2012-2013 m. vertimų ir iliustracijų projekto "Tavo žvilgsnis" almanachas

Vaik krybins iniciatyvos fondas

TAVO VILGSNISVertim ir iliustracij projektas

IV-oji knyga

Ko tikims i vertim ir k apie juos mano mons?

Romnai perm Senovs graik kultros palikim, jo pagrindu siek sukurti savo kultr, o literatros ver-timais labai praturtinti savo literatr ir kalb. ymiausi romn vertj tarpe Ciceronas ir Horacijus.

Reformacijos pradininkas Martinas Liuteris, iverts Biblij vokiei kalb, teig, jog skmingai galima ver-sti tik gimtj kalb.

Vienas ymiausi vertj Romanas Jakobsonas, skirdamas tris vertim ris, viena i j laiko vertim nekal-biniais enklais, kitaip tariant, iraikinga teksto iliustracija galt bti skminga teksto vertimo versija.

Etjenas Dole, prancz humanistas vertjas, buvo nuteistas mirti u erezij: mat jam ivertus vien Platono dialog, imta abejoti nemirtingumo idja.

Kad btum sumanus vertjas, privalai pirmiausia bti valgus skaitytojas, perprasti autoriaus mintis, pajusti su juo bendryst.

Projekto vadov Zita Martinlien

AURJA STROLYT, 15m., Radvilikio rajono Baisiogalos gimnazija

4 Padaras

Kokia puiki diena! - sako Karmen. - K mes toki dien galime nuveikti? Pem turi sugalvojusi ger dalyk. Paklauskim Pem, - atsako Rjus. Karmen pasidomi, k Pem sugalvojo. Mes galime sukurti Padar, - sako Pem. Padar? Kas yra tas Padaras? - Karmen ir Rjus klausia abu vienu kartu. Tada Pem ir sako: Padaras yra toks, koks js norite, kad jis bt. Js tik turite j sukurti. Jis privalo turti kn. Paimkit popieriaus lap ir ikirpkite kn savo Padarui. O kaip atrodo to Padaro knas? - pasiteirauja Karmen. Padarykite kn savo Padarui ir pamatysite, kaip js Padaro knas atrodo, - sako Pem. Kiek pd gali turti Padaras? - paklausia Rjus. Pem jam atsako: Padaras gali turti daug pd. Js galit padaryti Padar su keturiomis kojomis ir atuoniomis pdomis. Dabar js jau galit ir rankas jam padaryti. Ar gali Padaras turti keturias rankas? - vl paklausia Rjus. Padaras gali turti tiek rank, kiek js norit, kad jis turt. Keturios rankos atrodo gerai. O eios rankos atrodo dar geriau. Dabar js Padaras privalo turti galv. Ikirpkite galv savo Padarui, - toliau dsto Pem. Ar gali Padaras turti ma galv? - dar kart klausia Rjus. O ar a galiu sukurti Padar su trimis didelmis nosimis? - dar kart paklausia ir Karmen. Pem vl sako: Padaras yra toks, koks js norit, kad jis bt. Js Padaras gali turti penkias nosis. Jis gali turti ir eias nosis! Js Padaras atrodys gerai ir su septyniomis nosimis! Dabar js turite sudti visas savo Padaro dalis ir nuspalvinti jas. Nuspalvinkite kojas oranine ir mlyna spalvomis. Galv nuspalvinkite violetine spalva. Nuspalvinkite j kaip tik js norite, kad jis atrodyt.

VAIVA ARKAUSKAIT, iluts rajono Degui pagrindin mokykla

Vertimai i angl kalbos

5

ROBERTAS LOMSARGIS, 16m., iluts rajono vknos ,,Sauls gimnazija

6ELVINA URLU, 10m., V ,,VIMS - International Meridian School MIGL BAUAIT, 10m., Kauno Milikoni vidurin mokykla

DONATAS ASTRAUSKAS, 17m., Taurags profesinio rengimo centrasAUKS MAINAIT, 10m., iauli centro pradin mokykla


7

BERTA ADOMAVIIT, 16m., Kdaini viesioji gimnazija JUDITA KONTAUTAIT, 17m., iauli rajono Gruzdi gimnazija

8AUGUST STAUGAITYT, 15m., Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazija GABIJA NEDZINSKAIT, 13m., Vilniaus lietuvi namai


9

EMIL JUREVIIT, 15m., Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazijaEGL POGYT, 16m., Kauno Jono Jablonskio gimnazija

10

ALISA RTA STRAVINSKAIT, 14m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla RTA MATULEVIIT, 17m., Vilniaus Salomjos Nries gimnazija


11

UGN ILAGALYT, 15m., Panevio Juozo Miltinio gimnazija INGRIDA KALIUKEVIIT, 18m., Trak Vytauto Didiojo gimnazija

12

Dangaus rykumo kirvis

Kai kurie mons sako, kad Polas Bunyanas, kuris buvo per penkias deimtis pd gio, galjo nukirsti imtus medi, vien plaiu apskri-timu sukdamas savo dangaus rykumo kirv. Tomis dienomis daug medi turjo bti nukirsta ir panaudota nam bei laiv statybai. Darbas buvo vadinamas miko ruoa, ir mons kalba, kad Polas Bunyanas buvo geriausias kada nors gyvens medkirtys. Mik Polas kirto vienas, kol jis rado Mayl Mlynj Jautuk. Maylis buvo toks ilgas, koks auktas buvo Polas. Kartu jie sukr tvirt medkiri komand. Polas ir Mlynasis Jautukas ruo medien visoje iaurinje alies dalyje: nuo Maino iki Miigano, Viskonsino ir Minesotos. Polas pagalb samdsi daug vyr. Medkiriams patiko dirbti Polui, kadangi is visuomet bdavo jiems geras ir duodavo gerai pavalgyti. Medkiri komanda labiausiai mgo blynus, bet jie suveisdavo juos taip greitai, kad stovyklos virjai niekaip nesuspdavo prikepti, net jei atsikeldavo dvideimt eias valandas prie aur. Pagrindin bda buvo keptuvs, kurias virjai naudojo blynus kepti, jos buvo per maos. T iem, kai Polas ruo medien prie Didiojo Svogno ups Miigane, jis nusprend, kad reikia k nors daryti dl didesns keptuvs. Jis nuvyko kalv Moline, Ilinojuje, ir tar: Noriu, kad js, vyrai, padarytumte toki didel keptuv, jog kanot dien negaliau matyti kito jos krato. Vyrai msi darbo. Kai baig, buvo padar tokio dydio keptuv, kad nebuvo pakankamai didelio traukinio ar veimo jai paveti. Leiskite pagalvoti, k daryti, - tar Polas. - Mes turime paversti keptuv ant ono kaip sidabrin doler ir ridenti j Miigan. Jis prik-abino Mlynajam Jautukui keptuv ir jie ikeliavo. Mayliui ir Polui tai nebuvo sunkus darbas, nors jie turjo psiomis eiti por imt myli. Likus keletui myli iki medkiri stovyklos, Polas atkabino keptuv ir paleido j riedti savaime. Kai sustojo, ji pradjo suktis kaip pensas; sukosi, sukosi ir emje ikas didel duob, prie lepteldama kaip tos duobs dangtis. Medkiriai digavo ir nuskubjo tempti medi lauui i keli akr. Virjas ir imtas vienas padjjas mai tonas telos. Kai viskas buvo paruota ir liepsnos po keptuve spindjo kaip miko gaisras, Polas isirinko kariui atsparesni vyr komand. Jis liep jiems prie pd prisiriti riebios onins juostas. Js, vyrai, iuoinkite keptuvje, kol i gerai isiriebaluos, - tar jiems. Vyrai iuoinjo, kol keptuv pradjo blizgti nuo onins riebal. Balta tela isiliejo keptuvje ir greitai traki, rud, garuojani blyn kvapas pasklido po vis valstij. Buvo tonos blyn ir daugyb j liko Mayliui, kuris galjo praryti vagon vienu ksniu. Maai surastume darb, kuri Polas neveikt, ypa su Maylio pagalba. Bet buvo vienas, kuris atrod neveikiamas net jam. Tai buvo Vis-konsine, prie pat ventojo Krokso ups. Ten medkiri kelias buvo toks vingiuotas, kad nebuvo manoma mike jo atsekti. Jis galjo prasidti viena kryptimi, tada nukrypti al, apsisukti, kol galiausiai pats sutrikdavo ir nebeinojo, nei kur pradia, nei kur pabaiga. Medkiriai, gabena-ntys rstus link stovyklos, vl pasijusdavo grtantys atgal, i kur pajudjo. Polas man, kad netgi Maylis negalt veikti tokio susimazgiusio ir vingiuoto kelio kaip is, bet nebuvo k daryti tik pabandyti.

