Embed Size (px)
Citation preview
Knygos
„DIEVAS, KVANTINĖ FIZIKA, ORGANIZACIJOS
STRUKTŪRA IR VADOVAVIMO STILIUS“
pristatymas
2011.02.21
1
Dariaus Radkevičiaus paskaita
Rimtų problemų neišspręsime, jeigu
mąstysime taip, kaip mąstėme, kai
jos kilo.
A. Einšteinas
2
Viskas, kuo mes esame yra mūsų
minčių rezultatas. Tai sukurta minties pagrindu. Tai
grindžiama mintimi.
Buddha “Dhammapada”
3
3
P. Drukeris
Gamtos mokslo realybė – fizinis pasaulis ir jo dėsningumai – nesikeičia.
Socialinis pasaulis tokių „gamtos dėsnių“ neturi. Todėl jis nuolat kinta. O tai reiškia, kad prielaidos, galiojusios vakar, gali per labai trumpą laiką nustoti galioti ar net pradėti klaidinti. 3
4
Socialinei disciplinai, tokiai kaip vadyba, prielaidos faktiškai yra daug svarbesnės nei paradigmos gamtos moksluose. Paradigma, tai yra vyraujanti bendroji teorija, gamtos pasauliui įtakos neturi. Nesvarbu, ką tokia paradigma tvirtins – kad Saulė sukasi aplink Žemę ar kad Žemė sukasi aplink Saulę, tai neturės jokio įtakos nei Saulei, nei Žemei. Gamtos mokslas tiria objektų elgseną. O socialinė disciplina, tokia kaip vadyba, tiria žmonių ir žmonių institucijų elgseną. Todėl specialistai yra linkę elgtis ir veikti taip, kaip jiems diktuoja tos disciplinos prielaidos.
5
Tik panaikinęs senąją mąstymo paradigmą gali sukurti organizacijos viziją.
6
60 61
!EM" – VISATOS CENTRE. Tai, kad senov#s egiptie$i% id#ja apie &mog%, galint' b(ti Dievu, nenumir#, turime b(ti d#kin-gi graik% mokslininkams Anaksimandrui ir ypa$ Aristoteliui (340 m. pr. Kr.), kurie sugeb#jo visus !tikinti „negin$ijama tiesa“: &em# yra visatos centras, o visi kiti dangaus k(nai sukasi apie j) (taip vadinamas geocentrizmas). Beje, kone tuo pa$iu metu kitas graikas Aristarchus (280 m. pr. Kr.) eksperimentu 'rod#, kad &em# n#ra vi-satos centras, ta$iau buvo pasirinkta ir 'sitvirtino tai, kuo nor#josi tik#ti, o ne tai, kas yra i*ties%.. Galima b(t% sakyti, kad taip atsirado pirmasis, ypa$ r(pestingai ginamas, istori*kai patvirtintas, vadov% tik#jimas, kuris prie*arauja gamtos mokslams. +i) id#j) pasisavino krik*$ionyb#s vadovai ir 'tvirtino, kaip absoliu$iai negin$ijam).
PIRAMID!IR HIERARCHIJASUSTIPRINA ILIUZIJ", KAD VIENASI# $MONI% GALITAPTI VISAGALIUIR VISA$INIU
6
7
Paradoksalu, bet vyraujantis organizacijos vaizdavimo modelis ir yra įtakotas pasenusios
paradigmos!
7
Dariaus Radkevičiaus paskaita
Dažniausiai organizacijos struktūra piešiama iš viršaus
žemyn.Direktorius
Medicinos vadovas
Finansų vadovas
8
Dariaus Radkevičiaus paskaita
Ir popieriaus lape apvedus nupieštą struktūra gauname ...
Direktorius
Medicinosvadovas
Finansų vadovas
9
Dariaus Radkevičiaus paskaita
Trikampis trimatėje erdvėje virsta...
10
Šiuolaikinei “moderniai” organizacijos struktūrai daugiau kaip 5000 metų!
11
4544
Kur ir kada gim! "iandien mums #prastas organizacin!s strukt$ros pie"inys – taip visiems #prasta valdymo piramid!, kitaip tariant, hierarchin! strukt$ra?
