Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 3 (2441)

Š IESA

AlmA mAter kronikA

2014 kovas

VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA. Tarp dvylikos laureatų patvirtintas ir LEU Filosofijos katedros doc. dr. poetas ir eseistas Liutauras Degėsys.

ČEKŲ KALBININKO SEMINARAS. Su Prahos lingvistinio būrelio atstovu Tomášu Hoskovecu (Masaryko universite-tas) kalbėtasi apie klasikinį Europos struk-tūralizmą.

SVEČIUOSE DAINININKĖ IR RAŠY-TOJAI. Filologijos fakultete viešėjo Rusijos dainininkė, poetė, vertėja Anna Gerasimova (Umka) ir Lietuvos poetas, vertėjas, prozi-ninkas, dramaturgas Gintaras Patackas. Čia taip pat lankėsi Rusijos valstybinio humani-tarinio universiteto (Maskva) Lingvistikos instituto direktorius, Rusų kalbos katedros vedėjas, filologijos m. dr. prof. Maksimas Krongauzas.  

MOKINIŲ MUZIKOS OLIMPIADA. Antrąją Vilniaus miesto 12–14 ir 15–18 metų mokinių grupių muzikos olimpiadą orga-nizuoja Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedra kartu su Vilniaus miesto savivaldy-bės muzikos mokytojų metodiniu būreliu.

FOTOGRAFIJOS KONKURSAS. Aus-trijos ambasada kviečia dalyvauti fotografi-jos konkurse „Tarpkultūriniai susitikimai“. Tikslas – fiksuoti vykstančius jaunimo susi-tikimus, jų įspūdžius ir įgytas patirtis.

GENEROLAS. Po 47-erių metų pertrau-kos savo Alma Mater aplankė buvęs Fizikos ir matematikos fakulteto absolventas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras generolas Jurgis Jurgelis.

KONFERENCIJA. Universiteto studen-tų atstovybės konferencijoje buvo priimti nauji asociacijos įstatai, pakeistas jos pavadi-nimas. Konferencijos sprendimu asociacijos naujasis pavadinimas yra Lietuvos edukolo-gijos universiteto studentų atstovybė.

Tradicinė bendra Lietuvos edukologijos universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietu-vos karo akademijos partnerystės šventė.

Programoje: LKA kariūnai su viršininku pulkininku Eugenijumi Vosyliumi ir kitais Tė-vynės gynybos studijų vadais, LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio kalba, kariūno Mato Radvilavičiaus pranešimas, Muzikos ka-tedros studentų koncertas ir kompozitoriaus Vytauto Barkausko (jaun.) opera „Gripino klasta arba kas taps karaliumi“ su studentų choru ir Meninio ugdymo katedros šokio pe-dagogikos studijų programos studentų grupe.

Pulkininkas Eugenijus Vosylius: ,,Lais-vės simbolis glūdi giliai Lietuvos širdyje. Jį

Vaida Baronienė – muzikos edukologijos

I k. magistrantė, puiki studentė ir akordeonis-

tė. Vaida laimėjo Lietuvos mokslo tarybos šių

metų pavasario sesijos trijų mėnesių trukmės

mokslo tyrimų konkursą finansavimui gauti.

Tema – „Muzikos atlikimo akordeonu tobulini-

mo tyrimas psichofizinės vienovės priemonėmis“.

Tyrimas bus atliekamas remiantis Aleksanderio

technika, kuri nurodo, kaip įveikti muzikos at-

likėjams papildomus psichoterapinius dėmesio

sutelkimo trukdžius.

„Konkurso laimėtoja yra atkakli, kasdieniu

darbu siekianti tikslo, nepraleidžianti galimybių,

nebijanti rizikos. LMT projekte „Studentų moks-

linės veiklos skatinimas“ Vaida nebuvo įpareigota

dalyvauti. Ji pati ėmėsi iniciatyvos. Tai puikus

veiklos bruožas, tiesiantis kelius į edukaciją ir

verslą, padedantis įveikti netikrumo jausmą. Ei-

nant į konkursą būta abejonių ir sunkumų, ta-

čiau entuziazmas, ryžtas ir darbštumas nugalė-

jo“, – teigia tyrimo vadovas prof. Vaidas Matonis.

BRANGI LAISVĖS IR VERTYBIŲ KAINAramiai kasdien nešiojamės. Kai ateina lemties diena, visa tai išsilieja į ryžtingą kovą. 1918 m. Vasario 16-osios savanorius, nepalaužtus Sibi-ro tremtinius, Sausio 13-osios Lietuvos laisvės gynėjus, žuvusius didvyrius, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus sieja viena vertybė – ištikimybė Lietuvai. Tai įdėta į tau-tos širdį. Ar dabartinis jaunimas mažiau pa-triotiškas? Esu įsitikinęs, kad visi jie pasielgtų taip pat, nes laisvės ir nepriklausomybės už-taisas gyvas ir tikriausiai amžinas. Būsimieji mokytojai atsakingi už tai, ar tas užtaisas ilgai gyvuos“.

Rektorius akademikas Algirdas Gaižu-tis: ,,Laisvę reikia kiekvieną dieną išsikovo-ti, – rašė pasaulio mąstytojas, žodžio meistras

J. W. Getė. Laisvė – sudėtingas pasirinkimas ir didelė atsakomybė. Ugdymo studijos – tai tyli, rami kova už savo, kitų ir valstybės ateitį. Tai fundamentalios mūsų egzistencijos vertybės. Laisvė ir nepriklausomybė simbolizuoja tautos susitelkimą, stiprią valią gyventi ir kurti. Tik laisvas žmogus tampa kūrėju. Už laisvę sudėta daug protėvių ir tėvų aukų. Mūsų ir partnerių draugystę sieja bendra pilietinio ugdymo ir is-torijos studijų programa, kitos bendradarbia-vimo formos. Tai bendras siekis, kad mokyklos būtų tvirtos ir ištikimos savo tautos praeities vertybėms, dabarties iššūkiams. Mes einame geru, teisingu keliu“.

„Šviesos“ informacija

> LEU akademikas A. Gaižutis ir LKA pulkininkas E. Vosylius (viduryje), Senato pirmininkas prof. A. Vilkas, mokslo ir plėtros prorektorius prof. A. Ragauskas ir aukštieji karininkai

> Laisvai. Jaunieji kariūnai šį kartą ne rikiuotėje...> Širdžių trispalvės. Visus šventės dalyvius džiugino studentų sveikinimai

net sukilėlių vado Bogdano Chmiel-nickio troškimas nekelti kalavijo prieš Lietuvą. Tai laikai, kai ketvirčio milijono rusų kariuomenė siautėjo Lietuvoje ir plėšė Vilniaus spindin-čius varinius stogus, varpus. Kai ne-buvo paisoma net filosofo Andriaus Volano įspėjimo neiti į avantiūras su Maskva. Ir apie didžiųjų rusų tautos rašytojų Fiodoro Dostojevskio ir Levo Tolstojaus lietuviškas kilmės šaknis. Autoriaus skvarbus, principingas, daug kur netikėtas, nelauktas, netgi šokiruojantis žvilgsnis į dabartį, ku-ris lydi visus įvykius. Pamąstymai, kas galėtų išsaugoti tautos tvarumo pamatus ir valstybės integralumą.

Sociologas, vadybos žinovas, fi-losofas ir tautotyrininkas, Lietuvos mokslo premijos laureatas akademi-kas Romualdas Grigas išleido mo-nografiją „Lietuvių tautos išlikimo drama“. Su ja „Versmės“ leidykla ir autorius jau aplankė daugelį Lietu-vos miestų. Sausakimša Telšių Že-maitės dramos teatro salė, pagerb-dama knygą ir jos autorių, svečius išlydėjo stovėdama.

Kas širdimi surašytaKnyga sudaryta iš dalių, sukons-

truotų iš tautos kokybinių virsmų akcentų: nuo istorijos ir istoriosofijos, gamtojautos ir civilizacijos santykių įžvalgų, istorinio šėlsmo ir jo šešėlių sąveikos, pilietiškumo atvašynų ir tautos likimo laiko kryžkelėse. Pas-taroji pagairių atspindžio knygos bai-giamoji apybraiža ir bus sukėlusi ant kojų daugiausia žmonių. Istorinė tau-tos drama visoje monografijoje subti-liai sujungta su jos lemtimi šiandien.

P. S. Dėl širdies smūgio, patirto berašant dramą, akademikas dabar plunksną deda į šalį. Galvoja pasi-rinkti vienuolyną, nes reikia atsigau-ti. Tai gyvenimo kvintesencija. Kas apmąstyta, pasiekta, tas čia surašyta. Daug mąsčiau, ar ji mane pribaigs... Vis dėlto nugalėjau.

ŽemėlapisPrieš akis – Europos etnografinis

žemėlapis, rastas Lietuvos nacionali-niame muziejuje paskutinę knygos pasirodymo akimirką. Dokumen-tas sudarytas 1918 m. Šveicarijoje (Berne). Jame nurodytos karaliaus Mindaugo laikų lietuviškos žemės, besiribojančios šiaurėje su Daugpi-liu, rytuose su Minsko prieigomis, pietuose su Pružanais ir Kamenec Litovsku, o vakaruose su Suvalkais ir Tilže. Tas žemėlapis, atsidūręs ant

2 Mokslas Š IESA 2014 kovas

LIETUVIŲ KALBA, LITERATŪRA, METODIKA: NAUJOVĖS, POKYČIAI, TENDENCIJOS

Lina Murinienė

Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė

TAUTOS DRAMA: JOS LEMTIS LAIKO SKERSVĖJUOSEJuozas Skomskis

> Akademikas Romualdas Grigas: „Lietuva, paukšte laki, kur tu pa-šauta leki...“

knygos viršelio, yra vienas iš liūdnų liudi-ninkų, bylojančių apie tai, kokia neįtikėtina sparta vyko tų žemių ir jų gyventojų slavi-zacija. Taip pat suda-ro įspūdį, kokia buvo besikurianti istorinė Lietuvos valstybė, kai byrėjo ir žlugo Euro-pos imperijos, kaip pakito teritorijos per vieną amžių. Nedaug trūko, kad Lietuva būtų išlikusi didinga valstybė, didi tauta. Niekieno neengta ir neišduota...