LORENAS BUIVYDAS, Radvilikio rajono Pocinli pagrindin mokykla


13

RUSN NAVICKAIT, 13m., iauli rajono Bubi pagrindin mokyklaMONIKA KRIAUINAIT, 17m., Ukmergs rajono elvos vidurin mokykla

URT GARDAUSKAIT, 18m., Kauno taikomosios dails mokyklaKOTRYNA JOKAIT, 12m., Maeiki Pavasario vidurin mokykla

14

BERTINA DRAGNAIT, 13m., iauli Jovaro progimnazija AGN OSECKYT, 16m., iauli Juliaus Janonio gimnazija


15

ANASTASIJA KISELIOVA, 17m., Zaras ,,uolo gimnazijaLINA DRUNGILAIT, 18m., Kretingos rajono Kartenos vidurin mokykla

Mano tetos nuotykis

Mano teta buvo stambaus sudjimo, protinga ir labai rytinga ponia, j bt galima pavadinti vyrika moterimi. Mano dd buvo liesas, silpnas mogelis, labai romus bei paklusnus tikrai ne pora mano tetai. Atrod, kad nuo vestuvi dienos jis pamau nyko ir nyko. Stipri monos valia jam buvo ne pagal jgas ir j isekino. Taiau mano teta rpinosi dde kaip tik galjo: pus miestelio daktar irainjo jam vaistus, o ji liepdavo jam laikytis vis j nurodym ir duodavo tiek vaist, kad bt pakak igydyti vis ligonin. Viskas buvo veltui. Kuo daugiau vaist ir prieiros jam teko paksti, tuo blogiau ir blogiau jam darsi, kol galiausiai jis papild sutuoktini auk, kurias nuud perdtas gerumas, sra. Mano teta labai igyveno dl vargelio vyro mirties. Galbt ji jaut sins grauim dl perdto rpinimosi, kuris nuvar ka-pus jos vyr. iaip ar taip, ji padar visk, k galt padaryti nal, kad pagerbt vyro atminim. Ji negailjo pinig nei gedulo rb kokybei, nei kiekybei: ant kaklo teta neiojo vyro miniatir, tokio dydio, kaip maas sauls laikrodis, o ant jos miegamojo sienos visada kabjo vyro portretas visu giu. Visas pasaulis auktino jos elges ir buvo nusprsta, kad moteris, kuri taip graiai gerbia vyro atminim, yra verta greitai susirasti kit. Netrukus nal ivyko savo rezidencij, sen dvar Derbiyre, kur ilg laik priirjo tik kvedys ir nam eiminink. Su savimi ji pasim daugum tarn, ketindama dvar paversti savo nuolatiniais namais. Tarnams i miesto oda jo pagaugais pagalvojus, kad teks gyventi tokioje nirioje, Dievo apleistoje vietoje, ypa, kai jie vak-are susirinko tarn kambaryje ir pasidalino spdiais apie vaiduoklikas istorijas, igirstas per dien. Jiems buvo baisu klaidioti po rkanus, tamsius kambarius. Mano tet priblok toks atsiskyrlikas namas. Todl prie eidama lov ji atidiai patikrino dur bei lang sandarum. Pasidjusi raktus po pagalve ir leidusi kambarinei ieiti, ji atsisdo prie tualetinio stalelio, tvarkydamasi plau-kus. Nepaisydama irdglos dl mirusio mano dds, i patraukli nal labai rpinosi savo ivaizda. Ji dar pasdjo irdama save veidrodyje pirma vien pus, paskui kit. Staiga jai pasirod, kad igirdo kak judant u nugaros. Teta skubiai atsisuko, bet ten nieko nebuvo. Nieko, iskyrus niriai nutapyt vargelio vyro portret, kabant ant sienos. Prisiminusi savo vyr moteris giliai atsiduso, kaip kad buvo pratusi daryti, kai kalbdavo apie j draug kompanijoje, ir toliau taissi naktinius markinius. Jos atodsis atsikartojo arba j buvo atsakyta ilgu atokvpiu. Ji vl apsidair, bet nieko nemat. Teta paman, kad iuos garsus skleidia vjas, besiveriantis pro iurki igrautas skyles sename dvare, ir neskubdama pradjo garbanotis plaukus, kai staiga pastebjo vien i portreto aki judant. Toks keistas nutikimas, kaip jau turbt supratote, mano tet labai sukrt. Ji buvo tikra, kad akis sujudjo. Negana to, atrod, kad jai mirkteljo btent taip, kaip darydavo jos vyras, kol dar buvo gyvas. Net altukas persmelk jos ird juk ji buvo vienia moteris bauginanioje situacijoje.

ROBERTA KALASAUSKAIT, Kauno Jono Jablonskio gimnazija

16


17

REDA PETRAVIIT, 15m., Vilniaus Martyno Mavydo Progimnazija

18

MOTIEJUS VYNIAUSKAS, 16m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla AKVIL GAILINAIT, 16m., Radvilikio rajono Pocinli pagrindin mokykla


19

IEVA KEKYT, 17m., Maeiki rajono idik Marijos Pekauskaits vidurin mokyklaSIMONA DRAKAIT, 17m., Vilniaus ,,altinlio privati mokykla

Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis

Martino eimoje buvo penki asmenys. Pastorius ir ponia King buvo jo tvai. Pagal ami eimoje Martinas buvo vidurinysis turjo jaunesn brol Alfred ir vyresn seser Kristin. Martino tvas buvo dvasininkas. tai dl ko mons j vadino Tvu Kingu. Sekmadieniais banyioje Martinui labiausiai patiko klausytis tvo pamoksl. Jam patiko tio tariami odiai. Martinas nepasiymjo giu, bet buvo stiprus vaikzas. Jam patiko kasdieniai vaik aidimai: futbolas, krepinis, be to, Martinas buvo greitas bgikas bei geras kriketo aidjas. aisdamas jis visada siek pergals. Kai Martinas, Alfredas ir Kristina buvo mai, jie bendravo ir aid su visais kaimynystje gyvenusiais vaikais, juodaodiais ir bal-taisiais. Kai maieji Kingai pradjo mokytis, baltieji vaikai nebeusukdavo j namus. Martinas netruko suprasti, kad baltaodiai net ir moksi kitoje mokykloje nei jis su Kristina ir Alfredu. Kiek pagjs Martinas suinojo, jog esama viet, kur King eimai udarytas kelias vien dl to, kad jie juodaodiai. ie dalykai labai lidino berniuk. Jis mst, k galt pakeisti. Martinas galvojo, kuo jis bus uaugs. Gal daktaras, o gal vis dlto teisininkas. Vaiko tikslas buvo padti monms. Martinas moksi stropiai. Jis visada pasimokydavo daugiau nei mokytojai liepdavo. Berniukas dievino knygas. Skait jas be at-vangos. Neretai vaikinas nepagaildavo vis savo kienpinigi vairiems leidiniams, kuriuos troko turti. Augdamas Martinas skait vis daugiau ir daugiau mat domjosi vairiais dalykais. Martinas baig mokykl bdamas vos penkiolikos met. Tais paiais metais jis ivyko studijuoti. Jaunuolis tapo dvasininku, kaip ir tvas. Martinas Liuteris Kingas apkeliavo ne tik visas Amerikos valstijas, bet ir vis pasaul. Jis danai paddavo monms, besisten-gusiems pakeisti neteisingus statymus, ir ilgainiui is mogus tapo toks garsus, jog apie j laikraiai ra kone kiekvien dien, buvo galima j igirsti radijo laidose ir ivysti per televizij. 1964 metais Martinas Liuteris Kingas gavo Nobelio Taikos premij u nuopelnus skleidiant taik ir meil tarp moni. Apdova-notieji ia garbinga premija gaudavo nuostab medal bei nema sum pinig. Kaip js manote, kam Martinas Liuteris Kingas ileido gautus pinigus? Ne sau ir ne eimai. Jis panaudojo juos gelbdamas monms. 1968 metais pasaul sukrt baisi inia Martinas Liuteris Kingas buvo nuudytas. Ne tik amerikieiai visas pasaulis jo gedjo. imtai moni lydjo velion paskutinn kelionn. Visi buvo sukrsti, t dien nedirbo mokyklos ir mons. Nors Martynas Liuteris Kingas ikeliavo anapilin, jo odiai ir idjos vis dar gyvi. Dabar mons gali gyventi, kaip ir jis, mylti, kaip ir jis, dirbti, kaip ir jis. Tuo bdu Martinas Liuteris Kingas ir jo atsidavimas monms niekada nebus pamirti.

VILMA VASKELAIT, Vilniaus Viruliki vidurin mokykla

20


21

PALMA SKETERYT, 16m., Pasvalio rajono Joniklio Gabriels Petkeviaits-Bits gimnazija

GRETA VAISTAIT, 10m., Trak rajono Rdiki gimnazija IEVA BELEKAIT, 14m., Trak Vytauto Didiojo gimnazija

KRISTINA APANAVIIT, 19m., V Kauno Juozo Urbio katalikika vidurin mokykla

Puodius

Vien puiki dien Robinas isiruo Notingem. Pakeliui jis sutiko varg puodi, kurie ve Notingem parduoti savo puo-dus. Ger dien, puodiau, - pasisveikino Robinas Hudas. Nieko netardamas puodius vaiavo toliau. Ir tik tada, kai Robinas atsistojo vidury kelio, puodius pristabd arkl. Eik alin, - suuko jis, - arba a tave pervaiuosiu. Ne, - pasak Robinas. - Man reikia tavo arklio ir veimo, o taipogi ir tavo puod. A noriau vienai dienai tapti puodiumi ir pasivalgyti, kas vyksta Notingeme. Tu nieko neprarasi, - Robinas prisiek. - Parduok man puodus u toki kain, kokios tu papraytum Notingeme, taip pat a pridsiu du auksinius, kaip ustat u arkl ir veim. Dar duok man savo drabuius, antraip mane, Robin Hud, atpains. Robinas Hudas? - nustebs suuko puodius ir neatsidiaugdamas dviem aukso monetomis bei pinigais, gautais u puodus, greitai atidav savo drabuius, netardamas n odio. Robinas Hudas ivaiavo Notingem, o savo vyrus kartu su puodiumi paliko laukti jo sugrtanio. Kai Robinas atvyko viet, pasil savo puodus u pus kainos ir netrukus visi pigesni puodai buvo iparduoti. Galiausiai jam liko tik keliolika brangesni ir didesni duben bei lki. Prieais turgaus aikt stovjo namas, kuris priklaus Notingemo erifui Robertui de Reno. Robinas Hudas susidjo savo prekes krepel, perjo per turgaviet ir pasibeld erifo duris. Netrukus prijo moteris ir atidar jas. A atneiau jums kelt ind, - Robinas tar, - tai dovana poniai de Reno, jeigu ji teiksis priimti i mano dovan. Js dovan? - moteris pasiteiravo. Taip, mano, puodiaus, - Robinas atsak. Paliks krep jis gro prie savo veimo ir m laukti. Netrukus moteris gro ir pastebjo Robin, stovint prie veimo. Mano gerasis puodiau, - tar ji, - mano ponia mano, kad js dovana yra labai vertinga, kaip tik mums trko puod taigi ji kvieia jus ateiti ir papietauti su mumis. Su malonumu, - atsak Robinas ir paskui moter nujo erifo namus. Ten j pasodino prasiausioje vietoje stalo gale, erifas su mona ir keliais draugais atsisdo garbingiausiose vietose. Jie garsiai kalbjosi, o Robinui to ir tereikjo. Keturiasdeimt auksini, - suuko erifas, - ir miesto auklys tai visiems prane. Keturiasdeimt? - nusistebjo vienas i jo draug, - bet tai labai dideli pinigai. Bet Robinas Hudas yra labai pavojingas, - atr erifas.

