4
margas 2012 m. kovo 20 d. Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. kovo 20 d., antradienis G G G G G YVENIMAS YVENIMAS YVENIMAS YVENIMAS YVENIMAS G G G G G YVENIMAS YVENIMAS YVENIMAS YVENIMAS YVENIMAS margas margas margas margas margas aikðtë Rinkos Blykstë /Nukelta á 9 psl./ Tai ádomu Portretas Auðra MALINAUSKIENË Áprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðalies Áprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðalies Áprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðalies Áprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðalies Áprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðalies televizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojai televizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojai televizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojai televizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojai televizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojai. Pasirodo, tai ne visada yra tiesa. Surviliðkio Pasirodo, tai ne visada yra tiesa. Surviliðkio Pasirodo, tai ne visada yra tiesa. Surviliðkio Pasirodo, tai ne visada yra tiesa. Surviliðkio Pasirodo, tai ne visada yra tiesa. Surviliðkio seniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daiva seniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daiva seniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daiva seniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daiva seniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daiva AL AL AL AL ALIJAUSKI IJAUSKI IJAUSKI IJAUSKI IJAUSKIENË maþdaug devynerius metus ENË maþdaug devynerius metus ENË maþdaug devynerius metus ENË maþdaug devynerius metus ENË maþdaug devynerius metus sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje. sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje. sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje. sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje. sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje. Èia ji prisidëjo prie pokalbiø laidø „No- meda“ ir „Labirintai“ bei realybës ðou projek- to „Keièiu þmonà“ kûrimo. Ðiuo metu kraðtie- të – Agnës Armoðkaitës vedamos laidos „Kà manai?“ redaktorë. Sugráþo po pertraukos Tiesa, sunkmeèiu trumpam didþiosios te- levizijos buvo atsisakiusios provincijos redak- toriø, todël Daiva maþdaug porai metø buvo palikusi eterá. „Tuo metu dël lëðø stygiaus laidose daly- vaudavo visai Lietuvai þinomi þmonës, gyve- nantys didmiesèiuose, todël mûsø – rajoniniø redaktoriø, nebereikëjo. Krizë praëjo, o þiû- rovams reikia normalesniø laidø su paprastais þmonëmis“, – sakë D. Alijauskienë. Todël pasikeitus ekonominei situacijai mo- teris vël buvo pakviesta sugráþti á televizijà. „Praëjusià vasarà sulaukiau net trijø tele- vizijos laidø prodiuseriø darbo pasiûlymø, ta- èiau galiausiai sutikau dirbti laidoje „Kà ma- nai?“, nes man pokalbiø laidø formatas jau bu- vo puikiai þinomas“, – pasakojo Daiva. Karjera televizijoje – nuo dalyvës iki redaktorës Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- dienio ðventë. T dienio ðventë. T dienio ðventë. T dienio ðventë. T dienio ðventë. Tai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kai ai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kai ai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kai ai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kai ai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kai dvyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan- vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan- vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan- vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan- vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan- èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis. èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis. èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis. èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis. èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis. Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje. Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje. Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje. Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje. Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje. Ðventë ne bet kokia... Ðventës idëjos auto- rë ir organizatorë, pirmokø mo- kytoja Laima Ilevièienë pasisten- gë, kad linksma bûtø ne tik pir- mokams, bet ir jø tëveliams. Skambëjo dainos, liejosi eilës... Vaikai su mamomis ir tëve- liais dalyvavo ávairiose rungtyse, teko palauþyti galvas másliø ir klausimø labirintuose. Pirmokai gavo jø ðventæ pa- tvirtinanèius diplomus, buvo ap- tarti puikûs pirmojo pusmeèio pasiekimø rezultatai. Pirmokø tëveliai dëkoja Mokytojai uþ idëjà, uþ ðeimø su- bûrimà. Paðëlusiame laiko bëgime retai atrandame laiko vieni ki- tiems, o tokioje ðventëje galë- jome dþiaugsmu, þiniomis ir ge- ra nuotaika pasidalinti vieni su kitais. Þivilë ÐUMSKIENË /Nuotr. autorës/ Ðimtadienio ðventëje teko pasukti galvas ir pirmokams, ir jø tëveliams. D. Alijauskienë ðypsosi, kad á darbà Vilniuje ji vaþiuoja kaip á ðventæ. /Nuotr. ið asmeninio archyvo/ 1992 – tø metø geguþës 7 dienà áregistruota uþdaroji akcinë ben- drovë „Tele-3“ tapo pirmàja ko- mercine televizija Lietuvoje. 1993 – ðiais metais balandþio 11 dienà „Tele-3“ pirmà kartà pa- sirodë eteryje. Kanalo ákûrëja ir pirmoji direktorë buvo lie- tuviø kilmës amerikietë profe- sorë Liucija Baðkauskaitë. 18 – tiek ðiuo metu TV3 kana- lø Ðvedijoje, Norvegijoje, Dani- joje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvi- joje. VIASAT jungia ir kitus ka- nalus – TV1000, 3+, CINEMA, ZTV, TV6 ACTION, TV6 NATURE, SPORT, VIASAT3 Vengrijoje, DarjalTV ir TV3 Ru- sijoje, „TV6“ ir „Powerhit Ra- dio“ Lietuvoje. 1996 – tø metø balandþio 18 die- nà bendrovei buvo iðkelta ban- kroto byla, o tø paèiø metø rude- ná didelës Ðvedijos kompanijos „Kinnevik“ tarptautinis þiniask- laidos padalinys „Modern Times Group“ ásigijo pirmojo Lietuvo- je komercinio televizijos kanalo „Tele-3“ akcijø ir kanalas tradi- ciðkai buvo pervadintas TV3.

20 kovo priedas

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Šiame priedo numeryje skaitykite

Citation preview

Page 1: 20 kovo priedas

margas2012 m. kovo 20 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. kovo 20 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kst

ë

/Nukelta á 9 psl./

Tai ádomuPortretas

Auðra MALINAUSKIENË

Áprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðaliesÁprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðaliesÁprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðaliesÁprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðaliesÁprastai þiûrovai ásivaizduoja, kad didþiøjø ðaliestelevizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojaitelevizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojaitelevizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojaitelevizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojaitelevizijø darbuotojai yra didmiesèiø gyventojai.....Pasirodo, tai ne visada yra tiesa. SurviliðkioPasirodo, tai ne visada yra tiesa. SurviliðkioPasirodo, tai ne visada yra tiesa. SurviliðkioPasirodo, tai ne visada yra tiesa. SurviliðkioPasirodo, tai ne visada yra tiesa. Surviliðkioseniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daivaseniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daivaseniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daivaseniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti Daivaseniûnijoje, Uþupës kaime, gyvenanti DaivaALALALALALIJAUSKIIJAUSKIIJAUSKIIJAUSKIIJAUSKIENË maþdaug devynerius metusENË maþdaug devynerius metusENË maþdaug devynerius metusENË maþdaug devynerius metusENË maþdaug devynerius metussëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje.sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje.sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje.sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje.sëkmingai darbuojasi redaktore TV3 televizijoje.