Senov!s Egipte hierarchija egzistavo jau prie" 7 t$kst. met%. Vy-riausi&j# "alies vadov& egiptie'iai laik! Dievu ir stat! jam piramides kaip savo i"tikimyb!s, pagarbos ir atsidavimo jam (enkl&, kaip am-(in& savo valdovo-dievo buvein). Nepaisant to, kad Egipto diev% hierarchija nebuvo ai"ki, piramid!s stovi ligi "i% dien% – kiekvienas norintis atostog% metu gali jas aplankyti. T$kstan'i% (moni% pra-kaitu sulipdyti monumentai pasirod! stipresni u( laik& ir iki "iol neduoda ramyb!s mokslininkams bei s&mokslo teorij% m!g!jams.
TRIMAT!JE ERDV!JETRIKAMPIS VIRSTA VALDYMO PIRAMIDE
Faraonas
diduomen!
ra"tininkai kariai
valstie'iai amatininkai
vergai
11
Kokį elgesio modelį ši organizacinė struktūra nulemia?• Vienas visažinis? • Atsakomybės vengimas?• Iniciatyvos stoka?• Pavaldinių pasyvumas?• Konfliktai? • Kodėl?
12
12
13
Kokios formos kūnai vyrauja makro ir mikro kosmose?
2322
VERSLO !MON"SSUKASI M#S$SAUL"S SISTEMOJETolimoje Pauk!"i# tako !alikel$je susiformavusi Saul$s sistema gali priminti koki% nors vien% verslo srit&.
'VAIG'D(S SISTEMA IR DIDEL( )ALIES MASTU *MON( yra pana!ios ir tuo, kad ne tik abi sukasi apie savo galaktikos centr%, bet ir pa"ios traukia ma+esnius dangaus k,nus – planetas, asteroidus, kometas ir taip toliau. 'velgdami tokiu kampu, mes vis% veikian"i% Saul$s sistem% sugeb$sime matyti kaip stambi% regionin- &mon-, aplink kuri% sukasi didesni ar ma+esni verslo galaktikos k,nai.
Kiekviena planeta pana!i & pavien- &mon-, kuri sukasi apie savo +vaig+d-, veikiama jos gravitacin$s j$gos ir eikvodama savo vidinius resursus. Kai kurios planetos, kaip ir &mon$s, turi labiau ar ma+iau gyvyb$s vystymuisi pritaikytas s%lygas; Merkurijuje ir Veneroje tam b,t# per kar!ta, tuo tarpu Saturne arba Nept,ne grei"iau sustingtume & am+in%j& led%. Antra vertus, ten, kur gerai mums, gali visai nepatikti m,s# konkurentams, ir, atvirk!"iai, verslai yra skirtingi, ir kiekvienas verslas yra vystomas tik jam vienam b,dingomis s%lygomis.
13
14
Organizacija sferinė ar
piramidinė? Štai kur klausimo
esmė.
14
Modernioje Vakarų kultūroje, krikščioniška judėjiška tradicija įtvirtino piramidinį valdymo modelį ir piramidė tapo archetipu, kurį vadovai
retai kvestionuoja.
1515
Hierarchijos sąvoką įvedė graikas Dionysius Areopagita.
Maždaug prieš 1500 metų Dionysius iškėlė sąvoką, kuri, išvertus į mūsų kalbą, reikštų „valdymą, remiantis šventumu“. Kažkokiu jam vienam suvokiamu būdu
pavyko nustatyti tai, kad Dangus organizuotas hierarchiniu principu.
16
5958
!sigal"jusi krik#$ionyb" #iek tiek pertvark" „#ventumo strukt%r&“, 'mones i#keldama auk#$iau buvusi( pusdievi( ir demon(.
Hierarchija puikiai papild" ir padalino piramid) * „vert"s“ lygius.Klausimas pam&stymui ir pasitikrinimui: kiek lygi( yra j%s( organizacijoje?