JULIUS LENGVINAS, iluts rajono vknos ,,Sauls gimnazija

22


23

DOVIL RATKUT, 10m., Vilniaus Balsi pagrindin mokykla

AURA TURSKYT, 14m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla

RUSN PAZDRAZDYT, 15m., Palangos senoji gimnazija

MONIKA POCIT, 14m., Panevio Royno pagrindin mokykla

24

VIKTORIJA MARTINKUT, 19m., Kretingos rajono Kartenos vidurin mokykla REDA JONUAIT, 13m., Kretingos rajono Salant gimnazija


25

RUGIL VLAVIIT, 15m., Teli ,,Diugo vidurin mokyklaINESA KAZLOVAIT, 13m., iauli rajono Bubi pagrindin mokykla

Vakarlis

Dvynukai Kevinas ir Siuzi liko vieni namie. J tvai per Velykas porai dien ivyko, palik vaikams priirti jaunesnij sesut eiamet Mend. Mama ir ttis negr iki pirmadienio. Surenkime aun vakarl, - pasil Siuzi. Bet mes paadjome tvams, kad ne... - pasakiau. Juk galime susitvarkyti. Jie ninieko nesuinos, - tar Siuzi. Galbt ir ne, bet Mend neitvers neiplepjusi. Jei mums pasisekt j kalbti, Mend neprasiiot, - gudriai nusiypsojo sesuo. U tyljim mes Mendei paadjome nupirkti Barb. Vakare pasikvietme br ger draug. Visi puikiai pasilinksmino. Jau buvo gantinai vlu ir apie antr nakties vakarlis baigsi. ,,Ryte bus utektinai laiko visk sutvarkyti. Abu ulipome virun. A nusvirduliavau pairti, kaip laikosi Mend, ir usndau alia jos. Tai buvo telefonas. vilgteljau laikrod. Atuonios. Telefonas nesiliov irks. Apsnds pakliau ragel. Tokioje ankstybje skambinti galt tik... Alio? Ar tai tu mielasis? Taip, mam. Kaip sekasi mano maiesiems? Aaa... Neblogai. Tiesiog puikiai. Tiesiog paskambinau pasakyti, kad grtame namo jau i popiet. Bet... inau. Mes su tiu nusprendme grti iek tiek ankstliau. Pasimatysim. Padjs ragel nuskuodiau vir adinti Siuzi. i liepusi man usiiaupti miegojo toliau, kol nepapasakojau jai apie skambut. Mudu nuskubjome apaion, svetain. Ten vyravo visikas chaosas. Visi baldai buvo istumdyti palei sienas, o kilimas suvyniotas tysojo kampe. Kol adinau Siuzi, Mend apaioje pasistat palapin i pagalvi bei pagalvli, pati slpsi po kavos staleliu. Visuose namuose nebuvo n vienos varios lkts ar stiklins. Kai pagaliau varius indus sukroviau indauj, laikrodis jau mu dvylikt. Nulkiau svetain. Na, ir kaip, Kevinai? - paklaus Siuzi. Apsidairiau. Sofa buvo ten, kur ir turt bti prieais knyg spint. Garso aparatra taip pat stovjo prastoje vietoje. Viskas buvo lyg ir gerai. Aha, puiku. Vis dlto, rodos, kako trksta... Darsyk visk apirjome. inau. Kilimas ne vietoj. Reikt j apsukti. Vis tiek kako trksta... Btent tada igirdome mainos es. jusi mama visus stipriai apkabino. Tada apsivalg. Mes su Siuzi persimetme vilgsniais. Mamos vilgsnis nukrypo staliuk ir... staiga supratome, kas negerai. T akimirk pro duris eng ttis. Kas galt paaikinti, k didioji kritolin vaza veikia garae? Vakarlis, - siterp Mend. Kartais maosios sesuts gyva bda.

MARTYNA UBARTAIT, Kretingos Jurgio Pabros gimnazija

26


27

UGN LEKYT, 14m., Vilkavikio Salomjos Nries pagrindin mokykla DEIMANT SABALIAUSKAIT, 18m., iauli universiteto gimnazija

MONIKA ADOMAITYT, 15m., Juodkrants Liudviko Rzos jr kadet mokyklaGINTAR POIRAIT, 16m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla

28

GUODA KLIUINSKAIT, 14m., Kauno jzuit gimnazija


29

SILVIJA GVAZDAITYT, 14m., Kauno jzuit gimnazijaEMIL BORUSAIT, 15m., Juliaus Janonio gimnazija

Dailininkas, mergina ir caras

Gyveno kart dailininkas. Jis keliavo po miestus bei kaimus ir tap mones. Neturjo dailininkas nei nam, nei eimos, nei pinig, nei lovs. Jis turjo tik daus ir teptukus. Vien kart jo dailininkas keliu ir pamat mergin. Ji sdjo lauko pakraty ir verk. Kodl tu verki? - paklaus merginos dailininkas. Kaipgi man neverkti, - atsak mergina.- Pavelk mane. Dien ir nakt dirbu caro laukuose. Nuo sunkaus darbo mano rankos pasidar iurkios, oda suskeldjo, plaukai ibluko, o nugara sulinko. Turiu jaunik, silant man tapti jo mona, bet man gda pasiro-dyti jam tokiai negraiai. Neverk, - tar dailininkas. - Man atrodo, kad tu labai grai. A nutapysiu tavo portret, ir tu ivysi, kokia i ties esi. Mergina nubrauk aaras, o dailininkas isitrauk teptukus, daus, drob ir pradjo j tapyti. Tai buvo nuostabus portretas! Kokia grauol velg i drobs! Jos rankos buvo velnios, plaukai ilkiniai, o akys rjo kaip vaigds. Dailininkas iman savo darb: tap mones tokius, kokie jie yra. Patikjo mergina dailininku, apsidiaug ir nuskubjo pas savo jaunik. Netrukus jie ir vestuves atoko. Igirdo i nuostabi istorij caras. Jis buvo tingus, piktas, kvailas ir negraus. Taiau niekas neinojo, koks caras buvo i ties, nes jis slp nuo moni savo ivaizdos trkumus: siaur kakt slp karna, plik udeng perukas, siaurus peius platino pagalvls, o auksiniai arvai sudar stipraus ir tvirto mogaus spd. Pakviet caras dailinink rmus ir paliep nutapyti jo portret, nes kitaip grasino pasodinti kaljim. Greit portretas buvo baigtas. Na ir caras buvo tame portrete! Ne caras, o igama: kakta siaura, pilvas didiulis, kojos trumpos, o ausys kaip asilo. Pavelg caras portret ir suuko: Tai ne a! Apgavike, tu nupieei ne mane! Ei, sargyba, iupkite j ir kaljim! Puol sargyba dailinink, bet ia pat nuriedjo carui nuo galvos karna, nukrito arvai ir ivydo liaudis, koks i ties buvo caras. Ivijo j mons. O kas nutiko dailininkui? O kas gi jam nutiks! Juk jis laisvas mogus. Ismuko dailininkas nepastebtas i miesto ir patrauk savo keliu. Kalbama, jog jis iki iol keliauja po miestus bei kaimus ir tapo mones. Ir jo nutapyti mons tokie, kokie jie yra i ties.

