KULTÛRA

149LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

MEILËS DEIVËS MILDOSAUTENTIÐKUMO KLAUSIMU

On the Authenticity of the Love Goddess Milda 

 SUMMARY

 Milda was first mentioned by Teodor Narbutt in Lietuviø tautos istorija (A History of the Lithuanian Nation)published in 1935. Milda was a goddess of love and matchmaking. Her temples were said to havebeen in Aleksotas (Kaunas), another on the present site of St. Peter and St. Paul�s Church in Vilnius,and one more near Seda, Maþeikiai, according to P. Tarasenka. Mythologists - romanticists of the late19th - early 20th C, such as J. I. Kraszewski, A. H. Kirkor, D. Poðka, L. A. Jucevièius, J. Totoraitis,P. Tarasenka, and P. Dundulienë, had no doubts about the authenticity of goddess Milda and continueddisseminated the information presented by T. Narbutas. In the late 19th - 20th C the legends of god-dess Milda were used in the works of J. I. Krazsewski, S. Moniuszko, P. Vaièiûnas, B. Sruoga, andP. Abelkis. Over the last decade, folklore literature and periodicals have increasingly featured Milda,called the Lithuanian goddess of love. Rural tourism homesteads have been erecting sculptures of Milda,and pagan communities in different places of Lithuania celebrated Milda�s festival in May. 

SANTRAUKA

Pirmà kartà deivë Milda paminëta Teodoro Narbuto 1835 m. iðleistoje Lietuviø tautos istorijoje. Teigia-ma, jog Milda (dar vadinama ir Aleksota) yra meilës ir pirðlybø deivë, kurios viena ðventykla buvusiAleksote, o kita stovëjusi Antakalnyje, dabartinës Ðv. Petro ir Povilo baþnyèios vietoje. Dar vienà dei-vës Mildos ðventvietæ (Maþeikiø raj., ðalia Sedos) 1928 m. apraðë P. Tarasenka. XIX a. antrosios pusës �XX a. pradþios mitologai-romantikai J. I. Kraðevskis, A. H. Kirkoras, D. Poðka, L. A. Jucevièius, J. Totorai-tis, P. Tarasenka, P. Dundulienë në kiek neabejojo deivës Mildos autentiðkumu, daugiau ar maþiau per-pasakodami jau T. Narbuto paskleistà informacijà. XIX a. pab. � XX a. legendas apie deivæ Mildà savokûryboje panaudojo J. I. Kraðevskis, S. Moniuðka, P. Vaièiûnas, B. Sruoga, P. Abelkis. Pastaràjá deðimtmetákraðtotyrinëje literatûroje bei periodinëje spaudoje vël pagausëjo informacijos apie lietuviø meilës dei-ve vadinamà Mildà, jos skulptûromis puoðiasi kaimo turizmo sodybos, senojo tikëjimo bendruomenësávairiose Lietuvos vietose geguþës menesá rengia deivës Mildos ðventæ.

Gauta 2009 05 06Pabaiga. Pradþia �Logos� Nr. 59

RIMANTAS BALSYSKlaipëdos universitetas

RAKTAÞODÞIAI: Teodoras Narbutas, Milda, meilës deivë, ðventykla.KEY WORDS: Teodoras Narbutas, Milda, love goddess, temple.

RIMANTAS BALSYS

150 LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

Jau minëtas T. Narbutas pirmasis pa-vartojo ðiuos mënesio pavadinimus teig-damas, jog �Balandis, Karwilis, kitaipBaùan, kadangi deivë Milda, kuriai skir-tas ðis mënuo, taip pat vadinosi Balan-de (Baùandzie). Dël to ðá mënesá vadin-davo Mildþiu (Mildziu) arba Mildwi-nis�41. A. L. Jucevièius 1846 m. iðleistameveikale Litwa pod wzglædem staroþytnychzabytków, obyczajów i zwyczajów, matyt,sekdamas T. Narbutu, balandþio mëne-sá taip pat pavadina Mildwiniu42. Kraðev-skio Vitolio raudoje Mildos garbei paskir-tas balandþio�geguþës laikotarpis:

