Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. pasirašė kuri 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Iš kairės į dešinę sėdi: J. Vileišis,Iš kairės į dešinę sėdi: J. Vileišis,dr. J. Šaulys, kun. J. Staugaitis,dr. J. Šaulys, kun. J. Staugaitis,St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, A. Smetona, kan. K. Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius. Stp. Kairys, J. Smilgevičius.

Stovi: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Stovi: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas,Donatas Malinauskas,kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis,kun. A. Petrulis, S. Banaitis,P. Klimas, A.Stulginskis,P. Klimas, A.Stulginskis,

J. Šernas, Pr. DovydaitisJ. Šernas, Pr. Dovydaitis..

                        

Beveik visiBeveik visi signatarai signatarai gimė kaimegimė kaime, tik du- , tik du- miesteliuose: Mykolas Biržiška Viekšniuose, miesteliuose: Mykolas Biržiška Viekšniuose, o Pranas Dovydaitis - Višakio Rūdoje. o Pranas Dovydaitis - Višakio Rūdoje.

Įdomi signatarų kilimo geografija. Po tris Įdomi signatarų kilimo geografija. Po tris kilę iš Biržų, Tauragės, Telšių ir Šakių kilę iš Biržų, Tauragės, Telšių ir Šakių apskričių, po du - iš Marijampolės ir apskričių, po du - iš Marijampolės ir Ukmergės apskričių, po vieną - iš Rokiškio, Ukmergės apskričių, po vieną - iš Rokiškio, Trakų, Vilkaviškio apskričių, vienas gimęs Trakų, Vilkaviškio apskričių, vienas gimęs Latvijoje. Net 6 signatarai, t. y. trečdalis, kilę Latvijoje. Net 6 signatarai, t. y. trečdalis, kilę iš Užnemunės iš Užnemunės

Jie Jie nebuvo vienmečiainebuvo vienmečiai. Vis dėlto dauguma . Vis dėlto dauguma - tos pačios kartos žmonės. Konkretus jų - tos pačios kartos žmonės. Konkretus jų amžius Vasario 16-osios Akto pasirašymo amžius Vasario 16-osios Akto pasirašymo dieną buvo toks:dieną buvo toks:

iki 30 metų - 2, iki 30 metų - 2,

nuo 30 iki 40 metų - 8, nuo 30 iki 40 metų - 8,

nuo 41 iki 50 metų - 6, nuo 41 iki 50 metų - 6,

nuo 51 iki 60 metų - 3, nuo 51 iki 60 metų - 3,

Jonui Basanavičiui jau buvo 67 metai.Jonui Basanavičiui jau buvo 67 metai.

Pagal tikybąPagal tikybą : :

19 19 katalikų (jeigu kataliku laikysime irkatalikų (jeigu kataliku laikysime irJ. Basanavičių, kuris buvo krikštytas, bet J. Basanavičių, kuris buvo krikštytas, bet bažnyčios vengė; jis bene vienintelis su bažnyčios vengė; jis bene vienintelis su žmona gyveno tik sudarę civilinę žmona gyveno tik sudarę civilinę santuoką); santuoką);

Jokūbas Šernas buvo Jokūbas Šernas buvo evangelikasevangelikas reformatasreformatas..

IšsilavinimasIšsilavinimas

Iš Iš 20 20 signatarų signatarų 1919 buvo baigę buvo baigę aukštuosiusaukštuosius mokslusmokslus. Tik Saliamonas Banaitis tebuvo baigęs . Tik Saliamonas Banaitis tebuvo baigęs buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge. buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge. 1926 m., jau turėdamas 60 metų, jis įstojo į 1926 m., jau turėdamas 60 metų, jis įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, bet studijų nebaigė - 1933 m. mirė.bet studijų nebaigė - 1933 m. mirė.

Peterburgo universitetąPeterburgo universitetą buvo baigę buvo baigę 55 signatarai, signatarai, MaskvosMaskvos - - 44, ,

technikos technikos institutus Peterburgeinstitutus Peterburge - - 22,,

po vieną signatarą aukštąjį išsilavinimą įgijo po vieną signatarą aukštąjį išsilavinimą įgijo Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Keturi Keturi buvo baigę buvo baigę Peterburgo katalikų dvasinę Peterburgo katalikų dvasinę akademiją akademiją

Pagal specialybes ar profesijasPagal specialybes ar profesijas Daugiausia buvo Daugiausia buvo teisininkųteisininkų - net - net 7 7 (Stanislovas Narutavičius, Jokūbas Šernas, Pranas (Stanislovas Narutavičius, Jokūbas Šernas, Pranas

Dovydaitis, Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, Kazimieras Bizauskas, Dovydaitis, Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, Kazimieras Bizauskas, Jonas Vileišis). Jonas Vileišis).

