2013 m. kovo 13 d. / Trečiadienis / Nr. 58 (13 483)

ORAI

Debesuota su pra-giedruliais, krituliųnenumatoma. Temperatūra dieną2-6 laipsniai šalčio.

19p.

Kauno apygardos prokurorai aiškinasi, ar Kauno miesto savival-dybės valdininkai galėjo pelnytisiš socialinių būstų remonto ir jųpardavimo. Savivaldybė perdavėprokurorams merijos Kontrolėsir audito tarnybos specialistų atlikto audito ataskaitą.

Jeigu joje surinkti duomenys pasitvir-tintų, būtų aišku, kad Kauno savivaldy-bės administracijos Gyvenamojo fondoadministravimo skyriaus valdininkaidaug metų pelnėsi iš socialinių būstų re-monto ir nugyventų patalpų pardavi-mo, mažino miestui priklausantį turtą.Pasak Kauno miesto tarybos nario Ar-

tūro Orlausko, politikams nusprenduspatikrinti šio skyriaus valdininkų atlik-tus darbus, paaiškėjo neįtikimų dalykų:“Kai kurie butai, remiantis dokumen-tais, turėjo būti sutvarkyti jau prieš me-tus, tačiau mes išvydome, o ir laiptinėjesutikti gyventojai patvirtino ką kita.”

5p.

“Supleškėjusios” grindys už 45 tūkst. litų

UŽSIENIS

Istorinė konklava

Vatikane prasidėjo istorinė konk-lava, kurioje turi būti išrinktasnaujas popiežius. Tarp galimųkandidatų iškilo trys aiškūs favo-ritai - Milano arkivyskupas Ange-lo Scola, brazilas Odilo Schererisir kanadietis Marcas Ouellet. Visijie yra konservatoriai, savo pažiū-romis artimi pontifikui emerituiBenediktui XVI, todėl gandų ma-lūnas Vatikane mini ir kitus var-dus. Kardinolai turi išrinkti tokįpopiežių, kuris ne tik reformuotųintrigose paskendusį Vatikaną irįkvėptų katalikus sudėtingameXXI amžiuje, bet ir reformuotųkai kurias esmines Bažnyčiosnuostatas. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Uždirbaiš viešųjų pirkimų dalyvių reketo

SPORTAS

Viltys ir baimės priešpasaulio čempionatą 14p.

Net septynios Lietuvos diplomati-nės atstovybės užsienyje šiuo me-tu dirba be ambasadorių. Skirtinuolatinių vadovų neskubama ir dėl sumažėjusių valstybės finansinių galimybių. 3p.

Dėl parlamentaro Naglio Puteikiokonservatorių gretose plieskiasinesantaika. Rietavo konservatoriai,nepaisydami partinės drausmėsprievaizdų, į partijos pirmininkuskelia jo kandidatūrą. 4p.

11p.

TRASA

Vežėjų draudimo rinkoje - turgausšmėkla

Vaisių ir daržovių kenkėjai gali būti kontroliuojami

be žalos aplinkai ir žmogui.Šviesa pagrįstą antibakterinį

maisto saugos metodą atrado ir pritaikė Vilniaus universiteto

Taikomųjų mokslų instituto tyrėjai.12, 13 p.

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

10p.

ALVYDAS MEDALINSKAS

Jeigu, žmogau, būtum ne Lietu-voje ar bent jau ne Vilniuje, perskaitęsnemažos dalies Lietuvos žiniasklaidoskovo 11 dienos pranešimus tikriausiaipašiurptum: nacionalistai žygiuoja sos-tinės gatvėmis. Žygiuoja, nepaisydami,kad Vilniaus miesto savivaldybė neda-vė tam leidimo, t. y. neteisėtai. Į sostinęsutrauktos didžiulės šalies policijos pa-jėgos. Laukiama provokacijų. Ir kaiptikras kovotojas prieš kylančią neonaciųbangą parodytas Algirdas Paleckis sugrupele savo šalininkų, kurie rankoselaikė jau primirštus Lietuvoje raudonusplakatus, bei keletas jaunuolių, kuriešaukė, kad Lietuva turi būti atiduota vi-siems, net ne Lietuvos piliečiams, o kamtik pakliūva.

Praėjusią savaitę teko dalyvauti ki-tame renginyje, organizuotame To-lerancijos centro ir Valstybinio Vil-niaus Gaono žydų muziejaus. Buvaupakviestas į filmo “Susitikimas sunacionalistais” peržiūrą. Filmo idė-jos autorius - muziejaus direktoriusMarkas Zingeris, o režisierius - Jo-nas Ohmanas, kuris nusipelnė nevieno lietuvio pagarbą, nes gyven-damas Lietuvoje išmoko lietuviųkalbą ir tapo mūsų, lietuviškos kul-

tūros, dalimi, kaip ja gali tapti betkuris kitos kultūros žmogus.

15 minučių trukmės filmas praside-da vaizdais iš degančių Paryžiaus prie-miesčių, o netrukus, kaip paralelė, pa-rodomas 2008-ųjų eitynių Vilniujeskandalingas epizodas, kai keletas skus-tagalvių rikteli: “Juden raus.” Vėliau ro-domos tautinio jaunimo eitynės Vasa-rio 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Čia niekasnešaukia bjauraus šūkio “Žydus lauk”,atnešusio didžiules tragedijas praėju-siame amžiuje, todėl vaizdo kamera iš-traukia keletą eitynių dalyvių veidų,dažniausiai skustagalvių, jų kareiviš-kus batus, juodą vėliavą su kaukole iršūkį: “Lietuva - lietuviams.” Tada ro-domas gražus Lietuvos tautinis jauni-mas, tarsi teigiant: “Pažiūrėkite, su ko-kia juoda hidra einate.”

Po filmo vykusioje diskusijoje filmoautoriams pasakiau, kad jų pateiktasvaizdas yra labai sutirštintas ir prime-na sovietinius laikus, kai Sąjūdžio žmo-nės buvo kaltinami nacionalizmu. Taippat paklausiau, ar šis filmas nėra kokioVakarų ar Lietuvos institucijų pinigaisfinansuojamo projekto dalis, kai pro-jekto autoriai nori įtikinti finansiniusrėmėjus, kad Lietuvoje kyla naciona-lizmo, o gal net ir neonacizmo banga,tik to filmo kūrėjai esą su ja kovoja. Otam, kad vadinamoji neva grėsmė neiš-siplėstų, galbūt reikės pinigų dar ne vie-

nam projektui. Juk būtent taip veikiasu nacizmu kovojanti organizacija, ku-rios vėliava Lietuvoje yra A.Paleckis,parašęs ne vieną straipsnį Rusijos ži-niasklaidoje apie tai, kokie baisūs daly-kai vyksta Lietuvoje šiandien arba vy-ko Nepriklausomybės aušroje.

Ir M.Zingeris, ir J.Ohmanas patiki-no, kad filmą apie nacionalistus jie su-

kūrė ne kokiam nors projektui, o savoiniciatyva ir pinigais. Tokiu atveju bū-tų geriau patiems autoriams pripažin-ti, kad jie sutirštino spalvas, ir padėtifilmą į stalčių, nes jis gali padaryti daugnepelnytos žalos mūsų valstybei.

J.Ohmanas teigė matęs, kaip Skan-dinavijoje kilo nacionalizmo banga, odabar svarsto, ar Lietuvoje nevykstakas nors panašaus. M.Zingerio patir-tis yra pažymėta kiekvienam žyduiskaudžia artimųjų bei kitų tautiečiųnetektimi per holokaustą.

Tikrai galiu tai suprasti. Bet kuo čiadėtos tautinio jaunimo, kitų tautiškai

susipratusių žmonių eitynės Vasario16-ąją ar Kovo 11-ąją, kai patys eity-nių organizatoriai atsiribojo nuo tųkeleto asmenų 2008-aisiais išrėktųšūkių? Kiekvienose eitynėse, rengi-nyje pasitaiko provokatorių. Europosteisinėse demokratinėse valstybėsedrausminti juos - policijos reikalas.

Jeigu esminis pavojus yra šūkis “Lie-tuva - lietuviams”, ką gi, galima disku-tuoti, ar jis korektiškas šių dienų Lie-tuvoje. Tačiau tai, kad į PietryčiųLietuvą būtina sugrąžinti lietuvių kal-bą ir kultūrą, yra faktas. Man taip patrėžė akį ta juoda vėliava su kaukole irkeletas vaikinų skustomis galvomis,žygiuojančių iškeltomis į viršų ranko-mis. Juos galima nufilmuoti, nufotog-rafuoti ir pateikti taip, lyg tai žygiuojaneonaciai. Bet ar galėjo renginio orga-nizatoriai ką nors padaryti, kad ir jųnebūtų? Juk ateiti galėjo, kas nori. Ei-tynės nebuvo leistos.

Kovo 11-osios ir Vasario 16-osiosrenginiuose dalyvauja vis daugiautautiškai susipratusių žmonių, visųpirma - jaunų, ir tai turi tik džiuginti.Taip, eitynėse gali pasitaikyti tokių, ku-rie į tautiškumą žiūri kaip į radikalųnacionalizmą. Tačiau duokite teisęžmonėms bent Nepriklausomybėsdienos proga pereiti Lietuvos sostinėspagrindine gatve, Gedimino prospek-tu, su tautinėmis vėliavomis, nenukiš-

kite jų toliau nuo akių, o eitynių orga-nizatoriai, tikiu, ras būdų pašalintituos, kurie tautiškumo idėjai daro meš-kos paslaugą.

Tautiškumas nėra kraštutinis nacio-nalizmas arba neonacizmas. Tai ob-jektyvus reiškinys. Kaip teigė šiuos reiš-kinius Europoje nagrinėjantis šveicarųmokslininkas Ursas Altermattas, tai at-sakas, gynybinė žmonių reakcija į va-dinamąją makdonaldizaciją, į galimątautų sulydymą ir mažų tautų išnyki-mą. Deja, šį reiškinį pasaulyje dažnaipalydi ir antiamerikietiškos, o dabarantieuropietiškos nuotaikos.

Į pastarąjį aspektą reikėtų atkreiptiypatingą dėmesį tautiškumo idėjospuoselėtojams mūsų krašte. Lietuva,skirtingai nei Šveicarija, gyvena geo-politinės įtampos lauke ir mums, sie-kiantiems savo tautos ir valstybės sau-gumo, reikia rasti būdą, kaip suderintinorą išlaikyti tautiškumą ir buvimą Va-karų teisinių demokratinių valstybiųbendrijoje. Jeigu Lietuva pasauliui busparodyta kaip kraštutinio nacionaliz-mo ar juo labiau kokio nors neonaciz-mo valstybė, trins rankas iš džiaugsmota šalis, kurios interesams galbūt ats-tovauja A.Paleckis, o Lietuvos nesup-ras Bendrija, kurios dalis esame. Taituri suvokti visi tie, per kuriuos galigimti labai nepatrauklus mūsų valsty-bės veidas. •

2013 03 13Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Patiems filmo autoriams būtų geriau

pripažinti, kad jie sutirštino spalvas,

ir padėti filmą į stalčių.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Kam reikalingas triukšmas dėl nacionalizmo

Apie Aukštaitijos regiono savitumus, plėtrą ir ateities perspektyvas kalbamės su Seimo nariu “darbiečiu” Ričardu Sargūnu.

- Su kolegomis subūrėte Aukštaitijosparlamentinę grupę. Kas suvienijo šiuosSeimo narius?

- Šią grupę subūriau savo iniciatyva,o mus vienija meilė savam kraštui, ta-čiau per regioninę prizmę. Aukštaitijoskraštą vienijančios draugijos Seime ne-buvo, tad pasitarę su kitais kolegomisnutarėme susiburti į parlamentinę gru-pę. Juolab kad turime nemažai bendrųregioninio masto klausimų. Atsiradonorinčiųjų prisidėti, tad ateityje ši gru-pė, manau, didės.

- Kokie savitumai leidžia Aukštaitijaiišsiskirti iš kitų Lietuvos regionų?

- Visų pirma Aukštaitija yra išskirti-nė savo unikalia gamta. Tai - rekreaci-nis regionas.

- Ežeringas Rytų Aukštaitijos kraštasturi itin palankias sąlygas turizmui plė-toti. Ar tinkamai išnaudojamas šis po-tencialas?

- Neseniai teko lankytis Latvijosparlamente ir susipažinti su šios šaliesekonominiais rodikliais, investicijo-mis, turizmu. Pastebėjau, kad latviai in-tensyviai akcentuoja turizmo plėtrą, tamtikri jų traukos centrai nukreipti net įLietuvą.

Atskiri mūsų valstybės rajonai irginemažai investavo į turistinius objek-tus, tikėdamiesi, kad tos milijoninėslėšos pritrauks užsienio turistų srau-tus, tačiau tai ne visada pasitvirtina.Turizmo srityje yra viena blogybė: in-vestuoji dabar, o grąžos sulauki per il-gus metus, ne iškart. Galbūt reikalingasvadinamasis prekės ženklas, kad žmo-nės žinotų, kokia tai paslauga, kuo jiunikali, kuo skiriasi nuo kitų.

- Kokias išskirtumėte bendras visamregionui būdingas problemas?

- Itin opus klausimas - diferencijuo-ta šilumos kainodara. Ignalina, Molėtaiir Utena yra lyderiai plėtojant ekologi-nių katilinių struktūrą, ten gyventojaiuž šilumą moka maždaug 20 ct/kWh, omes Anykščiuose - beveik 38 ct/kWh.Tai didžiulis skirtumas, nors gyvenameviename regione.

Taip pat aktualūs aplinkosaugos, ap-linkos ir atliekų tvarkymo klausimai. Jaudabar girdėti kai kurių Aukštaitijos ra-jonų merų kalbų, kad reikėtų vėl grįžtiprie rajoninio lygio sąvartynų ir atsisa-kyti regioninių atliekų tvarkymo cent-rų. Manau, neturėtume dairytis atgal.Juolab kai sukurta struktūra ir techno-logija, panaudota europinių ir savų lė-šų. Vaikiškai atrodytų, jei vėl grįžtumeatgal ir kapstytumės savo duobėse.

Taigi matome problemų, kuriomsspręsti būtina visiems susėsti priebendro stalo. Nors yra regionų plėtros

tarybos, tarpusavyje bendrauja merai,savivaldybių administracijos, kai kovis tiek trūksta, kad vieni iš kitų pe-rimtume gerąją patirtį. Juk turimedirbti, kad žmonėms būtų lengviaugyventi!

- Ar jūsų vadovaujama parlamentinėgrupė padės ieškoti šių problemųsprendimo būdų?

- Dar rinksimės tartis dėl grupės veik-los krypčių, kad į Aukštaitijos miškuskartu važiuotume ne vien grybauti. Kaivienam ar kitam rajonui kils opių klau-simų, stengsimės būti šiek tiek savokrašto lobistai, palaikysime vieni kitus.

- Ar šis regionas patrauklus užsienioinvestuotojams?

- Aukštaitija kaip regionas išsiskiria

unikalia gamta, čia daug regioniniųparkų ir teritorijų, kurioms taikomi tamtikri gamtosaugos reikalavimai ir apri-bojimai. Investuotojams tie visi apri-bojimai kartais neleidžia plėtoti gamy-bos pajėgumo, todėl susiduriama susavotiškais stabdžiais.

- Kokias matote šio regiono perspek-tyvas ateityje?

- Išskirčiau Utenos arealą, kuris vi-sada buvo pramoninis miestas. Jame iružsieniečiai yra nemažai investavę, sėk-mingai plėtojamas verslas. Tai bus mies-tas, kuris turės stipresnę pramonę. Ma-žesni miesteliai, iki 10 tūkst. gyventojų,manau, netaps pramoniniai. Aplinki-nės teritorijos, ko gero, virs turistinėmisvietomis. Todėl ten turėtų atsirasti dau-giau motelių, jaukių pakelės užeigų. Rei-kėtų sutvarkyti ir prieigas prie ežerų.Taip pat būtina pasirūpinti informaci-jos sklaida internete, kad turistai jau žie-mą galėtų planuoti savo keliones. Ke-liautojams reikia pateikti informaciją netik apie kainas, bet ir apie sanitarines,buities sąlygas, saugumą.

Regionas turėtų būti plėtojamas pa-gal patvirtintus prioritetus, o jo savival-dybių biudžetai, kurie sudaromi pro-graminiu pagrindu, irgi turėtų būtiatitinkamai orientuoti į konkrečių tiks-lų siekį.•Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Seimo tribūna

Seimo aukštaičiai taps savo krašto lobistais

R.Sargūnas: “Kai vienam ar kitam rajonui kilsopių klausimų, stengsimės būti šiek tiek savo

krašto lobistai, palaikysime vieni kitus.”

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Net septynios Lietuvos diplo-matinės atstovybės užsienyješiuo metu dirba be ambasado-rių. Skirti nuolatinių vadovų į kaikurias ambasadas neskubama ir dėl ekonomikos krizės laikotarpiu gerokai sumažėjusiųvalstybės finansinių galimybių.

Užsienyje veikia 41 Lietuvos amba-sada, 8 atstovybės prie tarptautinių or-ganizacijų, 9 konsulatai ir generaliniaikonsulatai. Tačiau ne visos diplomati-nės atstovybės turi visaverčius vadovus.Mūsų šalies ambasadoms Portugalijo-je, Bulgarijoje, Belgijoje, Baltarusijoje,Indijoje, Armėnijoje ir Austrijoje kolkas vadovauja ne ambasadoriai, o lai-kinieji reikalų patikėtiniai.

Įprasta praktikaAmbasadorių Belgijoje ir Bulgarijo-

je mūsų valstybė neturi jau pusantrųmetų - nuo 2011-ųjų spalio. Lietuvosambasadai Austrijoje laikinasis reika-lų patikėtinis vadovauja daugiau kaipmetus. Diplomatinės atstovybės Indi-joje ir Armėnijoje be ambasadorių dir-ba nuo 2012-ųjų rugsėjo. Portugalijo-je ambasadoriaus neturime nuo spalio,o Baltarusijoje - nuo gruodžio, kai Li-nas Linkevičius tapo užsienio reikalųministru.

Užsienio reikalų ministro patarėjosRasos Jakilaitienės teigimu, kol bus pa-skirti nuolatiniai diplomatinių atstovy-bių vadovai, ambasadoms vadovauja irLietuvai užsienio valstybėje atstovaujalaikinieji reikalų patikėtiniai. “Praktika,kai diplomatinėms atstovybėms užsie-nyje kartais vadovauja ne ambasadoriai,o laikinieji reikalų patikėtiniai, nėra lai-koma neįprastu dalyku. Tai dažniausiailemia ilgokai trunkančios atrankos irskyrimo procedūros”, - tikino ji.

R.Jakilaitienė taip pat pažymėjo, kadekonomikos krizės metais Užsienio

reikalų ministerijai (URM) gerokaisumažinus finansavimą sprendimaspavesti laikiniesiems reikalų patikėti-niams vadovauti kai kurioms diplo-matinėms atstovybėms buvo priimtaskaip alternatyva galimam ambasadųuždarymui.

Skirs keturis ambasadoriusPasak R.Jakilaitienės, jau pradėtos

diplomatinių atstovybių Indijoje, Bal-tarusijoje, Armėnijoje ir Austrijoje va-dovų skyrimo procedūros. Ambasa-doriumi Indijoje siūloma skirtidiplomatą Laimoną Talat-Kelpšą, oBaltarusijoje - ambasadorių ypatin-giems pavedimams Evaldą Ignatavi-čių. “Todėl iki Lietuvos pirmininka-vimo Europos Sąjungos (ES) Tarybaiturėtų būti paskirti keturi nauji amba-

sadoriai. Kitoms trims atstovybėms irtoliau vadovaus patyrę diplomatai -laikinieji reikalų patikėtiniai”, - aiški-no R.Jakilaitienė.

Ji pažymėjo, kad URM jau dabarrengiasi įgyvendinti 2014 metų ro-tacijos planą, kai po Lietuvos pirmi-ninkavimo ES Tarybai vyks aktyvidiplomatinių atstovų ir generaliniųkonsulų kaita. Po metų ketinamaperžiūrėti ir mūsų šalies diplomati-nio atstovavimo tinklą. “Diplomati-nio atstovavimo tinklo tobulinimasir optimizavimas yra tęstinė veikla,kurią vykdo visos valstybės. Ją lemiapolitiniai, ekonominiai šalies inte-

resai, atstovavimo piliečių intere-sams svarba ir finansinės galimy-bės”, - dėstė R.Jakilaitienė.

Laukia geresnių laikųTai, kad kai kurios Lietuvos amba-

sados užsienyje dirba be ambasado-rių, Seimo Užsienio reikalų komitetopirmininko pavaduotojo AudroniausAžubalio teigimu, lėmė kelios priežas-tys. Pavyzdžiui, mūsų valstybės diplo-matinėms atstovybėms Bulgarijoje irPortugalijoje laikinieji reikalų patikė-tiniai vadovauja taupumo sumetimais.“Ambasadoriaus visai kitas rangas, ki-ti pinigai, jam reikalinga rezidencija.

Tai kerta per kišenę. Siūlyta šias amba-sadas apskritai uždaryti. Mano nuo-monė buvo kitokia - jokiu būdu neuž-daryti ir laukti geresnių laikų. Atidarytiambasadą labai lengva, o uždaryti bedidesnių ar mažesnių politinių pasek-mių nepavyko niekam”, - LŽ sakė bu-vęs užsienio reikalų ministras. Jis taippat pažymėjo, kad paskirti ambasa-dorius užtrunka.

A.Ažubalis patikino, jog tai, kad įkelias užsienio valstybes jau ilgokai ne-paskiriami ambasadoriai, mūsų šaliaineigiamos įtakos neturi. “Tai niekaipneatsiliepia. Žinoma, visada geriau,kai valstybei atstovauja ambasadorius,bet šiuo atveju yra kaip yra. Džiau-giuosi, kad neuždarėme ambasadų”, -kalbėjo jis.

Gudresnis modelisKaip LŽ pasakojo politologas Lau-

rynas Kasčiūnas, ekonomikos krizėspaliestos ir taupyti priverstos valsty-bės įvairiai bando spręsti diplomati-nių atstovybių klausimą. Vienos šalysatsisako kai kurių ambasadų užsieny-je, kitos mažina jose dirbančio perso-nalo skaičių.

Kad Lietuvai keliose užsienio vals-tybėse jau kurį laiką atstovauja neambasadoriai, o laikinieji reikalų pa-tikėtiniai, L.Kasčiūno žodžiais, pui-kiai suprantama. “Manyčiau, tai labailankstus taupymo režimas, žinant,jog valstybės biudžetas nėra gumi-nis”, - įsitikinęs politologas.

Anot L.Kasčiūno, kiekviena valsty-bė suinteresuota, kad užsienyje jai bū-tų atstovaujama kuo aukštesniu lygiu.Tačiau visada reikia atsižvelgti ir į dvi-šalių santykių darbotvarkę, prekybosapimtį, investicijas, bendrus projektus.“Žinoma, geriau, kai yra ambasado-rius. Tačiau, kaip minėjau, esama ir tamtikrų keblumų. Kai kurios Europos ša-lys atsisako ambasadų, jų buvo uždary-ta ir Lietuvoje. Mes pasirinkome, sa-kyčiau, gudresnį modelį”, - manopolitologas. •

Dienos temos 32013 03 13Lietuvos žinios

Ambasadorių skyrimą įšaldė ir pinigų stygius

RAIMONDA RAMELIENĖ

Per iškilmingą Seimo posėdį Rolandą Paksą tarp garbingiau-sių valstybės vyrų pasodinusius valdančiuosius opozicija įtariapradėjus per apkaltą nušalintovalstybės vadovo reabilitaciją.

Prieš devynerius metus prezidentopostą praradęs “Tvarkos ir teisingu-mo” (TT) lyderis europarlamentarasR.Paksas Kovo 11-osios proga buvopamalonintas. Naujosios valdančio-sios daugumos valia į iškilmingą Sei-mo posėdį istorinėje Kovo 11-osiossalėje jis buvo pakviestas ne kaip ei-linis europarlamentaras, o kaip pre-zidentas. R.Paksui ir jo sutuoktineiLaimai Paksienei buvo skirta vietabuvusių šalies vadovų ložėje. Tokssprendimas sukėlė nevienareikšmiųvertinimų bangą. Kai kurie Seimo opo-zicijai priklausančios Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų(TS-LKD) frakcijos nariai pareiškė,kad tokia garbinga vieta, juolab krei-pinys “Jūsų ekscelencija”, nuskambė-jęs per posėdį, nušalintam valstybėsvadovui nepriklauso. Konservatoriųnuomone, tai aiškus mėginimas “tyliaireabilituoti” R.Paksą. Jie ketina aiš-kintis, kas posto netekusį vadovą su-manė pasodinti garbingiausioje parla-mento ložėje.

