Lietuvos Lisabonos strategij os įgyvendi nimas

Lietuvos Lisabonos Lietuvos Lisabonos strategijstrategijosos

įgyvendiįgyvendinimasnimas

Programos įgyvendinimo įžvalgosProgramos įgyvendinimo įžvalgos

2005 gruodis

LITHUANIAN LISABON STRATEGYLITHUANIAN LISABON STRATEGY

LLS atsiskaitomybėLLS atsiskaitomybė““On the end of the day” Lietuva (Ūkio ministerija) turės ES referuoti apie save pagal On the end of the day” Lietuva (Ūkio ministerija) turės ES referuoti apie save pagal

tokius kriterijus:tokius kriterijus:

Grupė Struktūrinis rodiklis

GamybaGamybaBendra ekonominė aplinkaBendra ekonominė aplinka BVP, tenkantis vienam gyventojuiBVP, tenkantis vienam gyventojui

Darbo našumas vienam dirbančiajamDarbo našumas vienam dirbančiajam

Verslo aplinkaVerslo aplinka

Ekonominės reformosEkonominės reformos

UžimtumasUžimtumas

Moksliniai tyrimai ir Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtraeksperimentinė plėtra

Santykinis kainų lygisSantykinis kainų lygis Verslo investicijų lygisVerslo investicijų lygis

Užimtumo lygisUžimtumo lygis Vyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtumo lygisVyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtumo lygis

Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, proc.Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, proc.

AplinkaAplinka

AplinkosaugaAplinkosauga

Socialinė sanglaudaSocialinė sanglauda

Šiltnamio efektą sukeliančios dujosŠiltnamio efektą sukeliančios dujos Energijos intensyvumasEnergijos intensyvumas Krovinių apyvartos santykis su BVPKrovinių apyvartos santykis su BVP

Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokųSkurdo rizikos lygis po socialinių išmokųIlgalaikio nedarbo lygisIlgalaikio nedarbo lygisStruktūrinis nedarbasStruktūrinis nedarbas


LLS “ kraitis” (1)LLS “ kraitis” (1)

Lietuvos ekonomikos konkurencingumo situacijaLietuvos ekonomikos konkurencingumo situacija

22. Lietuvoje vyrauja vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė . Lietuvoje vyrauja vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė ( 50,6( 50,6%)* ir tik 3,5% sudaro auk%)* ir tik 3,5% sudaro aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonėštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė..

3. 3. Lietuvoje dominuoja orientuota į pardavimus ( maisto, tabako, odų, leidybosLietuvoje dominuoja orientuota į pardavimus ( maisto, tabako, odų, leidybos,…,…), ), kapitalui imli ( naftos perdirbimo, pagrindinių cheminių medžiagų) bei darbui imli kapitalui imli ( naftos perdirbimo, pagrindinių cheminių medžiagų) bei darbui imli pramonė. Orientuota į mokslo tyrimus pramonė ( pesticidų, farmacijos,pramonė. Orientuota į mokslo tyrimus pramonė ( pesticidų, farmacijos, kompiuterių, radijo ryšių, automobilių ir t.t.) sudaro kompiuterių, radijo ryšių, automobilių ir t.t.) sudaro tik 5,9tik 5,9 %. %. ( ES – 22,46%) ( ES – 22,46%)

Išvada : Lietuvoje vidutinėje ir žemų technologijų pramonėje sukuriama Išvada : Lietuvoje vidutinėje ir žemų technologijų pramonėje sukuriama 7373% visos produkcijos, o auk% visos produkcijos, o aukštų technologijų pramonė sukuria tik štų technologijų pramonė sukuria tik 4,44,4% produkcijos. % produkcijos. Lietuvos pramonės absorbcinis pajėgumas Lietuvos pramonės absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra ribotas dėl jos ekonominės struktūros.inovacijoms yra ribotas dėl jos ekonominės struktūros.

* Lietuvos pramonės konkurencingumas, Lietuvos Ūkio ministerija, 2004


ES valstybės pagal suminį ES valstybės pagal suminį inovatyvumo indeksą (SII) ir inovatyvumo indeksą (SII) ir

jo augimo tendencijasjo augimo tendencijasRemiantis suminiu inovatyvumo indeksu (SII) ir

jo augimo tendencijomis ES valstybės narės gali būti grupuojamos į 4 grupes:

Pirmoji grupė – “Lyderiaujančios šalys”: Suomija, Danija, Švedija, Vokietija ir Šveicarija.