Kunigai - 4Kunigai - 4: : Vladislovas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis, Vladislovas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis, Kazimieras Šaulys. Justinas Staugaitis turėjo aukščiausią bažnytinį rangą - 1926 Kazimieras Šaulys. Justinas Staugaitis turėjo aukščiausią bažnytinį rangą - 1926 m. tapo Telšių vyskupu ordinaru. 1918 m. važiavo į Miuncheną pas Vatikano m. tapo Telšių vyskupu ordinaru. 1918 m. važiavo į Miuncheną pas Vatikano nuncijų prašyti, kad popiežius pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Beje, Kauno nuncijų prašyti, kad popiežius pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Beje, Kauno kunigų seminarijoje studijavo ir Jurgis Šaulys, bet iš jos buvo pašalintas už kunigų seminarijoje studijavo ir Jurgis Šaulys, bet iš jos buvo pašalintas už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą. Paskui baigė Berno universitetą. draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą. Paskui baigė Berno universitetą. Jurgis Šaulys buvo pirmasis modernios Lietuvos Valstybės ambasadorius (1918 - Jurgis Šaulys buvo pirmasis modernios Lietuvos Valstybės ambasadorius (1918 - 1919 m. buvo pirmuoju pasiuntiniu Vokietijoje). Vėliau buvo pasiuntiniu 1919 m. buvo pirmuoju pasiuntiniu Vokietijoje). Vėliau buvo pasiuntiniu Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, nuo 1939 m. rudens iki 1946 Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, nuo 1939 m. rudens iki 1946 m., kai Šveicarijos valdžia uždarė Lietuvos pasiuntinybę - vėl Šveicarijoje. m., kai Šveicarijos valdžia uždarė Lietuvos pasiuntinybę - vėl Šveicarijoje. Aleksandras Stulginskis buvo baigęs Kauno kunigų seminariją, bet pasiprašęs Aleksandras Stulginskis buvo baigęs Kauno kunigų seminariją, bet pasiprašęs atidėti kunigo šventimus. Vėliau išvyko į Austriją, kur studijavo filosofiją, bet baigė atidėti kunigo šventimus. Vėliau išvyko į Austriją, kur studijavo filosofiją, bet baigė agronomijos mokslus. Mokslui dvasinėje seminarijoje buvo rengiamas Jonas agronomijos mokslus. Mokslui dvasinėje seminarijoje buvo rengiamas Jonas Basanavičius. Antanas Smetona buvo įstojęs į Kauno kunigų seminariją, bet po Basanavičius. Antanas Smetona buvo įstojęs į Kauno kunigų seminariją, bet po kelių savaičių išstojo. Labai įdomus kun. Alfonso Petrulio likimas. Jis studijavo kelių savaičių išstojo. Labai įdomus kun. Alfonso Petrulio likimas. Jis studijavo Lvovo veterinarijos institute, bet paskui tapo labai išsilavinusiu kunigu. Jis atkakliai Lvovo veterinarijos institute, bet paskui tapo labai išsilavinusiu kunigu. Jis atkakliai kovojo, kad bažnyčiose būtų įvestos lietuviškos pamaldos, todėl bažnytinės kovojo, kad bažnyčiose būtų įvestos lietuviškos pamaldos, todėl bažnytinės vyresnybės buvo nemėgiamas ir dažnai kilnojamas po daugelį parapijų. Dirbo vyresnybės buvo nemėgiamas ir dažnai kilnojamas po daugelį parapijų. Dirbo vikaru Joniškyje, Maišiagaloje, Marcinkonyse, net Nalibokuose ir kitur. Tik po 20 vikaru Joniškyje, Maišiagaloje, Marcinkonyse, net Nalibokuose ir kitur. Tik po 20 kunigystės metų (1911 m.) pagaliau gavo klebono vietą Pivašiūnuose. Čia kunigystės metų (1911 m.) pagaliau gavo klebono vietą Pivašiūnuose. Čia klebonavo iki 1927 m. Mirė 1928 m. būdamas Musninkų klebonu.klebonavo iki 1927 m. Mirė 1928 m. būdamas Musninkų klebonu.

Buvo Buvo 2 agronomai2 agronomai (Aleksandras (Aleksandras Stulginskis ir Donatas Malinauskas), Stulginskis ir Donatas Malinauskas),

dudu finansininkaifinansininkai (Jurgis Šaulys ir Jonas (Jurgis Šaulys ir Jonas Vailokaitis), Vailokaitis),

istorikasistorikas (Petras Klimas), (Petras Klimas),

medikasmedikas (Jonas Basanavičius), (Jonas Basanavičius), ekonomistasekonomistas (Jonas Smilgevičius) ir (Jonas Smilgevičius) ir inžinierius technologasinžinierius technologas (Steponas Kairys). (Steponas Kairys).

                        

Pagal Pagal socialinę kilmęsocialinę kilmę signatarus galima signatarus galima suskirstyti taip: suskirstyti taip: 16 ūkininkų16 ūkininkų vaikų ir vaikų ir 4 bajorų4 bajorų vaikai (vieno iš jų tėvai žemės neturėjo). vaikai (vieno iš jų tėvai žemės neturėjo). Bajoriškos kilmės buvę Donatas Malinauskas Bajoriškos kilmės buvę Donatas Malinauskas (iš Trakų apskr.), Stanislavas Narutavičius (iš (iš Trakų apskr.), Stanislavas Narutavičius (iš Telšių apskr.), Jonas Smilgevičius (taip pat iš Telšių apskr.), Jonas Smilgevičius (taip pat iš Telšių apskr.) ir Mykolas Biržiška (jo tėvas Telšių apskr.) ir Mykolas Biržiška (jo tėvas buvo Viekšnių vaistininkas). Visi trys broliai buvo Viekšnių vaistininkas). Visi trys broliai Biržiškos vėliau vengė kalbėti apie savo Biržiškos vėliau vengė kalbėti apie savo bajorišką kilmę. bajorišką kilmę.

Iki karo pradžios Iki karo pradžios mirė penkimirė penki: Stanislovas : Stanislovas Narutavičius, Jokūbas Šernas, Alfonsas Petrulis, Narutavičius, Jokūbas Šernas, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis ir Jonas Basanavičius. Dar trys Saliamonas Banaitis ir Jonas Basanavičius. Dar trys mirė nacių okupacijos metais Lietuvoje: Justinas mirė nacių okupacijos metais Lietuvoje: Justinas Staugaitis, Jonas Vileišis, Jonas Smilgevičius. Staugaitis, Jonas Vileišis, Jonas Smilgevičius.

1212 signatarų signatarų likimaslikimas toks pats toks pats tragiškastragiškas, kaip ir jų , kaip ir jų atkurtos Lietuvos valstybės. Nuo gresiančio sovietų atkurtos Lietuvos valstybės. Nuo gresiančio sovietų teroro 6 pasitraukė į Vakarus ir tapo priverstiniais teroro 6 pasitraukė į Vakarus ir tapo priverstiniais politiniais emigrantais. Anksčiausiai, dar 1940 m., politiniais emigrantais. Anksčiausiai, dar 1940 m., pasitraukė Antanas Smetona, Jonas Vailokaitis ir pasitraukė Antanas Smetona, Jonas Vailokaitis ir Jurgis Šaulys. Kiti - Steponas Kairys, Mykolas Jurgis Šaulys. Kiti - Steponas Kairys, Mykolas Biržiška ir Kazimieras Šaulys - pasitraukė 1944 m. Biržiška ir Kazimieras Šaulys - pasitraukė 1944 m. vasarą. Išeiviai mirė kas Vokietijoje, kas vasarą. Išeiviai mirė kas Vokietijoje, kas Šveicarijoje, kas Amerikoje...Šveicarijoje, kas Amerikoje...

