LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS PROGRAMOS2008 m. gruodio 9 d. Nr. XI-52 Vilnius

Lietuvos

Respublikos

Seimas,

vadovaudamasis

Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio 5 dalimi ir apsvarsts Lietuvos Respublikos Vyriausybs program, n u t a r i a : 1 straipsnis. Pritarti Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybs programai (pridedama). 2 straipsnis. Nutarimas sigalioja nuo primimo.

SEIMO PIRMININKAS

ARNAS VALINSKAS

2 Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodio 9 d. nutarimo Nr. XI-52 priedas PENKIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS VEIKLOS PROGRAMA PIRMA DALIS PAVELDTOS PADTIES IR IKI ANALIZ Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau Vyriausyb) darb pradeda dideli iki ir dideli darb ivakarse. Problemos, susikaupusios tiek Lietuvos viduje, tiek globaliame pasaulyje, i Vyriausybs reikalaus atsakingos, rytingos ir efektyvios veiklos, gyvendinant esmines permainas daugelyje ms gyvenimo srii. Tenka pripainti, kad Lietuvos moni gerov narysts Europos Sjungoje slygomis, uuot kilusi, pastaruoju metu stovi vietoje, o kai kuriais atvilgiais netgi blogja. Penkioliktoji Vyriausyb paveldi sunki nat visuomen slegiani neisprst problem bei socialini negerovi, kurios reikalaus Vyriausybs efektyvios veiklos tiek artimiausiu, tiek ir vidutins trukms laikotarpiu: valdios atstov cinik savanaudikum; valdios staig veiklos neskaidrum ir suvejusi korupcij; nevienod ir interes veikiam teisingum; smunkant ekonomikos prieaug; mones skurdinani dvienkl infliacij; gresiant energetikos kain uol; didel ir nemajani socialin diferenciacij; didiul gyventoj emigracijos ir prot nutekjimo mast; piliei ryio su Tvyne ir valstybe silpnjim. Penkioliktoji Vyriausyb suvokia, kad artimiausios trukms laikotarpiu svarbiausias udavinys bus ekonomikos krizs ir jos pasekmi suvaldymas. Be skmingo Krizs veikimo plano gyvendinimo likusi Vyriausybs program gyvendinti bus tiesiog nemanoma. Vyriausyb akivaizdiai supranta, kad nepavykus gyvendinti Krizs veikimo plano ir galbt papildom tokio plano priemoni, kuri prireikt sunkjant ekonominei ir

3 finansinei alies situacijai, Lietuv itikt gili finans sistemos kriz, ir ji ypa skaudiai smogt maai udirbantiems asmenims, pensininkams ir bedarbiams. Vyriausyb ds visas pastangas, kad to nevykt. Ms vidutins trukms politikos tikslas suvelninti ir pamau likviduoti pagrindines socialines negeroves, rytingai sprsti paveldtas problemas. Svarbiausiais strateginiais vidutins trukms politikos udaviniais laikome nuosmukio stabdym ir esmin padties gerinim srityse, galiniose utikrinti tikr prover. Penkioliktoji Vyriausyb savo veikloje mato tris svarbiausius tiek trumpalaikius, tiek ir vidutins trukms strateginius prioritetus. Jie ir sudaro visos Vyriausybs programos pamat: privalome neatidliotinai pasirengti staigiam alies ekonomikos ltjimui ir jo sukeliamai didelei tampai valstybs finans sistemoje, ypa pavojingai pasaulins finans krizs akivaizdoje; privalome vykdyti esmines permainas tose alies ir visuomens gyvenimo srityse, kuriose iki iol jos buvo atidliojamos. Laikoms nuostatos, kad ekonomikos sunkmetis atveria galimybes sutelkti konsoliduot visuomens politin vali tokioms esminms permainoms. Esame sitikin, kad tokios permainos yra neatidliotinai btinos i esms pertvarkant valstybs valdym, suintensyvinant kov su korupcija, pagreitinant strategini energetikos problem sprendim, kuriant inovatyvi ekonomik, pertvarkant vietimo ir sveikatos sistemas, veikiant socialin atskirt; mums tenka telkianios lyderysts atsakomyb, kuri yra btina tiek siekiant efektyviai veikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, tiek ir gyvendinant esmines permainas. Toki lyderysts atsakomyb Vyriausyb gali realizuoti tik atvirai ir siningai veikdama, per konstruktyv dialog su visuomene ir jos grupmis. Turdami prie akis iuos tikslus ir strategines kryptis, kvieiame: PRADKIME BTINAS PERMAINAS! Mus vienija ms patirtis, sukaupta per Nepriklausomybs metus esame tauta, kuri nebijo dideli iki ir dideli permain. Per atuoniolika Nepriklausomybs met tai tapo ms kasdienybe. Lyginant mus su kitomis Europos tautomis, toks gebjimas yra didelis pranaumas. iuo pranaumu privalome tinkamai pasinaudoti. Esame vieningi savo ambicija Lietuva negali bti Europos atsilikl. Bdami dinamiki, siningi, solidars, nebijodami permain, galime ir privalome ne tik efektyviai veikti ekonomin kriz, bet ir padti tvirtus ilgalaiks Lietuvos skms pamatus.

4 Ms vienyb ir veikla grindiama moralinmis vertybmis ir padorios politikos principais bei nuostatomis, kurios tvirtintos Vyriausybs programoje. Ms vienyb grindiama tikjimu, kad mogik, gyvybing moralin klimat ir kur kas geresnes gyvenimo slygas Lietuvos pilieiai gali ir turi susikurti ne kituose kratuose, ne ateityje ar tolimoje ateityje, bet ia ir dabar. Ms tikslas telkti visuomen imantis atsakomybs neatidliotinai kurti geresn Lietuv. Vyriausybs programoje mes skelbiame sitikinim, kad: Lietuva bus geresn, kai mons bus geresni vieni kitiems ir Tvynei, kai jie bendromis jgomis kurs tobulesn, teisingesn al, utikrinani, kad vis ir kiekvieno dvasin ir materialin gerov palaikoma, didja tolygiai ir be skriaud; Lietuva bus padoresn, kai valstybs pareignai ir tarnautojai elgsis garbingai, nesavanaudikai ir nepriekaitingai; Lietuva bus stipresn, kai bus moraliai stipri visuomen ir stiprios jos eimos. Lietuva bus itvermingesn, kai gyvenimo kultra laims prie girtuoklysi, smurto ir mirties kultr; Lietuva bus teisingesn, kai mons patirs, kad Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas; Lietuva bus tvarkingesn, kai visiems rps ir bus vienoda demokratin tvarka; Lietuva bus saugesn, kai sumas iaurumo, abejingumo ir nusikaltim, padaugs atjautos, solidarumo ir santarvs; Lietuva bus graesn, kai neterime jos gamtos ir vieojo gyvenimo erdvs, negriausime kultros paveldo ir visos aplinkos, o kasdien Lietuv grainsime darbais; Lietuva bus laimingesn ir labiau savimi pasitikinti, kai jos vaikai, su pasitikjimu velgdami ateit, gals susikurti laim ia, laisvoje Tvynje; Lietuva bus doresn, kai mons turs sining ir jiems tarnauti pasirengusi valdi. Ms stipryb vienybje. Esame pajgs geresns Lietuvos projekt gyvendinti bendru rytu, susitelkimu ir kryptingu darbu. Geresns Lietuvos labui darbuotis sipareigojame patys, drauge siekdami ms skelbiamiems tikslams visuomens palaikymo bei talkos.

5

ANTRA DALIS KRIZS VEIKIMO PLANAS Lietuvos Respublikos Vyriausyb, konstatuodama, jog daugelis makroekonomikos rodikli ir j prognozs akivaizdiai rodo, kad Lietuva atsidr ekonomikos krizje ir dideliu greiiu smunka recesij; atsivelgdama sunki valstybs finans padt, kai 2008 m. valdios sektoriaus deficitas vietoj ankstesns Vyriausybs planuot 0,5 proc. BVP, ekspert vertinimu, gali siekti 2,53 proc. BVP, o 2009 m. dl nepagrstai optimistini ankstesni makroekonomikos prognozi vietoj planuot 2,7 proc. BVP deficitas gali iaugti daugiau negu iki 4 proc. BVP; vertindama, kad bendras valdios sektoriaus skolinimosi poreikis kartu su ankstesni sipareigojim refinansavimu, nesiimant joki priemoni, 2009 m. iaugt daugiau negu iki 9 mlrd. lit; matydama besitsiani finans kriz pasaulio rinkose ir dl to ypa pablogjusias skolinimosi slygas, kai net daug auktesn kredito reiting negu Lietuva turinios valstybs nesugeba pasiskolinti; bdama sitikinusi, kad valstybs finans sistemos stabilizavimas yra btina prielaida bendram makroekonomikos stabilumui utikrinti; suvokdama, kad valstybs finans sistemos ir bendrasis makroekonomikos stabilumas nra pakankama, bet btina slyga Lietuvai ibristi i krizs: tai nra viskas, ko reikia krizei veikti, taiau tokio stabilumo neutikrinus Lietuva nepajgs veikti krizs; siekdama, kiek manoma iomis pasikeitusiomis aplinkybmis, apsaugoti socialiai jautrias sritis ir vykdyti ankstesns Vyriausybs sipareigojimus vietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultros ir meno bei socialiniams darbuotojams; gavusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Respublikos Prezidento pritarim Vyriausybs programai, nedelsdama ir rytingai gyvendins krizs veikimo plan, kuris yra sudedamoji Vyriausybs programos dalis.

6

I. TAUPYMAS IR EFEKTYVUS MOKESI MOKTOJ L PANAUDOJIMAS 1. Sumainsime, palyginti su ankstesns Vyriausybs Seimui pateiktu valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projektu: ilaidas Respublikos Prezidento, Seimo nari, Vyriausybs nari, valstybs kontrolieriaus ilaikymui vidutinikai 15 proc.; valstybs biudeto asignavim valdytoj ir savivaldybi asignavimus darbo umokesiui vidutinikai 12 proc. (taip pat ir socialinio draudimo mokas), iskyrus pedagog darbo umokest. Pedagog darbo umokesiui didinti papildomai skirsime ne dabar numatytus 1 mlrd. 91 mln., o 861 mln. lit, atitinkamai sultindami j darbo umokesio augimo temp, palyginti su tempu, kuris buvo numatytas dar iki krizs ankstesns Vyriausybs patvirtintoje darbo umokesio didinimo programoje. Didinsime ir socialini, kultros ir meno, mokslo darbuotoj ir dstytoj darbo umokest, tik maiau, negu buvo numatyta iki krizs, laikydamiesi visuotinio aukiau nurodyto asignavim darbo umokesiui mainimo principo; asignavimus, skiriamus valstybs biudeto asignavim valdytoj ilaidoms, ir specialisias dotacijas savivaldybms vidutinikai 15 proc. (pirmiausia atsisakysime perkam viej ryi, iki btino minimumo sumainsime limitus pokalbiams mobiliaisiais telefonais, transportui, reprezentacijai, atsisakysime neprioritetini usienio komandiruoi, kanceliarini ir kit preki bei paslaug, nesusijusi su pagrindine valstybs institucij veikla);* atskaitymus Keli prieiros ir pltros programos finansavimo sskait nuo 80 iki ne daugiau kaip 60 proc. akcizo pajam, gaut u realizuot benzin, dyzelinius degalus ir energetinius produktus; gyventoj pajam mokesio plaukas, tenkanias savivaldybi biudetams, atitinkamai keisdami io mokesio dal procentais, tenkani savivaldybi biudetams; asignavimus ems reformai ir Kaimo rmimo programai po 15 proc.; asignavimus investicijoms ne maiau kaip 10 proc., pirmiausia atsisakydami investicij automobiliams, baldams, buitinei technikai ir kitam pagrindinei veiklai nebtinam turtui;*Iskyrus Europos Sjungos, bendrojo finansavimo, specialij program ir socialiai jautrioms sritims numatomas skirti las.*

7 asignavimus krato apsaugai papildomai 42 mln. lit. 2. Panaikinsime Minimaliojo darbo umokesio dydi, socialins apsaugos imok ir bazinio bausmi ir nuobaud dydio indeksavimo statym. Vietoj iame statyme numatyto darbo umokesio ir vairi imok indeksavimo skubiai parengsime tikslin krizs pasekmi (skaitant kompensuojamj vaist kain padidjim dl PVM lengvatos panaikinimo) suvelninimo mechanizm, taikom labiausiai paeidiamiems visuomens sluoksniams. 3. Pertvarkysime valstybs ir savivaldybi kontroliuojam moni ir viej staig darbo umokesio ir kit imok sistem taip, kad jose mokamas darbo umokestis nebt didesnis u mokam rinkoje. 4. Vaik imokas moksime visiems vaikams iki 3 met, taip pat vyresniems vaikams, gyvenantiems eimose, kuri pajamos rankas vienam eimos nariui nevirija 3 valstybs remiam pajam dydi (1 050 lit vienam asmeniui arba 4 200 lit du vaikus turiniai eimai). 5. Nemokam maitinim skirsime mokiniams, kurie mokosi priemokyklinio ugdymo staigose ar pagal pradinio ugdymo programas, 14 klasi vaikams, gyvenantiems eimose, kuri pajamos vienam eimos nariui nevirija 1,5 valstybs remiam pajam dydio. 6. Nepriemokas dirbusiems pensininkams grinsime tolygiai jas imokdami per 20092010 m. 7. Perirsime socialinio draudimo kompensuojamojo udarbio apskaiiavimo metodik ir reikalavimus motinysts, tvysts, motinysts (tvysts) paalp dydiams apskaiiuoti i ilgesnio laikotarpio pajam, atsivelgiant jaun motin, negaljusi gyti didesnio stao dl studij ar mokslo, interesus. 8. Pakeisime motinysts ir tvysts atostog paalp mokjimo tvark taip, kad paalpa neviryt 100 proc. turto darbo umokesio. 9. Nesibaigus metams mainsime valstybs institucij asignavimus, sutaupytus dl darbuotoj ligos ar atsilaisvinusi etat. 10. gyvendinsime Valstybs kontrols pastaraisiais metais atlikt valstybs institucij veiklos ir finans audit rekomendacijas, susijusias su valstybs l efektyvesniu panaudojimu, atliksime kit valstybs institucij veiklos auditus (kaip tiksl keldami tolesn valdios sektoriaus neracionali ilaid mainim) ir pagal j rezultatus suteiksime Vyriausybei teis keisti audituot institucij asignavimus. Sudarysime tikslin i veiksm program.

