View
14
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
AGNIETö RAGINIENö
KAČIŲ PIENO LIAUKŲ NAVIKINIŲ SUSIRGIMŲ
PATOMORFOLOGINö DIAGNOSTIKA IR ANALIZö
Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Alius Pockevičius
KAUNAS 2013
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas KAČIŲ PIENO LIAUKOS NAVIKINIŲ SUSIRGIMŲ PATOMORFOLOGINö DIAGNOSTIKA IR ANALIZö
1. Yra atliktas mano paties; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 m. sausio 24d. Agniet÷ Raginien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013 m. sausio 24d. Agniet÷ Raginien÷ (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2013 m. sausio 24d. doc. dr. Alius Pockevičius (data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (PROTOKOLO NR.7) 2013 m. sausio 24d. (aprobacijos data) (katedros ved÷jo/ vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ (gynimo komisijos sekretor÷s/iaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)
3
TURINYS
SANTRUMPOS ............................................................................................................................4
ĮVADAS ........................................................................................................................................ 7
1.LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................9
1.1.V÷žys ...................................................................................................................................9
1.1.1.Pagrindin÷s priežastys sukeliančios v÷žį.....................................................................9
1.1.2.Navikų grup÷s .............................................................................................................10
1.2.Kačių pieno liaukos navikai ................................................................................................11
1.2.1.Pieno liaukos navikų pasireiškimas.............................................................................11
1.2.2.Histologin÷ klasifikacija..............................................................................................13
1.2.3.V÷žio stadijos ..............................................................................................................14
1.3.Navikų diagnostika..............................................................................................................15
1.3.1.Pirmin÷ diagnostika.....................................................................................................15
1.3.2.Antrin÷ diagnostika .....................................................................................................16
1.4.Gydymas..............................................................................................................................18
1.4.1.Pirminis gydymas ........................................................................................................18
1.4.2.Antrinis gydymas ........................................................................................................19
1.5.Ligos prognoz÷ ....................................................................................................................20
1.5.1.Galimos komplikacijos................................................................................................22
1.5.2.Eutanazija ....................................................................................................................22
2. TYRIMŲ METODAI................................................................................................................23
2.1.Bandymo objektas, atlikimo laikas ir vieta .........................................................................23
2.2.Tyrimo atlikimo eiga ...........................................................................................................23
2.3.Histolopatologinio tyrimo metodika....................................................................................23
2.4.Programin÷ duomenų analiz÷ ..............................................................................................25
3. TYRIMŲ REZULTATAI..........................................................................................................26
3.1.Veisl÷s įtaka kačių pieno liaukos navikų atsiradimui..........................................................26
3.2.Amžiaus įtaka kačių pieno liaukos pasireiškimui ...............................................................27
3.4.Navikų rūšių pagal histologinę nomenklatūrą analiz÷.........................................................29
3.5.Histopatologinio navikų tyrimo rezultatai...........................................................................32
4. REZULTATŲ APTARIMAS....................................................................................................37
5. IŠVADOS..................................................................................................................................39
6. PASIŪLYMAI...........................................................................................................................40
7. PADöKA...................................................................................................................................41
8. LITERATŪRA ..........................................................................................................................42
4
SANTRUMPOS
AC – adenokarcinoma
CNS – centrin÷ nervų sistema
ER – α –vienas iš estrogeno receptorių
RD 114 – ksenotropinis kačių retrovirusas
OHE – ovariohisterektomija (patel÷s kastracija)
DIK – diseminuota intravaskulin÷ koaguliopatija
5
Raginien÷ A. (2013). Pathomorphological diagnosis and analysis of mammary gland tumors
in cats. Research advisor – doc. dr. Alius Pockevičius. Kaunas.Veterinary Faculty of the Veterinary
Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.
Summary
Mammary gland tumors are one of the most common tumors seen in veterinary clinical
practice. It is the third most common neoplasia in cats. According to the literature the mean age of
tumor diagnosis is between 10-12 years. Siamese, tricolor and Domestic Short-hair cats are reported
to have a higher incidence rate than other breeds.
Our research was performed between April 2011 and December 2012 in Pathology center of
Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences. Samples for the research
have been collected from “Jeruzal÷s veterinarijos gydykla” which is located in Vilnius and Dr. L.
Kriaučeliūnas Small Animal Clinic of Lithuanian University of Health Sciences, Academy of
Veterinary in Kaunas. In the centre of Pathology all the available samples were examined
pathohistologically.
