Išeina trečiadieniais. SAVAITRAŠTIS MEDICINOS IR FARMACIJOS SPECIALISTAMS www.medicine.lt

KRONIKAKRONIKALIETUVOSLIETUVOSmedicinos

Aldona Tuskenytė

Siekiama garbingesnio gydymo vaistais

Nr. 4 2007 gegužės 9 d.

Neseniai buvo atliktas farmacijos pramonės ir medikų santykių skaidrumo tyrimas. Tai dalis projekto „Garbingesnis gydymas vaistais“, kurį „Transparency International“ vykdo bendradar-biaudami su Etinių farmacijos kompanijų asociacija, Vaistų gamintojų asociacija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga.

plačiau skaitykite 10 p.

plačiau skaitykite 11 p.

plačiau skaitykite 12 p.

plačiau skaitykite 3 p.

plačiau skaitykite 6 p.

Slaugytojų autonomija: esama ir siekiama Daugumoje pasaulio šalių slaugytojų trūksta. Taip yra dėl įvairių priežasčių: sunkaus ir labai atsakingo darbo, palyginti mažo atlyginimo, ribotų karjeros galimybių. Kaip viena iš proble-mų nurodomi sudėtingi gydytojų ir slaugytojų santykiai.

Opaligę būtina pradėti gydyti laiku Nors šiuo metu Lietuvoje sergan-čiųjų skrandžio ir dvylikapirštės opalige skaičius mažėja, bet ten-dencija galėtų būti dar ryškesnė, jeigu sergantieji lėtinėmis ligos formomis būtų pradedami gydyti laiku, o ne tuomet, kai liga paū-mėja. Apie opaligę kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto kli-nikų Gastroenterologijos klinikos doc. Gediminu Kiudeliu.

ŠIAME NUMERYJE:

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojai rezidentai norėtų būti reikalingesni vyresniems kolegoms ir pacientams

Med

icin

os d

iagn

ostik

os ce

ntro

arc

hyvo

nuo

trauk

a

Medikų klaidos: kaip joms pakišti koją

Dažniausios sistemos klaidos2005 metais Sveikatos politikos centro

(SPC) užsakymu viešosios nuomonės ir tyrimų centro bendrovė „Spinter tyrimai“ buvo atlikusi gydytojų ir felčerių nuomonių tyrimą. Paaiškėjo, kad gydytojų nuomonė

apie medicinos klaidas iš esmės skiriasi nuo pacientų nuomonės.

Modernios aparatūros stygius bei dide-lis pacientų skaičius, gydytojų nuomone, la-biausiai didina medikų riziką suklysti. Tarp svarbiausių klaidų priežasčių buvo minimos ir mažos algos bei nepatvirtintos gydymo metodikos. Tik mažiau nei 2 proc. gydyto-jų manė, kad didžiausią riziką suklysti su-

daro nepakankama kompetencija. Pacientų apklausos liudijo kitką: 86 proc. jų atrodė, kad dėl klaidų kalti medikai, ir tik 14 proc. – įrangos stygius.

Bet tai – tik tyrimų duomenys: situacija, kurią nusako patys medikai, tokia: klaidų ir kitų nepageidautinų įvykių registravimo sis-temos Lietuvoje nėra. Kaip ir apskritai nėra reglamentuota, kas yra ta mediko padaryta klaida. Be to, nėra jokio atsako į klaidas, nes informacija nesikeičiama, dar blogiau – klaidos vis dar slepiamos.

Kita vertus, ne vienas gydymo įstaigos

vadovas patikintų, jog apie 70–80 proc. teisminių ginčų kyla todėl, kad gydytojai nemoka bendrauti su pacientais: neskiria dėmesio, nepasidomi, ar žmogus suvokė, kokia pagalba jam bus suteikta.

Pasak Lietuvos privačių sveikatos prie-žiūros įstaigų asociacijos prezidento Lai-mučio Paškevičiaus, JAV ir Europos šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad klaidos ir nepageidaujami įvykiai medicinoje daž-niausiai įvyksta dėl sisteminių priežasčių, o žmogiškasis faktorius yra tik labai nedidelės klaidų dalies priežastis.

Netrukus įsigaliosiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl ASPĮ licencijavimo privers visas gydymo įstaigas apsidrausti

civilinės atsakomybės draudimu.

Keičiasi licencijavimo taisyklėsNuo šių metų birželio 15 d. įsigalios Svei-

katos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų li-

cencijavimo“. Šiuo įsakymu yra keičiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) licencijavimo taisyklės.

Civilinės atsakomybės draudimas bus kontroliuojamas

Visose demokratinėse valstybėse drau-

džiantis privalomuoju sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės (CA) draudimu bandoma išvengti nemalonių pokyčių gydy-mo įstaigose, ypač jeigu tai susiję su išlaido-mis, sveikata, gyvybe. To siekiama ir mūsų šalyje. Prieš porą metų Lietuvoje taip pat įsiga-liojo privalomasis sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau toli gražu ne visos iš Lietuvoje esančių 2,5 tūkst. asmens sveikatos priežiūros įstaigų suskubo

Licencijavimo naujovės užpildys spragas

Lina Jurgaitienė

apsidrausti nuo galimos rizikos. Stebint tokią vangią privalomojo ASPĮ CA draudimo eigą, Sveikatos apsaugos ministerija įpa-reigojo Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT), įsi-galiojus naujoms licencijavimo taisyklėms, sustabdyti arba apskritai atimti licenciją iš sveikatos priežiūros įstaigų, kurios iki birže-lio 15 d. neapsidraus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Lietuvoje maždaug iš 100 gydymo įstaigų medicinos klaidų analizės sistemą yra įdiegusios vos keletas: šiuo metu nėra

teisės aktų, įpareigojančių gydymo įstaigų vadovus fiksuoti ir analizuoti klaidas.

Naudojant saugiausią kataraktos šalinimo ultragarso aparatą ,,Infiniti”, klaidų tikimybė sumažėja iki minimumo, nes sudrums-tėjusio lęšiuko išsiurbimo procesas automatiškai sustoja pašalinus lęšiuką (nebeveikia žmogiškasis faktorius)

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

�

N U O M O N Ė SREDAKTORĖS ŽODIS / LAIŠKŲ DĖŽUTĖ / NUOMONIŲ RINGAS

Sveiki mielieji,Nors išleisime dar tik ketvirtąjį laikraščio nu-

merį, bet iš Jūsų jau sulaukėme daug šiltų atsilie-pimų. Ir toliau būtų malonu gauti laiškų, nuomo-nių ir... konstruktyvios kritikos, nes kas nedirba, tas ir klaidų nedaro.

Itin skaudžios medikų klaidos, nes jos neretai kelia grėsmę pacientų sveikatai ar net gyvybei.

Pasak Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paške-vičiaus, JAV ir Europos šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad klaidos ir nepageidaujami įvy-kiai medicinoje dažniausiai įvyksta dėl sisteminių priežasčių, o žmogiškasis faktorius yra tik labai nedidelės klaidų dalies priežastis. Lietuvoje eg-zistuoja ,,bausmių“ kultūra, kuri skatina slėpti klaidas, todėl iš jų nesimokoma, klaidos neregis-truojamos, nevertinamos, todėl vėl ir vėl pasikar-toja. Žmonės linkę manyti, kad ,,blogi dalykai“ atsitinka ,,blogiems žmonėms“, o geri specialistai klaidų nedaro.

Gydytojai eilinį kartą tapo atpirkimo ožiais. Šį kartą iš klaidų, kurios ne visada atsitinka dėl gydytojų kaltės, linkę pasipelnyti nepatenkinti pacientai ir advokatai. Baudžiami „kaltieji“, o spragos „ kokybės sistemoje“ neužtaisomos. Sis-teminės klaidos kartojasi, o kaltė vėl suverčiama gydytojams. Negana to, tai tampa puikiu masalu sensacijų ištroškusiems žurnalistams.

Įvaizdį reikia gerinti ne tik gydytojams, bet ir farmacijos kompanijoms. Jau seniai buvo kalba-ma, kad farmacijos kompanijų ir gydytojų ben-dradarbiavimui trūksta skaidrumo. Pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje buvo atliktas farma-cijos pramonės ir medikų santykių skaidrumo ty-rimas (skaitykite 12 p.), vykdytas bendradarbiau-jant su Etinių farmacijos kompanijų asociacija, Vaistų gamintojų asociacija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Atsira-do vilties, kad „sušlubavusius“ santykius su gy-dytojais farmacijos kompanijos pradės tvarkyti iš esmės ir neapsiribos atliktu tyrimu.

Geros Jums savaitės! jolantaredaktore@idejugrupe.lt

U Ž I R P R I E Š

„Daug dirbant norisi tin-kamai ir pailsėti. Todėl esu už ilgesnius laisvadienius. Man as-meniškai tokios pailgintos šven-čių dienos prilygsta trumpoms atostogoms, kurias stengiuosi kuo produktyviau išnaudoti.

Ne paslaptis, kad kituose gydymo įstaigų skyriuose šven-čių dienomis išauga pacientų skaičius. Tačiau stebėjimai pa-rodė, kad visą parą dirbančioje Kauno medicinos universiteto Veido ir žandikaulių chirurgijos

klinikoje švenčių dienomis darbo nebūna daugiau nei įpras-tomis darbo dienomis. Kitaip sakant, pacientų, dėl traumų ar kitų sužalojimų nespėjusių pasidžiaugti laisvadienių malonu-mais, skaičius neišauga.

Kitas dalykas, kad laisvadieniais paprastai nedirba po-liklinikos. Tad ambulatorinių pacientų srautas automatiškai nukrypsta į ligoninių priėmimo ir kitus budinčius skubios

pagalbos skyrius, kur sunegalavusiems pacientams pagalba teikiama visą parą. Dėl to šiuose skyriuose šiek tiek padidėja darbo krūvis.

Tuo tarpu eilinę darbo dieną pacientų srautai tolygiai pa-siskirsto poliklinikose ir priėmimo skyriuose, taigi medikai nebejaučia padidėjusio darbo krūvio kaip švenčių dienomis.

Galbūt nereikėtų sekmadieniais švenčiamų dienų, pavyz-džiui Motinos dienos, ištęsti ir pirmadienį. Tokiais atvejais pakaktų ir dviejų dienų savaitgalio poilsio. Tas pats pasakyti-na ir apie vos ne iki savaitės išsitęsiančias kitas šventines die-nas. Manau, pailsėti ir atgauti jėgas pakaktų trijų, o ne keturių laisvų dienų.

Gydytojų darbas yra labai įtemptas ir atsakingas. Todėl jiems reikia pakankamai poilsio dienų, kad galėtų tinkamai pailsėti ir toliau produktyviai dirbti. Ypač jei gydytojai dažnai budi skyriuose.

Švenčių dienomis pats stengiuosi išvykti su šeima pailsė-ti. Vykstame prie jūros, taip pat apsilankome sodyboje Alytaus rajone, ilsimės gamtoje. Jei yra nebaigtų darbų, laisvadieniai gali pasitarnauti būtent tiems darbams užbaigti. Pavyzdžiui, keturios švenčių dienos šiais metais man labai pasitarnavo baigiant rašyti monografiją.“■

„Esu prieš dirbtinai ištęs-tas švenčių dienas. Sveikatos priežiūros įstaigoms tai yra didžiulis minusas. Ypač toms gydymo įstaigoms, kurios tei-kia skubią pagalbą. Praktiškai keturias švenčių dienas paci-entas nemato savo palatos gy-dytojo. Tai yra didžiulė skriau-da pacientui, negana to, kenčia paslaugų kokybė. Be to, įstai-gos vadovas, galvodamas apie gydytojų trūkumą, priverstas įdarbinti daugiau specialistų ir automatiškai daugiau mokėti. Taip gali sušlubuoti ligoninės finansinis balansas.

Užgriuvus šventinių dienų bumui, savo gydymo įstaigoje bandom laviruot, ieškot išeities, kad visiems – ir pacientams, ir gydytojams – būtų geriau. Tačiau iš esmės vis tiek kenčia ir pacientas, ir paslaugos kokybė, galiausiai pablogėja paslau-gos prieinamumo sąlygos. Ambulatoriniams konsultaciniams

skyriams atostogaujant švenčių dienomis, pacientai negali patekti pas specialistus pasikonsultuoti. Taip ilgėja pacientų eilės, o tai neigiamai atsiliepia sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, jų darbo kokybei. Negana to, švenčių dieno-mis labai išauga ligonių, kuriems reikia neatidėliotinos pagal-bos, srautai. Turėdami daugiau laisvo laiko, žmonės daugiau vartoja alkoholio, dažniau persivalgo, nukenčia dėl traumų. Ypač pastebimai per šventes padaugėja sergančiųjų širdies ligomis.

Šį klausimą dėl daugiadienių švenčių ne tik svarstome ligoninės administracijos posėdžiuose, bet aptariame ir su skyrių vedėjais. Ligoninės medikai yra kategoriškai nusistatę prieš pailgintas švenčių dienas. Galbūt ekonomiškai stabiliose išsivysčiusiose Europos šalyse ir galima leisti ilgiau poilsiauti. Tačiau visiškai akivaizdu, kad Lietuva tokios prabangos sau leisti negali. Ypač atkreipiant dėmesį į šalies gyventojų socia-linio pažeidžiamumo, sergamumo ir mirštamumo rodiklius.

Šiuo klausimu nekyla ginčų šeimoje, kai reikia spręsti, ar laisvadieniais likti namuose, ar skubėti pas pacientus. Kadan-gi abu su žmona esame gydytojai, savaime suprantamas prio-ritetas net per šventes kiek įmanoma padėti pacientams.“ ■

Kalbino Lina Jurgaitienė

Jolanta KristanaitytėVYR. REDAKTORĖ

Kaip vertinate pailgintas švenčių dienas Lietuvoje?

prof. Ričardas Kubilius

KMU VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOS VADOVAS

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖS DIREKTORIUS

dr. Jonas Sąlyga

Nemokamai platinamas leidinių “Gydymo menas” ir “Internistas” prenumeratoriams

Vyriausioji redaktorėJolanta Kristanaitytė

Tel. (8~5) 253 2251, mob. tel. (8~682) 43 651 El.paštas: jolantaredaktore@idejugrupe.lt

Redakcija Danguolė AndrijauskaitėMykolas AniūnasLina JurgaitienėLaurynas RimševičiusNatalija VoronajaJūratė ŽeimantienėAldona Tuskenytė

Kalbos redaktorėAurelija Gražina Rukšaitė

DizainerėLoreta Martinaitienė

FotografasRemigijus Vasiliauskas

Reklamos projektų vadovėJolanta Augutavičienė

Mob. tel. (8~618) 01 640El.paštas: jolanta@medicine.ltDirektorė Jūratė SaveikienėTel. (8~682) 41 506; (8~698) 86 512El.paštas: jurate.saveikiene@medicine.lt

Leidžia UAB Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra ISSN 1648-2956

Spausdino ADOMO JAKŠTO SPAUSTUVĖGirelės g. 22, LT-56160 KaišiadorysŠvitrigailos g. 11b, LT-03228, Vilnius

Redakcijos kontaktai Vilniuje: S.Žukausko g. 49, Vilnius LT – 09131, Kaune: Tvirtovės al. 90a, Kaunas LT – 50185

Prenumerata: (8~5) 210 7139, (8~37) 33 10 09Reklama: (8~5) 253 2251Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnių autorių nuomone.Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Daug dirbant norisi tinkamai pailsėti. Keturias švenčių dienas pacientas nemato savo palatos gydytojo.

�

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

A K T U A L I J AI Š A R Č I A U

Medikų klaidos: kaip joms pakišti kojąpradžia 1 p.

Todėl pacientams yra saugiau gydytis tose sveikatos priežiūros įstaigose (SPĮ), kurios yra įsidie-gusios sertifikuotas (pvz., ISO) kokybės vadybos sistemas, api-mančias rizikos veiksnių prevenci-jos ir valdymo sritis.

Lietuvoje dabartinė situacija yra tokia, jog kol kas sveikatos priežiūros sistema nėra saugi nei pacientui, nei medikui. Egzistuo-janti ,,bausmių“ kultūra skatina slėpti klaidas, iš jų nesimokoma, nesidalinama patirtimi, klaidos neregistruojamos, nevertinamos, todėl jos pasikartoja panašiose si-tuacijose.

Žmonės linkę manyti, kad ,,blogi dalykai“ atsitinka ,,blo-giems žmoniems“ – t.y. geri speci-alistai nedaro klaidų. Todėl, įvykus nepageidaujamam įvykiui, svarbu surasti ,,kaltą“ ir jį nubausti.Tačiau net patys didžiausi ,,teisuoliai“ sutiks, kad nei vienas nesame ap-saugoti nuo klaidų – net geriausi žmonės padaro dideles klaidas.

Deja, klaidų pasekmės medi-cinoje skausmingos, nes susidu-riame su artimų žmonių ligomis, mirtimis. Kitų šalių patirtis rodo, kad sveikatos sektoriui tapus atvi-resniam visuomenei, o visuome-nei – supratingesnei ir atlaidesnei, formuojasi ,,mokymosi iš klaidų“ kultūra. Ji skatina klaidų ir nepa-geidaujamų įvykių registraciją, jų priežasčių analizę. Apie jas in-formuojami kitose SPĮ dirbantys medikai, kokybės vadybininkai, kad tokie ar panašūs įvykiai nepa-sikartotų.