GRETA KRASAUSKYT, iauli universiteto gimanzija

30

31

Vertimai i rus kalbos

AKVIL BARAUSKAIT, 15m., Panevio Vytauto emkalnio gimnazija

JUSTINA UTAUTAIT, 14m., Kauno rajono Vilkijos gimnazija

GITANA GERVINSKAIT, 16m., Kretingos rajono Darbn gimnazija

GODA PADVELSKYT, 12m., Kauno Martyno Mavydo mokykla

32

LAURA SAVICKAIT, 12m., Radvilikio rajono aukoto pagrindin mokykla GYTIS UDAVINYS, 16m., Vilniaus Barboros Radvilaits pagrindin mokykla

33


REDA PRALGAUSKAIT, 18m., Maeiki rajono idik Marijos Pekauskaits vidurin mokyklaANDELIKA SMATAVIIT, 12m., Radvilikio rajono Pakalniki pagrindin mokykla

34

Du gods mekiukai

Tankiame mike gyveno sena meka su dviem snumis. Kart mekiukai isiruo pasivaikioti. jo, jo jie miku ir surado didel apval sr. Mekiukai norjo j padalinti lygiomis dalimis, bet kiekvienas bijojo, kad kakuriam netekt daugiau. Mekiukai ginijasi, urzgia vienas ant kito. Igirdo triukm lap ir pribgo prie mekiuk: - Kodl ginijats?- klausia. Mekiukai papasakojo jai apie savo bd. - Na, ia ne bda,- pasak lap. -A padalinsiu lygiomis dalimis. Mekiukai apsidiaug ir atidav sr lapei. Lap pam sr ir perlau j, bet vienas gabalas buvo didesnis u kit. Mekiukai tuoj pat suriko: - is didesnis! Lap juos nuramino. - Tyliau, tyliau! A visk tuoj sutvarkysiu. Ji atkando ksnel nuo didesnio gabalo ir sud j. - Vlgi nelygiai!- suriko mekiukai. - Nesijaudinkit!-pasak lap.-A inau k darau. Ir ji dar kart atkando ksnel nuo didesns dalies. - Ir vl nelygu ! -suriko mekiukai. - Dar truputl ir viskas bus, kaip js norite, - nuramino juos lap. Lap atksdavo ksn srio, o mekiukai vos spjo juodomis nosimis sekti nuo didesnio ksnio prie maesnio, nuo maesnio prie didesnio. Kol lap nepasisotino, ji vis dalijo ir dalijo. Pagaliau ksniai susilygino, bet jie buvo tokie mayiai, kad juos buvo galima praryti i karto. - Na, k gi, -pasak lap, -kad ir maai, bet u tai po lygiai! Gero apetito, mekiukai! Pamojusi uodega, ji pabgo mik. Suglum mekiukai tik atsiduso ir susivalg. tai kaip atsitinka tiems, kurie gods!

ELIGIJUS ADGAUSKAS, Alytaus rajono Butrimoni gimnazija

35


VILIUS PAULAUSKAS, 13m., Kauno Martyno Mavydo mokykla

36

GITA ABANAIT, 15m., Kupikio Lauryno Stuokos-Guceviiaus gimnazija MODESTA SUKURYT, 14m., Maeiki rajono idik Marijos Pekauskaits vidurin mokykla

37


SAMANTA VALTAIT, 11m., Maeiki Kalnn pagrindin mokykla

JUSTINA VENCKUT, 15m., Papils Simono Daukanto gimnazija

AMANDA GREBLIAUSKAIT, 12m., iauli Vinco Kudirkos pagrindin mokykla

38

Gyvi achmatai

Ar Js mgstate aisti achmatais? Tai labai domus aidimas, tiesa? O ar galite sivaizduoti, kad karalius, irgas ar pstininkas atgyja ant achmat lentos? Taip, taip, nesistebkite - taip bna... Italijos mieste Marostikoje. Kart per ketverius metus - rudens pradioje, rugsjo devint, - Marostikoje veniama achmat diena.

O viskas prasidjo beveik prie eis imtus met. 1454 metais. Tais laikais Italijoje gyveno turtingas ir apsiviets kunigaiktis. Jis turjo dvi grauoles dukteris. Bet kakodl du kilns jaunuoliai, tarnav kunigaikio dvare, simyljo t pai kunigaikio dukter, vardu Leonora.

Jaunuoliai band laimti merginos prielankum, bet i n vieno neiskyr. Taip Leonoros gerbj mezgsi konfliktas. Tais laikais panas ginai baigdavosi dvikova: nugaltojas gaudavo grauol monas, o nugaltj - deja! - apverkdavo ir palaidodavo.

Bet kunigaiktis, Leonoros tvas, buvo isilavins mogus ir dvikova jam atrod tarsi barbarika atgyvena. Jis pasil varovams susikauti aidiant achmatais.

Tam, kad neugaut kilni jaunuoli jausm, kunigaiktis nusprend surengti dvikov paiu rimiausiu bdu. achmat figromis buvo jo dvarikiai ir tarnai. aidimas vyko aiktje prie kunigaikio pil. Laimtojas gavo monas Leonor, o pralaimjs - jos (ne maiau grai) seser.

ita istorija iliko nepamirta per amius. Nuo to laiko kart per ketverius metus Marostikos miesto gyventojai prisimena graij Leonor, abu riterius ir iradingj kunigaikt, surengdami didj achmat aidim.

Marostikos miestas lyg tyia sukurtas tokiai ikilmei. Reikalas tas, kad mieste yra achmat lentos aikt. Ji visa idailinta kvadra-tais - baltais ir juodais. Tokia lenta labai patogu judti achmat figroms - aidjams, aprengtiems vidurami kostiumais, kuriuos mons dvjo Leonoros laikais.

HAROLDAS JUKNEVIIUS, Varnos rajono Senosios Varnos A.Rylikio vidurin mokykla

39


LAURYNA LUBYT, 14m., Kretingos rajono Salant gimnazija

YGIMANT EIDUKEVIIT, 11m., Vilkavikio rajono Gi Kazimiero Barausko pagrindin mokykla LUKAS SIRUTAVIIUS, 13m., Kauno Juozo Gruo meno vidurin mokykla

ELENA MOTIEJNAIT, 14m., Vilniaus miesto emynos progimnazija

40

MONIKA STANEVIIT, 14m., Kauno Juozo Gruo meno vidurin mokykla KATAYNA JANCEVI, 18m., Vilniaus Vytauto Didiojo gimnazija

41


EGL MIKNAIT, 13m., Radvilikio rajono aukoto pagrindin mokyklaRAMINTA KASPERAVIIT, 13m., Marijampols Jono Totoraiio pagrindin mokykla

42

Kodl slav abcl vadinama kirilica ?

Pasaulio taut kalbos gali bti giminaits. Rus, baltarusi ir ukrainiei kalbos - tai senosios slav kalbos vaikai. Senja slav kalba ie kalbjo, kai dar buvo viena tauta, gyvenusi nedidelje teritorijoje. Ir dabar mokslininkai tebesiginija, kurgi buvo ta teritorija. Jos ieko ir dabartinje Lenkijoje, ir Karpat kaln papdje, ir Ukrainos stepse.

1992-ais metais Rusijoje pirmkart buvo veniama Slav rato ir kultros diena. T dien Maskvoje, Slav aiktje, buvo atideng-tas paminklas Kirilui ir Metodijui. Prie Paminklo udegta negstanti ugnis amino atminimo enklas.

U k Kirilas ir Metodijus nusipeln tokios garbs? Kodl jau antr tkstantmet juos mena tautos?Broliai Kirilas ir Metodijus gim Makedonijos mieste Solni (dabar Salonikai). Kirilas mo-ksi tikjimo odio ir dst filosofij.

Todl j ir pramin Filosofu. Jis mokjo kelet kalb. Meto-dijus buvo vienos rytins Romos imperijos srities valdytojas. Jis palaik visas geras savo brolio id-jas. Gyvenimo pabaigoje abu jie tapo vienuoliais ir gavo Konstantino bei Michailo vardus.

Po krikto primimo slavai vietoj savo paprast enkl m naudoti lotynikas ir graikikas raides. Tai buvo nelabai patogu, ne tos raids neperteikdavo visos slav kalbos ypatum. Tuomet Kirilas ir suman sukurti slavik abcl. Joje buvo 38 raids. Dalis raidi buvo paimtos i graik abcls, o kitos buvo sukurtos tam, kad perteikt slav kalbos garsus. Taip slav tautos gavo rat - abcl, kuri pavadino kirilica - jos sumanytojo garbei.

DOMINYKAS TUTAS, Naujosios Akmens ,,Saultekio progimnazija

43


GODA VAITKUT, 12m., Maeiki rajono idik Marijos Pekauskaits vidurin mokykla

44

Matriokos istorija

Meistras dirbo sode. Tai buvo didelis, graus bajor sodybos sodas. O netoliese, ant sodo suoliuko, aid mergait bajor dukra. Mergaits rankose buvo puikus ujrio aislas ll. Mergait kak nabda lelei neaikia kalba, vadina j keistu vardu. Meistras pagalvojo, jog jo dukra neturi tokio puikaus aisliuko, ir kiti valstiei vaikai neturi. O jeigu... Ilgais iemos vakarais Meistras gamino smagius aisliukus kiauin kiauinyje. Daug kas kaime mokjo gaminti tokius aislus. Atidarai kiauin, o ten antras, treias: vienas u kit maesnis. Pagal pavyzd Meistras sugalvojo pagaminti ll. I medio idro didesn ll tai mama, vliau maesn tai dukra, po to dar vien, ir dar. Llyts slepiasi viena kitoje. Kaip papuoti ll? Nriniuota suknel jai netiks. i llyt valstiet. Ir papuo j Meistras taip, kaip rengsi valstiets. Apreng gltu sarafanu, o ant galvels ryki skarel (dirbant laukuose skarel ir nuo sauls saugodavo, ir kasas prilaikydavo). Skruostus llei nuda rausvai, o linksmos akys spindjo kaip iburliai. Ijo nuostabus aislas. Meistras jai sugalvojo Matrionos vard (senovje tai buvo labai populiarus moterikas vardas), o velniai Matrioka. Meistro dukrai naujas aislas labai patiko. Ilgai mergait aisdavo: lles sustatydavo pagal g, vl surinkdavo visas ir slpdavo didiausioje llje. Greitai panaios matriokos atsirado gretimuose kaimuose. Daugelis meistr pradjo jas gaminti. Pats reikmingiausias vykis matriokos gyvenime nutiko 1900 metais. Matrioka ikeliavo tolim miest Paryi. Ten vyko pasaulin paroda. Puoni, linksma, ryki ll uvald parodos lankytoj irdis. mons savaime praddavo ypsotis matydami roin matriokos veid. Ji buvo pripainta geriausia lle vaikams. Nuo to laiko matrioka keliauja po vis pasaul. Linksm eimynl galima sutikti visuose emynuose. Dabar matriok danai perka ne tik kaip aisl, bet ir kaip vien populiariausi rusik suvenyr.