Kas slypi po istorijos ir gyvenimo

aštriais kampais, po nutylėjimų daugtaškiaisVaizdžiai ir įtai-

giai aprašytos XVII–XVIII a., Lietuvos siaubo šimtmečio, scenos. Legendinių karalių Vazų, turėju-sių tik lašelį lietuviško kraujo, dinas-tijos laikai. Tuomet be paliovos vyko švedų ir Maskvos karai, pretenduota į svetimus sostus. Su samdomomis perėjūnų kariaunomis siaubta Lie-tuva, buvo nuožmiai naikinami lie-tuviškos, katalikiškos prigimtinės kultūros, etnografijos likučiai. Tai baisūs dvasinių santykių naikinimo, maro laikai. Taip pat valdovo Žygi-manto Augusto, Barboros Radvilaitės mylimojo, nežabotos lenkomanijos ir patvaldiškų poelgių laikai. Pragaiš-tingi Lietuvai, bet palankūs Liublino unijai. Tai Radvilų prabangos ir aro-gancijos metas, kai nebuvo priimtas

Atsakymai aiškūs – gal mūsų politika įgytų stra-teginę nuostatą ne vien orientuotis į Briuselio interesus, bet ir į savos tautos išlikimo lūkesčius. Juk tauta yra socialinės evoliucijos kūrinija. Ir ji neturi būti slopinama.

Pakirsta tautos ir valstybės vienovė„Kuo mažesnė tau-

ta, tuo labiau ją gniaužė istorinės aplinkybės. O darna tarp tautos ir vals-tybės turi būti dar labiau akcentuojama. Priešin-gu atveju tauta eis toliau dūlėjimo, nykimo kryp-timi. O ir valstybė vis labiau ims reikštis kaip privataus vietinio ir ypač tarptautinio kapitalo in-teresų sergėtoja. Valsty-binių švenčių renginiai, dekoratyvinės kalbos, garbės kuopos paradai ir pan. vargiai priskirtini prie tautos ir valstybės vienio įtvirtinimo.Vėliau

valstybės institucijos (netgi universi-tetai) alsuoja istorinės atminties tau-tinio sąmoningumo ir nacionalinio patriotizmo ignoravimu. Vėl savo juodais sparnais tebesklando siauri grupiniai interesai, kapitalo ir jam paklusnių politinių jėgų valia. Eilinis žmogus paliekamas rūsčios realybės ėduoniui, nuolatinės darganos apnik-tam dangui... Ko gero jau su karaliaus Mindaugo Lietuva vienis tarp lietu-vių etninės tautos ir valstybės įtrūko. Vėlesni laikai parodė pragaištingą šio įtrūkio pagreitį“, – konstatuoja auto-rius.

Juodosios skylės egzistuoja ne vien galaktikoje...

Ar įmanoma išsaugoti humanis-tinę kultūrą vardan paties žmogaus? Kur ieškoti mūsų, kaip lietuvių, tau-tos išlikimą lemiančių priežasčių ir priešų? Akademikas neabejoja: „Jie ten, kur lokaliuose lygmenyse nura-šoma istorinė atmintis. Kur tarsi dy-kumos smėliuose be pėdsakų dings-ta ne šimtus, o tūkstančius metų kurtas dvasinis žmogaus pasaulis, jį maitinęs etnokultūrinis paveldas. Priešas ten, kur plačiau atveriami vartai suzombėjimui ir nužmogė-jimui. Kur įsitvirtina mankurtas ir kiborgas, t. y. žmogus, kuris pasi-davęs kompiuteriui ir internetui, jau nebeturintis ir nepaisantis istorinės atminties. Priešą galima įžvelgti ir ten, kur laisvai skleidžiasi nusitei-kimas tapti tik pasaulio piliečiu“. Būties prasmės, tautos dvasios ir jos skleidėjų skirsniai knygoje baigiami nostalgišku prisiminimu, kai vai-kystės ir paauglystės metais tautos dvasia sunkiai, bet dar gyvybės skli-dina, nors ir pakirstais sparnais, te-besklandė virš Lietuvos miestelių ir sodžių, virš laukų ir kloniais nuvin-giuojančių upių. Ją nesunkiai galė-davai pagauti širdimi. Bet ginklas ir prievarta atliko savo darbą. O gal... Gal pavargo mūsų širdys? Vis dėlto ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ baigiama tikėjimu, jog tautos dvasią gimdo ir maitina negęstantis darnos ir gėrio, tvaros ir tęstinumo siekis. Ir tai, kad šiandien ją skatina griūties nuojauta.

Epilogas. Po griūties nuojau-tos sakinio – knygos pabaigos taškas. Akad. R. Grigas nerašo nė vieno saki-nio. Gal didžios nelaimės pranašystė sutelks, suvienys dvasiškai išsivaikš-tančią Lietuvą?

Vasario 18–19 d. Lituanistikos fakultete vyko mokslinis metodinis seminaras „Lietuvių kalba, litera-tūra, metodika: naujovės, pokyčiai, tendencijos“.

Išklausyti septyni pranešimai, aptartos lituanistikos naujovės, nagri-nėtos kalbos, literatūros, didaktikos problemos, kurti didaktinės veiklos

modeliai. Doc. Žydronė Kolevinskienė pristatė naujausią lietuvių literatūrą ir jos vertimus į užsienio kalbas, prof. Ni-jolė Kašelionienė kalbėjo apie Lietuvos ir lietuvių įvaizdį prancūzų literatūro-je, doc. Daiva Vaišnienė aptarė lietuvių kalbos padėtį šiandieninėje informaci-nėje visuomenėje, doc. Vidas Valskys skatino diskutuoti dėl kai kurių lietuvių

> Konsultuoja doc. Ž. Kolevinskienė > Užsienio baltistikos centrų atstovai moksliniame metodiniame seminare

kalbos sintaksės reiškinių vartosenos ir kodifikacijos problemų, doc. Lina Mu-rinienė kėlė kalbos etiketo nacionalu-mo ir universalumo santykio klausi-mus, Nijolė Toleikytė pateikė vertingų strategiško skaitymo ugdymo(si) mo-delių, Vilma Leonavičienė mokė kur-ti inovatyvius mokymo(si) metodus mokant(is) kalbų.

Gerąja patirtimi dalijosi aka-deminė mūsų universiteto bend-ruomenė ir Prahos Karolio Didžiojo, Stokholmo, Maskvos M. V. Lomono-sovo, Vroclavo, Baltijos federalinio I. Kanto, Baltarusijos M. Tanko, Talino universitetų, Černiachovsko pedago-ginio instituto Baltistikos centrų va-dovai ir lektoriai.

Seminaras surengtas pagal Lietu-vos edukologijos universiteto vykdo-mą projektą „Lituanistikos (baltisti-kos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-007), projekto vadovė dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.

tuo, ką padarėme. Labai tiktų nueiti į karnavalą.

Justė Ivaškevičiūtė: Iš žurnalų viršelių, kitokio dekoratyvinio popie-riaus, gėlyčių ir kaspinėlių darau atvi-rukus. Bus galima kam nors nusiųsti sveikinimą.

Greta Mackevičiūtė: Mano, Sil-vijos Petniūnaitės ir Indrės Račickai-tės kūryba. Tuščias degtukų dėžutes dekoruojame sagutėmis, piešinėliais. Bus maži jaukūs stalčiukai. Paprasta, bet įdomu.

„Šviesos“ reportažas

Sandra Grigaravičiūtė ir LEU Sociali-nės edukacijos fakuteto dekanas prof. dr. Vytas Navickas. Ir, žinoma, visus sveikinimus ir palinkėjimus vainika-vo vieningas Lietuvos himno giedoji-mas!

„Šviesos“ ir LEU LF SA informacija

tiniais Lietuvos drabužiais. Taip pat labai svarbus akcentas – Lietuvos vė-liava, kurią išdidžiai iškėlęs laikė LEU IF SA narys Tomas Vaitkūnas.

Sveikinimo kalbas sakė LEU Li-tuanistikos fakulteto studentų atsto-vybės vadovė Brigita Meškonytė, LEU Lituanistikos fakulteto prodekanas doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU Istorijos fakulteto prodekanė doc. dr.

3Visuomenė Š IESA 2014 kovas

LINKSTA GRINDYS, DREBA SIENOS!

IŠSAUGOTI ŠVARIĄ APLINKĄ

lę ir pagarbą ne tik artimam žmogui, bet ir Tėvynei?

LEU LF SA sukvietė savo rūmų studentus, dėstytojus ir kitus darbuo-tojus drauge sugiedoti Lietuvos him-ną ir parodyti, kad džiaugiamės ša-lies nepriklausomybe, esame dėkingi visiems žmonėms, kurie didvyriškai už ją kovojo, o mes esame pasiruošę toliau ją branginti ir puoselėti.

Prieš giedant Lietuvos himną LEU LF SA narės visus akcijos daly-vius papuošė trispalvės vėliavėlės įse-gu prie širdies. Trispalvė buvo sudėta iš trijų rankučių (geltonos, žalios ir raudonos). Jos simbolizavo mūsų lais-vės gynėjų vienybę. Akciją papuošė dvi žavios LEU LF I kurso studentės Beatričė Jerašiūnaitė ir Greta Šadei-kytė, kurios šia proga pasipuošė tau-

Universitetas kartu su VšĮ „RV Agentūra“ pakvietė į renginį „3 R dirbtuvės“. Pagrindinė idėja – at-skleisti ekodizaino žavesį, parodyti daug patrauklesnį antrinį daiktų panaudojimą ir įtikinti žmones, kad tai gali tapti neatsiejama jų buities dalimi, gražia interjero detale ar aksesuaru.

Siekiame ne tik atkreipti dėme-sį į aplinkos išsaugojimo problemas, bet norime, kad kiekvienas atsakin-gai įvertintų savo gyvenimo būdą, sumažintų buitinių atliekų kiekį, iš-mokdamas jas perdirbti, pasigaminti

naudingų daiktų. Renginio metu vei-kė dirbtuvės, kuriose mokyta pa-sigaminti dirbinių iš nereikalingų daiktų ir atliekų. Šurmuliavo mugė, kurioje dalyviai galėjo įsigyti knygų, papuošalų, atvirukų ir kitų daiktų. Suorganizuota konferencija „Mūsų vartotojiškumo pasekmės ir alter-natyvos“. Joje pristatytas vykdytas tyrimas apie visuomenės požiūrį  į atliekas ir ekologiją. Paskaitas skaitė knygos ,,Taikomoji aplinkosauga“ au-torius dr. Kazys Sadauskas, VšĮ ,,RV Agentūros“ vadovė Vaida Šilinskaitė, ,,Žalio taško“ rinkodaros vadovė Elzė

Rudienė. Pristatytas bendras nuomo-nių apie ekologiją tyrimas.

