 12 metų terminą.“Jie sako: “Ne, užteks metams.”Sunku susikalbėti”, - pripažinoV.Tomaševskis. Jei tokia padėtisliks, anot jo, LLRA rimtai svarstysgalimybę trauktis iš koalicijos. Poli-tikas vylėsi, kad “vyriškai” pasikal-bėti vis dėlto pavyks per kitą politi-nės tarybos posėdį. Jis numatytasateinantį pirmadienį.

Valdančiajai koalicijai priklau-sančios Darbo partijos (DP) lyde-ris Viktoras Uspaskichas teigė vi-siškai nesijaudinantis dėl LLRAgąsdinimų trauktis. Jis tikino, kadpolitinėje taryboje paprastai pa-vyksta suderinti daugumą ginčyti-nų klausimų. “Įvairius nesutari-mus reikėtų spręsti viduje, o neskelbti ultimatumus viešumoje.Man jų elgesys sukelia tik juoką”, -sakė jis.

Neturi rimtos darbotvarkėsTėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-

čionių demokratų vadovo, Seimoopozicijos lyderio Andriaus Kubi-liaus teigimu, akivaizdu, kad naujo-ji koalicija ir jos Vyriausybė į val-džią atėjo visiškai nepasirengusiosidėjiškai ir neturėdamos programi-niams darbams reikalingų kadrų.

“Per du mėnesius jau pamatėme,kad valdžia neturi jokios vienijan-

čios ambicingos darbotvarkės. To-dėl koalicija ir Vyriausybė pradedakliūti už nereikšmingų dalykų”, -LŽ sakė A.Kubilius. Tai ir “tampy-masis” dėl energetikos viceministro,ir “populistinis turgus” dėl skalūnųdujų, ir “visiškai neprotingas koali-cijos lyderių elgesys bandant gerin-ti santykius su kaimyne Lenkija,persistengiant su įvairiais atsiprašy-mais ir sukuriant lūkesčių, kurie iš-kart tampa LLRA noru toliau šan-tažuoti koaliciją”.

Nukentėtų patiPolitologo Algio Krupavičiaus tei-

gimu, koalicijos partnerių nuomo-nių išsiskyrimą diktuoja valdžiosnaujokė LLRA. “Jau koalicijai for-muojantis buvo matyti, kad kai ku-rie lenkų pareiškimai, norai prasi-lenkdavo su tikrove. Ko gero, tąkategoriškumą galima būtų aiškin-ti politiniu nepatyrimu”, - sakė jis.Kita vertus, anot politologo, LLRAlabai svarbu, kad rinkėjai ją nuolatmatytų, girdėtų partijos reiškiamąpoziciją ir “gal šiek tiek dirbtinai,kaip šiuo atveju, kurstomas aistras”.

A.Krupavičius įsitikinęs, jog koa-licijoje atsiradęs konflikto židinystikrai ne tokio masto ir intensyvu-mo, kad reikėtų kelti kokius norsultimatumus. “Net jei LLRA pasi-trauktų, koalicija vis tiek turėtų ab-soliučią daugumą. Todėl lenkų vira-žai jokių rimtų problemų koalicijaikol kas nekelia”, - teigė politologas.Juolab kad pačiai LLRA išėjimas iškoalicijos reikštų politinės įtakospraradimą. “Ir viešojoje erdvėje į jąbūtų kreipiama gerokai mažiau dė-mesio”, - pridūrė A.Krupavičius.

Politologo teigimu, DP perspek-tyva ir vieta koalicijoje taip pat pa-naši. “Matyti, kad DP nebus ta, ku-ri norės konfliktuoti su kitaispartneriais. Ši partija labiau paty-rusi ir, palyginti su LLRA, bus daugatsargesnė”, - prognozavo pašne-kovas.•

Koalicijos valtį kiurdo ambicijos

V.Tomaševskis aiškina, kad LLRA sunku dirbti koalicijoje, nes esą nevykdomi politinės tarybos posėdžiuose pasiekti susitarimai.Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

V.Uspaskichas: “Įvairius nesutarimus

reikėtų spręsti viduje, one skelbti ultimatumus

viešumoje. Man jų elgesys sukelia

tik juoką.”

2013 02 13Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Lietuva žada atnaujinti 2005metais su tabako gamintoja“Philip Morris International”(PMI) pasirašytą sutartį, pagalkurią bendrovė mūsų valstybeimokėtų išmokas už sulaikytaskontrabandines cigaretes.

Tačiau tikėtis didelių pinigų kažinar verta, nes PMI produkcija sudaromenką tokių rūkalų dalį.

Minėtoje sutartyje numatyta,kad Europos Sąjungos (ES) šalysuž sulaikytas ne jų rinkai skirtasoriginalias PMI cigaretes gali išbendrovės gauti pinigines išmokas.Tačiau tik tuomet, kai nelegaliosprodukcijos dalis rinkoje neviršijasutartyje nustatytos ribos. Kaip pa-žymėjo finansų ministras Riman-tas Šadžius, iki šiol Lietuva negalipretenduoti į šias išmokas. “Pagalatliktus skaičiavimus į Lietuvos te-ritoriją kontrabanda gabenamų ci-garečių procentinė išraiška šiuometu gerokai viršija nurodytus dy-džius”, - aiškino jis.

Nustatytų didesnes ribasSutartį su PMI siekiama pakeisti.

Kaip teigiama finansų ministro raš-te Vyriausybei, numatoma atsisaky-ti apribojimų išmoką sieti su nelega-lios produkcijos procentu rinkoje.Tokiu atveju išmoka būtų mokamakiekvieno kontrabandinių cigarečiųsulaikymo atveju.

Be to, pagrindinėje sutartyje suPMI buvo numatyta, kad per metussulaikius daugiau kaip 90 mln. PMIcigarečių išmokų suma didinama pa-pildomais 400 procentų. Keičiant su-tartį norima nustatyti didesnę nei450 mln. cigarečių vienetų ribą.

Europos Komisija pažymi, kadporeikis nustatyti didesnę ribą, nuokurios pretenduojama į didesnes iš-mokas, atsirado dėl naujoms ES

valstybėms narėms numatomos ga-limybės gauti išmokas ir dėl pasira-šytose analogiškose sutartyse su “Ja-pan Tobacco International” bei“British American Tobacco” įtvir-tintų didesnių ribų.

Atnaujintą Europos Bendrijos, ESvalstybių narių ir bendrovės PMIbendradarbiavimo sutarties varian-tą turėtų pasirašyti visos ES valsty-bės narės.

“Lyderiai” aiškūsPastaraisiais metais Lietuvoje su-

laikomi didžiuliai kiekiai kontraban-da gabenamų tabako gaminių. Mui-tinės pareigūnai pernai sulaikė 168mln. vienetų cigarečių, įvertintų be-veik 60 mln. litų. Palyginti su 2011metais, nelegaliai gabenamų cigare-čių sulaikyta 1,5 karto daugiau. Kas-dien muitinės pareigūnai vidutiniškaiatskleidžia 11 nelegalių cigarečių ga-benimo atvejų, vidutinė prekių vertėvieno sulaikymo metu - 15 tūkst. litų.

Šiemet vien sausio mėnesį nelega-lių rūkalų muitininkai aptiko už 4mln. 964 tūkst. litų. Tai beveik ketu-ris kartus daugiau nei per pirmąjįpraėjusių metų mėnesį.

Liūto dalį - 1013 dėžių baltarusiškųcigarečių už beveik 3 mln. 400 tūkst. li-tų - pasitelkę modernias technologijasaptiko Vilniaus teritorinės muitinės Šal-čininkų ir Raigardo muitinės postų pa-reigūnai. Sausio viduryje po druskoskroviniu gabenamas 473 dėžes baltaru-siškų cigarečių Šalčininkų posto muiti-ninkai aptiko peršvietę vilkiko pusprie-kabę rentgenu, o mėnesio pabaigojeRaigardo kelio poste dirbantys parei-gūnai stambią cigarečių kontrabandą -net 540 dėžių cigarečių - rado pasitelkęuždarų ertmių tikrinimo zondą.

“Šie atvejai rodo, kad Lietuvojedaugiausia sulaikoma Rusijos ir Bal-tarusijos tabako fabrikuose pagamin-tų rūkalų. Jų gaminiai yra absoliutūslyderiai”, - LŽ pažymėjo Muitinės de-partamento atstovė spaudai GintarėVitkauskaitė.

Anot jos, pernai muitininkai sulai-kė 175 tūkst. vienetų PMI kompani-jai priklausančiuose fabrikuose pa-gamintų cigarečių. Tai sudarė apie 1proc. visų muitinės sulaikytų rūkalų.

Lasvai disponuoti negalėtųFinansų ministerijos Viešųjų ry-

šių skyriaus vedėjas Vytautas Len-kutis LŽ teigė, kad Lietuva išmokųuž sulaikytas kontrabanda gaben-tas cigaretes iš PMI geriausiu atve-ju gali tikėtis tik už 2013 metus. Ta-čiau prognozuoti lėšų jis nesiėmė,nes tai priklausys nuo sulaikytų ciga-rečių kiekio. “Galima tik daryti prie-laidą, kad kiekiai bus panašūs į su-laikytuosius ankstesniais metais”, -sakė V.Lenkutis.

Jo teigimu, už sulaikytus PMI ga-minius pernai buvo priskaičiuota193 378 litai nesumokėtų mokesčių,užpernai - 141 817 litų, o 2010 me-tais - 434 239 litai. Tačiau kokio dy-džio būtų PMI mokamos išmokos,kol kas tiksliai nežinoma.

Jei Lietuvai ir pavyktų gauti lėšųiš PMI, ji laisvai jomis disponuotinegalėtų, nes pagal sutarties nuosta-tas šios išmokos gali būti naudoja-mos finansuoti kovos su kontraban-da ir padirbinėjimu iniciatyvomsbei procedūroms.•

Sieks išmokų už kontrabandinius rūkalus

PREZIDENTĖS PASTABOSAMBASADORIUI

Reaguodama į ambasadoriaus Jung-tinėse Valstijose Žygimanto Pavilio-nio priekaištus pastarųjų metų Lie-tuvos užsienio politikai prezidentėDalia Grybauskaitė vakar pareiškė,kad diplomatai neturėtų politikuoti.Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kadpolitinio neutralumo reikalavimasnumatytas Valstybės tarnybos įstaty-me. Ž.Pavilionis vakar paskelbtameinterviu sukritikavo pastarųjų metųLietuvos užsienio politiką ir pabrėžėremiantis socialdemokrato ministroLino Linkevičiaus iniciatyvas. Am-basadorius sakė sveikinantis Lenki-jos spaudai išsakytus L.Linkevičiausatsiprašymo žodžius, kuriuos sukri-tikavo konservatoriai.

PRIEŽASČIŲ ATSIPRAŠYTINEĮŽVELGIAĮ Lenkiją vakar išvykdamas premje-ras Algirdas Butkevičius tikino ne-matantis priežasčių, dėl kurių vizitometu turėtų už ką nors atsiprašyti.Praėjusią savaitę duodamas interviuLenkijos dienraščiams atsiprašymožodžius išsakė A.Butkevičiaus vado-vaujamiems socialdemokratams

priklausantis užsienio reikalų mi-nistras Linas Linkevičius. Ministras“didele gėda” pavadino 2010 metųbalsavimą Seime, kai Vilniuje vie-šint Lenkijos prezidentui LechuiKaczynskiui Lietuvos parlamenta-rai atmetė įstatymą dėl lenkiškų pa-vardžių rašybos originalo kalba.Tuomet A.Butkevičius susilaikė irneparėmė šio įstatymo projekto,kurį pateikė tuometis konservatoriųpremjeras Andrius Kubilius.

SIŪLO TAISYTI NUTARIMĄ

Prieš dešimt metų priimtas Vyriausy-bės nutarimas, numatantis gyvento-jams atlygį už vertingą informacijąapie nusikalstamas veikas, neveikia.Nė vienas asmuo pagal jį nebuvo pa-skatintas. Parlamentinė grupė “UžLietuvą be korupcijos”, vakar suren-gusi pasitarimą šiuo klausimu, nuta-rė siūlyti taisyti minėtą nutarimą, kadjis pagaliau būtų pradėtas taikyti. Ge-neralinės prokuratūros, Specialiųjųtyrimų tarnybos, Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnybos ir Vidaus rei-kalų ministerijos pareigūnų teigimu,nutarime išdėstyti reikalavimai yraneįgyvendinami. Be to, Vyriausybėnė karto neskyrė lėšų specialiai pa-skatinti asmenims, pranešusiemsapie korupcinius, finansinius, eko-nominius nusikaltimus. Teisėsaugospareigūnai siūlė taisant Vyriausybėsnutarimą nesieti atlyginimo skyrimosu valstybei padarytos žalos nustaty-mu bei atlyginimu. Be to, siūlyta su-konkretinti, už kokias veikas būtųskiriamas paskatinimas. Pareigūnųteigimu, šiuo metu didelė problemayra ir pranešėjų apsauga - kad apienusikaltimą pranešęs asmuo būtų įs-laptintas ir apsaugotas.

BNS, LŽ

Kokio dydžio būtų PMI mokamos

išmokos, kol kas tiksliai nežinoma.

Trumpai

Lietuvoje daugiausia sulaikoma kontrabandinių rūkalų iš Rusijos ir Baltarusijos. / Muitinės departamento nuotrauka

D.Grybauskaitė ambasadoriuipriminė būtinybę laikytis neutralumo. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Tyrimas 52013 02 13Lietuvos žinios

DENISAS NIKITENKA

Skaičiuojama, kad vien pajū-ryje per sezoną oficialiai po-licijoje užregistruojama dau-giau kaip šimtas pranešimųapie pavogtus dviračius.

Įdiegus interaktyvią visoje šalyjeprieinamą dviračių registro sistemą,jau šiemet policija ketina imtis griež-tesnių vagysčių prevencijos priemo-nių, bus vykdomi reidai gatvėse, tur-gavietėse.

Tačiau LŽ kalbinti patyrę dvira-tininkai įsitikinę, kad registras busnaudingas tiems, kurie važinėja pa-lyginti nebrangiais dviračiais, o iš-skirtinės kokybės šių transportopriemonių nuo įgudusių ilgapirščiųneapsaugos joks viešumas.

Dviračių daugėjaDegalams vis brangstant, dviratis

dažnam gyventojui tampa ne tiklaisvalaikio praleidimo, bet ir susi-siekimo priemone, todėl ir Lietuvo-je “metalinių žirgų” gatvėse gausėjaitin sparčiai.

Lietuvos dviračių verslo asociaci-jos (LDVA) duomenimis, 2008 me-tais mūsų šalyje oficialiai buvo par-duota 93 tūkst., Latvijoje - 64 tūkst.,Estijoje - 59 tūkst. dviračių. Per eko-nomikos krizę statistika tapo kuk-lesnė - 2011 metais mūsų šalyje par-duota tik 29 tūkst., Latvijoje - 31tūkst., Estijoje - 33 tūkst. dviračių.

Tačiau, anot LDVA vadovo Algi-manto Paulikaičio, sunkmečiu la-biau ėmė klestėti šešėlinė, neapskai-toma dviračių prekyba, todėloficialaus pardavimo skaičiai neats-pindi tikrosios padėties.

“Galiu drąsiai sakyti, kad Lietu-voje dviračių labai sparčiai daugėja,ir tai matyti plika akimi gatvėse pa-vasarį ar vasarą. Skaičiuojama, kadmūsų šalyje yra nuo 1 mln. iki 1 mln.300 tūkst. dviračių. Šių transportopriemonių parkas ne tik didėja, betir atsinaujina. Pernai Lietuvoje ofi-cialiai parduota 32 tūkst. dviračių”, -LŽ pasakojo A.Paulikaitis.

Su dviračių daugėjimo tendenci-ja susijęs ir šių transporto priemoniųvagių būrio gausėjimas.

“Pagrindinis prekybos dviračiaiscentras yra internetas, skelbimų pus-lapiai. Kartą teko skaityti skelbimą,kuriame įdėta dviračio su nenutrin-tu danišku vardu ir pavarde nuot-rauka. Matyt, pardavėjas manė, kadtai firmos pavadinimas. Paaiškėjo,kad brangus dviratis prieš savaitę bu-vo pavogtas Kopenhagoje. Lietuvayra Vakarų Europoje vogtų dviračiųtranzitinė šalis, dauguma jų keliaujaį Rusiją”, - LŽ pasakojo dviračių en-tuziastas Emilis iš Vilniaus.

Ginklas - viešumasPopuliarėjant dviračiams oficia-

lūs jų pardavėjai ėmė sukti galvas,kaip paskatinti žmones pirkti nevog-tą transporto priemonę ir ignoruo-ti vagių siūlomas prekes.

Prieš keletą metų nutarta dviračiusženklinti policijoje. Įsigijus dviratętransporto priemonę ji registruoja-ma vietos policijos nuovadoje, pa-ženklinama specialiu lipduku.

“Tačiau ši sistema yra neveiks-minga. Pareigūnas užsirašo dvira-čio, jo savininko duomenis į sąsiuvi-nį, tačiau šis nukišamas į stalčių.Kitas dalykas - užregistravus dvira-tį, tarkime, Klaipėdos policijoje, apiejį nieko nežinos Šalčininkuose, tad

vagims atrištos rankos”, - skeptiškaikomentavo Emilis.

Esą neveiksminga ir tai, kad antdviračio rėmo neoniniu rašikliu bu-vo užrašomas plika akimi nemato-mas registracijos numeris. Neva išto jokios naudos, jei policija specia-lia skaičius išryškinančia įranga ne-tikrina, ar dviratis vogtas.

Nuo praėjusių metų gruodžio vi-soje šalyje ėmė veikti moderni ir kolkas vienintelė Baltijos šalyse tokio ti-po dviračių registracijos sistemawww.dviraciuregistras.lt. Jos gink-las - viešumas.

“Dviratininkai yra raginami re-gistruoti savo transporto priemonesšiame registre. Jis prieinamas ir poli-cijai, ir vartotojams visoje Lietuvoje.Registro tikslas - užkirsti kelią dvira-čių vagystėms ir jiems nelegaliai įsi-gyti. Ši sistema padės pasitikrinti, arplanuojamas įsigyti naudotas dvira-tis nėra vogtas, taip pat sudarys gali-mybę įrodyti dviračio nuosavybę, kaiprarandami jo įsigijimą patvirtinan-tys dokumentai”, - pasakojo LDVAvadovas A.Paulikaitis.

Dviratį galima registruoti ir inter-netu, ir prie registro prisijungusiuosedviračių salonuose. Į registrą įtraukia-ma unikali transporto priemonės an-keta su išskirtinėmis dviračio žymė-mis, rėmo identifikacijos numeriu,savininko duomenimis, taip pat nuot-rauka. Ant dviračio rėmo užklijuoja-mi specialūs lipdukai su QR kodais.

“Šiais kodais informacija nuskai-toma išmaniaisiais telefonais parsi-siuntus specialią programėlę. Tad,pavyzdžiui, jei iš draugo pavogtas re-gistruotas dviratis, gatvėje pamačiustokį patį galima nuskaityti QR kodeesančią informaciją ir pasitikrinti,ar tai ne tas vogtas dviratis. Be to,matomoje vietoje užklijuoti registro

lipdukai yra ir prevencijos priemo-nė vagims, kurie galbūt nenorės kė-sintis į registruotą dviratį žinodami,kad duomenys apie jį - viešame re-gistre”, - teigė A.Paulikaitis.

Anot jo, registruoti galima ir nau-jus įsigytus, ir senus dviračius, antkurių rėmų yra unikalūs identifika-cijos numeriai.

“Neregistruojame tik tų dviračių,nuo kurių rėmų akivaizdžiai nutrin-ti identifikacijos numeriai, nes taip el-giamasi su vogtais daiktais. Jei to nu-merio išvis nėra, jį galima išgraviruoti.Kol kas per du mėnesius registruotaapie 100 dviračių, dar tiek pat ruošia-masi registruoti, o vartotojų sistemo-je - jau 600. Bet čia dar tik pradžiųpradžia”, - sakė A.Paulikaitis.

Prijungs prie europinio tinkloDviračių registro sistema kurta

bendradarbiaujant su Vidaus reika-lų, Ūkio, Susisiekimo ministerijomis,Policijos departamentu. Nuo kitų ša-lių ji skiriasi tuo, kad registro valdy-mu ir priežiūra užsiima ne pelno sie-kianti, neutrali organizacija - LDVA.

“Kol kas apie šią sistemą, jos vei-kimo principus nėra informuotimiestų ir miestelių policijos komi-sariatai, tad vyks susitikimai su re-gionų pareigūnais. Sistemai Lietu-voje pradėjus veikti visu pajėgumu,ji bus įtraukta į bendrą europinįtinklą”, - tikino LVDA vadovas.

Jo teigimu, visose valstybėse, ku-riose įdiegta analogiška registro sis-tema, ji pasitvirtino. Anglijoje į dvi-račius net įmontuojami specialūsdavikliai, kurie leidžia aptikti vogtądviratį pasitelkus palydovą.

Vertingi dviračiai išardomiVis dėlto dviračių entuziastai ma-

no, kad registras tikrai nebus pana-cėja nuo vagysčių. “Ta sistema labaigera, jei tavo dviratis kainuoja iki1500 litų. Tada pavogus registruotądviratį tikrai bus sudėtinga jį parduo-ti, nes informacija apie daiktą busskelbiama internete su nuotrauko-mis, dviračio savininkui nebereikėsįrodinėti nuosavybės teisių, be to, betkada gatvėje policijos pareigūnai ga-lės patikrinti dviratį, perdavę infor-maciją su jo rėmo numeriu. Vertin-gi dviračiai nėra vagiami šiaip sau,tai daroma dėl itin brangių detalių”, -pasakojo dviratininkas Emilis.

Jo paties dviratis vertas apie 10tūkst. litų, o ratai, kai kurios detalės -kelis kartus brangesnės nei rėmai.

“Todėl pavogus mano dviratį rė-mai su identifikacijos numeriu atsi-durtų Neryje, ir tiek naudos iš tosregistracijos. Dabar brangius dvira-čius išardo tiesiog gatvėje, nusukaypač brangias detales. Savo dviračioapskritai niekur nepalieku be prie-žiūros ir net spynos neturiu jam ra-kinti”, - sakė vilnietis.

Jis atskleidė ir vieną labai populia-rų, tačiau ne visiems žinomą dvira-čių vagystės būdą.

“Vagis atvažiuoja savo dviračiu irjį pastato šalia kitų. Tada išsitraukiamaišelį su spyna, imituoja jos kabi-nimą ant savo dviračio, bet iš tiesųnukerpa greta esančio dviračio spy-ną. Tai vyksta labai greitai. Vagis sė-da ant svetimo dviračio ir nuvažiuo-ja už artimiausio kampo, kur jolaukia bendrininkas. Jam perdavustransporto priemonę grįžtama priesavojo dviračio ir ramiai nuvažiuo-jama”, - pasakojo dviratininkas.