6 6 signatarai tapo signatarai tapo sovietiniosovietinio teroroteroro aukomisaukomis. . PirmosiosPirmosios aukosaukos - Vladislovas Mironas ir Kazimieras Bizauskas. Juos - Vladislovas Mironas ir Kazimieras Bizauskas. Juos

NKVD areštavo dar 1940 m. liepą. Prasidėjus 1941 m. Vokietijos ir sovietų karui, NKVD areštavo dar 1940 m. liepą. Prasidėjus 1941 m. Vokietijos ir sovietų karui, Kazimierą Bizauską enkavėdistai su didele grupe kalinių iš Kauno vežė gilyn į Kazimierą Bizauską enkavėdistai su didele grupe kalinių iš Kauno vežė gilyn į Rusiją ir pakelyje kažkur už Minsko sušaudė. Vladislovas Mironas per Birželio Rusiją ir pakelyje kažkur už Minsko sušaudė. Vladislovas Mironas per Birželio sukilimą iš kalėjimo buvo išlaisvintas, bet po karo sovietai jį vėl suėmė. Mirė 1953 sukilimą iš kalėjimo buvo išlaisvintas, bet po karo sovietai jį vėl suėmė. Mirė 1953 m. Vladimiro kalėjime. Aleksandras Stulginskis, Donatas Malinauskas ir Pranas m. Vladimiro kalėjime. Aleksandras Stulginskis, Donatas Malinauskas ir Pranas Dovydaitis 1941 m. birželio 14 d. su šeimomis buvo ištremti. Donatas Dovydaitis 1941 m. birželio 14 d. su šeimomis buvo ištremti. Donatas Malinauskas su šeima pateko į Altajų. Ten, netoli Bijsko, 1941 m. pabaigoje ar Malinauskas su šeima pateko į Altajų. Ten, netoli Bijsko, 1941 m. pabaigoje ar 1942 m. pradžioje mirė nuo bado. Kiti du nuo šeimų buvę atskirti ir įkalinti 1942 m. pradžioje mirė nuo bado. Kiti du nuo šeimų buvę atskirti ir įkalinti lageriuose. Pranas Dovydaitis 1942 m. sušaudytas Sverdlovske. Aleksandras lageriuose. Pranas Dovydaitis 1942 m. sušaudytas Sverdlovske. Aleksandras Stulginskis lagerį ištvėrė (neretai dirbdavęs agronomu lagerių pagalbiniuose Stulginskis lagerį ištvėrė (neretai dirbdavęs agronomu lagerių pagalbiniuose ūkiuose, šiltnamiuose), 1954 m. iš lagerio paleistas, bet ištremtas pas žmoną į ūkiuose, šiltnamiuose), 1954 m. iš lagerio paleistas, bet ištremtas pas žmoną į Komiją. 1956 m. grįžo į Kauną, dirbo sodininkystės srityje, 1969 m. mirė Kaune. Komiją. 1956 m. grįžo į Kauną, dirbo sodininkystės srityje, 1969 m. mirė Kaune. Abiejų banditinių režimų lagerininko dalią patyrė Petras Klimas, žymus Lietuvos Abiejų banditinių režimų lagerininko dalią patyrė Petras Klimas, žymus Lietuvos diplomatas. Antrasis pasaulinis karas jį užklupo dirbantį ambasadoriumi diplomatas. Antrasis pasaulinis karas jį užklupo dirbantį ambasadoriumi Paryžiuje. Naciai 1940 m. Lietuvos ambasadą Paryžiuje uždarė ir pastatą atidavė Paryžiuje. Naciai 1940 m. Lietuvos ambasadą Paryžiuje uždarė ir pastatą atidavė sovietams. 1942 m. naciai ambasadorių suėmė ir metus išlaikė koncentracijos sovietams. 1942 m. naciai ambasadorių suėmė ir metus išlaikė koncentracijos stovykloje, o paskui išsiuntė į Lietuvą. 1944 m. į Vakarus pasitraukti nespėjo, stovykloje, o paskui išsiuntė į Lietuvą. 1944 m. į Vakarus pasitraukti nespėjo, buvo sovietų suimtas ir įgrūstas į lagerį. Iš jo grįžo paliegęs ir 1968 m. mirė buvo sovietų suimtas ir įgrūstas į lagerį. Iš jo grįžo paliegęs ir 1968 m. mirė Kaune.Kaune.

Taigi buvo sunaikinta Lietuvos valstybė ir sunaikinta trečdalis jos Taigi buvo sunaikinta Lietuvos valstybė ir sunaikinta trečdalis jos Nepriklausomybės Akto signatarų. Visi to Akto signatarai buvo ryškios Nepriklausomybės Akto signatarų. Visi to Akto signatarai buvo ryškios asmenybės.asmenybės.

Vilnius, Pilies gatvė, kur pasirašytas Vilnius, Pilies gatvė, kur pasirašytas Nepriklausomybės aktasNepriklausomybės aktas

Jonas VileišisJonas Vileišis

(1872-1942)(1872-1942)

Advokatas Jonas Vileišis – Advokatas Jonas Vileišis – Lietuvos Lietuvos nepriklausomybės Akto (1918 m.) signatarasnepriklausomybės Akto (1918 m.) signataras. Tai . Tai asmenybė, istorijos palikta J.Basanavičiaus šešėlyje, asmenybė, istorijos palikta J.Basanavičiaus šešėlyje, nors savo darbais, veiklumu ir palikimu J.Vileišis yra nors savo darbais, veiklumu ir palikimu J.Vileišis yra ne mažiau iškilus.ne mažiau iškilus.

J.Vileišis gimė 1872 m. sausio 3 d. Biržų apskrityje, J.Vileišis gimė 1872 m. sausio 3 d. Biržų apskrityje, Pasvalio valsčiuje, Medinių kaime.Pasvalio valsčiuje, Medinių kaime.

1892 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1892-1894 m. 1892 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1892-1894 m. studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį baigė 1898 m.baigė 1898 m.

Jurgis ŠaulysJurgis Šaulys   

(1879—1948)(1879—1948)

    Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime (dab. Klaipėdos r.), valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. (dab. Klaipėdos r.), valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau Palangos progimnazijoje. Palangoje įsitraukė į vėliau Palangos progimnazijoje. Palangoje įsitraukė į lietuvišką tautinę veiklą: dalyvavo lietuvių moksleivių lietuvišką tautinę veiklą: dalyvavo lietuvių moksleivių būrelyje, tarp moksleivių platino laikraščius „Vienybė būrelyje, tarp moksleivių platino laikraščius „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“.lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“.

