Mindaugas Peleckis

Mokslininkai ir pranašai aiškinasi, ar teisinga senovės majų pranašystė

Pratarmė

7

Mūsų pasaulis nėra amžinas. Ir mokslininkai, ir pranašai su­tinka, kad jis vieną dieną (o gal tai bus naktis?) pasibaigs. Tiesa, pasaulio pabaiga žmonijai buvo pranašauta jau ne vieną kartą, tačiau, laimė, iki šiol nė viena paskelbta data netapo paskutinių­jų žmonijos dienų liudininke.

Vis dėlto pastaraisiais dešimt­mečiais, o ypač – XXI amžiui prasidėjus – itin daug kalbama apie 2012 metus, kuriais, pasak senovės majų pranašystės, baigsis vienas pasaulio egzistavimo ciklas ir prasidės kitas. Ar teisūs buvo majai, bandysime išsiaiškinti šio­je knygoje. Joje pateiksime pa­čius įvairiausius galimus pasaulio pabaigos scenarijus, nagrinėsime senovės majų pranašystes, lygin­sime jas su kitomis pranašystėmis, mokslininkų duomenimis ir bandysime suprasti, ar jau reikia ruoštis paskutiniosioms Že­mės dienoms, ar dar bent dešimtmetį kitą galime palaukti.

�i knyga nėra bandymas pag�sdinti,

taip pat ji ne prana�� sudėliota instrukcija, pagal kuri� turėtume elgtis nelaimės atveju. Vis dėlto j� perskait� apie galim� pasaulio pabaig� (ne svarbu, ji ateis 2012-aisiais ar vėliau) susidarysite ai�kesnį vaizd�, nei turėjote anksčiau.

8

Mindaugas Peleckis

Majanizmas (tikėjimas majų prana­šyste, kad 2012 metais ateis pasaulio pa­baiga) – senas, šeštą šimtmetį neseniai pradėjęs skaičiuoti reiškinys, kurio pra­dininku laikomas Kristoforas Kolum­bas (jis buvo katalonas; katalonų kal­ba jo vardas ir pavardė skambėtų taip: Cristòfor Colom; apie 1451–1506). 1501 metais K. Kolumbas parašė „Pra­našysčių knygą“, kurioje kalbama apie apokalipsę. Pasak K. Kolumbo, pasau­lio pabaiga ateis tada, kai: krikščionybė paplis po pasaulį; bus rastas Edeno so­das (1498 m. atradęs Venesuelą, K. Ko­lumbas buvo įsitikinęs, kad tai ir yra Rojus; įdomus sutapimas – dabar nafta turtinga Venesuela bando tapti Pietų Amerikos lydere ir stipria atsvara Vaka­rų pasauliui); Kristus ateis antrą kartą ir pasirodys Jeruzalėje; prieš pasaulio pa­baigą bus pasirinktas Paskutinis Pasau­lio Imperatorius (apie panašų scenarijų

rašė pranašė Vera Kryžanovskaja­Ro­

čester).

Edeno sodas – Rojus.

Šventasis Jeruzalės miestas. Raudų siena (Ha kotel ha

ma’aravi, arba Kotel, Kosel).

Šventasis miestas Jeruzalė. Raudų siena, judėjams turinti

ypatingą prasmę.

Pirmas skyrius

KAS YRA PASAULIO PABAIGA?

11

Apokalipse, arba Apreiškimu Jonui, vadinama paskutinė Šventojo Rašto

knyga, kurioje – daug keistų, įmant rių,

sunkiai suprantamų simbolių. To kia

simbolių kalba naudota apokaliptinėje

raštijoje, kuri buvo populiari ir judaiz­

me, ir krikščionybėje nuo 200 m. pr. Kr.

iki 200 m. po Kr. Apreiškime Jonui sa­

koma, kad „(apreiškimo išsipildymo)

laikas jau arti“ (Apr 1, 3). Šioje misti­

nėje knygoje kalbama apie septynis ant­

spaudus, kuriuos vieną po kito nuplėšia

Avinėlis (Kristus). Atplėšus šeštąjį ant­

spaudą, „kilo didelis žemės drebėjimas,

Saulė pasidarė juoda kaip ašutinis mai­

šas, visas Mėnulis paraudo lyg kraujas,

o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn,

tarytum baisaus vėjo purtomas figme­

dis mestų dar neprinokusius vaisius“

(Apr 6, 12–13). „Kai Avinėlis nuplėšė

Vokiečių dailininko Albrechto Dürerio (1471–1528) „Apokalipsės“ fragmentas (1498).