Antroji grupė – „Vidutinį lygį rodančios šalys“: Prancūzija, Liuksemburgas, Airija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Norvegija, Italija ir Islandija.

Trečioji grupė – „Besivejančios šalys“: Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Portugalija, Čekija, Latvija, Graikija, Kipras ir Malta.

Ketvirtoji grupė – „Prarandančios augimo pagreitį šalys“: Estija, Ispanija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Turkija.

Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005


Metų skaičius reikalingas pasiekti ES Metų skaičius reikalingas pasiekti ES inovacinės veiklos vidurkįinovacinės veiklos vidurkį

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

SK PL MT EL LV CY CZ PT LT NO IT SI HU UK FR LU SE EU15 DK US

Years to catch up Years to fall down

Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005


Lietuvos įmonės pagal darbuotojų skaičių ir Lietuvos įmonės pagal darbuotojų skaičių ir inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalisinovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis

85,279,9 79,3

11,415,9 16,4

3 3,7 3,8 0,5 0,5 0,5

0

20

40

60

80

100

%

<10 10-49 50-249 250+

1999

2001

2002

%

21,2

63

??

36

0

10

20

30

40

50

60

70

<10 10-49 50-249 250+Darbuotojų skaičius

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV


LNPLS “ kraitis” (2) LNPLS “ kraitis” (2)

Lietuvos mokslo ir studijų kokybės situacijaLietuvos mokslo ir studijų kokybės situacija

1.1. Lietuvos gyventojų dalyvavimas tertiriariniame Lietuvos gyventojų dalyvavimas tertiriariniame mokymosi cikle yra vienas aukščiausių pasaulyjemokymosi cikle yra vienas aukščiausių pasaulyje-- 7070% % baigusibaigusiųjųųjų vidurines mokyklas tęsia mokslus aukštosiose vidurines mokyklas tęsia mokslus aukštosiose mokyklose (OECD vidurkis - mokyklose (OECD vidurkis - 45%).45%). Ta Tačiau net čiau net 7070% % bbaigusiaigusiųjų aukštasias mokyklas dirba ne pagal specialybę. ųjų aukštasias mokyklas dirba ne pagal specialybę. Darytina prielaida, kad aukštojo mokslo sistema dirba Darytina prielaida, kad aukštojo mokslo sistema dirba nepakankamainepakankamai

2.2. ŠMM duomenimis Lietuvos aukštojo mokslo ŠMM duomenimis Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms reikia kasmet 500 mokslo daktarų, kad institucijoms reikia kasmet 500 mokslo daktarų, kad patenkinti savo poreikius. Tačiau kasmet apsigina patenkinti savo poreikius. Tačiau kasmet apsigina disertacijas ne daugiau nei 200 mokslo daktarų. disertacijas ne daugiau nei 200 mokslo daktarų.

* Lietuvos pramonės konkurencingumas, Lietuvos Ūkio ministerija, 2004


LNPLS “ kraitis” (3)LNPLS “ kraitis” (3)


LLS “ kraitis” (4)LLS “ kraitis” (4)3.3. Šiuo metu nėra duomenų prieinamų visuomenei :Šiuo metu nėra duomenų prieinamų visuomenei :- Kokios mokslinės temos vystomos Lietuvos mokslo tiriamuose institutuose ir Kokios mokslinės temos vystomos Lietuvos mokslo tiriamuose institutuose ir

mokslo įstaigosemokslo įstaigose- Kiek ir kokios kokybės žmogiškų išteklių yra užimta prie kiekvienos šių Kiek ir kokios kokybės žmogiškų išteklių yra užimta prie kiekvienos šių

mokslinių temųmokslinių temų- Kokia mokslo infrastruktūra yra priskirta kiekvienai šių temųKokia mokslo infrastruktūra yra priskirta kiekvienai šių temų- Kelios iš šių mokslinių temų yra sėkmingai komercializuotos; kurios-ne. Kodėl.Kelios iš šių mokslinių temų yra sėkmingai komercializuotos; kurios-ne. Kodėl.- Kokios investicijos į mokslo sistemos žmogiškus išteklius ir mokslo Kokios investicijos į mokslo sistemos žmogiškus išteklius ir mokslo

infrastruktūrą numatoma investuoti artimiausiu metu. infrastruktūrą numatoma investuoti artimiausiu metu.

