1988–2008 m. ES sanglaudos politika: investicija į Europos ...ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/... · politikos svarbą, o Lisabonos sutarties projekte jos taikymo

inforegiopanorama

19861989

1992 1993 1997 1999

200420012002200319992008

1986

2008

1989

1999

1992

2003

19932002

19972001

1999

2004

| Nr. 26 | 2008 m. birželis |

lt

1988–2008 m. ES sanglaudos politika: investicija į Europos ateitį

PratarmėDirk Ahner 1

Regionai – svarbūs Danuta Hübner 2

Investicijos į žmonesVladimír Špidla 6

1989–1993: nuo projektų prie programų 8

1994–1999: susivienijimas ir pastangų dvigubinimas 14

2000–2006: kad plėtra būtų sėkminga 18

2007–2013: dėmesys ekonominiam augimui ir užimtumui 22 Prisimenant 1988-uosiusEuropos Komisijos pareigūnų diskusija 26

Baigiamosios pastabos 36

Nuotraukos: Europos Komisija

Viršelis: Digital Vision/Getty images, © DG REGIO

Sumanymas ir tekstas (jeigu nenurodyta kitaip): Wolfgang Petzold; ypatinga padėka Jean-Charles Leygues, Hugo Poelman, Daniel Mouqué, Caroline Taylor ir Thomas Durieux („Tipik Communications“).

Redaktorius: Raphaël Goulet, Europos Komisija, Regioninės politikos GD.

Šis žurnalas išspausdintas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis ant perdirbto popieriaus.

Europos Sąjungoje jis prieinamas 22 kalbomis adresu:http://ec.europa.eu/regional_policy/index_en.htm

Šiame leidinyje reiškiama autorių nuomonė,kuri nebūtinai atspindi Europos Komisijos požiūrį.

T U R I N Y S

Canarias (ES)

Guadeloupe

(FR)

Martinique

(FR)

Réunion

(FR)Guyane

(FR)

Açores (PT)

Madeira (PT)

REGIOgis© EuroGeographics Association for the administrative boundaries

Struktūriniai fondai 1989–1993 m.: remtinos sritys

1 tikslas*

2 tikslas

5b tikslas

2 ir 5b tikslas

Naujosios Vokietijos žemės

Naujosios Vokietijos žemės pagalbą galėjo gauti nuo 1990 m.Situacija ES nepriklausančiose šalyse 1993 m.

* regionai, kurių BVP vienam žmogui nesiekia 75 % ES vidurkio

1.000 km0

Canarias (ES)

Guadeloupe

(FR)

Martinique

(FR)

Réunion

(FR)Guyane

(FR)

Açores (PT)

Madeira (PT)


Struktūriniai fondai 1994–1999 m.: remtinos sritys1 tikslas*: visiškai remtinas

2 tikslas: visiškai remtinas

2 tikslas: iš dalies remtinas

5b tikslas: visiškai remtinas

5b tikslas: iš dalies remtinas

6 tikslas: visiškai remtinas

6 tikslas:iš dalies remtinas

5b ir 6 tikslai: iš dalies remtinas

2 ir 6 tikslai: iš dalies remtinas

2 ir 5B tikslai:iš dalies remtinas

2, 5b ir 6 tikslai:iš dalies remtinas

1 tikslas: 1994–1996 m.

Švedija, Suomija ir Austrija pagalbą galėjo gauti nuo 1995 m.Abruzo regionas pagalbą pagal 1 tikslą galėjo gauti nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d.Situacija ES nepriklausančiose šalyse 1999 m.


1.000 km0

1 P U S L A P I S

Gerbiamieji skaitytojai,

Šis žurnalo „Panorama“ leidimas skirtas specialiai pirmiesiems dvidešimčiai ES sanglaudos politikos metų. 1988 m. bir-želio 24 d. Taryba priėmė reglamentą, ku-riame apie tuo metu turėtas ES lėšas buvo pradėta kalbėti ekonominės ir socialinės sanglaudos, pirmą kartą paminėtos prieš dvejus metus Europos bendrajame akte, kontekste. Nuo to laiko sanglaudos politi-ka tapo viena svarbiausių ir viena dažniau-siai svarstomų ES politikų. Todėl pamanė-me, kad verta patikrinti, kiek iš tikrųjų per visus tuos metus pasiteisino jos pagrindas, įgyvendinimas ir poveikis.

1988 m. pasižymėjo ne tik šios politikos atsiradimu, bet ir tuo, kad pagaliau baigė-si debatai, prasidėję prieš kelerius metus. Nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos buvo bandoma integruoti ES lė-šas į tokias planines, daugiametes progra-mas kaip integruotos plėtros programos, o vėliau – integruotos Viduržemio jūros re-giono programos. Tai reiškė, kad įprastinis lėšų paskirstymo būdas iš esmės pasikeitė: senoji sistema, pagal kurią valstybių na-rių pasiūlytų ir vykdomų projektų išlaidos buvo padengiamos kiekvienais metais, ne-beatrodė tinkama, todėl ją reikėjo pakeisti efektyvesne sistema.

Nuo tada sanglaudos politika tapo pagrin-du Bendrijos intervenciniams veiksmams, Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu taikant strateginį požiūrį. Laikui bėgant ji

buvo pritaikoma, tuo pat metu stengiantis nepamesti iš akiračio jos esminės orienta-cijos, t. y. siekti subalansuotos ir darnios Europos regionų plėtros. Ji leido (ir toliau leidžia) nacionalinėms, regioninėms ir vie-tinėms valdžios institucijoms dalyvauti bendrose strateginėse programose ir tin-kluose, nepaisant skirtingų politinių pro-gramų ir šalis skiriančių sienų.

Regioninei plėtrai nėra universalaus recep-to. Tačiau tam, kad būtų sukurtas plėtros politikai reikalingas pagrindas, turi būti derinami tokie principai kaip partnerystė, viešumas, subsidiarumas ir pilietinės vi-suomenės dalyvavimas. Jie skatina viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir leidžia susieti efektyvumą su decentraliza-vimu bei aktyviu dalyvavimu. Šia prasme sanglaudos politika vis tokia pat šiuolai-kiška, kokia buvo ir 1988 m.

Tikiuosi, kad šis leidinys jums patiks.

D I R K A H N E R , E U R O P O S KO M I S I J A , R E G I O N I N Ė S P O L I T I KO S G E N E R A L I N I S D I R E K TO R I U S

G e n e r a l i n i s d i re k t o r i u s D i r k A h n e r

„Laikui bėgant [sanglaudos politika] buvo pritaikoma, tuo pat metu stengiantis nepamesti iš akiračio jos esminės orientacijos, t. y. siekti subalansuotos ir darnios Europos regionų plėtros.“

Pratarmė

2 P U S L A P I S

Ko m i s a rė D a n u t a H ü b n e r

Ekonominės ir socialinės sanglaudos tiks-las buvo išreikštas Europos bendrajame akte, o įgyvendintas 1988 m. priėmus pirmąjį reglamentą, kuomet ir gimė san-glaudos politika. Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartys dar kartą patvirtino šios politikos svarbą, o Lisabonos sutarties projekte jos taikymo sritis buvo dar labiau praplėsta, įtraukiant naują – teritorinį – as-pektą. 1988 m., 1992 m., 1999 m. ir 2005 m. Europos Vadovų Tarybos taip pat patvirti-no sanglaudos politikos svarbą, skirdamos jai vis didesnę Europos biudžeto dalį.

Tačiau šiandien, prisimenant pirmuo-sius 20 ES sanglaudos politikos metų, galima teigti, kad lemiami buvo būtent 1988-ieji. Tuo metu atrasta Europos eko-nominė geografija reiškė kardinalius pokyčius tiek ES, tiek nacionalinėse, tiek regioninėse politinėse programose. Di-džiausius sunkumus patiriančių regionų identifikavimas, prioritetų nustatymas, vietinių institucijų įtraukimas ir bendrų valdymo, kontrolės ir vertinimo standar-tų įvedimas – visi šie elementai ne tik padėjo pasiekti apčiuopiamų rezultatų, bet ir sukurti unikalią kelių lygių valdy-mo sistemą.

Sanglaudos politika neleidžia abejoti tuo, kad bet kas, gyvenantis bet kurioje Europos Sąjungos vietoje, turi galimybę dalyvauti bendrojoje rinkoje ir turėti iš to naudos. Sanglaudos politika – tai ta rinkos priemonė, kuria siekiama subalan-suotos ir darnios plėtros, tuo pat metu skatinant ES kaip visumos ekonominę integraciją. Be to, tai konkrečioms vieto-

Regionai – svarbūs

D A N U T A H Ü B N E R , U Ž R E G I O N I N Ę P O L I T I K Ą A T S A K I N G A E U R O P O S K O M I S I J O S N A R Ė

3 P U S L A P I S

vėms pritaikyta politika, kuri suteikia tam tikrą vaidmenį kiekvienai Europos terito-rijai, todėl tai ne tik netrukdo optimaliam ekonominės veiklos paskirstymui, bet gali tapti ir ekonominio augimo pagrin-du. Naujausia ekonomikos teorija patvir-tina šį principą daugybe atvejų tyrimų, kurie rodo, kad geografinis aspektas yra tikrai svarbus ir kad regioninė politika gali daug ką pakeisti.

Ar pirmaisiais 20 savo egzistavimo metų ES sanglaudos politika atliko savo paskir-tį?

Tiesą sakant, nuo 1988 m. ES pasiekė įspū-dingo ekonominio ir socialinio suartėjimo. Ekonominis augimas nacionaliniu lygiu buvo ypač pastebimas Graikijoje, Ispani-joje, Airijoje ir Portugalijoje – tose šalyse, kurios pastaraisiais metais buvo pagrindi-nės sanglaudos politikos naudos gavėjos. 1995–2005 m. Graikijai pavyko pasivyti li-kusias 27 ES nares, o jos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui išaugo nuo 74 % iki 88 % ES vidurkio. Iki tų pačių metų Ispanijos rodiklis padidėjo nuo 91 % iki 102 %, o Airija, pradėjusi 102 %, pasiekė 145 % Europos Sąjungos vidurkio. Pana-šių rezultatų galime tikėtis ir naujosiose valstybėse narėse, kuriose sanglaudos politika ką tik pradėta įgyvendinti ir kur ji taps aukštų ekonominio augimo rodiklių pagrindu.

Palyginti intensyvus ekonominis augimas tų regionų, kurių BVP vienam gyventojui buvo gana žemas, reiškė ES regionų suar-tėjimą. 1995–2004 m. regionų, kuriuose BVP vienam gyventojui nesiekė 75 % ES

vidurkio, skaičius sumažėjo nuo 78 iki 70, o skaičius tų, kuriuose BVP vienam gyven-tojui nesiekė net 50 % ES vidurkio, suma-žėjo nuo 39 iki 32.

Sanglaudos politika padidina konkuren-cines regioninės ekonomikos galimybes užtikrindama, kad bus prieinamos tokios „europinės“ viešosios prekės, kurių negali užtikrinti rinka. Kaip pavyzdį galima pa-teikti didžiuosius transporto ir energetikos tinklus, autentišką Europos aplinkosaugos politiką, investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą. Verta paminėti, kad da-

„Sanglaudos politika – tai ta rinkos priemonė, kuria siekiama subalansuotos ir darnios plėtros, tuo pat metu skatinant ES kaip visumos ekonominę integraciją.“

4 P U S L A P I S

bartiniu laikotarpiu kardinaliai pasikeitė sanglaudos politikos investicijų priorite-tai. Ketvirtadalis išteklių dabar skiriama moksliniams tyrimams ir naujovėms, apie 30 % – aplinkosaugos infrastruktūrai ir priemonėms, skirtoms kovoti su klimato pokyčiais.

Tačiau sanglaudos politikos pridėtinė vertė neapsiriboja vien investicijomis į ekonominį augimą ir darbo vietų kū-rimą. Jos unikalus kelių lygių valdymo modelis leidžia įtraukti vietinius ir regio-ninius veikėjus kuriant ir įgyvendinant politiką, didinant jos efektyvumą ir pa-pildant ją vietiniu kontekstu. Ji užtikri-na, kad bus paisoma kitų Bendrijos po-litinių programų, ar tai būtų valstybės pagalbos, aplinkosaugos, paramos nau-jovėms, ar informacinės visuomenės programa. Tarsi Trojos arklys ji padeda tobulinti ir modernizuoti valstybės val-dymą, didinti viešumą ir puoselėti sė-kmingą valdymo praktiką. Ir dar vienas ne mažiau svarbus dalykas – ji skatina žmones dirbti kartu pagal įvairias tarp-valstybines ir tarptautines programas bei įvairiuose tinkluose.

Šiandieninė sanglaudos politika – tai visavertė plėtros politika, paremta vie-tinio lygio ištekliais ir vietiniu lygiu dir-bančiųjų pastangomis. Tai ir yra esminis privalumas, sprendžiant naujas proble-mas, su kuriomis susiduria įvairios Euro-pos teritorijos. Joms teks prisitaikyti prie globaliosios ekonomikos daromo spau-dimo; kai kuriems sektoriams nemenką grėsmę kels klimato pokyčiai, kurie, kita

vertus, suteiks ir naujų galimybių; demo-grafijos pokyčiai ir gyventojų senėjimas reikalaus keisti darbo rinkos politikos nuostatas, o ekonominių pokyčių išpro-vokuoti nauji socialiniai pavojai reika-laus naujo požiūrio.

Ekonomistai teigia, kad sprendžiant tokias problemas, vis didės plėtros, apimančios tiek ekonominį augimą, tiek geografi nius skirtumus, svarba regioniniu ir vietiniu ly-giu. Todėl sanglaudos politikos ateitį reikia svarstyti šiame kontekste.

Pasiekimus šios politikos srityje pastebėjo ir kitos šalys. Reaguodama į tokį susidomė-jimą, Komisija parengė susitarimo memo-randumus dėl bendradarbiavimo regio-ninės politikos srityje su Kinija, Rusija ir Brazilija, kadangi visos šios šalys susidūrė su vis didėjančiais regioniniais skirtumais ir tikrai reikšmingais sunkumais geresnio valdymo srityje; ateityje ketinama skir-ti daugiau dėmesio informacijos srautui iš apačios į viršų politikos ir sprendimų priėmimo procesuose. Susidomėjimą ES sanglaudos politikos modeliu išreiškė ir daug kitų šalių bei organizacijų (Pietų Af-rika, Ukraina, MERCOSUR (Pietų Amerikos bendroji rinka), Vakarų Afrikos ekonominė ir pinigų sąjunga), nes šis modelis pasitei-sino kaip tikrai efektyvus mechanizmas, nepaisant jo riboto biudžeto. Tokiu būdu tarptautinis bendradarbiavimas padeda sanglaudos politikai skleisti Europos ver-tybes už Europos Sąjungos ribų.

5 P U S L A P I S

„Tokiu būdu tarptautinis bendradarbiavimas padeda sanglaudos politikai skleisti Europos vertybes už Europos Sąjungos ribų.“

6 P U S L A P I S

Ko m i s a r a s V l a d i m í r Š p i d l a

Europos socialinis fondas į žmones in-vestuoja daugiau kaip 50 metų. Įtrauk-dami šį fondą į Romos sutartis, Europos Sąjungos įkūrėjai pademonstravo savo aiškią ateities viziją, įžvalgumą ir pra-gmatizmą. Šiandien ESF finansų akty-vinimo priemonės ir kokybiškos darbo vietos, užtikrinamos įgyjant aukštesnę kvalifikaciją, yra itin svarbios užtikrinant lygias galimybes ir paramą socialiai rem-tiniems žmonėms. Iš maždaug dešimties milijonų žmonių, kurie kiekvienais me-tais dalyvauja ESF veikloje, pusę sudaro moterys, 1,2 milijono – dirbantys vyres-nio amžiaus žmonės.

Pradžioje ESF buvo sumanytas tam, kad padėtų mažinti nedarbo rodiklį tradici-nėse pramonės šakose perkvalifikuojant darbuotojus, tačiau praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje prasidėjo visiškai nauja era. Tuomet pirmą kartą buvo su-sidurta su jaunimo nedarbo problema. Todėl Europos Komisijos sprendimu, pa-ramos programos, skirtos žmonėms, ne-turintiems 25 metų, tapo prioritetu. Be to, kaip tik tuo metu buvo nuspręsta, kad parama būtina ir moterims, ypač neturin-čioms profesinių įgūdžių ir grįžtančioms į darbą. Energetikos krizė, ekonominis

nuosmukis ir rekordinis nedarbo lygis praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje iškėlė ne tik naujų problemų, bet ir pasiūlė naujų jų sprendimų. Komisi-ja priėmė svarbų sprendimą ESF lėšomis remti tolesnį mokymą naudotis naujosio-mis technologijomis.

1988 m. reforma keliais aspektais buvo su-sijusi su ESF svarbiu pokyčiu:

> buvo suformuluota nauja, išsamesnė Europos solidarumo vizija: nuspręsta, jog ESF parama turi apimti socialinės sanglaudos aspektą, kad būtų remiami skurdesni regionai, kuriuose aukštas ne-darbo lygis;

> be to, planuojant daugiametes progra-mas, atsirado galimybė daugiau dėme-sio skirti ilgalaikiams tikslams;

> galų gale susiformavo partnerystės prin-cipas, kuris nuo tada buvo nuolat puose-lėjamas. Vietoj to, kad pati administruo-tų tūkstančius projektų, dabar Komisija dalijasi programų rengimo ir ESF ište-klių administravimo pareigomis su savo valstybėmis narėmis ir regionais.