Judėjų Šventasis Raštas – Tanachas.

12

Mindaugas Peleckis

Pasaulio pabaigai atėjus, daugelis religijų kalbaapie atpildą nedorėliams.

13

2012: artėjanti pasaulio pabaiga?

septintąjį antspaudą, danguje pusva­

landžiui pasidarė tylu“ (Apr 8, 1). Tada

septyni angelai su septyniais trimitais

sutrimitavo. Išdegė trečdalis Žemės,

sudegė trečdalis medžių, trečdalis jū­

ros padarų išdvėsė, iš dangaus nupuolė

didžiulė žvaigždė Metelė, užtemo treč­

dalis Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių;

nukritusi žvaigždė (angelas baudėjas)

atvėrė bedugnės (pragaro) šulinį, iš jo

pasipylė skėriai, kurie penkis mėnesius

kankino žmones. Tada buvo paleisti

keturi angelai, surišti prie didžiosios

Eufrato upės (dabar tai keturios šalys,

susijusios su nemažais neramumais –

Irakas, Iranas, Sirija ir Turkija), kurių

kariuomenė nustatytu metu išžudė

trečdalį žmonių.

Apokalipsės pabaiga – pasaulio teis­

mas ir nauja kūrinija. Pats žodis apokalip-sė, kilęs iš graikų kalbos, reiškia „apreiš­

kimą“, „uždangos pakėlimą“, „paslapties

atskleidimą“.

Eufrato upė – žmonijos civilizacijos lopšys.

Žvilgsnis į apokalipsę – galimą pasaulio pabaigą.

Austinas Osmanas Sparas (1866–1956) – britų magas ir dailininkas, išgarsėjęs apokaliptiniais darbais.

14

Mindaugas Peleckis

Pasaulio pabaigos pranašautos dar

prieš kelis tūkstančius metų. Daug pa­

saulyje buvo pranašų. Įvairių religijų

tikintieji mano, kad kai kurie jų buvo

tikri, tačiau didžioji dauguma – apsi­

metėliai.

Po Bar Kochbos sukilimo mesijų

amžius, atrodė, baigėsi. Tačiau vilčių,

kad Mesijas ateis ir vėl, žmonės tebetu­

rėjo. Žydų šventraštyje Talmude paskai­

čiuota, kad Mesijas turi ateiti 440 arba

471 metais. Daugelis žmonių tuo metu

manė, kad Mesijas – tai Mošė iš Kretos,

turėjęs nemažai sekėjų. Tačiau pseudo­

mesijas greitai dingo, nes jo pranašystė

neišsipildė. Jo sekėjai prarado turtus,

sveiką protą, o kai kurie – ir gyvybę.

VII amžiaus Persijoje, Isfahano mies­

te, gyveno Išakas ben Jakubas Obadi ­

ja Abu Isa al­Isfahanis. Tuomet šalį

val dė Umajadų dinastijos kalifas Abd

al­Mali k ibn Marvanas (687–705).

Abu Isa al­Isfahanis pareiškė, kad jis yra

Žymiausi žmonės, skelbę save pranašais, buvo:

Judas iš Galilėjos (apie 4 m. pr. Kr.);

Simonas, Juozapo sūnus (apie 4 m. pr. Kr.), buvęs Erodo Di-džiojo vergas;

Atrongas (apie 4–2 m. pr. Kr.), kartu su savo keturiais broliais sukilęs prieš romėnus, pasiskelbęs Mesiju, nužudytas;

Jėzus Kristus, Jėzus iš Nazareto (apie 4 m pr. Kr. – apie 30 m.) – žymiausias Mesijas, juo pasaulyje tiki apie 2 milijardus žmonių;

Teudas (44–46 m.);

Menachemas ben Juda (Judo iš Galilėjos sūnus);

Simonas Bar Kochba (mirė apie 135 m., užmuštas romėnų per Bar Kochba sukilimą).