Juk bausmė nekuria gėrio, neskatina tobulėti, priešingai - ke-

lia baimę ir nepasitikėjimą. Taigi, jeigu norime sukurti sveikatos sistemą, saugesnę pacientams ir medikams, turime keisti mąstymą ir požiūrį į šią problemą, formuo-ti ,,saugos ir mokymosi iš klaidų“ kultūrą, sukurti ir įdiegti šalyje ne-atitikčių ir nepageidaujamų įvykių registracijos, vertinimo bei infor-macijos sklaidos sistemas. Tuo-met klaidų mažės, pasitikėjimas medikais stiprės, o juk tikėjimas ir

pasitikėjimas gydytoju yra svarbi sėkmingo gydymo sąlyga“, – sakė L.Paškevičius.

Medikams Lietuvoje – nesaugu„Medikai niekada Lietuvoje

nesijautė saugiai. O dabar jiems tenka susitaikyti dar ir su minti-mi, kad egzistuoja toks dalykas, kaip pacientų teisės ir jas ginantys teisės aktai. Bet juk tai yra vienas ženklų, kad tampame civilizuota valstybe“, – sakė Vilniaus univer-siteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) direktorius medicinai doc. Pranas Šerpytis.

Šis garsus kardiologas linkęs įžvelgti ir silpnąją įstatymų leidi-mo mūsų valstybėje grandį: jei pa-cientų teisių ir sveikatai padarytos žalos atlyginimo įstatymas veikia,

tai medikų teisių negina joks teisės aktas.

„Dirbdamas medikas gali ir hepatitu nuo pacientų užsikrėsti, ir kitomis sunkiomis infekcinėmis ligomis, bet nėra sistemos, kuri jį apgintų“,– sakė P.Šerpytis.

Jo nuomone, kaip medikų sau-gumo garantas turėtų atsirasti tam tikrų teisės aktų paketas. Iniciaty-vos ją kuriant turėtų imtis ir pati Lietuvos gydytojų sąjunga, nes ir

darbo vietos, ir aplinkos saugu-mas, ir aparatūros patikimumas, – visa tai daro įtaką darbo kokybei, o kartu ir klaidų prevencijai.

„Kita vertus, dažnas gydyto-jas žino, kaip elgtis ar kaip gydyti viena ar kita liga susirgusį žmogų, tačiau dažnai, ypač rajonų ar ap-skričių ligoninėse, jis tam neturi techninių galimybių. Laikytis gy-dymo metodikų, net jei jos ir yra sukurtos, – brangu, todėl dažnam medikui tenka dirbti ne kaip jis moka, o kaip diktuoja sąlygos. Tad kaip medikas gali jaustis saugus dirbdamas su sena, prasta aparatū-ra, kurios patikra gal net nėra atlik-ta“, – aiškino P.Šerpytis.

VUL SK yra viena iš kele-to gydymo įstaigų, jau įdiegusių vadinamąją vidinę medicinos

įrangos kontrolės sistemą. „Mūsų klinikose technologijos beveik nesiskiria nuo kitų užsienio šalių, todėl ir medicinos įranga nuolat tikrinama, nors tam taip pat rei-kia lėšų. Tačiau tai daryti privalu vardan klaidų prevencijos“, – sakė P.Šerpytis.

Užsienyje – saugiau„Dirbdamas Norvegijoje,

jaučiuosi saugus. Nes kiekviena specialybė čia turi savitą kokybės sistemą: yra labai išsamiai aprašy-ta, kaip, koks medikas, ką ir kam

turi daryti“, – LMK užklausus, ar saugu medikams dirbti Norvegi-jos ligoninėse, paaiškino buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos skausmo gy-dytojas anesteziologas Artūras Ir-linas. Šiuo metu jis dirba Šv.Olafo universitetinės klinikos Orkadalio ligoninėje.

Anot A.Irlino, kasdienė prak-tika (ir medicininė, ir organizaci-nė) Norvegijoje yra maksimaliai paremta algoritmais, t.y. pagrįsta standartais, kurie yra ir tam tikra klaidų prevencijos priemonė.

„Šie standartai nuolat kore-guojami, nes medicinos mokslas juda į priekį. Medicinos seserys (neįprantu jų vadinti „slaugėmis“) ir jauni gydytojai privalo griežtai laikytis šių rekomendacijų, – kal-

bėjo A.Irlinas. – Jei rekomenda-cijos vienu ar kitu atveju šiems medikams atrodo netinkamos ar nepriimtinos, į gydomąjį procesą jie privalo pakviesti atitinkamos srities konsultantų. Konsultan-tai gali, jei reikia, „nukrypti“ nuo standartų.“

Ar pakanka medikui tik ap-sidrausti (apdrausti savo civili-nę atsakomybę), kad jis jaustųsi saugiai? Anot A.Irlino, medikų draudimas nuo klaidų ir skaudžių jų pasekmių turi tik vieną tikslą: užtikrinti pacientams materialinę kompensaciją.

„Metinės draudimo įmokos Norvegijoje labai mažos, pavyz-džiui, narystė mokslinėje draugijo-je kainuoja kelis kartus brangiau, – sakė anesteziologas. – Čia gydy-tojų sąjunga turi savo teisininkus, kurie nagrinėja pacientų skundus. Jeigu skundas pagrįstas – paci-entas gauna atitinkamą finansinę kompensaciją.

O, jei skundo analizė (bū-tent – įvykio analizė, o ne kaltųjų paieška!) parodė tam tikrą spragą „kokybės sistemoje“, ji kuo sku-biau užtaisoma. Nes visi supranta, kad be klaidų (tiksliau – „nepagei-dautinų rezultatų“) dirbti neįma-noma: medicina juk nėra tikslusis mokslas.

Todėl kokybės sistema yra skirta ne tik klaidų prevencijai, bet ir pasekmėms sušvelninti.“ Anot šio pašnekovo, Norvegijos medikams labai padeda medicinos skaidrumas, – nėra jokių profesinių paslapčių arba „munduro garbės gynimo“ komitetų. Todėl medikai ir nebijo pasakyti: „tai mano klai-da, labai apgailestauju“, o ir visuo-menė netrokšta, kad būtų „nukry-žiuotas“ dar vienas „žudikas“ baltu chalatu.“

MEDICINOS AUDITAS: NUOGI SK AIČIAI2006 m. Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje dėl pareiškėjų (pacientų, jų at-stovų) skundų (prašymų, pareiškimų) 262 kartus buvo atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė, iš jų 74 – Sveikatos apsaugos ministerijai pa-vedus. Per 2006 m. galutinai buvo ištirti 145 pareiškėjų skundai, iš jų 60 – gautų 2005 metais ir dar 85 – gauti 2006 metais. 2006 m. liko 202 nebaigti tirti pareiškėjų skundai, iš jų 25 – gauti 2005 metais.

Klaidų, nepageidautinų rezultatų medicinoje neįmanoma visiškai išvengti: medikas niekada negalės jaustis absoliučiai saugus. Tačiau, vardan švelnesnių pasekmių, klaidų prevencijos sistemą būtina sukurti. Tam pritartų ir L.Paškevičius, ir P.Šerpytis, ir A.Irlinas

tęsinys 4 p.

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

�

P U L S A SLaparoskopinė inksto rezekcija

Kauno medicinos universiteto (KMU) Urologijos klinikoje vidu-tinio amžiaus vyrui atlikta pirmoji Lietuvoje laparoskopinė inksto re-zekcija (dalies inksto pašalinimas). Iki šiol tokios operacijos būdavo atliekamos tik atviru būdu, tai nu-lemdavo ilgesnį pooperacinį gijimą ir didesnę komplikacijų tikimybę. Operaciją atlikęs Urologijos klini-kos gydytojas Daimantas Milonas teigė, kad inkstų rezekcijos prie-žastis yra tam tikro diametro inkstų vėžys.

Pagal Europos urologų norma-tyvus, jeigu inkstų darinys yra ne didesnis nei 4 cm, rekomenduoja-ma šalinti ne visą, o tik dalį inksto, kad likusioji dalis galėtų atlikti savo funkciją.

Pasaulio praktikoje laparosko-pinės inkstų rezekcijos yra atlieka-

mos jau keleri metai, taip operuo-jami vis didesnio, bet neviršijantys 7 cm dydžio navikai. Lietuvoje iki šiol tokios operacijos buvo atlieka-mos tik atviru būdu.

Laparoskopinė inksto rezek-cija yra viena iš pačių sudėtingiau-sių operacijų urologijoje, trunkanti apie 3–4 valandas ir reikalaujanti chirurgo drąsos, įgūdžių ir patirties – reikia kontroliuoti pagrindines inksto kraujagysles, taip pat sudė-tinga susiūti inksto kraštus.Prieš ketverius metus KMU buvo atlikta pirmoji šalyje viso inksto pašalini-mo laparoskopinė operacija – dabar tokio pobūdžio operacijos KMU Urologijos klinikoje tapo įprastinės. Taip pat laparoskopiškai atliekamos inksto geldelės plastinės operacijos, onkologinių ligų atvejais šalinama prostata. ■

LIETUVOS IR UŽSIENIO NAUJIENOS

Ir prietaisai klysta„Akivaizdu, kad Lietuvoje

medicinos prietaisų (o tai dažniau-siai – ligoninės) naudotojai slepia incidentus, susijusius su nepagei-daujamu prietaisų poveikiu ar klai-dinga diagnostika.

Tokia situacija yra nulemta žmonių psichologijos: manoma, kad tas, kuris prisipažįsta klydęs, yra kaltas. Ir nesvarbu, kad medi-kus suklysti gana dažnai priver-čia nepatikima aparatūra“, – sakė Valstybinės akreditavimo sveika-tos priežiūros veiklai (VASPV) tar-nybos direktorius Juozas Galdikas. Jis užsiminė, kad net ir Vokietijoje,

Medikų klaidos: kaip joms pakišti kojąkur suteikiama itin daug medici-nos paslaugų ir kur daug daugiau naudojama medicinos prietaisų, per metus paviešinama vos apie 150 dėl aparatūros kaltės kilusių incidentų: tą padaryti trukdo ne psichologiniai barjerai.

„Medicinos prietaisas – tai itin plati sąvoka, apimanti ir medicini-nes priemones (tarp jų – paprastus tvarsčius, pirštines, akinius ir kt.), ir sudėtingą diagnostikos aparatū-rą. Be to, prietaisai klasifikuojami pagal jų rizikingumą bei patikimu-mą, jiems keliami ir griežti koky-bės reikalavimai.

Tačiau sunerimti verčia tai, kad Lietuvoje net laboratoriniai

tyrimai, jei tik neatliekama kasdie-nė prietaisų patikra (o tai daryti – brangu), verčia suklysti medikus“, – sakė J.Galdikas.

Pasak J.Galdiko, gydymo įs-taigos linkusios slėpti medicinos įrangos daromas klaidas dar ir todėl, kad jos atneštų tiesioginių nuostolių.

„Pavyzdžiui, SPI turi nusi-pirkusi elektrokardiografą. Kilus įtarimams, jog šis prietaisas klai-dingai fiksuoja širdies veiklą, elek-trokardiogramų rašymas juo turėtų būti nutrauktas.

Nes galiojantys teisės aktai (šiuo metu medicinos prietaisų patikrą reglamentuoja ministro

atkelta iš 3 p.

Klubo sąnarys protezuotas nauju būdu Pirmą kartą Lietuvoje Kauno

medicinos universiteto Ortopedi-jos ir traumatologijos klinikos gy-dytojai klubo sąnario protezavimo operaciją atliko taikydami visiškai naują technologiją.

Operaciją atlikęs doc. Alfre-das Smailys pasakojo, kad papras-tai klubo sąnarys protezuojamas įprastiniu protezu, kurį sudaro šlaunikaulio stiebas, gūžduobės kaušelis ir šlaunikaulio galva.

Pažeista šlaunikaulio galva pašalinama kartu su šlaunikaulio kaklu, sąnario gūžduobė išvaloma ir į šlaunikaulio kanalą implantuo-jamas klubo sąnario protezo stie-bas, o į gūžduobę – kaušelis.

Tokio protezavimo trūkumas yra tas, kad ribojami žmogaus ju-desiai, žmogus negali sportuoti, atsiranda klubo sąnario išnirimo tikimybė. 45 metų pacientui pro-tezuojant klubo sąnarį, buvo pri-taikyta nauja metodika – klubo sąnario paviršiaus protezavimas. Nuo iki šiol naudotos metodikos naujoji skiriasi tuo, kad išsaugoma įprastinė klubo sąnario anatomija – pakeičiamas tik klubo sąnario paviršius. Šis operacijos metodas

tinka ne visiems pacientams, ta-čiau yra nepamainomas jaunam, darbingo amžiaus žmogui, kai ar-trozė dar nėra labai progresavusi. Pritaikius naujos technologijos są-nario paviršiaus protezą, žmogaus judesiai neribojami.

Visame pasaulyje maždaug

10 proc. pacientų yra taikoma klu-bo sąnario paviršiaus pakeitimo metodika. Lietuvoje per metus atliekama apie 2600 klubo prote-zavimo operacijų. Bent 10 proc. pacientų būtų galima pritaikyti naują klubo sąnario paviršiaus pa-keitimo metodiką.■

Badavimas – koketavimas su nelaime Kai maistas tampa priešu „nu-

meris vienas“, net veidrodyje ma-tote nemielą savo atvaizdą. Nuolat nerimaujate, kad galite prarasti kontrolę, o tuomet jau nebesusto-site valgyti – jūs „koketuojate“ su nelaime. Jei valgote mažiau nei būtina, organizmas yra priverstas deginti savo raumenis ir būtinuo-sius riebalus. Tokios savidestruk-cijos pasekmės gali būti ilgalaikės ir padaryti nebepataisomos žalos.

Galite jaustis izoliuotas, vie-nišas ir nebepajėgiantis susitvar-kyti. Galbūt tokiu būdu vengiate skaudinančių jausmų arba negalite jų kontroliuoti. Tačiau tai, kas iš pradžių atrodė kaip sprendimo bū-das – „stebuklinga“ dieta – dabar tapo nauja ir nuolat didėjančia pro-blema. Suvokiant šios problemos mastą gegužės 6 d. pasaulyje mi-

nima Tarptautinė diena be dietų .Šią dieną visame pasaulyje

skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psicholo-gines problemas dėl svorio. Jauni-mas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t.y. badauja, nes bijo sustorėti. Net 5–20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo.

2001 m. liepos 1 d. tarptautinės organizacijos Ženevos iniciatyva psichiatrijoje iniciatyva Vilniuje įkurtas vienintelis Baltijos šalyse Valgymo sutrikimų gydymo ir in-formacijos centras. Centras siekia padėti valgymo sutrikimų vargi-namiems žmonėms – ir kenčian-tiems nuo antsvorio, ir pernelyg liesiems.■

Parengė Lina Jurgaitienėįsakymai) reikalauja, kad tol, kol nebus atlikta prietaiso patikra, jo nevalia naudoti. Tačiau tokiu atve-ju sustoja tam tikra ligų diagnosti-kos grandis, – gydymo įstaigai tai nuostolinga“, – aiškino VASPV tarnybos vadovas.

Anot J.Galdiko, šiuo metu Lietuvoje tik keletas ligoninių yra įdiegusios klaidų analizės sistemą bei reguliariai atlieka medicinos prietaisų patikrą. Nes kol kas to jokie teisės aktai nereikalauja: šiuo metu nėra medicinos prietaisų ga-mybos, eksploatavimo, saugos ar atsakomybės sistemos.

Žinodama susiklosčiusią situ-aciją ir atsižvelgdama į ES teisės aktų reikalavimus, VASPV tar-nyba neseniai parengė Medicinos prietaisų įstatymą.

Šiemet, balandžio pradžioje,

jis buvo pateiktas derinti Sveikatos apsaugos ministerijai. Birželį turė-tų būti pradėta svarstyti įstatymą ir Seime.

Šiuo metu yra rengiamas ir su pacientų sauga susijęs ES teisės aktų projektas, kurio viena nuoro-dų – iki 2011 metų visose ES šalių, taigi ir Lietuvos gydymo įstaigose, turės būti įdiegta klaidų fiksavimo ir analizės sistema.

Be to, jau dabar, paklūstant ES teisės aktų reikalavimams, kiekvie-nas medicinos prietaisų naudotojas apie kilusius incidentus (abejotiną kokybę) turėtų informuoti VASPV tarnybą, o ši – pateikti informaci-ją į vadinamąją bendrą ES budros sistemą: Europos Komisijos infor-macinį tinklą. Deja, iš Lietuvos informacija į šį tinklą dar nepateko nė karto.■

Moterų klinikoje - paroda Motinos dienaiMotinos dienos proga KMU

Akušerijos ir ginekologijos kli-nikoje atidaryta fotografo Romo Čekanavičiaus nuotraukų paroda ,,Motinystė“. Fotografijose įam-žinti kūdikio laukimo ir naujagi-mystės momentai.