Vengia praneštiKadangi virtuali dviračių registro

sistema tik pradėjo veikti, policininkaiapie ją kol kas yra tik girdėję. Tačiaujie tvirtino planuojantys inicijuoti su-sitikimus su registro administratoriais.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriau-siojo policijos komisariato Viešosiostvarkos biuro Prevencijos skyriausvyriausiosios specialistės Violetos Li-deikytės, pernai gegužės-spalio mė-nesiais uostamiestyje užregistruotos48 dviračių vagystės.

“Pajūris pavasarį bei vasarą tam-pa dviračių sostine ir jų vagių veiki-mo vieta. Tačiau apie dviračių va-gystes pranešama palyginti vangiai,dažniausiai tai daroma, kai pavagia-mi brangūs dviračiai ar iš paauglių -tuomet kreipiasi jų tėvai. Pavyzdžiui,pernai prie vieno didelio prekyboscentro buvo pavogti keturi vienosšeimos dviračiai, tačiau nukentėjęžmonės į policiją nesikreipė ir nu-tarė pretenzijas reikšti prekyboscentro administracijai dėl neveiku-sių vaizdo stebėjimo kamerų”, - LŽpasakojo pareigūnė.

Jos manymu, dviračių registras iš-ties bus puiki prevencijos priemonėir padės pareigūnams surasti vogtastransporto priemones.

“Pareigūnai bus mokomi naudo-tis registru, rengiami reidai turgavie-tėse, tikrinama, ar parduodami dvi-račiai nėra vogti”, - sakė V.Lideikytė.

Klaipėdos pareigūnų teigimu, pa-jūryje labai dažnai nuo dviračių vagiųnukenčia turtingi turistai iš Rusijosir Baltarusijos. Jie dviračius nakčiaipalieka pritvirtintus prie mašinų.

Apgaulingas saugumasKone kuriozinė situacija dėl dvi-

račių vagysčių susiklostė Neringoje.Į ją persikėlę poilsiautojai taip atsi-palaiduoja, kad net nerakina savodviračių.

“Pernai buvo atvejis, kai iš sody-bos kiemo pavogė 7 tūkst. litų vertėsdviratį, kuris buvo paliktas nerakin-tas, bet su spyna ir joje pamirštaisrakteliais. Savininko laimei, po ke-lių dienų sulaikytas vienas gerai ži-nomas uostamiesčio vagis turėjo ir šįpavogtą dviratį. Per vasarą gaunameapie 20 pareiškimų dėl vogtų dvira-čių. Itin nerūpestingi yra užsienie-čiai, kurie išsinuomoja dviračius irjuos palieka be priežiūros lankyti-nose vietose”, - stebėjosi Neringospolicijos komisariato viršininkas Si-gitas Šveikauskas.

Palangos miesto policijos komi-sariato Organizacinio poskyrio spe-cialistė Jurgita Rinkevičienė LŽ in-formavo, kad pernai nuo gegužės ikispalio mėnesio kurorte dėl dviračiųvagysčių buvo pradėti 37 ikiteismi-niai tyrimai, 14 iš jų baigti. Daugu-ma iš nustatytų įtariamųjų buvo nePalangos miesto gyventojai. •

Dviračių vagims rezgamas voratinklis

Pajūris atšilus orams tampa dviračių mėgėjų sostine, kuri pritraukia ir būrį vagių. / Deniso Nikitenkos nuotraukos

A.Paulikaitis: “Neregistruojame tik

tų dviračių, nuo kuriųrėmų akivaizdžiai

nutrinti identifikacijosnumeriai, nes taip

elgiamasi su vogtaisdaiktais.”

Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse moderni dviračių registracijos sistema. Ji gerokai ap-sunkins gyvenimą vagims, siekiantiems pasipelnyti iš nugvelbtų transporto priemonių pardavimo.

Sistemoje registruoti ir specialiais lipdukais pažymėti dviračiai turėtų atbaidyti ilgapirščius.

Turtingos Europos šalys su nerimu laukia skurdžių imigrantų antplūdžio iš Rumunijos ir Bulgarijos, o labiausiai dėl to dreba Didžioji Britanija.

Nei Bulgarijos užsienio reikalųministro, nei Rumunijos ambasado-riaus Londone nedžiugina britųpriešiškumas imigrantams iš jų ša-lių. Ambasadorius Nikolajus Mlade-novas tikina, kad Didžioji Britanijanebus pirmasis darbo ieškančių ru-munų taikinys, nes jo šalies ekono-mika kur kas labiau susijusi su Vokie-tija. Be to, lemia dar ir kalba, todėlrumunai mieliau renkasi lingvistiš-kai artimesnes Ispaniją, Prancūzijąbei Italiją, o ne Didžiąją Britaniją.Maža to, kaip nurodo ambasadorius,britai turėtų būti dėkingi Rumuni-jos statybininkams, be kurių pagal-bos pernai nebūtų buvęs pastatytasLondono olimpinis kaimelis.

Labiausiai bijoma skurdžiųNė viena kita Europos Sąjungos

(ES) valstybė neparodė tokio dideliosusirūpinimo dėl naujos imigrantųbangos, kurios laukiama kitais metais,kai visos ES šalys bus atvėrusios savodarbo rinkas, kaip Didžioji Britanija.2007 metais į ES įstojusioms Bulgari-jai ir Rumunijai iki to laiko galioja lai-kini apribojimai. Didžiojoje Britani-joje vyrauja euroskeptiškos nuotaikos,kurios kursto ir priešiškumą imigra-cijai, be to, minėtoji valstybė jau paty-rė didžiulį imigrantų iš Lenkijos beikitų Rytų Europos šalių antplūdį.

Vis dėlto nerimą jaučia ne vienibritai. Rumunų bei bulgarų migran-tų “laukia” ir Vokietijos miestai. Šiosšalies miestų asociacija įspėjo, kad“tai kelia didžiulį pavojų socialineipusiausvyrai ir ramybei”. Ypač bijo-ma skurdžių ir romų antplūdžio, nestokie žmonės galiausiai lieka gyventibaisiomis sąlygomis nugriauti skir-tuose namuose.

Rinko skundusNyderlanduose antiimigracinių

pažiūrų partija PVV pernai įsteigėtinklalapį, į kurį olandai galėjo siųs-ti skundus dėl imigrantų iš Vidurio irRytų Europos. Šioje svetainėje buvokeliami tokie klausimai: “Ar turiteproblemų dėl žmonių iš Vidurio irRytų Europos?”, “Ar praradote dar-

bą dėl lenko, bulgaro, rumuno ar ki-to atvykėlio iš Rytų Europos? Mesnorime žinoti”.

Svetainė sulaukė apie 40 tūkst.skundų dėl atvykėlių iš Rytų Euro-pos girtuokliavimo ir triukšmavimoviešose vietose bei automobilių sta-tymo, nors palyginti mažai niurzgėtadėl kriminalinio elgesio. Įdomu, kad

gauta 135 tūkst. skundų ir dėl PVVksenofobiškų pažiūrų. Tačiau neri-mas dėl kintančios visuomenės, kon-kurencijos dėl darbo vietų ir mažes-nių algų, kurias numuša migrantai,bei prastėjančių darbo standartų bū-dingas Olandijos dirbantiems žmo-nėms ir visų spalvų politikams.

Važiavo kiturRumunijos ir Bulgarijos atstovai

daro viską, kad išsklaidytų bent kaikuriuos būgštavimus. Jie įtikinėja,kad 2004 metais Didžioji Britanijabuvo vienintelė tokia didelė ES narė,atvėrusi savo darbo rinką lenkams irkitiems Rytų Europos gyventojams,jos ekonomika tuo metu klestėjo, to-

dėl šalis ir sulaukė tiek daug imig-rantų. Šįkart savo darbo rinkas atve-ria 25 šalys, o Didžioji Britanija, norsir yra viena turtingiausių, išgyvenaitin prastus laikus. Tikinama, kad tie,kurie neketina dirbti, o tik siekia pa-sinaudoti dosnia Didžiosios Britani-jos arba Vokietijos socialine sistema,jau seniai migravo, nes tokiems žmo-nėms negalioja jokie darbo rinkosapribojimai.

Bulgarijos ekspertai tikina, kadmigracija iš Bulgarijos seniai pasiekėkulminaciją, ir nemato jokios prie-žasties, kuri artimiausiu metu pastū-mėtų bulgarus masiškai krautis laga-minus. Bulgarijos atviros visuomenėsinstituto duomenimis, dauguma bul-garų išvažiavo į Ispaniją, kur jiemsnėra jokių darbo apribojimų, ir Vo-kietiją, nors ten darbo rinka jiems išdalies uždaryta.

Atsakas su humoruDar viena baimės priežastis - nusi-

kalstamumas. Vakarų Europos laik-raščiuose populiarios istorijos apie Ru-munijos ir Bulgarijos nusikalstamussindikatus, kurie paleidžia į miestus ar-mijas kišenvagių, prostitučių ir elgetų.Nors nėra statistinių įrodymų, kad ru-munų ir bulgarų nusikalstamumas bū-tų didesnis nei kokios nors kitos mig-rantų grupės. Kai kas netgi teigia, kadtie, kurie dirba nelegaliai turtingose ESšalyse, stengiasi laikytis tyliai, nes bijopatraukti dėmesį.

Kai kurie bulgarai ir rumunai trau-kia per dantį patys save. Rumunijoslaikraštis “Gandul” pradėjo kampani-ją su šūkiu: “Mums gal ir nepatinkaDidžioji Britanija, bet jūs tikrai pa-milsite Rumuniją.” Svetainėje sako-ma: “Pusė mūsų moterų atrodo kaipKate, kita pusė - kaip jos sesuo” ir“Angliškai mes kalbame geriau nei betkur Prancūzijoje.”

Bulgarijoje populiarus tinklarašti-ninkas Boyanas Yurukovas išleidoryškiai raudoną plakatą su karūna irbaltu užrašu: “Nesijaudinkite ir kel-kitės į Bulgariją.”•

Jei per kitais metais rengiamąreferendumą Škotija pasisakysuž atsiskyrimą nuo JungtinėsKaralystės, ji turės iš naujo derėtis dėl narystės EuroposSąjungoje (ES) ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Tokią išvadą padarė du nepriklau-somi tarptautinės teisės ekspertai,kurie išanalizavo galimus atsiskyri-mo padarinius britų vyriausybės už-sakymu. 57 puslapių teisinėje anali-zėje jie teigia, kad padariniai gali būtipanašūs, kaip ir 1991 metais subyrė-jus Sovietų Sąjungai. Tuomet Rusijabuvo paskelbta komunistinės valsty-bės teisių perėmėja, o 14 buvusių so-vietinių respublikų turėjo tarptauti-nius ryšius užmegzti iš naujo.

Tad jei Škotija būtų pripažinta nau-ja valstybe, ji turėtų iš naujo prašytispriimama į tarptautines organizacijas,tokias kaip ES, Jungtinės Tautos (JT) irNATO. Tuo metu likusi Jungtinės Ka-ralystės dalis automatiškai išlaikytų vi-sas turimas teises, įsipareigojimus beigalias ir jai nereikėtų iš naujo derėtisdėl esamų sutarčių arba prašyti narys-tės tarptautinėse organizacijose. Taippat mano ir Europos Komisijos pirmi-ninkas Jose Manuelis Barroso, kurisdar pernai yra sakęs, jog bet kuri nau-

ja valstybė, atsiskyrusi nuo kurios norsdabartinės ES narės, turėtų iš naujoprašytis būti priimta į Bendriją.

Jungtinėje Karalystėje vykstančiasteisines diskusijas dėl atsiskyrimo įdė-miai seka kiti separatistiškai nusiteikęEuropos regionai, pirmiausia į Ispa-nijos sudėtį įeinanti Katalonija, nesdaugiau nei pusė jos gyventojų pasi-rengę rinktis nepriklausomybę. Dis-kusija įdomi ir autonomiją turintiems,

bet apie nepriklausomybę svajojan-tiems Ispanijos baskams bei Belgijosflamandams ir valonams, nenorin-tiems būti vienoje valstybėje.

Tai, kad britų vyriausybė paskelbė to-kią teisininkų išvadą, rodo, jog Londo-nas sunerimęs. Mat jei škotai iš tiesų pa-sirinktų nepriklausomybę, tai galėtųpaskatinti Jungtinės Karalystės, kuri su-daryta iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiau-rės Airijos, subyrėjimą. Todėl į diskusi-

ją įsiterpė ir šalies ministras pirmininkasDavidas Cameronas. Jis pripažino, kadŠkotija gali virsti nepriklausoma valsty-be, tačiau teigė, jog jai daug naudingiaubūtų likti Jungtinės Karalystės dalimi.“Paprastai tariant - Didžioji Britanijaveikia. Didžioji Britanija gerai veikia.Kam ją ardyti?” - klausė premjerasstraipsnyje, paskelbtame Škotijos laik-raščiuose. D.Camerono susirūpinimassuprantamas, nes jis nori likti premje-ro poste ir po 2015 metais vyksiančiųrinkimų. Be to, konservatorių partijaniekada neatleistų savo lyderiui, jeigujam vadovaujant suskiltų valstybė.

Nors tik trečdalis škotų pasisako užnepriklausomybę, Škotijos nacionali-nė partija teigia, kad Londone esantisparlamentas nepakankamai atstovau-ja škotų nacionaliniams interesams.Todėl ir pradėta kampanija “Taip, Ško-tija”, kuria siekiama paskelbti neprik-lausomybę 2016 metų kovo mėnesį.Partijos pirmininko pavaduotoja Ni-cola Sturgeon sako, kad teisės eksper-tai yra pateikę įvairių nuomonių dėlnepriklausomos Škotijos tarptautiniostatuso. “Esama dalykų, kuriuos lemsne įstatymai, o derybos ir susitarimai.Jei Jungtinės Karalystės vyriausybė išvisų jėgų stengsis apsunkinti gyveni-mą Škotijai, tai ne tik bus labai arogan-tiška, bet ir pakenks paties Londonointeresams”, - aiškina N.Sturgeon.

Škotijos atsiskyrimas sukeltų di-delių problemų Jungtinei Karalys-tei. Škotijoje bazuojasi atominiaipovandeniniai laivai “Trident”, opajamos iš naftos, išgaunamos Šiau-rės jūroje prie Škotijos krantų, suda-ro didelę dalį valstybės pajamų. JeiŠkotija atsiskirtų, Didžiosios Brita-nijos balsas nebūtų toks svarus tarp-tautinėse organizacijose, pirmiau-sia JT Saugumo Taryboje ir EuroposSąjungoje.

Todėl suprantama, kad D.Camero-nas ir britų politikai sunerimę. D.Ca-meronas primena, kad Škotija nau-dojasi didele autonomija, nes turisavo parlamentą, be to, jai gali būtiperduota ir daugiau galių, jeigu atsi-sakys nepriklausomybės siekio. “Trisšimtmečius mes kartu kūrėme šaliesinstitucijas, kartu kovojome už laisvęir demokratiją dviejuose pasauliniuo-se karuose, kartu prekiavome. Mūsųprotėviai kartu tyrinėjo pasaulį, o mū-sų proseneliai kartu ėjo į mūšį. Mes iršiandien tai darome kartu, nes mūsųtautas sieja tvirti nesutraukomi ry-šiai”, - parašė škotams britų premje-ras. Į tai N.Sturgeon atkirto, kad D.Ca-meronas vadovauja vyriausybei, kuriaiškotai valdžios nesuteikė.•BBC, Reuters, Economist.com, “The New York Times”, LŽ

2013 02 13Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Gavus nepriklausomybę teks stoti į ES

Europa rengiasi naujai migrantų bangai

Vakarų Europos laikraščiuose populiarios istorijos apie Rumunijos ir Bulgarijos

nusikalstamus sindikatus, kurie paleidžia į miestus armijas kišenvagių,

prostitučių ir elgetų.

Elgetaujantys romai kelia šiurpą Vakarų Europos sostinių gyventojams. / AFP/Scanpix nuotrauka

Škotijos generalinis prokuroras lordas Jamesas Robertas Wallace’as pristatė teisininkų atliktos analizės dėl galimos Škotijos nepriklausomybėsišvadas. / PA/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 02 13Lietuvos žinios

MIRĖ “DUJŲ KARALIUS”

Sulaukęs 78 metų, vasarnamyje ne-toli Maskvos dėl širdies problemųmirė Rusijos valstybinę dujų kom-paniją “Gazprom” pasauline gi-gante pavertęs “dujų karalius” Re-mas Viachirevas. Jis savo karjerąenergetikos sektoriuje pradėjo XXamžiaus šeštajame dešimtmetyjeVolgos regione, o 1983 metais iškiloiki Sovietų Sąjungos dujų pramo-nės viceministro posto. R.Viachire-vą 1992 metais ką tik restruktūri-zuotos “Gazprom” vadovu paskyrėtuometinis prezidentas Borisas Jel-cinas, tačiau po neramaus dešimt-mečio “dujų karalius” atsistatydi-no. Pasitraukęs iš kompanijosvykdomojo vadovo posto, R.Via-

chirevas tapo “Gazprom” valdybospirmininku. Šiame poste jis išbuvoneilgai ir vėliau beveik nebuvo ma-tomas viešajame gyvenime. “Gazp-rom” nuo 1993 metų buvo iš daliesprivatizuota per smarkiai kritikuo-jamą valstybės turto išpardavimąposovietinėje Rusijoje.

UŽIMTAS ORO UOSTAS

Nevyriausybinė organizacija “Sy-rian Observatory for HumanRights” pranešė, kad sukilėliai Si-rijos šiaurinėje Alepo provincijojeužėmė karinį oro uostą, kur nuko-vė, sužeidė ar paėmė į nelaisvę išviso maždaug 40 karių. “Likę ka-riai atsitraukė iš oro uosto, palik-dami kelis karo lėktuvus ir daugamunicijos”, - sakė organizacijosdirektorius Rami Abdel Rahma-nas. Al Džiros karinis oro uostasbuvo užimtas kitą dieną po to, kaiislamistų sukilėliai užgrobė Tab-kos miestą kaimynėje Rakos pro-vincijoje, o paskui perėmė neto-liese esančios strategiškai svarbiosAl Sauros užtvankos Eufrato upė-

je kontrolę. “Sukilėliai plečia savokontroliuojamą teritoriją. NorsBasharo Al Assado armija visiškaikontroliuoja Damasko provincijosdalis, sostinę ir centrinę Hamosprovinciją, ji patiria nuostoliųHomso centriniame regione, Deiraz Zore rytuose ir Alepe bei Rako-je šiaurėje”, - teigė R.Abdel Rah-manas.

SUIMTAS “FINMECCANICA”VADOVASItalijos policija dėl įtarimų korup-cija, lėšų grobstymu bei kyšių mo-kėjimu Indijos vyriausybei suėmėaerokosminių ir gynybos technolo-gijų milžinės “Finmeccanica” va-

dovą. Teisėsauga jau kelis mėnesiustyrė šio koncerno generalinio di-rektoriaus Giuseppe Orsi veiks-mus, nors jis neigė bet kokius nusi-žengimus, esą įvykdytus 2010metais, pasirašant kontraktą su In-dija dėl 12 sraigtasparnių “Agus-taWestland” pardavimo. Šią bylątiriantis teisėjas taip pat skyrė na-mų areštą “AgustaWestland” įmo-nės vadovui Bruno Spagnolini.“Finmeccanica” - ne vienintelėItalijos pramonės milžinė, kuriosveiksmais susidomėjo tyrėjai. Pro-kurorai praeitą savaitę apkaltinoenergetikos milžinės ENI generali-nį direktorių Paolo Scaroni dėl ky-šių mokėjimo Alžyro pareigūnams.

AFP, BNS, LŽ

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Pasaulis, šiek tiek atsipeikėjęspo netikėto Benedikto XVI pranešimo apie atsistatydinimą,ėmė svarstyti ir spėlioti, kas gali būti kitas popiežius.

Spėlionės, kas galėtų tapti naujuo-ju popiežiumi, Romoje ir visame pa-saulyje įsisiūbavo praėjus vos keliomsvalandoms po paskelbimo, kad Be-nediktas XVI traukiasi. Tačiau jaune kartą įsitikinta, kad tokios pro-gnozės dažnai būna nepatikimos.

Šis klausimas be galo įdomus vi-siems, nors dabar jis nėra toks aštruskaip po Jono Pauliaus II mirties. Šiopontifiko įpėdinio išrinkimas turėjoprincipinės reikšmės, nes Bažnyčiaireikėjo pasirinkti kursą, kurio ji ketinolaikytis po labai populiaraus ir chariz-matiško pontifiko mirties, t. y. ar iki ga-lo atsiverti pasauliui ir svarstyti tokiusklausimus kaip celibato panaikinimas,moters vieta Bažnyčioje ir kurijų valdy-mo reforma, ar dar labiau sustiprintiryšius su istorinėmis Bažnyčios šakni-mis ir tradicijomis. Tuomet 2005-ųjųbalandį į konklavą susirinkę kardino-lai pasirinko antrąjį variantą ir pasky-rė popiežiumi Josephą Ratzingerį. Jis,pasirinkęs Benedikto XVI vardą, ve-dė Bažnyčios tradicijų tęstinumo poli-tiką per visą savo pontifikatą.

Lems geografija ar asmenybėStebintieji, kas vyksta Vatikane, tei-

gia, jog mažai tikėtina, kad ir būsimo-

je konklavoje bus nuspręsta keisti kur-są. Dabartinio popiežiaus įpėdinisgreičiausiai tęs konservatyvią liniją.Nors yra tuo nepatenkintų kardino-lų, jie kardinolų kolegijoje sudaro ma-žumą. Be to, visi kardinolai vieningainori, kad jiems nebūtų daromas joksspaudimas ir įtaka, todėl ateityje galikeistis atskiros detalės arba vadovavi-mo stilius, tačiau Benedikto XVI pa-sirinkta kryptis liks nepakitusi.

Kitas klausimas, ar kardinolai rinksbūsimąjį popiežių vadovaudamiesigeografiniu principu, ar jo asmeni-niais bruožais, pirmiausia, įvertinda-mi sugebėjimą vadovauti daugiau kaipmilijardui pasaulio katalikų. Papras-tai geografiniam principui kardinolaiteikia antraeilę reikšmę - popiežiusrenkamas už nuopelnus Bažnyčiai,nors paprastai kardinolai linkę teiktipirmenybę klasikiniam kandidatui.