8 11. Sugrietinsime specialij tikslini dotacij, skirt valstybs savivaldybms perduotoms funkcijoms gyvendinti ir mokinio krepeliui finansuoti, naudojim, nustatysime, kad nepanaudotos i dotacij los turi bti grinamos valstybs biudet. Bendras taupymo rezultatas iki 2 milijard lit. II. NEATIDLIOTINI VEIKSMAI MOKESI SRITYJE 12. Nustatysime vienod 20 proc. gyventoj pajam, skaitant dividendus, ir pelno mokesi tarif, bei 19 proc. pridtins verts mokesio tarif. Kiekvienais metais, rengdami kit met biudet projektus, persvarstysime i krizini pagrindini mokesi tarif ir mokesius mainsime, jei tai nepakenks makroekonomikos stabilumui. 13. Iskaidysime 20 proc. gyventoj pajam mokesio tarif, nustatydami 5 proc. bruto darbo umokesio gyventojo sveikatos draudimo mok tiesiogiai, o ne paskirstant gyventojo pajam mokest, skiriam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetui. Analogikai iskaidysime mok Valstybinio socialinio draudimo fond tarif, atskirdami 3 proc. darbdavio mokamos valstybinio socialinio draudimo mokos dalies. Bendras privalomojo sveikatos draudimo mokos tarifas sudarys 8 proc. gyventojo bruto darbo umokesio. Privalomojo sveikatos draudimo biudeto pajam sumajim dl sveikatos draudimo mokos vedimo kompensuosime i valstybs biudeto. 14. Pakeisime bazinius dydius, nuo kuri skaiiuojami politik, teisj, vieojo sektoriaus darbuotoj, pareign darbo umokesiai, siekdami utikrinti, kad sumainus gyventoj pajam mokesio tarif j neto darbo umokestis nesikeist. 15. Atsisakysime lengvatini pridtins verts ir gyventoj pajam mokesio tarif, iskyrus pridtins verts mokesio lengvat u ildym. PVM lengvatos u ildym atsisakysime nuo 2009 m. rudens ildymo sezono; iki to laiko sukursime efektyv kompensavimo mechanizm maas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Perirsime kitas gyventoj pajam mokesio lengvatas (skaitant leidiamas atimti i pajam ilaidas), palikdami tik socialiniu poiriu pagrstas ilygas, taip pat taupym orientuotas lengvatas. 16. Padidinsime akciz kurui iki dydi, ne maesni nei Europos Sjungoje nustatyt minimali dydi, akciz suskystintoms dujoms pakelsime ne maiau kaip dvigubai, taip pat didinsime akcizus tabakui (kaip numatyta Seimui pateiktame projekte) ir alkoholiui, kartu naikinsime akciz lengvat maj alaus darykl gaminamam alui. Padidinsime naftos ir duj itekli mokest, naikindami io mokesio lengvatas, ir

9 azartini loim mokest, nustatydami mokesio dal nuo bendrj loimo pajam. Perirsime mokesius u valstybinius gamtos iteklius, padidinsime mokest u valstybinio turto naudojim patikjimo teise, taip pat nedarysime iimi valstybs kontroliuojamoms akcinms ir udarosioms akcinms bendrovms dl dividend mokjimo valstybs biudet. 17. Perirsime veiklos ri, kurioms reikalingi verslo liudijimai, sra ir mokesi dyd, iskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikindami verslo liudijimus, kurie ikraipo darbo rink ir sukuria nevienodas verslo slygas, kaip antai: verslo liudijimai statybos darbams, turto nuomai, sudarantys slygas verstis didmenine prekyba ir t. t. Nuosekliai pasieksime, kad asmenys, turintys verslo liudijimus, dirbt pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles. Be to, sipareigojame supaprastinti individualios veiklos administravim ir apskait. 18. vesime transporto priemoni savinink ar valdytoj mokest u juridiniams asmenims priklausanias lengvsias transporto priemones. 19. Apmokestinsime pelno mokesiu ems kio veikl vykdanius kio subjektus, trauksime kininkus (iskyrus kininkus, kuri kis natrinis) apmokestinimo pajam mokesiu sistem. 20. Per 20092011 metus pertvarkysime socialinio ir sveikatos draudimo sistemas, jas traukdami iuo metu nedalyvaujanius asmenis, suvienodinsime vienodomis slygomis dirbani asmen dalyvavimo iose sistemose principus. 21. Pakeisime neapmokestinamj pajam dydio taikymo tvark, padidindami j maas pajamas gaunantiems asmenims ir jo netaikydami didesnes u vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Neapmokestinamj pajam dydi sistem sudarysime toki, kad bt ivengta slenksio efekto, jei tai labai nepadidins administravimo snaud ir nesumains biudeto pajam. Bendras mokesi reformos rezultatas iki 2 milijard lit pajam.

III. VERSLO SKATINIMAS 22. Tardamiesi su Europos Komisija, kitomis tarptautinmis ir Lietuvos finans institucijomis, ne vliau kaip per 2009 m. I ketvirt parengsime finansini priemoni plan, kurio gyvendinimas padidint Lietuvos finans sektoriaus veiklos stabilum ir

10 palengvint verslui galimybes gauti verslo ilaikymui ir jo pltrai reikaling kreditini itekli, nedidinant fiskalinio deficito. 23. Nustatysime pelno mokesio lengvat monms, investuojanioms darbo naum didinant esmin technologij atnaujinim leisime tokioms investicijoms skirt ilaid suma mainti apmokestinamj peln. Palyginti su iuo metu Vyriausybs Seimui pateiktu silymu, iplsime lengvatos taikymo aprpt (trauksime tarptautiniais iradim patentais apsaugot technologij diegim) ir mast (padidindami atskaitymo rib nuo 35 iki 50 proc.). Iki pataisyto biudeto pateikimo Seimui kartu su verslo bendruomene apsvarstysime ir priimsime sprendimus dl kit darbo naum didinani investicij skatinimo priemoni ir bd, neprietaraujani makroekonomikos stabilumo utikrinimo tikslams. 24. diegsime mokestini kredit sistem pirm kart smulkj eimos versl pradedantiems asmenims: pirmaisiais veiklos metais 80 proc. prievoli valstybei sumos; antraisiais veiklos metais 50 proc. prievoli valstybei sumos; treiaisiais veiklos metais 30 proc. prievoli valstybei sumos. Mokestinio kredito grinim idstysime per penkeri met laikotarp. 25. Valstybs investicij programoje atsisakysime investicij naujus statybos projektus ir projektus, kuri statybos trukm, atsivelgiant projekto likutin vert ir 2009 m. numatomus asignavimus, bt ilgesn negu penkeri metai. Atsilaisvinusias las skirsime daugiabuiams namams renovuoti ir objektams, kuriuos galima ubaigti 2009 m. 26. Paspartinsime verslui skirt ES paramos l panaudojim, 1020 proc. sumaindami nuosavoms loms taikomus reikalavimus ir supaprastindami projekt vertinimo procedras. 27. Panaikinsime nuostat, kad laisvos dienos suteikiamos u veni dienas, sutampanias su savaitgaliais. 28. Maksimaliai centralizuosime ir padarysime skaidrius vieuosius pirkimus. 29. Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni plane numatysime neatidliotinus veiksmus, supaprastinanius verslo steigimo ir bankroto procedras, liberalizuojanius darbo santykius, sumainanius versl kontroliuojani valstybs institucij skaii ir palengvinanius teritorij planavimo procedras.

11 IV. PINIG SRAUT BALANSAVIMAS 30. Laikinai, 2009 ir 2010 metais, sumainsime valstybinio socialinio pensij draudimo mokos dalies, pervedamos pensij kaupimo bendrovms, tarif nuo 5,5 iki 3 proc., t. y. iki apdraustj mok Sodrai dydio. 31. Parduosime valstybei priklausani akcins bendrovs Maeiki nafta akcij likut ir gautas las panaudosime Rezerviniam (stabilizavimo) fondui. 32. diegsime ketvirtin valdios sektoriaus deficito stebjimo mechanizm. 2009 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statyme silysime Seimui suteikti galiojimus Vyriausybei pajam trkumo atvejais priimti sprendimus dl ilaid mainimo. Jeigu pajamos virys nustatytsias, j pertekli naudosime tik valdios sektoriaus deficitui mainti. 33. diegsime valdios sektoriaus skol privaiam nefinansini moni sektoriui stebsenos ir valdymo sistem, utikrinani atsiskaitym laiku su tiekjais ir rangovais ir apsaug nuo skol didjimo. Bendras finansinis rezultatas iki 5,3 milijardo lit. V. PLANO KEITIMO TVARKA 34. Remiantis dabartinmis makroekonomikos prognozmis, kurias pateikia Finans ministerija, valstybs finans stabilumas gali bti garantuotas tik vienu bdu pasiekus iame plane numatyt 5,3 mlrd. lit finansin rezultat (mainant 2009 m. nacionalinio biudeto deficit, Sodros biudeto deficit ir papildant Rezervin (stabilizavimo) fond). rezultat laikome pagrindiniu Krizs veikimo plano tikslu. 35. Kol bus pasiektas kitoks sutarimas, visos Krizs veikimo plano ar jo gyvendinimo pataisos turi bti pagrstos tokiomis kompensacinmis priemonmis, kad 34 punkte nurodytas tikslas bt neabejotinai pasiektas. 36. Rengiant 2009 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekto pataisas, koalicijos partneri Vyriausyb deleguot ministr pateikti silymai mainti mokesi tarifus, atsisakyti kai kuri taupymo eilui ar imtis kitoki veiksm, pagal Finans ministerijos skaiiavimus galini padidinti deficit, privalo bti paremti tokiomis taupymo arba papildom pajam nuostatomis, kurios leist kompensuoti ankstesniais silymais padidint biudeto deficit. Tokius silymus privalo pateikti ministrai, dl kuri pirmini silym deficitas gali didti.