Pristatydamas parodą autorius prisiminė, kaip gimė mintis ir idėja kurti nėštumo, gimimo ir kūdikių ciklus.

Ši idėja gimė prieš septyne-rius metus, kai menininkams buvo

skirta diena, per kurią buvo galima fotografuoti tai, ką nori.

Autorius prisiminė, kaip tuo-met sumanė nufotografuoti gim-dymo akimirkas Kauno P.Mažylio gimdymo namuose.

„Patyriau šoką ir išėjau visiš-kai kitoks žmogus. Iki šiol maniau, kad vyro ir moters indėlis į gimdy-mą yra maždaug vienodas, nuo šiol taip nebemanau. Aš pamačiau kančią, dramą ir tikrus išgyveni-mus“, – sakė autorius.■

�

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

V A L S T Y B Ė I R M E D I C I N ANAUJIENOS

2007 04 19 LR Seimui svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2183

2007 04 25 LR Seimui svarstyti pateiktas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-789(2)

2007 04 25 LR Seimui svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo 2, 3, 12, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 53, 55, 64, 71, 77, 87 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstaty-mo projektas Nr. XP-1438(2)

2007 04 25 LR Seimui svarstyti pateiktas Visuomenės sveikatos priežiūros įstaty-mo 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27,

Daugiau informacijos - www3.lrs.lt

2007 04 08 įsigaliojo SA ministro įsakymas Nr. V-230 „Dėl Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 299 “Dėl Kvalifikaci-nių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo” pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2007 Nr.40)

2007 04 15 įsigaliojo SA ministro įsaky-mas Nr. V-243 „Dėl Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 „Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmo-kamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei Ligų ir indikacijų sąrašų pa-tvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2007 Nr.42)

2007 04 15 įsigaliojo SA ministro įsakymas Nr. V-242 „Dėl Lietuvos Respublikos svei-

36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakei-timo ir papildymo bei 8, 11, 14 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XP-1437(2)

2007 04 25 LR Seimui svarstyti pateiktas Visuomenės sveikatos stebėsenos (moni-toringo) įstatymo 2, 7, 9, 12, 13, 16 straips-nių pakeitimo ir papildymo bei IV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo pro-jektas Nr. XP-1439(2)

2007 04 27 LR Seimui svarstyti pateiktas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildy-mo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu ir prie-du įstatymo projektas Nr. XP-618(5)

katos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-326 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-304 „Dėl iš Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudžeto lėšų apmokamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašo ir bazinių kainų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2007 Nr.42)

2007 04 20 įsigaliojo SA ministro įsaky-mas Nr. V-255 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sau-sio 28 d. įsakymo Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompe-tencijos patikrinimo tvarkos“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2007 Nr.43)

2007 04 27 įsigaliojo SA ministro įsakymas Nr. V-289 „Dėl 2007 m. kompensuojamų-jų vaistinių preparatų kainyno patvirtini-mo“ (Valstybės žinios, 2007 Nr.46)

Priimti teisės aktai

Teisės aktų projektai

Ar sutrumpės nėštumo nutraukimo laikas

Seimo Sveikatos reikalų komite-to atstovai A.Matulas, D.Mikutienė bei V.M.Čigriejienė kreipėsi į SA ministrą Rimvydą Turčinską, siūlydami pakeisti ga-liojantį įsakymą „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ ir laiką, per kurį būtų leidžiama nutraukti nėštumą, su-trumpinti iki aštuonių savaičių.

Nors LR Konstitucija teigia, kad teisę į gyvybę saugo įstatymas, gyvybės klausimų reglamentavimo įstatymų reikalauja ir Eu-ropos žmogaus teisių konvencija, Lietuvoje aborto atlikimo tvarką reguliuoja ministro įsakymas. Juo leidžiama moters pageidavi-mu nutraukti nėštumą iki dvylikos savaičių. Kol bus priimtas gyvybės iki gimimo klau-simus reguliuojantis įstatymas, sutrumpinti aborto atlikimo terminą Sveikatos reikalų komitetas siūlo atsižvelgiant į 2007 m. ba-landžio 3 d. Seimo priimtas Biomedicininių tyrimo etikos įstatymo pataisas, teisiškai at-skiriančias embriono ir vaisiaus vystymosi stadijas.■

Apie saugą ir sveikatą darbe Seime įvyko Seimo Socialinių reikalų ir

darbo komiteto organizuotas renginys „Sau-ga ir sveikata darbe – ar įmanoma tai efek-tyviai užtikrinti?!“, skirtas balandžio 28-ąją minimai Pasaulinei sveikatos ir saugos dar-be dienai. Nuo 2003 m. TDO Pasaulinę die-ną skiria profesinių ligų ir nelaimingų atsiti-kimų darbe prevencijai. Europos Komisija 2007 m. vasario 21 d. priėmė naują penkerių metų sveikatos ir saugos darbe strategiją, pa-gal kurią sergamumas profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičius viso-je ES turėtų būti sumažintas ketvirtadaliu.

Statistiniai duomenys yra bauginantys,

nes per paskutiniuosius septynerius metus Lietuva neteko apie 40 000 darbuotojų. Taip pat išaugo nelaimingų atsitikimų darbe skai-čius (2006 m. – 3419 susižalojusių asmenų), skaičius žmonių, kuriems nustatytos profe-sinės ligos.

2006 m. iš viso įvyko 108 mirtini ne-laimingi atvejai, iš jų 61 – eismo įvykiai ir nukentėję neblaivūs asmenys. Iki 2007 m. balandžio 16 d. yra įvykę 28 mirtini nelai-mingi atsitikimai.

Pavojingiausi veiklos sektoriai, kuriuo-se daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, yra statyba ir transportas. ■

Akreditavimo tarnyboje - pozityvios permainosValstybinė akreditavimo sveikatos prie-

žiūros veiklai tarnyba (VASPVT) neseniai persikėlė į naujas patalpas Žalgirio gatvėje. Per du pastato aukštus įsikūrė erdvus šiuo-laikinis tarnybos biuras. Ketvirtajame aukš-te priimami klientai, o penktajame įsikūrė tarnybos darbuotojai.

Nuo šių metų pradžios buvo pakeista VASPVT struktūra. Dabar tarnybą sudaro 9 skyriai. Struktūros naujovė – klientų pato-gumui įkurtas Kanceliarijos skyrius, kuria-me lankytojams nereikia stumdytis eilėse, dokumentus priima net keturios tarnybos darbuotojos.

Naujose tarnybos patalpose klientai ap-tarnaujami vadovaujantis „vieno langelio“ principu – atidavęs dokumentus vienoje vie-toje, čia pat juos ir pasiima. Visus mokes-čius už pažymas klientai gali sumokėti tame pačiame pastate įsikūrusiame banke.

Į tarnybą atvykę gydymo įstaigų skyrių vadovai ar vyriausieji specialistai jų pagei-davimu išsamiai konsultuojami ten pat esan-čiose atskirose skaidraus stiklo patalpose.

Akreditavimo tarnyboje įdiegta šiuo-laikinė dokumentų valdymo kompiuterinė sistema „Kontora“, kurios paskirtis – aprū-pinti Tarnybą informacija, reikalinga nusta-tytoms funkcijoms vykdyti, savo veiklai pla-nuoti, organizuoti, kontroliuoti bei įvertinti,

Dėmesys narkomanijos prevencijai Seimo Nacionalinio saugumo ir gy-

nybos komitetas kartu su Narkomanijos prevencijos komisija svarstė Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos preven-cijos 2004–2008 metų programos įgyvendi-nimą.

Jungtinių Tautų Tarptautinės narkotikų kontrolės taryba savo 2006 m. veiklos atas-kaitoje Lietuvą nurodė kaip amfetamino ir metamfetamino kilmės šalį.

Konstatuota, jog Programą vykdančių institucijų nepakankamo finansavimo ar Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo bylose dėl neteisėto disponavimo narkoti-nėmis medžiagomis problemų sprendimui

skiriama per mažai dėmesio.Nacionalinės narkotikų kontrolės ir

narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa patvirtinta 2004 m. balandžio 8 d. Seimo nutarimu IX-2110 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos preven-cijos 2004–2008 metų programos patvirtini-mo“.

Strateginis Programos tikslas – sustab-dyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nu-statyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narko-manijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą. ■

taip pat tarnybos personalo darbui pagerinti. Ateityje siekiama sukurti ir įdiegti sistemą, kuri padėtų rinkti, kaupti, sisteminti ir teikti duomenis apie Tarnybos gaunamą, apdoro-jamą, parengiamą korespondenciją bei su ja susijusius veiklos procesus.■

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) primena, kad slaugos specialistai prašymus ir reikalingus licencijai ir/ar sertifikatui perregistruoti dokumen-tus VASPVT turi pateikti ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki licencijos ir/ar sertifikato galiojimo pabaigos. Slaugytojai ir akušeriai, kurie dokumentus pateiks vėliau nei nurodyta, licencijas ir/ar sertifikatus gaus vėliau, t.y. jau pasibaigus jų licencijų ir/ar sertifikatų galiojimo laikui.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kurio licencijos ir/ar sertifikato galiojimo laikas yra pasibaigęs, neturi teisės verstis slaugos praktika ir teikti slaugos paslaugas. VASPVT inf.

SLAUGOS SPECIALISTŲ DĖMESIUI!

R.Va

silia

usko

nuo

trauk

a

Kanceliarijos skyriaus darbuotojos klientus aptarnauja greitai ir kokybiškai

Parengė Lina Jurgaitienė

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

�

V A L S T Y B Ė I R M E D I C I N ASVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISĖ

Licencijavimo naujovės užpildys spragas Akreditavimo tarnybai visos

ASP įstaigos turės pateikti civi-linės atsakomybės draudimo su-tarties kopiją kaip įrodymą, kad įstaiga yra apsidraudusi. Taip Lie-tuvos sveikatos apsaugos sistema įgyvendins vieną iš svarbiausių grandžių – apsidraudimą nuo gali-mų klaidų ir nelaimingų atsitikimų sveikatos priežiūros įstaigose.

Išsivysčiusiose šalyse, pasak Akreditavimo tarnybos direkto-riaus Juozo Galdiko, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsa-komybės draudimo sistema yra skirtinga. Vienose šalyse gydy-mo įstaigose yra vykdomas ypač rizikingų procedūrų draudimas, pavyzdžiui, akušerijos, širdies ir kraujagyslių chirurgijos, neurochi-rurgijos srityse. Kitose šalyse yra kuriami atskiri draudimo fondai, kur draudimo lėšos paskirstomos visoms įstaigoms po tam tikrą dalį. Tuo tarpu Lietuvoje, įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, šiam tikslui skirta Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo lėšų dalis buvo įskai-čiuota į paslaugos įkainį.

Didžiosios šalies ligoninės jau šiandien yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau yra ir tokių autsaiderių, ku-rios, „taupydamos“ įstaigos lėšas ir rizikuodamos prarasti milijoną,

vis dar nėra apsidraudusios CA draudimu. Kas laukia tų gydymo įstaigų, kurios nuo birželio vidurio įsigaliojus naujoms licencijavimo taisyklėms vis dar nebus apsidrau-dusios?

„Tokiu atveju Akreditavimo tarnyba turi teisę sustabdyti gydy-mo įstaigos veiklos licenciją, – pa-tvirtino J.Galdikas. – Jei ir sustab-

džius licenciją sveikatos priežiūros įstaiga piktybiškai nesidraus CA draudimu, po perspėjimų licencija gali būti ir atimta“. Siekdamos iš-vengti galimo įstaigos bankroto dėl milijoninių ieškinių, ligoninės turi būti suinteresuotos apsidrausti kuo greičiau, kad, pasak J.Galdiko, ne-atsitiktų taip, jog per vienerius ka-lendorinius metus ligoninei gavus kelis draudžiamųjų įvykių ieški-nius, to rajono gyventojai apskritai neliktų be stacionaro paslaugų.

Reikės pateikti medicinos prietaisų sąrašą

Kitas svarbus ASPĮ licencija-vimo taisyklių pasikeitimo punk-tas yra tas, kad gydymo įstaigos, skirtingai nei anksčiau, turės pa-

teikti SA ministro įsakymuose nu-rodytų medicinos prietaisų, kuriais naudojasi, sąrašą. „Konkrečiai paslaugai reikalaujama privalomai pateikti būtinus tai paslaugai teikti medicinos prietaisų duomenis. Pa-grindinė šio reikalavimo priežastis – vykdant ES direktyvas sveikatos priežiūros įstaigose turi būti nau-dojamos tik saugios medicinos

priemonės. Nuo 2007 metų VAS-PVT pradeda teikti informaciją apie saugias medicinos prietaisų technologijas. Ši informacija bus skelbiama internete ir žiniasklai-doje“, – teigė Akreditavimo tarny-bos vadovas.

Licencijos sąlygų laikymosi tvarkaTaip pat iš esmės keičiasi

licencijos sąlygų laikymosi prie-žiūros tvarka. Kas treji metai Akreditavimo tarnyba turi teisę pareikalauti iš visų licencijas turin-čių asmens sveikatos priežiūros įs-taigų pateikti informaciją pagal SA ministro patvirtintus reikalavimus. „Šią priežiūrą, atsižvelgiant į ko-rupcijos prevencijos metodines re-komendacijas, turi vykdyti atskiras

pradžia 1 p. struktūrinis padalinys. Tuo tarpu šiandien Akreditavimo tarnyboje yra vienintelis Įstaigų licencijavi-mo ir akreditavimo skyrius, kuris ir vykdo licencijos sąlygų laikymosi priežiūrą, ir išduoda licencijas, – konstatavo J.Galdikas. – Taigi ateityje tarnyboje bus įsteigtas ats-kiras Licencijos sąlygų laikymosi priežiūros skyrius“.

Ilgai laukti nenaudingaYra ir tokių sveikatos priežiū-

ros įstaigų, kurios prašo išduoti licenciją vienai ar kitai paslaugai, neturėdamos arba reikalingo me-dicinos personalo, arba aparatūros, arba ir vieno, ir kito. Akreditavimo tarnybai atsiųsta paraiška licencijai gauti guli pusę metų, kartais ir il-giau, kol SPĮ bando surasti trūksta-mą mediką ar medicinos prietaisą. Viena vertus, licenciją užsakiusi gydymo įstaiga yra įsipareigojusi sukomplektuoti personalą ir apara-tūrą, reikalingą paslaugoms teikti, tačiau vilkina savo įsipareigoji-mus.

Kita vertus, Akreditavimo tar-nyba be objektyvių priežasčių taip pat negali atsisakyti suteikti licen-

cijos, nes SPĮ raštu pasižadėjusi susitvarkyti. Pasak J.Galdiko, nau-jose ASPĮ licencijavimo taisyklėse šis klausimas yra išspręstas. Jeigu per 90 kalendorinių dienų gydymo įstaiga nesugeba pateikti visų rei-kalingų dokumentų, tokiu atveju licencija nebus išduodama, o byla keliaus į archyvą.

Jei įstaiga kada nors vėliau vis dėlto sukomplektuos personalą ir aparatūrą, visas licencijos išdavi-mo maratonas prasidės iš naujo – nuo prašymo išduoti licenciją iki jos išdavimo dienos.

Teks informuoti apie higienos pasąDar viena nedidelė naujovė

yra ta, kad šalies asmens sveika-tos priežiūros įstaigos SA minis-tro įsakymu yra įpareigojamos pateikti Akreditavimo tarnybai higienos pasą jau kitą dieną, kai tik pasibaigia senojo galiojimo laikas. Anksčiau, pasak J.Galdiko, higie-nos paso reikalai būdavo sveikatos priežiūros įstaigos pareiga, bet apie tai jos neprivalėdavo informuoti Akreditavimo tarnybos. Skirtingai nuo licencijų galiojimo tvarkos, higienos paso galiojimas yra ter-minuotas.

Įsigaliojus naujai ASPĮ licen-cijavimo tvarkai, tikimasi abipusio geranoriško bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir Akreditavimo tarnybos.■

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius Juozas Galdikas supažindino su SPĮ licencijavimo naujovėmis

VASPVT Specialistų konsultavimo skyriaus vedėja Audra Knyvienė lankytojus konsultuoja atskirose skai-draus stiklo patalpose

Siekdamos išvengti galimo bankroto, ligoninės turi kuo greičiau apsidrausti, kad, gavus kelis milijoninius ieškinius, gyventojai neliktų be stacionaro paslaugų.

�

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

P O R T R E T A S

Kauno medicinos universiteto (KMU)

Slaugos fakultetui nuo 1992 m. vadovauja fakul-teto dekanas profesorius Arvydas Šeškevičius. Tarptautinės slaugytojų dienos išvakarėse profe-soriaus paprašėme atsa-kyti į kelis klausimus.

DanguolėAndrijauskaitė

„Patikėjus idėja, belieka ją įgyvendinti“

Kas Jus įkvėpė kurti, diegti naujoves bei uždegti kitus?