Norint rasti tinkamiausią kandi-datą XXI amžiuje jau reikia įvertin-ti ne tik jo sugebėjimą vadovauti ku-rijai, bet ir mokėjimą nuolat būtipasaulio žiniasklaidos dėmesio cent-re. Po Jono Pauliaus II ir BenediktoXVI niekam nekyla abejonių, kadnaujasis Bažnyčios vadovas ne tik tu-ri būti pripažintas lyderis, bet darprivalo būti charizmatiškas.

Spekuliacijos dėl kandidatųPretendentų į Šventąjį sostą gali

būti labai daug. Vieni mano, kad po-piežiumi pirmą kartą nuo 1978-ųjųvėl gali būti pasirinktas italas, kitispėja, kad naujuoju pontifiku galitapti koks nors kardinolas iš ŠiaurėsAmerikos, Afrikos ar Azijos.

Vos tik pasirodė pranešimas apieBenedikto XVI atsistatydinimą, toiš karto paklausė populiariausias

Argentinos laikraštis “Clarin”. “Popraktiškai beprecedenčio Bažny-čios galvos sprendimo atsistatydin-ti didėja galimybė, kad kitą kartąrenkant popiežių giliai įsišakniju-sios tradicijos ir kriterijai gali pasi-keisti ir gali būti netikėtumų”, - para-šė “Clarin” ir pabrėžė, jog popiežiausrinkimas - ne vien geografijos, o daugplatesnis klausimas.

Lotynų Amerikos atstovų iš tiesųnegalima atmesti. Nors teigiama,kad šioje pasaulio dalyje tvirtas tikė-jimas gana fragmentiškas, joje gy-vena 40 proc. pasaulio katalikų. Lo-tynų Amerikos dvasininkai ganaliberalūs, todėl Vatikanui itin dažnaitenka įsikišti primenant, kad būti-na gerbti senąsias Bažnyčios verty-bes. Šiame žemyne, o ir Vatikane ga-na įtakingas San Paulo vyskupas,

64-erių brazilas Odilo Perdro Sche-reris, taip pat italų kilmės argenti-nietis kardinolas Leonardo Sandri,kuriam šiuo metu yra 70 metų.

Nors dabar Europoje pastebimaskatalikybės nykimas, ši religija užtik-rintai plinta Afrikoje ir Azijoje. Ka-talikų bažnyčios bastionu Azijoje lai-komuose Filipinuose popiežiaussprendimas trauktis iš karto atsidūrėpirmuosiuose laikraščių puslapiuo-se. Šioje šalyje daug svarstoma apietai, ar Benediktą XVI galėtų pakeistipopuliarus, nuolat besišypsantis Fili-pinų kardinolas Luisas Antonio Tag-le, būsiantis tarp tų 116 kardinolų, ku-rie rinks 1,2 mlrd. pasaulio katalikųlyderį ir kuris yra jauniausias tarp vi-sų minimų kandidatų - birželį jamsukaks 56 metai. Benediktas XVIL.A.Tagle įšventino į kardinolus tik2012 metų lapkričio 24 dieną, tačiaujau tuomet pasigirdo kalbų, kad tai ga-li būti dabartinio popiežiaus įpėdinis.

Tarp favoritų yra europiečių. Taidabartinis Milano arkivyskupas 72metų Angelo Scola ir buvęs Bene-dikto XVI studentas 68-erių austraskardinolas Christophas Schoenbor-nas, tačiau jie abu nepriklauso Baž-nyčios kunigaikščių kartai. Be to,patys kardinolai norėtų, kad konk-lavoje būtų svarstomi ir kandidataiiš kitų žemynų, nes “krikščionybėnėra sutelkta tik Europoje”. Todėlšiuo metu kaip galimi kandidataiminimi ir du afrikiečiai. Tai 65-eriųGanos kardinolas Peteris Turkso-nas ir net 81 metų Nigerijos kardi-nolas Francisas Arinze.

Apsigyvens vienuolynePats Benediktas XVI sako, kad į

įpėdinio rinkimo reikalus nesikiš, ta-čiau jei reikės, padės tai daryti. Vati-kanas pranešė, kad po vasario 28 die-nos buvęs pontifikas iš pradžiųapsistos popiežių vasaros rezidenci-joje Kastel Gandolfe netoli Romos, opaskui įsikurs buvusiame vienuoly-ne Vatikano teritorijoje - visai šaliasavo įpėdinio.

Paprasti tikintieji nevienodai ver-tina popiežiaus sprendimą. Vieni tailaiko drąsiu poelgiu, įkvėpsiančiunaujos gyvybės Katalikų bažnyčiai,ir tam tikru precedentu, kurio ateity-je turėtų laikytis kiti solidaus amžiauspopiežiai. Kiti - priešingai - liūdi, kadkardinolų konklavoje išrinktas lyde-ris gali taip paprastai pasitraukti.

Pasaulio žiniasklaida, dažniausiaigirdama Benedikto XVI asmeninessavybes, pabrėžia, kad Vatikanuireikėtų inicijuoti reformas, nes,kaip rašo dienraštis “The Guar-dian”, Benedikto XVI pontifikatas“teologiškai, politiškai ir organiza-cine prasme buvo Jono Pauliaus IIpopiežiavimo tąsa, su visais jo trū-kumais ir privalumais”. Taip patsiūloma paversti Katalikų bažnyčią“labiau kolegialia organizacija” irrasti tokį daugiau kaip milijarduižmonių turintį vadovauti lyderį, ku-ris ne tik būtų charizmatiškas kaipJonas Paulius II, bet ir sugebėtų tap-ti toks pat įtakingas. Ar pavyks taipadaryti, paaiškės jau prieš Velykas,kurios šiemet bus švenčiamos kovo31 dieną.•

Daug spėlionių ir kandidatų

Ateityje Benediktas XVI gyvens vienuolyne Vatikano teritorijoje. / AFP/Scanpix nuotraukos

Jauniausias tarp minimų kandidatų 55 metų filipinietisL.A.Tagle, tik pernai įšventintas į kardinolus.

Po Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI niekam nekyla abejonių, kad naujasis Bažnyčios vadovas

ne tik turi būti pripažintas lyderis, bet dar privalo būti charizmatiškas.

Trumpai

R.Viachirevas dešimtmetį vadovavoRusijos dujų milžinei “Gazprom”.

2013 02 13Lietuvos žinios8 Pasaulis

Kulminaciją pasiekusio Brazilijoskarnavalo šėlsmas atneš džiaugs-mo kibirkštį ir lūšnynų miestelių -favelų gyventojams. Gerėjančiossocialinės ir ekonominės sąlygosir tebevykstantis favelų moder-nizacijos procesas prikelialūšnynų gyventojus iš skurdo bei leidžia jiems įsidarbinti visame Rio de Žaneire.

Vienoje didžiausių Rio de Žaneirofavelų - Complexo do Alemao gyve-na daugiau kaip 100 tūkst. brazilų. Jisiauromis alėjomis ir trapiais labirin-tais driekiasi daugiau nei 3 kilomet-rus. Complexo do Alemao - išskirti-nė favela, nes joje Brazilijos valdžiapastatė modernų funikulierių. Jis lei-džia ilgą laiką skurdą kentusiems fa-velos gyventojams susisiekti su ap-linkiniais Rio de Žaneiro rajonaisbei palengvina jų kelionę į darbą.Šis funikulierius - geriausias pavyz-dys, kad valdžios vykdyta pacifika-cijos programa, kuri padėjo išvarytinarkotikų gaujas iš lūšnynų miesto,davė apčiuopiamų rezultatų. Favelųir visos Brazilijos ekonomika kyla, obuvę skurdžiai tampa augančios vi-durinės klasės atstovais.

Pacifikacijos naudaPacifikacijos programa - vienas

sėkmingiausių Rio de Žaneiro val-džios veiksmų. Ji padėjo sumažintinusikalstamumą ir prikėlė favelasnaujam gyvenimui. Dramatišku pir-muoju pacifikacijos etapu ginkluotipolicijos padaliniai kartu su kariuo-mene ir jūrų pėstininkais 2008 metaispradėjo kryžiaus žygį prieš narkotikųgaujas Rio de Žaneiro lūšnynuose.

Į Complexo do Alemao favelą 2010metais atvyko daugiau kaip 300 poli-cijos pareigūnų ir karių. Apsiginkla-vę sunkiąja technika - tankais beisraigtasparniais - jie, nepatirdami be-veik jokio pasipriešinimo, išvarė nar-kotikais prekiaujančias gaujas iš šiolūšnynų rajono. Kai Complexo doAlemao tapo saugi, Rio de Žaneirovaldžia pradėjo antrąjį pacifikacijos

etapą - teikti socialines paslaugas.Didmiesčio valdžia faveloje pastatėmokyklų, sveikatos priežiūros įstai-gų, ėmė teikti komunalines paslau-gas lūšnyno žmonėms. Daugelis fa-velos gyventojų galėjo džiaugtiselektra, švariu geriamuoju vandeniu,iš čia pradėta gabenti buitines atlie-kas, tiesti asfaltuotus kelius, įrengtasfunikulierius.

Funikulierius padėjo gyventojamsiš vieno favelos galo į kitą nukakti vosper 16 minučių. Pėsčiomis šį atstumąbrazilai būtų nukeliavę per dvi valan-das. Kiekvienam funikulieriaus kelei-viui Rio de Žaneiro miesto valdžia pa-siūlė nuolaidas - nemokamą grįžimobilietą kiekvieną dieną bei lengvatinębilieto kainą mažas pajamas gaunan-

tiems žmonėms. Naudodamiesi funi-kulieriumi favelos gyventojai gali grei-tai nuvykti į didmiesčio centrą, dėl tovis daugiau jų gali čia įsidarbinti.

Atveria naujas galimybesNuo 2008 metų dauguma di-

džiausių Rio de Žaneiro favelų buvoišlaisvintos iš nusikaltėlių gniaužtųir jose buvo atkurta tvarka. Tai page-rino gyvenimą daugiau kaip milijo-nui brazilų. Rio de Žaneiro savival-dybei priklausančio Perreira Pasosinstituto prezidentė Eduarda LaRocque sakė, kad svarbiausias savi-valdybės uždavinys - užtikrinti sau-gumą ir teikti kokybiškas socialinespaslaugas. “Kai išlaisvinome favelasiš narkotikų gaujų kontrolės, jose ge-

rokai sumažėjo nusikalstamumas. Fa-velų gyventojai pradėjo nebebijoti nu-sikaltėlių siautėjimo”, - džiaugėsi E.LaRocque. Ji pridūrė, kad pacifikacijapagerino Brazilijos ekonomiką ir su-teikė darbo perspektyvas lūšnynų gy-ventojams.

“Nuo šiol Rio de Žaneiro favelos pa-tenka į oficialų didmiesčio žemėlapį.Dėl to lūšnynų gyventojai gali įsidarbin-ti visame Rio de Žaneire ir nebejaustisocialinės atskirties. Įsidarbindami jiegali nurodyti oficialų adresą ar paštokodą ir jiems nereikia bijoti pasakytidarbdaviui, kad gyvena gatvėje”, - sakėE.La Rocque.

Perreira Pasos instituto prezidentėsnuomone, favelose teikiamos sociali-nės paslaugos atveria lūšnynų gyven-tojams galimybę pradėti naują gyveni-mą ir plėtoti savo verslą. “Mokomevaikus. Vis daugiau favelos gyventojųpramoksta rašyti ir įgyja išsilavinimą.Jose taip pat kuriamos įmonės, atsi-randa naujų parduotuvių. Favelų eko-

nomika auga. Ir tai yra labai svarbujose gyvenantiems žmonėms”, - sakėE.La Rocque.

Dauguma favelų gyventojų džiau-giasi pacifikacijos rezultatais. Jie giriaRio de Žaneiro valdžios institucijas irsako, kad gyvenimas tik gerėja. 35 me-tų namų šeimininkė Natalaia Barrossako, kad, išvijus nusikaltėlius, ji jaučia-si saugesnė ir mažiau jaudinasi dėl vai-kų. “Faveloje gyvename kur kas sau-giau. Nebijome gaujų karų ir galimesusirasti darbą. Anksčiau nerimavaudėl savo vaikų ir bijojau, kad jie galinueiti klystkeliais. Tačiau dabar tikiu,kad mano vaikai taps garbingais žmo-nėmis ir dirbs sąžiningą darbą”, - sa-kė N.Barros.

Tačiau 16 metų moksleivis Winder-sonas Mendezas apgailestauja, kad fa-veloje padažnėjo smulkių nusikaltimų.“Kai narkotikų gaujos valdė favelą,niekas nedrįso vogti svetimo turto,nes bijojo gaujų vadų. Šiuo metu vi-si nuogąstauja dėl smulkių vagysčių.Anksčiau galėjome miegoti atidarę na-mo duris ir nebijoti, kad vagilius įsliū-kins į namą”, - pasakojo W.Mendezas.

Laukia turistų antplūdžioBrazilijos taikomosios ekonomikos

tyrimų instituto ekonomikos profeso-rius Marcelo Neri mano, kad sėkmin-ga pacifikacijos programa ne tik pa-gerino lūšnynų gyventojų gyvenimą,bet ir priviliojo daugiau turistų į Rio deŽaneirą. “Jaučiame turistų antplūdį.Jie vieši ne tik centriniuose Rio de Ža-neiro rajonuose, bet ir favelose. Turis-tai nesibaimina, kad taps narkotikųgaujų taikiniais, todėl drąsiai važiuo-ja į favelas”, - sakė M.Neri.

Jis pridūrė, kad saugios favelos pri-vilios dar daugiau turistų į 2014 metųpasaulio futbolo čempionatą bei 2016metų vasaros olimpines žaidynes. “Bra-zilija po kelerių metų taps pasauliniuturistų traukos centru. Per pasaulio fut-bolo čempionatą ir olimpines žaidynestikimės turistų antplūdžio. Sportoaistruoliai domisi įvykiais Brazilijoje.Jie žino, kad šalies valdžia pažabojo nu-sikaltėlius, todėl Rio de Žaneire galijaustis saugūs”, - teigė M.Neri. •

Favelų gyventojaivaduojasi iš skurdo

Favelų ir visos Brazilijos ekonomika kyla, o buvę skurdžiai tampa augančios vidurinės

klasės atstovais.

Šiaurės Korėja išbandė dar vieną savo atominį užtaisą. Šį komunistinės valstybėsžingsnį pasmerkė didžiosiospasaulio valstybės ir svarbiau-sios tarptautinės organizacijos.

Regiono seisminio stebėjimo agen-tūros užfiksavo 4,9-5,1 balo požemi-nį smūgį, kurio epicentras buvo tojepačioje vietoje kaip ir Šiaurės KorėjosPungjė-ri branduolinių bandymųpoligonas. Šio požeminio smūgio ži-dinys buvo labai arti paviršiaus, vosvieno kilometro gylyje.

Pietų Korėjos gynybos ministerijateigė, kad sprogimo galia buvo 6-7 ki-lotonos.

Vienoje įsikūrusi stebėsenos agen-tūra CTBTO nurodė, kad sprogdi-nimas buvo panašus į ankstesnius šiosšalies branduolinius bandymus, įvyk-dytus 2006 ir 2009 metais. Pchenja-nas “aukštesnio lygio” branduoliniubandymu grasino kelias savaites ir nėnepaisė perspėjimų dėl rimtų pasek-mių iš Jungtinių Tautų (JT) SaugumoTarybos.

Šiaurės Korėjos pažadas dėl “aukš-tesnio lygio” bandymo pakurstė spė-liones, kad tai buvo urano užtaisas.

Tai patvirtintų įtarimus, kad ŠiaurėsKorėja daug metų slapta sodrinoginklams tinkamą uraną. Kai kurieekspertai spėjo, kad galėjo būti įvyk-dytas ir plutonio, ir urano užtaisųbandymas.

2006 ir 2009 metais Šiaurės Korė-ja įvykdė branduolinius plutonio už-taiso bandymus.

Šiaurės Korėjos branduolinis ban-dymas sulaukė didžiųjų pasauliovalstybių ir svarbiausių tarptautiniųorganizacijų pasmerkimo. JungtiniųAmerikos Valstijų prezidentas Ba-rackas Obama pareiškė, kad ŠiaurėsKorėjos įvykdytas branduolinis ban-dymas nesuteikė šiai komunistineivalstybei daugiau saugumo ir paragi-no tarptautinę bendruomenę taiky-ti sankcijas Šiaurės Korėjai. B.Obamapridūrė, kad Vašingtonas “išliks bud-rus ir tvirtai vykdys tarptautinius įsi-pareigojimus savo sąjungininkamsAzijoje”.

Šiaurės Korėjos branduolinis ban-dymas sulaukė ir Rusijos pasmerki-mo. Maskva teigė, kad šiuo branduo-liniu bandymu komunistinė valstybėpažeidė JT Saugumo Tarybos rezo-liucijas. Rusijos pozicijai pritarė ir JTgeneralinis sekretorius Ban Ki-moo-nas. Jis pareiškė, kad tai “provokaci-

ja, kuri destabilizuoja Rytų Azijos re-gioną”.

Europos Sąjunga mano, kad Šiau-rės Korėjos branduolinis bandymastapo “dar vienu įžūliu iššūkiu” pasau-linėms branduolinio ginklo neplati-nimo pastangoms. ES išorės politikosvadovė Catherine Ashton perspėjoŠiaurės Korėją, kad “Bendrija akty-viai bendradarbiaus su partneriais irstengsis užkirsti kelią tolesniemsbranduolinio ginklo bandymams”.Tuo metu NATO vadovas AndersasFoghas Rasmussenas teigė, kad Šiau-rės Korėja “pasielgė neatsakingai irsukėlė grėsmę viso pasaulio taikai beisaugumui”. Jis nurodė komunistineivalstybei “tuojau pat nutraukti pro-vokacinius veiksmus ir atsisakytibranduolinės programos”.

Nuo Šiaurės Korėjos nusisuko ir“tvirtą nepritarimą” įvykdytambranduoliniam bandymui parodžiu-si Kinija. Šios valstybės Užsienio rei-kalų ministerijos pranešime sakoma,kad “nepaklusni sąjungininkė nuėjoper toli ir, nepaisydama didelio mas-to tarptautinės bendruomenės prie-šinimosi, susprogdino užtaisą”. Ki-nija paragino Korėjos LiaudiesDemokratinę Respubliką “laikytissavo įsipareigojimų dėl branduoli-

nio nusiginklavimo ir nesiimti jokiųveiksmų, kurie galėtų pabloginti pa-dėtį”. Kinija yra svarbiausia ŠiaurėsKorėjos sąjungininkė, kuri aktyviaiprekiauja su “nepaklusnia” šalimi irteikia jai pagalbą.

Tuo metu pati Šiaurės Korėja pers-pėjo, kad jos naujas branduolinisbandymas tebuvo “pirmasis” žings-nis ir pagrasino imtis griežtesniųveiksmų, jeigu jai būtų didinamos

sankcijos. “Naujausias branduolinisbandymas tebuvo pirmasis veiksmas,kuriuo pademonstravome didžiau-sią įmanomą santūrumą. Jeigu JAVsavo tolesniu priešiškumu dar labiauapsunkins padėtį, imsimės griežtes-nių veiksmų”, - sakoma Šiaurės Ko-rėjos užsienio reikalų ministerijospranešime. •AFP, BNS, BBC, LŽ

Faveloje įrengtas funikulierius palengvina gyventojų kelionę į darbą. / Reuters/ AFP/Scanpix nuotraukos

Šiaurės Korėja šiurpina pasaulį

Kim Jong Unas grasina pasauliui naujais branduoliniais bandymais.

Atkelta iš • 1 p.

Skyrė šešias dienasLietuvos bankas vakar įpareigojo

paskirtą laikinąjį administratoriųAdomą Ąžuolą Audicką, buvusį ūkioviceministrą, ne vėliau kaip per 6 die-nas pateikti išvadas apie Ūkio bankobūklę ir pasiūlyti tokius jo pertvarky-mo būdus, kad kuo mažiau nukentė-tų viešieji finansai ir būtų užtikrintastolesnis įsipareigojimų vykdymasbanko klientams.

Apribota Ūkio banko finansinėveikla reiškia, kad šešias kalendorinesdienas laikinasis banko administra-torius vertins, kokia yra banko būklė,o klientai negalės naudotis banko fi-nansinėmis paslaugomis, pavyzdžiui,išsigryninti pinigų bankomatuose, pa-siimti jų iš sąskaitos banko padaliny-je, atsiskaityti šio banko kortelėmis arpervesti lėšas naudodamiesi elektro-nine bankininkyste.

Banko indėliai ir lėšos sąskaitoseiki 100 tūkst. eurų (345,28 tūkst. litų)yra apdrausti.

Centrinis bankas sutiktų svarstytiŪkio banko įsipareigojimų ir turtoperkėlimą į kitą banką. Tokio spren-dimo nepavyko įgyvendinti uždarius“Snorą”, kurį valstybė vėliau naciona-lizavo. “Daug priklausys nuo realiosŪkio banko finansinės būklės, kuriąfiksuos banką patikrinęs administrato-rius ir auditoriai, tačiau mūsų priorite-tas aiškus - bankinės veiklos tęstinu-mas užtikrinant, kad pertvarka būtųefektyviausias, racionaliausias ir pi-giausias problemos sprendimo būdasvalstybei”, - vakar kalbėjo V.Vasiliaus-

kas. Jis patvirtino, kad Šiaulių bankasjau pareiškė norą dalyvauti restruktū-rizuojant Ūkio banką - apie tokią ga-limybę V.Vasiliauskas sakė vakar dienątelefonu kalbėjęs su Šiaulių banko val-dybos pirmininku.

Šiaulių bankas vakar pavakare pervertybinių popierių biržą “NASDAQOMX Vilnius” pranešė, kad įvykusia-me jo valdybos posėdyje nuspręsta da-lyvauti derybose dėl galimo AB Ūkiobanko turto, teisių, sandorių ir įsiparei-gojimų ar jų dalies perėmimo. Tai bir-žai pranešė Šiaulių banko administra-cijos vadovas Audrius Žiugžda.Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasiro-džiusios spėlionės, neva Europos re-konstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB),vienas Šiaulių banko akcininkų, ketina

Lietuvoje investuoti į Ūkio ir “Finas-tos” bankus.

Lietuvos bankų asociacijos vado-vas Stasys Kropas vakar tikino, kadŪkio banko neturėtų ištikti “Snoro”likimas, nes jo padėtis esą skiriasi nuo“Snoro”, nors sklindanti neigiama in-formacija neva pakerta jo likvidumą.V.Vasiliauskas taip pat tikino, kadtai “skirtinga situacija nei “Snoro”

atveju - ten buvo nusikalstama veika,o čia - grynai aplaidumas”.