Pažemino institucijąPasak TS-LKD frakcijos nario Man-

to Adomėno, už priesaikos sulaužymąapkaltos būdu nušalintas prezidentas“nėra žmogus, turintis prezidento ran-gą, į kurį galima kreiptis “Jūsų ekscelen-cija”. “Mano supratimu, tai yra prezi-dento institucijos pažeminimas irtiesiog bandymas tyliai reabilituoti nu-šalintą prezidentą”, - per iškilmingą po-sėdį R.Pakso sėdėjimą išskirtinėje vie-toje komentavo M.Adomėnas. Politikonuomone, tokį žingsnį galima vertintikaip dviejų apie jungimąsi kalbančiųjėgų (Darbo partijos ir TT) užmačiasieškoti manevrų, kad būsimuose prezi-dento rinkimuose R.Paksą galima bū-tų kelti kaip kandidatą. “Žinoma,kreipinys atrodytų tik formalumas,bet iš tokių formalumų susideda mū-sų atmintis, teisės suvokimas ir tamtikras moralinis vertinimas”, - pabrėžėM.Adomėnas.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakci-jos seniūno ir partijos pirmininko Eli-gijaus Masiulio teigimu, per apkaltą pa-šalinto prezidento statusas visuometyra vertinamas dvejopai. “Aišku, būtųgeriau, kad R.Paksas, suvokdamas si-tuacijos subtilumą, neprovokuotų to-kioms diskusijoms”, - sakė liberalas.

Tiki teisingumuR.Paksas LŽ prisipažino, kad nie-

kuomet, nors ir gaudavo kvietimus, įiškilmingus Seimo posėdžius nesiverž-

davo. “Kodėl ėjau šį kartą? Matyt, kaž-kas turi įvykti, kad būtų pirmas kartas.Gyvenimas eina į priekį, atsiranda ki-tokių aplinkybių - turiu galvoje Euro-pos Žmogaus Teisių Teismo sprendi-mą, atsiranda atkurto teisingumojausmas”, - sakė politikas. R.Paksonuomone, tai, kad Seimo pirmininkasjį, kaip buvusį šalies vadovą, pakvietėdalyvauti valstybės šventėje, “yra labaicivilizuota ir sveikintina”. “Matyt, tie,

kurie uzurpavo Kovo 11-ąją ir daugelįkitų dalykų Lietuvoje, norėtų privati-zuoti visas šventes”, - kritikams atsikir-to europarlamentaras. Paklaustas, ar joapsisprendimą drąsiai užimti vietą tarpbuvusių krašto vadovų lėmė ir planuo-jamas dviejų valdančių partijų susijun-gimas, R.Paksas tiesiai neatsakė. “Ma-ne paskatino tai, kad į Lietuvą potruputį grįžta teisingumas ir padoru-mas”, - pridūrė 2004-aisiais posto ne-tekęs prezidentas.

Buvo suderintaSeimo kancleris Jonas Milerius LŽ

teigė, kad kaip Europos Parlamento

narys R.Paksas niekada nėra igno-ruojamas. “Ar jis dalyvauja rengi-niuose, ar ne, tikrai negaliu pasaky-ti, nes paprastai į juos susirenka labaidaug žmonių. Kviesdami paminėtiKovo 11-ąją išsiuntėme apie 1000kvietimų”, - sakė kancleris. Kodėl šį-kart R.Paksui buvo parinkta vietatarp buvusių vadovų, J.Milerius pri-sipažino nežinąs, nes formalumustvarkė posėdžių sekretoriatas ir pro-tokolo skyrius. “Manau, buvo tarta-si ir su politikais”, - spėjo kancleris.Seimo pirmininko sekretoriate LŽbuvo paaiškinta, kad iškilmingo Ko-vo 11-osios posėdžio scenarijų pa-rengė Seimo kanceliarija. Suderinęssu valdančiosios koalicijos partne-

riais, Seimo pirmininko sekretoriatasjam pritarė.

Teisininkų teigimu, kaip reikiakreiptis į šalies prezidentą, nėrareglamentuota. Todėl kilusios su-maišties vertinti teisinėmis katego-rijomis negalima. Tai moralinės iretinės srities dalykai. Paprastai krei-pinys “Jūsų ekscelencija” yra pa-garbos ženklas tikrajam valstybėsvadovui. Kovo 11-osios minėjimoakibrokštą teisininkai linkę vadinti“politiniais žaidimais mėginantreabilituoti iš pareigų pašalintą va-dovą”. Pasak jų, keista, kad “anti-konstitucinė politinė kultūra sklin-da iš aukščiausios tautos atstovybėstribūnos”.•

Per iškilmingą Seimo posėdį istorinėje Kovo 11-osios salėje R.Paksui ir josutuoktinei L.Paksienei buvo skirta vieta buvusių šalies vadovų ložėje.Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Kovo 11-osios minėjimo akibrokštą

teisininkai linkę vadinti “politiniais

žaidimais”.

Po metų ketinama peržiūrėti mūsų šalies diplomatinio atstovavimo tinklą.

A.Ažubalio nuomone, geriau taupant kurį laiką neskirti ambasadorių, nei uždaryti diplomatines atstovybes.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prezidentinė ložė R.Paksui atsirūgo

2013 03 13Lietuvos žinios4 Dienos temos

TOMAS BAŠAROVAS

Dėl parlamentaro Naglio Puteikio tarp konservatoriųplieskiasi nesantaika. Rietavokonservatoriai, nepaisydamipartinės drausmės prievaizdų, į partijos pirmininkus kelia jokandidatūrą.

Kaip vakar LŽ patvirtino Tėvy-nės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų (TS-LKD) Rietavo sky-riaus pirmininkas Juras Beinušaus-kas, kandidatu į partijos pirminin-kus jų bendruomenė iškėlė Seimonarį N.Puteikį.

Tačiau prieš dvi savaites partijosPriežiūros komitetas, atsižvelgdamasį TS-LKD Klaipėdos miesto skyriųsueigos pirmininko Arūno Barbšioskundą dėl netoleruotino parlamen-taro elgesio, N.Puteikiui kurį laikąuždraudė eiti vadovaujamas parei-gas partijos struktūrose. Vis dėltorietaviškių parodytas akibrokštas,TS-LKD drausmės prievaizdų teigi-mu, partijoje maišto sukelti neturė-tų. Paties N.Puteikio LŽ pakalbintivakar nepavyko, jis neatsiliepė į LŽžurnalisto skambučius.

Įvyko demokratinis procesasTS-LKD Rietavo skyriaus pirmi-

ninkas J.Beinušauskas tvirtino, kadparlamentaro N.Puteikio kandida-tūra į partijos pirmininkus iškeltademokratiniu būdu. “Atsirado ini-ciatyvinė grupė, kuri palaikė jo kan-didatūrą. Įvyko demokratinis pro-

cesas ir iš trijų kandidatų buvo iš-rinktas N.Puteikis”, - LŽ vakar sa-kė J.Beinušauskas. Jo teigimu, drau-

dimą N.Puteikiui eiti vadovaujamaspareigas TS-LKD struktūrose priė-mė partijos Priežiūros komitetas,

tačiau kelti jo kandidatūrą skyriamsanaiptol neuždrausta. “Aš iš kartoįspėjau susirinkimą dėl galimų pa-sekmių, kad kandidatūra gali būtinepatvirtinta. Turėjome teisę rink-tis: ar siūlome senuosius kandida-tus, ar visai nieko nesiūlome, ar iš-keliame savo kandidatą. Tad mes iriškėlėme”, - kalbėjo TS-LKD Rieta-vo skyriaus pirmininkas.

Jo žodžiais, Rietavo skyriaus kon-servatorių bendruomenės nariai suN.Puteikiu pažįstami jau daug me-tų, jie aktyviai bendradarbiauja suparlamentaru, todėl jo kandidatūrarietaviškiams atrodo priimtina. “Jei-gu jo neiškelsime dabar, o partijosPriežiūros komiteto sprendimas busatšauktas kaip neteisėtas, N.Putei-kis visai neteks galimybės būti iškel-tas”, - pridūrė J.Beinušauskas.

Užrūstinti partijos vadovybę dėlšio žingsnio rietaviškiai taip pat ne-bijo. “Mūsų partija ne nacionalso-cialistinė ir ne komunistinė. Tai -demokratiška politinė jėga”, - pa-brėžė J.Beinušauskas.

Maišto neįžvelgiaTS-LKD Priežiūros komiteto pir-

mininkas parlamentaras ArvydasAnušauskas rietaviškių sprendimoiškelti N.Puteikio kandidatūrą į par-tijos pirmininkus vakar nepanoro

komentuoti. “Skyrius gali kelti ko-kius tik nori kandidatus”, - LŽ la-koniškai tvirtino jis. A.Anušauskasitin nenoriai kalbėjo ir apie N.Pu-teikiui pritaikytas sankcijas, tačiaupažymėjo, kad Priežiūros komitetosprendimai gali būti peržiūrimi išnaujo, jeigu pateikiama apeliacija.“Ar N.Puteikis pateikė, aš nežinau”, -sakė A.Anušauskas.

Priežiūros komitetui taip patpriklausantis TS-LKD vykdomasissekretorius Raimundas Alekna šioįvykio nelinkęs sureikšminti. “Jie(Rietavo skyrius - aut.) pareiškė vie-ną nuomonę, o Priežiūros komite-to sprendimas - kitas reikalas. Ne-būtinai tos nuomonės turi sutapti,bet kai kurių partinių struktūrųsprendimai turi būti vykdomi”, -LŽ tvirtino R.Alekna.

Jo teigimu, skyrius turėjo būti su-sipažinęs su partijos Priežiūros ko-miteto sprendimu ir į tai turėjo at-sižvelgti, nes visi iškelti kandidataiį partijos pirmininkus turės būti ap-robuoti. Maišto apraiškų šioje isto-rijoje R.Alekna tikino nematantis.“Žmonės turi savo įsitikinimus, okai vieno ar kito nuomonė nesu-tampa - tai visiškai normalu. Netšeimoje tėvų ir vaikų nuomonėsskiriasi”, - pažymėjo TS-LKD vyk-domasis sekretorius.•

Nesutarimų kibirkštis dėl konservatorių vedlio

R.Alekna: “Nebūtinai tos nuomonės turi sutapti, bet kai kurių partinių struktūrų

sprendimai turi būti vykdomi.”

N.Puteikiui kurį laiką uždrausta eiti vadovaujamas pareigas partijosstruktūrose. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nuoširdžiai dėkojame visiems užjautusiems netekties valandą ir padėjusiems į paskutinę kelionę

išlydėti Tėvelį.

Aloyzo ir Kęstučio Kuzmarskių šeimos

TrumpaiPAAIŠKĖJO PRETENDENTAI

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT)tarybos posėdyje vakar atplėšti sep-tyni vokai su kandidatų, siekiančiųužimti Nacionalinio Lietuvos radi-jo ir televizijos generalinio direkto-riaus postą, pateiktais dokumen-tais. LRT vadovo pareigaspretenduoja eiti signataras Virgini-jus Pikturna, žurnalistė LiudvikaPociūnienė, Irmantas Šerys, buvęsnaujienų agentūros BNS Baltijosnaujienų redaktorius Edvinas But-kus, televizijos prodiuseris SauliusJakutavičius, LRT tarybos pirmi-ninkas Dainius Radzevičius ir da-bartinis LRT vadovas AudriusSiaurusevičius. “Kovo 26 dieną bussusitikimas su visais kandidatais.Per susitikimą kandidatai pristatyssavo programas ir atsakys į LRT ta-rybos narių klausimus. Paskui tary-ba balsuos”, - teigė LRT tarybospirmininko pavaduotoja Lolita Jab-lonskienė. Pasak jos, norint išrinktilaimėtoją už jį turi balsuoti daugiaunei pusė visų tarybos narių.

GALIMYBĖ IŠSKIRTI BYLAS

Jeigu iš medikų bus gauti duome-nys, kad Darbo partijos vadovasViktoras Uspaskichas dėl ligosbent kelis mėnesius negalės daly-vauti teismo posėdžiuose, jo bylą

galima bus išskirti į atskirą, o kitųkaltinamųjų bylą nagrinėti toliau irjiems paskelbti nuosprendį. Proce-sas V.Uspaskicho atžvilgiu išskyrusbylą būtų baigtas jam pasveikus.Apie tokią galimybę Vilniaus apy-gardos teismui antradienį užsimi-nė valstybės kaltintojas Generali-nės prokuratūros prokurorasSaulius Verseckas, kai proceso da-lyviams susirinkus į posėdį paaiš-kėjo, kad kaltinamasis dėl sveika-tos būklės negali dalyvauti bentdviejuose posėdžiuose. Darbo par-tijos byloje beliko kaltinamųjų ap-klausos ir baigiamosios kalbos. Pa-gal naujus prokuratūros pateiktuskaltinimus dėl sukčiavimo senatisšioje baudžiamojoje byloje sueitų2016 metais. Neatvykus Darbopartijos pirmininkui V.Uspaski-chui, Vilniaus apygardos teismuivakar nepavyko pratęsti vadinamo-sios juodosios buhalterijos bylosnagrinėjimo. Kaltinamojo advoka-tas Vytautas Sviderskis teismui pa-teikė Kėdainių pirminės sveikatospriežiūros centro kovo 8 dieną iš-duotą pažymą, kurioje rašoma,kad V.Uspaskichui diagnozuotadvylikapirštės žarnos opa. Teisėjųkolegija nutarė kreiptis į pažymąišdavusią gydymo įstaigą, taip patnuspręsta dėl V.Uspaskicho kreip-tis į sveikatos apsaugos ministrą.

BNS, LŽ

Dienos temos 52013 03 13Lietuvos žinios

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno miesto savivaldybėperdavė prokurorams me-rijos Kontrolės ir auditotarnybos specialistų VidosJoniškienės, Mykolo Luk-

šos ir Vidos Šipailienės atlikto auditoataskaitą. Jeigu joje surinkti duome-nys pasitvirtintų, būtų aišku, kad Kau-no savivaldybės administracijos Gyve-namojo fondo administravimo skyriausvaldininkai daug metų pelnėsi iš socia-linių būstų remonto ir nugyventų patal-pų pardavimo, mažino miestui priklau-santį turtą.

Auditoriai aptiktų pažeidimų kol kasnekomentuoja, o Gyvenamojo fondoadministravimo skyrius jau keletą mė-nesių turi naują vadovę. Laura Stanke-vičienė LŽ neslėpė žinanti apie proku-rorų atliekamą tyrimą ir tikino, kad jaivadovaujant skyriuje įvesta tvarka.

Dokumentai neatitiko realybės Kauno miesto tarybos nariai kasmet

sprendžia, kuriuos iš 4650 miestuipriklausančių gyvenamųjų socialiniųbūstų remontuoti, ir susipažįsta su Gy-venamojo fondo administravimo sky-riaus specialistų parengtais sąrašais.Juose nurodoma, kokiu adresu yra bu-tas, ką ten reikia tvarkyti. Remontodarbų kainos paprastai skaičiuojamospagal tarybos patvirtintus įkainius.

Socialiniai būstai priklauso miestui,tad savivaldybė privalo rūpintis savoturtu. Kadangi socialiai remtini asme-nys gerokai nuniokoja gyvenamas pa-talpas, jų remontui kasmet gali būtiskiriama 100-500 tūkst. litų - sumapriklauso nuo biudžete turimų lėšų.Tačiau pernai Socialinių reikalų, svei-katos ir šeimos komiteto, kuriam va-dovauja miesto tarybos narė LoretaKudarienė, nariai, nepasikliaudamivien gautais dokumentais, pakvietėmerijos Gyvenamojo fondo admi-nistravimo skyriaus darbuotojus ap-žiūrėti remontuotinus butus.

Būtent tuomet, pasak Kauno mies-to tarybos nario Artūro Orlausko, irpaaiškėjo neįtikimų dalykų: “Pavyz-džiui, gyvenamuosiuose namuose pa-matėme sveikutėles elektros skydines,o mus bandė įtikinti, neva jos sudegu-sios.” A.Orlauskas neslėpė, jog tąkarttarp tarybos narių ir Gyvenamojo fon-do administravimo skyriaus valdinin-kų kilo nemenkas ginčas, nes jų pa-teikti duomenys visiškai neatitikotikrovės. “Kai kurie butai, remiantisdokumentais, turėjo būti sutvarkyti jauprieš metus, tačiau mes išvydome, o irlaiptinėje sutikti gyventojai tvirtino kąkita”, - sakė A.Orlauskas.

Atskleidė šokiruojančių faktųPolitikas prisiminė Vytauto pro-

spekte esantį erdvų butą, aplankytąper išvažiuojamąjį posėdį. Trys jokambariai - privatūs, kiti trys dar prik-lauso merijai. Turėdami omenyje bū-tent šiuos ilgą laiką negyvenamuskambarius Gyvenamojo fondo admi-nistravimo skyriaus valdininkai savosąmatoje buvo nurodę, neva juose rei-kia keisti grindis, nes šios sudegusios.“Supleškėjusių” grindų remontui išmiesto biudžeto tikėtasi gauti apie 45tūkst. litų. Tačiau politikams atvykus įvietą paaiškėjo, kad jos - sveikut svei-kutėlės, net vertingos, mat yra seno-vinės, medinės. “Už tokios kokybėsgrindis dabar tektų pakloti tūkstan-čius litų!” - piktinosi A.Orlauskas.

Bute politikai sutiko gretimų kam-barių gyventoją ir pasidomėjo, kodėl

jis neprivatizuoja merijai priklausan-čių šalia esančių patalpų. “Tuomet į po-kalbį staiga įsiterpė vienas valdininkųir ėmė aiškinti, neva gyventojui siūlytatai padaryti, bet šis nesutikęs. Tai išgir-dęs vyras labai pasipiktino. Jis patiki-no, kad mielai privatizuotų kambarius,bet vis laukia merijos valdininkų atsa-kymo. Savo žodžius kaunietis patvirti-no dokumentu, rašytu prieš metus irantspauduotu savivaldybės antspau-du”, - LŽ pasakojo A.Orlauskas.

Kitame politikų tikrintame bute Že-muosiuose Kaniūkuose maždaug priešmetus turėjo būti pakeistos pagrindi-nės durys. Tačiau komisijos nariai pa-matė apleistas patalpas ir... išlaužtasduris. “Jos tikrai niekada nebuvo keis-tos”, - tarybos nariams tvirtino namogyventojai. Tačiau labiausiai politikuspribloškė vieno žmogaus pasakojimas.Vyras teigė, jog meistrai savivaldybėslėšomis vis dėlto buvo pakeitę jo kai-myno buto duris. Šis faktas užfiksuotasir valdininkų dokumentuose. “Bet pokelių dienų, kaip sakė gyventojas, nau-jos durys buvo išimtos, o į jų vietą įsta-tytos senosios”, - A.Orlauskas neslėpėbuvęs šokiruotas vyriškio liudijimo.

Stebisi, kad nepamatė anksčiauTai, ką išvydo lankydami miestui

priklausančius socialinius būstus, po-litikai užfiksavo ir perdavė Kauno sa-vivaldybės administracijos direktoriuiDainiui Ratkeliui. Išanalizuoti situa-ciją buvo pavesta merijos Kontrolėsir audito tarnybai. Ši baigė darbą va-sarį, o surinktą medžiagą neseniaiperdavė Kauno apygardos prokura-tūrai. “Tai, ką aptiko auditoriai, da-

bar aiškinsis prokurorai, tad dar anks-ti vertinti faktus”, - nesileido į kalbasD.Ratkelis. Nuo 2012-ųjų vidurio sa-vivaldybės administracijos direkto-riumi dirbantis D.Ratkelis stebėjosi,kaip galimų pažeidimų niekas nepas-tebėjo daugybę metų.

Kauno miesto savivaldybės admi-nistracijos vadovas LŽ neslėpė ir jį pa-siekusios informacijos, kad Prancūzųgatvės gyventojai piktinasi tuo, jog sa-vivaldybės lėšomis remontuojami bu-tai, kurių nuomininkai nemoka neinuomos, nei komunalinių paslaugųmokesčių, o laiku juos mokantieji esąvaldininkų pagalbos nesulaukia. “Tik-rinsime šiuos pranešimus. Jei paaiškėsnaujų įtartinų faktų, perduosime juosprokurorams”, - LŽ tikino D.Ratkelis.

Vijola Revuckaitė, kuri kreipėsi į po-litikus, bendrabučio tipo socialiniamebūste sakė gyvenanti nuo 1999-ųjų.“Visi butus šiame name gavome apleis-tus: kiaurais langais, išlaužytomis duri-mis, suplėšytu linoleumu, išdaužytomisplytelėmis. Kad galėtume gyventi, savolėšomis juos susitvarkėme”, - kalbėjomoteris. Gyventoja ir dabar pati re-montuoja butą, mat jai ir kaimynamsbuvo pažadėta po penkerių metų leistišiuos būstus privatizuoti lengvatinėmissąlygomis. “Patys tvarkome ir bendro

naudojimo patalpas. Po gaisro, kilusio2009-aisiais, jas susiremontavome. Betbuto man iki šiol neleidžia privatizuo-ti”, - guodėsi kaunietė. Namo gyvento-jams, anot jos, kas mėnesį tenka mokė-ti ir kaupiamųjų lėšų mokestį: už 36kvadratinių metrų plotą - 161 litą, o už50 kvadratinių metrų plotą -230 litų.

V.Revuckaitė taip pat papasakojo,kad nesulaukdami valdininkų pagal-bos gyventojai buvo kreipęsi į ži-niasklaidą. “Išėjus straipsniui mūsųname imta keisti langus tiems žmo-nėms, kurie turi tūkstantinių skolų. Osąžiningai mokantieji mokesčius pa-likti likimo valiai”, - piktinosi moteris.

Paprašytas pakomentuoti šiuos kau-nietės atskleistus faktus A.Orlauskassakė numanantis, kodėl savivaldybėslėšomis galėjo būti remontuojamiskolininkų butai. “Tarybos nariamspranešus, kad gyventojai daug metųnemoka už paslaugas, siūloma butąprivatizuoti, o šis “lyg tyčia” būna su-tvarkytas”, - dėstė politikas.

Butas Kaune už 450 litųKonkretūs tokio “verslo modelio”

faktai jau perduoti prokurorams. Galibūti, jog A.Orlausko ir kitų politikųprielaidos, kad valdininkai galėjo pel-nytis iš socialinių būstų, pasitvirtins.

Pavyzdžiui, dviejų butų remontuivienais metais skirta daugiau kaip 100tūkst. litų, o jau kitais jie parduoti užmaždaug 8 tūkst. litų kaip visai apleisti.Dar vienas būstas tvarkytas už 30 tūkst.litų, bet po metų parduotas už... 450 li-tų. Tikrintojų nuomone, tai, jog butasparduodamas dešimt kartų pigiau, ne-gu investuota į jo remontą, savivaldybeiyra akivaizdžiai nuostolinga.

Kauno merijos Kontrolės ir auditotarnybos specialistai užfiksavo, kad at-likus socialinio būsto remontą jo liku-tinė vertė nepasikeičia. Už miestuipriklausančio turto vieno kvadratiniometro remontą mokėta nuo 1989 litųiki 2610 litų, tačiau to paties gyvena-mojo ploto likutinė vertė dokumen-tuose nurodyta ta pati - nuo 1 iki 65 li-tų. “Taip mažinama savivaldybės turtovertė”, - pabrėžiama kontrolierių do-kumentuose.

LŽ komentuodamas jų išvadasA.Orlauskas pridūrė, jog tai galėjo bū-ti daroma sąmoningai. Anot politiko,sprendimus, kuriuos būstus tvarkyti irkokius darbus juose atlikti, priimdavovos keli Gyvenamojo turto fondo ad-ministravimo skyriaus darbuotojai.Kontrolieriai, tikrindami šio skyriausdokumentus, aptiko ir dvejopas tų pa-čių butų remonto sąmatas. Vienose jųnurodomi brangesni planuojami dar-bai, kitose - beveik perpus pigesni.

Nauja vadovė Šiuo metu Kauno miesto savivaldy-

bės administracijos Gyvenamojo fon-do administravimo skyrius turi naująvadovę. Nuo 2012-ųjų lapkričio jamvadovaujanti L.Stankevičienė LŽ sakėžinanti apie prokuratūrai perduotą me-džiagą, tačiau patikino, kad komentuo-ti to, kas vyko anksčiau, esą negalinti. “Įprokuratūrą nenoriu vaikščioti nei da-bar, nei ateityje. Todėl stengiuosi dirb-ti taip, kad nebūtų pagrindo mane tenkviesti”, - garantavo L.Stankevičienė.Jos manymu, skyriuje turėtų dirbti irbent vienas kompetentingas statybinin-kas, gebantis sudaryti objektyvias re-monto darbų sąmatas. Iki šiol tai darėkitų sričių specialistai.•

“Supleškėjusios”grindys už 45 tūkst. litų

Šiame K.Baršausko gatvėje esančiame name daug butų tebepriklauso Kauno miesto savivaldybei. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Nors valdininkai tikina, kad socialinių būstų remontui kasmet išleidžiane vieną tūkstantį litų, kai kur vandenį į klozetus tenka pilti iš kibirėlių.