Veiklos pradžioje teko atremti stiproką opoziciją. Neturėjome į ką remtis, išskyrus KMU admi-nistraciją, kuri skatino ir palaikė. Ilgainiui suradau daug gerų slau-gos specialistų, kolegų Škotijoje, Švedijoje, Danijoje, JAV. Fakul-teto kūrimas bei pažangos siekis mane užgrūdino. O pirmieji ketve-ri metai buvo itin sunkūs – neturė-jome nei programų, nei vadovėlių, nei slaugos dėstytojų. Pradėjęs šį darbą, maniau, parengsiu Slaugos aukštojo universitetinio moks-lo programą ir darbus perduosiu tęsti kitiems. Bet vis neatsirado progos sustoti. Dėl to „kaltas“ ir tuometinis KMU rektorius prof. V.Grabauskas ir puikus bendra-darbių kolektyvas, kūrybiškai pa-laikęs idėją keisti studijas pagal Vakarų Europos patirtį. Kai idėja patiki artimiausi bendradarbiai ir bendražygiai, telieka visai nedaug – ją įgyvendinti.

Buvo sunku, bet ir įdomu: nauja specialybė, programų kūri-mas, kontaktai su užsienio kole-gomis, naujovės slaugos srityje. Siekėme, kad mūsų absolventai būtų gerai parengti ir pripažinti. Mes pirmieji biomedicinos srityje ir vieni pirmųjų Lietuvoje pradė-jome studijas moduliniu principu. Tai buvo naujovė. 1999 m., sukūrę trijų pakopų slaugos studijų siste-mą – bakalauro, magistro, daktaro laipsniui įgyti, užbėgome už akių ir tolimesniems kaimynams Eu-ropoje, kur tokia studijų sistema įtvirtinta vėliau. Kai kuriose Eu-ropos šalyse dar tik kalbama apie slaugos doktorantūrą. Mes jau tu-rime penkias slaugytojas mokslų daktares.

2002 m. Europos komisijos Vidaus rinkos generalinio direk-torato vertinimo (TAIEX) misijos ekspertai patvirtino, kad KMU Slaugos fakulteto studijos atitinka Europos komisijos direktyvas, o įgytas slaugos bakalauro ir magis-

tro laipsnis bei kvalifikacija sutei-kia teisę dirbti ES šalyse.

Ar dideli pokyčiai slaugos praktikos srityje?

Jie susiję su mūsų mąstymu. Ne tik slaugos, bet ir kitose srityse visuomenės mąstymo pokyčiams reikia laiko. Steigiant Slaugos fa-

kultetą vyravo nuostata, kad me-dicinos seserų su universitetiniu išsilavinimu Lietuvoje nereikia. Tai teigė net slaugytojų profesinės organizacijos. Daugumai nebuvo suprantama, kad iš tiesų medicinos seserys nėra ir neturėtų būti gydy-tojų tarnaitės, kad jos – kolegės ir komandos narės, savarankiškos aukštos kvalifikacijos specialistės, padedančios pacientams, taip pat – būsimųjų kolegių mokytojos, dėstytojos universitetuose. Juolab keistai skambėjo terminai „slau-gos lektorė“ ar „slaugos docentė“. Pirmiesiems mūsų absolventams buvo sunku. Gydymo įstaigų admi-nistracijos juos vertino skeptiškai,

o vyriausiosios slaugytojos bijojo konkurencijos. 1994–1996 m. būta atvejų, kai slaugytojų (bakalaurių) nepriimdavo į darbą ar praktikos metu patikėdavo patalpų tvarkymą bei valymą. Deja, atokesniuose rajonuose dar ir šiandien vyrauja senos nuostatos. Bet universiteto absolventės išsilavinimu ir pui-

kiu, kvalifikuotu darbu išsikovojo „vietą po saule“.

Problema, kad, įgijus aukštą kvalifikaciją, dažniausiai mažai kinta atlyginimas ir pareigos. Esant labai dideliems darbo krūviams, slaugytojos nespėja atlikti visų darbų bei pritaikyti įgytų žinių.

Viena iš sveikatos priežiūros įstaigų problemų – sudėtingi gydy-tojų ir slaugytojų santykiai dėl iš-silavinimo skirtumų. Todėl būtina diegti komandinį darbą, sudarant sąlygas būsimųjų medikų – gydy-tojų ir slaugytojų – bendradarbia-vimui bei sampratai, kad slauga taip pat yra svarbi sritis, turinti ir savo mokslo kryptis.

Arvydas ŠeškevičiusPROFESORIUS

KMU Slaugos fakulteto dekanas, PSO Tęstinių slaugos studijų ekspertas, Lietuvos paliatyviosios medicinos drau-gijos prezidentas, Lietuvos Mokslo Tarybos Studijų komi-sijos ekspertas.

D.An

drija

uska

itės

nuot

rauk

a

Kokios slaugos studijų vysty-mo KMU perspektyvos?

Augant ir problemų daugėja. Dabartiniu metu mūsų fakultetas vykdo dviejų pakopų (bakalauro ir magistro) slaugos, ergoterapijos, kineziterapijos ir socialinio darbo bei podiplomines studijas, todėl didžiausia problema – patalpų sto-ka.

Mūsų mokymo bazė – net še-šiose skirtingose miesto gydymo įstaigose. Mūsų svajonė – turėti savo namus. Pirmasis etapas jau įveiktas, patvirtintas ES remiamas projektas „KMU Slaugos ir rea-bilitacijos mokslo ir studijų bazės sukūrimo investicinio projekto parengimas“. Taip pat 2006 m. pa-tvirtintas ES remiamas projektas „Slaugos, ergoterapijos ir kinezite-rapijos studijų krypčių inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų įgy-vendinimas“.

Ateityje planuojamos dar trys programos: užimtumo terapeuto, logopedo bei akušerijos specialy-bei įgyti. Fakulteto ambicijos – ir podiplominių studijų plėtra, dok-torantūros vietų didinimas.

Universitetinio gyvenimo sū-kuryje – įtampa didelė. Kas Jums padeda ją mažinti?

Bendradarbiai – labai dide-li optimistai, sąžiningi, darbštūs.

Tokioje aplinkoje stresai ir įtam-pa sumažėja. Padeda ir žinojimas, kad kolegos pritars tavo idėjoms, o jeigu turės kitą nuomonę – pasa-kys tiesiai.

Geriausia streso mažinimo priemonė – negalvoti apie nega-tyvius dalykus, nekreipti į juos dėmesio, kai reikia, pasakyti sau „stop“. Laikas viską gydo.

Į darbą ir iš jo einu pėsčiomis. Savaitgaliais mėgstu pasivaikščioti miške. Mitybos reguliavimas – su-prantamas dalykas. Vartoju daug daržovių, grūdinių, žuvies, o sal-dumynų vengiu. Laiko mėgstamos klasikinės muzikos koncertams ar kitokiam poilsiui beveik nelieka, ir savaitgalius skiriu vadovėliams ar projektams rengti.

Ko palinkėtumėte slaugos specialistams profesinės šven-tės proga?

Ramybės šeimose, kantrybės ir pasiaukojimo darbe, geros svei-katos, vilties ir svajonių.

Žmogus be vilties ir svajonių – kaip obelis be žiedų. Linkiu di-džiuotis savo profesija. Ir mūsų ži-nios, ir mūsų darbai iš tiesų to ver-ti. Taip pat – nesusivilioti užsienio pažadais, ir likti dirbti čia, mūsų šalyje, – nes Tėvynėje reikalingas jūsų išsilavinimas, rankos ir širdies gerumas.■

Prof. Arvydo Šeškevičiaus gyvenimo credo:,,Siekti užsibrėžto tikslo, žvelgti į priekį, matant ilgalaikius, išliekamąją vertę turinčius dalykus.’’

Profesoriaus patarimai – Bejo universiteto (Portugalija) slaugos specialybės studentėms. Kaunas, 2006

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

�

IŠ KONFERENCIJOS

Naujas obstrukcinės miego apnėjos gydymo metodas

Kaune vyko įdomi konferencija, skirta nau-jiems knarkimo ir obstrukcinės miegos apnėjos

(OMA) diagnostikos bei gydymo būdams pristatyti.

Lietuvos otorinolaringologų draugijos, Kauno medicinos uni-versiteto (KMU) Ausų, nosies, gerklės ligų (ANG) bei Pulmo-nologijos ir imunologijos klinikų konferencija „Knarkimo ir obs-trukcinės miego apnėjos diagnos-tika ir minimaliai invazinis chirur-ginis gydymas“ sulaukė didelio gydytojų susidomėjimo.

OMA – sunki ligaKonferenciją atidarė ir knarki-

mo bei OMA problemas otorinola-ringologijoje nagrinėjo KMU ANG klinikų prof. habil. dr. V. Ulozas. Miego apnėjos etiopa-togenezę, kliniką bei komplikacijas apžvelgė KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos doc. K. Malakauskas, apie polisomnografijos tyrimą šiems sutrikimams nustaty-ti kalbėjo KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos doc. S. Mi-liauskas.

OMA – sunki liga, pasireiš-kianti miego sustojimais naktį, knarkimu bei dieną varginančiu padidėjusiu mieguistumu, nesuge-bėjimu koncentruotis, blogėjančia atmintimi ir lėtiniu nuovargiu.

Europos epidemiologinių ty-rimų duomenimis, OMA serga apie 3–5 proc. gyventojų. „Tačiau dar yra ir knarkimo problema, kuri pradžioje nepasireiškia apnėjos epizodais. Pradžioje vadinamasis paprastasis knarkimas kelia dau-giau socialines, o ne medicinos problemas. Toks žmogus vengia vykti į keliones, kenčia jo artimieji ir kt. Tačiau ilgainiui, ir tai įrody-ta atlikus tyrimus, knarkimas gali pereiti į OMA, ypač jei dar prisi-deda ir kitų rizikos susirgti OMA veiksnių“, – apie problemos aktu-alumą kalbėjo KMUK ANG klini-kos gydytoja otolaringologė habil. dr. N. Šiupšinskienė.

Pagrindinės OMA priežastys – anatominių pakitimų nulemti susiaurėję viršutiniai kvėpavimo takai, sumažėjęs viršutinių kvėpa-vimo takų raumenų tonusas, ge-netiniai veiksniai. Didesnė rizika sirgti šia liga yra vyrams, turintie-siems antsvorio, rūkantiems, pikt-naudžiaujantiesiems alkoholiu, vartojantiems tam tikrų vaistų bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Apnėja gali būti obstrukcinė,

centrinė arba mišri, kai ligoniai tuo pačiu metu kenčia nuo abiejų šios ligos tipų. Dažniausiai ken-čiama nuo obstrukcinės apnėjos, kuri apibūdinama pasikartojančiu daliniu (hipoapnėja) arba visišku ryklės užsidarymu, kuris lemia sumažėjusį ar obstrukcinį oro ta-kumą miego metu.

Pavojingos komplikacijosMiego apnėja gali būti ir dau-

gybės kitų sveikatos sutrikimų, pvz., širdies ligų, padidėjusio krau-jospūdžio, atminties sutrikimų ar insulto, priežastis. Anot habil. dr. N. Šiupšinskienės, keleto kliniki-nių tyrimų metu buvo nustatyta, kad, jeigu apnėjos–hipopnėjos in-

deksas yra didesnis kaip 20 kartų per valandą, tokių žmonių mirš-tamumas per metus siekia 2 proc. „Yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp OMA ir širdies bei kraujagyslių ir kitų ligų išsivystymo. Be abejo, mirštama ne dėl OMA, o dėl jos komplikacijų, t.y. infarkto, insulto ir kt.“, – teigė pašnekovė.

OMA gydymo galimybėsOMA gydyti gali būti naudo-

jami specialūs nuolatinį teigiamo oro spaudimą kvėpavimo takuose palaikantys ir taip tolygų kvėpa-vimą užtikrinantys prietaisai. Taip pat šiai ligai gydyti taikomos įvai-rios minimalios invazinės opera-cijos. „Tobulėja ir operacijų tech-nika, ir medikų žinios. Šiuo metu chirurginis gydymas laikomas svaria konservatyvaus gydymo alternatyva. Be abejo, ne visiems jis gali būti skiriamas, tai priklauso ir nuo ligos, ir nuo paciento svei-katos būklės“, – sakė habil. dr. N. Šiupšinskienė.

Konferencijoje gydymo ra-diodažnumine termoabliacija, kaip vienu iš knarkimo bei OMA gydy-mo būdų, patirtimi dalijosi KMU ANG klinikų gydytojas T. Balse-vičius. Kokią reikšmę turi nosies chirurgija kompleksiškai gydant knarkimą ir OMA sergančius pa-cientus, apžvelgė dr. S.Vaitkus.

KMUK turi didelę OMA gy-dymo patirtį. Prieš metus habil. dr. N. Šiupšinskienė pirmoji Lietuvo-je atliko minkštojo gomurio opera-

P R O F E S I O N A L O S K I L T I S

Natalija Voronaja

ciją naudodama elektropeilį. Šiuo metu taip pat sėkmingai diegiamas kitas naujas pažangus OMA gy-dymo būdas – implantų įstatymas į minkštąjį gomurį. Pirmas tris to-kias procedūras atliko habil. dr. N. Šiupšinskienė, Plastinės chirurgi-jos centre, Kaune.

Naujas ir pažangus gydymasNaują gydymo būdą konfe-

rencijos dalyviams pristatė profe-sorius iš Italijos dr. F. Bertoletti. Profesorius aiškino apie implantų į minkštąjį gomurį įstatymo pro-cedūrą (Pillar), taip pat gvildeno kombinuoto OMA gydymo aspek-tus minimaliai invazinėje chirurgi-joje. Prof. dr. F. Bertoletti teigimu, Italijoje OMA vargina apie 17 proc. gyventojų, iš kurių apie 10 proc. kenčia dėl krankimo. Pirmą kartą OMA sergančiam pa-

cientui implantai buvo įstatyti 2001-aisiais JAV, po metų pažan-gus gydymo metodas išplito į Europą, Italijoje jis pradėtas diegti nuo 2005-ųjų. Anot prof. F.

Bertoletti, implantų į minkštąjį go-murį įstatymas ypač veiksmingas gydant knarkimą – pasveiksta iki 85 proc., OMA atveju – apie 50 proc. pacientų.

Atlikęs daugiau kaip 200 tokių procedūrų, prof. dr. F. Bertoletti teigė, kad tesulaukė 2 nedidelių skundų. „Procedūra neskausmin-ga, labai paprasta, greitai atlieka-ma. Pacientas jau po 15 min. eina namo“, – gydymo privalumus dėstė profesorius. „Tačiau proce-dūra turi būti atlikta kokybiškai, nes labai svarbi yra tiksli implan-tavimo vieta“, – tęsė pašnekovas. Dar vienas šio gydymo privalumas – procedūra vienkartinė, jos nerei-kia kartoti.

Pillar procedūros poveikisPillar procedūra skirta vienai

iš miego apnėjos ir knarkimo ana-tomijos sudedamųjų dalių – minkš-tajam gomuriui – koreguoti. Tai mažiausiai pažeidžianti procedūra, padedanti gydyti mažo ir vidutinio laipsnio OMA ir knarkimą. Nau-dojant vietinę nejautrą specialia priemone trys maži implantai įki-šami į minkštąjį gomurį. Siekiama sumažinti vibraciją, kuri sukelia knarkimą ir minkštojo gomurio ge-bėjimą užkimšti kvėpavimo takus. Pillar implantai pagaminti iš daug metų medicinoje naudojamos me-džiagos, jų nesimato, jie netrukdo ryti ar kalbėti. Šis gydymo būdas pagrįstas atlikus klinikinius tyri-mus. ■

Naują gydymo būdą konferencijos dalyviams pristatė profesorius iš Italijos dr. F. Bertoletti

Habil. dr. gyd. otolaringologė N. Šiupšinskienė (šalia - prof. F.Bertoletti) atliko pirmąsias Lietuvoje implantų įstatymo į minkštąjį gomurį procedūras

Pillar procedūros priemonės

Europos epidemiologinių tyrimų duomenimis, OMA serga apie 3–5 proc. gyventojų.

�

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

Jūratė Žeimantienė

Viešoji įstaiga Centro polikli-nika buvo įkurta 2002 metais. Kelių poliklinikų susijungimo sunkumai ne tik nesustabdė kasdienės veiklos, bet įkvėpė naujoms strateginėms ir taktinėms idėjoms. Tų pačių metų gruodį buvo atidarytas Krūtų ligų kabinetas, 2003 m. gegužę šiam ka-binetui jau nupirktas mamografas. 2004 m. rugsėjį duris atvėrė Nau-jamiesčio filialo Panerių šeimos gydytojo kabinetas ir Branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos kabinetas Diagnostikos centre. Tuo pačiu metu pradėjo veikti poliklini-kos pacientų elektroninė registraci-ja. 2005 m. duris atvėrė modernus Psichikos sveikatos centras...

Šiuo metu polikliniką sudaro Diagnostikos centras ir keturi filia-lai su padaliniais, įsikūrę aštuoniuo-se pastatuose, esančiuose įvairiose sostinės vietose. Iš viso polikliniko-je dirba 900 darbuotojų. Prie poli-klinikos prisiregistravę daugiau nei 140 tūkstančių pacientų. Antrinio lygio paslaugas čia gauna visi pa-geidaujantys Vilniaus bei Lietuvos gyventojai. Apsilankymų skaičius per metus jau viršija milijoną.