Nenorėjęs prisistatyti Lietuvos fi-nansų analitikas LŽ teigė, jog Ūkiobankui veikiausiai nebus pritaikytas“Snoro” žlugimo scenarijus ir bank-rotas nebus skelbiamas. Anot šaltinio,šalies bankininkai laikosi nuomonės,kad dar vieno didelio komerciniobanko bankrotas sukrėstų finansų sis-temą, ji tokio smūgio esą neatlaikytų.

Vertė mažesnė, nei deklaruojamaLietuvos banko valdyba sprendimą

apriboti Ūkio banko veiklą priėmėįvertinusi rizikingas pastarųjų metųŪkio banko veiklos tendencijas. Ban-kas esą nevykdė priežiūros institucijosnurodymų ir dėl to kilo grėsmė stabi-

liai ir patikimai jo veiklai. 2012 metųgruodį - 2013 metų sausį vyko Ūkiobanko inspektavimas. Nustatyta, kadjis vykdė rizikingą veiklą, netinkamaivertino prisiimamą kredito riziką, nevisais atvejais įsitikino skolininkų ga-limybėmis vykdyti skolinius įsiparei-gojimus, neformavo pakankamų spe-cialiųjų atidėjinių probleminėmspaskoloms. Nustatyta, kad Ūkio ban-ko turto grynoji vertė, suformavus tin-kamus specialiuosius atidėjinius, tin-kamai įvertinus kitą turtą, būtųmažesnė, nei deklaruojama priežiūrosinstitucijai pateikiamose ataskaitose, obankas nevykdytų su kapitalu susijusiųriziką ribojančių normatyvų.

“Sprendimą lėmė visų pirma susi-jusių paskolų portfelis. Inspektavimasbuvo baigtas vasario 1 dieną. Ataskai-toje buvo nurodyta maždaug 800 mln.litų suformuotų papildomų atidėjinių.Tas reikštų, kad banko kapitalas “su-valgomas” ir iš principo kalbėti apiebanko veiklos tęstinumą būtų sudė-tinga”, - po skubaus susitikimo supremjeru Algirdu Butkevičiumi vakarteigė V.Vasiliauskas. Jis tvirtino, kadpinigai Ūkio banke ėmė tirpti penkta-dienį, kai didžiausias banko akcinin-kas Vladimiras Romanovas prabiloapie Kauno “Žalgirio” klubo skolas irpareiškė perleidžiantis komandą.

Vertybinių popierių biržos

“NASDAQ OMX Vilnius” valdybavakar nusprendė sustabdyti ABŪkio banko narystę, visi šio bankogaliojantys pavedimai prekybos sis-temoje anuliuoti.

Įtarimai dar nepareikštiGeneralinė prokuratūra, įvertinu-

si antradienio popietę Lietuvos ban-ko pateiktą informaciją apie 2005-2012 metais sudarytus įtartinussandorius Ūkio banke, pranešė pra-dėjusi ikiteisminį tyrimą dėl didelėsvertės svetimo turto iššvaistymo, ta-čiau jokių procesinių veiksmų proku-rorai kol kas nesiėmė. Generalinėprokuratūra vakar skelbė neturintiduomenų, kur yra Ūkio banko pa-grindinis akcininkas V.Romanovas.Prokurorų turimais duomenimis, nė-ra pagrindo teigti, jog įtarimai gali bū-ti pareikšti šiam verslininkui, o už įta-rimų keliančią veiklą esą atsakingibanko vadovai. Įtarimai kol kas nie-kam nepareikšti.

Smūgis smulkiesiems“Mane ši žinia nustebino ir nežada

nieko gero”, - LŽ vakar kalbėjo Kau-no regiono smulkiųjų ir vidutiniųverslininkų asociacijos valdybos pir-mininkas Artūras Mackevičius. Pasakjo, Kauno verslininkai su Ūkio ban-ku draugauja, “nes ir jis draugiškas”.

Pats asociacijos vadovas turi keliasparduotuves Kauno rajone. Tenkadažnai į banko sąskaitas įnešti gry-nųjų, tad verslininkas, kaip ir daugu-ma jo kolegų, mielai naudojosi Ūkiobanko pasiūlymu nemokamai priim-ti grynuosius. “Dabar vėl bus nemen-kų papildomų išlaidų”, - apgailestavoverslininkas. Pastaruosius mėnesiusžiniasklaidos pranešimus apie nevaabejotinus Ūkio banko valdybossprendimus verslininkai leido pro au-sis. “Jei visi tikėtų tuo, kas rašoma, bū-tų galima sužlugdyti bet kurį banką,užtektų vien to, kad visi pultų atsiim-ti savų pinigų”, - kalbėjo A.Mackevi-čius. Kita vertus, jis abejoja, ar Ūkiobanko veiklos pristabdymas galėtų bū-ti verslui tragiškas, nes, jo žiniomis,dauguma įmonių “po “Snoro” pamo-kos” didžiausias pinigų sumas dabarlaiko didžiuosiuose bankuose, per ku-riuos vykdo ir atsiskaitymus, o Ūkiobanke esą laikomos apyvartinės lėšos.

Sustos nesustabdytiVis dėlto kitas tos pačios asociacijos

vadovas direktorius Giedrius RomeikaLŽ prisipažino, kad vieną kitą savaitęverslą teks pristabdyti, tai, jo žiniomis,laukia ir dalies kitų smulkiųjų verslinin-kų. “Lietuvos banko sprendimas muslabai nuliūdino, nes ne viena smulkiojiįmonė Ūkio banke turi savo vienintelęsąskaitą”, - neslėpė G.Romeika.

Kurį laiką, nors pristabdyta tik Ūkiobanko veikla, patirs nepatogumų ir jopadalinių klientai, ypač tie, kurie turireikalų su draudimo UAB “BonumPublicum” ir UAB Ūkio banko lizin-gas. Mat nors šių banko padaliniųveikla nesustabdyta, jų sąskaitos yraŪkio banke. Todėl iki specialaus pra-nešimo teks susilaikyti nuo periodi-nių įmokų mokėjimo. Apie įvedamąnaują atsiskaitymo už paslaugas tvar-ką vakar jau suskubo pranešti ir kaikurios paslaugų bendrovės. •

Verslas 92013 02 13Lietuvos žinios

Uždarytą Ūkio banką gelbės

Ūkio banko skolos savo klientams, įskaitant indėlius, 2012 metų rugsėjo pabaigoje siekė 3,527 mlrd. litų.Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuvos banko duomenimis, Ūkio banke šiuometu yra 2,6 mlrd. litų apdraustų indėlių.

VIDA BORTELIENĖ

Didžiausią Klaipėdos uosto inves-ticijų dalį šiemet sudarys išlaidossuskystintų gamtinių dujų termi-naloparengiamiesiems darbams.Kitų poreikių svarba keisis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uostodirekcija (KVJUD) pradėjo vykdytinacionalinės svarbos užduotį - iki va-saros vidurio turi būti išgilinta akva-torija suskystintų gamtinių dujų(SGD) terminalui, kad vėliau ten ga-lėtų vykti hidrotechninių įrenginiųstatybos darbai. Rangovo paieškomsir viešųjų pirkimų procedūroms užsi-tęsus, sutartis su konkurso laimėtoju- Nyderlandų kompanija “Van OordDredging and Marine Contractors”,

pasiūliusia 87 mln. litų kainą, - pasi-rašyta tik sausio 23 dieną vietoj per-nai lapkritį numatytos datos.

Žemkasė “Utrecht” laivo stovėjimoduobę pradėjo kasti praėjusį penkta-dienį, bet tikimasi, kad galinga techni-ka darbų grafiką pasivys. Per pusmetįnumatoma iškasti 300 metrų ilgio, 60metrų pločio ir 16 metrų gylio duobę.Į jūrą bus išpilta 1,5 mln. kubinių met-rų grunto.

Kitoks prioritetų sąrašasĮ Klaipėdos uostą atvykęs susisie-

kimo ministras Rimvydas Sinkevičiustvirtino pirmiausia lipęs į žemkasęnorėdamas įsitikinti jos darbo našu-mu. “Kilo nerimo dėl nacionalinėssvarbos objekto. Rangovo konkursasgalėjo būti apskųstas, bet viskas klos-tėsi sklandžiai. Darbai pradėti. Laivo

kapitonas patikino, kad juos atlikslaiku. Jeigu, žinoma, neįvyks ko norsnenumatyto”, - dalijosi įspūdžiaisR.Sinkevičius.

Pasižvalgęs po kitą šių metų inves-ticijų objektą - Klaipėdos keleivių irkrovinių terminalą, ministras teigėneabejojantis, kad šis terminalas busbaigtas iki rudens ir atiduotas naudo-ti dar šiemet.

Kur kas daugiau neaiškumų išlie-ka dėl Minijos ir Baltijos prospektosankryžos statybos terminų, kuriuoslems Susisiekimo ministerijos bend-radarbiavimas su Klaipėdos savival-dybe. Numačius prioritetinius dar-bus, su KVJUD vadovybe aptartos2013 metų išlaidos ir ateinančių me-tų investicijos. Patvirtinta 328 mln.litų investicijų suma nebus keičiama,tačiau kai kurios pozicijos bus su-

keistos vietomis, nes pagal įmoniųparaiškas būtiniausių išlaidų sąrašassiekia 460 mln. litų. Darbams, susi-jusiems su SGD terminalu, numaty-ta 170 mln. litų. R.Sinkevičius spėja,kad į tokį limitą pavyktų įtilpti, jeiguir kiti darbai, pavyzdžiui, terminaloduobės gilinimas, konkursuose at-pigtų. Dar 460 mln. litų prireiks in-vesticijoms per ateinančius 3 metus.Nepatenkintų poreikių rezervas yratik vienas - valstybei priklausanti iš-mokėti pelno dalis. Pernai ji sudarė34 mln. litų.

Laisvas sklypasNaujasis KVJUD generalinis di-

rektorius Arvydas Vaitkus sakė per sa-vaitę darbo dar nespėjęs suprasti, kieklėšų per artimiausius 3 metus pareika-laus kiti su SGD terminalo atsiradi-

mu susiję darbai. Ekspertai yra reko-mendavę, kad norint užtikrinti SGDtanklaivių įplaukimo saugumą reikiaplatinti uosto vartus. Ministras taippat kėlęs šį klausimą. “Kanalo platini-mo dėl SGD terminalo problematikąnagrinėsime atskirai”, - aiškinoA.Vaitkus.

Pasidomėjus, ar KVJUD nesidairo įprieš keletą metų miestui atiduotą buvu-sią laivų remonto įmonės “Laivitė” teri-toriją, kurios įkeistą nekilnojamąjį turtą,vertinamą 32 mln. litų, šiuo metu bankasparduoda iš varžytinių, naujasis uostovadovas atsakė mįslingai. “Būtų gerai,kad į turtą pretenduotų uosto kompani-jos. Mes padėtume pasiekti, kad terito-rija atitektų uostui”, - kalbėjo A.Vaitkus.

Šią teritoriją iš marių pusės juosian-čios krantinės, vertinamos 100 mln. li-tų, iki šiol priklauso valstybei. •

Persirikiuoja uosto investicijos

SKAIČIAI2012 metų rugsėjo pabaigoje Ūkiobanke iš viso laikyta 3,467 mlrd. litųindėlių, bankas deklaravo turintis4,094 mlrd. litų turto.Gyventojai tuo metu jame laikė2,544 mlrd. litų, privačios įmonės -672 mln. litų indėlių. Apie 112 mln.litų indėlių banke turėjo finansų ins-titucijos, 83 mln. litų - valstybės irsavivaldybių įmonės, valdžios insti-tucijos - 56 mln. litų.Šių metų sausio 8 dieną “Ūkio ban-ko investicinė grupė” (ŪBIG), kuriosvienas pagrindinių akcininkų yraV.Romanovas, įkeitė visą turtą.

2013 02 13Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Daugiabučių namų savininkųbendrijų narių ir administraci-jos nesantaika negęsta. Ją kursto esą nepakankama nesąžiningų bendrijų pirmininkų kontrolė.

Vien šiemet pirmosios instanci-jos teismuose išnagrinėtos 56 civi-linės bylos, susijusios su ginčaistarp daugiabučių namų savininkųbendrijų ir jų narių. Pernai tokiųbylų buvo 572. “Didžiąją dalį tokiųbylų sudaro ginčai dėl skolos išieš-kojimo iš bendrijų narių už komu-nalines paslaugas bei kiti mokesti-niai ginčai”, - sakė duomenispateikusi Nacionalinės teismų admi-nistracijos Teismų veiklos analizėsskyriaus vedėjo pavaduotoja LinaGriškevič.

Kiek tokio pobūdžio ginčų teis-mų nepasiekė, galima tik spėlioti.Teisininkai pripažįsta, kad ginčųnagrinėjimas teismuose pareikalau-ja didelių išlaidų ir gali užtrukti ke-lerius metus. Todėl gyventojai ne-linkę veltis į teismo procesus.

Respublikinių būsto valdymo irpriežiūros rūmų prezidentas JuozasAntanaitis sakė, kad su daugiabu-čių namų bendrijų pirmininkų savi-vale susidūrę gyventojai priverstibergždžiai ieškoti pagalbos, nes šiuometu nėra jokios realios bendrijųkontrolės. Jis patikino, kad ilgaitrunkančių nesutarimų pavyzdžiųjo darbo praktikoje netrūksta.

Savivalė pasireiškia įvairiaiJ.Antanaičio teigimu, pasitaiko

atvejų, kai piktnaudžiaudami padė-timi bendrijų pirmininkai savo mo-kesčių naštą nusprendžia paleng-vinti kitų bendrijos narių sąskaita.“Pavyzdžiui, bendrijos pirmininkasgyvena labai dideliame bute, o kitinariai - mažuose. Paprastai mokes-čius turime mokėti priklausomainuo buto ploto, tačiau siekdamasnaudos kokios nors bendrijos pir-mininkas gali pasiūlyti įvesti lygia-vą. Tokiu būdu visi bendrijos nariaimoka po lygiai ir taip dengia dalį jomokesčių”, - pasakojo pašnekovas.

Taip pat esama pavyzdžių, kai pir-mininkas savavališkai sudaro sutar-tį su šilumos tiekėju ir už namo su-naudotą karštą vandenį bei šilumąmoka pagal skaitiklio rodmenis, su-rinkdamas pinigus iš gyventojų. “Taineleistina, tačiau tokiu būdu nesąži-ningas pirmininkas gali gauti 2-4proc. nuolaidą ir ją naudoti savanau-diškais tikslais. Tokia piktnaudžiavi-mo galimybė susidaro, kai bendrijosnariai nekontroliuoja bendrijos ūki-nės finansinės veiklos”, - aiškino jis.

Būna atvejų, kaip teigė pašneko-vas, kai bendrijos pirmininkas sava-vališkai išnuomoja bendrąsias pa-talpas ir atsisako bendrijos nariamsatskleisti, kiek lėšų už tai gauna arkam panaudoja gautus pinigus.

Tačiau bene labiausiai stebina tai,kad bendrijos pirmininku gali būti ir

už tai atlyginimą gauti įkalinimo įs-taigoje kalintis žmogus. Tai, kaip pa-tikino J.Antanaitis, realus pavyzdys.

Ginčų pagrindas - finansaiAdvokatų kontoros “Borenius,

Švirinas ir partneriai” advokatas irpartneris Vaidas Mackonis pasako-jo, kad daugiausia ginčų tarp dau-giabučių namų bendrijų ir jų nariųkyla dėl finansinių dalykų: mokėji-mų, atliekamų darbų kokybės irkainos. Tačiau pabrėžė, kad apskri-tai tokio pobūdžio skundai nėramasinis reiškinys - pernai jų advo-katas sakė sulaukęs apie dešimtį.

Vienas įdomesnių darbo prakti-koje pasitaikiusių nesutarimų, kaippasakojo advokatas, kilo dėl dau-giabučio namo stogo remonto dar-bų. Bendrijos nariai susirinkime

patvirtino darbų kainą, tačiau pa-reigą išrinkti rangovą paliko pirmi-ninkui.

“Galiausiai nutiko taip, kad pa-rinktas rangovas nuėmė stogą ir sa-vaitgaliui paliko jį visiškai neuž-dengtą. Užklupo liūtis ir užliejobeveik visus butus. Bendrijos nariaitiek rangovą, tiek bendriją padavė įteismą. Paaiškėjo, kad bendrija surangovu buvo sudariusi sutartį, ku-ri iš esmės tenkino vien rangovo in-teresus”, - pasakojo V.Mackonis.

Advokatų profesinės bendrijos“Bagdanskis iLAW” advokatė Vil-ma Ramanauskaitė patvirtino, kadreikalingos paslaugos teikėjo pasi-rinkimas dažnai įžiebia nesutari-mų. “Bendrijos nariai paprastai ne-turi pakankamai laiko ir lėšųkontroliuoti paslaugų sutarčių, užkurias atsakingas pirmininkas, su-darymo. Net ir esant pirmininkuibendrija gali samdyti daugiabučionamo administratorių, kad šis rū-pintųsi visų paslaugų organizavi-mu. Tačiau tokiais atvejais atsiran-da daug erdvės neskaidriam tiekėjo

parinkimui ir piktnaudžiavimams”, -sakė advokatė.

V.Ramanauskaitės manymu, gin-čų sumažėtų, jei daugiabučių gyven-tojai būtų aktyvesni. Ji pabrėžė, kadbendrijų nariai turi teisę balsuoti netik susirinkimuose, bet ir raštu.

Skundžiasi kontrolės stygiumiJ.Antanaitis buvo įsitikinęs, kad

siekdamos išvengti panašaus pikt-naudžiavimo bendrijos turėtų būtiatskaitingos savivaldybei. “Deja,mokymų bendrijos pirmininkamsnebūna, kontrolės ir atskaitomybėsnėra. Todėl kiekvienas kovoja, kaipišmano”, - sakė jis ir pabrėžė, kadnaujame Daugiabučių namų savi-ninkų bendrijų įstatyme numatytaginčų nagrinėjimo komisija yra ne-veikiantis darinys.

Pašnekovo teigimu, pagal teisės ak-tus daugiabučių namų bendrija yravisiškai savarankiškas organas, todėlnorint patikrinti pirmininko veikląbūtina gauti ketvirtadalio bendrijosnarių sutikimą. O tai padaryti, kaiprodo patirtis, beveik neįmanoma.

“Net ir radusi trūkumų finansi-nių nusikaltimų tarnyba yra bejėgė:tik visuotinis bendrijos susirinkimasgali nuspręsti, kaip elgtis pirminin-ko atžvilgiu. Tuo tarpu prokuratūraį tokius skundus žiūri labai nerim-tai, lyg bendrija būtų kažkieno inte-resus tenkinantis vaikiškas sambū-ris. Nors iš tiesų bendrijos metinėapyvarta gali siekti ir keletą milijo-nų litų”, - kalbėjo J.Antanaitis.

Pašnekovo teigimu, priverstibendrijos pirmininką atskleisti vi-sus dokumentus galima tik per teis-mą. Tačiau gyventojai dėl dideliųišlaidų kreiptis į teismą nėra linkę.

Vis dėlto V.Mackonis sakė neno-rįs sutikti, kad teisėsaugos instituci-jos yra nepajėgios išaiškinti bendri-jose kylančių nesutarimų. Anot jo,institucijos gali neišaiškinti tik tųsukčiavimo atvejų, kurie nėra aki-vaizdūs. Advokatas pabrėžė, kad iš-vengti nesutarimų galima tinkamaiparengus bendrijos įstatus. Ren-giant įstatus vertėtų konsultuotis suteisininkais, kurie padėtų užbėgtinesutarimams už akių, taip pat pa-rinkti tinkamiausią bendrijos val-dymo modelį.•

Priversti bendrijos pirmininką atskleisti visusdokumentus galima tik per teismą. Tačiau gyventojai dėl didelių išlaidų

nėra linkę į jį kreiptis.

Gyventojai nesuvaldo bendrijų

J.Antanaičio teigimu, prokuratūra į daugiabučių bendrijų narių skundus žiūri nerimtai, nors bendrijų metinėapyvarta gali siekti net keletą milijonų litų. / LŽ archyvo nuotrauka

ILONA STAŠKUTĖ

Žiemą slidžiuose keliuose nelaimės nutinka ne tik menkaipatyrusiems lengvųjų automo-bilių vairuotojams, bet irtikriems profesionalams, kasdien sėdantiems prie vilkiko vairo.

Apie krovininių automobilių ava-rijas girdėti bene kasdien, tačiau ko-dėl tiek daug eismo nelaimių sukeliaaukščiausią parengties kvalifikacijąturintys sunkiojo transporto vairuo-tojai, tik pradedama aiškintis.

Su šia problema susiduriančių įs-taigų - Valstybinės kelių transportoinspekcijos, “Regitros”, Lietuvosautomobilių kelių direkcijos, vai-ruotojų rengimo mokyklų, “Lina-vos”, Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto, VšĮ “Linavos” moky-mo centro ir kitų - vadovai bei spe-cialistai Kėdainiuose susirinko į se-minarą aptarti, kur slypi nelaimiųpriežastys.

Mokosi tik egzaminuiViena esminių įvardytų problemų -

tai mokymo tvarkos ir egzaminų ne-sutapimas su realiomis sąlygomisdarbe. “Galima daug kalbėti apiemokymus vairuoti ekstremaliomissąlygomis, tačiau kaip išmokti valdy-ti vilkiką su puspriekabe, jei visurmokoma tik su priekaba”, - retoriš-kai teiravosi VĮ “Regitra” Egzaminųmetodikos skyriaus vyriausiasis spe-cialistas Algimantas Tarabilda. Ta-čiau kaltinti dėl to vien vairavimomokyklas būtų neteisinga, mat “Re-gitroje” egzaminai laikomi irgi vai-ruojant priekabas. Praktiniams būsi-mųjų vilkikų vairuotojų mokymamsskiriama vos 20 valandų iš visų 300val., skiriamų profesiniam jų moky-mui, todėl ne paslaptis, kad per vaira-vimo pamokas ruošiamasi egzaminui,o ne realiam darbui. Net 75 proc. prak-tiniam vairavimo mokymui skirto lai-ko paprastai tenka važinėjimui miestųgatvėmis, o dar blogiau - mokomasivairuoti tomis pačiomis gatvėmis, ku-riomis važiuojant laikomi ir egzami-nai. Be to, Lietuvoje dar tik pradeda-

mos organizuoti pamokos ant slidžiųdangų, o aikštelių įranga gerokai nu-sileidžia Vakarų Europos valstybėsenaudojamoms mokymo stotims.