Justinas StaugaitisJustinas Staugaitis

(1866—1943) (1866—1943) 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Justinas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Justinas Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje. 1877 m. pradėjo (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje. 1877 m. pradėjo lankyti Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiestis) lankyti Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiestis) pradžios mokyklą. Baigęs Marijampolės gimnaziją, pradžios mokyklą. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1885 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją.1885 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją.

Stanislovas NarutavičiusStanislovas Narutavičius

(1862–1932)(1862–1932)

  

Stanislovas Narutavičius 1862 m. rugsėjo 2  d. gimė Stanislovas Narutavičius 1862 m. rugsėjo 2  d. gimė Telšių apskr. Brevikų dvare, kuris nuo senovės laikų Telšių apskr. Brevikų dvare, kuris nuo senovės laikų priklausė senai Žemaičių bajorų giminei Noručiams priklausė senai Žemaičių bajorų giminei Noručiams (1413 m., Horodlės aktų metu gavę herbą, pavardę (1413 m., Horodlės aktų metu gavę herbą, pavardę pakeitė į Narutowicz). pakeitė į Narutowicz).

Jonas BasanavičiusJonas Basanavičius

(1851 – 1927)(1851 – 1927)

Jonas Basanavičius (gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Jonas Basanavičius (gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime) Lietuvos istorijoje pramintas „tautos Ožkabalių kaime) Lietuvos istorijoje pramintas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo kredo gali Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo kredo gali atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių tauta turi Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių tauta turi tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.

Antanas SmetonaAntanas Smetona

(1874 – 1944)(1874 – 1944)

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Užulėnio kaime.apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Užulėnio kaime.

Baigė Taujėnų pradinæ mokyklą, privačiai Baigė Taujėnų pradinæ mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija). 1893 m. mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija). 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. Įstojo į Mintaujos baigė Palangos progimnaziją. Įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją, iš kurios buvo pašalintas. (Latvija) gimnaziją, iš kurios buvo pašalintas. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Universitetą baigė 1902 m.Universitetą baigė 1902 m.

Grįžo į Lietuvą ir dirbo Vilniaus Žemės banke.Grįžo į Lietuvą ir dirbo Vilniaus Žemės banke. 1902-1907 m. – Lietuvių demokratų partijos 1902-1907 m. – Lietuvių demokratų partijos

narys.narys. 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame

Vilniaus Seime.Vilniaus Seime. 1907-1913 m. redagavo „Vilties” laikraštį, 1907-1913 m. redagavo „Vilties” laikraštį,

„Vairo” žurnalą, „Lietuvos ūkininką”, “ Lietuvos „Vairo” žurnalą, „Lietuvos ūkininką”, “ Lietuvos aido” laikraštį, bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”.aido” laikraštį, bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”.

Antanas SmetonaAntanas Smetona

Nuo 1919 m. balandžio 4 d. iki 1920 m. birželio 19 d. – pirmasis Lietuvos Nuo 1919 m. balandžio 4 d. iki 1920 m. birželio 19 d. – pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas.valstybės Prezidentas.

1920-1924 m. – Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas.1920-1924 m. – Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. 1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius, tarp jų „Vairo” žurnalą. 1923 m. 1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius, tarp jų „Vairo” žurnalą. 1923 m.

lapkritį valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro kritinio lapkritį valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro kritinio straipsnio publikavimą „Vaire”.straipsnio publikavimą „Vaire”.

Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjas. 1925-1926 m. buvo šios 1924 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjas. 1925-1926 m. buvo šios

sąjungos pirmininkas.sąjungos pirmininkas. 1926 m. išrinktas į III Seimą.1926 m. išrinktas į III Seimą. 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių

kalbos stilistiką. 1926 m. tapo docentu. 1932 m. A.Smetonai suteiktas kalbos stilistiką. 1926 m. tapo docentu. 1932 m. A.Smetonai suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaro laipsnis.Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaro laipsnis.

1926 m. gruodžio 17 d. – vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. – vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. Perversmo dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Perrinktas Perversmo dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Perrinktas 1931 ir 1938 m. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.1931 ir 1938 m. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.

Kazimieras Steponas ŠaulysKazimieras Steponas Šaulys

(1872-1964)(1872-1964)

K.S.Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Tauragės apskrityje, Švėkšnos K.S.Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Tauragės apskrityje, Švėkšnos valsčiuje, Stemplių kaime. valsčiuje, Stemplių kaime.

Baigė Švėkšnos pradinę mokyklą, Palangos progimnaziją, Žemaičių Baigė Švėkšnos pradinę mokyklą, Palangos progimnaziją, Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. kunigų seminariją Kaune. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1897 m. gavo teologijos kandidato laipsnį. 1899 m. baigė mokslus 1897 m. gavo teologijos kandidato laipsnį. 1899 m. baigė mokslus aukščiausiu pažymėjimo laipsniu. 1899 m. birželio 29 d. Kaune įšventintas aukščiausiu pažymėjimo laipsniu. 1899 m. birželio 29 d. Kaune įšventintas kunigu.kunigu.

Iš pradžių buvo vikaras Panevėžyje, vėliau Panevėžio realinės Iš pradžių buvo vikaras Panevėžyje, vėliau Panevėžio realinės gimnazijos, mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas.gimnazijos, mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas.

Steponas KairysSteponas Kairys

(1879 – 1964)(1879 – 1964)

Gimė 1879 m. sausio 3 d. Ukmergės apskrityje, Kurklių valsčiuje, Gimė 1879 m. sausio 3 d. Ukmergės apskrityje, Kurklių valsčiuje, Užunevėžio kaime.Užunevėžio kaime.

Baigė Kurklių pradinę mokyklą, 1894 m. – su pagyrimu Palangos Baigė Kurklių pradinę mokyklą, 1894 m. – su pagyrimu Palangos progimnaziją, 1898 m. – Šiaulių gimnaziją.progimnaziją, 1898 m. – Šiaulių gimnaziją.

Studijavo Peterburgo technologijos institute, iš kurio du kartus šalintas už Studijavo Peterburgo technologijos institute, iš kurio du kartus šalintas už dalyvavimą studentų judėjime. Baigė 1908 m.dalyvavimą studentų judėjime. Baigė 1908 m.