�Kai tik Karvelis nubudina gojus,Kai gëlynai naujus apdarus rengia,Pievos geguþio groþybëmis rëdos,Minios ið Kauno èia plaukia kas metai.Kai Lietuva Mildos ðventæ apvaikðto,Tad ir èionai maldininkø netrûksta�43

Pastebëtina, jog XVI�XIX a. raðtuose,kuriuose yra minimi lietuviðki mënesiøpavadinimai (pradedant rankraðtiniuXVII a. vokieèiø-lietuviø kalbø þodynuLexicon Lithuanicum ir baigiant 1894 m.leistu M. Mieþinio þodynu Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas þodynas), nie-kur daugiau (be minëtø T. Narbuto irA. L. Jucevièiaus) Mildþio ar Mildviniovardais nei balandþio, nei geguþës më-nesiai neávardijami. Balandis vadinamasþiedø, karvelio, velykø mënesiu arba tie-siog geguþis, geguþinis, sultekis, berþe-lis, balandis, aprilis, o geguþës mënuo �berþelis, mojinis, sultekis, sëmenis, ber-þis, geguþinis, geguþis, mojus, þiedø, së-tinis, militis44.

Pr. Skardþius 1930 m. raðytamestraipsnyje Mënesiø pavadinimai lietuviøkalboje tarp kitø raðytiniuose ðaltiniuoserandamø balandþio mënesio vardø fik-suoja ir Mildviná, taèiau pastebi, jog ðiomënesio pavadinimas, nors ir gretinti-nas su lietuviø meilës dievaite Milda,bet �veikiausiai yra kieno nors pramo-në�45. Panaðiai Mildvinio mënesio pava-dinimà vertino ir Jucevièiaus Raðtamskomentarus raðæ M. Lukðienë bei Z. Sla-viûnas, teigdami, jog �lietuviø mitologi-joje deivë Milda ið patikimø ðaltiniø ne-þinoma, todël vargu ar galëjo bûti jaiskirtas mënuo�46. Nepaisant ðiø moksli-ninkø pastabø, ið jau aptartø ðaltiniø ge-guþës mënesio pavadinimas Mildvinispasklido po kitø XX a. tyrinëtojø darbus,vartojamas ir ávairiø kalendoriø sudari-nëtojø47. Apibendrinant pastebëtina, kadmënesio pavadinimas Mildvinis arbaMildþius laikytinas tiek pat autentiðku,kiek ir pati meilës deivë Milda.

Kita vertus, atkreiptinas dëmesys áM. Jankaus ir J. Mikðo 1885 m. Bitënuoseleistà kalendoriø Lietuwiszkas Auszros Ka-lendorius ant metu 1885. Bitënai, kuriamegreta geguþës pateikiami ir kiti liaudyjeþinomi ðio mënesio pavadinimai � Þiedis,Majus ir Militis48. Ðis geguþës mënesiopavadinimas (Militis) greièiausiai radosiið prûsø milijt (mylëti), giminingo lietuviømylëti, latviø mîlet, lenkø miùowaã49. Tadnet ir atmetus (kaip pramanytus) Mildvi-nio/Mildþiaus mënesio pavadinimus,geguþës mënuo vis tiek laikytinas meilësmënesiu. Juolab, kad pavasará garbintos

2. MËNESIØ MILDÞIUS IR MILDVINISPAVADINIMØ KILMË

KULTÛRA

151LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

ir graikø meilës arba �amþinojo pavasa-rio� deivë Afroditë bei jà atitinkanti ro-mënø meilës (sodø) deivë Venera, kuriospaprastai vaizduojamos tarp þiedø; grai-kø nimfa Maja, kurià romënai identifika-vo su italø deive Maija (Maijeste), þemësderlingumo saugotoja, ið kurios vardokildintinas geguþës mënesio pavadini-mas romëniðkame kalendoriuje50.