Kauno apygardos prokurorai aiškinasi, ar Kauno miesto savivaldybės valdininkai galėjo pelnytis iš socialinių būstų remonto ir jų pardavimo.

Dviejų butų remontuivienais metais buvoskirta daugiau kaip100 tūkst. litų, o jau

kitais jie parduoti užmaždaug 8 tūkst. litų

kaip visai apleisti.

2013 03 13Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Atsinaujinusios žiemos pūgosparalyžiavo transportą, nutrau-kė elektros tiekimą ir šimtusžmonių įkalino automobiliuose.

Labiausiai nukentėjo Prancūzija,tačiau daug bėdos sniegas padarė irJungtinėje Karalystėje, Vokietijoje,Belgijoje, Nyderlanduose. Beveik treč-dalyje Prancūzijos regionų paskelbtanepaprastoji parengtis, nes daugiaukaip 2 tūkst. žmonių teko naktį pra-leisti savo automobiliuose, kai sniegasparalyžiavo eismą Normandijos irBretanės keliuose, nes ten iškrito 20-60 cm sniego. Be to, mažiausiai 66tūkst. namų liko be elektros.

Sniegas sutrikdė eismą ir Paryžiu-je, o du pagrindiniai sostinės oro uos-tai, Charles’io de Gaulle’io ir Orli, at-šaukė ketvirtadalį skrydžių. Per eismonelaimę netoli Lilio buvo sužeista 14žmonių, o Bretanės mieste Sen Bri-

jė nuo šalčio mirė 58 metų benamis.Šimtai automobiliais važiuojančių

žmonių praėjusią naktį įstrigo irJungtinėje Karalystėje. Dėl ekstre-malių orų sutriko “Eurostar” trauki-nių, kursuojančių po Lamanšo są-siauriu iškastu tuneliu, eismas.

Vokietijoje smarkus sniegas paraly-žiavo Frankfurto oro uostą, teko at-šaukti 161 skrydį. Berlyne smarkiai vė-lavo arba net nevažiavo traukiniai.Apledėjusiuose Vokietijos keliuose įvy-ko nemažai avarijų, per jas keli žmonėssmarkiai sužeisti, o vienas žuvo.

Pūga sutrikdė eismą ir Belgijoje, nesdėl sniego pusnių automobiliai įstrigokeliuose. Briuselyje ir kituose miestuo-se teko atšaukti arba atidėti autobusųbei traukinių reisus, sustabdyti tarp Pa-ryžiaus ir Briuselio kursuojančius grei-tuosius traukinius. Gausiai prisnigo irNyderlandų pietuose, todėl sutriko su-sisiekimas su Belgija.•Latvijos vyriausybė nutarė imtis

konkrečių priemonių, kad šalyjepradėtų daugėti gyventojų.

Ministras pirmininkas Valdis Dom-brovskis pareiškė, jog tam jo vadovau-jamas kabinetas pasistengs sudaryti sta-bilias socialines ekonomines sąlygas irjau konkrečiai numatė, ką galima pa-daryti dar šiais metais.

“Vienybės” bloko lyderis V.Domb-rovskis, antrą kartą tapęs ministru pir-mininku, išsikėlė ambicingą tikslą - pa-daryti viską, kad nuo 2014 metųLatvija galėtų įsivesti eurą. Šis tikslasjau pasiektas. Nors Latvija dar tik pa-teikė Europos Komisijai prašymą leis-ti nuo kitų metų naudoti bendrą Eu-ropos valiutą, jau aišku, kad nuo sausio1 dienos latviai atsiskaitinės eurais.

Saeimoje skaitydamas metinį pra-nešimą V.Dombrovskis ne tik tuo pa-

sidžiaugė, bet ir iškėlė savo vyriausy-bei naują tikslą - pasiekti, kad šalyje im-tų didėti natūralus gyventojų prieau-gis. Tai premjeras įvardijo kaip vienąsvarbiausių savo prioritetų. “Tautagyvybinga tik tuomet, kai joje pakan-kamai gimsta vaikų, kai mažėja iš-ankstinių mirčių rizika ir mažėja ne-įgalių gyventojų, taip pat kai emigrantaiima grįžti į Latviją ir nori joje gyventikartu su savo šeimomis”, - kalbėjoV.Dombrovskis.

Europos šalių patyrimas rodo, kadstabilios socialinės ir ekonominės są-lygos yra prielaida žmonėms turėtidaugiau vaikų. Vadinasi, vyriausybėturi garantuoti gyventojams darbą,atitinkamas pajamas, stabilias socia-lines garantijas bei galimybę sude-rinti darbą ir šeimą. “Svarbu padi-dinti vienam gyventojui tenkančiąbendrojo vidaus produkto dalį, su-

mažinti nelygybę ir socialinę atskir-tį, nes visa tai taip pat prisideda prienatūralaus gyventojų daugėjimo”, -pabrėžė premjeras.

Jis sakė, kad šiais metais savivaldy-bėms iš šalies biudžeto bus skirta 50mln. latų, kad jos galėtų kompensuo-ti bent dalį pinigų toms šeimoms, ku-rios yra priverstos mokėti samdo-moms auklėms už vaikų priežiūrą,nes tuose rajonuose vaikų darželiuo-se mažiesiems piliečiams neatsirandavietos. Iki kovo 1 dienos kelios minis-terijos turėjo pateikti vyriausybeikonkrečių pasiūlymų, kaip padidintivaikų skaičių darželiuose ir priežiū-ros namuose. Taip pat vyriausybė nu-matė daugiau lėšų skirti motinos irvaiko sveikatos priežiūrai, o nevaisin-gumo gydymą iš dalies padengti išvalstybės lėšų.

Metiniame pranešime V.Domb-rovskis pabrėžė: Atsižvelgiant į tai, kadpastaruosius kelerius metus gyvento-jų skaičius šalyje mažėja - ir dėl mažė-jančio natūralaus gyventojų prieau-gio, ir dėl padidėjusios emigracijos, -vyriausybė labiau turėtų rūpintis so-cialinės sistemos, kuri ėmė prastėtinuo 2011 metų, stabilumu, nes įmo-kos į socialinio draudimo fondą ne-padengia visų išlaidų ir dėl to reikiapapildomai skirti biudžeto lėšų.”

Kad būtų galima užtikrinti socia-linio draudimo sistemos stabilumąilguoju periodu, Latvijos vyriausybėtaip pat planuoja palengva ilgintipensinį amžių, kad jau 2020 metaislatviai išeitų į pensiją būdami 65 me-tų. Be to, ketinama didinti valstybėsįnašus į antros pakopos socialiniopensijų draudimo fondą - jie padidėsnuo 4 proc. šiais metais iki 6 proc.2016-aisiais. •

Vengrija jau atsikratė komunis-tinių laikų Konstitucijos, tačiaušalį valdantys dešinieji toliautaiso Pagrindinį įstatymą savonuožiūra, nors tam prieštarau-ja opozicija ir Briuselis.

Vengrijos parlamentas patvirtinoKonstitucijos pataisas, kurias pasiū-lė valdančioji “Fidesz” partija ir ku-rias kritikai vadina pakertančiomisdemokratiją. Tai tik padidino susirū-pinimą, kad nuo premjero ViktoroOrbano atėjimo į valdžią 2010 metaisšioje Europos Sąjungos (ES) šalyjepatylomis stiprėja autoritarizmas.

Pataisos griežtina įstatymus dėlaukštojo mokslo, benamių, rinkimųkampanijų ir šeimos teisių. Jos su-varžo Vengrijos aukščiausios teismoinstitucijos galias ir grąžina priešta-ringai vertinamas priemones, kuriasteisėjai pastaraisiais mėnesiais pripa-žino besikertančiomis su Pagrindi-niu įstatymu. Tai kelia nerimą Briu-seliui ir Vašingtonui bei provokuojaprotestus Budapešte.

Konservatyvi “Fidesz” partija turiparlamente dviejų trečdalių daugumą,kurios pakanka Konstitucijai keisti.Opozicija balsavimą boikotavo išei-dama iš parlamento ir nuleisdama prolangus juodas vėliavas kaip “juodos die-nos Vengrijos demokratijai” simbolį.

Savo ruožtu V.Orbanas prieš balsa-vimą apkaltino ES kišantis į Buda-pešto vidaus reikalus.

Briuselis jau ne kartą susirėmė suV.Orbanu įvairiais klausimais, tarpjų dėl žiniasklaidos laisvės ir Kons-titucinio Teismo (KT) bei centrinio

banko kontrolės. Vašingtonas taippat priekaištavo dėl Konstitucijosperrašinėjimo, o Valstybės depar-tamentas dabar pareiškė, kad patai-sos nusipelnė “atidesnio nagrinėji-mo ir kruopštesnio svarstymo”.Vengrijos užsienio reikalų ministrasJanosas Martonyi atkirto: “Rasimesprendinį, jei kas nors prieštaraujaES teisei. Visais atvejais esame pa-sirengę kalbėtis - dėl bet ko, bet ka-da, su bet kuo.” Ministras pridūrė,kad vyriausybė kreipsis į Venecijoskomisiją, Europos Tarybos pataria-

mąjį organą, prašydama pateikti sa-vo nuomonę. Europos Tarybos va-dovas Thorbjornas Jaglandas yraprašęs Vengrijos susilaikyti nuonaujųjų pataisų priėmimo, kol jasišnagrinės Venecijos komisija.

Vengrijos Konstitucija, oficialiaivadinama Pagrindiniu įstatymu, tai-soma jau ketvirtą kartą nuo jos įsiga-liojimo pernai sausio 1-ąją. Ši Konsti-tucija pakeitė ankstesnę, priimtą 1989metais, kurią V.Orbano partija laikokomunistinės epochos reliktu. Parla-mento patvirtintų ir į Konstituciją įt-

rauktų teisės aktų KT nebegalės pripa-žinti prieštaraujančiais Pagrindiniamįstatymui. Prezidentas nebeturės vetoteisės irbus įpareigotas pasirašyti Kons-titucijos pataisas, nebent kiltų proce-dūrinių prieštaravimų.

Kiti pakeitimai leidžia partijairengti politines transliacijas tik vals-tybinėje žiniasklaidoje, įpareigojavalstybės pagalbą gaunančius studen-tus tam tikrą laikotarpį privalomaidirbti Vengrijoje, draudžia miegotigatvėse. Pataisos įtvirtina apibrėži-mą, kad šeima yra “vyro ir moters

santuoka”, nors anksčiau teismas šiąnuostatą atmetė kaip “per siaurą” irdiskriminuojančią kitokių formųpartnerystę.

Vyriausybė tvirtina, kad šis teisės ak-tų paketas, vadinamas 4-ąja pataisa,yra daugiausia techninio pobūdžio.Oponentai jį vadina demokratinių ins-titucijų puolimu.

Socialistų partijos, didžiausiosopozicinės jėgos, vadovas Attila Mes-terhazy pareiškė, kad V.Orbanas sie-kia “atkeršyti Konstituciniam Teismui,studentams, opozicijos partijoms irvisiems, kurie nesielgia pagal vyriau-sybės norus”.

Apie pusantro tūkstančio žmonių,tarp jų daug jaunimo, protestavo prieprezidentūros ragindami prezidentąJanosą Aderį nepasirašyti naujųjų pa-keitimų. J.Aderis paprastai palaikoV.Orbano veiksmus.

Šiomis dienomis aistros sulieps-nojo dar labiau, kai premjeras skan-dalinga pavadino ir teismo nutartįprieš jo vyriausybės sprendimą 10proc. sumažinti dujų kainą vartoto-jams. V.Orbanas pareiškė teismui ne-paklusiąs ir teiksiąs pasiūlymus toliauvalstybės nurodymu mažinti kainas.Tokie vyriausybės veiksmai patinkadaugeliui vengrų, kurie sunkiai bega-li užmokėti už šilumą, bet energeti-kos kompanijos skundžiasi, jog taidaroma jų sąskaita. •

Vengrija negirdi kritikos ir keičia Konstituciją

Sniegas užvertė Vakarų Europą Susirūpino gyventojų prieaugiu

V.Orbanas apkaltinoES kišantis į Budapešto

vidaus reikalus.

V.Dombrovskio vyriausybė norėtų, kad Latvijoje gandrai turėtų daugiau darbo.

“The Baltic Course”, BBC, BNS, LŽ

Sniegu užklotas Šerbūras.

Tuščios socialdemokratų kėdės per balsavimą keičiant Konstituciją. / AFP/Scanpix ir wikipedia.org nuotraukos

Pasaulis 72013 03 13Lietuvos žinios

Per konklavą bus išrinktas pirmojo per 700 metų atsistatydinusio popiežiaus įpėdinis.

115 kardinolų elektorių persi-kraustė į rezidenciją už Vatikano sie-nų, kur miegos ir valgys visos konk-lavos metu. Konklava, kaip tikimasi,truks kelias dienas. Kardinolai busvisiškai atskirti - jiems bus draudžia-ma bendrauti su išoriniu pasauliu,jie pagal šimtmečių senumo tradici-ją turės prisiekti, kad neatskleis jo-kių detalių apie savo svarstymus. Ga-liausiai iš savo būrio jie dviejųtrečdalių balsų dauguma ir elekto-riams sutarus dėl rezultato išrinks266-ąjį popiežių.

Prieš prasidedant konklavai va-kar buvo aukojamos specialios mi-šios Šv. Petro bazilikoje. Kiek vėliaukardinolai giedodami ir kreipda-miesi į Šventąją Dvasią persikėlė įSiksto koplyčią. Antradienio vaka-re kardinolai surengė pirmąjį balsa-vimą. Po jo deginant balsalapiusspecialioje krosnyje iš kamino rūkojuodi dūmai. Tai reiškė, kad popie-žius dar neišrinktas.

Kitas dienas balsalapiai turės bū-ti deginami maždaug 12 val. vietos(13 val. Lietuvos) laiku po dviejųrytinių balsavimo ratų ir maždaug19 val. vietos (20 val. Lietuvos) lai-ku po dviejų popietinių balsavimo

ratų. Kai tik popiežius bus išrinktas,iš kamino pradės kilti balti dūmai.

Tarp galimų kandidatų iškilotrys aiškūs favoritai - Italijos kar-dinolas, Milano arkivyskupas An-gelo Scola, brazilas Odilo Schere-ris ir kanadietis Marcas Ouellet.Visi jie yra konservatoriai, savo pa-žiūromis artimi pontifikui emeri-tui Benediktui XVI. Tačiau gandųmalūnas Vatikane pastarosiomisdienomis išsuko ir nemažai kitųvardų, tarp jų - Austrijos, Vengri-

jos, Meksikos, Filipinų, Pietų Afri-kos Respublikos ir JAV kardinolų,tarp kurių yra įkvepiančių ganyto-jų bei oratorių.

Popiežių renkančius kardinoluspo aštuonerius metus trukusio Be-nedikto XVI popiežiavimo vienijakeli svarbūs tikslai - intrigų pilnoVatikano biurokratijos reformavi-mas, atsvara Vakaruose didėjan-čiam sekuliarizmui ir naujo įkvėpi-mo katalikams paieškos. Bažnyčiojetaip pat buvo girdėti raginimų per-mąstyti kai kurias esmines nuosta-tas - kunigų celibatą, absoliutų

dirbtinės kontracepcijos ir moterųįšventinimo į kuniges draudimą.

Konklavų rengimo tradicija siekiaXIII amžių, kai supykę tikintieji už-rakino ilgai sprendimo nepriėmu-sius kardinolus popiežiaus rūmuo-se Viterbe netoli Romos. Ši konklavatruko net trejus metus, bet vėliau tai-syklės buvo perrašytos ir ilgiausiapastarojo šimtmečio konklava, įvy-kusi 1922 metais, truko tik penkiasdienas. Benediktui XVI išrinkti pri-reikė vos dviejų dienų.

Benediktas XVI vasario 11 die-ną pribloškė pasaulį pareiškimu,kad nebeturi jėgų vadovautisparčiai besikeičiančiame šiuolai-kiniame pasaulyje, kai Katalikųbažnyčią krečia jai gyvybiškaisvarbūs klausimai. Daugelį kartųemocingai atsisveikindamas 85metų Benediktas XVI sakė gyven-siąs “pasislėpęs nuo pasaulio” irkad paskutinėje gyvenimo kelio-nėje nori būti tik “paprastas pi-ligrimas”.•AFP, BNS, LŽ

Brazilijos katalikai nekantriailaukia naujojo popiežiaus rinkimų. Jie viliasi, kad tai bustėvynainis ir atgaivins katalikųtikėjimą Brazilijoje.

Brazilija - didžiausia Lotynų Ame-rikos valstybė, kurioje gyvena beveik124 mln. katalikų. Ši šalis garsi Die-vo Motinos statula Rio de Žaneire irAparesidos miesto katedra - antra pa-gal dydį bažnyčia pasaulyje (didžiau-sia pasaulyje - Šv. Petro bazilika Ro-moje). Į Aparesidą - pusiaukelėje tarpRio de Žaneiro ir San Paulo esantįmiestą, kiekvienais metais sugužaapie 11 milijonų piligrimų.

Laukia brazilo popiežiausMišios Aparesidos katedroje vyks-

ta kas dvi valandas. Kiekvienose mi-šiose pilna Dievą garbinančių mal-dininkų. Jie klūpi priešais didžiulįaltorių ir tyliai meldžiasi. Kunigas išsakyklos skelbia pamokslą ir prašostiprybės bei ištvermės pasitrauku-siam pontifikui Benediktui XVI irbūsimajam Romos katalikų bažny-čios vadovui. Besimeldžiantys bra-zilai nori, kad naujasis popiežiusbūtų iš jų valstybės ir atgaivintų tė-vynainiams blėstantį tikėjimą. Pasta-raisiais metais Brazilijoje katalikųnuolat mažėja. Šioje Pietų Amerikosvalstybėje nemažai katalikų virstaateistais arba pradeda lankyti evan-gelikų bažnyčią.

“Laukiame popiežiaus iš Brazili-jos ir prašome Dievo pagalbos”, - sa-kė maldininkė Cristina Soares. Ji ap-gailestauja, jog Katalikų bažnyčiospozicijos Brazilijoje nuolat silpnėja,ir nori, kad joje vyktų permainos.“Norėtume, kad kunigai būtų arčiaužmonių. Bažnyčiai reikalingos per-mainos. Bažnyčiai reikalingas nau-jas vadovas, kuris atgaivintų tikėji-mą. Tikime Dievą, ir Dievas turėtųpadėti tikintiesiems”, - pasakojoC.Soares.

Gerbia Joną Paulių IIPrasidėjusi konklava - išbandy-

mų metas kardinolams. Joje daly-vauja ir San Paulo arkivyskupasOdilo Schereris. Jo galimybės taptiRomos popiežiumi didelės, tačiauviltis, kad jis reformuos bažnyčią, -menka. O.Schererį brazilai vertinakaip konservatyvių pažiūrų kardi-nolą, kuris smerkia homoseksualųsantuokas ir abortus.

Palankiai brazilai vertina kitąkonklavoje dalyvaujantį tėvynainįRaymundo Damasceno Assisą. Jisvadovauja Aparesidos katedrai irsulaukia daug tikinčiųjų simpatijų.“R.Damasceno Assisas - liberales-nis nei O.Schereris. Jei jis taptų po-piežiumi, tėvynėje prasidėtų kata-likybės atgimimas”, - sakė C.Soares.Ji prisimena Jono Pauliaus vizitąAparesidoje, kuris pritraukė mili-jonus tikinčiųjų. “Jonas Paulius IIbuvo Dievo siųstas popiežius. Jisšiltai ir artimai bendravo su tikin-čiaisiais. Visi Brazilijos katalikai jį

labai gerbė ir mylėjo”, - pasakojoC.Soares.

1980 metais Jonas Paulius II ne-pabūgo apsilankyti Vidigalo favelojeRio de Žaneire. Jo vizitą dar ir da-bar prisimena vietiniai favelos gyven-tojai. Paulo Roberto Munizas prižiū-ri popiežiaus vizito proga pastatytąkoplyčią ir tikisi, kad naujasis popie-žius bus toks pat kaip Jonas PauliusII. “Tikiuosi, naujasis popiežius seksJono Pauliaus II pėdomis. Jis buvodrąsus žmogus - nebijojo apsilanky-ti faveloje ir įžiebė tikėjimo ugnį josgyventojams. Net praėjus nemažaimetų po popiežiaus vizito daugelisVidigalo gyventojų lankosi bažny-čioje. Į ją plūsta ne tik vyresni žmo-nės, bet ir vaikai, jaunimas”, - pasa-kojo P.R.Munizas.

Tampa evangelikaisVis dėlto ne visiems favelos gy-

ventojams katalikybė pasirodėpriimtina. Vidigalo faveloje gyve-nanti Maria Gerlaide nesidomi po-

piežiaus rinkimais, nes ji jau nebekatalikė. Moteris prieš dešimtmetįpradėjo lankyti evangelikų bažny-čią ir dėl savo sprendimo nesigaili.“Katalikų kunigams Dievas labiaurūpi nei žmonės. Jie yra nutolę nuožmonių. Pastoriai daug artimesnižmonėms. Jie kalbasi su mumis,paguodžia, Šventąjį Raštą paaiški-na žmonėms suprantama kalba. Supastoriumi galiu bendrauti kaip susau lygiu žmogumi”, - pasakojoM.Gerlaide.

Evangelikų Brazilijoje sparčiaidaugėja. 1980 metais evangelikų ti-kėjimą išpažino tik 8 mln. šios di-džiausios Lotynų Amerikos valsty-bės gyventojų, o 2010 metais - net42 mln. brazilų tapo evangelikais.

Viena labiausiai lankomų evange-likų bažnyčių - Kristaus pergalės baž-nyčia, jai vadovauja pastorius SilasMalafaia. Pagrindinė Kristaus perga-lės bažnyčios tikinčiųjų susibūrimovieta - Rio de Žaneiro šiauriniameVila da Penhos rajone stūksanti baž-nyčia. Kiekvieną sekmadienį pasi-klausyti S.Malafaios pamokslo susi-renka tūkstančiai evangelikų. Jienetelpa į bažnyčią, todėl pamaldųklausosi per lauke įrengtus televizi-jos ekranus.

S.Malafaia mano, kad jo bažny-čioje kasmet apsilanko vis daugiautikinčių žmonių. “Tikinčiųjų kas-met daugėja. Džiaugiamės, kadžmonės randa evangeliją ir vado-vaujasi ja už bažnyčios ribų”, - sa-kė S.Malafaia. Jis apskaičiavo, kadpo dvidešimties metų evangelikųBrazilijoje bus daugiau nei katali-kų. “Evangelikų bažnyčia po dvide-šimties metų taps svarbiausia Bra-zilijoje”, - teigė S.Malafaia.

Pritraukia jaunimąTačiau katalikų kunigai Brazilijoje

nesnaudžia. Jie į bažnyčią bando pri-vilioti daugiau jaunimo - rengia spek-taklius, vakarones, sporto varžybasjauniems žmonėms, bando jiems įs-kiepyti Dievo tikėjimą. Rio de Žanei-ro arkivyskupystėje jaunimo grupękuruojantis Fabio Alexandre’as Bor-gesas sako, kad katalikų kunigai sten-giasi priartėti prie jaunimo. “Su akto-riumi Cristiano Martinsu kuriamekomedijas, vaidiname siužetus iš Bib-lijos. Jaunimui komedijos labai patin-ka ir priverčia nusišypsoti”, - pasa-kojo F.A.Borgesas. Jis tikisi, kad į šiąvasarą Rio de Žaneire vyksiančias pa-saulio jaunimo dienas sugužės mili-jonai jaunų žmonių iš viso pasaulio iratvažiuos naujai išrinktas popiežius.“Lauksime naujojo popiežiaus Rio deŽaneire”, - vylėsi F.A.Borgesas.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Brazilai nori turėti savo popiežių

Brazilai mano, kad Aparesidos kardinolas R.Damasceno Assisas vertas tapti naujuoju popiežiumi, labiau neitarp favoritų esantis O.Schereris.

Bažnyčiai reikalingasnaujas vadovas, kuris atgaivintų

tikėjimą.

Vatikane prasidėjo istorinė konklava

Kardinolai Šv. Petro bazilikoje prašė Dievo pagalbos prieš artėjančiąkonklavą. / Reuters/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

Tarp galimų kandidatų iškilo trys aiškūs favoritai - Italijos kardinolas, Milano

arkivyskupas A.Scola, brazilas O.Schereris ir kanadietis M.Ouellet.

2013 03 13Lietuvos žinios8 Pasaulis

Folklando Salų gyventojai konevienbalsiai referendume balsavouž tai, kad jų salynas liktų Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija.

Balsuoti atėjo net 92 proc. salynorinkėjų. 99,8 proc. iš jų pasisakė užtai, kad Folklandas liktų savavaldiDidžiosios Britanijos užjūrio teri-torija. Tik trys gyventojai iš 1517balsavusiųjų buvo “prieš”.

