View
253
Download
11
Category
Preview:
Citation preview
LIETUVOS VYRIAUSIOJO
ADMINISTRACINIO TEISMO
PRAKTIKOS APŽVALGA
2013 M KOVO 1 D ndash 2013 M KOVO 31 D
APŽVALGĄ PARENGĖ LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO
TEISMO TEISINĖS ANALIZĖS IR INFORMACIJOS DEPARTAMENTAS
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
2 35
TURINYS
I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo
srityje 4 6 Socialinė apsauga 4
Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti
privalomojo sveikatos draudimo įmokas 4
Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme 4 Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam
Teismui pripažinus tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis 5 Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą 7
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios
sprendžiant ginčus susijusius su darbingumo lygio nustatymu 9
7 Konkurencija 10 Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo
pagrindu nutraukiant tyrimą 10
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas 11 Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos
priverstinio išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai
yra paduotas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu
sprendimu buvo pripažinta ši mokestinė nepriemoka 11
9 Mokestiniai ginčai 12 Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta
duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d)
tačiau įtarimai PVM mokėtojui nepareikšti 12
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme 13
10 Muitinės veikla 13 Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės
metodo sąlygų 13
12 Registrai 16 Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą
registratoriui dėl trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo 16
14 Teritorijų planavimas 17 Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą 17
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų 18 Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo 18
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-
234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo
tvarkos aprašo (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių
kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d
įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei
įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar
teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-
101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
6245 straipsnio 5 daliai 22
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu 22
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
3 35
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195
bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų
tvirtinimoldquo bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams
tolesnės veiklos nuostatų 33 ir 5 punktų teisėtumo 23 Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147
patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta
apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį
iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo
įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui 24
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų 25 Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio
išorinėje reklamoje 25
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 26 Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio
nustatymo 26
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis 27 Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo
pakeitimo 27
35 Bylos susijusios su vietos savivalda 28 Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti 28
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų 29 Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją
kai jis atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą 29
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje 30 Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės
reklamos įrengimui 30
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją 30 Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos 31
54 Proceso įstatymai principai 32 Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio 32
55 Teismo kompetencija 32 Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams 32
63 Skundas 33 Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą 33
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo
tyrimo 33
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės 34 Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo 34
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
4 35
Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash
ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik
informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje
wwwlvatlt
I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
6 Socialinė apsauga
61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka
Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo
sveikatos draudimo įmokas
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius
asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu
valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų
Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių
valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo
individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo
39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti
skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio
8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra
privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo
tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo
įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi
asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie
privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1
2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros
taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo
17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis
Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio
4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos
draudimo įmokas
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu
apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra
fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus
sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš
individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-2992013
Procesinio sprendimo kategorija 61 621
64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų
641 Ligos pašalpa
Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir
motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio
skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo
pripažintas priverstine pravaikšta
Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash
lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo
išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
5 35
kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą
2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą
pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu
draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus
duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis
Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo
nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir
dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa
negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų
valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau
ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo
aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos
režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų
nenustatyta
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai
galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose
Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina
bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo
ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės
normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti
ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad
asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų
gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų
Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo
pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti
apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio
sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam
laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos
(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d
nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad
pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą
pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-6212013
Procesinio sprendimo kategorija 641
66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
661 Bylos dėl valstybinių pensijų
Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus
tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką
už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d
nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo
Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio
prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą
Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota
kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų
pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
6 35
subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo
metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti
asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta
2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d
Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino
nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio
1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai
pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos
valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido
Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar
pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai
ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine
nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į
nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą
pensiją bus valstybės saugoma ir ginama
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus
įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo
2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai
prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio
valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo
Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio
Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo
analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis
pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų
veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo
Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės
išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis
įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį
bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių
gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą
t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo
nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad
įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai
įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės
kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo
būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo
pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą
Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio
Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija
pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas
negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo
dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs
konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai
inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo
principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis
Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą
ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija
įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų
imperatyvų
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
2 35
TURINYS
I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo
srityje 4 6 Socialinė apsauga 4
Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti
privalomojo sveikatos draudimo įmokas 4
Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme 4 Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam
Teismui pripažinus tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis 5 Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą 7
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios
sprendžiant ginčus susijusius su darbingumo lygio nustatymu 9
7 Konkurencija 10 Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo
pagrindu nutraukiant tyrimą 10
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas 11 Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos
priverstinio išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai
yra paduotas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu
sprendimu buvo pripažinta ši mokestinė nepriemoka 11
9 Mokestiniai ginčai 12 Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta
duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d)
tačiau įtarimai PVM mokėtojui nepareikšti 12
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme 13
10 Muitinės veikla 13 Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės
metodo sąlygų 13
12 Registrai 16 Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą
registratoriui dėl trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo 16
14 Teritorijų planavimas 17 Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą 17
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų 18 Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo 18
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-
234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo
tvarkos aprašo (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių
kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d
įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei
įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar
teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-
101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
6245 straipsnio 5 daliai 22
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu 22
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
3 35
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195
bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų
tvirtinimoldquo bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams
tolesnės veiklos nuostatų 33 ir 5 punktų teisėtumo 23 Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147
patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta
apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį
iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo
įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui 24
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų 25 Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio
išorinėje reklamoje 25
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 26 Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio
nustatymo 26
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis 27 Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo
pakeitimo 27
35 Bylos susijusios su vietos savivalda 28 Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti 28
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų 29 Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją
kai jis atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą 29
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje 30 Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės
reklamos įrengimui 30
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją 30 Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos 31
54 Proceso įstatymai principai 32 Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio 32
55 Teismo kompetencija 32 Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams 32
63 Skundas 33 Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą 33
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo
tyrimo 33
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės 34 Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo 34
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
4 35
Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash
ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik
informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje
wwwlvatlt
I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
6 Socialinė apsauga
61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka
Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo
sveikatos draudimo įmokas
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius
asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu
valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų
Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių
valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo
individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo
39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti
skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio
8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra
privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo
tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo
įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi
asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie
privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1
2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros
taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo
17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis
Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio
4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos
draudimo įmokas
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu
apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra
fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus
sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš
individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-2992013
Procesinio sprendimo kategorija 61 621
64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų
641 Ligos pašalpa
Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir
motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio
skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo
pripažintas priverstine pravaikšta
Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash
lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo
išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
5 35
kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą
2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą
pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu
draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus
duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis
Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo
nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir
dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa
negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų
valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau
ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo
aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos
režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų
nenustatyta
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai
galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose
Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina
bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo
ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės
normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti
ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad
asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų
gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų
Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo
pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti
apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio
sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam
laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos
(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d
nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad
pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą
pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-6212013
Procesinio sprendimo kategorija 641
66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
661 Bylos dėl valstybinių pensijų
Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus
tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką
už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d
nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo
Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio
prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą
Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota
kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų
pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
6 35
subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo
metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti
asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta
2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d
Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino
nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio
1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai
pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos
valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido
Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar
pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai
ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine
nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į
nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą
pensiją bus valstybės saugoma ir ginama
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus
įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo
2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai
prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio
valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo
Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio
Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo
analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis
pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų
veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo
Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės
išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis
įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį
bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių
gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą
t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo
nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad
įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai
įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės
kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo
būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo
pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą
Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio
Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija
pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas
negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo
dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs
konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai
inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo
principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis
Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą
ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija
įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų
imperatyvų
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
3 35
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195
bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų
tvirtinimoldquo bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams
tolesnės veiklos nuostatų 33 ir 5 punktų teisėtumo 23 Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147
patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta
apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį
iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo
įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui 24
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų 25 Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio
išorinėje reklamoje 25
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 26 Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio
nustatymo 26
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis 27 Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo
pakeitimo 27
35 Bylos susijusios su vietos savivalda 28 Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti 28
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų 29 Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją
kai jis atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą 29
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje 30 Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės
reklamos įrengimui 30
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją 30 Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos 31
54 Proceso įstatymai principai 32 Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio 32
55 Teismo kompetencija 32 Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams 32
63 Skundas 33 Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą 33
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo
tyrimo 33
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės 34 Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo 34
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
4 35
Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash
ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik
informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje
wwwlvatlt
I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
6 Socialinė apsauga
61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka
Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo
sveikatos draudimo įmokas
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius
asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu
valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų
Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių
valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo
individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo
39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti
skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio
8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra
privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo
tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo
įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi
asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie
privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1
2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros
taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo
17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis
Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio
4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos
draudimo įmokas
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu
apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra
fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus
sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš
individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-2992013
Procesinio sprendimo kategorija 61 621
64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų
641 Ligos pašalpa
Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir
motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio
skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo
pripažintas priverstine pravaikšta
Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash
lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo
išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
5 35
kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą
2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą
pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu
draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus
duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis
Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo
nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir
dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa
negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų
valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau
ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo
aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos
režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų
nenustatyta
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai
galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose
Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina
bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo
ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės
normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti
ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad
asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų
gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų
Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo
pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti
apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio
sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam
laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos
(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d
nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad
pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą
pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-6212013
Procesinio sprendimo kategorija 641
66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
661 Bylos dėl valstybinių pensijų
Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus
tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką
už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d
nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo
Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio
prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą
Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota
kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų
pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
6 35
subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo
metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti
asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta
2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d
Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino
nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio
1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai
pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos
valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido
Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar
pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai
ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine
nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į
nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą
pensiją bus valstybės saugoma ir ginama
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus
įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo
2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai
prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio
valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo
Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio
Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo
analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis
pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų
veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo
Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės
išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis
įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį
bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių
gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą
t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo
nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad
įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai
įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės
kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo
būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo
pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą
Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio
Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija
pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas
negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo
dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs
konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai
inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo
principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis
Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą
ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija
įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų
imperatyvų
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
4 35
Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash
ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik
informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje
wwwlvatlt
I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
6 Socialinė apsauga
61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka
Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo
sveikatos draudimo įmokas
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius
asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu
valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų
Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių
valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo
individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo
39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti
skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio
8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra
privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo
tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo
įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi
asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie
privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1
2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros
taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo
17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis
Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio
4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos
draudimo įmokas
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu
apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra
fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus
sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš
individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-2992013
Procesinio sprendimo kategorija 61 621
64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų
641 Ligos pašalpa
Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir
motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio
skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo
pripažintas priverstine pravaikšta
Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash
lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo
išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
5 35
kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą
2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą
pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu
draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus
duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis
Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo
nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir
dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa
negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų
valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau
ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo
aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos
režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų
nenustatyta
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai
galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose
Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina
bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo
ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės
normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti
ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad
asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų
gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų
Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo
pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti
apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio
sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam
laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos
(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d
nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad
pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą
pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-6212013
Procesinio sprendimo kategorija 641
66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
661 Bylos dėl valstybinių pensijų
Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus
tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką
už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d
nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo
Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio
prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą
Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota
kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų
pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
6 35
subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo
metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti
asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta
2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d
Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino
nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio
1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai
pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos
valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido
Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar
pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai
ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine
nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į
nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą
pensiją bus valstybės saugoma ir ginama
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus
įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo
2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai
prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio
valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo
Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio
Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo
analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis
pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų
veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo
Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės
išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis
įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį
bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių
gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą
t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo
nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad
įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai
įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės
kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo
būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo
pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą
Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio
Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija
pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas
negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo
dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs
konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai
inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo
principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis
Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą
ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija
įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų
imperatyvų
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
5 35
kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą
2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą
pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu
draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus
duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis
Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo
nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir
dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa
negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų
valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau
ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo
aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos
režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų
nenustatyta
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai
galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose
Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina
bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo
ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės
normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti
ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad
asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų
gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų
Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo
pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms
Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti
apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio
sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam
laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos
(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d
nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad
pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą
pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-6212013
Procesinio sprendimo kategorija 641
66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
661 Bylos dėl valstybinių pensijų
Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus
tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką
už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d
nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo
Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio
prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą
Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota
kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų
pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
6 35
subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo
metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti
asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta
2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d
Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino
nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio
1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai
pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos
valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido
Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar
pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai
ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine
nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į
nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą
pensiją bus valstybės saugoma ir ginama
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus
įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo
2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai
prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio
valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo
Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio
Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo
analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis
pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų
veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo
Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės
išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis
įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį
bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių
gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą
t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo
nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad
įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai
įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės
kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo
būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo
pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą
Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio
Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija
pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas
negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo
dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs
konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai
inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo
principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis
Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą
ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija
įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų
imperatyvų
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
6 35
subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo
metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti
asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta
2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d
Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino
nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio
1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai
pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos
valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido
Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar
pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai
ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine
nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į
nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą
pensiją bus valstybės saugoma ir ginama
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus
įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo
2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai
prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio
valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo
Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio
Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo
analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis
pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų
veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo
Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės
išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis
įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį
bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių
gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą
t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo
nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad
įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai
įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės
kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo
būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo
pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą
Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio
Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija
pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas
negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo
dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs
konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai
inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo
principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis
Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą
ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija
įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų
imperatyvų
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad
Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
7 35
teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista
Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti
įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių
gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta
veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus
išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra
akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši
aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų
neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama
pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje
aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje
įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų
teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus
teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja
Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai
institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje
atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti
valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto
išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su
ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau
konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos
Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų
pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos
Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje
byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta
valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog
atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą
pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)
Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo
89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti
jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta
nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą
vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis
teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama
2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis
dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo
teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra
ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad
pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal
kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija
taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-
2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatų
2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552
-5192013
Procesinio sprendimo kategorija 661