Menininko žvilgsnisį apokalipsę.

15

2012: artėjanti pasaulio pabaiga?

Mesijas, kurį Dievas paskyrė, kad išlais­

vintų Izraelį. Šis žmogus sukilo prieš

kalifą, tačiau buvo nužudytas. Po Abu

Isos mirties jo sekėjai įkūrė judganitų

sektą, kuri tikėjo, kad jų pranašas nemi­

rė ir dar sugrįš.

Apie 720 metus siras Serenas (dar va­

dinamas Šeriniu, Zonorija, Saura) pasi­

skelbė Mesiju. Jis norėjo išlaisvinti žydus

nuo apribojimų, kuriuos jiems uždėjo

kalifas Omaras II (valdė 717–720).

XII amžiuje, Kryžiaus žygių metu,

atsirado nemažai naujų „mesijų“. Vienas

jų atsirado Prancūzijoje apie 1087 me­

tus, kitas – Kordobos provincijoje apie

1117­uosius; dar vienas – Feze apie

1127 metus. Apie juos beveik nieko ne­

žinoma – šie tariami pranašai paminėti

vieno žymiausių žydų filosofų Mošės

Maimonido veikale „Iggeret Teman“

(„Jemeno laiškas“).

Apie 1160 metus Kurdistano Ama­

dijos (Amedi) mieste (dabar – Irakas)

Umajadų dinastijos kalifas Abd al-Malik ibn Marvanas, Persiją valdęs 687–705 m., liepė nužudyti Mesiju pasiskelbusį Al-Isfahanį.

Šventasis miestas Jeruzalė.Uolos kupolo šventykla – seniausia Islamo mečetė pasaulyje, pastatyta 691 metais ant švenčiausios judėjams Šventyklos kalno.

16

Mindaugas Peleckis

gimęs žydų kilmės Davidas Alrojus taip

taip paskelbė save Mesiju. Jis buvo gerai

išstudijavęs žydų ir musulmonų šven­

traščius, garsėjo kaip magas. Apie D. Al­

rojų sukurta daug legendų, tiksliai žino­

ma tik tai, kad jis buvo nubaustas mirties

bausme. Beje, Amadijos miestas – labai

senas, jam – maždaug 5 000 metų. Jis

pastatytas ant 1 400 metrų aukščio kal­

no viršūnės. Miestas – kilometro ilgio ir

pusės kilometro pločio, jame pastatyta

apie 1 200 namų, kuriuose gyveno apie

6 000 žmonių – kurdų, žydų, chaldėjų.

Buvo tikima, kad būtent šiame mieste

gyveno trys bibliniai išminčiai, dar va­

dinami magais, kurie aplankė Jėzų Kris­

tų, kai jis gimė. Nors D. Alro jus buvo

nužudytas, jo sekėjai, vadinami mena­

hemitais, dar ilgai gyvavo.

Dar vienas pseudomesijas – Abraha­

mas ben Samuelis Abulafija (1240–1291).

Jis buvo slaptojo žydų kabalos mokslo ži­

novas, gyvenęs Italijoje, Sicilijos Mesinos

Amadijos miestas.Apie 1160 metus Kurdistano

Amadijos (Amedi) mieste (dabar – Irakas) gimęs žydų kilmės Davidas Alrojus taip

taip paskelbė save Mesiju.

17

2012: artėjanti pasaulio pabaiga?

mieste. Abulafija paskelbė, kad 1290 me­

tais ateis pasaulio pabaiga. Kai tai neįvyko,

pranašas pasislėpė Komino saloje netoli

Maltos.

Pasaulio pabaigą 1295 metais pra­

našavo ir Nisimas ben Abrahamas.

Pranašu save laikė ir Mošė Botarelis

iš Cisneroso (1413 m.).

1502 metais vokietis Ašeris Kėjus,

pasiskelbęs Mesiju, pasirodė Istros pu­

siasalyje (dabar – Kroatija, netoli Ve­

necijos) ir pareiškė, kad pasaulis baigsis

po pusės metų, todėl kvietė žydus ke­

liauti į Jeruzalę. A. Kėjus surado sekėjų

Italijoje ir Vokietijoje, tarp jų buvo net

krikščionių. Kai pasaulio pabaiga neat­

ėjo, „Mesijas“ kažkur dingo.