TRANSCENDENTIN!,"VENTUMOIR LAISV!SNUO ATSAKOMYB!SKRYPTIS
TOBUL!JIMOKRYPTIS
DIEVAS
BIBLIJA
TEOKRATAI(KUNIGAI, POPIE#IAI, "VENTIEJI)
#MON!S
PUS#MOGIAI(DEMONAI, LAUM!S, ERETIKAI)
DEHUMANIZACIJOSKRYPTIS
SKIRTINGI ATLEIDIMONUO ATSAKOMYB!S LAIPSNIAI
PILNASATLEIDIMASNUO ATSAKOMYB!S
16
P. DrukerisBet kuri egzistuojanti organizacija, kad ir kas ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – labai greitai sunyks, jei nebus inovuojama. Kita vertus, bet kuri nauja organizacija, kad ir kokia ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – žlugs, jei nebus tinkamai valdoma. Svarbiausia egzistuojančių organizacijų smukimo priežastis yra jų neinovavimas.
17
17
Pasvarstykime, kaip šiandien matuojamas piramidinės organizacijos
efektyvumas, ar yra jame vietos inovavimui?
• Įsigaliojo nuomonė, kad efektyvus organizacijos valdymas, tai efektyvus kiekvieno turimo resurso išnaudojimas
18
18
Resursas stovintis be darbo yra
pats didžiausias efektyvumo švaistymas
19
153152
Daugumos !moni" matavimo sistema pagr!sta individualiai - dar-buotojo, !rangos, produkto, padalinio ir kt. efektyvumo matavimu operaciniu lygmeniu. I# vienos pus$s Vakar" valdymo kult%rai yra b%dinga tur$ti daugyb& skirting" matavim" skirtingiems padali-niams ar resursams, o i# kitos – visi matavimai susiveda ! vien' bazin! matavim' – atskirai paimto santykinio vieneto fizin! efek-tyvum". Jis Vakar" vadyboje virto ra#ytine arba nera#ytine taisy-kle – maksimaliai efektyviai i#naudok kiekvien' resurs'. Resursas, stovintis be darbo, yra did!iausias efektyvumo "vaistymas!
KALTAS JIS!
19
64 65
Ta!iau realyb", kaip visada yra kitokia.
Evoliucijos suk#r"jo $arlzo Darvino (1809–1882) id"jos, kad nat#-rali atranka i%kelia geriausius, ypa! tiko piramidinei - hierarchinei organizacij& valdymo filisofijai. 'i ateistin" filosofija puikiai papil-d" hierarchin( piramidin( organizacijos suvokimo model(. )sigaliojo nuomon", kad tam, jog geriausiai valdytum"te (mon*, turite efek-tyviai i%naudoti kiekvien+ individ+ (jis neturi prastov"ti) ir tarp j& reikia sudaryti konkurencij+ tam, kad i%kelt& „geriausius“.
,mogus (sitvirtino, kaip bazinis piramid"s vienetas, kitaip tariant, jos plyta. O j#s turb#t norite, kad plyta b#t& judri ir dar si#lanti sav*s i%naudojimo, atsipra%au, panaudojimo racionalizacinius pa-si#lymus?
Žmogus įsitvirtino, kaip bazinis piramidės vienetas, kitaip tariant, jos plyta. O jūs turbūt norite, kad plyta būtų judri ir
dar siūlanti savęs išnaudojimo, atsiprašau, panaudojimo racionalizacinius pasiūlymus?
20
20
6766
Moderniojoje Vakar! kult"roje piramid# tapo archetipu, pas$mo-n#s simboliu, kurio mes nebematome, nebesuvokiame ir nebekves-tionuojame. Pagalvokime, ar ry%tum#mes mesti i&&"k' vald%ios piramidei? O juk &iandien kone kasdien kalbame apie psichologo Abrahamo Maslou (1908 – 1970) poreiki! piramid(, demografijos piramid(, informacijos piramid(, sveikos mitybos piramid(, 'vaiz-d%io piramid(, finansin! piramid! ir t"kstan)ius kit!.
!mogus ir piramid" –dvi Vakar# kult$roje persipynusios id"jos.