Èia ji prisidëjo prie pokalbiø laidø „No-meda“ ir „Labirintai“ bei realybës ðou projek-to „Keièiu þmonà“ kûrimo. Ðiuo metu kraðtie-të – Agnës Armoðkaitës vedamos laidos „Kàmanai?“ redaktorë.

Sugráþo po pertraukos

Tiesa, sunkmeèiu trumpam didþiosios te-levizijos buvo atsisakiusios provincijos redak-toriø, todël Daiva maþdaug porai metø buvopalikusi eterá.

„Tuo metu dël lëðø stygiaus laidose daly-vaudavo visai Lietuvai þinomi þmonës, gyve-nantys didmiesèiuose, todël mûsø – rajoniniøredaktoriø, nebereikëjo. Krizë praëjo, o þiû-rovams reikia normalesniø laidø su paprastaisþmonëmis“, – sakë D. Alijauskienë.

Todël pasikeitus ekonominei situacijai mo-teris vël buvo pakviesta sugráþti á televizijà.

„Praëjusià vasarà sulaukiau net trijø tele-vizijos laidø prodiuseriø darbo pasiûlymø, ta-èiau galiausiai sutikau dirbti laidoje „Kà ma-nai?“, nes man pokalbiø laidø formatas jau bu-vo puikiai þinomas“, – pasakojo Daiva.

Karjera televizijoje –nuo dalyvës iki redaktorës

 Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta- Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ ávyko ðimta-dienio ðventë. Tdienio ðventë. Tdienio ðventë. Tdienio ðventë. Tdienio ðventë. Tai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kaiai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kaiai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kaiai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kaiai buvo ne áprastasis ðimtadienis, kaidddddvyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan-vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan-vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan-vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan-vyliktokai dþiaugiasi besibaigianèiais mokslais ir artëjan-èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis.èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis.èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis.èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis.èiais gyvenimo pasikeitimais, o pirmokø ðimtadienis.Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje.Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje.Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje.Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje.Maþieji minëjo 100 mokslo dienø mokykloje.

Ðventë ne bet kokia...

Ðventës idëjos auto-rë ir organizatorë, pirmokø mo-kytoja Laima Ilevièienë pasisten-gë, kad linksma bûtø ne tik pir-mokams, bet ir jø tëveliams.Skambëjo dainos, liejosi eilës...

Vaikai su mamomis ir tëve-liais dalyvavo ávairiose rungtyse,teko palauþyti galvas másliø irklausimø labirintuose.

Pirmokai gavo jø ðventæ pa-tvirtinanèius diplomus, buvo ap-tarti puikûs pirmojo pusmeèiopasiekimø rezultatai.

Pirmokø tëveliai dëkoja

Mokytojai uþ idëjà, uþ ðeimø su-bûrimà.

Paðëlusiame laiko bëgimeretai atrandame laiko vieni ki-tiems, o tokioje ðventëje galë-jome dþiaugsmu, þiniomis ir ge-ra nuotaika pasidalinti vieni sukitais.

Þivilë ÐUMSKIENË

/Nuotr. autorës/

Ðimtadienio ðventëje tekopasukti galvas ir pirmokams, ir

jø tëveliams.

D. Alijauskienë ðypsosi, kad á darbà Vilniuje jivaþiuoja kaip á ðventæ. /Nuotr. ið asmeninio archyvo/

1992– tø metø geguþës 7 dienà

áregistruota uþdaroji akcinë ben-drovë „Tele-3“ tapo pirmàja ko-mercine televizija Lietuvoje.

1993– ðiais metais balandþio 11

dienà „Tele-3“ pirmà kartà pa-sirodë eteryje. Kanalo ákûrëjair pirmoji direktorë buvo lie-tuviø kilmës amerikietë profe-sorë Liucija Baðkauskaitë.

18– tiek ðiuo metu TV3 kana-

lø Ðvedijoje, Norvegijoje, Dani-joje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvi-joje. VIASAT jungia ir kitus ka-nalus – TV1000, 3+, CINEMA,ZTV, TV6 ACTION, TV6NATURE, SPORT, VIASAT3Vengrijoje, DarjalTV ir TV3 Ru-sijoje, „TV6“ ir „Powerhit Ra-dio“ Lietuvoje.

1996– tø metø balandþio 18 die-

nà bendrovei buvo iðkelta ban-kroto byla, o tø paèiø metø rude-ná didelës Ðvedijos kompanijos„Kinnevik“ tarptautinis þiniask-laidos padalinys „Modern TimesGroup“ ásigijo pirmojo Lietuvo-je komercinio televizijos kanalo„Tele-3“ akcijø ir kanalas tradi-ciðkai buvo pervadintas TV3.

Page 2: 20 kovo priedas

2012 m. kovo 20 d.margas8Kûryba

„Auðros“ vidurinës mokyklos„Auðros“ vidurinës mokyklos„Auðros“ vidurinës mokyklos„Auðros“ vidurinës mokyklos„Auðros“ vidurinës mokyklosmokiniø ir mokytojø komandamokiniø ir mokytojø komandamokiniø ir mokytojø komandamokiniø ir mokytojø komandamokiniø ir mokytojø komandadalyvavo respublikiniamedalyvavo respublikiniamedalyvavo respublikiniamedalyvavo respublikiniamedalyvavo respublikiniameseminare „Abejingumas, netole-seminare „Abejingumas, netole-seminare „Abejingumas, netole-seminare „Abejingumas, netole-seminare „Abejingumas, netole-rancija ir totalitariniai reþimai“,rancija ir totalitariniai reþimai“,rancija ir totalitariniai reþimai“,rancija ir totalitariniai reþimai“,rancija ir totalitariniai reþimai“,kurá organizavo Tkurá organizavo Tkurá organizavo Tkurá organizavo Tkurá organizavo Tarptautinëarptautinëarptautinëarptautinëarptautinëistorinio teisingumo komisija.istorinio teisingumo komisija.istorinio teisingumo komisija.istorinio teisingumo komisija.istorinio teisingumo komisija.

Seminaras rengiamas ágy-vendinant Tarptautinës komisijosÐvietimo apie totalitariniø reþi-mø nusikaltimus, nusikaltimøþmogiðkumui prevencijos ir tole-rancijos ugdymo programà.

Á seminarà suvaþiavo moki-niø ir mokytojø ið mokyklø tole-rancijos ugdymo centrø. Visi da-lyviai turëjo paruoðti prisistaty-

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Dvi þiemas iðvargo Vladas,Dvi þiemas iðvargo Vladas,Dvi þiemas iðvargo Vladas,Dvi þiemas iðvargo Vladas,Dvi þiemas iðvargo Vladas,gyvendamas vienas. Þmonagyvendamas vienas. Þmonagyvendamas vienas. Þmonagyvendamas vienas. Þmonagyvendamas vienas. Þmonapaliko ir atsidûrë kaþkurpaliko ir atsidûrë kaþkurpaliko ir atsidûrë kaþkurpaliko ir atsidûrë kaþkurpaliko ir atsidûrë kaþkurIIIIIspanijoje. Tspanijoje. Tspanijoje. Tspanijoje. Tspanijoje. Ten kità vyrà susirado.en kità vyrà susirado.en kità vyrà susirado.en kità vyrà susirado.en kità vyrà susirado.