Išvada: Esama informacinio vakuumo situacija ir viešųjų išteklių vadybinė praktika Išvada: Esama informacinio vakuumo situacija ir viešųjų išteklių vadybinė praktika mokslo sferoje sudaro prielaidas ir toliau didėti atotrūkiui tarp Lietuvos verslo mokslo sferoje sudaro prielaidas ir toliau didėti atotrūkiui tarp Lietuvos verslo ir mokslo.ir mokslo.



Mokslinės publikacijos , 2003) Moksliniai išradimai (, 2000)

Nacionalinė statistika mokslinėms publikacijoms ir išradimų patentams tūkst. gyventojų. Lietuvos skaičiai nepaisant didelio viešo finansavimo-kuklūs.

Source: DG Research (2005), Thomson ISI (for Iceland, Norway and Russia) Note: data for Iceland, Norway and Russia from 2002

Source: OECD, author’s analysisNote: data by priority year and inventor’s country of residence


R&D R&D finsavimo šaltiniai finsavimo šaltiniai ((procentais nuo viso finansavimoprocentais nuo viso finansavimo))

0% 20% 40% 60% 80% 100%

US

Lithuania

Latvia

Estonia

Sweden

Finland

EU15

Public

Private

Foreign

Other




Lietuvos žmogiškų išteklių kokybės situacijaLietuvos žmogiškų išteklių kokybės situacija

1.1. Lietuvos žmogiškųjų išteklių kokybė ir kiekybė sąlygota Lietuvos žmogiškųjų išteklių kokybė ir kiekybė sąlygota demografinių procesųdemografinių procesų ( mažėjantis gimstamumas (2030 m.- ( mažėjantis gimstamumas (2030 m.- Lietuvos gyventojų sumažės 9Lietuvos gyventojų sumažės 9%)%), visuomenės senėjimas ( 2030 m. , visuomenės senėjimas ( 2030 m. 2727%-vyresni nei 60 met%-vyresni nei 60 metų), didelis žūstančių ne savo mirtimi ų), didelis žūstančių ne savo mirtimi skaičius(2010 per metus), skaičius(2010 per metus), vertybių sistemos pokyčiaivertybių sistemos pokyčiai ( nuolat auga ( nuolat auga nusikalsti linkęs asmenų skaičius nusikalsti linkęs asmenų skaičius ( apie 17 tūkst. per metus iš jų apie ( apie 17 tūkst. per metus iš jų apie 6 tūkst. per metus patenka į kalėjimus ),6 tūkst. per metus patenka į kalėjimus ), yrantis šeimos institutas yrantis šeimos institutas ((kas kas antra šeima išsiskiria per metusantra šeima išsiskiria per metus),), hedonistinės paradigmos paplitimas hedonistinės paradigmos paplitimas tarp jaunimo, tarp jaunimo, didžiule emigracijos banga ( didžiule emigracijos banga ( 1990-2005m. 1990-2005m. į užsienį į užsienį išvyko 318 tūkst.; tai -22išvyko 318 tūkst.; tai -22% nuo vis% nuo visų dirbančiųjų). ų dirbančiųjų). Žmogiškų Žmogiškų išteklių praradimas tampa nacionalinio saugumo ir ekonominę išteklių praradimas tampa nacionalinio saugumo ir ekonominę plėtrą ribojantis klausimas.plėtrą ribojantis klausimas.


LLS “ kraitis” LLS “ kraitis”

IšvadosIšvados- Lietuvos ekonomikos absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra Lietuvos ekonomikos absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra

nedidelis dėl dabartinės šalies ekonomikos struktūros, nedidelis dėl dabartinės šalies ekonomikos struktūros, palyginti žemo įmonių internacionalizavimosi laipsnio bei palyginti žemo įmonių internacionalizavimosi laipsnio bei neefektyvaus finansinių, žmogiškųjų bei infrastruktūrinių neefektyvaus finansinių, žmogiškųjų bei infrastruktūrinių išteklių paskirstymo valstybiniame lygyje išteklių paskirstymo valstybiniame lygyje