Ankstesnysis sveikatos apsaugos ministras yra pasakęs, kad Vil-niaus Centro poliklinika diktuoja reformų madas Lietuvoje. O kaip pasiekti, kad reformos būtų ne tik madingos, bet ir naudingos?

A.Juodaitė-Račkauskienė: Nesutikčiau, kad mes inicijuojame

reformas, nors toks pripažinimas ir malonus. Reformos – Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva. O mes paprasčiausiai dirbame savo darbą, turime susikūrę nuoseklią veiklos strategiją ir bandome žiūrėti į ateitį, atsižvelgdami į ligų papli-timą bei intensyvumą. Kasdieni-nio praktinio darbo patirtis padeda mums laiku pasirinkti programas, kurios yra reikalingiausios mūsų pacientams. Galbūt tai ir lėmė, kad kai kurių programų mes ėmėmės net anksčiau negu jos buvo pradė-tos vykdyti valstybės lygiu.

Kasmet susidomėjimo sulaukia mūsų poliklinikoje vykdoma tęsti-nė krūties vėžio prevencijos progra-ma, finansuojama Vilniaus miesto savivaldybės. Ne mažiau paklausi lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa. Stengiamės teikti dau-giau informacijos, konsultacijų ir lengvai prieinamų paslaugų. Be to, mūsų poliklinikos interneto svetai-nėje www.pylimas.lt pacientai visa-da gali užduoti rūpimus klausimus, į juos atsako gydytojai specialistai.

Kaip nutiko, kad, kol didžioji šalies gydymo įstaigų dalis dar tik svajoja praktiškai išmėgin-ti Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos galimybes, Centro poliklinikos pacientai ir personalas jau kurį laiką nau-dojasi informacinių technologi-jų teikiamais privalumais?

K. Štaras: Nieko nelaukiant pradėti integruotų elektroninės sveikatos paslaugų kūrimą ir diegi-mą paskatino būtinybė valdyti paci-

“Turime susikūrę nuoseklią veiklos strategiją” - sako A.Juodaitė-Račkauskienė

INTERVIU

P R O F E S I O N A L O S K I L T I S

Darbu patvirtinta strategija

entų srautus ir efektyviau panaudoti įstaigos žmogiškuosius išteklius, o, paprasčiau tariant, eiles polikliniko-je ir jos padalinių registratūrose, ko-ridoriuose bei kabinetuose. Reikėjo gelbėtis nuo betikslio laiko gaiši-nimo, nepasitenkinimo ir neigia-mų pacientų ir personalo emocijų. Šiandien Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema daugelį gydymo įstaigų vilioja kaip galimybė gauti papildomų lėšų. Mes nelaukėme, įdėjome savo pinigų, kad pasiektu-me norimą rezultatą – užtikrintume veiksmingą ir operatyvų keitimąsi informacija tarp kitų gydymo įstai-gų ir gydytojų specialistų.

A.Juodaitė-Račkauskienė: Šiandien internetas suteikia mums galimybę būnant administracijos patalpose Pylimo gatvėje stebėti gydytojo, pavyzdžiui, dirbančio Aukštuosiuose Paneriuose arba bet kuriame kitame filiale ar padalinyje, darbo krūvį. Gydytojas mato savo darbo žurnalą ir gali susiplanuoti dienotvarkę. Taip pat mato ir kitų savo kolegų užimtumo žurnalus. Jeigu šeimos gydytojo pacientui prireikia kardiologo ar kito specia-listo konsultacijos, nebereikia siųsti paciento atgal į registratūrą. Šeimos gydytojas gali iš savo darbo vietos suderinti su pacientu tinkamą kon-sultacijos dieną ir laiką.

Sumažėjo „popierizmo“, nepa-lyginti paprasčiau rengti statistines ataskaitas. Gydytojų laiką padėjo taupyti ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. 025/a–LK elektroninio atitikmens įdiegimas. Palengvėjo valstybinių programų vykdymas: kiekvie-nas gydytojas savo darbo vietos kompiuteryje mato, ar pacientai priskirtini vykdomų prevencinių programų amžiaus grupėms; auto-matiškai suformuojami ir atspaus-

R.Va

silia

usko

nuo

trauk

a

Ką tik savo veiklos penkmetį atšventusios Vil-niaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis

Štaras ir direktoriaus pavaduotoja asmens sveikatos priežiūrai Audronė Juodaitė-Račkauskienė sutiko pasikalbėti ne apie šventę, bet apie darbą.

dinami SAM patvirtinti atitinkami informaciniai pranešimai; matomi pacientų tyrimų bei diagnozavimo etapai elektroninėje laikmenoje.

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą, stengiamasi mažinti hospitalizacijos ir treti-nio lygio paslaugų apimtis, kar-tu stiprinant pirminės sveikatos priežiūros grandį. Ar Centro poliklinika pajėgi šiandien teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų?

A. Juodaitė-Račkauskienė: Dar prieš porą metų kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami leidimo teikti ambula-torinio stacionaro paslaugas, tačiau iki šiol tokio negavome. Antrinio lygio paslaugų bazinės kainos perpus mažesnės negu tretinio. Paslaugoms teikti mums užtektų turimų pajėgumų, tik reikėtų kiek pertvarkyti patalpas, pritaikant jas naujiems pacientų poreikiams.

Jūs esate ne tik poliklinikos vadovas, bet ir Lietuvos gydy-tojų vadovų sąjungos narys. Kokie, šios organizacijos nuo-mone, yra esminiai sveikatos apsaugos sistemos efektyvini-mo rezervai?

K. Štaras: Kad sistema veiktų darniai, labai svarbu turėti tinkamą įstatymų bazę. Todėl mes stengiamės aktyviai dalyvauti dar-bo grupėse, rengiančiose naujus su sveikatos apsaugos sistema susiju-sius teisės aktus ar jau galiojančių įstatymų pataisas. Diskutuojant su oponentais reikia turėti aiškią pozi-ciją vienu ar kitu klausimu ir mokė-ti įrodyti jos privalumus.

Neseniai Centro poliklinika da-lyvavo tarptautiniame projekte „Slauga namuose“. Ar projekto

metu įgyta patirtis padarė įta-kos paslaugos kokybei?

A. Juodaitė-Račkauskienė: Vykdydami šį projektą, turėjome galimybę pasimokyti iš Belgijos ne pelno organizacijos „SAMCO-Evzw“, turinčios didelę slaugos namuose organizavimo ir teikimo patirtį. Projekte dalyvavusiems mūsų poliklinikos Naujamiesčio filialo slaugos specialistams buvo rengiami profesinio tobulinimo mokymai. Dirbdami slaugos darbą kolegos iš Belgijos turi gerokai di-desnius įgaliojimus nei mūsų slau-gos specialistai, tačiau ir pas mus galima sėkmingai plėtoti šią ypač reikalingą sritį. Slaugos paslaugas savo namuose gauna 38 tūkstan-čiai prie mūsų poliklinikos prisire-gistravusių vilniečių. Tai mažina stacionarinio gydymo poreikį, daro pagalbą pigesnę ir veiksmingesnę. Be to, slaugytojų lankomi žmonės nesijaučia vieniši ir atskirti nuo vi-suomenės.

Kodėl būtent Centro poliklinika buvo pasirinkta kaip tarptauti-nės Gyvenimo kokybės užtikri-nimo programos partnerė?

K. Štaras: Didžiuojamės, kad mūsų poliklinika vienintelė iš visų Baltijos šalių medicinos įstai-gų buvo įtraukta į tokią reikalingą programą. Šios programos vyk-dymo iniciatoriai – Norvegijos ir Jungtinės Karalystės specialistai. Jie lankėsi Lietuvoje ir įvertino mūsų poliklinikos pajėgumus. Pri-valumu tapo efektyviai veikianti elektroninės sveikatos sistema, lei-džianti atlikti gyventojų sveikatos rodiklių stebėseną. Dalyvavimas šioje programoje leis perimti gerąją kitų projekto partnerių patirtį ir tai-kyti ją keliant poliklinikos pacientų gyvenimo kokybę.■

K.Štaro nuomone, norimų rezultatų pasiekiama patiems imantis iniciatyvios

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

10

Slaugytojų autonomija: esama ir siekiama

Jūs tyrėte slaugytojų pasiten-kinimo darbu aspektus. Ko-kios tyrimo išvados?

Tyrimas atliktas 2004 m. uni-versitetinėje ligoninėje. Dalyvavo 333 tiriamosios. Rezultatai parodė, kad daugiau kaip 50 proc. slaugytojų savo profesine veikla yra patenkin-ti. Svarbu pastebėti, kad atlygis už darbą neturėjo statistiškai patikimo ryšio su pasitenkinimu darbu. Beje, pasaulyje atlikti tyrimai patvirtina, kad atlyginimo dydis darbo mo-tyvų eilėje nurodytas tik 7 vietoje. Tai reiškia, kad socialiniai aspektai, asmens pripažinimas – vadovo iš-reikšta padėka ar pagyrimas, darbo vertinimas ar žinojimas, kad darbas svarbus bei teikiantis naudą ir pan., – yra svarbiau nei atlyginimas.

Be abejo, jis svarbus saviraiš-kai, pragyvenimui. Tačiau atlygini-mo dydis ir pasitenkinimas darbu, kaip rodo tyrimo duomenys, statis-tiškai patikimai nėra susieti. Pasi-tenkinimui darbu teigiamos įtakos turėjo atliekamo darbo įvertinimas, darbo įvairovė, profesinis savaran-kiškumas, galimybės tobulėti, ge-ros darbo sąlygos.

Apibendrinant galima teigti: savo darbu nepatenkintos slaugyto-jos dažniau nori keisti darbo vietą, dažniau patiria stresą bei perdegi-mo sindromą.

Kartu su universitetinėmis slaugos studijomis pradėti ir akade-miniai tyrinėjimai slaugos srityje; Lietuvoje tai vyksta apie 15 metų, pasaulyje – daug anksčiau. Slaugos specialistų, kurie pasaulyje sudaro apie 80 proc. sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų (Lietuvoje – apie 60 proc.), pasitenkinimas darbu kelia didelių rūpesčių dau-gelyje šalių. Daugumoje pasaulio šalių slaugytojų trūksta. Taip yra dėl įvairių priežasčių: sunkaus ir labai atsakingo darbo, palyginti mažo atlyginimo, ribotų karjeros galimybių. Kaip viena iš problemų nurodomi ir sudėtingi gydytojų ir slaugytojų santykiai.

Slaugytojai, nepaisant išsilavini-mo, vertinami pagal „vieną kur-palių”. Kokią tai daro įtaką?

Iš tiesų slaugytojo, įgijusio uni-versitetinį išsilavinimą, atlyginimas

vidutiniškai šimtu litų didesnis nei kolegijų absolvento. Tai negali būti didelė paskata siekti universitetinio išsilavinimo. Tačiau vyrauja kiti motyvai. Slaugytoja, jeigu ji turi tos pačios aukštosios mokyklos, kurią baigė ir gydytojas, diplomą, me-dikų kolektyve savaime laikoma komandos nare. Sunku būtų dėti ant svarstyklių kolegijos ir univer-siteto suteikiamų praktinių įgūdžių „svorį“, tačiau juk ir šių aukštųjų mokyklų paskirtis nėra vienoda. Universitete daugiau skiriama dė-mesio teorijai, kolegijoje – prakti-kos įgūdžiams.

Mano nuomone, ypač sudė-tingose ir atsakingose srityse, pvz., kardiochirurgijos, intensyviosios terapijos ir kt. skyriuose, turėtų dirbti universitetą baigusios slaugy-tojos. Ir atlyginti reikia pagal darbo sudėtingumą ir atsakomybę. Slau-gos paslaugoms, kaip ir gydymo, turi būti įkainiai. Ateityje, manau, Lietuvoje pakaktų universitetinių slaugos studijų, tada neliktų debatų nei dėl algos, nei slaugytojų skirs-tymo į „pirmos rūšies“ ar „antros rūšies“. Universitetinio išsilavini-mo siekis – tai rodo neakivaizdinių studijų dalyvių gausa auditorijose – tapo tarsi plataus vartojimo pre-kė, bet kartu rodo nepasitenkinimą esama padėtimi ir nesitaikstymą su „rūšiavimu“.

Slaugytojo karjera dažniausiai tapatinama tik su vyriausiojo slau-gytojo posto užėmimu. Tačiau kar-jerai esama galimybių ir aktyvinant mokslinių draugijų veiklą, dalyvau-jant Europos profesinių draugijų darbe – tai įrodo ir Lietuvos onkolo-gijos srities slaugytojų draugijos, ir kitų organizacijų, kuriose vykdomi puikūs mokslo darbai, bendradar-biaujama su ES šalių kolegėmis, veikla. Jei aktyviai ieškotume, savo karjerai tikrai rastume nišų. Nereikia apsiriboti postais – juk jie laikini.

Kaip suprantama slaugytojo autonomija?

Slaugytojų profesinis sava-rankiškumas apibrėžiamas kaip profesinės veiklos veiksmų laisvė priimant sprendimus, susijusius su pacientų sveikatos palaikymu, pre-vencija bei gydymu.

Tačiau šios laisvės priimti sprendimus praktikoje stokoja-ma. Trūksta laisvės, net ir smul-

kmeniškose situacijose, priimant sprendimus ir atliekant veiksmus. Lietuvoje tik jaunesnės kartos slau-gytojos pradeda suprasti, kas yra profesinė autonomija, nes gajus vyresnės kartos bruožas – mąsty-mas, kad slaugytoja – gailestingoji sesuo, skausmą kenčiančių guodėja arba tik gydytojo paskyrimų vyk-dytoja. Bet požiūris sparčiai kinta: slaugytojo darbas, kaip ir gydytojo, toks pat svarbus, kai kovojama už pacientų išgyvenimą, o slaugytoja yra ne paklusni tarnaitė, o pagal savo kompetenciją savarankiškai dirbanti specialistė. Reikia suvokti: tai, ką darome, yra vertinga; slauga – ne antrarūšė profesija.

Slaugytojai turi dirbti koman-doje. Jei nebus šio supratimo, nei gydymas, nei slauga nebus koky-biški. Pagrindo optimizmui galima tikėtis ir iš tokio fakto: 2004 m. slaugytojų pasitenkinimo darbu ty-rimo Kanadoje duomenimis, slau-gytojų pasitenkinimo darbu lygis (pasitenkinimas profesiniu statusu,

santykiais su kolegomis bei autono-mija), palyginti su keleriais metais iki tol, išaugo.

Lietuvoje nėra, kaip kitose ša-lyse, įvairių pakopų ar lygių slaugy-tojų (pavyzdžiui, JAV yra keturios pakopos: licencijuotas slaugytojas, registruotas slaugytojas, bakalau-ro laipsnį ar magistro laipsnį įgiję slaugytojai). Licencijų pakopos su-sietos ir su atlyginimu, ir su darbo stažu, ir su karjera. Galbūt panašios sistemos reikia ir Lietuvoje.

Ar Lietuvoje yra palanki situacija slaugos praktikos pokyčiams?

Stebint dabartinę situaciją at-rodo, kad slaugytojos nori kažką keisti, bet laukiama, kol tai atliks „kažkas“, t.y. neatsiranda tokios charizmatinės asmenybės ar orga-nizacijos, kuri ne tik garsiai dekla-ruotų siekius, bet ir inicijuotų darbą. Antra, eiliniai slaugytojai turi keisti požiūrį į save ir savo profesiją; jei-gu jie nejaus pasididžiavimo savimi ir savo profesija, tuomet aplinkoje

nuostatos taip pat nekis. Nei aukš-tasis, nei aukštasis universitetinis iš-silavinimas to nepadarys. Žinoma, jeigu slauga tėra alternatyva neį-gyvendintai svajonei ar mėgstamai specialybei, slaugos specialisto savi-vertės augimo tikėtis sunku. Šiems – vertybių pokyčio – aspektams skiriami ir jau antri metai rengiami bendri KMU, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos bei Lietuvos svei-katą stiprinančių ligoninių asociaci-jos seminarai apie etines ir teisines slaugos srities problemas Lietuvo-je. O, tęsiant kalbą apie slaugytojų savarankiškumą, t.y. siekiant, kad slaugytojas teisėtai teiktų daugiau ir sudėtingesnių paslaugų, reikia ko-reguoti darbuotojų pareigas – darbo nuostatus, įvertinant, ar slaugytoja yra įgijusi reikiamą kompetenciją, ar yra pasirengusi atlikti numato-mas funkcijas. Slaugytojo normoje taip pat turėtų būti išplėstos kompe-tencijos – tai būtų privalu derinti su LR Sveikatos priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais.■

P R O F E S I O N A L O S K I L T I SSLAUGA

Ar slaugos specialistai – lygiaverčiai sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai? Apie tai

– KMU Filosofijos ir socialinių mokslų katedros lekto-rė, sveikatos priežiūros vadybos magistrė bei visuo-menės sveikatos doktorantė Aurelija Blaževičienė.

Danguolė Andrijauskaitė

Turkijos mokslininkų tyrimas parodė, kad slaugytojos, kurios patenkintos darbu, geriau ver-tino ir savo gyvenimo kokybę. Nepatenkintų slaugytojų darbo kokybė vertinama blogiau, tokios specialistės dažniau galvoja apie darbo keitimą.