The results of the research have showed that most of the mammary gland tumours occurred in
mixed cats. Mixed cats represents 66,6 % of all investigated cases. Persian cats amounted to 12,5 %
of all cases, Siamese – 12,5 % too, Russian blue – 4,3 % and Maine Coon – 4,3 %. Most of
mammary gland tumors were found in cats aged between 9 and 10 years old. The youngest female
cat in this research was 3 years old and the oldest female cat was 18 years old. Cats in this study
was mainly 10 years. Grouping cats from our research by life stages showed that the majority of the
cats are in 4th (mature cats) stage – 50 %. For this group are assigned 7 – 10 years old felines.
Pathohistological research showed that 10 % of tumors in this investigation are benign, 75 % are
malignant and 15 % are other pathologies (not tumors). Most of tumors are simple
adenokarcinomas (52,9 %). In this investigation we found out that the most frequent mammary
glanda carcinoma is cribriform carcinoma (44,4 %). Of all tumors in our research just two were
fibrosarcoma.
The objective of the research: To find out mammary gland prevalence for feline by doing
pathomorphological analysis.
6
Tasks of the research:
Using histological nomenclature to identify which mammary gland tumors are mostly
diagnosed for cats;
To find out if feline's age are under influence for mammary's gland tumors morbidity;
To rate if feline's breed has any connection for mammary's gland tumors;
Keywords: Cats, mammary gland, neoplastic diseases.
7
ĮVADAS
V÷žys yra sunkus kačių sveikatos sutrikimas. Yra apskaičiuota, kad kas ketvirta kat÷ miršta
nuo v÷žio ar jo sukeltų ligų (Dobson, 2007). Pieno liaukos navikai veterinarin÷je praktikoje yra
labai dažni. Šių navikų labai didel÷ biologin÷ įvairov÷ (Bergman, 2007).
Nepaisant trumpo gyvūnų gyvenimo laikotarpio, neoplazijos kelia didžiulį susirūpinimą
praktikuojantiems veterinarijos gydytojams, diagnostikams ir tyr÷jams. V÷žio diagnozavimas ir
gydymas individualiai kiekvienam gyvūnui tampa vis labiau pastebimas smulkių gyvūnų praktikoje
(McGavin, Zachary, 2007).
Siamo veisl÷s kat÷ms, trispalv÷ms kat÷ms ir namin÷ms trumpaplauk÷ms kat÷ms yra didesn÷
tikimyb÷ susirgti pieno liaukos navikais palyginus su kitų veislių kat÷mis. Siamo veisl÷s kat÷ms
rizika padid÷ja net 2 kartus, lyginant su kitomis veisl÷mis (Dobson, Lascelles, 2011).
Daugumos gyvūnų navikai būna neskausmingi ir jie yra randami tik gerai apžiūr÷jus gyvūną
(Tobias, 2010). Kačių pieno liaukos navikų atsiradimo priežastys tiksliai nežinomos. Tai gali būti
siejama su ankstesniu hormono progesterono ar jo pakaitalų naudojimu (megestrolio acetato
naudojimas rujai slopinti), virusų veikla persirgus ar sergant virusin÷mis ligomis, genetika
(paveldimumu), chemine aplinkos tarša ar kitais veiksniais. Pats svarbiausias šią navikinę patologiją
sukeliantis veiksnys yra neatlikta kat÷s kastracija ankstyvame amžiuje arba atlikta procedūra tik po
kelių jauniklių vadų.
Kačių pieno liaukos navikai yra trečioje vietoje pagal pasireiškimą po kraujodaros ir odos
navikų. Pieno liaukos navikai pasitaiko kat÷ms rečiau nei kad žmon÷ms ar šunims, bet jie sudaro 17
proc. neoplazijų pasireiškiančių kat÷ms. Lyginant su žmon÷mis ir šunimis, mažiausiai 85 proc.
kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai (Withrow, Vail, 2007).
Dažniausiai navikai apima keletą pieno liaukos skilčių ir pasitaiko, kad navikai būna išop÷ję.
Labai dažnai atsiranda metastazių, kurios apima regioninius limfinius mazgus, plaučius, pleurą ar
kepenis (Norsworthy et al., 2011).
