VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASPEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Nijol Gordynecien

PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S IR VADOVAVIMOVEIKA

Magistro darbas

Vilnius, 2007

2

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASPEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S IR VADOVAVIMOVEIKA

Magistro darbasSocialiniai mokslai, edukologija (07S)

Magistro darbo autorius Nijol Gordynecien

Vadovas doc. dr. Ona Monkevi ien

3

SANTRAUKA

Nijol Gordynecien

PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S IR VADOVAVIMO S VEIKA

Nuolat atsinaujinan ioje, tobulinamoje Lietuvos vietimo sistemoje ypa aktualus kokybi ko

ugdymo klausimas, o veiksmingo vadovavimo problema tampa vis aktualesn . Mokyklos vadovai

turi geb ti profesionaliai valdyti mokykl , u tikrindami s kming jos veikl bei veiksming

tobulinim , nukreipt mokinio kokybi ugdym si.

Tyrimo tikslas yra vertinti mokykl vadov vadovavimo stiliaus tak pradini klasi

mokytoj profesin s ir vadybin s kompetencijos kokybei.

Atlikus pedagog apklaus , buvo nustatytas pa pedagog socialin s, informacijos valdymo,

efektyvios veiklos, poky valdymo ir edukacin s kompetencijos lygis, kuris pagal gautus rezultatus

visose kompetencijose yra geras, o geb jim objektyvus pagrindimas pakankamas. Atlikus vadov

apklaus interviu metodu, nustatyta, kad siekdami gyvendinti vietimo politikos u davinius ir

pasiekti ugdymo kokyb s, vadovai derina vadovavimo stilius.

vietimo staig vystymasis, novatori kumas ir ugdymosi kokyb tiesiogiai priklauso nuo

vadovo ir jo vadovavimo kokyb s, jo komandos kompetencijos – intelektualini ir pragmatini

administravimo mok jim ir – s moningos pl tot s. Tyrimo rezultatai parod , kad ry kios

pedagog kompetencij kokyb s priklausomyb s nuo vadovavimo stiliaus nepasteb ta.

4

SUMMARY

Nijol Gordynecien

THE RELATIONSHIP BETWEEN MANAGEMENT AND QUALITY OF EDUCATIONAL

COMPETENCES

The topical issue of effective teaching has gained much importance in the constantly developing

and reformative education system in Lithuania, while the question of efficient management is

becoming more significant nowadays. It is within the competences of school managers to

professionally govern the school in ensuring its successful management as well as effective

improvement oriented towards the students’ potent education. On carrying out a survey of

managers, it has been established that the managers shall coordinate styles of management in

seeking to implement the objectives of the education policy and improve the process of teaching.

The present paper aims at evaluating the impact of management style of school managers on the

quality of lower class teachers’ occupational and managerial competences.

Having performed the teachers’ questionnaire, the level of teachers’ social, educational,

information management competences as well as the competences of effective activities and the

ability to cope with unexpected changes was established. The said level is satisfactory according to

the results obtained during the research, while an impartial substantiation of abilities is sufficient.

The development of educational institutions, innovations and the quality of education depend

mainly on the manager and his/her managerial skills, as well as on the sustainable development of

his/her team’s competence, i.e. the knowledge and pragmatic skills of school administration. The

results of the research have shown that a strong dependency of the equality of the teachers’

competences on management style has not been highlighted.

5

TURINYS

VADAS 6

1. MOKYKL ADMINISTRACIJOS VADOVAVIMO STILI IR PEDAGOGINI

KOMPETENCIJ S VEIKOS ANALIZ REMIANTIS LIETUVOS IR U SIENIO PATIRTIMI 9

1.1. vietimo vadybos samprata bei pagrindin s vadovo funkcijos 9

1.2. Efektyvaus vadovo savyb s ir kompetencijos 13

1.3. Vadovavimo stili teorijos 16

1.4. Kompetencijos samprata 19

1.5. Pedagog profesini ir vadybini kompetencij modeliai 24

2. TYRIMO METODOLOGIJA 31

3. VADOVAVIMO STILIAUS IR PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S RY YS 35

3.1. Mokykl vadov vadovavimo stili tyrimo rezultatai 35

3.2. Vadov veiklos ir j vadovavimo stili vertinimo rezultatai 39

3.3. Pedagog kompetencij diagnostinis tyrimas 49

3.4. Stili derinimas ir pedagogini kompetencij kokyb s ry ys 65

VADOS 70

REKOMENDACIJOS 72

LITERAT RA 73

PRIEDAI 76

6

VADAS

Nuolat atsinaujinan ioje, tobulinamoje Lietuvos vietimo sistemoje, vis da niau kalbama apie

kokybi ugdym , o vadovavimo, ypa veiksmingo, problema tampa vis aktualesn . Daugel met

vietimo reform buvo imtasi siekiant pagerinti kokyb taip, kaip ji suprantama dabar, t.y. siekiant

teikti geresnes paslaugas (Alain, 2003).

vietimo kokyb – tai po ymi visuma, leid ianti spr sti, kaip vietimo staiga vykdo savo

paskir iai b dingus bei nacionalinius ugdymo tikslus, atitinka nacionalinius reikalavimus ir normas,

Europos S jungos, pasaulio ali vietimo siekius, esamomis s lygomis ir geba tas s lygas gerinti

(Ali auskas, 2000).

Formuojant iuolaikin s, modernios mokyklos vaizd visuomen je vadovo bruo u tampa

geb jimas susitvarkyti su poky iais. Besikei ian ios programos, augantys reikalavimai spaud ia ne

tik moksleivi , bet ir mokytoj bei mokykl vadov pe ius. I skirtinis vaidmuo mokyklos veikloje

tenka vadovavimui. Tod l centrine mokyklos vadybos a imi yra vadovas. Vadovaujant ypating

reik turi praktika, iai, patyrimas ir be abejo, asmenin s vadovo savyb s.

Apie vadybos mokslo subtilumus leid iamos vairios knygos, skirtos jau esamiems ir

simiems vadovams, kuriose pateikiama daugyb patarim , pamokym , kaip efektyviai vadovauti.

Tai yra svarbu, nes su tuo glaud iai susij s ir pats darbas mokykloje, jo efektyvumas, rezultatai.

Kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla b s kminga, kad klest ugdymo staiga,

miela visai bendruomenei, ugdomos vertyb s bei pasiekiami auk ti ugdymosi rezultatai.

vairius vadybos klausimus tyr ir apra : Fullan M. (1998), Reagan R., Fayol H., Tayolor W.,

Stoner J.A.F., Freeman R.E., Gilbert D.R. (2005), Razauskas R. (1997), Sakalas A., ilingien V.

(1998, 2003), Vasiliauskas A. (2006), Kasiulis J., Tarvydien V. (2001), Neverauskas B.J., Rastinis

J. (2000) ir kt.

vietimo vadybinink s ra as taip pat gausus. Publikacij apie vietimo organizacij vadyb

per pastar de imtmet yra paskelb : Everard K.B., Morris G. (1997), Hopkins D., Hinscow M.,

West M. (1998), Arba iauskas A. (1996), Targamadz V. (1996, 2001), Ve kien N. (1996), elvys

R. (1997, 1999, 2003). Jucevi ius (1996), Mikoli nien V. (2002), Ali auskas R. (2000), Cibulskas

R. (1997) ir kt autoriai.

Kad ir kiek b sukurta vadovavimo teorij , kiekvienas vadovas pirmiausia yra mogus, su

savo prigimtimi, savitomis savyb mis, vertybin mis nuostatomis. Tad vadovas tur b ti ir

skirtin asmenyb , turinti tokiam darbui reikaling savybi .

Teorij , siekian apib dinti priimtiniausi vadovavimo stili autoriai: Lewin K., Fiedler F.,

Hersey P., Blanchavol K., Bass B., Razauskas R., elvys R. ir kt.

7

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose Valstybini ir savivaldybi

mokykl vadov , j pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojan skyri ved atestacijos

nuostatuose (2005) teigiama, kad „vadovas yra profesionalas, gij s vadybos kompetencijos

pagrindin se iuolaikin s vadybin s veiklos – vietimo politikos ir strateginio planavimo,

ugdymo(si) proceso, mogi , materialini ir finansini i tekli valdymo srityje.“

Vadovams keliama daugyb reikalavim , o vienas i j , tai b tinyb skatinti pedagog

profesini bei vadybini kompetencij formavim si, kaip ugdymo proceso modernizavimo ir

kokyb s u tikrinimo prielaid .

Europos S jungos dokumentuose pabr iama, jog spart s pasikeitimai alies gyvenime

priklauso nuo auk tos kokyb s ini , geb jim ir kompetencij raidos tiek individualiame, tiek

lokaliame ir nacionaliniame lygmenyje. Kei iasi ugdymo sistemos elementai; nuo ini gijimo

akcentavimo kompetencij ugdym . Yra svarbu ne tik tai, k ino kiekvienas asmuo, bet taip pat,

kaip ir kada jis naudojasi turimomis iniomis. Svarbu, kad mogus tur polink mokytis ir

mokyt si vis gyvenim . (Projekto „Naujos galimyb s Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos

pl trai“ seminar ciklo med iaga, 2005)

Iki XXa. 10–ojo de imtme io ma ai kas dom josi kompetencijos terminu. Ilg laik pasaulyje

buvo vartojamas kvalifikacijos terminas. Kvalifikacija yra gyjama kart ir visam laikui, o

kompetencija– tai asmens ini , geb jim , vertybini nuostat ir veiklos vertinimas.

Kompetencij gijim ir raid s lygoja trys veiksniai:

a) besimokan iojo motyvacija,

b) kompetencij ugdymas,

c) kompetencij tobulinimas (Pocztar, 1987);

Kompetencij samprat bei rai kos formas Lietuvos pedagog profesin je veikloje tyrin jo:

Adomaitien J., Teresevi ien M. (2001), Anu ien B. (2005), Auk tkalnyt D. (1999), Jucevi ien

P., Lepait D. (2000), Malinauskait A., Pukelis K. (2001), Simonaitien B., Targamadz V.

(2001), Zaukien A. (2005), Jura ait E. (2004) ir kt.

Nuo mokyklos vadov kompetencijos priklauso, kokia yra kuriama iuolaikin ir savitais

bruo ais pasi yminti mokykla, kuri u tikrina ugdymo kokyb , skatina visapusi vaiko asmenyb s

raid , telkia bendruomen s nari pastangas, kad b tobulinamas kokybi kas ugdymas.

Atnaujinus pradinio ugdymo samprat bei program , pradini klasi mokytoj rengimo

standartus, atestacijos nuostatus i kilo b tinyb tirti ir pad ti pradini klasi mokytojams gyti ir

tobulinti profesines bei vadybines kompetencijas. (Zaukien , 2005)

Mokyklos vadovai turi geb ti profesionaliai valdyti mokykl , u tikrindami s kming jos veikl

bei veiksming tobulinim , nukreipt mokinio kokybi ugdym si ir gyvenimo s km . Raktas

visoms mokini galimyb ms atverti m mokyklose slypi mokytoj ir vadov kvalifikuotume,

8

mokini pa anga priklauso nuo mokymo kokyb s, o pastaroji nuo vadovavimo (Nacionaliniai

standartai mokykl direktoriams, 2003).

Lietuvoje tyrin ti tik kai kurie pedagogini kompetencij aspektai, prakti kai n ra atlikta

tyrim , kurie b orientuoti vertinti vadovavimo stiliaus poveik pradini klasi mokytoj

profesini ir vadybini kompetencij kokyb . Tai paskatino magistriniame darbe pateikti pedagog

profesini bei vadybini kompetencij ir vadovavimo stili vairov s teorin analiz ir atlikti

empirin tyrim , skirt pedagogini kompetencij ir vadovavimo stiliaus ry io nustatymui.

Pradini klasi mokytojams svarbu nuolat tobulinti profesines bei vadybines kompetencijas, o

vadovai atsako u vadovaujamos staigos ugdymo kokyb .

Objektas: Mokykl vadov vadovavimo stilius ir pradini klasi mokytoj pedagogin s

kompetencijos.

Tikslas: vertinti mokykl vadov vadovavimo stiliaus tak pradini klasi mokytoj

profesin s ir vadybin s kompetencijos kokybei.

Hipotez : Mokykl vadov vadovavimo stilius turi takos pradini klasi mokytoj profesin s

ir vadybin s kompetencij kokybei.

daviniai:

1. analizuoti vadovavimo stiliaus teorijas, modelius, ypatumus.

2. Atskleisti pedagog profesini ir vadybini kompetencij samprat , modelius,

kriterijus, po ymius.

3. tirti mokykl vadov vadovavimo stili ir pradini klasi mokytoj profesini ir

vadybini kompetencij lygmen bei ypatumus.

4. Nustatyti vadovavimo stiliaus ir pedagogini kompetencij kokyb s ry .

Metodai: interviu, anketin apklausa, kriterinis sivertinimas pagal kompetencij geb jim

apra .

Tiriamieji: vairi tip mokykl vadovai ir pradini klasi mokytojai.

Darbo strukt ra: I dalis – mokslin s literat ros analiz , II dalis – metodologija, III dalis –

analitin – tiriamoji. Darbe yra 18 paveiksl , 8 lentel s. Darb sudaro 21 590 od .

9

1. MOKYKL ADMINISTRACIJOS VADOVAVIMO STILI IR PEDAGOGINI

KOMPETENCIJ S VEIKOS ANALIZ REMIANTIS LIETUVOS IR U SIENIO

PATIRTIMI

1.1. vietimo vadybos samprata bei pagrindin s vadovo funkcijos

Daugelis ra an apie veiksmingai dirban ias mokyklas da nai mini vadovavimo reik ,

mokytoj tobul jimui palank klimat , komandin darb , administracijos bendradarbiavimo su

pedagogais reik . Vadovavimas mokyklai – neatsiejama vietimo vadybos dalis.

Vadybos teoretikai vietimo vadybos s vokos atsiradim sieja su pirm mokykl atsiradimu,

nes joms reik jo ir vadovauti. Vadybos samprata b gant metams kito, tod l prof. V. ernius i skyr

tradicines ir naujas pa ras vadovus. Vienas bene tiksliausias tradicinio vadovo apib dinimas –

„tai grie tas valstyb s inspektorius“ ( ernas, 1995). Tradicinio vadovo, kuris dirbo autokratin je

alyje, veikla buvo grie tai politin , o pati valdymo sistema labai centralizuota bei hierarchinio

pob io.

Demokratin je visuomen je palengva formavosi nauja vadovo samprata. Naujasis vadovas

apibr iamas – „tarnas, sieki s tarnauti tiems, kuriems vadovauja“ ( ernius, 1993).

Kitas svarbus veiksnys – laisvos rinkos element skverbimasis vietimo sistem . Prad jo

formuotis vietimo staig , kaip paslaug teik , vaizdis.

Vertinant tradicinio ir naujojo vadovavimo sampratas negalima vienareik mi kai i kelti

auk tumas tik naujojo vadovavimo. Tuometin je autokratin je valstyb je kitoks vadovavimo stilius,

ko gero, buvo ne manomas. Tik po komunistinio re imo Lietuvoje palengva formuotis naujasis

po ris valdym ( elvys, 1999).

Vadybos, kaip atskiro mokslo pradininkai yra laikomi pranc zas H. Fayol ir amerikietis F. W.

Tayolor. vietimo vadybos klausimais pirmieji ra R. Reagan i JAV ir M. Thatcher i Did iosios

Britanijos.

R. elvys pateikia tai tok vietimo vadybos apibr im – tai „veikla, kuria organizuotai

siekiama u sibr vietimo sistemos ir atskir vietimo organizacijos tiksl .“( elvys, 2003).

Tarybiniu laikotarpiu Lietuvoje vairiais mokykl valdymo klausimais ra J.Bosas,

R.Cibulskas, K.Mi kinis, J.Ratkus, R.Razauskas ir kt.

Lietuvai atgavus nepriklausomyb ir prasid jus vietimo reformai vis daugiau autori

dom tis vietimo vadybos problemomis. vietimo vadybos kursus, paskaitas iandien organizuoja

vairios Lietuvos kvalifikacijos tobulinimo institucijos, daugelyje alies universitet vyksta vadybos

magistrant ros studijos.

10

Europos ali ir tarptautini organizacij politikoje vis daugiau d mesio skiriama kokybei, tai

nesunku pasteb ti i vietimui kasdien keliam vis didesni reikalavim (Alain, 2003).

Analizuojant daugel Lietuvos respublikos vietimo ir mokslo ministerijos dokument , galima

teigti, kad vietimo kokybei ypating d mes skiria ir Lietuvoje. Nekei iant esmini ugdymo turinio

formavimo nuostat bei princip bendrosiose programose ir i silavinimo standartuose daugiau

mesio skiriama tam, kad b u tikrinta auk ta ugdymo(si) kokyb . Tame pa iame dokumente

teigiama, kad visa vietimo bendruomen , mokykl vadovai ir mokytojai kvie iami pa velgti

kiekvieno moksleivio vertybini nuostat , geb jim ir ini bei supratimo pl tot kaip integral

proces – moksleivio kompetencijos ugdym (Bendrosios programos ir i sislavinimo standartai,

2003). Deja, n ra visuotinai nustatytos vietimo kokyb s sampratos.

vietimo kokyb apib dinama kaip po ymi visuma, kuri leid ia spr sti, kaip vietimo staiga

vykdo savo paskir iai b dingus bei nacionalinius ugdymo tikslus, atitinka nacionalinius

reikalavimus ir normas, Europos S jungos, pasaulio ali vietimo siekius, pasi ymi naujovi ir

nuolatinio tobul jimo siekimu esamomis s lygomis ir geba tas s lygas gerinti (Ali auskas, 2000).

Bendriausia prasme vietimo kokybe laikytini vietime dalyvaujan asmen , pedagog ,

vietimo staig vadov , ir politik susitarimai d l vietimo tiksl (vertybi , modeli , kuri

nijimo siekiame), j siekimo b (kaip, kokiais i tekliais, darb paskirstymas ir j atlikimo

laikas ir pan.) ir pasiekim vertinimo kriterij (laukiam rezultat ) bei sutartini tiksl pasiekimo

laipsnis (Ali auskas, 2000).

Autoriai bando i skirti pagrindines vadovo funkcijas. Vadovai organizacijoje atlieka daug

skirting funkcij . Vadybos teoretikai skirtingai pateikia vadovavimo funkcijas.

Antai, A. Fayol i skyr penkias pagrindines funkcijas: planavim , organizavim , vadovavim ,

koordinavim , kontrol . (Sakalas, 2003).

R. elvys (2003) nurodo keturias vadovo funkcijas: planavim , organizavim , vadovavim ,

kontrol . V. Mikoli nien savo knygoje „Vadybos ab praktin je pedagogo veikloje“ (2002)

vadovo funkcijas i skiria kaip ir R. elvys – keturias, tik kontrol s funkcij ji vadina prie ra.

Visos ios funkcijos yra glaud iai susijusios, ir bet kurios i j vykdymas veikia kit funkcij .

Pagrindines funkcijas atlieka visi vadovai, nesvarbu, koki viet organizacijoje jie u ima. Skiriasi

tik tam tikras lyginamasis svoris ir svarba j veikloje.

Su planavimu da nai susiduriame kasdienin je savo veikloje.

Planavimas – pagrindin auk iausio lygio vadovo darbo funkcija, daranti didel tak kit jo

vykdom funkcij efektyvumui bei palie ianti vis organizacij . Vadyboje naudojami vair s

planavimo modeliai, o mokyklos vadovo darbo planavim sudaro ie pagrindiniai ingsniai:

• mokyklos vizijos nustatymas,

• mokyklos filosofijos ir vertybi sistemos nustatymas,

11

• mokyklos misijos suformulavimas,

• dabartin s situacijos analiz ,

• strategini tiksl nustatymas,

• veiklos plano parengimas,

• kasdienini darb planavimas. ( elvys, 2003).

Planavimas glaud iai susij s su sprendim pri mimo procesu. Juk pats planavimas – tai vienas

galim sprendim pri mimo b . Nors sprendimus b tina priimti nuolat, bet ne visi vadovai

nusiteik tai daryti. Tai da niausiai s lygoja tam tikros prie astys: vadovai bijo priekai , kai

padaryti sprendimai b na neteisingi; sprendimai siejami su permainomis, to da niausiai bijo

darbuotojai, o ne retai ir patys vadovai; sprendimai kartais gali sukelti konfliktus, o tai ne visiems

nariams palanku. (Vasiliauskas, 2006)

Taigi planavimas reikalauja i vadov tam tikr : sugeb ti analizuoti situacij ; numatyti,

kas turi b ti atlikta; apskai iuoti, kaip tai padaryti; vertinti nuveiktus darbus ir juos koreguoti.

(Sakalas, 2003).

Organizavimas – tai antroji pagrindin vadybos funkcija. Jos esm – tinkamai parinkti mones,

paskirstyti darbus, atsakomyb , i teklius, kad efektyviai b siekiama organizacijos tiksl

gyvendinimo. Vienas svarbiausi organizavimo ingsni – tai darbo grupi komand formavimas.

Vieni reik mingiausi komandos darbo bruo yra bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba,

vienalyti kumo ir vairialypi kumo pusiausvyra. Veiksminga, kitaip tariant efektyvi, grup gali b ti

tuomet, kai sugeba susitelkti ir panaudoti visos grup s ir kiekvieno asmens sugeb jimus, kai

gyvendina suplanuotas u duotis ir kiekvienas narys patenkina savo poreikius. Nepriklausomai nuo

komandos pob io (komandos gali b ti formalios ir neformalios), kiekvienu atveju neabejotinai

pabr iamas lyderio vaidmuo. Formalaus lyderio sugeb jimas valdyti bei formuoti komand svarbu

tiek pat, kaip ir neformalaus lyderio galia paveikti darbo grup s narius ar kitaip daryti tak atskir

asmen ar kolektyvo elgsenai pla ja prasme. Abiem atvejais daroma taka organizacijos tikslams.

R.Glaser teigimu, komandoje labiau nei grup je pasirei kia asmeniniai vadovo tr kumai ar

individuali ir kolektyvini pozicij konfliktai. Komandoje gali nukent ti sprendim pri mimo

sparta ir kokyb (d l sprendimus priiman asmen skai iaus), taip pat gali kilti nesutarim d l

didesni vadovo elgsenos kritikos galimybi . Kita vertus, pasak to paties teoretiko, pastebima ir

akivaizd iai teigiamas komandos k rimo bruo as: sulaukiama daugiau geresni pasi lym ; daugiau

moni r pinasi organizacija, jos tiksl gyvendinimu; atsiranda didesn galimyb tobul ti, dalintis

patirtimi ir iniomis; grup je jau iamas didesnis tarpusavio pasitik jimas, patiriama daugiau

teigiam emocij : pasitenkinimas darbu ir bendravimu; lanks iau sprend iamos problemos;

produktyvesni pasitarimai. (Stoner ir kt., 2005).

12

Instruktavimas kaip daryti, derinimas, pagrindimas ir koordinavimas – tai vadovavimas. Norint

kmingai vadovauti reikia sugeb ti i moningai inicijuoti ir koordinuoti veikl ; geb ti nukreipti

bendruomen s pastangas tinkama linkme; ai kinti, k reikia atlikti, grind iant, kod l visk reikia

atlikti gerai.

Valdymo procese labai svarbus vaidmuo tenka personalo darbo veiklai skatinti: t.y. motyvacijai.

Motyvavimo s voka kilusi i lotyn kalbos od io „movere“ (vesti, jud ti). (Sakalas, 1998).

Motyvacija – itin svarbus veiksnys, s lygojantis asmens veiklos rezultatus. Kiekvieno individo

motyvacija vienai ar kitai veiklai yra asmeni ka ir unikali. Tai priklauso nuo kiekvieno poreiki ,

interes , sieki , vertybini orientacij , ideal . Motyvacijos teorijos – turinio ir proceso – siekia

paai kinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokie j poreikiai, kokios elgesio alternatyvos.

Turinio teorijos apra o, kas duoda individui impuls elgtis tam tikru b du, o proceso teorijos

parodo, kaip skatinamas mogaus elgesys. Nor dami tinkamai valdyti personal , vadovai turi inoti

motyvus, skatinan ius personalo darbo veikl , ir juos tinkamai panaudoti. Nuo darbo strukt ros

priklauso motyvacija bei pasitenkinimas. Blogai organizuotas darbas gali sukelti baim , nuobodul

bei suma inti darbo na um , darbuotojas nei naudos vis savo sugeb jim ir galimybi . Blogai

organizuoto darbo pasekm – bloga kokyb , konfliktai, stresai. Darbuotojai, kurie tikslingai

motyvuojami, yra link ir savimotyvacij . Svarbu, kad vadovas suprast darbo pasitenkinimo

elementus bei sugeb juo pritaikyti veikloje. Darbuotojai dirbs geriau tada, kai atlyginimas (darbo

mokestis) bus nustatomas toks, kuris skatins siekti ideali darbo rezultat (deja retai mokykl

vadovai gali skatinti darbuotojus atlyginimo pak limu, nes tai vyriausyb s kompetencija).

Paskatomis der atlyginti darbuotojams u puikius pasi lymus tobulinti organizacijos veikl ,

konkre ius darbus, projektus. Pripa inimas – pad ka, d mesio parei kimas, tur b ti taikomi kaip

priemon pa ym ti ir psichologi kai atlyginti asmenims u pastangas. Tai vidinis atlyginimas,

leid iantis individui patenkinti pagarbos poreik , kuris A. Maslow poreiki hierarchijoje yra ypa

svarbus. (Sakalas, 2003).