XVI amžiuje save mesijais vadino ir

Davidas Reuveni bei Solomonas Mol­

ko. Inkvizicija juos suėmė ir sudegino

1532 metais.

Bene žymiausias žydų „mesijas“ –

Šabtajus Zevi arba Cvi, dar žinomas

Pseudomesijas Abrahamas ben Samuelis Abulafija(1240–1291) buvo slaptojo žydų kabalos mokslo žinovas, gyvenęs Italijoje, Sicilijos Mesinos mieste.

Bene žymiausias žydų „mesijas“ – Šabtajus Zevi arba Cvi, dar žinomas kaip Šacas (1626–1676).

18

Mindaugas Peleckis

kaip Šacas (1626–1676). Jis tvirtino esąs seniai lauktas Mesijas, o vėliau atsi­vertė į Islamą. Šabtajus paliko apie 400 sekėjų, vienas kurių, pasivadinęs Jakobu Cvi, apsiskelbė Šabtajaus sūnumi ir at­sivertė į Islamą maždaug 1687 metais. Mesijumi save vadino ir Šabtajaus se­kėjas Miguelis (Abraomas) Kardozas (Cardoso, 1630–1706), kitas jo moki­nys Mordechajus Mokija (kaip „mesi­jas“ jis buvo žinomas 1678–1682 me­tais).

Jakobas Frankas (1726–1791), fran­kistų sektos įkūrėjas, save laikė karaliaus Dovydo reinkarnacija ir Mesiju. Jo se­kėjai aiškino, kad J. Frankas darydavęs įvairius stebuklus. Į J. Franko sektos pinkles buvo pakliuvęs net poetas Ado­mas Mickevičius, kompozitorius Frede­rikas Šopenas.

Žydų chasidų judėjime „Chabad Lubavitch“ taip pat buvo savas „mesi­jas“ – Menachemas Mendelis Schneer­sonas (1902–1994), vadinamas Rebbe.

Žydas chasidas.

Žydų chasidų judėjime „Chabad Lubavitch“

taip pat buvo savas „mesijas“ – Menachemas

Mendelis Schneersonas(1902–1994),

vadinamas Rebbe.

19

2012: artėjanti pasaulio pabaiga?

1991 metais jis paskelbė, kad Mesijas jau ateina. Iki šiol „Chabad Lubavitch“ judėjime yra tikinčių M. M. Scheerso­nu, manančių, kad jis prisikels po kiek laiko (tiksliau nenurodoma).

Kaip matome, apokaliptinės vizijos žydams per visą istoriją buvo nesveti­mos. Apie apokalipsę kalbėjo ir krikš­čionybės pradininkai – Jėzus Kristus, Jonas Krikštytojas, apaštalai.

Jėzaus sugrįžimo buvo lau­kiama ir 1666­aisiais. Skaičius 666 Biblijoje siejamas su pa­saulio pabaiga, šėtonu.

Amerikiečių pastoriaus Vil­jamo Milerio (Wil liam Miller) (1782–1849) įkurta Septinto­sios dienos ad ventistų bažny­čia (ji veikia ir Lietuvoje) taip pat paskelbė datą, kada reikėtų laukti antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo – tarp 1843 m. kovo 21 d. ir 1844 m. kovo 21 d. Vėliau šią datą V. Mileris pakeitė į 1844 m. spalio 22 d.

Jėzus Kristus – krikščionių Mesijas.

Apokaliptini� judėjim� padaugėjo artėjant

1000 metams. Tas pats nutiko ir artėjant 2000-iesiems, tačiau pasaulis nesibaigė. Tiesa, nepamir�kime, kad pasaulyje įvairios kultūros, civilizacijos gyvena pagal skirtingus kalendorius ir krik�čioni�kasis, vakarieti�kasis kalendorius, pagal kurį daug kas su nerimu laukia 2012-�j�, kitoms tautoms nieko nerei�kia.