Dauguma metodinių prezentacijų pateikiama per piramidinę prizmę: A. Maslow, maitinimosi,
sveikatos, vertybių ir kitos piramidės...
21
21
22
Dvi “neginčijamos tiesos” vyrauja Vakarų valdymo
kultūroje:1. Žmogus – bazinis piramidės
vienetas, kitaip tariant jos plyta.
2. Piramidė – tai galios, amžinybės ir valdymo
simbolis.
22
Lietuviški simboliai?
23
23
Lietuviški simboliai?
24
24
45
25
2626
52
27
28
P. Drukeris• Svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti
kalbant apie bet kokią organizaciją, yra tai, kad rezultatai egzistuoja tik išorėje. Organizacijos rezultatas yra patenkintas klientas. O organizacijos viduje yra tik išlaidos.
• Organizacijos yra visuomenės organai. Jos egzistuoja ne pačios sau, o privalo tarnauti konkretiems socialiniams tikslams ir tenkinti konkrečius visuomenės, bendruomenės ar individų poreikius.
29
29
30
Piramidinė organizacija, tai konfliktų židinys, ji tenkinasi tik vidiniais matavimais.
30
3131
Protinio darbo organizacijų tarpusavio santykiai daug panašesni į orkestro dirigento santykius su orkestrantais negu į tradicinius viršininko santykius su pavaldiniais. Viršininkas organizacijoje, naudojančioje protinio darbo darbuotojus, paprastai pats nesugeba atlikti to darbo, kuriam jis samdo tą ar kitą pavaldinį, panašiai kaip ir orkestro dirigentas nebūtinai turi mokėti groti tūba. Savo ruožtu protinio darbo darbuotojas priklauso nuo viršininko ta prasme, kad viršininkas nurodo jam kryptį, ir, kas svarbiausia, pasako, koks yra jo darbo „rezultatas“ visai organizacijai, tai yra, kokie yra standartai ir vertybės, našumas ir rezultatai. Ir lygiai taip pat, kaip kad orkestras gali sabotuoti net patį gabiausią dirigentą, o tuo labiau net patį autokratiškiausią, taip ir protinio darbo darbuotojų organizacija gali labai lengvai sabotuoti net patį gabiausią, o tuo labiau net patį autokratiškiausią viršininką.
32
167166
DAUGIAUSIAKENKIA TAS, KASDIRBA I! VIS" J#G".ANTROJI E.DEMINGO TEOREMA
Sekant kvantine fizika, superpozicij! b"sena egzistuoja tik tada, kai sistema yra nestebima ir nematuojama. Vos tik j# pradedama matuoti, visos kitos b"senos prapuola ir lieka tik vienas rezultatas. K# tai rei$kia kiekvienam vadovui? Tur%dami galvoje ankstesn& citat#, susitaikykite su mintimi, kad kvant! teorijoje dalel% neturi apibr%'t! savybi!, kol jos n%ra i$matuotos. Taigi ar gerai dirba dar-bininkas, ar blogai, negali pasakyti, kol jis n%ra i$matuotas.
Gaila, bet reikia susitaikyti ir su mintimi – daugiausiai kenkia tas, kuris dirba i$ vis! j%g!. Jeigu J"s matuosite darbinink#, kaip Va-kar! kult"roje (prasta, pagal jo asmeninio efektyvumo rodikl(, tai darbininkas stengsis vis# laik# gaminti, o tiesioginis vadovas apr"-pinti darbu, neatsi'velgdamas ( tai, ar reikia tai daryti, ar ne. )sivy-ravus globalizacijai ir perprodukcijai, d%l greitai kintan*i! rinkos poreiki! ir trumpo prek%s gyvavimo ciklo, vadovai supranta, kad nebegalima leisti darbininkui dirbti maksimaliai efektyviai, o rei-kia j( laikas nuo laiko stabdyti.
Paradoksas: norint b"t efektyviems, kenksminga maksimaliai i$-naudoti kiekvien# resurs#! Kaip ir simfoniniame orkestre, b"gnai turi groti tik tada, kai reikia.