GABRIEL VALEIAIT, Trak rajono Lentvario Motiejaus imelionio gimanzija

45


ENRIKA VILIMAIT, 13m., V Panevio Kazimiero Paltaroko gimnazija IEVA RUDZINSKAIT, 14m., Kupikio Lauryno Stuokos-Guceviiaus gimnazija

EVELINA VALENTAIT, 14m., iluts rajono vknos ,,Sauls gimnazijaGABRIEL POPOVAIT, 17m., Naujosios Akmens Ramui gimnazija

46

DAIVA MISIT, 17m., Pasvalio rajono Vak vidurin mokykla LUKAS LINKNAITIS, 12m., Vilkavikio rajono Gi Kazimiero Barausko pagrindin mokykla

47


RIMANT ALYT, 17m., Akmens rajono Papils Simono Daukanto gimnazijaEVELINA GALKUT, 12m., iauli Vinco Kudirkos pagrindin mokykla

48

Padavimas apie idid mog

Nuo tada, kai tai vyko, prajo tkstaniai met. Toli u jros, ten kur pateka saul, yra alis, kur gyveno galinga moni gentis. Jie gan galvij bandas, mediojo vris, po mediokls puotaudavo, dainuodavo dainas.

Vien kart puotos metu i dangaus nusileido erelis ir pagrob mergait. Genties vyrai leidosi iekoti mergaits, bet jos nerado. Ir pamiro j, kaip pamirtama apie visk pasaulyje.

Po dvideimties met kaim atjo ikankinta moteris, o kartu su ja graus, stiprus jaunuolis, erelio snus. Visi su nuostaba irjo erelio sn ir mat, kad jis niekuo ne geresnis u juos, tik jo akys altos ir ididios, kaip ir pauki valdovo. Vaikinas drsiai irjo mones ir sak, kad kito tokio kaip jis pasaulyje nra. mons supyko ir atsak, kad jam tarp j nra vietos- tegul eina jis kur nori.

Vaikinas nusijuok ir nujo ten, kur jis norjo,- pas vien grai mergin: prijo prie jos, apkabino, bet mergina atstm jaunuol. Tada erelio snus taip smog merginai, kad ji parkrito, atsiduso ir numir. Visus, kas tai mat, sukaust baim. Ir ilgai visi tyljo, irdami jaunuol, kuris nenuleido galvos, lyg aukdamasis bausms. mons suiupo vaikin ir pradjo galvoti, kaip j nubausti - nusikaltimas buvo negirdtas. Iminiai band suprasti, kodl jis taip pasielg, kalbjosi su juo ir suvok, kad jis mans esantis vienintelis toks emje ir be savs daugiau nieko aplinkui nemato. Tada iminiai suprato, kad bausm slypi jame paiame! Paleisti j- tegul jis bna laisvas. tai jo bausm! Nors debes nebuvo, i dangaus trenk aibas- tai dangaus jgos patvirtino imini nuosprend.

Jaunuolis nusijuok, tarsi atsakydamas monms, kurie j atstm, ir nujo vienas, laisvas, kaip tvas. Bet jo tvas nebuvo mogus, o jis- mogus. Ir tai jis pradjo gyventi laisvas, kaip pauktis. Vaikinas grob merginas ir gyvulius, buvo vikrus, grobuonikas, stiprus, iaurus ir ilgai- ne vien deimtmet- nesusitiko su monmis.

Vien kart jis priartjo prie moni. Kai ie puol j - jaunuolis nesitrauk i vietos. mons suprato, kad jis ieko mirties, jie sustojo ir nusijuok. O jis drebjo, girddamas it juok. Su ilgesingu ksniu jaunuolis grieb kakieno pamest peil ir smeig sau krtin, taiau peilis sulo, ir vaikinui nieko blogo nenutiko. Jaunuolis parkrito ant ems ir ilgai trank galv j, bet em jo nenorjo priimti.

mons su diaugsmu suprato, kad jis negali numirti, ir nujo j palikdami. Nuo to laiko jis liko vienas, laisvas, laukiantis mirties. Jis buvo tarsi elis, ir toks bus aminai! Ir nra jam vietos tarp moni. Tai bausm u ididum.

(pagal Maksim Gork)

JURGITA KERPYT, Kauno ,,Sauls gimnazija

49


VISMANTAS ATAS, 13m., Vilniaus Barboros Radvilaits pagrindin mokykla ALINA RANONYT, 18m., Bir technologij ir verslo mokymo centro Bir skyrius

Aleksandras Didysis

Aleksandras Didysis buvo vienas ymiausi karvedi istorijoje. Jis gim 356 metais prie Krist Peloje. Aleksandras buvo Pilypo II ir Olimpiados snus. Garsiausias vis laik filosofas Aristotelis buvo jo mokytojas. Sklando daugyb legend apie jaunj Aleksandr. Makedonijos karalius Pilypas II turjo gra ristn. Geriausi raiteliai bandydavo savo laim juo pajodinti, taiau irgas bdavo atkaklesnis u juos. Prarads vilt, Pilypas norjo atsisakyti irgo, taiau Aleksandras paklaus: Gal galiau dar pabandyti? Tvas atsak: Na, gerai, tik bk atsargus. Aleksandras ved irg prieais saul. Jis pastebjo, kad galingasis ristnas bijojo savo paties elio. Aleksandras paglost irg ir staigiai uoko ant jo nugaros. irgas pasileido aibo greiiu. Visi man, kad raitelis nukris, bet kai jis gro gyvas ir sveikas, karalius verk i diaugsmo. Jis apkabino sn ir tar: Eik, mano snau, iekok savs vertos karalysts, Makedonija tau tikrai per maa! Jis taip ir padar. Po tvo nuudymo Aleksandras tapo Makedonijos valdovu. Naujasis imperatorius pradjo kar prie persus. Aleksandras keliavo Gordion per Maj Azij. Pakeliui jis pamat veias. Mediena, i kurios jos buvo pagamintos, buvo stipriai surita. Vienas orakulo posakis bylojo: Kas sugebs atriti Gordijaus mazg, gals valdyti Azijos emyn. Daugyb stipri ir proting vyr net keturis imtus met band vykdyti i uduot, taiau niekam nepavyko. To negaljo padaryti ir Aleksandras. Prarads savitvard jaunasis karvedys pasim savo kalavij ir perkirto mazg dvi dalis. Aleksandras Makedonietis atkeliavo Egipt, kur kr Aleksandrijos miest. Jis ukariavo didiausi istorijoje Senojo Pasaulio valstyb ir pasivadino Azijos karaliumi. Imperatoriaus tikslas buvo kurti viening pasaulio karalyst su sostine Babilonu. Taiau jo svajon neisipild. Bdamas trisdeimt trej met, Aleksandras, pakirstas ligos, mir. Taip baigsi didiojo valdovo istorija.

GABRIEL BAGDONAIT, Kaltann Aleksandro Stulginskio gimnazija

50

51

Vertimai i vokiei kalbos

RAIMONDA RUTKAUSKAIT, 12m., Panevio rajono Pastrio Juozo Zikaro vidurins mokyklos Skaistgiri skyrius

DOMINYKAS DILYS, 15m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla

Melagio Barono Miunhauzeno pasakojimas

Ar pasti melag Baron Miunhauzen? Tikriausiai. Bet ar inai, kad jis tikrai egzistavo? I tikrj kart gyveno vyras, kur vadino Baronu Miunhauzenu. Prie daugel met jis gyveno maame miestelyje prie Vzerio. Baronas Jeronimas Karlas Frydrichas fon Mi-unhauzenas buvo vokiei didikas. Jis buvo ypatingas mogus. Dar bdamas gyvas jis buvo inomas kaip igalvot juoking istorij pasakotojas. Daugeliui moni taip patiko barono istorijos, kad ias jie net ura. Todl ir iandien galima perskaityti, kokius nepa-prastus nuotykius patyr ymusis baronas. Bet geriau paiam susidaryti nuomon apie jo pasakojimus. Vienas i j vadinasi Tarp tigro ir krokodilo. Viena i daugelio kelioni nuved mane Ceilon, kur gyveno mano geras draugas. Vien kart mes abu ijome mediokl. A pavargau ir atsilikau. Norjau pailsti ant ups kranto. Staiga igirdau u nugaros nares. Apsivalgiau ir pamaiau milinik tigr, kuris slino link mans. A nebeturjau ovini. K daryti? Akimirk pagalvojau. Vienintelis isigelbjimas buvo kuo greiiau sprukti. Greit pasisukau ir... o, dangau! U keleto ingsni prieais save ivydau siaubing krokodil, kuris iiojs savo plaius nasrus bet kuri akimirk taiksi mane praryti. sivaizduokite mano situacij: u mans tigras, prieais krokodilas. Niekas mans nebeigelbs! Beveik negyvas i baims par-puoliau ant ems. Tai ir buvo mano isigelbjimas. Tigras oko per mane tiesiai iiotus krokodilo nasrus. Pavojus prajo ir a galjau pagaliau pailsti. Tikrai domi istorija, tiesa? O dabar nusprsk pats tikti baronu ar ne...

