8
Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis www.leu.lt leidžiamas nuo 1952 metų Nr. 2 (2440) Š IESA ALMA MATER KRONIKA 2014 vasaris KNYGOS. Bibliotekoje eksponuo- ta jubiliejinė knygų apie lietuvių litera- tūros pradininką K. Donelaitį paroda. TAURĖS. LEU ir M. K. Čiurlionio fondas surengė edukologų ir gamto- saugos šviesuolių pagerbimo šventę. Kartu su kitais šviesuoliais nominaci- jas pelnė ir S. Daukanto gimnazijos di- rektorė J. Knyvienė, Muzikos katedros doc. kompozitorius V. Barkauskas ir Utenos meras, LEU Tarybos narys A. Katinas. RADIJAS. Rašytojas akad. Vytau- tas Martinkus LRT radijo „Klasikos“ programoje „Vakaras su knyga“ per- skaitė naują savo kūrinį „Karvelių le- sintojas. Šeštinių pamokslai“. ĮVERTINIMAS. 2013 m. Lietuvos mokslo premija paskirta prof. Gedi- minui Gaigalui už kolektyvinį darbą „Atomo teorijos metodų plėtra ir tai- kymas“. PASKAITA DISKUSIJA. Studen- tų atstovybė Istorijos fakultete surengė pokalbį „Grėsmės Lietuvos valstybin- gumui informacinėje erdvėje: istorinis aspektas“. Jo prelegentai – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikaci- jos departamento specialistai A. Ūsie- nė ir K. Zikaras. PARTNERIAI. Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – universitetas minėjo kartu su Ge- nerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnais. Edvardas Urbonavičius – švietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros I kurso studentas, aktyviai dalyvaujantis LEU dainų ir šokių an- samblyje „Šviesa“. Edvardas – šio ansamblio studentų aktyvo pirmininkas. Didžiausia mano laisvalaikio dalis būtent ir skiriama ansambliui, kuriame be dainavimo, koncertavimo ir keliavimo užsiimu jo tradici- jų saugojimu, puoselėjimu ir skleidimu. Nuolat pats organizuoju arba padedu organizuoti rengi- nius. Teko garbė būti Dainų šventės savanoriu. Ne mažiau svarbi mano misija – naujų narių su- telkimas į kolektyvą, rūpinimasis, kad naujokai atrastų savo vietą kolektyve, puikiai čia jaustųsi ir pajustų meilę tautiniam žanrui. Likusį laisva- laikį skiriu gamtai, kurioje atitrūkstu nuo greito gyvenimo tempo. Mano gyvenimo moto – mokėk planuo- ti laiką, bet nepamiršk gyventi čia ir dabar! Aš manau, kad tie, kurie turi daug veiklos, daug darbų, atranda laiko viskam. Man labai svarbu, kad darbai būtų atlikti sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai. Būtent šias asmens vertybes savyje ir stengiuosi ugdyti, – pasakoja Edvardas. MOKSLO Ir ŽINIŲ mUGĖJE IŠLAIKYTAS NUOTAIKINGAS UNIVERSITETO EGZAMINAS Trijų dienų parodoje ,,Studijos 2014“, kuri vyko Vilniaus LITEXPO rūmuose, veikė du Lietuvos edukologijos universiteto stendai. Vienas – studijų, kuriame abiturientai galėjo konsultuotis apie universitetą ir studijų pro- gramas, kitas – mokslo inovacijų ir technologi- jų. Tarptautinėje žinių ir išsilavinimo mugėje dalyvavo rekordiškai daug – net 193 mokymo organizacijos iš 13 pasaulio šalių. Studijų mugės dienomis LITEXPO užplū- do tūkstančiai būsimų studentų, jų mokytojų, tėvelių, aukštųjų mokyklų atstovų, norinčių pasidžiaugti savo studentais, atstovaujančiais universitetui, ir pasidomėti apie kitų aukštųjų mokyklų pasiruošimą mugėje. Šurmulys, įvai- riaspalvių šviesų gausa, kūrybiškai įrengti sten- dai, netylantis juokas sukūrė išskirtinę aurą. O mūsų universiteto studentai visiems besidomin- tiems pasakojo apie LEU studijų programas, ap- gyvendinimo sąlygas, finansinę paramą, karje- ros galimybes, priėmimo tvarką ir kitus dalykus, kurie yra svarbūs stojant į aukštąją mokyklą. Mugėje svečiavosi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo vicepir- mininkas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir socialinės apsau- gos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Prie LEU stendo su studentais kalbėjosi ir juoka- vo universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas ir kiti universiteto atstovai. Pasak Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Tomo Petrylos, paroda ,,Studijos 2014“ praėjo sėkmingai. LEU susilaukė didelio moksleivių ir pedagogų dėmesio. Moksleiviai domėjosi ne tik studijomis, bet ir apgyvendinimo sąlygomis, finansine parama, galimybe dirbti mokymosi metu ir kitais aktualiais dalykais. „Aukštojo mokslo pasiekimų, inovacijų ir technologijų“ salėje visas tris dienas buvo de- monstruojami Lietuvos mokslo premijos laure- > Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, priėjusi prie LEU stendo, spaudė rankas mūsų universiteto atstovams > Mokslo ir studijų stendas. 3K zonoje studentė Rūta Mikalonytė (dešinėje) laikė egzaminą apie LEU. Ji buvo įvertinta puikiai! > Paskaitoje – „Švietėjas besimokančioje visuomenėje: misionierius ir verslininkas?“ – savo patirtimis dalijosi LEU absolventai, savo sričių profesionalai, t. y. krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas, radijo stoties „M-1“ programų direktorius Mindaugas Stasiulis, istorijos mokytojas Mindaugas Nefas. Jie džiaugsmingai dalijosi savo studentiška patirtimi, prisiminimais, įžvalgomis ir patarimais. Visi trys teigė, kad LEU įgyta patirtis yra neįkainojama ir nepamirštama > Moksleiviai inovacijų stende. Aiškina Ultragarsinių mechanizmų laboratorijos mokslininkas Regimantas Bareikis ato profesoriaus Piotro Vasiljevo Ultragarsinių mechanizmų ir kitose laboratorijose sukurti rotoriniai, linijiniai, inerciniai varikliai, skysčių išpurškimo sistemos, medžiagų (medžio, plasti- ko ir kt.) pjovimo įrenginiai, veikiantys dėl ul- tragarsinių virpesių. Šiame stende moksleiviai patys galėjo kurti muziką su Smart interaktyvia lenta. Abiturientus ir kitus parodos lankytojus sudomino galimybė išbandyti ir interaktyvią animacinę multimedijos priemonę SaulyTU- ČIAI. Tai – interaktyvūs ugdomieji, įdomūs filmukai-pasakos vaikams. Čia visus džiugino vaikai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Viltenė“. Mugės programoje pristatyta ir viena iš netradicinių istorijos edukacijos formų – Žais- lų muziejus, kuris yra savotiškas įrankis, kaip patraukliai galima pristatyti istoriją. Pademons- truoti projektai „Energija iš vaisių ir daržovių“ ir „Kodėl lapai žalios spalvos?“ GMTF demonstra- vo originalios metodikos taikomuosius gamtos mokslų mokymo tyrimus, parodyti daugialypiai displėjaus tipai, galingi grafinio ir ekstensyvios/ gilios analizės įrankiai, kurie padarys pamoką šiuolaikišką ir įgyvendins mokytojų ir jų moki- nių siekius. Bendradarbiaujant su „Baltų lankų“ leidykla sukurti interaktyvūs mokymosi objek- tai, skirti integruotam pradinio ugdymo vadovė- liui „Vaivorykštė“, ir priešmokykliniam moky- muisi skirta skaitmeninio mokymosi platforma, kurie taip pat buvo pristatyti mugės metu. Parodos dalyviai turėjo progą dalyvauti LEU rengiamoje paskaitoje „Studijų ekspresas – bakalauras, magistrantūra, doktorantūra“. Joje papasakota apie studijas LEU ir karjeros gali- mybes. Universitetas gali didžiuotis, kad išugdė tokias puikias asmenybes, gebančias formuoti savo nuomonę, tikslingai ir kryptingai atlikti darbus, dalyvauti švietėjiškoje veikloje ir daryti gerą įtaką jaunesniajai kartai. „Šviesos“ informacija Nuotraukos – Vytenio Pilecko

„Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

Embed Size (px)

DESCRIPTION

 

Citation preview

Page 1: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 2 (2440)

Š IESA

ALMA MATER KRONIKA

2014 vasaris

knYGos. Bibliotekoje eksponuo-ta jubiliejinė knygų apie lietuvių litera-tūros pradininką K. Donelaitį paroda.

tAurĖs. LEU ir M. K. Čiurlionio fondas surengė edukologų ir gamto-saugos šviesuolių pagerbimo šventę. Kartu su kitais šviesuoliais nominaci-jas pelnė ir S. Daukanto gimnazijos di-rektorė J. Knyvienė, Muzikos katedros doc. kompozitorius V. Barkauskas ir Utenos meras, LEU Tarybos narys A. Katinas.

rAdijAs. Rašytojas akad. Vytau-tas Martinkus LRT radijo „Klasikos“ programoje „Vakaras su knyga“ per-skaitė naują savo kūrinį „Karvelių le-sintojas. Šeštinių pamokslai“.

ĮVertinimAs. 2013 m. Lietuvos mokslo premija paskirta prof. Gedi-minui Gaigalui už kolektyvinį darbą „Atomo teorijos metodų plėtra ir tai-kymas“.

pAskAitA diskusijA. Studen-tų atstovybė Istorijos fakultete surengė pokalbį „Grėsmės Lietuvos valstybin-gumui informacinėje erdvėje: istorinis aspektas“. Jo prelegentai  – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikaci-jos departamento specialistai A. Ūsie-nė ir K. Zikaras.

pArtneriAi. Vasario 16-ąją  – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną  – universitetas minėjo kartu su Ge-nerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnais.

edvardas urbonavičius – švietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros I kurso studentas, aktyviai dalyvaujantis LEU dainų ir šokių an-samblyje „Šviesa“. Edvardas – šio ansamblio studentų aktyvo pirmininkas.

Didžiausia mano laisvalaikio dalis būtent ir skiriama ansambliui, kuriame be dainavimo, koncertavimo ir keliavimo užsiimu jo tradici-jų saugojimu, puoselėjimu ir skleidimu. Nuolat pats organizuoju arba padedu organizuoti rengi-nius. Teko garbė būti Dainų šventės savanoriu. Ne mažiau svarbi mano misija – naujų narių su-telkimas į kolektyvą, rūpinimasis, kad naujokai atrastų savo vietą kolektyve, puikiai čia jaustųsi ir pajustų meilę tautiniam žanrui. Likusį laisva-laikį skiriu gamtai, kurioje atitrūkstu nuo greito gyvenimo tempo.

Mano gyvenimo moto – mokėk planuo-ti laiką, bet nepamiršk gyventi čia ir dabar! Aš manau, kad tie, kurie turi daug veiklos, daug darbų, atranda laiko viskam. Man labai svarbu, kad darbai būtų atlikti sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai. Būtent šias asmens vertybes savyje ir stengiuosi ugdyti, – pasakoja Edvardas.

mokslo ir ŽiniŲ muGĖje iŠlAikYtAs nuotAikinGAs uniVersiteto eGZAminAs

Trijų dienų parodoje ,,Studijos 2014“, kuri vyko Vilniaus LITEXPO rūmuose, veikė du Lietuvos edukologijos universiteto stendai. Vienas – studijų, kuriame abiturientai galėjo konsultuotis apie universitetą ir studijų pro-gramas, kitas – mokslo inovacijų ir technologi-jų. Tarptautinėje žinių ir išsilavinimo mugėje dalyvavo rekordiškai daug – net 193 mokymo organizacijos iš 13 pasaulio šalių. 

Studijų mugės dienomis LITEXPO užplū-do tūkstančiai būsimų studentų, jų mokytojų, tėvelių, aukštųjų mokyklų atstovų, norinčių pasidžiaugti savo studentais, atstovaujančiais universitetui, ir pasidomėti apie kitų aukštųjų mokyklų pasiruošimą mugėje. Šurmulys, įvai-riaspalvių šviesų gausa, kūrybiškai įrengti sten-dai, netylantis juokas sukūrė išskirtinę aurą. O mūsų universiteto studentai visiems besidomin-tiems pasakojo apie LEU studijų programas, ap-gyvendinimo sąlygas, fi nansinę paramą, karje-ros galimybes, priėmimo tvarką ir kitus dalykus, kurie yra svarbūs stojant į aukštąją mokyklą.

Mugėje svečiavosi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo vicepir-mininkas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir socialinės apsau-gos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Prie LEU stendo su studentais kalbėjosi ir juoka-vo universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas ir kiti universiteto atstovai.

Pasak Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Tomo Petrylos, paroda ,,Studijos 2014“ praėjo sėkmingai. LEU susilaukė didelio moksleivių ir pedagogų dėmesio. Moksleiviai domėjosi ne tik studijomis, bet ir apgyvendinimo sąlygomis, fi nansine parama, galimybe dirbti mokymosi metu ir kitais aktualiais dalykais.

„Aukštojo mokslo pasiekimų, inovacijų ir technologijų“ salėje visas tris dienas buvo de-monstruojami Lietuvos mokslo premijos laure-

> Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, priėjusi prie LEU stendo, spaudė rankas mūsų universiteto atstovams

> Mokslo ir studijų stendas. 3K zonoje studentė Rūta Mikalonytė (dešinėje) laikė egzaminą apie LEU. Ji buvo įvertinta puikiai!

> Paskaitoje – „Švietėjas besimokančioje visuomenėje: misionierius ir verslininkas?“ – savo patirtimis dalijosi LEU absolventai, savo sričių profesionalai, t. y. krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas, radijo stoties „M-1“ programų direktorius Mindaugas Stasiulis, istorijos mokytojas Mindaugas Nefas. Jie džiaugsmingai dalijosi savo studentiška patirtimi, prisiminimais, įžvalgomis ir patarimais. Visi trys teigė, kad LEU įgyta patirtis yra neįkainojama ir nepamirštama

> Moksleiviai inovacijų stende. Aiškina Ultragarsinių mechanizmų laboratorijos mokslininkas Regimantas Bareikis

ato profesoriaus Piotro Vasiljevo Ultragarsinių mechanizmų ir kitose laboratorijose sukurti rotoriniai, linijiniai, inerciniai varikliai, skysčių išpurškimo sistemos, medžiagų (medžio, plasti-ko ir kt.) pjovimo įrenginiai, veikiantys dėl ul-tragarsinių virpesių. Šiame stende moksleiviai patys galėjo kurti muziką su Smart interaktyvia lenta. Abiturientus ir kitus parodos lankytojus sudomino galimybė išbandyti ir interaktyvią animacinę multimedijos priemonę  SaulyTU-ČIAI. Tai – interaktyvūs ugdomieji, įdomūs fi lmukai-pasakos vaikams. Čia visus džiugino vaikai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Viltenė“. 