Paskelbti abejonių nepaliekantysrezultatai salyne sukėlė preceden-to neturinčias linksmybes. “Žmo-nės džiaugėsi referendumo rezul-tatais, - sakė Įstatymų leidžiamosiosasamblėjos narys Barry Elsby. -Šimtai žmonių prie katedros šven-tė, dainavo ir mojavo vėliavomis.”Pasak B.Elsby, Argentina, kuri tvir-tina, kad referendumas FolklandoSalose neteisėtas, turėtų būti “labaiišsigandusi”, nes “procesas buvodemokratinis” ir ji negalės referen-dumo paskelbti negaliojančiu.

Tačiau Argentina teigia, kad to-kiam rezultatui neteikia didesnėsreikšmės. “Šis manevras neturi jo-kios teisinės galios, nes jo neprižiū-rėjo Jungtinės Tautos, - sakė Argen-tinos ambasadorė Londone AliciaCastro. - Gerbiame salos gyventojų

gyvenimo būdą, jų tapatybę. Gerbia-me jų norą toliau būti britais, tačiauteritorija, kurioje jie gyvena, nėrabritų. Tiesiog Didžiosios Britanijospavaldiniai gyvena Malvinų Salose.”

Tuo metu Didžiosios Britanijospremjeras Davidas Cameronas iškarto paragino Argentiną gerbti re-ferendume vieningai išsakytą Folk-lando Salų gyventojų valią. “Argen-tina turėtų įsidėmėti šį rezultatą.Folklando Salų gyventojai negalėjopasakyti aiškiau. Jie nori likti britais,

ir šį požiūrį turėtų gerbti visi”, - tei-gė D.Cameronas. Jis pridūrė, kadasmeniškai labai džiaugiasi tokiaisreferendumo rezultatais. “GalbūtFolklando Salos yra už tūkstančiųmylių, tačiau jos labai britiškos irtokios nori likti. Žmonės turėtų ži-noti, kad mes visada juos ginsime”, -pabrėžė premjeras.

1982 metų balandį tarp Argenti-nos ir Didžiosios Britanijos kilotrumpas, tačiau kruvinas karas. Bri-tai pasiuntė didžiulį karinį laivyną,

kai Argentinos kariuomenė užėmėsalas, kurias argentiniečiai vadinaMalvinais, ir sutriuškino jų sosti-nėje Stenlyje dislokuotą nedidelįbritų garnizoną. Per kilusį karą žu-vo 649 argentiniečiai ir 255 britai.

Prieš kelerius metus FolklandoSalų rajone buvo rasta naftos. Ją iš-gauti ketinta jau 2017 metais, todėlkonfliktas tarp abiejų valstybių vėlatsinaujino. Argentina uždraudė įsavo uostus įplaukti laivams su salųvėliava. Tokį pat sprendimą priėmė

ir ją palaikanti Brazilija, Paragvajusbei Urugvajus. Šiuo metu investuo-tojai sutrikę, jie delsia investuoti įnaftos telkinius. Argentinos valdžiaaiškina, kad ketina susigrąžinti salasdarydama joms diplomatinį ir eko-nominį spaudimą, o ne rengdamakarinę operaciją. Tad bent kol kassvarbiausia salų ūkio šaka lieka aviųauginimas ir jų vilnos eksportavi-mas. Taip pat vietos gyventojai gau-do kalmarus, žuvis ir džiaugiasi, kaiį salas užklysta turistų.•

Meksikoje žiauriai nužudytas be-ne jauniausias pasaulio istorijojesamdomas žudikas. Kai policija jį sulaikė, jam buvo vos 13 metų.

Nors šis vaikas nužudė mažiau-siai 10 žmonių, teko jį grąžinti mo-tinai, nes pagal šalies įstatymus to-kio amžiaus vaikų teisti negalima.Netrukus šis žudikas buvo ir patsnužudytas.

13-metis Jorge Armando More-no priklausė garsiam nusikaltėliųkarteliui “Los Zetas”, kuris veikiaMeksikos centrinėje dalyje. Vasariomėnesį mažasis nusikaltėlis buvosuimtas ir apkaltintas prisidėjęs prie10 žmonių nužudymo, o tris nužu-dęs vienas. Jei berniukas būtų bu-vęs bent metais vyresnis, jis būtų tu-rėjęs stoti prieš teismą, nes pagalMeksikos įstatymus vaikus galimateisti nuo 14 metų. Šį kartą dėl jau-no amžiaus policininkams teko grą-žinti vaiką motinai. Tačiau tai jo ne-apsaugojo.

Praėjusią savaitę Jorge Armandokūnas buvo rastas numestas šaliadar 4 moterų ir vieno vyro, kurių as-menybė nustatinėjama. Manoma,kad viena moteris gali būti jo moti-na. Visi penki buvo žiauriai kankin-ti, paskui nužudyti, o jų kūnai nu-mesti šalia judrios autostrados vosuž 10 minučių kelio nuo Sakateka-so valstijos sostinės Moreloso.

Jorge Armando ne vienintelis pa-auglys, Meksikoje besiverčiantisžudiko amatu. Kartais tokie vaikaidirba keliese. J.A.Moreno su kitupaaugliu taip pat yra įvilioję dužmones į savo namus, o paskuijuos abu pasmaugę. Išmėsinėję nu-žudytųjų kūnus paaugliai ketinopasilaikyti jų dantis kaip trofėjus.Kai policija rado kūnus, jie buvotaip sudarkyti, kad buvo neįmano-ma nustatyti, su kuo taip žiauriaipaaugliai susidorojo.

Sakatekaso valstijos prokurorasArturo Nahle apibūdino Jorge Ar-mando kaip “nepaprastai pavojin-gą”. Jis sakė, kad mažajam žudikuisaugiausia būtų buvę, jei jis būtųlaikomas kalėjime, tačiau to nelei-džia šalies įstatymai.

Paleidus J.A.Moreno Meksikojeiš karto kilo diskusijos, nuo kokioamžiaus galima traukti paaugliusbaudžiamojon atsakomybėn. Vaikusginančių organizacijų duomenimis,

mažiausiai 20 tūkst. mažamečių yratapę žiaurių Meksikos narkotikųkartelių aukomis. Kartelių bosai vai-kus ne tik visaip išnaudoja, bet ir pa-daro iš mažamečių žudikus.

Iki J.A.Moreno garsiausias Meksi-kos samdomas žudikas buvo Edga-ras Jimenezas pravarde El Ponchis.2011 metų liepą, kai jam jau buvo 14metų, šis paauglys buvo nuteistas tre-jus metus kalėti už tai, kad žudė irgrobė žmones, taip pat turėjo ginklą.Pirmą kartą E.Jimenezas už įvairiusnusikaltimus buvo suimtas, kai jambuvo vos 12 metų, bet paleistas ir vėlėmėsi savo “amato”. Jis buvo tarp tų,kurie nukirto galvas keturiems žmo-nėms, o jų begalvius lavonus pakabi-no po tiltu.

Jungtinėse Valstijose gimęs E.Ji-menezas buvo sučiuptas pasieniomieste Tichuanoje, kai keliavo passavo įmotę, gyvenančią San Diege.Apklausiamas paauglys prisipažino,kad dirbo narkotikų karteliui “SouthPacific”. Policininkams jis pasakė:“Aš dalyvavau keturiose egzekucijo-se, tačiau tuomet buvau apsvaigęsnuo narkotikų, be to, buvau privers-tas tai padaryti. Jei nebūčiau to pa-daręs, jie būtų nužudę mane. Manokelias buvo nulemtas iš anksto - nie-ko kito aš ir nemokėjau daryti.”•

Nužudytas 13-metis žudikas

Mykolo Romerio universiteto(MRU) Politikos ir vadybos fakultetas jau penkti metai organizuoja pusantrų metųtrukmės magistro studijas „Strateginis inovacijų valdymas“.

MRU dėstytojai, pasinaudodami ESstruktūrine parama, atnaujina progra-mą naujais, laikotarpį atitinkančiais, įinovacijų plėtrą modernioje organiza-cijoje nukreiptais studijų dalykais.

Nuo 2013 metų rugsėjo „Strategi-nio inovacijų valdymo“ magistran-tūros studijų programos studentai tu-rės galimybę plėsti žinias dviejų naujųdalykų srityse, jie papildys progra-mos turinį: „Patentologija ir moksli-nių tyrimų komercinimas“ ir „Ino-vatyvių sprendimų modeliavimas“.Atnaujintas „Kokybės vadybos“ da-lykas praturtins studijuojančiųjų ži-nias moderniais XXI amžiaus koky-bės valdymo metodais inovacijųaplinkoje bei lavins studijuojančiųjųįgūdžius juos taikyti inovacinėje or-ganizacijų veikloje.

Magistro studijų programą „Stra-teginis inovacijų valdymas“ tobulinaMRU Vadybos instituto mokslinin-kų komanda įgyvendindama pro-jektą „Magistrantūros studijų pro-gramų tarptautiškumo didinimas“,projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-073, pagal 2007-2013 m.Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmųprogramos 2 prioriteto „Mokymasisvisą gyvenimą“ priemonę „Studijųkokybės gerinimas, tarptautiškumodidinimas“. Įgyvendinant projektąatnaujinamos ir pritaikomos dėsty-ti anglų kalba „Strateginio inovaci-jų valdymo“ ir „Strateginio organi-zacijų valdymo“ magistrantūrosstudijų programos. Daugiausia dė-mesio skiriama studijų turinio ko-

kybei, tarptautiškumui bei dėstyto-jų specialiesiems gebėjimams irkompetencijai tobulinti.

Siekiant palaikyti reikiamą anglųkalbos kompetencijos lygį, projektoveikla prasidėjo dėstytojų anglų kal-bos žinių tobulinimu. Dėstytojų pe-dagoginė kompetencija buvo kelia-ma mokymuose „Inovatyvūs studijųdėstymo metodai, studijų dalykųrengimo technologijos“, „Problemi-nio mokymo, grafinės vizualizacijostechnikos“ ir „Interaktyvus darbassu naujausiomis informacinėmisprograminėmis priemonėmis“. Dės-tytojų kvalifikacija bus keliama tiks-linių stažuočių metu lankantis už-sienio aukštojo mokslo institucijose.

VJ-2362

Magistrantūros studijų programų tarptautiškumo didinimas

Folklando gyventojai džiaugiasi referendumo rezultatais. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Izraelio prezidentas ShimonasPeresas paragino Arabų Lygospajėgas įžengti į Siriją ir “sustabdyti žudynes”.

Chaimas Herzogas buvo pirmasisIzraelio vadovas, prieš 28 metus pasa-kęs kalbą Europos Parlamente. Ant-ruoju tapo dabartinis šalies preziden-tas Sh.Peresas, kuris išdėstė savonuomonę apie terorizmą ir paraginoJungtines Tautas paremti Arabų Lygą,kad “būtų sukurtos arabų žydrųjų šal-mų pajėgos”. Jis pabrėžė, kad “lais-vasis pasaulis negali pasyviai stebėti,kai Sirijos prezidentas žudo savožmones ir vaikus”, o “Vakarų pajėgųintervencija būtų laikoma užsienioįsikišimu”. Toks Izraelio vadovo ragi-nimas Europos Parlamente buvo su-tikta griausmingomis ovacijomis.

Didžiausiu viso pasaulio priešuSh.Peresas pavadino dabartinį Iranorežimą, nes jis ne tik siekia sukurtibranduolinį ginklą, bet ir pažeidi-nėja žmogaus teises, kursto tarptau-tinį terorizmą, ypač per “savo pa-grindinį atstovą - Libano grupuotę“Hezbollah”. Sh.Peresas paragino

įtraukti “Hezbollah” į teroristinių or-ganizacijų sąrašą. “Vadinkite teroriz-mą terorizmu. Išgelbėkite Libanąnuo teroristinės beprotybės. Išgelbė-kite Sirijos žmones nuo Irano įgalio-tinių. Išgelbėkite savo ir mūsų pilie-čius nuo “Hezbollah”, - emocingairagino Izraelio valstybės vadovas.•“The Daily Mail”, AFP, Reuters, BNS, LŽ

Siriją turi gelbėti arabai

Sh.Peresas Europos Parlamentebuvo sutiktas ovacijomis.

Folklando gyventojai nori likti britais

13-metis žudikas J.A.Moreno sulaukė liūdno galo.

“Gerbiame salos gyventojų norą būti britais,tačiau teritorija, kurioje jie gyvena, nėra britų”, -

sakė Argentinos ambasadorė A.Castro.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Verslininkai džiaugiasi griež-tesniais atsiskaitymo už prekesir paslaugas reikalavimais, tačiau abejoja, ar tai iš esmėsperauklės atsiskaityti vėluo-jantį privatų ir viešąjį sektorių.

Vėluojančius mokėjimus regla-mentuojanti ES direktyva į šaliesteisės aktus nugulė šių metų kovą.Tai reiškia, kad iki šiol nereguliuo-ti verslo ir valstybės subjektų atsis-kaitymo terminai už gautas prekesar paslaugas bus sugriežtinti.

Įsigaliojęs Mokėjimų, atliekamųpagal komercinius sandorius, vėlavi-mo prevencijos įstatymas nustato, kadvalstybės ir savivaldybių institucijų at-siskaitymo su verslu laikotarpis galisiekti iki 30 dienų, išimtiniais atvejais -iki 60 dienų. Verslo subjektų sutarty-se atsiskaitymo laikas negali viršyti 60dienų, nebent dėl ilgesnio terminoaiškiai susitarta ir tai nėra nesąžinin-ga kreditoriaus atžvilgiu.

Už vėluojamus mokėjimus taip patbus skaičiuojamos didesnės palūka-nos. Lietuvos banko nustatyta vienosnakties atpirkimo sandorių palūkanųnorma padidinta 8 procentiniaispunktais.

Iki šiol tiek verslo subjektai, tiek per-kančiosios organizacijos dažnai nusta-tydavo 90 dienų ar dar ilgesnį atsiskai-tymo laikotarpį. “Ilgas atsiskaitymo suverslo atstovais terminas kelia rimtą pa-vojų įmonių, daugiausia mažų ir vidu-tinių, veiklai, jų konkurencingumui beiperspektyvoms”, - teigė Ūkio ministe-rijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriausvedėja Aušra Ramoškaitė.

Vėlavimas grasina bankrotuKauno regiono smulkiųjų ir viduti-

nių verslininkų asociacijos vadovasGiedrius Romeika sakė, kad vėluojantar delsiant atsiskaityti aštrinama ir taipopi smulkiojo verslo problema - chro-niškas apyvartinių lėšų trūkumas. “Kaisudaroma tam tikra sutartis, įmonė jaiįgyvendinti turi nusipirkti žaliavų, ga-liausiai - sumokėti už darbą savo dar-buotojams. Tarkime, paslaugos atlie-kamos ir laukiama, kol užsakovas užjas sumokės. Jau vien tai, jog reikialaukti atlygio, reiškia, kad avanso iš ki-to kliento nepaėmusi įmonė negalėssudaryti kito gero sandorio, nes netu-rės už ką nusipirkti būtinų žaliavų”, -aiškino G.Romeika.

Problema tampa dar didesnė, jei,kaip sakė pašnekovas, atsiskaitymo lai-kotarpis būna ilgesnis nei keli mėnesiai.Įmonė, nors ir nesulaukusi iš užsakovopinigų, vis vien turi sumokėti valstybei

už sandorį pridėtinės vertės mokestį irtaip dar labiau sumažinti savo apyvar-tines lėšas. “Ši situacija įstumia smul-kųjį verslininką į tokią padėtį, kad jiskaip voverė bėga rate ir vis tiek stovi vie-toje. Dar reikėtų nepamiršti, jog valsty-bės institucijos turi galimybę bet kuriuometu nurašyti reikiamą sumą iš bend-rovės sąskaitos. O jei įmonė laiku neat-siskaito su darbuotojais, jiems atsiran-da galimybė oficialiai ir labai lengvaipalikti darbovietę. Aišku, skolos buvu-siems darbuotojams niekur nedingsta -toliau didėja. Taip susidaro realios sąly-gos įmonei bankrutuoti. Ir tik dėl to,kad vienas ar kitas užsakovas laiku ne-atsiskaito”, - dėstė G.Romeika.

Valstybės kaltėĮ tai, kad atsiskaitymo moralė Lie-

tuvoje šlubuoja, dar pernai atkreipėdėmesį mūsų šalyje veikiančios šve-dų kapitalo įmonės. Kaip parodė tuometu pristatyta apklausa, Lietuvoje,palyginti su kitomis Baltijos valstybė-mis, viešojo ir privataus sektoriausbendrovių situacija yra prasčiausia.

Dažniausiai atsiskaitymo mechaniz-mas sustoja viešojo sektoriaus - savi-valdybės ar valstybės - įmonėse. 44proc. apklausos dalyvių teigė, jog vals-tybinės įstaigos visiškai nesilaiko mo-kėjimo terminų arba laikosi jų tik išdalies. Apie privačias įmones taip at-siliepė 23 proc. respondentų.

Audrius Kolka, UAB “Senovė” ge-neralinis direktorius, darbą su viešuo-ju sektoriumi apibūdino kaip tragedi-ją, esą atsiskaitymai stoja vos atsiraduskokiai nors problemai. Jis pasakojo,kad, tarkime, Vilniaus miesto savival-dybė savo įsipareigojimą atsiskaitytiuž darbus sutartyje nurodo labaiabstrakčiai: “Atsiskaityti įsipareigoja-ma per mėnesį, jei tam yra lėšų.” Pa-šnekovas prisiminė, kaip 2009 metaisdarželio “Pilaitukas” statybas baigusiįmonė turėjo dvejus metus laukti, kolsavivaldybė padengė pagrindinę sko-lą. Tačiau apie palūkanų kompensa-vimą nebūta nė šnekos. “Jei laiku ne-gaunu lėšų, vadinasi, laiku nesumokuir visiems tiekėjams. Krinta mano pa-tikimumas, nukenčia vardas. Ir nes-

varbu, kad pinigai sumokami po dve-jų metų - jie jau visiškai kitokios ver-tės”, - kalbėjo A.Kolka.

Kaip problemos sprendimas ES di-rektyvoje numatyti didesni delspini-giai vėluojant mokėti “Senovės” di-rektoriaus neįtikina. Jo teigimu,savivaldybių įmonės vėluoja atsiskai-tyti ne todėl, kad specialiai siekia“tempti gumą”, - daugiausia proble-mų kyla dėl kiauro valstybės biudže-to. Todėl pašnekovas įsitikinęs, jog vie-nintelė išeitis - ateityje valstybei į lėšųskirstymą žiūrėti kur kas atsargiau.

Tačiau G.Romeika mano, kad vie-šasis sektorius yra situacijos įkaitas.“Viena vertus, priklausomybė nuobiudžeto surinkimo skatina veikti at-sakingai, mažinti darbų apimtį. Kitavertus, taupymas yra pražūtis šaliesekonomikai. Ji paremta vartotojų lū-kesčiais, tad savivaldybėms pradėjuslabai atsakingai ir konservatyviai vyk-dyti veiklą dalis įmonių paprasčiausiainetektų darbo, ekonomika lėtėtų”, -aiškino G.Romeika.

Sąlygas diktuoja stambiausiejiVerslininkas Algirdas Poška, taip

pat Kauno regiono smulkiųjų ir vidu-tinių verslininkų asociacijos valdybosnarys, įsitikinęs - vėlavimas atsiskaity-ti yra didžiausia Lietuvos verslo pikt-žaizdė. “Manau, šiuo klausimu Lietu-voje vyrauja absoliutus chaosas. Tikmaždaug trečdalis rinkos įmonių ger-bia save, dirbant su jomis nekyla jokiųproblemų”, - dalijosi patirtimi A.Poš-

ka. Jis tikino vienos rankos pirštais ga-lįs suskaičiuoti didžiausias prekybosįmones, su kuriomis atsiskaitymai ne-kelia bėdų.

Kaip pasakojo A.Poška, daugelis di-džiųjų prekybos centrų nuolat žarstopažadus, o kai laiku nesumoka, dargudrauja. “Pavyzdžiui, parašo: “Ry-šium su tuo, kad mums reikia augti,jums mokėsime mėnesiu vėliau.” Pro-blema yra tai, jog turintieji daugiaumažmeninių taškų diktuoja savo par-davimo sąlygas ir pasirašo vien jiemspalankias sutartis”, - sakė verslininkas.

Paklaustas, ar atsiskaityti vėluojan-tys tinklai nėra įsipareigoję mokėtidelspinigius, A.Poška tik numojoranka. “Apie delspinigius Lietuvojeišvis pamirškite. Jeigu nori susipyktisu kuriuo nors prekybos tinklu, pa-reikalauk delspinigių”, - atsakė jis.

Verslininkas teigė negalįs įsivaiz-duoti, kaip esant dabartinei situaci-jai veiks “visas įstatymo aparatas” irkas taikys numatytas sankcijas. Jukįmonės, pašnekovo manymu, nesis-kųs ir į teismus dėl didelių išlaidų ne-sikreips.

G.Romeika sakė tikįs, jog direkty-va bent iš dalies leis išspręsti atsis-kaitymų problemą. Jo žodžiais, di-desni delspinigiai gali gana efektyviaiišgąsdinti viešąjį sektorių, kad šis ne-vėluotų atsiskaityti su verslu. Direk-tyva taip pat galbūt atbaidys nevisiš-kai sąžiningus verslininkus nuoužmojo paversti tiekėją savo kredi-toriumi. •

Verslas 92013 03 13Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6552 +0,6403%

1 Australijos doleris 2,7297 +0,8902%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0874 +1,2114%

1 Kanados doleris 2,5841 +0,9829%

1 Šveicarijos frankas 2,7964 +0,1609%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2715 +0,6391%

10 Čekijos kronų 1,3508 -0,3331%

10 Danijos kronų 4,6296 -0,0410%

1 DB svaras sterlingų 3,9548 -0,0051%

100 Vengrijos forintų 1,1365 -1,6366%

100 Islandijos kronų 2,0968 -0,0238%

100 Japonijos jenų 2,7549 -0,3775%

100 Kazachstano tengių 1,7601 +0,6704%

1 Latvijos latas 4,9266 +0,0264%

10 Moldovos lėjų 2,1578 +0,0278%

10 Norvegijos kronų 4,6286 -0,3478%

10 Lenkijos zlotų 8,3326 +0,1080%

100 Rusijos rublių 8,6291 +0,4763%

10 Švedijos kronų 4,1431 -0,5817%

1 Turkijos naujoji lira 1,4739 +0,4749%

10 Ukrainos grivinų 3,2645 +0,6188%

2013 03 13, LB

Klaipėdos jūrų uostas investi-cijų projektams iš Šiaurėsinvesticijų banko (Nordic Investment Bank, NIB - angl.)skolinasi 44 mln. eurų (151,9 mln. litų).

Bankas pranešė, kad tai numatan-čią 15 metų trukmės paskolos sutartįKlaipėdos uostas ir bankas pasirašėpirmadienį. Pasak pranešimo, uostasuž šias lėšas statys ir rekonstruoskrantines, įrengs keleivinių bei kro-vininių keltų terminalo infrastruktū-rą - pirsą - bei gilins ir platins uostolaivybos kanalą.

Klaipėdos uosto Ekonomikos ir fi-nansų direktorius bei vyriausiasis fi-

nansininkas Martynas Armonaitis sa-kė, kad uostas iš banko skolinasi ge-romis sąlygomis. “Tokiam laikotar-piui nė vienas Lietuvoje veikiantiskomercinis bankas negali pasiūlytipanašių palūkanų”, - sakė M.Armo-naitis. Išsamiau paskolos sutarties są-lygų jis teigė negalintis komentuoti.

“Šiuolaikiška ir gerai veikiantiKlaipėdos jūrų uosto infrastruktūrayra strategiškai svarbi Lietuvos eko-nomikai. Ši investicija paskatins ša-lies konkurencingumą prekybos lo-gistikos srityje ir transportavimopaslaugų apimties augimą regione”, -pranešime spaudai sakė Šiaurės in-vesticijų banko prezidentas Henri-kas Normanas. Anot pranešimo,įgyvendinus investicijas turėtų pa-

didėti krovinių kiekis, sandėliavimoir krovos darbų apimtis. Tikimasi,kad dėl to bendra metinė kroviniųapyvarta padidės 12-13 mln. tonų,arba maždaug 25 procentais. Šiaurėsinvesticijų bankas yra bendra tarp-tautinė aštuonių Šiaurės ir Baltijosšalių finansų institucija. Jis teikia il-galaikį finansavimą konkurencingu-mą stiprinantiems ir aplinką tauso-

jantiems projektams energetikos,aplinkosaugos, transporto, logisti-kos ir ryšių bei naujovių sektoriuo-se. Klaipėdos jūrų uosto krova per-nai siekė 35,24 mln. tonų, arba 3,7proc. mažiau nei užpernai. Tai ant-ras geriausias krovos rezultatas joveiklos istorijoje. •LŽ, BNS

Kreditas šiuolaikiškai uosto infrastruktūrai

Vėlavimas atsiskaityti - piktžaizdė

A.Poška įsitikinęs, kad už prekes ir paslaugas atsiskaityti laiku skatinantis naujas

įstatymas situacijos nepakeis, nes sutarčiųsąlygas diktuoja stambieji rinkos žaidėjai.