Kartà sugráþusi Vladui pareið-kë, kad nori skirtis visam laikui,kad toks vyras, kaip Vladas, kurisnieko neuþdirba, jai nereikalingas.O ið kur èia uþdirbsi, kai niekas ádarbà nepriima. O jei kur nors darpabando uþsikabinti, pasiûlo mini-malø atlyginimà. Sumokëk visusmokesèius, tai ir maistui neuþten-ka. Taip ir liko Vladas vienas... Vai-kai jau suaugæ, ir tie jau iðsitrenkëá kitus kraðtus, kur daugiau moka.Ið nuobodulio susirado Vladasdraugø. O tie apie butelá ðneka, nesbe jo bendros kalbos neranda. KolVladas turëjo lità, kità ir galëjo pri-sidëti prie to iðkalbingo butelio, vi-siems draugams buvo reikalingas.

Ásiskolino þmogus uþ elektrà,uþ ðildymà taip, kad pagrasino iðbuto iðkeldinti. Jo paties batai nu-klypo, drabuþiø nugaros nubluko,o naujø nusipirkti nebuvo uþ kà.Net ir á skudurynà uþsukæs lito, ki-to nesukrapðtydavo. Sëdëjo vienàvakarà galvà susiëmæs, galvojo, kàjam daryti, dairësi á kampe iðdy-gusià virvæ, bet nuo jos Vladà ðiur-pulys krëtë.

Pakaruoklá jis ne vienà ma-të, pats juo tapti bijojo. Nebentpasigertø tiek, kad sàmonæ pra-rastø. Tik ið ko prisigersi, kai ki-ðenës tuðèios, o draugai kaþkurdingo ir nesirodo.

Kaþkas ar ið dangaus, ar iðpragaro pakiðo tokià mintá: „Va-þiuok á kaimà. Ten ûkininkams pa-dësi ir pinigø ðiek tiek uþsidirbsi“.„Tik kur að prisiglausiu? Juk ru-dens naktys jau neðiltos, gamtojepo medþiu nepagulësi?“ – lygklausinëjo patarianèiojo balso.

Negavæs atsakymo Vladas visdëlto pasiryþo nukakti á kaimà. Ið-lipæs ið autobuso, vyras dairësi á so-dybas, spræsdamas á kurio namoduris pasibelsti. Buvo neaiðku, kurûkininkai gyvena, kam darbo jëgosreikia. Nusiþiûrëjæs dviejø aukðtømûriná namukà, pagalvojo, kad èiagal jo iðganymas bûsiàs.

Duris atidarë þymiai uþ já vy-resnë moteris.

– Atvaþiavau padëti ûkinin-kams, tik neturiu kur gyventi... –mikèiodamas pasiskundë Vladas.– Gal galëèiau pas jus koká kampàgauti?.. Að neiðrankus... Su ûkinin-ku jau susitariau, kà dirbsiu. Uþbutà jums kas mënesá mokësiu...Juk uþdirbsiu... – sumelavo Vladas.

Moteris nuþvelgë nuo galvosiki kojø apskurusá vyriðká, ðypte-lëjo, lyg pasagëlæ suradusi, ir su-tiko Vladà priimti. Moteris paro-dë kambarëlá antram aukðte ir grá-þo á apaèià. Uþuodæs èirðkinamølaðinukø kvapà, neiðkentë Vladasir nusileidæs á apaèià, paklausë:

– Gal galëèiau kuo nors jumspadëti... Juk dabar laiko turiu.

Stefanija apsidþiaugë, kadánamis toks paslaugus, ir papraðëtvarte sutaisyti kiauliø uþtvarus.

– Pirmiausia praðau prie sta-

lo... Juk nevalgæs þmogus – ne dar-bininkas... – lyg atspëjo Stefanija.

Apsidþiaugë Vladas tokiukvietimu, nes pilvas jau tikrai urz-gë. Turbût jau antrà dienà netu-rëjo, kà á já ádëti.

Prie kiauðinienës lëkðtës ar-timiau susipaþino. Vladas suþino-jo, kad Stefanijos vyras miræs, kadji gyvenanti viena, o jos nedide-liame ûkyje darbø begalës. Ji jauneáveikianti visko pasidaryti. Mo-teriðkë jau pensininkë, net pen-kiolika metø vyresnë uþ Vladà.

– Ach, kaip gera buvo jau-nystëje!.. Visur suspëdavau, kaipviesulas visur aplëkdavau... – pri-simena Stefanija.

– Kiek galësiu, að jums padë-siu, – priþadëjo Vladas. Ir taip die-na po dienos sukosi Vladas Stefa-nijos ûkelyje. Kur pasiuntë ten ëjo,ko praðë, tà dirbo. Ir apie tarnavi-mà pas ûkininkà në vienas nekal-bëjo. Stefanija ne tik nepraðë nuo-mos uþ kambarëlá, bet dar ir mai-tino Vladà nemokamai. Juk þmo-gus dirba visus darbus, kuriø jinaineáveiktø. Gerà darbininkà negai-la ir gerai pamaitinti. Kai turëda-vo laiko, Vladas retkarèiais ir pasûkininkus nueidavo á talkà. Taip irpinigø kiðenëje atsirado. O kaimy-nës, likusios be vyrø (ne vienà jukbutelis á kapines nuvarë), pavydë-jo Stefanijai tokio darbðtuolio. Neviena kvietësi pas save vyriðkø dar-bø atlikti, bet Vladas pirmiausiarûpinosi Stefanija. Pajutæs gero gy-venimo skoná, nenorëjo vël patektiá skurdà. Kadangi abu buvo vien-gungiai, tai Vladas sumàstë dar irpasipirðti Stefanijai.

Stefanija, besidþiaugdama,kad Vladas toks darbðtus ir toksðvelnus: ir uþ rankutës paima, perlieptelá vesdamas, ir paglosto, irpabuèiuoja, dëkodamas uþ skanømaistà, pirko Vladui ir avalynæ,ir aprangà, ir, þinoma, mielai su-tiko gyventi su tokiu vyru iki am-þiaus galo. Rûpinosi moteriðkëjuo, kaip savo vaiku. Net sirgda-ma ðokinëjo apie Vladà, kaip jau-noji apie jauniká. Kai negalia vi-sai palauþë moteriðkæ, Vladas ve-þiojo jà pas gydytojus, visur ve-dþiojo uþ rankutës.

Taèiau vëþys sugriauþë lai-mingà Stefanijos gyvenimà, irVladas nulydëjo jà á kapines, tap-damas vieninteliu viso Stefanijosgero savininku.