12 37. Koalicijos partneri Vyriausyb deleguoti ministrai sipareigoja

neatidliodami svarstyti esmini permain planus vairiose valstybs valdymo srityse. Jeigu iose srityse pasiektas valstybs l taupymo rezultatas bt ypa geras, Vyriausyb sipareigoja neatidliodama svarstyti Krizs veikimo plano pataisas su slyga, kad tos pataisos nepaeis bendro makroekonomikos stabilumo. TREIA DALIS SEPTYNI ESMINI PERMAIN 20082009 METAIS PLANAI 2009 m. yra ne tik ekonomini ir finansini alies problem metai. Tai esmini permain metai. Vyriausyb planuoja 2009 m. gyvendinti esmines permainas septyniose svarbiausiose srityse: 1) valstybs valdymo; 2) kovos su korupcija; 3) inovatyvios ekonomikos pltros; 4) energetikos; 5) vietimo sistemos; 6) sveikatos apsaugos; 7) socialins atskirties mainimo. Pagrindinis i permain tikslas padti pamatus kitokiai, modernesnei valstybei, gebaniai svarbiausius ikius reaguoti siningai, dinamikai ir strategikai, pasiyminiai visuomens solidarumu ir piliei asmenine atsakomybe. ioje Vyriausybs programos dalyje idstome esmini darb, kuriuos esame pasiry nuveikti mintose srityse per 2009 m. ir kuriems skirsime ypating dmes, planus. I. VALSTYBS VALDYMO PERTVARKA: SVARBIAUSI 2009 MET DARBAI Strateginio planavimo sistemos pertvarka Valdymo pertvarka negali bti savitiksl. Ji turi prisidti prie valdios sektoriaus efektyvumo didinimo ir gyventojams teikiam paslaug kokybs gerinimo. Pagrindiniai

13 valstybs valdymo pertvarkos klausimai pateikti ios programos Finans politikos skyriuje. Pagrindinis valstybs valdymo pertvarkos tikslas 2009 m. pasirengti gyvendinti nauj, Vyriausybs politinius prioritetus atitinkani, rezultatus ir vartotoj orientuot valstybs valdymo model jau sudarant 20102012 m. biudet. 1. Parengsime nauj Strateginio planavimo metodik, pakeisdami planavimo cikl ir vertinimo kriterij reikalavimus taip, kaip nurodyta ios programos Finans politikos skyriuje. 2. Pasirengsime pertvarkyti Vyriausybs kanceliarij Vyriausybs Strateginio komiteto patariamj ekspertin institucij, nuo jos atskirdami nedidel Ministro Pirmininko kanceliarij. Pereinamuoju laikotarpiu steigsime Valstybs valdymo reformos biur, atskaiting tiesiogiai Ministrui Pirmininkui. 3. Sumainsime strategini veiklos plan skaii iki ministerij skaiiaus ir tik tokius planus svarstysime Vyriausybs Strateginiame komitete. iuo metu Vyriausybei ir ministerijoms atskaiting institucij strateginiai pokyiai turs atsispindti jas kuruojani ministerij strateginiuose planuose, o detals j veiklos planai bus tvirtinami atitinkamo ministro. 4. Sukursime bendr sistem, pagal kuri valstybs valdymo institucijos, pirmiausia ministerijos, atsiskaitys ir bus vertinamos u pasiektus rezultatus gyvendinant Vyriausybs prioritetus ir strateginius tikslus. Sudedamja tokios ataskaitos dalimi taps ir Vyriausybs teikiama Lietuvos konkurencingumo tendencij ir alies laimjim ataskaita pagal sutart Skms rodikli sistem. 5. Valstybs ir Vyriausybs svarbiausius ilgalaikius strateginius prioritetus apibrime iekodami kiek galima bendresnio sutarimo ir visuomens pritarimo, dl to sieksime pasirayti nauj Nacionalin susitarim. Skatinsime ir kursime mechanizmus visuomens sutarimui ir tarpusavio pasitikjimui svarbiausiais strateginiais klausimais rasti ir puoselti. Sekdami daugelio Europos valstybi pavyzdiu, steigsime Nacionalin ekonomikos ir visuomens reikal taryb, kuri eis ymiausi verslo, mokslo, visuomens atstovai ir kuri svarstys svarbiausius ekonomins ir socialins politikos klausimus ir patars Vyriausybei. Skandinavijos ali pavyzdiu steigta Nacionalin globalizacijos taryba pads iekoti sutarimo rengiant Lietuvos atsakus globalius ikius.

14 Teritorinio valdymo pertvarka 6. gyvendindami Permain koalicijos sutarties pried Nr. 8 Dl apskrii reformos, sukursime pagrindus bsimai Lietuvos region valdymo struktrai, kuri bus pradta gyvendinti nuo 20112013 m. 7. Tobulinsime Lietuvos Respublikos teritorin valdym. Parengsime reform paket, leisiant po 2013 m. pertvarkyti Lietuvos teritorin statistin struktr ir suformuoti regionus, atitinkanius Europos Sjungos teritorini statistini vienet nomenklatros antrj lyg (NUTS 2). J pagrindu nuo 2014 m. bt planuojama ir administruojama ES struktrin parama. 8. Sudar tarpinstitucin darbo grup, parengsime apskrii atliekam funkcij perskirstymo model, perduodami savivaldybms funkcijas, kurios gali bti gyvendinamos vietos lygiu. Valstyb ilaikys tik funkcijas, kuri reikia norint vykdyti bendrj nacionalin politik atskirose srityse. 9. kr regionus ir apskrii funkcijas perdav savivaldybms, panaikinsime apskritis, vertin sipareigojimus ES ir laikydamiesi nuostatos neprarasti regionams skirtos struktrins paramos pagal 20072013 m. finansin perspektyv. Ministerij sistemos ir valdymo pertvarka 10. Atliksime valstybs institucij veiklos ir funkcij auditus, keisime audituot institucij asignavimus. 11. vykdysime ministerij valdymo srii reorganizacij. Apibrime ministrams pavedamas valdymo sritis, parengsime valstybs institucij sandaros koncepcijos projekt. 12. vykdysime ministerij sistemos pertvark. kio ministerij pertvarkysime dvi Inovacij, verslo ir darbo ministerij ir Energetikos ministerij, Socialini reikal ir darbo ministerij pertvarkysime eimos ir socialini reikal ministerij, o ems kio ministerij Kaimo reikal ministerij. 13. Iki 2009 m. birelio 1 d. panaikinsime Tautini maum ir ieivijos reikal departament prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, ieivijos reikal koordinavim perduodami Usienio reikal ministerijai ir Tautini maum reikal koordinavim Kultros ministerijai.

15 14. Tobulinsime valdymo institucij sistemos sandar ir modernizuosime j vidaus struktr. Sprsime Vyriausybei tiesiogiai pavaldi skirtingos funkcins paskirties staig statuso ir pavaldumo klausimus, taip pat klausimus, kylanius dl tarpakinio profilio institucij, steigiam pagal specialius statymus, vietos valdymo sistemoje ir j funkcij apibrimo. Savivaldos pertvarka 15. gyvendindami apskrii reform, i esms iplsime savivaldybi funkcijas. Rengdamiesi 2011 m. savivaldybi taryb rinkimams, priimsime statymus, kuriuose bus: teisinti tiesioginiai mer rinkimai; sudaryta galimyb savivaldybi taryb rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partij sraus ikeltiems kandidatams; tobulesnis seninij funkcij ir senin skyrimo, atsivelgiant vietos bendruomens nuomon, reglamentavimas, seninui suteikti didesni galiojimai sprendiant bendruomenei aktualius klausimus, sudaryta galimyb seninijai priskirt funkcij gyvendinim traukti bendruomen.

II. KOVA SU KORUPCIJA: SVARBIAUSI 2009 MET DARBAI Korupcijos motyv mainimas: dereguliavimo ir debiurokratizavimo politikos priemons 16. Vykdysime verslo dereguliavimo ir debiurokratizavimo politik, kaip tai numatyta Vyriausybs programos Verslo ir investicij skatinimo skyriuje. 17. Diegsime konkurencij, aikesnius finansavimo mechanizmus, skatinsime privai iniciatyv sveikatos apsaugos ir vietimo srityse. 18. Diegsime dereguliavimo, reguliavimo periros iniciatyvas teritorij planavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose iplitusi korumpuota praktika.

16 Atsakomybs u korupcij realizavimas: valstybs tarnautoj veiklos skaidrumas ir kontrol, korupcijos nusikaltim tyrimas 19. Siekdami veiksmingos korupcini nusikaltim valstybs tarnyboje prevencijos ir ymaus toki nusikaltim sumajimo, 2009 m. priimsime statym pataisas, kaip numatyta Kovos su korupcija skyriuje, tvirtinanias nuostat, kad valstybs tarnautojai privalo pagrsti sigyt turt teistomis pajamomis ir taip rodyti, kad siningai tarnauja valstybei. 20. Siekdami, kad nesiningi pareignai neivengt bausms ir nedaryt tolesns karjeros valstybs tarnyboje, 2009 m. priimsime reikalingus teiss aktus, kurie yra numatyti programos Kovos su korupcija skyriuje. 21. gyvendinsime ir daugel kit priemoni, numatyt programos Kovos su korupcija skyriuje, kuriomis bus siekiama teiskros ir kit sprendim vieumo bei tikslingumo pagrindimo, iniasklaidos ir politini partij veiklos skaidrumo. III. INOVATYVI EKONOMIKA: SVARBIAUSI 2009 MET DARBAI Investicijos didel pridtin vert kurianius sektorius 22. Remdamiesi atnaujintu Nacionaliniu susitarimu, audituosime ir pagal patvirtintas proverio kryptis atitinkamai pertvarkysime jau veikianius industrinius parkus. ES struktrini fond param sutelksime proverio kryptis, ypa daug dmesio skirdami industrini park fizins ir mokslins infrastruktros pltrai. 23. Sieksime esminio persilauimo investicij, pirmiausia kuriani didel pridedamj vert, srityje, pertvarkysime veikianias ir savo funkcijas dubliuojanias struktras, vietoj j steigdami dvi viesias staigas (Usienio reikal ir kio ministerij iniciatyva) Investicij pritraukimo fond (Invest in Lithuania) ir Eksporto taryb. Mokslo ir inovacij pltra 24. Sukursime inovacij pltros Lietuvoje sistemos teisin baz, aikiai apibrdami inovacij politik ir strategij. 25. steigsime nuolatin institucij Mokslo, technologij ir inovacij agentr.

17 26. Prie didiausi pasaulini technologij park kursime Investicij pritraukimo fondo (Invest in Lithuania) atstovybes. 27. Diegsime inovacij eki sistem, steigsime rizikos kapitalo fond, teikiant inovatyvioms monms labai maas paskolas (mikrokreditus) ir rizikos kapital. 28. Apibrime bendrj mokslo ir technologij park veiklos politik ir strategij.

Smulkusis ir vidutinis verslas 29. Atliksime vis smulkj ir vidutin versl bei inovacijas skatinani institucij snaud teikiamos naudos analiz, optimizuosime j veikl. 30. Palengvinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui slygas gauti finansavim. Iekosime papildom finansini itekli bendrajam smulkiojo ir vidutinio verslo pltros finansavimui. 31. Atgaivinsime Verslo saultekio iniciatyv. 32. Atsivelgdami svarbiausi tarptautini konkurencingum ir verslo slygas vertinani tyrim duomenis (Doing Business ir kt.), per vienus metus pagerinsime slygas prasiausiai vertinamose srityse (darbo santykiai, verslo pradia). 33. moni registravim perkelsime elektronin erdv. 34. Viename altinyje vieai skelbsime vis verslui aktuali rengiam teiss akt sra, turin, rengjus. 35. Sukursime ir gyvendinsime labai ma moni (mikromoni) reguliavimo paket, kuriame tokioms monms bus nustatyta supaprastinta apskaita ir palengvintos apmokestinimo slygos (mokestini kredit sistema), registracijos procedr perkeliant elektronin erdv. Vieieji pirkimai 36. Imsims ryting priemoni, kad vieieji pirkimai vykt kuo efektyviau ir skaidriau. Optimizuosime vieojo ir privataus sektori iteklius, skiriamus viej pirkim procedroms atlikti. 37. Nedelsdami gyvendinsime viej pirkim informacijos sklaidos priemones. Viej pirkim informacija ir procedr eigos svarbs aspektai taps prieinami vieam stebjimui ir analizei.

18 38. pareigosime perkanisias organizacijas naudotis Lietuvoje veikiania viej pirkim informacine sistema, kuri leidia visas viej pirkim procedras gyvendinti elektroninje erdvje. 39. Sieksime spartaus aukcion metodo pritaikymo galutinei pasilymo kainai nustatyti. 40. Siekdami lankstesns, pokyius jautriau reaguojanios, gerj praktik intensyviai diegianios viej pirkim struktros Lietuvoje, atliksime ias struktrines reformas: Viej pirkim tarnyb prie Vyriausybs reorganizuosime Viej pirkim tarnyb prie kio ministerijos; siekdami patenkinti lanksios organizacijos poreik efektyviau vykdyti vieuosius pirkimus, sukursime atskir mon Centrin pirkim organizacij (jos akcininkai bus Vyriausyb ir savivaldybs), perimsiani dabar veikianios V Centrins projekt valdymo agentros Centrins pirkim organizacijos dal. IV. SVARBIAUSI 2009 MET DARBAI ENEREGETIKOS SRITYJE Struktriniai pokyiai 41. Stiprinsime regionini ir globali proces analiz energetikos saugumo srityje. iuo tikslu steigsime Energetikos saugumo centr. Jo steigim inicijuos Energetikos ministerija, Krato apsaugos ministerija ir Usienio reikal ministerija. 42. Utikrinsime adekvat ir tinkam valstybs kapitalo atstovavim energetikos monse, veiklos skaidrum, veiksming kontrol ir visuomens bei viej interes virenyb. 43. Pertvarkysime pastat (daugiabui nam) renovavimo program gyvendinimo institucij sandar. Energijos taupymas ir efektyvumo didinimas 44. Sieksime, kad per 2009 m. bt gyvendinti visi iuo metu patvirtinti daugiabui nam modernizavimo investicij projektai ir sukurtos papildomos finansins priemons, kuriomis bus galima pradti gyvendinti plataus masto daugiabui ir kit pastat modernizavim.