STUDENTŲ DIRBTUVĖSEDailės edukologijos magistran-

tė Rūta Mikalonytė: Iš senų paklo-džių bandome sunerti kilimą. Turime senų, suplyšusių kojinių. Mokysimės, kaip jas suadyti. Iš išmestų medžiagų pagaminsime tris stendus, kuriuose teiksime informaciją apie universiteto žaliąsias veiklas.

Istorijos studentė Sandra Gau-čiūtė: Mudvi su Mamerta Ralyte iš senų laikraščių kaip tik ir darome Rū-

tos minimus stendus, puošime juos tų pačių senienų, paimtų iš bibliotekos, „gėlytėmis“. Tai irgi neišnaudoti, žmo-nių dažnai pamiršti ištekliai, prikelia-mi iš „mirusiųjų“.

Technologijų pedagogikos stu-dentės:

Viktorija Kumpytė: Rasa Bur-kaitė, mano bendrakursė, pasiūlė idėją sukurti suknelę. Projektuota pagal mano figūrą. Dirbome abi, pa-naudodamos tik seną spaudą, pynes, marlę, kad būtų lengva apsivilkti ir nusivilkti. Ir štai prašome pasigrožėti

Kasmetiniame Vasario 16-osios renginyje ,,Čia mūsų namai“, kuris vyko Nacionalinės Mikalojaus Kons-tantino Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre, dalyvavo 12 kolektyvų. Vienas iš gausaus kolektyvų būrio – Lietuvos edukologijos universite-to tautinis dainų ir šokių ansamblis ,,Šviesa“. Teatralizuotas koncertas or-ganizuotas jau 34-ąjį kartą iš eilės. Tai kelionė po Lietuvą, aplankant visus etnografinius regionus. Ansamblis ,,Šviesa“ koncerte atstovavo Žemaiti-jai, atskleisdamas regiono savitumą drabužiais, šokiais ir muzika.

Renginį režisavo choreografė, režisierė Leokadija Dabužinskaitė. Jos dėka koncertai virsta spalvingu, dinamišku meno kūriniu. Ansamblis dėkingas choreografei už pastabas, pastangas ir kūrybines idėjas.

Vasario 16-osios minėjimas vyko ir LEU II rūmuose

Vasario 14-ąją, visiems švenčiant Valentino dieną, LEU Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė suorga-nizavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą. Negi kas pasakys, kad ši diena netinkama parodyti mei-

> LEU II rūmų studentai, dėstytojai ir darbuotojai, susirinkę dalyvauti akcijoje

> SEF dekanas prof. dr. Vytautas Navic-kas sveikina visus Vasario 16-osios proga

> IF prodekanė doc. dr. Sandra Griga-ravičiūtė sveikina su Vasario 16-ąja

> Giedamas Lietuvos himnas

> LF prodekanas doc. dr. Dainius Vaitiekūnas taria sveikinimo žodį

> Tautiniais drabužiais pasipuošusios LF I kurso studentės Greta Šadeikytė ir Beatričė Jerašiūnaitė. Lietuvos vėliavą laiko IF pirmakursis Tomas Vaitkūnas

> Rūta, Sandra ir Mamerta. Kilimai-stendai ir jų puošmenos

> Viktorijos ir Rasos suknelė. Nors ir ne vestuvinė, bet į karnavalą puikiai tiktų > Gretos, Silvijos ir Indrės „degtukai“

> Justė. Pasak M. Mikutavičiaus dainos žodžių, pasveikinkite vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva...

4 Kampas saviems 2014 kovasŠ IESA

„Šviesos“ skaitytojai, Žemė yra padalyta į mažas planetas – skirtingas valstybes. Kiekvienos

planetos gyventojo pareiga yra puoselėti vertybes, kurios yra ugdomos šeimoje ir visuomenėje, ir išrauti visus baobabus, mėginančius giliai įaugti šaknimis į mūsų planetą ir viską joje užgožti.

Atsakomybė krinta ant kiekvieno pečių. Vyresniųjų pareiga – perteikti žinias, parodyti, kas yra patriotizmas, karšta tėvynės meilė, išmokyti jaunąją kartą vertinti laisvę. Jaunimo atsakomybė – ne ką mažesnė. Mes turėtumė-me su didele pagarba priimti Lietuvos istorijos vingius, atvira širdimi minėti istorines tėvynės šventes. Laisvė yra didelė atsakomybė. Ją reikia išsiugdyti. Mes, norėdami suprasti šios vertybės svarbą, turėtumėme suvokti istorijos reikšmę, kurią mums gali perteikti ne tik vadovėliai, mokytojai ir dėstytojai, bet ir mūsų tėvai, seneliai ar proseneliai. Palaikykime ryšį su savo praeitimi, kol ji dar gyva...

Visi mes galime būti mažaisiais princais, kurie gali ir nori ištirti ir pažin-ti savo planetos istorijos labirintus!

Laikraščio „Šviesa“ korespondentės Gintarė ir Indrė

LIETUVOS ISTORIJA – PAGRINDINIS INFORMACINIŲ

ATAKŲ TAIKINYSSkaistė Mickūnaitė

LEU IF SA ryšių su visuomene komiteto narė

„MISIJA SIBIRAS‘13“ PRISTATYMAS

Skaistė Mickūnaitė

Praeitų metų projekto „Misija Si-biras‘13“ dalyviai vyko į ekspediciją Tiumenės srityje. Tai vienos Rusijos Federacijos srities centras ir mies-tas Vakarų Sibire (abipus Tūros, prie Transsibiro geležinkelio). Šis vienas iš seniausių Sibiro miestų yra ir stambus pramonės centras. Apie tai, kaip daly-viams sekėsi Tiumenės srityje, Istori-jos fakulteto studentams ir svečiams pasakojo misijos dalyvis Matas Kas-peravičius. Istorijos fakulteto studen-tų atstovybės iniciatyva organizuotas pristatymas vyko vasario 18 dieną.

Apie projektąLabdaros ir paramos fondas „Jau-

niems“ rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras“. Projekto tikslai – puoselėti istorinę atmintį ir tautinį patriotiškumą tarp jaunimo, skatinti kartų dialogą ir tarpusavio supratimą aktualiais Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos klausimais, prisiminti ir pa-gerbti žuvusius ir nukentėjusius nuo vieno juodžiausių XX amžiaus Lietu-vos istorijos puslapių ir kt.

Kiekvienas, kuris nori dalyvauti projekte, užpildo anketą. Ji kiekvienais metais skelbiama balandžio – gegužės mėn. tinklalapyje (www.misijasibiras.lt). Iš užpildytų anketų atrenkama apie 70 žmonių, kurie kviečiami į antrąjį atrankos etapą – bandomąjį žygį, vyks-tantį Lietuvoje. Po žygio, kuriame įvei-kiama apie 50 km, atrenkama galutinė ekspedicijos komanda. Matas teigė, kad šis žygis yra pirmasis savęs išban-dymas, tereikia „eiti ir būti savimi“.

Plika akimi kapinių nesimato1946 m. į Tiumenės sritį buvo

ištremtos estų, lenkų, kelios lietu-vių šeimos. 1947 m. gruodį atvežta dar apie 80 lietuvių šeimų iš buvusių Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno apskričių. Tremtiniai dirbo

statybose, elektrinėje, plytinėje. Po penkerių metų lietuviams leista grižti į tėvynę. V–VI dešimtmečiais Tiu-menėje veikė koncentracijos stovykla (kaliniai dirbo pramonės įmonėse krovėjais), miesto apylinkėse – didelė pataisos darbų kolonija.

> LEU studentai susidomėję klausosi paskaitos „Misija Sibiras‘13“

> Misijos dalyvis Matas Kasperavičius

Ekspedicijos dalyviai tvarkė Kulimero, Lebediovkos, Novyj Tap, Verch Kamenka kapines. Matas pasa-kojo, kad apie Kulimero kapines ne-žinojo net patys vietiniai, nes lietuvių tremtinių kapai tapo mišku ir sun-kiai įžengiamais brūzgynais. Deja, šioje vietovėje kryžių neišliko, nes, anot vietos gyventojų, neseniai miške praūžė gaisras. Šalia Verch Kamenka kapinių buvo kasamas karjeras, tik dėl tam tikrų aplinkybių jos netapo karjero dalimi. Dalyviai bendravo su vietos gyventojais ir lietuviais, gyve-nančiais Sibire. Kiekvienas dalyvis rašė savo dienoraštį, visų ekspedicijų įvykiai įamžinti dokumentinėse juos-tose. Susitikus su keliais lietuviais ir paklausus, kodėl jie tebegyvena Ru-sijoje, dažnai įvardijama priežastis – šeimos sukūrimas.

Matas teigė, kad „vienas pagrin-dinių ir įsimintiniausių ekspedicijos akcentų – kryžiaus pastatymas“. Jis minėjo, kad dar prieš ekspediciją da-lyviai mokėsi kryždirbystės, bendra-vo su Lietuvoje gyvenančiais tremti-niais. Ekspedicijos dalyvis šį projektą vadina „savo vertybių perkratymu“.

Istorijos fakulteto studentų at-stovybė kartu su Lietuvos kariuo-menės Strateginės komunikacijos departamento atstovais organizavo paskaitą-diskusiją „Grėsmės Lietuvos valstybingumui informacinėje erdvė-je: istorinis aspektas“, kurią pradėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vy-riausioji specialistė Auksė Ūsienė ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento ana-lizės ir planavimo vyriausiasis spe-cialistas Karolis Zikaras. A. Ūsienė apžvelgė Lietuvos valstybingumo ir jos tautinės sąmonės raidą nuo XVIII a. iki atkurtos Lietuvos Respublikos 1918-aisiais. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departa-mento vyriausioji specialistė akcen-tavo, jog tautinis atgimimas yra tam tikra ideologija, pagrįsta modernios tautos, kaip etnopolitinės teritorijos bendrijos, formavimo variantas. Kal-bėdama apie etninę kultūrą, viešnia teigė, jog ji išliko dėl gana sėslaus ir uždaro valstietijos gyvenimo būdo. Tolimesnei etnopolitinių ir socialinių procesų raidai įtakos turėjo ir tam ti-kri paradoksai. Anot A. Ūsienės, tau-tiniam sąmoningumui plisti padėjo ne tik baudžiavos panaikinimas, bet ir rusinimo politika (pagal psicholo-ginį principą, kad uždrausto vaisiaus norisi labiau).