Navikų diagnozavimui naudojama biopsija ir histologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti
auglių tipą, struktūrą. Kat÷ms, turinčioms pieno liaukos navikų, dažniausiai diagnozuojamos vienos
ar kitos rūšies adenokarcinomos, kurios yra priskiriamos piktybiniams navikams.
Yra daug navikų gydymo būdų ir jų taikymas priklauso nuo individualaus v÷žio ląstelių tipo
(Morgan, 2008). Dažniausiai taikoma viena iš mastektomijos chirurginio gydymo rūšių, taip pat
naudojama chemoterapija, o kiti metodai šios rūšies navikams beveik nenaudojami.
8
Darbo tikslas – atliekant patomorfologinius tyrimus ištirti ir išanalizuoti pieno liaukos navikų
pasireiškimą kat÷ms.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokie pieno liaukos navikai pagal histologinę nomenklatūrą dažniausiai
diagnozuojami kat÷ms;
2. Įvertinti kačių amžiaus įtaką pieno liaukos navikų pasireiškimui;
3. Įvertinti ar veisl÷ turi įtakos kačių sergamumui pieno liaukos navikais;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. V÷žys
V÷žys yra plačiausiai naudojamas terminas, kuris apibūdina skirtingas navikines būkles.
Bendri bruožai šioms būkl÷ms yra nekontroliuojamas augimas ir šeimininko ląstelių proliferacija,
dažniausiai pakenkiant pačiam šeimininkui. Įprastai priimta laikyti, kad dauguma v÷žinių ląstelių
auga iš pakitusių pavienių pirmtakių kamieninių ląstelių. Ir nors neoplastin÷s transformacijos
vystymosi esm÷ n÷ra tiksliai žinoma, visgi žinoma, kad pagrindinis pasikeitimas ląstel÷je vyksta
pasikeitusio genetinio kodo pas÷koje, kuris kontroliuoja ląstel÷s augimą ir dauginimąsi. Taigi v÷žys
yra genetin÷ somatinių ląstelių liga (Dobson, Lascelles, 2011).
Neoplazija, tai mas÷ audinio, atsiradusio d÷l galinčių dalintis ląstelių, kurios turi įgytą nuolat
besireiškiantį paveldimą keitimąsi ar stabilų subgenetinį keitimąsi d÷l kurio ląstel÷s daugiau
tinkamai neatsako į vieną ar daugiau normalių audinių augimo stimuliatorių, tokių kaip cheminiai ar
fizikiniai, intraląsteliniai ar ekstraląsteliniai (Meuten, 2002).
Navikų savyb÷s yra tokios:
1) V÷žio ląstelių proliferacija yra nekontroliuojama ir įvyksta nepriklausomai nuo naujų ląstelių
poreikio.
2) Ląstelių diferencijacija v÷žin÷se ląstel÷se yra susilpn÷jusi. Jos dažnai būna pilnai
neišsivysčiusios (Dobson, Lascelles, 2011).
Navikin÷s ląstel÷s skirstomos į mezenchimin÷s ir epitelin÷s kilm÷s. Ši dvinar÷ sistema
suskirsto visas neoplazijų formas pagal gerybinį ar piktybinį pobūdį ir kartu mezenchiminę ar
epitelinę prigimtį. Mezenchimin÷ms neoplazijoms priskiriama jungiamieji audiniai, raumenys,
kraujas ir visos endotelin÷s ląstel÷s, įskaitant mezotelį, sinoviją ir smegenų dangalus. Epiteliniam
priskiriama žvynin÷s odos ląstel÷s, visos liaukos, visos virškinamojo trakto ląstel÷s ir visos
neuroektodermin÷s prigimties ląstel÷s, įskaitant ir melanocitus (Meuten, 2002). Piktybinis epitelio
navikas vadinamas karcinoma, mezenchimos kilm÷s audinių – sarkoma (Stalioraityt÷, 2001).
1.1.1. Pagrindin÷s priežastys sukeliančios v÷žį
Taip pat yra keletas pradinių genetinių pakitimų, kurie sukelia padid÷jusią v÷žio riziką ir
daugelio v÷žių etiologija yra daugiafaktorin÷. Spontaniniai genetiniai pakitimai vyksta ląstel÷se visą
10
jų gyvenimo laikotarpį, bet papildomai pasitaiko išorinių veiksnių, kurie sunaikina DNR ir
inicijuoja genetinę mutaciją:
1) Virusai (pvz. retrovirusai)
2) Radiacija (pvz. terapin÷, diagnostin÷ ar antrin÷ gamtin÷)
3) Ultravioletiniai spinduliai (pvz. odos v÷žys įtakotas saul÷s nudegimo)
4) Cheminiai kancerogenai (pvz. aromatiniai aminai, azotiniai dažikliai,) (Dobson, Lascelles,
2011).