Regis, kad Katalikø Baþnyèia, kovo-dama su, jos manymu, ne visai padoriapagoniðkàja tradicija balandþio pabaigo-je � geguþës pradþioje ðvæsti pavasario,gamtos atbudimo ðventæ, kurioje, kaipþinia, netrûko ir erotiniø elementø, pa-

sirûpino, kad visoje Lietuvoje bûtø áves-tos geguþinës pamaldos. Jø tikslas, pa-sak A. Motuzo, � kovoti su pavasará at-bundanèiomis aistromis, auklëti jauni-mà, ugdyti dorà51. Nors katalikiðkojeEuropoje geguþës mënuo Marijos pagar-binimui paskirtas dar XIII a. (teigiama,jog pirmasis ðià idëjà paskelbë Ispanijoskaralius Alfonsas X (1239�1284) savopoemoje Cantegas de S. Maria), tik apie1853 m. geguþinës pamaldos ávestos irSeinø katedroje, o 1898 m. geguþinëspamaldos vyskupo A. Baranausko rû-pesèiu ávestos ir suvienodintos visoseLietuvos baþnyèiose52.

3. DEIVËS MILDOS SKULPTÛRËLIØ AUTENTIÐKUMAS

Informacijà, jog Kaune buvo rasta irsudauþyta deivës Mildos skulptûrëlë,T. Narbutas teigia gavæs ið profesoriausLaurinavièiaus. Jo laiðke perpasakotabuvusio Kauno klebono Pranckevièiausistorija, kurioje teigiama, jog darbinin-kai, ardydami plytinæ sienà, �aptiko ka-daise ámûrytà cinkinæ deivës Venerosstatulëlæ�. Kunigas vikaras �ásakë tà an-tikà sudauþyti ir nucinkuoti prikaistu-vus bei puodus�. T. Narbutui ði istorijayra �apèiuopamas árodymas, jog kadai-se buvo deivës Mildos stabai, kuriuoslietuviai itin garbino�53. Nors profeso-riaus Laurinavièiaus laiðkas (skirtingainei legendos apie ðventvietes) iðlikæs irsaugomas Mokslø akademijos bibliote-kos rankraðtyne, taèiau jame, kaip jaucituota, minima deivës Veneros, o neMildos skulptûrëlë.

Taèiau tai ne vienintelis dievei Mildaipriskiriamas jos atvaizdas. P. Tarasenka

1928 m. leistoje Lietuvos archeologijos me-dþiagoje teigia, jog 1855 m. ásteigus Vil-niuje Archeologijos muziejø, visi rinki-niai buvo suskirstyti á skyrius bei posky-rius, o viename Archeologijos skyriø, ku-ris á poskyrius buvo sutvarkytas priþiû-rint A. Kirkorui, buvæs ir jo paties, t.y.Kirkoro 526 daiktø rinkinys, tarp kuriø �ir deivei Mildai priskiriama statula54. Ðistariamas deivës Mildos atvaizdas ádëtasir á Dundulienës knygø Pagonybë Lietuvo-je (1989) bei Senovës lietuviø mitologija irreligija 1990 m. leidimà. Priskirti deiveiMildai vienà ar kità skulptûrëlæ galëjopaskatinti ir jau minëto V. Smakauskomedþio raiþiniø atspaudai, kuriais iliust-ruotas antrasis (1846 m.) Vitolio raudosleidimas. Regis, kad sekant Smakauskoraiþiniø stilistika deivë Milda tautodaili-ninkø (medþio droþëjø) vaizduojama irðiandien (pvz., deivës Mildos koplytëlëBilvinø sodyboje, Kauno raj., þr. 7 pav.).