„Didžiausią įtaką pirmiems tau-tiniams procesams turėjo „Aušros“ pasirodymas“, – tvirtino specialis-tė. Šio laikraščio atsiradimas atvėrė galimybę kitoms srovėms leisti savo idėjinius spaudinius. Kaip jau mi-nėta, lietuviškos spaudos draudimas iššaukė vis labiau didėjantį informa-cijos poreikį. A. Ūsienės pateiktais duomenimis, 1865–1904 m. pasirodė 1830 skirtingų leidinių, skirtų platin-ti Rusijos imperijoje. Tuo laikotarpiu išspausdinta apie 6 milijonus vien tik Lietuvai skirtų knygų. Specialistė mi-nėjo, kad politinių partijų kūrimasis labai prisidėjo prie tautos švietimo, idėjinio lauko kūrimo: „Visos partijos suprato spaudos ir informacijos reikš-mę, todėl pasipylė krūva leidinių, ku-riuose partijos spausdino savo idėjas. Tokiu būdu švietė ne tik inteligentiją, bet ir plačiąją visuomenę“.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento anali-zės ir planavimo vyriausiasis specia-listas K. Zikaras pristatė savo paste-bėjimus ir įžvalgas apie informacines atakas, nukreiptas prieš Lietuvą. Savo mintį apie informacinę grėsmę K. Zi-karas pagrindė Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2012 m. veiklos ataskaita visuomenei, kurioje teigiama, kad prieš Lietuvą vykdoma aktyvi informacinė ir ide-ologinė ataka. Nustatyti ir dažniausi

informacinių atakų taikiniai: Lie-tuvos istorija, Lietuvos kariuomenė, NATO, Lietuvos narystė NATO, Lie-tuvos ir Lenkijos santykiai, kultūra, sportas. Specialistas teigė, kad 2013 m. pati didžiausia informacinė konf-rontacija iš kaimyninių rytų valstybių buvo nukreipta prieš Lietuvos istoriją. Svečias vienareikšmiškai konstatavo, kad istorija – bene svarbiausias įran-kis tautiniam tapatumui formuoti, todėl ši atakų kryptis pasirinkta ne-atsitiktinai.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analizės ir planavimo vyriausiasis specialistas išvardijo atskirus Lietuvos istorijos fragmentus-taikinius: Lietuvos viduramžių istorija, 1940 m. Lie-tuvos okupacija, Par-tizaninis karas, 1991 m. sausio 13-osios įvy-kiai. Pasak K. Zikaro, Rusijos ir Baltarusi-jos istorikai iškreipia faktus, atspindint bendrą šių valstybių politikos kursą. LDK valdovai vaizduojami kaip slavai, ortodok-sai. Baltarusių istorijos tinklapiai (kai kurie net oficialūs) LDK valdovus rodo kaip baltarusius ir rimtai kėsinasi į LDK paveldą Baltarusijoje. Rusijos istoriografijoje nema-ža dalis veikalų 1940-

ųjų Lietuvos okupaciją traktuoja kaip savanorišką prisijungimą prie SSRS ar Lietuvos išsigelbėjimą nuo nacių. Tuo tarpu partizanai vadinami banditais, žydšaudžiais. Naujas atakų taikinys yra 1991 m. sausio 13-osios įvykiai, kurie neišvengia pasisakymų, kad ,,savi šaudė į savus“. Pasitaiko nuomo-nių, jog „niekas nepasikeitė, viskas tik blogėjo, laikas grįžti“. Baltarusija taip pat aktyviai prisideda prie informa-cinių atakų. Šios šalies istoriografi-joje pasitaiko minčių, jog LDK senoji kalba, kuria ne tik rašė, bet ir kalbėjo elitas, buvo būtent baltarusių, o Vil-nius – išskirtinai baltarusiams pri-klausantis miestas. Neatmetama jau

> Lietuvos kariuomenės Strateginės ko-munikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė

> Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analizės ir planavimo vyriausiasis specialistas Karolis Zikaras

rytuose spėjusi įsivyrauti nuomonė, kad politiškai ir kultūriškai LDK do-minavo baltarusių protėviai (litvinai). Iš pradžių šios šalies identitetas buvo paremtas SSRS, Didžiojo tėvynės karo idėjomis ir vaizdiniais. Jaunai tautai tai labai svarbu.

Po paskaitos vykusios diskusijos metu paklaustas, kaip kovoti su in-formacinėmis atakomis, K. Zikaras atsakė, jog kažką uždrausti demokra-tinėje valstybėje yra labai sudėtinga, nes kiekvienas turi pasirinkimo teisę. Tačiau jis mato vienintelį būdą, t. y. istorinį sąmoningumą, švietimą, sa-višvietą.

> Diskusinėje paskaitoje dalyvavę LEU studentai ir bendruomenės nariai

5Mokykla 2014 kovasŠ IESA

LĖTAI, BET RYŽTINGAI UNIVERSITETO LINK!

Greta Šadeikytė

I kurso Lituanistikos fakulteto studentė

ISTORIJOS FAKULTETO ATSTOVAI LANKĖSI ADOLFO ŠAPOKOS GIMNAZIJOJE

LEU IF SA

TEGYVUOJA OPERA!Indrė Žymančiūtė

Išmintingi žmonės sako, kad visi įvykiai gyvenime turi tam tikrą priežastį. Aš nenorėjau tuo tikėti. Maniau, kad kiekvienas galime pasi-rinkti savo kelią patys. Tačiau kartais viskas apsiverčia aukštyn kojomis, likimas mus nuveda ten, kur mūsų vieta. O tuomet ir susimąstome apie savo poelgius, pasirinkimus ir tiks-lus, kurių siekiame ar norime siekti.

Visų mūsų gyvenimas susideda iš kelių etapų. Visi iš jų yra svarbūs, nes žmogus formuoja savo asmenybę, ren-kasi savo gyvenimo kelią, mokosi iš savo klaidų, atranda naujų galimybių. Aš mokiausi mažo miestelio Alantos gimnazijoje. Aktyviai dalyvavau įvai-rioje veikloje, ieškodama sau tinkamo kelio. Bet vis kažko trūko. Reikia pri-pažinti, kad mažų miestelių ar rajonų mokyklose nėra tiek daug asmeninio tobulėjimo galimybių, kiek jų yra di-džiuosiuose miestuose. Ir dabar, atsi-

gręždama į praeitį, galiu pasakyti, kad ilgai klaidžiojau ieškodama kažko, kas man būtų artima ir įdomu. Nebuvo tokios veiklos, kurioje atrasčiau save. Visą laiką maniau, kad mano vieta ant scenos. Tačiau likus kelioms dienoms iki pirmojo stojimo etapo įtvirtinimo aš susimąsčiau ir į savo gyvenimą pa-žvelgiau kitaip. Supratau, kad mano vieta tarp vaikų. Tokias mintis padėjo išgvildenti savanoriavimas vaikų die-nos centre.

Niekada sau neprisipažinau, kad turiu pašaukimą būti mokytoja. At-simenu, lyg tai būtų nutikę vakar, kai birželio pabaigoje supratau, kad mano kelias – lietuvių kalbos studijos. Nuo mažumės buvau Lietuvos patriotė. Galbūt tai mano prosenelių partiza-nų šaknys atgijo, o gal tai meilė savai tėvynei, lietuvių kalbai. Nedvejoda-ma pasirinkau Lietuvos edukologijos universitetą. Šiandien aš esu labai laiminga, nes žinau, kad šis universi-tetas man gali suteikti viską, ko reikia norint būti puikia lietuvių kalbos mo-kytoja. Noriu ugdyti atsidavusius ša-liai patriotus, kurie išmanytų gimtąją kalbą. Šis universitetas man suteikia ne tik kokybiškas studijas, bet ir tu-riningą laisvalaikį, susietą su lietuvių liaudies dainomis, šokiais ir muzika. Visa tai randu ansamblyje „Šviesa“ ir Istorijos fakultete esančiame teatre.

Galimybės, kurios man atsivėrė, leidžia jaustis savimi ir atiduoti visą savo meilę Lietuvai. Žinau, kad gy-venimas po sunkių išbandymų mane atvedė ten, kur ir turiu būti. Šiandien galiu drąsiai ištarti, kad neįsivaizduo-ju savęs kitur.

Lietuvos edukologijos universi-teto Istorijos fakultetas (toliau LEU IF) ne pirmus metus bendrauja su Utenos Adolfo Šapokos gimnazija. Neatsitiktinai LEU IF atstovai buvo pakviesti vasario 11 d. atvykti į gim-naziją, kurioje vyko renginiai, skirti istoriko Adolfo Šapokos 108-osioms gimimo metinėms ir Vasario 16-ajai paminėti. Į gimnaziją vyko doc. dr. Vida Kniūraitė, prof. Libertas Klimka, LEU plėtros ir ryšių direk-cijos direktorius Kęstutis Šalavėjus, Vytautas Vasiliauskas ir Istorijos fakulteto studentų atstovybės (to-liau IF SA) nariai Sandra, Mamerta, Valda ir Donatas. Ši diena svarbi ir tuo, jog buvo pasirašyta bendra-

darbiavimo sutartis tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir Adolfo Šapokos gimnazijos.

Kai tik atvykome į gimnazi-ją, mus pasitiko direktorius Saulius Brasiūnas su pavaduotojomis Nijole Šulgiene ir Alvyda Ambraškiene. Po susipažinimo svečiai gimnazistams vedė pilietiškumo pamokas. Studentų atstovybės nariai kartu su LEU plė-tros ir ryšių direkcijos direktoriumi K. Šalavėjumi pilietiškumo pamoką vedė antroje gimnazijos klasėje. Pa-

> Filmo „Viena diena Utenos krašto keliais“ pristatymas

> LEU plėtros ir ryšių direkcijos direktorius K. Šalavėjus (dešinėje), IF studentai ir gimnazijos direktorius S. Brasiūnas

mokos metu buvo aiškinamasi, kas yra pilietiškumas, tautiškumas, tauti-nė savimonė.