Kapinëse lyg ið po þemiø iðdy-go buvæ du jo sugërovai. Iðpûtæakis, þiûrëjo á Vladà, lyg á stebuklà.

– Ið kur tu toks iðsipustæs? –klausinëjo.

–Taigi nesnauskite, vyrai!Kaime naðliø pilna. Jei mokësiteapsisukti, ir jûs tokiais tapsite... –pamokë ðypsodamasis Vladas,bet á paveldëtà dvarelá buvusiødraugø nepakvietë.

Gal dabar kokia naivuolëjauniklë juo susidomës. Juk jis jauturtingas. O panelytës dabar kaiptik tokiø ieðko. Taip ir sukasi ra-tai: jauni vyrai ákrenta á turtingøsenø damø rûmus, o jaunos mer-guþëlës medþioja vyrus turtuo-lius. Ir nusispjaut á visokius tenjausmus ar charakterius.

Abejingumui – ne, tegyvuoja tolerancija

mus. Auðrieèiai sukûrë ir pristatëmeninæ kûrybinæ kompozicijàapie tolerancijà, pasakojo apieKëdainiø daugiakultûræ praeitá,tolerancijos rûðis, turëjo puikiàgalimybæ iðsakyti savo nuomonæapie tai, kodël svarbi politinë to-lerancija, noras, kad pasaulyje bû-tø gerbiamos ir uþtikrinamos þmo-gaus teisës. Pasisakyta ir uþ min-ties tolerancijà, kad bûtø galimalaisvai iðklausyti ir iðsakyti savonuomonæ, bei uþ kûrybinæ tole-rancijà – laisvæ kurti kitaip neguáprasta.

Pabendravæ su kitø mokyklømokiniais, vaikai praplëtë savo is-torines þinias. Seminare naciø irsovietinio okupaciniø reþimø nu-

sikaltimai buvo pateikiami pla-tesniame istoriniame kontekste,mokë vertinti represijas ne tikskaièiais ir faktais, bet ir þmoniølikimais. Mokiniai mokësi anali-zuoti ir kritiðkai vertinti istoriniusávykius vengiant stereotipø ir ið-ankstinio nusistatymo.

Seminaro vadovë IngridaVilkienë kvietë mokyklose gerbtinusikaltimø aukø atminimà, kur-ti projektus, organizuoti rengi-nius, pilietines akcijas, skatinti irugdyti tolerancijà, pagarbà þmo-niðkosioms vertybës, uþkirsti ke-lià nusikaltimams þmoniðkumui.

Vyko ir praktiniai uþsiëmi-mai – darbas grupëse, po kuriokiekviena grupë savo nuomonæpristatë seminaro dalyviams.

Renginyje taip pat buvo eks-ponuojami „Auðros“ vidurinësmokyklos mokiniø projekto„Drugeliai“ darbai, mokiniai tu-rëjo galimybæ pamatyti KaunoVerðiø vidurinës mokyklos moki-niø spektaklá „Iðlikome, kad pa-pasakotume“.

Smagu, kad Tarptautinë is-torinio teisingumo komisija mo-kyklos Tolerancijos ugdymo cen-trui áteikë padëkà uþ aktyviàveiklà 2011 metais.

Seminaras buvo naudingasir ádomus – daug suþinota, disku-tuota, pasidalyta patirtimi, nu-veiktais darbais, susirasta naujødraugø.

Indrë LIAUGMINAITË,,,Auðros“ vidurinës mokyklos 8C klasë

mokinë

Nesnauskite, vyrai!

Profesinio rengimo centro Këdainiø skyriaus vienuoliktokus ir dProfesinio rengimo centro Këdainiø skyriaus vienuoliktokus ir dProfesinio rengimo centro Këdainiø skyriaus vienuoliktokus ir dProfesinio rengimo centro Këdainiø skyriaus vienuoliktokus ir dProfesinio rengimo centro Këdainiø skyriaus vienuoliktokus ir dvyliktokusvyliktokusvyliktokusvyliktokusvyliktokuslietuviø kalbos mokytoja Birutë Konstanblackaitë pakvietë á netradicinælietuviø kalbos mokytoja Birutë Konstanblackaitë pakvietë á netradicinælietuviø kalbos mokytoja Birutë Konstanblackaitë pakvietë á netradicinælietuviø kalbos mokytoja Birutë Konstanblackaitë pakvietë á netradicinælietuviø kalbos mokytoja Birutë Konstanblackaitë pakvietë á netradicinægyvosios istorijos pamokà. Tgyvosios istorijos pamokà. Tgyvosios istorijos pamokà. Tgyvosios istorijos pamokà. Tgyvosios istorijos pamokà. Taip pamoka pavadinta todël, kad joje dalyvavoaip pamoka pavadinta todël, kad joje dalyvavoaip pamoka pavadinta todël, kad joje dalyvavoaip pamoka pavadinta todël, kad joje dalyvavoaip pamoka pavadinta todël, kad joje dalyvavoypatingas sveèias – partizanas ir tremtinys Algimantas Stankûnas.ypatingas sveèias – partizanas ir tremtinys Algimantas Stankûnas.ypatingas sveèias – partizanas ir tremtinys Algimantas Stankûnas.ypatingas sveèias – partizanas ir tremtinys Algimantas Stankûnas.ypatingas sveèias – partizanas ir tremtinys Algimantas Stankûnas.

Apie partizaniná karà Lietuvo-je dvyliktokai jau buvo girdëjæ ið is-torijos ir literatûros pamokø, bet pa-matyti ir iðgirsti buvusá partizanà bu-vo labai ádomu. Mokiniai suþinojo,kad A. Stankûnas, bûdamas gimna-zistas, buvo suimtas ir iðtremtas á Si-birà. Ið ten pabëgo, sugráþo á Lietu-và ir pasirinko partizano kelià.

Kvapà gniauþë pasakojimasapie tai, kaip jis su draugu pakliu-vo á pasalà, buvo sunkiai suþeis-tas, o jo nuðautas draugas, uþmes-

Gyvosios istorijos pamoka

Sveèio pasakojimas sujaudi-no visus – abejingø neliko. Moki-niai ðirdimi prisilietë prie vienoþmogaus, o kartu ir prie tautos is-torijos. Po ðio susitikimo niekasneskubëjo skirstytis, dalinosi áspû-dþiais, stebëjosi ðio þmogaus ið-tverme, dvasios stiprybe ir klausësavæs: „Ar að iðtverèiau?“

Tokie þmonës (kol dar jø yra gy-vø) turi bûti kvieèiami á mokyklas,kad mokiniai iðgirstø kuo daugiauautentiðkø liudijimø. Juk be ðio tra-giðko etapo lietuviø tauta nebûtø pri-sikëlusi laisvam gyvenimui po ilgø so-vietinës okupacijos deðimtmeèiø.

Birutë MARKEVIÈIÛTË,PRC Këdainiø skyriaus MPD7 grupës

mokinë

tas ant jo ir veþimu veþamas áNKVD bûstinæ. Sunku ásivaizduo-ti, koká skausmà teko iðkæsti de-vyniolikos metø jaunuoliui.

