LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOS

POLITIKOS ĮGYVENDINIMO GRUPĖ

PAŽYMA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO

20, 21, 22, 188 IR 189 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (toliau – Projektas)

(TAP-18-68; TAIS NR. 17-13997(2))

2018-01-25 Nr. NV-259

Vilnius

Projekto rengėja – Teisingumo ministerija.

Projekto tikslas – į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2016 m. kovo 9 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/343/ES dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės

dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (toliau – Direktyva) nuostatas.

Dabartinė situacija. Esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje iš esmės atitinka pagrindinius

Direktyvos reikalavimus valstybėms narėms ir tinkamai garantuoja įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų

teises, tačiau esamo reguliavimo suderinamumas su Direktyvos reikalavimais nėra pakankamas, kad

konstatuoti visišką Direktyvos nuostatų perkėlimą Lietuvoje.

Projekto esmė. Projektu yra siūloma tikslinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK)

nuostatas, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktų

reikalavimų visišką suderinamumą:

1. BPK 20 str. papildomas nuostata, kad ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme

metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo

asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti vertinami

nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens naudai;

2. BPK 21 ir 22 str. atskirai įtvirtinama teisė tiek įtariamajam tiek kaltinamajam atsisakyti

duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Siekiant BPK nuostatų

nuoseklumo ir suderinamumo taip pat tikslinamos BPK 188 str. nuostatos numatant pareigą tinkamai

informuoti įtariamąjį ar kaltinamąjį apie šią teisę;

3. Papildomas BPK priedas įtraukiant atitinkamą nuorodą į Direktyvą.

Derinimas. Projektas derintas su Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Europos

teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Generaline prokuratūra, Policijos departamentu

prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionaline teismų administracija ir Žmogaus teisių stebėjimo

institutu. Dauguma suinteresuotų institucijų įstatymo projektui pritarė be pastabų - pastabos, į kurias

nebuvo atsižvelgta, pateiktos derinimo pažymoje.

Atitiktis Vyriausybės programos nuostatoms. Projektas Vyriausybės programos nuostatų

tiesiogiai neįgyvendina.

Dalykinio vertinimo išvada. Siūlytume projekto rengėjams įvertinti Vyriausybės

kanceliarijos Teisės grupės 2018 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. NV-240 pateiktas pastabas.

Siūlytume projektą svarstyti Vyriausybės posėdžio B dalyje.

Patarėjas Audrius Kasinskas

Audrius Kasinskas, tel. +370 706 63733, el. p. audrius.kasinskas@lrv.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA Teisės akto projekto lydraštis

2018-01-16 Nr. G-589

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA Teisės akto projektas

2018-01-16 Nr. TAP-18-68 TAIS Nr. 17-13997(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA Teisės akto projektas

2018-01-16 Nr. TAP-18-67 TAIS Nr. 17-13996(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

TEISĖS GRUPĖ

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 20, 21, 22, 188

IR 189 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO

PROJEKTO (toliau – Projektas)

(TAP-18-68; TAIS NR. 17-13997(2))

2018-01-24Nr.NV-240

Vilnius

Įvertinę Projekto atitiktį įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias

pastabas:

1. Sisteminė Projekto nuostatų analizė pagrindžia, kad siūlomu reguliavimu iš esmės

siekiama Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti tuos nekaltumo prezumpcijos principo elementus,

kurie suformuoti ir atskleisti teismų praktikoje. Mūsų nuomone, siūlomų pakeitimų apimtį ir jų

tinkamą inkorporavimą į baudžiamojo proceso įstatymą tikslinga aptarti platesniame ne tik teisės

praktikų, bet ir akademikų rate. Atsižvelgiant į tai, siūlome apsvarstyti galimybę reguliavimo

pakeitimus pristatyti ir įvertinti teisingumo ministro sudarytame Baudžiamojo proceso kodekso

priežiūros komitete, be kita ko, vertinant ir tai, kad Projektas galėtų būti svarstomas Seime ne

anksčiau nei Seimo pavasario sesijoje.

2. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1 papunktį pirmą kartą teisės

akto tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų pavadinimas negali būti trumpinamas, todėl

Vyriausybės nutarime, kuriuo Projektas teikiamas Seimui, turėtų būti rašomos nesutrumpintos

minimų asmenų pareigos, t. y., su žodžiais ,,Lietuvos Respublikos“.

3. Vyriausybės nutarime, kuriuo Projektas teikiamas Seimui, prašoma teisės akto

projektą svarstyti skubos tvarka. Siūlome tokį prašymą argumentuoti ne nuoroda, kad direktyva turi

būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 m. balandžio 1 d. (nes iš esmės buvo pakankamas laikas

tam pasiruošti), o motyvuoti siekiu, pvz., kad būtų laiku užtikrintas nacionalinės teisės

suderinamumas ar pan.

Teisės grupės patarėjas Žygimantas Daukša

Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė

Žygimantas Daukša, tel. +370 706 63731, el. p. zygimantas.dauksa@lrv.lt