33
4948
Albertas Ein!teinas "rod#, kad egzistuoja ketvirtasis matavimas – laikas. B$tent laikas i!kreipia likusius tris erdv#s matmenis – ilg", plot" ir auk!t". Mokslininkas "rod#, kad kad n#ra absoliu%ios atskai-tos sistemos, taigi negalima tvirtinti, kad teisinga yra kokia nors viena atskaitos sistema, nes trys erdv#s matmenys ir vienas laiko matmuo n#ra atskirti, o sudaro vien& keturmat" erdv#s-laiko kon-tinuum&. „Laikas atv#sina, laikas nuskaidrina“, – juokavo Markas Tvenas (1835 - 1910). Mat, ne"vertintas laikas visuomet sujaukia m$s' planus.
VISUS M!S" PLANUSGRIAUNA KETVIRTASISMATAVIMAS – LAIKAS
laikas
X
Y
Piramidinėje pasaulėžiūroje trūksta laiko tėkmės matmens
A. Einšteinas įrodė, kad mūsų matavimų sistemai (ilgis, plotis, aukštis) trūksta ketvirto matmens - laiko.
34
34
Darius Radkevičius lecture
У всех есть дело, нет
времени, чтобы занятся им...
Б. Гребенщиков
35
E. Demingo struktūra
36
36
Išmeskite iš galvos piramidinę struktūrą, ji seniai paseno!I!MESKITE SAVO SEN"
NAVIGACIN# SISTEM",NES JI MORALI!KAIPASENO
Jei norite keliauti vandenimis ir pakartoti viking! s"km#, privalote i$mesti sen%j% &mon"s navigacin# sistem%. Gal ji ir tiko keliaujant sausuma, ta'iau vandens keliams ji papras'iausiai n"ra pritaikyta. Galima persp"ti i$ anksto – jos tobulinimas nepad"s, nes $ios siste-mos $aknis yra supuvusi.
Valdyti vandens keli!, arba srauto navigacin#, sistem% mok" i$ JAV kil#s valdymo genijus E. Demingas (1900-1993). (is )mogus didis tuo, kad i$mok" Japonijos &mones pertvarkyti gamyb%. E. Demingo paskaitos garsiausi! Japonijos &moni! vadovams padar" savo – jis &rod", kad hierarchin" strukt*ra neatspindi gamybos ir paslaug! srauto logikos, tod"l metas j% keisti. (iandien Tekan'ios saul"s $a-lis gamybos srityje lenkia ir pa'i% Amerik%.
Srautin! strukt"ra pagal W. Deming#.
37
Vadovui sunku suvokti saviorganizuojančią sistemą, nors dažnas iš jų yra kasdienis jos
dalyvis!
• Kelių eismo sistema susideda iš daugybės individų, nesivadovaujančių jokia hierarchija, turinčių skirtingą išsilavinimą, skirtingas žinias, socialinį statusą ir patirtį. Visi jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir mažus vaikus automobilio sėdynėje. Nustebsite, sužinoję, koks menkas procentas tų individų miglotai raukia apie geografiją, dažnai maišo, užmiršta ar net niekada gyvenime nėra skaitę kelių eismo taisyklių. Dar daugiau – tarp jų yra tokių, kurie netgi pasiryžę jų nepaisyti! Ir vis tik kelių eismo sistema veikia!• Kiek kelių taisyklių atsimena visi kelių dalyviai? Greičiausiai tik kelias – kuria puse važiuoti ir ką reiškia šviesoforas.
38
38
179178
Viena i! daugelio pavykusi" saviorganizuojan#i" sistem", kurias suk$r% &mogus, – keli" eismas.
Keli" eismo sistema susideda i! daugyb%s individ", nesivadovau-jan#i" jokia hierarchija, turin#i" skirting' i!silavinim', skirtingas &inias, socialin( status' ir patirt(. Visi jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir ma&us vaikus ant automobilio s%dyn%s. Nustebsite, su&ino-j), koks menkas procentas t" individ" miglotai raukia apie geogra-fij', da&nai painioja, u&mir!ta ar net niekada gyvenime n%ra skait) keli" eismo taisykli". Dar daugiau – tarp j" yra toki", kurie netgi pasiry&) j" nepaisyti! Ir vis tik keli" eismo sistema veikia, nepai-sant kartais nervinan#i" kam!#i", vis tiek kasdien pasiekiame savo darbo vietas, o savaitgaliais – galime vykti ( sodyb'.