Ástrigo A. Stankûno þodþiai:„Nors be proto skaudëjo, ið visø jë-gø stengiausi nedejuoti.“ Jis netekokojos, buvo þiauriai kankinamas, betnet ir tada nepasidavë ir neiðdavë sa-vo bendraþygiø. Pasakodamas apielabai skaudþià patirtá, keletà kartø ra-miai, bet su liûdesio gaidele pakar-tojo: „Tokia buvo jaunystë.“

Apie partizaninákarà Lietuvojedvyliktokai jaubuvo girdëjæ iðistorijos irliteratûrospamokø, betpamatyti iriðgirsti buvusápartizanà buvolabai ádomu.

Auðrieèiai sukûrë ir pristatë meninæ kûrybinæ kompozicijà apie tolerancijà,pasakojo apie Këdainiø daugiakultûræ praeitá, tolerancijos rûðis.

Page 3: 20 kovo priedas

margas2012 m. kovo 20 d. 9

/Atkelta ið 7 psl./

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

Reikia psichologiniø þiniø

„Ne kiekvienas þmogus galidirbti televizijoje, nors ir yra bai-gæs aukðtuosius specializuotusmokslus. Norint darbuotis redak-toriumi reikia bûti labai geru psi-chologu, kad mokëtum bendrautisu þmonëmis. Jeigu paðnekovo ne-prakalbinsi, „neprisikasi“ iki josielos gelmiø, negalësi kurti lai-dø“, – ásitikinusi D. Alijauskienë.

Paðnekovë juokiasi, kad ji patinestudijavo psichologijos mokslø.

„Mano mokslai tikrai nebuvosusijæ su þurnalistika. Esu buhalte-rë, taèiau niekada ðio darbo nedir-bau, nes tai nebuvo mano paðau-kimas“, – prisipaþino moteris.

Daiva pasakojo, kad laidoje„Nomeda“ jos kolegë buvo studi-jø laikø bendrakursë, taip pat bu-halterë.

Nuo pradþios iki pabaigos

„Dabar mano darbas yra toks– redaktoriui reikia padaryti visàlaidà nuo A iki Z – nuo pradþiosiki pabaigos. Tai reiðkia, kad turiusugalvoti arba projekto vadovëman pasiûlo temà, tuomet turiu su-rasti paðnekovø, apraðyti surinktàmedþiagà – laidos dalyviø istorijas,paraðyti laidos scenarijø, pasirûpin-ti þmoniø atvykimu á Vilniø, taippat pati turiu bûti ten ir dalyvautifilmavime, po kurio atsisveikinu iriðlydþiu dalyvius. Tik tada vienoslaidos kûrimas bûna uþbaigtas“, –apie darbo ypatumus televizijojepasakojo D. Alijauskienë.

Anot moters, daþniausiai vie-nà laidà kuria vienas redaktorius,taèiau jeigu reikia pagalbos, kole-gos talkina vieni kitiems.

Laidoje „Kà manai?“ darbuo-jasi ne tik paðnekovë, bet ir redak-torës ið Ðiauliø, Marijampolës ir kt.

Kraðtieèiø neturëjo

Ne vienoje „Kà manai?“laidoje dalyvavo ir ávairaus am-þiaus këdainieèiai, taèiau Daivaprisipaþino, kad á laidas juos pa-kvietë kiti redaktoriai.

„Ðá sezonà neturëjau në vie-no kraðtieèio. Mes, redaktoriai,nesame suskirstyti regionais pagalsavo gyvenamàjà teritorijà, todëlpaðnekovø randame skambinëda-mi po visà Lietuvà ir ieðkodami þi-niø internete. Todël vienoje laido-je dalyvauja Klaipëdos, Birþø, Vil-niaus ir kitø vietoviø gyventojai.Tiesa, neretai pasitaiko ir taip, kadsuþinome ádomià istorijà, ið kuriossavaime iðsirutulioja laidos tema“,– sakë D. Alijauskienë.

Beje, paðnekovë prisipaþino,kad jeigu tarp jos draugø ir paþásta-mø yra asmenø, atitinkanèiø laidostemà, ji prikalbina filmuotis ir juos.

Skambina telefonu

„Mes neturime fiziniø gali-mybiø vaþinëti po rajonus, todëlvisas mano darbas – ilgi pokalbiaitelefonu. Juk vienai laidai reikiakeliø paðnekovø, kurie gyvenaskirtinguose Lietuvos regionuose,

todël kiekvieno þmogaus neáma-noma aplankyti ir su juo iðsiðne-këti“, – kalbëjo Daiva.

Áprastai jos laida pradedamaruoðti pirmadieniais, o jau tos pa-èios savaitës penktadiená vykstafilmavimas.

„Mano darbo valandos ne-normuotos. Beje, neseniai su ko-lege svarstëme, kodël mes dirba-me redaktorëmis. Juolab kad mû-sø atlyginimas tikrai nëra toks di-delis, kad dël jo ádëtume tiek daugpastangø ir savo sveikatos. Ir tadasupratome – mes èia todël, kad tasdarbas mums labai patinka. Todëlá darbà vaþiuojame kaip á ðventæ“,– atviravo D. Alijauskienë.

Padeda laidos dalyviui

Paðnekovë pastebëjo, kad yratrys kategorijos þmoniø. Vieni pir-mojo pokalbio telefonu metu mie-lai sutinka dalyvauti laidoje. Ant-rieji tvirtina tikrai nesifilmuosian-tys, taèiau ið tiesø jie nori, kad re-daktoriai ilgiau praðytø ir ákalbinë-tø. Tuo tarpu tretieji iðkart ir kate-goriðkai atsisako dalyvauti laidoje.

„Þmogui reikia motyvuotaipagrásti, dël ko jis turëtø kalbëti.Jeigu sugebi tinkamai paaiðkintidalyvavimo prieþastis, tuomet jissutinka. Beje, mes laidà kuriamene vien todël, kad visai ðaliai pa-pasakotume konkretaus asmensistorijà. Daugelyje laidø stengia-mës ieðkoti bûdø, kaip þmogui pa-dëti, todël laidoje „Kà manai?“dalyvavo advokatai, psichologai,ávairiø srièiø specialistai“, – aiðki-no D. Alijauskienë. Ji mano, kadgaudami bûtinà ávairiapusæ pagal-bà þmonës turi þymiai daugiaumotyvacijos dalyvauti laidoje.

Moterys yra dràsesnës

„Laidos dalyviai turi ávairiau-siø skaudþiø problemø – nuo tur-to dalybø iki peðtyniø dël vaikø“,– ávardijo Daiva.

Beje, ji pajuokavo, kad lietu-viai vyrai yra gana bailûs.