Trūksta atsakomybėsBūsimieji krovininių automobi-

lių vairuotojai per egzaminus pasi-rodo sėkmingiau nei norintieji įgy-ti teisę vairuoti lengvąjį automobilį.2012 metais CE kategorijos prakti-nį egzaminą iš pirmo karto išlaikė52 proc. vairuotojų, o B kategorijos -tik 42 procentai. Tačiau kai kuriemsvairuotojams stinga ne įgūdžių, betatsakomybės.

Valstybinės kelių transporto ins-pekcijos Kauno regiono departamen-to direktoriaus pavaduotojas DeivisJaskovikas teigė, kad daugiausia ava-rijų tolimųjų reisų vairuotojai padarone todėl, kad ko nors nežino, o dėl to,kad ignoruoja žinomas tiesas ir ne-vengia viršyti saugaus greičio. A.Ta-rabilda šią ydą iliustravo konkrečiaisduomenimis. Jie patvirtina, kad pa-grindinės mūsų tolimųjų reisų vairuo-tojų nelaimių priežastys - greičio vir-

šijimas, saugos diržų ignoravimas irneblaivumas. Specialistai atkreipė dė-mesį ir į tinkamo krovinio paskirsty-mo svarbą bei darbdavių atsakomybę.Kai kuriose vežėjų bendrovėse vai-ruotojai verčiami važiuoti visiškai su-dilusiomis padangomis ar prastai ke-lią apšviečiančiais žibintais.

“Linavos” mokymo centro di-rektorius Osvaldas Manikas, dau-

giausia bendradarbiaujantis su ve-žėjų asociacijos nariais, pripažino,kad dar nėra metodikos, kaip rei-kėtų rengti vairuotojus važiuotisaugiai bet kokiomis eismo sąlygo-mis. Tačiau susitikimo dalyviai ti-kėjosi, kad bendra diskusija padėsišspręsti iš daugelio nesklandumųsusidedančią vilkikų vairuotojųkvalifikacijos problemą.•

Būsimiesiems vilkikų vairuotojams skiriama vos 20 val. išmokti valdytisunkiasvorę transporto priemonę. / Algimanto Brazaičio nuotrauka

Vairuotojų darbe - daugybė spragų

VIDMANTAS UŽUSIENIS

“Nauji valdantieji prieš ateidamiį valdžią verslui žadėjo mokes-tinių lengvatų. Kol kas mes jųdar santūriai laukiame. Tačiaujei iki vasaros valdžia pažadųneprisimins, tada klausimusgalbūt jau kelsime mes”, -dienraščiui LŽ pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

LPK vadovo žodžiai nuskambėjotuomet, kai dalis šalies verslininkų,neišsipildžius lūkesčiams gauti išnaujosios valdžios palaikymą, jau ty-liai kalba apie galimybę savo versląperkelti į užsienį. Nemažai Lietuvosįmonių kitose valstybėse dirba ir da-bar. Ypač daug tokių bendrovių yratarp tarptautinių krovinių vežėjų.

“Jei paklaustumėte, kiek procentųLietuvoje verslu užsiimančių subjek-tų dabar savo verslą yra perkėlę į užsie-nio šalis, tikrai negalėčiau pasakyti.Kaip negalėčiau pasakyti ir to, kiek ša-lies įmonių jį dar ten rengiasi perkelti.Tam reikėtų atlikti ilgai trunkančius ty-rimus, apklausas. Bet tokių bendroviųtikriausiai nėra mažai”, - LŽ padėtį ko-mentavo “ISM Executive School”Strateginio valdymo modulio vadovasBenas Adomavičius.

Kaip svarbiausias priežastis, kodėlverslininkai bėga laimės ieškoti kitur,jie patys įvardija nepalankią valstybėsmokesčių politiką ir apskritai politikąverslo atžvilgiu. Šiuo požiūriu išskirti-nę padėtį galbūt užima tiktai Lietuvosvežėjai. Jų motyvai kurti bendroves arjų padalinius Rytuose ir Vakaruosemažai susiję su mokesčiais.

Keliasi iš praktinių sumetimųPasak Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos

nacionalinės vežėjų automobiliais aso-ciacijos “Linava” atstovo, labai daugvežėjų įmonių ar jų filialų veikia užsie-nio šalyse, daugiausia - Olandijoje, Ru-sijoje. Tačiau su Lietuvoje taikomaismokesčiais, kuriuos kai kurių kitų sri-čių verslininkai įvardija kaip nepalan-kius verslui, tarptautiniame kroviniųvežimo versle tai yra mažai susiję. “Vis-ką lemia geografija ir siekis turėti glau-desnius verslo ryšius. Pavyzdžiui, Olan-dija yra ta šalis, kurioje veikiančiosįmonės mūsų vežėjams duoda labaidaug užsakymų. Greitai ten prisisteigėir lietuviško kapitalo vežimo įmonių, irfilialų. Tačiau tai nereiškia, kad įmonėspabėgo iš Lietuvos. Filialas reikalingasgreitesniam ir operatyvesniam ryšiui suvietinės rinkos dalyviais palaikyti”, -dėstė pašnekovas.

Anot jo, labai svarbi Lietuvos vežė-jams ir Rusijos rinka. Tačiau veikdamimūsų šalyje verslininkai daug prarastų.“Rusams labai svarbu, kad jų rinkojeveikianti bendrovė būtų “sava”, integ-

ruotųsi į specifinę šios šalies verslo bend-ruomenę. Tuomet ji ir vertinama kitaip,su jos atstovais šilčiau bendraujama, o taipadeda greičiau tvarkyti ir dalykiniusreikalus”, - kalbėjo G.Vincevičius.

Dideli projektai - ne LietuvaiKrovinių vežimo verslas yra išskir-

tinė sritis, kuri mūsų valdžiai neturididelių pretenzijų. Kitos įmonės daž-niau keliasi į užsienį ar perkelia tensavo veiklą dėl jų verslą gniuždančiųdalykų. Pavyzdžiui, viena iš tokių yraVilniuje registruota bendrovė “For-testa Invest”. Ji specializuojasi plėto-ti didelius su transporto infrastruk-tūra susijusius projektus, tačiau šiuometu dirba daugiausia Suomijoje.

Kaip tvirtino bendrovės direktoriusRičardas Račinskis, šiuo metu į VakarųEuropos šalis yra perkelta net iki 90 proc.įmonės verslo. Užsienyje dirba ir beveikvisi iš 88 įmonės darbuotojų. Anot R.Ra-činskio, didžiausi projektai, kuriuosešiuo metu subrangovės teisėmis daly-vauja “Fortesta Invest”, yra Helsinkio(Suomija) metro linijos tiesimas bei žie-

dinės geležinkelio linijos statyba tamepačiame mieste. “Įgyvendinant šiuosprojektus mūsų užduotis viena svar-biausių - pastatyti gelžbetonio konstruk-cijas”, - sakė LŽ pašnekovas.

Kodėl bendrovė neranda darboLietuvoje? “Sumažėjo visų statybosdarbų paklausa”, - sakė R.Račinskis.Kita vertus, Vakarų Europos šalyseapsimoka dirbti dėl to, kad, jo tvirti-nimu, “daugelyje tenykščių šalių yradaug palankesnė valstybės politikaprivačių įmonių atžvilgiu”.

“Kaip yra pas mus? Tarkime, Euro-

pos krepšinio čempionatui, kuris vyko2010 metais, buvo statomos arenos, tie-siamos komunikacijos, taisomi keliai.Tačiau čempionatas pasibaigė - prapuo-lė ir darbai, daugeliui silpnesnių staty-bos bendrovių teliko bankrutuoti. Oštai, pavyzdžiui, Suomijoje, statybų,ypač - didelių infrastruktūros, numa-toma ilgiems metams į priekį. Įstatymasnustato, kad nepaisant ekonomikosbūklės kiekvienais metais, pavyzdžiui,transporto infrastruktūrai prižiūrėti irgerinti, privalo būti skirta ne mažiaukaip 7-8 proc. vietos bendrojo vidausprodukto. Iš jo vien automobilių keliųpriežiūrai ir remontui kasmet atriekia-ma 500 mlrd. eurų (apie 1,7 trln. litų).Tuomet atsiranda vadinamasis perima-mumas - baigus vieną darbą įmonė ga-rantuota, kad turės kitą. Lietuvoje to nė-ra”, - tvirtino “Fortesta Invest” vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos valdžia netgi su-geba trukdyti privačiam kapitalui daly-vauti viešajame sektoriuje. Tarkime, Vil-niuje jau daug metų kalbama apiegalimybę už privačius pinigus pastatytimetro. Apskaičiuota, kad projektas kai-

nuotų apie 20 mlrd. litų, kapitalas atke-liautų iš užsienio, o iš valstybės būtųpareikalauta tik mažytės jo dalies. Dar-bo ilgam atsirastų daugeliui Lietuvosstatybos bendrovių. Tačiau pirmenybėkažkodėl teikiama visiškai neperspek-tyviam viešojo tramvajaus projektui, ku-ris ne tik būtų rizikingas valstybės fi-nansams, bet jau yra ir nepasitvirtinęskai kuriuose pasaulio miestuose.

“Manau, jeigu valstybė nepakeispožiūrio, dar daugiau sudėtingusprojektus galinčių atlikti statybosbendrovių išvažiuos savo veiklos

vykdyti į užsienį. Ir dar gerai, jei josbiurus paliks Lietuvoje ir mokės čiamokesčius. Betgi daugeliu atvejų taiptikrai nebus”, - svarstė R.Račinskis.

Suviliojo mažesni mokesčiai Tačiau jau ir dabar yra bendrovių,

kurios savo biurus perkėlė į užsienį iriš ten atlieka valdymą Lietuvoje. Dau-guma biurų įkurti ES lengvatinių mo-kesčių šalyse, taip pat ir Estijoje. Pel-no mokestis ir dalis kitų mokesčiųatitenka būtent šių šalių biudžetams.

Dienraščio LŽ žiniomis, valdymą įužsienio valstybes yra perkėlusi “VPgrupė”, kurios holdingai veikia Malto-je ir Nyderlanduose, aviacijos paslau-gų bendrovė “Avia Solution Group”,kurios pagrindinė akcininkė registruo-ta Kipre, taip pat investicijų bendrovė“Scaent Baltic”, kurios valdymo įmonėveikia Nyderlanduose, azartinių loši-mų bendrovė “Nesė”, holdingą įkūru-si Liuksemburge, statybų bendrovė“Hanner”, investicijas į Lietuvą daran-ti iš Estijos. Kai kurios iš minėtų šaliųLietuvos investuotojams patraukliosdėl to, kad, pavyzdžiui, visiškai neap-mokestina dividendų. Kitos valstybėsvilioja kitais pranašumais.

“Kodėl “Hanner” persikėlė į Esti-ją? Nes estai turi sistemą, kaip kapita-lą pritraukti ir neišleisti jo. Kai pinigaipaliekami įmonėje, o jos vertė didėja,Estija neapmokestina kapitalo. Jis ap-mokestinamas tik tada, kai pinigai iš-imami iš kasos ir pradedami naudotiasmeninėms reikmėms. Manau, kadtaip elgtis yra racionalu. Nes valstybėturi būti suinteresuota, kad įmonėstiprėtų, - visų pirma finansiškai, sa-vo kapitalu. Turint jo pakankamailengviau ir netikėtai užklumpančiusekonomikos svyravimus atlaikyti”, -aiškino LPK prezidentas R.Dargis.

Laukia ultimatumas? Tuo metu Lietuva, pasak R.Dargio,

kokiais nors ypatingais, investuotojųgalinčiais pritraukti mokesčių sprendi-mais mažai gali pasigirti. Kapitalą į mū-sų šalį traukia daugiausia pigi darbo jė-ga. “Bet kaip jį pritraukti mokesčiais?Kaip padaryti, kad jis užsuktų į Lietu-vą ir jam apsimokėtų čia būti? Juk dėljo pritraukimo vyksta žiauri konkuren-cinė kova tarp visų Europos Sąjungosvalstybių. Daug atsakymų tikėjomės su-laukti iš naujosios Vyriausybės, tačiauji kol kas tyli”, - sakė LPK vadovas.•

Trasa 112013 02 13Lietuvos žinios

Verslininkai valdžiai rengia ultimatumą

“Lietuvos valdžia netgi sugeba trukdyti privačiam kapitalui dalyvauti viešajame

sektoriuje.”

PAŠTAS IR KURJERIAI IŠAUGOLietuvos pašto ir kurjerių rinka,neoficialiais skaičiavimais, 2012metais siekė 308,5 mln. litų - išaugo13,3 proc., palyginti su 2011 me-tais, kai buvo 272,2 mln. litų. Vienpašto rinka siekė 121 mln. litų, kur-jerių - 187,6 mln. litų. BNS skaičia-vimai atlikti remiantis vakar Ryšiųreguliavimo tarnybos (RRT) pa-skelbtais išankstiniais ketvirtojoketvirčio duomenimis. RRT prane-šė, kad vien ketvirtąjį ketvirtį, paly-

ginti su 2011-ųjų spaliu-gruodžiu,rinka išaugo 12,2 proc., iki 89,4mln. litų. Pašto rinka lyginamuojulaikotarpiu padidėjo 6 proc., iki36,3 mln. litų, kurjerių rinka - 16,8proc., iki 53,1 mln. litų. Anot RRT,siųstų ir gautų pašto koresponden-cijos siuntų, įskaitant reklaminessiuntas, sumažėjo 2,5 proc., iki 20,6mln., pašto siuntinių - padaugėjo39,5 proc., iki 2,36 milijono. 2012metų pabaigoje pašto ir pasiuntiniųpaslaugų rinkoje teisę veikti turėjo73 bendrovės, iš kurių 17 turėjo tei-sę teikti pašto ir pasiuntinių, o 56 -

tik pasiuntinių paslaugas. Galuti-nius rinkos duomenis RRT pa-skelbs vasario pabaigoje.

BUS DU ANGARAILĖKTUVAMSPigių skrydžių bendrovė “Ryanair”Kauno oro uoste ketina statyti antrąlėktuvų remonto angarą bei biurą.Projektą plėtos skrydžių bendrovėslėktuvų techninės priežiūros įmonė“Kaunas Aircraft Maintenance Ser-vices”. Projektui skirta 3 mln. litų

Europos Sąjungos paramos. Tai pra-nešė Lietuvos verslo paramos agen-tūra, kuri sutartį su bendrove pasi-rašė praėjusią savaitę. Agentūrospuslapyje skelbiama, kad bendraprojekto vertė sieks 13,7 mln. litų.Planuojama, kad naujame 3,5 tūkst.kv. m ploto angare bus įdarbintadaugiau nei 60 aukštos kvalifikacijosspecialistų. “Naujas angaras bus sta-tomas šalia šiuo metu jau veikiančio“Ryanair” angaro”, - sakė Kaunooro uosto komercijos vadovė JūratėBaltrušaitytė. Pasak pranešimo, įgy-vendinus projektą “Kaunas Aircraft

Maintenance Services” vienu metugalės priimti du lėktuvus. “Rya-nair”, Kauno oro uoste turintis vie-ną lėktuvų priežiūros ir remontoangarą, dabar per savaitę priimavieną orlaivį. Sausį Kauno oro uosteoficialiai atidarytas pirmasis 16mln. litų vertės “Ryanair” angaras.Lėktuvų remonto ir techninės prie-žiūros centrus “Ryanair” turi Di-džiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.“Ryanair” skraidina iš Vilniaus irKauno oro uostų.

LŽ, BNS

Trumpai

Lietuvos įmonė “Fortesta Invest” yra viena svarbesnių subrangovių tiesiant Helsinkio metro. / LŽ archyvo nuotraukos

Pasak R.Dargio, siekiant pritraukti užsienio kapitalo į Lietuvą reikia netradicinių valdžios sprendimų.

2013 02 13Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Nacionalinė premija skulp-toriui V.Vildžiūnui skirtauž viso gyvenimo nuopel-nus, taip pat už modernio-sios nacionalinės kultūros

vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kul-tūros židinio puoselėjimą. Tad nuo “tre-čiosios” apdovanojimo dalies ir pradė-jome pokalbį su Vladu Vildžiūnu.

Didžiausias turtas - žmonės- Kultūros židinys - Vilniaus Jeruza-

lės meno centras - buvo įregistruotastik 1993 metais. Tačiau iki tol jis jauveikė bene tris dešimtmečius?

- Mes su Marija (skulptoriaus žmo-na dailininkė Ladigaitė-Vildžiūnienė- aut.) nuomojomės palėpiukę Filare-tų gatvėje, bet šeimininkai atsakė. Pra-dėjom ieškoti, kur įsikurti: norėjosimiesto pakraštyje gauti ar nusipirktikokį nors sandėliuką. Man, studijuo-jančiam skulptūrą, buvo svarbu turėtierdvę kurti. Antras stimulas - sklypas,sodas, kuriame galėtų augti vaikai, nessu Marija vaikystėje augome gamtoje.

Tada šiame name buvo tik kamba-rys ir virtuvė, jokių grindų - vien fane-ra ir skardos lapai. Dar keletą metų čiair dirbtuvę turėjau. Ąžuolo kelmų iš tė-viškės buvau atsivežęs, dariau pirmą-sias skulptūras. Buvo dešimties metųperiodas, kai kapojau iš medžio.

- Tikriausiai Marijos mama Stefani-ja Ladigienė, visuomenės veikėja, pe-dagogė, generolo Kazio Ladigos žmo-na, buvo namų centras, šviesulys?

- Aplinkybės mums buvo palan-kios, nes su ja ir per ją atradome ryšįsu prieškario karta, kultūros ir menožmonėmis. Vieni iš Vakarų atvykdavo,kiti iš lagerių grįžo. Tarkim, Juozas Ke-liuotis. Jis bene pirmu vizitu mus ap-lankė, visam laikui likome bičiuliai.

Čia buvo sekimo punktas, saugu-miečių mašinos vis sukdavo aplink -ir fotografuodavo, ir pasiklausydavo.Tačiau nutarėme, kad jokios politikosnedarome, tai ko baimintis. Nekrei-pėme dėmesio ir jokios konspiraci-jos! O jiems baisiausias dalykas, kaiyra žmonių, kurie jų nebijo.

Po metų kieme pradėjau statytidirbtuvėlę. Atsirado vieta, kur dešimt,net penkiolika žmonių susirinkdavo.J.Keliuotis apie prieškario kultūrinį,teatro gyvenimą pasakodavo, anekdo-tų apie artistus ir artistes, menininkus.Vilniuje du tokie žmonės buvo: jis irAldona Liobytė, vaikų rašytoja ir ak-torė.

- Kas lankėsi iš Vakarų - ViktorasVizgirda?

- Vizgirdos, Vytautas Ignas, Vytau-tas Jonynas. Visi Antano Gudaičio ko-legos, draugai. Kartą vaikščiojome poapylinkes. Kaimynė lenkė, kurią vadi-nome “pani” ir iš kurios po penkis rub-lius skolindavomės vos ne kas mėnesį,ožkų turėjo, ožkiukų. Tai tas V.Ignaspaišė, fotografavo, atsigulęs ir atsisėdęs.Susibuvimai labai dažnai vykdavo.

Sode su MKČ- Ką prisimenate iš pirmosios jud-

viejų su Marija autorinės parodos1964 metais?

- Ji vyko “Vilniaus” kino teatre. Me-dinių skulptūrų periodas buvo pasi-baigęs, rodžiau visą jų kolekciją. Išsta-tėme kūrinius, visi patenkinti - jaunimenininkai, tokia paroda! Tada priešmenus kaip tik vyko chruščiovinė ak-cija (po avangardo parodos Maskvosmanieže 1962 metais - aut.). Skulpto-rių Ernstą Neizvestną koneveikė. Jei

Maskvoje taip, tai ir čia reikia atpirki-mo ožių rasti. Įsakė nukabinti Marijosdarbus - vaikiškų knygų iliustracijas.Kai ją “nukabino”, ir aš iš paskos. Val-džia buvo labai nepatenkinta.

- Ką po medinio periodo darėte?- Sukūriau monumentalios skulp-

tūros darbą “Trys Karaliai” Kaune prieMikalojaus Konstantino Čiurlioniogalerijos (1968). Dirbau prie antkapių.Pajamų šaltinis, tačiau visada laikiau-si nuostatos “nechaltūrinti”. Atsiradopaminklai Petrui Vaičiūnui (1963), Ka-ziui Borutai (1970), “Mūza” VincuiMykolaičiui-Putinui (1978).

Po to - M.K.Čiurlionio paminklo is-torija. Iki tol buvau padaręs kelis medi-nius jo portretus. Lyg ir derėjo manduoti kurti M.K.Čiurlionio paminklą.Tačiau nevalia - nepartinis, juk čia -Maskvos užsakymas. Davė kitamskulptoriui, tas dvejus metus kamavo-si. Nei dailininkų, nei partinė vadovy-bė nesiryžo patvirtinti jo projekto. OM.K.Čiurlionio sukaktis - po metų.Dar Amerikos lietuviai paleido gandą,esą jie pastatysią. Kultūros ministrasLionginas Šepetys išsikvietė mane irklausia: “Ar imtumeisi?” Pasvarsčiau,kad kitos progos nebus. Sakau: “Galiuimtis, bet turiu tam tikrų sąlygų.” Išsa-kęs jas, išdėsčiau ir pagrindinę: “Dar-bą rodysiu tik du kartus: pirmą - pro-jekto eskizą. Jei priimtinas - antrą, kaipaminklas bus baigtas. Kad nebūtų jo-kių komisijų, kontrolės ir pamokymų.”

- Ką jis?- Nieko, sukirtome rankomis. Iki

Naujųjų sukūriau projektą. Patvirti-no. Pradėjau dirbdinti. Sudėtingasdarbas, laikas ginė. Ir ta sveikata...Mano kojos buvo sutinusios, o šimtuskartų į penkių metrų aukštį laipiotitenka. Vienu metu Marija buvo per-siėmusi mano darbu. Užlipu su gip-sais ir kirviu, o ji iš tolo žiūri, kaip tuosritmus “suganyti”, konsultuoja. Už-baigiant vėl apsilankė visa Čiurlioniųdelegacija. Gavau pastabų dėl portre-to. Paprašiau duoti M.K.Čiurlionionuotraukų. Mėginau portretą patai-

syti ir sugadinau visai. Marija sako:“Mesk tu tas nuotraukas, juk turi sa-vo viziją! Ja reikia patikėti.” Per kele-tą dienų atkūriau portretą.

“Prisidėjo” ir kaimynas, šventęsgimtadienį ir kvietęs pasivaišinti. Sa-kau: “Negaliu, neturiu nei laiko, neisveikatos.” Atnešė konjako stiklą ir ge-ros mėsytės užkąsti. Konjaką išgėriauir į galvą trinktelėjo. Buvau nuo že-mės gerai įsižiūrėjęs, ką daryti, ir už-ėjo toks šišas tuo kirviu švaistytis. Ma-tyt, taikliai ir tiksliai. Marija atėjusižiūrėjo, žiūrėjo ir sako: “Gerai, gerai.”