Motyvuojantis vadovas vadovaujasi ai kiai suformuluotais tikslais ir u daviniais, o apie

darbuotoj darbo kokyb sprend ia pagal pasiektus rezultatus. Toks vadovas visada laiku priima

sprendimus bei realiai vertina kylan ius konfliktus ( elvys, 2003).

Kontrol – tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir,

esant reikalui, atliekami koreguojamieji veiksmai. i vadovavimo funkcija padeda i siai kinti, kiek

veiksmingi ir tiksl s buvo planavimas, organizavimas bei vadovavimas.

R. elvys i skiria keturis esminius kontrol s proceso etapus:

1. Kriterij ir metod veiklos kokybei vertinti k rimas.

2. Veiklos kokyb s vertinimas.

3. Nustatymas, ar veiklos kokyb atitinka kriterijus.

13

4. Koreguojamieji veiksmai. ( elvys, 2003, p. 97)

J.A.F. Stoner, R.E. Freeman, D.R.Jr. Gilbert (2001) kontrole vardina kaip proces , u tikrinant

realios ir planuotos veiklos atitikim .

Sto kus S. (2002) mano, kad vykdant kontrol s funkcij stebimos tokios darb charakteristikos:

kiekybin s ir kokybin s, laiko, vert s.

Kontrol vadovams padeda sekti vidinius bei i orinius poky ius ir nustatyti j tak

organizacijai. Kadangi vietimo organizacij veiklos rezultatai sunkiai i matuojami, kalb ti apie

kontrol yra sud tinga ir nevienareik mi ka. Vis gi vietime jau tvir iau sigali standartai bei kiti

vertinimo kriterijai, kurie leid ia objektyviau vertinti vietimo institucijos veikl . Kokyb vietime

gali b ti matuojama vairiai, ta iau da niausiai naudojamos trys matavimo kategorijos:

1. Atitiktis ekspert nustatytiems kokyb s standartams.

2. Atitiktis bendru susitarimu nustatytiems kriterijams.

3. Individualaus kliento poreiki patenkinimas.

Lietuvoje „pagal iuo metu galiojan tvark vairi ugdymo pakop bendrojo i silavinimo

valstybin standart nustato vietimo ir mokslo ministerija“ ( elvys, 2003 p. 101). Juose

nurodomos svarbiausios brandos ir pasiekim gair s; apibr iamos siekiamos moksleivi ini ,

mok jim , ir geb jim kokyb s lygis bei pageidautinos nuostatos.

Vienas dabar pla iai naudojam savikontrol s b , tai auditas (organizacijos b kl s

vertinimas pla ja prasme). Auditas skirstomas vidaus ir i or s. Vidaus audit atlieka pati

organizacija, nor dama detaliau i siai kinti ir sivertinti savo situacij , nustatyti prioritetus,

siai kinti spragas. I or s audit atlieka auk tesni institucij atstovai.

Taigi, kontrol yra daug lemianti vadovo veiklos funkcija, kuri suprantama, kaip procesas,

tikrinantis, kad organizacijos u daviniai sprend iami teisingai, o pasteb ti netikslumai yra

pa alinami. (Sakalas, 1998).

1.2. Efektyvaus vadovo savyb s ir kompetencijos

Kiekvienam vadovui keliamas nelengvas u davinys – prakti kai suderinti realiai prie kus

kolektyvo, atskir darbuotoj , valstyb s ir savo asmeninius interesus. Nor damas i spr sti

davin , vadovas turi surasti efektyv vadovavimo stili ir i sikovoti autoritet , kuris b tinas

kmingai tvarkant organizacijos veikl . To negali gerai atlikti vadovas, nesilaikantis tam tikr

reikalavim . Skiriamos dvi reikalavim vadovams grup s:

§ bendrieji reikalavimai,

§ specialieji reikalavimai.

14

Bendrieji reikalavimai apima statymo numatytas vadovo elgesio taisykles, o specialieji

reikalavimai remiasi vadovui, kaip konkre ios srities specialistui, keliamais reikalavimais.

Apibendrinus vairius reikalavimus, keliamus vadovui, galima juos suvesti komercinius ir

moralinius.

Komerciniai sugeb jimai – labai plati s voka, apimanti tiek vadovo kompetencij , tiek jo

organizacinius sugeb jimus. Taigi, vadovui neu tenka b ti kompetentingu, t.y. tur ti profesin

autoritet , kiekvienas vadovas turi b ti ir geras organizatorius bei administratorius.

Vadovo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo darbo specifikos inojimas.Ji apima

daugel vadovo darbo sri . Pagal vadov atestacijos nuostatus, jos suskirstytos dvide imt du

pagrindinius skyrius, ir pagal atitinkam veikl bei vertinimo kriterijus yra apib dinamos.

(Valstyb s inios, 2005, Nr.108) Vadovas turi inoti ne tik, k reikia atlikti, bet ir tai, kaip tai

atliekama. Nekompetentingas vadovas, ai kiai nesuprantantis keliam tiksl , yra priklausomas nuo

pavaldini , jam sunku i sikovoti autoritet . Ir atvirk iai, kompetentingas vadovas, gerai i manantis

atliekamo darbo esm , darbo procesus ir metodus, sugeba kvalifikuotai analizuoti situacij ,

savaranki kai m stydamas operatyviai priimti sprendimus, numatyti alternatyvius veiklos variantus.

Toks vadovas trumpiausiu keliu prieina prie tikslo ir lengviau gyvendina priimtus sprendimus.

Reikia pa ym ti, kad vadovas realiai negali b ti kompetentingu visose vadovaujamos organizacijos

srityse, ta iau minimalios profesin s inios yra b tinos kiekvienam vadovui.

Organizaciniai vadovo sugeb jimai apima sugeb jim formuluoti u duotis ir nurodymus

pavaldiniams, sugeb jim ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir juos gyvendinti, o taip pat

sugeb jim vykdyti efektyvi pavaldini veiklos kontrol . Beje, gabaus organizatoriaus reiklumas

niekada nevirsta u sispyrimu ir kit nuomon s nepaisymu. Vadovas – administratorius turi sugeb ti

teikti pavaldiniams reikiam informacij apie darbo specifik . Geras vadovas turi sugeb ti taip

paskirstyti galiojimus ir atsakomyb tarp pavaldini , kad b u tikrintas bendros pavaldini

veiklos efektyvumas ir vadovui likt tik bendro vadovavimo ir kontrol s vykdymo pareigos.

Organizaciniai vadovo sugeb jimai taip pat pasirei kia sugeb jimu operatyviai ir teisingai vertinti

besikei ian situacij ir nurodyti pagrindinius kelius problemai spr sti. Taigi, vadovas –

organizatorius turi b ti pakankamai nuovokus, protingas, i radingas ir ry tingas, sugebantis

prognozuoti ir mokantis iki galo realizuoti savo j gas. Taip pat galima pa ym ti, kad geras

organizatorius supranta, jog negali remtis tik savo paties kompetencija ir stengiasi suburti apie save

gabiausius kolektyvo specialistus. Galima teigti, kad vadovo komerciniai sugeb jimai – tai

profesini ini ir administracini sugeb jim derinimas.

Dabartiniai tyr jai akcentuoja darbingumo bei fizin kompetencij , kuri apima fizinio

atsparumo, atsparumo stresams bei sveikatingumo ugdymo ius s kmingam darbui. (Kasiulis

J., Barvydien V. 2001).

15

Atrodyt , kad vadovas turi visas b tinas savybes: profesines inias, sugeb jim organizuoti,

ta iau jam tr ksta pavaldini pasitik jimo. Gero vadovo sugeb jimai neturi apsiriboti vien

komerciniais gabumais. Jis dar turi tur ti tam tikr moralini (psichologini ) savybi . Vadovas,

stokojantis pastar savybi , nesugeba sudominti ir patraukti pavaldini , gyti j pasitik jimo. Be

tam tikr moralini savybi ne manoma sukurti darbingo viso kolektyvo mikroklimato, pasiekti

ger rezultat darbe.

Vadovavimas – tai vis pirma darbas su mon mis. Vadovas, blogai pa stantis mones,

nesidomintis j interesais, ne inantis j nuotaik bei nuomoni , t.y. ne inantis j psichologijos,

nesugeb s rezultatyviai kontaktuoti su pavaldiniais. Tod l kiekvienas vadovas privalo tur ti moni

valdymo mokslo pagrindus – inoti mogaus psichologij , tur ti pedagogikos, etikos ini ir mok ti

ias inias panaudoti organizuojant kolektyvin darb ir bendraujant su pavaldiniais.

Be mogaus psichologijos inojimo galima i skirti kelet svarbi moralini vadovo savybi ,

kurios padeda bendraujant su pavaldiniais ir skatinant juos siekti kolektyvini tiksl :

• intelektas vadovas turi b ti i silavin s visose mokslo ir visuomeninio gyvenimo

srityse;

• komunikabilumas sugeb jimas bendrauti, mok jimas palaikyti formalius ir

neformalius tarpusavio santykius;

• sugeb jimas vertinti kiekvien mog kaip asmenyb , mok jimas kiekvien

problem pa velgti kito mogaus akimis;

• auk ta moral – asmeniniai vadovo interesai turi sutapti su bendrais viso kolektyvo

interesais ir neper engti moral s norm ;

• vidin vadovo pusiausvyra sugeb jimas net sud tingiausiose situacijose blaiviai

styti, i likti korekti ku, sant riu;

• reiklumas sau ir kitiems, s iningumas, punktualumas, konfidencialumas,

darb tumas ir kt.

Be savybi vadovas negal s pasiekti auk tos valdymo kokyb s. Tod l valdymo srityje

psichologiniai sugeb jimai yra vertinami ne ma iau nei profesin s inios ar organizaciniai

sugeb jimai. (Razauskas, 1997).

„Efektyviai dirbantys vadovai turi sugeb ti pasiekti tinkam savybi pusiausvyr

nei vengiamuose vaidmen konfliktuose“ (Kasiulis, J. Barvydien 2001, p. 170).

Efektyvi vadov vertyb s yra tokie tikslai, pareigos, jausmai ir sitikinimai, kurie labiausiai

remiasi teigiamais mogi kaisiais santykiais. Efektyvi vadov ugdymas – labai svarbus u davinys

kiekvienai organizacijai, nes vadovai yra atsakingi ne tik u savo atlikt darb , bet ir u

organizacijos pavaldini darb . Jis atlieka pagrindin vaidmen formuojant ir tvirtinant teigiamus

mogi kuosius santykius organizacijoje (Sakalas, 1998).

16

1.3. Vadovavimo stili teorijos

Valdymo stilius yra sud tinga vadovo ir pavaldini santyki visuma. Vadovas atlieka jam

pavestas funkcijas tik jam b dingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius

individualus, nes nepakartojamos tiek jo asmenin s, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savyb s.

Galima i skirti kelet pagrindini veiksni , lemian vienok ar kitok vadovo darbo stili :

organizacijos, kuriai vadovaujama specifika – jos tikslai ir u duotys; veiklos organizavimo formos,

vadovaujamo kolektyvo ypatumai – jo sud tis, pasiruo imo lygis, tarpusavio santyki pob dis.

A. Sakalas skiria tradicinius ir naujuosius valdymo stilius.

Tradiciniams valdymo stiliams priklauso:

• Charizmatinis valdymo stilius. Tokiam vadovui b dinga: sugeb jimas i kr sti kitus

energija, geras charakteris, retoriniai gabumai.

• Patriarchalinis valdymo stilius. is stilius lyginamas su valdymu eimoje, da niau

taikomas ma ose organizacijose. Jo privalumas– r pinimasis savo bendradarbiais net ir tada,

kai jie negali dirbti.

• Autokratinis valdymo stilius. io stiliaus vadovas mano es s protingesnis u

pavaldinius ir reikalauja bes lygi ko jo sakym vykdymo.

• Biurokratinis stilius. io stiliaus vadovas odinius nurodymus pakei ia statymais,

sakymais, reglamentais, standartais.

Naujiesiems valdymo stiliams priklauso:

• Kooperatinis valdymo stilius. iame stiliuje bendradarbiai traktuojami kaip partneriai.

Vadovas stengiasi bendradarbiavim gr sti savitarpio pagalba, o ne bausm mis. Svarbiausia,

kad darbuotojai traukiami valdym .

• Laisvasis valdymo stilius. iame stiliuje atsisakoma reglamentuoto valdymo.

Darbuotojai patys sprend ia, k ir kaip daryti. J veikla nekontroliuojama.

Kiekvienas valdymo stilius turi savo privalum ir tr kum . Svarbiausia, kad vadovas sugeb

juos derinti (Sakalas, 2003).

Nik Chmiel knygoje „Darbo ir organizacin psichologija“ vien i valdymo stili nurodo

lyderyst s stili .

Mi igano universitete atliktas veiksming ir neveiksming lyderi elgsenos skirtum tyrimas

atskleid , kad veiksmingi lyderiai yra orientuoti darbuotojus – t.y. jiems r pi pavaldiniai, o

neveiksmingi yra orientuoti darb , t.y. jiems r pi tik vykdomos u duotys. Ta iau lyderyst s stilius

17

gana da nai kritikuojamas, tiek d l situacij vairov s, tiek d l formali ir neformali lyderi takos

bei elgsenos (Chmiel, 2005).

P. Jucevi ien (1994) savo knygoje „Organizacijos elgsena“ apra o iuos vadovavimo

modelius: autokratin ,

o globos,

o paramos,

o kolegial .

Autokratinis modelis. Tokiems vadovams atrodo, kad jie geriausiai visk ino, darbuotojams

tereikia vykdyti j nurodymus, o vadovui– kontroliuoti veikl . iame modelyje ypa i ry ja

visi ka darbuotoj priklausomyb nuo vadovo. Autokratinis modelis pasiteisina tada, kai reikia

skubiai atlikti kok darb .

Globos modelis. is modelis susietas su galimybe patenkinti darbuotoj saugumo poreik . Jis

efektyvus tada, kai protingai patenkinami darbuotoj egzistencijos poreikiai, tokiu atveju globa

vertinama kaip motyvuojanti j ga. Darbuotojai jau iasi laimingi, nors ypatinga motyvacija

nepasi ymi.

Paramos modelis. iuo atveju vadovas sukuria tok klimat , kuris padeda darbuotojams silieti

veikl bei panaudoti visus savo sugeb jimus numatytiems tikslams pasiekti. io modelio

realizavimui nereikia dideli finans , pakanka pakitusio vadovavimo stiliaus ir turinio.

Kolegialus modelis. Esant iam vadovavimo modeliui vadovai ir pavaldiniai vieni kitus vertina

kaip bendradarbius. Kolegialaus vadovo tikslas– suburti ger komand siekiams realizuoti.

Vienareik mi kai pasakyti, kuris i modeli geriausias– negalima. Ai ku tik viena, kad

vadovas turi sugeb ti nustatyti konkre iai situacijai tinkant model , vertinti, ar jis (modelis) atitiks

organizacijos moni vertybes ir situacij bei mok ti pasirinkti tinkamiausi (Jucevi ien , 1994).

R. elvys valdymo teorij vairov skirsto kelias dideles grupes:

• Bruo teorijos;

• Atitikim teorijos;

• Dinami santyki teorijos;

• Stili teorijos.

Bruo teorijos. i teorija pagr sta vadovo asmenyb s bruo ais. Tik ma daug 5 procentai

kmingai vadovaujan io asmens bruo ai pasikartojo daugumoje tyrim . Galima i skirti kelis

pagrindinius bruo us:

Intelektas – svarbiausia– m styti abstrak iai ir geb ti spr sti sud tingas problemas;

Iniciatyvumas – vadovas turi suvokti, kada b tini aktyv s veiksmai, ir tur ti pakankamai ry to

imtis.

18

Pasitik jimas savimi – vadovas tur pakankamai gerai save vertinti ir nuolat siekti profesinio

meistri kumo.

Kai kurie autoriai i skiria iuos, s kmingai dirban io vadovo bruo us: erudicija, ekstraversija,

empatija.

Tyrimuose i ry ja ir daugiau kit svarbi vadovams bruo , ta iau ne visada vienas ar kitas

bruo as ka ypatingo vadovavime lemia. Nors bruo teorijomis ilgainiui nusivilta, vairios

vadov atrankos metodikos tebesiremia teorij principais ( elvys, 2003).

Atitikim arba situacini teorij atsiradim s lygojo supratimas, kad n ra nei universali gero

(idealaus) vadovo bruo ar s kmingiausio vadovavimo stiliaus. Atitikim teorij autoriai bei

alininkai teigia, kad s kming valdym lemia keli esmini veiklos faktori atitikimas. Manoma,

kad valdyme tur b ti tarpusavyje derinami – vadovas, pavaldinys ir u duotis. Vadovas,

atsi velgdamas pavaldinio pasirengim darbui, jo motyvacij – taiko atitinkamus vadovavimo

stilius bei u duotis ( elvys, 2003).

Atsiradus naujai vadybos kryp iai – kaitos vadybai, valdymo teorijos papild dar viena

dinami santyki teorija. teorij apib dina B.M. Bass transakcinio ir transformacinio

vadovavimo koncepcija. Transakcinis (arba s veikos) vadovavimas pasirei kia tuo, kad vadovas

nustato, k pavaldiniai turi atlikti, paai kina u duotis, bei motyvuoja. Galima dr siai teigti, kad

vadovas be autoriteto – prastas vadovas. Autoritetas – tai visuotinai pripa inta, neformali mogaus

taka. Skiriamos dvi autoriteto r ys: autoritetas, gyjamas kartu su pareigybiniu statusu (formalus)

ir i sikovojamas paties vadovo (realus). Vadovas, kuris suranda teising bendravimo su pavaldiniais

stili , greitai gyja real autoritet . Vadovo darbo stilius n ra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo

did ia dalimi priklauso visos organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujam moni

pasitenkinimas darbu.

Bene inomiausia visiems teorija yra vadovavimo stili skirstymas :

• Autokratin ;

• Demokratin ;

• Liberal .

Autokratinis darbo stilius pasi ymi stipria valdymo centralizacija, polinkiu vienvaldi kum ,

sprend iant ne tik pa ias sud tingiausias, bet ir gana paprastas problemas. Vadovas autokratas

moningai riboja kontaktus su pavaldiniais. Jo kontaktai pabr tinai oficial s. Pagrindinis tokio

vadovo vertinimo matas – pavaldinio nuolankumas. Vadovas autokratas nepaken ia prie taravim

bei kritikos, nors pats m gsta kritikuoti. Autokratinis valdymo stilius s lygoja kolektyvo pasyvum ,

formal po darb , susiskaldym , nepasitik jim vienas kitu, prie kum : vieni prisitaiko prie

vadovo, kiti bando protestuoti prie vienvaldi kum . Vadovai autokratai laikosi nuomon s, kad

materialinis skatinimas, o taip pat ir nuobaudos, yra geriausias b das pasiekti auk darbo rodikli .

19

Toks vadovas dirba daug ir ver ia tiek pat daug dirbti kitus net ir po darbo, visi kai nesiskaitydamas

su tuo, kad jo keliami reikalavimai yra u apibr darbo norm . Ne rint tai, kad autokratinis

valdymo stilius turi ir teigiam bruo : u tikrinamas valdymo centralizavimas, operatyvumas ir

vieningumas, jis tampa vis labiau neefektyvus ir nepriimtinas iuolaikiniame pasaulyje ( elvys,

2003; Razauskas, 1997).

Demokrati kas vadovas remiasi darbuotoju sugeb jimais ir gerbia juos. Toks vadovas link s

daugum klausim spr sti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Jis skatina pavaldini iniciatyv ,

suteikia jiems galimyb dirbti savaranki kai, tuo pa iu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus,

kuriems organizacijos tikslas tapt j pa tikslu. Su pavaldiniais toks vadovas visada elgiasi

pagarbiai, bendraudamas visada mandagus, takti kas ir atidus, stengiasi atsi velgti darbuotojo

interesus. Svarbus demokrati ko vadovo bruo as – ini ir informacijos apie organizacijos pad

suteikimas. Informuoti darbuotojai teigiamai priima ir vertina darbo motyvus. Ta iau demokratinis

valdymo stilius turi ir tr kum : d l daugyb s kolektyviai sprend iam net antraeili klausim gali

sit sti pasitarimai ar pos iai, o tai neigiamai veikia ir trikdo visos mon s ar organizacijos

darb . Kadangi demokrati ko tipo vadovai da niausiai b na plataus akira io mon s, jie ypa

efektyviai dirba ne tik gamybiniuose, bet ir k rybini organizacij kolektyvuose ( elvys, 2003;

Razauskas, 1997).

Liberalus valdymo stilius pasi ymi minimaliu vadovo ki imusi pavaldini veikl . Liberalas

nedemonstruoja savo vadovaujan ios pad ties, nes n ra sitikin s savo kaip vadovo u imama

pad timi ir kompetencija. Jis labai atsargus priimdamas sprendimus, tod l labai m gsta papunk iui

vadovautis statymais, instrukcijomis, nes taip jis tikisi kompensuoti tr kstamas galimybes

savaranki kai veikti, liberalui sunku sakin ti, kontroliuoti pavaldinius. Vadovas, besiremiantis iuo

darbo stiliumi, yra neaktyvus, nenuoseklus savo veikloje, j lengva paveikti i alies, jis link s

nusileisti aplinkyb ms. Bendraudamas su pavaldiniais vadovas liberalas pabr tinai mandagus,

geranori kas ir takti kas. Besistengdamas sutvirtinti savo autoritet , liberalas da nai bando siteikti

pavaldiniams: suteikia jiems vairias privilegijas, nepagr stai moka premijas, dalija ne vykdomus

pa adus, atid lioja prasto darbuotojo atleidim ir pan. Liberalas neturi polinkio organizaciniam

darbui, silpnai, nereguliariai kontroliuoja kolektyv . ( elvys, 2003; Razauskas, 1997)

1.4. Kompetencijos samprata

Pastaraisiais metais ES bei Lietuvos vietimo dokumentuose atsirado nauja kryptis: asmens

kompetencij ugdymas. Mokytojams keliami vis nauji u daviniai: gyvenim i leisti asmen , turint

ini , geb jim bei nuostat visum , padedan mokytis vis gyvenim , b ti aktyviu pilie iu,

susirasti tinkam darb . Norint vykdyti iuos vietimo u davinius ir u tikrinti ugdymo kokyb

20

reikia i spr sti vien svarbi problem nuolat teikti kvalifikuot profesin pagalb mokytojams ir

mokykl vadovams.

Kompetencijos s voka kiekvienu laikotarpiu buvo suprantama vairiai. Da nai girdime:

geb jimai, kvalifikacija, kompetencija. Kyla nema ai diskusij d l termin , apibr im . Ne

visiems ai ku, kaip ir kada juos vartoti.

Dabartin s lietuvi kalbos odyne yra du kompetencijos s vokos paai kinimai:

• Klausim ar rei kini sritis, kuri kas gerai i mano;

• Darbuotojo ar staigos veikimo sritis ir galiojim apimtis. (Dabartin s lietuvi kalbos

odynas, 2000).

Kai manoma, kad mogus k nors i mano kokioje nors srityje, tai sakoma, kad jis yra

kompetentingas. Atrodyt , kad kompetencijos s voka nurodoma, k mogus moka atlikti pagal tam

tikrus reikalavimus.

Pa velkime, kaip kompetencij apib dina vair s u sienio ir Lietuvos autoriai. Kai kurie

autoriai kompetencijos s vok kildina i kvalifikacijos s vokos.

Kvalifikacija rei kia tam tikr ini , mok jim , geb jim , ir patyrimo visum , kuri

gij s mogus gali kokybi kai (kompetentingai) dirbti atitinkam darb (Lau ackas, 2000, p. 64).

Kompetencija – mok jimas atlikti tam tikr veikl , remiantis gyt ini , , geb jim ir

vertybini nuostat visuma (Lietuvos Respublikos vietimo statymas 2003).

R. Lau ackas teigia, kad tarp s vok n ra didelio skirtumo: „Kompetencijos s voka yra

artimesn veiklos pasaulio aplinkai. J vartojame tuomet, kai tenka akcentuoti mogaus profesines

galias praktin je veikloje“. (Lau ackas, 1999). Taip pat nurodo, kad kvalifikacijos pagrind sudaro

kompetencija, o pa kompetencij apib dina kaip efektyvios veiklos demonstravim , sugeb jim

atlikti pateiktas u duotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje (Lau ackas, 1997). Kvalifikacij

kompetencijos pagrindu taip pat vardijo ir kiti lietuvi autoriai, kaip antai M. Barkauskait (2001),

B. Bitinas (2000), L. Jovai a (1996), P. Jucevi ien (2000), K. Pukelis (1998) ir kt.

P. Jucevi ien s (2000) manymu, profesin s kompetencijos formavimuisi tur pakakti

gabum , , mok jim ir ini , ta iau kompetencijos strukt b tina traukti ne tik

kvalifikacij , bet ir asmenines savybes, vertybes, po rius.

Iki XXa. 10–ojo de imtme io niekas per daug nesidom jo ir nevartojo kompetencijos termino.

Ilg laik buvo vartojamas kvalifikacijos terminas. Tarptautiniame od odyne kvalifikacija

apibr iama kaip „ mogaus tinkamumo tam tikram darbui laipsnis, reikiam ini , , patirties

tur jimas.“ (Vaitkevi , 1999). Kvalifikacija juk gyjama kart ir visam gyvenimui, o norint

vertinti mogaus kompetencij reikia steb ti jo veikl .

21

Pasak B. Anu ien s, kai kurie mokslininkai teigia, kad kompetencija, tai nelygu diplomas.

ini visuma, gyta studijuojant dar n ra kompetentingumas (jas reikia taikyti praktikoje)

(Anu ien , 2005).

B. Anu ien pastebi, kad A. N. Per –Klermon atskleid socialin s kompetencijos reik ,

kuri ai kino kaip santyki palaikym , bendravimo geb jimus, elgsenos lankstum (Anu ien

2005).