RIMANTAS BALSYS

152 LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

5 pav. Meilës akmuo. Maþeikiø raj., Viekðniøseniûnijoje, Þibikø miðke

Jau uþsiminta, jog Milda, P. Ðmitoteigimu, yra senas vokiðkas krikðto var-das (vok. die Milde) ir baltø kalbose ne-sutinkamas55. Lietuviø vardø kilmës þo-dyno sudarytojai taip pat pastebi, kadMildos vardas priskirtinas prie naujøjøvardø, atëjusiø ið romantinës istorinësliteratûros tik XX a. pradþioje. Tiesa, èiapat pripaþástama, jog ðis ir kiti panaðûsvardai galëjo bûti paimti ið dabar jauneþinomø ðaltiniø56. Regis, jog Mildosvardo iðtakos galëtø bûti suiejamos suG. Gerulio þodyne uþfiksuotais vanden-vardþiais Mildio, Mildie, Mildeyn, Mildy-ge (minimi 1314 m.), Milde (1398 m.),Mylditen (1405 m.)57. Matyt, tas patsupës pavadinimas paminëtas ir 1315 m.rugpjûèio 3 d. didþiojo magistro Karlovan Triero dokumente: �...ið ten iki ri-bos, kur Milda áteka á Senjà ir prie dvi-ejø pievø: viena vadinama Pilaine ana-pus Mildos...�58. Su asmenvardþiu Mil-da greièiausiai gretintinas ir netoli Per-lojos ið Aðarinio eþero iðtekanèio upeliu-ko Mildupio pavadinimas59. Dar minëti-nas paslaptingojo lenkø-jotvingiø þody-

no nuoraðas, kuriame uþraðytas þodismiùdat � mylëti. Jo ðaknis, Z. Zinkevièiausteigimu, bûtø tokia pat kaip ir teonimoMilda ir sietina su lietuviø veiksmaþo-dþiu melsti, meldþia60. Galop teigiama lie-tuvius nuo seno þinojus ir þodá mildin-gai (draugiðkai), kuris, jau minëtø K. Ku-zavinio ir B. Savukyno liudijimu, uþra-ðytas Marcinkoniø apylinkëse61.

Nors deivë Milda tyrinëtojø vertina-ma ir prieðtaringai, vargu ar kas galëtønuginèyti pavasará atbundanèios gam-tos, o kartu ja ir þmogaus jausmø pro-verþio galià, kuri tradiciniu laikotarpiujaunimo buvo realizuota imituojant ves-tuves �rytelninkø� apeigose ar þaidþiantA. L. Jucevièiaus apraðytà �geguþës�þaidimà. O kur dar �meilës magija�ávairiø kalendoriniø ðvenèiø metu, vai-singumà skatinanèios apeigos bei sim-boliai vestuviø, gimtuviø, krikðtynø pa-proèiuose; su meile, vedybomis susiju-siø ðventvieèiø gausa (pvz., Meilës kal-nas Ðvenèioniø rajone62, Meilës akmuoMaþeikiø rajone, þr. 5 pav.). Galbût iðdalies ir galima sutikti su L. Klimka, tei-gianèiu, jog senosios meilës ir pirðlybødeivës vardo �tautos atmintis nebeiðsau-gojo�63. Taèiau kita vertus, nereikëtø pa-mirðti ir J. Lasickio paminëtø su vedy-bomis susijusiø dievybiø (Gondus ir Pi-zius), kuriø autentiðkumo naudai, kaipjau minëta, rasta nemaþai argumentø64.Dar prisimintina, jog ir daugelis kitøtautø turi meilës, vedybø ar bent vaisin-gumo dievybes. Minëtini Babilono-Asi-rijos Iðtarë, Egipto Izidë, graikø mitolo-gijoje Afroditë ir Erotas, kuriuos romë-nai tapatino su Venera ir Kupidonu

4. VARDO MILDA KILMË

KULTÛRA

153LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

(Amoru); skandinavams vaisingumo,meilës ir groþio deivë yra Frëja, moterødievybë Mokoð, kuri, galimas dalykas,rûpinosi iniciacijø, vedybø, nuotakø vai-singumo reikalais, þinoma ir slavams;falo pavidalu (arba falas yra vyraujan-tis atributas) vaizduojami graikø dievasPriapas, skandinavø Freiras65.