Labai gerą padėjėją turėjau - varniu-ką. Vaikai atnešė. Užsiauginau jį, buvotoks jaukus, vakare man iš barzdos gip-so gabaliukus išrankiodavo, sutvarky-davo, sušukuodavo.

- Kuo vardu buvo varniukas?- Karkis. Iš karto buvau pavadinęs

Karka. Bet teatro režisieriaus Gedi-mino Karkos dukra keramikė Kristi-na Karkaitė-Mazūrienė mane kriti-kavo: “Na, kaip čia dabar? - Karka?”Tad liko Karkis.

Puikybės problema- Sakėte, galėtumėte paliudyti Išgany-

tojo dalyvavimą jūsų gyvenime. Smal-su, ar prisimintumėte tas akimirkas?

- Gal antroje gyvenimo pusėje taipbuvo. Nelabai patogu kartoti, nes tokieskambūs žodžiai... Na, bet galiu pasa-kyt. Jeruzalės bažnyčios reikalais Vil-niaus arkivyskupijos kurijoje buvau su-sitikęs su vyskupais Juozu Tunaičiu irAudriu Juozu Bačkiu. Po pokalbio jieprašė, kad pasimelsčiau už juos. TrijųKaralių dieną meldžiuosi bažnyčioje irgirdžiu vidinį balsą: “Iš savo puikybėsnusileisk į didybę - būsi pakeltas į gar-bę.” Sumišau, kokia čia puikybė, kad išjos nusileisi į didybę? Bet tai faktas.

- Ką darėte?

- Puikybės problema mane kama-vo keletą mėnesių. Prisiminiau gim-nazijos laikus, kaip paniekinau vienąžmogutį, kuris atrodė nevykęs, nelai-mingas. Eidamas išpažinties smulk-menų nepasakojau: “Puikybės nuo-dėmę, vadinasi, padariau”, - sakaukunigėliui. Jis paklausė, kada tai bu-vo. Pasakiau, kad daugiau kaip priešpenkiasdešimt metų. Jis nuščiuvo irpasibaigė išpažintis, davė išrišimą.

Intuicija- Kaip atsiranda autorinis meninin-

ko braižas?- Sykį su kolegomis Vladu Urbana-

vičiumi, Ksenija Jaroševaite, kaip sa-kau, bliuznijom apie meną: kas tai yra?Visi sutarėm - kūryba, įkvėpimas yraprasmingas išėjimas iš proto. Šarža-vome, žinoma. Anekdotinis atvejis išmenininkų gyvenimo. A.Liobytė pa-pasakojo anekdotinį atvejį iš meninin-kų gyvenimo apie Boleslovą Motuzą irgrafiką Telesforą Kulakauską. Šis bu-vo geras menininkas, o B.Motuza esąvargais negalais diplominį darbą pa-darė. Jis buvo propagandininkas, liau-dį paskaitomis apie meną šviesdavo.Per dailininkų suvažiavimą B.Motuzaatseit sako T.Kulakauskui: “Girdėjau,iš proto buvai išėjęs”, mat buvo į Va-saros gatvę, psichiatrijos ligoninę, pa-kliuvęs. Gal pagėrė, padaugino? T.Ku-lakauskas atsakė: “Teisingai, buvauišėjęs. Bet kad išeitum, pirmiausia rei-kia jo turėti. Tamstelei tai negresia.”

Kūrybą lemia ne protas, o intuicija,jausmas. Paprastai atsiranda nuo pie-šinių, plėtojant formą. Netyčia ji patipradeda vedžioti už nosies, diktuoja.

Ritmų ganytojas- Ar labai sunkus skulptoriaus ama-

tas, palyginti su kitais menais?

- Kur tikras menas - skirtumo nė-ra. Galbūt vienur fizinių jėgų reikiadaugiau, atsiranda laiko veiksnys.Tarkim, jei iš akmens ką nors darai,skeli gabalus pagal savo jėgą, po ma-žiau. Ypač jei jokios technikos nenau-doji, turi tik kaltą ir plaktuką.

- Kaip čia yra: regis, didiesiemsskulptoriams Dievas labiau gaili svei-katos, apdovanoja ligomis?

- Fizinių negalių gavau sočiai. Nuoketuriolikos metų esu širdininkas. Kaiišėjau iš ligoninės, gydytoja pasakė:“Nuo dabar gyvensi kaip šešiasdešimt-metis senis: nei šieno pjausi, nei malkųkaposi, nei vaikų turėsi.” Štai toks pa-smerkimas, labai jau aiškus. (Juokiasi.)O nutiko atvirkščiai: ir vaikų, anūkų,proanūkių sulaukiau, ir iki 80 metų...Net “sarmata”, kad taip ilgai stenėda-mas, pukšėdamas gyvenu, o čia...

- ...galingi vyrai krinta?- Taip. Į senatvę radau medžiagą - iš

putplasčio drožiu, glaistau. Fizinių jėgųnereikia. Gal čia jau darosi panašu į mu-ziką - ritmai... Apskritai siluetas ir rit-mai skulptūrai suteikia išraišką. Angloskulptoriaus dirbtuvėje ant sienos ka-bojo toks užrašas: “Sudėtingi dalykaireikalauja labai daug pastangų, laiko,sveikatos. O neįmanomi - tik truputįdaugiau.” Žiūriu, to “truputį daugiau”ir mano gyvenimėlyje yra buvę.•

Kūryba - prasmingas išėjimas iš proto

V.Vildžiūnas gimė 1932 m. Dabu-žiuose, Anykščių rajone. 1952 m. bai-gė Anykščių vidurinę mokyklą, 1958m. - skulptūrą LSSR dailės institute.Profesoriaus Juozo Mikėno mokinys.Prieš diplominių darbų gynimą iš pa-skutinio kurso buvo pašalintas už daly-vavimą pasipriešinimo judėjime. Daili-ninko diplomą J.Mikėno dėka gavo1961 m. 1964-1969 m. dirboM.K.Čiurlionio meno mokykloje, tapolaisvu menininku. 1988-1994 m. Vil-niaus dailės akademijos Skulptūros ka-tedros vedėjas, docentas. 1993-aisiaisįkūrė Vilniaus Jeruzalės meno centrą.

Nutiko atvirkščiai: ir vaikų, anūkų, proanūkiųsulaukiau, ir 80 metų... Net “sarmata”, kad taip

ilgai stenėdamas, pukšėdamas gyvenu.

Skulptoriaus V.Vildžiūno gyvenimas nelepino, bet ir niūriausiu sovietmečiu jis išliko padorus ir orus. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Šį penktadienį prezidentūroje bus pagerbti 2012-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tarp jų - ir monumentaliosios lietuvių skulptūros pradininkas Vladas Vildžiūnas.

Kultūra 132013 02 13Lietuvos žinios

MILDA KNIEŽAITĖ

Vienas žymiausių Lietuvos architektų restauratorių dr. Napaleonas Kitkauskas Vilniauspilių tyrinėjimams skyrė dau-giau kaip penkiasdešimt metų.Visa sukaupta medžiaga api-bendrinama ir įvertinama ką tikpasirodžiusiame veikale “Vilniaus pilys: istorija, statyba,architektūra” (Mokslo ir encik-lopedijų leidybos centras).

Dr. N.Kitkausko naujausias dar-bas, gausiai papildantis dar 1989metais išėjusią monografiją “Vil-niaus pilys: statyba ir architektūra”,bus pristatytas ir šių metų Vilniausknygų mugėje.

Kaip pabrėžiama leidinio pratar-mėje, Vilniaus pilys nuo seno trau-kė tyrėjų dėmesį, tačiau didesniųdarbų apie jas, jų gynybinę sistemą,kitus pilių pastatus iki XX amžiauspaskutiniojo dešimtmečio nebuvoparengta. Jau beveik porą šimtųmetų daugelis Vilniaus pilių pasta-tų ir gynybinių įrenginių buvo su-nykę, išgriauti, todėl gali būti, kadrašyti apie paviršiuje nematomuspastatus atrodė neaktualu.

N.Kitkauskas 1989 metais išleista-me pirmajame didesnės apimtiesdarbe apie Vilniaus pilis pamėginoapibendrinti iki XX amžiaus devin-tojo dešimtmečio pabaigos atliktustyrimus. Tačiau buvo ištirta tik ne-didelė pilių praeities dalis, laukė darnemažai nejudintų klodų ir leidiny-je daugiausia dėmesio skirta Vilniausarkikatedrai. Jos tyrimai buvo baigti1986 metais. Per pastaruosius de-šimtmečius daug naujų tyrimų atlik-ta Vilniaus pilių teritorijoje ir nusta-tyta labai vertingų pilių praeitiesfaktų, ypač apie Žemutinės piliesankstyvosios mūro statybos etapus.Antrasis knygos apie Vilniaus pilisleidimas papildomas ta nauja me-džiaga, patikslinami jau spėję pasen-ti duomenys.

Simbolinė dienaDr. N.Kitkauskas prisiminė 1980

metų spalio 28-ąją, kai Maskvojegynė kandidatinę disertaciją “Vil-niaus Žemutinės pilies pastatųkompleksas (tyrimai ir apsaugosklausimai)”, kaip labai simboliškądieną. Buvo praėję lygiai 550 metųnuo Lietuvos didžiojo kunigaikščioVytauto mirties 1430-ųjų spalio 27-ąją. Sovietmečio Vilniuje baiminan-tis žmonių sambūrio Gediminokalno papėdėje net buvo perkastasgriovys, trukdantis arčiau prieiti.Kalbėta, kad kažkas panašaus buvęir Trakuose.

Architektas Vytautas Žemkalnis-Landsbergis, kartu dirbęs tuome-tiniame Paminklų konservavimoinstitute, jaunajam kolegai kaip sėk-mės talismaną ginant disertacijąMaskvoje padovanojo miniatiūrinękeraminę Barboros Radvilaitėsskulptūrėlę.

PasirinkimasN.Kitkausko disertacijos vadovas

buvo dr. Stasys Abramauskas, 1965metais apgynęs disertaciją itin ak-tualia ir nauja tema “Mūrinės sta-tybos raida Lietuvoje XIII-XVI a.”Jis vadovavo ir Trakų pilį restaura-vusio Stasio Mikulionio 1976 me-tais apgintai disertacijai “Trakų gy-nybinės architektūros paminklųkomplekso tyrimai ir jo apsaugosklausimai”.

Tuometinio Kauno politechnikosinstituto (KPI) absolventas N.Kit-kauskas jau dešimt metų dirbo Pa-minklų konservavimo institute Vil-niuje, kai dr. S.Abramauskas pakvietėį aspirantūrą Vilniaus inžineriniamestatybos institute (dabar - Gediminotechnikos universitetas). Kaip inži-nieriaus diplomą 1960 metais įgijęsspecialistas pateko į Paminklų kon-servavimo institutą - kita istorija.

Dar studijuodamas KPI, N.Kit-kauskas įsitraukė į Studentų moks-linės draugijos veiklą. Atliko XVIIamžiuje Hanzos pirklių Kaune sta-tytų vaistinės sandėlių konstrukci-

jų matavimus, parašė moksliniųpranešimų, susipažino ir su Kaunopilyje dirbusiais archeologais beiarchitektais, taip pat su KPI archi-tektūros istoriją dėsčiusiu dr. S.Ab-ramausku. Kauno pilis, Lietuvos is-torija, senųjų paminklų tyrimai -viskas kartu lėmė, kad gabus stu-dentas, galėjęs rinktis, kur dirbs,baigęs KPI, nekantravo gauti pa-skyrimą į Mokslines restauracinesdirbtuves Vilniuje, vėliau išaugusiasį Paminklų restauravimo institutą.

“Man patiko, kad darbas susijęssu istorija, - prisiminė dr. N.Kit-kauskas. - Būčiau gal ir nelaimingasbuvęs, pakliuvęs į naujas statybas.”

Prikeliant iš nežinios Daugelio nacionalinės reikšmės

Lietuvos kultūros paveldo objektųtyrimo, restauravimo ar atkūrimoautorius prisiminė ir 1983 metaissurengtą Nacionalinės meno gale-rijos konkursą. Jis buvo labai po-puliarus ir sulaukė net 24 projektų.Architektai Augis Gučas, Julius Jur-gelionis, Saulius Motieka ir N.Kit-kauskas pateikė siūlymą atstatytisugriautus Lietuvos kunigaikščiųrūmus, pagrįsdami, kad ir daug kurEuropoje senosiose valdovų rezi-dencijose yra įkurti muziejai, pa-veikslų galerijos. Projektas buvoįvertintas diplomu, o iliustracija,kaip autoriai vaizdavo Katedrą, Lie-tuvos kunigaikščių rūmus, jų fasa-dus, buvo įdėta ir į 1989 metais iš-leistą monografiją “Vilniaus pilys”.

“Nuo to laiko atrasta labai daugnaujos medžiagos, - pabrėžė Nacio-nalinės premijos laureatas dr. N.Kit-kauskas. - Ir ko trūko anoje knygo-

je, visas skyrius apie kunigaikščių rū-mus nuo seniausių laikų iki dabartiniųatsirado naujajame leidinyje. Vilniausarkikatedra irgi pasipildė naujais da-lykais, naujais niuansais.”

Pavyzdžiui, nauji tyrimai leidžiaatkurti vaizdą, kaip turėtų atrodytiŠv. Onos ir Barboros bažnyčia. At-kasti ir užkonservuoti jos išlikę pa-matai. Žygimantas Augustas, 1551metais mirus Barborai Radvilaitei,nugriovė šią mažą gotikinę bažnyčiąir pradėjo statyti savo žmonai di-dingą mauzoliejų. Koplyčia statyta20 metų ir jau buvo su stogu, tačiaunebaigta įrengti, kai mirė pats Žy-gimantas Augustas. Jėzuitų perimtakoplyčia XVII amžiaus viduryje perkarą su Maskva buvo nugriauta.

Naujasis veikalas “Vilniaus pilys”sudarytas iš kelių dalių. Pirmajameskyriuje apžvelgiama Vilniaus piliųarchitektūros raida pagal istoriniusšaltinius. Didelis skyrius skirtas Vil-niaus pilių pastatų ir gynybinės siste-mos architektūrai - kas atkasta ir ištir-ta. Apžvelgiama mūro statybų pradžiaLietuvoje, Pilies kalno vakarinės iršiaurinės papėdžių pirmykštis relje-

fas ir senoji Vilnios vaga, ankstyviejimūro statiniai Žemutinėje pilyje, onuo seniausių laikų einama prie Lie-tuvos didžiųjų kunigaikščių vėlyvo-sios gotikos ir renesansinių reziden-cijų, dabar atstatytų Valdovų rūmų.

“Dar sovietmečiu sugebėjome iš-ryškinti senąją, pirmąją, Vilniaus ka-tedrą. Net mano disertacijoje ji jauvadinta Mindaugo katedra. Nusta-čiau ir katedros statymo etapus. Pana-šus darbas atliktas pradėjus iš esmėstirti rūmų mūrinių statinių liekanas irkaupiant duomenis. Iš atkastų pama-tų nustatėme senesniąją dalį, gotiką,susijusią su Aleksandru XV amžiauspabaigoje - XVI amžiaus pradžioje, ovėlesnis laikotarpis, XVI amžiaus vi-durys, - su Žygimantu Senuoju ir Žy-gimantu Augustu. Žinoma, seniejisvarbiausi, - pasakojo dr. N.Kitkaus-kas, 1968-1986 metais vadovavęs Vil-niaus arkikatedros bazilikos, o 1987-2001 metais - Vilniaus Žemutinėspilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų lie-kanų architektūros tyrimams. - Viskasbuvo užmiršta ir nežinoma. O juk čiamūsų valstybės širdis, ir jauti, kad pri-silieti prie sakralių dalykų.”•

Napaleonas Kitkauskas: “Jaučiu sakralumą”

Vilniaus gotikinė katedra ir gotikiniai Valdovų rūmai (idėjos autorius A.Vaičekauskas, D.Galinio maketai pagal natūros tyrimais pagrįstą N.Kitkausko rekonstrukciją, 2009).Leidinio “Vilniaus pilys” iliustracija

“Dar sovietmečiu sugebėjome išryškintisenąją Vilniaus katedrą,

mano disertacijoje ji jau vadinta

Mindaugo katedra.”

Dr. N.Kitkauskas Vilniaus pilių tyrinėjimams skyrė daugiau kaip penkias-dešimt metų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 02 13Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos futbolo pasaulyje jau-čiamas vis didesnis sambrūzdis.Iki sezono pradžios lieka mažiaunei mėnuo, o tik pirmadieniovakarą paaiškėjo, kiek koman-dų rungtyniaus aukščiausiojojeA ir žemesnėje I lygose.

Futbolo gerbėjai neturėjo nu-džiugti. Lietuvos futbolo federaci-jos (LFF) licencijavimo komitetaspatvirtino formulę “9+9”. Tai reiš-kia, kad abiejose lygose šiemet turė-tų žaisti po 9 komandas.

Prieš ketverius metus LFF vado-vai tikino, kad Lietuvai anksčiau arvėliau derėtų pereiti prie modelio“12+12”. Tačiau pasiekti norimokomandų kiekio niekaip nepavyks-ta. 2009 metais A lygoje žaidė 8 klu-bai, 2010 metais - 11 (baigė 10),2011 metais - 12, o pernai - 10 (bai-gė 9). Panašu, kad pernai iš pirme-nybių pasitraukusio Vilniaus kluboREO šiemet niekas nepakeis.

“Nevėžis” blaškosi9 komandų turnyro sistema reikštų,

kad per kiekvieną turą viena ekipa bū-tų laisva, todėl susidurtų su papildo-mais sunkumais siekdama išlaikyti ge-rą sportinę formą. Startuoti A lygojeketino ir Kėdainių “Nevėžis”, bet li-cencija šiam klubui nesuteikta.

“Nevėžis” buvo pateikęs prašy-mą, tačiau neatsiuntė jokios papil-domos dokumentacijos, todėl liekagalioti ankstesnis sprendimas su-teikti I lygos licenciją”, - teigiamaLFF pranešime. Vis dėlto federaci-ja pažymi, kad galutinį čempiona-to dalyvių skaičių privalės tvirtintiVykdomasis komitetas. Taip kėdai-niškiams atsiveria paskutinė gali-mybė suspėti į A lygos traukinį.

Tačiau to nelabai nori pats klubas.“Nevėžio” direktorius Saulius Skibi-niauskas LŽ patikino, kad komandair toliau ketina kovoti I lygoje: “Su-siduriame su finansinėmis ir sportobazės problemomis. Norint žaisti Alygoje reikia gerokai didesnio biu-džeto, aukštesnio meistriškumo žai-dėjų, o mes reikiamos sumos pinigųnesurinksime. Be to, dar nebaigtastadiono renovacija. Todėl nutarė-

me nesiveržti į A lygą, kad vidury se-zono nebankrutuotume. Juolab turi-me ne vieną liūdną kitų komandųpavyzdį.”

Praėjusio sezono uždarymo šven-tėje LFF prezidentas Julius Kvedaraspasidžiaugė, kad 2013-aisiais I lygospirmenybėse turėtų dalyvauti net 14komandų. Bet trūksta net 5 dalyvių.I lygos licencijų šiemet negavo net ke-turi pernai joje kovoję klubai - Vil-niaus “Polonija”, Vilniaus “Grani-tas”, “Palanga” ir Kuršėnų “Venta”.

Be “Nevėžio”, antrajame divizionedar žais Jonavos “Lietava”, “Šilutė”,“Kėdainiai”, Vilniaus “Žalgiris-3”,Kauno “Spyris”, Kazlų Rūdos “Ši-las”, “Trakai” ir Radviliškio “Loko-

motyvas”. A lygos sezonas prasidėskovo 9-ąją, I lygos - balandžio 13-ąją.

Traukia į pietusPajėgiausi A lygos klubai nauja-

jam sezonui rengiasi ne tik treniruo-damiesi namie, bet ir stovyklauda-mi pietuose. Čempionai Panevėžio“Ekranas” vakar išvyko į antrąją de-šimties dienų treniruočių stovykląTurkijoje. Prieš kelionę “Ekranas”pasipildė naujoku - 25 metų saugu išLatvijos Igoriu Kozlovu.

Turkijoje viešėjo ir Klaipėdos“Atlanto” klubas. Stovykla Antalijo-je uostamiesčio ekipai įsimins tuo,kad per ketverias rungtynes nepa-vyko pelnyti nė vieno įvarčio. “At-

lantas” vienodu rezultatu 0:1 pra-laimėjo rusų Novosibirsko “Sibir”ir baltarusių Minsko “Dinamo” beilygiosiomis 0:0 sužaidė su “Akto-be” iš Kazachstano ir “Daegu” išPietų Korėjos. Po stovyklos klaipė-diečiai pasirašė sutartis su dviemperspektyviais saugais - 22 metų Ta-du Eliošiumi ir 23 metų MariumiPapšiu.

Vilniaus “Žalgiris” tuo metu bai-gė treniruočių stovyklą Turkijoje.Ten vilniečiai žaidė ketverias rung-tynes, o vakar susitiko su Kroatijosantrojo diviziono klubu “HNK Go-rica” ir įveikė jį 3:2. Šiame susitiki-me “Žalgiris” išbandė potencialųekipos naujoką 26 metų puolėjąkroatą Vedraną Gercą. Jis jau pir-mose rungtynėse pasižymėjo įvar-čiu. V.Gercas pernai rungtyniavoMalaizijos lygos “Kedah” klube irper sezoną pelnė 9 įvarčius.

Atsisakė simbolioVienas “Žalgirio” vadovų sprendi-

mas sukėlė komandos aistruolių ne-pasitenkinimą. Savaitės pradžioje Vil-niaus klubas nutraukė sutartį su vienutrenerių štabo narių Mindaugu Čepu.34-erių strategas laikytas sostinės ko-mandos simboliu. M.Čepas buvo vie-nas iš tų, kurie svariai prisidėjo prie“Žalgirio” išgelbėjimo per šios ko-mandos bankrotą 2008-2009 metais.Tuomet jis komandai aukojo savo lė-šas, dirbo nemokamai ir pagarsėjokaip atsidavęs žalių ir baltų aistruolis.“Žalgiris” šiuo metu turi tvirtą finan-sinį užnugarį, o klubo vadovybė nuta-rė, kad komandos istorijos dalimi ta-pęs treneris nebereikalingas.

“Nemeluosiu, kad jaučiuosi gerai.Skaudu. Tačiau viskas turi pradžią irpabaigą, - vakar prisipažino M.Čepas. -“Žalgiriui” atidaviau daug sveikatos irpsichologinių jėgų. Bet dėl to nesigai-liu. Su bendraminčiais ištraukėme klu-bą iš krizės, nes ėjome surėmę pačiusir tvirtai tikėjome tuo, ką darome.”