XXa. pabaigoje susiformavo nuostata, kad kompetencija, tai geb jimas apjungti turimas inias

ir asmeninius geb jimus problemoms spr sti.

B. Siro (Sire, 1996) profesines kompetencijas skirsto : teorines, praktines, socialines,

strategines.

Reikia pasteb ti, kad mokslin je literat roje kompetencijos s voka vartojama tiek vienaskaitos,

tiek daugiskaitos forma. B. Anu ien s teigimu – vienas asmuo gali gyti ne tik bendr profesin

kompetencij , bet ir daug dalini kompetencij .

Europos komisija (Europos komisija, 2004 i vietimo studij centro, 2005) pateikia tai toki

kompetencijos sampratos schem :

KVALIFIKACIJA

Kompetencija yra ini , geb jim ir nuostat derinys/paketas:

• Gali b ti perduodamas kitiems;

• Gali b ti naudojamas skirtingoms funkcijoms atlikti;

• Pritaikomas individo tikslams, siekiant savirealizacijos, socialin s integracijos ar

sidarbinimo.

KOMPETENCIJA

Asmenin s savyb s

Vertyb s

Po riai

iai

Mok jimai

inios

GABUMAI

22

• Turi b ti suformuotas bendrojo lavinimo mokykloje ir tapti pamatu tolimesniam mokymuisi.

(Europos komisija, 2004 i vietimo studij centro, 2005)

Europos S jungos dokumentuose pabr iama, kad spart s pasikeitimai valstyb s gyvenime

priklauso nuo auk tos kokyb s ini , geb jim ir kompetencij raidos. Kei iasi ugdymo sistemos

akcentai: nuo ini gijimo akcentavimo kompetencij ugdym . Kitaip galima b pasakyti, jog

yra svarbu ne tik tai, k ino mogus, bet taip pat, kaip ir kada jis naudojasi turimomis iniomis. Ir

labai svarbu, kad mogus tur nor , jaust poreik mokytis vis gyvenim .

ES vietim reglamentuojan iuose dokumentuose kompetencija suprantama kaip bendra,

jungianti koncepcija, kaip geb jim , ini , polinki ir nuostat derinys. Geb jimai ir kvalifikacija

yra ios s vokos sud tiniai elementai, taip pat ir polinkis mokytis bei patirtis. (European

Commission. Implementation of „Education and training 2010“ work programe Working group B

„Key competences“ Anglysis of the mapping of key competency frameworks 2004). S voka

kompetencija siejama su mogaus asmenin mis galiomis ir galimyb mis pritaikyti kintamus ir

tikslingus geb jimus, remiantis gytomis iniomis ir turima patirtimi.

ES vietimo dokumentuose yra i skiriamos ios pagrindin s kompetencijos: komunikavimas

gimt ja kalba, komunikavimas u sienio kalba, matematinis ra tingumas, gamtos moksl ir

technologij pagrindin s kompetencijos, IKT geb jimai, mokymasis mokytis, tarpasmeniniai ir

pilietiniai geb jimai, verslumas, kult rin kompetencija. I vardintos kompetencij sritys gali b ti

pritaikomos daugelyje skirting ugdymo kontekst , ta iau vis pagrindini kompetencij ugdymas

yra nukreiptas :

• Asmenin pasitenkinim ir tobulinim si vis gyvenim – pagrindin s kompetencijos

turi mon ms suteikti galimybi siekti gyvenimo tiksl , susijusi su j pom giais bei noru

mokytis vis gyvenim .

• traukim – ios pagrindin s kompetencijos turi pad ti kiekvienam mogui b ti

aktyviu pilie iu savos valstyb s visuomeniniame gyvenime.

• Darbingum – kiekvieno mogaus galimyb gauti paklaus darb darbo rinkoje.

Pagrindin s kompetencijos turi sukurti mokymosi vis gyvenim perspektyv . Taigi,

kompetencija apibr iama kaip perteikiamas, daugiafunkcinis ini , geb jim ir nuostat derinys,

kurio reikia visiems asmenims, kad gal siekti individualaus pasitenkinimo ir tobulinimosi,

traukimo ir darbingumo.

Kompetencij apibr imas priklauso nuo visuomen je egzistuojan bendr vizij ir vertybi .

Naujausiuose Lietuvos vietimo dokumentuose kompetencijos samprata nusakoma, remiantis

Europos S jungos vietimo dokumentais, ta iau apibr ta kiek siauriau. Kompetencija apib dinama

„kaip ini , geb jim bei nuostat visuma, galinanti kelti prasmingus tikslus bei j siekti, mokytis

vis gyvenim , b ti aktyviu pilie iu ir dalyvauti visuomen s gyvenime, susirasti tinkam darb .

23

Kompetencijos samprata nusako svarbiausius iuolaikinio vietimo u davinius – rengti

besimokan iuosius ry tingai ir tikslingai pritaikyti gytus geb jimus, inias bei patirt gyvenime,

profesin je veikloje ir nuolat mokantis“ (Bendrosios programos ir i silavinimo standartai, 2003, p.

8).

Kompetencijos samprata ES ir Lietuvos vietimo dokumentuose pateikiama 1 lentel je.

1 lentel

Kompetencijos samprata ES ir Lietuvos vietimo dokumentuose

Kompetencijos samprata ES vietimo dokumentuose I skiriami aspektai

Kompetencijos samprata

Lietuvos vietimo

dokumentuose

Kompetencija yra suprantama kaip geb jim , ini ,

polinki , talent ir nuostat derinys

Strukt ra Kompetencija suprantama

ini , geb jim bei nuostat

visuma, galinanti kelti

prasmingus tikslus bei j siekti

Apibr imas, apimantis polink mokytis ir patirt Ry ys su patirtimi –

Kompetencija suprantama kaip bendra, jungianti

koncepcija– geb jimai ir kvalifikacija yra ios s vokos

sud tiniai elementai

Strukt ra Kompetencijos ugdymas

laikomas integraliu procesu

Kompetencija siejasi su holisti kai suprantamu asmeniniu

potencialu ir galimyb mis pritaikyti kintamus ir tikslingus

geb jimus, remiantis iniomis ir patirtimi.

Asmeninis potencialas –

Kompetencija apibr iama poreikius orientuotu,

funkciniu aspektu: kompetencija yra geb jimas atitikti

poreikius arba s kmingai vykdyti u duot

Socialinis aspektas Orientacija aktualias

gyvenimo visuomen je reikmes

Kompetencija sudaryta i kognityvin s ir

metakognityvin s dimensij

Kognityvinis ir

metakognityvinis

aspektas

–

Pagrindini kompetencij tikslai:

1) asmeninis pasitenkinimas ir tobulinimasis vis

gyvenim – pagrindin s kompetencijos turi mon ms

sutekti galimyb pasiekti individualius gyvenimo tikslus,

susijusius su asmens pom giais, tro kimais ir noru t sti

mokym si vis gyvenim ;

2) traukimas– ios pagrindin s kompetencijos turi leisti

kiekvienam mogui b ti aktyviu pilie iu visuomeniniame

gyvenime;

3) darbingumas– kiekvieno mogaus galimyb gauti

paklaus darb darbo rinkoje.

Kompetencij

reik mingumas

Kompetencij ugdymo tikslai:

1) mokytis vis gyvenim ;

2) b ti aktyviu pilie iu,

dalyvauti visuomen s

gyvenime;

3) susirasti tinkam darb .

(Projekto „Naujos galimyb s“ Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai seminar ciklo med iaga)

24

Palyginus Europos S jungos ir Lietuvos vietimo dokumentus galima i skirti sutampan ius

kompetencijos sampratos aspektus:

Ø Sutampa tie patys strukt riniai elementai: inios, geb jimai, vertybin s nuostatos;

Ø Akcentuojamas kompetencij b tinumas mokymuisi vis gyvenim ; dalyvavimui

visuomeniniame gyvenime; tinkamo darbo radimui;

Ø Ry ki orientacija aktualias ugdymosi ir visuomeninio kasdienio gyvenimo reikmes.

Pasteb ti Lietuvos ir ES dokument skirtumai:

• ES dokumentuose i skiriamos ir pabr iamos kognityvin s ir metakognityvin s kompetencij

dimensijos;

• ES dokumentuose i ry kinamas individualumo aspektas – polinki /talent /gabum ir patirties

svarba kompetencijas orientuotame ugdyme.

1.5. Pedagog profesini ir vadybini kompetencij modeliai

iame poky am iuje, nuolatinis mokymasis tampa esminiu mogaus s kmingos karjeros, o

organizacijos – i likimo garantu. Reformuojamai Lietuvos vietimo sistemai ypa aktual s iandien

tobulesn s mokytojo veiklos klas je, mokymosi darbo vietoje, mokytojo kompetencijos pl tot s

klausimai. (Simonaitien , Targamadz , 2001).

Svarbiausia s km s prielaida yra pedagogo dalykin ir pedagogin bei vadybin kompetencija,

grind iama informacijos panaudojimo galimybi skal je ugdymo procese. engiant

demokrati kumo keliu, m alies pedagog prioritetas tapti ne tik geru dalyko specialistu, bet ir

mokti valdyti santykius, dirbti komandoje su kolegomis, b ti pasiruo usiems ir atviriems

poky iams. B tinos vadybin s kompetencijos: ugdymo institucij politika, veiklos strategija ir

vadovavimo stilius.

Pedagog vaidmens ugdymo procese poky iai ver ia nuolat gilintis ir ie koti ne tik pa ius

pedagogus, bet ir juos rengian ias institucijas. Pedagogams reikia prisitaikyti prie nauj socialini

lyg , o j reng jams sukurti naujas mokymo strategijas, metodus, modelius, kurie pad

pedagogams pasirengti nuolatiniams gyvenimo poky iams (juk universitetas negali suteikti

geb jim , kuri mokytojui u tekt visai jo karjerai) (Jura ait , 2004).

Kompetencijos s voka tiek pedagog rengime, tiek ir darbin je aplinkoje prad ta vartoti

visi kai neseniai. Lietuvoje ne itin daug tyrim yra skirta mokytoj rengimo ir tolesn s profesin s

kompetencijos pl totei tirti. Mokytoj saviugd tyrin jo Bulajeva (2001), mokytojo veiklos

poky ius ir tam svarbius geb jimus individualizuot program k rimo aspektu – Dabri ien (2001)

ir kt. (Simonaitien , Targamadz , 2001).

25

Pedagog profesin s kompetencijos vairioje literat roje apibr iamos gana abstrak iai,

nagrin jamos tik atskiros komponent s. Tod l vienareik mi kai pateikti profesin s kompetencijos

klasifikacij ir nubr ti tikslias ribas yra sud tinga. 2001m. paskelbtas mokytoj atestacijos

nuostat projektas dar n ra patvirtintas vietimo ir mokslo ministro, o ir kompetencij svarba – ne

itin akcentuojama ir apibr iama. Tik vienas i pagrindini atestavimo tiksl yra: „skatinti

pedagogus tobulinti savo profesin kompetencij , teikian galimyb s kmingai gyvendinti

dabartin s vietimo kaitos siekius.“(Pedagog atestavimo nuostat projektas, 2001). Ai s

reikalavimai kompetencij srityje naujuose vadov atestacijos nuostatuose, kur konkre iai

nurodoma kiekvienai kompetencijai atitinkamos inios, geb jimai, veikla.

Pedagog profesini kompetencij kokyb s svarb ai kiausiai atspindi Bendrosios programos ir

silavinimo standartai. Jose kalbant apie Lietuvos mokyklai keliamus tikslus ir u davinius,

pabr iama „asmens kompetencijos atsakingai ir produktyviai veikti konkre iame socialiniame

kontekste, realiame gyvenime“. (Bendrosios programos ir i silavinimo standartai, 2003).Taip pat

akcentuojama, kad pradin je mokykloje daug d mesio turi b ti skiriama kiekvieno moksleivio

kompetencijos, orientuotos aktualias gyvenimo visuomen je reikmes, ugdymui. Mokykl vadovai

ir mokytojai raginami „pa velgti kiekvieno moksleivio vertybini nuostat , geb jim ir ini bei

supratimo pl tot kaip integruot proces – moksleivio kompetencij ugdym “ (Bendrosios

programos ir i silavinimo standartai, 2003, p.9.).

2005m. liepos 7 d. vietimo ir mokslo ministro sakymu Nr. ISAK–1340 pritarta Pradinio

ugdymo programos projektui.

Lietuvoje kompetencijas orientuotomis ugdymo(si) programomis bei standartu jau

grind iamas prie mokyklinis ugdymas. Tod l t siant ugdymo turinio atnaujinim parengtas ir

pradinio ugdymo programos projektas. Pradinio ugdymo programos tolesnio tobulinimo pagrindinis

principas– ugdymo turinys formuojamas kompetencijai ugdyti, o ne dalykui mokyti. is ugdymo

turinio orientavimas jokiu b du nepanaikins mokom dalyk , bet pad s mokytojui suvokti, kad

ugdymo tikslas yra vaikas, gij s tam tikr kompetencij , o ne dalykas. Pradinio ugdymo

programos, orientuotos kompetencij ugdym , tikslas – pad ti vaikui gyti s kmingam mokymuisi

ir gyvenimui b tin socialumo, komunikavimo, pa inimo, k rybingumo, sveikatos saugojimo ir

mok jimo mokytis kompetencij pagrindus.

Naujausiuose, 2007 met sausio m nes Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro

patvirtintuose, sakymuose yra pateikti mokytojo profesijos ir mokyklos vadovo kompetencij

apra ai. Mokytojo profesijos kompetencijos apra as reglamentuoja mokytojo profesin s veiklos

pagal ikimokyklinio, prie mokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo

ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaik vietimo programas kompetencij grupes,

kompetencijas, geb jimus. is apra as parengtas, kad b galima nustatyti vienodus mokytoj

26

rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus, reikalingus profesin je veikloje. Apra e pateiktos

mokytojo profesijos kompetencijas sudaro:

Bendrakult rin kompetencija – inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir kitos

asmenin s savyb s, s lygojan ios s kming mogaus veikl konkre ioje kult roje.

Profesin kompetencija mokytojo inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir kitos

asmenin s savyb s, reikalingos s kmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal

ugdymo turinio koncentruos/sritis.

Bendrosios kompetencijos – inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir kitos asmenin s

savyb s, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti i vienos r ies veiklos kit .

Specialiosios kompetencijos – mokytojo inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir

kitos asmenin s savyb s, s lygojan ios s kming jo veikl konkre iame ugdymo turinio

koncentre/srityje.

Mokyklos vadovo kompetencijos apra as reglamentuoja mokyklos vadovo profesin s veiklos

kompetencijas, nurodant geb jimus. Apra e i skiriamos ios vadov kompetencijos:

• vietimo politikos i manymo,

• strategijos k rimo, strateginio plano rengimo ir gyvendinimo;

• ugdymo proceso valdymo;

• moni i tekli valdymo;

• mokyklos turto ir l valdymo;

• mokymosi kaip mokytis;

• komunikacin ;

• informacijos valdymo;

• poky valdymo. (Valstyb s inios, 2007, Nr. 12)

Nor damas pasiekti ugdymo kokyb s, mokytojas turi geb ti naujai planuoti ir organizuoti

ugdymo proces , geb ti pasirinkti tinkamus darbo metodus, pasirinkti ugdymo turin ir priemones

bei taikyti iuolaikines mokini ugdymo(si) pasiekim vertinimo metodikas.

kmingam pradiniam ugdymuisi reikia:

• Saugios emocin s aplinkos, grind iamos mokini , mokytoj ir t bendradarbiavimu;

• Mokytojo – patar jo, pagalbininko, padedan io gyti b tin ini , geb jim , vertybini

nuostat .

Lietuvoje pradini klasi mokytojo pedagogin s kompetencijos yra viena i sud tingiausi ir

ma ai i tirt sri . Tebesit sianti vietimo sistemos ugdymo turinio reforma, nuolatiniai socialiniai

poky iai ver ia nerimauti pradini klasi mokytojus d l savo profesin s veiklos, kompetencij

atitikimo iuolaikin mis kaitos s lygomis.

27

Mokytojas – tai asmenyb s ugdymo(si) proceso organizatorius, tod l did ja dalimi nuo

mokytojo kompetencijos priklauso mokymo ir mokymosi kokyb . vairioje mokslin je literat roje

profesin s km da niausiai apibr iama tokiomis s vokomis, kaip: kokyb , kvalifikacija,

kompetencija (Zaukien , 2005).

Tik b damas visapusi kai i prus s, mokytojas gali pasiekti puiki pradinio ugdymosi rezultat .

Labai svarbi viet mokytojo darbe u ima profesin s inios ir geb jimai, asmenyb s savyb s,

vertybin s nuostatos. Tai apima pa ias svarbiausias kompetencijos sritis.

Projekto „Naujos galimyb s Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai“ padalomoje

med iagoje pateikiamas gana ai kus bendrojo lavinimo mokyklos pedagogo profesini

kompetencij apra as ( r. 2 lentel ).

2 lentel

Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogo profesin s kompetencijosKompetencij blokai Kompetencija

Geb jimas vertinti ir ugdyti savo asmenyb s savybesBendruomen s asmenyb ssavivert s kompetencijos Geb jimas takoti vertybines mokyklos bendruomen s nuostatas

Geb jimas dirbti komandoje

Bendravimo kompetencijos Geb jimas bendradarbiauti su kitais mokyklos bendruomen s nariais, sprend iantmoksleivi ugdymo pl tot s klausimusGeb jimas bendradarbiauti su eimaGeb jimas vertinti ir siekti savo veiklos tobulumoGeb jimas pl toti asmenin ugdymo veiklos filosofijElgesio veiklos reflektavimo

kompetencijos Geb jimas savo profesinio tobulinimosi planus derinti su mokyklos tikslais irplanaisGeb jimas atlikti savo dalykin s ir didaktin s kvalifikacijos savianaliz ir parengtiasmenin s karjeros profesijos srityje programGeb jimas vertinti dalykini , didaktini ir metodini inovacij adekvatumugdymo tiksl gyvendinimui ir pasirinkti tinkamiausias j gyvendinimo formas

Savo veiklos vertinimotobulinimo kompetencijos

Geb jimas parengti ir pravesti patirties sklaidos priemones ir projektusGeb jimas kurti individualias ugdymo programas, atsi velgiant moksleivigeb jimus, klas s, mokyklos, vietos bendruomen s poreikius, valstyb spatvirtintas Bendr sias programasUgdymo turinio planavimo

kompetencijos Geb jimas tirti ugdytini mokymosi sunkumus, siekiant pagerinti j mokymosirezultatusGeb jimas suprasti dalyko taikom , praktin reik , ry ius su aktualiomisasmeninio ir visuomeninio gyvenimo problemomis ir juos atskleisti moksleiviamsDalyko mokymo

kompetencijos Geb jimas tinkamai perteikti ugdymo turin naudojantis vairiomis ugdymotechnologijomisGeb jimas taikyti formalaus ir neformalaus vertinimo b dus vadovaujantis

silavinimo standartaisGeb jimas nustatyti tikrinimo tikslus ir kriterijus, atskleid ian ius ugdytinipasiekim lyg pagal i silavinimo standartusGeb jimas parengti skirtingo sud tingumo tikrinimo ir vertinimo u duotis pagalugdytini galimybes, pasirinkt profil bei program pasiekimams vertinti.

Ugdymo(si) pasiekimvertinimo kompetencijos

Geb jimas vertinti ugdytini individuali pa angGeb jimas suvokti pagrindinius Lietuvos vietimo reformos konceptuali siasnuostatas ir principus, inoti pagrindinius vietim reglamentuojan iusdokumentus ir naudoti juos darbeUgdymo program

tobulinimo kompetencijos Geb jimas keistis patirtimi mokyklos ir tarpmokykliniame lygmenyje ir dalyvautiugdymo program tobulinimo projektuose

(Projekto „Naujos galimyb s“ Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai seminar ciklo med iaga)

28

A. Zaukien tirdama pradini klasi mokytoj profesines kompetencijas, mokytoj pasirengim

profesinei veiklai analizuoja dviem aspektais:

• Teoriniu;

• Praktiniu.

Teorinis pasirengimas profesin s kompetencijos strukt roje da nai suprantamos kaip tam tikra

psichologini , pedagogini ir speciali ini visuma. Teorin veikla pasirei kia:

• Analitiniais geb jimais ( ini atgaminimas praktikoje);

• Prognostiniais geb jimais (orientavimasis rezultato numatym );

• Projektiniais geb jimais (ugdymo tiksl ir b numatymas).

Mokytojui reikalingi ir refleksiniai sugeb jimai (savo veiklos apm stymas ir vertinimas).

Praktinis pedagogo pasirengimas, jo profesin s kompetencijos pasirei kia i oriniais

(dalykiniais) geb jimais, t.y. geb jimu veikti.

Jam daugiausia priskiriami organizaciniai ir komunikaciniai geb jimai. A. Zaukien ,

remdamasi atliktais tyrimais, teigia, kad pradini klasi mokytojo profesin s kompetencijos

ypatumai reikalauja i sami ir sisteming tyrim . Pradini klasi mokytojo pedagoginei veiklai

ateityje bus svarbi ne tik praktin patirtis, bet ir profesin s kompetencijos, saviugda, ypa

laiduojanti mokytojo veiklos k rybi kum (Zaukien , 2005).

Bazini kompetencij modelis. F. Evers, J. Rush ir I. Berdrow (1998) analizuodami

bazines kompetencijas ie kojo s saj tarp besimokan iojo asmens ini , geb jim ir vertybi .

Min ti autoriai skiria keturias bazines kompetencijas:

• Sav s valdym (tai geb jimas analizuoti ir spr sti problemas);

• Komunikavim (geb jimas klausyti, gird ti, tikinti);

• moni ir veiklos tiksl valdym (planavimas, organizavimas, koordinavimas,

tekli ir moni kontrol , sprendim pri mimas ir kt.);

• Inovacij bei kaitos proces organizavim . (Jura ait , 2004).

Reik mini kompetencij modelio autoriai P. Descy ir M. Tessaring (2001) svarbiausiu

akcentuoja – individualias galimybes ir j atskleidim . Pagrindin modelio dal sudaro mokymosi

geb jim formavimasis. io modelio autori nuomone, iuolaikin socialin aplinka reikalauja

bendresni kompetencij , o ne specifini profesini geb jim . (Jura ait , 2004).

Pedagogui, dirban iam su mokini grupe klas je, bendraujant su t vai ar kolegomis

nei vengiama b tinybe tampa vadybinis tobul jimas. Tad nema iau reik minga mokytojui gyti ir

vadybini kompetencij . Vadyb mokytojui reik suprasti kaip tam tikro darbo mast su

mon mis, o norint darbe pasiekti ger rezultat – reik geb ti tvarkytis su grupe, bendrauti ir

bendradarbiauti su moni ( vairaus am iaus ir i silavinimo) grup mis bei mok ti valdyti save

(Mikoli nien , 2002).

29

Mokytojui, kaip ir vadovui ar vadybininkui pirmiausia reikia suprasti pagrindines vadybos

funkcijas:

• Suplanuoti savo veikl klas je ar pedagog bendruomen je

• Organizuoti veikl (paskirstyti u duotis ar darbus)

• Vadovauti veiklai ar darbui (priimti optimaliausius sprendimus tikslui pasiekti)

• Pri ti – kontroliuoti atliekam darb (ar viskas padaryta laiku, pagal

reikalavimus).

Mokyklin je literat roje visada daugiau akcentuojama profesin pedagogo kompetencija, nors

profesin s ir vadybin s kompetencijos turi nema ai s saj . tai, kad ir ugdymo turinio planavim ,

galime skirti tiek profesinei, tiek ir vadybinei kompetencijai. Vadybini kompetencij rai ka

daugiau atsispindi b tent per vadybos funkcijas, kurios vietime, be abejo, siejasi su pedagogo

profesija. Vadybin s funkcijos ypa i ry ja mokytojo kaip klas s aukl tojo veikloje, nors

pamokos kaip ugdymo proceso dalies planavimo, organizavimo, vadovavimo bei kontrol s svarba

vadybin je vietimo plotm je – neabejotina.

Atsi velgiant Mikoli nien s pateikt vadybos funkcij bei praktin s veiklos esm , galima

numatyti vadybini kompetencij pagrindines gaires ( r. 3 lentel ).

3 lentel

Pedagog vadybin s kompetencijosKompetencij blokai Kompetencija

Geb jimas nustatyti klas s ar grup s poreikiusGeb jimas apibr ti tikslusGeb jimas numatyti rezultatus

Ugdomosios ir aukl jamosios veiklos planavimokompetencijos

Geb jimas sudaryti vairus veiklos planusGeb jimas kurti darbo grupes

Ugdymo veiklos organizavimo kompetencijos Geb jimas paskirstyti veikl , galiojimus

Geb jimas inicijuoti bei koordinuoti veiklGeb jimas motyvuoti mokiniusGeb jimas teikti informacijVadovavimo ugdomajam – aukl jamajam procesui

kompetencijosGeb jimas tinkamai parinkti darbo metodus

Geb jimas sukurti kontrol s sistem

Geb jimas nustatyti vertinimo kriterijusGeb jimas koreguoti veiksmus

Veiklos prie ros – kontrol s kompetencijos

Geb jimas analizuoti atlikt veikl (Pagal V. Mikoli nien s pateiktas vadybos funkcijas magistro darbo autor s sudaryta lentel )

Prie vadybini kompetencij reik priskirti ir pedagogo darbo stili bei elges , geb jim

pozityviai spr sti konfliktus, mok jim priimti sprendimus ir kt.