1905 m. gruodžio mėnesį Didžiajame Vilniaus Seime pirmininkavo 1905 m. gruodžio mėnesį Didžiajame Vilniaus Seime pirmininkavo pirmos dienos posėdžiui.pirmos dienos posėdžiui.

1908 m. Samaros gubernijoje, Petro Vileišio vadovaujamas, statė tiltus 1908 m. Samaros gubernijoje, Petro Vileišio vadovaujamas, statė tiltus Volgos–Bugulmos geležinkelyje, vėliau darbavosi Kursko gubernijoje.Volgos–Bugulmos geležinkelyje, vėliau darbavosi Kursko gubernijoje.

1912 m. grįžo į Lietuvą, atvyko į Vilnių. 1912 m. grįžo į Lietuvą, atvyko į Vilnių.

Jonas SmilgevičiusJonas Smilgevičius

(1870—1942)(1870—1942)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime (dab. Plungės r.), bajorų šeimoje. Iki 1893 m. mokėsi (dab. Plungės r.), bajorų šeimoje. Iki 1893 m. mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) ir Liepojos gimnazijose. Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) ir Liepojos gimnazijose. Studijavo ekonomiką: vienerius metus Karaliaučiaus Studijavo ekonomiką: vienerius metus Karaliaučiaus universitete, vėliau iki 1899 m. — Berlyno universitete. universitete, vėliau iki 1899 m. — Berlyno universitete. Studijų metais bendravo su J. Sauerweinu, V. Bruožiu ir Studijų metais bendravo su J. Sauerweinu, V. Bruožiu ir kitais lietuvybės puoselėtojais Vokietijoje.kitais lietuvybės puoselėtojais Vokietijoje.

Kazys BizauskasKazys Bizauskas

(1892–1941)(1892–1941)

Kazio Bizausko (gimusio 1892 m. vasario 15 d.) gyvenimo kelias Kazio Bizausko (gimusio 1892 m. vasario 15 d.) gyvenimo kelias prasidėjo kartu su Lietuvos nepriklausomybės užuomazga ir baigėsi prasidėjo kartu su Lietuvos nepriklausomybės užuomazga ir baigėsi jos netekus. Įsijungęs į visuomeninę veiklą dar gimnazijoje, tarp jos netekus. Įsijungęs į visuomeninę veiklą dar gimnazijoje, tarp pagrindinių politikos veikėjų buvo iki pat gyvenimo pabaigos. Jis – pagrindinių politikos veikėjų buvo iki pat gyvenimo pabaigos. Jis – vienas ateitininkų organizacijos pradininkų, „Ateities“, „Rygos balso“ vienas ateitininkų organizacijos pradininkų, „Ateities“, „Rygos balso“ redaktorius, aktyvus spaudos bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos redaktorius, aktyvus spaudos bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos narys, literatūros teorijos vadovėlio autorius. Vokiečių okupacijos narys, literatūros teorijos vadovėlio autorius. Vokiečių okupacijos metais tapo Panevėžio miesto valdybos sekretoriumi, išrūpino leidimą metais tapo Panevėžio miesto valdybos sekretoriumi, išrūpino leidimą steigti lietuvių gimnaziją, įkurti muzikossteigti lietuvių gimnaziją, įkurti muzikos mokyklą.mokyklą.

Jonas VailokaitisJonas Vailokaitis

(1886 - 1944) (1886 - 1944)

Gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime.Gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime. 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą ir grįžo į Lietuvą. Tarnavo 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą ir grįžo į Lietuvą. Tarnavo

Marijampolės „Žagrės” kooperatyve. Marijampolės „Žagrės” kooperatyve. 1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką nusigyvenusių 1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką nusigyvenusių

bajorų dvarams supirkti, juos skirstyti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams.bajorų dvarams supirkti, juos skirstyti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams. Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau

laikytas policijos priežiūroje.laikytas policijos priežiūroje. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos

Tarybą. Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m. su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas.1919 m. su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas. Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Donatas MalinauskasDonatas Malinauskas   

(1869—1942)(1869—1942)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas gimė 1869 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas gimė 1869 m. kovo 7 d. Kraslavos (Latvija) dvare, bajorų šeimoje. Anksti mirus tėvui, m. kovo 7 d. Kraslavos (Latvija) dvare, bajorų šeimoje. Anksti mirus tėvui, motina su vaikais grįžo į Trakų valsčių, iš kurio buvo kilusi. Didelę įtaką motina su vaikais grįžo į Trakų valsčių, iš kurio buvo kilusi. Didelę įtaką jaunuoliui turėjo netoliese gyvenęs motinos dėdė Bernardas Kęstutis-jaunuoliui turėjo netoliese gyvenęs motinos dėdė Bernardas Kęstutis-Gediminas, kildinęs giminę iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, mokęsis pas A. Gediminas, kildinęs giminę iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, mokęsis pas A. Mickevičių, dėstęs Vilniaus universitete, visą gyvenimą domėjęsis krašto Mickevičių, dėstęs Vilniaus universitete, visą gyvenimą domėjęsis krašto istorija.istorija.

Vidurinį išsilavinimą D. Malinauskas įgijo Vilniuje ir Minske. 1889 m. išvyko į Vidurinį išsilavinimą D. Malinauskas įgijo Vilniuje ir Minske. 1889 m. išvyko į Lvovą studijuoti agronomijos, nuo 1890 m. studijas tęsė Taboro (dab. Čekija) Lvovą studijuoti agronomijos, nuo 1890 m. studijas tęsė Taboro (dab. Čekija) žemės ūkio akademijoje.žemės ūkio akademijoje.

1895 m. grįžęs į Lietuvą, D. Malinauskas įsikūrė Vilniuje. Buvo vienas iš 1895 m. grįžęs į Lietuvą, D. Malinauskas įsikūrė Vilniuje. Buvo vienas iš slaptos draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ steigėjų. Jos nariai siekė slaptos draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ steigėjų. Jos nariai siekė puoselėti lietuviškas tradicijas, ginti lietuvių kalbos teises. 1901 m. jiems puoselėti lietuviškas tradicijas, ginti lietuvių kalbos teises. 1901 m. jiems pavyko pasiekti, jog bent vienoje Vilniaus bažnyčioje — Šv. Mikalojaus — pavyko pasiekti, jog bent vienoje Vilniaus bažnyčioje — Šv. Mikalojaus — tikintiesiems būtų leista melstis lietuviškai. tikintiesiems būtų leista melstis lietuviškai.