Nuo šiol valstybės ir savivaldybių institucijų atsiskaitymo su verslu laikotarpisgali siekti iki 30 dienų, išimtiniais atvejais - iki 60 dienų./ LŽ archyvo nuotraukos

2013 03 13Lietuvos žinios10 Verslas

TREČDALIS GYVENTOJŲPRISKIRIAMI SKURDUILietuva pagal gyventojų, kuriemsgresia skurdas ar socialinė atskir-tis, skaičių išlieka tarp prasčiausiaiatrodančių šalių Europos Sąjun-goje (ES). 33,4 proc. Lietuvos gy-

ventojų 2011 metais gyveno tiesskurdo riba. Kaip rodo Eurostatoduomenys, tai buvo vienas di-džiausių rodiklių Europoje. Santy-kinai daugiau tokių žmonių buvotik Bulgarijoje (49,1 proc.), Rumu-nijoje ir Latvijoje (po 40 proc.).Kiek mažiau nei Lietuvoje tokių

žmonių buvo Graikijoje ir Vengri-joje (po 31 proc.). Estijoje šis ro-diklis siekė 23,1 proc., o vidutiniš-kai ES - 23,4 procento. Geriausiaipagal šį rodiklį ES kontekste atro-dė Čekija (15,3 proc.), Olandija(15,7 proc.) ir Švedija (16,1 proc.).Skurdo ir socialinės atskirtiesgrėsmė 2011 metais, palyginti su2010-aisiais, Lietuvoje išaugo 0,4punkto - 2010 metais šiai rizikosgrupei buvo priskirta 33 proc. gy-ventojų. Lietuvoje skurdo rizikosriba 2011 metais buvo 691 litas permėnesį vienam asmeniui ir 1452litai šeimai, kurioje yra du suaugęasmenys bei du vaikai iki 14 metų.

PUSANTRO MILIJONO PER MĖNESĮLietuvoje pernai sumažėjo dar-buotojų, gaunančių milijonines al-gas. Valstybinės mokesčių inspek-

cijos (VMI) duomenimis, aptirpoir geriausiai mokamų darbuotojųpenketuko algos. VMI duomeni-mis, 1 mln. litų ir daugiau per me-tus pernai uždirbo 22 žmonės.2011 metais tokių buvo 32. Di-džiausią atlyginimą neįvardijamojeuždarojoje akcinėje bendrovėje2012-aisiais gavo vienas asmuo -jam per metus išmokėta iš viso 3,1mln. litų. BNS skaičiavimais, ge-riausiai mokamų darbuotojų pen-ketuke atotrūkis nuo pirmos vietosbuvo gana didelis - likusieji geriau-siai mokami darbuotojai pernaiper metus gavo 1,58-1,656 mln. li-tų. 2011 metais didžiausia vienamžmogui išmokėta alga siekė 4,2mln. litų, likusieji geriausiai moka-mų darbuotojų penketuko nariaiper metus uždirbo nuo 1,92 mln.iki 3,8 mln. litų. VMI duomenimis,pernai didžiausia vieno darbuotojoalga, įskaitant visas darbovietes,per mėnesį buvo 258,5 tūkst. litų.

Tuo metu didžiausia alga, gautakurį nors mėnesį vienoje įmonėje, -1,505 mln. litų. Tarp didžiausių al-gų, išmokėtų kurį nors mėnesį per-nai, - 1,229 mln. litų, 1,205 mln. li-tų, 1,15 mln. litų. Tokias algasišmokėjo neįvardijamos uždarosiosakcinės bendrovės. Tik viena akci-nė bendrovė savo darbuotojui permėnesį išmokėjo 864,35 tūkst. litųatlyginimą ir buvo penktoje vietojepagal didžiausios per mėnesį išmo-kėtos algos rodiklį. Dideles algaspernai mokėjo ne tik verslo institu-cijos. Vieną didžiausių mėnesio al-gų, skaičiuojant bei vertinant visasasmens darbovietes, mokėjo ne-skelbiama aukštojo mokslo įstaiga -vienam asmeniui per mėnesį išmo-kėta alga siekė 139,2 tūkst. litų. Di-džiausiomis algomis pernai Lietu-voje pasižymėjo užsienio įmonėsarba jų filialai.

LŽ, BNS

Trumpai

ARVYDAS JOCKUS

Seimo narys Andrius Mazuronisįregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siekiama pažaboti nesąžiningųverslininkų užmačias žlugdytimilijoninės vertės viešuosiuspirkimus.

Seimo sekretoriate registruotosA.Mazuronio pataisos numato, kad,perkančiosioms organizacijoms vyk-dant viešuosius pirkimus, jų sprendi-mus teisme skundžiantys ūkio su-bjektai turės teikti užstatą argarantiją, ar laidavimo raštų lėšų su-mą, siekiančią 20 proc. perkančio-sios organizacijos suplanuotų vieša-jam pirkimui skirtų lėšų. Šiuo metugaliojantys teisės aktai nenumato tie-kėjui pareigos pateikiant ieškinį teis-me kartu pateikti užstatą.

Pagrindinė veikla - bylinėtisA.Mazuronio nuomone, dabar

tiekėjai, kurie yra arba buvo suinte-resuoti sudaryti viešųjų pirkimų su-tartis, piktnaudžiauja minėtomisteisėmis ir dažnai reiškia nepagrįs-tus skundus teismui. Taip vilkina-mos viešųjų pirkimų procedūros,stabdomas investicinių projektųįgyvendinimas ir kyla grėsmė pra-rasti Europos Sąjungos (ES) lėšas.Pasak Seimo nario, dažnai viešuo-sius pirkimus vykdančių organiza-cijų sprendimai skundžiami vientam, kad būtų galima reketuotikonkursą laimėjusią įmonę.

“Niekam ne paslaptis šiandien pa-plitusi praktika, kad kai kurios įmo-nės gyvena vien dalyvaudamos vie-šųjų pirkimų konkursuose, o ne juoslaimėdamos ir įgyvendindamos pro-jektus. Svarbūs investiciniai projektaidažnai stringa tik dėl tokių piktybiniųpažeidėjų. Užstatas atgrasytų nuo ne-pagrįstų bandymų apskųsti sprendi-mus ir stabdyti projektus”, - savo su-manymą aiškino A.Mazuronis.

Tikslių duomenų, kiek viešųjųpirkimų konkursų šalyje skundžia-ma, Seimo narys dar nesurinko, ta-čiau iš kelionių po Lietuvą ir pokal-bių su įmonių vadovais esą yrasusidaręs įspūdį, kad nepagrįstasbylinėjimasis vien reketo tikslais -labai paplitęs reiškinys.

“Dalis įmonių dalyvauja konkur-suose vien tam, kad juos vėliau

skųstų. Konkurso laimėtojui maž-daug taip sakoma: jeigu nenori, kadsustabdyčiau galimybę vykdyti dar-bus, kad galėtum išlaikyti darbuo-tojus ir jiems mokėti atlyginimus,susimokėk dalį ir atsisakysiu teisėsskųsti konkursą teisme. Dabar ne-svarbu - pagrįstai ar nepagrįstaiskundžiamas sprendimas, viešasispirkimas stabdomas, kol teismaspriims vienokį ar kitokį sprendimą.Aš tokią sistemą vertinu kaip pusiauįteisintą reketą. Sistema labai gaji,ne viena ir ne dvi įmonės gyvena neiš to, kad laimi konkursus ir vėliautiekia prekes ar siūlo paslaugas, o išto, kad juose “dalyvauja”, - dėstėpašnekovas.

Užstato dydį - 20 proc. perkan-čiosios organizacijos suplanuotų

viešajam pirkimui skirtų lėšų -A.Mazuronis siūlo tik kaip pirminį,esą atlikus detalesnius skaičiavimusjį būtų galima keisti. Bet, anot Sei-mo nario, tikrai neturėtų būti taip,kad 14 mln. ar 140 mln. litų dydžioprojekto įgyvendinimą nepagrįstaistabdantis skundo teikėjas visiškaiišvengtų atsakomybės.

Seimo narys užregistravo ir Civi-linio proceso kodekso pataisą, kadteismui mokamas žyminis mokes-tis siektų 5 proc. skundžiamo san-dorio vertės, tačiau ne daugiau kaip50 tūkst. litų.

“Dabar žyminis mokestis siekia1000 litų bet kokio dydžio sando-riams. Pavyzdžiui, vykdomas 100mln. litų vertės investicinis projek-tas, o tam, kad jį apskųstum teis-

mui ar nepagrįstai sužlugdytum,užtenka sumokėti tūkstantį litų žy-minio mokesčio. Piktavaliams taitampa labai gardžiu masalu užsi-dirbti nieko nedarant”, - stebėjosiA.Mazuronis.

Stringa didžiausi projektaiLŽ jau rašė, kad Lietuva nuo

2010 metų nesugeba panaudoti 450mln. litų ES struktūrinių fondų pa-ramos, kuri skiriama regionuosepastatyti 10 naujų atliekų rūšiavi-mo gamyklų. Treti metai beveik pu-sė milijardo litų guli bankų sąskai-

tose. Šios paramos panaudojimogalutinis terminas - 2015 metai, ta-čiau 9 iš 10 regioninių atliekų tvar-kymo centrų vykdomų viešųjų pir-kimų konkursų dabar sustabdytidėl pareikštų skundų teismams.

Teismuose toliau stringa ir bend-rovės “Klaipėdos nafta” skelbtassuskystintų gamtinių dujų termina-lo dujotiekio rangovo konkursas.Klaipėdos apygardos teismas kovo8 dieną patenkino “Kauno dujotie-kio statybos” prašymą ir sustabdėkonkursą. Anksčiau jį apskundė ki-tas konkurso dalyvis - Vokietijoskoncernas “PPS Pipeline Systems”.

Klaipėdos apygardos teismo tei-sėjas, tiesa, pažymi, kad gali pats at-šaukti laikinąsias apsaugos priemo-nes ir leisti tęsti konkursą, jei gausmotyvuotą “Klaipėdos naftos”skundą. Visą bylą, į kurią jis sujun-gė “Kauno dujotiekio statybos” irVokietijos koncerno “PPS PipelineSystems” ieškinius, jis teigia išnag-rinėsiąs greičiau nei per 60 dienų,kaip numato įstatymas.

Bendrovės “Klaipėdos nafta” va-dovas Rokas Masiulis praėjusį šeš-tadienį sakė, kad bendrovė skųsteismo sprendimą stabdyti šimta-milijoninės vertės dujotiekio ran-govo konkursą. BNS agentūra tei-gia, kad, neoficialiomis žiniomis,“Kauno dujotiekio statybos” ir“Šiaulių dujotiekio statybos” kon-sorciumas konkurse pasiūlė 115mln. litų (be PVM) kainą - didesnęnei Vokietijos koncernas, kurio kai-na yra 95 mln. litų (be PVM).

Pasak “Klaipėdos naftos” prane-šimo, konkurse didesnę kainą pa-siūliusių bendrovių konsorciumasteismo prašo panaikinti visus“Klaipėdos naftos” sprendimus,kuriais vasarį, nurodžius Viešųjųpirkimų tarnybai, buvo sustabdy-tas ir vėl atnaujintas konkursas, irjį grąžinti į pradinę padėtį, kaipernai gruodžio 20 dieną konsor-ciumas buvo paskelbtas konkursolaimėtoju.•

Uždirba iš viešųjų pirkimų dalyvių reketo

Ieškiniai dėl viešųjų pirkimų 2010-2012 metais

Rodiklis/Metai 2010 2011 2012

Bendras įvykusių viešųjų pirkimų skaičius 12 511 13 064 11 559

Pirkimų, dėl kurių buvo pateikti ieškiniai, skaičius 200 146 180

Pirkimų, dėl kurių buvo pateikti ieškiniai, dalis, proc. 1,6 1,1 1,6

Pastaba: į lentelę neįtraukti mažos vertės pirkimai Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba

Dainiaus Labučio (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos

A.Mazuronio nuomone, užstatas atgrasytų nuo nepagrįstų bandymų apskųsti sprendimus ir stabdyti projektus.

Prieš metus apklausosrodė, kad labiausiaineskaidrios viešųjų

pirkimų sritys yra statyba ir medicina,

o atlygis už garantijaslaimėti viešuosius

konkursus siekia nuo6 iki 10 proc. pirkimo

sutarties vertės.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

“Pirkti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisąRusijoje tolygu įsigyti televizoriųGariūnų turguje ir tikėtis garantijos”, - dienraščiui LŽ teigėLietuvos transporto priemoniųdraudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas. Tačiaunet kai kurie nacionalinės vežėjųasociacijos “Linava” prezidiumonariai nepaiso to ir savo įmoniųvilkikus draudžia gretimoje šalyje.

Biuras vienija draudikus, kurie tei-kia civilinės atsakomybės privalomojodraudimo paslaugą Lietuvoje. Pasak jovadovo A.Križinausko, įstatymai rei-kalauja, kad visi Lietuvos transportopriemonių valdytojai savo mašinasdraustų privalomuoju draudimu mū-sų valstybėje. “Bet labai daug kas ren-kasi draudimą Rusijoje, nes jis piges-nis. Neseniai net Europos Komisija(EK) oficialiai perspėjo, kad apdraustivilkikus didžiosios mūsų kaimynėsdraudimo bendrovėse yra tas pats, kasišvis neturėti draudimo”, - dienraščiuitvirtino draudikų biuro vadovas.

A.Križinauskas aiškino, kokia šioperspėjimo potekstė. Pasirodo, pagaldabar galiojančias taisykles, kitos vals-tybės draudimo įmonės negali siūlytivadinamųjų žaliųjų kortelių užsienyjeregistruotiems vilkikams. Iš esmės toksautomobilis bet kurioje ES šalyje laiko-mas kaip važinėjantis be jokio draudi-mo. Todėl nelaimės atveju visą žalą tek-tų atlyginti jo savininkui.

Kaip tampama aukaKalbėdamas su LŽ žurnalistu Lie-

tuvos transporto priemonių draudikųbiuro direktorius pripažino, kad ši si-tuacija puikiai žinoma draudimo kom-panijoms, tačiau iš vežėjų apie ją yragirdėję tik nedaugelis. A.Križinauskas

teigė, jog formaliai tos kortelės galiojavisose 46 šalyse, dalyvaujančiose šiojedraudimo sistemoje, taip pat ir Rusijo-je. Tačiau visos programos dalyvės yraįsipareigojusios jų neplatinti kitose vals-tybėse. “Rusiška kortelė, turima rusųvežėjo, negalioja tik pačioje Rusijoje.Jeigu su ja atvykstama į Lietuvą - viskasgerai. Bet jei rusišką kortelę turi lietu-vis, rusų draudikas gali pasakyti, kadnieko apie tai nežino, ir nelaimės atve-ju atsisakyti atlyginti bet kokią žalą”, -tvirtino LŽ pašnekovas.

Rusija į tarptautinę žaliosios kortelėssistemą įsiliejo 2009-aisiais. Nuo tadakaimynės draudimo kompanijos irpradėjo vilioti mūsų šalies vežėjus. Kaipsakė Lietuvos transporto priemoniųdraudikų biuro vadovas, kurį laiką Ru-sijos draudikai mokėjo už mūsiškių pa-darytą žalą, tačiau maždaug 2011-ųjųviduryje nustojo tai daryti.

A.Križinauskas patikino, jog patek-ti į, švelniai tariant, nepatogią padėtįlabai paprasta. Sakykim, Lietuvos vil-kiko vairuotojas sukelia avariją Vokie-tijoje. “Šios šalies pareigūnai pažiūri,kad jis turi rusišką polisą, ir kreipiasi įtą draudimo bendrovę. O ši atrėžia:“Nieko nežinome, tai klastotė.” Norsiš tiesų taip nėra. Tuomet visą žalą pri-valo atlyginti mūsų draudimo biuras.Tačiau kartu mes įgyjame teisę išieš-koti visus pinigus iš kaltininko, nes jislaikomas neapsidraudusiu”, - pasako-jo LŽ pašnekovas.

Nedrausmingi - maždaug ketvirtadalis

Lietuvos transporto priemonių drau-dikų biuras spėja, kad šiuo metu apie 2 tūkst. Lietuvos bendrovėms ar fizi-niams asmenims priklausančių vilkikųturi rusiškas žaliąsias korteles. Dar tiekpat važinėja išvis be jokių polisų. Norsnelaimės atveju tarp vienų ir kitų nėranė mažiausio skirtumo. Taigi realiai netiki ketvirtadalio tarptautiniais maršru-tais riedančių Lietuvos vilkikų gali ne-

turėti draudimo apsaugos. Praėjusiaismetais dėl to sunerimusi žaliosios kor-telės sistemą prižiūrinti Biurų tarybakreipėsi į EK, kad ši priverstų mūsų Vy-riausybę pasiaiškinti. “Pernai, kai Lie-tuvoje buvo tarpuvaldis, Finansų mi-nisterija išsiuntė Briuseliui atsakymą,tačiau tokį, kad man net gėda buvo jįskaityti”, - dienraščiui LŽ prisipažinoA.Križinauskas.

Kaip rusų draudikai sugebėjo suvi-lioti nemenką dalį Lietuvos vežėjų,mūsų draudimo kompanijoms yra pa-slaptis. Spėjama, jog tai daroma pertarpininkus, nors šie puikiai suvokia,kad užsiima nelegalia veikla.

Lietuvos transporto priemonių drau-dikų biuro atstovas neslepia - labiausiaimūsų vežėjus vilioja maža rusiškų po-lisų kaina. Vienas jų metams kainuojaapie 2-2,2 tūkst. litų. Lietuvos draudi-mo bendrovėje perkant žaliąją korte-lę tarptautiniais maršrutais važinėjan-čiam vilkikui ji gali atsieiti ir 8 tūkst.litų. Kaina priklauso nuo kliento drau-dimo istorijos ir rizikos.

“Jei mūsų šalyje veikianti bendrovėturi dešimtis ar net šimtus vilkikų,draudimo sąskaita ji gali sutaupyti de-šimtis tūkstančių litų. Esminis skirtu-mas tas, kad keliskart pigiau mūsųvežėjus draudžiančios Rusijos kom-panijos, skirtingai negu veikiančiosLietuvoje, nėra įpareigotos atlygintiužsienyje padarytos žalos. Maža to,Rusijoje besidraudžiančiam vežėjuigali kilti problemų ir tuo atveju, jei jissumanytų pagaliau įsigyti galiojančiądraudimo sutartį iš kurios nors Lie-tuvos bendrovės. Juk jos nežino šiokliento istorijos, todėl bent iš pradžiųtaikys maksimalų tarifą”, - galimas

grėsmes vardijo Lietuvos transportopriemonių draudikų biuro generali-nis direktorius.

Laukia bankrotas A.Križinauskas neslepia, kad viešai

prabilti apie problemos mastą jį paska-tino nuolat didėjanti žala, kurios nie-kaip neatlygina Rusijos draudikai. Pa-sak Lietuvos transporto priemoniųdraudikų biuro vadovo, dabar jos sumajau yra pasiekusi 1,2 mln. litų.

“Nemaža dalis savo vilkikus Ru-sijoje apdraudusių vežėjų turės di-džiulių nemalonumų. Dažno laukiair bankrotas, o tai gali pakenkti vi-sam transporto sektoriui”, - tvirtinoLŽ pašnekovas.

Jo žodžiais, kol kas mūsų vežėjai su-ka uodegą ir bando ginčytis teisme.“Dabar narpliojama nemažai tokių by-lų. Mūsų biuras turi regreso teisę į pa-darytą žalą, todėl visas jas laimi. Tiesa,kai nuostoliai būna mažesni - 3-5 tūkst.litų, vežėjas paprastai sumoka ir į teis-mą kreiptis nereikia”, - aiškino Lietu-

vos transporto priemonių draudikųbiuro vadovas.

Blogiausia, A.Križinausko nuomo-ne, kad civilinės atsakomybės draudi-mo nuostolių reguliavimo procesas yrapalyginti ilgas. Todėl ateityje gali pasi-taikyti atvejų, kai žala, anot jo, “rusiš-kas sutartis turinčių bendrovių vadovusprivers žagsėti”.

Kaip įmanoma sukelti tokią būseną,pašnekovas iliustravo vežėjų, kurių vil-kikai pateko į avarijas visai neapdraus-ti, pavyzdžiais. Pasak A.Križinausko,vieną nedidelę transporto įmonę da-bar slegia Danijoje padaryti nuostoliai,siekiantys 1,2 mln. litų. Gerokai dides-

nę sumą iš savo kišenės gali tekti pa-kloti ir kitam Lietuvos vežėjui. Pran-cūzijoje užsidegė jo nedraustas vilki-kas. Įsiplieskusi ugnis supleškino irketuris ispanams priklausančius auto-mobilius. Bendra žala gali sudaryti 1,7mln. eurų (5,87 mln. litų).

Blogas pavyzdys - “iš viršaus” Įdomu, kad tarp tų Lietuvos vežėjų,

kurie galbūt rodo netinkamą pavyzdįsavo kolegoms, minimos net naciona-linės vežėjų asociacijos “Linava” pre-zidiumo nariams priklausančios įmo-nės. Pavyzdžiui, neseniai vienoje radijolaidoje “Linavos” prezidiumo narysJuozas Kuklys prisipažino, kad jam pi-gūs rusiški draudimo polisai mielesniuž tuos, kuriuos parduoda Lietuvosdraudimo kompanijos.

“Gavau bendrovės “BTA draudi-mas” pasiūlymą drausti vieną vilkikąuž 30 tūkst. litų. Negaliu taip draustis,todėl apsidraudžiau Rusijoje. Ten vie-no vilkiko draudimas kainavo apie 2,1tūkst. litų. Bet manęs tai negelbėja, nesmašinos, turinčios šį draudimą, stab-domos Lietuvoje. Policija rašo baudas,prasideda teismai”, - skundėsi naciona-linės vežėjų asociacijos narys.

Portale lrytas.lt taip pat buvo užsi-minta, jog Lietuvos transporto prie-monių draudikų biuro vadovas esą ne-turi duomenų, kad mūsų šalyje savoįmonės “Vedautos autotransportas”automobilius draustų ir kitas “Lina-vos” prezidiumo narys Erlandas Mi-kėnas. Tiesa, pirmąkart kalbėdamas suLŽ žurnalistu verslininkas šią infor-maciją atkakliai neigė. “Gal jums po-lisus parodyti? Tikrai draudžiuosi Lie-tuvoje”, - telefonu sakė E.Mikėnas.

Tačiau perskambinęs vėliau jis pa-tikslino, kad savo automobilius drau-džia “Lietuvoje ir užsienyje”. “Jeigumūsų vežėjai mokėtų tokias sumas,kokių prašo Lietuvoje veikiančiosdraudimo kompanijos, didelė jų dalispaprasčiausiai bankrutuotų, nes ne-įmanoma išsimokėti. Galiu atsiųstivienos draudimo kompanijos pasiū-lymą, kuriame prašoma už vieno vil-kiko draudimą sumokėti 70 tūkst. li-tų. Tai gali būti draudimo bendroviųsusitarimas. Tuo metu Latvijoje be jo-kios draudimo istorijos vilkiką galimaapdrausti už 2,5 tūkst. litų”, - tikino“Vedautos autotransporto” vadovas.

Antradienį su J.Kukliu LŽ susisiek-ti nepavyko.•

Trasa 112013 03 13Lietuvos žinios

Vežėjų draudimo rinkoje - turgaus šmėkla

A.Križinausko tvirtinimu, rusųdraudimo polisus įsigiję Lietuvosvežėjai nelaimės atveju tampa savitais gretimos šalies draudikųįkaitais. / LŽ archyvo nuotrauka

Realiai net iki ketvirtadalio tarptautiniais maršrutais riedančių Lietuvos vilkikų

gali neturėti draudimo apsaugos.

Lietuvoje yra apie 2 tūkst. vilkikų, turinčių Europos Sąjungoje iš esmės bevertes rusiškas žaliąsias korteles. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 03 13Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Prof. P.Viškelis ir prof. ŽivilėLukšienė už darbų ciklą“Vaisių ir daržovių kokybėsbei saugos tyrimai: inovaty-vių technologijų kūrimas

(1997-2011)” įvertinti 2012 metų Lie-tuvos mokslo premija. Lietuvos agrari-nių ir miškų mokslų centro Sodininkys-tės ir daržininkystės institute bei Vilniausuniversiteto Taikomųjų mokslų institu-te per 15 metų atliktų tyrimų reikšmin-giausi rezultatai paskelbti 103 moksli-niuose, išspausdintuose prestižiniuosetarptautiniuose mokslo leidiniuose.