Pasibaigus šaltajam karui, prasidėjo nau-ja Europos integracijos era, įskaitant ir Vidurio bei Rytų Europos šalių prisijun-gimo perspektyvą. Kartu prasidėjo nauja globalizacijos era, iškėlusi dar griežtesnius reikalavimus mūsų piliečių profesiniam ir geografi niam mobilumui. 1997 m. įsiga-liojus Amsterdamo sutarčiai, buvo pradėta įgyvendinti Europos užimtumo strategija, kuri nuo tada vaidina pagrindinį vaidmenį koordinuojant ES politiką taip, kad būtų

Investicijos į žmones

V L A D I M Í R Š P I D L A , U Ž U Ž I M T U M Ą , S O C I A L I N I U S R E I K A L U S I R L Y G I A S G A L I M Y B E S A T S A K I N G A S E U R O P O S K O M I S I J O S N A R Y S

7 P U S L A P I S

sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų. ESF tapo Europos finansine priemone, skirta Europos užimtumo strategijai įgy-vendinti, ir vienu iš Lisabonos strategijos kertinių akmenų.

Dvidešimt septynių valstybių narių Euro-pos Sąjungos darbo jėgos išteklius suda-ro du šimtai milijonų labai kvalifikuotų žmonių, tačiau šie standartai turi būti dar aukštesni, nes mūsų laukia globali-niai išbandymai. Demografinis senėjimas reiškia, kad negalime sau leisti eikvoti nei vieno žmogaus galimybių – svarbūs yra ir jauni, ir seni, ir piliečiai, ir imigrantai, ir tu-rintys aukštąjį išsilavinimą, ir neturintys jo-kio išsilavinimo. Be to, greiti technologijų bei ekonominiai pokyčiai reikalauja tikrai didelio lankstumo tiek iš įmonių, tiek iš Europos žmonių. ESF gali padėti suderin-ti individualius poreikius su darbo rinkos reikalavimais. Ji gali padėti valstybėms narėms atrasti savas užimtumo lankstumo ir saugumo priemones. Mūsų žmogiškie-ji ištekliai ir žmogiškasis potencialas – tai mūsų turtas, o ESF padeda jį strategiškai ir sėkmingai naudoti.

ESF parama – tai ne tik pinigai, nes šio fondo įnašas į šalių darbo rinkos politiką kartais būna visai nedidelis. Tai, kad ESF programos neretai naudojamos naujiems principams bei idėjoms išbandyti ir pasi-mokyti iš kitų valstybių narių per bendra-darbiavimą ir darbą tinkluose, už nedide-les sąnaudas gali sukurti pridėtinės vertės. Didesnėje ir įvairesnėje Europos Sąjun-goje tarpvalstybinis bendradarbiavimas svarbesnis negu kada nors anksčiau. To-kia pridėtinė vertė atsieina visai nedaug,

o įdėtos pastangos tikrai pasiteisina, nes jeigu Europos Sąjunga nori konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje, ji turi tapti no-vatoriškesnė ir dinamiškesnė.

ESF programos tenkina ir nacionalinius, ir vietinius poreikius bei yra grindžiamos plačiomis partnerystėmis. Šios programos įgyvendinamos įvairiose organizacijose, priklausančiose tiek viešajam, tiek priva-čiam sektoriui, prieš tai dėl jų susitarus bei suderinus valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Šios organizacijos – tai nacio-nalinės, regioninės ir vietinės valdžios ins-titucijos, švietimo ir mokymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir savano-riškos veiklos sektorius, socialiniai partne-riai, pramoninės ir profesinės asociacijos bei atskiros įmonės.

Neseniai buvo paskelbtos 177 ESF progra-mos 2007–2013 m. laikotarpiui, kurių ver-tė – 75 milijardai eurų. Per ateinančius me-tus jos turi virsti apčiuopiamais rezultatais ir pademonstruoti akivaizdžią pažangą. Kaip niekada anksčiau svarbu naudoti ESF išteklius ten, kur jų poveikis didžiausias, ir sutelkti biudžetą atitinkamose prioriteti-nėse srityse.

Kartu su kitais struktūriniais ir sanglaudos fondais ESF paverčia Europos vertybes ir solidarumą tikrove. Mano nuomone, tai pats svarbiausias Europos socialinio fondo istorijos ir ateities aspektas.

„Kartu su kitais struktūriniais ir sanglaudos fondais ESF paverčia Europos vertybes ir solidarumą tikrove.“

1989

-93

8 P U S L A P I S

Nuo projektų prie programų1 9 8 9 – 1 9 9 3

K E L I A S Į R E F O R M Ą

Po Graikijos prisijungimo 1981 m. ir Portuga-lijos bei Ispanijos prisijungimo 1986 m., tuo-metinėje 12 valstybių narių Europos Bendrijo-je pastebimai išryškėjo regioniniai skirtumai. Iki šių šalių prisijungimo tik vieno europiečio iš penkių metinės pajamos nesiekdavo 30 % Bendrijos vidurkio; po prisijungimo 1986 m. šis rodiklis pasidarė vienas iš penkių.

Dėl biudžeto krizės bei noro sukurti vidaus rinką ir sustiprinti ekonominę bei socialinę sanglau-dą, Komisija pateikė pasiūlymus Parlamentui ir Tarybai reformuoti Bendrijos fi nansinę sistemą. Savo 1987 m. vasario 15 d. komunikate pava-dinimu „Kad bendrasis aktas būtų sėkmingas: naujasis Europos riboženklis“, kuris vėliau buvo

pradėtas vadinti „Delors I paketu“, Komisija pa-

siūlė taisykles su biudžetu susijusiai disciplinai

ir tvarkai pagerinti. Pasiūlyme buvo kalbama

apie naują tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį

Parlamentas, Taryba ir Komisija turėjo susitarti

dėl daugiametės fi nansinės perspektyvos ir biu-

džeto prioritetų. Remdamosi 1988 m. vasario

11–12 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos nu-

tarimais, šios trys institucijos 1988 m. birželio

29 d. sudarė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo

pirmą kartą buvo nustatytas penkerių metų

(1988–1992) fi nansinis laikotarpis.

Komisija dar 1985 m. pasiūlė Tarybai Baltąją

knygą2 dėl vidaus rinkos sukūrimo iki 1992 m.

Debatus paskatino ir Italijos ekonomistų Tom-

maso Padoa-Schioppa bei Paolo Cecchini3 pra-

nešimai apie tai, kaip toliau integruoti rinką.

1985 1986 1988

Ispanijos ir Portugalijos akto pasirašymas Europos Vadovų Taryba Londone

1986 m. gruodžio 5–6 d. Europos Vadovų Taryba

Londone susitarė dėl Europos bendrojo akto.

Europos Vadovų Taryba Briuselyje

1988 m. kovo 11–12 d. Europos Vadovų Taryba

Briuselyje susitarė dėl pirmojo daugiamečio

Bendrijos biudžeto 1989–1993 m. laikotarpiui,

kuris neretai vadinamas ,,Delors I paketu”.

Bendrijos politinės programos, skirtos spręsti regionų disbalanso problemoms, buvo pradėtos įgyvendinti dar nuo Romos sutarties, tačiau

Europos regioninės plėtros fondas buvo įsteigtas tik 1975 m. Pirmaisiais savo egzistavimo metais jis veikė tik nacionaliniu lygiu, valstybėse

narėse fi nansuojant iš anksto numatytus projektus, beveik be jokios Europos ar subnacionalinio lygmens įtakos. Panašią esamų projektų metinės

atrankos ir refi nansavimo sistemą taikė ir kiti teritorinio pobūdžio Bendrijos fondai – Europos socialinis fondas bei Europos žemės ūkio orientavimo

ir garantijų fondas. Todėl, kai praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje iškilo Bendrijos priemonių efektyvumo klausimas, buvo pradėtos

įgyvendinti daugybė bandomųjų programų joms integruoti. Svarbūs 1986 m. įvykiai tapo akstinu autentiškesnei Europos sanglaudos politikai, t. y.

Europos bendrajam aktui, Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos prisijungimui bei bendrosios rinkos programos priėmimui. 1988 m. kovo mėn. Europos

Vadovų Taryba Briuselyje nusprendė skirti 64 milijardus ekiu¹ Struktūriniams fondams, o tai reiškė metinių išteklių padvigubėjimą per 1989–1993 m.

laikotarpį. 1988 m. birželio 24 d. Taryba priėmė pirmąjį reglamentą, integruojantį Struktūrinius fondus į sanglaudos politiką. Ši svarbi reforma leido

įvesti tokius esminius principus kaip dėmesys labiausiai skurstantiems ir atsilikusiems regionams, daugiamečių programų rengimas, strateginė

investicijų orientacija ir regioninių bei vietinių partnerių įtraukimas.

9 P U S L A P I S

Savo pranešime Cecchini apskaičiavo ekono-minius nuostolius, kuriuos Europa patirtų ne-sukūrusi bendrosios rinkos – 4,25–6,5 % BVP; Padoa-Schioppa pranešime įspėjama apie „di-delę rimto disbalanso riziką rinkos liberalizavi-mo metu“ ir siūlomos „atitinkamos priemonės, kurios padėtų greičiau prisitaikyti struktūriškai silpniems regionams ir šalims“. ,,Delors I pake-tas“, kurį Europos Vadovų Taryba pagaliau pri-ėmė 1998 m. kovo mėnesį, nutiesė kelią labai ambicingai programai „1992“, įskaitant ir Ben-drosios žemės ūkio politikos reformą bei Ben-drijos veiksmų stiprinimą tokiose srityse kaip sanglaudos politika, mokslas, technologija, aplinkosaugos ir transporto politika.

Svarbiausias biudžeto pokytis buvo tai, kad pirmenybė buvo teikiama trims Struktūriniams fondams, be to, atsirado galimybė pastebimai taupyti išteklius. Metiniams mokėjimams padi-dėjus nuo maždaug 6,4 milijardų ekiu 1988 m. iki 20,5 milijardų ekiu 1993 m.⁴, jų santykinė da-lis išaugo nuo 16 % iki beveik 31 % ES biudžeto. Visa tai vyko kartu su radikaliais lėšų valdymo būdo pokyčiais. Vadovaudamiesi metinio biu-džeto procedūra ir nacionalinėmis kvotomis, dėl kurių buvo susitarta atitinkamuose regla-mentuose, Europos socialinis fondas (ESF) nuo 1958 m., Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fonas (EŽŪOGF) nuo 1962 m. ir Eu-ropos regioninės plėtros fondas (ERPF) nuo 1975 m. sukūrė projektų, kuriuos rinkosi ir siūlė valstybės narės, refi nansavimo sistemą.

Kad įveiktų šią juste retour sistemą, Komisija pra-dėjo eksperimentuoti ir ieškoti autonomiškesnių būdų regioniniams projektams rengti bei fi nan-suoti, ir tai tapo pradiniu sanglaudos politikos įgyvendinimo būdu. Tarp šių išimčių buvo ERPF,

Italija 1985–1995 1989–1995

Infrastruktūros tobulinimas Jacques Delors

Jacques Delors, Europos Komisijos pirmininkas

1985–1995 m.

Bruce Millan

Bruce Millan, Europos Komisijos narys

1989–1995 m., atsakingas už regioninę politiką

ir santykius su Regionų komitetu.

„Europa savo ateitį mato pusiausvyroje tarp konkurencijos ir bendradarbiavimo, kai bendrai siekiama reikiama linkme nukreipti joje gyvenančių vyrų ir moterų likimus. Ar tai padaryti lengva? Ne. Rinkos jėgos pernelyg stiprios. Jeigu paliksime viską savieigai, pramonė liks sutelkta šiaurėje, o laisvalaikio sektorius – pietuose. Kita vertus, nors šios rinkos jėgos ir atrodo galingos, jos neretai veikia ne viena kryptimi. Todėl žmonės savo pastangomis ir pasitelkdami politines priemones siekia tam tikros pusiausvyros.“

Jacques Delors, 1989 m.

1989

-93

1 0 P U S L A P I S

ESF ir EŽŪOGF atliekamas išlaidų koordinavimas, o pradėta 1979 m. nuo nedidelių projektų Nea-polyje ir Belfaste, po kelerių metų – Lozer depar-tamente Pietų Prancūzijoje. Praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje kitose Bendrijos da-lyse per integruotos veiklos sritis (IVS) buvo im-tasi didesnės apimties eksperimentinių projektų, kuriuos įgyvendinant regioninio planavimo at-žvilgiu buvo laikomasi integruoto požiūrio. Prie didesnių eksperimentinių programų, fi nansuoja-mų Europos lygiu, galima priskirti integruotąsias Viduržemio jūros regiono programas (IVP), kurios nuo 1986 m. buvo įgyvendinamos Graikijoje, Ita-lijoje ir Prancūzijoje. Ši naujovė buvo glaudžiai susijusi su miesto ir regioninės plėtros politikos paradigmos pokyčiais ir mokslo darbais, kurie vietoj fi zinių investicijų į, pavyzdžiui, įmones ir infrastruktūrą, siūlė taikyti labiau integruotus principus ir nuosaikias priemones.

S A N G L A U D O S P O L I T I K A 1 9 8 9 – 1 9 9 3 M .

Su 1988 m. reforma sanglaudos politikoje ir jos priemonėse atsirado daugybė principų, ku-rie nuo tada liko šios politikos mode d'emploi. Galima paminėti tokius principus:

> ribotas tikslų skaičius ir dėmesys prasčiausiai išsivysčiusiems regionams;

> daugiamečių programų rengimas remiantis analize, strateginiu planavimu ir vertinimu;

> papildomumo principas, užtikrinantis, kad valstybės narės nepakeis nacionalinių išlaidų ES išlaidomis;

> partnerystės rengiant ir įgyvendinant progra-mas, įtraukiant nacionalinio, subnacionalinio

ir ES lygmens veikėjus, įskaitant socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas, ir taip užtikrinant nuosavybės teises bei in-tervencinių priemonių viešumą.

1988 m. buvo susitarta dėl penkių prioritetinių tikslų:

> 1 tikslas: skatinti regionų, kurių plėtra atsi-lieka, plėtrą ir struktūrinį prisitaikymą;

> 2 tikslas: regeneruoti regionus, stipriai nu-kentėjusius nuo pramonės nuosmukio;

> 3 tikslas: kovoti su užsitęsusia bedarbyste;

> 4 tikslas: palengvinti profesinę jaunimo in-tegraciją;

> 5 tikslas: a) paspartinti žemės ūkio struktūrų prisitaikymą, b) skatinti kaimo vietovių plėtrą.

Pagal 1 tikslą ERPF, ESF ir EŽŪOGF numaty-tas fi nansavimas, skirtas 25 % arba maždaug 86,2 milijono gyventojų, sudarė 43,8 milijardo ekiu (64 % visų lėšų). Didžiausios naudos ga-vėjos buvo Ispanija, kurios 57,7 % gyventojų gyveno 1 tikslui priskirtuose regionuose ir ku-riai buvo skirta 10,2 milijardo ekiu, Italija (8,5 milijardo ekiu, 36,4 % gyventojų), Portugalija (8,45 milijardo ekiu, 100 % gyventojų), Graikija (7,5 milijardo ekiu; 100 % gyventojų) ir Airija (4,46 milijardo ekiu, 100 % gyventojų). Mažes-nės sumos buvo skirtos Vokietijos rytinėms žemėms, kurios nuo 1990 m. buvo priskirtos 1 tikslui, Prancūzijos Korsikai bei užjūrio depar-tamentams ir Jungtinės Karalystės Šiaurės Airi-jai. 35,2 % investicijų, numatytų pagal 1 tikslą, buvo išleistos infrastruktūrai transporto ir aplin-kosaugos srityje, 33,6 % buvo skirta tokioms gamybinėms investicijoms kaip tiesioginė ir netiesioginė pagalba įmonėms, 29,6 % – žmo-giškiesiems ištekliams.

Graikija Airija Nyderlandai

Susisiekimo transportu tobulinimas

Naujo kelio, jungiančio Graikiją ir Bulgariją,

tiesimas (Dramos miestas Graikijoje).

Geležinkelių modernizavimas Airijoje

Geležinkelio bėgių modernizavimas, plečiant

Dublino viešojo susisiekimo traukiniais

tinklą (Airija).

Vandens taupymo gerinimas

1 1 P U S L A P I S

16,6 % arba apie 57,3 milijono gyventojų gyveno 2 tikslui priskirtose teritorijose; jiems iš ERPF ir ESF buvo skirta 6,1 milijardo ekiu (9 % visų lėšų). Didžiausios naudos gavėjos buvo Jungtinė Karalystė (2 milijardai ekiu, 35,5 % gy-ventojų), Ispanija (1,5 milijardo ekiu, 22,2 % gy-ventojų) ir Prancūzija (1,2 milijardo ekiu, 18,3 % gyventojų). Išskyrus Graikiją, Airiją ir Lenkiją, pagal 2 tikslą šiek tiek mažesnės naudos gavo visos kitos valstybės narės. Iš visų investicijų 55,1 % buvo išleista gamybinei aplinkai, ypač remiant mažas ir vidutines įmones, 23,9 % – fi -zinei regeneracijai ir aplinkai, neretai anksčiau pramoniniais tikslais naudotuose objektuose, 20,9 % – žmogiškiesiems ištekliams.

Pagal 3 ir 4 tikslą, numatant aktyvios darbo rinkos politikos ir programų adresatų grupes, nebuvo atsižvelgiama į geografi nę koncentra-ciją; tai buvo sprendžiama nacionaliniu lygiu. Bendroji abiem tikslams skirta suma sudarė apie 6,67 milijardo ekiu (10 % visų lėšų) tik iš ESF. Didžiausios naudos gavėjos buvo Jungtinė Karalystė (1,5 milijardo ekiu), Prancūzija (1,44 milijardo ekiu) ir Vokietija (1,05 milijardo ekiu). Visos kitos šalys gavo mažesnes sumas, išsky-rus Graikiją, Airiją ir Portugaliją, kurios gavo ESF lėšas pagal 1 tikslą.