„Daþnai girdþiu pasipiktinu-siø vyrø priekaiðtus, kad moterysvisada juos puola, o ir mes savolaidose palaikome tiktai jø pusæ.Tai – netiesa. Mes palaikome abipuses. Tik gaila, kad vyrai patys

neiðdrásta ateiti ir vieðai apginti sa-vo garbæ bei orumà. Todël taip yra,jog daþniausiai rodome moteris,nes jos yra dràsesnës, todël ir ne-sibaimina kalbëti atvirai“, – paste-bëjo D. Alijauskienë.

Niekas nebestebina

„Po televizijoje praleistø me-tø manæs nebestebina beveik nie-kas – nei skyrybos, nei turto daly-bos, nei kova dël vaikø. Taèiau ðia-me sezone skaudþiausia laidos te-ma man asmeniðkai buvo „Manæsmama nemyli“. Nesuprantu kaipmama, pagimdþiusi savo vaikà, ga-li jo nemylëti? To niekaip nesuvo-kiu“, – atviravo Daiva.

Beje, paðnekovë þiûri visasper TV3 televizijà transliuojamaspaèios kurtas laidas, nes reikia pa-þiûrëti, kaip reþisieriai sumonta-vo TV kûriná. Montavime dalyvau-ti pati nebespëja, juk reikia galvo-ti jau apie kità laidà.

„Reikia pastebëti, kas gerai,o kas ne, ir mokytis ið savø klai-dø“, – ðypteli Daiva.

Vieni padëkoja, kiti – palieka

„Dþiugu, kai po laidos filma-vimo þmogus man paskambina irpadëkoja, kad pakvieèiau. Nors,tiesà sakant, joje ir nebuvo paglos-

tytas. Matyt, jis gauna postûmá sa-vo gyvenimà keisti ið pagrindø“, –sakë D. Alijauskienë.

Ji neslepia, kad pasitaiko irnepatenkintø dalyviø, kuriø pasta-bas jai tenka iðklausyti. Bûna ir to-kiø, kurie filmavimo metu atsisto-ja ir iðeina. Vadinasi, jiems nepa-tiko laidos posûkis.

Pasiûlë darbà

Pokalbio metu paaiðkëjo,kaip Daiva pateko á televizijà. Pa-sirodo, prieð keletà metø ji kaipdalyvë pasirodë pokalbiø laidoje„Nomeda“, kur iðsakë savo nuo-monæ tema „Esu apkûni, bet no-riu bûti madinga“.

„Tàkart buvo kalbama apieapkûnias moteris, jø aprangos sti-liø ir kt. Kadangi pasirodþiauesanti labai plepi, be kompleksø,tai mane iðkart pakvietë dirbti ákompanijà „JustTV“ pas prodiu-será Justinà Miluðauskà. Ilgaisvarsèiau, labai nepasitikëjau sa-vimi, bet galiausiai supratau, kadjeigu man nesiseks, nesugebësiudirbti, tai televizijoje manæs nie-kas tikrai nelaikys. Taip ir dirbu ikiðiol“, – juokiasi D. Alijauskienë.

Neturi kompleksø

Laidoje „Kà manai?“ nese-

Karjera televizijoje – nuo dalyvës iki redaktorësniai irgi kalbëta apie apkûniusþmones, tad Daiva joje buvo netik redaktorë, bet ir dalyvë.

„Neturiu jokiø kompleksødël savo iðvaizdos ir bendravimo.Juk kiekvienas þmogus negali bû-ti lieknas ir graþus. Be to, ne kiek-vienam to ir reikia. Ðtai vienasmano paþástamas taikliai pajuo-kavo: „Kiekvienai maðinai, savopirkëjas“, – kalbëjo Daiva.

Ateina paþiûrëtiþvaigþdþiø

Uþupës kaime nuo gimimoiki ðiol gyvenanti paðnekovë ðyp-sosi, kad vietos gyventojai nere-tai pas jà uþsuka ið arti pasiþiûrë-ti á Lietuvos þvaigþdes.

„Vieni stebisi, kai iðvysta ma-no kieme stovinèià Vitalijà Ka-tunskytæ, kiti smalsauja, kodël ki-ta moteris tokia panaði á Stefutæið televizijos. Toji ekrano veikëja– tai gera mano draugë VioletaMièiulienë. Uþupieèiai manæsklausinëja ir apie darbà, apie ku-rá galiu pasakoti valandø valan-das“, – juokësi D. Alijauskienë.

Pasak jos, apie þmogø nieka-da negalima spræsti ið televizijosekranø ir spaudos.

„Ðtai A. Armoðkaitë atsisklei-dë kaip labai paprastas, ðiltas irjautrus þmogus. Tuo tarpu prieð lai-dà vienas ðalyje gerai þinomas hu-moristas pasirodë nemalonus ir ne-mandagus, o kai ásijungë kameros,jis iðkart uþsidëjo þavingo vyro kau-kæ“, – pasakojo D. Alijauskienë.

Verda gyvenimas

Pasak paðnekovës, jø namainiekada nebûna tuðti – beveik kiek-vienà savaitgalá èia ðurmuliuoja gi-minës, draugai ir artimieji.

„Neþinau, kas juos pas mustraukia. Galbût átakos turi genai,nes mano tëvø ir moèiutës namuo-se nuolat virë smagus gyvenimas sudaugybe sveèiø“, – svarstë moteris.

Beje, Daivos tëtis – þinomas se-nøjø Uþupës kaimo velykiniø tradi-ciniø puoselëtojas Stasys Jasiukas.

Nepaliks kaimo

„Nemëgstu miesto ðurmulio,todël niekada neiðvaþiuosiu ið sa-vo kaimo, nes já be proto myliu.Èia tvyro didþiulë ramybë, todëlman taip gera. Mano kolegë sako:„Dabar þinau, kodël tu esi ramiønervø“. Be to, juk ðiais laikais në-ra jokio skirtumo, kur gyventi, nesviskas greitai pasiekiama automo-biliu“, – atviravo D. Alijauskienë.

Laisvalaikiu ji be galo mëgs-ta skaityti. O vasarà – atostogø me-tu, per mënesá moteris sugeba per-skaityti net septyniolika knygø.

Daiva su vyru Arvydu uþau-gino du vaikus – dukra Monikaðiemet baigs „Atþalyno“ gimna-zijà, sûnus Karolis mokytis ne-norëjo, tad pasekë tëèio pëdo-mis – jis dirba tolimøjø reisø vai-ruotoju.

D. Alijauskienë(kairëje) sulaidos „Kà

manai?“ vedëjaA. Armoðkaite.

Daiva (centre) subuvusios laidos

„Nomeda“vedëja

N. Marèënaite(kairëje).

Page 4: 20 kovo priedas

2012 m. kovo 20 d.margas10

Valgiø receptai

Skanaus!