Ūkio ministerija tampa pagrindiniu “ keitimosi proceso agentu Ūkio ministerija tampa pagrindiniu “ keitimosi proceso agentu ”ryžtingiems struktūriniams ir elgsenos pokyčiams Lietuvos ”ryžtingiems struktūriniams ir elgsenos pokyčiams Lietuvos ekonomikoje įvairiuose lygiuose, interesų grupėse įgyvendinti ekonomikoje įvairiuose lygiuose, interesų grupėse įgyvendinti Ūkio ministerija turės sukurti stiprią valdymo struktūrą, Ūkio ministerija turės sukurti stiprią valdymo struktūrą, besiremenčią į platų ir kompetentingą socialinių partnerių besiremenčią į platų ir kompetentingą socialinių partnerių tinklą. ŪM turės imtis tvirto kitų valstybinių institucijų, tinklą. ŪM turės imtis tvirto kitų valstybinių institucijų, įtrauktų į LLS tinklą, veiklos koordinavimo.įtrauktų į LLS tinklą, veiklos koordinavimo.


LLS įgyvendinimo žingsniaiLLS įgyvendinimo žingsniai

LLS parengiamasis etapas prasidėsLLS parengiamasis etapas prasidės – 2005 12 – 2005 12

Sukurti struktūrą ( tinklą) LLS įgyvendinimui, kurios Sukurti struktūrą ( tinklą) LLS įgyvendinimui, kurios pagrindu turės būti - ŪM, socialiniai partneriai ir kitos pagrindu turės būti - ŪM, socialiniai partneriai ir kitos valstybines institucijos. Aprašyti šios struktūros valstybines institucijos. Aprašyti šios struktūros informacines ir vadybines procedūras. ( 2005 12-2006 01)informacines ir vadybines procedūras. ( 2005 12-2006 01)

Inventorizuoti turimus išteklius mokslo-tiriamojoje Inventorizuoti turimus išteklius mokslo-tiriamojoje infrastruktūroje, verslo konkurencingumo vertinime pagal infrastruktūroje, verslo konkurencingumo vertinime pagal atskiras ekonomines šakas, žmogiškųjų išteklių kokybės ir atskiras ekonomines šakas, žmogiškųjų išteklių kokybės ir kiekio vertinime. Tai bus kiekio vertinime. Tai bus vvidinė tinklo informacija.idinė tinklo informacija. (LLS (LLS Internetinis portalas 2005 12-2006 03)Internetinis portalas 2005 12-2006 03)


LLS įgyvendinimo tinklas ( valstybinė dalis)LLS įgyvendinimo tinklas ( valstybinė dalis)

..

Ministras Pirmininkas

Ūkio ministras

ŪM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą

ŠMM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos

strategijos įgyvendinimą

SADM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą

ŪM Lisabonos strategijos skyrius

SADM Lisabonos strategijos darbo grupė

ŠMM Lisabonos strategijos darbo grupė

Vyr. spec. Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai

Vyr. spec. Verslo konkurencingumui

Vyr. spec. Žmogiškiems ištekliams

FINMIN Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą

Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo

ir įgyvendinimo priežiūros komisija


LLS įgyvendinimo tinklas (visuomeninė dalis)LLS įgyvendinimo tinklas (visuomeninė dalis)

-- Mokslo ir Tyrimų infrastruktūros

NACIONALINĖ FOCUS grupė

+ mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai

Verslo konkurencingumo NACIONALINĖ FOCUS grupė


Žmogiškų išteklių

NACIONALINĖ FOCUS grupė


LLS regioniniai atsparos centrai ( 6 MTP, verslo inkubatorių, VKC pagrindu-aptarnaujančios visuomeninės institucijos f., informacijos rinkimas ir idėjų bei galimybių skleidimas f. ( vidinės informacijos lygis)

Vietiniai-regioniniai Mokslo soc. partneriai

Vietiniai-regioniniai Žmogiškų išteklių formavimo

soc. partneriai

Vietiniai-regioniniai

Verslo soc. partneriai

SMEDA

LEPA

Inovacijų centras

( aptarnavimo funkcija. Išorinės informacijos lygis)

Makro ekonominės politikosNACIONALINĖ FOCUS grupė



LLS įgyvendinimo žingsniaiLLS įgyvendinimo žingsniai

Veikla LLS parengiamajame etape: Veikla LLS parengiamajame etape: Surinkti informaciją apie tendencijas ES ekonominėse šakose bei įjungti Surinkti informaciją apie tendencijas ES ekonominėse šakose bei įjungti