RTA BEITARYT, Maeiki rajono Renavo pagrindin mokykla

52

53


ELEONORA LEKAVIIT, 17m., Kauno jzuit gimnazijaINDR TAUTKUT, 19m., Vilniaus Mykolo Birikos gimnazija

Kaip imokti vairuoti automobil

Vokietija yra automobili alis. 80 milijon Vokietijos gyventoj naudojasi 50 milijon main! Atnaujinti automobili keliai ir greitkeliai vingiuoja po vis al. mons kalba, jog automobiliai yra vokieiams mylimiausi aisliukai. Bet nra ia ko stebtis juk automobilis buvo irastas Vokietijoje. mons visada svajojo turti automobil, kad jis pats vaiuot: netraukiamas nei mogaus, nei gyvno ir nevaromas vjo. Prie 126 metus, 1886 metais, sausio 26 j dien, buvo irasta motorin transporto priemon su trimis ratais. J irado Kar-las Benzas, talentingas ininierius, inomas kaip pirmojo automobilio iradjas. Visikas pakaitalas veimui su arkliais - tai toks reklaminis kis turjo tikinti liaud Benzo transporto priemons patikimumu. Pirmieji vaiavimai paslapia buvo atlikti 1885 metais Manhaimo gamyklos kieme. Tam jis ryosi tik kanot nakt. Pirmoji maina nuriedjo gatve imt metr, bet po pirmojo imto nuvaiuodavo vis toliau. 1886 metais Karlo Auto buvo ubaigtas. Bet tuometinis automobilis su iuolaikiniu turjo maai k bendra. Jis buvo karietos formos su trimis ratais, vairuotojas sdjo ant medinio suolelio, maina neturjo jokio stogo, taip pat ir jokios apsau-gos nuo vjo ar audros. Kaip ir visi senieji automobiliai, jis kl labai daug triukmo ir dmino. keist trirat pradioje mons irjo nepatikliai. Kaip galima sdti nepatikimoje, triukmingoje mainoje, kai pakankamai yra arkli, - taip skambjo svarbiausias argumentas. Karlas Benzas buvo susinervins: naujoji transporto priemon neveik labai gerai. Niekas nenorjo pirkti automobilio, niekas Benz neirjo rimtai. Tik jo mona tikjo juo ir jo maina. Ji be savo vyro inios automobiliu veik imto kilometr nuotol iki tv nam Forzhaime. Tai buvo pirmoji ilgo nuotolio kelion automobili istorijoje. Nors daniausiai sns Eugenas ir Riardas turdavo utempti main ant kalno, i kelion turjo reklamin efekt: galiausiai Benzas pardav dvideimt penkis automobilius. Automobiliai pradti gaminti ir kitose alyse: Pranczijoje, Anglijoje ir Italijoje. Motorins karietos gavo stog ir vis artjo prie iuolaikins formos. I Karlo Benzo ir kito iradjo Gotlybo Daimlerio, kuris gyveno tutgarte, dirbtuvli iaugo didiuls automobili gamyklos. Laikui bgant jos susijung. Kart vienas prekiautojas automobiliais i Pranczijos vokiei mainai Daimler Autos dav savo maosios dukros vard Mercedes. Nuo tada Daimler Autos i tutgarto neioja vard. J enklas apskritime esanti vaigd su trimis spinduliais.

DOVYDAS NAUBURAITIS, iluts Martyno Jankaus pagrindin mokykla

54

55


MARIJONAS VOZGIRDAS, 13m., Teli rajono Kaunatavos pagrindin mokykla

Legenda apie Lorelai

Reino ups pakrantje, tarp Bingeno ir Koblenso, stkso Lorelai uola. Jau viduramiais uola buvo inoma kaip grsmingiausia vieta praplaukiantiems laivams. Legenda pasakoja, jog ten danai galjai ivysti jaun mergel. Kai tik mnulis apviesdavo em, atslikindavo paslaptingoji ant ikiliosios uolos ir praddavo dainuoti. Daugyb jreivi pasitiko mirt didingojo Reino bangose, nes tik igird uburiant merginos bals vargai prarasdavo budrum ir nepastebdavo auktojo uolyno. Kai kurie vejai nakt net savo akimis regjo Reino princes. Kartais ji pasirodydavo ant ups kranto ir vilgsniu parodydavo uvingiausias vietas. Kart nugirdo garsaus grafo snus apie Lorelai. Jis troko pats pamatyti nuostabij btyb, todl nuplauk laiveliu link Lorelai uolos. Jau buvo vakaras, mnuo kybojo danguje. Valiai prisiyrus prie uolos, jos viruje jaunuolis ivydo graij mergel.Ji ukavosi savo auksines garbanas ir dainavo nuostabias dainas. Draugikai pamojo jam savo dailia ranka. Jaunasis grafas liep jreiviams priplaukti prie milinikos uolos, nes ketino tiesiai i laivo uokti ant jos. Jis giliai kvp, oko, bet nepasieks jos, aibiku greiiu krito ledin Reino vanden ir nuskendo. Po ios nelaims grafas, sugniudytas snaus netekties, kreipsi savo mones sakydamas: Js privalote pristatyti t mergin gyv arba mirusi! Atjus vakarui grafo mons apsupo Lorelai uol i vis pusi. Trims jaunuoliams net pasisek ukopti ant jos. Ko js ia iekote, ems vaikai? - kreipsi juos mergel. Tavs mes iekome, - atsak jie. Tai sugaukit mane! - nusikvatojo r vl pradjo dainuoti. Jai bedainuojant dang aptemd debesys, prasidjo audra ir Reino paviriumi sliuog dvi bangos, nusitaikiusios auktj Lorelai uolos virn. Bangos atrod kaip du galingi irgai. Jos nune grauol ups gelmes. Nuo tos dienos retai kas bemat Lorelai.

UGN MIKLAEVIIT, Vilniaus ,,Laisvs gimnazija

56

57


YDR VISOCKAIT, 17m., Rokikio rajono Pandlio gimnazija IEVA KAZILINAIT, 13m., Vilniaus ,,altinlio privati mokykla

Litai

Litai priklauso katini eimai ir laikomi gyvn karaliais. Po tigr litai laikomi antra pagal dyd kate ir didiausiais Afrikos plrnais. Jie uauga iki 180 centimetr ilgio, uodegos ilgis siekia nuo 70 iki 100 centimetr, svoris 120 ar 250 kilogram. Lit iandien aptinkama tik Afrikoje bei maoje federacinje Guderato valstijoje, Indijoje. vreliai gimsta labai mai, tik 40 centimetr ilgio, juodai rusvos spalvos. J kailis labai minktas, bet po dviej trij mnesi jis pasikeiia. Danai pasaul ivysta trys ar keturi bejgiai litukai. Lit rpestingai priiri maylius: labai danai prausia, maitina pienu, paau-gusiems sumedioja msos, taip pat aidia su jais ir sergi mieganius. O k veikia patinas? Jis yra vaik mokytojas, aidim draugas, mielai jais rpinasi. Profesorius neideris savo knygoje pasakoja apie maj lituk: Kart fotografas namo parsine i Leipcigo zoologijos sodo ma lituk. Maylis dko visuose kambariuose. Vien dien eimininkas pravr miegamojo duris. Ir k gi jis pamat? Kambary balta, skraido snaigs, o sveias, panaus ma sen besmegen, aidia lovoje su pagalve. Vyrikis norjo nuprausti idykl ir sut-varkyti kambar, taiau litukas vis lo ir nenorjo klausyti.

SMILT PREIMANTAIT, Kurn Paveni vidurin mokykla

58

59


GABIJA BELEKEVIIT, 14m., Kaiiadori Vaclovo Girado progimnazija

MONIKA PARADAUSKAIT, 15m., Kauno ,,Sauls gimnazija MIGL NARKEVIIT, 15m., Kaiiadori Vaclovo Girado progimnazija

KRISTINA VAILIONYT, 15m., Lazdij rajono Veisiej gimnazija

60

IVIL URBONAIT, 17m., Ignalinos rajono Vidiki gimnazija RTA RUSTEIKAIT, 15m., Kauno ,,Sauls gimnazija

61


SKIRMANTAS EPAS, 12m., Radvilikio rajono aukoto pagrindin mokyklaODETA DAMBRAUSKAIT, 18m., Maeiki Gabijos gimnazija

Skio istorija

Ar inote, kad js daiktai kartais gali papasakoti domi istorij? inoma, jei galt kalbti... Vien toki skio istorij igirdo pasakotojas ir ura. Netikite manimi? Tad skaitykite... Leiskite man prisistatyti. A buvau ir esu graus sktis. Dailioje parduotuvje praleidau tik por dien. Vien dien ujo elegantika ponia ir mane nupirko. Didiavausi, nes nepaprastai jai tikau. Esu didelis, spalvingas, margintas nuostabiomis raudono-mis glmis, turiu puiki medin ranken. Ponia visuomet pasiimdavo mane kartu. Mes vis laik keliaudavome dviese. Net jei nely-davo, a tapdavau jai madingu priedu. T dien gerai atmenu. Tai buvo grai debesuota diena. Mano eiminink labai skubjo. Jos automobilis sugedo, todl ji turjo bgti iki autobus stotels. Ten lauk didel minia moni. Mano ponia, lipdama autobus, net nepastebjo mane pametusi. mons praeidavo, o kai kurie net umindavo mane. Ten guljau lidnas bei purvinas ir k staiga pastebjau? Didiul dm! Tai buvo siaub-inga. Tysojau ten valand valandas. Isigelbti rods nebemanoma. mons eidavo ir praeidavo. Gatv vis tutjo. Mane apm neviltis. Buvo beveik pavakar ir a pradjau verkti. Kodl dabar amiams liksiu vienas? Niekam mans nereikia. Niekas neskiria man n minuts, - msiau. Galiausiai prijo senas vyras, pastebjo mane ir pasim. Neinojau, kas bus vliau, taiau pirmkart pajutau palengvjim. Kit dien jis nune mane sutaisyti. Ten a atgavau savo pradin ivaizd. Buvau laimingas, bet kartu iek tiek nerimavau, nes nenumaniau, kaip dabar klostysis mano gyvenimas.Netrukus suinojau, jog vyras dirba radini biure. Vien dien jis pasim mane darb.