Darbų cikle pateiktos sukurtos tin-kamiausios Lietuvos agroklimatinėmssąlygoms vaisių ir daržovių auginimotechnologijos, atrinktos ir sukurtos vai-sių ir daržovių veislės, išsiskiriančiosproduktyvumu, biologine verte bei ko-kybe, įvertinta labiausiai paplitusių, Lie-tuvoje auginamų bei introdukuotų vai-sių, uogų ir daržovių veislių cheminėsudėtis, atlikta biologiškai aktyvių me-džiagų kiekybinė ir kokybinė analizė,optimizuoti modernūs laikymo ir per-dirbimo būdai, sukurtos inovatyviostechnologijos, garantuojančios vaisių irdaržovių mikrobiologinę saugą. Dar-bų ciklo autoriai yra vieno patento irdešimties sodo ir daržo augalų veisliųbei hibridų, įtrauktų į Europos Sąjun-gos (ES) katalogus, bendraautoriai,Europos maisto saugos administraci-jos ekspertai.

Kai kiti slepiaNaujos technologijos, kaip pabrėžė

Sodininkystės ir daržininkystės institu-to Biochemijos ir technologijos labora-torijos vedėjas prof. P.Viškelis, kuriamosfundamentinių mokslinių tyrimų pa-grindu, tada pritaikomos žemės ūkio irverslo srityse. Tyrėjų sukurtos vaisių irdaržovių auginimo, laikymo, perdirbi-mo ir produktų apsaugojimo nuo gedi-mo, mikrobiologinio užterštumo tech-nologijos, be mokslinių straipsnių,paskelbtos aštuoniose knygose, parašy-tose suprantamai tiek žemdirbiams, tiekverslininkams.

Sodininkystės ir daržininkystės insti-tute kartu su Kauno technologijos uni-versitetu (KTU) įkurtame aukščiausioeuropinio lygio Maisto mokslo ir tech-nologijų kompetencijos centre gali irKTU studentai atlikti su vaisiais, uogo-mis ir daržovėmis susijusius tyrimus arpraktiką.

“Privačios įmonės saugo technologi-nes paslaptis ir nenori priimti studentų.Nenori nieko rodyti, nes jie, baigę stu-dijas, gali nueiti dirbti pas konkurentus,- kalbėjo mokslininkas. - O mūsų cent-re yra tokie pat, tik mažesni, perdirbi-mo įrenginiai ir studentai tarsi mažameceche susipažįsta jau ne su laboratori-ne, o pramonine įranga, atlieka ekspe-rimentus ir rašo daktaro disertacijas argina magistro darbus. Yra tam tikrųmokslinių niuansų, kaip pagaminti ge-rą ir saugų produktą.”

Gurmaniška ir sveika Sodininkystės ir daržininkystės insti-

tuto tyrėjai sukūrė daug naujų produk-tų. Tarkim, įvairios sudėties nektarų, kaivaisiai, uogos ir daržovės minimaliai ter-miškai apdorojami, kad išsaugotų kuodaugiau biologiškai vertingų medžia-gų. Be to, laikytasi principo rinktis tikvietinę, tradicinę žaliavą, praturtintą re-tesniais mūsų arealo augalais, kad pro-duktai būtų genetiškai priimtini mūsų

žmonėms ir nekeltų alerginių reakcijų.Pavyzdžiui, obuolių ir morkų nektarassu svarainiais. Tokie specifiniai lietuviš-ki augalai kaip svarainiai, šaltalankiai araktinidijos natūraliai parūgština nek-tarus (nebereikia dėti rūgštingumą re-guliuojančių medžiagų) ir kartu pa-pildo maistingomis medžiagomis,suteikia jiems malonų aromatą.

“Aviečių ar serbentų sėklos, liekan-čios kaip išspaudos gaminant sultis,turi labai daug vertingų medžiagų, -pasakojo prof. P.Viškelis. - Tarkim,aviečių sėklose esanti elago rūgštis yralabai stiprus, natūralus preparatasnuo vėžio. Per tarptautinį projektą“Eureka” sukūrėme produkto proto-tipą, o į gamybą jį įdiegė Latvijos far-macininkai.”

Kitas pavyzdys būtų pomidorųodelės, turinčios ypatingo karotinoido- likopeno, tačiau žmogaus organiz-mas pasiima tik 8 proc. jo. Taikydamitam tikras perdirbimo technologijasmokslininkai pasiekė, kad šio vertin-go ir stipraus antioksidanto, ypač rei-kalingo vyrams, nes apsaugo bei gydonuo prostatos vėžio, organizmas pa-siimtų net dešimt kartų daugiau. Išodelių, liekančių spaudžiant pomido-rų sultis, sukurtus ekstraktus naudo-ja “Rūtos” fabrikas saldainiams su li-kopenu gaminti.

Sukurta ir įvairių specifinės teks-tūros produktų. Juos taip pat diegia“Rūtos” saldainių fabrikas ir išlei-džia eksperimentinėmis partijomis.Pavyzdžiui, liofilizuotų, t.y. džiovin-tų vakuume esant 60 laipsnių šalčio,obuolių, braškių ar aktinidijų sal-dainiai.

“Liofilizacijos technologija ne tikleidžia sukurti specifinę tekstūrą, pa-daro vaisius traškius, bet ir išsaugo vi-sas biologiškai aktyvias medžiagas.Viena liofilizuotų aktinidijų uoga turitiek vitamino C, kiek sintetinio vita-mino C tabletė. Dvi uogos - visa žmo-gaus organizmo paros norma, - pasa-kojo mokslininkas. - Ne tik vaikasmieliau valgys tokį šokoladinį saldai-niuką nei vitamino C tabletę. Ir skanu,ir labai sveika.”

Nauja mokslininkų darbo kryptis -sveikų ir gurmaniškų produktų kūri-mas bendradarbiaujant su restoranais.Pavyzdžiui, labai pageidaujama įvai-riausių liofilizuotų vaisių ir daržovių.Tokias naujoves jau pradeda diegti tierestoranai, kurie siekia nustebinti savolankytojus ypatingais patiekalais.

Beveik ekologiškaLietuvoje, kaip patikino prof. P.Viš-

kelis, net intensyviai užauginta pro-dukcija yra švari ir saugi dėl kelių prie-žasčių. Pirmiausia, Lietuvoje, palygintisu visa ES, nėra tokios sunkiosios pra-monės kaip metalo perdirbimas ar ka-syba, o vyraujantys vėjai nuo Skandi-navijos neatneša rūgščių lietų. Kitaipsakant, Lietuvos dirvožemis yra švarus,neužterštas sunkiaisiais metalais, radio-nuklidais ar kitais teršalais.

Beveik ekologišką lietuvišką produk-ciją, pasak mokslininko, garantuoja irgeros agroklimatinės sąlygos. Lietuvosklimatinė zona labai tinkama vaisiams irdaržovėms auginti, nes yra nei per šal-ta, nei per šilta. Dėl tam tikros tempera-tūros pusiausvyros vaisiai ir daržovės su-kaupia daug biologiškai vertingųmedžiagų. Ten, kur yra šalčiau, pavyz-

džiui, kad ir Estijoje, mažiau auginamavaisių ir daržovių, nes derlius būna men-kesnis ir ekonomiškai tarsi neapsimo-ka. Geriau įsivežti jų iš šiltesnių kraštų,kur kartais nuimami ir keli derliai. Kitavertus, Lietuvoje nėra taip šilta kaip pie-tiniuose kraštuose. Ten būna net keliosįvairių kenkėjų generacijos per metus, oLietuvoje tik vieną kartą per vasarą ko-kie nors drugeliai spėja padėti kiaušinė-lių ir iš jų išsirita kirmėlytės, kenkiančiosprodukcijai. Todėl natūraliai dėl gam-tos sąlygų nėra poreikio taip dažnaipurkšti vaisius, uogas ir daržoves che-minėmis apsaugos priemonėmis kaip,tarkim, Pietų Europos šalyse.

Nitratų klausimuLietuvos dirvožemis, kaip sakė tyrė-

jas, nėra ir pertręštas. Jei produkcija už-auga gera, ūkininkui ekonomiškai ne-apsimoka daugiau tręšti, kad susikauptųdidžiulis nitratų kiekis. Kita vertus, kaiprodo ir atlikti tyrimai, pertręšta produk-cija ilgai neišsilaiko. Joks ūkininkas to-

kių vaisių ar daržovių, sudėtų į aruo-dus, neišsaugos iki pavasario. Po porosmėnesių pertręšta produkcija pradedagesti ir ją tenka išmesti. Ekonomiškailabai nuostolinga, nes ir sandėliai būnaužimti, ir lėšos išleidžiamos didžiulės.

“Kai buvo kilęs skandalas dėl nitra-tų, taip pat ne kartą sakiau iš savo dau-giametės patirties, kad problema perne-lyg išpūsta, - prisiminė prof. P.Viškelis.- Nitratai reglamentuojami vandenyje,nes jo išgeriame daug. Tačiau bent ESnėra žinoma nė vieno atvejo, kai žmo-gui būtų pakenkę ar sukėlę mirtiną grės-mę nitratai, esantys vaisiuose ar daržo-vėse. Tiesiog negalime suvalgyti perdieną, pavyzdžiui, penkių kilogramųmorkų, kad sukauptume pavojingąžmogaus organizmui dozę. Be to, vai-siuose ir daržovėse yra vitamino C, oviena jo molekulė suskaldo keturias nit-ratų molekules.”

Sovietmečiu buvo gana griežtos vai-sių ir daržovių nitratų normos. ES nit-ratų kiekis ribojamas tik šiltnamiuoseauginamose salotose ir špinatuose.Mokslininkas pabrėžė, kad yra už svei-ką ir švarų maistą, tačiau kartais perne-lyg dėl ko nors baiminamasi, nors tokiaibaimei pagrindo nėra.

“Nitratai vienaip ar kitaip reikalin-gi. Be jų vaisius, uoga ar daržovė neuž-augs. Baltymų sintezei augalas pasii-ma azotą iš žemės nitratų pavidalu, -aiškino biochemikas. - Augale nitrataivirsta amino grupėmis, iš jų - ami-norūgštimis, iš kurių augalas sintetinabaltymus. Mes valgome vaisius, uogasar daržoves ir džiaugiamės. Be nitratųto nebūtų. Problemėlė tik tokia, jeiskinsime nesubrendusį derlių, rausi-me dar mažytes morkas, tų nitratų ga-li būti ir daugiau, nes vaisiuose, uogo-se ar daržovėse dar vyksta fotosintezėir nitratai nėra paversti į baltymus araminorūgštis. Subrendusioje produk-cijoje nitratų yra tiek sumažėję, kad ne-bekelia jokio pavojaus.”•

Optimistiškai apie lietuvišką produkciją Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Pranas Viškelis įsitikinęs, kad lietuviška produkcija,net jei vaisių, uogų ir daržovių etiketėse nėra ženklų, žyminčių, kad jie ekologiškai užauginti ar perdirbti, yra saugi ir sveika.

Maisto chemijos ir technologijos srityje 40 metų dirbantis prof. P.Viškelis iš viso yra paskelbęs apie 250 mokslinių straipsnių, svarbių kuriant naujastechnologijas bei produktus. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre atliekami vaisių irdaržovių perdirbimo technologiniai tyrimai.

“Viena liofilizuotų aktinidijų uoga turi tiek vitamino C, kiek sintetinio vitamino C tabletė. Dvi

uogos - visa žmogaus organizmo paros norma.”

Mokslas 132013 03 13Lietuvos žinios

MILDA KNIEŽAITĖ

Vilniaus universiteto (VU) Taiko-mųjų mokslų instituto tyrėjai,vadovaujami prof. Živilės Lukšie-nės, pirmieji pasaulyje pradėjotaikyti šviesa pagrįstą antibakteri-nį maisto saugos metodą. Taip patpirmieji pasaulyje atskleidė, kadtaikant fotosensibilizaciją vaisių irdaržovių kenkėjai gali būti kontroliuojami be žalos aplinkai ir žmogui.

2012 metų Lietuvos mokslo premi-jos laureatei prof. Ž.Lukšienei pavykopatentuoti šį itin modernų, ekologiš-ką ir ekonomišką maisto saugos me-todą. Pirmą kartą istorijoje fotosen-sibilizacija kaip nauja neterminėmaisto saugos technologija įtraukta įJAV leidžiamą Maisto technologijų irbiotechnologijų enciklopediją.

Pati pradžiaProf. Ž.Lukšienė prisiminė, kad

daugiau nei prieš du dešimtmečiusakademikai Algis Piskarskas ir Bene-diktas Juodka subūrė mokslininkųkolektyvą plėtoti ir diegti į praktikąfotodinaminę terapiją vėžiui gydyti.Per dešimt metų trukę tyrimai davėdaug gerų rezultatų, o darbų ciklas“Fotosensibilizuota navikų terapi-ja: fizikiniai, biocheminiai, ikiklini-kiniai ir klinikiniai tyrimai” 2002metais įvertintas Lietuvos mokslopremija.

Fotosensibilizacijos metodo esmęsudaro fotosensibilizatoriaus (fo-toaktyvios, t.y. jautrios šviesai, me-džiagos) ir matomos šviesos sąveikossužadintos destrukcinės fotochemi-nės reakcijos, lemiančios vėžinės ląs-telės žūtį. Pavyzdžiui, kai fotoaktyvimedžiaga patenka į vėžinę ląstelę iryra apšviečiama, vėžinė ląstelė žūsta,o žmogaus kūnas nėra taip stipriaipaveikiamas kaip, tarkim, jonizuo-jančia spinduliuote.

“Tokia buvo pati pradžia, - pasako-jo prof. Ž.Lukšienė. - Vėliau kiekvie-nas šio sambūrio tyrėjas pasuko savolinkme. Aš parengiau ir apgyniau ha-bilitacinę disertaciją fotodinaminėsterapijos tema. Tada pamėginau tąpatį fotosensibilizacijos metodą tai-kyti visai kitoje, nieko bendra su on-kologija neturinčioje srityje - priešmikroorganizmus, kenkiančius žmo-nėms ir augalams. Vien JAV patoge-ninių mikroorganizmų, plintančiųper maistą, sukeltos ligos valstybeikainuoja maždaug 80 mlrd. doleriųper metus. Prieš porą metų didelismaisto sukeltų sveikatos krizių pro-trūkis nuvilnijo Vokietijoje ir išplitone vienoje Europos šalyje. Mirė dau-giau kaip 30 žmonių. Maža to, auga-lų kenkėjai, dažniausiai pelėsiai, kas-met sunaikina nuo 10 iki 40 proc.sunkiai užauginto derliaus pasaulyje.Todėl akivaizdu, kad naujos, efekty-vesnės, tausojančios aplinką ir ne-kenkiančios žmonėms antimikrobi-nės technologijos yra būtinos.”

Perspektyvus posūkisIš onkologijos pasukti į maisto

mokslą ir taikyti tą patį metodą mik-roorganizmams naikinti biofizikę pa-skatino vėžinių ląstelių ir mikroorga-nizmų struktūrinis panašumas.Pasak mokslininkės, vėžinės ląstelėsmažai diferencijuotos, nebeatliekaspecifinių funkcijų, kaip, tarkim, nor-malios kepenų ląstelės - virškinimoar odos ląstelės - dengiamąją, apsau-ginę funkciją. Vėžinės ląstelės taip su-primityvėja, kad pasilieka sau vienin-telį darbą - intensyvų dauginimąsi.

“Lygiai taip pat ir primityviausia, o

kartu ir labiausiai gebanti prisitaiky-ti gyvybės forma mikroorganizmai -dauginasi be galo greitai, todėl, ma-tyt, ir jų metabolizmas (paprasčiausakant, medžiagų apykaita) vyksta la-bai intensyviai, - aiškino tyrėja. -Mikroorganizmai lengvai akumu-liuoja fotoaktyvias medžiagas, o ap-švietus matoma šviesa prasideda jųdestrukcija ir žūtis, nepaliekant ap-linkoje kenksmingų ar pavojingų me-

džiagų likučių. Toks antibakteriniometodo selektyvumas itin pageidau-tinas kuriant inovatyvias neterminesmaisto saugos technologijas.”

Tyrimais patvirtintaKai nuo laboratorinių eksperi-

mentų po truputį buvo pereita priemaisto pavyzdžių, reikėjo specialis-to, kuris galėtų ištirti, ar dėl fotosen-sibilizacijos poveikio nepakinta vaisiųir daržovių biocheminė sudėtis, bio-logiškai aktyvių medžiagų kiekis, arišsaugoma žmogui taip reikalinga vai-sių ir daržovių mitybinė vertė. Kreip-tasi į Sodininkystės ir daržininkystėsinstituto mokslininką prof. PranąViškelį.

“Jis turi labai didelę patirtį. Perdaugelį metų yra ištyręs, ko gero, vi-sus įmanomus vaisius ir daržoves, vi-sas jų veisles, kiek yra Lietuvoje. Netir miško augalus, - sakė prof. Ž.Luk-šienė. - Taip atsirado mūsų bendridarbai.”

Prof. P.Viškelio atlikti tyrimai pa-rodė, kad naujasis metodas, veiks-mingai naikindamas kenksmingus irpatogeniškus mikroorganizmus antvaisių ir daržovių paviršiaus, visiškainepakenkia jų mitybinei vertei ir ki-toms savybėms. Taikomųjų mokslųinstituto tyrėjų pasiūlyta šviesos te-chnologija sėkmingai įveikia tokiusaugalų kenkėjus kaip, pavyzdžiui, pe-lėsis, ir, manoma, gali būti itin pers-pektyvi. Pavyzdžiui, braškių vartoji-mo trukmė labai trumpa - septyniosdienos. Paveikus uogas naujuoju fo-tosensibilizacijos metodu, jų vartoji-mo trukmę galima pailginti 40 pro-centų. Specialistų vertinimu, ne taipir mažai.

Kaip skelbia Pasaulio banko eks-pertai, augant žmonių populiacijaipasaulyje vandens ir maisto proble-ma tampa prioritetinė, nes jų stygiusgali grėsti jau ne tokioje tolimoje atei-tyje. Lietuvių mokslininkų sukurtatechnologija gali padėti ne tik išsau-goti derlių, bet ir prailginti vaisių beidaržovių vartojimo trukmę. Jie su-gestų ne taip greitai.

Kitas etapasŠiuo metu, pasak prof. Ž.Lukšie-

nės, žinoma apie 300 žmogui kenks-mingų mikroorganizmų, kurie bū-

dami ant maisto paviršiaus ar jo vi-duje gali sukelti įvairių ligų, pavyz-džiui, salmoneliozę ar listeriozę,todėl labai svarbi ir kita antibak-terinio fotosensibilizacijos povei-kio kryptis - prieš žmogaus pato-genus.

Pasaulio mastu maisto sukeltų li-gų protrūkių daugėja ir viena prie-žasčių gali būti, kad žmonės labiaulinkę pirkti jau paruoštą vartotimaistą, nebeturi laiko jį gaminti na-mie. Jei kartais paruoštas vartotimaistas, tarkim, sumuštiniai, ilgiauužsistovi šaldytuve, gali susidaryti ne-paprastai palanki terpė mikroorga-nizmams daugintis.

Per bendrą europinį projektą suūkio partneriu, “Iki” parduotuviųtinklą valdančia UAB “Palink”,Taikomųjų mokslų instituto tyrėjaipamėgino fotosensibilizacijos me-todą pritaikyti jau paruoštam val-gyti maistui, pavyzdžiui, įvairiomssalotoms, apsaugoti nuo mikroor-ganizmų. Nuplautos daržovės irvaisiai, kaip pasakojo prof. Ž.Luk-šienė, apipurškiami natūralia fo-toaktyvia medžiaga chlorofilinu,chlorofilo dariniu (augalų pigmen-to chlorofilo kasdien nemažai suval-gome kartu su svogūnais, kopūstaisir kitomis žalios spalvos daržovėmisar vaisiais), tada specialioje kamero-je apšviečiami matomos šviesos šal-tiniu. Gautas neblogas rezultatas -beveik vieną dieną galima prailgin-ti salotų galiojimo trukmę. Tai di-džiulis ekonominis efektas gamy-bininkams.

Taikomųjų mokslų institute kieta-kūnių technologijų, arba šviestukų,pagrindu sukurtas unikalus šviesosšaltinis palyginti nebrangus ir gali-mybė tokius šaltinius diegti yra ne-maža. Tačiau technologijų diegimas,pasak tyrėjos, - jau kitas etapas ir jamreikėtų galbūt tarpinės grandies.Mokslininkams įdomiausias darbaslaboratorijoje.

Vietoj pesticidųDar viena Taikomųjų mokslų ins-

tituto tyrėjų plėtojama kryptis - foto-pesticidai, ekologiškas cheminių pes-ticidų pakaitalas. Pasaulyje per metusišpilama į žemę apie 2,5 mln. tonųcheminių pesticidų. Jais, kaip parodėJAV atlikti tyrimai, yra užkrėsta maž-daug 70 proc. maisto produktų. Dėlto kyla daugybė neurologinių ar imu-ninės sistemos ligų, nereti įvairūs ap-sigimimai.

“Labai svarbu rasti cheminiųpesticidų pakaitalą, - pabrėžė prof.Ž.Lukšienė. - Kaip parodė mūsų ty-rimai, fotoaktyvi medžiaga, įterptaį vabzdžių masalą ir patekusi į jųorganizmą, kaupiasi jame. Kai pa-šviečia saulė, vabzdys greitai žūsta.Nereikia net specialaus šviesos šal-tinio.”

Tyrimai buvo atlikti su šiltnamiųpomidorų kenkėjais. Fotosensibiliza-cijos metodu jie buvo labai greitai iš-naikinti. Modernioji šviesos techno-logija suteikia galimybę kontroliuotivaisių ir daržovių derliaus kenkėjus,tausojant aplinką ir nekenkiant žmo-gaus sveikatai.•

Šviesos technologija - per kenksmingus pelėsius

Paveikus braškes naujuoju

fotosensibilizacijos metodu, jų vartojimo

trukmę galima prailginti40 procentų.

Prof. Ž.Lukšienė įsitikinusi, kad naujos, efektyvesnės, tausojančios aplinką ir nekenkian-čios žmonėms antimikrobinės technologijos yra būtinos. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Elektroninės mikroskopijos būdu gautas sveikos (A) ir neatlaikiusios modernios šviesos technologijos poveikio (B) bakterijos vaizdas.

Taikomųjų mokslų institute sukurtas šviesos šaltinio prototipas vaisių ir daržovių saugai.

2013 03 13Lietuvos žinios14 Sportas

V.RIMŠAITĖ - TREČIA

Pajėgiausia Lietuvoje mažųjų dviračiųkroso (BMX) atstovė Vilma Rimšaitė,atstovaujanti Prancūzijos BMX klubui“Pays de La Loire”, po dviejų atvirųjųšios šalies taurės varžybų etapų užimatrečiąją vietą (43 tšk.) tarp 58 sporti-ninkių. Pirmajame Prancūzijos BMXdviračių kroso taurės varžybų etape30-metė Lietuvos dviratininkė finišavotrečia (24 tšk.), antrajame - septinta(19 tšk.). Bendrojoje įskaitoje pirmau-ja abu etapus laimėjusi 62 taškus su-rinkusi varžybų šeimininkė Eva Ail-loud (“BMX Compiegne Cycles”),antra su 45 taškais - kita Prancūzijosatstovė Manon Valentino (“St EtienneBMX GT”). Pernai “Pays de La Loi-re” klubas Prancūzijos mažųjų dvira-čių kroso taurės varžybose užėmė tre-čiąją vietą. V.Rimšaitei šios varžybosbuvo pirmasis startas po 2012 metųLondono žaidynių, kuriose ji startavoneišsigydžiusi rankos traumos ir ten-kinosi 13 vieta.

DAUGKARTINIAIČEMPIONAILatvijoje surengto Lietuvos orienta-vimosi sporto slidėmis (OSS) čem-pionato nugalėtojais vidutinėje tra-soje tapo Ramunė Arlauskienė irNerijus Šulčys. Varžybų vieta pasi-rinkta taupumo sumetimais - Lietu-vos pirmenybės vyko kartu su Latvi-jos orientavimosi sporto slidėmisčempionatu. Varžybose dalyvavo 374sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos.Moterų elito grupės sportininkėmsvidutinėje trasoje reikėjo įveikti 6,6km su 19 kontrolinių punktų (KP).Nugalėtoja tapo Ignalinos orientavi-mosi sporto klubo “Būdakalnis” ats-tovė daugkartinė šalies čempionėR.Arlauskienė (45:33). Nuo jos 1:18atsiliko sidabrą iškovojusi GabrielėKeinaitė iš Vilniaus komandos “Sie-tynas SM-Sakas”. Bronza atitekošiaulietei Vestai Ambrazaitei (48:14).Vyrų elito grupės sportininkams rei-kėjo įveikti 7,6 km su 24 KP. Grei-

čiausias buvo daugkartinis Lietuvosčempionas N.Šulčys iš Vilniaus “Per-kūno” klubo - 42:29. Antrąją ir tre-čiąją vietas iškovojo OK “Telšiai”sportininkai - Vitalijus Petrulis(45:25) ir Regimantas Kavaliauskas(45:35). Vyrų estafetėje greičiausiaitrasą įveikė OK “Perkūnas” koman-da - Vilius Stankevičius, DaumantasPetrovas ir N.Šulčys. Moterų estafe-tės nugalėtojomis tapo OK “Sakas”sportininkės - Vesta Ambrazaitė, Lu-bova Pavlukova ir G.Keinaitė.