19 45. Sukursime bst renovavimo program, kuri bus papildoma lomis, gautomis i valstybs biudeto, ES fond, Ignalinos paramos fondo, JESSICA programos ir kit altini ir bus naudojama pastat savininkams skatinti ir finansikai remti, kad bt gyvendintos efektyvios, per tam tikr laik atsiperkanios energijos taupymo priemons. Atsinaujinani ir vietini energijos altini pltra 46. Per 2009 m. perirsime ir pradsime intensyviai gyvendinti miest ilumos kio diversifikavimo program. Jos gyvendinimas leis didinti miestams tiekiamos ilumos ir elektros kogeneravim i biokuro. Lietuvos energetikos sistem integravimas ES sistemas 47. Duj tiekimo patikimumui padidinti paspartinsime labai suvlintus poemins duj saugyklos Sidariuose tyrimus ir, jeigu tyrim ivados bus palankios, pradsime gyvendinti saugyklos projekt. 48. Dsime visas pastangas, kad utikrintume energijos tiekimo saugum udarius Ignalinos atomin elektrin, sieksime maksimaliai suvelninti IAE udarymo padarinius. Tsime pradt darb rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos bendr veiksm plan Lietuvos energetiniam saugumui utikrinti ir sieksime spartaus jo gyvendinimo. Branduolin energetika 49. Siekdami sumainti Lietuvos energetikos priklausomyb nuo importuojamo ikastinio kuro, kurio poreikis po IAE udarymo staiga padids, ir patenkinti didjanius elektros energijos poreikius, tsime naujos atomins elektrins (NAE) projekto gyvendinim. Priemons monopolini energijos kain uoliams mainti 50. Vienas svarbiausi artimiausio laikotarpio Vyriausybs udavini palengvinti dl smarkaus kain uolio vartotojams iaugusi Lietuvos ilumos ir elektros energijos

20 kain nat. J sumainsime veiksmingai kontroliuodami monopolines energijos kainas. Sprsdami udavin, inicijuosime statym ir kit teiss akt pakeitimo projektus: skatinanius laisv jim rink (monopolij naikinim); naikinanius krymin subsidijavim; patikslinanius pagrst virutini energijos tarif nustatymo pagrindus; utikrinanius visik / tikr Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos nepriklausomum nustatant pagrstas kain ribas. 51. Inicijuosime ilumos kio statymo pataisas, leisianias ilumos kainas gyventojams perskaiiuoti kas mnes (vietoj dabar nustatytos galimybs tai daryti vien arba du kartus per metus). Tai leis ivengti dideli ilumos kain uoli spariai kintant kuro, ypa duj, kainoms.

V. AUKTOJO MOKSLO REFORMA IR KITI SVARBIAUSI DARBAI 2009 MET VIETIMO SRITYJE 52. Mokytoj atlyginimai bus gerokai didinami 2009 ir vlesniais metais, kol ne maiau kaip 20 proc. virys alies vidutin mnesin darbo umokest. 53. I esms sumainsime popierizm ir biurokratizm. Atlik nepriklausom audit, jo pagrindu visose ugdymo staigose bent 30 proc. sumainsime nereikaling dokumentacij, sunkinani mokytoj ir mokykl darb. 54. Mokslo ir studij sistemoje 2009 m. gyvendinsime visus esminius mokslo ir studij reformos darbus, idstytus ios programos vietimo ir mokslo pertvarkos Mokslo ir studij skyriaus poskyryje: modernizuosime valstybini universitet valdym; auktosioms mokykloms suteiksime tikr autonomij; valstybs pajgas sutelksime studij ir mokslo kokybei utikrinti; gyvendinsime priemones, skatinanias auktj mokykl tinklo optimizavim ir telkimsi; pertvarkysime studij finansavimo sistem; padarysime skaidrius mokslo valdym ir finansavim, mokslo pltros prioritetus.

21 VI. SVEIKATOS APSAUGOS REFORMA: SVARBIAUSI 2009 MET DARBAI 55. Parengsime ir pateiksime Seimui tvirtinti tolesns sveikatos apsaugos sistemos pltros 20082012 m. strategin plan, jame numatysime konkreias jo gyvendinimo priemones, terminus, atsakingus vykdytojus, plano vykdymo nuolatin stebsen ir kontrol. 56. Pertvarkysime mokesi surinkim Privalomojo sveikatos draudimo fond, nustatydami atskir sveikatos draudimo mokest. 57. Skatinsime papildom savanorikj sveikatos draudim, aikiai apibrdami tokio draudimo objekt. 58. Keisime nusistovjusi tvark, kai nedirbantis ar usienyje dirbantis mogus, sumokjs minimali mok Privalomojo sveikatos draudimo fond, tuoj pat gauna galimyb nemokamai naudotis visomis asmens sveikatos prieiros paslaugomis. 59. Siekdami i sveikatos apsaugos sistemos igyvendinti korupcij ir nelegalius mokjimus, nustatysime oficialias priemokas u sveikatos prieiros paslaugas, dal i l skirsime medik darbo umokesiui didinti. VII. SVARBIAUSI 2009 MET DARBAI MAINANT SOCIALIN ATSKIRT 60. Nepaisant ankstesni vyriausybi deklaracij ir prisiimt vie sipareigojim, socialin atskirtis alyje tik didja. Vyrauja klaidinga nuostata, kad j galima sumainti tik Socialins apsaugos ir darbo ministerijos turimomis priemonmis. Tai kompleksin problema, kuri sprendiant reiks daugelio ministerij pastang ir solidarios veiklos. Tam prie Vyriausybs steigsime toki priemoni plano parengimo ir jo gyvendinimo kontrols padalin. 61. tvirtinsime princip, kad kova su socialine atskirtimi neskatint atsisakyti aktyvi asmenini pastang ibristi i skurdo, o skurdo mainimas netapt skurdo finansavimu. Pinigin parama eimoms bus teikiama derinant j su socialinmis paslaugomis, kad bt utikrinama motyvacija dirbti ir paiai eimai realizuoti savo socialin paskirt, skatinti kart solidarum. 62. Sieksime, kad bendruomenini paslaug rizikos grups vaikams ir eimoms pltra sukurt veiksming alternatyv iki iol vyraujaniai brangiai kainuojaniai ir mogaus teises paeidianiai institucinei globai.

22 63. Sukursime aiki ir veiksming nusikaltusi nepilnamei resocializacijos sistem. 64. Sieksime, kad visos los, skiriamos socialins rizikos eimoms remti, nuosekliai bt skiriamos per vietos bendruomenes ir seninijas vieiesiems darbams atlikti. 65. Remsime programas, kurios savivaldybse skatins kurtis daugiafunkcius param eimoms teikianius, vaik ir jaunimo uimtumu besirpinanius centrus. 66. Siekdami mainti socialins rizikos eimose gyvenani vaik atskirt, remsime vaik dienos centrus ir j veikl, pirmenyb teikdami nevyriausybini organizacij, bendruomeni ar parapij steigtiems dienos centrams. 67. Parengsime Smurto prevencijos eimoje statym, kuriame bus aikiai numatytos smurto eimoje prevencijos priemons, su eimomis daniausiai bendraujani specialist pareigos, teiss, atsakomyb praneti apie eimoje naudojam smurt, numatytos organizacins smurto prevencijos ir visuomens vietimo priemons. 68. Remsime programas, skatinanias mainti socialin atskirt ir diskriminacij dl lyties, amiaus, socialins, etnins kilms ar religini sitikinim. 69. Teiksime valstybs param, kad bt pltojama kompleksin pagalba vaikams ir moterims, nukentjusiems nuo smurto ar seksualins prievartos, tapusiems komercinio seksualinio inaudojimo aukomis. 70. Pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, vykdysime bendrsias prevencijos programas, nukreiptas prie saviudybes, vairias prievartos apraikas, patyias mokyklose, neatsaking elges keliuose, stiprinanias vaik ir jaunimo psichologin atsparum ir streso veikos gdius, utikrinsime deram i program finansavim. 71. Skirsime l kovai su alkoholizmo ir kit priklausomybi plitimu ios priklausomybs turi lemiam tak asocialaus elgesio ir socialins atskirties bei skurdo plitimui visuomenje. 72. Parengsime jaun eim, auginani vaikus, apsirpinimo bstu program. Didinsime bsto prieinamum eimoms, ypa auginanioms vaikus ir turinioms maas pajamas. 73. Taikysime mokesi lengvatas norintiems pirm kart pradti versl.

23 KETVIRTA DALIS VYRIAUSYBS 20082012 MET VEIKLOS STRATEGIJOS PAGRINDINS NUOSTATOS A. VALSTYBS STIPRINIMAS I. VALSTYBS VALDYMO PERTVARKA 1. Atliksime valstybs valdymo institucij audit ir parengsime esamai situacijai adekvataus, strateginius valstybs ir Vyriausybs prioritetus atitinkanio valstybs valdymo sistemos modelio koncepcij. Tobulinsime atskiras valstybs valdymo sistemos posistemes ar atskiras jos dalis. 2. Tobulinsime valdymo institucij sistemos sandar ir modernizuosime j vidaus struktr: sprsime klausimus, kylanius dl esam skirtingos funkcins paskirties staig statuso ir pavaldumo, dl institucij vietos valdymo sistemoje ir j funkcij apibrimo. gyvendinsime projektus, skirtus atskir vieojo administravimo institucij ir staig vidaus administravimui tobulinti. 3. Taikysime valstybs valdymui iuolaikinius vadybos principus strateginio valdymo, orientavimo paslaug vartotoj, pasiektus rezultatus ir jiems pasiekti skirt itekli panaudojimo efektyvum bei skaidrum. 4. Tobulinsime strateginio planavimo metodik ir gerinsime pai institucij strategini veiklos plan kokyb. 5. gyvendinsime administracins natos pilieiams ir kitiems asmenims mainimo priemones: atliksime teiss akt vertinim, sukursime administracins natos pilieiams ir kitiems asmenims nustatymo ir vertinimo metodik, kur manoma, supaprastinsime sprendim primimo procedras. Atsisakysime perteklini duomen reikalavimo, sutrumpinsime sprendim primimo terminus / procedras teikiant paslaugas Lietuvos Respublikos pilieiams. 6. Tsime saullydio komisij veikl. 7. Utikrinsime vieno langelio principo gyvendinim. 8. Tobulinsime sprendim projekt poveikio vertinim, vertindami daug biudeto l reikalausianias ir pasekmi sistemai tursianias viesias iniciatyvas, privalomai taikysime snaud naudingumo analizs sistem.

24 9. Pasieksime, kad vis vieojo administravimo institucij rengiam normini teiss akt projektai bt skelbiami internete. 10. Siekdami nubrti valstybs tarnybos tolesns pltros gaires, politini partij susitarimu parengsime valstybs tarnybos pltros koncepcij. 11. Tobulinsime valstybs tarnybos valdymo model: nustatysime asmen, turini strateginio poirio reikalaujanias pozicijas, status (atrank, vertinim, karjer, atsakomyb ir kt.). 12. Sukursime efektyvi valstybs tarnautoj motyvavimo sistem, orientuot rezultatus. 13. Tobulinsime valstybs tarnautoj atrank, diegsime nealik, objektyvi, i dalies centralizuot atrank valstybs tarnautojo pareigas. 14. Sieksime modernizuoti mogikj itekli valdym, diegti kompetencij valdymo model valstybs tarnyboje. 15. Utikrinsime valstybs tarnautoj asmenins atsakomybs neivengiamum, pasieksime, kad valstybs tarnautojai, padar iurki tarnybini prasiengim, neivengt tarnybins ar kitokios atsakomybs. 16. Utikrinsime, kad valstybs ir savivaldybi institucijoms ir staigoms bt teikiama visa informacija, reikalinga valstybs tarnybos valdymo sprendimams priimti, planuoti ir kontroliuoti. 17. Tobulinsime ir modernizuosime Valstybs tarnautoj registr ir Valstybs tarnybos valdymo informacin sistem. II. Region valdymo ir savivaldos reforma 18. Tobulinsime Lietuvos regionins politikos iki 2013 met strategij, pritaikydami j kintaniai ekonominei situacijai ir siekdami efektyviau gyvendinti regionin politik. 19. Nacionalins regionins politikos tiksl sieksime gyvendindami vis valstybs valdymo srii strategijas ir programas, o planuojam didelio masto valstybs investicij efektyvum privalomai vertinsime ir region pltros aspektu, nustatydami, kok poveik socialini, ekonomini skirtum mainimui ar didjimui, teritorinei sanglaudai turs planuojamos investicijos. 20. Tobulinsime Lietuvos Respublikos teritorijos administracin valdym. Parengsime reform paket, leisiant po 2013 m. pertvarkyti Lietuvos teritorijos statistin

25 struktr ir suformuoti regionus, atitinkanius Europos Sjungos teritorini statistini vienet nomenklatros NUTS 2 lyg, i pagrindu bus planuojama ir administruojama ES struktrin parama nuo 2014 m. 21. Panaikinsime apskritis, palikdami regionus ir jiems atstovaujanias region pltros tarybas. Perduosime savivaldybms dal apskrii funkcij. Valstyb ilaikys tas funkcijas, kuri reikia bendrajai nacionalinei politikai atskirose srityse gyvendinti ir valstybinei prieirai utikrinti. 22. Utikrinsime, kad region valdymo institucijos nuo 2011 m. bt sudaromos laikantis delegavimo princip i savivaldybi taryb nari. 23. Kai bus sutarta dl vietos savivaldos institucinio valdymo modelio, teisinsime tiesioginius mer rinkimus. 24. Savivaldybi taryb rinkimuose sudarysime galimyb dalyvauti ne tik pagal partij sraus ikeltiems kandidatams. 25. Tobulinsime seninij ir senin atliekam funkcij reglamentavim, suteikdami seninui didesnius galiojimus sprsti bendruomenei aktualius klausimus. 26. Sudarysime galimybes seninijai priskirt funkcij gyvendinim traukti bendruomenes. 27. Tobulinsime senin primimo pareigas ir j veiklos vertinimo tvark, atsivelgdami vietos bendruomens nuomon. 28. teisinsime senin pareig konsultuotis su gyvenamosios vietovs bendruomens atstovais priimant sprendimus bendruomenei svarbiais klausimais.