Gimnazijoje svečiai domėjosi bi-blioteka, kurioje vyko paroda, skirta A.  Šapokos gimimo metinėms. Taip pat aplankytas ir meno galerijos kam-barys, kuriame eksponuojama kar-pytų drugelių ir paveikslų paroda. Po paskaitų surengtas iškilmingas kon-certas, skirtas Vasario 16-ajai pami-nėti. Jo metu buvo pristatytas filmas „Viena diena Utenos krašto keliais“. Filmo kūrybinė grupė: Vida Kniū-raitė, Libertas Klimka, Vytautas Va-siliauskas, Jolita Baltuškienė, Birutė Kairienė. Pristatydama filmą doc. dr. V. Kniūraitė sakė, kad „geriau vie-ną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti“. Renginio metu padėkomis už pilietiškumo, tautiškumo skleidi-mą Adolfo Šapokos gimnazijoje ap-dovanoti LEU IF dėstytojai doc. dr. V. Kniūraitė, prof. L. Klimka ir V. Va-siliauskas. Koncerto metu skambėjo dainos, šokiai, pasirodė pučiamųjų orkestras.

Po šventinio koncerto svečiams buvo aprodyta gimnazija: apžiūrėtos sporto, šokių salės, keramikos studi-ja ir A. Šapokos atminimo kambarys, kurį mums plačiai pristatė jo veiklą kuruojanti istorijos mokytoja eksper-tė Birutė Kairienė. Taip pat buvo pri-statyta atminimo ekspozicija. Pasak mokytojos, prie šio kambario įrengi-mo nemažai prisidėjo ir mokiniai, ku-rie rinko ir kaupė medžiagą. Studentai ir dėstytojai pasirašė atminimo kny-goje. Diskutavome su B. Kairiene apie istorijos mokytojo darbą ir gavome istorikams vertingų knygų – „Adol-fo Šapokos atminimo kambarys“, „Nemuno krantai gražesni... Istoriko Adolfo Šapokos atminimui...“, atmi-nimo kambario šeimininkės išleistą „Istoriko Adolfo Šapokos gyvenimas ir veikla“. Su gimnazijos direktoriumi kalbėjome apie mokinių popamokinę veiklą, mokinių savivaldą.

Gimnazijai buvo padovanotas su-kurtas filmas, neseniai išleistos Isto-rijos fakulteto dėstytojų knygos, t.  y. doc. dr. Vidos Pukienės monografija „Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija“ ir prof. Liberto Klimkos „Lietuviškų tradici-jų skrynelė“, keli egzemplioriai stu-dentų iniciatyva leidžiamų „Mūsų vasaros“ ir kt.

Muzikos pedagogikos studentai kartu su vadovais ir kompozitoriu-mi Vytautu Barkausku (jaun.) pa-statė operą ,,Gripino klasta – arba kas taps karaliumi“. Studentai pui-kiai suvaidino operoje, įsijautė į vaidmenis ir charakterizavo savo veikėjus.

„Dabar ypač aktualu rengti muzi-kos pedagogus, gebančius prasmingai dalyvauti socialiniame kultūriniame gyvenime ir taikyti įgytą dalykinę kompetenciją edukacinėje praktikoje. Tai siejama su būsimų muzikos mo-kytojų, visuomenės edukacijos spe-cialistų naujomis projektinės veik-los galimybėmis bendrojo lavinimo mokykloje ir šiuolaikiškų muzikos mokytojų edukacinių funkcijų plėtra. Aš choro studijos užsiėmimuose sie-kiu, kad dar besimokydami studentai įprastų patys ieškoti, kurti, stengiuosi įžvelgti ir atskleisti jų individualius gebėjimus. Jie man yra jaunesni ko-legos, su kuriais tariuosi, išklausau jų nuomonę. Kiekvienas yra įdomus,

individualus, turintis talentą kurti. Šioje operoje daugelis atrado save. Linkiu jiems sėkmingų tolimesnių kūrybinių atradimų, o kompozitoriui V. Barkauskui – įkvėpimo, kūrybinio polėkio, kuriant trečią operą“, – kal-bėjo choro studijos vadovas dėst. Vi-lius Tavoras.

Studentas Tomas Janukėnas šioje operoje atliko Gripino (Viruso) vaid-menį. Jis teigia, kad gavęs pasiūlymą labai abejojo ir šiek tiek baiminosi, nes prieš tai niekada neteko dainuoti solo partijos. ,,Kol nepradėjome sta-tyti operos, šis žanras man nebuvo priimtinas. Atėjęs į pirmą repeticiją dėstytojas (operos kompozitorius) Vytautas Barkauskas (jaun.) mus su-pažindino su veikėjų charakteriais. Prasidėjus repeticijoms dėstytojas mus visus uždegė savo entuziazmu ir kūrybiškumu“, – džiaugiasi studentas ir toliau pasakoja, kad jam teko atlik-ti neigiamo personažo vaidmenį, ku-ris bandė pakenkti muzikos garsams ir užvaldyti jų pasaulį. Bet blogis

buvo nugalėtas... Po operos premje-ros mylimas ir gerbiamas dėstytojas pažadėjo, jog vasaros metu pasistengs sukurti ir trečią dalį.

,,Vytauto Barkausko jaunesniojo operoje ,,Gripino klasta – arba kas taps karaliumi“ buvau Si nata. Tik gavusi natas nemaniau, kad teks būti maža mergaite, grįžti į vaikystę ir vėl išdykauti, elgtis taip, kaip nebesielgia suaugusieji. Kai prasidėjo repetici-jos ir ėmė ryškėti mūsų vaidmenys, supratau, kad Si natelės vaidmuo man yra artimas. Ši opera suvienijo pirmo ir antro kurso studentus, su-teikė galimybę įgyti naujos patirties ir suprasti, kad bendri projektai yra labai naudingi“, – pasakojo Rimantė Pupalaigytė.

Aistė Tuminaitė operoje atliko du solinius vaidmenis – Interneto ir Ritmo. ,,Abu vaidmenys man buvo labai svarbūs. Jie leido atrasti ir per-prasti be galo charakteringą muzikos pasaulį. Turbūt niekas neįsivaizduoja, kiek skirtingų tipažų, charakteristi-kų ir įdomybių yra muzikos terpėje. Džiugu, kad mums dėsto pedagogas, kuris yra ir kompozitorius, pasaulį matantis ypač kūrybiškai. Ir visas ciklas, kurį išgyvenome besiruošda-mi operai, manau, leido kiekvienam

studentui ir žiūrovui atrasti kūry-biškumo savyje. Tai ugdo prasmę ir suteikia spalvų laimei“, – susižavėjusi pasakoja Aistė.

Apie operą mums pasakoja ir pats kompozitorius V. Barkauskas (jaun.): ,,Pastaruoju metu itin populiarūs tampa miuziklai, operos vaikams. Šis žanras mažajam žiūrovui patrauklus žaismingais personažais, netikėtu siu-žetu, dinamiška ir išraiškia muzika. Šios operos skirtos moksleiviško am-žiaus auditorijai ir yra pritaikytos at-likti patiems vaikams. Nesudėtingos personažų muzikinės partijos netu-rėtų sudaryti esminių sunkumų mu-zikalumu pasižymintiems vaikams. O išskirtinis operos bruožas – edukaci-nė pažintis su muzikos pasauliu tie-siogine prasme. Veikalo pagrindiniai personažai – muzikinės gamos garsai. Kūrinio libreto tematika susijusi ir su šių dienų aktualija – kompiuterizacija. Spektaklio veiksmo aplinka – virtuali erdvė. Tokiu būdu veiksmas itin šiuo-laikiškas ir informatyviai pažintinis. Muzikos mokytojus turėtų sudominti šiame veikale demonstruotos muzikos improvizavimo panaudojimo galimy-bės, kurias galėtų panaudoti bendro lavinimo mokyklose, muzikos ir šo-kių stilių įvairovė. Spektakliai pasi-

žymi dinamiškumu, kontrastingumu, o kartu nuosekliai pagrįsta muzikine tematika“.

Viktorija Kožokar pasakoja, kad dar labai svarbus yra Mokytojos vaid-muo. Ji globojo garsus, mokė ir visada padėjo. ,,Aš įkūnijau natą Do. Ji, kaip ir kitos natos, turi savitą charakterį – yra tvarkinga, pareiginga, palaiko tvarką gamtoje. Pasiruošimas operos premjerai buvo tikrai neapsakomas. Dabar malonu prisiminti tą mažą pradžią – vaidmenų pasirinkimą, mažas repeticijas klaseje, netikslų dainavimą. Rezultatas, kurio pasiekė-me visi kartu, yra tiesiog nuostabus. Operos repeticijos suteikė labai daug džiaugsmo. Nuo tos dienos, kai tik užlipome į sceną ir jau bandėme šį bei tą suvaidinti, iškart viduje įsižiebė ugnelė, o pati opera atsiskleidė kito-mis spalvomis. Premjeros metu siau-bingai jaudinausi, bet vėliau atsipa-laidavau ir jutau begalinį malonumą. Visi jaudinomės ne tik dėl žiūrovų. Norėjome viską padaryti taip, kaip buvo sumanyta. O labiausiai jaudino-mės dėl to, kad salėje sėdėjo operą pa-rašęs kompozitorius. Norėjome gerai pasirodyti ir nenuvilti jo. Premjeros įspūdžiai išliks visą gyvenimą“, – pa-sakoja studentė Viktorija.> Operos dalyviai

Ričardas Kulis – Sporto ir svei-katos fakulteto kūno kultūros ir svei-katos ugdymo specialybės I kurso studentas.