Mugės programoje pristatyta ir viena iš netradicinių istorijos edukacijos formų – Žais-lų muziejus, kuris  yra savotiškas įrankis, kaip patraukliai galima pristatyti istoriją. Pademons-truoti projektai „Energija iš vaisių ir daržovių“ ir „Kodėl lapai žalios spalvos?“ GMTF demonstra-vo originalios metodikos taikomuosius gamtos mokslų mokymo tyrimus, parodyti daugialypiai

displėjaus tipai, galingi grafi nio ir ekstensyvios/gilios analizės įrankiai, kurie padarys pamoką šiuolaikišką ir  įgyvendins mokytojų ir jų moki-nių siekius. Bendradarbiaujant su „Baltų lankų“ leidykla sukurti interaktyvūs mokymosi objek-tai, skirti integruotam pradinio ugdymo vadovė-liui „Vaivorykštė“, ir priešmokykliniam moky-muisi skirta skaitmeninio mokymosi platforma, kurie taip pat buvo pristatyti mugės metu.

Parodos dalyviai turėjo progą dalyvauti LEU rengiamoje paskaitoje „Studijų ekspresas – bakalauras, magistrantūra, doktorantūra“. Joje papasakota apie studijas LEU ir karjeros gali-mybes.

Universitetas gali didžiuotis, kad išugdė tokias puikias asmenybes, gebančias formuoti savo nuomonę, tikslingai ir kryptingai atlikti darbus, dalyvauti švietėjiškoje veikloje ir daryti gerą įtaką jaunesniajai kartai.

„Šviesos“ informacijaNuotraukos – Vytenio Pilecko

Page 2: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

2 Studijos Š IESA 2014 vasaris

AkreditAcijA – nAudA Ar pApildomAs dArbAs?doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė

Akademinių reikalų direkcijos direktorė

istorijos ir pilietinio uGdYmo studijŲ pArtneriAi

naujas 2014–2020 m. europos sąjungos finansavimo etapas yra ly-dimas dokumentų, kuriuose švieti-mo prioritetu es nurodoma kokybė. „konkurencija, kokybė ir indivi-duali atsakomybė – pagrindinės są-vokos naujame es etape“, – kalbėjo studijų vertinimo agentūros Asiin vadovas dr. iring Wasser kasmetinė-je konferencijoje „išorinės ir vidinės studijų kokybės užtikrinimas aukš-tojo mokslo institucijose“, vykusioje 2013 m. pabaigoje Štutgarte (Vokie-tija).

,,Visi Europos Sąjungos univer-sitetai patiria biudžeto trūkumą. Į universitetus ateina mokyklose silp-niau pasirengę studentai, kuriuos turime išmokyti daugiau dalykų, turėdami mažiau pinigų“, – situaciją apibūdino Karine Trembley, OECD (Europos ekonominio bendradarbia-vimo ir plėtros organizacija), Ugdy-mo ir kompetencijų departamento vyriausioji analitikė, kuri pabrėžė, kad ateities universitetų laukia išties rimti iššūkiai. Jie laukia ir Lietuvos edukologijos universiteto. Kokios tendencijos vyrauja tobulinant aukš-tojo mokslo studijų programas Euro-pos Sąjungoje, kokia kryptimi turime pertvarkyti studijų programas LEU, kad galėtume išlikti ES aukštąja mo-kykla?

Akreditavimo nauda universitetuiAkreditacijos tikslas – standar-

tizuoti išorinio vertinimo procesus ir suprantamai parodyti studijų pro-gramų kokybę suinteresuotoms insti-tucijoms ir asmenims. Tai, kas atrodo gerai mums, nebūtinai atrodo gerai kitiems. Savianalizė padeda pamatyti studijų programų silpnąsias ir stiprią-sias puses, o žvilgsnis iš šalies parodo dar ir programos tobulinimo kryptis. Taigi akreditacija suteikia dvigubos naudos, t. y. išlaiko studijų kokybę ir didina studijų programų patrauklu-mą (jei akreditacijos išvados yra leng-vai prieinamos visuomenei). Netgi labai stiprūs universitetai mato naudą išorės vertinime ir atsakingai renka-si akredituojančią instituciją, kurios antspaudas yra tarsi studijų kokybės garantas Europos, o kartais ir pasau-lio rinkoje. Kuo greičiau pradėsime į akreditaciją žvelgti kaip į naudingą instrumentą kokybės gerinime, o ne kaip į papildomą darbą, tuo greičiau pamatysime tikrus, o ne ,,užrašytus“

savianalizėje rezultatus. Norėdami išlikti Europos universitetu, turime galvoti apie pridėtinę studijų vertę studentams, siekti universiteto diplo-mo pripažinimo Europos rinkoje. Tai suteikia tarptautinė akreditacija. Stu-dentai turėtų atkreipti dėmesį, kad 80 proc. LEU studijų programų vertina tarptautiniai ekspertai. Vien 2013 m. iš 16 akredituojamų programų tarp-tautiniai ekspertai vertino 13.

Europos aukštosios mokyklos gali rinktis, ar akredituoti atskiras programas, ar bendrai universitetą. Tuo tarpu Lietuvoje išlieka nuostata akredituoti ir programas, ir pačias aukštąsias mokyklas. Kuris varian-tas dominuoja Europoje? Vieningos tendencijos nėra. Pvz., pastaruosius dešimtį metų Vokietijoje 95 proc. universitetų rinkosi studijų progra-mų akreditaciją, tačiau šiuo metu pastebima institucinio vertinimo tendencija, kai vertinamas tik univer-sitetas. Tokio Vokietijos universitetų pasirinkimo motyvas – mažesnės išteklių sąnaudos. Tuo tarpu Skandi-navijoje pastebima tendencija pereiti nuo pastaruoju metu itin populiarios institucinės akreditacijos prie studijų programų akreditavimo. Vertinimo agentūrų nuomone, institucinė akre-ditacija reikalauja iš universitetų tam tikros brandos, kuri įgaunama tam ti-krą laiką efektyviai diegiant kokybės užtikrinimo sistemą.

ES šalių švietimo ministerijos vis dar linkusios studijų programų verti-nimą palikti šalies ribose ir užtikrinti valstybės mastu. Tačiau daugėja ša-lių, kurių universitetai patys rūpinasi vertinimo agentūros pasirinkimu ir nacionalinėmis agentūromis neapsi-riboja. Lietuvos aukštosios mokyklos gali rinktis, ar studijų programas akredituoti SKVC valstybės lėšomis, ar kreiptis į Europos aukštojo moks-lo kokybės užtikrinimo agentūrų registre (EQAR) esančią instituciją savo lėšomis. Tokias galimybes turi ne visų ES šalių universitetai. Pvz., Vokietijoje yra atsisakyta valstybinio aukštųjų programų vertinimo. Aukš-tosios mokyklos pačios sprendžia, kokio lygmens vertinimo joms reikia, kokia institucija geriausiai atitinka jų interesus. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų regis-tre esančių institucijų kaina tiesio-giai priklauso nuo institucijos pres-tižo Europos rinkoje, t. y. privačios

agentūros vertinimas kainuos tiek, kiek agentūros išvados duos pridėti-nės vertės universitetui pritraukiant naujus studentus. Tai verčia akredi-tuojančias institucijas aukštai laikyti vertinimo ,,kartelę“ (tuo užsitikri-nant savo statusą rinkoje).

Ar LEU verta kreiptis į nepriklausomas studijų kokybės

vertinimo agentūras?LEU Akademinių reikalų di-

rekcija kreipėsi į 29 aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūras, ku-rios yra įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agen-tūrų registrą (EQAR). Kreipimosi tikslas buvo išsiaiškinti studijų pro-gramų ir išorinio institucijos verti-nimo kainą ir sąlygas. Apibendrinus gautus atsakymus, galima teigti, kad išlaidos savarankiškai samdant verti-nimo agentūrą gerokai išauga: reikia užsienio kalba pateikti ne tik studijų programų savianalizę, bet ir Lietuvos aukštąjį mokslą reglamentuojančius teisės aktus, apmokėti užsienio eks-pertų vizitą į universitetą. Vienos studijų programos tarptautinio verti-nimo kaina priklauso nuo tarptauti-nių ekspertų skaičiaus, kurie vertintų studijų programą, nuo jų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų, vienu metu vertinamų studijų programų skai-čiaus. Taigi kaina svyruoja nuo 5000 iki 50000 eurų. Agentūrų vertinimo metodika yra tokia, kaip ir Lietuvoje SKVC direktoriaus 2010 m. gruodžio 20  d. (Nr.  1-01-162) patvirtinta vyk-domų studijų programų vertinimo metodika. Visgi yra ir tam tikrų skir-tumų, kuriuos išryškino konferenci-joje dalyvavę svečiai. Jos metu buvo akcentuota atskiro dalyko/modulio kokybė: mokymosi metodų, kurie skirti studijų dalyko rezultatams pa-siekti, tinkamumas ir efektyvumas, dar labiau akcentuojama atskiro da-lyko dėstymo kokybė, dėstytojo kom-petencija. Itin daug dėmesio skiriama dėstytojų kvalifikacijos tobulinimui, kiek jis kryptingas universiteto ir studijų programos lygmenyse. Nors vertinama visa studijų programa, jos sandara, materialieji ištekliai, vady-ba, tačiau studento studijų rezultatus daugiausia lemia atskiro dalyko stu-dijų kokybė, todėl jai – didžiausias dėmesys. Tad, norėdami suteikti dar didesnės pridėtinės vertės savo klien-tui, Europos universitetai akredituoja atskirus dalykų modulius, kursus ir seminarus. Tai užtikrina šių studijų kokybę Europos rinkoje. Tai atitin-ka naujausią ir pagrindinę Europos Komisijos nuostatą – didesnį dėmesį skirti atskiro dalyko/modulio dėsty-mo kokybei. Jei studijų dalyko pro-gramą vertina tik dalyko dėstytojas, kyla klausimas, kas prisiima atsa-komybę, jei studijų dalyko kokybė nepasiteisina. Kas ir kokių veiksmų imasi, kad šio dalyko studijų kokybė būtų užtikrinta? Ar dalyko lygmenyje dėstytojas ir studentai žino, ko nori būsimas studento darbdavys? Į šiuos klausimus turi ieškoti atsakymo ir imtis priemonių studijų programos komitetas, pasitelkdamas į pagalbą studentų, darbdavių ir socialinių par-tnerių nuomonės tyrimus (anketos, diskusijos, studentų dalyvavimas po-sėdžiuose).

Tęstinis mokymasis: dirbantys mo-kytojai renkasi dalines akredituotų

programų studijas,,Europoje daugėja vyresnių stu-

dentų, vis daugiau studentų studi-juoja ir dirba“, – kalbėjo K. Trembley. Ji pabrėžė: ,,Neturime galvoti, kad

Nuo 2014 m. rugsėjo abiturientai galės rinktis LEU Istorijos fakulteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos parengtą naują ben-drą pirmąją jungtinę Lietuvoje isto-rijos ir pilietinio ugdymo bakalauro studijų programą. IF dekanas akade-mikas Eugenijus Jovaiša pasakoja, jog vieni iš naujovės iniciatorių buvo Lie-tuvos krašto apsaugos ministras Juo-zas Olekas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršinin-kas pulkininkas Eugenijus Vosylius, mokslo ir studijų prorektorius prof. dr. Valdas Rakutis.

Kas lėmė šios programos atsiradimą?

Ankstesnėse Švietimo ir mokslo ministerijos programose nebuvo nu-matyta rengti pilietinio ugdymo spe-cialistų. Vidurinėse mokyklose šias pamokas veda įvairių specialybių mo-kytojai. Tuo tarpu pilietinio ugdymo dalykas globalėjančioje visuomenėje yra itin aktualus. Europos Sąjunga skatina kiekvienos tautos savitumą, išskirtinumą, vystymąsi. Todėl at-siradusios keistos idėjos, kad tautos, kurios nekalba anglų kalba, ilgainiui išnyksiančios. Jos dabar tapo niekinė-mis, nes matome daugelio valstybių pastangas siekti savo identiteto. Kiek-viena turi teisę ir prievolę būti savita pasaulio kultūros dalimi.

Kokios sutelktos mokslo ir studijų pajėgos įgyvendinti šią programą?

LEU Istorijos fakultetas turi dau-gelį mokslo ir didaktikos specialistų: prof. Juozas Skirius, prof. Libertas Klimka, prof. Aivas Ragauskas, prof. Raimonda Ragauskienė, doc. dr. Jo-

nas Mardosa, doc. dr. Ilona Vaške-vičiūtė, dr. Tomas Baranauskas ir kt. Antai Tatjana ir Darius Aleknos – se-nųjų civilizacijų, antikos, ankstyvųjų viduramžių tyrėjai, klasikinės filolo-gijos, graikų, lotynų kalbų ir kultūrų žinovai, Jordano projekto vadovai, gotų istorijos vertėjai, komentarų autoriai. Aukšto profesionalumo su-laukė doc. dr. D. Aleknos Graikijos istorijos vertimas į lietuvių kalbą ir pirmojo Graikijos istorijos vadovėlio parengimas. Istorijos fakultete ren-giamasi išleisti daugelio mokslininkų parengtus „Baltų proistorės bruožus“. Visa tai labai reikalingi dalykai pi-lietiniam ugdymui. Karo akademijos Karo istorijos tyrimų centre taip pat yra pakankamai kvalifikuotų dėsty-tojų – prof. Valdas Rakutis, doc. dr. Mantvydas Vitkūnas ir kt.Todėl ir studijos bus aukštos kvalifikacijos.

Kuo pilietinio ugdymo studijos bus savitos?