III. INFORMACINS IR INI VISUOMENS PLTRA Skmingos ir laiko reikalavimus atitinkanios telekomunikacij rinkos

liberalizavimo patirties pritaikymas, ilaisvinant privaios iniciatyvos paskatas ir sukuriant progresyvi teisin veiklos aplink, kitoms gretimoms informacijos ir ryi technologij (toliau IRT) verslo sritims sudarys prielaidas kiekvienam gyventojui pasinaudoti IRT privalumais, gerinant savo gyvenimo kokyb, o verslui didinant konkurencingum. 29. Parengsime Lietuvos informacins ir ini visuomens pltros 20092015 m. strategij.

26 30. Modernizuosime viej administravim, atsivelgdami iuolaikins visuomens poreikius ir IRT teikiamas galimybes. Atsivelgdami gyventoj ir verslo poreikius, pltosime elektronins valdios paslaugas. 31. Sukursime IRT rinkos ekonominio reguliavimo teisin baz ir atitinkamai pertvarkysime institucin sistem, taikydami bendrus principus visiems gretutiniams IRT rinkos segmentams, t. y. elektronini ryi, audiovizualinio ir kito elektroniniais tinklais teikiamo turinio, elektroninio parao, informacins visuomens (elektronins komercijos) paslaug segmentuose, ir sutelkdami reguliavim vienoje kompetentingoje institucijoje. 32. Utikrinsime nacionalinius sveikumo pagrindus, reikalingus saugiam, efektyviam ir patikimam duomen apsikeitimui tarp valstybs registr ir informacini sistem Lietuvoje ir Europos Sjungos mastu. statymikai reglamentuosime elektronins informacijos saugumo utikrinimo politik, strategij ir koordinavim. 33. Optimizuosime nacionalin IRT ir IVP srities administravimo sistem. 34. Utikrinsime saug asmens identifikavim ir autentifikavim elektroninje erdvje. 35. Centralizuotai modernizuosime savivaldybi teikiamas viesias paslaugas pasitelkdami IRT, kurdami bendrus reikalavimus savivaldybi teikiamoms elektroninms paslaugoms. 36. Parengsime rinkim statym pataisas, leidianias balsavim internetu rinkimuose ir referendumuose. 37. Paspartinsime vieojo sektoriaus paslaug perklim elektronin erdv. Paslaug perklimas turi bti pagrstas ekonominiu ir antikorupciniu poveikiu. ie kriterijai yra prioritetiniai apsisprendiant dl elektronini paslaug krimo btinybs ir prioritet. 38. Elektronins valdios paslaugoms kurti pasitelksime versl. Padsime institucijoms gyvendinti rizikos dalijimosi projektus, kuriuose verslas prisiimt tam tikras projekt rizikas. 39. Pltodami vieojo sektoriaus informacin infrastruktr, sieksime, kad bendros technins ir informacins infrastruktros dalys bt kuriamos bendrai, o ne kiekvienoje institucijoje atskirai. Tuo tikslu steigsime bendrus paslaug centrus. 40. Efektyviau naudosime IRT infrastruktr ir kompetencijas vieajame sektoriuje, taip pat ir bendr paslaug centr veikimui. Sukursime ilaid dalijimosi model, pagal kur institucijos gals pirkti i kit institucij joms reikalingas paslaugas.

27 41. Apsisprsime dl elektronins skaitmenins terps saugumo didinimo teisins ir institucij sandaros bei neatidliotin gyvendinimo priemoni. 42. Skatinsime IRT naudojim energetini itekli taupymui, taip pat utikrinsime, kad vieajame sektoriuje IRT technika bt sigyjama atsivelgiant jos energijos snaudas. 43. Inventorizuosime valstybs valdomus IRT tinklus ir jais teikiamas paslaugas, vertinsime valstybini moni, veikiani IRT rinkoje, efektyvum ir optimizuosime j veikl. 44. Nuosekliai mainsime atotrk tarp miesto ir kaimikj vietovi, pltojant IRT infrastruktr, skaitmenins televizijos ir interaktyvias paslaugas, ypa geografikai nutolusiose kaimikosiose vietovse. 45. Skatinsime skaitmenins televizijos technologij diegim. 46. Skatinsime gebjimus naudotis IRT suteikiamomis galimybmis.

IV. KOVA SU KORUPCIJA Visos nuo 2000 m. viena kit keitusios vyriausybs adjo kovoti su korupcija, taiau buvo sukonstruota sistema, kuri tik gerai imitavo efektyvi kov su korupcija. Toki padt btina kuo skubiau taisyti. 47. Kovodami su korupcija, sipareigojame laikytis i princip: Korupcija = monopolija + diskrecija atskaitomyb. Todl mainsime monopolines privilegijas, mainsime diskrecijos galimybes vieajame sektoriuje ir didinsime vieum bei atskaitomyb; pirmiausia turi bti panaikintos korupcijos prielaidos, todl esmins kovos su korupcija priemons yra biurokratijos alinimas, nereikalingo ar nepagrsto reglamentavimo alinimas, voliuntaristini sprendim galimybi mainimas, sprendim primimo depolitizavimas leidiant veikti konkurencijos mechanizmui; teiskros ir administravimo sprendim ir viej finans vieumas yra btinas kaip esmin korupcijos mainimo priemon valdios kontroliuojamose srityse.

28 Korupcijos motyv mainimas: dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politikos priemons 48. gyvendinsime verslo dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politik, kaip numatyta ios programos Verslo ir investicij skatinimo skyriuje. 49. Diegsime siningos konkurencijos principus, aikesnius finansavimo mechanizmus, skatinsime privai iniciatyv sveikatos apsaugos, vietimo srityse. 50. Diegsime dereglamentavimo, detalaus reglamentavimo perirjimo iniciatyvas teritorij planavimo ir kitose srityse, kuriose paplitusi korupcija. Korupcijos galimybi mainimas: teiskros ir kit vie sprendim vieumo ir tikslingumo priemons 51. Utikrinsime teiskros vieum, realistin poveikio vertinim, kaip numatyta ios programos Teiss ir teisingumo skyriuje. 52. Nustatysime fiskalines taisykles, padedanias ivengti politini ekonomikos cikl, kuriuos galima laikyti teisinta politine korupcija: valdaniosios partijos imtus milijon lit viej l ileidia prie pat rinkimus didindamos socialines imokas, suteikdamos nauj mokesi lengvat, subsidijuodamos preki gamyb ir paslaug teikim vairioms socialinms grupms ir reklamuodamos savo darbus iniasklaidoje. 53. Ukirsime keli vairioms interes grupms siekti vartojimo ir pajam mokesi lengvat, kadangi tokios lengvatos tik ikraipo santykines preki kainas ir taip maina ekonomikos efektyvum, ne padeda siekti tolygesnio pajam pasiskirstymo visuomenje, bet j didina. Atsakomybs u korupcij realizavimas: valstybs tarnautoj veiklos skaidrumas ir kontrol, korupcijos nusikaltim tyrimas 54. Siekdami ukirsti keli korupcijos nusikaltimams valstybs tarnyboje, priimsime statym pataisas, tvirtinanias nuostat, kad valstybs tarnautojai privalo pagrsti savo sigyt turt teistomis pajamomis ir taip rodyti, kad siningai tarnauja valstybei. Nepagrstas pajamomis turtas bus laikomas korumpuotai gytu; u tok turt turt bti valstybei kompensuojama. Tais atvejais, kai turtu faktikai naudojasi su

29 valstybs tarnautoju susij asmenys arba kai ie susij asmenys yra pajam altinis, jie taip pat turs atitinkamai deklaruoti pajamas ir turt. 55. Siekdami ukirsti keli korupcijai ir efektyviau tirti korupcijos bylas, imsims priemoni, kurios leist patogiausiu ir ekonomikiausiu bdu (pavyzdiui, deklaravimu, registro sveikos utikrinimu) nustatyti legaliomis pajamomis nepagrsto turto sigijim. 56. Kad didelius tarnybinius nusiengimus padar pareignai neivengt bausms ir nedaryt tolesns karjeros valstybs tarnyboje: valstybins tarnyb reglamentuojaniuose statymuose tvirtinsime nuostat, kad valstybs tarnautojas, dl kurio galimos korupcins veiklos pradtas tyrimas, negalt nebaudiamai pasitraukti i valstybs tarnybos ir ivengti pasekmi; tvirtinsime statym nuostatas, kad tarnybiniai tyrimai dl valstybs tarnautoj veiklos privalo bti ubaigti ir tais atvejais, kai valstybs tarnautojas pasitrauk i valstybs tarnybos, o iurkiai nusieng pareignai netenka galimybs grti valstybs tarnyb. prailginsime senaties termin, taikom tarnybinio nusiengimo tyrimui; teisinsime nuostat, kad tais atvejais, kai valstybs tarnautojas nenubaustas baudiamojo proceso tvarka, dl jo surinkta mediaga gali bti naudojama tarnybiniam tyrimui; nustatysime tvark, kad teisti u sunkius ir apysunkius nusikaltimus asmenys negali eiti pareig, kurios reikalauja nepriekaitingos reputacijos. 57. Be kit kovos su kyininkavimu priemoni, statymuose tvirtinsime nuostat, kuri leist taikyti baudas arba aret; bus tobulinama turto konfiskavimo taikymo tvarka. 58. Sankcij dyd susiesime su prasiengusiojo pajamomis ir paeidimu padaryta ala. 59. Sukursime sistem, kuri leist siningai valstybei tarnavusiems asmenims senatvje diaugtis padoria pensija, socialinmis garantijomis, o nesiningi tarnautojai turt i karto prarasti visus iuos privalumus. 60. Valstybs institucij tarnautojams nustatysime griet atsakomyb u piktnaudiavim savo galiomis ir neteist sprendim primim (atskirais atvejais ir neprimim, vengim atlikti pareigas). 61. Iplsime galimybes atlikti antikorupcinius tyrimus teissaugos sistemoje, nepakenkdami teism ir teisj nepriklausomumui.

30 Kitos priemons 62. gyvendinsime urnalist sjungos pasilymus: kovos su korupcija statymuose tvirtinsime nuostat, kad leidjams, redaktoriams, urnalistams yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir valstybs tarnautojams; utikrinsime urnalist sjungai ir urnalist etikos komisijai didesnes galias, kurios leis joms sprsti, kuris leidinys nuolat paeidinja urnalist etikos kodeks. 63. Tobulinsime politini partij finansavimo prieiros sistem, specialius galiojimus turinti institucija nuolat stebs politini partij finansin veikl. 64. Sieksime teism sistemos skaidrumo ir visuomens traukimo, kaip numatyta ios programos Teism ir teisingumo skyriuje. 65. Imsims tobulinti viej pirkim sistem, siekdami, kad vieieji pirkimai vykt be korupcijos, o perkanioms institucijoms netrukdyt biurokratins procedros. 66. Priimsime pareikj apsaugos statym, utikrinant teisin gynyb monms, praneusiems apie galbt nusikalstamus darbdavi ir kit taking asmen veiksmus. 67. Sukursime privai juridini asmen savinink registr. V. TEISMAI IR TEISINGUMAS Pagrindiniai tikslai teisingumo ir teism srityje utikrinant teisingum yra ie: utikrinti mogaus teisi gerbim, teisin sistem padaryti efektyvi ir prieinam, sumainti biurokratijos ir reguliavimo nat. Teiskra Teiskros tikslas utikrinti tinkam teiss akt projekt ir pai teiss akt kokyb. Dl to utikrinsime skaidr ekspert ini tinkam panaudojim teiskros procese, teiss akt stebsenos sistem, tinkam teiss akt skelbim ir sisteminim. 68. Utikrinsime, kad teiss akt projekt (tarp j ir Seimo nari pateikt statym projekt) aikinamuosiuose ratuose ir Vyriausybs nutarimais tvirtinam teiss akt lydraiuose-teikimuose bt numatytos tikrosios teigiamos ir neigiamos j pasekms, nurodomi iuos vertinimus atlik asmenys.