5 tikslui buvo skirta 6,3 milijardo ekiu (9,2 % visų lėšų), o didžiausios naudos gavėjos buvo Prancūzija (2,3 milijardo ekiu), Vokietija (1,4 milijardo ekiu) ir Italija (0,96 milijardo ekiu). Skiriant lėšas pagal 5a tikslą nebuvo paisoma geografi nės koncentracijos; tuo tarpu lėšos pagal 5b tikslą buvo sutelktos į kaimo vieto-ves, turinčias 17,6 milijono gyventojų, kuriems buvo skirta 5 % visų lėšų. Pagal 5a tikslą skirtos lėšos buvo išleistos gamybinėms investicijoms,

Jungtinė Karalystė Portugalija Ispanija

Kova su bedarbyste Investavimas į greitkelius Portugalijoje

Naujasis greitkelis ties Galicijos siena, jungiantis

Portą su Valenca do Minho (Portugalija).

Tiltų statyba Ispanijoje

Tiltas Navaroje per Bidasoa upę (Ispanija).

„Europos bendrasis aktas leidžia pastebimai pagerinti institucinę sistemą ir nustatyti tokius naujus Bendrijos tikslus kaip vidaus rinkos sukūrimas iki 1992 m. ir ekonomikos bei socialinės sanglaudos stiprinimas. Įgyvendindami šiuos du tikslus, atsiliepsime į viltis bei poreikius tų šalių, kurios ką tik prisijungė ir kurios teisėtai tikisi, kad įstojimas į Bendriją tiek jų pačių pastangomis, tiek padedant jų partneriams paskatins jų plėtrą ir padės pagerinti gyvenimo lygį.“

Europos Bendrijų Komisija: Kad bendrasis aktas būtų sėkmingas: naujasis Europos riboženklis, COM(87) 100 galutinis, 1987 m. vasario 15 d.

1989

-93

1 2 P U S L A P I S

o 5b tikslo lėšos – naujai ekonominei veiklai kaimo vietovėse (47,2 %), infrastruktūrai bei žmogiškiesiems ištekliams (20 % kiekvienai iš šių sričių) ir aplinkai (12,1 %).

Be nacionalinių ir regioninių programų, numa-tytų pagal šiuos tikslus, Komisija pasiūlė dar 16 Bendrijos iniciatyvų, kurioms buvo skirta 5,3 milijardo ekiu (7,8 % visų lėšų), tam tikrų regionų ar sektorių specifi nėms problemoms spręsti. „Interreg“ iniciatyva, kuriai buvo skirta apie 1,1 milijardo ekiu, rėmė kaimyninių regio-nų bendradarbiavimą, o „Euroform“, „Now“ ir „Horizon“ (764 milijonai ekiu) fi nansavo pro-jektus profesinio mokymo ir naujų darbo vietų kūrimo srityje. Iš „Leader” (455 milijonai ekiu) buvo fi nansuojami vietinės ir kaimo plėtros projektai bei iniciatyvos, skirtos pramoninių sričių rekonstrukcijai (tokios iniciatyvos kaip „Resider“, „Rechar“, „Retex“, „Renaval“ ir „Kon-ver“, kurių bendrasis biudžetas sudarė 1,1 mi-lijardo ekiu), tolimiausi regionai („Regis“, 181 milijonas ekiu) arba tokios sritys kaip aplinkos apsauga, energetika, informacinės technologi-jos ir moksliniai tyrimai („Envireg“, „Regen“, „Pri-sma“, „Telematique“, „Stride“; bendras biudže-tas – 1,6 milijardo ekiu). Kaip techninę pagalbą Komisija inicijavo ir bandomuosius projektus, tinklus bei tyrimus, ir įvairias priemones, tokias kaip verslo inovacijų centrai, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms remti.

A D M I N I S T R A V I M A S I R V A L D Y M A S

1989–1993 m. Struktūriniai fondai administruo-ti vadovaujantis penkiais Tarybos reglamentais, kuriuose buvo kalbama apie jų efektyvumą ir

koordinavimą, jų įgyvendinimą ir bendrąsias nuostatas bei kiekvieno iš trijų fondų veiklos įgy-vendinimą. 1988 m. birželio 24 d. buvo priimtas koordinavimo reglamentas, o 1988 m. gruodžio 19 d. Taryba priėmė sprendimus dėl kitų ketu-rių. Jie visi įsigaliojo 1989 m. sausio 1 d.

Koordinavimo reglamente⁵ nustatyti pirmiau paminėti tikslai ir principai, fondų uždaviniai, įvairios pagalbos formos, iš kurių svarbiausia buvo operacinės programos, valstybių narių įsipareigojimas pagal kiekvieną tikslą pareng-ti konkrečius regioninės plėtros planus (1, 2 ir 5b tikslai) arba nacionalinius planus (3 ir 4 tiks-lai). Vėliau Komisija priėmė Bendrijos paramos koncepcijas (BPK). Be to, koordinavimo regla-mente buvo numatyta iki 75 % papildomo fi -nansavimo galimybė 1 tikslo intervencinėms priemonėms ir 50 % kitų tikslų priemonėms.

Įgyvendinimo reglamente⁶ apibrėžtas planų turinys ir BPK, pagrindiniai numatyti projek-tai, kuriems buvo būtini Komisijos sprendimai, ir įsipareigojimų, apmokėjimo už intervencines priemones ir fi nansinės kontrolės sistema. Ben-drosiose taisyklėse buvo numatyti stebėjimo, vertinimo, atsiskaitymo ir su intervencinėmis priemonėmis susijusio visuomenės informavi-mo reikalavimai.

Trijuose įgyvendinimo reglamentuose⁷, skir-tuose ERPF, ESF ir EŽŪOGF orientavimo skyriui, buvo pateikta daugiau informacijos apie planų ir programų turinį, reikalavimų atitikimo krite-rijus ir techninę pagalbą.

Tai buvo vienas iš svarbiausių pokyčių, kai nuo valstybių narių kiekvienais metais atrenkamų ir Europos Komisijos priimamų projektų buvo pereita prie strategiškesnio daugiamečių pro-

Ispanija ir Portugalija Liuksemburgas Airija

Ispanijos ir Portugalijos „Interreg“ projektas

Tiltas per Guadiana upę, jungiantis Ispaniją

ir Portugaliją.

Kelio ženklų gerinimas pasienyje

Painių ženklų, skirtų sunkvežimiams, kertantiems

Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo sienas, šalini-

mas (INTERREG).

Miesto restauravimas

Restauruojamas Temple Bar rajonas

Dubline (Airija).

1 3 P U S L A P I S

gramų rengimo, paremto plačiomis regionų, valstybių narių ir Europos Komisijos tarpusavio partnerystėmis. Sprendimai dėl planų (analizė), Bendrijos paramos koncepcijos (intervencinių priemonių koordinavimas) ir operacinės pro-gramos (įgyvendinimas) tapo nauju išbandy-mu visiems su tuo susijusiems veikėjams. Pirmą kartą reikėjo visais lygiais įdiegti lėšų valdymo, stebėjimo ir kontroliavimo procedūras. Be to, visais šio proceso etapais reikėjo sugebėti išlai-kyti ryšį tarp politinių programų ir priemonių, kurios buvo grindžiamos skirtingomis tradici-jomis. Nieko nuostabaus, kad pirmosios kartos operacinės programos buvo priimtos tik pra-ėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, o jų įgyvendinimas vėlavo dar labiau.

Kita vertus, atsirado visiškai nauja karta veikėjų, dirbančių ES, nacionaliniu ir regioniniu lygiu, ir partnerių, nepriklausančių viešojo adminis-travimo sričiai, kurie pradėjo mokytis, formuoti gebėjimus ir tyrinėti naujus regioninės bei vie-tinės plėtros būdus ir partnerystes.

Svarbiausi faktai ir skaičiai > Bendrasis Struktūrinių fondų biudžetas: 69 milijardai

ekiu, sudarantys 25 % ES biudžeto ir 0,3 % viso ES BVP, > iš kurių 1 tikslo regionams skirta: 64 %. > gyventojų skaičius 1 tikslo regionuose: 86,2 mili-

jono (25 % viso skaičiaus⁸).> Pagrindinės naudos gavėjos: Ispanija (14,2 milijardo ekiu),

Italija (11,4 milijardo ekiu), Portugalija (9,2 milijardo ekiu) ir Graikija (8,2 milijardo ekiu).

Rezultatai> 1 tikslo regionai sumažino BVP vienam gyventojui skirtumą

3 procentais, lyginant su ES vidurkiu. > Padedant Struktūriniams fondams, Graikijoje, Airijoje, Por-

tugalijoje ir Ispanijoje buvo sukurta 600 000 darbo vietų, o vidutinis BVP vienam gyventojui šiose šalyse išaugo nuo 68,3 % iki 74,5 % Bendrijos vidurkio.

> Iš ESF lėšų buvo apmokyti 917 000 žmonių.> 470 000 mažų ir vidutinių įmonių 2 tikslo regionuose sulau-

kė pagalbos.

Daugiau informacijos ieškokite vertinimo puslapiuose adresu: http://ec.europa.eu/regional_policy

Portugalija Italija Prancūzija

Aplinkos apsauga

ENVIREG lėšos naudojamos municipaliniam sąvar-

tynui stabilizuoti Alkanenoje (Lisabona ir

Težo slėnis, Portugalija).

Darbo vietų kūrimas

Jaunimo mokymo ir pramoninės bazės

atkūrimas Kaljaryje (Sardinija, Italija).

Investicijos į mažas ir vidutines įmones

Parama bananų plantacijai Reunjono

saloje (Prancūzija).

1994

-99

1 4 P U S L A P I S

Susivienijimas ir pastangų dvigubinimas

1 9 9 4 – 1 9 9 9


Vadinamajame ,,Delors II pakete“¹⁰, kuris buvo parengtas praėjus keturioms dienoms nuo Mastrichto sutarties pasirašymo, Europos Ko-misija pasiūlė programą ir biudžetą, skirtą „judėti link ekonominės ir pinigų sąjungos, kuri leistų Bendrijai iki galo išnaudoti organi-zuotos ekonominės teritorijos ir bendros va-liutos teikiamus privalumus”. Pasiūlyme buvo numatytos naujojo Sanglaudos fondo detalės, Struktūrinių fondų biudžeto didinimas ir įgy-vendinimo taisyklių supaprastinimas. Europos Vadovų Tarybai Edinburge 1992 m. gruodžio 11–12 d. pasiekus kompromisą, pagaliau buvo susitarta dėl išteklių 1994–1999 m. laikotarpiui. Apie 153 milijardai ekiu buvo skirti Struktūri-niams fondams, 15 milijardų ekiu – Sanglaudos

fondui, iš kurių 68 % skirti labiausiai skurstan-tiems regionams ir šalims.

1993 m. balandžio mėnesį Komisija pasiūlė regla-mentus dėl Struktūrinių fondų, dėl kurių Taryba susitarė 1993 m. liepą¹¹. Remiantis partnerystės principu, derantis dėl reglamentų savo pastabas pateikė Europos Parlamentas, ekonominiai ir so-cialiniai partneriai bei regionų interesams atsto-vaujančios asociacijos. 1994 m. gegužės mėnesį buvo priimtas Sanglaudos fondų reglamentas¹2, kuriuo šiems fondams skirta 15,15 milijardo ekiu. Jis buvo taikomas šalims, kurių bendrasis nacionalinis produktas nesiekė 90 % Bendrijos vidurkio; be to, tokios šalys privalėjo turėti eko-nominio suartėjimo programą, atitinkančią eko-nominės ir pinigų sąjungos kriterijus, nustatytus EB sutartyje. Iš šio fondo taip pat buvo galima fi nansuoti iki 85 % išlaidų, susijusių su aplinko-

1992 1992 Austrija

Europos Sąjungos sutarties pasirašymas Europos Vadovų Taryba Edinburge

1986 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Taryba

Edinburge susitarė dėl 1994–1999 m. fi nansinių

perspektyvų.

Ekologiškas gyvenimo būdas (Austrija)

Europos atsinaujinančios energijos

centras Giusinge (Austrija).

Europos Sąjungos sutartis ir pataisyta Europos Bendrijų sutartis (EBS), dėl kurių buvo susitarta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte, įsigaliojo 1993 m. lapkričio

1 d. EBS buvo numatyta nauja priemonė, skirta sanglaudos ir regioninei politikai – Sanglaudos fondas, ir nauja institucija – Regionų komitetas; be to,

buvo įvestas subsidiarumo principas. 1992 m. gruodžio mėnesį Europos Taryba priėmė sprendimą dėl naujos fi nansinės perspektyvos 1994–1999 m.

laikotarpiui; Struktūriniams ir sanglaudos fondams buvo skirta 168 milijardų ekiu⁹ suma. Taigi, metiniai ištekliai buvo padvigubinti, o ši suma sudarė

trečdalį ES biudžeto. 1993 m. liepos 20 d. Taryba priėmė naujuosius sanglaudos politikos reglamentus, kuriuose buvo numatyta Žvejybos orientavimo

fi nansinė priemonė ir Sanglaudos fondas. Naujajame reglamente buvo patvirtinti pagrindiniai politikos principai – koncentracija, programų rengimas,

papildomumas ir partnerystė, o penki pagrindiniai tikslai liko beveik nepakitę. Buvo sustiprintos kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, dėl kitų ES institucijų,

ypač Europos Parlamento, įtraukimo, bei partnerysčių, vertinimo ir visuomenės informavimo taisyklės. 1995 m. sausio 1 d. prisijungus Austrijai, Suomijai

ir Švedijai, pataisytame reglamente buvo apibrėžtas šeštasis tikslas, skirtas itin retai apgyvendintiems regionams Suomijoje ir Švedijoje bei fi nansinė

parama trims naujoms valstybėms narėms.

1 5 P U S L A P I S

saugos ir transporto infrastruktūros projektais, kurių vertė buvo didesnė kaip 10 milijonų ekiu. Fondas buvo administruojamas remiantis Komi-sijos sprendimais dėl individualių projektų. Grai-kija, Airija, Portugalija ir Ispanija buvo šio fondo naudos gavėjos 1994–1999 m.


Po 1993 m. reformos 1994–1999 m. laikotarpio tikslai pasikeitė nedaug:


> 2 tikslas: regeneruoti regionus, stipriai nu-kentėjusius nuo pramonės nuosmukio, ar tokių regionų dalis;

> 3 tikslas: kovoti su ilgalaikiu nedarbu, palen-gvinti jaunimo ir žmonių, kurie patiria darbo rinkos atmetimą, integraciją į profesinį gyve-nimą, skatinti vyrų ir moterų lygias užimtu-mo galimybes;

> 4 tikslas: palengvinti dirbančiųjų prisitaiky-mą prie pramoninių pokyčių ir gamybos sis-temų pokyčių;

> 5 tikslas: skatinti kaimo vietovių plėtrą: a) spartinant žemės ūkio struktūrų prisitai-kymą bendrosios žemės ūkio politikos refor-mos metu ir skatinant žvejybos sektoriaus modernizavimą bei struktūrinį prisitaikymą; b) stengiantis palengvinti kaimo vietovių plėtrą ir struktūrinį prisitaikymą;

> 6 tikslas: itin retai apgyvendintų (1995 m. sausio 1 d. duomenimis) regionų plėtra ir struktūrinis prisitaikymas.

1995–1999 Švedija Suomija

Monika Wulf-Mathies

Monika Wulf-Mathies, Europos Komisijos

narė 1995–1999 m., atsakinga už regioninę politiką

ir santykius su Regionų komitetu bei Sanglaudos

fondu.

Investicijos į naujas technologijas Švedijoje

„Arctic Inventors Network“ kompiuteriai,

skirti darbui atšiauriomis sąlygomis

(Liuleo, Švedija).

Investicijos į pasienio regionus

„Įgyvendinimo kokybė vis labiau priklauso nuo partnerystės kokybės. Sanglaudos politikos sėkmė praktikoje priklauso nuo veikiančios partnerystės, kurią sudaro regiono ekonomine plėtra suinteresuoti veikėjai. Tai gali būti ministerijų atstovai ir išrinktieji vietiniai atstovai, verslo pasaulio atstovai, profesinės sąjungos, moterų, labdaros ir savanorių organizacijos bei aplinkosaugos asociacijos, net jeigu kai kuriuos valdžios institucijų atstovus visa tai verstų raukytis."

Monika Wulf-Mathies per pirmąjį Sanglaudos forumą 1997 m. balandžio 27 d. Briuselyje

1994

-99

1 6 P U S L A P I S

Pagal 1 tikslą ERPF, ESF ir EŽŪOGF numatytas fi nansavimas, skirtas 24,6 % arba maždaug 97,7 milijono gyventojų, sudarė 94 milijardus ekiu; 14,45 milijardo ekiu suma buvo skirta San-glaudos fondui (68 % visų prieinamų lėšų)¹3. 41 % investicijų, numatytų pagal 1 tikslą, buvo išleistos remti įmonėms, 29,8 % infrastruktūrai, iš kurių maždaug pusė išleista transportui, ketvirtis – aplinkai, 24,5 % – žmogiškiesiems ištekliams.

60,6 milijono žmonių (16,3 % bendrojo skai-čiaus), gyvenusių 2 tiksle numatytose teritori-jose, turėjo naudos iš 9,4 milijardo ekiu (10,6 % visų lėšų) fi nansavimo, kurį teikė ERPF bei ESF ir kurio 55,1 % buvo išleisti remti mažoms ir vi-dutinėms įmonėms. Dar 23,9 % buvo išleisti fi -zinei regeneracijai ir aplinkai, neretai anksčiau pramoniniais tikslais naudotuose objektuose, 20,9 % – žmogiškiesiems ištekliams.