Istorijos ir pilietinio ugdymo bakalauro studijų programa visiškai nauja. Jos turinį sudarys pilietiškumą lemiančių, žmogus istorinės pasau-lio sandaros sampratą įtvirtinančių žinių visuma: pasaulio rasės, tautos, civilizacijos, jų vystymasis, kultūrų kaita, tarpusavio bendravimas. Iš to ateina supratimas apie kitas tau-tas, kultūras. Išmokus gerbti kitas kultūras, išmokstama puoselėti ir savąją. Be to, būsimųjų naujos jung-tinės programos absolventų laukia ir karinio parengimo mokslai, kariūnų gyvenimo patirtis, šalies gynybos su-pratimas – patriotinio ugdymo dalis, taip pat labai reikalinga jaunimui ir valstybės garbei.

Juozas Skomskis

mūsų klientai yra ką tik mokyklas baigę moksleiviai. Turime svarstyti, kaip sudaryti kuo daugiau galimybių įvairaus amžiaus žmonėms mokytis, tobulinti savo kvalifikaciją“.

Vienas iš siūlymų baigusiems bakalauro studijas yra galimybė iš-klausyti atskirus magistro studijų programos dalykus. Išklausiusiems atskirą magistro studijų dalyką iš-duodamas atitinkamą kreditų skai-čių turintis pažymėjimas, kuris darbdavio įskaitomas kaip kvalifi-kacijos tobulinimo įrodymas. Tokio kvalifikacijos tobulinimo neabejo-tina nauda ir privalumas prieš pa-vienius kvalifikacijos tobulinimo seminarus yra tai, kad palaipsniui ir kryptingai rinkdamas atskirų studi-jų programos dalykų kreditus klau-sytojas gali surinkti visus studijų programos kreditus ir gauti magistro diplomą.

Bendros išorinio vertinimo tendencijos

• Didesnis ir efektyvesnis darbda-vių, socialinių partnerių įtraukimas į studijų programos kokybės tobulini-mą. Reikia pastebėti, kad ne tik Lietu-voje sunku įtikinti socialinius partne-rius, būsimus absolventų darbdavius dalyvauti tobulinant programas. Vie-na iš socialinių partnerių abejingumo priežasčių gali būti ta, kad darbdaviai nemato jų poveikio rezultatų, netiki

savo dalyvavimo efektyvumu. Todėl labai svarbu socialinius partnerius informuoti apie pokyčius, bendradar-biauti su jais ir pateikti naudos jiems įrodymus.

• Daugiau studentų įtraukti į stu-dijų programos tobulinimą.

• Dėmesys atskiro dalyko mo-dulio studijų kokybei: studijų formų, metodų parinkimui, vertinimo me-todams. Turi būti numatomas kryp-tingas dėstytojų kvalifikacijos tobu-linimas.

• Dėmesys perkeliamosioms kom-petencijoms. Šių dienų darbo rinkos sąlygomis svarbiau bendrosios kompe-tencijos, tarpdisciplininiai gebėjimai, o ne specialieji gebėjimai. ,,Darbas vi-sam gyvenimui“ – pasenusi nuostata. Jaunas žmogus turi būti pasirengęs ne tik dirbti pagal įgytą specialybę, bet ir savarankiškai tobulinti savo kvalifika-ciją. Jeigu reikia, tai ir persikvalifikuo-ti, keisti darbą, šalį, kurioje dirba.

• Statistika rodo, kad net 68 proc. Europos studentų palieka studijas. Universitetai deda visas pastangas, kad nemažėtų studentų, tačiau ,,iš-kritimų“ priežastys gali būti labai įvairios ir pateisinamos. Verta dė-mesio Suomijos patirtis: jei studentai neiškrenta per pirmąjį kursą, tai yra didelė tikimybė, kad jie baigs studi-jas. Todėl Suomijos universitetų para-ma studentams yra sutelkta pirmame kurse.

> Doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė

Page 3: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

3Vertybės Š IESA 2014 vasaris

ŠVentĖ dAuGAiliŲ pAdAnGĖje

Dr. Aldona Vasiliauskienė, kraštiečio, Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio 130-ųjų gimimo metinių jubiliejinio renginio dalyvis profesorius akademikas Algirdas Gaižutis

uŽ nuoŠirdŲ dArbĄ tĖViŠkĖs ir mokslo lAbui

Prof. Libertas Klimka

diskusijA Apie tecHnoloGijŲ suprAtimĄ

Technologijų edukologijos I kurso magistrantės

Negęstanti gimtinės šviesa

Arkivyskupas M. Reinys gimė neįprasto pavadinimo vietovėje – Madagaskare. Tai –Zarasų ir Utenos rajonų riba, pusiaukelė tarp Daugai-lių ir Antalieptės. Jis buvo jauniau-sias 11 vaikų šeimoje. M . Reinys buvo pakrikštytas Daugailių Šv. An-tano Paduviečio bažnyčioje. Čia jis aukojo ir savo pirmąsias šv. Mišias. Tapęs Vilkaviškio vyskupu koadju-toriumi, o vėliau ir Vilniaus arki-vyskupu, M. Reinys lankydavo savo gimtąjį kraštą, domėjosi skautų, at-eitininkų ir kitų katalikiškų organi-zacijų veikla, rėmė juos materialiai.

Baigęs studijas Rytuose (Pe-trapilio dvasinė akademija) ir Va-karuose (Liuvenas – Belgija ir Strasbūras – Vokietija), visas jėgas ir žinias atidavė savarankiškos Lie-tuvos valstybės kūrimui. M. Reinys – žymus mokslininkas (psichologas, filosofas, teologas), Lietuvių katali-kų mokslo akademijos akademikas,

profesorius, politikas, užsienio rei-kalų ministras, visuomenės veikė-jas, sunkų ir garbingą ganytojo kelią 1953 m. lapkričio 8 d. užbaigęs Vla-dimiro kalėjime. Palaidojimo vieta nežinoma.

Gaisrus gesina nuoširdi maldaRenginys, skirtas M. Reinio

130-osioms gimimo metinėms, pra-sidėjo Daugailių Šv. Antano Padu-viečio bažnyčioje šv. Mišiomis, ku-rias aukojo Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras kun. Mangirdas Maasas ir Daugailių klebonas kun. Saulius Kalvaitis. Mišių įžanginia-me žodyje kun. M. Maasas kvietė melstis šv. Agotai (vasario 5-oji – šv. Agotos diena), gelbėtojai nuo gaisrų. Kunigas pabrėžė, kad dega ne tik pastatai. Dažnai didžiulis gaisras kamuoja mūsų sielas, protus, mūsų tarpusavio santykius. Šiuos gaisrus gali padėti užgesinti nuoširdi mal-da, prašant šv. Agotos užtarimo.

2013 m. tauragės metų žmo-gumi paskelbtas istorijos fakulteto dekanas profesorius akademikas eugenijus jovaiša.

Šios nominacijos jis vertas už ilgamečius skalvių žemės archeolo-ginius tyrinėjimus, rūpestį kultūros paveldu Tauragės rajone, modernios ekspozicijos įrengimą krašto mu-ziejuje, kuriame įvyko nominanto susitikimas su istorijos mokytojais. Profesorius kalbėjo apie Šaukėnų ir Dauglaukio archeologinių paminklų tyrinėjimo reikšmę sprendžiant baltų etnogenezės problemą, taip pat apie kultūros paveldo panaudojimą visuo-menės istorinei sąmonei ugdyti. O Pagramančio pagrindinės mokyklos

pAtriotiZmo sklAidAIrena Navickienė

jAV ambasada ir „lithuania tribune“ paskelbė rašinių konkursą „lietuvos narystė nAto: reikšmė ir dešimties ateinančių metų misija“ lietuvos narystės nAto dešimtme-čiui paminėti. Penki geriausių ra-šinių iš kiekvienos kategorijos auto-

riai bus pakviesti dalyvauti Lietuvos narystės NATO dešimties metų su-kakties renginyje Zoknių oro bazėje, turės galimybę susipažinti su NATO oro policijos misiją vykdančiais JAV kariais ir net pasimatuoti naikintuvų F-15 pilotų uniformą.

> prieš šv. mišias daugailių Šv. Antano paduviečio bažnyčioje. iš kairės: akademikas Algirdas Gaižutis, utenos rajono meras Alvydas katinas ir daugailių seniūnė Giedrė eimutienė

> Akademikas A. Gaižutis su pranešėjomis – daugailių šeštos klasės moksleivėmis

> prie m. reinio gimtojo namo (madagaskare). iš dešinės: leu rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, utenos dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras kun. mangirdas maasas, dr. Aldona Vasiliauskienė ir leonora Zapereckienė

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo.

„technologijos mokykloje – kas tai?“ technologijų edukologijos i kur-so magistrantės – renginio organiza-torės – šia atvira ir gausiai studentų ir dėstytojų sulaukusia diskusija pabai-gė savo projektą „technologijų sam-pratos sklaida visuomenėje“.

Vieniems technologijos asoci-juojasi su informacinėmis technolo-gijomis, kitiems – su buitimi, namų ruoša. Tai ką iš tiesų žino mokykla, LEU bendruomenė apie technologijų pedagogikos ir technologijų edukolo-gijos studijas?

Norėdamos įsitikinti, kaip mo-kyklos bendruomenė vertina tech-nologijų mokomąjį dalyką, magis-trantės ėmėsi tyrimo. Pažįstamų ir nepažįstamų moksleivių, jų tėvų ir mokytojų magistrantės klausė apie technologijų dalyko svarbą, ko moko-ma per technologijų pamokas, kokių praktinių žinių ir įgūdžių įgyjama. Atsakymai nenustebino, tačiau ir nenuramino: ,,Technologijos yra pa-moka, kurioje dirbama su įrankiais ir mokomasi amatų, lyčių stereotipų, kad mergaitės gamina maistą, o ber-niukai – kažką iš medžio“. Dauguma tėvų mano, kad jų vaikai technologi-jų pamokų metu tik siuva ir verda, o atsitiktiniam praeiviui technologijos yra darbas su įvairiomis kompiute-rio programomis. Bet tai tik dalis tiesos. Technologijų pamokų metu vaikai susipažįsta net su keturiomis (o vyresnėse klasėse su penkiomis)

sritimis: mityba, tekstile, konstruk-cinėmis medžiagomis ir elektronika. Vyresnėse klasėse prisideda gaminių dizainas. Tai itin platus temų spek-tras, kuris tikrai neapsiriboja siuvimu ir virimu. Moksleiviai dirba su teksti-lės gaminiais ir susipažįsta su įvairio-mis tekstilės technologijomis, mokosi elektronikos pagrindų, kuria naudo-dami įvairiausias konstrukcines me-džiagas (popierių, medį, metalą ir kt.). Taip pat susipažįsta su mitybos pagrindais, mokosi sveikai gaminti ir gyventi. Studentai savo kūrybinius darbus pristato įvairiuose konkur-suose ir mugėse (Kaziuko mugėje, Mokytojų namų rudens šventėje, ge-rus patarimus dalija televizijos laido-se, organizuoja Technologijų dienas, dalyvauja mokslinėse konferencijose, organizuoja įvairias akcijas, stovyklas LEU mokymo bazėje „Tamošava“ ir daugelyje kitų).

Projektinio renginio metu ma-gistrantės ne tik subūrė technologų bendruomenę viešai diskusijai, bet dar ir pakvietė ją pratęsti http://tech-nologijupam.ucoz.com. Magistrantės sukūrė erdvę, kurioje kviečia visą akademinę technologų bendruome-nę (būsimus ir esamus technologijų mokytojus, dėstytojus, technologijų programų rengėjus) ir toliau gvildenti šį visiems tokį aktualų klausimą, da-lytis idėjomis ir patirtimi. Matykime technologijas įvairiapusiškai ir viena kryptimi!

Kunigas kvietė melstis ir Dievo tar-nui M. Reiniui, kad jis greičiau būtų paskelbtas altoriaus garbėje, ragino melstis ir už nesutarimų bei kančių kamuojamą Ukrainą, o pamokslo metu kalbėjo apie kankinystę, jos prasmę, pagarbą kankiniams. Aiški-no, kad, minint kankinius, kunigai šv. Mišias aukoja raudonos spalvos liturginiais drabužiais. Tokius pat drabužius dėvi ir Sekminių dieną, nes kankiniai nebūtų padarę to, kuo mes stebimės, jei nebūtų buvę įkvėpti Šventosios Dvasios. Po šv. Mišių šventoriuje prie arkivyskupo M. Reinio simbolinio kapo, kuria-me palaidota kapsulė su žemėmis iš Vladimiro miesto kapinių, ir prie Dievo tarno M. Reinio atminties saugotojo monsinjoro Petro Baltuš-kos kapo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės, pasimelsta.

Pakylėtos jaunos širdysDaugailių pagrindinės moky-

klos aktų salėje mokyklos direkto-rius Stasys Dervinis, pristatydamas į renginį atvykusius svečius, pasi-džiaugė kadaise pats mokęsis toje aukštojoje mokykloje, kurios rek-torius akademikas Algirdas Gaižu-tis – M. Reinio giminaitis – atvyko į Daugailius. Pristačius svečius, atvi-rą istorijos pamoką „Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui – 130“ pradėjo mokyklos šeštos klasės moksleivės kraštotyrininkės: dvy-nukės Agnė ir Aušra Vaišnoraitės, Samanta Grigorjeva, Paulina Ivins-kytė ir Justina Galvanauskatė (va-dovė  – mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė). Mergaičių parengta-me pranešime „Arkivyskupo Mečis-lovo Reinio svarbiausi gyvenimo ir veiklos epizodai“ buvo išskirtos dvi temos, t. y. M. Reinio gyvenimo epi-zodai ir jo vardo įamžinimas. Pra-nešimas buvo iliustruotas vaizdais, portretais, leidusiais giliau įsijausti į šio Dievo tarno gyvenimą ir darbus, jo atminties puoselėjimą.