Vladas MironasVladas Mironas

(1880 – 1953)(1880 – 1953)

Vladui Mironui teko ne tik kilni misija pasirašyti Lietuvos nepriklausomybės Vladui Mironui teko ne tik kilni misija pasirašyti Lietuvos nepriklausomybės aktą, bet ir sunki užduotis – vadovauti Ministrų kabinetui tuo metu, kai Lenkija aktą, bet ir sunki užduotis – vadovauti Ministrų kabinetui tuo metu, kai Lenkija ir Vokietija 1938–1939 m. ultimatumais primetė Lietuvai savo reikalavimus.ir Vokietija 1938–1939 m. ultimatumais primetė Lietuvai savo reikalavimus.

Vladas Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių kaime (Rokiškio aps.). Vladas Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių kaime (Rokiškio aps.). Mokėsi Panemunyje, Mintaujos gimnazijoje, kur susipažino su Mokėsi Panemunyje, Mintaujos gimnazijoje, kur susipažino su bendramoksliais, o vėliau – bendraminčiais Antanu Smetona ir Juozu Tūbeliu. bendramoksliais, o vėliau – bendraminčiais Antanu Smetona ir Juozu Tūbeliu. Kartu su jais 1896 m. iš gimnazijos pašalintas už atsisakymą rusiškai melstis. Kartu su jais 1896 m. iš gimnazijos pašalintas už atsisakymą rusiškai melstis. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Peterburgo dvasinę 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Peterburgo dvasinę akademiją. Įšventintas kunigu grįžo į Vilnių, dirbo privačių mokyklų kapelionu, akademiją. Įšventintas kunigu grįžo į Vilnių, dirbo privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonavo Korošče (Lenkija), Valkininkuose, Dauguose, buvo Merkinės vėliau klebonavo Korošče (Lenkija), Valkininkuose, Dauguose, buvo Merkinės dekanas.dekanas.

Gyvendamas Vilniuje, užmezgė ryšius su ne itin gausia lietuvių Gyvendamas Vilniuje, užmezgė ryšius su ne itin gausia lietuvių bendruomene, kaip jos atstovas bendruomene, kaip jos atstovas

Mykolas BiržiškaMykolas Biržiška

(1882–1962)(1882–1962)

Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Mažeikių aps. Viekšniuose. Mokydamasis Šiaulių Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Mažeikių aps. Viekšniuose. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje, du kartus iš jos pašalintas: už stačiatikių pamaldų nelankymą ir lietuviškos vakaronės gimnazijoje, du kartus iš jos pašalintas: už stačiatikių pamaldų nelankymą ir lietuviškos vakaronės organizavimą. 1901 m. įstojo į Maskvos universiteto teisės fakultetą. Studijų metais tapo aktyviu Lietuvių organizavimą. 1901 m. įstojo į Maskvos universiteto teisės fakultetą. Studijų metais tapo aktyviu Lietuvių studentų draugijos dalyviu, įsitraukė į socialdemokratų veiklą, už ją 1902 m. areštuotas, apie vienerius studentų draugijos dalyviu, įsitraukė į socialdemokratų veiklą, už ją 1902 m. areštuotas, apie vienerius metus kalintas Maskvos, Vilniaus ir Kauno kalėjimuose; paleistas tęsė studijas universitete, nors savo metus kalintas Maskvos, Vilniaus ir Kauno kalėjimuose; paleistas tęsė studijas universitete, nors savo socialdemokratinių pažiūrų neatsisakė. 1905 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Dėl socialdemokratinių pažiūrų neatsisakė. 1905 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Dėl nuolatinių streikų nutrūkus studijoms, grįžęs į Lietuvą rengė slaptas gegužines, spausdino straipsnius nuolatinių streikų nutrūkus studijoms, grįžęs į Lietuvą rengė slaptas gegužines, spausdino straipsnius nelegaliuose laikraščiuose „Naujoji gadynė“, „Darbininkų balsas“ ir kituose. 1905 m. gruodžio 4–5 nelegaliuose laikraščiuose „Naujoji gadynė“, „Darbininkų balsas“ ir kituose. 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis M. Biržiška dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, manydamas, kad šiuo įvykiu „revoliucija dienomis M. Biržiška dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, manydamas, kad šiuo įvykiu „revoliucija pasiekė aukščiausią ir garsiausią politinio ir tautinio visuomenės palikimo laipsnį“. pasiekė aukščiausią ir garsiausią politinio ir tautinio visuomenės palikimo laipsnį“.

Baigęs studijas, nuo 1907 m. dirbo advokato Tado Vrublevskio padėjėju, vėliau – Žemės banke. Baigęs studijas, nuo 1907 m. dirbo advokato Tado Vrublevskio padėjėju, vėliau – Žemės banke. Bendradarbiavo spaudoje, buvo socialdemokratų savaitraščio „Žarija“, žurnalo „Visuomenė“ redaktorius. Bendradarbiavo spaudoje, buvo socialdemokratų savaitraščio „Žarija“, žurnalo „Visuomenė“ redaktorius. Noriai jungėsi į įvairių lietuvių draugijų („Rūta“, „Darna“, „Varpas“) veiklą, skaitydavo lietuvių literatūros ir Noriai jungėsi į įvairių lietuvių draugijų („Rūta“, „Darna“, „Varpas“) veiklą, skaitydavo lietuvių literatūros ir istorijos paskaitas. Nuo 1908 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys, jos vicepirmininkas.istorijos paskaitas. Nuo 1908 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys, jos vicepirmininkas.

I Pasaulinio karo metais M. Biržiška tapo Lietuvių draugijos agronomijos ir teisių pagalbai teikti vienu iš I Pasaulinio karo metais M. Biržiška tapo Lietuvių draugijos agronomijos ir teisių pagalbai teikti vienu iš steigėjų. Vokiečiams artėjant prie Vilniaus ši draugija susijungė su Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo steigėjų. Vokiečiams artėjant prie Vilniaus ši draugija susijungė su Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti ir tapo galinga organizacija, siekiančia atkurti Lietuvos nepriklausomybę. M. Biržiška tapo karo šelpti ir tapo galinga organizacija, siekiančia atkurti Lietuvos nepriklausomybę. M. Biržiška tapo vykdomojo komiteto nariu.vykdomojo komiteto nariu.