Ričardas nuo gimimo judrus, aktyviai sportuojantis jaunuolis. Nuo mažų dienų pamišęs dėl futbo-lo. Ilgai sportavęs tapo daugkartiniu Lietuvos futbolo jaunimo čempionu. Žaidė Latvijoje, Portugalijoje. Tačiau jam patiko ne vien futbolas – akty-viai domėjosi ir kovos menais. Grįžęs iš Portugalijos nusprendė išbandyti save Muay thai treniruotėse. Po pir-mų treniruočių supratęs, kad šiame sporte, kaip ir futbole, sieks aukščiau-sių tikslų. Taip ir įvyko. Kovos menais Ričardas užsiiminėja jau pusantrų metų. Per šiuos metu tapo Muay thai Lietuvos čempionato III vietos laimė-toju ir Arrow fight night čempiono diržo laimėtoju.

Esi mūsų universiteto kūno kul-tūros specialybės studentas. Kodėl pasirinkai šią specialybę?

Savo patirtimi ir žiniomis noriu pasidalyti su kitais. Sportuoju visą gyvenimą. Tai lyg mano svajonių darbas. O studijos yra įdomios, todėl man čia patinka.

Prieš užsiimdamas kovos me-nais tu buvai futbolininkas. Kodėl pakeitei sporto šaką?

Futbolo aš nemečiau, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad atradau

6

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas 2014 kovasŠ IESA

SALĖS FUTBOLO FINALASRamūnė Motiejūnaitė

LENGVOSIOS ATLETIKOS

UŽDARŲ PATALPŲ

ČEMPIONATE

FUTBOLĄ IŠKEITĖ Į KOVOS MENUSTautvydas Babravičius

LRT TAURĖ NEGRĮŽO Į VILNIŲ

VISI Į D’ATLANTIS!Remigijus Semėnas

kovos menus. Muay thai man visada patiko. Kai atėjau į pirmą treniruotę, likau dar labiau sužavėtas. Pasirin-kau šią sporto šaką, nes norėjau iš-bandyti, atrasti kažką naujo. Ir man pavyko.

Kokie tavo didžiausi pasieki-mai?

Su futbolo komanda tapome daugkartiniais Lietuvos jaunimo čempionas, buvome pasaulio ir Euro-pos čempionatų dalyviai. Muay thai Lietuvos čempionate iškovojau III vietą, taip pat esu Arrow fight night čempiono diržo nugalėtojas.

Kada pradėjai užsiiminėti kovi-niu sportu? Ar prisimeni savo pir-mąsias varžybas?

2012 metų pabaigoje, maždaug prieš pusantrų metų, ėmiau tuo do-mėtis. Pirmąsias varžybas puikiai prisimenu. Jos vyko Vilniuje. Pirma

kova buvo labai sunki, tačiau aš lai-mėjau. Jausmas buvo nepakartoja-mas.

Kaip manai, kokios žmogaus sa-vybės yra svarbiausios sporto šako-je, kuria užsiimi?

Labai svarbu yra pasitikėti savi-mi. Privalai būti atsakingas ir tvirto charakterio.

Ar mėgsti keliauti? Kuri tavo aplankyta šalis paliko didžiausią įspūdį?

Keliones tikrai labai mėgstu. Di-džiausią įspūdį paliko Italija. Visos tradicijos, maisto patiekalai, žmonės. Tiesiog svajonių šalis.

Papasakok apie savo laisvalaikį, kitus pomėgius.

Be sporto domiuosi dar daug kuo. Mėgstu muziką, skaitau knygas, kar-tais dainuoju, šoku. Šiuo metu turiu labai daug veiklos ir darbų, tai laisva-laikį praleidžiu ramiai arba su drau-gais žaisdamas įvairius stalos žaidi-mus ir pan.

Ar turėjai vaikystės svajonę?Vaikystėje visada svajojau tapti

profesonaliu futbolininku, būti įžy-mia asmenybe.

Ko galėtum palinkėti LEU stu-dentams?

Visiems noriu palinkėti daugiau pasitikėti savimi, džiaugtis gyvenimu ir pasiekti savo tikslus.

Vasario 22 d. Pasvalyje (,,Pieno žvaigždžių“ arenoje) įvyko LRT mote-rų ir vyrų rankinio taurės pusfinaliai. Arenoje vykusiame antrajame LRT moterų rankinio pusfinalyje susitiko Vilniaus LEU „Eglė-Šviesa“ ir Kauno „ACME-Žalgiris“.

Kaunietės LRT rankinio taurę yra laimėjusios paskutinius 2 metus iš ei-lės (2012 ir 2013 m.). Į Pasvalį atvyko tikėdamos, jog trečią kartą taps nu-galėtojomis. Nuo pirmųjų rungtynių minučių aikštėje pradėjo dominuoti „ACME-Žalgiris“ rankininkės. Po pirmojo kėlinio kaunietės pirmavo penkiais taškais (19:14). Antrojoje rungtynių pusėje Vilniaus ranki-ninkėms prie varžovių priartėti ne-pavyko. Labiau patyrusios „ACME-Žalgiris“ rankininkės vis didino įvarčių pranašumą ir likus penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos užtikrintai pirmavo devynių įvarčių skirtumu (36:27). Rungtynės baigėsi rezultatu 39:32.

Pirmajame vyrų taurės pusfi-nalyje susitiko Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūnas“ ir 2 metų iš eilės LRT rankinio taurės laimėtojai

Vilniaus LEU „VHC Šviesa“. Deja, bet šiais metais LRT vyrų rankinio taurė nebesugrįš į Vilnių. Šiame pusfinalyje stipresni buvo Klaipėdos „Dragūnas“. Šios rungtynės pasižymėjo kovingu-mu ir gražių akimirkų gausa. Mūsų komandos vyr. treneris Antanas Ta-raskevičius negailėjo pagyrų savo auklėtiniams už rungtynėse parodytą kovingumą. Tik gaila, kad mūsiškiai niekaip negalėjo apsiginti nuo klaipė-diečių rezultatyvių atakų.

Kitą dieną finaluose susitiko ko-mandos, laimėjusios pusfinalius. Šių metų taurių nugalėtojais tapo Kauno „ACME-Žalgiris“ ir Varėnos „Ūlos“ ekipos.

Remiantis neoficialiais duome-nimis, šis sporto trofėjus, LRT vyrų rankinio taurės, Lietuvoje dabar pats seniausias ir įteikiamas komandoms nugalėtojoms. Pirmasis Lietuvos vyrų rankinio taurės turnyras įvyko 1955 m. Tai buvo didysis rankinis, nes buvo žaidžiama futbolo aikštėse, o komandas sudarė po vienuolika as-menų. Pirmasis mažojo rankinio tur-nyras, kai komandos sudėtis septyni asmenys, įvyko 1962 m.

> Moterų kova dėl LRT rankinio taurės

> Vienas atkakliausių šių metų rankinio susitikimų – Klaipėdos „Dragūnas“ ir Vilniaus „VHC Šviesa“

Klaipėdoje Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato ir jaunimo pirmenybių varžybose geriausiai pasirodė LEU absolventė Rasa Matulevičiūtė, kuri tapo Lietu-vos čempione 800 m bėgimo rungty-je, o 1500 m bėgime ji iškovojo antrąją vietą.

Sidabro medalius laimėjo rutulio stūmikė Giedrė Kupstytė (SSF, II k.) ir LEU absolventas, sportinio ėjimo ats-tovas Genadijus Kozlovskis. III vietas iškovojo Mantas Jusis (SSF, II k.) (ru-tulio stūmimas) ir Artūr Mastenica (SSF, III k.) (5 km sp. ėjimo rungtyje). Šie visi mūsų universiteto studentai atstovavo įvairiems Vilniaus lengvo-sios atletikos klubams.

Mūsų studentai, atstovavę LEU SK „Šviesai“, negalėjo pasigirti tokiais puikiais rezultatais. Rasa Papiginytė (SSF, II k.) iškovojo IX (800 m) ir X vietas (800 m). SSF I kurso studentas Vykintas Klimas užėmė XIV vietą 800 m bėgimo rungtyje, o GMTF III kurso studentas Lukas Čiurinskas – XVI vietą (800 m).> 2013–2014 m. Lietuvos studentų futbolo lygos salės futbolo turnyro III vietos

laimėtojai – LEU futbolo rinktinė

Kaune (VDU sporto bazėje) vyko LSFL salės futbolo finalas. Čia susitiko stipriausios Kauno ir Vil-niaus aukštųjų mokyklų studentų futbolo komandos. Šiose varžybose visi gyrė mūsų universiteto koman-dą, kuri rungtynėse rodė gražų žai-dimą ir privertė prakaituoti visas ki-tas komandas. Deja, mūsų studentai, iškovoję vieną pergalę ir patyrę du pralaimėjimus, užėmė trečiąją vie-

tą. Pirmosiose rungtynėse mūsiškiai sutriuškino LSU studentus 3:1. An-trosios mūsų komandos rungtynės, žiūrovų nuomone, buvo vertos fina-lo. Po labai atkaklios ir nervingos kovos jie buvo privesrti pripažinti čempionų pranašumą 0:2. Trečiaja-me susitikime taip pat po labai at-kaklios kovos LEU „Šviesos“ futbo-lininkai nusileido KTU studentams rezultatu 1:2.

LEU sporto komplekse buvęs fi-tneso ir kultūrizmo klubas „Olimpia“ gimė iš naujo. Šįkart ne tik dėl naujo pavadinimo „D’Atlantis“, bet ir dėl vi-siškai pasikeitusio interjero ir sporto inventoriaus.

Taip atsinaujinęs fitneso ir kultū-rizmo klubas pritraukia vis daugiau norinčių sportuoti. Tai matome iš to, kad padaugėjo žmonių, įsigijusių mėnesinius abonementus. O kur dar gausus būrys studentų, atstovaujan-čių LEU sporto rinktinėms. Viena

iš sporto klubo lankytojų pagausėji-mo priežasčių yra labiau prieinamos kainos (nei kituose sporto klubuose). Mėnesinis abonementas universiteto studentams ir darbuotojams kainuo-ja tik 60 Lt, o visiems kitiems – 80 Lt. Taip pat čia dirbantys profesionalūs treneriai padeda visiems norintiems patobulinti savo kūno linijas ar su-tvirtinti raumenis. O individuali treniruočių programa kainuoja vos 30 Lt.

Ar žinote kas yra TRX diržai? Jei nežinote, tai ateikite į „D’Atlan-tis“ ir ne tik sužinosite kas tai, bet ir galėsite juos išbandyti. Tai puikus ir visame pasaulyje populiarėjan-tis būdas sutvirtinti kūno raumenis nesinaudojant nei svarmenimis, nei treniruokliais. Taigi visi kviečiami į „D’Atlantis“!