K.KEMZŪRA TRAUKS Į AZIJĄ?Buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasistreneris Kęstutis Kemzūra minimastarp pretendentų treniruoti Kinijos vy-rų nacionalinę rinktinę. Be lietuvio,kuris šio sezono viduryje pasitraukė išGdynės “Asseco Prokom” (Lenkija)ekipos, taip pat minimos Želimiro Ob-radovičiaus, Neveno Spahijos, Iliaso

Zouroso ir Panagiočio Giannakiokandidatūros. Naujasis rinktinės stra-tegas pakeis šias pareigas ėjusį ameri-kietį Bobą Donewaldą. 2004-2008 me-tais Kinijos vyrų krepšinio rinktinętreniravo specialistas iš Lietuvos JonasKazlauskas.

AKMENSLYDŽIO MEISTRAI

Latvijos sostinėje Rygoje vykusiameLietuvos akmenslydžio čempionatenugalėtojo titulą apgynė Tado Vysku-paičio vadovaujamas “T-Rink” klubas.Laimėję visus penkis grupės susitiki-mus “T-Rink” akmenslydininkai finale8:1 nugalėjo vėl sidabrą iškovojusiąManto Kulakausko ekipą “IceProof”.Bronzos medaliai atiteko Arūno Skro-lio “DeArch-Polido” komandai, kurimažajame finale 5:3 įveikė praėjusiosezono bronzos medalininką VirginijosPaulauskaitės klubą “Skipo”.

LŽ

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Kanados mieste Londone šian-dien prasidedančiame pasauliodailiojo čiuožimo čempionateLietuvos atstovus išvysime moterų ir ledo šokių varžybose.

Jau rytoj mūsų sportininkai atlikstrumpąją programą: pirmoji moterųturnyre čiuoš Inga Janulevičiūtė, vėliauledo šokių duetų būryje išvysime Isa-bellą Tobias ir Deividą Stagniūną.

Kelialapių dalybosŠi pora praleido sausio mėnesį Zag-

rebe vykusį Europos čempionatą dėltuo metu Isabellą užpuolusio viruso.17-metė Inga Zagrebe užėmė 31 vietątarp 36 dalyvių. Norėtųsi tikėti, kad Ka-nadoje mūsų jaunoji čiuožėja maloniainustebins savo gerbėjus. Tačiau di-džiausias viltis, žinoma, siejame su 21-erių I.Tobias ir 27-erių D.Stagniūnu,kurie pasaulio čempionatui labai rim-tai rengėsi už Atlanto, Deivido partne-rės tėvynėje. Tiesa, vasario mėnesį Isa-bella su Deividu Vokietijos miesteOberstdorfe dalyvavo tarptautinėsedailiojo čiuožimo varžybose “BavarianOpen 2013”. Ten užėmė antrąją vietą ir,surinkę 146,15 balo, pasiekė asmeninįrekordą.

Šiame pasaulio čempionate bus ko-vojama ne tik dėl medalių, bet ir dėl ke-lialapių į 2014-ųjų Sočio žiemos olim-pines žaidynes. Ledo šokėjų poros,užėmusios 1-19 vietas, ir moterys, pate-kusios į 24-uką, iškart pelnys teisę daly-vauti olimpiadoje, kur dailiojo čiuoži-mo varžybose, be kitų dviejų rungčių,ledo šokiuose konkuruos 24 duetai, omoterų turnyre čiuoš 30 sportininkių.Tad tie, kuriems dabar Kanadoje nepa-siseks, pakovoti dėl likusių kelialapių tu-rės galimybę rudenį per olimpinės at-rankos turnyrą.

Negera tradicijaStebėti mūsų čiuožėjų pasirodymų į

Kanadą išskrido Lietuvos čiuožimo fe-deracijos prezidentė (LČF), puiki šiosporto specialistė Lilija Vanagienė.

Kelionės į pasaulio čempionatą išva-karėse LŽ pasiteiravo LČF vadovėsL.Vanagienės, su kokiais lūkesčiais ir sukokiomis baimėmis ji vyksta į Kanadą.

“Po puikaus pasirodymo Vokietijo-je mūsų duetas grįžo į JAV ir labai rim-tai rengėsi pasaulio čempionatui. Visa-da yra ir bus ką tobulinti. Antraip

nejudėsi į priekį. Isabella ir Deividassveiki, jam nebeskauda nugaros. Abie-jų nuotaika gera. Žinoma, jei jos nesu-gadins Konstitucinio Teismo išaiškini-mas. Tikriausiai žinote, kad teisėjai jausvarstė Lietuvos pilietybės suteikimo iš-imties tvarka klausimą, o dabar tariasi.Atvirai pasakysiu, aš jau nesitikiu niekogera, tik meldžiu, kad KonstitucinisTeismas nepaskelbtų savo išvadų čem-pionato metu. Tai mano didžiausia bai-mė. Jau tapo tradicija, kad nepalankiųsprendimų dėl pilietybės Lietuvos ledošokių duetas sulaukdavo svarbiausiųpasirodymų išvakarėse. Taip buvo, kaiDeividas šoko su amerikiete KatherineCopely. Taip yra ir dabar, su Isabellajiems teko išgyventi tą patį. Kad ir kaipstengtumės apsaugoti sportininkus nuoneigiamų emocijų, jie iškart viską suži-no. Internete naujienų srauto juk ne-sustabdysi, - čempionato išvakarėse ak-centus dėliojo L.Vanagienė. - Jiems irtaip bus nelengva dabar, nes praleido

Europos čempionatą, tačiau, pasak Lie-tuvos duetą treniruojančio Igorio Špil-bando, Isabella su Deividu yra puikiosformos. Tad viskas priklausys nuo to,kaip jiems seksis čiuožti abi dienas. Jeiabi programas - trumpąją ir laisvąją -atliks švariai, be klaidų, bus šansų užim-ti gerokai aukštesnę vietą nei pernai(praėjusių metų pasaulio čempionateLietuvos pora buvo 18-a, užpernai - 14-a). Juk net ir čempionai nėra apdraus-

ti nuo klaidų, tad belieka pasikliauti sėk-me. Isabellos ir Deivido mėgstamiausiayra laisvoji programa. O per trumpąjąjiems svarbiausia viską atlikti tiksliai,kad paskui galėtų ramiai rengtis lemia-mam pasirodymui.”

Raginimas gimtadienio išvakarėse

LČF vadovė ateityje daug vilčių siejasu jaunąja I.Janulevičiūte, kuri jau gero-kai “apšaudyta” tarptautinėse varžybo-se. Šiame pasaulio čempionate Inga busnebe naujokė. Pernai tarp 51 moterų jiužėmė 34 poziciją.

Vienuoliktus metus čiuožiančiosI.Janulevičiūtės karjerą stebinti L.Va-nagienė džiaugėsi merginos darbštu-

mu: “Inga labai atsakingai rengėsi pa-saulio čempionatui. Ji turėjo dvistovyklas. Paskutinė - dviejų savaičių -vyko Paryžiuje. Ten dirba buvusi ma-no auklėtinė, daugkartinė Lietuvosčempionė Ingrida Zenkevičiūtė-Snieš-

kienė, kuri yra pirmoji I.Janulevičiūtėstrenerė. Tuo metu, kai Inga su savo pir-mąja trenere dirbo Paryžiuje, jos da-bartinis treneris Dmitrijus Kozlovasbuvo pasaulio jaunimo čempionate Ita-lijoje su dar viena perspektyvia čiuožė-ja Aleksandra Golovkina. Beje, abi pro-gramas (trumpąją ir laisvąją) Ingaiparengė I.Zenkevičiūtė-Snieškienė, jiyra čiuožėjos choreografė. Inga dar la-bai jauna - kovo 16-ją jai sukaks aštuo-niolika. Tą dieną moterys atliks laisvą-ją programą. Aš Ingai sakiau: pateik saudovaną gimtadienio išvakarėse - įsi-veržk į 24-uką ir galėsi ramiai rengtisSočio olimpiadai. Žinau, kad jau šie-met Inga galėtų būti tarp 24 laimingų-jų. Svarbiausia, kad Kanadoje nuo josnenusisuktų sėkmė. Ten startuos tik 35moterys. Anksčiau net 55 čiuožėjos da-lyvaudavo tokiose varžybose. Tad jauvien tai, kad Inga surinko pakankamaitaškų ir pateko tarp 35 laimingųjų, yrapuiku.”•

Viltys ir baimės prieš pasaulio čempionatą

L.Vanagienė: “Kad ir kaip stengtumės apsaugotisportininkus nuo neigiamų emocijų, internete

naujienų srauto nesustabdysi...”

I.Janulevičiūtė (kairėje) bei I.Tobias ir D.Stagniūno duetas trumpąjį šokį atliks jau rytoj, o laisvoji šių rungčių programa numatyta šeštadienį. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Trumpai

V.Rimšaitė jau atsigavo po traumos. / LŽ archyvo nuotrauka

Sportas 15

SAULIUS RAMOŠKA

Pasinaudojęs teise vienašališkainutraukti sutartį Kauno “Žalgirio” komandą paliko amerikietis Tremmellas Dardenas. Jis gali būti ne vienintelis žalgirietis, šį sezonąbaigsiantis kitoje komandoje.

Šią savaitę Kauno klubas gavopuolėjo T.Dardeno ir jo agento pa-sirašytą raštą, kuriame teigiama, jogžaidėjas nutraukė kontraktą ir išvy-ko į Madrido “Real”.

Siūlys susiveržti diržusApie tai, kad Ispanijos komanda

domisi šiuo žalgiriečiu, prieš dvi sa-vaites prabilo šios šalies žiniasklaida.Sulaukęs pasiūlymo iš kito kluboT.Dardenas turėjo teisę nutrauktisutartį ir pasinaudoti išėjimo teise.

Būtent su “Real” komanda T.Dar-denas žaidė paskutines šio sezonoEurolygos rungtynes. Praėjusį ketvir-tadienį Kaune Madrido krepšininkaipo pratęsimo 105:104 nugalėjo šei-mininkus, o 31 metų 194 cm ūgioT.Dardenas buvo rezultatyviausias“Žalgirio” gretose ir pelnė 20 taškų.

Naujų krepšininkų registracija Eu-rolygoje jau pasibaigusi, todėl nauja-jam klubui amerikietis galės padėti tikper nacionalines pirmenybes. Finan-sinėje duobėje atsidūrusiam “Žalgi-riui” gali tekti atsisveikinti ir su kitaisžaidėjais. Juolab klubo vadovai ketinasu krepšininkais derėtis dėl įvairiųtaupymo priemonių, tarp jų - mažes-nių atlyginimų ir premijų atsisakymo.Su krepšininkais dėl tokio taupymoturėtų tartis naujasis klubo generali-nis direktorius, kuris dar nepaskirtas.Tačiau nėra garantijos, jog visi žaidė-jai sutiks dirbti už mažesnį atlygį. Juo-lab kai juos atakuoja kiti klubai.

Sunki krepšininkų duonaVakar Rusijos internetinėse sve-

tainėse pasirodė informacija, jog ke-li Rusijos klubai pateikė pasiūlymąKšištofui Lavrinovičiui, kuris, jei irsutiktų pereiti, galėtų padėti tik ša-lies čempionate. Mat naujų žaidėjų

registracija pasibaigusi ne tik Euro-lygoje, bet ir VTB Jungtinėje lygoje.Pats krepšininkas prisipažino šį se-zoną sulaukęs ne vieno pasiūlymo,tačiau atsisakęs. Jis patikino Kaunoklube liksiąs iki sezono pabaigos.

Turime dėkoti Kšištofui už patrio-tizmą. Tačiau ar galima spekuliuotižaidėjų patriotiškumu, kai klubo va-dovai nevykdo sutartyje numatytųįsipareigojimų?

“Patriotizmas jau seniai baigėsi. Jodar buvo mūsų laikais, bet kuo to-liau, tuo sunkiau išlaikyti šią savybę.Žmonės dirba savo darbą. Krepši-ninko duona tikrai sunki - profesio-nalaus žaidėjo karjera nėra ilga, todėlnorisi per trumpą laiką užsidirbti

ateičiai. Mes negalime smerkti tų žai-dėjų”, - “Lietuvos žinioms” sakė le-gendiniame “Žalgiryje” rungtynia-vęs, 1995-2002 metais šioje ekipojeasistentu ir vyriausiuoju treneriu dir-bęs, o dabar dėl liūdnos situacijos,kurioje atsidūrė jam brangus klubas,išgyvenantis 51-erių Algirdas Brazys.

Žaidėjus vienija J.Plaza- Jei ir kiti žaidėjai nuspręs bėgti

iš klubo, kas bus “Žalgiriui”? - pasi-teiravome A.Brazio.

- Visas naujienas sužinau iš inter-neto. Kad galėčiau komentuoti, turiubūti toje virtuvėje. O aš esu atitolęs.

Nežinau ir klubo sutarčių su žaidė-jais sąlygų, todėl negaliu šiuo klausi-

mu diskutuoti. Jei T.Dardenas išvyko,vadinasi, jis turėjo teisę tai padaryti.

- Situacija Kauno klube - ne išmaloniųjų.

- Situacija labai bloga. Man, se-nam žalgiriečiui, labiausiai gaila dėlsezono. Tai buvo antras kartas perdešimt metų, kai ekipa galėjo pa-tekti į Eurolygos finalo ketvertą.Pirmą sykį arti tikslo žalgiriečiaibuvo 2004-ųjų balandį, kai svečiuo-se po pratęsimo pralaimėjo Tel Avi-vo “Maccabi” komandai ir nepate-ko tarp keturių stipriausiųjų. Šiąistoriją visi prisimena su nuoskau-da. Šį sezoną, jei komanda nebūtųsusidūrusi su finansinėmis proble-momis, vėl turėjome puikią galimy-

bę patekti į ketvertą. Tiesa, ir dabaryra vilties, bet reikia, kad kitos ko-mandos sužaistų mums palankiai.

Kauno ekipa turi puikų trenerį Joa-ną Plazą. Nenuvertinant kitų Kaunedirbusių strategų, po Jono Kazlaus-ko, kurio vadovaujama ekipa 1999metais laimėjo Eurolygą, J.Plaza yraakivaizdžiai geriausias. Tad labai gai-la, kad nepasinaudojome puikia pro-ga atsidurti Eurolygos elite.

- Jums turbūt yra tekę dirbti koman-dose, kuriose vėluodavo atlyginimai?

- Esu keturis ar penkis kartus at-sidūręs panašiose situacijose. Aiš-ku, galbūt komandų lygis buvo ki-toks, skaičiai mažesni, bet daugsykių turėjau raminti žaidėjus. To-dėl žaviuosi, kaip dabartinis “Žal-girio” treneris J.Plaza šioje situaci-joje sugeba laviruoti tarp žaidėjų.Nežinau, kiek jų čia baigs sezoną,bet kad jie dar kovoja, didžiulis tre-nerio nuopelnas.•

A.Brazys: “Negalima spekuliuoti patriotizmu”

Amerikietis T.Dardenas (centre) “Žalgirį” paliko sugundytas “Real” pasiūlymo. / Erlendo Bartulio nuotrauka

A.Brazys: “Profesionalauskrepšininko karjera nėra

ilga, todėl norisi pertrumpą laiką užsidirbti

ateičiai. Mes negalimesmerkti tų žaidėjų.”

Lietuvos krepšininkai šiais metais dalyvaus ne tik Europosir pasaulio čempionatuose.2013-aisiais Kazanėje (Rusija)vyks studentų žaidynės, kuriosekovos ir mūsiškiai.

Prieš dvejus metus į universiadą vy-ko ne pačios stipriausios sudėties ko-manda, joje nebuvo Kauno “Žalgirio”ir Vilniaus “Lietuvos ryto” žaidėjų. Šie-met viskas turėtų būti kitaip. Planuo-jama studentų komandą padaryti re-

zervine vyrų rinktinės ekipa, kurioježaistų visi perspektyviausi žaidėjai.

Treniruoti studentus pasiūlyta “Lie-tuvos ryto” vyriausiojo trenerio Da-riaus Maskoliūno asistentui DainiuiAdomaičiui. Šio buvusio krepšininkotreniruojamas sostinės klubo jaunimasneseniai laimėjo Eurolygos jaunių tur-nyro atrankos varžybas Šiauliuose.

“Iš vyrų rinktinės išeina nemažaivyresnių žaidėjų, vyksta kartų kaita.Pasitarus su nacionalinės rinktinėsvyriausiuoju treneriu Jonu Kazlaus-ku, nuspręsta burti pajėgią antrąjąrinktinę, kurioje žaistų krepšininkai,per artimiausius 4 metus galintys pa-sibelsti į vyrų komandos duris, - pa-sakojo Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) vykdomasis direktorius Pau-lius Motiejūnas. - Reikia įvertinti, ku-rių žaidėjų potencialas didžiausias irkurie galbūt neturi galimybių ateityježaisti vyrų rinktinėje.” Pasak LKF ats-tovo, D.Adomaitis treniruoti studen-tus pasirinktas kaip jaunas, perspek-tyvus krepšinio specialistas.

27-oji pasaulio vasaros univer-siada vyks liepos 6-17 dienomis Ka-zanėje. Naujasis Lietuvos studentųrinktinės strategas D.Adomaitis ke-lia sau aukščiausius tikslus.

“Manau, kiekviename turnyre rei-kia sau kelti aukščiausius tikslus ir jųsiekti žingsnis po žingsnio, - sakė tre-neris. - Daug priklauso nuo to, kadabaigsis sezonas, kaip jausis žaidėjai, kasgalės atvykti į rinktinę. Yra daug fakto-rių, tačiau esame lietuviai, krepšinio ša-lies atstovai, todėl mūsų tikslas turėtųbūti tik medaliai ir pirmosios vietos.”

Treneris žino pagrindinius žaidė-jus, kurie turėtų pretenduoti į studen-tų rinktinę, tačiau dar nenori aptari-nėti konkrečių pavardžių.

“Tarp kandidatų turėtų būti ir auk-sinės kartos atstovų, ir vyresnių žai-dėjų. Reikia padėtį vertinti ir pagal

pozicijas. Be to, būtų naudinga išban-dyti JAV studijuojančius krepšinin-kus. Viskas kol kas yra ieškojimo irkūrybos procese. Kandidatus derin-sime su J.Kazlausku, tokia ir buvo pa-grindinė antrosios rinktinės formavi-mo idėja. Kai treneris grįš į Lietuvą,sėsime ir tarsimės”, - planavo nauja-sis studentų strategas.

D.Adomaitis jau suplanavo ir tre-nerių štabą. Žodinį sutikimą dirbtistudentų rinktinėje davė ArvydasGronskis ir fizinio rengimo specia-listas Virginijus Mikalauskas.•LŽ

D.Adomaičiui patikėtas vyrų rinktinės rezervas

Pasak D.Adomaičio (viduryje), tarp kandidatų turėtų būti ir auksinės kartos atstovų, ir vyresnių žaidėjų. / bc.lrytas.lt nuotrauka

Latvijos Respublikos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą

šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos sporto bendruomenei išėjus Lietuvos rankinio patriarchui,

iškiliam Latvijos sūnui JANIUI GRINBERGUI.

Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje

LŽ archyvo nuotrauka

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstik-linti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

64 kv. m butą prie Kauno marių (įrengtas2011 m., yra autonominis šildymas, san-dėliukas, maži mokesčiai, name yra liftas,vieta automobiliui, parduodamas su nau-jais baldais, kaina - sutartinė). Kaunas, tel. 8 682 43 719.

3 kambarių butą Kaune, Partizanų g. (blokinio 9 aukštų namo I a., 64,68 kv. m, suremontuotas, nauja elektros instaliacija,vamzdynas, radiatoriai, yra du įstiklinti balko-nai, tamsus kambarys, du rūsiai, apšiltintoslauko sienos, namo bendrija, maži mokes-čiai, įteisinta rekonstrukcija, parduodamas su baldais, kaina - 149 000 Lt). Tel. 8 600 89 299.

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybąkaime, Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodą netoli Darbėnų miestelio (11 km nuo jūros). Tel. 8 671 97 597.

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, tinka dvibučio namostatybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpinin-kų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Skubiai naujos statybos namą ŽemuosiuoseŠančiuose (120 kv. m, yra geoterminis šildymas, atitinka pasyvaus namo standar-tus, aplinkui yra 3 mokyklos, 2 darželiai,už 300 metrų Nemunas, 2 km iki Kaunocentro, kaina - 324 000 Lt). Tel. 8 600 58 833.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Dengimo plokštes (12x3 m, 10 vnt. po 800Lt, ir 6x3 m., 10 vnt. po 500 Lt), metalinį ka-miną (aukštis 14 m, 360 mm, sinelė 15mm, kaina - 7000 Lt). Tel. 8 686 54 735,

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Besirūpinantiems savo sveikata. Po komp-leksinio medžiagų apytakos įvertinimoišmokinsiu tinkamai naudotis tradiciniųpriemonių deriniais, kurie efektyviai pa-skatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja,suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

Vyras - darbo. Domina įvairūs pasiūlymai.Tel.: (8 346) 53 166, 8 684 66 930.

42 metų vyras - pagalbinio darbininkodarbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪS

Parduoda naują linų nuėmimo kombainą(kaina - 5000 Lt). Tel. 8 686 54 735.

Parduodu natūralų bičių medų 20 ir 10litrų kibiruose bei 0,5 litro talpos stiklai-niuose. Tel.: (8 458) 51 815, 8 676 26 928.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltna-miams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina -70 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ diržus(kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrošokus (kaina -150 Lt), naujus dažų purkštuvus „PointZoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

2013 03 13Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne, Vykinto g.:

IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo,pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kai-mo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyk-lėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Daržo-vių perdirbimo ir rinkodaros veiklos modernizavimas“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB „Jovaigė“

(adresas: UAB „Jovaigė“, Verslininkų g. 6, Vydmantų k., Kretingos sen., Kretingos r. LT-97227, tel. (8 445) 43 043, el. paštas: info@jovaige.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - sandėlio statybos darbai. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 28 d. 10.00 val.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), pra-šome pateikti adresu: UAB „Jovaigė“, Verslininkų g. 6, Vydmantų k., Kretingos sen., Kretin-gos r. LT-97227. Kontaktai pasiteirauti: tel. 8 615 11 995. Užs. LM-2359

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2004 10 04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarkaUAB „ARISTOMA“ informuoja apie supaprastinta tvarka rengiamą žemės sklypo

kadastrinis Nr. 6244/0003:535, esančio Kirneilės kaime, Luokesos seniūnijoje, Molėtų r. sav., specialųjį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektą.

Planavimo tikslas - žemės sklypo padalijimas įdu žemės sklypus: miškų ūkio paskirties ir žemėsūkio paskirties žemės sklypus.Planavimo organizatorius - UAB „Belvilis“.Projekto rengėjas - UAB „ARISTOMA“ (Vilniaus 103, Molėtai, tel. (8 383) 53 061, el. paštas - info@aristoma.lt.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka -planavimo organizatoriui ir projekto rengėjuiiki 2013 03 19.Su projektu galima susipažinti - plano rengėjo nurodytu adresu iki 2013 m. ko-vo mėn. 19 d.