1.1.2. Navikų grup÷s
Kai kurie piktybiniai navikai auga taip greitai, kad net sunku juos patologiškai priskirti kuriai
nors grupei. Jie dažniausiai vadinami nediferencijuotais navikais. Kai patologas negali identifikuoti
ląstelių prigimties, dažniausiai naudojamas terminas „anaplastin÷ karcinoma“ (Villalobos, Kaplan,
2007).
Ligonį prižiūrintis gydytojas turi tur÷ti pakankamai žinių apie neoplazijų kilmę ir biologinį
poveikį, nes paciento gerov÷ yra didel÷je rizikoje. D÷l klinikinių priežasčių v÷žys dažnai
grupuojamas į šias penkias grupes:
1. Karcinomos. Tai v÷žys, kuris išauga iš odos ląstelių, mukozin÷s membranos, liaukų ląstelių
ir vidaus organų ar ląstelių, kurios auga organizmo ertm÷se. Dauguma karcinomų, ypač pieno
liaukos, s÷klidžių ir perianaliniai augliai, prakaito liaukų augliai pasirodo odos paviršiuje ir
tod÷l dažniausiai juos pastebi gyvūno savininkas. Tuo tarpu karcinomos, kurios atsiranda
vidaus organuose, lieka nematomos ir slaptos, kol gyvūnui pasireiškia ligos simptomai.
Ląstel÷s, kurios auga iš liaukinio audinio dažnai vadinamos adenokarcinomomis (AC).
Šis terminas labiau tinka apibūdinti auglius, augančius iš liaukinio odos ar vidaus organų
audinio ar pačios liaukos viduje. Adenomos yra nepiktybinis liaukos auglys, bet b÷gant laikui
jis gali virsti piktybiniu. Kat÷s yra linkusios sirgti žvyninių ląstelių karcinoma, bazalinių
ląstelių augliais ir pieno liaukos augliais.
2. Sarkomos. Ląstel÷s augančios iš jungiamojo audinio, tokio kaip kaulai, raumenys, fibrozinis
jungiamasis audinys ir įvairaus tipo ląstelių, kurios esti kūne, tokios kaip pamatin÷s ląstel÷s,
melanocitai, plazmos ląstel÷s ir dendritin÷s ląstel÷s. Sarkomos yra piktybin÷s, turi kintančią
klinikinę išraišką ir skirstomos į apčiuopiamų struktūrų, pvz. kaulų sarkomos, ir kraujo, prie
kurių priskiriama leukemijos ir limfomos.
11
3. Kraujo v÷žys. Tai v÷žys atsirandantis iš hemapoetinio audinio ir limfinių mazgų ar kitų
limfinių audinių, sukeliančių leukemijas ar limfomas. Hemangiosarkoma gali būti priskirta
šiai grupei.
4. Nervin÷s sistemos v÷žys. V÷žys, atsirandantis galvos ar nugaros smegenyse, arba nervuose,
kurį aptikti ir gydyti labai sunku veterinariniams pacientams. Dažniausiai tai būna uždelsti
v÷žiai, nes gyvūnai ilgai toleruoja CNS auglius neparodant simptomų.
5. Įvairiarūšis ar nežinomų ląstelių v÷žys. Histiocitiniai v÷žiai, sunkiai diferencijuojami
piktybiniai v÷žiai ir v÷žiai iš nežinomos prigimties ląstelių (Villalobos, Kaplan, 2007).
1.2. Kačių pieno liaukos navikai
1.2.1. Pieno liaukos navikų pasireiškimas
Pieno liaukos neoplazija yra trečia pagal dažnumą pasitaikanti neoplazija kat÷ms arba
skaičiuojant procentais ji sudaro 17 proc. visų kat÷ms pasitaikančių neoplazijų. Pieno liaukos
navikai retai pasitaiko patinams. Pieno liaukos neoplazija dažniausiai atsiranda vidutiniškai 10 – 12
metų amžiaus kat÷ms (12,8 metų patinams), bet gali pasireikšti kat÷ms nuo 9 m÷nesių iki 23 metų
amžiaus. Beveik visi kačių pieno liaukos navikai išsivysto nekastruotoms patel÷ms (99 proc.).
Didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais turi Siamo kat÷s, trispalv÷s ir namin÷s trumpaplauk÷s
kat÷s, be to Siamo kat÷s taip pat linkusios sirgti jaunesniame amžiuje. Siamo veisl÷s kat÷ms taip pat
nustatoma žymiai blogesn÷ ligos eiga. Persų veisl÷s kat÷s taip pat turi genetinį polinkį šiai
patologijai. Tyrimai rodo, kad kai kurie pieno liaukos navikai turi progesterono receptorius, ir kai
kurioms kat÷ms atsiranda neoplazijos d÷l anksčiau padid÷jusio progestino kiekio. (Norsworthy et
al., 2011; Moore, Frinberger, 2010; Borrego, 2009; Fossum, 2007). Mažiau nei 10% kačių pieno
liaukos navikų turi ir estrogeno receptorius (Argyle, et al.,2008).
Daug didesnę tikimybę pasireikšti navikams turi vyresn÷s nekastruotos kat÷s, taip pat tos,
kurios anksčiau buvo atsivedusios kelias jauniklių vadas, ir taip pat kat÷s, kurios buvo iškastruotos
jau po jauniklių atsivedimo (Wexler – Mitchell, 2004).
Estrogeno ir progesterono receptorių buvimas ženkliai dažniau buvo nustatytas
nepiktybiniams navikams nei kad karcinomoms. Remiantis kitais duomenimis kačių pieno liaukos
karcinomos buvo taip pat teigiamos ar neigiamos estrogeno receptoriams tik keliais atvejais. Įdomu
tai, kad progesterono receptoriai buvo rasti septyniose estrogenų receptoriams neigiamuose kačių
pieno liaukos karcinomose (Meuten, 2002).
12
Šių navikų etiologija yra neaiški, bet galima teigti, kad daugyb÷ faktorių tam turi įtakos. Ir
nors C tipo virusai ir RD 114 virusai (senoviniai nepatogeniški kačių virusai) buvo identifikuoti
elektroniniu mikroskopu ir taip pat kai kurios kat÷s, sergančios pieno liaukos navikais tur÷jo
antigenus kačių leukemijos virusams, bet visgi n÷ra aišku ar virusai turi įtakos navikų atsiradimui
(Morrison, 2002).
Kat÷s sterilizuotos iki 6 m÷nesių amžiaus turi 91 proc. mažesnę tikimybę susirgti pieno
liaukos karcinoma, kai tuo tarpu nekastruotos patel÷s turi septynis kartus didesnę riziką susirgti šia
liga (Norsworthy et al., 2011; Moore, Frinberger, 2010; Tilley, Smith, 2007).
Kačių pieno liaukos navikai nuo 80 iki 93 proc. būna piktybiniai , palyginus šunų jie būna
piktybiniai nuo 41 iki 53 proc. Dažniausiai pasitaikanti navikų rūšis būna adenokarcinoma, ji sudaro
80 proc. visų kačių pieno liaukos navikų ir ji yra pastebima kaip pavieniai ar daugybiniai mazgeliai
arba kaip ištisas pieno liaukos padid÷jimas (Norsworthy et al., 2011; Tilley, 2007).
Dauguma adenokarcinominių navikų diagnozuojamų kat÷ms yra vamzdiškoji, spenelin÷,
solidinio ar kribriforminio tipo. Daug rečiau iš piktybinių navikų pasitaiko plokščialąstelin÷s
rag÷jančios karcinomos, sarkomos ar mukozin÷s karcinomos (Henry, 2009).
Mikroskopiškai adenokarcinomos augliai yra nepaprastai anaplastin÷s ląstel÷s ir jos n÷ra
apribotos pamatin÷s membranos, bet yra infiltruotos į gleivin÷s Tunica propria ir į liaukos
intersticinį audinį. Ląstel÷ms būdingos tipiškos piktybinio v÷žio savyb÷s, tai yra didelis vezikulinis
branduolys su dideliais branduol÷liais ir mitotiniu dalinimusi (Vegad, 2007).
Dažniausiai yra apimamos v÷žio kelios liaukos skiltys ir dažnai jos būna išop÷jusios.