Arkivyskupas M. Reinys – mūsų atmintyje

M. Reinio giminaitis akademikas A. Gaižutis pasakojo apie M. Reinio paprastumą, nuoširdumą ir rūpes-tį visais, dėmesingumą katalikiško jaunimo veikla, jo mecenatorystę. Akademikas priminė, kad išleisti žy-mių žmonių – M. Reinio laikotarpio veikėjų – raštai: Antano Maceinos, Stasio Šalkauskio... Lietuvos eduko-logijos universitetas leidžia uteniškio, žymaus Lietuvos istoriko, pedagogo Adolfo Šapokos raštus. Galvojama parengti ir išleisti taip pat ir arkivys-kupo M. Reinio raštus. Manoma, kad jie sudarytų 6–7 tomus. Pranešėjas džiaugėsi tokiu gražiu renginiu, vyks-tančiu Daugailių pagrindinėje mo-kykloje. Ši diena, minint 130-ąsias M. Reinio gimimo metines, labai svarbi jaunajai kartai, nes tai – prasmingas M. Reinio keltų idėjų įgyvendinimas. Dėkojo moksleivėms ir jų vadovei mokytojai metodininkei R. Jurkevi-čienei už gebėjimą taip nuoširdžiai papasakoti apie savo kraštietį M. Rei-nį. Moksleivės, kaip sakė rektorius, pasirodė vertos ateityje tapti LEU stu-dentėmis. Mokytoja R. Jurkevičienė papasakojo apie radinius, sietinus su M. Reiniu, kuriuos saugojo monsinjo-ras P. Baltuška. Nuotraukos, M. Rei-nio darbai, prieškario Lietuvos spau-dos leidiniai buvo gražiai išdėstyti ant stalų. Po renginio apsilankyta ir M. Reinio gimtinėje – Madagaskare. > diskusija. technologijos. kas tai?

vyresniųjų klasių moksleiviai turėjo išskirtinę istorijos pamoką, nes ją vedė profesorius akademikas E. Jo-vaiša.

Page 4: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

4 Kampas saviems 2014 vasarisŠ IESA

Mieli ,,Šviesos“ skaitytojai, mūsų galvose be atvangos sukasi begalė įvairiausių prisiminimų,

vaizdinių ir idėjų. Visa tai, bėgant laikui, ima panašėti į spalvingą vaivo-rykštę, susidariusią saulėtą dieną po gyvastingo lietaus.

Mūsų mintys be perstojo juda, keičiasi, nuolatos atsinaujina, išskrieja ir vėl sugrįžta, keičia savo pavidalą, spalvas... O mūsų mintys yra asme-ninio gyvenimo atspindys. Tik mes patys kuriame išskirtinius, įdomius ir visiškai skirtingus įvairių spalvų, melodijų, skonių, aromatų gyvenimus. Iš viso to sutveriame visą nuostabų pasaulį. Mūsų pareiga – stengtis, kad jame nuolat šviestų saulė. Juk kiekvienas rytas yra naujos dienos pradžia.

Linkime kurti spalvingas dienas, gerą nuotaiką, skleisti gėrį ir šilumą!

Laikraščio „Šviesa“ korespondentės Gintarė ir Indrė

nuo pedAGoGinĖs prAktikos iki esĖ

Brigita Vainorytė

Akademinių reikalų direkcijos referentė

GYVenimAs linijoseRūta Mikalonytė

Dailės edukologijos II kurso magistrantė

ieŠkoti, eiti, pAklYsti ir suGrĮŽti...

Indrė Žymančiūtė

LF III kurso studentė

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas

Šiais mokslo metais LEU studen-tai pirmą kartą rengs Pedagoginių studijų baigiamuosius darbus (toliau PSBD). PSBD yra pedagoginių studijų modulio dalis, integruojanti teorinį ir praktinį būsimo pedagogo profesinį pasirengimą. Tikslas – įrodyti peda-goginių studijų modulį studijavusio asmens įgytas pedagogines profesines kompetencijas. PSBD, atsižvelgiant į vykdomų studijų programų specifiką, yra dviejų rūšių – mokslinės esė ir ti-riamojo pobūdžių.

Mokslinės esė pobūdžio PSBDMokslinės esė pobūdžio PSBD

tikslas – pedagoginiu, psichologiniu, sveikatos ugdymo, dalyko didaktikos / pedagoginės specializacijos metodi-kos aspektais teoriškai pagrįsti įgy-tas praktines pedagogines profesines kompetencijas.

LF Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros docentė dr. Zita Nauckūnaitė LEU dėstytojams skaitė viešą paskaitą apie mokslinės esė po-būdžio PSBD rašymą. Docentė pabrė-žė, kad mokslinės esė paskirtis – ug-dyti mokslinio mąstymo gebėjimus. Todėl pasirinkusiems rengti moksli-nės esė PSBD svarbu suprasti, kad ji skirta pedagoginės praktikos metu įgytų profesinės veiklos kompetencijų teoriniam ir praktiniam pagrindimui. Studentui pateikiamos įgytų kompe-tencijų įrodymui skirtos probleminės temos, kurias jis turi atskleisti, teoriš-kai pagrįsti ir interpretuoti, pasirem-damas pedagoginės praktikos aplan-ke sukauptais įrodymais.

Doc. dr. Zita Nauckūnaitė išskyrė pagrindinius mokslinės esė bruožus: atsakymas į vieną klausimą; nedide-lė apimtis; laisva vidinė kompozicija; prasminis vientisumas; orientacija į sakytinę kalbą.

Agnė Žagrakalytė – Lietuvos edu-kologijos universiteto absolventė. Bai-gusi lietuvių kalbos ir literatūros stu-dijas, savo gyvenimą susiejo su kūryba. Išleidusi ne vieną poezijos knygą, poetė savo gerbėjus pradžiugino prozos kūri-niu „Eigulio duktė: byla 117“.

Studijavote Vilniaus pedagoginia-me universitete (dabartiniame Lietu-vos edukologijos universitete). Ar no-rėjote būti mokytoja?

Norėjau būti dailininke, biologe, istorike, aktore, keramike arba veteri-nare. Ir šis universitetas mane priėmė. Už tai esu labai dėkinga. Norėjau būti ir mokytoja, bet buvau labai nedrąsi. Daugiausia laiko praleisdavau rašyda-ma ilgus komentarus po mokinių raši-niais. Raštas man yra geresnis draugas nei liežuvis.

Nuo ko prasidėjo Jūsų kūrybinis kelias?

Nuo dalyvavimo filologų konkur-suose. Stodama į universitetą turėjau keletą respublikinių diplomų. Tiesa, trečio laipsnio, bet už publicistiką ir po-eziją. Nuo biologijos perėjau prie publi-cistikos, o nuo jos – prie dar lengvesnės (man taip atrodė) poezijos. Įdomiausia, kad rašydama knygą kai ką jai rinkausi būtent iš pirmųjų publicistinių darbe-lių „O medis auga, šakojasi“ ir „Žyds juods, žyds raudons“. Medžiagą šiems rašiniams rinkau aštuntoje–devintoje klasėse, o štai po beveik dvidešimties metų ji man kuo puikiausiai pravertė.

Ačiū tiems mokytojams, kurie išmokė eiti ir klausti, stumtelėjo ieškoti ir pa-rodė, kokia smagybė yra sinonimų žo-dynas. Vėliau „radau“ ir kitus žodynus.

Prisiminkite pirmųjų laimėjimų akimirkas. Ar po įvairių apdovanoji-mų vis dar pavyksta nuoširdžiai ir en-tuziastingai džiaugtis net mažiausiais savo pasiekimais?

Šlovės jokios neprisimenu. Pame-nu tik kaustantį siaubą, kad štai tuo-jau teks lipti į sceną ir kažką pasakyti. Skaityti savo ar kitų autorių tekstus yra paprasta, rašyti – lengva, o štai kalbėti auditorijai aš taip ir neišmokau. Įvairūs apdovanojimai, aišku, labai smagu, bet tai yra kaip ledų porcija – greitai su-tirpsta ir dar greičiau pasimiršta.

Rašyti pradėjote gyvendama Lie-tuvoje. Ar išvykimas į Briuselį pakeitė Jūsų kūrybą? Gal namų ilgesys kreipia mintį link patriotinės poezijos?

Nesu specialiai rašiusi jokios pa-triotinės poezijos. Esu mačiusi, kad tik Minske jauni poetai rašo patriotinių ei-lėraščių. Neseniai radau puikų apibrė-žimą, kas yra tėvynės meilė:

Tėvynės meilė.Jausmas, užvis labiausiai šildąs

žmogų, visų gražiausis ir visų doriau-sis yra tai – tėvynės meilė. Jei tas įsta-tymas nebūtų paturiamas kas dieniniu stebūklu, apie kurį męs, kaip apie dau-gal kitų, anei pamislijame, tai žmonės pasiskubintų užgyventi vietas su švel-nesniu klimatu, palikdami visai neuž-gyventus didelius žemės plotus. Galima

numanyti, kokią nelaimę atneštų tas susirinkimas žmonių vienon vieton. Dėl pašalinimo tad tos nelaimės Apveizda pririšo, jei teip pasakysime, kojas kiek-vieno žmogaus nepajudinamu magnesu prie gimtinio jo grunto: ledai Islandijos ir karšta smiltis Aprikos turi savo gyven-tojus.

Vertas pasistebėjimo ir tas, juogei kuo žemė kokio krašto yra prastesnė ir kuo aštresnis klimatas, arba, kas teipo-gi atsitinka, kuo daugiaus persekiojimų iškentėjo žmogus kokiame krašte, tuo jis meilesnis jam yra. 1902 metai, „Tėvynės sargas“ (Cituojamas tekstas iš „Tėvynės sargo“ yra neredaguotas A. Žagrakaly-tės prašymu)

Lietuvoje kasmet praleidžiu bent po du mėnesius. Visi mano darbai yra Lietuvoje, todėl nesijaučiu išvažiavu-si. Blogai tik kartais, kai turėčiau būti ten, o negaliu. Dabar turėčiau skristi į Vilnių ir dalyvauti ukrainiečių poezijos skaitymuose. Bent taip pabūti su tauta, kuriai dabar sunku, pabūti su bendra-minčiais. Bet tai galėsiu padaryti tik va-sario pabaigoje. Tokiais atvejais kaukiu, kaip noriu namo, bet ką čia prikauksi...

Išskirtiniam ilgesiui nelabai yra laiko: čia mano šeima, vaikai, šuo, gė-lės. Taigi mano gyvenimas. Tuo reikia užsiimti, o ne dūsavimais. Aš rašau lietuviškai. Neseniai išėjo 575 pusla-pių knyga. Visi žodžiai joje lietuviški, įskaitant ir skolinius, ir tarmybes. Žo-džių ten daug. Pavartykite, jei ten jokio patriotizmo nerasite, tai aš jau nebeži-nau, kaip jį dar demonstruoti.

Neseniai pasirodė Jūsų naujau-sia prozos knyga ,,Eigulio duktė: byla 117“. Tai knyga, kuri parašyta remian-tis tikrais faktais. Kaip išsprendėte fikcijos klausimą?

Šioje knygoje fantazijos nėra. Visi faktai patikrinti. Ko negalėjau pati-krinti ar abejojau, išbraukiau. Rašant man nebūna sunkumų. Jei būtų, ne-rašyčiau, o eičiau daryti ką nors, kas sektųsi labiau. Visų pirma ši knyga yra suliteratūrinta biografija žmonių, ku-rie gyveno, labai daug dirbo, o paskui tiesiog išnyko. Nenoriu, kad išnyktų. Rašiau lyg norėdama už juos atkeršyti. Nežinau, ar pavyko, bet mano sąžinė jau šiek tiek ramesnė.

Jūs esate pavyzdys, kaip kryptin-gai darant mėgstamus dalykus galima pasiekti savo tikslą. O ko galėtumėte palinkėti Lietuvos edukologijos uni-versiteto studentams, kurie vis dar ieš-ko savo tikslios krypties ir galvoja apie kūrybinį kelią?

Ačiū, malonu ir netikėta. Daž-nai tų tikslų prisikeliu per daug, todėl juose susipainioju. Labai daug tikiuosi iš jaunesnių už save. Kai dirbau euro-pinėje mokykloje, mačiau milžinišką skirtumą tarp mūsų kartų  – jų akyse jokios baimės. Jokios. To supratimas man it kūju trenkė. Tad linkiu ieškoti, eiti, paklysti ir grįžti. Linkiu pasiklau-syti, ką pasakoja tie, kurių tarp mūsų greitai nebebus. Saugoti save nešvais-tant jėgų niekams ir nelaukti jokios šviesios ateities, o patiems šviesti jau šiandien.

> Agnė Žagrakalytė (Valdo Gailiaus nuotr.)

Lietuvos edukologijos universite-tas turi stiprias dailės mokytojų ren-gimo tradicijas. Šiame universitete studentai gauna ne tik pedagoginių ir psichologinių žinių, išmoksta pla-nuoti, vesti pamokas, bet ir plėtoja savo meninius gabumus – tapo, pie-šia, fotografuoja, rengia grupines ir personalines parodas.

Ši paroda – naujas priminimas apie save, dailės mokytojus ir pačius dailininkus, kurie tiki savo sėkme ir nori ja pasidalyti su kitais, parodyti save. Simboliškai linija yra žymimas kelias nuo gimimo iki galutinio taško. Dar vienas šios linijos taškas kaip tik ir yra ši paroda. Kartais gyvenimo li-nija trūkčiojanti, tačiau tebesitęsianti,

puolanti į dramatizmą arba vingiuo-janti, melancholiškai dingstanti į niekur, be galimybės atsirasti vėl. Tai bandymas brėžti ir dygsniuoti savo asmeninę egzistenciją...

Taip savo gyvenimo linijas dygs-niuoja ir veja jaunieji menininkai: A.  Bartkutė, R. Mikalonytė, L. Ku-klienė, J. Šumkauskaitė, M. Jonaičiū-tė, V. Šaulienė, K. Sokolovskaja, J. Ka-plevskis, I. Šimanskaitė, J. Česynaitė, D. Puodžiukas. Parodos organizato-rė   – Rūta Mikalonytė, partneriai – Lietuvos edukologijos universitetas, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji bibli-oteka. Paroda vyksta Utenos viešojoje bibliotekoje. Ją aplankyti galima iki vasario 20 dienos.

> Studenčių Martynos Čekauskaitės ir Katažinos Sokolovskajos tapyba

> Absolventės Ievos Šimanskaitės ciklas „Skrydis“

Page 5: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

5Mokykla 2014 vasarisŠ IESA

VAikYstĖs sVAjonę VAiruoti tAksi iŠkeitĖ Į pedAGoGo dArbĄ

MilenaPuchova

Ryšių su visuomene specialistė

Kaip žodį laisvė suvokia tie, ku-riems neteko patirti priespaudos? Gal tai yra savaime suprantamas dalykas, nes gimęs laisvoje Lietuvoje gali tik įsivaizduoti, koks ilgas, kupi-nas kliūčių buvo kelias. Ir kiek daug negandų, praradimų žmonės patyrė, kad dabar gyventumėme laisvoje ša-lyje. Apie Lietuvos Nepriklausomy-bės Aktą, Lietuvos valstybės atkūri-mo dieną mums pasakoja Lietuvos edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros asistentas, istori-jos mokytojas Mindaugas Nefas. Jį kalbina LF III kurso studentė Indrė Žymančiūtė.

ką jums, istorijos mylėtojui, reiškia Vasario 16-osios minėjimas?