Pagal 3 ir 4 tikslus iš viso buvo skirta apie 15,2 milijardo ekiu (9,1 % visų lėšų). Šį fi nansavi-mą ESF skyrė darbo rinkos veiksmams ir socia-liniam įtraukimui.

Pagal 5 tikslą skirtos lėšos siekė 13 milijardų ekiu (7,8 % visų lėšų) ir buvo skirtos naujai eko-nominei veiklai žvejybos srityje ir kaimo vieto-vėse (47,2 %), infrastruktūrai ir žmogiškiesiems ištekliams (po 20 % kiekvienai iš šių sričių) ir aplinkai (12,1 %). Kaimo vietovėse, kurios buvo remiamos pagal 5b tikslą, gyveno 32,7 milijono žmonių – 8,8 % visų ES gyventojų.

Pagal 6 tikslą Švedija ir Suomija gavo 697 mili-jonus ekiu (0,4 % visų lėšų).

Pagal visas 13 Bendrijos iniciatyvų buvo priei-nama 14 milijardų ekiu suma (8 % visų lėšų), iš kurios buvo galima papildomai fi nansuoti tarpvalstybinius, tarptautinius ir novatoriškus projektus.


1994–1999 m. septyniuose Tarybos reglamen-tuose buvo nustatytos taisyklės, reglamentuo-jančios Struktūrinius ir sanglaudos fondus ir jų efektyvumą bei koordinavimą, jų įgyvendinimą ir bendrąsias nuostatas bei kiekvieno iš keturių Struktūrinių fondų veiklos vykdymą. Sanglau-dos fondui buvo priimtas atskiras reglamentas. Koordinavimo reglamentas nepadarė dide-lės įtakos ankstesnei trijų etapų sistemai, kuri buvo įvesta 1989 m., įskaitant nacionalinius planus, Bendrijos paramos koncepcijas (BPK) ir operacines programas. Tačiau jame buvo rei-kalaujama detalesnių nacionalinių planų, ypač aplinkosaugos klausimais. Juo taip pat buvo įvesta tokia naujovė kaip bendrasis programa-vimo dokumentas, kuris leido valstybėms na-rėms ir regionams pateikti planus ir operacines programas viename dokumente, dėl kurio Ko-misija priimdavo bendrą sprendimą.

Šiuo laikotarpiu atsirado daugybė svarbių poli-tikos naujovių. 1996 m. lapkritį buvo paskelbta pirmoji ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaita, kurioje buvo kalbama apie Europos Sąjungos ekonominius ir socialinius skirtumus regionų lygiu bei vertinamas nacionalinės ir Bendrijos politikos poveikis jų plėtrai. Ji buvo pateikta 1997 m. balandžio mėnesį pirmaja-me sanglaudos forume; nuo tada būtent šio renginio metu būdavo priimamos visos kitos ataskaitos, be to, šis forumas tapo ta vieta, kur valstybės narės, regionai ir kiti suinteresuoti veikėjai galėjo keistis informacija apie sanglau-dos politiką.

1999 m. gegužės mėnesį buvo priimta Europos erdvės plėtros perspektyva (EEPP), kuri, nors ir nebuvo teisiškai įpareigojantis dokumentas,

Vokietija Šiaurės Airija (JK) Ispanija

Infrastruktūros atkūrimas

Kronprinzenbrücke tilto atstatymas

Berlyne (Vokietija).

Geresnis susisiekimo transportas verslui

Naujas uostas Londonderyje, fi nansuotas iš ERPF.

Europos infrastruktūros stiprinimas

1 7 P U S L A P I S

sudarė pagrindą įvairių sektorių vietinėms, regioninėms, nacionalinėms ir Europos lygio politinėms programoms, turėjusioms poveikio erdvei.

1997 m. spalio mėnesį pasirašius Amsterda-mo sutartį buvo įtvirtintas Europos užimtumo strategijos principas, kuriuo buvo nustatytas glaudesnis bendradarbiavimas nacionalinės užimtumo politikos srityje.

Svarbiausi faktai ir skaičiai > Bendrasis Struktūrinių ir sanglaudos fondų biudžetas: 168 mi-

lijardai ekiu, sudarantys trečdalį ES biudžeto ir 0,4 % viso ES BVP, > iš kurių 1 tikslo regionams skirta: 68 %. > gyventojų skaičius 1 tikslo regionuose: 91,7 milijo-

no (24,6 % bendrojo skaičiaus).> Pagrindinės naudos gavėjos: Ispanija (42,4 milijardo ekiu), Vo-

kietija (21,8 milijardo ekiu), Italija (21,7 milijardo ekiu), Portuga-lija (18,2 milijardo ekiu), Graikija (17,7 milijardo ekiu) ir Prancūzi-ja (14,9 milijardo ekiu).

Rezultatai> Struktūrinių fondų intervencinių priemonių realus poveikis BVP

1994–1999 m. buvo įvertintas papildomais 4,7 % Portugalijoje, 3,9 % Rytų Vokietijos žemėse, 2,8 % Airijoje, 2,2 % Graikijoje, 1,4 % Ispanijoje ir 1,3 % Šiaurės Airijoje.

> 1 tikslo regionuose buvo sukurta 700 000 darbo vietų, kurios beveik 4 % prisidėjo prie užimtumo rodiklių Portugalijoje, 2,5 % Graikijoje ir 1–2 % naujosiose Vokietijos žemėse, Pietų Italijoje ir Ispanijoje.

> 800 000 mažų ir vidutinių įmonių, įskaitant 500 000 įmonių 1 tiks-lo regionuose, sulaukė pagalbos tiesioginių investicijų forma.

> Buvo nutiesta arba suremontuota 4 104 km greitkelių bei apie 31 844 km kitų kelių. Investicijos į geležinkelio infrastruktūrą leido sutrumpinti kelionės pagrindiniais maršrutais trukmę, pavyzdžiui, Atėnai–Salonikai–Idomenai (kelionė sutrumpėjo 1 val. 30 min.), Lisabona–Faras (1 val. 35 min.), Lisabona–Vila Formoso (1 val. 20 min.), Larnas–Dublinas (20 min.) ir Belfastas–Deris (25 min.).

> 2 tikslo regionuose iš viso buvo sukurta apie 567 000 papildomų darbo vietų, nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,3 % iki 8,7 %; iš viso 3,2 milijardo ekiu, kuriuos skyrė ERPF, buvo investuota statant 115,1 milijono kvadratinių metrų naujų įmonių ir patalpų.


Vokietija Portugalija Prancūzija

Turizmo skatinimas, kultūros apsauga Aplinkos apsauga

Ria Formosa valymas Algarvėje (Portugalija).

Tyrimai ir plėtra

Iš ERPF fi nansuojami moksliniai tyrimai

ir plėtra sodininkystės srityje žemutinėje

Normandijoje (Prancūzija).

„Sanglaudos fondas Bendrijai suteikia visiškai naują aspektą. Fondo veikimo principas padeda valstybėms paisyti suartėjimo kriterijų, o tai leis joms pereiti į trečiąjį ekonominės ir pinigų sąjungos etapą.“

Jacques Delors Europos Parlamente 1992 m. vasario 11 d.

2000

-06

1 8 P U S L A P I S

Kad plėtra būtų sėkminga

2 0 0 0 – 2 0 0 6


1997 m. liepos mėnesį Europos Komisija pa-siūlė „Darbotvarkę 2000“¹⁵ – dokumentą, ku-riame buvo aiškinamos bendrosios Europos Sąjungos plėtros bei jos politinių programų perspektyvos, dėl ES išplėtimo iškilusios ho-rizontaliosios problemos ir būsima finansinė bazė 2000–2006 m. 1998 m. kovo mėnesį buvo pasiūlytas atitinkamas teisės aktų pake-tas, kuris apėmė bendrosios žemės ūkio poli-tikos reformą, sanglaudos politikos reformą, pasirengimo narystei priemones ir naująją

finansinę bazę. 1999 m. kovo 24 d. Europos Vadovų Taryba Berlyne susitarė dėl Komisijos pasiūlymų, taip leisdama įgyvendinti atitin-kamas teisines bei biudžetines priemones.

1998 m. birželio mėnesį Komisija pasiūlė reglamentus dėl Struktūrinių ir sanglaudos fondų bei pasirengimo narystei priemonių, kuriems 1999 m. gegužės ir liepos mėnesiais jau buvo pritarusi Taryba ir iš dalies Europos Parlamentas. Remiantis pataisytomis Sutar-ties nuostatomis, Europos Parlamentas pirmą kartą dalyvavo bendru sprendimu priimant ERPF ir ESF reglamentus. Svarbiausias poky-

1999 Latvija Estija

Europos Vadovų Taryba Berlyne

1999 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Taryba

Berlyne susitarė dėl „Darbotvarkės 2000“

ir ES biudžeto 2000–2006 m. laikotarpiui.

Investicijos į infrastruktūrą

Keičiama pagrindinė Rygos vandens siurblinė,

kuri papildomą fi nansavimą gavo pagal

pasirengimo narystei priemonę (Latvija).

Švietimo sistemos stiprinimas

Naujas vaikų darželis Estijoje, gavęs fi nansavimą

pagal pasirengimo narystei priemonę SAPARD.

2000–2006 m. laikotarpiu svarbiausi buvo du dalykai: Sanglaudos politikos modelio supaprastinimas ir kartu su pasirengimu plėtrai atliekamos

procedūros. Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio antrosios pusės buvo rengiama „Darbotvarkė 2000“, kuri nutiesė kelią pačiam didžiausiam ES

išplėtimui, kai 2004 m. gegužės mėnesį prisijungė 10 naujų valstybių narių. Šis istorinis išplėtimas 20 % padidino ES gyventojų skaičių, tačiau ES BVP

padidėjo vos 5 %. Didėjant ES, pradėjo didėti ir pajamų bei užimtumo lygio skirtumai, nes naujosiose valstybėse narėse vidutinis BVP vienam gyventojui

nesiekė nė pusės ES vidurkio ir tik 56 % jų gyventojų aktyviai dirbo palyginti su 64 % 15 narių ES. Beveik visą naujųjų valstybių narių teritoriją buvo galima

priskirti 1 tikslui, pagal kurį jos iš Struktūrinių ir sanglaudos fondų galėjo gauti didžiausią įmanomą paramą. Tačiau dirbti pradėta dar prieš ES išplėtimą,

įskaitant pasirengimo narystei priemones, kurių paskirtis buvo padėti šalims kandidatėms pasirengti sanglaudos politikai. Pagal Europos Vadovų Ta-

rybos 1999 m. kovo mėnesį Berlyne priimtą sprendimą, 2000–2006 m. sanglaudos politikos biudžetas sudarė 213 milijardų eurų¹⁴, skirtų penkiolikai

valstybių narių. Papildoma 22 milijardų eurų suma buvo numatyta naujosioms valstybėms narėms 2004–2006 m. laikotarpiui. Europos Vadovų Taryba

Lisabonoje 2000 m. kovo mėnesį susitarė dėl Lisabonos strategijos, kurioje dėmesys buvo sutelktas į ekonominį augimą, užimtumą bei naujoves, ir kuri

ne tik tapo leitmotyvu daugeliui ES politinių pokyčių, bet paskatino ir paradigminius sanglaudos politikos pokyčius.

1 9 P U S L A P I S

tis buvo naujasis „bendrasis“ reglamentas¹⁶, kurį priėmė Taryba. Juo buvo pakeistas koor-dinavimo reglamentas ir kai kurios įgyvendi-nimo reglamento dalys. Be to, buvo priimti penki reglamentai dėl ERPF, ESF, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF), Žvejybos orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) ir Sanglaudos fondo. Nuo 2000 m. kovo iki 2001 m. kovo Komisija pri-ėmė sprendimus dėl kitų penkių reglamentų dėl įgyvendinimo, kuriuose buvo išdėstytos euro naudojimo, informacijos, visuomenės informavimo, reikalavimus atitinkančių išlai-dų, valdymo bei kontrolės sistemų ir finansi-nių pataisų taisyklės. Taip pat 1999 m. birže-lio mėnesį buvo priimti Tarybos reglamentai, skirti Pasirengimo narystei struktūrinės poli-tikos priemonei (ISPA) ir Specialiajai prisijun-gimo žemės ūkio ir kaimo plėtros programai (SAPARD).


Vykdant 1999 m. reformą, Struktūrinių fondų tikslų sumažėjo nuo šešių iki trijų, nes buvo su-jungti 2 ir 5 bei 3 ir 4 tikslai, o Bendrijos inicia-tyvų sumažėjo nuo 13 iki keturių. Liko šie trys tikslai:


> 2 tikslas: remti ekonominę ir socialinę sričių, patiriančių struktūrinių sunkumų, pertvarką;

> 3 tikslas: remti politikos ir švietimo, moky-mo bei užimtumo sistemų pritaikymą ir mo-dernizavimą.

1999–20041999–2004 Lenkija Kipras

Michel Barnier

Regioninės politikos komisaras nuo 1999 m. rugsėjo

iki 2004 m. balandžio.

Kelių gerinimas

Kelio nuo Sochačevo iki Grujeco, skirto pietiniam

Varšuvos apvažiavimui, gerinimas (Lenkija).

Kaimo atgaivinimas

„Kol Europos Sąjunga turės kokių nors siekių, jai reikės sanglaudos politikos, kuri padės tuos siekius įgyvendinti. Vienas iš tokių siekių yra bendra iš naujo suvienytos Europos pažanga. Nauja perspektyva – suteikti didesnei Europai priemonių, kurios leistų siekti dinamiško augimo ir didesnio užimtumo nenusižengiant darnos principui. O būdas tam pasiekti jau numatytas: turime siekti tikslų, kurie nuosekliai išdėstyti Lisabonos ir Gioteburgo darbotvarkėse. Juk, galų gale, tai mūsų regionai, sritys, miesteliai ir miestai, ir kaip tik tuo remdamiesi, mes investuojame, įgyvendiname nacionalines ir Bendrijos politikos programas ir taikome ES teisę. Negalime palikti jų nuošaly kaip stebėtojų; turime juos paversti savo partneriais, kad atlaikytume šį darnaus augimo išbandymą."

Michel Barnier Europos Parlamente 2004 m. vasario 18 d.

2000

-06

2 0 P U S L A P I S

Pagal 1 tikslą ERPF, ESF, EŽŪOGF ir ŽOFP numa-tytas fi nansavimas, skirtas 37 % arba maždaug 169,4 milijono 25 narių ES gyventojų, sudarė 149,2 milijardo eurų. Dar 25,4 milijardo eurų buvo numatyti iš Sanglaudos fondo (ir siekė 71,6 % Struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų). 41 % investicijų, numatytų pagal 1 tikslą, buvo išleistos infrastruktūrai, iš kurių beveik pusė skirta transportui, o apie trečdalis – aplinkai. 33,8 % buvo skirta kurti įmonių gamybinei aplinkai, 24,5 % – žmogiškiesiems ištekliams.

15,2 % arba apie 69,8 milijono gyventojų gy-veno 2 tikslui priskirtose teritorijose; jiems iš ERPF ir ESF buvo skirta 22,5 milijardo eurų lėšų (9,6 % visų lėšų). Iš visų investicijų 55,1 % buvo išleista gamybinei aplinkai, ypač remiant mažas ir vidutines įmones, 23,9 % – fi zinei re-generacijai ir aplinkai, neretai anksčiau pramo-niniais tikslais naudotuose objektuose, 20,9 % – žmogiškiesiems ištekliams.

Pagal 3 ir 4 tikslą numatant aktyvios darbo rin-kos politikos ir programų adresatų grupes, ne-buvo atsižvelgiama į geografi nę koncentraciją; tai buvo sprendžiama nacionaliniu lygiu. Ben-droji abiem tikslams skirta suma sudarė apie 24,1 milijardo eurų (10,3 % visų lėšų) tik iš ESF.

11,5 milijardo eurų buvo skirta keturioms Bendrijos iniciatyvoms „Interreg III“, „Urban II”, „Equal”, „Leader+” ir novatoriškiems veiksmams 2000–2006 m. laikotarpiu.


2000–2006 m. laikotarpiu sustiprėjo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas fi nansinės kontrolės ir disciplinos nuostatų srityje. Buvo išaiškintos nacionalinių valdymo ir mokėjimo institucijų pareigos; be to, taikant fi nansinę discipliną ir taisyklę „n+2“ buvo supaprastin-tas ir paspartintas programų administravimas. Pagal šią taisyklę, per dvejus metus nepatei-kus apmokėjimo įrodymų, fi nansavimas buvo prarandamas. Be to, įvedus ex ante, termino vidurio ir ex post vertinimų sistemą, buvo už-tikrintas aktyvesnis valstybių narių ir regionų dalyvavimas stebint ir vertinant programas.

Kalbant apie politikos plėtrą, antroji ir trečioji ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskai-tos žymėjo laikotarpį (nuo 2001 m. gegužės iki 2004 m. vasario), kurio metu buvo labai akty-viai svarstomas sanglaudos politikos poveikis ir jos būsimas modelis. Tai palengvino naujų Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, skirtų 2007–2013 m., priėmimą.

2003 m. spalio mėn. įvykusi „ATVIRŲ DURŲ DIE-NOS: Europos regionų ir miestų savaitė“ tapo metų įvykiu, į kurį nuo tada susirinkdavo po-litikai bei ekspertai iš visos Europos ir kitų pa-saulio šalių. ATVIRŲ DURŲ DIENAS bendromis pastangomis organizuodavo Europos Komisi-ja, Regionų komitetas, visos Europos regionai ir miestai, Europos Parlamentas ir fi nansinės bei pilietinės visuomenės organizacijos, todėl šis renginys puikiai tiko keistis patirtimi ir su-manymais apie regioninę plėtrą.