Papildomai neoplazija gali skatinti uždegiminį procesą arba sekreciją, kuri yra panaši į laktaciją.
Kadangi limfagyslių ir kraujagyslių tinklas šioje vietoje būna geras, taigi metastaz÷s taip pat
pasitaiko dažnai ir 80 proc. kačių metastaz÷s pasirodo eutanazijos ar mirties metu. Metastaz÷s
dažniausiai apima regioninius limfinius mazgus, plaučius, pleurą ar kepenis. Daugelis kačių pradeda
dusti kai d÷l metastazių pleuroje pradeda kauptis skysčiai. Paprastai regioninių limfinių mazgų
metastaz÷s pasireikia kairiam ir dešiniam kirkšnies limfmazgiuose ir d÷l to yra apimamos v÷žio 3 ir
4 dešin÷ ar kair÷ pieno liaukos arba pasireiškia pažastiniam limfiniam mazge ir d÷l to apimamos
v÷žio 1 ir 2 dešin÷ ar kair÷ pieno liaukos (Norsworthy et al., 2011).
Pieno liaukos navikai gali atsirasti taip pat jei katei yra gimdos neoplazijų (Birchard,
Sherding, 2006).
Pasteb÷ti pieno liaukos navikus n÷ra sunku tik tada, kai jie jau būna stipriai išaugę ir,
tikriausiai, metastazavę, nes kitų ligos simptomų gyvūnai nerodo. Retkarčiais šie navikai gali
kraujuoti ar būti infekuoti. Kadangi navikai gali būti piktybiniai, tai liga gali įtakoti ir kitus kūno
pasikeitimus, tokius kaip svorio kritimas, apetito praradimas ar letargija (Chan, 2005).
13
Navikus svarbu diferencijuoti nuo lobuliarin÷s hiperplazijos, fibroepitelin÷s hiperplazijos,
papiliarin÷s cistin÷s hiperplazijos, mastito ir cistų (Tilley, Smith, 2007).
1.2.2. Histologin÷ klasifikacija
Pasaulin÷ Sveikatos Organizacija gerai ištyrin÷jusi pieno liaukos navikus detalizavo
histologinę šių navikų klasifikaciją. Klasifikuojant navikus galima daug lengviau nustatyti diagnozę
ir paskirti atitinkamą gydymą. Prognozei labai svarbu ir diferenciacijos lygis (Dobson, Lascelles,
2011).
• Piktybiniai navikai su geriausia prognoze susideda iš stipriai diferencijuotų liaukos ląstelių,
turinčių sekrecines ląsteles, alveoles, kanal÷lius ir kitas būdingas struktūras. Šie navikai
diferencijuojami kaip kompleksas adenokarcinomų. Jos retai metastazuoja ir chirurgiškai
pašalinus prognoz÷ būna gera.
• Jei mioepitelinių ląstelių n÷ra, tai navikai vadinami paprastosiomis adenokarcinomomis,
dažnai besidauginančiomis alveol÷se, kanal÷liuose ar speneliuose. Šie navikai yra invaziniai
ir pasižymi tolimu išplitimu po organizmą. Jei tai dar neįvykę, chirurginis įsikišimas vis tiek
mažai ką gali pad÷ti.
• Jei navikas yra kilęs iš pieną išskiriančių struktūrų, jis apibūdinamas kaip vientisoji
adenokarcinoma. Šio tipo navikai yra labiau invaziniai ir yra linkę anksti metastazuoti.
Prognoz÷ šiuo atveju būna dar atsargesn÷.
• Mažiausiai diferencijuoti navikai su įvairaus išsivystymo audinių išvaizda yra piktybiškiausi.
Šie navikai dažnai vadinami anaplazijomis ir turi didelę tikimybę metastazuoti į limfinius
mazgus ar kraujo indus. D÷l invazijos į odos limfinius mazgus oda atrodo „uždegimin÷“,
tod÷l šiuo atveju navikai vadinami „uždegimine adenokarcinoma“. Prognoz÷ visada
prasta, net ir panaudojus radikalius chirurgijos metodus. Tai jau vadinamoji IV stadija.
• Plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma kartais pastebima pieno liaukoje ir prognoz÷ šiuo
atveju yra bloga, nes jau ankstyvoje stadijoje metastazuojama į regioninius limfinius mazgus
(Dobson, Lascelles, 2011).