Alfonsas PetrulisAlfonsas Petrulis         (1873—1928)(1873—1928)      

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dab. Biržų r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio 4 d. Kateliškių kaime (dab. Biržų r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, nuo 1891 m. — Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1895—1897 m. gimnazijose, nuo 1891 m. — Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1895—1897 m. klausė paskaitų Lvovo veterinarijos institute. 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. klausė paskaitų Lvovo veterinarijos institute. 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1898 m. baigęs seminariją išvyko į Peterburgą. Ten ketino tęsti studijas Dvasinėje 1898 m. baigęs seminariją išvyko į Peterburgą. Ten ketino tęsti studijas Dvasinėje akademijoje, bet nepritapo ir grįžo į Vilnių.akademijoje, bet nepritapo ir grįžo į Vilnių.

1899 m. A. Petrulis gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir 1899 m. A. Petrulis gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru, po keleto mėnesių buvo pasiųstas į Bagdonavos (dab. Povilo bažnyčios vikaru, po keleto mėnesių buvo pasiųstas į Bagdonavos (dab. Baltarusija) parapiją. 1901 m. buvo paskirtas Joniškio (dab. Molėtų r.), 1903 m. — Baltarusija) parapiją. 1901 m. buvo paskirtas Joniškio (dab. Molėtų r.), 1903 m. — Maišiagalos, 1907 m. — Nalibokų (dab. Baltarusija) parapijos klebonu. 1908 m. Maišiagalos, 1907 m. — Nalibokų (dab. Baltarusija) parapijos klebonu. 1908 m. Vilniaus vyskupas perkėlė A. Petrulį į Marcinkonis, o 1911 m. — į Pivašiūnus. Kunigas Vilniaus vyskupas perkėlė A. Petrulį į Marcinkonis, o 1911 m. — į Pivašiūnus. Kunigas buvo daug kartų kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes nuvykęs į jam pavestąją buvo daug kartų kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes nuvykęs į jam pavestąją parapiją visuomet rūpindavosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik parapiją visuomet rūpindavosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Tokiam dvasininko siekiui nepritarė Vilniaus vyskupijos lenkų, bet ir lietuvių kalba. Tokiam dvasininko siekiui nepritarė Vilniaus vyskupijos vadovybė ir vietos pasaulietinė valdžia. Patirti trukdymai nepakeitė tvirtų jo nuostatų.vadovybė ir vietos pasaulietinė valdžia. Patirti trukdymai nepakeitė tvirtų jo nuostatų.

A. Petrulis prisidėjo steigiant lietuviškus laikraščius ir žurnalus, rašė jiems straipsnius, A. Petrulis prisidėjo steigiant lietuviškus laikraščius ir žurnalus, rašė jiems straipsnius, platino spaudą parapijų kaimuose ir miesteliuose. Ypač daug publikacijų kunigas platino spaudą parapijų kaimuose ir miesteliuose. Ypač daug publikacijų kunigas parengė „Vilniaus žinioms“, „Vilčiai“, „Draugijai“, „Tėvynės sargui“. parengė „Vilniaus žinioms“, „Vilčiai“, „Draugijai“, „Tėvynės sargui“.

Saliamonas BanaitisSaliamonas Banaitis

(1866—1933)(1866—1933)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis gimė

1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupių kaime (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje. 1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupių kaime (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje. Baigęs Sintautų pradžios mokyklą, dar kiek pamokytas daraktorių, 1880 m. Baigęs Sintautų pradžios mokyklą, dar kiek pamokytas daraktorių, 1880 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Joje subūrė lietuvių bendraminčių grupelę. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Joje subūrė lietuvių bendraminčių grupelę. 1883 m. turėjo nutraukti mokslus, kad galėtų šeimai pagelbėti ūkyje. 1883 m. turėjo nutraukti mokslus, kad galėtų šeimai pagelbėti ūkyje. Gimtinėje į jaunuolio rankas patekdavo laikraštis „Aušra“ ir kiti slaptai Gimtinėje į jaunuolio rankas patekdavo laikraštis „Aušra“ ir kiti slaptai platinami lietuviški leidiniai. S. Banaitis bendravo su V. Kudirka, platinami lietuviški leidiniai. S. Banaitis bendravo su V. Kudirka, spaustuvininku ir leidėju M. Jankumi, priklausė jo vadovaujamai „Birutės“ spaustuvininku ir leidėju M. Jankumi, priklausė jo vadovaujamai „Birutės“ draugijai, rūpinosi uždraustų lietuviškų leidinių gabenimu ir platinimu. 1900 draugijai, rūpinosi uždraustų lietuviškų leidinių gabenimu ir platinimu. 1900 m. savarankiškai pasirengė gimnazijos abitūros egzaminams. Baigęs m. savarankiškai pasirengė gimnazijos abitūros egzaminams. Baigęs komercijos kursus Peterburge, 1902 m. grįžo į Lietuvą. 1904 m. iš gimtinės komercijos kursus Peterburge, 1902 m. grįžo į Lietuvą. 1904 m. iš gimtinės persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“.persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“.

Petras KlimasPetras Klimas

(1891—1969)(1891—1969)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas gimė 1891 m. vasario Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime (dab. Marijampolės r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Liudvinavo 23 d. Kušliškių kaime (dab. Marijampolės r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Liudvinavo ir Kalvarijos pradinėse mokyklose, nuo 1901 m. — Marijampolės gimnazijoje. Ją ir Kalvarijos pradinėse mokyklose, nuo 1901 m. — Marijampolės gimnazijoje. Ją baigęs 1910 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Gavęs teisininko baigęs 1910 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Gavęs teisininko diplomą, 1915 m. atvyko į Vilnių.diplomą, 1915 m. atvyko į Vilnių.

   Dar būdamas studentu, P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. Jo Dar būdamas studentu, P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. Jo

vadovaujama lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisija prie vadovaujama lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisija prie Lietuvių mokslo draugijos per trumpą laiką parengė ir išleido apie penkiasdešimt Lietuvių mokslo draugijos per trumpą laiką parengė ir išleido apie penkiasdešimt įvairių mokymo leidinių. Pats P. Klimas parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“ ir įvairių mokymo leidinių. Pats P. Klimas parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“ ir sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.