Lietuvos įmones ir mokslo institucijas į tarptautinius vertės kūrimo Lietuvos įmones ir mokslo institucijas į tarptautinius vertės kūrimo tinklus per dalyvavimą tarptautinių klasterių, technologinių platformų tinklus per dalyvavimą tarptautinių klasterių, technologinių platformų veikloje. Tai bus išorinė tinklo informacija. ( 2006 01-06)veikloje. Tai bus išorinė tinklo informacija. ( 2006 01-06)

Po aktyvių konsultacijų su Lietuvos verslo ir mokslo atstovais bei Po aktyvių konsultacijų su Lietuvos verslo ir mokslo atstovais bei tarptautinių korporacijų bei tarptautinių vertės kūrimo tinklų atstovais tarptautinių korporacijų bei tarptautinių vertės kūrimo tinklų atstovais suformuoti kelias Lietuvos proveržio kryptis ir atitinkamai koncentruoti suformuoti kelias Lietuvos proveržio kryptis ir atitinkamai koncentruoti administracinius, finansinius, infrastruktūrinius bei žmogiškuosius administracinius, finansinius, infrastruktūrinius bei žmogiškuosius išteklius. ( 2006 01-09)išteklius. ( 2006 01-09)

Parengti veiklos planus “ senųjų” Lietuvos pramonės šakų konversijai į Parengti veiklos planus “ senųjų” Lietuvos pramonės šakų konversijai į aukštesnės pridėtinės vertės šakas ( infrastruktūros komponentams, aukštesnės pridėtinės vertės šakas ( infrastruktūros komponentams, žmogiškiesiems ištekliams, inovaciniam palaikymui, investiciniam žmogiškiesiems ištekliams, inovaciniam palaikymui, investiciniam palaikymui ( vietiniam, užsienio, valstybiniam kapitalui), verslo palaikymui ( vietiniam, užsienio, valstybiniam kapitalui), verslo internacionalizavimui ir t.t.) ( 2006 09 – 2007 04)internacionalizavimui ir t.t.) ( 2006 09 – 2007 04)

LLS parengiamasis etapas baigsis – 2007 09LLS parengiamasis etapas baigsis – 2007 09


LLS įgyvendinimo tinklasLLS įgyvendinimo tinklas

Top-down

Bottom up

Informacija, sprendimai, vizijos-strategijos

VALSTYBINĖ-POLITINĖ IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMO DALIS

VISUOMENINĖ-ĮGYVENDINANČIOJI DALIS

Sistemos aptarnavimo centras bus valstybinių agentūrų ir institucijų pagrindu. Šių agentūrų veiklos efektyvumui vertinti, turi būti sukurta aiškių kokybės vertinimo kriterijų sistemą bei aiški nuostata,

kokią funkciją LLS bei kokią socialinę grupę aptarnauja kiekviena iš valstybinių institucijų.


Nacionalinės Lisabonos strategijos programos Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės,įgyvendinimo priemonės,

kuriose dalyvauja ar yra atsakinga Ūkio ministerijakuriose dalyvauja ar yra atsakinga Ūkio ministerija

Mokslo ir tyrimų grupė 18Verslo konkurencingumo grupė 32

Žmogiškųjų išteklių grupė 2


Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (1)Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (1)

Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis

Atlikti Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalgą pagal regionines ir pasaulio tendencijas

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

2006 metų III ketvirti

s

0,7 mln. litų

Struktūrinių fondų ir (ar) nacionalinio biudžeto lėšomis skatinti privačių įmonių (iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis) vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (naujų produktų ir technologijų kūrimo) projektus

Ūkio ministerija

nuo 2005 metų

180 mln. litų

(2005–2008

metais)

Nustatyti ir taikyti finansines skatinimo priemones MTEP darbus atliekantiems ūkio subjektams

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

nuo 2007 metų

bendrieji asignavim

ai




Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir ūkio augimo tendencijas, teikti pasiūlymus dėl papildomų valstybės asignavimų ir fiskalinių priemonių MTEP sektoriui stiprinti, derinant procesą su struktūrinės paramos naudojimu ir socialinių partnerių pasiūlymais; siekti, kad bendrosios investicijos į MTEP 2008 metais būtų 1,2 procento BVP