Jei kalbame apie Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tai nėra skirtumo, ar tu esi istorijos mylė-tojas, ar ne. Svarbu jausmas, kurį jauti savyje. Tas jausmas tau užduoda klau-simą, ar esi savo valstybės narys? Ar vis dėlto jautiesi pašaliečiu, ar į sriubą įmesta muse, kuriai ši diena yra tik viena iš nedarbo dienų ar tolima, be-reikšmė istorija. Viskas prasideda nuo savęs identifikacijos. Aš save laikau tvirtai suaugusiu su lietuvių tauta ir Lietuvos valstybe, todėl Vasario 16-oji man yra didi šventė, kurios metu esu ne pasyvus dalyvis, o šventės kūrėjas. Tai yra mano kelias, kuriuo aš ėjau ir eisiu, nes mano šeima ir kultūrinė aplinka (giminės, mokykla, Lietuvos šaulių sąjunga), kurioje aš formuojuo-si, įskiepijo tokias vertybes. Žinoma, nepalikime istorijos nuošalyje... Bet čia svarbūs ne sausi istoriniai faktai apie Vasario 16-ąją, bet jos reikšmė ir mūsų šių dienų vertinimas.

Ar prisimenate, kaip ši diena buvo švenčiama Vilniaus pedagogi-niame universitete (dabartiniame lietuvos edukologijos universitete), kai jūs buvote studentas?

Ne taip seniai buvau studentas, jog galėčiau dalytis prisiminimais. Ži-noma, gerų pokyčių yra įvykę. Tenka konstatuoti, jog šiandien aukštosios mokyklos Lietuvoje retai būna verty-binių nuostatų formuotojos arba bent jau jų palaikytojos. Tad valstybinių švenčių minėjimai yra iniciatyvių studentų rūpestis, bet ne universiteto bendruomenės reikalas. Tai parodo mūsų požiūrį. Jei studentų suorgani-zuotoje Vasario 16-osios šventėje sėdi vienas dėstytojas, tai ką tai reiškia? Pasiteisinimų, kaip ir noro dalyvauti arba organizuoti, visada rasime, todėl labai džiaugiuosi LEU Istorijos fakul-teto studentais, kurie kasmet rodo pa-vyzdį, ką turi atlikti tikras pilietis. To-kie studentai Tėvynės neiškeis į nieką, ko negalėčiau pasakyti apie kitus...

kaip manote, ar mokyklose mo-kinius pasiekia įdomiausia ir ,,ska-niausia“ istorinių nutikimų infor-macija, žinios?

Mokinius pasiekia tai, ką mes, mokytojai, jiems perduodame. Nebū-tinai tai yra tiesioginė informacija, o, pavyzdžiui, skatinimas domėtis, pa-žinti. Bet svarbiausia yra asmeninio pavyzdžio rodymas. Mokytojas pri-valo būti autoritetas, į kurį mokinys galėtų atsiremti. Kuo mažiau sausų faktų, kurie greitai užsimiršta, juo daugiau mąstymo proceso. Žinoma, ne visuomet tai būna paranku, nes kartais žmogus per daug galvoja, jam kyla įvairių klausimų, o mūsų švieti-

mo sistema mėgsta viską sukišti į rė-mus ir kontroliuoti.

Vasario 16-ają reikia švęsti ar minėti?

O savo gimtadienį reikia švęsti ar minėti? O gal gedėti? Postsovie-tinė visuomenė ieško savojo kelio, savojo identiteto. Sovietmetis sufor-mavo skeptišką požiūrį į valstybines šventes, nes jos buvo valstybės, o ne mūsų. Mano nuomone, tai turėtų būti tautos šventė! Tuomet ir požiūris galbūt bus kitas, gal jausimės esantys vienos bendruomenės nariais. Šventę reikia švęsti, bet kiekvienas tai su-pranta savaip. Čia tikriausiai ir slypi visa tautinio šventimo idėja. Žinoma, aš jokiu būdu neturiu galvoje kraš-tutinių atvejų, susijusių su alkoholio pertekliumi... O tokio įsivaizdavimo

dar yra. Taip pat yra paprotys valsty-bines šventes minėti graudulingai ir visuomet vienodai: porą skambių ei-lių, dainų ir keletas „kalbančių galvų“. Viskas kaip kokiais 1925-aisiais, o juk dabar 2014-ieji. Tai ir visa bėda: lai-kas pasikeitė, o mūsų požiūris į prie-mones, kurias naudojame siekdami formuoti tautines vertybes, menkai. Bet džiugina, kad apie tai vis dažniau imama kalbėti, situacija keičiasi. Ir ji būtinai pasikeis!

kam turime būti dėkingi už Va-sario 16-ają?

Už tai turime būti dėkingi žmo-nėms, kuriems gyvenime vienas svar-biausių dalykų buvo Nepriklausomy-bės idėja. Aš nekalbu apie konkrečias asmenybes, nes čia svarbi visuma. Kaimo žemdirbio, mokytojo, kariš-kio, dvasininko, teisininko ar univer-siteto profesoriaus darbo visuma su-kuria valstybę, kuri yra atspari priešo gąsdinimams arba vilionėms. Galbūt kai kas skaitydamas piktinsis, jog ne-iškeliu 20-ties Lietuvos Nepriklauso-mybės Akto signatarų reikšmės. Aš to nekvestionuoju. Aš kalbu apie valsty-bę, o 20 asmenų valstybės niekada ne-sukurs. Valstybės kūrimas prasideda nuo žemės, kurią privalome saugoti ne draudimais, bet blaiviu mąsty-mu ir rūpesčiu. Tuomet niekam jos neparduosime ir neatiduosime. Va-sario 16-osios Lietuvą sukūrė tauta, kuri nusprendė nebevilkti svetimųjų jungo ir drąsiai priėmė iššūkius, nes sukurti valstybę trunka daug metų. Ir tas darbas tebevyksta.

papasakokite apie lietuvos ne-priklausomybės Akto originalo din-

gimo istoriją. kur dabar yra saugo-mas antrasis jo egzempliorius?

Tai – tikras detektyvas. Nėra ži-noma nieko konkretaus. Manoma, jog signatarai siekė apsaugoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą nuo galimo sunaikinimo, todėl jis buvo paslėptas. Bene populiariausia versi-ja, jog Vasario 16 d. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkavęs dr. Jonas Basanavičius ją paslėpė tarp daugybės savo knygų ir raštų, bet originalo ne-pavyksta rasti iki šiol. Akto dublikatas taip pat yra dingęs. Iki 1940 m. sovieti-nės okupacijos jis buvo saugojamas LR prezidento archyve. Manoma, jog Lie-tuvos Nepriklausomybės Aktas galėjo žlugti slaptavietėje Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metu. Galbūt jis yra išvežtas į užsienį ir laukia dienos švie-sos privačiame ar užsienio valstybės archyve. Tikra tautinė šventojo Gralio paieškų versija. Iki mūsų dienų yra iš-likusi tik dokumento faksimilė.

ką galėtumėte pasakyti patri-otams, norintiems švęsti lietuvos valstybės atkūrimo dieną?

Kažin, ar reikia patarimų tokiems žmonėms. Vasario 16-oji ir panašios progos yra susijusios su jausmu, kurį tu jauti arba ne. Jei tas jausmas yra saldus, džiaugsmingas, kartais lai-mingai ašarotas, tuomet tu žinai, ką turi daryti. Kiekvienas iš mūsų tu-rime savo kelelį, kurį reikia įvesti į platųjį tautos ir valstybės kelią. Tik taip galime sukurti sėkmės valstybę. Nebent galiu patarti Tėvynę jausti šir-dimi ir, vadovaujantis ja ir protu, savo kelelį ar vieškelį vesti į didįjį Tėvynės greitkelį.

> lietuvos edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros asistentas, istorijos mokytojas mindaugas nefas

Audrius Gabnys vaikystėje sva-jojo tapti taksi vairuotoju. Šiandien jis yra Vilniaus simono daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mo-kytojas metodininkas. pedagogas šypsodamasis sako, jog šiltas „Vol-gos“ salonas, minkštos dermantinu trauktos sėdynės, tyli muzikėlė ir monotoniškai burzgiantis motoras, kurį gali valdyti vienu kojos jude-siu, jam atrodė romantiškai, todėl apie jokį darbą mokykloje niekada negalvojo. Šiandien jis visame lie-tuvos edukologijos universitete ži-nomas kaip jaunas pedagogas, į savo Alma Mater sugrįžtantis ne vienas, o su būriu savo mokinių.

Mokytojo darbas A. Gabniui yra užsiėmimas, veikla, kuri, nors ir sunki ir kartais itin komplikuota, visgi labai traukianti. Mokytojas metodininkas pripažįsta, jog nuo tada, kai jis baigė mokyklą, pastaroji keitėsi, tačiau visi labiausiai prisimena tuos mokytojus, kurie buvo savo srities profesionalai, supratingos, jautrios, autoritetingos asmenybės. „Ir anksčiau, ir dabar, ko gero, vertinamas humoro jausmas, platus akiratis, galėjimas kalbėti ne tik apie pamokos medžiagą, bet ir galėjimas bendrauti. Mano laikais buvo ir ekscentriškų, nenuspėjamų mokytojų, kurie savo dėstomą disci-pliną sugebėdavo paversti įspūdingu spektakliu. Buvo labai supratingų

ir tolerantiškų mokytojų, kurie ne-sutrikdavo ir nepašėldavo išgirdę gana keistų ar įžūlių klausimų. Tokių žmonių buvo ir tada, kai mokiausi aš, tokių žmonių matau kasdien šalia sa-vęs“, – teigia A. Gabnys.

Pedagogas, paklaustas apie da-bartinės švietimo sistemos trūkumus, įvardijo niekada nesibaigiančias švie-timo sistemos reformas. „Susidaro įspūdis, kad kiekviena politinė jėga garbės reikalu laiko reformuoti švie-timą. Juokingiausia, kad kiekviena politinė jėga skelbiasi, kad tik ji ga-linti tai atlikti. Atrodo, kad svarbi pati reforma, o ne jos tikslas. Kalbant populiariais terminais, reformos au-toriai neturi vizijos ir misijos. Paskui reformatorius kartais sunku spėti mo-kiniams ir mokytojams – čia, žiūrėk, tai interpretaciją rašo, tai jau nebera-šo, vakar interpretacija visi žavėjosi, šiandien – piktinasi. Kaip sako mano kolegė, visgi per Paskutinio skambu-čio šventę gražu matyti pirmokų svei-kinimą abiturientams ir abiturientų dėkingumą, susižavėjimą“, – pasakoja Vilniaus Simono Daukanto gimnazi-jos pedagogas, LEU absolventas, kurio nuomone, reformos ir pokyčiai yra būtini, bet jie turi būti pamatuoti, mo-tyvuoti ir tikslingi.

A. Gabnys žavisi plačiomis moki-nių galimybėmis rinktis savo ugdymo planą, numatyti, kokie dalykai jam

būtini, gausia mokomųjų disciplinų pasiūla. „Ir aš mielai būčiau mokęsis teatro arba fotografijos, nekalbu jau apie lotynų kalbą... Man atrodo, kad mokiniai turi galimybių realizuoti savo įvairius gebėjimus ir polinkius – mūsų gimnazijoje yra rašančių, šo-kančių, grojančių, sportuojančių, dainuojančių, buvo ir ugnimi spjau-dančių – ir visi tilpo, visi sugyveno.

Man atrodo, kad nesistengiama nive-liuoti, suvienodinti, siekiama priimti skirtingus mokinių lūkesčius ir padėti juos įgyvendinti“, – teigia pedagogas.

Kalbėdamas apie idealų moky-toją, A. Gabnys sako, kad mokytojas pirmiausia turėtų būti empatiškas, plataus akiračio, eruditiškas ir, ži-noma, kantrus. O prakalbus apie tai, koks turėtų būti ateities mokytojas, teigia, jog jis turėtų būti tikrai ne ro-botas-monstras, įvaldęs sumaniąsias technologijas ir dirbantis keliais kom-piuteriais vienu metu. „Ateities peda-gogas bus toks, kuris išlaikys ir puo-selės amžinas vertybes. Grožis, tiesa, meilė – kad ir kaip banaliai skambėtų – niekur tai iš mūsų gyvenimo nedin-go“, – tvirtina pašnekovas.

Lietuvių kalbos mokytojas, pa-klaustas apie pedagogų rengimą Lie-tuvoje, sako, jog supratimas ateina ne iš karto. Pastaruoju metu, lankyda-masis LEU Lituanistikos fakultete ir klausydamas savo buvusių dėstytojų įvairiuose kursuose, renginiuose ar dalyvaudamas atvirose paskaitose, jis vis pagalvoja: kaip įdomu, kaip norėtų paklausyti jų paskaitų. „Ir po paskutinio renginio, į kurį buvau pakviestas (A. Camus skaitymai), vis prisiminiau prof. N. Kašelionie-nės išsakytas mintis ir galvojau: štai dabar reikėtų būti studentu. Man atrodo, kad mano fakultetas visada

garsėjo asmenybėmis, ir tai laiduo-davo aukštą akademinį lygį. Tą lygį liudija ir dėstytojų mokslinė veikla, leidžiamos knygos, vadovėliai, studi-jos, bendradarbiavimas su mokyklo-mis, mokytojais, pagalbos teikimas jiems. Fakultetas yra arti mokyklos, jis atsinaujina, nesėdi dramblio kaulo bokšte neabejodamas savo teisumu ar besipuikuodamas išmanymu. Nega-liu kalbėti apie visos šalies pedagogų rengimą, bet mūsų fakulteto rengimo lygiu abejoti netenka. Be to, ar visada devyniolikametis studentas sugeba įvertinti tą siūlomą gėrį, jį suvokti ir priimti? Asmeninė patirtis rodo, kad ne“, – patirtimi dalijasi A. Gabnys.

Pedagogas sako, jog mokiniai iš-ties priverčia jį mąstyti ne tik apie mo-kymą ar mokinius, bet ir apie save. „Ne tik apie vertinimą, apie tai, ką jie pada-rė ir ko nepadarė, bet ir apie tai, ką tu pats padarei ar ko nepadarei. Mokiniai, kurie kartais ateina užsimiegoję, turi išskirtinį gebėjimą pažadinti mokytoją – vadinasi, išmokau iš mokinių greitai pabusti. O jei rimtai, kadangi mes tiki-me, jog mokome mokinius gyvenimo, tai veikiausiai mokiniai mokytojus moko to paties. Gyventi, būti, ben-drauti, pasakyti ir nutylėti, nusijuokti ir paliūdėti. Skamba gal nuobodžiai ar monotoniškai, bet taip tikrai nėra. Mokykloje niekada nebūna nuobo-du,“ – teigia A. Gabnys.