662 Pašalpos ir kitos išmokos
Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
8 35
sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui
piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog
atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash
įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas
nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus
naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį
informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo
sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už
2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą
paramą)
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki
2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006
Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos
t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija
darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu
nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis
būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti
socialinę paramą pareiškėjui
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė
pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro
non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai
netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr
pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra
išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį
sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas
kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)
Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių
administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų
nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)
Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio
mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį
principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš
pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m
sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir
rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)
2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant
piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio
įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma
kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų
teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes
lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra
išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti
vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti
įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo
ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės
negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors
formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo
skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog
materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu
gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl
atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja
nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip
administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
9 35
materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos
stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu
reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų
teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo
padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms
sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją
Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais
priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog
minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl
konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas
išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir
tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie
būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų
įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų
kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo
3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos
41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti
informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio
1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose
vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo
vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai
gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo
keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas
pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją
pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus
dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi
apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai
vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios
atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602
-2222013
Procesinio sprendimo kategorija 662
67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus
susijusius su darbingumo lygio nustatymu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo
nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m
liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio
vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė
jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio
darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos
sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą
nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių
kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės
31 d
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d
sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552
-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
10 35
356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto
Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)
prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo
reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad
kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais
atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad
situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar
sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti
įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės
teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro
bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo
procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos
sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą
tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti
Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad
vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu
Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552
-
232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra
išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar
nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m
gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti
NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio
darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies
(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes
2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-10202013
Procesinio sprendimo kategorija 67
7 Konkurencija
76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos
Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu
nutraukiant tyrimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu
nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT
AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios
instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited
įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios
įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus
ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų
kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų
Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos
tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus
Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo
konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais
būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės
skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai
keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir
tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
11 35
neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei
tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė
t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti
kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie
įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba
turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami
kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas
tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų
identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče
analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash
patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas
tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo
galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės
įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė
esminės žalos įstatymų saugomiems interesams
2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502
-7062013
Procesinio sprendimo kategorijos 73 76
8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas
81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka
816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas
Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas
prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo
pripažinta ši mokestinė nepriemoka
Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti
mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo
neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje
administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu
Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą
sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra
nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių
administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų
nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti
mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas
šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas
priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo
Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos
išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje
Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių
priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas
pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik
ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus
sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir
negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res
judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
12 35
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir
remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas
Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius
vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti
arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų
kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo
taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)
priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo
atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi
administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas
teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios
priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas
privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio
išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438
-4602013
Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910
9 Mokestiniai ginčai
93 Pridėtinės vertės mokestis
937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą
nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui
nepareikšti
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis
nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)
grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo
sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies
nuostatomis
Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai
įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar
baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir
Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka
Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius
yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM
mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu
PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6
dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis
minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų
duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM
skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos
laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo
grąžinimą ar įskaitymą stabdyti
Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad
pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442
-2142013
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
13 35
Procesinio sprendimo kategorija 937
910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti
įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme
Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų
mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas
be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos
mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui
Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko
motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo
sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu
LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos
aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas
kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti
jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai
paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir
prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių
apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma
(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis
kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta
teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą
mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją
dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4622013
Procesinio sprendimo kategorija 910
10 Muitinės veikla
104 Prekių muitinis įvertinimas
Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros
rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad
teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio
vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI
duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus
didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių
sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių
savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal
išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse
sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose
Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI
duomenų bazėje esančiais duomenimis
1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės
vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi
importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba
mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta
vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
14 35
priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus
įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo
įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo
forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant
akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)
Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog
pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į
Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir
pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus
ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai
Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų
taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos
ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos
eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta
faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33
straipsnių nuostatas
ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi
disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų
arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi
didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba
aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios
pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai
neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus
ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję
sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia
importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių
suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio
modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta
abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas
sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai
nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas
Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu
prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių
pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti
Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos
Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie
pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto
prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte
kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši
išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti
paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją
Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą
vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)
konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)
neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip
tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai
materialinės išraiškos
Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros
sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę
vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu
pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad
šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3
dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi
būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
15 35
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b
punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo
straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi
sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas
abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi
sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė
turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų
178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti
konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam
galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam
asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų
deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą
sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali
sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme
Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles
patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-
431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir
tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir
informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių
kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią
riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių
muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių
patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė
(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)
Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija
nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais
prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia
importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą
prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str
1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją
ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės
prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia
informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių
pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie
veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų
nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę
turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo
sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)
Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei
vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos
informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį
Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti
sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo
aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių
poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso
29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines
aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti
Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi
Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes
taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių
pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar
kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės
nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji
vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
16 35
sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir
argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti
Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia
akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir
kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia
anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos
muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra
taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus
pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės
prekybos praktika
Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei
pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš
principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros
rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų
teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti
analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą
Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat
nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos
ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės
galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis
už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio
mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą
Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas
pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė
priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus
Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai
neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą
ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą
2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr A442
-7092013
Procesinio sprendimo kategorija 104
12 Registrai
Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl
trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises
Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir
tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas
actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą
pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti
pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas
dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą
įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba
asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu
be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys
dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo
turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis
Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir
4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino
jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
17 35
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens
valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K
perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo
kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą
galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą
suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas
ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo
ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti
Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos
teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip
ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes
jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas
negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio
santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė
išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo
padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu
Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo
sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu
pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi
teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre
Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą
ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo
veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)
2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4432013
Procesinio sprendimo kategorija 12
14 Teritorijų planavimas
143 Detalusis planavimas
1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas
įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą
dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha
žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali
išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį
planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių
savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti
nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo
įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo
santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių
savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi
būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio
pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas
tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis
imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas
neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant
konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl
leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
18 35
taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires
Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai
Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos
nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia
apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų
savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų
įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas
įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo
pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek
kiek nustato teisė
Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio
kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad
pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl
pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį
planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose
2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-3562013
Procesinio sprendimo kategorija 1433
15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
152 Civilinės atsakomybės sąlygos
1521 Neteisėta veika
Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo
AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam
apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo
reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu
galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to
valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens
draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos
atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių
kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens
vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas
Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs
ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo
reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams
reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK
6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti
valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos
ryšiui
Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso
6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)
arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai
sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo
tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis
Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų
kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę
pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje
narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti
draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
19 35
nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos
pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos
apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis
Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas
įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų
gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos
priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu
atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio
kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės
atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos
veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio
nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą
Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su
Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto
asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą
pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu
Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo
tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka
Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos
draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją
tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant
Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir
teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo
administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai
kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme
ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos
teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių
kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo
Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs
su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu
Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti
toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis
principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose
dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo
principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad
administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai
Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos
valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių
kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo
įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų
pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra
dalimi grindžiama pasitikėjimu
Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi
kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra
netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad
pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas
paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius
duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro
realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą
bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu
apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo
faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama
Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai
suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
20 35
buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas
būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę
Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo
kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio
bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti
nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo
2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756
-7082013
Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371
17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto
Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m
balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens
sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo
(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos
ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo
tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su
ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49
punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta
Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos
ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo
Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK
teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame
teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo
teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis
su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms
ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl
ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas
įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33
straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali
būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių
kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo
įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių
kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas
ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo
vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)
Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų
specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos
tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
21 35
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos
techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens
sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į
pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais
neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi
būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21
straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla
greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis
teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų
paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta
išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė
kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti
apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos
techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų
šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo
aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos
aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis
srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja
šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir
kitais teisės aktais
Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad
Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją
(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2
punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio
28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas
teisėtumo
Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK
sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su
VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo
skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d
įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus
įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis
priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus
atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo
laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541
redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones
tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti
joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką
pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali
prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo
dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta
apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)
teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ
101 str 1 d 114 str)
Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą
ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto
teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo
įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo
komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir
kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias
įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina
vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
22 35
įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK
direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos
siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini
norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog
Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio
pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių
administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka
2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492
-42013
Procesinio sprendimo kategorija 171
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių
84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d
įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84
punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai
Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei
Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai
atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245
straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus
ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam
skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti
nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą
tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė
savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis
kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą
kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone
patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš
kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu
teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų
su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų
įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad
nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei
teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens
kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)
Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros
energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos
pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji
savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo
nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio
akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo
nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks
reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be
pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra
sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas
prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai
Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu
Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
23 35
pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio
1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo
sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties
priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos
pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash
pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio
produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių
sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius
santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m
rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio
produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju
rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma
kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo
tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash
pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis
teisės aktas
2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858
-72013
Procesinio sprendimo kategorija 171
172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus
miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33
ir 5 punktų teisėtumo
Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d
sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės
veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir
disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos
savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui
Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo
subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo
subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4
punktams 6 straipsnio 2 daliai
Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų
pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto
savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais
Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių
blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei
tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų
įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas
Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis
administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų
pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti
nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti
tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
24 35
įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos
savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės
institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš
jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų
reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose
apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve
turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų
reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į
ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo
sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo
nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas
buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta
detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių
savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės
reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas
priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-5552013
Procesinio sprendimo kategorija 172
Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir
2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato
galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų
komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam
proporcingumo principui
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d
sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono
savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą
nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę
rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio
3 punkte numatytam proporcingumo principui
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau
nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d
nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek
kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų
surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo
principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau
suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti
išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos
Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m
balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas
nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų
turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią
nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto
teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
25 35
nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės
atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų
kiekį
Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo
teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų
aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie
atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė
pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus
administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir
pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai
susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta
išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti
pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono
savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo
kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą
sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio
pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų
galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai
suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista
nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie
nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir
tvarkomų komunalinių atliekų kiekį
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520
-1812013
Procesinio sprendimo kategorija 172
20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės
departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto
nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui
priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas
bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos
tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės
geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus
Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas
reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo
pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės
viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės
žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas
įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais
gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje
reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai
irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto
formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija
Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti
aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo
apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka
Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų
aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
26 35
žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais
pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias
aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais
jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių
ženklų įstatymo 9 str 3 d)
Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo
pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad
pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas
užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo
uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo
vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo
baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl
žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo
uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo
atlikti jo įrengimo darbai
Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies
reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai
2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-3582013
Procesinio sprendimo kategorija 20
24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę
pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą
nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam
realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą
Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas
nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui
gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie
pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad
deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas
pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl
objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios
instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais
nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant
pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį
vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai
kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama
gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl
kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą
sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato
jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai
gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus
neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai
(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir
interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
27 35
atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-6782013
Procesinio sprendimo kategorija 24
31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo
Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus
Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą
patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės
hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė
atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo
veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis
juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą
Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo
pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios
dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)
numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros
Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį
vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius
kaip bendruomenės pavadinimo keitimas
Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog
valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens
teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio
asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir
religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių
ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija
Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga
privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo
valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra
apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos
kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių
Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d
nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo
ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą
(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos
tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra
įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius
canonicum)
LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens
teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo
sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės
teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių
bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai
neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti
Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos
priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo
Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta
atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių
bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
28 35
įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos
Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės
Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos
sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą
veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų
teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos
sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto
31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo
ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau
atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires
LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo
atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239
straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą
Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas
nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos
religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui
teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido
jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju
nesiėmė
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti
ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo
ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei
pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui
2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602
-4852013
Procesinio sprendimo kategorija 12 31
35 Bylos susijusios su vietos savivalda
352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių
Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti
Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos
sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias
vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas
Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš
fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai
Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai
negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir
savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos
funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais
Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės
principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų
reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais
Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti
investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat
privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų
kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai
savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą
akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
29 35
Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės
institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai
tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės
bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų
pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį
akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės
investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis
savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo
2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822
-3192013
Procesinio sprendimo kategorija 352
36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų
Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis
atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria
pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės
neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje
Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai
informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės
neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją
paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją
Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio
1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą
t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios
informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią
informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens
kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga
bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu
Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės
įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją
ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei
neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota
skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame
nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos
paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme
numatytų visuomenės informavimo principų
Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog
paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės
informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių
atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė
tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
30 35
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos
rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią
asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau
neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita
visuomenės informavimo priemonė
2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-7072013
Procesinio sprendimo kategorija 36
38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos
įrengimui
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)
su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos
projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786
patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą
stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų
nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir
reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m
sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos
teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas
Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų
reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos
asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas
neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų
dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų
būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip
tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris
net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos
specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės
reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas
Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto
projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų
atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos
įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti
neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai
(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime
neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu
galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą
2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556
-4892013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
31 35
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą
prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio
18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas
kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo
(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš
savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių
administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų
normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai
susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė
teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse
numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą
savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui
Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę
iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus
prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai
vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės
atstovui suteiktus įgaliojimus
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus
nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme
nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs
dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi
pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)
pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas
vadovaujantis SAPĮ nuostatomis
2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662
-4452013
Procesinio sprendimo kategorija 38
Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems
leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo
atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu
Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d
įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į
pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo
sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą
pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus
atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos
lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui
pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių
susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra
silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus
neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti
asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems
atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
32 35
nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)
principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės
valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo
2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo
administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės
santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis
fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į
susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą
Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per
pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo
padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis
jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą
2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552
-1852013
Procesinio sprendimo kategorija 38
54 Proceso įstatymai principai
Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio
Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d
sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko
nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės
motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti
pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu
atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo
sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs
45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti
nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau
kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas
turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m
gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei
išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą
vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu
atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo
įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui
neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo
tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo
faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos
Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą
tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien
pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu
reguliavimu
2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525
-5342013
Procesinio sprendimo kategorija 25
55 Teismo kompetencija
552 Administracinių bylų teismingumas
Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
33 35
Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai
(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose
Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su
UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos
sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra
nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir
pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos
skundą atmesti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į
pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis
pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų
vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik
nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita
byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir
dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos
teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti
pareiškėjos skundą
Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo
administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos
pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip
teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio
nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo
priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios
institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra
priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858
-2322013
Procesinio sprendimo kategorijos 26 38
63 Skundas
633 Atsisakymas priimti skundą
6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą
asmuo
Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo
Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė
priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo
Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti
įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme
Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti
Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai
aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
34 35
redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash
ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą
dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė
duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija
padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio
2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu
Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161
punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų
kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių
teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)
vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu
ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių
padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis
ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo
aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau
pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos
naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas
teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims
nepriklausantiems prokuratūros sistemai
2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556
-2262013
Procesinio sprendimo kategorija 6337
67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo
Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai
sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B
žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys
neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu
pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų
naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai
statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas
206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog
skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t
y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros
perdavimo oro linijos tiesimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje
yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo
įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-
1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės
prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu
161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo
inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus
1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar
prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones
1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso
gynimo priemones
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31
35 35
ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos
KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta
atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos
bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą
Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką
nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro
perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų
servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas
akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos
valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas
2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438
-3422013
Procesinio sprendimo kategorija 67
Recommended