> Treneris Donatas Pipiras > Treneris Marius Rastenis

Edukacinių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Jonas Dautaras parengė ir išleido mokslinį darbą „Sofija Jonynienė: pedagogė, lietuvybės puoselėtoja Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Au-torius atsako į „Šviesos“ klausimus.

Kokios šios knygos atsiradimo aplinkybės?

1996 m. pradėjęs tyrinėti JAV lietuvių lituanistinio švietimo raidą

7Vertybės 2014 kovasŠ IESA

> Doc. dr. Jonas Dautaras

ANGLŲ KALBOS MOKYMO SEMINARASIrena Navickienė

NAUJA KNYGA APIE EGZODO PEDAGOGĘDoc. dr. Jonas Dautaras

DOVANOTI SVAJONĘ LABAI JOS LAUKIANTIEMSProf. dr. Nijolė Cibulskaitė

ėmiau kaupti faktografinę medžia-gą apie žymesnius lietuvių egzodo pedagogus, lituanistinio švietimo veikėjus – lietuvybės puoselėtojus. Daugelį kartų stažuodamasis Litu-anistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje pirmiausia parengiau bi-bliografinę rodyklę „Domo Veličkos kūrybinis palikimas“ (Čikaga, 1997), vėliau – kiti darbai: atlikto pedago-ginio tyrimo pagrindu išleista knyga „Lituanistinio ugdymo JAV būklė ir perspektyvos“ (Čikaga, 1998), „Lie-tuvių išeivijos pedagoginė mintis: chrestomatija (Čikaga, 2001), „Pe-dagogas Juozas Plačas: gyvenimas, idėjos darbai“ (Čikaga, 2002), „Prof. dr. Jonas A. Račkauskas: pedagogi-nė, mokslinė ir visuomeninė veikla“ (Vilnius, 2004), „Profesorius Albinas Liaugminas: monografija“ (Vilnius, 2005) ir kt.

Peržiūrint daugybę archyvinių bylų Pasaulio lietuvių ir Vilniaus uni-versiteto archyvuose, perverčiant de-šimtis įvairių JAV lietuvių ir anglų k. laikraščių ir žurnalų komplektų, at-liekant lituanistinių mokyklų moky-tojų ir mokinių anketines apklausas, užrašinėjant amžininkų atsimini-mus, neliko nepastebėta ir iškili lietu-vių išeivijos mokytoja – literatė Sofija Jonynienė.

Tad kuo išskirtinė ši knyga?

Mokytojos S. Jonynienės gyveni-mo ir kūrybinės veiklos kelias pana-šus į likimą daugelio mūsų prieškario tautiečių, įgijusių pedagoginį išsilavi-nimą ir emigravusių į užsienį, siekiant išvengti sovietinio teroro, likimo tų mokytojų ir kitų inteligentų, kurie buvo tremiami į Sibirą ar kur kitur.

Knygoje atskleidžiama S. Jony-nienės gyvenimas, mokslo metai Ma-žeikių gimnazijoje, studijos Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, pedagoginio darbo pradžia Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, mokytojavi-mas Hanau lietuvių gimnazijoje (Vo-kietija), pedagoginis darbas Čikagos lituanistinėse šeštadieninėse moky-klose, net 38 metų darbo stažas Brigh-ton Parko lituanistinėje mokykloje, einant vedėjos ir mokytojos pareigas.

Leidinyje atsispindi plati, įvairia-lypė ir kūrybinga S. Jonynienės peda-goginė veikla: darbas su mokiniais, jų tėvais, visuomene, aptariami jos parašyti vadovėliai ir kitos mokymo priemonės, pedagoginių idėjų sklaida kasmetinėse JAV lituanistinių mo-kyklų mokytojų studijų savaitėse, žiniasklaidoje. Knygoje S. Jonynienė išryškinta kaip literatė, dramos kū-rinėlių, skirtų lituanistinėms moky-kloms, autorė, kaip veikli Čikagos ir JAV lietuviškų organizacijų veikėja. Visa jos aktyvi veikla pašvęsta lietu-vybei puoselėti.

Kokie artimiausi Jūsų planai? Kokių galima tikėtis artimiausių darbų?

Tai ne paslaptis. Šiuo metu inten-syviai dirbu rinkdamas faktografinę medžiagą naujai knygai, skirtai mūsų universiteto pirmajam rektoriui Vy-tautui Sobliui. Visiems žinoma, kad LEU istorija prasidėjo nuo 1935 metų, nuo Klaipėdos pedagoginio instituto įsteigimo, o šios aukštosios pedago-ginės mokyklos pirmuoju vadovu Švietimo ministerijos buvo paskirtas Vytautas Soblys. Tikiuosi, kad be-laukdami LEU 80-mečio sulauksime ir naujos knygos.

> „Angelas“ ligoninėje

Neužmirštamos valandosUgdyti gerumą, atjautą, ištiesti

pagalbos ranką – išskirtinė univer-siteto misija, kuri yra gyva ir šian-dien. Pažiūrėkime į jaunatviškas akis: jose švyti neblėstantys gėrio ženklai. Prisiminkime jau įvykusius reikšmingus projektus, kad su jų pa-tirties šviesa kurtumėme naujus.

2006–2007 m. universiteto eko-nomikos ir verslo pagrindų studen-

tų savanoriai kartu su idėjos autore mūsų absolvente Česlava Stanul ir projekto iniciatore, koordinatore ir kelių akcijų organizatore dėstytoja prof. Nijole Cibulskaite pasiryžo įgy-vendinti Vilniaus universitetinės vai-kų ligoninės Pediatrijos centro Onko-hematologijos skyriuje besigydančių vaikų svajones, suteikti vaikams ir jų tėvams optimizmo kovoti su ligomis, žadinti užuojautą, siekį padėti.

Kai viltis miršta paskutinėProf. dr. Nijolė Cibulskaitė: Kartu

su ligoniukais keliavome į Jūrų muzie-jaus delfinariumą džiaugtis spektakliu. Į ligoninės Pediatrijos centro Onko-hematologijos skyrių ėjome kartu su keliais „Lietuvos ryto“ krepšininkais, kurie dovanojo knygelių, įteikė Šarūno Marčiulionio dovanotus kamuolius, papuoštus parašais, ir televizorių. Pas-kaitų auditorijoje studentai vaikams surengė pasakų personažų vaidinimą, prof. Marija Barkauskaitė-Jodkienė do-vanojo mokymo priemonių ligoninės mokyklai, leidyklos „Kronta“ direktorė ir mūsų absolventė J. Rimšienė atnešė pluoštą knygelių į žaidimų kambarį,

studentė Katažina Vereško dovanojo savo sukurtą žaislą, o studentas Evaldas Naujokas savo dovanotais ausinukais nudžiugino tris vaikus. Dainavo Neda Malūnavičiūtė. Perdavėme rašytojos Jurgos Ivanauskaitės dovanotą paveiks-lą „Sidabrinis Angelas Gabrielius“. Savo istoriją papasakojo ligoninėje ilgą laiką besigydžiusi ir pasveikusi mūsų studen-tė Renata Narkūnaitė.

Kitą kartą visi keliavome į Fo-rum Palace sceną. Joje vyko padėkos

> Išsipildė mažosios pacientės svajonė gauti daug daug balionų...

renginys „Viltis ant angelo sparno“. Išpildytos dar likusių vaikų svajonės, visuomenei pristatytos akcijos, įteik-ti padėkos raštai labdarą teikusiems asmenims (tarp jų ir prof. habil. dr. M. Barkauskaitei, tąkart nešiojamus kompiuterius ligoninei padovano-jusiai prof. K. Prunskienei). Ir vėl koncertai: dainuoja solistai, griežia jaunieji smuikininkai, šoka pramogi-nių šokių entuziastai, pasirodo iliuzi-onistai.

> „Viltis ant angelo sparno“ Forum Palace. Prof. Nijolė Cibulskaitė. Deši-nėje – buvusi pacientė studentė Renata Narkūnaitė

Universiteto PKTI Kalbų mo-kymo centras nuolat rūpinasi kalbų pedagogų kompetencijų ugdymu, jų profesionalumo tobulinimu, sie-kia padėti pedagogams įsisavinti naujausias, šiuolaikiškas mokymo metodikas. Anglų kalbos mokymo seminare iš daugelio Lietuvos mo-kyklų, kolegijų, universitetų buvo susirinkę virš 120 pedagogų, kurie gilinosi žinias apie informacinių technologijų pritaikymo galimybes.

Praktinių žinių, pagrįstų infor-macinėmis technologijomis, anglų kalbos mokytojams atvežė vienos žymiausių Didžiosios Britanijos edukacinės kompanijos PEARSON atstovės. PEARSON Baltijos šalių re-giono vadovė Iveta Vitola pristatė šios kompanijos naujienas, o Latvijos uni-versiteto lektorė Razma Mozere prak-tiškai pademonstravo, kaip naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, mo-kant anglų kalbos gramatikos. Ji teigė, jog skaitmeninis vadovėlis „Mygram-

marlab“ jau įgavo milžinišką popu-liarumą tarp mokytojų ir besimokan-čiųjų. PEARSON egzaminų centro Baltijos šalyse valdybos vadovė Eglė Kesylienė ir AMES kalbų akademijos vyriausioji metodininkė Marija Kleč-kovska kalbų pedagogus supažindino su nauja PEARSON tarptautinio ser-tifikavimo sistema. Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo programų sky-riaus vadovas Vytautas Pačiauskas pateikė pedagogams svarbią infor-maciją apie 2014–2020 m. projektinės veiklos galimybes, papasakojo apie paraiškų teikimo reikalavimus, pa-kvietė pedagogus aktyviai dalyvauti Erasmus + programoje.

Artimiausiuose PKTI Kalbų mo-kymo centro planuose numatyta kar-tu su PEARSON atstovybe surengti panašius metodinius seminarus an-glų kalbos mokytojams Kaune, Klai-pėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir kituose regionuose.