> lietuvos edukologijos universiteto absolventas, Vilniaus simono daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas A. Gabnys

ŠVęsti GAlime dĖkA tŲ, kurie suGrĄŽino lAisVę

Page 6: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

6

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas 2014 vasarisŠ IESA

buVęs prieŠAs tApo GeriAusiu drAuGu

Remigijus Semėnas

leu komAndŲ reZultAtŲ ApŽVAlGA po pirmojo semestro

Tautvydas Babravičius, Ramūnė Motiejūnaitė, Šarūnas Beivydas

lietuVos uniVersitetŲ studentAi Žiemos lenGVosios Atletikos čempionAte

olimpinĖs AkAdemijos

suVAŽiAVimAsLietuvos olimpinės akademijos

nariai LEU susirinko aptarti aktua-liausių šiandienos jaunimo sportinio ugdymo problemų: pagrindinių olim-pizmo principų propagavimą, siekį, kad universiteto studijų programose jis kuo labiau atsispindėtų, olimpiz-mo sąjūdžio istorijos, teorijos, prak-tikos studijavimą, rūpinimąsi prak-tikos sklaida, dalyvavimą mokslinėje veikloje. Patvirtinti nauji olimpinės akademijos akademikai.

> Suvažiavime apdovanotas ir LEU Senato pirmininkas, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas prof. Audronius Vilkas

Anykščiuose ant Kalitos kalno vyko slidinėjimo stovykla. Antra-kursius slidinėjimo trasa pasitiko re-kordiniais šios žiemos šalčiais, bet tai nesutrukdė kūno kultūros studentams sėkmingai atlikti slidinėjimo praktiką.

Pirmiausia studentus dėstyto-jai supažindino su saugaus elgesio taisyklėmis. Vėliau paaiškino, kaip saugiai nusileisti nuo kalno, nesukelti pavojaus nei savo, nei kitų studentų sveikatai. Pasibaigus trumpiems mo-kymams, prasidėjo „linksmybės“. Iš pradžių antro kurso studentams buvo sunkoka nusileisti nuo kalno nenu-griuvus, išmokti nusileidimo tech-nikos. Todėl pirmą dieną daugelis studentų nepajuto jokio slidinėjimo teikiamo džiaugsmo. Tačiau tai truko

neilgai. Studentai, pasak dėstytojų, tobulėjo tiesiog akimirksniu. Kas pir-mą dieną buvo kančia, tas vėliau tapo malonumu. Deja, nebuvo išvengta ir traumų. Pasak dėstytojų, pagrindinės traumų priežastys yra per didelis stu-dentų pasitikėjimas savimi ir nurody-mų nevykdymas.

Aišku, visi studentai griuvo, krito į sniegynus, tačiau tai nenumalšino studentų entuziazmo. Antrakursiai kovojo su dideliu šalčiu, atšiauriu vėju ir iš pirmo žvilgsnio gana grėsmingai atrodžiusiu Kalitos kalnu. Bet įveikus šiuos sunkumus ir patyrus neišdildo-mų gerų emocijų ir įspūdžių turbūt neatsirastų studento, kuris nenorėtų čia vėl sugrįžti. Kitaip tariant, buvęs priešas tapo geriausiu draugu.

> Slidinėti pasirengę LEU studentai

krepŠinisI vaikinų grupė2013–2014 m. reguliariajame se-

zone LEU krepšinio komanda žaidė 12 varžybų, per kurias patyrė 9 pra-laimėjimus ir iškovojo tris pergales.

2013 m. reguliariojo sezono metu mūsų komandoje rezultatyviausias buvo Darius Tarvydas, kuris per var-žybas vidutiniškai pelno po 28 taškus. Jis taip pat yra vienas iš rezultaty-viausių žaidėjų visoje lygoje ir užima II-ąją vietą pagal rezultatyvumą. D. Tarvydas yra vienas iš efektyviausių žaidėjų visoje lygoje. Jis kartu su Ge-diminu Oreliku dalijasi I–II vietas, turėdami po 149 efektyvumo taškus ir vidutiniškai rinkdami po 24,83 efektyvumo taškus per varžybas.

Naujųjų metų sezoną LEU ko-manda pradėjo sausio 27 d. namuose, kur susitiko su VGTU komanda. Po permainingos kovos ir puikiai sužais-tos antros rungtynių pusės LEU ko-manda šventė pergalę rezultatu 80:76.

Šiose varžybose į pergalę koman-dą vedė mūsų lyderis D. Tarvydas, pelnęs 30 taškų. Jam puikiai talkino Algirdas Palaima ir Gediminas Po-vilavičius, atitinkamai pelnę 20 ir 14 taškų.

Antrose 2014 m. varžybose LEU išvykoje susikovė su MRU komanda. Mūsų komanda patyrė pralaimėjimą rezultatu 77:89. Geriausiai mūsų ko-mandoje rungtyniavo D. Tarvydas, pelnęs 32 taškus.

rAnkinisVilniaus „LEU Eglė-Šviesa“Pirmose 2014 m. rungtynė-

se susitiko Garliavos HC „Garliava SM-CASCADA“ ir Vilniaus „LEU Šviesos-Eglės“ komandos. Prieš rungtynes Garliavoje šeimininkių komandos papildomai motyvuoti ne-reikėjo, nes būtent eglaitės pirmame čempionato susitikime buvo nugalė-jusios Kauno rajono komandą (38:33). Ši vienintelė pergalė ilgai buvo vil-niečių sąskaitoje, nes antrą kartą jos

iškovojo pergalę šios dvikovos išva-karėse prieš Šiaulių septynetą. Tiesa, po pusantro mėnesio (antrame rate) garliaviškės nugalėjo vilnietes (33:29), bet nuoskauda garliavietėms liko.

> Sustabdyta akimirka iš moterų rankinio

Visgi reikia pripažinti, kad mačo pradžia sėkmingiau klostėsi vieš-nioms iš Vilniaus, o ne dvikovos šeimininkėms. Tačiau viskas baigė-si, kai nuo 23-osios pirmojo kėlinio minutės užstrigo LEU „Šviesa-Eglė“ komandos atakų mašina. Likusioje kėlinio dalyje jau aiškiai šeiminin-kavo garliavietės, laimėjusios atkarpą rezultatu 8:2. Nuo tada HC „Garliava SM-CASCADA“  ekipa jau nepaleido iniciatyvos iš savo rankų ir laimėjo rungtynes rezultatu 39:33.

Vilniaus „VHC Šviesa“2014 metus Vilniaus „VHC Švie-

sa“ ekipa pradėjo pergalėmis su Vil-niaus „HC Vilniumi“ (33:23) ir su Kauno „LSU-Lūšimi“ (32:29). Perga-

lė prieš kauniečius buvo penktoji iš eilės. Tačiau jau po savaitės Alytuje ši serija buvo nutraukta – mūsiškiai turėjo pripažinti vietos „Almeidos-Stronglaso“ komandos pranašumą (26:32). Mūsų komandos dar laukia vienerios rungtynės ir vasario pabai-goje LRT vyrų rankinio taurės turny-ras, kuris vyks Pasvalyje.

Po šio susitikimo „VHC Šviesa“ (8 pergalės, 1 lygiosios, 4 pralaimėji-mai) LRL čempionate vis dar užima II vietą (17 taškų), III vietoje (16 taš-kų) – Alytaus „Almeda-Stronglasas“ (7 pergalės, 2 lygiosios, 3 pralaimėji-mai). Toliau Lietuvos rankinio lygoje pirmauja Klaipėdos „Dragūnas“ (11 pergalių ir vienos lygiosios). Klaipė-diečiai šiuo metu turi 23 taškus.

Vilniaus „Šviesa VHC“2013–2014 m. Lietuvos vyrų ran-

kinio pirmenybėse dalyvauja 15 ko-mandų, kurios suskirstytos į du po-grupius. Mūsų universiteto komanda rungtyniauja B pogrupyje kartu su Šalčininkų „Sokol“, Vilniaus „VG-TU-SM Tauro“, Varėnos „Ūlos-SM“, Lietuvos jaunių rinktinės ir Alytaus SRC   „Almedos-Stronglaso“ koman-domis.

2014 m. pradžioje II-ąją Vilniaus rankinio centro komandą pradėjo persekioti nesėkmės. Iš komandos pasitraukus vartininkui Andriui Ak-siutovui, „Šviesa VHC“ pradėjo patir-ti pralaimėjimus. Šalčininkuose mū-siškiai patyrė pralaimėjimą (24:35) „Sokol“ ekipai. Po savaitės – antrasis pralaimėjimas Lietuvos jaunių rink-

> Varžovus atakuoja geriausias LEU vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas Darius Tarvydas (apsivilkęs žalia apranga)

> Vyrų rankinis – kietas žaidimas

tinei. Čia mūsiškiai nusileido var-žovams 6 įvarčių skirtumu (30:36). Paskutiniąsias reguliariojo sezono rungtynes „Šviesa VHC“ baigė per-gale prieš Alytaus SRC „Almeidos-Stronglaso“ komandą (45:27). Dabar laukia pertrauka, o tada aštunfinaliai, kur mūsų varžovai bus Kauno ,,LSU-FRK Atletas“ komanda. Jei šis etapas bus sėkmingas, tai ketvirtfinalyje susitiksime su Klaipėdos ,,Universite-tas / Dragūnas“ ekipa.

FutbolAsŽiemos futbolo sezonas LEU ko-

mandai vyksta permainingai. Šiame sezone lyga yra padalinta į A ir B divizionus (A – salės futbolo I lyga, kuriame ir žaidžia mūsų universiteto komanda, B – buvusi salės futbolo II lyga). Deja, šis sezonas salės I lygoje klostosi nesėkmingai. Gerokai at-jaunėjusi LEU futbolo komanda vis dar stokoja patirties ir meistriškumo šiame čempionate. Nepaisant to, kad visose iki šiol vykusiose varžybose mūsų futbolininkai atkakliai prieši-nosi varžovams, dažnai nusileisdami jiems tik rungtynių pabaigoje.

Po 11 sužaistų rungtynių LEU komanda, iškovojusi tik vieną perga-lę ir patyrusi 10 pralaimėjimų, turi 3 taškus ir rikiuojasi paskutinėje VIII vietoje. LEU komanda keturiose išvy-kos rungtynėse neturėjo jokių šansų ir patyrė itin skaudžius pralaimėjimus prieš Vievio ,,Žiedą“ (0:7), ,,Širvintą“ (4:10), VDA (3:10) ir Vilniaus kolegiją (3:11), nors prieš šią ekipą pirmajame kėlinyje pirmauta 2:0. Po atkaklios kovos tik rungtynių pabaigose po du kartus pralaimėta „Gelsaugai“ (4:5 ir 6:9) ir ,,VFK Spartakui“ (6:8 ir 4:5), I rate patirti pralaimėjimai prieš VDA (3:6) ir Vilniaus kolegiją (4:5). Džiu-gu, kad namuose rezultatu 6:3 pavyko įveikti bene aršiausius savo varžo-vus – ,,VGTU-inžinerijos“ futbolinin-kus. LEU komanda per 11 sužaistų rungtynių pelnė 43 įvarčius. Iki salės I lygos čempionato pabaigos likus trims turams pirmauja 30 taškų turinti Vil-niaus kolegija, artimiausius varžovus („Gelsaugos“ ir „VFK Spartako“ fut-bolininkus) lenkianti 5 taškais.

> komandų paradas

Vasario 8 d. Klaipėdoje vyko Lie-tuvos universitetų studentų žiemos lengvosios atletikos čempionatas. Mūsų universitetui atstovauti išvyko didelis studentų būrys. LEU studentai pasižy-mėjo pasiektų rezultatų įvairumu.

Aukštųjų mokyklų čempionais tapo SSF studentai Paulius Bieliūnas

(IV k.) (3000 m bėgimo rungtyje) ir Artur Mastianica (III k.) (5 km spor-tinio ėjimo rungtyje). SSF antrakursis Mantas Jusis iškovojo II-ąją vietą ru-tulio stūmimo rungtyje. III-ąją vietą užėmė Tomas Lotužis (SSF, II k.) šuo-lio į tolį rungtyje. Bendroje įskaitoje LEU studentai užėmė VIII-ąją vietą.

Page 7: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

Pilna žvaigždžių nakties juoda lenta

Atsisveikindamas pašnekovas sako, jog kažkas jį įtaręs pradėjus etnokosmologijos tyrimus Lietuvoje. Mat prieš daugelį metų jiedu su as-tronomu Gunaru Kakaru įkūrė Etno-kosmologijos muziejų Molėtuose. Per tą laiką susikaupė kalnas tyrimų, su-sijusių su etnine kultūra. Juk ir Lietu-vos tautiniuose ornamentuose glūdi pasaulio suvokimas. Dabar atėjo lai-kas perskaityti tai, kas ten užkoduota, ir parašyti knygą apie tą paslaptin-gąją etnokosmologiją. Palūkėkime. Kai nuplauks nevilčių debesys, išauš skaistus rytas. Į profesoriaus L. Klim-kos gyvenimo garbės lentyną bus pa-kylėta dar viena mokslo istorijos la-birintų ir tautos savasties liudininkė. Toks jo neramus gyvenimas.

7Visuomenė 2014 vasarisŠ IESA

pusiAuŽiemio knYGos: Vienos iŠ neVilties,

kitos iŠ AukŠtŲjŲ bokŠtŲJuozas Skomskis

mokslo istorikas, etnologas, profesorius libertas klimka ne-skaičiuoja, kiek jo lentynoje suri-kiuota knygų. dabar čia jis įkėlė dvi monografijas – „lietuviškų tradicijų skrynelę“ ir „Įdomiausius lietuvos technikos paminklus“. Gausioje jų sutiktuvių šventėje, lietuvos mokslų akademijoje, au-torius parodė savo sukurtą įspū-dingą etnografijos, tautodailės, liaudies kultūros vertybių iliustra-cijų kaleidoskopą.