OLGA JOANA MITAIT, Vilniaus irmn gimnazija

62

63


KOTRYNA BUTKUT, 15m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla

64

MONIKA JASINSKAIT, 16m., iluts rajono vknos ,,Sauls gimnazija RADVIL KISIELIT, 17m., Kauno ,,Sauls gimnazija

65


LAIMA MATUZONYT, 15m., Nacionalin M.K. iurlionio men mokyklaEDITA GULBINSKAIT, 11m., Ignalinos rajono Vidiki gimnazija

66

I kur atsiranda alergija?

Vieni yra alergiki miltams, kiti iedadulkms arba kai plaukams. Alergija, alergija.... Kodl daugelis moni tokie jautrs, o kitiems nekyla joki rpesi? I kur atsiranda ie keisti sutrikimai ir kaip j ivengti? Jeigu neiojant auskarus ant aus speneli ima rastis mayiai raudoni spuogeliai arba pradeda nieti pilvo dal, esani kiek emiau dins sagos, galite neabejoti: ie nieuliai tikrai egzema, kuri sukl alergija nikeliui. Jeigu kiekvien pavasar jums usikema nosis, grauia akis ir jos aaroja ar ueina iaudulio priepuoliai, be abejons, js ser-gate ienlige. Kodl ji itaip vadinama? Paprasiausiai dl alergijos iedadulkms, ilaisvintoms i gli ied ir isklaidytoms vjo. Gegus ir birelio mnesiais i iedadulki koncentracija ore yra pati didiausia. Arklys ar kat taip pat gali turti su kvpavimu susijusi alergini problem, kurios gali iaugti net iki astmos. Vis i reakcij kaltininks yra dalels, vadinamos alergenais. Jos randamos ore, kuriuo kvpuojame, ms drabuiuose, maisto produktuose. Laimei, ms knas geba natraliai apsiginti nuo i svetimkni. Bet alergik moni organizmas su tam tikrais aler-genais kartais ima pernelyg stipriai kovoti. O tai ir sukelia lig. Ir vis dlto, kodl gi vieni netoleruoja to, kas kitiems nekelia joki bd? Mokslininkai mano, kad kai kuri moni yra natraliai ilgesnis laikotarpis tarp alergeno patekimo organizm ir antikn pasigaminimo negu kit asmen. Taip yra tikriausiai dl to, kad ie mons vienu metu yra alergiki daugeliui daleli. Norint apsisaugoti nuo alergijos, reikia tiksliai isiaikinti, kurie alergenai sukelia problemas. Kad tai nustatyt, medikai domisi mogaus proiais: kuo jie maitinasi, kuo rengiasi, k dirba... Tai daroma dl to, kad lig sukelianios dalels bt rastos: pavyzdiui, jeigu mogus yra kepjas, alergij gali sukelti miltai. Ibandomas ir kitoks bdas: ant brtos paciento odos ulainami alergen mginiai, kurie j susigeria. Jeigu iprovokuojamas organizmo atsakas, vadinasi, is alergenas ir sukelia negalavimus. Taiau kaip alergij igydyti? Medikai silo nujautrinim: leidiamos vis stipresns alergen dozs tol, kol knas ima juos nebereaguoti. Poveikis ilgas maiausiai trejiems metams. Bet, deja, to negalima pasilyti monms, alergikiems tik vienos ries dalelms. Apie alergijas vis dar maai inoma, tad dar toli iki to, kada bus galima pasveikti nuo j vis. Taiau medikai silo ities efektyvius vaistus, kurie suvelnina alergijos sukeliamus nemalonumus. Taigi tik pajut pirmuosius ienligs poymius, nedelskite ir pasirpinkite savimi.

AURIN RAUDONIT, Trak Vytauto Didiojo gimnazija

67

Vertimai i prancz kalbos

IEVA KAZILINAIT, 13m., Vilniaus ,,altinlio privati mokykla

68

Ipardavim kartlig

Kiekvienais metais, sausio ir liepos, mnesiais mus uvaldo ipardavim kartlig: sausakimos parduotuvs, stumdymaisi, kivirai niekas nesustabdys pirkjo, kur uvaldiusi tik viena mintis. Tikslas yra sutaupyti kuo daugiau pinig, taiau smagiausia yra rasti savo svajoni drabu u maiausi kain. Kelias savaites yra gera pagaliau suvienyti prabang su taupumu, ilaidas su protingumu, nereikalinga su reikalingu. Visi pasireng bgti Zar, Saint Laurent, Carrefour ar Christian Lacroix. Galima suskirstyti pirkjus kelis tipus: organizuotus, kurie aprengia vis eim, numataniuosius, kurie pagalvoja apie artjanius gimtadienius, skurdesnius, kurie perka tik per ipardavimus, spontanikuosius, kurie perka visk ir bet k, iekotojus, kurie nesiskubina ir ieko reto daikto u geriausi kain, keliautojus, kurie nuvaiuos bet kok atstum iki didij miest, kad tik nusipirkt savo isvajotj paltuk ar batus, taupiuosius, kurie tyko norimo daikto iki tol, kol jo kaina bna maiausia, geriausiai pasirengusiuosius, kurie apsiperka su skaiiavimo mainle rankoje. Yra daugyb vairi skyri visiems trokimams ir norams patenkinti pagal kien. Apsipirkimo kartlig, vis pirma, yra smagus usimimas, tam tikra netiktum trasa. Ms vartotojikoje visuomenje pirkti, vaikioti po parduotuvi galerijas ar prekybos cen-trus tapo masine laisvalaikio praleidimo forma. Be to, kainoms majant, malonumas tampa dvigubai didesnis. Nuo pat pirmos ipardavim dienos mons pradeda kautis dl kelni ar megztuko u pus kainos. Pirkimas yra su mogaus jausmais susijs procesas, kuris sukelia vidinius konfliktus: nenoriu ilaidauti, bet noriu pamaloninti save. Pardavjai, reklamos krjai ir kiti pardavimo specialistai, gerai suprat reikin, ir nesidrovi aisti savo klient jausmais: reikia skubti, liko tik keletas dien - vis paskubina t, kuris nenori praiopsoti gero pirkinio. Noras tapti tikru ipardavim asu veria pirkjus manyti, kad jie yra gudrs, protingi, ypatingi. Galiausiai pirkjas patiki iliuzija, kad btent jis laimjo m taupydamas pinigus, nes juo nra manipuliuojama, nes per ipardavimus jam pavyko sutaupyti.

EMILIJA VAINORAIT, Antroji Briuselio Europos mokykla

69


NIDA KULEVIIT, 12m., Kauno Juozo Urbio katalikika vidurin mokykla ERIKA GELINYT, 20m., Panevio kolegija

70

Koko anel (Coco Chanel)

Paryius. Sekmadienis, sausio 10 d., 1971 metai. K tik mir moteris. Labai sena moteris, labai liesa, labai vienia, labai turtinga. Ir vis dlto savo mirties ivakarse ji dar dirbo. Baisi, sena moteris, gergdianiu balsu, danai nirusi, kartais tokia nemaloni. Pabaisa? Bet karnuota pabaisa, dievinama visame pasaulyje. Coco Chanel. i pavard moterims - maas, visai paprasto, tiesaus kostiumlio vaizdas. Juoda rankin su auksine grandinle. viess bateliai juodomis nosimis. Daug brangenybi. Kvepalai Nr. 5, garsiausi i vis kvepal. Merlin Monro sakydavo, kad eidama miegoti nieka-da nesivelka naktini markini, o tik la Nr. 5. Ir tai ymioji nelaimingos Deks Kenedi nuotrauka Dono Kenedio nuudymo dien su vyro krauju iteptu kostiumliu, mau, roins spalvos Chanel kostiumliu. Bet anoji moteris? Ta atuoniasdeimt atuoneri moteris, kuri k tik mir, ar kas galt k nors pasakyti apie j pai? urnalistai rao apie j t 1971 met savait, o veikiau jie pateikia senas fotografijas: sukneles, brangenybes, draugus. Taip pat puiki nuotrauk, plaiai besiypsanios moters, visada nuostabiai apsirengusios ir aminai jaunos. iri nuotraukas ir negali patikti, kad per Pirmj pasaulin kar jai jau buvo trisdeimt penkeri. O ioje Sesilio Beatono nuotraukoje ta keista, baltai apsirengusi moteris turt bti penkiasdeimt ketveri... Visai ne, jai atuoniasdeimt. urnal straipsniuose kartojama, kad Coco Chanel buvo nepaprasta asmenyb, didel darbtuol, mados genijus. Bet apie Gabriel, toks buvo jos vardas, nedaug k rasi. Vis dlto daugelio draug raytoj moteris pra aprayti jos prisiminimus. Ji juos kviesdavosi, jiems pasakodavo savo gyvenim valand valandas, bet pasakojimai kaskart skirdavosi! Savo paios gyvenim ji igalvodavo taip, lyg bt perskaiiusi prastame ro-mane. Todl kai kurie raytojai net praddavo tyrimus, kad atskleist josios paslaptis. Tai sukeldavo jos pykt. A esu pati sau leg-enda, - sakydavo ji. - Tiesa niekam nedomi. Coco Chanel norjo likti paslaptinga.