Pasitenkinimas darbu labai priklauso nuo darbo vietos ir darbo pobūdžio.Apklausus 76 tūkst. JAV slaugytojų, padaryta išvada, kad dirbančiosios akušerijos, vaikų

ligų skyriuose labiau patenkintos darbu nei slaugytojos, dirbančios chirurgijos, intensyviosios te-rapijos skyriuose (juose beveik nėra vadinamojo „atgalinio ryšio“ apie suteiktos pagalbos veiks-mingumą, o kartu – darbo svarbos patvirtinimo).

Patenkintos darbu slaugytojos dirba geriau

D.An

drija

uska

itės n

uotra

uka

11

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

O p a l i g ę b ū t i n a p r a d ė t i g y d y t i l a i k u

Jeigu gydymas būtų paskirtas laiku, sergančiųjų skrandžio ir dvylikapirštės opalige

sumažėtų. Apie tai kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos doc. Gediminu Kiudeliu.

Natalija Voronaja

Prašome pakomentuoti opa-ligės etiologiją, kaip dažnai ją sukelia H. pylori infekcija? Kokios kitos opaligės išsivys-tymo priežastys, rizikos su-sirgti šia liga veiksniai?

Iš tikrųjų, atradus, kad opali-gę sukelia bakterija Helicobacter pylori, labai pasikeitė šios ligos gydymas, daug kas susidėliojo į savo vietas. Šiuo metu išskiriamos 3 opaligę sukeliančios priežastys. Dažniausia – bakterija Helicobac-ter pylori, antroje vietoje – neste-roidiniai vaistai nuo uždegimo (indometacinas, diklofenakas, ibuprofenas ir kt.) bei aspirinas, trečioje – stresas. Tačiau stresas ne nervinio, o somatinio pobūdžio. Toks stresas dažniausiai pasireiš-kia sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, po traumų, nudegimų, sunkių operacijų gydomiems re-animacijos skyriuose, sergantie-siems vėžiu. Tokiems pacientams stresinės opos atsiranda dėl sutri-kusios skrandžio gleivinės mikro-cirkuliacijos. Streso sukeltos opos pavojingos tuo, kad jų eiga nebyli, o liga dažniausiai nustatoma, kai būklė smarkiai pablogėja, pasireiš-kia vidinis kraujavimas.

Medikamentinių, kaip ir stre-so sukeltų, opų priežastys visiškai nesusijusios su H. pylori. Medika-mentų sukeltos opos išsivysto dėl to, kad blogėja skrandžio gleivinės apsauginės funkcijos, nes vaistai slopina prostaglandinų sintezę, kuri apsaugo skrandžio gleivinę nuo rūgšties poveikio.

Medikamentinė opa gali išsi-vystyti ir neilgai vartojus vaistų, pvz., tik savaitę. Šios opos taip pat pavojingos dėl to, kad ligos pradžioje nesukelia jokio skaus-mo, o nustatomos jau išsivysčius komplikacijoms: kraujavimui ar skrandžio prakiurimui.

Tačiau didžiąją vadinamųjų lėtinių opų dalį sudaro H. pylori infekcijos sukeltos ligos.

Lietuvoje apie 70–80 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra už-sikrėtę bakterija H. pylori. Tačiau ne kiekvienas bakterijos nešiotojas būtinai suserga opalige.

Ligos išsivystymui įtakos turi ir kiti veiksniai: • rūkymas, • H. pylori štamo patogeniškumas,• genetinis polinkis (vadinamasis paveldėtas rūgštingumas).

Tačiau visi aukščiau minė-

ti opaligės išsivystymo rizikos veiksniai tampa nereikšmingi, jeigu žmogus nėra užsikrėtęs H. pylori. Iš užsikrėtusių šia bakteri-ja opaligė išsivysto maždaug 10 proc. žmonių.

Kokie diagnostikos metodai naudojami nustatant opali-gę? Kokiais atvejais H.pylori infekcija nustatoma atlikus kvėpavimo testą?

Helicobacter pylori nustatyti yra labai daug būdų. Vienas jų – biopsijos paėmimas endoskopijos metu. Taip pat galima nustatyti H. pylori antikūnus serume, plazmoje ir kapiliariniame kraujyje, dar vie-nas būdas – greitas ureazės testas, taip pat kvėpavimo testas. Atlie-kant kvėpavimo testą, pacientui duodama išgerti radioaktyvaus, tačiau nekenksmingo skysčio, ir vėliau, jam papūtus į specialų aparatą, yra nustatoma arba ne H. pylori infekcija. Lietuvoje H. pylori diagnzavimas kvėpavimo testu nėra labai populiarus, tačiau KMUK turi galimybę jį atlikti.

Dažniausias H. pylori aptiki-mo būdas – endoskopija su biopsi-ja, po to atliekant ureazės testą.

Serologinis H. pylori nustaty-mas tinka tik prieš gydant. Vėliau šis tyrimas nebus informatyvus,

nes ir išnaikinus infekciją antikūnų kraujyje gali likti pakankamai ilgą laiką, net iki 2 m.

Kokie naujausi gydymo me-todai, vaistai?

Opaligė gydoma atsižvelgiant į ją sukėlusias priežastis. Jeigu opa sukelta H. pylori, infekciją išnaiki-nus, liga dažniausiai neatsinaujina. Yra kelios visame pasaulyje taiko-mos standartinės H. pylori gydymo schemos: tai protono siurblio inhi-bitoriai kartu su dviejų antibiotikų deriniu. Vienas antibiotikų būtinai turi būti klaritromicinas, antras – amoksicilinas arba metronidazolis. Rūgštį slopinantys vaistai gali būti omeprazolis arba naujesni – rabe-prazolis, esomeprazolis ir kt.

Gydymo trukmė – 7 d., vė-liau, kad opa užgytų, dar kurį laiką skiriama rūgštį slopinančių vaistų

(esant skrandžio opaligei – 7 sa-vaites skiriama protono siurblio in-hibitorių, o, gydant dvylikapirštės žarnos opaligę, – 3 savaites ).

Ne visada H. pylori išgydoma iš karto. Jeigu iš karto nepavyks-ta išnaikinti H. pylori bakterijos, tada, prieš tęsiant gydymą, būtina ištirti jos jautrumą antibiotikams. Pirmą kartą gydant veiksmingu-mas siekia 80–90 proc.

Antrą kartą infekcija gydoma sudėtingesniais vaistų deriniais. Gydant nesteroidinių vaistų nuo

uždegimo (NVNU) sukeltą opą, jeigu įmanoma, reikėtų nutrauk-ti NVNU vartojimą. Jeigu be šių vaistų pacientas negali, skiriama selektyviųjų COX-2 inhibitorių. Kartais kartu su NVNU tenka skir-ti omeprazolio, lansoprozolio. H2 receptorių blokatoriai profilaktiš-kai apsaugo tik dvylikapirštės žar-nos gleivinę.

Gydant stresines opas, sunkios būklės ligoniui iš karto profilaktiš-kai turėtų būti skiriama vaistų nuo opų. Dažniausiai į veną yra lei-džiama omeprazolio arba H2 re-ceptorių blokatorių. Gali būti ski-riama ir ranitidino bismuto citrato, sukralfato.

Koks šeimos gydytojo vaidmuo diagnozuojant, gydant šią ligą. Kokios dažniausios jų klaidos? Į ką šeimos gydytojai turėtų at-

kreipti didesnį dėmesį?Šeimos gydytojo vaidmuo

gydant opalige gali būti labai di-delis ir reikšmingas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, H. pylori infekcijos gydymas kompensuoja-mas tik tais atvejais, kai pacientui endoskopijos metu diagnozuo-jama aktyvi opa. Kitais atvejais – gydymas mokamas, t.y. šeimos gydytojas gali skirti vaistų, bet jie nebus kompensuojami. Daugeliu atvejų šeimos gydytojai žino, kad pacientas ne kartą sirgo opalige,

kad liga buvo atsinaujinusi, bet gydyti H. pylori infekcijos nera-gina. Nors tokiais atvejais būtinai turėtų tai daryti, o ne laukti ligos paūmėjimo.

Iš tikrųjų tokiais atvejais gali-ma pradėti gydyti net neatlikus ty-rimų, nes iš anamnezės aišku, kad pacientas yra infekuotas H. pylori. Tokia praktika veikia Vakarų šaly-se, ir taip žmogus išgydomas iki li-gos paūmėjimo, ir infekcijos papli-timas mažėja. Lietuvoje teoriškai toks lėtinės opos gydymas galimas ir, mano nuomone, būtinas. Di-džiausias vaidmuo ir darbas tokiu atveju gula ant šeimos gydytojų pečių. Jie turėtų išaiškinti pacien-tams laiku pradėto gydymo kaštus bei privalumus ir pasekmes, išti-kus ligos paūmėjimui, išsivysčius sunkioms, grėsmingoms gyvybei komplikacijoms.

Tikrą opaligės gydymo perversmą sukėlė australų medikų Nobelio premijos laureatų B. Maršalo ir R. Voreno atradimas (1982 m.), kad gastritą ir pepcinę opą sukelia bakterija Helicobacter pylori.

Doc. G. Kiudelio nuomone, šeimos gydytojai H. pylori infekciją turėtų pradėti gydyti kuo anksčiau

P R O F E S I O N A L O S K I L T I SGYDYTOJUI PRAKTIKUI

Gydymo nuo H. pylori infekci-jos vaistų kursas kainuoja apie 150 litų. Be abejo, daugeliui žmonių tai brangu, tačiau įvertinus, kiek bran-giau atsieina sunkių komplikacijų gydymas, manau, daugelis sutiktų išsigydyti nuo infekcijos ligai dar nepaūmėjus.

KMUK būta tokių atvejų, kai į klinikas pristatomi ligoniai, kuriems, laiku neišgydžius opos, ji prakiuro, išsivystė peritoninas, iškilo grėsmė gyvybei. Tai geriau-sias pavyzdys, kas gali atsitikti laiku neišgydžius infekcijos. Opų komplikacijų sukeltų mirčių skai-čius nėra didelis, tačiau visiškai to atmesti negalima, nes sunkių komplikacijų pasitaiko. Dažniau sunkios komplikacijos išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms.

Kokia H. pylori sukeltų opali-gių profilaktika?

H. pylori dažniausiai už-sikrečiama vaikystėje, iki 5 m. amžiaus. H. pylori infekuotumas didesnis ten, kur blogos gyveni-mo sąlygos, prasta higiena. Pvz., tokiose šalyse, kaip JAV, Didžio-ji Britanija, Skandinavijos šalys, jau nuo Antrojo pasaulinio karo pastebimas H. pylori infekcijos mažėjimas. Lietuvoje mažėjimo tendencija pradedama pastebėti tik per pastaruosius metus. Pagrindi-nis užsikrėtimo būdas – pro burną, maistą, išmatas, kaip ir hepatitu A. Vyresni nei 5 m. vaikai ir suaugę žmonės užsikrečia retai, nes tam-pa atsparūs šiai infekcijai. Dėl tos pačios priežasties sirgę ir infekciją išsigydę žmonės pakartotinai su-serga labai retai.

Dėkojame už pokalbį.■

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

1�

V E R S L A SFARMACIJOS GIDAS

Siekiama garbingesnio gydymo vaistais

Gydytojų ir farmacijos pramonės atsto-vų bendradarbiavimo skaidrumo tyrimas atskleidė gydytojų nepasitikėjimą medikų opinijos formavimo lyderiais. 19 proc. gy-dytojų apklausos dalyvių mano, jog gydymo rekomendacijų rengėjai dažnai arba labai dažnai yra palankūs vienai ar kitai farmaci-jos kompanijai.

Gana populiari nuomonė, jog į konfe-rencijas ar stažuotes užsienyje, kurias finan-suoja farmacijos kompanijos, vyksta tik tie gydytojai ar medicinos įstaigų vadovaujan-tys asmenys, kurie vėliau atsilygina farmaci-jos kompanijoms. Kad ši situacija pasitaiko dažnai arba labai dažnai, paminėjo 15 proc. apklaustųjų. Svarbiausiu skaidrumo uždavi-niu medikai laiko kompensuojamųjų vaistų sąrašo praskaidrinimą.

Atliktas pirmas išsamus farmacijos pramonės ir medikų san-tykių skaidrumo tyrimas Lietuvoje ir pasaulyje

75 proc. respondentų skaidresnį vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą laiko labai efektyvia ir efektyvia priemone didesniam skaidrumui užtikrinti. 23 proc. apklaustų gydytojų per paskutinius 12 mėn. pastebėjo, jog bent vienas vaistas buvo ne-pagrįstai išimtas iš kompensuojamųjų vais-tų sąrašo. Maždaug penktadalis apklaustųjų teigiamai vertina farmacijos kompanijų praktiką dovanoti medikams vertingus daik-tus ir paslaugas.

„TNS Gallup“ apklausa„Transparency International“ Lietuvos

skyriui (TILS) sukūrus tyrimo koncepciją ir klausimyną, „TNS Gallup“ apklausė 402 gydytojus. 10-ies skirtingų profesinių kvali-

fikacijų gydytojų grupė sociologų buvo ap-klausta 2007 m. kovo mėnesį. Tai yra dalis projekto „Garbingesnis gydymas vaistais“, kurį TILS vykdo bendradarbiaudami su Eti-nių farmacijos kompanijų asociacija, Vaistų gamintojų asociacija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga.

Mūsų žiniomis, tai pirmas toks išsamus farmacijos pramonės ir medikų santykių skaidrumo tyrimas ir Lietuvoje, ir pasaulyje. TILS tyrimo koncepciją bei klausimyną kur-ti aktyviai padėjo visi penkiašalio projekto „Garbingesnis gydymas vaistais“ dalyviai. Penkios organizacijos sutartine veikla siekia praskaidrinti farmacijos pramonės atstovų ir gydytojų bendradarbiavimą. Tyrimą finan-siškai rėmė Etinių farmacijos kompanijų asociacija ir Vaistų gamintojų asociacija.

Apklausos dalyviai farmacijos pra-monės rengiamų specializuotų seminarų ir konferencijų metu gautas žinias nurodė kaip trečiaeilės svarbos veiksnį skiriant gydymą konkrečiais vaistais.

Anot jų, išrašydami vaistus, jie dažniau-siai remiasi asmenine patirtimi (4,7 balo iš penkių balų skalės), medicinos tyrimų įtaka (4,3 balo) ir specializuotų seminarų ir konfe-rencijų įtaka (4,1 balo).

65 proc. apklaustų gydytojų farmacijos kompanijų atstovai per paskutinius 12 mėn. lankydavo 1–5 kartus per mėnesį, 27 proc. lankė 6–25 kartus per mėnesį ir tik 5 proc. apklaustų gydytojų per paskutinius 12 mėn. nė karto nedalyvavo farmacijos kompanijų rengiamose ir remiamose konferencijose ar seminaruose. Beveik pusė respondentų ten dalyvavo 4–9 kartus.

Apie farmacijos kompanijų dovanasPopuliariausios farmacijos kompanijų

paskatinamosios dovanos gydytojams – iki 35 Lt kainuojantys reprezentacijai skirti

daiktai bei mokslinė medicininė literatūra, kuri gali būti ir gana brangi. Šiuos daiktus yra gavusi didžiausia dalis apklaustų gy-dytojų ir daugiausiai kartų. - 85 proc. gavo nebrangių daiktų, o mokslinės medicininės literatūros – beveik 74 proc. respondentų. Mokslinę medicininę literatūrą dažniau gavo šeimos gydytojai.

Finansine parama kelionėms į semina-rus ar konferencijas dažniau buvo paskatinti šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei valstybinėse gydymo įstaigose dirbantys gydytojai.

Iš viso tokią paramą gavo beveik 22 proc. apklaustųjų. Paramą medicininėms mokslinėms studijoms, straipsnių rengimui gavo beveik 13 proc. respondentų. Vertingų daiktų prisipažįsta gavę beveik 7 proc. ap-klaustųjų, beveik 6 proc. – kvietimą žaisti golfą ar kitą žaidimą, dalyvauti pramoginia-me renginyje, o piniginį atlygį – 1 proc. 70 proc. respondentų teigiamai vertina faktą, kad farmacijos kompanijos finansiškai re-mia gydytojų keliones į seminarus ir kon-ferencijas.

Paklausti, kam kelia grėsmę neskaidrūs gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų santykiai, dauguma respondentų nurodė, kad dėl to nukenčia gydytojų įvaizdis visuo-menėje (27 proc. sako, jog labai nukenčia, 38 proc. – iš dalies nukenčia), farmacijos kompanijų įvaizdis visuomenėje (atitinka-mai 16 proc. ir 38 proc.) bei pacientų pini-ginė (atitinkamai 10 proc. ir 45 proc.). Tik 5 proc. apklausos dalyvių mano, kad dėl to labai nukenčia ir pacientų sveikata, o 30 proc. mano, kad pacientų sveikata nukenčia iš da-lies.