Marga, raštuota tautos juostaDidžioji knyga, gražiai skrynele

autoriaus pavadinta, sako, jog iš tiesų kilusi iš nevilties, kad kiti nedaro to, ką būtinai reikėtų daryti. Mat Švieti-mo ir mokslo ministerijoje jau kelioli-ka metų dulka jo parengta programa, kaip etninę kultūrą skleisti švietimo institucijose ir pagrindinio bei vidu-rinio ugdymo mokyklose. Deja, nie-kas nei vadovėlių rašo, nei mokytojų rengia. Jokio judėjimo šia kryptimi. Tad profesorius padaręs tai, ką galė-jęs: parašė skaitinių knygą apie pačius giliausius mūsų tautos kultūros klo-dus. O ten – ir tautodailė, ir folkloras, ir žinojimai apie gamtą, ir mokėjimas šioje gamtoje gyventi, prisitaikyti. Ir, žinoma, mitologija. Po truputį visko sudėliota.

Kai šeima susirinks, atversi mar-gąjį dangtį ir rasi kraitį, suskirstytą kaip metai – mėnesiais, kad būtų patogiau juo naudotis. Rasi to, ką rei-kėtų sužinoti apie tautos kultūros iš-takas, kad išliktumėme lietuviais. Tik iš tautiškumo išauga pilietiškumas ir patriotizmas. Jeigu mes galvojame apie tautos ateitį, turime galvoti apie tautiškumą. Ateities Europa bus kaip margaspalvė pieva – natūrali, pilna įvairiausių žiedų, įvairiausių spalvų, kvapų ir formų. Tai ateities kultūros vizija. Ją profesorius pernai šitaip iš-dėstė vienoje Europos Parlamento konferencijoje. Taigi skrynioje rasite ir šeimos, ir tradicinių kalendorinių švenčių, ir lietuvio santykį su gamta, ir istorinės atminties dalykų – lietu-vio charakterio, nusiteikimo, tikėji-mo ir kt. skirsnių. O jų pabaiga – mi-tologija, kuri taip pat susijusi su metų laikais. Tokia L. Klimkos „Lietuviškų tradicijų skrynelė“.

Gyvenimo laikrodžiai nesustojaKauniškė leidykla „Terra Publi-

ca“, pradėjusi leisti mūsų kultūros sklaidos pasaulyje knygas, susidomė-jo ir įdomiausiais Lietuvos pamin-klais. Profesorius L. Klimka daugelį

jų lankęs, čiupinėjęs rankomis, apra-šinėjęs. Vieni jų – mokslo paminklai, pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio senoji observatorija. Kiti – žmogaus rankų sukurti malūnai, užtvankos arba vandens lygio matavimo stotis prie Pagėgių. Atskiras skyrius skirtas laikrodžiams. Didiesiems. Pasislė-pusiems bokštuose. Tai išskirtiniai kultūros paminklai, atsiradę XIV šimtmečio antroje pusėje, paspartinę viduramžių miestų gyvenimą. Žmo-gus, žiūrėdamas į ciferblatą, išmoko planuoti darbus, viso gyvenimo vei-klą. Profesorius sako, kad turėjęs net keletą įspūdingų atradimų: užkopęs į bažnytkaimio bokštą pirmiausia rasi varpą. Tai jo tyrinėjimų objek-tai. Žiūrėk, ten – mechanizmas slypi. Didžiulis. Rankų darbo. Kalvio nu-kaltas. Rūdija. Niekieno nežinomas. Neaplankytas. Vienas toks užtik-tas Čiobiškyje, aprašytas knygoje „Įdomiausi technikos paminklai“. Tarp užmirštųjų laikrodžių šedev-rų rastas Žeimelio bažnyčios bokš-te. Rygoje gamintas. Bet pasirašęs meistras – lietuvis Jakštas. Žagarės majestotiškoje šventovėje taip pat niekas nežinojo buvus ciferblato ir rodyklių. Užkopė į bokštą. Ir še tau – puikiai išsilaikęs laikrodžio mecha-nizmas. ,,Reikia tik kopti ir ieškoti. Po trupinėlį ieškoti savo tautos turtų ir pristatyti visuomenei, kad matytų ir žinotų“, – ragina profesorius, išly-dėdamas pro gyvenimo vartus savo sulasiotas tautos vertybių margąsias kraičio skrynias.

pAmAtYkime, koks GrAŽus

pAsAulisRomualdas Saulius

> Lietuvos mokslų akademijos knygų sutiktuvėse. Mokslo istorikas, etnologas, profesorius L. Klimka: „Reikia po trupinėlį ieškoti savo tautos turtų. Kad visi matytų ir žinotų“. Akademikas Algirdas Gaižutis: „Tokios knygos – tautos gyvybės ginklai“

> kultūros istorijos lobynas

kai prieš keletą metų universite-to meno galerijoje „2003“ buvo ati-daryta ingos Antanavičiūtės pieši-nių ant šilko, tapybos, kompozicijų paroda, daugelis nustebo: negi visa tai Ūkio direkcijos direktoriaus pa-dėjėjos kūryba? dabar turime kitą progą – biologijos bakalauro ir ma-gistro studijų absolventė i. Antana-vičiūtė neseniai baigė buvusio ski socialinio darbo magistro studijas. Šio jos diplominio darbo tema – Me-ninė veikla dienos centre socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams.

Kur tas meilės ir tarnystės artimui kelias

Pašnekovė pasakoja, kad VŠĮ „So-cialinės partnerystės centras“ kartu su Visų Šventųjų parapija jau ketvir-tus metus vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikų dienos centrų projektą, kurio tikslas – padėti vaikams iš nepasiturinčių, skurstan-čių, daugiavaikių, socialinės rizikos šeimų rasti tinkamą užsiėmimą, įgyti socialinių įgūdžių, suvokti tikėjimo, bendruomeniškumo svarbą jų gyve-nime. Didžiulę dvasinę ir materiali-nę pagalbą vaikai gauna iš parapijos žmonių. Tuo labai rūpinasi kunigas Vytautas Rapalis.

Vertybių ugdymo erdvėVisų Šventųjų dienos centre vai-

kai mokosi siūti, piešti, lipdyti, kurti papuošalus iš atliekų, lanko kulina-

rijos, teatro, dainavimo, turizmo už-siėmimus, mokosi suvokti ir įvardyti savo ir kitų jausmus, būti jautriais šalia esantiems, įgyja pasitikėjimo, drąsos, džiaugsmo savo ir kito dar-bais, semiasi bendravimo, dalijimosi patirtimi, domėjimosi kitų veikla, įgūdžių. Vaikai čia mokosi tarpusavio supratimo, atsakomybės, kultūringo, nesavanaudiško elgesio, pagarbos. Taip pat ir šeimos klausosi paskai-tų, dalyvauja pokalbiuose apie vaikų ugdymą, narkotikų, alkoholio žalą, mokosi, kaip užtikrinti vaiko teisių apsaugą, sudaryti sąlygas, artimas šeimai, pagal amžių ir brandą.

Menų terapijaPažinti kiekvieno individualumą,

ugdyti pilietiškumą, šeimyninius, darbinius, socialinius, dorovės, este-tinio suvokimo įgūdžius padeda me-ninė veikla. Vaikai, įsitraukę į ją, grei-čiau pastebi pokyčius šeimose, keičiasi jų bendravimas su tėvais. Savanorė I. Antanavičiūtė su vaikais renka viską, ko nereikia kitiems, kas išmesta, už-miršta. Visi daro labai gražius daiktus – dovanėles, kūrinėlius. Kiekvienas gali parodyti tai, ką moka, kaip mato aplinką. Kiekvienas vaikų sukurtas pelėdžiukas yra individualus, o vaiko rankutėmis darytas paveikslėlis at-skleidžia jų begalinės fantazijos slėpi-nius. Į užsiėmimus prisirenka ir tėvų, ir senelių – visiems būna be galo sma-gu. Ir namuose atsiranda progų pasi-naudoti meno terapija: vaikas kartu su mama virtuvėje pluša, žaidžia, piešia, lipdo, konstruoja...

> inga Antanavičiūtė. pamokėlės dienos centre. „džiaugiuosi galėdama parodyti vaikams, kas gražu, gera...“

Kas savanorystę veda į gerumo namus

„Tapiau, rengiau parodas Seime, Dailės akademijoje, Pranciškonų rūmuose, Prancūzijos ambasadoje ir kitur. Puoselėjau daug idėjų, kurias reikėjo įgyvendinti. Galvojau, kur panaudoti žinias, kaip jomis pasi-dalyti. Vaikai tam tikslui labiausiai tiko. Be to, jau septynerius metus giedu bažnyčioje. Todėl apsidžiau-giau, kai pasiūlė Dievo planą – sa-vanorystę. Džiaugiausi, kad galėsiu pasidalyti tuo, kuo su manimi dali-josi ir mano dėstytojai. Džiaugiausi, kad galiu parodyti būtent vaikams, kas gražu, gera. Ir dabar džiaugiuo-si, kad darbas vaisingas, o vaikai džiaugiasi, laukia manęs, pasiilgsta,

su jais galime pasidalyti patirtimi, vienas kitam perteikti meilės, rū-pesčio daigelių. Mes ir dirbame, ir mokomės vieni iš kitų, eidami to-lyn“, – savo džiugesio neslepia I. An-tanavičiūtė.

Piešė... biologiją. Dabar piešia meilę

I. Antanavičiūtė užaugo daili-ninko šeimoje, todėl tapė nuo vai-kystės, mokėsi muzikos. Bet atėjo laikas, kai dešimčiai metų buvo padėjusi į šalį ir teptuką, ir pieštu-kus. Nepiešė nei gėlyčių, nei lapelių. Tačiau studijuodama biologiją vėl atrado tai, kas jau beveik pamiršta: piešė laboratorinius darbus ir tai, kas matoma per mikroskopą. Priva-

čios dailės studijos pas Eleną Vove-rienę, o batikos meno mokytoja Ala Sviridenko davė daug informacijos, žinių, skiepijo meilę grožiui. Dabar visa tai Inga perduoda vaikams, kad jiems būtų saugu, ramu, jauku gyventi. Ji nori parodyti vaikui tai, kas yra gražiausia, mažiausia, tą visą nuostabų pasaulį. „Sunku ma-tyti vaiką, kuris galėjo turėti gražią vaikystę, bet jos neteko. Ir negaila laiko, lėšų teikti tokiems vaikams dvasinės paramos, meilės dovanų ir išsiilgtų svajonių išsipildymo. Tuo pačiu ir pats gauni gėrio grąžos. Menas visus išlaisvina. Vienintelis dalykas, kuris išeinant liks žemėje, yra meilė“, – teigia Inga.> spalvų pasaulyje. ingos Antanavičiūtės kūryba: „Gera dalytis su mažaisiais tuo,

ko mane išmokė menų mokytojos“

Page 8: „Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

Pasak rašytojo Alvydo Šlepiko, „Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos“ rūpestis jaunąja lietuvių literatūra yra kryptingas, aiškus ir sveikintinas. Almanache publikuo-jami pačių jauniausiųjų – mokslei-vių  – kūriniai. Leidyklos iniciatyva surengto smulkiosios prozos konkur-so „Gyvenimas – tai sapnas“ daly-viais tapo beveik pusšimtis jaunųjų literatų. Tarp visų konkurso dalyvių beveik neatsirado paveiktų populia-riosios literatūros. Jaunieji į pasaulį žvelgia be didelių iliuzijų, temas kū-rybai pasirenka toli gražu nelengvas, nevaikiškas – čia ir bandymas įsigy-venti į seno žmogaus buitį, ir ban-dymai stebėti pro šalį srūvantį laiką,

Vilniaus mokytojų namų Ma-žojoje salėje vyko Moksleivių trum-posios prozos konkurso laureatų apdovanojimai, kūrybos popietė ir almanacho pristatymas.

„Lietuvos edukologijos universi-teto leidykla“, jau kelerius metus dirb-

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris: SL 749

„Šviesos“ redakcija. Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,

el.paštas: [email protected]

Redaktorius Juozas Skomskis

mob.: 86 98 33 971,el.paštas: [email protected]

Korespondentė Gintarė Mikėnaitėmob.: 86 54 03 553,

el. paštas: [email protected]

Dizainas Gintarė Streikutė

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

8 Kultūra 2014 vasarisŠ IESA

Š IESA

ApdoVAnoti moksleiViŲ konkurso lAureAtAiKristina Noreikienė

dienos, prAleistos GimtinĖs keliAis Juozas Skomskis

NUOŠIRDŽIAI UŽJAUČIAME PROF. DR. ERNESTĄ RAČIENĘ DĖL MY-LIMO VYRO MIRTIES. TELYDI TAVE PAGUODA IR DVASIOS STIPRYBĖ ŠIĄ SUNKIĄ NETEKTIES VALANDĄ.

Vokiečių fi lologijos ir didaktikos katedros kolektyvas

posios prozos kūrinių, vertų patekti į moksleivių kūrybos almanachą. Taigi almanachą sudaro 13 trum-posios prozos kūrinių, kurie iš tiesų yra labai skirtingi tiek savo tematika, tiek stiliumi. Pirmos vietos nugalė-toja – Judita Gurnevičiūtė, parašiusi apsakymą „Šiapus sapno“. Antros vietos nugalėtoja – Agnė Beresnevi-čiūtė, sukūrusi apsakymą „Emyro sapnas“. Trečią vietą užėmė Dovydas van Gucht, konkursui pateikęs apsa-kymą „Gyvenimas – tai sapnas“. Ko-misijos papildomai atrinktų geriausių konkursui pateiktų kūrinių, pateku-sių į almanachą, dešimtuką sudaro Akvilės Matulionytės „Momentas Žemėje“, Vaidos Jankūnaitės „Uoga“, Antano Petrausko „Popiečio mintys“, Gintarės Bauerytės „Virš smilgų pie-vos“, Marko Aurelijaus Piesino „Ju-liaus Bakužio meditacijos“, Salvijos Stončiūtės „Pasirinkimo teisė“, Vy-tauto Vyšniausko „Nematomi atradi-mai“, taip pat Gabrielės Skeisgielaitės, Gintarės Beresnevičiūtės ir Monikos Šerelytės trumposios prozos kūriniai, pavadinti taip pat, kaip ir konkursas – „Gyvenimas – tai sapnas“.

> Pirmosios vietos nugalėtojai Juditai Gurnevičiūtei apdovanojimą įteikia konkurso komisijos pirmininkas A. Šlepikas ir LEU rektorius akademikas A. Gaižutis

> Moksleivių kūrybos almanachas

Istorijos fakulteto Visuotinės is-torijos katedros doc. dr. Vida Kniū-raitė ir Lituanistikos fakulteto lin-gofoninio kabineto vedėjas Vytautas Vasiliauskas kuria mokomuosius Lietuvos kultūros paveldo dokumen-tinius fi lmus.