31 69. Utikrinsime, kad visi teiss aktai bt priimami tik realiai visapusikai ir kokybikai, nustatyta tvarka vertinus j gyvendinimo priemones, snaudas ir pasekmes. Vieai skelbsime pasekmi vertinim ir j atlikusius asmenis, taip pat kit asmen pateiktas ivadas, vertinimus, ekspertizes, pasilymus. 70. Utikrinsime, kad kuriant nauj teisin reglamentavim ar i esms keiiant esam teisin reglamentavim bt rengiamos atitinkamos koncepcijos. 71. Sukursime galiojani teiss akt periros sistem, pagal kuri bus peririmi priimti teiss aktai: nepasitvirtinus teiss akt priimant nurodytoms teigiamoms pasekmms, irykjus nenumatytoms ar didesnio masto, negu buvo numatyta, neigiamoms pasekmms, nepasiekus planuot rezultat, teiss aktas turt bti svarstomas i naujo, o netinkamai vertintos nuostatos keiiamos. 72. Sukursime sistem, utikrinani tinkam (ne tiesmukik) ES teiss nuostat perklim Lietuvos Respublikos teis. Nacionalin teiss sistema bus derinama su ES teise vertinant visas galimas alternatyvas ir i j parenkant labiausiai Lietuvos interesus atitinkant sprendim. Lietuvos Respublikos pozicija dl ES teiss akt projekt bus formuojama atsakingai ir vieai. 73. Utikrinsime, kad visi u valstybs ar savivaldybi las atlikti tyrimai ir analizs, kurie yra ar bus naudojami valstybs politikos priemonms, bt skelbiami vieai internete kartu su recenzijomis ir atsiliepimais, nurodant i tyrim atlikimo kain (iskyrus atvejus, kai internete skelbiama darbo santrauka, o pats darbas ileidiamas atskiru leidiniu). 74. Visi normini teiss akt projektai bus kaupiami ir prieinami per bendr ir vie interneto paiekos sistem. Utikrinsime, kad vieai neskelbti normini teiss akt projektai, kuriuos svarstyti visuomen neturjo galimybs, nebt priimami. 75. Utikrinsime, kad, rengiant normini teiss akt projektus, bt konsultuojamasi su visuomene ir tomis grupmis, kurioms skirtas numatomas reglamentavimas. Utikrinsime, kad kiekvienas asmuo turt reali galimyb pateikti pastabas ir pasilymus dl kiekvieno norminio teiss akto projekto, ir tos pastabos bei pasilymai privals bti vertinti, o teikjui atsakyta. 76. Sukursime bendr, patog, vie ir internetu prieinam, efektyv, patikim teiss akt ir teism baigiamj sprendim registr. Paskelbim iame registre padarysime vieninteliu oficialiu normini teiss akt paskelbimo bdu, atsisakydami kit valstybs iteklius eikvojani bd, taiau drauge sudarydami slygas saugiai deponuoti autentikus teiss akt tekstus.

32 77. Teiss akt ir teism baigiamj sprendim registro klasifikatoriaus pagrindu sukursime bendr teiss akt ir teism sprendim skirstymo pagal teiss akas, institutus ir normas sistem. 78. Sukursime veiksming peticij teikimo, svarstymo ir ivad gyvendinimo sistem. 79. Utikrinsime vie ir lengvai prieinam informacij apie teritorij planavim ir statybos leidimus. 80. Siekdami mainti teiss akt kiek, atliksime atskir srii teiss akt konsolidavim ir kodifikavim. 81. Sukursime teisins sistemos branduol, parengdami ir Seimui pateikdami konstitucini statym sra, aprpiant svarbiausius statymus, kuriems reikalingas stabilumas. 82. Parengsime interaktyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos duomen baz, kurioje bt kaupiami ne tik teisininkams, bet ir visai visuomenei skirti, prieinami ir suprantami komentarai ir kuri nukreipt aktualias Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dalis. Teisins institucijos Tikslas utikrinti teisini institucij veiklos kokyb ir efektyvum, paslaug prieinamum. Teismai 83. Parengsime teiss akt pakeitimo projektus, kurie suteiks monms teis kreiptis Konstitucin Teism su individualiu konstituciniu skundu, kai yra inaudotos kitos teismins gynybos priemons ir ikyla abejoni dl byloje pritaikytos teiss konstitucingumo. 84. Utikrinsime teism atskaitomyb visuomenei, realius ir veiksmingus bdus, kuriais visuomen galt naudotis savo teise pareikti nuomon sudarant teismus ir vertinant j veikl. 85. Skatinsime alternatyvi (neteismini) gin sprendimo bd sistem, siekdami greitesnio ir patogesnio gin sprendimo, taip pat sumainti teismams tenkant krv.

33 86. Atsisakysime teismams nebding funkcij, nesusijusi su gin nagrinjimu, perduodami jas kitoms institucijoms. 87. Analizuosime teism veikl ir teiksime statym pataisas, utikrinanias teisingumo institucij veiklos kokyb. 88. Utikrinsime materialines ir technines slygas, reikalingas tam, kad vis pakop teism viei posdiai bt raomi, o j garso raai padaromi prieinami visuomenei ir archyvuojami. 89. Utikrinsime, kad bt skelbiami ir klasifikuojami pagal suformuot praktik teism baigiamieji sprendimai. Be to, atliksime teism baigiamj sprendim, suformuotos praktikos stebsen. 90. Siekdami racionalaus teism materialinio ir techninio aprpinimo, vis teismams skirt Valstybs investicij programoje numatyt investicij asignavim valdytoju paskirsime Nacionalin teism administracij. 91. Utikrinsime, kad bt sudarytos tinkamos slygos apklausti nepilnameius liudytojus ir nukentjusiuosius. 92. diegsime elektronin procesini dokument teikimo ir perdavimo sistem. Siekdami efektyvesnio teism darbo ir racionalesnio itekli naudojimo, sudarysime galimybes naudoti informacines ir elektronini ryi technologijas (vaizdo konferencijas ir pan.) teismo posdiuose. 93. Parengsime ir vieai skelbsime vairi procesini dokument ablonus, trumpai ir aikiai pristatysime pagrindines teises; taip pat ne vien specialistams, bet ir eiliniams pilieiams suprantamus ir pakankamai isamius bylinjimosi vadovus. 94. Bendradarbiaudami su Teisj taryba, diegsime auktos teisins kultros standartus. Notariatas 95. Laikysims principo, kad notarai atlieka valstybs jiems priskirtas funkcijas, taiau teikdami paslaugas veikia ir rinkos slygomis, todl sieksime tinkamos notar teikiam paslaug kontrols bei valstybinio reguliavimo ir verianios gerinti paslaug prieinamum bei kokyb konkurencijos pusiausvyros. 96. Baigsime gyvendinti nekilnojamojo turto sandori viej elektronin paslaug, kuria naudojantis nekilnojamojo turto registro ir kadastro informacija bus

34 tiesiogiai elektroninmis priemonmis teikiama notarams ir sandorio dalyviams notar darbo vietose. 97. Perirsime notar atliekamas funkcijas, atsisakydami nereikaling iuo metu atliekam funkcij, ir suteiksime galimyb kitoms institucijoms atlikti funkcijas, kurias jos patikimai ir patogiai galt gyvendinti. Be to, sudarysime galimyb notarams i kit institucij perimti funkcijas, jei bus nustatyta, kad toks funkcij perskirstymas bt efektyvesnis ir patogesnis vartotojams. 98. Perirsime notar teikiam paslaug kainodar remdamiesi snaud principu, prireikus j patikslinsime. Nustatysime, kad reglamentuojamos tik maksimalios, o ne galutins ir nekintamos notar teikiam paslaug kainos. 99. Bendradarbiaudami su Notar rmais, diegsime auktos teisins kultros standartus. Registrai 100. Utikrinsime pagrindini valstybs registr, akini registr ir valstybini bei inybini informacini sistem sveik ir veiklos koordinavim taip, kad bt patogiau ir pigiau naudotis registr paslaugomis. Utikrinsime, kad valstybs registrai nedubliuot vienas kito duomen. 101. Perirsime ir, kiek tai manoma nepaeidiant registr integralumo ir saugumo, sudarysime slygas konkurencijai duomen teikimo ir gavimo srityje. 102. Sudarysime slygas gauti registr duomenis ir kit informacij nedelsiant ir galimybes atsiskaityti u tai elektroninmis priemonmis (SMS inute, banko kortele ar pan.). 103. Perirsime privalomus registruoti duomenis ir atsisakysime nereikalingo registravimo. 104. vertinsime registr taikom kainodar, kad ji atitikt snaudas ir rinkos poreikius. 105. Nustatysime ir tiksliai apibrime registr tvarkymo staig veiklos mast, siekdami tinkam viej paslaug, ukirsime keli naudotis vieais itekliais teikiant paslaugas rinkoje ir sudarysime visiems rinkos dalyviams vienodas veiklos slygas. 106. Tobulinsime civilins bkls akt registravimo sistem, siekdami efektyvumo ir patogumo vartotojui. Inagrinsime galimybes ir poreik supaprastinti ar liberalizuoti civilins bkls akt registravim, kai kuriuos veiksmus perduoti kitoms institucijoms.

35 107. Utikrinsime, kad bt visikai gyvendinta asmens duomen apsauga, ir tai netrukdyt normaliai praktikai kaupti ir naudoti duomenis. Antstoliai 108. Utikrinsime procedras, kurios pareigot vienodai traktuoti visus kreditorius ir visus skolininkus. Be to, utikrinsime, kad skolos bt iiekomos efektyviai ir ekonomikai, siekdami, kad skolininkui vliau nebt primetamos nepagrstos skolos iiekojimo ilaidos, atsiradusios ne dl jo kalts. 109. Pasieksime, kad bt gyvendinta aktyvaus skolininko koncepcija, skatinanti skolininkus bendradarbiauti su antstoliais, ir skolinink pareiga teikti informacij apie turim turt. 110. diegsime elektronins vykdomosios bylos sistem. 111. Nustatysime elektronin turto pardavimo i varytyni sistem, taip utikrindami varytyni skaidrum ir vieum. 112. Nustatysime elektronini dokument teikimo tvark. 113. Perirsime antstoli funkcij vykdymo ilaid dyd, kad jis atitikt snaud princip. 114. Bendradarbiaudami su Antstoli rmais, diegsime auktos teisins kultros standartus. Advokatra 115. Aktyviai bendradarbiausime su Lietuvos advokatra, kurdami advokat kvalifikacijos tobulinimo ir kvalifikacijos periodinio tikrinimo sistem. 116. Bendradarbiaudami su Lietuvos advokatra, diegsime auktos teisins kultros standartus. Vartotoj teisi gynimas 117. Utikrinsime, kad vartotoj teiss bt ginamos veiksmingai, nustatant deram vartotoj ir gamintoj, pardavj bei paslaug teikj teisi ir interes pusiausvyr.

36 118. Atliksime nustatytos vartotoj ir verslinink gin sprendimo ne teismo bdu tvarkos efektyvumo analiz, prireikus i tvark tobulinsime. 119. Utikrinsime tinkam visuomens teisin vietim. Metrologija 120. Perirsime valstybs institucij, atsaking u metrologijos politik, valdym, funkcijas bei kompetencij ir sprsime dl i institucij pertvarkymo. Bausmi vykdymas ir bausmi politika Tikslas utikrinti teisingumo princip ir resocializacij. 121. Pltosime veiksming probacijos (bausms vykdymo atidjimo, lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ir lygtinio paleidimo i pataisos staig) sistem, orientuot asmen pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdym, sudarani slygas utikrinti visuomens saugum, mainti nusikalstam veik recidyvus ir ypa sumainti laisvs atmimo vietose esani asmen skaii. Pataisos inspekcij darbas bus skirtas socialinei pagalbai nuteistiesiems, o ne vien j elgesio kontrolei. 122. Baudiamj politik, kiek manoma (ypa kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus), orientuosime ne asmens kalinim, o vieuosius darbus ir kitas alternatyvias su asmens laisvs atmimu nesusijusias bausmes. Ypating dmes skirsime laisvs atmimo staigose esani asmen vietimui ir profesiniam lavinimui. 123. Nedidindami finansins natos valstybei ir nepaneigdami paties bausms principo, gerinsime laisvs atmimo bausm atliekani asmen buitines slygas. gyvendinsime reali laisvs atmimo bausm atliekani asmen resocializacij ir utikrinsime, kad bausms vykdymo metu nebt paeidiamos mogaus teiss. Diegsime usienio valstybi patirt aprpinant laisvs atmimo bausm atliekanius asmenis darbu. 124. Sieksime, kad baudiamj proces vykdanios institucijos ir pareignai pakankam dmes skirt nusikalstam veik auk paeist teisi ir interes atkrimui. Teisiniu reglamentavimu didinsime nusikaltusi asmen motyvacij atlyginti al nukentjusiems asmenims. 125. Inagrinsime sumimo taikymo pagrstum Lietuvoje ir utikrinsime, kad sumimu nebt piktnaudiaujama ar jis nebt taikomas, kai tai nra btina.