2004 Ispanija Belgija

ES plėtra iki 25 narių

2004 m. gegužės 1 d. švenčiama ES plėtra

iki 25 valstybių narių.

Pramoninių sąvartynų utilizavimas Darbo vietų kūrimas

Antverpene (Belgija) darbo vietos

pritaikomos imigrantams.

2 1 P U S L A P I S

2002 m. lapkričio mėnesį buvo parengta nauja fi nansinė priemonė – Europos Sąjungos soli-darumo fondas, kuris nepriklausė Sanglaudos fondui ir kurio paskirtis buvo teikti skubią pa-galbą nuo didelių katastrofų nukentėjusiems regionams.

Svarbiausi faktai ir skaičiai > Bendrasis prieinamas Struktūrinių ir sanglaudos fondų biu-

džetas: 213 milijardų eurų, skirtų 15 valstybių narių ES 2000–2006 m., ir 21,7 milijardo eurų, skirtų 10 naujų valstybių narių 2004–2006 m., sudarantys apie trečdalį ES biudžeto ir 0,4 % viso ES BVP,

> iš kurių 1 tikslo regionams skirta: 71,6 %. > gyventojų skaičius 1 tikslo regionuose: 169,4 milijo-

no (37 % bendrojo skaičiaus).> Pagrindinės naudos gavėjos: Ispanija (56,3 milijardo eurų), Vo-

kietija (29,8 milijardo eurų), Italija (29,6 milijardo eurų), Graikija (24,9 milijardo eurų), Portugalija (22,8 milijardo eurų), Jungtinė Karalystė (16,6 milijardo eurų) ir Prancūzija (15,7 milijardo eurų).

Rezultatai> Per 2000–2006 m. už 1 tikslo išlaidas buvo sukurta apie 570 000

darbo vietų, iš kurių apie 160 000 buvo naujosiose valstybėse narėse.

> Ispanijoje Struktūriniai fondai investavo apie 4 milijardus eurų į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą, naujoves ir informacines technologijas per daugiau kaip 13 000 mokslinių tyrimų projek-

tų, kuriuose dalyvavo beveik 100 000 mokslininkų, o papildomas fi nansavimas buvo teikiamas daugeliui iš veikusių 64 Ispanijos technologijos parkų.

> Graikijoje buvo toliau investuojama į Atėnų miesto eismo spūs-čių ir taršos mažinimą. Buvo fi nansuotos aštuonios naujos stotys, įskaitant keturias tranzito stotis, ir 17 traukinių. Iki 2005 m. vidu-rio jais piko valandomis pasinaudojo 17 200 keleivių (palygin-ti su pradžioje planuotais 15 500). Ispanijoje investicijos į kelių sistemą leido sutaupyti apie 1,2 milijono kelionės valandų per metus.

> Apklausos įmonių lygiu 2 tikslo regionuose rodo, kad iki 2000–2006 m. laikotarpio pabaigos bendraisiais apskaičiavimais buvo sukurta 730 000 darbo vietų.

> Katalonijoje 2 tikslo programoje dalyvavo daugiau kaip 6 000 (apie 21 %) regiono mokslininkų, o privataus sektoriaus investi-cijos į informacinę visuomenę siekė 1,4 milijardo eurų (37 %).

> Jungtinėje Karalystėje paramos sulaukė 250 000 mažų ir viduti-nių įmonių 1 ir 2 tikslo regionuose. Apie 16 000 gavo tiesioginę fi nansinę paramą.


Čekija Austrija Slovakija

Pabėgėlių mokymas Miestų atnaujinimas

URBAN lėšos naudojamos Vienos miesto

centrui restauruoti.

Investicijos į atsinaujinančią energiją

Vėjo jėgainė Cerove (Slovakija).

2007

-13

2 2 P U S L A P I S

Dėmesys ekonominiam augimui ir užimtumui

2 0 0 7 – 2 0 1 3


2004 m. vasario mėnesį Europos Komisija pa-skelbė dokumentą¹⁸ apie augančios Europos Sąjungos ateitį, įskaitant ir siūlomą biudžetą 2007–2013 m. Iš bendro 1,025 milijardo eurų biudžeto¹⁹ 336 milijardai eurų buvo skirti Struktūriniams ir sanglaudos fondams, dar 70 milijardų eurų ne pagal sanglaudos rubriką buvo skirti kaimo vietovių plėtrai. Po sunkių derybų gruodžio 11–12 d. Briuselyje Europos Vadovų Taryba susitarė dėl biudžeto; 2006 m. balandžio mėnesį Taryba, Parlamentas ir Komi-sija priėmė tarpinstitucinį susitarimą dėl 864 milijardų eurų biudžeto, iš kurių 308 milijardai eurų buvo skirti sanglaudos politikai. Tuo pat metu buvo suplanuota 2008/2009 m. biudžeto peržiūra.

Nuo 2001 m. Komisija pradėjo vadovauti ak-tyviai diskusijai apie ES sanglaudos politikos ateitį. 2004 m. birželio mėnesį Komisija pateikė penkis reglamentus2⁰, įskaitant reglamentą su bendrosiomis nuostatomis, tris, skirtus ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui, ir penktąjį – dėl Euro-pos teritorinio bendradarbiavimo grupės. Juos Taryba ir Parlamentas priėmė 2006 m. liepos mėnesį, prieš tai susitarę dėl biudžeto. 2006 m. gruodžio mėnesį šie reglamentai buvo papil-dyti bendruoju įgyvendinimo reglamentu2¹, kuris pakeitė iki tol galiojusias penkias nuosta-tas dėl informacijos ir visuomenės informavi-mo, valdymo ir kontrolės sistemų, nukrypimų nuo normos, fi nansinių pataisų ir reikalavimų atitikimo kriterijų.

2005 Vokietija 2007

Europos Vadovų Taryba Briuselyje

2005 m. kovo 15–16 d. Europos Vadovų

Taryba Briuselyje susitarė dėl ES biudžeto

2007–2013 m. laikotarpiui.

Parama moksliniams tyrimams ir plėtrai

Europos regioninės plėtros fondas remia

mokslinius tyrimus saulės energijos technologijų

srityje (Berlynas, Vokietija).

ES išplėtimas iki 27 narių

2007 m. sausio 1 d.: prisijungus Bulgarijai

ir Rumunijai narių skaičius išaugo iki 27.

Didžiausia kada nors buvusi išteklių koncentracija labiausiai skurstančiose valstybėse narėse ir regionuose, visų regionų įtraukimas ir prioritetų pokyčiai,

kuriais buvo siekiama skatinti ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir naujoves, tapo svarbiausiais ES sanglaudos politikos pokyčiais dabartiniu laikotarpiu.

Dvidešimt septynių ES valstybių narių vienas iš trijų ES piliečių (iš viso 170 milijonų) dabar gyvena labiausiai skurstančiuose regionuose, kuriems pagal

suartėjimo tikslą teikiama pagalba. Po pastarųjų ES išplėtimų pastebimai padidėjo ekonominiai ir socialiniai skirtumai. Pagal pajamas vienam gyventojui

Liuksemburgas dabar septynis kartus turtingesnis už Rumuniją. Regionų lygiu šis skirtumas dar didesnis: turtingiausias regionas yra Vidinis Londonas, kur

27 narių ES pajamos vienam gyventojui sudaro 290 %, o skurdžiausias regionas yra šiaurės rytų Rumunija, kur šis rodiklis siekia tik 23 % ES vidurkio. 2005 m.

gruodžio mėnesį Europos Vadovų Taryba susitarė dėl 2007–2013 m. laikotarpio biudžeto ir skyrė 347 milijardus eurų¹⁷ Struktūriniams ir sanglaudos fondams,

iš kurių 81,5 % planuojama išleisti vadinamiesiems suartėjimo regionams. Supaprastintos procedūros leido dar nesibaigus 2007 m. susitarti beveik dėl visų

436 programų, skirtų visiems ES regionams ir valstybėms narėms. Kardinalus jų prioritetų pokytis reiškia, kad ketvirtadalis išteklių dabar skirta moksliniams

tyrimams ir naujovėms, o apie 30 % – aplinkosaugos infrastruktūrai ir kovos su klimato pokyčiais priemonėms.

2 3 P U S L A P I S


Vykdant 2006 m. reformą, 2 ir 3 tikslai buvo sujungti, o iniciatyva „Interreg“ paversta į tre-čiąjį tikslą; tuo tarpu kitos Bendrijos iniciatyvos buvo įtrauktos į pagrindines programas. Nu-statyti tokie prioritetiniai tikslai:

> Suartėjimas: siekiama paspartinti prasčiau-siai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų, kurių BVP vienam žmogui nesiekia 75 % ES vidurkio, suartėjimą;

> Regioninė konkurencija ir užimtumas: api-ma visus ES regionus, siekiant stiprinti jų kon-kurencingumą, patrauklumą ir užimtumo lygį;

> Europos teritorinis bendradarbiavimas: paremtas iniciatyva „Interreg“, parama skirta tarpvalstybiniam, tarptautiniam ir tarpregio-niniam bendradarbiavimui bei tinklams.

Sanglaudai skirtų fi nansinių priemonių suma-žėjo nuo šešių iki trijų: liko du Struktūriniai fondai (ERPF, ESF) ir Sanglaudos fondas. Pir-miau veikusių EŽŪOGF ir ŽOFP teikta specifi nė pagalba dabar tapo prieinama iš naujojo Euro-pos žemės ūkio fondo kaimo vietovių plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žvejybos fondo (EŽF).

Suartėjimo tikslas apima 84 regionus 17 vals-tybių narių (170 milijonų gyventojų) ir – laips-niško paramos nutraukimo pagrindu – dar 16 regionų, turinčių 16,4 milijono gyventojų ir BVP, kuris dėl statistinės ES išplėtimo įtakos vos viršija slenkstinę vertę. Pagal suartėjimo tikslą prieinama 282,8 milijardo eurų suma, kuri su-daro 81,5 % visų lėšų. 199,3 milijardo eurų iš šių lėšų skirta suartėjimo regionams, 13,9 mi-lijardo eurų – laipsniško paramos nutraukimo

Graikija 2007 2007

Aplinkosaugos infrastruktūros tobulinimas

Kartu su Bulgarija vykdant Nesto upės projektą,

buvo pastatyta Tisavros užtvanka drėkinimui

ir elektros energijos tiekimui pagerinti.

Portugalijos sanglaudos politikos planas

Danuta Hübner Lisabonoje 2007 m. liepos 4 d.

pasirašo Portugalijos sanglaudos politikos planą.

Ketvirtasis sanglaudos forumas

„Esu visiškai tikra, jog Europos sanglaudos politika pakankamai gerai sudaryta, kad padėtų susidoroti su laukiančiais sunkumais. Mano nuomone, svarbiausias mūsų privalumas yra kelių lygių valdymo sistema, paremta atskaitomybe ir partneryste. Viena vertus, per bendradarbiavimą Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu ši sistema skatina ekonominį efektyvumą ir plėtrą, kita vertus, ji padeda šiai politikai įsitvirtinti Europos Sąjungos teritorijoje ir jos piliečių širdyse."

Danuta Hübner ketvirtajame sanglaudos forume Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 27 d.

2007

-13

2 4 P U S L A P I S

regionams, 69,6 milijardo eurų – Sanglaudos fondui, kuris skirtas 15 valstybių narių.

Iš viso 168 regionai 19 valstybių narių (314 milijonų gyventojų) gali gauti paramą pagal regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą. 13 iš šių regionų, turinčių 19 milijonų gyven-tojų, priklauso vadinamosioms laipsniško pa-ramos įvedimo sritims, kurios pirmiau buvo priskiriamos 1 tikslo regionams, todėl joms gali būti skiriamas specialusis fi nansavimas. Pagal šį tikslą prieinama 54,9 milijardo eurų suma, t. y. beveik 16 % visų lėšų. 11,4 milijardo eurų skirta laipsniško paramos įvedimo regionams.

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą remiamos tarpvalstybinės sritys, kuriose gyvena 181,7 milijono gyventojų (37,5 % visų ES gyventojų); visi ES regionai ir piliečiai yra pri-skirti bent vienai iš esamų 13 tarptautinio ben-dradarbiavimo sričių. 8,7 milijardo eurų suma (2,5 % visų lėšų), skirta šiam tikslui, padalyta tokiu būdu: 6,44 milijardo eurų skirta tarpvals-tybiniam, 1,83 milijardo eurų – tarptautiniam ir 445 milijonai eurų – tarpregioniniam bendra-darbiavimui ir tinklams. Kaip šio tikslo dalį Ko-misija pradėjo iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“, kad paskatintų meistriškumo tinklų, skirtų regionų ir miestų plėtrai, steigimą.


Einamuoju laikotarpiu vietoj trijų programos rengimo etapų įvesti du, ir tai yra didžiausias politikos supaprastinimas. Remiantis Bendri-jos sanglaudos gairėmis planavimas vyksta nacionaliniu lygiu taikant nacionalines strate-gines programas, tuo tarpu įgyvendinimas lie-

ka operacinėms programoms. Ir reglamentai, ir gairės reikalauja, kad naujosios kartos pro-gramos skirtų tam tikrą išteklių dalį svarbiau-sioms investicijoms, susijusioms su atnaujinta ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. Jos apima mokslinius tyrimus ir naujoves, europinės svarbos infrastruktūrą, pramoninį konkurencingumą, atsinaujinančios energijos šaltinius, energetinį efektyvumą, ekologines naujoves ir žmogiškuosius išteklius. Suartėjimo regionuose šiems prioritetams turi būti skirta 60 % viso prieinamo fi nansavimo; visuose kituose regionuose – 75 %. 27 narių ES išteklių, skirtų pagrindinėms Lisabonos strate-gijoje numatytoms investicijoms, vidutinė da-lis pagal suartėjimo tikslą sudaro 61,2 %, pagal regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą – 76,7 %. Iš viso šioms investicijoms bus skirta apie 200 milijardų eurų. Palyginti su ankstes-niuoju laikotarpiu, ši suma padidėjo daugiau kaip 50 milijardų eurų.

Buvo supaprastintos ir kitos nuostatos, pavyz-džiui, reikalavimų atitikimo kriterijai, dėl kurių dabar sprendžiama ne ES, o šalių lygiu, o ski-riant daugiau dėmesio proporcingumo princi-pui siekiama mažinti biurokratiją ir mažesnėms programoms taikomus suvaržymus.

Trys naujos politikos priemonės, vadinamos „Jaspers“, „Jeremie“ ir „Jessica“, palengvins Eu-ropos Komisijos ir Europos investicijų banko bei kitų fi nansinių institucijų bendradarbiavimą, kuris leis formuoti reikiamus gebėjimus ir už-tikrinti, kad valstybės narės bei regionai racio-naliai ir efektyviai naudos lėšas.

Europos teritorinio bendradarbiavimo gru-pė (ETBG) padės regioninės ir vietos valdžios institucijoms iš įvairių šalių steigti bendradar-biavimo grupes kaip juridinius asmenis, kai tai

2007 Italija Danija

ATVIRŲ DURŲ DIENOS

Per ATVIRŲ DURŲ DIENAS, metinį Europos regionų

ir miestų susitikimą, galima susitikti su ekspertais

ir keistis patirtimi bei sumanymais.

Jūrų aplinkos tyrimai Transporto sistemos gerinimas

Nauji oro uosto įrengimai, skirti verslo plėtrai

Danijoje skatinti.

2 5 P U S L A P I S

būtina įgyvendinant projektus, susijusius su tarpvalstybinėmis transporto ar sveikatos pas-laugomis.

2007 m. ankstesnes pasirengimo narystei prie-mones pakeitė pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PPP). PPP parengta tam, kad padė-tų šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms iš Vakarų Balkanų pasirengti gali-mai narystei, taip pat ir regioninės plėtros bei bendradarbiavimo srityje.

O sulig ketvirtąja ekonominės ir socialinės san-glaudos ataskaita bei 2007 m. rugsėjo 27–28 d. vykusiu sanglaudos forumu prasidėjo debatai apie ES sanglaudos politikos ateitį po 2013 m.

Svarbiausi faktai ir skaičiai > Bendrasis prieinamas Struktūrinių ir sanglaudos fondų

biudžetas: 347 milijardai eurų, sudarantys 35,7 % ES biudžeto ir 0,38 % viso ES BVP,

> iš kurių 1 tikslo regionams skirta: 81,5 %. > gyventojų skaičius 1 tikslo regionuose: 170 milijonų

(35 % viso skaičiaus, įskaitant laipsniško paramos nu-traukimo regionus).

> Pagrindinės naudos gavėjos: Lenkija (67,3 milijardo eurų), Ispanija (35,2 milijardo eurų), Italija (28,8 milijardo eurų), Čeki-ja (26,7 milijardo eurų), Vokietija (26,3 milijardo eurų), Vengrija (25,3 milijardo eurų), Portugalija (21,5 milijardo eurų) ir Graikija (20,4 milijardo eurų).

Laukiami rezultatai> Remiantis makroekonominiais modeliais ir baziniais scenarijais

nustatyta, kad sanglaudos politikos investicijos naujų valstybių narių BVP padidins vidutiniškai 6 %. Pavyzdžiui, pagal Hermin modelį prognozuojamas papildomas 9 % BVP augimas Lietuvo-

je, Čekijoje ir Slovakijoje, 5,5–6 % Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumu-nijoje, 3,5 % Graikijoje ir apie 1–1,5 % Ispanijoje, Rytų Vokietijos žemėse ir Pietų Italijoje.