Užs. LM-2360

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fon-do kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, pa-slaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamaipasiruošti projekto „GAMYBOS BAZĖS STEIGIMAS“ įgyvendinimui

UAB „INDIGO LT“ skelbia pirkimo konkursą.Pirkimo objektas: nepavojingų atliekų surinkimo transporto priemonė - 3 vnt.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 04 03, 9.00 val.Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienosadresu:UAB „INDIGO LT“Kelmės r. sav., Patytaukio k.Tel. 8 686 30 948, uab.indigolt@gmail.com. Užs. LM-2361

Informuojame, kad uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM GRUPĖ“ (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, ko-das: 123267045, buveinė: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A.Goštauto g. 4-39, duomenys apie bendrovę kaupiami ir sau-gomi VĮ Registrų centro Vilniaus filiale) reorganizuojama prijungimo būdu, prie uždarosios akcinės bendrovės„BALTICUM GRUPĖ“ prijungiant UAB „Balticum plius“ (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas: 302931790,buveinė: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., V.Kudirkos g. 3, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų cent-ro Vilniaus filiale), kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą ir pasibaigs kaip juridinis asmuo, o uždaroji akcinė bend-rovė „BALTICUM GRUPĖ“ tęs savo veiklą, perimdama visą UAB „Balticum plius“ turtą, teises ir pareigas.Su parengtomis atskyrimo sąlygomis ir kitais Akcinių bendrovių įstatymo 65 str. 2 d. nurodytais dokumen-tais galima susipažinti uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM GRUPĖ“ buveinėje darbo dienomis nuo9.00 val. iki 17.00 val. Užs. LM-2364

INFORMACIJA APIE

ESAMŲ LENGVŲJŲ IR KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ

STOVĖJIMO AIKŠTELIŲ PRAPLĖTIMO

ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Pagėgių savivaldybės administracija (Vilniaus g.9, LT-99288 Pagėgiai, tel. (8 411) 70 400, faks. (8 411) 57 874, el. paštas: info@pagėgiai.lt,internetinis tinklapis: www.pagegiai.lt).2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: esamų lengvųjų ir krovininių automobiliųstovėjimo aikštelių praplėtimas.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Tilžės g. 2, Šakininkų k., Lumpėnų sen., Pagėgių sav.Informuojame, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos mi-nisterijos, 2013 02 27 priėmė atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-579 dėl esamų lengvųjų ir krovi-ninių automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimo poveikio aplinkai vertinimo.Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau gali supažindinti plano rengėjas:UAB „TAEM Architektai“ (Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 210 4150, faks. (8 5) 278 4990, el. paštas: architektai@taemgroup.lt).Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimodienos teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugosdepartamentui prie Aplinkos ministerijos. Teikiant pasiūlymus dėl atrankos išvados pers-varstymo privaloma nurodyti:a) vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą;b) pasiūlymo teikimo datą;c) informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas.Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Klaipėdos regiono aplin-kos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52, el. paštas: rastine@klrd.am.lt). Užs. LM-2365

INFORMACIJA APIE ŪKININKO SODYBOS ĮKŪRIMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Stanislovas Arlauskas, tel. kontaktams 8 603 41 734.2. Planuojama ūkinė veikla: miško įveisimas ne miško žemėje.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Sriauptų k., Lenkimų sen., Skuodo r., skl. Nr. 7520/0001:11,7520/0001:14, 7520/0001:15.4. Atsakingos institucijos - LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos depar-tamento 2013 03 06 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-644 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos -miško įveisimo ne miško žemėje Sriauptų k., Skuodo r. - poveikio aplinkai vertinimo, kurioje pa-žymima, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Pagrindiniai motyvai:4.1. Įveisus mišką pagerės kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, gausės biologinė įvairovė;4.2. Teritorija nepatenka į saugomas teritorijas ir „Natura 2000“ teritorijas.5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susitarus su savi-ninku Stanislovu Arlausku, gyv. Kęstučio g. 18-7, Kretinga.6. Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima per 10 darbo dienų pošio skelbimo išspausdinimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16,Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53.7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Geodemosplanai“ Skuode arba Klaipėdoje, susitarus tel. 8 685 53 780 dėl susitikimo laiko ir vietos, 10 dar-bo dienų po šio skelbimo išspausdinimo. Užs. LM-2367

INFORMACIJA APIE MIŠKO ĮVEISIMO NE MIŠKO ŽEMĖJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMOPlanuojama ūkinė veikla: miško įveisimas ne miško žemėje.Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Zalepūgų plantacija“, Naujininkų k. 3, Pagėgių sav.,tel. 8 613 55 308, ir UAB „Gilinis“, Pramonės g. 4A, Plungė, tel 8 686 02 240.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Telšių aps., Plungės r., Žlibinų sen., Zalepūgų k., sklypas Nr.6830/0002:267.Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: miško įveisimas ne miško žemėje numatomas 69,818ha plote buvusiose žemės ūkio ir kitose naudmenose (bendras plotas 80,29 ha). Gamtinio karka-so požiūriu planuojamas sklypas patenka į pelkių teritoriją. Naujas miškas žymiai pagerintų gam-tinę aplinką. Planuojama teritorija nepatenka Natura 2000 teritoriją. Aplinkui žemės sklypą busaparta nuo 2 iki 4 m apsauginė juosta. Šiame žemės sklype bus sodinama hibridinė drebulė. Dir-vos paruošimo, sodmenų sudėties, dydžio, mišrinimo ir kiti reikalavimai bus patikslinti miško žel-dinimo projekte. Miško įveisimui bus naudojamos vietinės medžių rūšys, apsaugai nuo kenkėjų irlaukinių gyvūnų - leistinos medžiagos ir preparatai (konkretūs reikalavimai bus patikslinti miškoželdinimo projekte).Atrankos išvada: pagal parengtą LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAD išvada 2013 03 12 Nr. (5.1)-S-832dėl miško įveisimo ne miško žemėje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis į planuojamosūkinės veiklos organizatorių arba į projektuotoją G.Indrulėnaitės IĮ iki š. m. balandžio 10 d. ad-resu: Žadeikos g. 1B, Vilnius, tel. 8 600 05 575. Užs. LM-2368

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 03 13Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45, 21.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17,20.15 val.“Gimtadienis” - 15.30, 18, 19.30, 20.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 15.15 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.30,14.45, 17, 19.30, 22 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16.20, 19, 21.40 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 21.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.10, 14.10,17.30, 21.20 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 15.30 val.“Gimtadienis” - 13.20, 16, 18.30, 21.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14 val.“Sniego karalienė” - 11.40 val.“Saugus prieglobstis” - 18.10, 20.40 val.“Linkolnas” - 14.40, 17.50, 21 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15, 21.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 15.40 val.“Ana Karenina” - 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.10 val.“Argo” - 13.40, 18.45, 21.30 val.SKALVIJA“Vargdieniai” - 16 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.50 val.“Klajoklių žiema” - 19 val.PASAKA“Optimisto istorija” - 20.45 val.“Taikinys Nr. 1” - 18 val.“Medžioklė” - 18.15 val.“Meilė kaip nuodai” - 21 val.

OZO KINO SALĖ“Aurora” - 16 val.“Narcizas” - 18 val.MULTIKINO“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 12, 13.30,16.15, 19, 21.45 val.“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 17.15, 21.45 val.“Mama” - 16.30, 19.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 15.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.15, 14 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 19.30 val.“Ana Karenina” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 17.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

KAUNASCINAMON“Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 20.15, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16, 17.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 18 val.“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.“Mama” - 18.30, 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15, 21.45 val.“Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50 val.“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45,16.45, 20 val.“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 19, 21.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Ana Karenina” - 14.15 val.“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.“Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30,21.45 val.“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45,17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.“Šalutinis poveikis” - 16, 18.30, 20.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30,18.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Valentinas vienas” - 21.10 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.“Gimtadienis” - 19.20 val.I SALĖ

“Legendos susivienija” - 11 val.“Skrydis” - 20.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40,16.40 val.“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Skrydis” - 16.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 14.20, 19.10 val.

TREČIADIENIS 13 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Šventadienio mintys”.

Laida apie popiežiųBenediktą XVI-ąjį

9.30 Naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginėtransliacija

11.00 “LRT aktualijų studija”.Tiesioginė laida

12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Kriminalistai” (k.) N-711.45 “Pasaulis X” (k.) N-712.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso rein-

džeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Diagnozė: valdžia”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Kriminalinis trileris “Suvi-

lioti nepažįstamąjį” N-140.50 “Įstatymas ir tvarka” N-71.45 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Prieš srovę”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.05 “Daktaras Hausas”1.00 “Firma”1.55 “Biuras”2.45 “Vilfredas”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS13 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Našlės”13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai”

14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”15 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”JAUNIMO TEATRAS14 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”

15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų”15 d. 18 val. “Gupelė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 19 val. “Lady Shakespeare”15 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS13 d. 18.30 “Freken Julija”14 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”15 d. 18.30 val. Juozas Erlickas Mažajame teatre.“Neregėta programa”KEISTUOLIŲ TEATRAS14 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”15 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ13 d. 17 val. Studijoje. “Lietuva brangi”13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”.“Mano vardas Čarlis”15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė“Žuvies akis”. “Aikštelėje laisvų vietų nėra”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS13 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Vasarvidžionakties sapnas”14 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda”15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Įstabioji irgraudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS13 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”14 ir 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija“Teatro erdvės”14 d. 13 val. Tavernos salėje. “Muzikos dirbtuvės”14 d. 14 val. ir 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje. “Aktorinės dirbtuvės”14 d. 15 val. Tavernos salėje ir 15 d. 14 val. Ilgojojesalėje. “Scenos kalba”14 ir 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai”14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”14 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”15 d. 15 val. Tavernos salėje. “Teatras Online”

15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Scenos judesys”15 d. 16 val. Tavernos salėje. “Scenografijos dirbtuvės”15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Amerika pirtyje”15 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 17 val. “Muzikos garsai”14 d. 18 val. “Notrdamo legenda”15 d. 18 val. “Marta”KAUNO KAMERINIS TEATRAS13 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio”14 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”15 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”KAUNO MAŽASIS TEATRAS13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš paži-nau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuo-ja aktorius A.BialobžeskisKAUNO TEATRO KLUBAS13 d. 19 val. Grupės “Red Root” koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing”14 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metaistuo pačiu laiku”15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Už durų”15 d. 13.30 ir 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras.“Madagaskaras”16 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Margarita”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”14 d. 12 val. Respublikinis dainų konkursas “Laisvės pavasaris”

KAZLŲ RŪDAKAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RASEINIAIRASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UTENAUTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KĖDAINIAIKĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

ŠILUTĖŠILUTĖS KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40“Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV”(k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys pat-ruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Fantastinis veiksmo f. “Že-mės sunaikinimas” N-14 22.50 Fantastinis trileris“Daktaro Moro sala” 0.40 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandrasnuvilia”. 1, 2 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema”(k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-714.10 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 14.55 “Muzi-kos pasaulio žvaigždės”. Groja akordeonų kvinte-tas “Modus” (k.) 15.15 Dok. f. “Dienoraštis be da-tų” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30“Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pa-gauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”.Tautodailininkas Eduardas Jonušas. 22.30 Drama“Sutrikusi Ana” N-14 0.25 Panorama (k.) 1.10 “Lie-tuvos šokių dešimtukas” (k.)

TV66.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichtopolicija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susi-pažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai,pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išli-kimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrich-to policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis”20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00“Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.35 UEFAČempionų lygos rungtynės. “Malaga CF” - “FC Por-to”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio

turas 0.40 “6 kadrai” 1.10 “Kastlas” 2.05 “CSI Maja-mis” 3.00 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N-79.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00“Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris”12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Moterys, ka-ras ir taika. Afganistanas” 16.00 Žinios 16.10 Dok.f. “Moterys, karas ir taika. Afganistanas” tęsinys17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-nios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Kaip užau-ginti planetą. Varžovas”. 3 d. N-7 21.00 “Reporte-ris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa”23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Jaunatis” N-7 9.05 Drama “7 dienos irnaktys su Marilyn Monroe” N-7 11.00 Drama “Emoslaimė” N-7 13.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 15.00Drama “1971” N-7 17.15 Trileris “Melori Kein. Praras-ta kontrolė” N-7 19.00 Drama “P.S. Myliu tave” 21.05Komedija “Romo dienoraštis” N-7 23.00 Trileris “Žai-dėjas” S 1.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kritinė ri-ba” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15“Aukščiausia klasė” 12.15 “Maisto detektyvai”12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15“Mūsų augintiniai” 14.45 Drama “Nekaltųjų balsai”N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai -darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė”22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užra-šai” (k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9:elitinis būrys” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose”9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai,kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.55 Svetimos paslaptys.Metų laikai 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vero-nika. Bėglė” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 S.Mi-chalkovo 100-mečiui. “Tėvas” 23.15 “Miškuose irkalnuose” 0.10 Žinios+ 0.20 “Miestelis” 0.55 Vaid.f. “Damos vizitas”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Tenisas. Indian Wells turnyras 16.10 “Fut-bol Mundial” žurnalas 16.20 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Schalke 04” - “Galatasaray”18.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelo-na” - “Milan” 20.00 Tenisas. Indian Wells turnyroaštuntfinalis. Tiesioginė transliacija 21.40 Fut-bolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” - “Arsenal”.Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Malaga” - “Porto” 1.30 Futbo-las. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga 1.50Tenisas. Indian Wells turnyro aštuntfinalis. Tie-sioginė transliacija

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip tai pagaminta? 12.40 Traukiniu iš Niujorko įLondoną ir Paryžių 13.35 Greiti ir triukšmingi14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikie-tiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Ne-dėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00Narai, ieškantys aukso. Beringo sąsiauris 23.00Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kar-džuvių žūklė

Orai 192013 03 13Lietuvos žinios

Avinas.Venkite impulsyvių spren-dimų, ypač finansų srityje. Supras-kite, kad materealūs dalykai ne pa-

tys svarbiausi gyvenime, o ir apskritai turiteviską, kad jaustumėtės laimingi.

Jautis. Šiandien kasdienius dar-bus gali sujaukti kolegų ar šeimosnarių tiesmukiškumas, ekspresy-

vumas. Nesivelkite į konfliktus, išlikite ramūs,mokėkite nutylėti.

Dvyniai.Turėsite begalę planų. Vi-siems įgyvendinti, rodos, nepakaksdienos. Būsite užsispyrę, energin-

gi ir nuveiksite labai daug. Tik neatstumkitekolegų ar artimųjų, jei šie prašys pagalbos.

Vėžys. Jūsų begalinė drąsa galisukelti problemų. Stenkitės at-likti tik savo pareigas, nevado-

vauti. Netrūks meistriškumo, todėl tikėtinosnaujos uždarbio galimybės.

Liūtas. Prisikaupė daugybė ne-baigtų darbų. Nepulkite į paniką!Nelaukite kitų patarimo. Susi-

kaupkite, viską apsvarstykite, ir imkite veikti.Diena nelengva, bet produktyvi.

Mergelė. Būsite entuziastingi,kursite ateities planus, numaty-site keliones. Trokšite praplėsti

akiratį, todėl neatsisakykite galimybės stu-dijuoti naujų dalykų.

Svarstyklės. Užlies energijospliūpsnis. Net patys nepaste-bėsite, kaip įsiliesite į socialinę

veiklą, galbūt pradėsite dalyti labdarą. Ne-pamirškite pasirūpinti ir savimi.

Skorpionas. Pajutę permainasdarbe galite susirūpinti savo fi-nansiniu stabilumu. Nerimau-

ti dar anksti, todėl būkite lankstūs ir mąs-tykite pozityviai.

Šaulys. Norėsis kažko naujo,įsimintino. Tačiau būsite linkęsusidaryti griežtą dienotvarkę.

Pasistenkite suderinti darbą ir pramogas.Ožiaragis. Tikėtina, kad teksbendrauti su nedraugiškaisžmonėmis, išklausyti nemalo-

nių replikų. Išlikite taktiški. Tai tik proga su-prasti, kad esate geresni už kitus.

Vandenis. Šiandien svarbu ne-pervargti. Dirbdami darykitepertraukėles, jei galite, anks-

čiau eikite namo. Derėtų pasidomėti vai-kų mokslo rezultatais.

Žuvys. Nenoromis žygiuositeį darbą, nes širdis skrajos pa-debesiais. Puikus metas priim-

ti ryžtingus sprendimus, įsipareigoti. Pla-nuokite atostogas, derinkite su užsieniususijusius planus.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:43leidžiasi 18:16dienos ilgumas 11:33

MĖNULISAntrojijaunatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+13

-2

-4 -18

-4 -13

-4

-6 -13

-5 -16

-18

-11

Lisabona

+15Malaga

+9Madridas

+18Alžyras

+19Tunisas

+16

Atėnai+19

Larnaka

+14Stambulas

+10Barselona

+7Bordo

+7Dublinas

+3Paryžius

+6Londonas

+13 Nica

+12Roma

+14Dubrovnikas

+12Sofija

+14Bukareštas

Varna

-4Maskva

-4 Helsinkis

+2Kijevas

-1Berlynas

-2

Kopenhaga+3

Stokholmas

+1

Oslas

+5Amsterdamas

+5Miunchenas

+2Praha

-6Vilnius

-3Talinas

-2Ryga

-4

Minskas

-7Sankt Peterburgas

Bratislava

-2Varšuva

+7Viena

+13Budapeštas

JaunatisIII 12

PriešpilnisIII 19

PilnatisIII 27

DelčiaIV 03

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

Rytoj: mažai debesuota, be sniego. Temperatūranaktį svyruos nuo 8 iki 12 laipsnių šalčio, dieną bus 2-5 laipsniai šalčio.

72-oji metų diena. Kovo tryliktoji, trečiadienis, trečioji 11-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 293 dienos..

Vardadienį šiandien švenčia: Kristina, Liutauras, Paulina, Teodora, Vaidilė.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsimekovo 25 dieną.Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Žuvys 02 21 - 03 20

Kovo 12 d. sudoku sprendimas.

2013 03 13Lietuvos žinios20 Margumynai

Legendinė grupė ABBA seniaibaigė savo karjerą, tačiau vi-siems įstrigusi šviesiaplaukė josnarė Agnetha Faltskog vėl pasi-rodė, ir su nauju albumu.

Prieš 45 metus, dar iki grupėsABBA pasirodymo “Eurovizijoje”,vos septyniolikos A.Faltskog atlikosaldžią dainelę Švedijos televizijoje.Melancholiški žodžiai buvo visiškapriešingybė džiugiai ir energingaiblondinei. Tuo metu Agnetha darnežinojo, jog liūdesys taps pagrindi-ne jos muzikine tema, ypač kai dai-nininkė prisidėjo prie Benny, Bjornoir Anni Fridos, kad būtų sukurta gru-pė ABBA. Dainos “Hasta Manana”ir “Chiquitita”, kurias kaip pagrindi-nė vokalistė atliko A.Faltskog, iš-spaudė daugiausia gerbėjų ašarų.

Kai 1982 metais ABBA nariai pa-suko skirtingais keliais, auksaplaukėmergaitė visiškai išnyko iš visuome-nės akiračio. Ji vengė dėmesio ir tyliaigyveno atokioje Ekerės saloje į vaka-rus nuo Stokholmo. Galbūt dėl tų šir-dį draskančių dainų žodžių ir nusi-šalinimo A.Faltskog buvo vadinamapopmuzikos pasaulio Greta Garbo.2000-aisiais paaiškėjo, kad ji užmezgėsantykius su 16 metų jaunesniu gerbė-ju. Šis ėmė kelti pavojų, kai A.Faltskogjuos nutraukė, tad nuomonė, jog at-likėja yra vieniša ir nelaiminga, tik darlabiau sustiprėjo.

Šiandien A.Faltskog sako, kad ži-niasklaida pateikia visiškai tikrovėsneatitinkantį jos privataus gyvenimopaveikslą. “Esu apibūdinama kaip la-bai paslaptinga asmenybė. Tai šiektiek žeidžia, nes yra visai ne taip, -tvirtina buvusi ABBA narė. - Nesu jo-kia atsiskyrėlė, o tiesiog labai žemiš-ka ir normali. Mėgstu būti namie.”

Maždaug prieš pusantrų metų įA.Faltskog duris paskambino Švedijosprodiuseris Jorgenas Elofssonas ir pa-

siūlė tris dainas, kurias parašė specia-liai jai. Atlikėja negalėjo atsispirti, norsnė nežinojo, ar tebeturi balsą, nes ne-buvo dainavusi dešimt metų.

Klausantis albumo, pavadinto tie-siog “A”, akivaizdu, kad A.Faltskogbalsas skamba kuo puikiausiai. Vie-ną dainą parašė ji pati, vieną sudai-navo duetu su Gary Barlow.

62 metų garsenybė su malonumuprisimena grupės ABBA laikus. Savo

kostiumus ir atmintinus daiktus jidovanojo ABBA muziejui, kuris Šve-dijoje atidaromas kitą mėnesį. TačiauA.Faltskog sunku įsivaizduoti, kadgrupė vėl galėtų susiburti. “Tai buvotaip seniai. Mes senstame ir kiekvie-nas turime atskirus gyvenimus”, -dėsto ji. Galbūt dainininkė įrašys darvieną albumą, paskutinį, bet kol kasdžiaugiasi naujausiu savo darbu ir ti-kisi, kad jis patiks žmonėms. •

Agnetha grįžo iš pensijosKuo kvepia meteoritas? Tai busgalima sužinoti, kai Čebarkuliomiestas pradės pardavinėti meteorito kvepalus.

Čebarkulio miesto valdžia nuspren-dė išleisti kvepalus, kurių aromatasturės metalo dvelksmą. Tai bus vasa-rio 15 dieną Uralo Čeliabinsko srity-je nukritusio meteorito kvepalai. Fla-konus ketinama pardavinėti tvirtojepakuotėje, taip pat bus išspausdintainformacija apie įvykį ir Čebarkulioežero, prie kurio rastos meteoritonuolaužos, nuotrauka. Sumanymąpateikė verslininkas Sergejus Andre-

jevas atsiliepdamas į mero raginimąkomerciškai panaudoti šlovę, kuriąmiestui suteikė meteoritas.

Verslininkas teigia, kad su specia-lia įranga galima ištirti įvairiuoseobjektuose esančias aromatines me-džiagas. Taip ištyrus meteorito gaba-lėlius galima sukurti jo aromatą.“Greičiausiai jis dvelks metalu ir ak-meniu, bet kvapas turi būti malo-nus”, - sako verslininkas.

Miestas ir toliau ieškos būdų, kaipišpešti naudos iš meteorito. Meteorituiketinama pastatyti ir paminklą. Dan-gaus kūno gabalėlių ieško ne tik moks-lininkai, bet ir vietos gyventojai - kolek-cininkai už juos neblogai moka. •

Metalo ir akmens kvapas

Italų architektai teigia, kad du žaliuojantys bokštai,statomi Milane, bus pirmas pasaulyje “vertikalus miškas”.

Tankiai gyvenamuose miestuosesunku aptikti žalią lopinėlį. Tačiaušių metų pabaigoje Milano gyven-tojams tereikės užversti galvas aukš-tyn. Antrame pagal didumą Italijos

mieste statomi du bokštai, mažaiprimenantys šiuolaikinius betono,plieno ir stiklo statinius. Juos dengsžaliuojanti augalija: 730 medžių, 5tūkst. krūmų ir 11 tūkst. kitų auga-lų. Itališkai šis 65 mln. eurų atsiei-siantis projektas vadinasi “BoscoVerticale”, jis įgyvendinamas Mila-no centriniame Isolos rajone, o joarchitektai sako, kad tai - pirmaspasaulyje “vertikalaus miško” pa-vyzdys. Maža to, kad du žali bokš-

tai, 80 ir 112 metrų aukščio, busmalonūs pažiūrėti, jie padės gry-ninti miesto orą, padidins biologi-nę įvairovę ir gins gyventojus nuosaulės bei triukšmo. Trijų autorių,firmos “Boeri Studio” architektų,teigimu, šių pastatų augalija prilygshektarui miško.

Medžius jau pradėta sodinti antstatybinių struktūrų, tačiau prieš taiarchitektai Stefano Boeri, Gianand-rea Barreca ir Giovanni La Varra dve-

jus metus tarėsi su botanikais, kokiųrūšių ir dydžio augalai geriausiai tin-ka šiam tikslui. Kai projektas busbaigtas, augalija bus laistoma dau-giausia gyventojų panaudotu vande-niu, tuo rūpinsis pastatų administra-cija. Žalieji bokštai yra didesnioMilano atnaujinimo ir plėtros pro-jekto “Porta Nuova” dalis. •“The Eagle-Tribune”, WENN, AFP,BNS, LŽ

Milane dygsta vertikalus miškas

Mišku apaugę bokštai. / Reuters/Scanpix, Accidental.com ir Spiegel.de nuotraukos

A.Faltskog laikoma paslaptingiausia ABBA nare.

Čeliabinsko srities gyventojai renka sprogusio meteorito gabalėlius.

Ne visi žmonės gerai jaučiasiužėję į vyrų arba moterų tuale-tą. Jiems atidaromas atskirasšių patogumų kambarys.

Viename Berlyno rajone turi pasi-rodyti “Unisex” tualetai, skirti abie-jų lyčių asmenims. Visur, kur tik įma-noma, greta atskirų tualetų vyramsir moterims bus įrengti atitinkamipatogumai visiems žmonėms, įskai-tant tuos, kurie nepriskiria savęs nėvienai iš dviejų lyčių. Projekto auto-riai teigia, jog tai labai svarbu asme-nims, “nepriklausantiems binarineilyčių sistemai, nes kaskart, kai tiežmonės užeina į kokį nors pastatą,peršama mintis, kad jiems nedera eg-zistuoti”. “Unisex” tualetus planuo-jama steigti ir mokyklose. Kalbamaapie tai, kad jose turėtų būti ir “Uni-sex” persirengimo kambariai. Tadajauni žmonės nesijaustų atstumti. •

Bus trejopi tualetai

Jau sukurtas “Unisex” tualetoženklas.