Kaip pateikiama informacija apie vaistusAnot apklausos dalyvių, dažniausiai

pasiteisina farmacijos kompanijų „Ely Lil-

1�

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

N a u j a i r e g i s t r u o t i v a i s t a i

Šį kartą apžvelgsime balandžio mėnesį naujai

registruotus vaistus Lietuvos rinkoje.

Absenor 300 mg modifikuoto atpa-laidavimo tabletės ir Absenor 500 mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės (natrio valproatas) – pirminei generali-zuotai epilepsijai gydyti („Orion Corpora-tion“, Suomija). Šiuo žingsniu farmacijos kompanija „Orion“ stengiasi dar stipriau įeiti į epilepsinių vaistų rinką ir mesti iššūkį šios rinkos senbuviams Depakine-Chrono („Sanofi-Aventis“) ir Convulex („Perrot“). Tikėtina, kad šis segmentas nebus labai „lengvai užimamas“, ir senieji rinkos daly-viai stengsis ir toliau saugoti savo rinką šia-me sektoriuje.

Amlodipin-ratiopharm 5 mg tabletės ir Amlodipin-ratiopharm 10 mg table-tės (amlodipinas) – pirminei hiperten-zijai ir lėtinei stabiliajai arba angiospazmi-nei krūtinės anginai gydyti („Ratiopharm GmbH“, Vokietija). Galima drąsiai teigti, kad „Ratiopharm“ kompanija jau gerokai pavėlavo į šį kažkada generinėms kompani-joms buvusį patrauklų segmentą. Šiuo metu „Ratiopharm“ teks konkuruoti su tokiomis kompanijomis ir jų produktais, kaip Agen („Zentiva“), Amlocard („Hexal“), Emlodin („Egis“), Tenox („KRKA“) ar originaliu produktu Norvasc („Pfizer“). Yra dar nema-ža dalis galingų kompanijų, kurios turi re-gistravusios savo amlodipinus, tačiau šiame sektoriuje konkurencija yra didžiulė.

Berlipril PLUS 10 mg/25mg tabletės (enalaprilio maleatas, hidrochloro-tiazidas) – pirminei hipertenzijai gy-dyti („Berlin-Chemie AG (MENARINI GROUP)“, Vokietija). Tikėtina, kad farma-cijos kompanijai „Berlin-Chemie“ turėtų pa-vykti sėkmingai išnaudoti jau gerai žinomą vartotojui pavadinimą Berlipril ir pasiekti ne mažiau įspūdingų rezultatų nei pasiekta gryno enalaprilio sektoriuje (su Berlipril). Tačiau vėlgi šiame segmente laukia 2 pa-kankamai stiprūs konkurentai „Hexal“ ir „KRKA“, kurie, tikėtina, neleis taip lengvai raikyti savo „skanaus pyrago“ dalies.

Bicalutamid Actavis 50 mg plėvele deng-tos tabletės („Actavis Group PTC ehf“, Islandija), Bicalan 50 mg plėvele dengtos tabletės („Synthon BV“, Nyderlandai) ir Bicalutamide Sandoz 50 mg plėvele dengtos tabletės („Sandoz d.d.“, Slovėni-ja) (bikalutamidas) – progresavusiam pro-statos vėžiui gydyti kartu su liuteinizuojamojo

hormono išsiskyrimą skatinančio hormono (LHISH) analogu arba chirurgine kastracija. Atrodo, kad Lietuvos rinka jau taip pat įgauna didžiųjų rinkų sindromą, kai vos ne tą pačią dieną, kada pasibaigia originalaus produkto patentinė apsauga, į rinką ateina 3–4 generi-niai preparatai. Tokią ar labai panašią situaciją turime su bikalutamido segmentu, kai, pasi-baigus vaistinio preparato Casodex („Astra Zeneca“) patentinei apsaugai, į rinką „puola“ generinių vaistų gigantai. Be abejonės, šis fak-tas parodo, kad „Astra Zeneca“ bikalutamido segmentą padarė gana patrauklų generinėms kompanijoms ir jų produktams, tačiau var-gu ar šis faktas gali paguosti „Astra Zeneca“ kompaniją, kai agresyvūs generikai „numes“ viso segmento vertę apie 25–30 proc. jau pir-maisiais metais...

ELIFY 37,5 mg ilgiau atpalaiduojan-čios kietos kapsulės, ELIFY 75 mg ilgiau atpalaiduojančios kietos kapsu-lės, ELIFY 150 mg ilgiau atpalaiduo-jančios kietos kapsulės (venlafaksinas) – didžiosios depresijos epizodams gydyti („Medochemie Ltd.“, Kipras). Tikėtina, kad šiuo žingsniu kompanija „Medochemie“ siekia stiprinti savo pozicijas antidepresan-tų rinkoje. Segmentas (venlafaksinas) taip pat pasirinktas gana racionaliai, pirmiausia dėl konkurentų skaičiaus (rinkoje egzistuo-ja originalus produktas Efexor ir generinis produktas Velaxin) ir dėl gana patrauklios šio segmento vaistų kainos. Taip pat verta pabrėžti tą faktą, kad jau netolimoje ateity-je turėtume šioje rinkoje išvysti ir daugiau generinių preparatų, ir tai dar labiau didins konkurenciją šiame segmente.

Ketipinor 25 mg plėvele dengtos ta-bletės, Ketipinor 100 mg plėvele deng-

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO FARMACIJOS MOKSLŲ DOKTORANTAS LIETUVOS VAISTININKŲ SĄJUNGOS VALDYBOS NARYS

Mykolas Aniūnas

tos tabletės, Ketipinor 200 mg plėvele dengtos tabletės (kvetiapinas) – šizof-renijai gydyti („Orion Corporation“, Suo-mija). Dar vienas „Astra Zeneca“ produktas (Seroquel), pasibaigus jo patentinei apsau-gai, pateko į „greitųjų“ generinių preparatų akiratį. Tikėtina, kad tai bus ne paskutinis generinis preparatas šiame patraukliame se-gmente, ir kompanijai „Astra Zeneca“ vėlgi teks kovoti su aršiais išpuoliais iš generinių analogų pusės.

Ondansetron Sandoz 2 mg/ml inje-kuojamasis tirpalas (ondansetronas) – citotoksinės chemoterapijos ir spindulinio gydymo sukeltam pykinimui bei vėmimui slopinti („Sandoz d.d.“, Slovėnija). „Gede-on Richter“ ir „Glaxo Smith Kline“ – štai su šiomis kompanijomis teks konkuruoti „San-doz“ ondansetrono sektoriuje. Tikėtina, kad pagrindinis konkurentas vis dėlto bus „GlaxoSmithKline“ kompanija su savo ori-ginaliu produktu Zofran, tačiau tikėtina, kad atsiras ir daugiau kompanijų, kurios užsire-gistruos savo ondansetroną, taip didindamos konkurenciją.

SEDRON 70 mg plėvele dengtos table-tės (alendrono rūgštis) – pomenopauzi-nei osteoporozei gydyti („Gedeon Richter Ltd.“, Vengrija). Kol kas alendrono rūgšties rinkoje yra originalus produktas Fosamax ir pirmasis generinis produktas Lindron („KRKA“). Kaip didelį konkurencinį priva-lumą verta pastebėti, kad naujai registruotas „Gedeon Richter“ produktas Sedron bus vienas pirmųjų rinkoje, kurio vienoje table-tėje bus 70 mg alendrono rūgšties (Lindron preparate yra 10 mg alendrono rūgšties), ir būtent šis skirtumas gali tapti gana svarbiu koziriu konkurencinėje kovoje.■

V E R S L A SFARMACIJOS GIDAS

ly“ (3,6 balo iš keturių balų skalės), „Sanofi Aventis“ (3,6 balo), „Servier“ (3,5 balo), „GlaxoSmithKline“ (3,5 balo), „Berlin Che-mie“ (3,5 balo), „Astra Zeneca“ (3,4 balo), „KRKA“ (3,4 balo) ir „Pfizer“ (3,4 balo) pateikiama informacija apie vaistus.

Jiems geriausiai žinomos farmacijos kompanijos yra „Berlin Chemie“ (61 proc. apklaustųjų), „GlaxoSmithkline“ (51 proc.), „Astra Zeneca“ (34 proc.), „Pfizer“ (33 proc.), „KRKA“ (26 proc.), „Servier“ (26 proc.), „Ely Lilly“ (21 proc.) bei „Sanofi Aventis“ (19 proc.).

Farmacijos kompanijų atstovams tei-kiant informaciją apie vaistus, neretai kar-tu organizuojamos gydytojų pramogos bei maitinimas.

Apklausos dalyviai šiam veiksniui kaip „svarbiam“ skyrė 2,2 balo iš keturių balų skalės. Šis galintis papirkti veiksnys 42 proc. apklaustųjų buvo įvertintas kaip „iš dalies svarbus“ ar „labai svarbus“ informuojant apie vaistus.

Bet būtina pažymėti, kad kiti medikų ir farmacijos pramonės bendradarbiavimo veiksniai gydytojams yra daug svarbesni: farmacijos kompanijų atstovų gebėjimas

kalbėti trumpai ir aiškiai (3,9 balo), manda-gumas (3,8 balo), kvalifikacija (3,7 balo) bei tinkamų sąlygų informacijos apie vaistus sklaidai sudarymas (3,6 balo).

Antikorupcinės priemonėsTILS, įvertinęs apklausos dalyvių po-

žiūrį į tyrimo metu pasiūlytas antikorupci-nes priemones, siūlo imtis bent šešių veiklų garbingesniam gydymui vaistais užtikrinti.

1. Reikia susirūpinti skaidresniu vais-tų įtraukimu į kompensuojamųjų vaistų są-rašą skelbiant visus argumentus dėl vaistų įtraukimo bei išbraukimo.

2. Reikia parengti, priimti ir įgyven-dinti Gydytojų elgesio kodeksą, gerokai platesnį ir išsamesnį nei esantis Gydytojų etikos kodeksas. Galėtų būti kuriamas ir bendras farmacijos pramonės, gydytojų ir pacientų organizacijų elgesio kodeksas.

3. Būtina viešinti bet kokią farmacijos kompanijų teikiamą paramą konkretiems gydytojams ir gydytojų organizacijoms.

4. Turi būti užtikrinta griežtesnė gy-dytojų profesinių organizacijų kontrolė, nes farmacijos pramonės atstovų parama konkretiems medikams gali būti neskaidriai

teikiama per tokias organizacijas. 5. Vaistų rinkodaros kodekso įgy-

vendinimas turėtų būti efektyvesnis. Aso-cijuotos farmacijos kompanijų struktūros, pasitelkusios ir visuomenės atstovus, gali

aktyviau svarstyti skundus dėl jų narių da-romų kodekso pažeidimų.

6. Būtina kurti atmosferą, atvirą pra-nešimams ir perspėjimams apie negarbingą gydymo ir vaistų platinimo praktiką.■

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

1�

P R I I M A M A S I SP S I C H O L O G A S I R T E I S I N I N K A S P A T A R I A

Laiku atpažinkite ner vinę bulimiją

Nervinė bulimija – valgymo sutrikimas, kuris kelia ne tik

gėdą, baimę, slapukavimą, bet ir slaptą troškimą sulaukti medikų pagalbos.

Nenugalimas noras valgyti ir... nestorėtiPrieš daugiau nei dvidešimt penkerius

metus Jungtinėje Karalystėje, žurnale „Cos-mopolitan“, pasirodė toks skelbimas: „Psi-chiatrai neseniai susirūpino, pastebėję naują keistą valgymo sutrikimą, būdingą jaunoms moterims (nuo vėlyvos paauglystės iki tris-dešimties metų amžiaus). Pagrindiniai po-žymiai – dažnas dirbtinai sukeltas ir slaptas vėmimas bei didelė baimė sustorėti.

Kenčiančios nuo šio sutrikimo moterys jaučia nenugalimą norą valgyti ir gerti, bet vemdamos palaiko normalų svorį.

Ligą sunku gydyti – dauguma bendro-sios praktikos gydytojų gali nė nežinoti visų simptomų ir pavojų. Tačiau netgi lengva li-gos forma gali turėti rimtų fizinių ir psicho-loginių pasek-mių.“

Per keletą dienų po šio skelbimo pasiro-dymo jo autorius – žinomas Jungtinės Ka-ralystės valgymo sutrikimų ekspertas Chris-topheris Fairburnas – gavo daugiau negu 1000 atsakymų. Jis išsiuntinėjo 800 anke-tų, kuriose į skelbimą atsiliepusių moterų buvo prašoma atsakyti, koks yra jų svoris, kaip jos vertina jį ir savo figūrą, kokie yra jų valgymo įpročiai. Iš 699 užpildytų anketų paaiškėjo, kad 499 respondentės veikiausiai sirgo nervine bulimija, nors dviejų trečdalių iš jų svoris buvo normalus. Tik 2,5 proc. jų buvo gavusios vienokią ar kitokią medici-nos pagalbą. Tokia buvo pradžia...

Prieštaringas požiūris į gydymąPraėjusiais metais Vytauto Didžiojo uni-

versiteto Teorinės psichologijos katedros atliktas tyrimas dėl valgymo sąsajų su ne-pasitenkinimu savo kūno išvaizda, kuriame dalyvavo šios aukštosios mokyklos ir Kau-no medicinos universiteto studentės, parodė, kad merginoms, nepatenkintoms savo svo-riu ir išvaizda, yra daugiau valgymo sutri-kimų požymių: jos dažniau laikosi dietos ir joms dažniau pasireiškia nervinei bulimijai būdingas elgesys.

Kai po pasikartojančių nevaldomo persi-valgymo priepuolių epizodų ilgą laiką suke-liamas vėmimas, vartojama vidurių laisvina-mųjų vaistų ar diuretikų, badaujama arba be saiko sportuojama, atsiranda noras išsiveržti iš šio ydingo rato. Nors nuo nervinės bulimi-jos kenčiančios moterys yra linkusios slėpti savo elgesį ir neskuba ieškoti pagalbos, vis dėlto jos tai daro mieliau nei sergančiosios nervine anoreksija. Nervine bulimija ser-gančios moterys pasižymi mažesne saviver-te. Joms būdingas nuotaikų svyravimas, bai-mė, nerimas. Pasišlykštėjimas persivalgymu ir kompensaciniu elgesiu gali pasireikšti net neapykanta sau. Be to, visa tai dažnai lydi stiprus kaltės bei gėdos jausmas.

Ambivalentiškas nusiteikimas gydymo atžvilgiu dažnai kyla iš baimės. Nervine bulimija sergančios moterys bijo, kad gy-

dytojai jas kritikuos ar nemaloniai su jomis elgsis. Jos bijo, kad, jeigu liausis dirbtinai sukelti vėmimą, t. y. praras kompensacinio elgesio galimybę, taps beginklės prieš im-pulsyvų nuolatinį persivalgymą. O tuomet teks akis į akį susidurti su persivalgymo priepuolių pasekmėmis – stipriai padidėju-siu kūno svoriu.

Kas klaidina bendrosios praktikos gy-dytojus

Nors pirminė sveikatos priežiūros gran-dis yra pakankamai svarbi valgymo sutriki-mams išaiškinti ir anksti pradėti gydyti, jos specialistams pavyksta nustatyti tik nedidelę nervine bulimija sergančių pacienčių dalį. Pavyzdžiui, Nyderlanduose atlikti tyrimai parodė, kad tik 11 proc. nervine bulimija sergančių pacienčių nusiuntė specializuotam gydymui bendrosios praktikos gydytojai.

Taip yra ne todėl, kad pacientės nesilan-ko pas šiuos specialistus. JAV atliktų tyrimų duomenimis, penkerius metus prieš valgy-mo sutrikimų diagnozės nustatymą nervine bulimija sergančios pacientės net dažniau lankydavosi pas savo bendrosios praktikos gydytoją nei kitos moterys. Tačiau šių vizitų metu jos paprastai skųsdavosi psichologi-niais, skrandžio ir žarnyno ar ginekologi-niais negalavimais.

Tokie skundai klaidina bendrosios prak-tikos gydytojus, ir tikroji priežastis lieka ne-nustatyta. Kaip parodė Jungtinėje Karalys-tėje atliktas tyrimas, bendrosios praktikos gydytojai buvo linkę skirti vidurių laisvina-mųjų vaistų ir diuretikų 27 iš 100 nervine bulimija sergančių moterų.

Kadangi pagrindine kliūtimi nustatant diagnozę neretai tampa pačios pacientės pa-stangos nuslėpti savo motyvus, ligos simp-tomus ir kompensacinį elgesį, labai svarbus veiksnys yra specialisto sugebėjimas įtrauk-ti ją į palaikantį, empatinį pokalbį, kuris suteiktų jai galimybę atskleisti savo baimes dėl svorio, papasakoti apie dietos laikymąsi, dirbtinai sukeliamą vėmimą arba kitokį apie

ligą liudijantį elgesį. Nors nuo nervinės bulimijos kenčian-

čioms moterims rečiau pasitaiko rimtų sveikatos komplikacijų nei sergančiosioms nervine anoreksija, paprastai pirmosios yra labiau linkusios skųstis fizine savijauta pirminės apžiūros metu. Dažniausiai nervi-ne bulimija sergančios moterys skundžiasi nuovargiu, apatija, persisotinimo jausmu, vidurių užkietėjimu, pilvo skausmais.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį fizinės apžiūros metu

Ilgą laiką pasikartojantis vėmimas pama-žu ardo dantų emalį. Paprastai labiausiai nuo to nukenčia apatinių priekinių dantų vidinis paviršius. Kadangi dantų plombų tai nevei-kia, jos tampa pastebimesnės, palyginti su pakitusiu dantų emaliu. Taigi emalio erozija – akivaizdus nervinės bulimijos požymis.