Keli" eismo sistem' sudaro daugyb% energijos !altini", bet juos ga-lima reguliuoti bendromis taisykl%mis.
Kiek keli! taisykli! atsimena visi keli! dalyviai? Grei"iau-siai tik kelias: kuria puse va#iuoti ir k$ rei%kia %viesofo-ras.
Ar kas yra kada mat)s, kaip bit%s stumdosi prie avilio, nesugeb%da-mos patekti ( jo vid"?
VADOVUI SUNKU SUVOKTI SAVIORGANIZUOJAN!I" SISTEM", NORS DA#NASI$ J% YRA KASDIENISJOS DALYVIS!
39
Išvada paprasta: kelių eismo taisyklės reguliuoja srautą, o ne atskiro individo sugebėjimus ir tuo pačiu metu jos yra vienodos visiems eismo dalyviams, net jeigu tai šventa karvė!
180 181
I!VADA PAPRASTA:keli" eismo taisykl#s reguliuoja sraut$, o ne atskiro individo suge-b#jimus ir tuo pa%iu metu jos yra vienodos visiems eismo dalyviams, net jeigu tai &venta karv#!
40
Ko reikia, kad jūs pradėtumėte valdyti srautą, o ne hierarchiją?
Vadovybė egzistuoja tam, kad institucija pasiektų
norimų rezultatų. Ji turi pradėti nuo pageidaujamų
rezultatų nustatymo ir taip organizuoti institucijos
išteklius, kad tie rezultatai būtų pasiekti. Tai yra organas,
turintis padėti institucijai, kad ir kokia ji būtų – firma,
bažnyčia, universitetas, ligoninė ar skriaudžiamų moterų
prieglauda – pasiekti išorinių rezultatų. ( P. Drukeris)
41
41
Net Rolls Royce užstringa kamščiuose...
Matuojant srautą ir komandines pastangas, galima pasiekti įstabių rezultatų. Bet, kaip dainuoja B. Grebenčikov, “Даже Ролс Ройсу стоять в пробке”... Srauto matavimas, tai fizinės dualaus pasaulio pusės matavimas.
Kaip matuoti “tamsiąją” mėnulio pusę - protinio darbo efektyvumą?
42
42
Tik iškėlę bendrą tikslą galite tikėtis permainų.
• Jau penkiasdešimt metų žinome, kad vien tik pinigai nėra pakankama
paskata gerai dirbti. Nors nepasitenkinimas atlyginimu motyvaciją labai
mažina, bet pasitenkinimas juo yra iš esmės tik „higieninis veiksnys“, pasak F.
Hercbergo. Darbuotojus, o ypač protinio darbo darbuotojus motyvuoja tai, kas
motyvuoja savanorius. Juk žinome, kad savanoriams jų darbas turi teikti
daugiau pasitenkinimo negu apmokamiems darbuotojams kaip tik dėl to, kad
jie už tai negauna atlyginimo. Jiems labiausiai reikia iššūkio. Jie turi žinoti
organizacijos misiją ir tikėti ja. Jiems reikia matyti rezultatus.
• Vis daugiau „darbuotojų“ reikia valdyti kaip „partnerius“, o jau pats
partnerystės apibrėžimas suponuoja, kad visi partneriai yra lygūs, ir kad jiems
įsakinėti negalima. Juos reikia įtikinti.
• Žmonių nereikia „valdyti.“
• Uždavinys yra vadovauti žmonėms, juos vesti.43
43
• Kaip atrodo srautinės organizacijos struktūra. Taip, kaip vaizduojama simbolyje – In ir Jan.
• Yra srauto vadovas ir srautą aptarnaujantis vadovas.
• Pirmojo užduotis: valdyti operacinį srautą ir jį greitinti.• Antrojo užduotis: aptarnauti srautą, analizuoti srauto sutrikimų priežastis ir jas šalinti.