Pernai M.Čepas kurį laiką dirbo“Žalgirio” vyriausiojo trenerio Dami-ro Petravičiaus asistentu, o vėliau bu-vo perkeltas į klubo jaunimo koman-dą, žaidusią šalies II lygoje. Dabar irjoje jam neatsirado vietos.

M.Čepas šiuo metu kelia savo kva-lifikaciją - lanko trenerių kursus irmetų pabaigoje tikisi įgyti UEFA PROtrenerio licenciją, kuri leidžia dirbtisu bet kuriuo Europos klubu.

Kaune - nieko naujoKauno futbolas pastaruoju metu

išgyveno pakilimą ir nuosmukį. 2008metais reprezentacinė miesto ko-manda “Kaunas” tapo pirmuoju ša-lies klubu, patekusiu į trečiąjį Čem-pionų lygos atrankos etapą. Prabėgoketveri metai ir “Kaunas” išnyko išLietuvos futbolo žemėlapio. ŠiemetA lygoje ir vėl nebus šio miesto ats-tovų, bet I lygoje kauniečiai žais pometų pertraukos (“Spyris”).

Užtat Kauno apskrities futbolo fe-deracijos (KAFF) vadovybėje - nie-ko naujo. Jos prezidentu ir vėl per-rinktas Romanas Levinskas. Sunkupatikėti, bet Kauno futbolui be pert-raukų jis vadovauja jau tris dešimt-mečius - nuo 1983-iųjų. R.Levinskastaip pat yra LFF viceprezidentas irLFF Vykdomojo komiteto narys.•

Traukiasi futbolo lygos

EUROPOS GERIAUSIEJI

Vakar “FIBA Europe” oficialiai pa-skelbė geriausių 2012 metų Europoskrepšininkų rinkimų rezultatus. Įpirmąjį dešimtuką nepateko nė vie-nas lietuvis. Apklausos laureatu ant-rą kartą per karjerą tapo Rusijosrinktinės ir Šiaurės Amerikos na-cionalinės krepšinio lygos (NBA)Minesotos klubo “Timberwolves”puolėjas Andrejus Kirilenka. Jobendras aistruolių ir ekspertų san-

tykio koeficientas sudarė 0,1728.31-erių Rusijos krepšininkas pirmąkartą šioje apklausoje triumfavo2007 metais. “Andrejus pelnytai bu-vo pripažintas nugalėtoju. Svarbiau-sia krepšininko ypatybė - puikių sa-vybių demonstravimas įvairaus lygioturnyruose visus metus”, - tvirtino“FIBA Europe” prezidentas Olafu-ras Rafnssonas. Antras geriausio2012 metų Europos krepšininkųrinkimuose liko Ispanijos rinktinėslyderis Pau Gasolis (0,1687), trečiąją

poziciją užėmė vienas Graikijosrinktinės ir Pirėjo “Olympiakos” ly-derių Vassilis Spanoulis (0,1504).

RANKINIO ATRANKA

Lietuvos rankinio federacija paskelbėkandidatų sąrašą, kurie bus kviečiamiruoštis 2014 metų Europos vyrų ran-kinio čempionato atrankos turnyrorungtynėms su Turkijos komanda ba-landžio pradžioje. Rinktinės vyriau-siasis treneris Gintaras Savukynas sa-ko esąs patenkintas sutikusių padėtižaidėjų sudėtimi ir džiaugiasi, jog suturkais kovos patyrusių sportininkųkomanda. “Šį kartą mūsų komandabus labiau patyrusi, surinkti patikimižmonės, kurie kaskart atvažiuoja irpadeda rinktinei”, - teigė G.Savuky-nas. Pirmąsias rungtynes Lietuvosrankininkai žais balandžio 3 d. išvy-koje, o atsakomasis susitikimas nu-matytas balandžio 7-ąją Vilniuje. Lie-tuvos rinktinės sudėtis: ArūnasVaškevičius (“Kadetten”, Šveicarija),Rytis Cipkus (“Almeida-Strongla-sas”), Vilius Rašimas (“Granitas-Ga-ja-Karys”), Tomas Kraucevičius

(“HIT Medalp”, Austrija), EdvinasVorobjovas (“Dragūnas”), Benas Pet-reikis (“Dragūnas”), Skirmantas Plėta(VHC “Šviesa”), Tadas Stankevičius(“Dragūnas”), Tadas Jurelevičius(VHC “Šviesa”), Aidenas Malašinskas(“Granollers”, Ispanija), Valdas No-vickis (“HC Meshkov”, Baltarusija),Augustas Strazdas (“West Wien”,Austrija), Vaidotas Grosas (“HCMeshkov”), Nerijus Atajevas (“HCMeshkov”), Remigijus Čepulis (“HCDinamo”, Baltarusija), Povilas Babars-kas (“Bregenz”, Austrija), Tomas Eitu-tis (“Margareten”, Austrija), Mindau-gas Andriuška (“Sparkasse Schwaz”,Austrija), Karolis Stropus (“Dragūnas”).

PERGALINGAS ĮVARTIS

Antrąjį įvartį Turkijos futbolo čem-pionate įmušė Darvydas Šernas, odviejų lietuvių atstovaujamas “Ga-ziantepspor” klubas 21 turo rungty-nėse namie 2:1 (0:0) įveikė “Kasim-paša” ekipą ir, nutraukęs trijųnelaimėtų susitikimų seriją, su 24 taš-kais įsitvirtino penkioliktojoje vietoje.Šeimininkų vartus visą mačą gynė

Žydrūnas Karčemarskas, o nuo susi-tikimo pradžios rungtyniavęs Darvy-das Šernas 81-ą minutę įmušė perga-lingą įvartį. 18 komandų turnyrepirmauja šalies čempionas Stambulo“Galatasaray” (40 tšk.) klubas, len-kiantis Stambulo “Bešiktaš” (35 tšk.)bei Stambulo “Fenerbahce” (34 tšk.).

BURTAI MESTI

Pirmą kartą Lietuvos tinklinio istori-joje Lietuvos nacionalinė moterųrinktinė dalyvaus 2014 metų pasauliomoterų tinklinio čempionato atran-kos varžybose. Norą dalyvauti 2014metų pasaulio moterų tinklinio čem-pionate pareiškė 152 valstybės, o Se-najame žemyne dėl dešimties keliala-pių į planetos pirmenybes varžysis 41rinktinė. Pirmame kvalifikaciniameetape 29 komandos kovos septyniosegrupėse. Lietuvos moterų rinktinė pa-teko į F grupę su Estijos, Islandijosbei Latvijos komandomis. Šios grupėsatrankos turnyras gegužės 23-26 die-nomis vyks Latvijos sostinėje Rygoje.

LŽ

Trumpai

Geriausiu 2012-ųjų Europos krepšininku pripažintas rusas A.Kirilenka(dešinėje). / AFP/Scanpix nuotrauka

R.Levinskas Kauno futbolui be pertraukų vadovauja jau tris dešimtmečius.

“Žalgirį” gelbėjęs M.Čepas (trečias iš dešinės) dabartinei klubo vadovybei nebereikalingas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Antradienį Lozanoje (Šveicari-joje) vykusiame Tarptautinioolimpinio komiteto (IOC) vykdomojo komiteto posėdyjenuspręsta, kad į 2020-ųjų olimpinių žaidynių programąnebus įtrauktos imtynės.

Tiesa, šiokia tokia viltis dar rusena -dabar imtynės prisidės prie septyniųšakų - beisbolo, jėgos aitvarų, kara-tė, riedučių, softbolo, skvošo ir spor-tinio laipiojimo, iš kurių tik viena už-ims likusią laisvą vietą 2020-ųjųolimpiadoje. Kuri iš aštuonių pre-tendenčių taps laimingąja, IOC vyk-domasis komitetas spręs gegužės mė-nesį Sankt Peterburge (Rusija), otaškas bus padėtas rugsėjo mėnesįper IOC generalinę asamblėją Bue-nos Airėse (Argentina).

Pasirinkta žaidynių senbuvėDėl vietos 2020-ųjų žaidynėse la-

biausiai nerimavo šiuolaikinės pen-kiakovės atstovai, į nepriklausomąLietuvą parvežę net keturis olimpi-nius medalius: 2004 metais iš Atė-nų - sidabro, 2008 iš Pekino - sidab-ro ir bronzos, 2012 iš Londono -aukso). Tačiau netikėtas smūgis su-duotas imtynininkams, kurie iš pa-starųjų dviejų olimpiadų parvežė pobronzos medalį, laimėtą graikų-ro-mėnų kovose.

Imtynės (laisvosios bei graikų-ro-mėnų) - viena seniausių šakų vasarosolimpinių žaidynių programoje, šiosvaržybos vyko nuo pat pirmosios1896 metų olimpiados Atėnuose. Per-nai Londono olimpiadoje bronzą iš-kovojo Aleksandras Kazakevičius, o2008-aisiais Pekine tokios pat prabosmedalį pelnė kitas graikų-romėnų im-tynių atstovas Mindaugas Mizgaitis.

Paskutinės dvi iš olimpiados pro-gramos išbrauktos sporto šakos - beis-bolas ir softbolas. Jų jau nebebuvo2012-ųjų žaidynėse Londone. 2016metų Rio de Žaneiro olimpiados pro-gramoje jau bus du naujokai - regbis irgolfas. Tačiau mums labiausiai rūpi im-tynių, ypač - graikų-romėnų - likimas.

Laukiančiųjų krepšelyjeVakar LŽ kalbėjosi su Lietuvos

imtynių federacijos atstovu ValduMalinausku. Jis bandė išlikti ramus,kalbėdamas apie sporto visuomenępasiekusią naujieną iš IOC būstinės.

“Iš mūsų federacijos prezidento Da-

riaus Čepausko gavau trumpą žinutę:“Nesijaudinkite.” Jis teisus. Mūsų dar-be niekas nepasikeis. Vyksta pasiren-gimas Rio de Žaneiro olimpiadai. Da-bar pagrindinė komanda išvykusi įtreniruočių stovyklą Baltarusijoje.

Kol kas esame įmesti į aštuonių lau-kiančiųjų krepšelį, o jau rugsėjį paaiš-kės, kuri šaka 2020-ųjų žaidynėse pri-sidės prie jau atrinktų 25 dalyvių. Dėl

vienintelio kelialapio kovojančios aš-tuonios pretendentės turės iš naujopristatyti savo kandidatūras gegužęSankt Peterburge vyksiančiame IOCvykdomojo komiteto posėdyje”, - kal-bėjo V.Malinauskas.

Ideali sistemaPaklaustas, ar numano, kodėl

IOC nusprendė nebeįtraukti į pro-

gramą būtent imtynių, LŽ pašne-kovas teigė, jog gyvenime visuometbūna daug pasikeitimų ir tenka sujais taikstytis.

“Aš tik galiu numanyti, kokiekriterijai tai lėmė. Galėjo pakenk-ti ne itin geras žiūrimumas per te-leviziją. O visa kita, manau, yra ge-rai. Mūsų sporto populiarumaspasaulyje didelis, imtynės buriabeveik 200 nacionalinių sporto fe-deracijų. Reguliariai vyksta čem-pionatai.

Klausiate, ar esame labai šokiruo-ti. Galiu atsakyti - dabar mūsų su-kurta sistema yra ideali. VeikiaOlimpinis sporto centras, yra inter-natas, kuriame nuolat vyksta spor-tininkų kaita: suaugusieji išeina į di-dįjį sportą, jų vietą užima jaunojikarta. Sistema labai sėkmingai vei-kia jau nuo 2000 metų. Investuotididžiuliai pinigai. Nežinau kitossporto šakos, kuri Lietuvoje taipsėkmingai veiktų - kasmet iš oficia-lių imtynių čempionatų (visų am-žiaus grupių) - įskaitant ir olimpinesžaidynes - grįžtame su medaliais.Gal dar šiuolaikinė penkiakovėdžiugina panašiais rezultatais. Mesdirbame daug, vykdome visas Tarp-tautinės federacijos rekomendaci-jas. O kas vyksta didžiojoje erdvėje,galime tik spėlioti. Tarptautinė im-tynių bendruomenė yra labai stipri.Visuose žemynuose ji užima tvirtaspozicijas. Taigi jei anksčiau graikų-romėnų imtynėse iš anksto galėda-vome nuspėti rezultatus, dabar tonebepadarysi. Tai patvirtino ir Lon-dono olimpiada: pavyzdžiui, imty-nių šalis Baltarusija ten neiškovojonė vieno medalio.

Negaliu įsivaizduoti, kad gali būtisugriauta pasaulyje taip puikiai vei-kianti imtynių sistema”, - liūdnai, betoriai kalbėjo Imtynių federacijos ats-tovas V.Malinauskas.•

Sportas 152013 02 13Lietuvos žinios

Olimpinis komitetas smogė imtynininkams

V.Malinauskas: “Negaliu įsivaizduoti, kad gali būti sugriauta pasaulyje taip puikiai

veikianti imtynių sistema.”

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos simboliu vadinamaKauno “Žalgirio” krepšinio ko-manda, antradienį sustabdžiusekipos savininkui VladimiruiRomanovui priklausančio Ūkiobanko veiklą, patirs tai, kąpraėjusį sezoną jautė Vilniaus“Lietuvos ryto” krepšininkai,netekę pagrindinio rėmėjobanko “Snoras”.

“Tąkart likę be pagrindinio paja-mų šaltinio susidūrėme su neplanuo-tais sunkumais - reikėjo karpyti biu-džetą, ieškoti naujų rėmėjų. Tačiauekipai pavyko išlaikyti visus žaidėjusiki sezono pabaigos”, - LŽ sakė “Lie-tuvos ryto” komandos direktoriusMartynas Purlys.

Ar Lietuvos čempionui “Žalgiriui”pavyks sezoną baigti tos pačios sudė-ties? Rodos ne. Bent jau užsieniečiaivėluojančių atlyginimų pasirengęlaukti iki šios savaitės pabaigos. O al-gos, kaip praėjusią savaitę prisipaži-no žalgiriečiai, jie negauna jau tris arnet keturis mėnesius.

Įvykiai nespėja suktisPraėjusį penktadienį “Žalgirio”

savininkas V.Romanovas su krepši-ninkais lankėsi Kauno savivaldybė-je. Jis pareiškė, kad klubo skolos sie-kia 25 mln., ir prašė komandai skirti10 mln. litų. “Mes neatsisakome

remti “Žalgirio”. Tačiau tai galimedaryti sveiko proto ribose”, - teigėKauno miesto meras Andrius Kup-činskas. Jis pabrėžė, kad Kauno sa-vivaldybė šiemet į miesto biudžetąplanuoja surinkti beveik 50 mln. Ltmažiau nei pernai, todėl nėra jokiųgalimybių padidinti paramos “Žal-girio” klubui.

Savo ruožtu “Žalgirio” sporto di-rektorius Vitoldas Masalskis pareiš-kė, kad jei iki šios savaitės pabaigosnepagerės klubo finansinė padėtis,žaidėjai pradės skirstytis. Ekipą, jožodžiais, gali palikti 3-4 krepšinin-

kai. Nepaisant to, pirmadienio vaka-rą į Kauną atskrido 28 metų 193 cmūgio įžaidėjas amerikietis DonnieMcGrathas, kuris turėtų pasirašytisutartį su “Žalgiriu”.

Sportininkas turi ir Airijos pilietybę,kadangi jo močiutė prieš persikeldamaį Niujorką emigravo būtent iš šios ša-lies. Tačiau dėl vėluojančių atlygini-mų Salonikų PAOK (Graikija) ekipąpalikusio naujoko planus iki sezonopabaigos likti Kaune gali pakoreguo-ti vakarykščiai įvykiai - antradienį Lie-tuvos bankas apribojo V.Romanovuipriklausančio Ūkio banko veiklą.

“Žalgiris” oficialiai priklauso Ūkiobanko investicinei grupei.

Lapkritį Ūkio bankas “Žalgiriui”suteikė 5,2 mln. litų paskolą. Už ją VšĮ“Kauno Žalgirio rėmėjas” įkeitė UABA.Sabonio Žalgirio krepšinio centroakcijas - iš viso 51.840 vnt., kurių no-minali vertė 5,2 mln. Lt. Šio įkeistoturto savininkas - Ūkio banko inves-ticinė grupė.

Kol kas sunku nuspėti, kokią įtakąsustabdytas Ūkio banko darbas turės“Žalgirio” komandai, kuriai ši žiniabuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Išliko ir atsitiesėPavyzdžių, kas būna komandoms,

netekusioms pagrindinio rėmėjo, to-li ieškoti nereikia. 2011 metų lapkritįsustabdyta banko “Snoras”, kuris bu-vo vienas pagrindinių Vilniaus “Lie-tuvos ryto” krepšinio klubo rėmėjų,veikla. Sostinės ekipai teko kaip rei-kiant apkarpyti savo biudžetą.

“Snoro” netektis paliko ryškų pėd-saką - sezono viduryje komanda likobe dalies lėšų. Pasekmes jaučiame ikišiol”, - vakar LŽ sakė “Lietuvos ryto”krepšinio klubo direktorius M.Pur-lys. 2011-2012 metų sezono “Lietu-

vos ryto” komandos biudžetas buvo11-12 mln. litų.

Pasak direktoriaus, likęs be pagrin-dinio pajamų šaltinio, klubas susidū-rė su neplanuotais sunkumais - rei-kėjo susispausti, karpyti biudžetą,ieškoti naujų rėmėjų. Tačiau ekipaipavyko išlaikyti visus žaidėjus iki se-zono pabaigos - brangesnių nereikė-jo parduoti, kad galėtume užkamšytibiudžeto skyles.

Komandą gelbėti ėmėsi Vilniaussavivaldybė. Ji 2011 metais tapo VšĮKrepšinio klubo vyrų krepšinio ko-mandos “Lietuvos rytas” dalininke irpasižadėjo trejus metus ekipai skirtipo 4 mln. litų. Praėjusių metų pabai-goje dėl klubo finansinių sunkumųsavivaldybė klubui skyrė dar 250tūkst. litų paramą.

“Suma, kurią iš savivaldybės gau-davome iki 2011-ųjų ir gauname da-bar - skiriasi gerokai”, - teigė M.Pur-lys. Šį sezoną klubo biudžetą sudaro4 mln. eurų.

“Lietuvos ryto” direktorius pasa-kojo, jog komandai buvo ir sunkes-nių periodų nei pernykštis sezonas.“Sunkumų sulaukėme, kai 2008 me-tais Andriaus Kubiliaus Vyriausybėstaiga pakeitė mokesčių sistemą, -pasakojo M.Purlys. - Tada taip patbuvo sezono vidurys, dėl to mes bu-vome priversti atsisveikinti su žai-dėjais Matthew Nielsenu ir BrankoMilisavlijevičiumi. Jų atsisakėme,sutaupėme pinigų ir sugebėjomebaigti sezoną.”•

“Žalgiris” tampa “Lietuvos ryto” likimo broliu

Didžiausios “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” komandų finansinės problemosatsirado sustabdžius jas rėmusių bankų veiklą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Iš Londono parvežęs bronzą A.Kazakevičius (kairėje) dar turės galimybę - greičiausiai paskutinę - pakovoti dėlolimpinio medalio Rio de Žaneire. / AFP/Scanpix nuotrauka

M.Purlys: “Snoro” netektis paliko ryškų

pėdsaką - pasekmesjaučiame iki šiol.”

BUTAI

KEIČIA

1 kambario butą Vilniuje, Pilaitėje į 2 kamba-rių butą (be tarpininkų). Vilnius, tel.: (8 5) 231 8434, 8 628 25 139.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne,Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

5,3 ha žemės gražioje vietoje Švenčionių r.(iš trijų pusių Svylos upė). Tel.: (8 445) 43 447, 8 672 48 118.

PERKA

Neatkurtos žemės arba miško dokumentuspersikelti. Atsimatuojame patys. Tel. 8 605 99 166.

Žemę ir mišką visoje Lietuvoje. Gali būti ne-sutvarkyti dokumentai. Tel. 8 677 79 131.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BALDAI, INTERJERASPARDUODA

Nebrangiai geros būklės stalą-knygą. Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PASLAUGOSPrijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku butų remontodarbus. Tinkuoju, glaistau, dažau, tapetuoju,kloju grindų dangą. Tel. 8 683 62 296, Artūras

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbiniodarbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

48 metų moteris - pagalbinės darbininkėsdarbo (gali plauti langus ir t.t.). Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI

PARDUODA

Rusų-lietuvių kalbų žodyną (4 tomai) ir rusųkalbos žodyną (kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PRANEŠIMAI

UAB Elogs, įmonės kodas 302630794, akcininkų sprendimu keičia pavadinimą įUAB Postnet. Užs. LM-2225

Parduodamas BUAB „Kužių agroįmonė“priklausantis turtas. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-84

2013 02 13Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA SKELBIA KONKURSĄ LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODO DIREKTORIAUS PAREIGYBEI EITI

Lietuvos zoologijos sodas (toliau - Sodas) yra biudžetinė įstaiga. Buveinės adresas: Radvilėnų pl. 21, Kaunas. Kodas 191716918.

Sodo direktorius yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (tarnybinis atlyginimas 26,5 BMA dydžio).

SODO DIREKTORIAUS PAREIGYBĖ REIKALINGA VADOVAUTI ĮSTAIGOS VEIKLAI, ORGANIZUOTI IR UŽTIKRINTI SODUI PRISKIRTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMĄ.

Specialieji reikalavimai:• Žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus, kitus teisėsaktus, susijusius su įstaigos valdymu ir Sodo kompetencijai priskirtomis funkcijomis, taip patEuropos Sąjungos ir kitų fondų finansavimo principus;

• Turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintąišsilavinimą;

• Turėti 3 metų vadovavimo įstaigai (įmonei) arbaįstaigos (įmonės) padaliniui patirtį;

• Mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu;

• Mokėti dirbti kompiuteriu Microsoft Office programiniu paketu;

• Žinoti dokumentų rengimo ir kalbos kultūros reikalavimus;

• Mokėti kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas;

• Savarankiškai planuoti, organizuoti savo ir Sodo darbą;

• Sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.

Pretendentai privalo pateikti:prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančiusdokumentus ir jų kopijas, gyvenimo aprašymą, užpildytą pretendento anketą (gali būti pildomavietoje), privalumų sąrašą (nurodant dalykines savybes), įstaigos vadovo veiklos programą (aplinkos analizė,įstaigos vizija, misija, tikslai, uždaviniai, priemonės,vertinimo kriterijai, rizikos faktoriai).