Kruopos yra vienas naudingiausiø produktø. Dietologai jas rekomen-Kruopos yra vienas naudingiausiø produktø. Dietologai jas rekomen-Kruopos yra vienas naudingiausiø produktø. Dietologai jas rekomen-Kruopos yra vienas naudingiausiø produktø. Dietologai jas rekomen-Kruopos yra vienas naudingiausiø produktø. Dietologai jas rekomen-duoja valgyti kasdien, geriausia – ryte, nes jose esantys lëtai ásisavi-duoja valgyti kasdien, geriausia – ryte, nes jose esantys lëtai ásisavi-duoja valgyti kasdien, geriausia – ryte, nes jose esantys lëtai ásisavi-duoja valgyti kasdien, geriausia – ryte, nes jose esantys lëtai ásisavi-duoja valgyti kasdien, geriausia – ryte, nes jose esantys lëtai ásisavi-nami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamà gliukozës kieká kraujyje irnami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamà gliukozës kieká kraujyje irnami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamà gliukozës kieká kraujyje irnami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamà gliukozës kieká kraujyje irnami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamà gliukozës kieká kraujyje iriðsaugo darbingumà. Ðis produktas labiausiai vertinamas dël jameiðsaugo darbingumà. Ðis produktas labiausiai vertinamas dël jameiðsaugo darbingumà. Ðis produktas labiausiai vertinamas dël jameiðsaugo darbingumà. Ðis produktas labiausiai vertinamas dël jameiðsaugo darbingumà. Ðis produktas labiausiai vertinamas dël jameesanèiø maistiniø skaidulø, kurios ne tik padeda virðkintiesanèiø maistiniø skaidulø, kurios ne tik padeda virðkintiesanèiø maistiniø skaidulø, kurios ne tik padeda virðkintiesanèiø maistiniø skaidulø, kurios ne tik padeda virðkintiesanèiø maistiniø skaidulø, kurios ne tik padeda virðkinti, bet ir maþina, bet ir maþina, bet ir maþina, bet ir maþina, bet ir maþinacholesterolio kieká. Kruopose yra angliavandeniø, augaliniø baltymø,cholesterolio kieká. Kruopose yra angliavandeniø, augaliniø baltymø,cholesterolio kieká. Kruopose yra angliavandeniø, augaliniø baltymø,cholesterolio kieká. Kruopose yra angliavandeniø, augaliniø baltymø,cholesterolio kieká. Kruopose yra angliavandeniø, augaliniø baltymø,mineraliniø medþiagø – fosforo, geleþies, kalio, magnio, kalcio,mineraliniø medþiagø – fosforo, geleþies, kalio, magnio, kalcio,mineraliniø medþiagø – fosforo, geleþies, kalio, magnio, kalcio,mineraliniø medþiagø – fosforo, geleþies, kalio, magnio, kalcio,mineraliniø medþiagø – fosforo, geleþies, kalio, magnio, kalcio,vitaminø (B1, B2, PP) ir kt.vitaminø (B1, B2, PP) ir kt.vitaminø (B1, B2, PP) ir kt.vitaminø (B1, B2, PP) ir kt.vitaminø (B1, B2, PP) ir kt.

Patiekalai ið kruopø

Grikiø koðë su pievagrybiø padaþuReikës: 500 gramø

grikiø, 5 vienetø pieva-grybiø, 1 ðaukðto kvieti-niø miltø, 1 sultinio ku-belio, po truputá pieno,druskos, maltø juodøjøpipirø, aliejaus.

Grikius iðvirkite pa-sûdytame vandenyje.Pievagrybius supjausty-

kite grieþinëliais, á keptuvæ ápilkite aliejaus ir grybus apkepkite,kol graþiai pagels. Á tà paèià keptuvæ su pievagrybiais suberkitemiltus ir iðmaiðæ pakepkite keletà sekundþiø, maiðydami ápilkitepieno bei dar pakaitinkite 1 min. Pieno reikia pilti tol, kol gausitenorimo tirðtumo padaþà. Tada sudëkite druskà, pipirus ir sultiniokubelá bei dar kartà viskà iðmaiðykite. Iðvirtus grikius sudëkite álëkðtæ ir uþpilkite padaþu.

Sriuba su perlinëmis kruopomisReikës: 3 vienetø bulviø, 100 g perliniø kruopø, po 1 paprikà

ir morkà, 20 g poro, 150 g konservuotø pupeliø, 200 g deðros,pagal skoná prieskoniø.

Bulves nuskuskite, nuplaukite ir supjaustykite kubeliais. Per-lines kruopas pamerkite kelioms valandoms. Tada á puodà sudëki-te bulves, perlines kruopas, pupeles, sutarkuotà morkà ir virkite.Keptuvëje pakepinkite supjaustytà deðrà, porus ir paprikà bei su-pilkite á puodà sriubai baigiant virti. Ið viso virkite apie 35–45 min.

Mieþinë koðë su tarkiaisReikës: stiklinës mieþiniø kruopø, 5 bulviø, svogûnø, gabalë-

lio ðoninës arba laðinukø, druskos.Iðvirkite skystokà mieþiniø kruopø koðæ. Bulves sutarkuoki-

te ir visà laikà maiðydami sukrëskite á koðæ. Virkite 15 minuèiø.Ðoninæ arba laðinukus supjaustykite kubeliais ir pakepkite su su-smulkintais svogûnais. Prieð patiekdami koðæ sumaiðykite su pa-kepintais svogûnais ir spirguèiais.

Ryþiø rutuliukai su paukðtienaReikës: virtos við-

tos krûtinëlës, gaba-lëlio ðoninës, stiklinësryþiø, 3 stikliniø við-tienos sultinio, 3 kiau-ðiniø, 3 ðaukðtø grie-tinës, 100 g tarkuotofermentinio sûrio, 1/2 stiklinës ryþiø dribs-niø, 1/2 litro aliejaus,dþiovintø pomidorø.

Ðoninæ supjaus-tykite juostelëmis irpaskrudinkite karðto-je keptuvëje. Sudëki-te stambiais kubeliaispjaustytà viðtos krûti-nëlæ ir maiðydami kepkite, kol graþiai apskrus. Dþiovintus pomido-rus susmulkinkite. Ryþius suberkite á puodà, uþpilkite viðtienos sul-tiniu ir virkite, kol suminkðtës. Sudëkite kiauðiniø trynius, suberki-te sûrá, pagal skoná áberkite druskos ir gerai iðmaiðykite. Ið atvësu-sios masës riebalais pateptomis rankomis suformuokite slyvos dy-dþio rutuliukus. Á kiekvienà pirðtu áspauskite po þiupsnelá smulkin-tø dþiovintø pomidorø ir po gabalëlá skrudintos viðtos krûtinëlës.

Kiekvienà ryþiø rutuliukà pavoliokite standþiai iðplaktuosekiauðiniø baltymuose, paskui – ryþiø dribsniuose. Kepkite gilia-me puode gerai ákaitintame aliejuje apie 3 minutes. Tiekite suðvieþiø darþoviø salotomis.