  

Aleksandras StulginskisAleksandras Stulginskis

(1885 – 1969)(1885 – 1969)

Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje, Kutalių Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje, Kutalių kaime.kaime.

Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje. 1904 m. baigė keturias Liepojos (Latvija) Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje. 1904 m. baigė keturias Liepojos (Latvija) gimnazijos klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi gimnazijos klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. 1913 m. baigė Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio įšventinimo į kunigus. 1913 m. baigė Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą.institutą.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, dėl karo šelpti vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas. vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas.

1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į 1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau – Valstybės taryba). Lietuvos Tarybą (vėliau – Valstybės taryba). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vadovavo Valstybės Tarybos Tremtinių ir Vadovavo Valstybės Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai.belaisvių grąžinimo komisijai.

Redagavo „Viensėdžio” žurnalą, „Ūkininko” laikraštį.Redagavo „Viensėdžio” žurnalą, „Ūkininko” laikraštį.

Jokūbas ŠernasJokūbas Šernas

(1888–1926)(1888–1926)

J. Šernas gimė 1888 m. birželio 14 d. Jasiškių kaime (Biržų aps.). Tėvai buvo reformatai, J. Šernas gimė 1888 m. birželio 14 d. Jasiškių kaime (Biržų aps.). Tėvai buvo reformatai, tad ir Jokūbas vėliau aktyviai dalyvavo protestantų bažnyčios organizaciniame gyvenime.tad ir Jokūbas vėliau aktyviai dalyvavo protestantų bažnyčios organizaciniame gyvenime.

J. Šernas mokėsi Nemunėlio Radviliškio pradinėje mokykloje, Slucko (Baltarusija) J. Šernas mokėsi Nemunėlio Radviliškio pradinėje mokykloje, Slucko (Baltarusija) gimnazijoje, iš kurios pašalintas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 m. baigė gimnazijoje, iš kurios pašalintas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 m. baigė privačią Tartu (Estija) gimnaziją. Metus pasimokęs Tartu universiteto Teisės fakultete, perėjo privačią Tartu (Estija) gimnaziją. Metus pasimokęs Tartu universiteto Teisės fakultete, perėjo į Peterburgo universitetą, kurį baigė 1914 m.į Peterburgo universitetą, kurį baigė 1914 m.

Grįžęs į Lietuvą, dirbo žurnalistu, redagavo „Lietuvos žinias“, dėstė istoriją Vilniaus „Ryto“ Grįžęs į Lietuvą, dirbo žurnalistu, redagavo „Lietuvos žinias“, dėstė istoriją Vilniaus „Ryto“ gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narys.šelpti narys.

J. Šernas buvo vienas iš Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis) J. Šernas buvo vienas iš Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis) organizatorių; buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. 1918 m. vasario organizatorių; buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. 1918 m. vasario 16-ąją kartu su kitais devyniolika Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 16-ąją kartu su kitais devyniolika Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Pranas DovydaitisPranas Dovydaitis

(1886-1942)(1886-1942)

Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskrities Višakio Rūdos valsčiaus Runkių Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskrities Višakio Rūdos valsčiaus Runkių

kaime.kaime. Su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą, mokėsi Veiverių mokytojų Su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą, mokėsi Veiverių mokytojų

seminarijoje, bet 1905 m. iš jos pašalintas už dalyvavimą streike. 1908 m. pavasarį eksternu seminarijoje, bet 1905 m. iš jos pašalintas už dalyvavimą streike. 1908 m. pavasarį eksternu išlaikė egzaminus Marijampolės gimnazijoje, o rudenį įstojo į Maskvos universiteto Teisių išlaikė egzaminus Marijampolės gimnazijoje, o rudenį įstojo į Maskvos universiteto Teisių fakultetą, kurį pasirinko tikėdamasis vėliau darbuotis Lietuvos labui ir kurį baigė 1912 m. fakultetą, kurį pasirinko tikėdamasis vėliau darbuotis Lietuvos labui ir kurį baigė 1912 m. Tačiau Pr. Dovydaitį labiau traukė filosofijos, istorijos ir gamtos mokslai, todėl 1912 m. įstojo į Tačiau Pr. Dovydaitį labiau traukė filosofijos, istorijos ir gamtos mokslai, todėl 1912 m. įstojo į Istorijos-filosofijos fakultetą, tačiau jame mokėsi tik vienerius metus. Karo metais, nustojus Istorijos-filosofijos fakultetą, tačiau jame mokėsi tik vienerius metus. Karo metais, nustojus leisti „Viltį“, persikėlė į Kauną ir 1916 m. tapo „Saulės“ (vėliau Kauno I valstybinės) gimnazijos leisti „Viltį“, persikėlė į Kauną ir 1916 m. tapo „Saulės“ (vėliau Kauno I valstybinės) gimnazijos vadovu (1922 m. direktoriaus pareigas perėmė iš Vilniaus ištremtas M. Biržiška). 1918 m. vadovu (1922 m. direktoriaus pareigas perėmė iš Vilniaus ištremtas M. Biržiška). 1918 m. tapo pirmuoju mėnesinio pedagoginio žurnalo „Lietuvos mokykla“ redaktoriumi.tapo pirmuoju mėnesinio pedagoginio žurnalo „Lietuvos mokykla“ redaktoriumi.

Nors direktoriaudamas nemažai vargo, tačiau nesiribojo vien gimnazijos reikalais, jungėsi ir Nors direktoriaudamas nemažai vargo, tačiau nesiribojo vien gimnazijos reikalais, jungėsi ir į visuomeninį gyvenimą. 1917 m. Vilniaus konferencijoje Pr. Dovydaitis buvo išrinktas į visuomeninį gyvenimą. 1917 m. Vilniaus konferencijoje Pr. Dovydaitis buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Žymus visuomenės veikėjas, Vasario 16-Žymus visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas Petras osios Akto signataras, diplomatas Petras Klimas 1921 metais žurnale “Mūsų senovė”  Klimas 1921 metais žurnale “Mūsų senovė”  yra rašęs:yra rašęs:

“ “<...> Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo <...> Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai... Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo ateičiai... Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas.”tautos ar valstybės narys – kūrėjas.”

Sėkmės kuriant savo valstybės ir Sėkmės kuriant savo valstybės ir savo ateitį...savo ateitį...

Būkit tvirti ir sąmoningi valstybės Būkit tvirti ir sąmoningi valstybės kūrėjai...kūrėjai...