Analizuojant kompetencij grupes, funkcines kompetencijas galima b priskirti vadybinei

pedagogo veiklai. Funkcin s kompetencijos:

• Informacini technologij naudojimo kompetencija;

30

• Organizacijos tobulinimo bei poky valdymo kompetencija;

• Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetencija;

• Ugdymo(si) aplink k rimo kompetencija;

• Mokymo(si) proceso valdymo kompetencija;

• Mokini pasiekim ir pa angos vertinimo kompetencija (Projekto rankra tis, 2006).

Pedagogo veiklos rezultatyvumas – kokyb susijusi su tiksl gyvendinimu. Tad kuo labiau

pasiekti rezultatai atitiks i keltus tikslus, tuo didesnis bus darbo rezultatyvumas (Targamadz ,

2001).

31

2. TYRIMO METODOLOGIJA

Tyrime dalyvavo ios, atsitiktinai pasirinktos Vilniaus miesto mokyklos. Trys i j –

pradin s, viena – pagrindin , dvi – vidurin s. Apklausoje dalyvavo mokykl vadovai (6

direktoriai ir 6 pavaduotojai ugdymui, atsakingi u pradin ugdym ), taip pat 74 pradini klasi

mokytojai.

Kadangi tyrimas anoniminis, mokykl pavadinimai neminimi, apra ant rezultatus, mokyklos

koduotos: pirmoji – pagrindin mokykla, antroji – pradin mokykla, tre ioji – pradin mokykla,

ketvirtoji – vidurin mokykla, penktoji – pradin mokykla, toji – vidurin mokykla.

Vis tip mokykl funkcijos gana pana ios. Pradin mokykla teikia pagrindus – pradin

silavinim , pagrindin – tai auk tesn ugdymo pakopa, ruo ianti mog tiek siekti mokslo

auk tesn se pakopose, tiek profesiniam pasirinkimui, vidurin – visas ugdymo procesas: nuo

pradini klasi iki brandos egzamin ir bendrojo vidurinio i silavinimo. Nuo faktori priklauso

ir vadovavimo specifi kumas. Pradin s mokyklos vadovas turi daugiau galimybi steb ti pradini

klasi mokytoj veikl , ugdymo proces bei betarpi kai tur ti vienokios ar kitokios takos. Antai

pagrindin s ir vidurin s mokyklos vadovo darbo sri apimtis daug platesn , kadangi jam tenka

pintis platesnes sritis apiman ia mokyklos veikla.

Mokykl vadovai buvo apklausiami interviu metodu, kuriuo siekiama nustatyti j vadovavimo

stili . Vadovai gal jo pasirinkti: pokalbio metu atsakin ti klausimus, ar juos atsakyti ra tu ( r. 1

priedas).

Mokykl vadov darbo stiliaus nustatymui buvo pasirinktas vadovavimo stiliaus modelis

„vadovavimo tinklelis“, kuris i skiria penkis stilius. Agresyvus, kai didelis d mesys skiriamas

rezultatams ir menkas – moni santykiams. io stiliaus vadovui ma iausiai r pi darbuotoj

nuomon s, j jausmai, bet didelis d mesys skiriamas darb kontrolei. Kylan ios problemos

suaktyvina vadovo agresyvum , jis nori, kad tik jo b klausoma. Advokataujantis vadovas

ypatingai r pinasi darbuotoj santykiais, o ma ai d mesio skiria rezultatams. Jis stengiasi visiems

tikti ir b ti geras, vengia konflikt , o jiems i kilus siekia visk u glaistyti. U auk tus pasiekimus

visada stengiasi paskatinti, o nes kmi link s nepasteb ti. Toks vadovas atsakomyb u krauna

kitiems, pats i vengdamas dideli problem sprendimo. Pasyvus vadovas nesir pina nei

mogi kaisiais santykiais, nei gerais darbo rezultatais. Jis atlieka tik privalomus darbus, nepriima

joki naujovi . I tikus nes km ms jis neprisiima atsakomyb s sau, da niausiai kreipia d mes tik

kit klaidas. Toks vadovas r pinasi tik savo presti u. Administruojan io vadovavimo stiliaus

vadovas vienodai r pinasi tiek moni santykiais, tiek rezultatais. is vadovas dirba s iningai, bet

jam tr ksta k rybi kumo, naujovi diegimo savo organizacijoje. Ta iau is vadovas sugeba i laikyti

organizacijos stabilum . Motyvuojantis vadovas dirba pagal tiksliai suformuluotus tikslus, o apie

32

darbuotoj darbo kokyb sprend ia pagal pasiektus rezultatus. Jei darbuotojams nesiseka, stengiasi

pad ti jiems tobul ti. Toks vadovas realiai vertina kylan ius konfliktus, laiku priima sprendimus.

Motyvuojantis vadovas sprendim pri mim traukia darbuotojus, kartu dal pareig perduodamas

jiems. (Blake, Mouts, 1964) ( r.1 pav.)

1 pav. Vadovavimo tinklelis

altinis: Blake, R. R., Mouton, J. S. The Managerial Grid. Houston: Gulf Publishing Co.,

1964)

Neigiamai suformuluoti vadov atsakymai, emiau pateiktus klausimus rodyt j pasyvum :

• Kaip kolektyv traukiate pasyviuosius?

• Kokie skatinimo b dai labiausiai veikia darbuotojus?

• Ar skatinate mokytojus mokykloje diegti inovacijas?

• Ar turite pastovi skatinimo sistem ?

• Ar ry tingai priimate sprendimus?

• Ar J mokytoj santykiai geri?

• Kaip da nai lankot s pamokose? ir kt.

Kita vertus, ie klausimai puikiai atskleid ia advokataujan io, administruojan io bei

motyvuojan io vadov bruo us. iems stiliams nustatyti pateikti ir kiti klausimai. Pvz.:

• Koki pozicij u imate pedagog pos iuose?

• Ar da nai mokytojai kreipiasi Jus d l galutinio sprendimo?

• Kokius b dus naudojate tampai darbe ma inti?

DIDELIS

DIDELISMA AS

pinimasissantykiais

pinimasis rezultatais

Advokataujantis Motyvuojantis

Administruojantis

Pasyvus Agresyvus

33

• siliepsnojus konfliktui J s...?

• Kuri i vadovavimo funkcij , J nuomone, svarbiausia?

• Kokie J , kaip mokyklos vadovo, prioritetai?

• Kokiais kriterijais vadovaudamasis priimate darb nauj mokytoj ?

• Kaip su inote apie kolektyve kylan ias problemas?

• Kokios mokyklos tradicijos Jums labiausiai reik mingos? ir kt.

Bene sud tingiausia i vadov atsakym velgti agresyv vadovavimo stili , iuos bruo us

pasteb ti lengviausia – stebint ir vertinant vadov veikl .

Vadov vadovavimo stiliui nustatyti buvo apklausiami ir pradini klasi mokytojai. Tyrimui

atlikti buvo pasirinkta anketin apklausa, pateikiant u daro ir atviro tipo klausimus, tod l

respondentai tur jo galimyb para yti savo nuomon ar abejones. Anketine apklausa pradini klasi

mokytojai vertino mokyklos vadov (direktoriaus ir pavaduotojo atskirai) veikl : j dalyvavim

ugdymo procese, pagalb kasdieniniuose darbuose bei vadovavimo stili .

Mokykl pedagogams buvo pateikta socialin s, poky valdymo, efektyvios veiklos ir

edukacin s kompetencij geb jim apra ai. Kiekvien vardint kompetencij atitinkant geb jim

mokytojai tur jo sivertinti atitinkamu lygiu: labai gerai, gerai, patenkinamai, silpnai. Pagal

sivertinim buvo nustatomas pedagogini kompetencij lygis. Mokytojai, vertin savo

kompetencij lyg , pateik geb jimus rodan ius pavyzd ius, pagal kuriuos buvo atliekama

atitikimo kompetencijai analiz :

Ø pasirinko ir objektyviai pagrindin ,

Ø pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejones,

Ø pasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ,

Ø ra pagrindimo.

Tyrim metu surinkti duomenys buvo analizuojami tiek apra omuoju, tiek matematin s

statistikos metodais. Statistin analiz buvo atlikta SPSS (the Statistical Package for the Social

Sciences) statistikos ir analiz s programine ranga. Jos legaliam panaudojimui darbe buvo gautas

SPSS atstovyb s Lietuvoje leidimas. SPSS for Windows – tai modulinis, pilnai integruotas, turintis

visas reikiamas galimybes programinis produktas, skirtas visiems analitinio proceso etapams:

planavimui, duomen rinkimui, duomen valdymui, analizei, ataskait k rimui, rezultat

pateikimui.

Statistine programa buvo atliekama dispersin analiz (ANOVA – ANalysis Of VAriance)

taikant tiesin s regresijos model ( ekanavi ius, Murauskas, 2003). Vienfaktorin dispersija buvo

taikoma, kai buvo analizuojami poky valdymo ir informacijos valdymo kompetencijos bei

efektyvios veiklos ir edukacin s kompetencijos ry iai.

Strukt rinis ANOVA modelis i–osios imties j–ajam steb jimui Xij u ra omas taip:

34

ij i ij i ijX e e= µ + = µ + τ + , (2.1)

ia i = EXi =EXij yra i–ojo kintamojo vidurkis,

eij – atsitiktin paklaida,

– bendrasis vidurkis,

i = i – yra i–ojo vidurkio ir bendrojo vidurkio skirtumas.

Pagrindin s ANOVA modelio prielaidos yra:

o kintamieji pasiskirst pagal normal d sn ,

o kintam dispersijos lygios,

o kintamieji nepriklausomi.

Priklausomyb s tarp nagrin jam element vertinimui buvo naudotas Pirsono koreliacijos

koeficientas, kuris skai iuojamas pagal formul :

( )( )( ) ,

11

yx

iin

issn

yyxxr

⋅⋅−

−−∑= = (2.2)

ia xi, yi — abiej kintam imties reik s, y, x — kintam imties vidurkiai, sx, sy —

kintam standartiniai nuokrypiai, n — imties variant (kintam reik mi por ) skai ius.

Taip pat buvo vertintas gaut rezultat patikimumas Fi erio konstanta, kuri turi nevir yti 0,05.

35

3. VADOVAVIMO STILIAUS IR PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S RY YS

3.1. Mokykl vadov vadovavimo stili tyrimo rezultatai

Remiantis analizuota teorine med iaga ir atlikus tyrim , kurio metu buvo apklausti mokykl

vadovai, pasteb ta, kad visose mokyklose vadovai derina vadovavimo stilius, priklausomai nuo

konkre ios veiklos, situacijos, aplinkybi , asmenini savybi . Vienareik mi kai teigti, kad vienas

vadovavimo stilius prana esnis u kit – negalima. Nors reikia pripa inti, jog gali b ti ir

dominuojantis, labiau i ry s stilius. Tyrime dalyvavusi mokykl vadov vadovavimo stiliai

pasiskirst gana skirtingai. ( r. 4 lentel )

4 lentel

Per interviu nustatytas mokykl vadov vadovavimo stiliusMokykla Administracija Vadovavimo stilius Citatos

Direktorius Administruojantis „Mano, kaip vadovo prioritetai: vietimopolitikos ir mokyklos u sibr tikslgyvendinimas, ugdymo kokyb ir geras

mikroklimatas.“I mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis „Skatinu dalyvauti kvalifikacijos k limoseminaruose, miesto mokytojorganizuojamuose renginiuose ir patiemsdalintis ger ja patirtimi.“

Direktorius Motyvuojantis/advokataujantis

„ Pagiriu, konkre iais pavyzd iaismokytojams parodau, kad jie auga irtobul ja.“II mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis/

advokataujantis„Stengiuosi visada i klausyti, nuraminti,patarti, skatinu aktyviai dalyvauti vairioseveiklose.“

Direktorius Administruojantis „Mano, kaip vadovo prioritetas: mokyklosmaterialin baz .“III mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis/

advokataujantis„Visada palaikau iniciatyvas, u atlikt darbnegailiu ger od , pagyrim , paskatinim .“

Direktorius Motyvuojantis/administruojantis

tamp ma inu humoru, o darbuotojusskatinu motyvavimo ir premijavimo sistema.“

IV mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis/administruojantis

„Dalyvauju visuose pradini klasi mokytojmetodin s grup s pasitarimuose, kartuplanuojame, organizuojame veikl .“

Direktorius Advokataujantis/motyvuojantis

„Draugi kai bendrauju su visais mokyklosbendruomen s nariais, padedu ir vertinukiekvien mokytoj .“V mokykla

Pavaduotojas Advokataujantis/motyvuojantis

„Darbus organizuoju komandiniu irsavanori kumo principu.“

Direktorius Pasyvus/administruojantis

„Kuo ma iau diskutuoju, tuo ma iautampos.“VI mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis „Atrandu kiekviename teigiam savybi ir

taip darbus traukiu pasyviuosius.“

Pirmosios mokyklos direktorius sako, kad nepavykus pirmiausia pra ymu traukti darbuotoj

darb , jis naudojasi ir sakym b du. iame pasteb jime galima velgti ir agresyvaus vadovavimo

bruo , nors vadovas pabr , kad tok b stengiasi naudoti kuo re iau. O antai pavaduotoja

36

kiekviename stengiasi velgti k nors gera ir motyvuoja tuo, kad tik jis gali atlikti numatyt darb .

Taip da niausiai pasiekiama teigiam rezultat . Tai akivaizdus motyvuojan io vadovo pavyzdys.

ios mokyklos vadovai svarbiausia vadovavimo funkcija i skiria – organizavim (tai

administruojan io vadovo bruo as), nors neneigia kit funkcij reik mingumo. Kadangi abu

vadovai prie svarbi funkcij nenurod kontrol s, galima b teigti, kad jie n ra agresyvaus

vadovo stiliaus, kuris r pinasi tik darbo rezultatais.

Kadangi abu vadovai vairiais b dais ( odiniais, staigmenomis, vent mis, pinigine i rai ka)

stengiasi skatinti savo darbuotojus; pasitik jimu, palaikymu, humoru ma ina tamp , darbe ie ko

konflikt sprendimo b , jiems svarb s moni kieji santykiai kolektyve, tad pasyviam

vadovavimo stiliui j tikrai nepriskirtume. Mokyklos direktoriui svarb s ie prioritetai: vietimo

politikos gyvendinimas, mokyklos u sibr tiksl gyvendinimas, ugdymo kokyb (akademin s

inios ir mokini savirai ka), vaik saugumas, geras mikroklimatas (ir mokytojams, ir mokiniams),

visi mokykloje turi jaustis reikalingi. Pavaduotojo prioritetai: s iningai dirbantys mokytojai,

kokybi kas ugdymo procesas, saugi ir jauki aplinka visiems. Direktoriaus prioritetai ry kiai atspindi

puikaus administratoriaus bruo us, kuris nepamir damas ir ger santyki palaikymo kolektyve,

siekia auk tos ugdymo kokyb s. Pavaduotojo pozicija apima tiek administruojan io ir

motyvuojan io vadovavimo stiliaus, nes motyvuojantis vadovas apie darbuotojo darbo kokyb

sprend ia i pasiekt rezultat (o tai – ugdymo rezultat kokyb ), apibendrinus visus atsakymus,

galima teigti, kad io vadovo stilius yra daugiau motyvuojantis, nei administruojantis.

Antrosios mokyklos direktorius ir pavaduotojai pasyviuosius darbuotojus jungia grupes ir

parodydami pasitik jim , pagirdami skatina sijungti darb , kartais tiesiog paskirsto pareigomis,

nors galutinio sprendimo, atlik darb , mokytojai da niausiai kreipiasi direktori ar pavaduotoj .

ie atsakymai rodo, kad vadovai r pinasi darbuotojais ir stengiasi, kad viskas organizacijoje vykt

skland iai ir stabiliai. Tai artimiau motyvuojan iam ir administruojan iam vadovavimo stiliui. ios

mokyklos vadovai sutartinai mano, jog ugdymo proceso organizavime svarbiausia: planavimas,

organizavimas ir vadovavimas. Kadangi administruojantis vadovas daro visk s iningai „kaip i

knygos“, tai is pasirinkimas ir parodo administratori savybes. Vadov nuomone, mokytojai n ra

link dr siai, be tiesioginio vadovavimo, imtis nauj darb , jie vis gi link prie prast , standartini

darb . Siekiant, kad mokytojai aktyviau diegt mokykloje inovacijas, nuolat tobul , vadovai turi

pasitelkti subtilias administratori savybes, tai jie ir akcentuoja savo atsakymuose. Svarbiausius,

kaip vadovo prioritetus, antrosios mokyklos pavaduotoja nusako: komandos sutelkimas bendram

tikslui pasiekti; gero mikroklimato k rimas; darbuotoj skatinimas. Direktorius prie dar pamini,

kad reikia keisti savo m stym , stengtis vertinti dalykus pozityviai; kelti kvalifikacij .

37

Taigi antrosios mokyklos vadov prioritet skal je ypa i ry ja polinkis moni kuosius

santykius, o ugdymo rezultatai lieka antrame plane. is stilius svyruoja tarp motyvuojan io ir

advokataujan io.

Tre iosios mokyklos direktoriaus atsakymai gana lakoni ki, nei pl sti. Tai gali s lygoti keletas

faktori : mogaus u imtumas, charakterio savyb s, lytis. Kadangi iai mokyklai vadovauja vyras,

tai rodo jo konkretum , ma iau akcentuojamos smulkmenos. Vienas i svarbiausi io direktoriaus

prioritet – mokyklos materialin baz , tai administratoriaus bruo as. Jam labiau r pi organizacijos

stabilumas, nei naujov s ir projektai. Mokyklos pavaduotojas prioritetu laiko geras ugdymo s lygas

mokiniams ir pedagogams. Vadinasi, abiej ios mokyklos vadov prioritetai gana glaud iai siejasi.

Vieningos pedagog skatinimo sistemos abu vadovai neturi, konkre iose situacijose stengiasi

taikyti individualius metodus. Direktorius yra link s daugiau reik s suteikti vadovavimui, o antai

pavaduotojas – organizavimui. Vadovauti link daugiau agresyvi bruo turintys asmenys, nes jie

siekia rezultato, o organizuoti imasi labiau motyvuojantys. Kalbant apie vadov tak pedagog

kompetencijoms, tre iosios mokyklos vadov nuomon i siskyr . Direktorius mano, jog vadovai

gali takoti socialines pedagog kompetencijas, o pavaduotojas mano – vadybines. Nors direktorius

nurodo, jog ma ai laiko skiria individualiam darbui su mokytojais, prie priimdamas svarbius

mokyklai sprendimus nesikonsultuoja su mokytojais, da niau tik su pavaduotojais, direktori retai

mokytojai kreipiasi patarim , da niau ateina ka ko pra yti, tai parodo, kad darbuotojams d mesys

yra ma as. Taip da niausiai elgiasi agresyv s vadovai. Pavaduotojas iuo at vilgiu yra labiau

bendraujantis su mokytojais, visada stengiasi su jais konsultuotis, prireikus, mielai pataria, skatina

kelti kvalifikacij , tobul ti. Vadinasi, tai advokataujan io ir motyvuojan io vadovo veiksmai.

Direktorius daugiau link s administruoti, nors jo darbe galima pasteb ti ir kategori agresyvaus

vadovo bruo .

Ketvirtosios mokyklos direktoriaus prioritetai: novacij diegimas; personalo stabilumas; darbo

kokyb . Atsakyme ai kiai persipina motyvuojan io administratoriaus savyb s. O pavaduotojas

savo, kaip mokyklos vadovo prioritetu laiko mokin , jo poreiki tenkinim , o kaip vadovo –

darbuotoj , jo poreiki tenkinim . Didelis d mesys moni kajam faktoriui ir poreikiams,

advokataujan io vadovo bruo as. klausim , kaip vadovai skatina mokytojus burtis grupes

konkretiems darbams atlikti, abu vadovai sutartinai atsako, jog motyvuoja (morali kai, finansi kai)

ir ypa skatina tobul ti. Abu vadovai taip pat mano, jog tamp geriausia ma ina humoras, o skatina

– visgi efektyviausiai materialin s i rai kos priemon s, nors naudojamos ir pad kos, pagyrimai,

diplomai, sveikinimai ( od iu ir ra tu). I vadovavimo funkcij direktorius nei skiria vienos

svarbiausios, bet ma iausiai reik s teikia kontrolei, argumentuojant, jog yra liberalaus

vadovavimo stiliaus. Pavaduotojas mano, jog svarbiausia organizuoti. Pedagogams, direktoriaus

nuomone, svarbiausia – protas, o pavaduotojo manymu – asmenin s savyb s, i silavinimas ir

38

kvalifikacija. abu vadovus mokytojai da nai kreipiasi patarimo, kvie ia dalyvauti

organizuojamuose renginiuose. Direktorius mano, jog mokyklos vadovas turi b ti lyderiu, kad

bendravim su darbuotojais lyd s km . ios mokyklos vadov atsakymuose galima atrasti daug

saj , tod l galima manyti, jog komandinis darbas tur b ti efektyvus, ypatingai siekiant bendrai

sibr ugdymo tiksl . O vadovavimo stiliai dominuoja tarp motyvuojan io ir administruojan io.

penktosios mokyklos direktoriaus atsakym labai i ry ja polinkis naujov ms: dalyvavimas

projektin je veikloje, konkurs organizavimas, kuriuos traukiama visa mokyklos bendruomen .

Pavaduotojas patvirtina, jog darbas mokykloje organizuojamas komandiniu principu. Tai ypatingai

aktualu motyvuojantiems vadovams. ios mokyklos mokytojai da niausiai geba patys priimti

sprendimus, organizavim grind ia pasitik jimu. Direktoriaus prioritetuose akcentuojami draugi ki

santykiai su bendruomen s nariais, aktyvus dalyvavimas projektuose, geri akademiniai rezultatai.

Bendravimo svarb i kelia ir pavaduotojas, bet dar papildo, jog svarbu pasitik jimas, pedagogin

kompetencija ir demokratija. Pasyvumo aprai vadov veiklos apib dinimuose sunku b

surasti. Abu vadovai nurodo vienodus reikalavimus pedagogui, norin iam sidarbinti j mokykloje,

tai: i silavinimas, darbo patirtis, komunikabilumas. Vadovai stengiasi pagal poreik ir galimybes

aplankyti vis pedagog pamokas, organizuojamus renginius, skatina kelti kvalifikacij . Jiems taip

pat labai svarb s valstybini ven min jimai. Taigi penktosios mokyklos vadov tikslai gana

vieningi ir svyruoja tarp advokataujan io ir motyvuojan io vadovavimo stili .

tosios mokyklos direktorius sako, kad ma ai d mesio skiria individualiam darbui su

mokytojais, retai lankosi pamokose, j retai kreipiamasi patarimo, nesiki a asmeninius reikalus,

savo darbe jis nieko nenor keisti. ie atsakymai rodo vadovo pasyvum , kuris galb t labiau nei

agresyvumas kenkia tiek pa iai organizacijai, tiek ir vadovo karjerai. O tai pavaduotojo

iniciatyvumas pastebimas visuose atsakymuose. Jis skatina pedagogus dalyvauti seminaruose,

siekia j bendradarbiavimo, pagr st pasitik jimu, o prioritetu vardija mokytoj motyvacij . B tent

motyvacijai, pavaduotojo nuomone, vadovai turi daugiausiai takos. Direktorius prioritetu laiko

bendruomen je priimt susitarim vykdym ir sprendim pri mim , jis minimaliai kontroliuoja

mokytoj darbus, neskuba priimti sprendimo, kol nei siai kina prie as , darbuotojus skatina

laisvomis dienomis per mokini atostogas, materialine i rai ka. io direktoriaus veikloje dominuoja

pasyvaus administratoriaus savybes, jam tr ksta k rybi kumo ir novatori kumo, nes darbe jis

stengiasi i vengti netik poky , laikosi stabilumo. Ai kia motyvuojan pozicij u ima

pavaduotojas, kuris visada stengiasi ie koti teigiam pusi ir jomis vadovautis darbe.

Apibendrinant interviu rezultatus, galima teigti, kad mokyklose vadovai daugiausia vadovaujasi

motyvuojan io, administruojan io ir advokataujan io stiliaus bruo ais. Re iau vadov veikloje

galima velgti pasyvaus ir agresyvaus vadovavimo aspekt . Agresyvaus stiliaus vadovo velgti

nepasitaik .

39

3.2. Vadov veiklos ir j vadovavimo stili vertinimo rezultatai

Atliekant tyrim buvo taikytas ne tik vadov sivertinimas, bet ir vertinimas i alies, vadovus

vertino pradini klasi pedagogai.

Norint nustatyti mokykl vadov vadovavimo stili mokytojams buvo pateiktos 18 klausim

anketos: 12 i j – netiesioginiai u dari klausimai, apie vadov veikl , kuri vertinant galima

nustatyti vadovavimo stili ; 4 atviri klausimai ir vienas klausimas tiesioginis – vadov stiliaus

vertinimui, pateikiant visus stilius ( r. 2 priedas). Klausimai grupuojami :

sritys, kuriose atsiskleid ia vadov ind lis ugdymo proces , pvz.: (Kaip vadovai padeda

organizuoti mokymo proces ? Kaip vadovai padeda organizuoti popamokin veikl ? Kaip da nai

vadovai lankosi J pamokose? Ar vadovai dalyvauja J organizuojamuose renginiuose? Kokios

metodin s formos vyrauja J mokykloje? Kaip manote, kuo vadovai gal pad ti J

kasdieniniame darbe, gerinant ugdymo kokyb ? Kaip vadovai padeda spr sti i kilusias aukl jimo

problemas?)

vadov ir mokytoj bendradarbiavimo aspektai, pvz.: (Ar steb tas pamokas ir renginius

vadovai aptaria su Jumis? Ar kreipiat s vadovus, kai reikia pagalbos ar patarimo? Ar vadovai

konsultuojasi su mokytojais prie priimdami sprendimus? Kiek vadovai ino mokini problemas?),

vadov vertinamos darbo sritys, pvz.: (Kokius J darbus labiausiai vertina vadovai? Kaip

vadovai vertina J veikl ?),

inspektavimo reik pedagog darbe, pvz.: (Ar vadov inspektavimas padeda Jums geriau

planuoti kasdienin veikl ? Kas pareigoja geriau dirbti?),

tiesioginiam stiliaus nustatymui – kokiam vadovavimo stiliui priskirtum te vadovus?(pasyviam,

administruojan iam, motyvuojan iam, agresyviam, advokataujan iam),

bendro pob io klausimai, pvz.: (Kaip vertinate vadov veikl ? Kaip J s sivaizduojate ideal

mokyklos vadov ?).