37 126. Sieksime, kad turtins ir neturtins alos atlyginimas nebt siejamas su nusikaltusio asmens materialine padtimi, nes tokiu bdu nusikaltimo auka praranda teis i nusikaltusio asmens isiiekoti faktins alos atlyginim. 127. Sieksime, kad valstybs patirtas ilaidas dl konkretaus nusikaltimo ukardymo, iaikinimo, paramos aukai ir aukai suteiktos medicinos pagalbos apmokt kaltas asmuo. VI. VIEASIS SAUGUMAS 128. Tobulinsime policijos ir kit vieojo saugumo srityje veikiani institucij valdymo sistem. Ypating dmes skirsime j funkcij optimizavimui ir veiklos bei itekli naudojimo kontrols stiprinimui. gyvendinsime Lietuvos policijos sistemos pltros program. Atsisakysime komercini ir kit nebding policijos funkcij. 129. 130. gyvendinsime Sukursime priemones ir ikiteisminio tyrimo prielaidas efektyvumui veiksmingai didinti. atlikti Supaprastinsime policijoje vykdomas procedras, dal j perkelsime elektronin erdv. teisines organizacines nusikalstamu bdu gyt pinig ir turto paiek, nustatym ir konfiskavim. 131. Tobulinsime smurtini nusikaltim auk apsaugos ir pagalbos joms mechanizm. 132. Grietinsime teissaugos institucij ir specialij tarnyb kontrol, siekdami ukirsti keli piktnaudiavimui, kiimuisi privat moni gyvenim ir tiesioginei takai politiniams procesams. 133. Plsime ir stiprinsime savivaldybi vaidmen kuriant vieosios tvarkos apsaug ir saugi gyvenamj aplink, remsime j pastangas steigti vieosios tvarkos palaikymo padalinius. 134. Su sauga susijusias iniciatyvas telksime Saugios savivaldybs iniciatyv, siekdami sudaryti saugios gyvensenos pagrindus, traukti bendruomenes saugios aplinkos krim ir stiprinti visuomens savisaugos kultr. 135. Skatinsime ir remsime bendruomeni ir gyventoj savisaugos iniciatyvas, trauksime mones nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencijos projekt rengim ir gyvendinim j gyvenamojoje vietovje. 136. Sukursime veiksming vienkiemi ir ma gyvenviei saugos sistem.

38 137. Tobulinsime policijos ir kit visuomens saugum utikrinani tarnyb personalo motyvavimo infrastruktr, vis pirma laiduodami darbo svarb atitinkant darbo umokest ir socialines garantijas. 138. Pertvarkysime pareign rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistem. Sudarysime slygas policijos ir kitiems visuomens saugumo tarnyb pareignams gyti auktj isilavinim. 139. Sukursime dviej lygi valstybs ir savivaldybi bendro valdymo nelaimi atvejais, civilins saugos ir gelbjimo sistem. 140. gyvendinsime kompleksines priemones kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypa su naujomis jo formomis. Iskirtin dmes skirsime prekybos monmis, nelegalios migracijos, neteistos narkotik ir ginkl apyvartos, pinig ir kit mokjimo priemoni padirbinjimo, pinig plovimo, kontrabandos kontrolei, nusikalstam grupuoi ekonominio pagrindo sunaikinimui. 141. Imsims veiksm, ukertani keli nusikaltimams, padaromiems naudojant auktsias technologijas ir internet. 142. Utikrinsime sveik tarp viej saugum utikrinani ir pagalb teikiani tarnyb. Pasieksime, kad skaitmeninio mobiliojo radijo ryio sistema (SMRRS) tapt vis pagalbos tarnyb bei tarnyb, utikrinani valstybs ir gyventoj saugum, bendruoju ryi tinklu. Atliksime SMRRS naudojimo analiz ir parengsime pltros plan. 143. Kompleksinmis priemonmis stiprinsime eismo saugum, tobulinsime eismo prieiros organizavim, alies mastu sukurdami eismo kontrols sistem policijoje. 144. Utikrinsime tarptautini sipareigojim gyvendinim kovos su nusikaltimais srityje. VII. USIENIO REIKALAI IR EUROPOS POLITIKA Pagrindiniai usienio reikal ir Europos politikos tikslai ir principai globalioje aplinkoje 145. Ms usienio politikos tikslai utikrinti valstybs saugum nuo bet koki iorini grsmi, kuri gali kelti kit valstybi politika, remti demokratijos pltr Lietuvos geopolitinje aplinkoje, puoselti demokratines vertybes tarptautini santyki srityje, sukurti kuo palankesnes iorines saugaus valstybs gyvenimo slygas.

39 146. Utikrinsime Lietuvos usienio politikos tradicinio vertybinio pamato, grindiamo itikimybe laisvei ir demokratijai, tiesos, teisingumo ir tarptautins teiss principams, tstinum. 147. Usienio politik vykdysime kaip neatsiejam Lietuvos nacionalinio saugumo politikos dal, grindiam nacionalinio saugumo ir kitais esminiais valstybs interesais. 148. Pabrdami, kad sitvirtinimas Europos Sjungoje, kaip vienas svarbiausi bd utikrinti nacionalin saugum, iplsti Lietuvos tak ir autoritet, yra prioritetinis Lietuvos usienio ir vidaus politikos tikslas, iam tikslui siekti telksime vis valstybs institucij pastangas. 149. Pagrindiniai Lietuvos politikos Europos Sjungos atvilgiu prioritetai yra bendros ES energetikos politikos krimas, ES vidaus rinkos tinkamas funkcionavimas, Lietuvos energetikos ir transporto infrastruktros susiejimas su Vakar Europos tinklais, mokslo ir inovacij pltra, Europos Sjungos pltra Ryt kryptimi, deramas totalitarini reim nusikaltim vertinimas ES lygiu. 150. Aktyviai dalyvausime euroatlantiniuose procesuose, siekdami, kad Lietuva bt veikli, solidari ir atsakinga transatlantins bendrijos nar. 151. Lietuvos usienio politika bus neatsiejama nuo alies vidaus politikos tiksl ir interes. Aktyviu dalyvavimu formuodami Europos Sjungos iors ir vidaus politik, sieksime sukurti kuo palankesnes nacionalines kio pltros, Lietuvos piliei saugumo ir gerovs didjimo slygas. 152. Vykdydami usienio politik, remsims Lietuvos, kaip globalaus pasaulio raidos dalyvs, vaidmeniu, vertindami globali vystymosi proces ir krizi primetamus slygotumus, aktyviai sieksime pasinaudoti nauj besivystani rink ir tarptautins prekybos sraut atveriamomis galimybmis, atliepti globalios konkurencijos, moni migracijos ir kitus ikius. Pagal igales prisidsime prie tarptautins bendrijos pltojamo bendradarbiavimo pastang, kovos su badu ir skurdu, klimato kaitos bei kit globali problem sprendimo. 153. Usienio prekybos politikoje sieksime kelti valstybs ir gyventoj gerov, skatindami ekonomins veiklos pltr, aukt gyventoj uimtumo lyg ir aplinkos apsaug. Atvirumas prekybai yra btinas ekonomikai augti ir darbo vietoms kurti. Usienio prekybos politika rems tobuljim bei inovacijas ir utikrins siningas konkurencijos slygas.

40 154. Remsime ES ir JAV transatlantins partnerysts pltr ir stiprinim. ios partnerysts ilgalaikis tikslas bt transatlantins ES ir JAV rinkos sukrimas ir laisvas preki, paslaug, kapitalo, inovacij ir moni judjimas. Lietuvos Europos politikos kryptys 155. Rodysime iniciatyvas ir aktyviai dalyvausime formuojant veiksming Europos Sjungos politik, dsime pastangas stiprinti Europos ir Amerikos solidarum veikiant jau ikilusias bei naujas bendras grsmes ir ikius. 156. Sieksime, kad Europos Sjunga kalbt vienu balsu gindama pamatines Europos demokratijos ir laisvs vertybes, gint ne tik ES bendruosius, bet ir kiekvienos valstybs nars i iors paeistus interesus, gerbt valstybi nari savitum, remt j kultr, kalb ir tradicij puoseljim. 157. Skatinsime Lietuvos Respublikos piliei bendradarbiavim su kit ES valstybi nari pilieiais pleiant profesinius, kultrinius, akademinius ir kitus ryius, prisidsime prie Europos vieosios erdvs krimo, visapusikai informuosime visuomen apie ES ir narysts joje teikiamas galimybes. 158. Sieksime, kad bt sukurta ir rytingai gyvendinama veiksminga ES energetikos strategija, formuojama solidarumu grindiama bendra energetikos politika, sukurtos veiksmingos jos gyvendinimo priemons ir bendroji konkurencinga energijos vidaus rinka. 159. Nuosekliai bsime u tai, kad Europos Sjungos energetikos, usienio ir saugumo, ypa Ryt partnerysts bei Rusijos, politika bt pltojama bendradarbiaujant su JAV ir NATO, siekiant suformuoti vientis ir efektyvi transatlantin Ryt bei energetikos politik, kad Europos gynybiniai pajgumai bt stiprinami glaudiai bendradarbiaujant su NATO, nedubliuojant pastarosios funkcij ir struktr. 160. Lietuvos interesus atitikt stipri, demokratines vertybes tvirtinanti ir abipus partneri pasitikjim didinanti ES bendra usienio ir saugumo politika, ypa sprendiant klausimus su Rusija. 161. Skatinsime Lisabonos sutarties ratifikavim ir jos gyvendinim 20092012 m. laikotarpiu, kad kuo greiiau bt baigtos ES institucins ir politins reformos, o valstybi nari dmesys bt sutelktas praktini Europos Sjungos klausim sprendim ES lygiu.

41 162. Sieksime, kad Lietuva sitvirtint naujoje ES institucinje sandaroje, gyt pakankam tak ES sprendimams, savo nacionalinius interesus galt ikelti ES lygmen ir padidinti j gyvendinimo veiksmingum. 163. Dsime pastangas, kad Lietuva panaudot visus dvialius, regioninius ar daugiaalius formatus ES viduje, siekdama padidinti savo tak ES sprendimams. 164. Dl ES integracijos stiprinimo laikysims selektyvios politikos. Remsime ES reguliavim tuose vieuose sektoriuose, kuriems reikia integralios europins infrastruktros, arba kur integracija gali sumainti Lietuvos paeidiamum dl iorinio poveikio (pvz., energetikos, transporto, pinig ir finans, sien ir moni judjimo kontrols), taip pat sektoriuose, kuriuose dl integracijos Lietuva gyt galimyb padidinti savo konkurencin pajgum (pvz., paslaug ar inovacins politikos sektoriuose). Sieksime isaugoti politikos savarankikum socialiai jautriuose sektoriuose (pvz., mokesi politikos) arba ten, kur dl integracijos Lietuvos konkurencinis pajgumas galt sumati. 165. Sieksime visateisio Lietuvos dalyvavimo ES ekonominje ir pinig sjungoje, dsime pastangas kuo greiiau sijungti euro zon. 166. Remsime ES socialins apsaugos sistem modernizavim, ypating dmes skirdami eimai palankios politikos pltrai. 167. Sieksime bendr ES pastang konkurencingai Europai kurti. Ypating dmes skirsime laisvos ir veiksmingos ES vidaus rinkos sukrimui, vis dar egzistuojani vidaus rinkos apribojim panaikinimui. 168. Dalyvausime atnaujinant ir kuriant veiksming Europos mokslini tyrim erdv, sitrauksime Europos kosmoso agentros veikl, dalyvausime kuriant Europos informacin visuomen. 169. Remsime aktyv pasaulin ES vaidmen mainant klimato kaitos poveik, vertinant valstybi specifin padt ir bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat silysime naujas iniciatyvas, skatinanias maai aplink teriani atsinaujinani energijos itekli naudojim, energijos taupym, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos srityje. 170. Aktyviai dalyvausime bsimos 20072013 m. ES finansins perspektyvos vidutins trukms periroje ir rengiant 20142020 m. ES finansin perspektyv, tame kontekste siekdami didesnio ES vidaus rinkos konkurencingumo, grindiamo mokslo pltra ir inovacijomis.