Navikas yra mazgelio formos, paviršiuje išop÷jęs. Jis gali metastazuoti į sritinius limfinius
mazgus, o iš jų – į kitus vidaus organus (Mačiulskis et al, 2007).
• Sarkomų paplitimas pagal įvairius duomenis varijuoja tarp 5 – 10%. Didžioji dauguma
pirmiausia yra skeleto osteosarkomos ar fibrosarkomos. Prognoz÷ prasta, nes apie 75%
sarkomų metastazuoja, dažniausiai hematogeniniu keliu. Navikas sudaro įvairios formos ir
dydžio, minkštos konsistencijos mazgus. Pieno liauka pagal dažnumą yra antroje vietoje
14
pagal tai kur vystosi pirmin÷s osteosarkomos nekastruotoms patel÷ms, ir šie navikai vystosi
visai kaip piktybiniai. Jei liaukoje yra ir mezenchimin÷s ir epitelin÷s kilm÷s ląstel÷s (labai
reta), tai navikas vadinamas karcinosarkoma. Šie navikai visada būna labai piktybiniai
(Dobson, Lascelles, 2011;Mačiulskis, 2007).
1 lentel÷. Kačių ir šunų pieno liaukos navikų klasifikacija
Piktybiniai Gerybiniai Neinfiltracin÷ karcinoma, Kompleksin÷ karcinoma, Paprastoji karcinoma: • Tubulopapiliarin÷, • Solidin÷, • Kribriformin÷, • Anaplastin÷, Specifin÷s karcinomos: • Verpstinių ląstelių, • Plokščialąstelin÷ rag÷janti, • Mukozin÷, • Riebalin÷, Sarkomos: • Fibrosarkoma, • Osteosarkoma, • Karcinosarkoma,
Paprastoji adenoma, Kompleksin÷ adenoma, Pamatinių ląstelių adenoma, Fibroadenoma, Gerybiniai mišrūs navikai, Vamzdiškoji papiloma
1.2.3. V÷žio stadijos
Kadangi dauguma kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai, skirstymas į stadijas yra
svarbus ir Pasaulin÷s Sveikatos Organizacijos skirstymo į stadijas sistema naminiams gyvūnams
remiasi suskirstymu į keturias stadijas. Daugyb÷ atliktų studijų parod÷, kad naviko dydis pirmin÷s
apžiūros metu yra geras prognostinis indikatorius ir skirstymo į stadijas sistema yra paremta naviko
dydžiu (North, Banks, 2009).
V÷žio stadijų sistema, naudojama kačių pieno liaukos navikams skiriasi nuo originalios
stadijų sistemos. Šią sistemą modifikavo Ovenas 1980 metais. Pakeistoje sistemoje limfinių mazgų
metastaz÷s priskiriamos III ar IV stadijoms, kai tuo tarpu originalioje sistemoje pakitę, bet dar
neap÷mę aplinkinių minkštųjų audinių limfiniai mazgai priskiriami II stadijai (Henry, 2010).
15
2 lentel÷. Kačių pieno liaukos navikų stadijos
Stadija Navikų dydis Stadija Navikų dydis I <1 cm I <2 cm II 1 – 3 cm; pakitę, bet dar neap÷mę
aplinkinių minkštųjų audinių limfiniai mazgai
II 2 – 3 cm
III > 3 cm ar augliai su pakitusiais limfiniais mazgais
III >3 cm, regioninių limfinių mazgų metastaz÷s ar abiejų pusių pieno
liaukų metastaz÷s IV Tolimos metastaz÷s ir bet koks
navikų dydis IV Tolimos metastaz÷s ir bet koks
navikų dydis
1.3. Navikų diagnostika
Gerybin÷ pieno liaukos adenoma yra reta ir pasireiškia kaip mažas, pavienis, kietas mazgelis.
Pagal šiuos požymius jį galima atskirti nuo piktybinio naviko. Kitos diferencin÷s diagnoz÷s apima
piktybinius ir gerybinius odos navikus, mastitą ir fibroepitelinę hiperplaziją. Fibroepitelin÷
hiperplazija pasitaiko kat÷ms nuo 2 metų amžiaus po rujos ar n÷štumo laikotarpiu ar kat÷ms,
gydytoms progestinais ir gali pasireikšti kaip vienos ar daugiau pieno liaukų padid÷jimas su
paraudimu ir išop÷jimu. Maž÷jantis plazmos progesterono kiekis stimuliuoja prolaktino sekreciją
stimuliuodamas hipofizę, kuri pradeda kartu stimuliuoti ir pieno liaukos augimą. Fibroepitelin÷
hiperplazija gali įtakoti neoplazijos ar mastito atsiradimą (Norsworthy, 2011; Feldman, 2004).