> Iki 2015 m. Struktūriniai ir sanglaudos fondai gali padėti sukurti 2 milijonus papildomų darbo vietų.

> Remiantis daugelio valstybių narių atliktais ex ante vertinimais, didelis dėmesys moksliniams tyrimams ir naujovėms padės su-kurti papildomas 40 000 darbo vietų.

> Transporto srityje iš ES Sanglaudos politikos investicijų bus fi nansuojami 25 000 km naujai nutiestų arba rekonstruotų kelių ir 7 700 km geležinkelių.

> Daugelio valstybių narių ir regionų programose kaip prioriteti-nės sritys nurodyti klimato pokyčiai ir išmetamųjų dujų mažini-mas. Pavyzdžiui, Liuksemburgas siekia 10 % sumažinti į atmosfe-rą išmetamo anglies dvideginio kiekį, o Slovakija ketina daugiau kaip 20 % sumažinti energijos suvartojimą gamyboje. Italijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Maltoje, Anglijoje ir Velse vykdomos pro-gramos numato specialių anglies dvideginio kiekio matavimo sistemų sukūrimą.


Slovėnija Lenkija Belgija

Turizmo plėtra Viešosios erdvės atnaujinimas Švaresnė kelionė

„Žaliasis bulvaras“ – nemokama autobusų

paslauga eismui mažinti Haselto mieste,

Limburgo provincijoje (Belgija).

„Sekasi tiems regionams ir miestams, kurie nebijo atsiverti ir gali pasiūlyti savo gyventojams klestinčią ekonomiką, socialinę gerovę ir galimybes iki galo realizuoti savo talentus. Europai kaip niekada anksčiau reikia jos regionų ir miestų kūrybingumo, įgūdžių ir entuziazmo. Globalizacijos amžiuje jie atlieka svarbiausią vaidmenį konkurencingoje Europoje, kurią mėginame sukurti."

José Manuel Barroso, Europos Komisijos pirmininkas per 2006 m. spalio 9 d. vykusį Europos regionų ir miestų savaitės atidarymą

D i r k A h n e r J e a n - C h a r l e s L e yg u e s Ta s s o s B o u g a s P h i l i p L o we2 6 P U S L A P I S

Prisimenant 1988-uosiusE U R O P O S K O M I S I J O S P A R E I G Ū N Ų D I S K U S I J A

Dirk Ahner: Sveikinu jus atvykus į šį susitikimą, kuris skirtas praeičiai apžvelgti, kad išsiaiškin-tume, kas ir kaip vyko tuo garsiuoju ir gal net unikaliu Delors momentu, kai 1988 m. gimė Sanglaudos politika ir įvyko kardinalus posūkis nuo projektų valdymo strategiškesnio požiūrio link, sutelkiant dėmesį į regioninius veikėjus. Kartu su jumis norėčiau apžvelgti šios politikos plėtrą nuo pat tų metų ir išgirsti jūsų nuomo-nę apie jos perspektyvas po 2013 m. Kaip tik renkame akademikų ir praktikų įvertinimus ir patarimus dėl šios politikos pagrindo, regionų laukiančių sunkumų ir paprastesnio bei ge-resnio valdymo galimybių. Komisarė Danuta Hübner 2009 m. pavasarį atskiroje ataskaitoje pateiks šių svarstymų rezultatus.

Jean-Charles Leygues: Norėtume aptarti tris klausimus. Pirma, ar ši politika, nepaisant kai kurių išreikštų abejonių dėl jos biurokratinio

pobūdžio, vis tik buvo sėkminga? Antra, kokiu plėtros modeliu pagrįstas sanglaudos politikos modelis? Trečia, ar šis modelis keitėsi (ir jeigu keitėsi, tai kaip) per keturis teisės aktų leidybos ir biudžetinius laikotarpius, pradedant 1988 m. ir augant ES?

Tassos Bougas: Kiek pamenu, nuo pat pradžių Komisijoje buvo dvi grupės; viena – integracijos šalininkai, kurie laikėsi integruotose Viduržemio jūros regiono programose (IVP) išdėstytų prin-cipų ir pritarė aktyviam ne tik valstybių narių bei regionų, bet ir Komisijos vaidmeniui; antra grupė norėjo nuosaikesnio Komisijos vaidmens, o valstybes nares laikė pagrindine politikos va-romąja jėga. Taip buvo nuo pat pradžių; kaip tik dėl to ir atsirado skirtingos politikos prie-monės – vienos eksperimentinės, kitos – labiau atitinkančios Bendrijos tradiciją, t. y. novatoriški viešųjų politinių programų rengimo ir įgyvendi-

Diskusija įvyko 2008 m. kovo 5 d. Briuselyje. Dirk Ahner eina Regioninės politikos GD generalinio direktoriaus pareigas nuo 2007 m.; jis buvo atsakingas

už perspektyvinius tyrimus žemės ūkio, aplinkos ir kaimo vietovių plėtros srityje Žemės ūkio GD, kur 2003–2006 m. dirbo generalinio direktoriaus

pavaduotoju. Graham Meadows dirbo REGIO GD 1989–2006 m., o generaliniu direktoriumi buvo 2003–2006 m. Be to, jis dirbo patarėju Komisijos

pirmininko Gaston E. Thorn (1981–1985) kabinete ir vadovavo komisijos nario Stanley Clinton Davis (1986–1989) kabinetui. Jean-Charles Leygues

buvo Komisijos pirmininko Jacques Delors (1987–1992) kabineto vadovo pavaduotoju, o 2004–2007 m. – Regioninės politikos GD generalinio

direktoriaus pavaduotoju. Philip Lowe nuo 2002 m. eina Konkurencijos GD generalinio direktoriaus pareigas, o 1989–1991 m. buvo tuometinio

regioninės politikos komisaro Bruce Millan kabineto vadovu. Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių GD socialinės apsaugos ir socialinio

įtraukimo reikalų direktorius Jérôme Vignon 1985 m. buvo pirmininko Jacques Delors kabineto nariu. Tassos Bougas vadovauja Regioninės politikos

GD skyriui, be to, jis yra buvęs komisaro Georgios Varfi s kabineto vadovo pavaduotoju ir praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje buvo

atsakingas už struktūrinių politikos programų koordinavimą. Robert Shotton, Sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos GD bendrųjų reikalų direktorius,

1989–1993 m. buvo atsakingas už REGIO GD Bendrijos iniciatyvas ir to meto naujas valstybes nares – Suomiją, Austriją, Švediją ir Graikiją.

Čia išreikštos pažiūros nebūtinai atspindi Europos Komisijos požiūrį.

J é r ô m e Vi g n o n G r a h a m M e a d o w s R o b e r t S h o t t o n2 7 P U S L A P I S

nimo būdai, novatoriškos veiksmų programos, Bendrijos iniciatyvos bei tinklai, ir tos operaci-nės programos, kurioms buvo vadovaujama valstybių narių ir regionų vardu.

Philip Lowe: Pamenu, kaip 1979–1981 m. dir-bau Komisijos darbo grupėje, kuriai vadovavo Jean Jaeger ir kuri sprendė klausimą, kaip pa-siekti didesnio struktūrinių priemonių efek-tyvumo, neperžengiant Bendrijos biudžetui taikomų apribojimų. Tuo metu ta grupė mąstė ne tiek apie bendruosius sanglaudos politikos principus, tokius kaip solidarumas, bet apie tai, kaip padidinti Bendrijos intervencinių prie-monių efektyvumą ir veiksmingumą taikant integruotąjį principą, kuriuo vadovaujantis skirtingos struktūrinės priemonės (ERPF, ESF, EIB paskolos ir t. t.) būtų naudojamos regioni-niams ar nacionaliniams tikslams siekti ir leis-tų tokioms šalims kaip Graikija gauti naudos iš pasaulinio masto investicijų, nes tai darytų pastebimą makroekonominį poveikį ir leistų pasiekti apčiuopiamų ekonominio augimo rezultatų. Tuo metu efektyvumo ir veiksmin-gumo klausimas buvo entuziastingai spren-džiamas daugelio valstybių narių fi nansų mi-nisterijose. 1984 m. ECOFIN taryboje, kai kartu su Graham priklausėme pirmininko Gaston Thorn kabinetui, ši darbo grupė pristatė savo parengtą Komisijos ataskaitą. Kaip tik nuo šio momento buvo pradėta kalbėti apie ekonomi-nę ir socialinę sanglaudą. Vėliau, nuo 1985 m. efektyvumo ir sanglaudos idėjas perėmė Ja-cques Delors, ir tai leido jam vadovauti diskusi-joms apie naująją Europos viziją – turbūt visur, išskyrus anglosaksiškąjį pasaulį. Bet net ir JK integruotojo požiūrio principas suteikė visiškai naują impulsą regioninės plėtros pastangoms Škotijoje ir JK šiaurės vakaruose. Ir tai nebuvo tik techninio fi nansinių priemonių integravimo klausimas. Tapo labai svarbu aiškiai apsispręsti, kas ES nacionaliniu ir regioniniu lygiu atsako už regioninės programos kiekvienos dalies paren-gimą ir įgyvendinimą.

Jérôme Vignon: Teisybė, kad iki 1988 m. di-džiojo sprogimo valstybėse narėse ir jų uni-versitetuose po truputį brendo ekonominės ir socialinės sanglaudos bei Struktūrinių fondų samprata. Kartu su diskusijomis apie realistišką politiką vyko diskusijos apie efektyvų plėtros modelį; buvo pradėta abejoti, ar pasiturinčios valstybės ir toliau turi teikti lėšas kitoms šalims, nes tos lėšos pranykdavo be jokio pastebimo rezultato. „Grąžinkit man mano pinigus!” ir „Vo-kietija nemokės už visą Europą!" – tai dalis kon-teksto, rengiamo iki pasirodant Jacques Delors, kuris į tuos šūkius atsakė ketinimu transfor-muoti Struktūrinius fondus į struktūrinę poli-tiką, kuria bus siekiama socialinės sanglaudos. Galima sakyti, kad didysis sprogimas buvo pa-remtas keturiais esminiais elementais; kai kurie iš jų tebėra svarbūs ir šiandien.

Pirmasis iš jų, institucinis, nebėra toks svarbus, koks buvo. 1987 m. teisiniame tekste buvo išsakytas siekis – „kad Bendrasis aktas būtų sėkmingas“. Politinis pranešimas, siunčiamas valstybėms narėms, kurioms bendrosios rinkos sukūrimas buvo naudingiausias, aiškiai sakė, kad jos turi būti pasirengusios dirbti pagal sanglaudos politiką. Be to, pradėjus dirbti pa-gal daugiametį biudžetą, reikėjo rimtai imtis valdymo, programų rengimo, vertinimo ir kon-trolės. Nors pinigų buvo daugiau, Komisija pra-dėjo taikyti ir daugiau apribojimų. Turbūt toks savotiškas politinis sandėris nepraranda savo istorinio unikalumo net ir šiandien, kai ES augi-mo sėkmė iš esmės priklauso nuo ekonominės ir socialinės sanglaudos.

Antrasis elementas yra susijęs su dekoncentra-vimu – politine idėja, kuri praėjusio amžiaus10-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo nesvetima daugeliui valstybių narių, ir kuri 1992 m. davė pradžią Regionų komiteto sukūrimui. Sanglau-dos politika suteikė galių tiems regionų lygiu veikiantiems Europos šalininkams, kurie palan-kiai žiūrėjo į Europos bendrąjį aktą.

2 8 P U S L A P I S

Trečiuoju atraminiu elementu praėjusio šim-tmečio 9-ojo dešimtmečio pabaigoje tapo inte-lektinės pastangos iš esmės permąstyti plėtros politiką. Šioje srityje tradiciškai dominuodavo tie akademikai, kurie buvo įsitikinę, kad regio-ninis suartėjimas daugiausiai priklausys nuo investicijų į infrastruktūrą. Tačiau naujosios minties mokyklos šalininkai buvo įsitikinę, kad tik vadovaujantis integruotu požiūriu galima išlaisvinti vidinį vietinį potencialą ir užtikrinti darnų ekonominį augimą. Šią plėtros koncep-ciją pirmą kartą išbandė IVP, ir pritaikė daugiau vietinio, o ne nacionalinio lygio suinteresuoti veikėjai. Nors pradinis Jacques Delors sumany-mas priimti tik regioniniu lygiu siūlomas pro-gramas pradžioje nebuvo įgyvendintas, jis vy-ravo derybose su valstybėmis narėmis ir leido toliau decentralizuoti uždavinius.

Paskutinis pradinio plano elementas neprara-do aktualumo ir vėlesniais laikotarpiais. Be to, formuluojant politikos tikslus, juos tenka kaip nors pavadinti, ir tas pavadinimas turi aiškiai rodyti, kad egzistuoja Europai svarbi priežastis, dėl kurios verta imtis veiksmų. Viena iš tokių priežasčių buvo kaimo vietovių plėtra, nes tai buvo svarbi BŽŪP reformos dalis. ES išplėtimo, ekonominės restruktūrizacijos ir bendrosios

rinkos sėkmė Europai, žinoma, taip pat nė kiek ne mažiau svarbi. Šiuo atžvilgiu politinė idėja „jei padėsi pats sau, Europa padės tau“ pasirodė esanti gana vykusi, ir manau, kad ES struktūros politikos nuostata tarnauti Europai pasiteisina ir šiandien, nors jos ateitis turėtų būti svarstoma toliau. Komisija tebeturi vieną neišspręstą klausimą, t. y. generalinių direk-

toratų, valdančių skirtingas lėšas, veiksmų su-derinimas. Kadangi jų derinimas „iš išorės“ per specialų GD nėra tinkamas būdas, negalime pamiršti integruoto požiūrio į lėšas, nes, mano nuomone, visiškai akivaizdu, kad mėginimai tiesiog draugiškai dirbti nepasiteisino.

Jean-Charles Leygues: Atkreipdamas dėmesį į trečiąjį Jūsų kalbos punktą, Jérôme, dėl kovos tarp dviejų mokyklų, t. y. infrastruktūros rėmė-jų ir tų, kurie tiki, kad naujovės ir integruotas požiūris padės siekti vienodos plėtros, manau, kad galutinis sprendimas buvo paprastas ir pragmatiškas. Nustačius reikalavimų atitiki-mo kriterijus ir fi nansavimą abiem požiūriams – infrastruktūros ir integruotos plėtros – tas klausimas buvo iš dalies išspręstas, o diskusija Komisijoje ir valstybėse narėse baigta.

Tassos Bougas: Norėčiau priminti tų debatų ekonominį ir politinį kontekstą bei gana svar-bius skirtumus, dėl kurių jie ir vyko. Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ekonominio augimo rodikliai labiau skurstančiose valstybė-se narėse buvo gana kuklūs. Be to, į sanglaudos politiką žiūrėta kaip į priežiūros mechanizmą, nes ji buvo sumanyta tam, kad sumažintų nei-giamų išorinių veiksnių įtaką, galėjusią atsi-rasti dėl Bendrijos politinių programų plėtros, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos pers-pektyvoms. Galų gale, Bendrijai reikėjo ne tik pasyvaus ar neigiamo integravimo teisinėmis priemonėmis, bet ir politikos, kuri būtų skirta piliečiams ir per tam tikras bendruomenines fi nansinės paskatos priemones suteiktų inte-gracijai teigiamą atspalvį. Sanglaudos politika turėjo trejopą tikslą: atsižvelgti į skirtumus, mažinti galimų išorinių veiksnių neigiamą įta-ką ir remti teigiamą integraciją. Kaip tik apie tai ir buvo kalbama Padoa ir Schioppa prane-šimuose.

Graham Meadows: Norėčiau sugrįžti prie Tas-so trečiojo ir Jérôme ketvirtojo punkto, t. y. minties, kad Europos regioninė politika pasi-teisins tik tuo atveju, jei sugebės kompensuoti

„Delors nusprendė, kad Struktūriniai fondai bus transformuoti į struktūrinę politiką, kuria bus siekiama socialinės sanglaudos” Jérôme Vignon

2 9 P U S L A P I S

neigiamą integracijos poveikį arba išreikš kokią nors tikrai svarbią mintį, pavyzdžiui, siekti ES išplėtimo sėkmės. Manau, kad tai neteisinga, ypač mintis, kad politiką gali pateisinti tik ko-kia nors svarbi mintis. Esu įsitikinęs, kad mums toks požiūris tikrai nėra naudingas, nes kelia papildomų problemų.

Bet prieš gilindamasis į tai, norėčiau užsiminti apie dalykus, kurie buvo susiję su dabartinio politikos etapo pradžia 1989 m. Dar nebuvo paminėtas vienas dalykas: praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio pradžioje Europos Sąjunga tikrai nebeturėjo pinigų, nes BŽŪP biudžetas buvo visiškai išeikvotas. Komisija buvo įsitiki-nusi, kad pinigų vis tiek kažkur turi būti likę, todėl pradėjo tikrinti įvairias biudžeto eilutes ir galų gale atrado didžiules nepanaudotų mo-kėjimo kreditų sumas ERPF ir ESF, kur buvo likę daug nepanaudotų biudžetinių įsipareigojimų. Komisija atsidūrė tokioje padėtyje, kai jai rei-kėjo atiduoti šiuos išteklius žemės ūkiui, bet ji to padaryti negalėjo, nes, nors tie mokėjimo kreditai nebuvo naudojami, jie buvo priskirti Struktūriniams fondams.