Vėmimu piktnaudžiaujančioms mote-rims ilgainiui patinsta seilių liaukos. Daž-niausiai patinsta didžiausia – paausinė liau-ka. Todėl veidas atrodo kiek apvalesnis ir putlesnis. O tai dar sustiprina nuo nervinės bulimijos kenčiančių moterų nepasitenkini-mą savo išvaizda.

Kai siekiant sukelti springimo refleksą ir paskatinti vėmimą naudojamasi pirštais, ant krumplių atsiranda įbrėžimų, iš kurių ilgai-niui susiformuoja randai. Ši nervine bulimija sergančioms pacientėms būdinga anomalija vadinama „Russello ženklais“, nes pirmasis ją aprašė profesorius G. Russellas.

Dėl dažno vėmimo gali sutrikti nuo bu-limijos kenčiančių moterų kūno skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio ir kt.) pusiausvyra. Pavojingiausias elektrolitų pusiausvyros sutrikimas – hipokalemija, nes dėl jo gali sutrikti širdies ritmas. Skysčių ir elektroli-tų pusiausvyros sutrikimai gali pasireikšti stipriu troškuliu, galvos svaigimu, skysčių susilaikymu, dėl ko ima tinti kojos ir rankos, kankina silpnumas bei mieguistumas, rau-menų traukuliai ir spazmai.■

Kalbino Jūratė Žeimantienė

ŽIRMŪNŲ PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO PSICHOLOGĖ

Lina Pleskevičienė

R.Va

silia

usko

nuo

trauk

a

ADVOKATŲ KONTOROS „SOLOVEIČIKAS, MARKAUSKAS IR AVIŽA | SMA“ ADVOKATAS

Laimonas Markauskas

„Kokia tvarka išduodama donoro kortelė ir kokias pa-

sekmes turi asmens sprendimas ją gauti?“, – klausia šeimos gydyto-jas A.L. iš Klaipėdos.

Donoro kortelę galima gauti bet ku-rioje asmens sveikatos priežiūros įstai-goje užpildžius LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos formos sutikimą po mirties tapti audinių ir (ar) organų donoru.

Lietuvos Respublikos žmogaus audi-nių, ląstelių ir organų donorystės ir trans-plantacijos įstatymas numato, kad teisę tapti donoru turi kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų. Pagal SAM nustatytą tvarką gydytojas, į kurį

kreipėsi asmuo, norintis išreikšti savo su-tikimą arba nesutikimą tapti donoru, pri-valo pateikti sutikimo ar nesutikimo for-mą ir supažindinti su jos pildymo tvarka. Asmuo formą užpildo gydytojo akivaiz-doje ir parašu patvirtina įrašytų duomenų tikrumą.

Suinteresuotą asmenį gydytojas pri-valo informuoti, per kiek laiko ir kokiu būdu jo sutikimas ar nesutikimas bus įregistruotas, ir sutikimo atveju asmeniui bus išduota SAM nustatyto pavyzdžio donoro kortelė.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, pasirašydamas sutikimą tapti donoru, gali pažymėti, kokius organus sutinka dova-noti – bet kuriuos, visus, išskyrus tam tik-rus, arba tik tam tikrus. Svarbu pažymėti, kad po asmens, davusio sutikimą, kad jo audiniai bei organai būtų panaudoti

transplantacijai, mirties, jo artimųjų suti-kimas dėl donoro audinių ir (ar) organų transplantacijos nereikalingas. Laikoma, kad asmuo, turintis donoro kortelę, pats išreiškia savo valią tapti donoru, todėl jo artimieji negali užginčyti jo valios.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali išreikšti savo valią dviem būdais – nesutikti tapti donoru arba sutikti tapti donoru ir dovanoti visus arba kai kuriuos savo organus. Pataruoju atveju asmens valia nukreipta išreikšti savo visišką arba dalinį sutikimą. Jei asmuo sutiko po savo mirties dovanoti tik kai kuriuos organus, sveikatos priežiūros įstaiga neturi teisės sutikimo traktuoti kaip visa apimančio arba prašyti donoro artimųjų sutikimo dėl kitų organų, kurie nėra nurodyti sutiki-me.■

Kalbino Lina Jurgaitienė

Kaip išduodama donoro kortelė

1�

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKAGEGUŽĖS 9, 2007

Akermano (Ackerman) tumo-ras: istorinis terminas, aprašantis burnos gleivinės ir dantenų auglį, atsirandantį ,,baltosios rasės pagy-venusiems vyrams, dažnai kramtan-tiems tabaką’’. Naviko eiga piktybi-nė, lėtai auga, gerai diferencijuotas, infiltruoja aplinkines struktūras, tačiau nebūdingas metastazavimas. Dabar šis navikas klasifikuojamas kaip karpinė karcinoma (carcinoma verrucosum). 1948 m. aprašė JAV gydytojas Lauren Vedder Acker-man (1905-1993). Manoma, kad dėl šio naviko mirė Vokietijos im-peratorius Fridrichas III.

Akostos (Acosta) sindromas: simptomai, atsirandantys pakilus į aukštas vietoves (paprastai daugiau kaip 3000 m nuo jūros lygio, arba altitudės). Ūminė aukštumų ligos iš-raiška pasireiškia po 4-6 val. pakilus į kalnus. Ligos sunkumas priklauso nuo pakilimo aukščio: aukštesnia-me jūros lygyje didėja deguonies tirpumas kraujyje, ir deguonis ne-panaudojamas. Dėl nepakankamo jo kiekio vystosi anoksija, kvėpavi-mo sunkumas, pulsuojantis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, anoreksija, nemiga, dirglumas, rau-menų tonuso defektai, hiperventilia-

cija, regos sutikimai, prastėja adap-tacija šviesai, sutrinka protinė veikla, vėliau – koma ir mirtis. Gali vystytis plaučių edema. Aklimatizuojantis simptomai išlieka 4-8 dienas. Dar vadinama ūminiu aukštumų sindro-mu, Alpių, Andų liga, alpinistų sin-dromu. Sindromą aprašė Ispanijos jėzuitų misionierius Jose de Acosta (1539-1600). Vienuolis pirmasis plačiau nagrinėjo Lotynų Ameri-kos ir actekų kultūrą, aprašė kokos naudojimą, susistemino Naujojo pasaulio geografiją. Lėtinė Akostos sindromo eiga vadinama Mongės liga (Peru patologo Carlos Monge Mendrano (1884-1970) garbei).Aksenfeldo (Axenfeld) sindro-mas: autosomoniu dominantiniu būdu paveldimas sindromas, ku-riam būdingi akies pokyčiai – už-pakalinis ragenos embriotoksonas, rainelės adhezija prie Švalbės lini-jos, kartais hipertelorizmas (platus tarpuakis), skruostikaulių hipopla-zija, kai kurių dantų nebuvimas,

rečiau protinis atsilikimas. Aprašė vokiečių oftalmologas Karl The-odor Paul Polykarpus Axenfeld (1867-1930). Dar sindromas vadi-namas Hagedumo mezostromine disgeneze.Aksenfeldo (Axenfeld) kalkiuo-toji degeneracija: reta būklė, kai ragenos paviršiniame ir centrinia-me sluoksniuose kaupiasi kalcio fosfatas. Aprašė tas pats vokiečių oftalmologas.Aksenfeldo Šiurenbergo (Axen-feld-Schürenberg) sindromas: III galvinio nervo (n. oculomoto-rius) paralyžiaus kaitaliojimasis su spazmu. Būdinga blefaroptozė (voko nusileidimas) ir midriazė (vyzdžio išsiplėtimas). Aprašė jau minėtas oftalmologas ir vokiečių gydytojas E. Schürenberg.Alano Herndono Dudlio (Allan Herndon Dudley) sindromas: su X chromosoma susijęs proti-nis atsilikimas ir dauginės įgimtos anomalijos: pailgas plonas veidas,

sunki hipotonija, sąnarių kontraktū-ros, hiporefleksija, psichomotorinio vystymosi defektai. Serga berniu-kai, 6 mėn. amžiaus nesugeba lai-kyti galvos, progresuoja raumenų atrofija. Pavadinta JAV gydytojų William Allan, Florence C. Dudley ir C. Nash Herndon garbei.Alaželio (Alagille) sindromas: paveldima liga, pasireiškianti per pirmus tris kūdikystės mėnesius intrahepatine cholestaze, sukelta tarpskiltinių tulžies latakėlių hipo-plazijos. Ryški naujagimių gelta, hepatomegalija, niežulys, išplitusios ksantomos. Kartu būna fizinio vys-tymosi sutrikimų:,,cholestazės vei-das” – atsikišusi kakta, mongoloidi-nė raukšlė, švelnus hipertelorizmas, tiesi nosis, taip pat nustatomos ske-leto anomalijos, augimo ir protinis atsilikimas, berniukams - hipogo-nadizmas. Sindromas paveldimas autosominiu dominantiniu būdu. Pavadintas prancūzų pediatro Da-niel Alagille (g. 1925) pavarde.

KRYŽIAŽODŽIAI / KONKURSAI / EPONIMAI

L A I S V A L A I K I S

- metinė leidinio „Internistas“ prenumerataPrizasIšsprendę kryžiažodį, atsakymą siųskite el.paštu lina@medicine.lt iki 2007 05 21

Siųsdami atsakymą nurodykite:VARDĄ, PAVARDĘ, MIESTĄ AR VIETOVĘ IR TELEFONO NUMERĮ. Penki burtų keliu atrinkti laimėtojai bus apdovanoti metine leidinio „Internistas“prenumerata. Laimėtojai bus skelbiami artimiausiame „Lietuvos medicinos kronikos“numeryje. Sėkmės!

Eponimai – tai asmenų vardai, kuriais kas nors pavadinta. Medicinoje tokių pavadinimų itin

gausu, todėl kartais sunku susigaudyti begalėje au-torių vardais vadinamų simptomų, sindromų, ligų, refleksų ir kt.

Eponimų žodynėlis

tęsinys kitame numeryje

Trečiojo 2007 m. (3/2007) „Lietuvos medicinos kronika”kryžiažodžio atsakymai:

Atsakymas: INSULINAS

1. Tamponada. 2. Borelijos. 3. Cinoberis. 4. Titanikas. 5. Žvakutė. 6. Vitaminai. 7. Krokodilo. 8. Tautosaka. 9. Atopinis. 10. Stropus. 11. Plevokas. 12. Amforos. 13. Neiseris. 14. Angina. 15. Dionisas. 16. Steatorėja. 17. Stridoras. 18. Defekacija. 19. Rinologija. 20. Serapinas. 21. Genotipas. 22. Perdanga. 23. Dentinas. 24. Nervinis. 25. Telefonas. 26. Hornerio. 27. Raganosis. 28. Pipirinė 29. Kininai. 30. Balanitas. 31. Maras.

Trečiajame numeryje skelbto kryžiažodžio prizą laimėjo: Donaldas Masionis, Bronė Valtienė, Egidijus Kaubrys, Saulius Slabosevičius, Teresa Čiuplinskienė. Sveikiname!

Puslapį parengė Laurynas Rimševičius

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA GEGUŽĖS 9, 2007

1�

S U G I M I M O D I E N A !

Brangūs skaitytojai!Savaitraštyje „Lietuvos medicinos kronika“ galite rasti ne tik savo kolegų ir bendradarbių svarbias dienas – gim-tadienius. Vieną dieną čia pat galite išvysti ir Jums skirtą sveikinimą. Tad kviečiame mūsų skaitytojus medikus nustebinti savo kolegas ir bendradarbius svarbiausios gyvenime dienos proga. Sveikinkit ir būsite pasveikinti!

Sveikinimo tekstą su nuotrauka bei jubiliato gimimo data galite siųsti el. paštu: lina@medicine.lt

S K E L B I M Ų L E N T AS V E I K I N I M A I / S K E L B I M A I

Neblėstančio optimizmo, stiprios sveikatos ir kuo nuoširdžiausios sėkmės įgyvendinant profesinius ir asmeninius siekius Jums linki savaitraščio „Lietuvos medicinos kronika“ kūrybinis kolektyvas.

Gegužės 12 d. gimtadienį švenčia KMU Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos profesorius GINTAUTAS PRANAS SABALYS Gegužės 13 d. gimtadienį švenčia VUL

Santariškių klinikų direktorius medicinai MINDAUGAS PETRULIONIS

M O K S L I N I Ų R E N G I N I ŲKALENDORIUS

Plačiau apie konferencijas galima sužinoti interneto svetainėje www.medicine.lt

Ieškote darbo pagal specialybę? Galime Jums padėti!

Kviečiame skelbtis savaitraštyje „Lietuvos medicinos kronika“, kur Jūsų skelbimą pamatys potencialūs darbdaviai – šalies sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Skelbimo tekstą su kontaktiniais duomenimis bei pageidaujama spausdinimo data prašome siųsti el. paštu: lina@medicine.lt arba į savaitraščio redak-ciją adresu: S.Žukausko g. 49, Vilnius LT-09131.

Aktualūs endokrinologijos klausimaiData: 2007 05 11 Vieta: Norviliškių pilisPradžia: 11.00 val.Organizuoja: KMU Endokrinologijos klinika, KMU Endokrinologijos

institutas, Lietuvos endokrinologų draugija, Vilniaus chirurgų draugija

I E Š K A N T I E M S D A R B O

Žurnale ,,Internistas” pradėtos spausdinti kvalifikacijos kėlimo nuotolinės studijos. Teisingai atsakę Jūs gausite 10 val. VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos kli- nikos vardinį pažymėjimą, prilyginamą MF konferencijų metu išduodamiems pažymėjimams. Konfidencialumą garantuojame, todėl nevertėtų jaudintis dėl neteisingai atsakyto klausimo. Prenumeruokite žurnalą ,,Internistas” !

Meno terapija medicinojeData: 2007 05 10 Vieta: Kauno medicinos universiteto biblioteka, Eivenių g.

6, KaunasPradžia: 10.00 val.Organizuoja: KMU Filosofijos ir socialinių mokslų katedra, KMU

Psichiatrijos klinika

Šiuolaikinis požiūris į magneto terapijąData: 2007 05 11-12 Vieta: Viešbutis „Naujasis Vilnius“, Konstitucijos pr. 14,

VilniusPradžia: 10.00 val.Organizuoja: KMU Reabilitacijos klinika

Lietuvos pediatrų suvažiavimasData: 2007 05 18-19 Vieta: “Vanagupės” viešbutis, Vanagupės g. 31, PalangaPradžia: 10.00 val.Organizuoja: Lietuvos pediatrų draugija

Neurofiziologija Lietuvoje: kur esame, kur turėtume eiti?Data: 2007 05 22 Vieta: KMU Mokomojo laboratorinio korpuso posėdžių salė,

Eivenių g. 2, KaunasPradžia: 11.00 val.Organizuoja: KMU Neurologijos klinika, Lietuvos neurologų asoci-

acija, Lietuvos vaikų neurologų asociacija, Lietuvos epileptologijos draugija

Dėmesio! Naujas projektas žurnale ,,Internistas”!

Sveikatos priežiūros įstaigas ar farmacijos kompanijas, ieškančias naujų darbuotojų, kviečiame skelbtis mūsų savaitraštyje

Pageidaujamą skelbimo tekstą su kontaktiniais duomenimis prašome siųsti el. paštu: jolanta@medici-ne.lt arba į savaitraščio redakciją adresu: S.Žukausko g. 49, Vilnius LT-09131.

D A R B D A V I Ų D Ė M E S I U I !

Pažymint 40-ies metų baigimo sukaktį, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 1967 metų laidos absolventai kviečiami gegužės 26 dieną 12 valandą susitikti Medicinos fakulteto didžiojoje auditorijoje

Kurso seniūnas Vladislovas GaliauskasMob. tel. 8~698 018 07

1967 M. LAIDOS KURSO SUSITIKIMAS

VšĮ KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖ LIGONINĖPlečiant darbo apimtis ligoninei reikalingi: gydytojai radioterapeutai, medicinos fizikai Siūlome geras darbo sąlygas ir labai gerą atlyginimą. Taip pat priimami: terapijos profilio gydytojai radioterapijos specializacijai (rezidentūros studijoms), kurias apmoka ligoninė.Kreiptis: VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė

telefonas (8~46) 39 65 02. Vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis

Gegužės 14 d. 60-ties metų jubiliejų šven-čia Sapiegos ligoninės vidaus ligų gydytojas ALVYDAS SVIDERAVIČIUS

Gegužės 14 d. gimtadienį švenčia Kauno me-dicinos universiteto klinikų gyd. onkologė-chemoterapeutė EDITA JUODŽBALIENĖ

Gegužės 11d. gimtadienį švenčia Vilniaus uni-versiteto Onkologijos instituto gyd. onkologė-chemoterapeutė AUDRONĖ CICĖNIENĖ