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir Finansų ministerija

2006–2008 metai

bendrieji asignavimai

Suformuoti prioritetines nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, parengti ir pradėti įgyvendinti atitinkamas veiksmų programas, siekiant, kad viešajame sektoriuje atliekami MTEP darbai kuo geriau atitiktų verslo ir rinkos poreikius

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija

2007 metų I ketvirtis

0,5 mln. litų




Parengti kompleksines programas, apimančias specialistų rengimą toms MTEP strateginėms ateities technologijų sritims, kuriose Lietuva turi mokslinį ir (ar) gamybinį potencialą, skirti joms įgyvendinti struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšas

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2006–2008 metai

0,5 mln. litų; 100 mln. litų

(skirti šiai priemonei

didesnę lėšų dalį);

2007–2013 metais –

struktūriniai fondai

Konkurso būdu finansuoti ūkio subjektų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo darbų užsakymus mokslo ir studijų institucijoms, taip skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę

Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis mokslo ir studijų fondas, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija

nuo 2005 metų

2 mln. litų (2004–2006

metais – struktūriniai

fondai);10 mln. litų (2007–2013


fondai)




Skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių ir inovacijų paramos infrastruktūros įstaigų dalyvavimą ES 6-ojoje ir 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo, CIP*, COST** ir kitose tarptautinėse mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose, taip pat EUREKA*** iniciatyvoje

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija

nuo 2005 metų

5 mln. litų

Sudaryti palankias sąlygas ir skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių dalyvavimą ES technologinėse platformose

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, kitos ministerijos

nuo 2006 metų

I pusmečio–2008 metai

0,6 mln. litų –studija;

5 mln. litų – įgyvendinimas




Parengti programą, pagal kurią konkurso būdu būtų finansuojamos įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo programos ir bendri kompetencijos centrai (t.y. centrai, turintys didžiausią šalyje tam tikros mokslo ar studijų srities kompetenciją)

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija

2006 metai 0,1 mln. litų

Plėtoti didelės kompetencijos centrus ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kituose regionuose, atsižvelgiant į jų specifiką, ir užtikrinti darnią jų plėtrą

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, universitetai

nuo 2006 metų

0,2 mln. litų –studijai atlikti

Sudaryti sąlygas studentams atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose, skatinti juos tai daryti

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija

nuo 2006 metų

0,9 mln. litų;1,7 mln. litų (2004–2006

metais –struktūriniai

fondai)




Skatinti mokslo darbuotojus, ypač – aukštųjų technologijų studijų dėstytojus – tyrėjus, dirbti konsultantais verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija

nuo 2006 metų

0,3 mln. litų

Parengti programą, finansiškai skatinančią kurti verslumo centrus valstybinėse aukštosiose mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija

nuo 2006 metų

1 mln. litų

Parengti ir pradėti vykdyti reikiamos MTEP kompetencijos specialistų pritraukimo iš užsienio programą; skatinti sugrįžti užsienyje parengtus lietuvių mokslininkus

Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija

nuo 2006 metų

0,5 mln. litų; 2,6 mln. litų(2004–2006


fondai)




Atlikti MTEP finansavimo reformą, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį papildant programiniu konkursiniu finansavimu


nuo 2006 metų

0,2 mln. litų;1,475 mln. litų

(2004–2006 metais –

struktūriniai fondai)

Restruktūrizavus esamą Lietuvos mokslo institutų sistemą, įkurti Lietuvos technologijos institutą (-us), kuris (-ie) padėtų verslui ir visuomenei spręsti eksperimentinės plėtros ir technologijų kūrimo, inovacijų ir su tuo susijusio gamybos ir paslaugų plėtojimo uždavinius


nuo 2006 metų

0,2 mln. litų;10 mln. litų(2007–2013


fondai)

Atskirti iš institutų stebėsenos ar kitas valstybei reikalingas ne MTEP funkcijas (ekologijos, aplinkos taršos ir kitokios stebėsenos) ir jas atliekančias įstaigas, pavesti jas atlikti agentūroms prie ministerijų ir finansuoti ne iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų MTEP

Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija

nuo 2006 metų

0,1 mln. litų


Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės priemonės Verslo konkurencingumui (1)Verslo konkurencingumui (1)


Parengti pasiūlymus dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) ir tendencijų tyrimo (atsižvelgiant į Lietuvos politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų 2004 m. birželio 22 d. memorandumo nuostatas)

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija

2005 metų IV ketvirtis


Struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšomis skatinti ūkio subjektų inovacinių ir technologijų perdavimo projektų įgyvendinimą

Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija

2005–2008 metai

220 mln. litų




Vykdyti inovacijų propagavimo ir visuomenės sąmoningumo inovacijų klausimais didinimo priemones (seminarai, konferencijos, inovacijų konkursai ir panašiai)

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005–2008 metai

5 mln. litų

Sukurti nacionalinę technologijų ir inovacijų plėtros agentūrą ir (ar) inovacijų fondą, numatyti priemones privataus kapitalo investicijoms skatinti

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

nuo 2006 metų

10 mln. litų

Skatinti projektus, susijusius su regioninių inovacijų strategijų rengimu ir įgyvendinimu

Ūkio ministerija nuo 2005 metų

0,5 mln. litų




Struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuoti inovacijoms palankios infrastruktūros plėtrą (inovacijų ir technologijų centrų, mokslo ir technologijų parkų, technologinių verslo inkubatorių ar panašių įstaigų steigimo ir fizinės plėtros projektai)


2005–2008 metai

185 mln. litų

Struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuoti technologijų perdavimo, verslo ir inovacijų skatinimo paslaugų teikimą, siekiant gerinti šių paslaugų kokybę ir didinti prieinamumą verslui; siekti, kad verslo ir inovacijų paramos įstaigoms vadovautų aukštos kvalifikacijos ir verslo patirtį turintys (gerai verslo visuomenėje žinomi) vadovai


2005–2008 metai




Parengti, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įgyvendinti Investicijų skatinimo programą, leisiančią sudaryti palankias teisines, ekonomines, finansines, administracines sąlygas investuoti privatų kapitalą, taip pat viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąlygas, pritraukti stambių pasaulinių kompanijų, dirbančių aukštųjų technologijų srityje, investicijas į Lietuvą

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

2005–2008 metai

vidutiniškai 30 mln. litų

kasmet

Sukurti atskirų rūšių pramonės veiklos konkurencingumo nuolatinio stebėjimo ir vertinimo sistemą, parengti paramos mechanizmus, šalinančius įmonių konkurencingumo didėjimą ribojančias priežastis

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

nuo 2006 metų

4 mln. litų




Sukurti institucinę (kompetencijos) sistemą, leisiančią teikti Lietuvos įmonėms informacines konsultavimo paslaugas, susijusias su veiklos internacionalizavimu ir gamybos procesų tobulinimu

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

nuo 2007 metų

2 mln. litų

Skatinti efektyvių gamybos ir tiekimo grandinių valdymo sistemų diegimą, įmonių iniciatyvas diegti naujas sektorines kokybės ir aplinkos vadybos sistemas ir standartus

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

nuo 2006 metų

2 mln. litų

Užtikrinti, kad Lietuvos laimėjimai gerinant verslo aplinką būtų tinkamai pristatyti pasaulio investuotojams

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Užsienio reikalų ministerija

2005–2008 metai

6 mln. litų




Skatinti Lietuvos įmonių ir jų prekės ženklų pristatymo iniciatyvas užsienio rinkose

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija

nuo 2006 metų

2 mln. litų

Parengti ir įdiegti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos skatinimo priemonių sistemą

Ūkio ministerija 2006 metai 2 mln. litų

Parengti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos žemėlapį, susijusį su kaimyninių šalių ūkine struktūra ir jos kitimo tendencijomis

Ūkio ministerija 2006 metai 0,7 mln. litų




Parengti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Klasterizacijos plėtros programą

Ūkio ministerija 2006–2008 metai

6 mln. litų

Parengti ir pateikti ūkio ministrui metodiką, pagal kurią bus nustatoma ir įvertinama administracinė našta verslui (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 197 (Žin., 2005, Nr. 26-830)

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija



Remiantis administracinės naštos verslui įvertinimo metodika, išnagrinėti kai kurių verslo sričių teisinį reglamentavimą