Irma BAJORÛNË

TTTTTreèiadiená, kovo 14-àjà,reèiadiená, kovo 14-àjà,reèiadiená, kovo 14-àjà,reèiadiená, kovo 14-àjà,reèiadiená, kovo 14-àjà,VVVVValstybinës mokesèiø inspekci-alstybinës mokesèiø inspekci-alstybinës mokesèiø inspekci-alstybinës mokesèiø inspekci-alstybinës mokesèiø inspekci-jos elektroninëje deklaravimojos elektroninëje deklaravimojos elektroninëje deklaravimojos elektroninëje deklaravimojos elektroninëje deklaravimosistemoje pristatytos prelimina-sistemoje pristatytos prelimina-sistemoje pristatytos prelimina-sistemoje pristatytos prelimina-sistemoje pristatytos prelimina-rios gyventojø pajamø deklara-rios gyventojø pajamø deklara-rios gyventojø pajamø deklara-rios gyventojø pajamø deklara-rios gyventojø pajamø deklara-cijos. Pajamø deklaracijas uþcijos. Pajamø deklaracijas uþcijos. Pajamø deklaracijas uþcijos. Pajamø deklaracijas uþcijos. Pajamø deklaracijas uþ2012012012012011 metus galima pateikti iki1 metus galima pateikti iki1 metus galima pateikti iki1 metus galima pateikti iki1 metus galima pateikti ikigeguþës 2 dienos.geguþës 2 dienos.geguþës 2 dienos.geguþës 2 dienos.geguþës 2 dienos.

Apie deklaravimo naujoves„Rinkos aikðtei“ papasakojoKauno apskrities valstybinësmokesèiø inspekcijos Këdainiøposkyrio vyr. specialistë IrenaGASIÛNIENË.

Privalo deklaruoti

Prie deklaracijas privalanèiøpateikti valstybës politikø, tar-nautojø ir kitø asmenø, kuriø sà-raðas numatytas Gyventojø tur-to deklaravimo ástatyme, ðiemetprisideda kredito ástaigø tarybø,valdybø nariai, administracijø va-dovai, pavaduotojai ir jø ðeimønariai, vieðosios informacijos ren-gëjø vadovai, redaktoriai ir kt.Deklaracijas taip pat privalo pa-teikti individualiai dirbantys gy-ventojai (nesvarbu, ar jie gavopajamø), taip pat gyventojai, ku-rie politinës kampanijos dalyviuiper praëjusius metus paaukojodaugiau kaip 40 litø.

Ûkininkai, mokantys pridë-tinës vertës mokestá, taip pat turideklaruoti pajamas ir sumokëtimokestá. Jø pajamos ið þemësûkio veiklos apmokestinamos 5procentø mokesèio tarifu. Þem-dirbiai, nesantys PVM mokëto-jais ir per metus gavæ maþiau kaip10 tûkstanèiø litø, neprivalo de-klaruoti pajamø.

Preliminarioje deklaracijojeneátrauktos B klasës pajamos (iðindividualios veiklos, turto nuo-mos, vertybiniø popieriø parda-vimo ir pan.), apie kurias VMIduomenø negauna. Ðiuos skai-èius gyventojai turi áraðyti patys.

Teisë pasinaudoti lengvata

Pajamas gali (bet neprivalo)deklaruoti gyventojai, kurie turiteisæ pasinaudoti mokesèiø leng-vata ir susigràþinti dalá sumokë-to gyventojø pajamø mokesèio

(uþ gyvybës draudimo, pensijøámokas, pirmas studijas, palûka-nas uþ bûsto kredità, paimtà iki2008 metø pabaigos bei lizingobûdu 2004–2008 metais pirktà as-meniná kompiuterá su programi-ne áranga).

Pateikæ deklaracijas susigrà-þinti dalá sumokëto mokesèio ga-li gyventojai, kurie pasinaudojoper maþu (ar visai nepasinaudo-jo) neapmokestinamu pajamødydþiu (NPD).

„Jei asmuo dirbo ne visusmetus arba turëjo ilgas neapmo-kamas atostogas ir iðnaudojo nevisà jam priklausantá NPD, dalismokesèio jam gali bûti gràþinta“,– patvirtino I. Gasiûnienë.

Pasinaudojæ per dideliuNPD per metus sumokëjo ma-þiau gyventojø pajamø mokesèionei privalëtø. Tokie gyventojai tu-ri deklaruoti pajamas ir sumokë-ti skirtumà.

Pajamø deklaracijas galimapateikti elektroniniu bûdu pasi-naudojant elektroninës bankinin-kystës paslauga arba popierineforma.

Gràþins permokas

„Pateikusiems teisingas de-klaracijas elektroniniu bûdu mo-kesèiø permokos bus gràþinamosper kuo trumpesná laikà. Planuo-jama pradëti gràþinti jau kovopabaigoje“, – patvirtino VMI

vyr. specialistë I. Ga-siûnienë.

Uþpildþiusieji po-pierines deklaracijaspermokø gali tikëtis ikiliepos 31 dienos – tokálaikà numato ástatymas.

Gali skirti paramà

Gyventojai ðiemet,kaip ir anksèiau, galiskirti 2 procentus savosumokëto pajamø mo-kesèio pasirinktam pa-ramos gavëjui (visuo-meninei organizacijai,fondui ir pan.). Naujayra tai, kad jie gali dar 1procentà mokesèio skir-ti politinei partijai.

Nuo ðiø metø gali-ma apsispræsti tà patáparamos gavëjà remti il-gesná laikotarpá, iki 5

metø. Pakeitus nuomonæ praðymàvëliau bus galima koreguoti.

Praðymas skirti paramà turibûti pateiktas iki geguþës 2 dienos.

Beje, jei gyventojas privaloteikti pajamø deklaracijà, bet ikinustatyto termino jos nepateikia,jo praðymas skirti paramà nenag-rinëjamas.

Ðiemet paramos skyrimo pra-ðymø nebegalima pateikti perdarbdavá.

„Urmu pateikiami praðymaiskirti paramà nebebus priimami“,– áspëjo I. Gasiûnienë.

Patogiausia praðymà pateik-ti elektronine forma, bet galimair popierine: perduoti VMI gyven-tojø aptarnavimo salëje dirban-tiems specialistams arba atsiøstitradiciniu paðtu.

Paramos gavëjø – organiza-cijø ar politiniø partijø – rekvizi-tus, kuriuos privalu nurodyti pra-ðyme, galima rasti VMI internetoduomenø bazëje.

VMI specialistai konsultuo-ja gyventojus deklaracijø pildymoir pateikimo klausimais gyvento-jø aptarnavimo skyriuje arba te-lefonu 1882.

Iðsami informacija pateiktaVMI interneto svetainëje, trum-pas konsultacijas specialistai tei-kia socialinio tinklalapio „Facebo-ok“ elektroninio deklaravimoprofilyje.

Laikas deklaruoti pajamas

Kauno apskrities valstybinës mokesèiøinspekcijos Këdainiø poskyrio vyr. specialistëI. Gasiûnienë primena, kad pajamas deklaruoti irpateikti praðymus skirti paramà galima ikigeguþës 2 dienos. /Nuotr. autorës/

Josvainiø g. 41, tel.: 56 589, 8 682 47 835.El. paðtas [email protected]