44
38
Kaip matuoti komandinį darbąmokyklose ir universitetuose?
• Jei matuosite darbuotoją pagal jo asmeninio efektyvumo rodiklį, tai niekada nesubursite vienminčių komandos.
• Tik matuodami komandinį darbą tapsite tikrai efektyvūs!
38
45
39
Du esminiai rodikliai
Komandiniai pasiekimai siekiant užsibrėžto tikslo (fizinė darbo pusė).
Inovacijų skaičius (intelektinė darbo pusė).
39
46
Du Mozės įsakymai šių dienų organizacijai.
47
215214
DU MOZ!S "SAKYMAI #I$ DIEN$ VERSLO ORGANIZACIJAITarp !inojimo ir darymo gili praraja. Pirmiausia b"tina pakeisti sen#sias taisykles.
Vadovo u!duotis suburti kolektyv# ne tik bendram darbui, bet ir nuolatiniam organizacijos tobulinimui, jos verslo inovavimui. Kolektyv! galima apibr"#ti kaip individ$ visum!, matuojam! vienodais rodikliais ir vienodai juos suprantan%iais.
&diekite du naujus „Moz"s“ 'sakymus, kurie b(t$ vieningi visai or-ganizacijai, ir j(s sukursite ne tik save organizuojan%i!, bet ir save tobulinan%i! organizacij! – viening! bendruomen) ir kolektyv!.
IAtlikti gaut! padalinio u#duot' kokybi*kai, reikiamos apimties ir per kuo trumpesn' laik!. Saviorganizacija.
IILikus' laik! skirti steb"jimui ir m!stymui, kaip
patobulinti vadovo nurodyt! „*lubuojan%i!“,kritin) 'mon"s veiklos operacij! (darbininkams)
arba prie#ast', lemian%i! pasikartojan%ius gaisrus, – kliento aptarnavimo
v"lavimus (vadovams). Savitobulinimas.
47
48
Formulė, kuri netaurųjį metalą paverčia auksu:
Atliktas dienos darbas = laiku
komandos atlikta
užduotis + sugalvotas ir įdiegtas
patobulinimas49
216 217
FORMUL!, KURI NETAUR"J# METAL$ PAVER%IA AUKSUAtliktas dienos darbas = laiku atlikta u!duotis + sugalvo-tas + "diegtas patobulinimas
!inoti slapt" formul# – to dar nepakanka norint i$gauti auks". B%-tina pakeisti sen"sias taisykles ir visiems laikams i$sivaduoti i$ Centuriono gvardijos. Rytieti$kasis „kaizen“, arba „tobulinimas“, Japon& filosofijoje apima visas sritis – nuo asmeninio gyvenimo iki verslo.
Hitoshi Takeda Europoje 'inomas Toyotos paslap(i& 'inovas )siti-kin#s, kad kiekvienos )mon*s vadovas, norintis tapti verslo magu, turi )sis"moninti vien" slapt" ritual", juo tik*ti ir per j) valdyti. „J%s& )mon* $iandien ryte yra blogiausios b%senos, palyginti su tuo, k" galima padaryti iki vakaro“, - sako H. Takeda.
Toks gal*t& b%ti kasdien save tobulinan(ios organizacijos moto.
„J!s" #mon$!iandien ryte
yra blogiausios b!senos,
palyginti su tuo, k% galima
padaryti ikivakaro.“
Hitoshi Takeda
49
Socialinės atsakomybės• Vadovas yra tarnas. Jo šeimininkas yra
institucija, kuriai jis vadovauja, ir atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti ji. O vadovo svarbiausias uždavinys yra pasiekti, kad institucija, nesvarbu kokia ji būtų – verslo įmonė, ligoninė, mokykla ar universitetas – atliktų savo funkciją ir įneštų savo indėlį, dėl kurio ji ir egzistuoja.
• Universitetas, nesugebantis parengti būsimus vadovus bei specialistus, nėra socialiai atsakingas, kad ir kiek „gerų darbų“ jis imtųsi.
50
50
53
53