Pretendentų atrankos būdas - egzaminas žo-džiu (pokalbis). Apie trečdalis egzamino klausimųbus susiję su pretendentų pateiktomis įstaigosvadovo veiklos programomis.Pretendentų dokumentai priimami 14 kalen-dorinių dienų nuo konkurso paskelbimo Aplin-kos ministerijos 105 kab., A.Jakšto g. 4/9, Vilnius.

Išsamesnė informacija - www.am.lt, el. p.: k.petkuniene@am.lt, tel. 8 706 63 493. Užs. LM-2224

Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė (įmonės kodas 174317183)

bendrovės direktoriaus įsakymu 2013 m. vasario 20 d. 10.00 val.

šaukiamas Bendrovės narių susirinkimas.Susirinkimas vyks

Kėdainiuose, Žibuoklių g. 1A, UAB „Linas Agro“ Konsultacijos patalpose. Dalyviai registruojami nuo 9.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Laidavimų tvirtinimas;

2. Einamieji klausimai.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti Bendrovės darbo valandomis Bendrovės administracijoje. Užs. R-83

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1909 Privažiavimo prie Kulautuvos nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,1 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600;faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1909 Pri-važiavimo prie Kulautuvos nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo0,0 iki 2,1 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - numatomas rekonstruoti kelias yra Kauno rajono savival-dybės, Raudondvario bei Kulautuvos seniūnijų teritorijos ribose. Žemės sklypas, kuriame bus vyk-domi rekonstravimo darbai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, rekonstrukcijos dar-bai bus vykdomi kelio juostos ribose.

4. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 02 04 priimta atrankos išvada Nr. 9/(PAV)-D2-333 rajoninio kelio Nr. 1909 Privažiavimo prie Kulautuvos nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,1 km rekonstravimui poveikioaplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šioskelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2,LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val. V 8.00-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Kaunoregiono aplinkos apsaugos departamente (Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šioskelbimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente (Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2218

VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ

Vadovaujantis LR individualių įmonių įstatymu ir LR Civilinio kodekso 2.104 str. Neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo V.Katausko paslaugų įmonė, k. 179860763,įregistruota Statybininkų g. 1, Tauragė, pertvarkoma į ribotos civilinės atsakomybės juri-dinį asmenį Uždarają akcinę bendrovę „Sangvita“.

Po pertvarkymo ir įregistravimo Juridinių asmenų rejestre, UAB „Sangvita“ perima visas pert-varkytos V.Katausko paslaugų įmonės juridinio asmens teises, pareigas bei kreditorinius irdebitorinius įsiskolinimus. Susipažinti su pertvarkymo projektu ir pareikšti pretenzijas,susijusias su įmonės pertvarkymu, galima nuo viešo pranešimo dienos iki 2013 m. vasario mėn. 18 d. adresu: V.Katausko paslaugų įmonė, Statybininkų g. 1, Tauragė, arba tel. 8 685 42 104.

Savininkas Vitalijus Katauskas Užs. LM-2227

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 13Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Valentinas vienas” - 11.30, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 15.15, 18.45 val.“Žuviukas Nemo” - 11, 16 val.“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45,17.45, 19.50, 21.50 val.“Dubleris” - 12, 18.30 val.“Skrydis” - 21.15 val.“Taikinys” - 14.30, 20.45 val.“Tyli naktis” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.30, 16.30, 20 val.“Vargdieniai” - 14, 20.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.“Pi gyvenimas” - 11.15, 17.15 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Valentinas vienas” - 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 13.15, 16, 18.30 val.“Žuviukas Nemo” - 11.20, 14 val.“Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.40, 19 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Argo” - 12.15, 15.15, 18, 21.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14.20,16.30, 19, 21.30 val.“Populiari mergina” - 18.30 val.“Dubleris” - 15, 17, 19.20, 21.30 val.“Skrydis” - 21.15 val.“Taikinys” - 15, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Tyli naktis” - 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.“Vargdieniai” - 18.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40 val.“Pi gyvenimas” - 15.30 val.SKALVIJA“Medžioklė” - 19.10 val.“Provokuojantys užrašai” - 21.20 val.“Tylos metai” - 17 val.PASAKA“Ištrūkęs Džango” - 18 val.“Provokuojantys užrašai” - 20.30 val.“Karališkas romanas” - 18.15 val.“Valentinas vienas” - 21 val.“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.“Optimisto istorija” - 20.15 val.

OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Tėvas” - 16 val.“Juozas Miltinis. Nežinomas interviu” - 17 val.MULTIKINO“Žuviukas Nemo” (3D) - 14, 15.30, 15.45, 18.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10, 12.15, 14.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16,20, 22 val.“Medžioklė” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18,19.30, 20.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 12, 16.30, 19.15, 22 val.“Dubleris” - 17.30, 19.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 19.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 18, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.30, 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.10, 13, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 22 val.“Vargdieniai” - 16.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30 val.

KAUNASCINAMON“Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val.“Medžioklė” - 13.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 18.45, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 16.15, 18.30 val.“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val.

“Aurora” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.35, 22 val.“Pi gyvenimas” - 11.10 val.“Zambezija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45,15.45, 19.45, 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.15 val.“Žuviukas Nemo” - 11.15, 13.30 val.“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 17.30, 20.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.15 val.“Populiari mergina” - 16 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30 val.“Skrydis” - 18, 20.45 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.15 val.“Kietašikniai” - 14, 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 20 val.“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.“Vargdieniai” - 12.45, 21.20 val.

“Pi gyvenimas” - 11, 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val.“Žuviukas Nemo” - 13.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19,21.30 val.“Valentinas vienas” - 11.15, 16.15, 18.30, 21 val.“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Dubleris” - 11, 16.30, 21.45 val.“Skrydis” - 13.15 val.“Kietašikniai” - 20.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 14.30, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.“Vargdieniai” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 17.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Žuviukas Nemo” - 13 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14,16.15, 18.15, 20.30 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.30, 21.30 val.“Ana Karenina” - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val.“Kietašikniai” - 13.15, 16, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 21.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 17.20, 19.10, 21 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11, 12.40 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.“Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Valentinas vienas” - 18.30, 21.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 15.45 val.“Žuviukas Nemo” - 13 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 18 val.“Ana Karenina” - 14.30, 17.45, 21 val.“Kietašikniai” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.50 val.

TREČIADIENIS 13 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)10.30 “Popietė su Algimantu

Čekuoliu” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Pasaulis X” (k.) N-711.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Diagnozė: valdžia”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Lėktuvo už-

grobimas” N-140.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Be komentarų”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Akistata”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Liudininkai”1.50 “Lujis”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” Z(k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS13 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras”14 d. 19 val. Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro (Prancūzija) koncertas15 d. 18.30 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Rojus”14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę”14 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”

15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”15 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS13 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”14 d. 18 val. “Strip man show - viskas apie vyrus”15 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS13 d. 18.30 val. “Selavy!”14 d. 18.30 val. “Madagaskaras”15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Mažoji salė15 d. 18.30 val. “Vilis”KEISTUOLIŲ TEATRAS13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”15 d. 19 val. “A. - visai kita!”MENŲ SPAUSTUVĖ13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ra-tas”. “Atviras ratas”14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Tetos”15 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.“Pamišėlio užrašai”“DOMINO” TEATRAS13 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis”14 d. 19 val. “Daktaras”

15 d. 19 val. “Langas į parlamentą”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS13 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”

15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS14 ir 17 d. 18 val. “Notrdamo legenda”

15 d. 18 val. “Vienos kraujas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS14 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”15 d. 18 val. “Diena ir naktis”KAUNO MAŽASIS TEATRAS14 d. 19 val. Nicholas Kin pristato šou programą“Infamous”KAUNO TEATRO KLUBAS14 d. 19 val. Džiazo miniatiūrosKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS13 d. 13.30 ir 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Ma-dagaskaras”14 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS14 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI13 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Dykuma”14 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “TOP Girls (Neprilygstamosios)”

15 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 16 val. “Sriubinė”15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindi-niu keliu”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 18 val. Albumo “Visas Aš “beveik” pristaty-mas. Dalyvauja Andrius Kulikauskas (vokalas, klavi-šiniai), Gintaras Šulinskas (gitara)TEATRAS “MENAS”14 d. 18 val. “Žiema po stalu”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS15 d. 18 val. Teatras-studija “Theaomai”. “BroliaiKaramazovai”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS14 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Katės namai”14 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Švytin-čių burbulų partija”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-79.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis”N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis dei-mantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Telepar-duotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “DraugaiIII” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00Veiksmo f. “Trys karaliai” N-14 23.15 “Deksteris” N-140.15 “Užmirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Dar širdy-je - ne sutema” (k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigž-dės”. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas. Progra-moje M.K.Čiurlionio kvartetas c-moll (k.) 14.10“Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30“Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emig-rantai” 19.30 Aktorės Kristinos Kazlauskaitės jubilie-jui. Muzikinis f. “Dičiaus karjera” 20.35 Dok. f. “Gel-tona natrio linija” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10“Atžalos” 22.00 “Savęs link:. Mįslingi reiškiniai: NSO.3 d. 22.30 “Elito kinas”. Čekų animacijos klasika.“Stipruolis Bilas ir įžūlūs kiškiai”. “Stipruolis Bilas ir jotvirta kilpinė”. “Stipruolis Bilas ir milžiniški moski-tai”. “Dėkojame Jums, ponai!”. “Dėmesio, meška!”.“Ragai”. “Medžiojant gemzę”. “Šarka vagilė”. “Budėji-mas”. “Parakas ar šūviai”. “Šlapias medžiotojas” 0.00Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.)1.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Lietuvių operųarijas atlieka Gražina Apanavičiūtė

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išliki-mas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelo-tas” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas”17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00

“CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-ma” 21.00 “Rezidentai” 21.35 UEFA Čempionų lygosrungtynės. “Real Madrid CF” - “Manchester UnitedFC”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio tu-ras 0.40 “6 kadrai” 1.10 “Kastlas” 2.00 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Aš tave myliu!”8.00 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Gamink svei-kiau!” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “TamsiojiAdolfo Hitlerio charizma”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvosdiena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “PadūkėlisEliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?”15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45“Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10“Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Nega-liu tylėti” 19.45 “Aš tave myliu!” 19.50 Dok. f. “Ledožemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30“Reporteris” 0.25 “Aš tave myliu!” 0.30 “Pašėlę TVpokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 9.15 Trileris “Akis”N-7 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3”13.00 Komedija “Eglutės” 15.00 Drama “Karštaskraujas” N-7 17.30 Veiksmo f. “Audros karys” 19.00Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 21.00 Komedija“Atsiklauskite vaikų!” 23.00 Veiksmo f. “Gatvių lenk-tynininkai” N-7 1.00 Drama “1971” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Aukščiausiaklasė” 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kri-tinė riba” N-7 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Ko-manda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų au-gintiniai” 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00Komedija “Karštas taikinys” N-7 16.45 “Įspūdingiau-sių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras”N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros

patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balti-cum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15“Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kino-mano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45“GSG 9: elitinis būrys” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva.12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kil-mingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Buvo mei-lė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesiogi-nis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria”22.05 Trys kapitonai 23.50 “Sonka” 0.45 Žinios+ 1.00Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 7 s. 2.30 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.55 Boksas. Carlas Framptonas - Kiko Martinezas11.55 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Chimki”13.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Celtic” - “Juven-tus” 15.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Valencia” -PSG 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Sibir”. Tiesiogi-nė transliacija 20.05 “Futbol Mundial” žurnalas 20.35Boksas. Carlas Framptonas - Kiko Martinezas 21.35Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Shakhtar” - “Dort-mund”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Real” - “Manchester United” 1.30Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Abu Dabio paplūdimys 13.35 Taibent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30Kaip tai pagaminta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvė

Orai 192013 02 13Lietuvos žinios

Avinas. Pasikliaukite savo intuici-ja. Galite ryžtis lemtingiemsžingsniams. Neatmeskite progų

išvykti. Komandiruotėse gebėsite suderintinaudą ir malonumus.

Jautis. Vykdykite senus pažadus,atlikite anksčiau užmestus dar-bus. Gauti pasiūlymai gali būti

naudingi, bet dar ne laikas į juos atsakyti. Ati-džiau skaičiuokite pinigus.

Dvyniai. Pradėti dideli projektaibus sėkmingi, jei imatės jų rimtaiir ilgam laikui. Seksis susitarti su

vadovais, kurie maitina jus pažadais. Privalotetikėti savimi ir sėkme.

Vėžys. Su aplinkiniais palaikykitedraugiškus santykius. Būkite dos-nūs: neatsukite nugaros tiems,

kurie prašo pagalbos. Ateis diena, kai bus sukaupu atlyginta.

Liūtas. Negerai būti vieniems, pa-sinerti į sunkius prisiminimus.Daug labiau seksis kolektyvinė

veikla. Stenkitės, kad būtumėte išgirsti, suprasti.Mergelė. Svarbų apsisprendimąvertėtų atidėti kitai savaitei. Tu-rėsite daugiau laiko pagalvoti,

nepristigsite sveiko proto. Sumaniai tvarkysitešeimos biudžetą.

Svarstyklės. Profesinėje aplin-koje gali įvykti netikėtų pokyčių.Būkite apdairesni bendraudami

su kolegomis. Ginčai su mylimu žmogumi -tuščias laiko švaistymas.

Skorpionas. Jei kas primygtinaiperša savo nuomonę ar pagalbą,tiesiai paklauskite, ko iš jūsų tiki-

si. Neleiskite pasinaudoti jūsų geranoriškumuir dosnumu.

Šaulys. Nesiskolinkite pinigų -bus sunku juos grąžinti. Teisin-gai pasirinkite veiklos kryptį,

nepersistenkite patardami, mokydami.Apskritai daugiau domėkitės ne svetimais, osavo reikalais.

Ožiaragis. Jei viršininkai papra-šys dirbti viršvalandžius - nesi-spyriokite. Toks elgesys bus de-

ramai įvertintas. Diena nestokos staigmenų irpagundų.

Vandenis. Persiplėšti, įrodinėti,kad esate patys geriausi, tikraineverta. Kantrybės ir išminties

prireiks bendraujant su vyresniais giminaičiais.Žuvys. Būsite pakylėti ir paten-kinti. Darbe prasideda labaiproduktyvus metas. Nebijokite

rizikuoti, planuoti. Tinkama diena surengtinedidelį pobūvį draugams.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:48leidžiasi 17:19dienos ilgumas 9:31

MĖNULISKetvirtojijaunatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

0

0 -6

+1 -4

+1

+1 -3

+1 -3

-3

-5

Lisabona

+19Malaga

+14Madridas

+13Alžyras

+13Tunisas

+15

Atėnai+15

Larnaka

+12Stambulas

+14Barselona

+9Bordo

+11Dublinas

+3Paryžius

+3Londonas

+9 Nica

+11Roma

+11Dubrovnikas

+7Sofija

+8Bukareštas

Varna

-2Maskva

-1 Helsinkis

+2Kijevas

+1Berlynas

-1

Kopenhaga+2

Stokholmas

0

Oslas

+1Amsterdamas

+2Miunchenas

-1Praha

+1Vilnius

0Talinas

+3Ryga

+2

Minskas

+1Sankt Peterburgas

Bratislava

+2Varšuva

+1Viena

+5Budapeštas

JaunatisII 10

PriešpilnisII 17

PilnatisII 24

DelčiaIII 04

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną apie 0.

Rytoj: mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį 3-4 laipsniai šalčio, dieną - nuo 0 iki 2 šilumos.

44-oji metų diena. Vasario tryliktoji, trečiadienis, trečioji 7-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 321 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Algaudas, Benigna, Kotryna, Ugnė.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14,08117 Vilnius.

Vandenis 01 21 - 02 20

Vasario 12 d. sudoku sprendimas.

2013 02 13Lietuvos žinios20 Margumynai

Keturmetė Holivudo žvaigždžiųdukra kiekvieną savaitę parnešnamo solidų čekį.

Angelinos Jolie ir Brado Pitto ma-žoji dukrelė Vivienne Marcheline persavaitę uždirbs 3 tūkst. dolerių, kaidrauge su mama filmuosis juostoje“Piktadarė” (“Maleficent”), ir dargaus po 60 dolerių dienpinigių. Šis fil-mas yra nauja pasakos apie Miegan-čiąją gražuolę versija.

Keturmetė žvaigždutė jame vai-dins princesę Aurorą vaikystėje, ojos motina “Oskaro” laureatė A.Jo-lie - pikčiausią Miegančiosios gra-žuolės priešę burtininkę. Filmavi-mo darbai vyks Londone, premjeranumatyta kitų metų pavasarį.

A.Jolie yra sakiusi, kad jai bus nuos-tabi patirtis dirbti kartu su Viv, kuriyra labai natūrali. Aktorė prisipažino,kad kiti vaikai dabar kaulija tėvų, kadšie ir jiems parūpintų vaidmenų.

2008 metų liepos 12 dieną gimusiVivienne Marcheline yra trečia Ho-livudo žvaigždžių A.Jolie ir B.Pittodukra bei šeštas vaikas. Ji turi brolįdvynį Knoxą Leoną. Tris iš šešių vai-kų pora yra įsivaikinusi.

Fantastiniame režisieriaus RobertoStrombergo trileryje, kuriame A.Joliepasirodys su savo mažąja dukrele, darvaidina Elle Fanning, Juno Temple irkiti aktoriai. “Puikus scenarijus”, - sa-kė apie filmą 37 metų A.Jolie.•

Automobilyje užsirakinęs šunelis privertė šeimininką įsigyti laimingą loterijos bilietą.

33 Jutos darbininkai, įrenginėjan-tys universitetuose šildymo ir aušini-mo sistemas, pasidalys 1 mln. dolerių,kuriuos laimėti padėjo nenuoramašuniukas, vardu Stela.

Darbininkai jau 13 metų žaidžialoterijoje “Powerball” gretimoje Ai-daho valstijoje, nes Jutoje ji neren-giama. Vienas jų planavo pirkti lote-rijos bilietą parduotuvėje, bet teko taipadaryti degalinėje, kai jo miniatiū-rinis pinčeris užrakino paliktą užves-tą automobilį. Stela netyčia letenablokavo dureles, taigi Steve’as Hug-hesas ilgokai sugaišo degalinėje. Jismaždaug 45 minutes vadovavo Ste-lai, kol šuo galiausiai paspaudė rei-kiamą mygtuką ir įleido šeimininką įmašiną. Kol visa tai vyko, S.Hughesaspasiuntė savo merginą į degalinę nu-pirkti loterijos bilieto.

Atėjus laikui patikrinti bilietą pa-aiškėjo, kad S.Hughesas ir dar 32 jodraugai, jau daug metų kiekvieną sa-vaitę lošiantys Aidaho loterijoje ir su-kariantys nemenką kelią, kad įsigytųbilietą, laimėjo milijoną!

Už tai, kad privertė nusipirkti lai-mingą bilietą, S.Hughesas surengėStelai dideles vaišes - šuo gavo krūvąpuikių specialių kaulų.

Sumokėjus visus mokesčius, kiek-vienam kompanijos nariui atiteksmaždaug po 20 tūkst. dolerių. “Nedi-delė metų dovanėlė”, - teigė S.Hughe-sas. Kiekvienas žaidėjas sumokėjomaždaug po 200-400 dolerių už lote-rijos bilietus, priklausomai nuo to, kiekilgai dalyvavo grupėje. Kai pradėjožaisti prieš 13 metų, jų buvo tik trys.Dabar visi ketina toliau važinėti į Aida-hą ne tik pirkti loterijos bilietų, bet irrinktis visą laiką tuos pačius skaičius:11 16 33 40 41. “Nėra reikalo jų keisti.Sykį jau pavyko, kodėl negalėtų darkartą”, - mano S.Hugheso draugai.•

Stela padėjo laimėti milijoną

AP, TMZ, BNS, LŽ

Jutos darbininkai su laimingu loterijos bilietu, kurį įsigyti padėjo miniatiūrinis pinčeris Stela.

Numirėliai keliasi iš kapų irpuola gyvuosius. Apie tai žiūrovus įspėjo Montanos televizijos kanalas.

Amerikos vietos televizijos ka-nalas KRTV, transliuojantis Mon-tanos valstijos Greit Folso mieste,

pranešė apie zombių antplūdį. Pa-sirodo, tai buvo piktadarių, įsilau-žusių į KRTV skubių pranešimųsistemą, darbas. Nuskambėjo gar-sinis pranešimas, kad mirusiejimasiškai keliasi iš kapų ir puolagyvuosius, o vietos valdžia reko-menduoja žiūrovams jokiu būdu

nesiartinti prie kraujo ištroškusiųnumirėlių ir nemėginti jų sulaiky-ti. Nuo 1958 metų transliuojantiskanalas gavo neigti šią informaci-ją ir įtikinėti žiūrovus, kad iš tik-rųjų jokie zombiai nepuola. Pra-dėtas tyrimas dėl suklastotostransliacijos.•

Zombiai atrieda atidunda

Mažylė gerai uždirba

Prisižiūrėję filmų apie zombius naivūs amerikiečiai greiti patikėti neįtikimais dalykais. / AFP/Scanpix nuotraukos

Vivienne Marcheline debiutuoja kine vaidindama mažą princesę Aurorą filme apie Miegančiąją gražuolę, o jos motina A.Jolie vaidina piktąją burtininkę. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Prancūzijos komandoras Bruce’as Willisas nepritaria socialistų užmačioms nudirtikailį turtuoliams.

Prancūzija suteikė Holivudo akto-riui B.Willisui menų komandoro ti-tulą už nuopelnus kinui, tačiau “kie-tas riešutėlis” sukritikavo socialistųvaldžios ketinimus įvesti drakonišką -75 proc. - turtingųjų apmokestinimą.

57 metų aktorius, suvaidinęs nau-jausiame filme “Kietas riešutėlis. Ge-ra diena mirti”, per apdovanojimoceremoniją Prancūzijos kultūros mi-nisterijoje pareiškė, kad jaučiasi pa-

gerbtas dėl savo darbo pripažinimo.Atsiimti apdovanojimo B.Willisas at-vyko su žmona Emma Heming.

Europoje gimęs B.Willisas sako,jog Prancūzijoje jaučiasi kaip na-mie, bet prezidento Francois Hol-lande’o ketinimas apmokestinti tur-tingiausių piliečių pajamas 75 proc.tarifu jam nepatinka. Žvaigždė pa-reiškė, jog skųstųsi, jei gyventųPrancūzijoje.

Grįždamas prie kūrybos B.Willi-sas vylėsi, jog dar bus sukurta dau-giau filmų iš serijos “Kietas riešutė-lis”. “Gera diena mirti” yra penktojišios kino sagos dalis.•

Pagerbtas Paryžiuje

Pasipuošęs komandoro kryžiumi B.Willisas su žmona E.Heming.