Ši grynųjų pinigų srauto krizė tikrai kėlė pa-sipiktinimą, nes pasirodė, kad lėšos buvo da-lijamos lengva ranka, visai nesidomint, kaip jos išleidžiamos. Taip prasidėjo diskusija apie Struktūrinius fondus ir buvo išreikštas noras nuo pat pradžių užtikrinti, kad paskirti pini-gai galų gale bus išleisti. To neverta užmiršti ir šiandien, kai priešinamasi automatinio lėšų atsiėmimo taisyklei (n+2 taisyklei) arba kai kritikuojamas programų rengimo principas. 1989 m. reformai buvo būdingi keli elementai, atsiradę kaip atsakas į tai, kad ankstesnė politi-ka buvo paprasčiausiai neveiksminga.

Kitas dalykas, kurį norėtųsi paminėti, yra tai, kad iki reformos ši politika apsiribojo viešųjų išlaidų projektų papildomu finansavimu, o vie-šasis sektorius dėl privatizavimo tuo metu kaip tik mažėjo. Todėl atsižvelgiant į šias kintančias aplinkybes, politikos reformos taikymo sritis

buvo specialiai praplėsta. Neužmirškite, kad tuo metu Anglijos ministrė pirmininkė buvo Thatcher.

O dabar norėčiau šį tą pasakyti apie tai, kuo pavojingas Jerome įsitikimas, kad Europos regioninei politikai būtina une grande cause européenne – taip sakydamas jis lyg ir teigia, kad ši politika yra kažkokio sandėrio dalis: „no-rite bendrosios rinkos – turite mokėti“, vėliau „norite bendrosios valiutos – turite mokėti“, o

dar vėliau „norite ES išplėtimo – turite mokėti“. Su tokia interpretacija nesutinku, nes ji man atrodo ciniška, todėl meta ant kai kurių valsty-bių narių šešėlį ir jų racionalių argumentų apie ekonominį augimą visiškai nebesigirdi; papras-čiausiai susidaro įspūdis, kad jos tiesiog bando apiplėšti Europos Sąjungos traukinį.

Dėl tokio požiūrio ši politika visiškai netenka orumo. Taip neturi būti. Jeigu politika tėra san-dėrio rezultatas, kodėl ji tebegyvuoja? Kodėl ji nuo tada taip išaugo? Yra ir kitas šios politikos atsiradimo paaiškinimas, kuris ne tik teisinges-nis, bet ir naudingesnis mums, nes kaip tik mes planuojame kitą jos plėtros etapą. O paaiškini-mas toks, kad ši politika reikalinga ekonominiam augimui subalansuoti. Europos Sąjunga turi tris ekonominiam augimui skirtas politines progra-mas. Ji turi bendrąją rinką, įskaitant ir jos preky-bos sutartis su trečiosiomis šalimis, be to, ji turi bendrąją valiutą. Esame ekonomistai ir žinome, kad tai skatina ekonominį augimą, ir lygiai taip pat gerai suprantame, jog rinkos skatinamas augimas būna nestabilus. Tai sukelia ekonomi-

„Europos Sąjunga turi trečiąją politiką, kuri yra mūsų ekonominio augimo arsenalo

dalis, veikianti kaip balansavimo priemonė: sanglaudos politiką." Graham Meadows

3 0 P U S L A P I S

nę sumaištį, todėl dar labiau didėja skirtumai, ir mes puikiai matome, kaip tai vyksta Kinijoje ir Brazilijoje, nes abiejų šių šalių regioninė politika išplėtota prasčiau nei Europos Sąjungos.

Tačiau Europos Sąjunga turi trečiąją politiką, kuri yra mūsų ekonominio augimo arsenalo dalis, veikianti kaip balansavimo priemonė: sanglaudos politiką. Regionine ir sanglaudos politika siekiama kompensuoti skirtumus, ku-rie nuolat atsiranda dėl ekonominio augimo, ir padėti greičiau kilti ekonomikai tų regionų, kuriuose ji auga lėčiau, kad kiltų visos Euro-pos Sąjungos ekonomika. Man toks paaiškini-mas atrodo ir tikslesnis, ir svarbesnis. Jis tikrai pagražina Jérôme idėją apie sandėrį. Galbūt regioninė ir sanglaudos politika tam tikru mo-mentu ir buvo sukurta kaip trumpalaikis san-dėris, tačiau tai nėra vienintelė jos egzistavimą pateisinanti priežastis. Šios politikos priežastis yra tai, kad ji suteikia Europos Sąjungai gali-mybę siekti labiau subalansuoto ekonominio augimo.

Jérôme Vignon: Norėčiau dėl kai ko paprieš-tarauti. Jacques Delors tikrai nenorėjo, kad sanglaudos politika ir Struktūriniai fondai būtų siejami su paprasčiausiu perskirstymu. Šio „sandėrio“ esmė buvo kompensuoti ben-drosios rinkos ir bendrosios valiutos poveikį

labiausiai skurstantiems. Jis norėjo, kad tur-tingesnės valstybės narės ir toliau neprarastų susidomėjimo politika ir joje dalyvautų, todėl leido aiškiai tą suprasti, pavyzdžiui, Vokietijos susijungimo metu, kai naujosios Vokietijos že-mės iš karto tapo Struktūrinių fondų naudos gavėjomis. Taigi, šis „sandėris“ nėra toks jau primityvus.

Graham Meadows: Tai, kad Jacques Delors nenorėjo, jog ši politika būtų siejama tik su lėšų perskirstymu, svarbu ir šiandien. Turime politiką, kuri gali pasiūlyti kur kas daugiau nei paprastą paskirstymo mechanizmą. Pervertin-dami sandėrio idėją pakankamai neįvertiname vidaus rinkos ir bendrosios valiutos ekonomi-nės svarbos. Pavyzdžiui, vidaus rinka pasitar-navo Vokietijai 1989 m. ir kiekvienais metais po to. Lygiai taip pat reikėjo regioninės ir sanglau-dos politikos, kuri 1989-aisiais ir kiekvienais metais po to padėtų subalansuoti ekonominį augimą. Vidaus rinka nuolat skatina ekonomi-nį augimą ir skirtumus, o Europos regioninė ir sanglaudos politika reikalinga tam, kad tuos skirtumus mažintų. Kol ekonomika auga, skir-tumai niekur neišnyks, todėl teks juos nuolat mažinti ir lygiai taip pat teks nuolat balansuoti ekonominį augimą.

Tassos Bougas: Bendrijos lygiu negalėjome sanglaudos politikos apibūdinti kaip paprasto perskirstymo mechanizmo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ji buvo sukurta kaip sąlygi-nė paskirstymo politika, turinti tris sąlygų ly-gius. Pirmoji sąlyga buvo tai, kad sanglaudos politikos prioritetai turėjo padėti įgyvendinti Bendrijos prioritetus; antroji – kad sanglaudos politikos lėšos neturėjo pakeisti nacionalinių ir privalėjo būti naudojamos investicijoms; tre-čioji sąlyga buvo įsipareigojimas paisyti atskai-tomybės ir geros vadybos principų. Ši politika turėjo būti skirta visiems, ne tik skurstantiems. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ji turėjo teikti naudą visoms šalims.

Philip Lowe: Sanglaudos politikos esmė ne-buvo pajamų perskirstymas. Jos esmė buvo sukurti sąlygas, kuriomis visi turėtų galimybę dalyvauti vidaus rinkoje ir gauti iš jos naudos. Sanglaudos politikos paskirtis – padėti vals-tybėms narėms ir regionams skatinti prekybą ir investicijas savo teritorijose neužmirštant, kad jie priklauso Europai. Tai nereiškė, kad pi-nigai bus dalijami labiau skurstantiems regio-

„Ši politika turėjo būti skirta visiems, ne tik skurstantiems.“ Tassos Bougas

3 1 P U S L A P I S

nams, taip jiems atlyginant už liberalizaciją. Tačiau būtų naivu tikėtis, kad įmonės inves-tuos į regionus, turinčius prastą infrastruktūrą ir nepakankamai profesionalią darbo jėgą, t. y. kuriems trūksta visko, kas būtina sėkmingam verslui užtikrinti ir kuo negali pasirūpinti pats gamintojas. Energijos mobilizavimas tokiuose regionuose buvo varomoji sanglaudos politi-kos jėga, kuri turėjo būti prieštara paprastam Europos biudžeto išdalijimui tiems regionams vien dėl to, kad jie skursta. Todėl negalima sa-kyti, kad sanglaudos politiką apsprendė Tary-bos blokuojančioji mažuma.

Jérôme Vignon: Buvo labai svarbu išlaikyti pu-siausvyrą tarp nevienodus išteklius ir nevieno-dą galią turinčių valstybių narių bei regionų ir užtikrinti, kad niekas nebūtų priklausomas nuo pagalbos. Tai ir buvo politinės pasiūlymo aplin-kybės. Natūralu, kad iš tų, kurie gavo daugiau, buvo tikimasi kokių nors pasiekimų. Pradžioje užsiminiau apie naujoves, susijusias su biudže-to valdymu. Du iš šių elementų, kurie pasirodė turėję didelės įtakos Europos Komisijai, buvo vertinimo ir papildomumo aspektai, kurie tu-rėjo užtikrinti pagrindinius pagalbos teikėjus, kad pinigai bus saugiai naudojami visur. Ma-nau, viena iš mūsų problemų buvo nesugebėji-mas tinkamai šias specifines naujoves pateikti. Mano nuomone, „vertinimas ir pridėtinė vertė“ tapo didele nesėkme, o pastangos sanglaudos ataskaitose parodyti, kad mūsų veikla buvo sėkminga, nelabai pavyko. Tą patį galima pa-sakyti ir apie papildomumą. Kai kurios didžio-sios valstybės narės nesugebėjo laikytis šio principo ir tai susilpnino mūsų poziciją. Todėl žvelgdamas į ateitį klausiu savęs, ar sugebėsi-me geriau suplanuoti ir įgyvendinti finansines naujoves.

Philip Lowe: Vienas veiksnys, kurio deramai neįvertinome, priešingai pradiniam pesimiz-mui dėl, kalbant makroekonomikos terminais, masinės Struktūrinių fondų intervencinių prie-monių kritikos, buvo teigiamas sanglaudos po-

litikos poveikis verslui. Pastebimos investicijos skurdžiausiose srityse ir politinės bei komerci-nės rizikos, kuri atsirado būtent dėl ES paramos, mažinimas buvo tai, ką narystė suteikė kur kas skurdesnėms šalims. Ir nors didžiausias BVP ro-diklis, kurį pavyko pasiekti, buvo 4 %, daugeliu atveju rezultatai buvo kur kas geresni. Tai prisi-dėjo prie kitų pasiekimų, kuriuos man vis pri-mindavo Grigoris Varfis: „Neužmiršk, kad dirba-

me ne su silpniausiomis šalimis ir regionais, o su silpniausiomis administracijomis."

Dar vienas veiksnys, kurį vertinome nepakan-kamai, buvo integruoto požiūrio potencialus politinis painumas. Integruotas požiūris negali egzistuoti pats sau, nes jis būtinai turi būti ba-lansuojamas atsižvelgiant į efektyvumo ir de-mokratijos interesus. Kai kurių palyginti nedi-delių šalių valdžia mėgsta monopolizuoti žodį „integracija“. Jiems nepatinka tai, kad Komisija pasisavino integruotą požiūrį ir prilygino inte-graciją dekoncentravimui. Galiu jums papasa-koti keletą anekdotinių situacijų, susijusių su partnerystės principu, kuriose man teko atsi-durti derybų dėl pirmosios Struktūrinių fondų programos laikotarpiu. Kiekvieną savaitę susi-tikdavome su savo partneriais iš Airijos, neretai dėl ESF ir ERPF finansavimo padalijimo. Kartą, kai Airijos ministrai susitiko, kad pasirengtų vienam iš tokių susitikimų, ministras pirmi-ninkas Charlie Haughey tarė savo kolegoms: „Ką gi Sandro Gaudenzi mums šiandien liepė padaryti?“ Kitą kartą mes jiems pasiūlėme, kad partnerių derybose dėl programų, skirtų Ai-rijos pietvakariams, turėtų dalyvauti ir Korko meras, bet ministras pirmininkas atšovė: „Man

„Sanglaudos politikos esmė buvo... sukurti sąlygas, kuriomis visi turėtų galimybę dalyvauti

vidaus rinkoje ir gauti iš jos naudos.“ Philip Lowe

3 2 P U S L A P I S

nusispjaut, ką apie tai galvoja Korko meras. Svarbiausia yra tai, kad mūsų laukia tikrai ne-lengvos derybos šalies vyriausybės lygiu. Mūsų šalyje gyvena trys milijonai, o ne šešiasdešimt milijonų žmonių, ir mums universalūs sprendi-mai netinka.“ Taigi, taikant integruotą požiūrį, būtina atsižvelgti į tai, kokiu lygiu jis bus tai-komas ir kokios sąlygos bus taikomos kiekvie-name lygyje.

Kita istorija susijusi su Europos Vadovų Taryba Kopenhagoje22 1987 m., kai dar nebuvo apsi-spręsta dėl pagrindų reglamento. GD XXII ten dalyvauti neturėjo, bet paskutinę minutę kaž-kas pasakė, kad būtų geriau, jei vis dėlto daly-vautume. Su savimi turėjau naują elektroninį skaičiuotuvą – kompiuterių tuo metu neturė-jome. Darbo dienai baigiantis, mane pakvietė ateiti į kabinetą šalia Tarybos rūmų, nes valsty-bių vadovai skaičiavo grynuosius likučius. Tai-gi, teko tvarkyti nemenkus skaičius, nes, galų gale, svarbiausias klausimas buvo, ar kalbama apie paprasčiausią sandėrį dėl kompensacijų skurstančioms valstybėms narėms, ar apie Eu-ropos struktūrinę politiką platesne prasme. Tuo metu sutarimo pasiekti nebuvo įmanoma. Se-

kmadienio popietę savo žmonai padovanojau lauktuvių baltą danišką megztinį, ir nuo tada ji mėgsta kartoti, kad tas megztinis vienintelis apčiuopiamas Europos Vadovų Tarybos Kopen-hagoje rezultatas! Tačiau 1988 m. įvyko specia-lusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kur sykiu su kancleriu Kohl kalbėjomės su visais

delegatais, ir galų gale kažkas pasikeitė, bent jau politinė vizija, kuri pagaliau leido užmiršti grynuosius likučius.

Vėliau – ir tai susiję su istorija apie dekoncen-travimą – man teko būti liudininku tos keistos sąjungos tarp regionų, kurie jautėsi esą svar-būs, ir tų, kurie tokiais nebesijautė. Bavarijos prezidentas suorganizavo didelę konferenciją, kuri įvyko Miunchene ir kur kiekvienam daly-viui patarnavo atskiras padavėjas. Atskirą pa-davėją turėjo net ir paties skurdžiausio regio-no, tarkim, Estremadūros atstovas. 1990 m. žmonėms atrodė, kad regionams išaušo nauja era. Žmonės iš Stratklydo sėdėjo šalia žmonių iš Bavarijos, ir prireikė maždaug dvejų metų su-prasti, kad iš tikrųjų gyvename ne visai tokia-me pasaulyje. Ir čia svarbiausia buvo tai, kam priklauso valdžia ir juridinės teisės. ES regioni-nė politika suteikdavo juridines teises vienoms šalims, bet nesuteikdavo jų kitoms. Miuncheno konferencija buvo gana svarbus momentas, bet nesu visiškai tikras, kad toks momentas dar kada nors pasikartos.

Robert Shotton: Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kurios įgijau dirbdamas įvairiuose regionuose. Kažkas anuomet turėjo parengti pirmąjį dokumentą, vadinamąją programą, ir toks dokumentas, o tiksliau, kelių puslapių projektas buvo išdidžiai pristatytas Kretoje. Atvykome į Kretą susitikti su regionų valdžia ir jos atstovai pasakė: „Žinote, visa tai labai puiku, bet mums reikia telefono. Šiuo telefonu galime paskambinti tik į Atėnus. Negalime skambinti tiesiai į Briuselį. Gal galėtumėte gauti mums kitą telefoną?“ Mes aptarėme padėtį ir paga-liau gavome kitą telefoną. Kitas prašymas buvo toks: „Mums reikia naujo automobilio“. Mes at-sakėme: „Gerai, pažiūrėsime, ar galime kuo nors padėti. Bet ar jūs sugebėsite imtis šios progra-mos ir ją administruoti?“ Manau, kad tuo metu egzistavo didžiulis skirtumas tarp idėjos, ir toje šalyje – beje, ne tik joje – egzistavusios realy-bės, kuri buvo labai nutolusi nuo teorijos. Re-

„Buvo labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp nevienodus išteklius ir nevienodą galią turinčių valstybių narių bei regionų ir užtikrinti, kad niekas nebūtų priklausomas nuo pagalbos.“ Jérôme Vignon

3 3 P U S L A P I S

alybėje mums teko tame regione ir toje šalyje ilgus metus „formuoti vyriausybę", kad teorinė vizija taptų įgyvendinama ir tikrovėje.

Vienas pirmųjų ir svarbiausių dalykų buvo Grai-kijos centrinės valdžios institucijoms išsiaiškin-ti, kas kiek išleidžia. Programa jiems patiko tuo, kad dauguma išlaidų eilučių, skirtų įvairiems ekonominės plėtros aspektams, buvo labai aiškios ir padalintos į segmentus, vadinamus „aplinka“, „transportas“, „informacinė visuome-nė“ ir kt. Tokiu būdu sudėliojus visos šalies iš-laidas pasidarė aišku, kiek, kas ir kam Graikijoje išleidžia. Kita užduotis buvo išsiaiškinti, kokius projektus jie galėtų pateikti pagal, tarkim, in-formacinės visuomenės rubriką ir gauti dau-giau pinigų iš Briuselio. Kadangi buvo būtinas papildomas nacionalinis finansavimas, atitin-kamos ministerijos iš tiesų nebeturėjo daug li-kusių pinigų, nes teko šalies pinigus investuoti į tuos projektus.