Kaip ten bebûtø, t.y. kiek deivës Mil-dos autentiðkumui paremti arba atvirkð-èiai � paneigti � besurastume argumen-tø, vis tiek pastaràjá deðimtmetá galimevadinti meilës deivës Mildos renesansolaikotarpiu. Antai kaunieèiø bendruome-në Alka prieð keletà metø susidomëjo le-gendomis apie deivæ Mildà ir jai skirtasapeigas. Taip pradëta ðvæsti Mildosðventë Aleksoto ðlaite, kurià knygelëjeSugráþtant á alkus glaustai apraðo EgidijaRamanauskaitë: �Aleksoto ðlaituose ieð-kojome ir meilës deivës Mildos ðventyk-

6 pav. Romuvieèiø sukurtas deivës Mildos þenklas 7 pav. Arûnas Snieðkus. Deivë Milda Bilvinø so-dyboje (Kauno rajonas)

los. <...> Pratæsdami ðventæ atlikomeapeigà prie dvikamienio seno àþuolo irakmens, o uþbaigëme ðventæ sesers So-fijos Roþanskaitës sklypelyje, kuris pri-siglaudæs Mildos kalne prie aukuro. Ðia-me sklypelyje yra ne tik aukuras, bet irtautodailininko A. Foko iðdroþta Mildosir Dangiruèio skulptûra�66. Yra ir dau-giau kaunieèiø, susirûpinusiø Mildosðventës atkûrimu. Stasys Þvelgaitisstraipsnyje Ar pasirodys deivë Milda? sam-protauja, jog Mildos ðventë galëtø bûtine masinë, ne minios ir ne komercinë, o�to jaunimo ir senimo, kuris màsto erd-viau, gyviau� ðventë. Autoriaus many-mu, tiktø ne tik poezijos, muzikos ir ðo-kiø vakaras, bet ir �diskusijos apie mei-læ senovëje ir dabar�. Nuo 2006 m. senojotikëjimo bendruomenë Þemaièiø alka taippat visus kvieèia ðvæsti deivës Mildosðventæ Ðventosios alkavietëje67. Ðiuolaiki-

RIMANTAS BALSYS

154 LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

Literatûra ir nuorodos

8 pav. Loretos Klebonaitës atvirukas

51 Alfonsas Motuzas. Katalikø liaudies pamaldumopraktikos Lietuvoje. � Kaunas, 2005, p. 72�74.

52 Ten pat, p. 72�74.53 Teodoras Narbutas. Lietuviø tautos istorija. �

Vilnius, 1998, t. 1, p. 135.54 Teigiama, jog Archeologijos skyriuje buvo sau-

gomi ir Kernavëj rasta Perkûno statula, T. Nar-buto rasta deivës Praurimës statula, L. Kondra-tavièiaus rasta Kovo dievaièio statula ir dau-gelis kitø, �kurios, spëjama, vaizdavo senovi-nius lietuviø dievaièius� (þr.: Petras Tarasen-ka. Lietuvos archeologijos medþiaga. � Kaunas,1928, p. 15�16).

55 Pëteris Ðmitas. Latviø mitologija. � Vilnius, 2004,p. 117.

56 Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuviøvardø kilmës þodynas. � Vilnius, 1994, p. 41�42,p. 44.

57 Georg Gerullis. Die altpreussischen Orstamen. �Berlin und Leipzig, 1922, p. 98�99; dar þr.: Vi-lius Pëteraitis. Maþoji Lietuva ir Tvanksta prabal-tø, pralietuviø ir lietuvininkø laikais. � Vilnius,1992, p. 124.

58 Kryþiuoèiø valstybës santvarkos bruoþai. � Kau-nas, 1948, p. 257.

59 Aleksandras Vanagas. Lietuviø hidronimø etimo-loginis þodynas. � Vilnius, 1981, p. 215.

60 Zigmas Zinkevièius. Lenkø � jotvingiø þody-nëlis? // Baltistica, nr. 21, 1985, p. 76.

61 Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuviøvardø kilmës þodynas. � Vilnius, 1994, p. 271.