„Pradėjus dėstyti magistrantams lokaliosios istorijos studijų programos vadybos kursą, daugelis abejojo, ką čia išvis begalima dėstyti... Žiūrėdami į praeitį, matome ateitį, – skelbia viena Vokietijos automobilių gamybos fi rma. Ten didžiulės įmonės, bankai skiria pi-nigų parengti disertacijoms apie savo istoriją. Mums taip pat reikėtų skatinti studentus nagrinėti krašto istorinį pa-likimą“, – sako doc. dr. V. Kniūraitė.

Nuo namų slenksčio iki velnio duobės

Tai buvo 2006 m. rugsėjo 10 d. Kartu su V. Vasiliausku V. Kniūraitė vairuoja savo automobilį į Žemaitiją. Sukamas pirmasis fi lmas „Viena die-na Žemaitijos keliais“. Nuo ilgiausio Baltijos žemėje Lyduvėnų geležinke-lio tilto Šiaulių krašte, nuo Šiluvos atlaidų, Popiežiaus Jono Pauliaus II namų, paminklo Lietuvos parti-zanams, nuo Tytuvėnų vienuolyno ansamblio, įspūdingos architektūros Palendrių prancūzų benediktinų vie-nuolyno Kelmės rajone, nuo Šatrijos kalno iki Kražių – praeities politinio ir kultūrinio Žemaitijos centro – vie-nos dienos darbas.

Bet to neužteko. Ir 2007 m. balan-džio 28 d. duetas vėl „ant ratų“. Atsi-rado fi lmas „Antra diena Žemaitijos keliais“. Jame fi ksuojama Šilalės rajo-no Girdiškės bažnyčia su originaliais

ąžuolo altoriais, D. Poškos Baubliai Bijotuose, pirmasis Lietuvoje senienų muziejus, Laukuvoje – Antano Rup-šio, Šventojo Rašto vertėjo, kapas. Po to – Lopaičių akmenys,Vytogalos Sta-sio Girėno tėviškės muziejus.

Darbas nesustojo ir kitąmet. Vadovaujami doc. Romualdo Juze-fovičiaus, entuziastai patraukė į kitą Lietuvos kraštą. Sukurti du fi lmai – „Viena diena Aukštaitijos keliais“ ir „Viena diena Aukštaitijos naciona-linio parko keliais“. Juostose – Bičių muziejus, Ladakalnis, Vaižganto se-sers namas, medžio drožėjo Liongi-no Šepkos muziejus Rokiškyje, Salų Marikonių dvaro griuvėsiai, Antano Strazdelio kapas Kamajuose, Kalta-nėnų, Labanoro bažnyčios. Kokios jos buvusios dar iki gaisrų. Filmą papuo-šė puikus magistrantės Astos Kara-liūtės-Bradelienės tekstas.

Entuziastai, paskatinti prof. Li-berto Klimkos, keliauja į Šiaulių kraš-tą. „Viena diena Šiaulių krašto keliais“ fi ksuoja atkurtą Burbiškio dvarą – tul-pių sostinę ir nuostabaus grožio auk-sinių rudens lapų parką su skulptūro-mis ir tvenkiniais. Pasiekia Šeduvą ir apleistą, suniokotą Raudondvarį.

Rugsėjo 13-oji – fi lmo „Vienos die-nos Suvalkijos keliais“ gimimo diena. Keliautojai iki šiol didžiuojasi pamatę dar veikusią Paežerių Vinco Kudir-kos klėtelę, Jono Basanavičiaus gim-tąją sodybą Ožkabaliuose, Ąžuolyną, Vištyčio miestelį su Vytauto Didžiojo bareljefu, Prezidento Kazio Griniaus paminklą gimtojoje Selemos Būdoje.

O „Viena diena Dzūkijos ke-liais“  – aukščiausias taškas kūrėjų

veikloje. Alytaus miesto įžymybės: Prisikėlimo angelas, Šv. Kazimiero bažnyčia, Nepriklausomybės kovų karių kapų paminklai, rašytojo An-zelmo Matučio amžinojo poilsio vieta ir jo namelis miške, įspūdingas varpas tremtinių atminimui, Merkio vingiai, didžiausi Lietuvos kadagiai, Punios piliakalnis.

V. Vasiliausko ir V. Kniūraitės fi l-motekoje yra ir „Viena diena Tauragės krašto keliais“. Degučių trikampė baž-nytėlė. 1976 m. prie kelio Šilutė–Pa-gėgiai pastatytas krikštų paminklas

žuvusiems septyniems pokario moks-leiviams atminti, Bitėnų kapinės su Martyno Jankaus, Vydūno paminklais.

Filmuose gieda paukščiai, ošia lietūs, spindi danguje dviguba vai-vorykštė, geltonuoja derliaus laukai. Sukasi didinga vėjo jėgainių ir gan-dralizdžių panorama. O kelionių pa-baiga  – Trakų rajono Aukštadvario „Velnio duobėje“.

Šiuo metu V. Vasiliauskas mon-tuoja 2013 m. kelionės vaizdo pro-dukciją  – „Viena diena Utenos kraš-to keliais“. Filmas skiriamas LEU Istorijos fakulteto partnerio Adolfo Šapokos gimnazijos 2014 m. vasario 13 d. – A. Šapokos gimimo dienos – tradicinio vakaro programai.

> V. Vasiliauskas su lokaliosios istorijos magistrantais 2006 m.

> kaltinėnų memorialas

mėginimai rašyti sudėtingos struktū-ros, net polifoninius kūrinius“.

dama su akademiniu jaunimu ir leis-dama jaunųjų autorių kūrybai skirtas prozos ir poezijos knygas, pirmą kar-tą įgyvendino ir jaunesnei auditorijai – moksleiviams – skirtą projektą. Ge-gužės mėnesį leidykla paskelbė moks-leivių trumposios prozos konkursą „Gyvenimas – tai sapnas“, kuriame galėjo dalyvauti X–XII klasių moki-niai iš visos Lietuvos. Dalyviai turė-jo pateikti po vieną kūrinį, kuriame būtų interpretuojama gyvenimo, kaip sapno, tema. Konkurso trukmė – nuo 2013 metų gegužės 10 iki rugsėjo 30 dienos. Konkurso dalyvius vertino kompetentinga komisija, kurią suda-rė: prozininkas, poetas, scenaristas, režisierius, Lietuvos rašytojų sąjun-gos narys Alvydas Šlepikas, dainų au-torius ir atlikėjas Domas Razauskas, poetė, publicistė, literatūros kritikė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Auš-ra Kaziliūnaitė, dramaturgė, poetė, „aVaspo“ atlikėja, literatūros kritikė, audiovizualinės poezijos festivalio TARP rengėja Gabrielė Labanauskai-tė, aktorius Andrius Bialobžeskis.

Komisija atrinko tris pirmųjų vietų nugalėtojus ir dar dešimt trum-

> Konkurso koordinatorė – dramaturgė Aneta Anra

> Girdiškės bažnyčios altorius


Skiepai · Vakcina Iki 24 val. 2-3 paros 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15-16 mėn. 18 mėn. 6-7 metai Tuberkuliozės v. Hepatito B v. Kokliušo, difte-rijos,

Skiepai · Vakcina Iki 24 val. 2-3 paros 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15-16 mėn. 18 mėn. 6-7 metai Tuberkuliozės v. Hepatito B v. Kokliušo, difte-rijos,

Documents
Fofografijos kompozicija - · PDF filefotografija (gr. photos – šviesa + grapho – rašyti) reiškia „rašymas šviesa”. Kad fotoplokštelėje ar fotojuostoje susidarytų vaizdas,

Fofografijos kompozicija - · PDF filefotografija (gr. photos – šviesa + grapho – rašyti) reiškia „rašymas šviesa”. Kad fotoplokštelėje ar fotojuostoje susidarytų vaizdas,

Documents
„Šviesa“ 2014 m. lapkričio mėn

„Šviesa“ 2014 m. lapkričio mėn

Documents
Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos · 2012. 8. 16. · 1 pav. · 41-23 tipo slėgio mažinimo vožtuvas. 2011 m. vasario mėn. leidimas Automatiniai reguliatoriai Universalusis

Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos · 2012. 8. 16. · 1 pav. · 41-23 tipo slėgio mažinimo vožtuvas. 2011 m. vasario mėn. leidimas Automatiniai reguliatoriai Universalusis

Documents
Balandžio mėn akcijos

Balandžio mėn akcijos

Documents
Žemės ūkio optimizavimas Šilutės rajono savivaldybėje · Žemės ūkio optimizavimas Šilutės rajono savivaldybėje 2015 m. vasario mėn. ... programos 4 prioriteto „Administracinių

Žemės ūkio optimizavimas Šilutės rajono savivaldybėje · Žemės ūkio optimizavimas Šilutės rajono savivaldybėje 2015 m. vasario mėn. ... programos 4 prioriteto „Administracinių

Documents
„Šviesa“ 2014 m. balandžio mėn

„Šviesa“ 2014 m. balandžio mėn

Documents
Tėviškės šviesa

Tėviškės šviesa

Documents
Šiaulių valstybinė kolegija · ŠEšTADIENIS Vasario 29 d. KETVIRTADIENIS Vasario 27 d. ŠEšTADIENIS Vasario 22 d. PENKTADIENIS vasario 21 d. KETVIRTADIENIS vasario 20 d. ANTRADIENIS

Šiaulių valstybinė kolegija · ŠEšTADIENIS Vasario 29 d. KETVIRTADIENIS Vasario 27 d. ŠEšTADIENIS Vasario 22 d. PENKTADIENIS vasario 21 d. KETVIRTADIENIS vasario 20 d. ANTRADIENIS

Documents
Senųjų kultūrų šviesa

Senųjų kultūrų šviesa

Documents
Šviesa (knyga)

Šviesa (knyga)

Documents
20 M. VASARIO DARBO PLANAS m. vasario mėn. planas.pdf · 3,00 Eur 19 d. 10.00 val. Maksimo Gorkio progimnazija Pageidaujantys mokytojai (registracija ) J. apenkov, T. Kaliunaja,

20 M. VASARIO DARBO PLANAS m. vasario mėn. planas.pdf · 3,00 Eur 19 d. 10.00 val. Maksimo Gorkio progimnazija Pageidaujantys mokytojai (registracija ) J. apenkov, T. Kaliunaja,

Documents
2014 m. vasario 27 d. mėn

2014 m. vasario 27 d. mėn

Documents
„Šviesa“ 2015 m. kovo mėn

„Šviesa“ 2015 m. kovo mėn

Documents
„Šviesa“ 2015 m. gegužės - birželio mėn

„Šviesa“ 2015 m. gegužės - birželio mėn

Documents
„Šviesa“ 2015 m. balandžio mėn

„Šviesa“ 2015 m. balandžio mėn

Documents
„Šviesa“ 2014 m. gruodžio mėn

„Šviesa“ 2014 m. gruodžio mėn

Documents
„Šviesa“ 2014 m. kovo mėn

„Šviesa“ 2014 m. kovo mėn

Documents
ė Mokyklos laiptai - daujotomokykla.lt€¦ · 3 2012 m . vasario mėn., Nr.4 ... („Eglutė“). Technologijų mokytojos M.Šaltmerienės pamokytos, mergaitės paruošė karpytų

ė Mokyklos laiptai - daujotomokykla.lt€¦ · 3 2012 m . vasario mėn., Nr.4 ... („Eglutė“). Technologijų mokytojos M.Šaltmerienės pamokytos, mergaitės paruošė karpytų

Documents
„Šviesa“ 2014 m. rugsėjo mėn

„Šviesa“ 2014 m. rugsėjo mėn

Documents
Marijampolės marijonų gimnazija – Marijampolės …...Vasario 17- 18 d, Vasario 17-21 d. Vasario 19 d. Vasario 25 Vasario 25 d. Vasario 26 d. 7.10 val. Vasario 26 d. Vasario 26

Marijampolės marijonų gimnazija – Marijampolės …...Vasario 17- 18 d, Vasario 17-21 d. Vasario 19 d. Vasario 25 Vasario 25 d. Vasario 26 d. 7.10 val. Vasario 26 d. Vasario 26

Documents
„Šviesa“ 2015 m. sausio mėn

„Šviesa“ 2015 m. sausio mėn

Documents
Knyga sKirta · Pradėta galvoti apie pažangesnį elektros tiekimą – energetinės sistemos sukūrimą. Tuo tikslu 1936 m. vasario mėn. 15 d. buvo įsteigtas Energijos komitetas

Knyga sKirta · Pradėta galvoti apie pažangesnį elektros tiekimą – energetinės sistemos sukūrimą. Tuo tikslu 1936 m. vasario mėn. 15 d. buvo įsteigtas Energijos komitetas

Documents
Vasario 16

Vasario 16

Education
2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo ... · PDF fileNuo vasario mėn. muitinės pareigūnai visuose tarptautiniuose muitinės kelių postuose pradėjo reikalauti

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo ... · PDF fileNuo vasario mėn. muitinės pareigūnai visuose tarptautiniuose muitinės kelių postuose pradėjo reikalauti

Documents
2015 Nr. Veikla Data Dalyviai Atsakingas Partneriai Pastabos8 Integruota tikybos ir informatikos pamoka. D. Bruzgienė J. Jurgelevič Perkeltą į vasario mėn. 9 Dalyvavimas, matematikos

2015 Nr. Veikla Data Dalyviai Atsakingas Partneriai Pastabos8 Integruota tikybos ir informatikos pamoka. D. Bruzgienė J. Jurgelevič Perkeltą į vasario mėn. 9 Dalyvavimas, matematikos

Documents
„Šviesa“ 2014 m. gegužės mėn

„Šviesa“ 2014 m. gegužės mėn

Documents
Švęsti Vasario 16-ąją – tai džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi · 2012. 10. 17. · Tenegęsta Jumyse meilės, vilties, gerumo, mokslo šviesa! Švęsti Vasario 16-ąją

Švęsti Vasario 16-ąją – tai džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi · 2012. 10. 17. · Tenegęsta Jumyse meilės, vilties, gerumo, mokslo šviesa! Švęsti Vasario 16-ąją

Documents
Leidykla Šviesa

Leidykla Šviesa

Documents
„Šviesa“ priedas moksleiviams 2015

„Šviesa“ priedas moksleiviams 2015

Documents