Vis u dar klausim atsakymai suskirstyti dvi dalis, atskirai vertinant direktoriaus ir

pavaduotojo veikl . Pateikt galim atsakym priskyrimas tam tikram stiliui pateiktas lentel je. ( r.

priede 3)

Da niausiai dominuojantys mokykl direktori vadovavimo stiliai

Analizuojant anketas, kuriose pedagogai vertino savo mokyklos vadov veikl , pagalb

kasdieniniame ugdymo procese, kontrol ir kitus vadybos aspektus, galima apytiksliai vertinti

mokyklos vadov – direktori vadovavimo stili . Diagramoje matome ( r. 2 pav.), kad vis

mokykl mokytojai vertindami vadovus, ym jo toki j veikl , kuri atskleid ia advokataujan io,

administruojan io ir motyvuojan io vadovavimo stiliaus bruo us.

40

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

Agresyvus Pasyvus Advokataujantis Administruojantis Motyvuojantis

I mokyklos direktorius II mokyklos direktorius

III mokyklos direktorius IV mokyklos direktorius

V mokyklos direktorius VI mokyklos direktorius

2 pav. Mokykl direktori vadovavimo stilius nustatytas mokytojams vertinant j veikl

Re iau vadov veiksmuose yra velgiami agresyvaus ir pasyvaus vadovavimo aspektai. Visose

mokyklose pastebimas stili derinimas, nors kiekvienoje skirtingai pasiskirst s.

Da niausiai dominuojantys mokykl direktori pavaduotoj vadovavimo stiliai

Antai vertindami pavaduotoj darb mokytojai visose tyrime dalyvavusiose mokyklose ma iau

velg agresyvaus ir pasyvaus stili aprai , nei vertindami direktorius. Daugiausia pavaduotojai

derina tris stilius, tai advokataujant , administruojant ir motyvuojant . Tyrimo rezultatai rodo, kad

pavaduotojai daugiau bendrauja su mokytojais, jiems pataria, padeda negu direktoriai. ( r. 3 pav.).

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

Agresyvus Pasyvus Advokataujantis Administruojantis Motyvuojantis

I mokyklos pavaduotojas II mokyklos pavaduotojas

III mokyklos pavaduotojas IV mokyklos pavaduotojas

V mokyklos pavaduotojas VI mokyklos pavaduotojas

3 pav. Mokykl pavaduotoj vadovavimo stilius nustatytas mokytojams vertinant j veikl

%

%

41

Atskir mokykl direktori ir pavaduotoj vadovavimo stili ypatumai mokytoj

nuomone

Gana tolygiai pirmosios mokyklos direktoriaus veiklos kryptys pasiskirst tarp

administruojan io ir motyvuojan io, tyrimo rezultatai pasiskirst atitinkamai: 35, 8 %; 34, 3 %.

Agresyvaus (6 %) ir pasyvaus (1, 5 %) vadovavimo io vadovo veikloje – labai ma ai.

Advokataujan io stiliaus ypatybi pasteb jo 22, 4 % apklaust . Administruojan io ir

motyvuojan io stili derinimas tur pasiekti auk ugdymo rezultat , nes administratorius visk

daro s iningai, i laiko organizacijos stabilum , o motyvuojantys bruo ai padeda glaud iau

bendrauti ir bendradarbiauti su darbuotojais, jiems pad ti tobul ti, laiku priimti sprendimus ir realiai

vertinti kylan ius konfliktus.

Pirmosios mokyklos pavaduotojo darbe ry kesni motyvuojan io stiliaus bruo ai (46 %). Jis

visada dalyvauja mokytoj organizuojamuose renginiuose, j mokytojos visada kreipiasi pagalbos,

o jis – prie priimdamas sprendimus– konsultuojasi su mokytojais. ios mokyklos pavaduotojas

advokataujan io stiliaus bruo turi daugiau (23, 8 %), nei administruojan io (19 %), o tai 4, 8 %

mokytoj velg pasyvumo bruo , ir tai 3, 3 % daugiau, nei mokyklos direktoriaus. ( r. 4 pav.)

0 10 20 30 40 50

Agresyvus

Pasyvus

Advokataujantis

Administruojantis

Motyvuojantis

%

I mokyklos direktoriusI mokyklos pavaduotojas

4 pav. Pirmosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas

Motyvuojantis, kaip vyraujantis stilius antrosios mokyklos direktoriaus veikloje (43, 8 %). io

stiliaus vadovai vadovaujasi ai kiai suformuluotais tikslais, o apie darbuotoj darbo kokyb

sprend ia i pasiekt rezultat . Kadangi advokataujan io stiliaus bruo (25 %) yra daugiau nei

42

administruojan io (18, 8 %) – galima manyti, kad io vadovo d mesys darbe krypsta

moni kuosius santykius. Nors 10, 9 % respondent mano, jog vadovas turi ir agresyvi bruo ,

kurie da niausiai siekia b tent tik rezultat . Vadinasi, derinant stilius, galima i laikyti gerus

santykius kolektyve ir tuo pa iu siekti darbo kokyb s. Pasyvumas io direktoriaus darbe atsispindi

tik 1, 6 % vertinamos veiklos.

Taip pat motyvuojan iais bruo ais ry kiausiai pasi ymi ir antrosios mokyklos pavaduotojas, tai

pa ym jo 40, 4 % respondent . is pavaduotojas, daugiau nei mokyklos direktorius (18, 8 %) turi

administruojan io vadovo savybi (26, 3 %), kiti stiliai pasiskirst sekan iai: advokataujantis – 21,

1%, agresyvus – 10, 5 %, pasyvus – 1, 8 % ( r. 5 pav.).

Vadinasi ios mokyklos pavaduotojas daugiau atlieka administratoriaus pareigas, nei pats

direktorius, nors abiej vadov veikla – daugiau motyvuojanti.

0 10 20 30 40 50

Agresyvus

Pasyvus

Advokataujantis

Administruojantis

Motyvuojantis

%

II mokyklos direktoriusII mokyklos pavaduotojas

5 pav. Antrosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas

Agresyvaus stiliaus bruo daugiausia – t.y. 15 % respondent velg tre ioje mokykloje,

pana iai – 17 % iam vadovui priskiria ir pasyvaus stiliaus bruo . Ne ymiai daugiau – 19 %

mokytoj priskyr iam vadovui motyvuojan io stiliaus ypatum , 21, 1 % – advokataujan iam, o

daugiausia – 27, 9 % – administruojan iam stiliui. Bene labiausiai ioje mokykloje i ry ja tolygus

stili derinimas. Tod l galima manyti, jog direktorius siekia tiek auk ugdymosi rezultat , tiek

pinasi mogi kaisiais santykiais.

Tre iosios mokyklos pavaduotojas savo veikloje ma iau naudoja agresyv (6, 1 %) ir pasyv

(1, 2 %) stili , nei direktorius, rezultatai pasiskirst atitinkamai: 15 %; 17 %. Vadinasi, ioje

43

ugdymo staigoje pavaduotojas demokrati kai ir aktyviai r pinamasi santykiais tarp moni ir

siekiama ger rezultat . Tai rodo kit stili atsiskleidimas pavaduotojo veikloje. Administruojantis

jo stilius (35, 8 %), kaip ir direktoriaus (27, 9 %) – ry kesnis. Advokataujan ius bruo us pasteb jo

27, 3 % respondent , o motyvuojan – 29, 7 % ( r. 6 pav.).

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Agresyvus

Pasyvus

Advokataujantis

Administruojantis

Motyvuojantis

%

III mokyklos direktoriusIII mokyklos pavaduotojas

6 pav. Tre iosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas

Ketvirtosios mokyklos direktoriaus veikloje daugiausia advokataujan io stiliaus – ypatingo

pinimosi moni santykiais, aprai , tai atsispind jo i 28, 4 %. io stiliaus vadovai nelink

spr sti rimt problem , da nai vis atsakomyb siekia u krauti vairioms komisijoms.

Besir pindami gerais santykiais kolektyve, jie vengia konflikt , nor dami i likti visiems geri. ios

mokyklos vadovui nema iau b dingi ir administruojan io bei motyvuojan io vadovavimo stiliaus

bruo ai, respondent pasirinkimas pasiskirst s atitinkamai 26, 3 % ir 23, 7 %. Galb t ma iausiai

teigiam bruo turi pasyvus stilius, kai vadovas ne tik nesiki a pedagog veikl , bet ir ma ai

domisi ugdomo proceso eiga ir kokybe. Vertindami vadov veikl , 10, 5 % respondent netiesiogiai

savo vadov priskyr agresyviam, o 11, 1 % – pasyviam. vadovavimo stiliui. ios mokyklos

direktoriaus vadovavimas apima vis vadovavimo stili bruo us.

Pana iai, kaip ir tre iojoje, ketvirtojoje mokykloje pavaduotojo veikloje vyrauja

administruojantis (35 %), motyvuojantis (33, 3 %) ir advokataujantis (27, 6 %) vadovavimo stilius,

pasyvaus (0, 4 %) ir agresyvaus (3, 7 %) stili bruo ymiai ma iau ( r. 7 pav.). ios mokyklos

direktoriaus vadovavimo stilius artimesnis advokataujan iam, o antai pavaduotojo –

administruojantis.

44

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Agresyvus

Pasyvus

Advokataujantis

Administruojantis

Motyvuojantis

%

IV mokyklos direktoriusIV mokyklos pavaduotojas

7 pav. Ketvirtosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas

Pasyvaus stiliaus bruo , kai vadovas visi kai nesiki a pedagog darb , nepataria, da niausiai

nedalyvauja mokyklos renginiuose, mokytojai visai nepastebi penktajai mokyklai, vadovaujan io

direktoriaus darbe. O tai rezultatai rodo, kad is vadovas puikus administratorius (38, 9 %), savo

darbe taikantis advokataujan io (28, 5 %) ir motyvuojan io (31, 3 %) stiliaus bruo us. Agresyvi

bruo , padedan grie iau vadovauti ir siekti auk ugdymo rezultat yra labai nedaug – nurod

tik 1, 4 % apklaust pedagog .

Penktojoje mokyklos pavaduotojo, kaip ir direktoriaus veikloje nepastebimas pasyvumas.

Agresyvumo taip pat ne daug, tik 2, 2 % mokytoj pavaduotojo veikloje velgia iuos aspektus.

Gana tolygiai pasiskirst trys stiliai: advokataujantis – (27, 3 %), administruojantis – (37, 4 %),

motyvuojantis – (33, 1 %) ( r. 8 pav.). stili savybi derinimas tur garantuoti, kad mokykloje

dirbantys mokytojai, bendradarbiaudami su administracija siekia kokybi kesnio ugdymo proceso.

Did iausia procent dalis (34, 9 %) tosios mokyklos direktoriaus vertinime atiteko

administruojan iam stiliui. Nors net 20, 6 % jo veiklos sri rodo pasyvum ir tiek pat –

motyvavim . Vadinasi yra daroma tik tai, kas privaloma ir prie inamasi poky iams. Agresyvaus ir

advokataujan io stiliaus bruo pastebima taip pat gana tolygiai, rezultatai pasiskirst atitinkamai

10, 3 %; 13, 5 %.

45

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Agresyvus

Pasyvus

Advokataujantis

Administruojantis

Motyvuojantis

%

V mokyklos direktoriusV mokyklos pavaduotojas

8 pav. Penktosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas

tosios mokyklos pavaduotojo ir direktoriaus vadovavimo stiliai sutampa, j veikloje

ypatingai i ry ja administratori savyb s, rezultatai pasiskirst atitinkamai: 43, 1 %; 34, 9 %.

Pavaduotojas administruojan ias savybes artimai derina su motyvuojan iomis (33, 5 %), kurios

vadovavimui suteikia daugiau k rybi kumo ir novatori kumo r. 9 pav.). Advokataujan io stiliaus

(16, 8%) savybi derinimas padeda i laikyti gerus darbinius santykius su darbuotojais, skatinti u

laim jimus, neakcentuojant klaid .

klausim , kuo vadovai gal pad ti J kasdienin je veikloje, mokytojai, ypa ketvirtosios ir

tosios mokykl (tai vidurin s mokyklos) nor , kad vadovai aktyviau dalyvaut j

organizuojamuose renginiuose ir gerint mokyklos materialin baz : apr pint metodin mis ir

vaizdin mis priemon mis, rengt informacini technologij kabinetus pradinukams, atskiras sporto

sales. Galima b manyti, jog vidurini mokykl vadovai yra labai u imti, tod l nesp ja dalyvauti

visuose pradini klasi mokytoj organizuojamuose renginiuose, arba, yra kiek pasyv s ir ma ai

domisi visais renginiais. Materialin s baz s gerinimas did ia dalimi priklauso nuo vadovo, bet jo

galimyb s taip pat ribotos, patalp stygius ne visada leid ia gyvendinti visus gerus sumanymus, tad

prioritetus tur nustatyti mokytoj metodin taryba ir palaipsniui siekti geresnio apr pinimo

tiniausiomis metodin mis priemon mis.

46

0 10 20 30 40 50

Agresyvus

Pasyvus

Advokataujantis

Administruojantis

Motyvuojantis

%

VI mokyklos direktoriusVI mokyklos pavaduotojas

9 pav. tosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas

Kitose mokyklose daugiausiai mokytojai pageidaut , kad vadovai: b atviri naujov ms,

morali kai palaikyt , da niau dom si mokytoj r pes iais, patart , kv pt optimizmo, vairiomis

priemon mis skatint geriau dirbti, b patys pavyzd iu ir kt. I pasteb jim galima velgti

vadov bendravimo su darbuotojais ir novatori kumo stygi . Antrojoje mokykloje mokytojai

akcentuoja, jog nor b ti labiau skatinami dalyvauti vairiuose seminaruose, kad jie b

organizuojami ir mokykloje, bet ne tik savaitgaliais.

Visi apklausoje dalyvav pradini klasi mokytojai teigia, kad vadovai ino mokini problemas

ir n vienas respondentas nepamin jo, jog vadovai nepadeda spr sti i kilusi aukl jimo problem .

85 % apklaust nurodo, kad sprend iant vairias mokini ugdymo problemas vadovai padeda

bendraudami su mokytojais, bendradarbiaudami su t vais ir pa iais mokiniais, patardami.

Kita dalis mokytoj pastebi, kad vadovai dalyvauja individualiuose klasi susirinkimuose,

dalijasi savo patirtimi, organizuojami teminiai pokalbiai susirinkimuose, si lo studijuoti pedagogin

– psichologin literat , noriai i klauso, nuolat teiraujasi, domisi mokini pasiekimais ir

problemomis, stebi mokytoj ir mokini veikl . Vidurin se ir pagrindin je mokyklose mokytojai

akcentuoja, kad apie mokini problemas daugiau ino kuruojantis pavaduotojas, nes tiesiogiai yra

susij s su pradini klasi veikla. Mokytojai pastebi, kad vadovai domisi mokini ugdimosi

rezultatais, drauge ie ko problem sprendimo b , bendradarbiauja su mokykloje esan iais

specialistais (psichologais, socialiniais pedagogais, specialiaisiais pedagogais, logopedais),

nukreipia juos mokytojus, t vus ir vaikus, atsitikus nelaimei – skiria materialin param .

47

Gana skirtingai idealaus vadovo bruo us nurodo kiekviena mokykla. Apibendrinus tyrimo

rezultatus, ir bruo us suskirs ius keturias kategorijas, tai vadybos i manymas, orientacija

santykius, orientacija rezultatus ir asmenin s savyb s – paai jo, jog ma iausiai svarbos

mokytojai teikia vadov vadybos i manymui, tik 10 %, po l5 % – skiria orientacijai rezultatus ir

asmenin ms savyb ms. Daugiausia – 60 % nurodyt bruo yra orientuoti santykius. 5 lentel je

pateikiami da niausiai, mokytoj nuomone, nurodomi idealaus vadovo bruo ai.

5 lentel

Mokytoj nuomon apie idealaus vadovo bruo usIdealaus vadovo bruo ai

Vadybosmanymas

Orientacija santykius

Orientacija rezultatus

Asmenin ssavyb s

Turintis vadybos ini ir

Puikiai i manantisadministravimo darb

manantis valstybiniusdokumentus ir j laikosiSugebantis suburti kolektyv irprofesionaliai j valdantisTurintis ai tikslKompetentingas

Teisingasklausantis ir toleruojantis

vis nuomonesTakti kasKomunikabilusHumani kasVertinantis savodarbuotojusKuriantis staigoje gernuotaik

ReiklusDarb tusVeiklusPuikaus dalykiniopasirengimo

rybingasVertinantis kolektyvo darb

pinasi mokyklosmaterialine bazePavyzdys darbuotojams

Stipri asmenybiningas

TeisingasAktyvusGeranori kasDr susPrincipingas

tvermingasingeidus

IniciatyvusOptimistas

Tiesioginio stiliaus vertinimo ir jo po ymi vertinimo atitikimas

Analizuojant pedagog netiesiogin (per veiklos sritis) ir tiesiogin (pateikiant visus stilius)

vadov vadovavimo stiliaus vertinim , pastebima, jog pra ant tiesiogiai vertinti vadov

vadovavimo stili , respondentai da niausiai nurodo vien i stili , kartais renkamasi tarp dviej , tai

administruojan io ir motyvuojan io stili , retai i ry ja tre ias stilius.

Ypatingai tiksliai, tiek netiesioginiu, tiek ir tiesioginiu vertinimu, stiliai sutapo pirmojoje

mokykloje. Abejais atvejais, direktoriaus stilius svyruojantis tarp administruojan io ir

motyvuojan io, rezultatai pasiskirst atitinkamai (tiesiogiai priskiriant – 52, 6 %, 47, 4 %, per

veikl – 35, 8 %, 34, 3 %), o pavaduotojo – i ry s motyvuojantis: tiesiogiai priskiriant – 70, 6

%, vertinant per veikl – 46%.

Antrosios mokyklos vadov stili nustatyme, tiesioginiu stili priskyrimu pavaduotojo veikloje

ry ja motyvuojantys (42, 1 %) ir administruojantys (57, 9 %) bruo ai, o tai direktorius, mokytoj

nuomone, turi trij : administratoriaus (45 %), motyvuotojo (35 %) ir advokataujan io (20 %)

vadovo bruo . Netiesiogiai vertinant stili , per vadov veikl , i ry jo tiek direktoriaus, tiek ir

pavaduotojo stiprus polinkis motyvuojant stili , rezultatai pasiskirst atitinkamai 43, 8 %, 40, 4%.

Ypa ai kus nesutapimas tarp tiesioginio ir netiesioginio stiliaus nustatymo i ry jo tre ioje

mokykloje. Vertinant direktoriaus veikl , ne ymiai stipresn pozicij i penki stili u

administruojantis stilius (27, 9 %), Tarp kit stili pasiskirstymas procentais buvo gana ne ymus.

48

Antai tiesiogiai priskirdami direktoriui vadovavimo stili , mokytojai pasiskirst sekan iai: pasyv

vadovavimo stili priskyr 83, 3 %, administruojant – tik 16, 7 %. Pavaduotojui tiesiogiai buvo

priskirtas daugiau administruojantis stilius (66, 7%), o motyvuojan io – tik 16, 7%. Galima b ,

manyti, jog vadovas, savo veikloje n ra tiek pasyvus, kiek mokytojams tai atrodo.

Ketvirtosios mokyklos direktoriaus vadovavimo specifi kumas pasiskirst s tarp

advokataujan io (28, 4 %), administruojan io (26, 3 %) ir motyvuojan io (23, 7 %). Tai parod

veiklos analiz . Tiesiogiai priskirdami direktoriui vadovavimo stili mokytojai taip pat pasteb jo

iuos tris stilius, tik prioritetus pasirinko skirtingai: administruojant stili priskyr 78, 6 %,

motyvuojant – 14, 3 % ir advokataujant – 7, 1 %. Pavaduotojo veikloje stili pasiskirstymas

svyravo tarp administruojan io (35 %) ir motyvuojan io (33, 3 %), tiesiogiai pavaduotojui

mokytojai priskyr daugiau motyvuojant stili (68, 8%), ir ymiai ma iau 31, 2 %–

administruojan io stiliaus.

Gana artimi vertinimai penktojoje mokykloje. Abiems ios mokyklos vadovams, ir direktoriui,

ir pavaduotojui veikloje atsispind jo administruojantis stilius, rezultatai pasiskirst atitinkamai 38, 9

%, 37, 4%. Tiesiogiai mokytojai direktoriui priskyr daugiau motyvuojant (75 %) ir ma iau

administruojant (25 %) stilius, o pavaduotojui po lygiai administruojan io (50 %) ir motyvuojan io

(50 %) stiliaus.

tosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo veikloje i ry jo administruojantis stilius,

rezultatai pasiskirst atitinkamai 34, 9 %, 43, 1 %. Tiesioginiame vertinime stiliai pasiskirst kiek

kitaip. Pavaduotojo labiau sutapo ir i liko dominuoti administruojantis stilius (53, 3%), iek tiek

ma iau motyvuojan bruo (40 %). Antai direktoriaus stiliai tolygiai pasidalino tarp

administruojan io (42, 8 %) ir pasyvaus (42, 8 %) bei ma iau motyvuojan io (14, 4 %). Nors

direktoriaus veikloje buvo pastebima nema ai pasyvumo (20, 6 %).

Tiriant paai jo, kad direktori vadovaujamo darbo sta as svyruoja nuo 5 iki 27 met ,

dauguma vadovauja apie 15 met . Pavaduotoj darbo sta as svyruoja nuo 2 iki 18 met . Didesn

vadovaujamo darbo sta turintys pavaduotojai labiau link administruojant , o ma iau dirb

darb – motyvuojant stili . Prad dirbti administracijos darb , jauni pavaduotojai nor dami

pa inti kolektyv , daugiau r pinasi moni kaisiais santykiais, stengiasi pad ti, patarti, motyvuoti.

Tyrime dalyvavo dauguma (10) moter ir tik 2 vyrai. Vyrai, vadovaudami link ma iau

advokatauti, nei moterys. Dauguma moter , mokyklose u iman direktori pareigas, savo darbe

derina motyvuojan io administratoriaus ir neretai advokataujan io vadovo savybes.

Vieno ar kito stiliaus i ry jim gali lemti ir asmenin s mogaus savyb s, kurios,

nepriklausomai nuo mogaus i silavinimo, kartais vienaip ar kitaip takoja kasdienin veikl .

49

3.3. Pedagog kompetencij diagnostinis tyrimas

Tyrime dalyvavusi vis mokykl pedagog kompetencij sivertinimo duomenys

diagramomis pateikti priede ( r. 4–5 priedas), darbe pateikiamos atskiros iliustracijos, rodan ios itin

auk arba em sivertinimo lyg , daugiausia objektyviai pagr st pavyzd arba neobjektyviai

pagr st pavyzd pasiskirstym pagal geb jimus atskirose mokyklose.

Atlikus pedagog anketin s apklausos rezultat analiz , nustatyta, kad pirmosios mokyklos

pradini klasi mokytojai vertindami savo socialin s kompetencijos lyg , geriausiai geba prisiimti ir

atlikti ugdytojo–tarpininko, pagalbininko vaidmen , u megzti ir pl toti socialinius ry ius su

ugdytiniais, j t vais, kolegomis, dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 23 %, gerai – 54 %).

66 % respondent savo geb jimus socialin s kompetencijos srityje vertina gerai, o tik 9 % mano,

kad tai geba daryti labai gerai. 65 % respondent objektyviai pagrind savo geb jimus pavyzd iais,

pvz.: „Visada i klausau kit , bet turiu ir savo nuomon “, „Dalinuosi su kolegomis turima metodine

med iaga, informacija, patirtimi“, „Adaptuoju prevencines programas pvz.: „ Second step“ ir kt.

Antai antrosios mokyklos 69 % pradini klasi mokytoj savo socialin s kompetencijos lyg

vertina gerai, 22 % respondent save vertina auk iausiai – labai gerai ( r. 10 pav.). Ypatingai

auk tai vertinamas geb jimas dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 62 %), partneri ry

tarp koleg palaikymas (l. gerai – 31 %, gerai – 69 %), geb jimas prisid ti prie vaik , ugdymo

staigos, eimos pl tojimo. Analizuojant vertinim pagrind ian ius pavyzd ius, galima pasteb ti,

kad pradin s mokyklos 76 % mokytoj objektyviai grind ia savo pasirinkim . Pvz.: „Puiki darbinga

nuotaika teigiamai veikia kolegas“, „I klausau kit nuomoni , pateikiu savo pasi lym “, „Visada

pozityviai pristatau savo mokyklos ugdytinius“, „Rengiu bendras i vykas su t veliais“, „Toleruoju

aplink , kurioje gyvenu“, „Pozityviai vertinu naujovi galimybes“ ir kt.