> Irena Navickienė. PKTI Kalbų mokymo centro vedėja

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris: SL 749

„Šviesos“ redakcija. Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,

el.paštas: rysiai@leu.lt

Redaktorius Juozas Skomskis

mob.: 86 98 33 971,el.paštas: juozas.skomskis@leu.lt

Korespondentė Gintarė Mikėnaitėmob.: 86 54 03 553,

el. paštas: gintare.mikenaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

8 Kultūra 2014 kovasŠ IESA

Š IESA

IN MEMORIAM ZIGMAS PRANAS GRUŽINSKAS

(1948-11-11–2014-02-10)Netekome buvusio Lietuvos edukologijos universiteto absolvento, žinomo Lietuvos kinematografo, operatoriaus

Zigmo Prano Gružinsko.Jis gimė Alytaus rajone (Čiurlionių k.), mokėsi Balbieriškyje (Prienų r.), Marijampolėje. 1966 m. įstojo studijuoti

fizinio lavinimo mokytojo specialybę tuometiniame mūsų universiteto Gamtos ir geografijos fakultete. Studijų metais daug prisidėjo prie kinematografijos kūrimo universitete. 1971 m. baigęs studijas dirbo Sasnavos (Marijampolės r.) vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoju, respublikinės „Dinamo“ sporto draugijos instruktoriumi. 1973 m. atėjo į Lietuvos televiziją, kurioje dirbo 40 metų. 1983 m. baigė aukštuosius televizijos operatorių kursus Maskvoje. Žymiausi operatoriaus darbai 1973–2013 metais: „Lietuvos diplomatijos šefas“, „Penktoji aistra“, „Gyvenimo prasiveržimas“, „Monsinjoras“, „Iš skruzdėlių gyvenimo“, „Ašarų pakalnė“, „Medininkai. Nebaigta byla“, „Atleisk mums, Viešpatie!“, „Vilius Karalius“, „Benjaminas Kordušas“, „Barbora Radvilaitė“, filmai apie gamtą, dešimtys teatro spektaklių, roko koncertai, garsiausių menininkų autoriniai vakarai ir daugybė valandų tiesioginiame eteryje.

MEILĖS TĖVIŠKEI IŠPAŽINTISJuozas Skomskis

2013–2014 M. NAUJAUSIOS KNYGOS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE

Kristina Noreikienė

Tomas Kavaliauskas. „Pokalbiai apie transkultūrinę Europos atmin-tį“. Įžvalgomis apie Europos kalbas, komunizmo blogį ir atlaidumą dali-jasi akademikai Zygmuntas Bauma-nas ir Vladimiras Tismaneanu. Tai atminties ir kultūrinės įvairovės tar-pregioninis lyginimas, išsaugant re-gioninės ir tautinė savasties bruožus.

Knygos pristatyme dalyvavo jos sudarytojas Tomas Kavaliauskas, bendraautoriai: Andreasas Johansso-nas Heino (Švedija), Gøranas Andre-asas Ohldieckas (Norvegija), Chris-tianas Giordano (Šveicarija), Niklasas Bernsandas (Švedija), recenzentė dr. Skaidra Trilupaitytė.

> Tomas Kavaliauskas. „Pokalbiai apie transkultūrinę Europos atmintį“

Rūta Mataitytė. „Laiškai“. Osle gyvenanti autorė gvildena vyro ir mo-ters santykius, išvengdama pavojų su-kurti eilinę meilės istoriją, perkeldama pagrindinį romano svorį į tarpžmo-giško ryšio nagrinėjimą ir pateikdama skaitytojui audringą istoriją apie neį-prastą dviejų asmenybių bendravimą.

Knygą pristatė autorė Rūta Ma-taitytė (Norvegija), prof.  Vytautas Martinkus (LEU), „Lietuvos edukolo-gijos universiteto leidyklos“ redaktorė Kristina Noreikienė. Skaitovai: Dovy-das Paslauskas ir Ieva Rabačiauskaitė.

> Rūta Mataitytė. „Laiškai“

Laima Vaigė. „Vaivorykštė, Eolo jūros piratė“. Pagrindinė apysakos-pasakos veikėja aštuonmetė Vaivo-rykštė su mama ir šaunia įgula laivu, pavadintu „Skrajutė“, keliauja ieškoti lobio. Pakeliui į tikslą „Skrajutės“ įgula aplanko daugelį kraštų, sutinka pačius įvairiausius personažus ir mo-kosi priimti kitų skirtingumą. Kelio-nės pabaigoje paaiškėja, kad tikrasis lobis – tai šeima ir šilti tarpusavio santykiai. Atskleidžiamas stiprus ar-timųjų ryšys, draugystė, pagarba.

Knygą pristatė autorė Laima Vai-gė, literatūrologas doc. dr. Kęstutis Urba, literatūros kritikė Neringa Mi-kalauskienė, rašytoja Gintarė Ado-maitytė, leidyklos redaktorė Kristina Noreikienė.

> Laima Vaigė. „Vaivorykštė, Eolo jūros piratė“

Gintarė Adomaitytė. „Čiobrelių dvaras. Ryčio ir Vakarės nuotykiai“. Autorė lieka dėmesinga gamtos pa-sauliui – augalija švenčia vidurvasarį, į savo iškilmes įtraukdama žmones. Šventė tampa ir palydomis – Vaka-rė ir jos mama traukiniu iškeliauja į Vilnių. Sostinė, pamatyta vaiko akimis, šeimos santykiai, miesto ir gamtos dermė yra pagrindinės ašys, padedančios atskleisti įdomų Vakarės charakterį.

Knygą palydėjo autorė Gintarė Adomaitytė, literatūros kritikė Ne-ringa Mikalauskienė („Literatūra ir menas“), literatūrologė doc. dr. Asta Gustaitienė, redaktorė Vida Bėkštie-nė, leidyklos redaktorė Kristina No-reikienė.

> Gintarė Adomaitytė. „Čiobrelių  dva-ras. Ryčio ir Vakarės nuotykiai“

Stasys Samalavičius. „Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII amžiuose“. Antrajame mokslo darbų rinkinyje – Vilniaus miestiečių kasdienybės ir materialinės kultūros istoriniai tyrimai, pateikiama iki šiol nepublikuota archyvinė medžiaga apie kelis iki šiol menkai nagrinėtus miesto kultūros aspektus. Pluoštas tekstų, papildančių LDK miestų kul-tūros istorinę panoramą.

Dalyvavo knygos autoriaus Stasio Samalavičiaus sūnus Almantas Sa-malavičius, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas ir kt.

> Stasys Samalavičius. „Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII amžiuose“

Lietuvos gamtos ir žmogaus grožio fotomenininkas Vytautas Ylevičius išleido ketvirtąjį savo gy-venimo albumą „Dainų ir artojų tėvynė“. Apie šį kuklų fotografi-

> Ketvirtasis fotomenininko albumas

> Su Justinu Marcinkevičiumi (V. Ylevičius dešinėje)

jos darbininką šviesaus atminimo Lietuvos poetas Justinas Marcin-kevičius yra pasakęs: „Tavo darbas yra artojo darbas, ariančio dabartį ateičiai“.

Bendrakeleiviai„Per penkiasdešimt mano darbo

metų fotografijos dirvonuose esu svečia-vęsis penkiasdešimtyje knygų. Parodų ne-skaičiavau. O konkursai su įvairiais lau-rais siekė nuo Lietuvos iki Sevastopolio ir Amerikos pasaulio lietuvių. Pasigirti galiu nebent Riterio kryžiaus ordinu. Ilgiausiai, iki paskutinio jo atodūsio, draugavau su iškiliausiu gamtos riteriu, mokslininku, tautos laisvės ir nepriklausomybės profe-soriumi Česlovu Kudaba. Jis buvo kartu su manimi: plaukėme upėmis, ežerais, keliavome laukais ir pirmame albume „Tėviškė“, ir antrame „Gimtinės kloniais“. Trečiame – „Manoji Lietuva“ – mane ly-dėjo ambasadorius Vytautas Dambrava“.

Septynios dienos„Dainų ir artojų tėvynėje“ yra septy-

ni skyriai: „Tėvynei lenkiuosi“, „Krašto garbė“, „Švenčių žavesys“, „Sostapilių go-donė“, „Užaugau Lietuvoj“, „Baltijos vilio-nės“, „Tėviškės aidai“. Visuose – Lietu-vos nepriklausomybės kuriamieji metai. Laisvės gynėjų, karių, pergalių ir skausmo paminklų, švenčių, įvykių, senamiesčių, pilių, bažnyčių, miestelių, kaimų, etno-grafijos, miškų, šventų kryžių, ežerų, Baltijos bangų lyrinis kaleidoskopas. Ne-aprėpiama mielos mano tėviškėlės gražių, gerų žmonių veidų, jų džiaugsmo, ramy-bės paletė. Ir senoji, ir naujoji Lietuva. Sulasiotos gamtos grožio akimirkos. Visa lydima dvidešimt penkių rašytojų eilučių ir posmų. „Imkite ją. Pakeliaukime kartu po tėviškėlę. Ko nepadariau, padarys jau-nesni. Atiduodu jiems ir tūkstantinį likusį savo archyvą. Turėkite. Dirbkite taip, kaip aš dirbau visus šiuos penkerius metus, t. y. sąžiningai pats vienas prie šio savo dainų ir artojų tėvynės grožio arklo.“

Artoju gimus, juo lemta ir išliktiTėvai – nuo žemės. Ukmergės kraš-

te, Pagiriuose, Mikališkėse. Paauglystė – ragavusi skalsios piemenėlio duonos. Nepriteklių paženklinta pokario jaunys-tė – gamtos mokslų studijos, darbininko dalia mieste. Ir vėl likimas, kuris suvedė su žeme, laukais ir miškais. V. Ylevičius sako, jog niekada jam gyvenimas ne-išstūmęs kaimo jausmo iš širdies. Nuo 1972 m. Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universi-teto) geografai jį ilgiems metams buvo paėmę į savo „nelaisvę“. Ir išlaikė daugiau nei keturiasdešimt metų. Čia jo mokyta fotografuoti ir studentą, ir dėstytoją. Iš čia keliauta po Lietuvą lasioti jos grožio. Ir sudėjęs į ją širdies balsą taip, kad pro-fesorius etnologas Libertas Klimka, paly-dėjęs į gyvenimą ir užvertęs paskutinį V. Ylevičiaus dainų ir artojų tėvynės pusla-pį, atsidūsta: „Graži ta Lietuva, gražūs ir jos žmonės. Tokia žemė, tokia tauta tikrai turi ateitį“.