62 Ðis kalnas yra á ðiauræ nuo Bëlio eþero, maþ-daug uþ pusës kilometro. Pasakojama, kad

næ Mildos ðventæ Dvarciðkiø kaimeÐvenèioniø rajone jau ne pirmus metusorganizuoja Lietuvos jaunimo ramuva(þr. 6 pav.)68. Deivës Mildos skulptûro-mis puoðiamos kaimo turizmo (ypaènuomojamos vestuvëms, krikðtynoms)sodybos (þr. 7 pav.), leidþiami atvirukai(þr. 8 pav.), kalendoriai, o tarptautinëastronomø sàjunga 1991 m. Mildos kal-nu (t.y. lietuviø meilës deivës vardu) pa-vadino Veneros kalnà69.

41 Þr.: Teodoras Narbutas. Lietuviø tautos istorija. �Vilnius, t. 1, 1998.

42 Ludwik Jucewicz. Litwa pod wzglædem staroêyt-nych zabytków, obyczajów i zwyczajów skresionaprzez Ludwiga z Pokiewia. � Wilna, 1846, p. 306.

43 J. I. Kraðëvskis. Giesmës ið Lietuvos padavimø. Vi-tolio rauda. Pirmosios giesmës pirmoji dalis. Ið len-kø kalbos vertë Faustas Kirða. � Kaunas, 1924,p. 12.

44 L. Pearce. The Lithuanian months names. //Studi Baltici II. � Firenze, 1952, p. 134�139.

45 Pranas Skardþius. Mënesiø pavadinimai lietu-viø kalboje. // Archivum Philologicum. � Kaunas,1930, t. 1, p. 105�106, p. 112.

46 Laurynas Adomas Jucevièius. Raðtai. � Vilnius,1959, p. 637.

47 L. Matulevièius. Kaip vadinome mënesius? //Mokslas ir gyvenimas, 1969, nr. 6, p. 44�45; Pra-në Dundulienë. Senovës lietuviø mitologija ir re-ligija. � Vilnius, 1990, p. 114; http://day.lt/sven-tes/straipsniai/meilesdiena.

48 Lietuviszkas Auszros kalendorius ant metu 1885turincziu 365 dienas, visai Lietuvai ir Þemaitijaipritinkas. Bitënai, p. III.

49 Zigmas Zinkevièius. Lenkø � jotvingiø þody-nëlis? // Baltistica, nr. 21, 1985, p. 76; VytautasMaþiulis. Prûsø kalbos etimologinis þodynas. �Vilnius, 1996, t. 3, p. 138.

50 Mitologijos enciklopedija. � Vilnius, 1997, t. 1,p. 163, p. 240; Mitologijos enciklopedija. � Vil-nius, 1997, t. 2, p. 401; Eigminas Kazimieras.Kas yra bachuras?: þodþiø istorijos etiudai. � Vil-nius, 2002, p. 76.

KULTÛRA

155LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

stabmeldystës laikais èia galëjo bûti meilës dei-vës Mildos alkas arba tuoktuviø vieta.

63 Libertas Klimka. Gervelë meta plunksnà. //Ðiaurës Atënai, nr. 684, p. 20.

64 Rimantas Balsys. Lietuviø vedybø, ðeimos vai-singumo, seksualiniø santykiø dievybiø auten-tiðkumo klausimu. // Logos, nr. 53, 2007 spalis-gruodis, p. 142�150.

65 Mitologijos enciklopedija. � Vilnius, 1997, t. 1,p. 126, p. 268�269; Mitologijos enciklopedija. �Vilnius, 1997, t. 2, p. 385, p. 393; Juozas Bal-

dþius. Rinktiniai raðtai. Etnologijos ir tautosakosbaruose. � Vilnius, 2005, p. 362; Claude Lecou-teux. Germanø mitologijos þodynas. � Vilnius,2006, p. 67; Bronislava Kerbelytë. Padavimaiapie akmenis mokus ir jø analogijas. // Tautosa-kos darbai. T. XIII(XX). � Vilnius, 2000, p. 32�33.

66 Egidija Ramanauskaitë. Sugráþtanti á alkus Lie-tuvos Romuva. � Kaunas, 2002, p. 10.

67 Þr.: Vakarø ekspresas, 2006 geguþës 12, 17 d.68 Þr.: http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/kultura.69 Þr.: http://astronomija.lt/enciklopedija.