42 171. Aktyviai prisidsime prie ES laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs stiprinimo, veiksmingo iors sien valdymo. 172. Nuosekliai sieksime, kad ES lygmeniu bt vienodai grietai pasmerkti nacistinis Vokietijos ir komunistinis SSRS totalitariniai reimai laikantis atitinkamos Europos Parlamento 2005 m. rezoliucijos, taip pat vertinti j padaryti nusikaltimai monikumui. Transatlantinio saugumo stiprinimas 173. Vadovausims nekintama Lietuvos nuostata, kad NATO yra transatlantins bendrijos saugumo garantas, todl NATO nari solidarum ir transatlantinio ryio stiprinim laikome Lietuvos ir Europos gyvybiniu interesu. 174. Utikrinsime, kad Lietuva bt atsakinga ir veikli NATO nar, vykdanti savo sipareigojimus struktromis. 175. Rpinsims, kad Europos gynybiniai pajgumai ir visa Europos saugumo bei gynybos politika (ESGP) bt stiprinama glaudiai bendradarbiaujant su NATO, nedubliuojant jos funkcij ir struktr, gyvendinant NATO ir ES deklaracij dl ESGP bei 2003 m. kovo 17 d. ES ir NATO susitarim Berlynas Plius. 176. Laikysims poirio, kad dabartin Europos saugumo architektra, pagrsta NATO, ES, ESBO ir ET sveika bei JAV buvimu Europoje, yra saugumo ir stabilumo Europoje pagrindas. Tokia sistema turi visas reikalingas priemones ir mechanizmus saugumui Europoje utikrinti, todl nauj alternatyv paiekos nereikalingos. 177. JAV tiesiogin karin buvim ne tik Vakar Europoje, bet ir jos VidurioRyt bei Baltijos regionuose laikome svarbiu Lietuvos ir visos Europos saugum stiprinaniu veiksniu. 178. Planuosime ir pagal Seimo mandat utikrinsime Lietuvos kari dalyvavim tarptautinse operacijose ir misijose, ypating dmes skirdami misijai Afganistane, pirmenyb teikdami NATO ir Lietuvos strategins partners JAV vadovaujamoms operacijoms ir misijoms. Toliau stiprinsime savo civilinius pajgumus, leidianius dalyvauti tarptautinse ES civilinse misijose. 179. Sieksime rengiamus strateginius ir operacinius NATO ir ES dokumentus traukti nuostatas ne tik dl moderni grsmi (kaip kad kibernetinis terorizmas ar Aljansui, savo pajgum atitinkaniu indliu prisidedanti prie transatlantins bendrijos saugumo utikrinimo ir kovos su tarptautinio terorizmo

43 energetinis antaas), bet ir dl reali konvencini grsmi, ypa kylani iilgai rytins NATO bei ES sienos, vertinimo, numatydami adekvaias priemones joms neutralizuoti. Strategin partneryst ir regioninis bendradarbiavimas 180. Lietuvos strategin partneryst su JAV, Lenkija, Latvija ir Estija palaikysime ir pltosime remdamiesi iskirtini saugumo interes ir esmini politikos prioritet bei nuostat bendrumo pagrindu. 181. Palaikysime ir pltosime 1998 m. JAV ir Baltijos Chartija steigt strategin partneryst su Jungtinmis Amerikos Valstijomis, kuri grindiama ilgalaikiu JAV strateginiu sipareigojimu Lietuvos ir kit dviej Baltijos valstybi demokratijai, stabilumui ir saugumui remti. iai partnerystei teikdami ypating svarb, skatinsime naujj JAV administracij, kad i partneryst gaut papildom impuls ir talpesn bendradarbiavimo saugumo srityje turin, kad bt labiau panaudojamos ir pltojamos partnerysts priemons, tarp j ir tiesioginis JAV dalyvavimas utikrinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugum. 182. Toliau pltosime Lietuvos ir Lenkijos strategin partneryst, grsdami j bendrais io regiono saugumo poreikiais, energetikos ir transporto sistem europins integracijos, ypa bendr infrastruktros projekt gyvendinimo interesais, taip pat tradiciniu Europos vidaus ir iors politikos nuostat bendrumu. 183. Lietuvos strategin partneryst su Latvija ir Estija grsime keturaliu dalyvavimu strateginje partnerystje su JAV, bendrais saugumo ir gynybos sistem pltojimo, energetikos ir transporto sistem europins integracijos, ypa regiono strategini infrastruktros projekt gyvendinimo interesais ir Europos politikos nuostat koordinavimu. 184. Skatinsime baltikj taut Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavim kultros, vietimo, istorinio paveldo ir kitose srityse. 185. Sieksime panaudoti Lietuvos pirmininkavim Baltijos Asambljoje ir Baltijos Ministr Taryboje 2009 metais, kad bt labiau konsoliduota Baltijos valstybi politika energetikos, saugumo utikrinimo, Ryt kaimynysts srityse. 186. Vadovausims nuostata, kad daugiaal strategin partneryst su ES bei NATO valstybmis narmis Jungtine Karalyste, Vokietija, Pranczija, Italija, Ispanija ir kitomis yra gana institucionalizuota pagal i organizacij struktr. Partneryst su jomis, taip pat su Skandinavijos ir Beniliukso alimis, yra vienodai svarbi Lietuvai.

44 Stengsims vienodai stiprinti partneryst su jomis visomis, kuo geriau panaudodami esamas NATO ir ES, taip pat tradicinius dvialio bendradarbiavimo formas ir priemones. 187. Ypa svarbi reikm teiksime glaudesniam Baltijos ir iaurs valstybi (5+3) tarpregioniniam bendradarbiavimui, siekdami, kad bendri interesai bt skmingiau atstovaujami ES bei NATO viduje ir u organizacij rib. 188. Labai aktualiu laikome Baltijos ir iaurs valstybi bendradarbiavim energetikos srityje, ypa abiej region interes atitinkanios bendros elektros energijos rinkos sukrim. Taip pat skatinsime glaudesn bendradarbiavim su iaurs alimis saugumo ir gynybos srityje, prisidedant prie visos europins ir atlantins erdvs saugumo, be kita ko, pltojant bendradarbiavimo pagal esam e-PINE iniciatyv turin. 189. Pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimu Baltijos jros valstybi tarybai 20092010 m. ir aktyviai dalyvaudami rengiant bei gyvendinant ES Baltijos jros strategij, sutvirtinsime Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jros regiono valstybs, vaidmen. Skatinsime Baltijos jros valstybi regionin bendradarbiavim energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, kultros paveldo apsaugos, turizmo pltros, moni ryi stiprinimo srityse, traukdami bendradarbiavim Rusijos Federacijos Karaliauiaus (Kaliningrado) srit ir Baltarusij. Lietuvos Ryt kaimynysts politika 190. Sieksime toliau stiprinti Europos Sjungos santykius su rytinmis ES kaimynmis, remsime pastangas sukurti veiksming Ryt partnerysts politik, siekdami pltoti integracinius ryius tarp ES ir Ryt kaimyni. 191. Kaip ES ir NATO nariai toliau rodysime iniciatyv ir bendradarbiaudami su t organizacij valstybmis narmis vykdysime aktyvi ES ir NATO Ryt kaimynysts politik. Lietuva rems Ukrainos ir Gruzijos pastangas pasirengti ir artimiausiu manomu metu tapti NATO narmis, taip pat Ukrainos, Moldovos ir Piet Kaukazo ali pastangas integruotis ES. Armnijos ir Azerbaidano linktis ES leist tiktis taikaus j teritorinio konflikto sprendimo. 192. Visapusikai skatinsime ir aktyviai prisidsime prie ES ir NATO pastang pltoti ir stiprinti partneryst su Vidurio Azijos ir Kaspijos baseino valstybmis, ypa globalaus saugumo ir energetikos poiriu, taip pat teikti ES pagalb t valstybi demokratinei raidai.

45 193. Remsime Baltarusijos integracijos europines struktras proporcingai Baltarusijos valdios pastangoms artti prie europini demokratijos standart, remsime ios alies demokratin judjim ir iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomens slygas. 194. Tvirtai remsime demokratin raidos keli pasirinkusi valstybi, kurios siekia partnerysts su NATO ar narysts ES bei NATO, integracines pastangas ir perduosime joms savo patirt. 195. Remsime jaunimo, akademinius, valstybs tarnautoj ryius su Ryt kaimynmis, taip pat stiprinsime analitinius Lietuvos gebjimus Ryt kryptimi. 196. Remsime Gruzijos ir Moldovos pastangas utikrinti savo suvereni teritorij integralum, isivaduoti nuo j teritorijose be laisvo sutikimo tebesani Rusijos karini pajg ir taikiai susigrinti atpltas teritorijos dalis. Skatinsime aktyvi ES politik siekiant, kad ios problemos bt kuo greiiau teisingai isprstos. 197. Sieksime, kad prasidsianios ES ir Rusijos derybos dl naujo Partnerysts ir bendradarbiavimo susitarimo vykt pagal anksiau ES patvirtint mandat, vertinant ir valstybi nari pasilytus ir ES priimtus jo priedus, o per derybas bt kompleksikai sprendiamos visos mandato svarstymo metu suformuluotos problemos, taip pat siekiama visiko vis Rusijos sipareigojim dl kariuomens ivedimo i Gruzijos ir Moldovos vykdymo ir kad toliau bt garantuotas t valstybi teritorinis integralumas remiantis tarptautine teise. 198. Politinio dialogo ir diplomatijos priemonmis prisidsime prie teist Lietuvos verslo interes gynimo ir atstovavimo Ryt kaimynysts erdvje, siekdami utikrinti Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo slygas ir vienodai palanki aplink investicijoms. Tarsims su Lietuvos verslu dl geriausi bd, kaip ginti jo interesus usienyje, taiau Vyriausybs politika, taip pat ir usienio politika, bus apsaugota nuo neskaidri lobistini interes ir tak. Ypa rpinsims, kad nedemokratins valstybs nesinaudot tokiomis takomis ir per versl nedaryt takos Vyriausybs politikai. 199. Skatinsime demokratijos pltr Rusijos kaimynystje, taip prisiddami prie viso regiono saugumo ir stabilumo. Politika Rusijos atvilgiu 200. Sieksime atviro dialogo su Rusija, geros kaimynysts ir tarpusavio pasitikjimo, grindiamo demokratinmis vertybmis, tiesa ir teisingumu, pagarba

46 visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams bei itikimybe tarptautiniams sipareigojimams. Pltosime abipusikai naudingus prekybos santykius, taip pat nacionalinio saugumo interesams neprietaraujanius ekonominio bendradarbiavimo santykius. 201. Iskirtin dmes skirsime tiesioginiams santykiams ir bendradarbiavimui su Rusijos Federacijos Karaliauiaus (Kaliningrado) sritimi, skatinsime ir remsime jos pltr, atsivrim bei bendradarbiavim su Europos Sjunga, ypa bsimo Lietuvos pirmininkavimo 2009 m. Baltijos jros valstybi tarybos kontekste. Svarstysime galimybes Karaliauiaus krato gyventojams grinti beviz reim j ryiams su Lietuva skatinti. 202. Aktyviai dalyvausime ES ir NATO politikos Rusijos atvilgiu periros procesuose, skatindami demokratinmis vertybmis grindiam konstruktyv transatlantins bendrijos ir Rusijos dialog, skatinant pozityvi Rusijos raid link demokratikai besivystanios visuomens ir pagal demokratikai priimtus statymus veikianios valdios. 203. Lietuvos dvialius santykius su Rusija ir toliau grsime 1991 m. liepos 29 d. sutartimi, taip pat ir ios sutarties nuostata dl abipusio pasitikjimo didinimo sprendiant SSRS vykdytos okupacijos ir aneksijos pasekmi sureguliavimo klausimus, taip pat atsivelgiant Rusijos sipareigojimus Europos Tarybai dl kompensacij asmenims, deportuotiems i Baltijos ali, ir j palikuonims. 204. Nuosekliai sieksime, taip pat ir veikdami ES lygiu, kad Rusija bendradarbiaut Sausio 13-osios bei Medinink udyni bylose, kad Rusijoje besislapstantys dl i nusikaltim kaltinami asmenys bt patraukti teisinn atsakomybn. 205. Remsime demokratijos pltros procesus Rusijoje, skatindami visuomens organizacij ryius su Rusijos mogaus teisi gynjais ir demokratinmis jgomis, ypa jaunimu, akademiniais sluoksniais, kad bt kuriamas pagrindas skmingam ateities bendradarbiavimui su demokratine ir draugika Rusija. Specifiniai Lietuvos diplomatijos udaviniai 20092012 m. 206. Naudodami savo ryius su Vakar ir kitomis suinteresuotoms valstybmis narmis, tinkamai pasirengsime 2011 m. Lietuvos pirmininkavimui ESBO. 2009 m. sieksime geresnio tarpinstitucinio koordinavimo rengiantis pirmininkavimui ESBO.

47 Pirmininkaudami sieksime kiek manoma didesns paangos demokratijos pltros ir mogaus laisvi srityje visoje ESBO erdvje, taip pat per daugel met neisprst konflikt ir j pasekmi Piet Kaukaze ir Moldovoje sureguliavimo reikalais. 207. Vienas iskirtini Lietuvos diplomatijos iki 2012 m. udavini tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 metais. Sukursime efektyvias vidines pasirengimo pirmininkauti struktras, stiprinsime politinio ES reikal koordinavimo gebjimus, prireikus perirsime nacionalin ES reikal koordinavimo model atsivelgdami ES raidos tendencijas bei bendros ir efektyvios usienio politikos gyvendinimo svarb. 208. Patobulinsime diplomatins tarnybos personalo politik, kad diplomatinje tarnyboje tarnaut nesusikompromitav, nepriekaitingos reputacijos asmenys, kad diplomatini atstov skyrimo procedros bt skaidrios, bt be iimi laikomasi reguliarios rotacijos principo. 209. Skatinsime ir remsime alies ekspert veikl europinse ir tarptautinse institucijose, j irinkim vadovaujanias pareigas. Vienas svarbiausi io laikotarpio diplomatijos udavini geras valstybs institucij pasirengimas ir rezultatyvus dalyvavimas rengiant ES finansins perspektyvos perir, kad ji padt didinti Lietuvos kio konkurencingum, gyvendinti strateginius energetikos projektus ir modernizuoti ems kio sektori. 210. Vykdysime aktyvesn ekonomin diplomatij, skatindami usienio investicijas ir eksport, siekdami padti Lietuvos verslui konkuruoti globalioje ekonomikoje ir jungdami vis ioje srityje veikiani institucij (URM, M) gebjimus ir veikl. Glaudiai bendradarbiaudami su asocijuotomis verslo struktromis, skatinsime ekonomini ryi pltr ne tik su tradi