Tre iosios mokyklos mokytojai, vertindami savo socialin s kompetencijos lyg , pasirinko, j

manymu, geriausiai sisavintus geb jimus, kaip antai: geb jimas priimti ir atlikti ugdytojo –

tarpininko, pagalbininko vaidmen (l. gerai – 33 %, gerai – 67 %); geb jimas u megzti ir palaikyti

partneri kus ry ius su kolegomis (l. gerai – 33 %, gerai – 50 %); geb jimas dirbti poroje, grup je,

komandoje (l. gerai – 33 %, gerai – 42 %); geb jimas kurti pozityv pedagogo ir ugdymo

institucijos vaizd bendruomen je (l. gerai – 42 %, gerai – 42 %). Daugumai (~ 67 %) sunkiausiai

sekasi teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas. 61 % respondent

objektyviai pagrind savo geb jimus pavyzd iais: „Atstovauju mokykl miesto renginiuose“,

„Dirbu mokyklos prevencin je grup je“, „Darome bendrus projektus su kit mokykl mokytojais“

ir kt.

50

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

l. gerai gerai patenkinamai silpnai

Savo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen1 -toleranti kas skirtumams, vairovei2 - geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen3 - geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdamaspalank socialin ugdymosi kontekst4 -geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astis Integravimasis profesin s veiklos bendruomen5 -geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis6 geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo7 -geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje8 -geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius9 - geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je

viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas10 -geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas11 -geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes

10 pav. Antrosios mokyklos mokytoj socialin s kompetencijos lygis

Ketvirtosios mokyklos mokytojai savo geb jimus socialin s kompetencijos srityje save vertina

geriau, nei anks iau min tos mokyklos. ie mokytojai mano, jog gerai (100%) geba u megzti ir

pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdami

palank socialin ugdymosi kontekst . Taip pat gerai (85 %) geba teikti ne tik ugdymo, bet ir

viet ji kas, prevencines, socialini paslaugas bei velgti viet ji , prevencini , socialini

paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes. Nedaug (~ 10 %) save

vertinusi patenkinamai, o dar ma iau (~ 2 %) – silpnai. ios mokyklos mokytoj pateikt

geb jimus grind ian pavyzd objektyvumas siekia 84 % ( r. 11 pav.). Tai parodo puik

pasirengim ir mok jim savo geb jimus susieti su praktine veikla. Pvz.: „Organizuoju teminius

susirinkimus“, „Imuosi iniciatyvos, pristatau naujus projektus, skatinu juose dalyvauti ir kitus“,

„Vykdau sveikos gyvensenos ir kitas prevencines programas“ ir pan.

51

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo

Savo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen1 -toleranti kas skirtumams, vairovei2 - geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen3 - geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdamaspalank socialin ugdymosi kontekst4 -geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astis Integravimasis profesin s veiklos bendruomen5 -geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis6 geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo7 -geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje8 -geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius9 - geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je

viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas10 -geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas11 -geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes

11 pav. Ketvirtosios mokyklos mokytoj socialin s kompetencijos pagrindimo objektyvumo

vertinimas

Ypa sekasi dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 25 %, gerai – 75 %), geba daryti

poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti bei kelti i kius (l. gerai – 8 %,

gerai – 92 %) – taip socialin s kompetencijos geb jimus vertina penktosios mokyklos pradini

klasi mokytojai. Ma iau sekasi pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei

elgesio problem socialines prie astis bei velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug

poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes (patenkinamai – 50 %). 61 % pateikt

geb jimus pagrind ian pavyzd buvo objektyv s, pvz.: „Dalyvauju vairiuose mieste

organizuojamuose projektuose“, „Aktyviai bendradarbiauju su socialiniu pedagogu“, „Klas s

kolektyve skatinu visus toleranti kai priimti kit tautybi vaikus“ ir kt.

tosios mokyklos mokytojai sivertin savo socialin s kompetencijos geb jimus, pastebi, kad

geriausiai jiems pavyksta b ti toleranti kiems skirtumams, vairovei (l. gerai – 18 %, gerai – 82 %);

52

dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 36 %, gerai – 55 %), bei kurti pozityv pedagogo ir

ugdymo institucijos vaizd bendruomen je (l. gerai – 9 %, gerai – 82 %). Sunkiausi, j manymu,

velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo

galimybes (patenkinamai – 55 %). ios mokyklos pateikt geb jimus grind ian pavyzd

objektyvumas i vis mokykl buvo ma iausias – 55%, nors silpnai sivertinusi nebuvo. Pvz.: „Su

vais bendrauju kaip su lygiaver iais partneriais ir dalinuosi savo atsakomybe u vaiko poelgius“,

„Klas s vent s, i vykos –tai puiki galimyb pasireik ti kiekvienam vaikui“ ir pan.

Nagrin jant pirmosios mokyklos mokytoj informacijos valdymo kompetencijos sav s

vertinim , galime pasteb ti, kad mokytojai mano es gebantys ugdyti mokinio informacijos

pri mimo ir naudojimosi ja b dus (gerai – 92 %), ugdyti informacin – technologin vaiko m stym

(gerai – 62 %), sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant

(gerai – 77 %), taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus (l. gerai – 15 %, gerai –

69 %). Nors 62 % respondent save vertina gerai, o 8 % – labai gerai, vis gi 20 % mokytoj

informacijos valdymo kompetencijos srityje dar vertina save patenkinamai, o 10 % – silpnai.

Mokytojams sunkiau sekasi rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin

edukacin veikl su vaikais, naudojantis interneto paslaugomis (patenkinamai – 23 %, silpnai – 15

%), kurti ir kaupti informacijos ir duomen bazes (patenkinamai – 38 %, silpnai – 31 %). Kadangi

mokyklos dar n ra gausiai apr pintos informacin mis technologijomis, tai ir mokytoj geb jimai

ioje srityje n ra itin stipr s. ios mokyklos mokytoj pateikiam pavyzd objektyvumas siekia

70 %. Pvz.: „Patys mokiniai raginami susirasti informacijos vairiuose altiniuose, ja dalintis su

draugais, taip ir patys tobul ja ir padeda draugams“, „Su t veliais bendrauju vairiais b dais: t

susirinkimai, individualios konsultacijos, pokalbiai, lai kai“, „Drauge su mokiniais sudarome

teminius segtuvus, pvz.: „Lino kelias “ir kt.)

Antrosios mokyklos mokytojai save vertina palankiau, 26 % respondent mano, jog jie puikiai

geba rengti mokinius gyventi informacin je visuomen je, patys naudojasi ne tik ra ytiniais

altiniais, bet ir interneto paslaugomis (l. gerai – 23 %, gerai – 54 %), pvz.: „med iagos pamokoms

susirandu internete“, geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus (l. gerai – 31

%, gerai – 62 %), pvz.: „ traukiu ir t velius ugdymo proces – t veliai veda pamokas“. Tok sav s

vertinim gali s lygoti vair s faktoriai, tokie kaip am ius, mokyklos apr pinimas informacin mis

technologijomis ir kt. 56 % pavyzd ius pateikusi mokytoj objektyviai pagrind ia savo geb jimus.

Tre iosios mokyklos informacijos valdymo kompetencijos lygis gana pana us pirmosios

mokyklos, nors gerai save vertinusi kiek ma iau (54 %), visgi dalis mokytoj dar neturi galimybi

kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes (patenkinamai – 25 %, silpnai – 25 %), sunkiau

sekasi sieti edukacin informacin ini sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant. ( r.

12 pav.)

53

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8l. gerai gerai patenkinamai silpnai

Mokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je1- geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus2- geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym3- geba kurti informatyvi ugdymosi aplinkInformacijos paie ka ir valdymas4- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veikl su vaikais, naudojantisra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis5- geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui6- geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes7- geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant8- geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus

12 pav. Tre iosios mokyklos mokytoj informacijos valdymo kompetencijos lygis

Vis d lto 70 % pateikt pavyzd – objektyv s. Pvz.: „Dirbu kompiuteriu, ie kau metodin s

med iagos ir informacijos, j sisteminu bei archyvuoju“, „Bendrauju su t vais elektroniniu pa tu“,

„U duo rengimui naudoju IKT“ ir pan.

64 % ketvirtosios mokyklos mokytoj vertina save gerai gebantys valdyti informacij . Labai

gerai sivertinusi buvo vos 1 %. Ypatingai s kmingai pavyksta ugdyti mokini informacijos

pri mimo ir naudojimosi ja b dus (gerai – 77 %); taikyti efektyvius t ir bendruomen s

informavimo metodus (l. gerai – 8 %, gerai – 85 %). Pats sud tingiausias geb jimas, j manymu, tai

kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes (patenkinamai – 54 %, silpnai – 15 %). Mokytoj

pateikiam geb jimus grind ian pavyzd objektyvumas ioje kompetencijoje – did iausias i

vis mokykl – 88 %. Pateiksiu kelet pavyzd : „Mokinius supa indinu su vairiais informacijos

paie kos b dais“, „Panaudodami informacines technologijas mokiniai ruo ia lankstinukus“,

54

„Med iagos pamokoms ie kau tiek ra ytiniuose altiniuose, tiek internete“, „ ven scenarijus

ra ome laikmenas“ ir kt.

Ugdyti mokini informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dais (l. gerai – 8 %, gerai – 75 %);

kurti informatyvi ugdymosi aplink (gerai – 92 %); prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo

tobulinimui bei efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus (gerai – 83 %) geba

penktosios mokyklos mokytojai, 76 % dalyvavusi tyrime save sivertino gerai. Deja, tik 43 %

respondent objektyviai pagrind savo pasirinkim ( r. 13 pav.). Pvz.: „Organizuoju edukacines

pamokas“, „Klas je ruo iu teminius stendus, kabo em lapiai, daug papildomos pradinuk am iaus

literat ros“ ir kt.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo

Mokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je1- geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus2- geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym3- geba kurti informatyvi ugdymosi aplinkInformacijos paie ka ir valdymas4- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veikl su vaikais, naudojantisra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis5- geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui6- geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes7- geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant8- geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus

13 pav. Penktosios mokyklos informacijos valdymo kompetencijos geb jim pagrindimo

objektyvumo vertinimas

tojoje mokykloje 9 % mokytoj save vertina labai gerai, 68 % – gerai. Kaip ir kit mokykl ,

ios mokyklos mokytojams sunkiausiai sekasi kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes

55

(patenkinamai – 55 %). Pateikt pavyzd objektyvumas siekia 52 %, pvz.: „Kartais pamokas vedu

informatikos kabinete“, „Atrenku svarbiausi informacij ir stengiuosi ja neapkrauti mokini “,

„Mokau vaikus patiems susirasti informacijos tiek bibliotekose, namuose esan iose enciklopedijose,

internete“ ir t.t.

Efektyvios veiklos kompetencija, kuri apima mokini ugdymo efektyvum , savo profesin s

veiklos planavim , organizavim ir vertinim , laiko vadyb , resurs planavim , geb jim veikti

prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai ir saugiai – ypatingai svarbi iuolaikin je, spar iai

tobul jan ioje visuomen je. Veiklos efektyvus planavimas, geb jimas veiksmingai pertvarkyti

turimas inias pagal konkre ius tikslus bei optimaliausiais resursais pasiekti auk rezultat – tai

bene svarbiausi kiekvienos dienos mokytojo tikslai. 69 % pirmosios mokyklos mokytoj mano, jog

jie geba efektyviai planuoti savo darb , atsakingai ir pareigingai realizuoti vietimo dokument

nuostatas, geba rezultatyviai veikti. Pvz.: „Pagal mokini geb jimus skirstau darbo kr

pamokose“, „Savaranki kai organizuoju vairias ventes, konkursus, viktorinas, popietes“. 51 %

respondent objektyviai pagrind savo geb jimus. 64 % antrosios mokyklos mokytoj savo veiklos

efektyvum vertina gerai, o net 22 % respondent savo geb jimus efektyviai planuoti, organizuoti ir

vertinti profesin veikl vertina labai gerai. Pvz.: „Dalyvauju atnaujinto pradinio ugdymo turinio

projekte“ ir kt. 59 % respondent geba objektyviai pavyzd iais pagr sti savo geb jimus, kaip antai:

„Konsultuojuosi su kolegomis, mokyklos administracija“, „Dirbu „spiral s“ b du, planuoju veikl

taip, kad prie sunkesni tem b sugr tama“ ir pan.

Tre iosios mokyklos mokytojai mano, kad jiems gerai pavyksta pasiekti vaik ugdymo

efektyvumo (l. gerai – 8 %, gerai – 86 %). Ypa gerai sekasi pasiekti auk ugdymo rezultat

optimaliais resursais (l. gerai – 17 %, gerai – 75 %); taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei

priemones (l. gerai – 8 %, gerai – 92 %); u tikrinti saug , sveik prasming , vaiko teisi

nuostatomis grind iam ugdym (l. gerai 25 %, gerai – 67 %); atsakingai ir prasmingai realizuoti

vietimo dokument nuostatas (l. gerai – 17 %, gerai – 75 %); tolygiai paskirstyti darbo kr vaik

ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijai (l. gerai – 8 %, gerai – 75 %). Sav s

vertinimas gana auk tas – 13 % – labai gerai, 77 % – gerai. Pavyzd objektyvumas – 61 %. Pvz.:

„Sunkesnes temas integruoju“ „Taikau savianaliz “, „Visada atsi velgiu mokini poreikius, j

am , klas s lyg “ ir t.t. Dar iek tiek ini ir tr ksta vertinant savo profesin s veiklos

kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus.

Ketvirtoje mokykloje mokytojai geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemones (l. gerai

– 8 %, gerai – 92 %); turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai

atlikti profesin veikl (gerai – 92 %). Kaip ir tre ioje mokykloje, gerai save vertina 77 %, ma iau

sivertinusi labai gerai – tik 3%. Nors pateikt pavyzd objektyvumas ymiai auk tesnis ir siekia

74% ( r. 14 pav.).

56

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo

Vaik ugdymo efektyvumas1-geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymo filosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus2-geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais3-geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemonesSavo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas4turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai atlikti profesin veikl5-geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus6-geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veiktiLaiko vadyba ir resurs planavimas7-geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektini bei materialini resurs8-geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijaiKompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai, saugiai9-geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomis grind iam ugdym10-geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim

14 pav. Ketvirtosios mokyklos mokytoj efektyvios veiklos kompetencijos geb jim pagrindimo

objektyvumo vertinimas

Keletas i pateikt pavyzd : „Domiuosi kit patirtimi, analizuoju savo klaidas ir tr kumus“,

Da nai tr ksta laiko saviugdai, veikl vertinimui“, „Vedu integruotas pamokas“ ir pan. ioje

mokykloje, kaip ir kitose, mokytojams dar sunku vertinti savo profesin s veiklos kokyb bei

laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektualini bei materialini resurs . Kai

kurie ios kompetencijos geb jimai n ra visi kai atsiskleid ir susiformav , nes 19 % respondent

dar vertina save patenkinamai.

Geb jimas efektyviai ugdyti, kompetencija veikti prasmingai, tikslingai, teis tai ir saugiai –

penktojoje mokykloje suprantama ir taikoma pana iai kaip ir ketvirtojoje. Vos keletu procent

sivertinusi gerai (73 %), iek tiek daugiau silpniau save vertinusi : patenkinamai – 21%, o silpnai

3%. Kai kuriems mokytojams dar sud tinga pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais

(patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %), tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui (patenkinamai

57

– 25 %, silpnai – 8 %) ir pan. Vis gi 62 % respondent objektyviai pagrind savo pasirinkim

pavyzd iais: „Planus rengiu pagal Bendr sias programas ir i silavinimo standartus“,

„Diferencijuoju u duotis“, „Pildau savikontrol s vertinimo apra “ ir pan.

~ 55 % tosios mokyklos mokytoj sunku i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud

ir intelektualini bei materiali resurs . Efektyvios veiklos kompetencijos plotm je tosios

mokyklos mokytojai save vertina pakankamai auk tai: labai gerai – 16 %, gerai – 68 % ( r. 15

pav.), o objektyvumas, rodantis j geb jimus – 59 % (pvz.: „Organizuoji vairias temines ventes“,

„Pamokos vedamos ne tik klas je, bet ir bibliotekoje, gamtoje“ ir pan. Ypa gerai mokytojai vertina

savo geb jimus prasmingai, tikslingai, efektyviai planuoti savo veikl , j organizuoti ir vertinti.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

l. gerai gerai patenkinamai silpnai

Vaik ugdymo efektyvumas1-geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymo filosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus2-geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais3-geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemonesSavo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas4turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai atlikti profesin veikl5-geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus6-geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veiktiLaiko vadyba ir resurs planavimas7-geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektini bei materialini resurs8-geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijaiKompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai, saugiai9-geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomis grind iam ugdym10-geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim11-atsakingai ir pareigingai realizuoja vietimo dokument nuostatas

15 pav. tosios mokyklos mokytoj efektyvios veiklos kompetencijos lygis

Poky valdymo kompetencija siejama su atvirumu naujoms id joms bei poky iais, k rybi ku

naujovi gyvendinimu, kaitos skatinimo projekt rengimu ir kt. geb jimais. Pirmosios mokyklos

mokytojai gana gerai (69%) vertina savo geb jimus poky valdyme, nors 22 % save vertina

58

patenkinamai, o 4 % mokytoj mano, jog dar silpnai geba numatyti perspektyvines ugdymo ir

staigos kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo. 59 % respondent pateikia objektyvius

geb jim pavyzd ius: „ Metodin je grup je planuojame veiklos kryptis“, „Dalyvauju tarptautiniame

projekte „Ancora Imparo“ ir kt.

Antrosios mokyklos mokytoj sav s vertinimai iek tiek auk tesni, 23 % mano, jog labai gerai,

o 77 %, kad gerai geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis, kurti bei efektyviai

taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus (l. gerai – 54 %, gerai – 38 %), sitraukti projekt

rengim ir gyvendinim (l. gerai – 23 %, gerai – 31 %); 31 %– l. gerai, 69 % – gerai geba sekti

ugdymo id kait , ir sitraukti nuolatinio atsinaujinimo proces .

Nors 59 % mokytoj vertina save gerai, vis d lto 22 % ioje mokykloje dirban mokytoj

sivertina tik patenkinamai. Geb jimus objektyviai pagrind iantys pavyzd iai apima 66 % vis

pateikt , nors pateikiami tokie pavyzd iai, kaip „gebu“, „stengiuosi“ ir pan. nepagrind ia

geb jimo.

76 % tre iosios mokyklos mokytoj poky valdymo kompetencijos geb jimus vertina gerai, o

ypa gerai (l. gerai – 17 %, gerai – 83 %) jiems sekasi atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit

pasiekimus; kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus (l. gerai – 8 %, gerai –

83 %). Ne itin lengva modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti; vertinti

projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum ; siekti ugdymo kokyb s nuolatini

permain s lygomis (patenkinamai – 17 %, gerai – 8 %). 60 % pateikt pavyzd buvo objektyv s:

„Stebiu ir analizuoju koleg pamokas“, „Gaminu vairias metodines priemones“ ir pan.

Ma iau savo j gomis poky valdymo kompetencijos geb jim srityje savimi pasitiki

ketvirtosios mokyklos mokytojai ( sivertinusi gerai – 57 %). Jie ypa gerai pagrind savo

pasirinkim pavyzd iais (84%), ta iau, 36 % respondent sivertino tik patenkinamai, 5 % – silpnai.

Ypatingai emas sav s vertinimas geb jimo b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir

tarpininku (patenkinamai – 69 %, silpnai – 23 %); numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos

kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo (patenkinamai – 54 %, silpnai – 8 %); diegti

naujoves, remiantis ugdymo staigos vidiniais ir i oriniais resursais (patenkinamai – 62 %).

Labiausiai savo j gomis pasitiki modeliuojant poky ius, sitraukdami projektus, juos rengdami ir

gyvendinami (l. gerai – 15 %, gerai – 77 %). 53 % respondent geb jo objektyviai pagr sti savo

pasirinkim pateikdami pavyzd ius: „Dalyvavau projekte „Jaunieji artistai jaunai Lietuvai“,

„Dalyvauju miesto mokytoj organizuojamuose renginiuose, parodose“ ir t.t.

ymiai auk iau nei ketvirtojoje mokykloje save vertina penktosios mokyklos mokytojai (gerai

– 74 %). Jie geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus (l. gerai – 8 %, gerai –

75 %); valdyti poky ius (gerai – 83 %); numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitos

kryptis bei siekti j gyvendinimo (gerai – 83 %).Kaip ir kitose mokyklose, mokytojai dar n ra

59

tinkamai pasireng modeliuoti poky ius, sitraukti projektus (patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %)

bei vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum (patenkinamai – 25 %,

silpnai – 8 %). Pateikt geb jimus rodan pavyzd objektyvumas – 53 %. Pvz.: „Dalyvauju

sveikos gyvensenos projekte“, „Aktyviai mokausi naudotis informacin mis technologijomis“ ir kt.

63 % tosios mokyklos mokytoj save vertina gerai, net 30 % – tik patenkinamai, vadinasi

likti konkurencingu savo profesin je veikloje, diegti naujoves, efektyviai taikyti profesin s

rybos rezultatus – dar i lieka problema pedagogams, norintiems prisitaikyti prie spar iai

besikei ian ugdymo s lyg bei kaitos proces . ios mokyklos mokytojams sunkiausiai sek si

pagr sti savo geb jimus pavyzd iais, pagrind – 46 % ( r. 16 pav.).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo

Atvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas1-geba sekti ugdymo id kait , sitraukti nuolatinio atsinaujinimo proces2-geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis3-geba b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir tarpininkuKompetencija imtis iniciatyvos, pasinaudoti galimyb mis, k rybi kai gyvendinti naujoves4-geba numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo5-geba diegti naujoves, remdamasis ugdymo staigos vidiniais ir i oriniais resursais6geba b ti konkurencingas savo profesin s veiklos srityjeDalijimasis sukaupta patirtimi7-geba kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus8-geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus9-geba valdyti poky ius siekiant pl toti besimokan bendruomenKaitos skatinimo projekt rengimas ir gyvendinimas10-geba modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti11-geba vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum

16 pav. tosios mokyklos poky valdymo kompetencijos geb jim pagrindimo objektyvumo

vertinimas

Keletas i pateikt pavyzd : „Dalyvauju projekt k rime ir gyvendinime“, „Dalyvauju

projekte „ aliasis ta kas“, „Studijuoju metodin literat ir j taikau ugdymo procese“ ir pan.

60

Bene pla iausi geb jim apra turinti pedagogin kompetencija – tai edukacin kompetencija

(pradinio ugdymo praktikos modeliavimo). i kompetencija parodo, kaip mokytojai geba prakti kai

pritaikyti ugdymo turin , ar geba pasirinkti vairius veiklos planavimo modelius, k rybi kai naudoti

iuolaikines technologijas ugdymo proceso modeliavimui ir puosel ti vaik mokymo(si) kult .

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

l. gerai gerai patenkinamai silpnai

Pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija1- geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am , patirt , aplink2-geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program , derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriant ugdanaplink3- geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaik orientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis4- geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turinEfektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija5- ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, geba pasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi6- geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s, patrauklios veiklos planus7- geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti j pasi lymus8- geba apm styti ir tobulinti parengtus planusPradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija9- geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacij modeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (ne mokymo)kult10geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) proceso organizavimo problemas11- geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus12geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudaryti maksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbingatmosfer grup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija13- geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo technologijas14geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo s lygas, privalumus ir problemas15geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinum vaikams, remtis gr tamojo ry io informacijaPradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija16- geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko poreikius atliepian ugdymo aplink17- ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemoni galimyb mis18geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai, traukiant vaikus ir t vusPradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija19geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang20- geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult21- geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones22- geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli

17 pav. Pirmosios mokyklos mokytoj edukacin s kompetencijos lygis

61

Pirmosios mokyklos mokytojai, i vis pateikt sivertinimui kompetencij , savo edukacin

kompetencij , i vis kompetencij , vertina auk iausiai – gerai sivertino net 73 % apklaust , 12

% mano, kad jie labai gerai geba modeliuoti pradinio ugdymo praktik ( r. 17 pav.). Pateikti

vertinim pagrind iantys pavyzd iai. 63 % pagr st pavyzd leid ia manyti, jog mokytojai geba

efektyviai organizuoti pradinio ugdymo proces . Pvz.: „Veiklos model parenku pagal mokini

am , geb jimus, kartais, pagal situacij “, „Apibendrinamose pamokose da nai naudoju k rybines

duotis“, „Vaikai d iaugiasi konkursais grupel se“, „Ruo dama mokom dalyk teminius planus

visada palieku vietos pastaboms, kad gal iau pakeisti, pakoreguoti, tobulinti“ ir kt.

Antrosios mokyklos mokytojai taip pat labiausiai stipr s jau iasi ios kompetencijos plotm je.

77 % respondent mano esantys gerai pasireng ir gebantys kurti jauki ugdymo(si) aplink ,

individualizuoti ugdym vairi poreiki vaikams, ino vairi vaik elgesio valdymo b .

Tik 10 % mokytoj ma iau pasitiki savo j gomis ir mano, jog patenkinamai geba atnaujinti

ugdymo turin , taikyti veiksmingas, iuolaikines ugdymo technologijas pamokose, taikyti ugdymosi

problem prevencijos priemones. 66 % pagrind savo pasirinkimus, pateikiu kelet pavyzd :

„Nuolat stebiu mokini raid , kaip jie kei iasi, fiksuoju vairius svarbesnius momentus – tai padeda

objektyviau vertinti mokini pa ang “, „Per aktyvi , aidybin veikl stengiuosi sudominti ir

motyvuoti mokytis“, „Mokini pasiekimus vertinu pagal padaryt individuali pa ang “ ir pan.