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos

2006 metų II ketvirtis


Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės priemonės Verslo konkurencingumui (8)Verslo konkurencingumui (8)Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų

poreikis

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nacionalinį geresnio reglamentavimo planą (programą), remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtos ataskaitos rekomendacijomis

Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos


Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės akto, reglamentuojančio verslą kontroliuojančių institucijų veiklą, projektą (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 197)

Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos

2006 metų III ketvirtis

bendrieji asignavi

mai

Skatinti nacionalinio darbdavio ugdymo programų ir kitų verslumo mokymo (ugdymo) programų rengimą ir įgyvendinimą

Ūkio ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija

2006–2007 metai

2 mln. litų




Rengti verslumo skatinimo kampanijas: skelbti sėkmingo verslo pavyzdžius, skleisti socialiai atsakingo verslo idėją, finansuoti konferencijas, seminarus verslui rūpimais klausimais

Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

2006–2008 metai

5 mln. litų

Finansuoti informavimo, konsultavimo, mokymo ir kitas paslaugas verslui per verslo informacijos centrus ir verslo inkubatorius; įgyvendinti verslo informacijos centrų ir inkubatorių paslaugų kokybės gerinimo priemones, nustatyti, kad didėjantis verslumas – pagrindinė šių įstaigų veiklos kryptis

Ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

2006–2008 metai

20 mln. litų

Skatinti įmones, įdarbinančias (priimančias atlikti praktiką) jaunimą verslo organizavimo patirčiai perimti

Ūkio ministerija 2006–2008 metai

2 mln. litų




Finansuoti metodinės medžiagos, verslo žinynų, teisės aktų sąvadų ir kitokių informacijos priemonių verslininkams rengimą


2006–2008 metai

1 mln. litų

Skleisti informaciją apie inovacijų ir technologijų plėtros paramos infrastruktūrą Lietuvoje ir užsienyje, galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose ir gauti finansinę paramą inovacijų projektams vykdyti

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

2006–2008 metai

Parengti ir įgyvendinti įmonių verslo plėtros projektus, apimančius įmonių įvertinimą, tobulintinų sričių nustatymą ir sprendimų pateikimą, įmonių produktų tyrimus, inovacijas, personalo mokymą, gamybos procesų analizę

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

2006–2008 metai

5 mln. litų




Parengti ir įdiegti mikrokreditavimo sistemą, pritaikytą smulkaus ir vidutinio verslo poreikiams, šiuo tikslu parengti atitinkamus teisės aktus ir juose nustatyta tvarka teikti mikrokreditus verslui

Ūkio ministerija, Finansų ministerija

2005–2006 metai

29 mln. litų –mikrokreditams

teikti

Skleisti ES ir kitų šalių „verslo angelų“ investavimo kultūros patirtį


2005–2008 metai

Išanalizuoti galimybę ir siekti įkurti rizikos kapitalo fondą, skatinti investuoti į smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, iš jų „pumpurines“ įmones, atsiskyrusias nuo valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų, veikiančias modernių technologijų pramonėje, parengti atitinkamus teisės aktus

Ūkio ministerija, Finansų ministerija

2006 metai

ES parama, privatus

kapitalas, valstybės lėšos




Pašalinti kliūtis Lietuvoje įsteigtoms bendrovėms jungtis su bendrovėmis, įsteigtomis kitose ES valstybėse

Ūkio ministerija

2007 metai bendrieji asignavimai

Užtikrinti galimybę Lietuvoje įsteigtoms bendrovėms perkelti buveinę į kitą ES valstybę ir galimybę kitose ES valstybėse įsteigtoms bendrovėms perkelti buveinę į Lietuvą

Ūkio ministerija

2008 metai bendrieji asignavimai


Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės priemonės Žmogiškiesiems ištekliamsŽmogiškiesiems ištekliams


Skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, taip pat plynojo lauko investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

2005 metai Bendrieji asignavimai

Toliau vykdyti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą – plėsti paslaugų tinklą, rengti nuotolinio mokymo programas (ypač riboto mobilumo ir specialiųjų poreikių asmenims)

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

2005–2008 metai

17,0 mln. litų (pagal BPD)


.... Ateitis prasideda čia ( The future .... Ateitis prasideda čia ( The future starts here)starts here)

Documents

Lietuvos Lisabonos strategij os įgyvendi nimas