GUOST DUDAIT, Vilniaus Salomjos Nries gimnazija

71


RUSN VAITEKNAIT, 13m., Pasvalio Lvens pagrindin mokyklaEGL RAZUMAIT, 18m., Vilniaus Salomjos Nries gimnazija

72

Piramids

Penktadienis, vidurdienis, ivykstame piramidi al, jojame irgais. Prajojame Solimano Pachos sodus. Plaukiame valtimi per Nil. Bur gerai ipsta, todl plaukiame spariai. Apie pus keturi mes beveik pasiekiame dykum, kur pastatytos trys piramids. A nebegaliu ilaikyti arklio ir jis pasileidia kiek galdamas, klampodamas per sml. Matau sfinks Abou el houl (baims tv). Smlis, piramids, sfinksas, viskas pilka ir utvindyta roiniu atspalviu; dangus visikai mlynas, ereliai ltai suka ratus aplink piramidi virnes. Mes stabtelime prieais sfinks, jis iri mus bauginaniai, bijau, kad man galva neapsisukt, ir stengiuosi valdyti savo emocijas. Vl pajudame visu greiiu, kaip paklaik, tarp akmen; apvaiuojame piramides, o j papdje aprimstame. Ateina naktis. Pasistatome palapin, pasigaminame vakarien. Ms ginklai sukryiuoti ant lazd. Arabai ratu susd aplink savo lau arba miega sisup antklodes duobse, kurias patys isikas rankomis. Toks dykumos gyvenimas. Rodopio piramid. Joje yra daugiau iknosparni nei kitose; j mus riksmas nutraukia ios paslptos buveins tyl. Vienas kam-barys griuvs. Ar tai ne ta vieta, kur rado Rodopio sarkofag? Du igaubti akmenys susiliet sudaro labai plai ark. iek tiek paj siaurais koridoriais, ieiname dar vien kambar, kuriame yra onins cels mumijoms. J yra eios: dvi gilumoje ir keturios deinje. Sfinksas. Mes rkome pypk susd ant smlio ir j stebime. Jo akys, atrodo, dar pilnos gyvybs, galva pilkos spalvos, pasukta veidu tekani saul, ausys labai didels ir atlpusios, kaip juodaodio, kaklas yra susidvjs; prieais krtin didel duob smlyje, nosis plati ir priplota, lpos storos. Tikriausiai buvo etiopas. Piramids atrodo kaip uolos, kuriose slepiasi kakas, kas gali mus sunaikinti. Piramides reikia pamatyti saulei leidiantis.

GEDIMINAS IEMYS, Vilniaus Jono Basanaviiaus progimnazija

73


RUGIL BUTKUT, 16m., Radvilikio Lizdeikos gimnazija

DANGUOL GASINSKAIT, 16m., Pasvalio rajono Joniklio Gabriels Petkeviiens-Bits gimnazija

RTA IAULYT, 15m., Kretingos rajono Kartenos vidurin mokykla

ROKAS LELEIKA, 18m., Vilniaus Salomjos Nries gimnazija

74

Ponas Gerutis

Ponas Gerutis yra labai geras. Jis kasdien pasikloja lov, isivalo dantis. Jis visada valosi kojas. Niekada netranko dur. Nepamirta gimtadieni ir niekada nemeluoja. Ponas Gerutis yra labai, labai geras. Taiau jis gyvena Piktui mieste. Mieste, kuriame nra kito tokio kaip Ponas Gerutis. Jis gyvena mieste, kur mons tranko duris ir jas utrenkia prie pat nos. Piktui mieste balos yra gilesns nei atrodo. iame mieste unys daniau kandiojasi nei loja, net mediai ia skurdesni. Vien dien lijo ir siaut vjas. Kaip visada Piktui mieste buvo blogas oras. Ponas Gerutis vaiktinjo niekam nekliudydamas, kol mogui, jusiam prie j, vjas nublok kepur. Ponas Gerutis puol gaudyti. mogus atsigr ir piktai pairjo Pon Gerut: K js darote? - suurzg jis. - Grinkite mano kepur! Vargas Ponas Gerutis. Tokie dalykai jam atsitikdavo danai. Piktui mieste nemanoma kam nors padti, tai nematytas dalykas. Jei Ponas Gerutis pasilydavo kokiai nors poniai paneti pirkinius, j apkaltindavo vagyste, jei atidarydavo kam nors duris, tai jam spirdavo koj. Todl nieko nuostabaus, kad Ponas Gerutis iame mieste jautsi nelaimingas. Ir i tikrj jis buvo labai nelaimingas. Tada jis nusprend pasivaikioti ir pamstyti. Ilgai jis susimsts vaikiojo ir net nepastebjo, kaip toli nujo. Buvo taip paskends mintyse, kad atsitrenk vien pon. Oj, oj, a apgailestauju, - suvapjo susinervins Ponas Gerutis. Nieko tokio, - pasak ponas nueidamas. Nieko tokio, - pakartojo Ponas Gerutis. - Nieko tokio? Per vis savo gyvenim Ponas Gerutis nebuvo girdjs taip sakant. Tada jis dar pastebjo, kad ir saul vieia. Keista juk Piktui mieste ji neviesdavo. Kiek pajs Ponas Gerutis pamat apverst iukliad. Nieko negalvodamas surinko visas iukles. Ai, - pasak ponia. Ponas Gerutis nebuvo girdjs padkos odio ai. Kur a esu? - paklaus jis. Js esate Gerui mieste, - atsak ponia. Ai, - tar Ponas Gerutis. Nra u k, - atsak ponia. Ponas Gerutis pasijuto kaip devintame danguje. A esu tikras, jog ir tu manai, kad Ponas Gerutis dabar gyvena Gerui mieste ir yra laimingas. Jis labai, labai laimingas vis dien galdamas padti kitiems. Ir tik vienas dalykas jam nekelia pasitikjimo tai balos. Piktui miesto bal tu niekada neumiri.

GABIJA RAMANAUSKAIT, Kretingos Marijono Daujoto vidurin mokykla

75


KOTRYNA MIKIKAIT, 12m., Trak Vytauto Didiojo gimnazija

76

MIGL REMEIKAIT, 16m., Radvilikio Lizdeikos gimnazija IEVA BELEKAIT, 14m., Trak Vytauto Didiojo gimnazija

77


RUGIL LIETUVNINKAIT, 12m., Trak Vytauto Didiojo gimnazija

78

Pramatnus Kald Senelis

Vien ryt besivaipydamas prie veidrod Kald Senelis supranta, kad yra... bjaurus! Bjaurus bjaurus bjaurus! ie raudoni rbai, raudona kepur, raudonos pirtins... jau gana! Jis nusprendia pasikeisti. Savo palpje jis rausiasi, knisa, ieko ir... randa juodus drabuius. Graus kostiumas, su varku fraku. Greitai jis j apsivelka ir vl pasikraipo prie veidrod. Kald Senelis atrodo sau pramatniai, tikrai labai pramatniai! Kaukdamas lakuotais batais jis ididiai ieina i nam. Nusteb paukiai nebeiulba, elniai nebeniokia, nyktukai nevilpauja, troliai nebeokinja, fjos nebe-skraido... Kaip a atrodau? - linksmai paklausia Kald Senelis. Ooo! Ee...e...elegantikai, - sumurma elniai, - bet nebepanaus Kald Senel! Nebepanaus Kald Senel! - pakartoja visi choru. Kald Senelis pamsto, pasikaso galv ir grta namo. Paskraidykim danguje, belaukdami Kald Senelio, - gieda paukiai. tai! tai! Vl usidjau savo kepur, - linksmai pasako Senelis ieidamas pro duris. Gerai, gerai, - sumurma nyktukai, - bet kad perengtum kamin, ios kelns per anktos. Taip, per anktos, - atkartoja visi choru. Kald Senelis atsidsta, pasikaso galv ir grta namo. Paskraidykim danguje, belaukdami Kald Senelio, - iulba idykliai paukiai. tai, tai! Persimoviau kelnes, - rimtai pasako Senelis. Neblogai, neblogai! - suunka troliai. - Bet tavo rankos plikos, o su bateliais tu peralsi. Taip, peralsi, - pakartoja visi vienbalsiai. Kald Senelis suniurzga ir trinkteli durimis. Paskraidykim danguje, belaukdami Kald Senelio, - irka padauos paukiai. tai, tai! Vl apsiaviau savo batus ir usimoviau savo pirtines! Nuostabu, - paaipiai sako fjos, - bet kad btum visai pramatnus, tau reikt tik... Gerai jau, gerai, supratau, - sako Senelis, piktai utrenkdamas duris. Paskraidykim danguje, belaukdami Kald Senelio, - gieda paaipnai paukiai. tai, tai! Apsirengiau savo vark! - rkia Senelis pro lang, - bet daugiau nieko nekeisiu! inoma! Daugiau nieko! - pakartoja visi choru. Paukiai, elniai, nyktukai, troliai ir fjos nusiramina: O! Mes vl atpainome savo tikrj Kald Senel! Kald Senelis ididiai iri per veidrod gudriai paslpt po jo barzda petelik. O! vakar a bsiu vis tiek pramatnus, tikrai labai pramatnus!

EMILIJA TAMELYT, V VDU ,,Rasos gimnazija

79


ALMA RAZMIEN, 16m., V Prancikon gimnazija (Kretingos) AIST LISAUSKAIT, 14m., Radvilikio rajono Sidabravo vidurin mokykla

Vaik krybins iniciatyvos fondasTAVO VILGSNIS

Vertim ir iliustracij projektasIV-oji knyga

2012Kalbos redaktorius Rimantas Martinlis

Meno ir technikos redaktorius Artras Bainskas, el. p. [email protected] Vaik krybins iniciatyvos fondas, Vilnius

tel. (8 5) 252 6684, www.vkif.lt

GODA LEGEIKYT, 14m., Visagino ,,Verdens gimnazija

Documents

2012-2013 m. vertimų ir iliustracijų projekto "Tavo žvilgsnis" almanachas