Dar auk tesnis sav s vertinimas nei anks iau min tose mokyklose – tre iosios mokyklos

mokytoj anketose. Labai gerai save vertina – 10 %, gerai – 81 %, objektyviai pagr stus pavyzd ius

pateikia 68 % respondent , tai rodo ypatingai gerus pasiekimus pradinio ugdymo praktikos

modeliavimo srityje. Pvz.: „T veliai aktyviai sitraukia ugdymo proces : veda pamokas, mielai

supa indina su savo profesijomis, kai kurie ir darbo vietose“, „ Vertindama ypatingai kreipiu

mes mokinio pastangas“, „Patys mokiniai i moko susitvarkyti klas “ ir kt. Did iausios spragos

edukacin s kompetencijos geb jim srityje, tai geb ti kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turin

(patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %); taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo

technologijas (patenkinamai – 17 %, silpnai – 17 %); velgti skirting ugdymo technologij

taikymo s lygas, privalumus, problemas (patenkinamai – 8 %, silpnai – 17 %)bei geb ti reflektuoti

vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli (patenkinamai – 8 %, silpnai – 8 %).

Edukacin s kompetencijos geb jimus pakankamai gerai (75 %) sivertina ir ketvirtosios

mokyklos mokytojai, nors dar 46 % dar n ra paprasta kasdienin je veikloje taikyti iuolaikines

technologas, velgti j privalumus bei tr kumus; analizuoti taikom technologij priimtinum

vaikams, remiantis gr tamojo ry io informacija (patenkinamai – 62 %, silpnai – 8 %); kriti kai

vertinti ir atnaujinti ugdymo turin (patenkinamai – 46 %, silpnai – 8 %). Kadangi 77 %

respondent objektyviai pagrind savo geb jimus, galima teigti, jog i kylantys sunkumai bus

nesunkiai veikiami, jei tik mokytoj tikslas i liks – teikti kokybi iuolaikini kart ugdym .

62

Pateikiami tai tokie pavyzd iai: „Darbe naudoju „Geros prad ios“ id jas“, „Mokiniai labai m gsta

grupin darb “, „Vedu integruotas pamokas“, „Klas je nuolat rengiu mokini darbeli parod les“ ir

kt.

Labai gerai sivertino ir penktosios mokyklos mokytojai, gerai – 80 %, labai gerai – 7 %. ( r. 18

pav.)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo

Pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija1- geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am , patirt , aplink2-geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program , derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriant ugdanaplink3- geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaik orientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis4- geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turinEfektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija5- ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, geba pasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi6- geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s, patrauklios veiklos planus7- geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti j pasi lymus8- geba apm styti ir tobulinti parengtus planusPradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija9- geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacij modeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (ne mokymo)kult10geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) proceso organizavimo problemas11- geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus12geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudaryti maksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbingatmosfer grup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija13- geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo technologijas14geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo s lygas, privalumus ir problemas15geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinum vaikams, remtis gr tamojo ry io informacijaPradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija16- geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko poreikius atliepian ugdymo aplink17- ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemoni galimyb mis18geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai, traukiant vaikus ir t vusPradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija19geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang20- geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult21- geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones22- geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli

18 pav. Penktosios mokyklos mokytoj edukacin s kompetencijos geb jim pagrindimo

objektyvumo vertinimas

63

Mokytojams gerai sekasi parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, patrauklios veiklos planus,

juos apm styti ir tobulinti (gerai – 92 %); kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko

poreikius atliepian ugdymo aplink (gerai – 92 %); kasdieninei veiklai j paruo ti traukiant

vaikus ir t vus (l. gerai – 8 %, gerai – 83 %). Sud tingesn s, mokytoj nuomone, sritys, tai: geb ti

atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti

pa ang ; individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si)

stili , eimos kult (patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %).

tosios mokyklos mokytojams labiausiai pavyksta traukti planus vaik , t , koleg id jas,

atsi velgti j pasi lymus (l. gerai – 45 %, gerai – 55 %); gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla,

sudaryti maksimalias vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbing atmosfer grup je (l. gerai –

27 %, gerai – 73 %). Net 19 % mokytoj savo edukacin s kompetencijos geb jimus vertina labai

gerai, gerai – 65 %. 67 % pavyko objektyviai pagr sti geb jimus pavyzd iais. Pvz.: „Rengiu

modifikuotas ir adaptuotas ugdymosi programas“, „Diferencijuoju nam darb u duotis“, „Rengiu

veliams klausimynus“ ir pan. Nors dalis mokytoj (16 %) save dar vertina patenkinamai, silpnai

sivertinusi nebuvo.

Analizuojant kompetencij apra us, pasteb ta, kad vieni geb jimai tur skatinti kit geb jim

atsiradim . Atvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas, kaitos skatinimo

projekt rengimas ir gyvendinimas – tai dalis poky valdymo kompetencijos geb jim , kurie

tur skatinti pedagogus aktyviai pl sti informacijos valdymo kompetencijos geb jim spektr .

Pedagoginio darbo patirtis rodo, jog mokytojai, da niau vyresnio am iaus, gana skepti kai vertina

naujoves, jiems nelengva modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti.

Nedr siai imamasi iniciatyvos mokytis dirbti su informacin mis technologijomis. Tik, kai patys

mokytojai sitrauks nuolatinio atsinaujinimo proces , geb s diegti naujoves, modeliuoti poky ius,

rengti projektus ir juos gyvendinti, tuomet gal s rezultatyviai rengti mokinius gyventi

informacin je visuomen je, prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui. Aktyv s ir

atviri naujov ms mokytojai siekia nuolat tobul ti, gilinti savo inias, gyti nauj geb jim ypa

spar iai kompiuterizuojamoje vietimo sistemoje. Naujosios technologijos atveria pla ias galimybes

mokytojams, kurie nori, kad ugdymo procesas mokiniams b patrauklus, motyvuot , skatint

tobul ti.

Galima kelti toki hipotez , jog mokytojai gebantys valdyti poky ius tur b ti motyvuoti ir

informacijos valdymo kompetencijos tobulinimui. Imtis iniciatyvos, rengti projektus, numatyti

perspektyvines ugdymo kryptis – neatsiejami nuo informacijos valdymo.

Tam, kad sitikintume ar mokytoj apklausos rezultatai yra patikimi buvo atliekama matematin

statistin analiz . Prad ioje buvo nagrin jami poky valdymo kompetencijos su informacijos

valdymo kompetencija duomenys.

64

6 lentel je pateikti vienfaktorin s dispersin s analiz s rezultatai, kurie parodo, kad analizuojami

kintamieji statisti kai reik mingai skiriasi (p–reik < 0, 05), o koreliacijos koeficientas siekia 0,8.

6 lentel

Dispersin analiz (ANOVAb)

Modelis Kvadratsuma

Laisv slaipsniai

Dispersijosver iai F statistikos p–reik

Regresija 6, 515 1 6, 515 48, 818 0, 000(a)Liekanos 29, 094 74 0, 133

1

Suma 35, 609 73takojantys kintamieji: (Konstanta), poky valdymo kompetencijos

Priklausomi kintamieji: informacijos valdymo kompetencijos

Ugdymo efektyvum lemia mokytoj pasirengimas ir geb jimai taikyti veiksmingas ugdymo

id jas bei priemones, savo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas, puiki laiko

vadyba ir resurs planavimas. Efektyvios veiklos kompetencijos esm – tai geb jimas veikti

prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai ir saugiai. Didelis d mesys iandienin je Lietuvos

vietimo sistemoje skiriamas profesin s veiklos kokybei, mokytojo geb jimui vertinti savo veikl ,

velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus. Efektyvios veiklos tobulinimui ypa

tur pad ti vidinis ir i orinis auditas, kuris dar visai neseniai prad tas atlikti Lietuvos vietimo

staigose. Savo veiklos sivertinimas atveria galimybes pa velgti jau pasiektus rezultatus ir ie koti

nauj b veiklos tobulinimui. Artimai su efektyvios veiklos kompetencija siejasi edukacin arba

kitaip pradinio ugdymo praktikos modeliavimo kompetencija. kompetencij galima suskaidyti

smulkesnius kompetencij blokus:

pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija;

efektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija;

pradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija;

veiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija;

pradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija;

pradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija.

Galima manyti, jog geb jimas efektyviai ir veiksmingai organizuoti profesin veikl

nulemia ugdymo turinio praktinio pritaikymo ir organizavimo kokyb . Kad mokytojai geb

tinkamai modeliuoti pradinio ugdymo praktik , jie turi geb ti taikydami veiksmingas ugdymo id jas

bei priemones siekti auk ugdymo rezultat .

I tyrus efektyvios veiklos kompetencijos bei edukacin s kompetencijos duomen

patikimum nustatyta, kad p–reik < 0, 05, tai rodo, kad kintamieji statisti kai reik mingai

skiriasi, o koreliacijos koeficientas siekia 0, 82. ( r. 7 lentel )

65

7 lentel

Dispersin analiz (ANOVAb)

Modelis Kvadratsuma

Laisv slaipsniai

Dispersijosver iai F statistikos p–reik

Regresija 0, 978 1 0, 978 11, 203 0, 001(a)Liekanos 18, 675 71 0, 087

1

Suma 19, 652 73takojantys kintamieji: (Konstanta), efektyvios veiklos kompetencijos

Priklausomi kintamieji: edukacin kompetencijos

Tyrimas parod , kad mokytoj poky valdymo ir informacijos valdymo kompetencijos bei

juos sudarantys geb jimai labai artimai siejasi ir yra vienas nuo kito priklausomi, tai rodo ir

statistiniais metodais patvirtinantys duomenys. Atitinkamai statisti kai pagr stas ir efektyvios

veiklos bei edukacin s kompetencij priklausomyb s patikimumas.

3.4. Stili derinimas ir pedagogini kompetencij kokyb s ry ys

Kiekvienas vadovas turi galimyb formuoti savo darbo stili tikslingai. is stilius formuojasi

nes moningai, ta iau jokiu b du ne stichi kai. Darbo stiliaus formavimasis – sud tingas procesas,

vykstantis ilgu laiko periodu. Vadovui sunku surasti darbo stili , tenkinant kiekvien kolektyvo

nar ir atitinkant darbo specifik . Pagrindinis veiksnys, lemiantis vieno ar kito darbo stiliaus

pasirinkim , yra vadovo po ris pavaldinius ir j sugeb jimus, pasirengim dirbti, kolektyvo

tradicijas. Didel tak tokiam sprendimui turi ir asmeninis vadovo po ris savo galimybes,

silavinim , patyrim darbe.

Vadovo darbo stilius da nai priklauso nuo darbo s lyg . Kai kolektyvas silpnai organizuotas,

jame ma a iniciatyvi moni , pasyviam vadovui yra sunku sutelkti pavaldinius konkre iam darbui

atlikti, ir atvirk iai autokratas tokiame kolektyve grie tais valdymo metodais gali pasiekti ger

rezultat . Taigi kiekvienas darbo stilius gali b ti geras ir pateisinamas tam tikrose situacijose. Antra

vertus, iais laikais vadovas, besielgiantis su savo pavaldiniais tik kaip su rankiais tikslui pasiekti,

ger rezultat tik tis negali. Advokataujan io vadovo veiksmai da nai n ra teigiamai vertinami, bet

toks vadovas patrauklus savo pavaldiniams bendravimo maniera. Pasteb tas ir valdymo stiliaus

ry ys su vadovo i silavinimo lygiu bei darbo sta u. Kuo auk tesnis vadovo i silavinimas, tuo labiau

jis link s valdyti demokrati kiau, daugiau motyvuojant. Bandant susieti valdymo stiliaus

pasirinkim su darbo patirtimi, pasteb ta, kad kuo didesnis vadovo darbo sta as, tuo ma esn

tikimyb , kad is vadovas bus agresyvus. Tarp didel darbo sta turin vadov ma iausiai

populiarus motyvuojantis darbo stilius, da nai tok darbo stili renkasi nepatyr vadovai. Did jant

vadov patyrimui, jie vis da niau renkasi administruojant valdymo stili .

66

iandien vis da niau kalbama apie kokybi kas paslaugas ir vadovavimas mokyklai tampa ne

imtis. Kokyb suvokiame, kad ka kas geriau u kitus. i s voka kinta priklausomai nuo mogaus

veiklos pob io, am iaus, i silavinimo. Pastaraisiais metais pla iai diskutuojama apie visuotin s

kokyb s vadyb , kuri pareigoja organizacij nuolat tobulinti savo darb , kad galutiniai rezultatai ar

teikiamos paslaugos b puikios kokyb s.

vietimo staigos specifin s tuo, kad jose dirba tiek labai k rybingi, i silavin , savaranki ki,

tiek ir nemotyvuoti bei nekvalifikuoti darbuotojai. Nuolatin vietimo u davini kaita pareigoja

vadovus sugeb ti s kmingai susitvarkyti su poky iais. Ir ugdymo kokyb , kuri tiesiogiai takoja

pedagogai priklauso nuo to, kaip vadovas palaiko nuolatini poky atmosfer ir stengiasi sukurti

palanki kaitai organizacijos kult ( elvys, 2003).

Pedagogai vertino kiekvienos pateiktos kompetencijos atskir geb jim lyg . Apibendrinus

gautus rezultatus, buvo nustatytas bendras, nei skiriant atskir geb jim , kiekvienos mokyklos

mokytoj , atskir kompetencij lygis.

Gauti rezultatai rodo, jog auk iausiai – labai gerai – visose kompetencijose save vertina antroji

ir toji mokyklos. Did ioji dalis procent sav s vertinimo visose mokyklose atitenka vertinimui –

gerai (~ 68, 5%). Antrojoje mokykloje silpnai save vertinusi visi kai nebuvo, o tojoje – vos 1%

jau iasi silpni poky valdymo kompetencijos srityje. Antrosios mokyklos sav s vertinimo lygis

bene auk iausias, tik apie 15 % visose nurodytose kompetencijose save vertino patenkinamai.

Antrajai mokyklai vadovauja daugiausia motyvuojan bruo turintys vadovai. Vadinasi,

tinkamai nuteikti, gaunantys geranori patarim , paskatinami mokytojai jau iasi dr siai, pasitiki

savo j gomis, gyja vis daugiau geb jim , kuriuos optimaliai realizuoja pedagoginiame procese,

tikrindami saug ir kokybi vaik ugdym .

Pirmosios mokyklos mokytojai stipriausiai jau iasi ( sivertino labai gerai) edukacin s (10 %) ir

socialin s (9 %) kompetencij srityje. sivertinimas gerai visose kompetencijose siekia ~ 70 %, tai

rodo pakankamai ger pedagog kompetencij lyg , visgi ~ 20 % save vertina tik patenkinamai,

ma iausiai geb jim jau ia tur informacijos valdymo kompetencijoje. ios mokyklos direktorius

savo darbe pasi ymi motyvuojan io administratoriaus bruo ais, tad skatinimas mokytoj

kompetencij tobul jimo ir ugdymo kokyb s siekis – svarbiausi jo, kaip vadovo prioritetai.

Pavaduotojo stilius – ai kiai motyvuojantis, tod l mokytoj kompetencij sivertinimo lygis

pakankamai auk tas, o nepasitik jim savo informacijos valdymo geb jimais gali kelti staigus

informacini technologij prover is mokyklas, o vyresnio am iaus mokytojams nelengva jas

greitai valdyti.

Tre iosios, kaip ir pirmosios, mokyklos mokytojai labiausiai i lavin edukacin s kompetencijos

geb jimus (l. gerai – 10%, gerai – 81 %). emiau save vertina informacijos valdymo kompetencijos

geb jim srityse (gerai – 54 %, patenkinamai – 19 %, silpnai – 9 %). Abu ios mokyklos vadovai

67

daugiau link b ti administratoriais. Nors pavaduotojo veikloje nema ai tiek motyvuojan io, tiek ir

advokataujan io vadovavimo bruo . Turb t informacini technologij valdymo ini tr kumas ir

pa ios technikos mokykloje stoka, mokytojams kelia nema nerim , o tai atsiliepia ir ugdymo

procesui.

Poky valdymo kompetencijos srityje dar jau iasi nepakankamai gij geb jim ketvirtosios

mokyklos mokytojai (patenkinamai – 36 %, silpnai – 5 %). Tuo tarpu stiprioji, j nuomone, sritis –

tai socialin kompetencija (l. gerai – 11 %, gerai – 76 %). Jei vadovai n ra atviri naujoms id joms

bei poky iams, jei sunkiai sekasi patiems sijungti projektus ir skatinti mokytojus juose dalyvauti,

tai ir mokytojai ioje srityje jau iasi tik patenkinamai. io mokyklos vadovo veikloje yra pastebima

pasyvumo, vadinasi jam ne visada pavyksta tinkamai motyvuoti mokytojus imtis nauj id ir

veikl .

O tai penktosios mokyklos mokytoj stiprioji pus – edukacin kompetencija (l. gerai – 7 %,

gerai – 80 %), kai kurie mokytojai jau ia tur sprag efektyvios veiklos kompetencijoje, nors

bendras kompetencijos lygis gana auk tas (l. gerai – 3 %, gerai – 73 %) I interviu ios mokyklos

vadov stilius i ai jo advokataujantis/ motyvuojantis, o tai mokytojai savo anketose, vertindami

vadov veikl , daugiau nurod polink administravim . Galima manyti, jog mokytojai pasigenda

motyvuojan paskatinim ir patarim .

tosios mokyklos mokytojai beveik visose i vardintose kompetencijose ypa palankiai save

sivertina, vertinimai labai gerai svyruoja nuo 6 % iki 19 %, gerai – nuo 62 % iki 68 %, nors

informacijos valdymo ir poky valdymo kompetencijose dar yra nema ai sivertinusi

patenkinamai, rezultatai pasiskirst atitinkamai 23 %, 30 %. Vadov vadovavimo stilius labiau

administruojantis. Nors direktoriaus veikloje nema ai pasyvumo, o pavaduotojo – motyvuojan

bruo , mokytojai save vertina pakankamai auk tai, pasitiki savo iniomis, geb jimais, juos taiko

praktiniame darbe.

Visose tyrime dalyvavusiose mokyklose mokytojai mano, jog edukacin kompetencija (~ 80 %)

jiems yra labiausiai suprantama, ios kompetencijos geb jim sritys ai kiausios ir praktin je

veikloje geba iuos geb jimus optimaliai pritaikyti ugdymo proceso organizavimui ir jo kokyb s

gerinimui.

Vadinasi, respondentai save vertino pakankamai auk tai. Psichologai pastebi, jog „efektyv s“

mokytojai lyginant su „neefektyviais“ skiriasi auk tu, teigiamu sav s vertinimu. Tod l jie geba ir

mokiniams teikti pozityvi pagalb mokymosi procese. „Efektyvus“ mokytojas (Baumgartel,

Reynolds, Patham, 1984) geba praktin je veikloje taikyti mokymo(si) teorijas, siekia auk

rezultat , skatina ne tik save, bet ir kitus mokytis, o naujas inias pritaikyti gyvenimi kose

situacijose. Mokykl vadov vadovavimo stiliai ir pedagogini kompetencij kokyb s ry iai

pateikti 8 lentel je.

8 lentel

Mokykl vadov vadovavimo stiliai ir pedagogini kompetencij kokyb s ry iaiKompetencij sivertinimasVadovai, stiliai 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5

I

Direktorius -administruojantisPavaduotojas -motyvuojantis

+ + +

II

Direktorius -motyvuojantis/advokataujantisPavaduotojas -motyvuojantis/advokataujantis

+ +

IIIDirektorius - administruojantisPavaduotojas -motyvuojantis/advokataujantis

+ + +

IV

Direktorius -motyvuojanis/administruojantisPavaduotojas -motyvuojanis/administruojantis

+ + + + + + + +

V

Direktorius -advokataujantis/motyvuojantisPavaduotojas -advokataujantis/motyvuojantis

+ + +

VIDirektorius -pasyvus/administruojantisPavaduotojas - motyvuojantis

+

Ma iausiai objektyviai pagrind

1 - Socialin kompetencija, 2 - Informacijos valdymo kompetencija, 3 - Efektyvios veiklos kompetencija, 4 - Poky valdymo kompetencija, 5 - Edukacin kompetencija

Mokyklos Mokytojai sivertino auk iausiai Mokytojai sivertino emiausiai Daugiausiai objektyviai pagrind

Taigi ry kios priklausomyb s mokytoj kompetencij lygis ir vadovavimo stilius neturi, nors

pastebima tendencija, kad geriau save vertinti yra link motyvuojan ius vadovus turin mokykl

mokytojai. O labiausiai nepasitik jim savo j gomis netiesiogiai perduoda pasyv s ir agresyv s

vadov bruo ai.

iandien, siekiant ugdymo paslaug teikimo kokyb s, mokykl vadovai skatinami keisti savo

veiklos stili ir dirbti komandoje, priimti sprendimus, sugeb ti valdyti poky ius, efektyviai

komunikuoti. ( iug dien , 2006)

P. Rado teigia, kad vietimo staig vystymasis, novatori kumas ir ugdymosi kokyb tiesiogiai

priklauso nuo vadovo ir jo vadovavimo kokyb s, nuo vadovo ir jo komandos kompetencijos–

intelektualini ir pragmatini administravimo mok jim ir – s moningos pl tot s. B tina

formuoti nauj vietimo organizatoriaus ir jo veiklos samprat , ry tingai ir sistemingai keisti

sistemoje nusistov jusius santykius, pro ius, po vadov ir personalo darbin veikl ir jos

rezultatus. vietimo institucijose privalu diegti visuotin s kokyb s vadybos ir kolektyvinio valdymo

principus, siekiant tenkinti nuolat kintan ius visuomen s edukacinius poreikius ir pakelti tiek

vietimo, tiek pa ios ugdymo institucijos presti visuomen s akyse (Rado, 2003)

70

VADOS

1. Mokslin s literat ros analiz parod , kad nuolatinis tobulinimasis – b tiniausia iuolaikinio

vadovo s lyga. Nuo mokyklos vadov kompetencijos, vadovavimo stili derinimo, asmenini

savybi priklauso, kokia yra kuriama iuolaikin mokykla, kuri u tikrina ugdymo kokyb , siekiant

visapusi kos mokinio asmenyb s raidos bei kaip skatinamas pedagog kompetencij gijimas ir

nuolatinis j tobulinimas.

2. Atlikus mokykl vadov apklaus , nustatyta, kad vidurini mokykl vadov (direktoriaus ir

pavaduotojo) vadovavimo stilius sutampa ir yra administruojantis. Pagrindin je mokykloje

direktorius u ima administratoriaus pozicijas, o pavaduotojas – motyvuotojo. Pradin se mokyklose

ry kesnis tarpinis stilius, tarp administruojan io ir motyvuojan io. Siekdami gyvendinti vietimo

politikos u davinius ir pasiekti ugdymo kokyb s savo vadovaujamose mokyklose, vadovai derina

stilius, priklausomai nuo atskir situacij specifi kumo, ir tai padeda pasiekti optimaliausi

rezultat .

3. I analizavus anketin s apklausos rezultatus nustatyta, kad visose mokyklose mokytojai

vertindami administracijos stili , direktoriams da niausiai priskiria administruojant , motyvuojant

ir advokataujant stilius. Pavaduotojams – motyvuojant ir administruojant . Agresyvaus ir pasyvaus

vadovavimo bruo da niau mokytojai velgia direktori veikloje, nei pavaduotoj . Mokytojai taip

pat pastebi geranori vadov dom jim si ugdymo proceso eiga, i kilus sunkumams gauna reali

pagalb .

Per vadovavimo po ymius vertintas vadov vadovavimo stilius, kuris nepilnai sutampa su

administracijos pasisakymais ir per vadov interviu nustatytu stiliumi. Nors dideli skirtum tarp

vadov pasisakym ir mokytoj vertinimo nei ry ja. Vadinasi, mokykl administracija ir

mokytojai dirba kaip komanda siekianti bendr tiksl .

4. Atlikus pedagog apklaus , buvo nustatytas pa pedagog socialin s, informacijos

valdymo, efektyvios veiklos, poky valdymo ir edukacin s kompetencijos lygis, kuris pagal gautus

rezultatus visose kompetencijose yra geras (~ 11 % sivertinusi labai gerai, ~ 68 % – gerai).

Auk iausiai mokytojai vertino savo edukacin s kompetencijos geb jimus (l. gerai – 75 %, gerai –

10 %), bei efektyvios veiklos kompetencij (l. gerai – 11 %, gerai – 71 %). Taip pat gana auk tas

sivertinimas socialin s kompetencijos srityje – (l. gerai – 16 %, gerai – 65 %). iek tiek emiau

vertino savo informacijos valdymo bei poky valdymo kompetencij geb jimus, rezultatai

pasiskirst atitinkamai l. gerai – 9 %, gerai – 65 %; l. gerai – 7 %, gerai – 66 %. Taigi, mokytojai

mano, jog geba tinkamai modeliuoti pradinio ugdymo praktik , b ti atvirais naujoms id joms ir

poky iams, integruotis profesin s veiklos bendruomen . Naujos mokymo priemon s, informacin s

71

technologijos stabdo pasitik jim savo kompetencija, tod l stipr ja mokytoj poreikis kvalifikacijai

tenkinant nauj interes ir poreiki sistem . Motyvuojan io/advokataujan io stiliaus vadov

mokytojai geriausiai save sivertino socialin je ir informacijos valdymo kompetencijoje. Mokytojai,

kuriems vadovauja administruojantis direktorius ir motyvuojantis/advokataujantis pavaduotojas

geriausiai sivertino efektyvios veiklos, poky valdymo ir edukacin je kompetencijoje.