Tokiu būdu toje pačioje administravimo siste-moje atsidūrė visi šalies pinigai. Pirmą kartą fi-nansų ministerija, kuri gaudavo ES lėšas, turėjo galimybę išsiaiškinti ir kontroliuoti tai, ką darė kiti, ir tai buvo labai svarbus žingsnis pirmyn. Kitu žingsniu reikėjo rasti daugiau projektų, kad atgautų išleistus pinigus. Pietų Europos šalims prireikė ne vienerių metų, kad pritaiky-tų savo sistemas ir mūsų padedamos išmoktų efektyviau planuoti. Štai taip viskas atrodė vos prieš dešimt metų. O paskui prasidėjo dar sudė-tingesni dalykai, tokie kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ar sudėtingi mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektai, ir tos šalys iš paskutiniųjų stengėsi su jais susidoroti. Taip pat bandėme spręsti korupcijos proble-mas, kurios daugelyje Europos Sąjungos vietų buvo labai gajos, ir mums pavyko pasiekti di-desnės šios sistemos atskaitomybės. Apiben-drinant būtų galima pasakyti, kad daugybė da-lykų, kuriuos teko atlikti realybėje, buvo susiję su pagalba valdžios žmonėms kuriant priemo-nes ir mechanizmus, kurie turėjo leisti efekty-

viai valdyti šalies pinigus. Manau, kad padė-dami toms šalims nudirbti sunkiausius darbus ir mes šio to pasiekėme. Todėl į klausimą, ar mums pavyko laikytis svarbiausių politikos

principų, atsakyčiau, kad pavyko, tačiau tam pirmiausia reikėjo išspręsti esminius dalykus, ir tik tada pradėti tai, kas buvo suplanuota. Taip pat norėčiau paminėti dar vieną nuostabų IVP aspektą – specialaus finansavimo eilutę. Buvo sumanyta visas lėšas sudėti į ,,vieną puodą” ir iš šios specialios eilutės finansuoti viską, ko neį-manoma finansuoti tiesiai iš esamų fondų, kad realybėje integruotam požiūriui nekiltų jokių kliūčių.

Jean-Charles Leygues: Kalbėdami apie poli-tikos ateities perspektyvas, manau, turėtume prisiminti pirmąjį Jérôme paminėtą dalyką – iš-skirtinį institucinį momentą. Europos Sąjunga gyvena nuolatinėje krizėje. 1988 m. atsirado po-litinė ir institucinė galimybė sukurti intervenci-nę, struktūrinę politiką, kurią kontroliuotų Ben-drija. Kodėl kaip tik tokia priemonė ir kaip tik tuo metu? Vienas svarbus dalykas buvo tai, kad po Fontenblo23 atsirado politinė darbotvarkė, kurią pasidalijo Felipe Gonzáles, François Mit-terrand ir Helmut Kohl. Netrukus po Fontenblo Komisijai buvo suteiktos išskirtinės politinės teisės ir pasitikėjimas, o sanglaudos politika tapo tų teisių ir pasitikėjimo išraiška. Tai rodė, kad pasitikima Komisijos sugebėjimu tinkamai administruoti šią politiką. Svarbiausias dalykas, kurio pasimokyta iš biudžeto krizės, dėl kurios,

„Realybėje mums teko tame regione ir toje šalyje [Graikijoje] ilgus metus

„formuoti vyriausybę", kad teorinė vizija taptų įgyvendinama ir tikrovėje.“ Robert Shotton

3 4 P U S L A P I S

kaip manyta, buvo kalta tuometinė žemės ūkio politika, už kurią buvo atsakingos valstybės narės, buvo tai, kad sanglaudos politika tu-rėjo veikti kitaip. To pasitikėjimo užteko kele-riems metams, ir aš manau, kad pasitikėjimas Komisijos sugebėjimu valdyti biudžetą neuž-mirštant politinių prioritetų, yra labai svarbus

būsimiems debatams. Sanglaudos politikos atveju 1988–1994 m. buvo visiškai pasitikima subsidiarumo principu ir niekam nekilo abejo-nių dėl plėtros demokratijos aspekto. Nuo tada viskas kardinaliai pasikeitė. Integruotos plėtros idėja neteko svarbos valstybėse narėse, o pas-kui ir Komisijoje, vadinasi, sumažėjo ir tikrumas dėl to, kas turėtų būti administruojama Euro-pos Sąjungos lygiu.

Jérôme Vignon: Jei jau prakalbome apie atei-tį, norėčiau užsiminti apie du dalykus. Pirmasis susijęs su fi nansų ir ūkio ministrais, nes būtent jie formuoja pagrindinę debatų dėl sanglaudos politikos dalį, o ne tie, kurie yra atsakingi už plėtrą, mokymą ar infrastruktūrą. Būtent ūkio ir fi nansų ministrai privalo pasirūpinti priemo-nėmis, kurios užtikrintų, kad pinigai bus išleisti tinkamai, nes tai yra vienas iš realistiškos po-litikos aspektų. Mes visai neturime tokių prie-monių, kurios valstybėms narėms užtikrintų lankstumą rengiant intervencines priemones, o Komisijai – kur kas reikšmingesnę kontrolės ir vertinimo priemonę. Kontrolės klausimas itin svarbus, kai kalbame apie ūkio ir fi nansų minis-trus, įskaitant išteklių, kurie nebuvo panaudo-ti tam tikru momentu, naudojimą. Šis rigueur

aspektas buvo akivaizdus visuose 1988 m. do-kumentuose, ir aš nuolat klausiu savęs, kaip jis suprantamas šiandien, pavyzdžiui, rengiantis 2007–2013 m. laikotarpiui ar vėlesniems me-tams. Antrąjį dalyką pavadinčiau Europai svar-bia priežastimi. Rengiant struktūrinę politiką būtina atsižvelgti į tokį dalyką, kaip visuome-nės pasipiktinimas. Turime sugebėti įrodyti, kad pinigai, kurių reikia struktūrinei politikai, bus naudojami kokiam nors, visuomenės aki-mis žiūrint, intelektualiam tikslui. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad bendriems veiksmams tikrai tin-ka aplinkosaugos problemos, nes jos daro svar-bų, tačiau nesubalansuotą poveikį tam tikroms teritorijoms. Socialinės problemos miestuose, aišku, tik didės, ir mes turime į tokias tendenci-jas reaguoti, nes, mano nuomone, tai dar viena Europos problema. Kalbant apie ekonomikos restruktūrizavimą globalizacijos akivaizdoje, manau, kad mūsų darbas dar nebaigtas, todėl turėtume bandyti nuspėti ir kaip nors kompen-suoti jos daromą įtaką.

Graham Meadows: Ir vėl išgirdome apie Euro-pai svarbią priežastį, kuri dabar virto pasipikti-nimu dėl klimato pokyčių ar miestų socialinių problemų. O Europos regioninė ir sanglaudos politika vėl liko nuvertinta. Tai gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo ir padėti spręsti sunkumus, kilusius dėl delokalizacijos, kuri iš dalies susijusi su ekonominio augimo sąlygota sumaištimi. Bet kuo labiau bandysime sutelkti politiką į kurį nors vieną klausimą, tokį kaip aplinkosauga, tuo didesnis konfl iktas kils su subsidiarumo principu, juk regionai patys turi spręsti, kaip naudoti šios politikos ište-klius, nes jie turi aiškius ekonominius tikslus. Sanglaudos politika – tai kur kas daugiau už aplinkosaugos politiką.

O pasipiktinimas paprastai ilgai netrunka. Todėl politiką turėtume grįsti siekiu per eko-nominį augimą mažinti skurdą. Jeigu dėl eko-nominio augimo kyla ūkio suirutė ir didėja skir-tumai, tokį augimą būtina subalansuoti, todėl

„Manau, kad pasitikėjimas Komisijos sugebėjimu valdyti biudžetą neužmirštant politinių prioritetų, yra labai svarbus būsimiems debatams.“ Jean-Charles Leygues

3 5 P U S L A P I S

Europos Sąjungai reikia ekonominės politikos, kuri to siektų. Ir šis argumentas nėra laikinas, jis ilgalaikis. Mūsų politika turėtų būti grindžiama nekintančia tiesa, o ne šiaip sau pasipiktinimu.

Jérôme Vignon: Manau, kad turėtume nedels-dami įgyvendinti naujas idėjas, nes entuziaz-mo kupini istoriniai momentai ilgai netrunka. Galvočiau, kad kaip tik dėl to ir keičiasi ta Euro-pai svarbi priežastis. Po paskutinių ES išplėtimų nepaprastai išaugo skurdo klausimo svarba ir teritorinės sanglaudos būtinybė. Todėl jei nori-me paramos iš finansų ministrų, turime nuolat atnaujinti savo svarbiausius argumentus ir kar-tu pagrįsti biudžeto pakeitimus.

„Turime sugebėti įrodyti, kad pinigai, kurių reikia struktūrinei politikai, bus naudojami kokiam nors, visuomenės akimis žiūrint, intelektualiam tikslui.“ Jérôme Vignon

„Todėl politiką turėtume grįsti siekiu per ekonominį augimą mažinti skurdą.“ Graham Meadows

3 6 P U S L A P I S

1. Pagal 1988 m. kainas. 2. „Vidaus rinkos sukūrimas“, Baltoji knyga, Komisijos siūloma Europos Vadovų

Tarybai (Milanas, 1985 m. birželio 28–29 d.), COM(85) 310.3. Padoa-Schioppa, Tommaso ir kt. (1987) „Effi ciency, Stability and Equity:

A Strategy for the Evolution of the Economic System of the European Community“ (Paryžius; Cecchini, Paolo). (1988) „The European Challenge 1992: The Benefi ts of a Single European Market” (Alderšotas, Anglija).

4. Pagal dabartines kainas.5. 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2052/88, Europos

Bendrijų ofi cialusis leidinys L 185, 1988 7 15.6. 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, Europos

Bendrijų ofi cialusis leidinys L 374, 1988 12 19.7. 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 4254/88, (EEB) Nr. 4255

ir (EEB) Nr. 4256, tas pats Ofi cialusis leidinys kaip ir pirmiau. 8. Įskaitant Rytų Vokietijos žemes.9. Pagal 1994 m. kainas.10. Nuo Bendrojo akto link Mastrichto ir dar toliau: priemonės, atitinkančios

mūsų ambicijas, COM(92) 2000 galutinis, Briuselis, 1992 m. vasario 11 d.11. Paskelbta: 1993 m. liepos 31 d. Europos Bendrijų ofi cialusis leidinys

L 193.12. Žr.: 1994 m. gegužės 25 d. Europos Bendrijų ofi cialusis leidinys L 130;

į čia paminėtą sumą buvo įtraukta ir 1993 m. skirta suma.13. Kad būtų lengviau palyginti su vėlesniais laikotarpiais, į čia nurodytą dalį

įtraukta ir Sanglaudos fondams skirta suma. 14. Pagal 1999 m. kainas.15. „Darbotvarkė 2000“: kad Sąjunga būtų stipresnė ir platesnė“. Europos

Komisijos komunikatas COM(97) 2000, 1997 m. liepos 16 d.16. Paskelbta: 1999 m. birželio 26 d. Europos Bendrijų ofi cialusis leidinys L 161.17. Pagal dabartines kainas.18. Kuriant mūsų bendrą ateitį: politiniai sunkumai ir biudžetinės priemonės

didesnėje Europos Sąjungoje 2007–2013. 2004 m. vasario 10 d. Komisijos komunikatas COM(2004) 101.

19. Šioje pastraipoje skaičiai nurodyti pagal 2004 m. kainas; kitose šio skyriaus dalyse remiamasi dabartinėmis kainomis.

20. Galutinis variantas paskelbtas: 2006 m. liepos 31 d. Europos Sąjungos ofi cialusis leidinys L 210.

21. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006; 2007 m. vasario 15 d. Europos Sąjungos ofi cialusis leidinys L 45.

22. 1987 m. gruodžio 4–5 d.23. Europos Vadovų Taryba Fontenblo 1984 m. birželio 25 d. parengė

priemones, kurios leido išvesti Bendrijos biudžetą iš aklavietės.

B A I G I A M O S I O S P A S T A B O S

Canarias (ES)

Guadeloupe

(FR)

Martinique

(FR)

Réunion

(FR)Guyane

(FR)

Açores (PT)

Madeira (PT)


Struktūriniai fondai 2000–2006 m.: remtinos sritys

1 tikslas*Laipsniškas paramos nutraukimas(iki 2005-12-31)Laipsniškas paramos nutraukimas (iki 2006-12-31)

Specialioji programa

1 tikslas 2 tikslas2 tikslas

2 tikslas(iš dalies)

Laipsniškas paramos nutraukimas(iki 2005-12-31)

Laipsniškas paramos nutraukimas (iš dalies) (iki 2005-12-31)

Sritys Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kipre ir Maltoje pagalbą gali gauti nuo 2004–05–01.


1.000 km0

Canarias (ES)

Guadeloupe

(FR)

Martinique

(FR)

Réunion

(FR)Guyane

(FR)

Açores (PT)

Madeira (PT)


Struktūriniai fondai 2007–2013 m.: suartėjimo ir regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslai

Suartėjimo regionai*

Laipsniško paramos nutraukimo regionai

Laipsniško paramos įvedimo regionai

Konkurencingumo ir užimtumo regionai


1.000 km0

45-60 > 13060-75 75-100 100-130

55 %44 %

8 % 7 %

30 %

45 %56 %

39 % 16 %

7 %

53 % 76 %

63 %

Šiame grafi ke parodytos absoliutinės ir santykinės Sanglaudos politikos plėtros išlaidos 1989–2013 m. 1989 m. mokėjimai iš Struktūrinių ir sanglaudos fondų siekė beveik 10 milijardų eurų; iki 2013 m. jie tu-rėtų išaugti iki maždaug 54 milijardų eurų arba trečdalio ES biudžeto. Tačiau santy-kinai lėšų kiekis nuolat svyruodavo apie 0,4 % ES BVP nuo pat praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigos.

Grafi ke parodyta regionų raida 15 narių ES 1995–2005 m. Jie suskirstyti pagal jų BVP vienam gyventojui ES vidurkio atžvilgiu. Grafi ke parodyta, kad, pavyzdžiui, 45 % regionų, kurių BVP vienam gyventojui su-darė 45–60 % ES vidurkio, iki 2005 m. pa-siekė aukštesnį BVP lygį.

K E L E T A S S V A R B I Ų S K A I Č I Ų

Keturiuose grafi kuose parodyta Struktūrinių ir sanglaudos fondų išlaidų dalis, kuri keitėsi per keturis biudžetinius lai-kotarpius nuo 1989 m. Atkreipkite dėmesį, kad pasikeitus kai kurioms kategorijoms, ne viską per tuos keturis laikotar-pius galima palyginti. Einamuoju laikotarpiu apie vienas ketvirtadalis lėšų buvo skirtas remti moksliniams tyrimams ir naujovėms, kitas ketvirtadalis – užimtumui ir socialiniam įtraukimui, šiek tiek daugiau kaip 20 % skirta transporto infrastruktūrai, 15 % – aplinkosaugos projektams.

1989–2013: Sanglaudos politikos išlaidos

Pereinamąjį laikotarpį išgyvenantys regionai

Nuo infrastruktūros prie naujovių

milijonai EUR esamomis kainomis (kairė skalė)

% nuo BVP (dešinė skalė)

Infrastruktūra

Žmogiškieji ištekliai

Parama verslui

Aplinka

Pakilo

Moksliniai tyrimai ir naujovės

Energetika

Išsilaikė

kategorijos pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui

45–60 60–75 75–100 100–130

Kultūra, turizmas, miestų plėtra

Kita

Nukrito

1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 20130

10.000

20.000

30.000

40.000

50.000

60.000

0,00 %

0,10 %

0,20 %

0,30 %

0,40 %

0,50 %

0,60 %

Su verslu susijusi parama

1989–1993 1994–1999 2000–2006 2007–2013

Europos Komisija Regioninės politikos generalinis direktoratasSkyrius B1. Komunikacija, informacija, ryšiai su trečiosiomis šalimisRaphaël GouletAvenue de Tervueren 41, B-1040 BriuselisFaksas: (32-2) 29-66003El. paštas: [email protected] svetainė: http://ec.europa.eu/regional_policy/index_en.htm

ISSN 1725-8227

© Europos Bendrijos, 2008Atgaminti galima tik nurodžius informacijos šaltinį.

Išspausdinta Belgijoje

EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALIŲJŲ LEIDINIŲ BIURASL-2985 Liuksemburgas

KN-LR-08-026-LT-C

1988–2008 m. ES sanglaudos politika: investicija į Europos ateitį

Šis žurnalo „Panorama“ leidimas skirtas specialiai pirmiesiems dvidešimčiai EU sanglaudos politikos metų. 1988 m. birželio 24 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriame apie tuo metu turėtas ES lėšas buvo pradėta kalbėti „ekonominės ir socialinės sanglaudos“, pirmą kartą paminėtos prieš dvejus metus Europos bendrajame akte, kontekste. Nuo to laiko sanglaudos politika tapo viena svarbiausių, įtakingiausių ir viena dažniausiai svarstomų ES politikų. Autoriai prisimena šios politikos ištakas, kaip ji keitėsi bėgant laikui, kokią įtaką darė ankstesniems ir dabartiniams programų rengimo laikotarpiams. Daugiau informacijos, įskaitant fi lmus, žemėlapius, pristatymus ir šį leidinį 22 kalbomis galite rasti adresu:

http://ec.europa.eu/regional_policy/policy/history/

Documents

1988–2008 m. ES sanglaudos politika: investicija į Europos ...ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/... · politikos svarbą, o Lisabonos sutarties projekte jos taikymo