5. Atlikus pedagog kompetencijas grind ian pavyzd analiz , buvo nustatytas pateikt

pavyzd atitikimas nurodytam geb jimui. Pateikt geb jimus pagrind ian pavyzd

objektyvumas did iausias socialin je (67 %) ir edukacin je (67 %) kompetencijose. Vos keliais

procentais ma esnis objektyvus pagrindimas informacijos valdymo, efektyvios veiklos ir poky

valdymo kompetencij . Vis tirt kompetencij geb jimus pagr sti geriausiai sek si mokytojams,

kuri vadovai yra motyvuojan io/administruojan io vadovavimo stiliaus. Ma iausiai objektyvi

pavyzd pateik mokytojai, kuriems vadovauja advokataujan io/motyvuojan io stiliaus vadovai.

6. Tyrimo rezultatai parod , kad ry kios pedagog kompetencij kokyb s priklausomyb s nuo

vadovavimo stiliaus nepasteb ta. Labiausiai tobul ti mokytojus skatina motyvuojantys,

advokataujantys, administruojantys vadovai. Pasyvi ir agresyvi vadovavimo bruo turintys –

nekelia savo vadovaujamos ugdymo staigos presti o.

72

REKOMENDACIJOS

1. Mokykl vadovai, siekdami ugdymo kokyb s savo vadovaujamoje vietimo staigoje, tur

derindami vadovavimo stilius, sudaryti s lygas mokytojams gyti geb jim , kurie leist pl totis

kompetencijoms, panaudojant esamus i teklius, skatinti mokytojus nuolat tobul ti, o vadovauti

komandiniu principu.

2. Siekiant gerinti profesin s ir vadybin s kompetencij kokyb , mokytojai tur pl toti savo

geb jimus, taikydami saviugd , refleksij (situacij , veiklos ir t.t.), geranori kai bendradarbiauti su

kolegomis, aktyviau dalyvauti projektin je veikloje, atsi velgti mokini poreikius spar iai

besivystan iame iuolaikini informacini technologij am iuje. Savo veiklos vardijimui

mokytojams reik tobulinti verbalin s kalbos ius.

73

LITERAT RA

1. Alain Michel, (2003). Standart gerinimas; diskusijos ir realyb . vietimo sistemos poky

standartai ir strategijos, Strasb ras.

2. Ali auskas, R. (2000). vietimo kokyb s matuokliai. Mokykla. Nr. 8. P. 1–5

3. Ali auskas, R. (2000). vietimo kokyb s vadyba/ Bendrojo lavinimo mokyklos audito

metodika. Projektas. Vilnius.P.4–7.

4. Anu ien , B. (2005). Kompetencija kaip profesin s didaktikos s voka: Tiltai.

5. Bendrosios programos ir i silavinimo standartai (2003). Vilnius.

6. Bitinas, B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.

7. Blake, R. R., Mouton, J. S. (1964).The Managerial Grid. Houston: Gulf Publishing Co

8. Cibulskas, R. (1996). Mokykl vadov veiklos pagrindin s nuostatos ir motyvacija.

Pedagogika. Vilnius.

9. ekanavi ius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas I. 2003.

10. ekanavi ius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas II. 2004.

11. ernius, V. J. (1993). Mokykla: organizacija, bendravimas, vadovavimas. Lietuvos vietimo

reformos gair s. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.

12. Dabartin s lietuvi kalbos odynas (2000). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos

institutas.

13. Fullan, M. (1998). Poky j gos. Vilnius: Tyto alba.

14. Hopkins, D., Hinscow, M., West, M. (1998). Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius: Tyto

alba.

15. Jonynien , V., Jankauskien , L. ir kt. (2005). Pradinio ugdymo programa. Projektas.

16. Jovai a, L. (1993). Pedagogikos terminai. Kaunas.

17. Jucevi ien , P. (1994). Organizacijos elgsena. Kaunas.

18. Jucevi ien , P., Lepait , D. (2000). Kompetencijos sampratos erdv . Socialiniai mokslai.

Kaunas. Nr. 1 (22). P. 44–49.

19. Jura ait , E. (2004). Ikimokyklinio ugdymo pedagog profesin s kompetencijos: strukt ros

modeli realizavimas, vertinimas./ Daktaro disertacija. Vilnius.

20. Kasiulis, J., Barvydien , V. (2001). Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija.

21. Landsbergien , A. (2006). Ikimokyklini ugdymo staig vadov po ris vadovo elgesio

bei bendravimo ypatum veiksnius. Pedagogika. Nr. 8.

22. Lau ackas, R. (1997). Profesinio ugdymo turinio reforma: didaktiniai bruo ai. Kaunas.

23. Lau ackas, R. (1999). Sistemo–teorin s profesinio rengimo kaitos dimensijos.

Kaunas:VDU.

74

24. Lau ackas, R. (2000). Mokymo turinio projektavimas. Kaunas.

25. Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo statymas. (2003). Valstyb s inios. Nr.

63.

26. LR MM Valstybini ir savivaldybi mokykl vadov , j pavaduotoj ugdymui, ugdym

organizuojan skyri vad atestacijos nuostatai (2003). Vilnius.

27. Mikoli nien , V. (2002). Vadybos ab praktin je pedagogo veikloje. Vilnius: Pedagog

profesin s raidos centras.

28. Nacionaliniai standartai mokykl direktoriams (2003). Nacionalin Velso Asambl ja.

29. Neverauskas, B. J. Rastinis, J. (2000). Vadybos pagrindai. Kaunas.

30. Palinauskait , A., Pukelis, K. (2001). Lietuvos profesijos pedagog formalios pedagogin s

kvalifikacijos ir reali pedagogini kompetencij tyrimas. Pedagogika. Nr.51

31. Pedagog atestavimo nuostatai. Projektas. (2001). Informacinis leidinys.Nr. 18 (133).

32. Pocztar, J. (1987). La definition des objectifs pedagogiques. Paris: ESF.

33. Projekto „ Naujos galimyb s Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai“ seminar

ciklo med iaga (2005).

34. Rado, P. (2003). vietimas pereinamuoju laikotarpiu. Vilnius. Garnelis.

35. Razauskas, R. (1997). 365 vadovo dienos.Kaunas.

36. Razauskas, R. (1997). A vadovas. Vilnius: Pa iolis.

37. Sakalas, A. (1998). Personalo vadyba. Vilnius.

38. Sakalas, A. (2003). Personalo vadyba. Vilnius: Margi ra tai.

39. Sakalas, A., ilingien , V. (2000). Personalo valdymas. Kaunas.

40. Simonaitien , B. Targamadz , V. (2001). Mokytoj profesin kompetencija: jos pl tot s

darbo vietoje galimybi tyrimas. Socialiniai mokslai. Nr. 3 (29).

41. Sire, B. (1996). Clarifier l‘ evaluation des competences. Revue Personnel, 7. Paris.

42. Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Gilbert, D.R., (2001). Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir

informacija.

43. Sto kus, S. (2002). Bendrieji vadybos aspektai. V iauli universiteto leidykla.

44. ernas, V. (1995). Profesin pedagogika. Vilnius: „Baltic ECO“ leidybos centras.

45. iug dien , J. (2006). Vadybin kompetencija lyginamosios vie ojo administravimo teorij

analiz s kontekste/ Vie oji politika ir administravimas. Kaunas: Technologija.

46. nipien , R. (2003). Mokykl tobulinimo programa/ LR vietimo ir mokslo ministerija.

47. vietimo studij centras (2005). Konferencijos med iaga.

48. vietimo vadyba (1997). vietimo studij s siuvinis. Vilnius.

49. Targamadz , V. (2001). vietimo vadyba. Efektyvumas, strukt ra, valdymas, strategija,

konfliktai. Klaip da.

75

50. Vaitkevi , V. (1999). Tarptautini od odynas. Vilnius: odynas.

51. Valstyb s inios (2005). Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos sakymas.

l valstybini (i skyrus auk ir auk tesni ) ir savivaldybi mokykl vadov , j

pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojan skyri ved atestacijos nuostat tvirtinimo. Nr.

ISAK–1521.

52. Valstyb s inios. (2007). Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymas d l

mokytojo profesijos kompetencijos apra o patvirtinimo. Nr. ISAK – 54.

53. Valstyb s inios. (2007). Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymas d l

mokyklos vadovo kompetencijos apra o patvirtinimo. Nr. ISAK – 55.

54. Vasiliauskas, A. (2006). Strateginis valdymas. Kaunas: Technologija.

55. Zaukien , A. (2005). Pradini klasi mokytojo profesin s kompetencijos sivertinimas.

Pedagogika. Nr. 78.

56. elvys, R. (1999). vietimo vadyba ir kaita. Vilnius: Garnelis.

57. elvys, R. (2003). vietimo organizacij vadyba. Vilniaus universiteto leidykla.

76

PRIEDAI

77

PRIEDAS 1Interviu klausimynas

Gerb. Respondente,

Esu Vilniaus Pedagoginio universiteto vietimo kokyb s vadybos magistrant . J

geranori ki atsakymai pad s spr sti mums visiems aktualias ugdymo(si) proceso organizavimo

problemas. Anketa anonimin , nei J pavard , nei ugdymo staiga darbe nebus minimi.

koju u nuo ird ius atsakymus.

baigta auk toji ( osios) (auk tesnioji) mokykla ( os):gyta ( os) specialyb ( s):

Pedagoginio darbo sta as:Kvalifikacijos kategorija:Vadovaujamo darbo sta as:Vadybin kategorija:

stomas ( i) dalykai ( ai):Mokyklos statusas:v Pradinv Pagrindinv Vidurin

Vietov :v Miestasv Rajono centrasv Miestelis, kaimas

s:v Moterisv Vyras

Am iaus grup :v 20 30 m..v 31 40 m.v 41 50 m.v 51 60 m.v 61 ir daugiau m.

Koki pozicij u imate pedagog pos dyje?

Ar da nai kreipiasi Jus d l galutinio sprendimo?

Kaip kolektyvin darb traukiate pasyviuosius?

Kokius b dus naudojate tampai darbe ma inti?

Kokie skatinimo b dai labiausiai veikia darbuotojus?

Ar skatinate mokytojus mokykloje diegti inovacijas?

siliepsnojus konfliktui J s.... ?

Kuri i vadovavimo funkcij J nuomone, svarbiausia?

Kokie J , kaip mokyklos vadovo, prioritetai?

Kokiais kriterijais vadovaudamasis priimate nauj mog ?

Kaip manote, kokioms pedagogin ms mokytoj kompetencijoms vadovas labiausiai turi takos?

Ar turite pastovi skatinimo sistem ?

78

Kaip su inote apie kolektyve kylan ias problemas?

Ar ry tingai priimate sprendimus?

Kas da niausiai lemia J apsisprendim ?

Ar J mokytoj tarpusavio santykiai geri?

Kaip da nai lankot s pamokose?

Kokie lankom pamok tikslai?

Kaip skatinate mokytojus kelti kvalifikacij ?

Kokios metodin s veiklos formos vyrauja J mokykloje?

Ar esate kvie iamas (a) (pradini klasi ) mokytoj organizuojamus renginius?

Kaip da nai ateina pas Jus mokytojai patarimo?

Ar konsultuojat s su mokytojais priimdamas (a) svarb mokyklai sprendim ?

Kokios mokyklos tradicijos Jums labiausiai reik mingos?

Kaip manote, nuo ko priklauso bendravimo su darbuotoju s km ?

J s keistum te mogi kuosiuose santykiuose, bendravime su kolegomis?

Jei Jums patik ta organizuoti autorin mokykl , kas joje b kitaip, nei dabar?

79

PRIEDAS 2

Apklausos anketa

Gerb. Respondente,Esu Vilniaus Pedagoginio universiteto vietimo kokyb s vadybos magistrant . J

geranori ki atsakymai pad s spr sti mums visiems aktualias ugdymo(si) proceso organizavimoproblemas. Anketa anonimin , nei J pavard , nei ugdymo staiga darbe nebus minimi.

koju u nuo ird ius atsakymus.

1. Kaip vadovai padeda organizuoti mokymo proces ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Metodiniais patarimais Ø Metodiniais patarimaisØ Lanko pamokas ir analizuoja Ø Lanko pamokas ir analizuojaØ Konsultuoja Ø KonsultuojaØ Nepadeda Ø Nepadeda

2. Kaip vadovai padeda organizuoti popamokin veikl ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Metodine pagalba Ø Metodine pagalbaØ Dalykiniais patarimais Ø Dalykiniais patarimaisØ Nepadeda Ø NepadedaØ Kita................................................. Ø Kita....................................

3. Kokius J darbus labiausiai vertina vadovai?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Dokumentacijos tvarkym ØDokumentacijos tvarkymØ Metodin veikl ØMetodin veiklØ Popamokin veikl Ø Popamokin veiklØ Kita.................................................. ØKita....................................

4. Kaip vadovai vertina J veikl ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø od iu Ø od iuØ Ra tu Ø Ra tuØ Individualiai Ø IndividualiaiØ Vie ai(pos iuose, pasitarimuose) ØVie ai(pos iuose, pasitarimuose)

5. Ar vadovas lankosi J pamokose?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Da niau taip Ø Da niau taipØ Kartais Ø KartaisØ Niekada Ø Niekada

6. Ar vadovai dalyvauja J organizuojamuose renginiuose?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Kartais Ø KartaisØ Niekada Ø Niekada

80

7. Ar steb tas pamokas ir renginius vadovai aptaria su Jumis?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Kartais Ø KartaisØ Niekada Ø Niekada

8. Ar vadov inspektavimas padeda Jums geriau planuoti kasdienin veikl ?(atsakympakomentuokite)

Direktorius Kuruojantis pavaduotojasØ Taip Ø TaipØ dalies Ø daliesØ Ne Ø Ne

9. Kas pareigoja geriau dirbti?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Kontrol Ø KontrolØ Paskatinimas Ø Paskatinimas

Kita, pvz. savikontrol

10. Ar kreipiat s vadovus, kai reikia pagalbos ar patarimo? direktori kuruojant pavaduotoj

Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Retai Ø RetaiØ Niekada Ø Niekada

11. Ar vadovai konsultuojasi su mokytojais prie priimdamas sprendimus?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Retai Ø RetaiØ Niekada Ø Niekada

12. Kokios metodin s formos vyrauja J mokykloje?Ø Prane imai pos iuoseØ susirinkimaiØ Atviros pamokosØ ProjektaiØ Kita............................................

13. Kokiam vadovavimo stiliui priskirtum te vadovus?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Pasyvus Ø PasyvusØ Administruojantis Ø AdministruojantisØ Motyvuojantis Ø MotyvuojantisØ AgresyvusØ Advokataujantis

Ø AgresyvusØ Advokataujantis

81

14. Kaip vertinate vadov veikl ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas

Ø Labai gerai Ø Labai geraiØ Gerai Ø GeraiØ Patenkinamai Ø PatenkinamaiØ Blogai Ø Blogai

15. Kaip manote, kuo gal pad ti vadovai J kasdieniniame darbe, gerinant ugdymo

kokyb ?..................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

15. Kiek vadovai ino mokini problemas?(pakomentuokite)...................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

16. Kaip padeda vadovai spr sti i kilusias aukl jimo problemas?...........................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

18. Kaip J s sivaizduojate idealiausi vadov ?..........................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

82

PRIEDAS 3

Agresyvus Advokataujantis Pasyvus Administruojantis Motyvuojantis1 2 3 4 5

Nepadeda Metodiniaispatarimais Nepadeda Lanko pamokas ir

analizuoja / konsultuojaLanko pamokas ir

analizuoja /konsultuoja

1 2 3 4 5

Nepadeda Dalykiniais patarimais Nepadeda Dalykiniais patarimais Metodine pagalba

1 2 3 4 5Dokumentacijos

tvarkym Popamokin veikl Dokumentacijostvarkym

Dokumentacijos tvarkym/metodin veikl Metodin veikl

1 2 3 4 5

Vie ai od iu / individualiai Vie ai Ra tu / vie ai od iu

1 2 3 4 5

Da nai Kartais Kartais / niekada Da nai Kartais

1 2 3 4 5

Da nai Kartais Niekada Visada Visada

1 2 3 4 5

Kartais Kartais Niekada Visada Visada

1 2 3 4 5

Kontrol Paskatinimas Savikontrol Kontrol Paskatinimas

1 2 3 4 5

Niekada Da nai Niekada Retai Visada

1 2 3 4 5

Niekada Da nai Retai Da nai Visada

1 2 3 4 5Prane imaipos iuose Atviros pamokos Prane imai

pos iuose susirinkimai Projektai

Ar kreipiat s vadovus, kai reikia pagalbos ar patarimo?

Ar vadovai konsultuojasi su mokytojais prie priimdamas sprendimus?

Kokios metodin s formos vyrauja J mokykloje?

Ar vadovas lankosi J pamokose?

Ar vadovai dalyvauja J organizuojamuose renginiuose?

Ar steb tas pamokas ir renginius vadovai aptaria su Jumis?

Kas pareigoja geriau dirbti?

Kaip vadovai padeda organizuoti mokymo proces ?

Kaip vadovai padeda organizuoti popamokin veikl ?

Kokius J darbus labiausiai vertina vadovai?

Kaip vadovai vertina J veikl ?

.

PRIEDAS 4Kompetencij apra ai

SOCIALIN KOMPETENCIJA

Geb jimas l.gerai

geraipatenkinamai

silpnai

Vertinim pagrind iantis pavyzdys

Savo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen-toleranti kas skirtumams, vairovei

- geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen

- geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais,kurdamas palank socialin ugdymosi kontekst-geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astis

Integravimasis profesin s veiklos bendruomen

-geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis

-geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo

-geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje

-geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius

- geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je

viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas

-geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas

-geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimogalimybes

84

INFORMACIJOS VALDYMO KOMPETENCIJA

Geb jimas l. gerai geraipatenkinamai

silpnai

Vertinim pagrind iantis pavyzdys

Mokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je

- geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus

- geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym

- geba kurti informatyvi ugdymosi aplink

Informacijos paie ka ir valdymas

- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veikl su vaikais,naudojantis ra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis- geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui

- geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes

- geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant

- geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus

85

EFEKTYVIOS VEIKLOS KOMPETENCIJA

Geb jimas l.gerai gerai

patenkinamai

silpnai Vertinim pagrind iantis pavyzdys

Vaik ugdymo efektyvumas

-geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymofilosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus

-geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais

-geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemones

Savo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas

-turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai,visapusi kai atlikti profesin veikl-geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimusir problemas, efektyviai alinti barjerus-geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veikti

Laiko vadyba ir resurs planavimas

-geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud irintelektini bei materialini resurs-geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo

lyg k rimui, saviugdai ir refleksijaiKompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai,saugiai-geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomisgrind iam ugdym-geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim

-atsakingai ir pareigingai realizuoja vietimo dokument nuostatas

86

POKY VALDYMO KOMPETENCIJA

Geb jimas l. gerai geraipatenkinamai

silpnai Vertinim pagrind iantis pavyzdys

Atvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas

-geba sekti ugdymo id kait , sitraukti nuolatinio atsinaujinimoproces

-geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis

-geba b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir tarpininku

Kompetencija imtis iniciatyvos, pasinaudoti galimyb mis, k rybi kaigyvendinti naujoves

-geba numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitoskryptis bei siekti j gyvendinimo-geba diegti naujoves, remdamasis ugdymo staigos vidiniais ir

oriniais resursais-geba b ti konkurencingas savo profesin s veiklos srityje

Dalijimasis sukaupta patirtimi

-geba kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus

-geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus

-geba valdyti poky ius siekiant pl toti besimokan bendruomen

Kaitos skatinimo projekt rengimas ir gyvendinimas

-geba modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti irgyvendinti

-geba vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum irrezultatyvum

87

EDUKACIN KOMPETENCIJA(Pradinio ugdymo praktikos modeliavimo kompetencija)

Geb jimas l. gerai geraipatenkinamai

silpnai Vertinim pagrind iantis pavyzdys

Pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymokompetencija- geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am ,patirt , aplink

-geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program ,derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriantugdan aplink- geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaikorientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis- geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turin

Efektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija

- ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, gebapasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi- geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s,patrauklios veiklos planus- geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti

pasi lymusgeba apm styti ir tobulinti parengtus planus

Pradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija

- geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacijmodeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (nemokymo) kult- geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) procesoorganizavimo problemas- geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus

- geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudarytimaksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikytidarbing atmosfer grup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymokompetencija

88

- geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymotechnologijas- geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo

lygas, privalumus ir problemas- geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinumvaikams, remtis gr tamojo ry io informacijaPradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija

- geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaikoporeikius atliepian ugdymo aplink- ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemonigalimyb mis- geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai,traukiant vaikus ir t vus

Pradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimokompetencija- geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertintiugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang- geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius,galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult- geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiemsvaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones- geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt beijo pa angos keli

Pareng : O. Monkevi ien , K. Stankevi ien , A. Tarasonien , S. Montvilait , V. Glebuvien

PRIEDAS 5

SOCIALIN KOMPETENCIJA

Geb jimasSavo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen

1 -toleranti kas skirtumams, vairovei2 - geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen

3- geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdamas palanksocialin ugdymosi kontekst

4 -geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astisIntegravimasis profesin s veiklos bendruomen

5 -geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis6 geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo7 -geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje8 -geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius9 - geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je

viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas10 -geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas11 -geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes

90

Pirmosios mokyklos mokytojai (%)

91

Antrosios mokyklos mokytojai (%)

92

Tre iosios mokyklos mokytojai (%)

93

Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)

94

Penktosios mokyklos mokytojai (%)

95

tosios mokyklos mokytojai (%)

96

INFORMACIJOS VALDYMO KOMPETENCIJA

Geb jimasMokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je

1 - geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus2 - geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym3 - geba kurti informatyvi ugdymosi aplink

Informacijos paie ka ir valdymas

4- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veiklsu vaikais, naudojantis ra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis

5 - geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui6 - geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes7 - geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant8 - geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus

97

Pirmosios mokyklos mokytojai (%)

98

Antrosios mokyklos mokytojai (%)

99

Tre iosios mokyklos mokytojai (%)

100

Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)

101

Penktosios mokyklos mokytojai (%)

102

tosios mokyklos mokytojai (%)

103

EFEKTYVIOS VEIKLOS KOMPETENCIJA

Geb jimasVaik ugdymo efektyvumas

1 -geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymo filosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus2 -geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais3 -geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemones

Savo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas4 turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai atlikti profesin veikl5 -geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus6 -geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veikti

Laiko vadyba ir resurs planavimas7 -geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektini bei materialini resurs8 -geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijai

Kompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai, saugiai9 -geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomis grind iam ugdym

10 -geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim11 -atsakingai ir pareigingai realizuoja vietimo dokument nuostatas

104

Pirmosios mokyklos mokytojai (%)

105

Antrosios mokyklos mokytojai (%)

106

Tre iosios mokyklos mokytojai (%)

107

Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)

108

Penktosios mokyklos mokytojai (%)

109

tosios mokyklos mokytojai (%)

110

POKY VALDYMO KOMPETENCIJAGeb jimasAtvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas

1 -geba sekti ugdymo id kait , sitraukti nuolatinio atsinaujinimo proces2 -geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis3 -geba b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir tarpininku

Kompetencija imtis iniciatyvos, pasinaudoti galimyb mis, k rybi kai gyvendinti naujoves4 -geba numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo5 -geba diegti naujoves, remdamasis ugdymo staigos vidiniais ir i oriniais resursais6 geba b ti konkurencingas savo profesin s veiklos srityje

Dalijimasis sukaupta patirtimi7 -geba kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus8 -geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus9 -geba valdyti poky ius siekiant pl toti besimokan bendruomen

Kaitos skatinimo projekt rengimas ir gyvendinimas10 -geba modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti11 -geba vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum

111

Pirmosios mokyklos mokytojai (%)

112

Antrosios mokyklos mokytojai (%)

113

Tre iosios mokyklos mokytojai (%)

114

Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)

115

Penktosios mokyklos mokytojai (%)

116

tosios mokyklos mokytojai (%)

117

EDUKACIN KOMPETENCIJA(Pradinio ugdymo praktikos modeliavimo kompetencija)

Geb jimasPradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija

1 - geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am , patirt , aplink2 -geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program , derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriant ugdan aplink3 - geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaik orientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis4 - geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turin

Efektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija5 - ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, geba pasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi6 - geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s, patrauklios veiklos planus7 - geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti j pasi lymus8 - geba apm styti ir tobulinti parengtus planus

Pradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija9 - geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacij modeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (ne mokymo) kult

10 geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) proceso organizavimo problemas11 - geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus

12geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudaryti maksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbing atmosfergrup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija

13 - geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo technologijas14 geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo s lygas, privalumus ir problemas15 geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinum vaikams, remtis gr tamojo ry io informacija

Pradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija16 - geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko poreikius atliepian ugdymo aplink17 - ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemoni galimyb mis18 geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai, traukiant vaikus ir t vus

Pradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija

118

19 geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang20 - geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult21 - geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones22 - geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli

Pirmosios mokyklos mokytojai (%)

119

120

Antrosios mokyklos mokytojai (%)

121

Tre iosios mokyklos mokytojai (%)

122

Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)

123

Penktosios mokyklos mokytojai (%)

124

tosios mokyklos mokytojai %