Į amžių turi būti kreipiamas didelis d÷mesys, nes greitai augantys pieno liaukos mazgeliai
patel÷ms jaunesn÷ms nei 3 metai, gali būti pieno liaukos displazija. Nutraukimas hormonų
(progestino), kastravimas ir antihormoniniai vaistai yra pakankama terapija. Kai kuriais atvejais, jei
displazija neišnyksta po šių procedūrų, gali prireikti ir chirurginio audinių šalinimo (Alenza, 2011).
1.3.1. Pirmin÷ diagnostika
Chirurginis šalinimas ir histopatologinis tyrimas. Kadangi dauguma pieno liaukos navikų
yra piktybiniai, tai chirurgin÷s operacijos metu šalinti darinį ir jį tirti yra labiau rekomenduojama,
negu tiesiog imti biopsiją, nebent tai būtų fibroepitelin÷ hiperplazija. Adatin÷ biopsija taip pat gali
būti naudojama atskirti piktybinį darinį nuo nepiktybinio, bet rezultatus reiktų interpretuoti labai
atsargiai (Norsworthy, 2011).
Originali sistema Oveno 1980 m. sistema
16
Histopatologinis tyrimas yra reikalingas patvirtinti kačių pieno liaukos navikų diagnozei.
Biopsijos m÷ginys dažnai yra gaunamas geriau jau galutin÷s operacijos metu, negu prieš operacinį
įvertinimą. Dauguma kat÷ms diagnozuojamų pieno liaukos navikų būna adenokarcinomos, ypač
vamzdiškoji, spenelin÷, solidin÷ ar kribriforminio tipo. Uždegimin÷ pieno liaukos karcinoma buvo
pirmą kartą pamin÷ta 2004 metais ir nustatyta trims kat÷ms, kurioms buvo nustatyti pažeidimai
tipiški didžiul÷ms žmonių ir šunų uždegimin÷ms pieno liaukos karcinomoms ir taip pat su nustatyta
prasta prognoze. Pažeidimai šioms kat÷ms skirtingai nuo žmonių ir šunų uždegimin÷s pieno liaukos
karcinomos buvo tokie, kad jos teigiamai reagavo į ER – α, įvykusio tik po pirmin÷s mastektomijos,
ir buvo susieti su keletu uždegiminių dermos ir poodžio minkštųjų audinių uždegiminių reakcijų
(Henry, 2010).
Kat÷ms, kurios serga uždegimine pieno liaukos karcinoma, konstatuojama blogiausia
diagnoz÷, tod÷l šioms kat÷ms reikia itin geros priežiūros įskaitant ir analgeziją, nes ši v÷žio rūšis
yra ypač skausminga (Moore, Frinberger, 2010).
Vidutiniškai nuo navikų atsiradimo iki tol, kol šeimininkai pastebi neoplazijas ant gyvūno
praeina apie 5 m÷nesius (Birchard, Sherding, 2006).
1 pav. ir 2 pav. Kat÷ su navikiniais dariniais prieš operaciją ir kat÷ po navikų pašalinimo
(nuotraukos iš asmeninio archyvo)
1.3.2. Antrin÷ diagnostika
Limfinių mazgų citologija – tai gali būti kaip įrodymas d÷l regioninių limfinių mazgų
metastazių. Limfinių mazgų ląstelių pa÷mimui naudojama adatin÷ biopsija, kuri atliekama kartu su
pieno liaukos biopsija.
17
Krūtin÷s ląstos rentgenograma – ji gali parodyti metastazes plaučiuose, pleuroje ar krūtin÷s
limfiniuose mazguose. Šią procedūrą būtina atlikti visoms kat÷ms, kurioms buvo nustatyti pieno
liaukos navikai , prieš anesteziją ir operaciją. Rekomenduojama atlikti trijų krypčių rentgenogramą
(kairę ir dešinę lateralines ir ventrodorsalinę) (Mannion, 2006).
Pieno liauka rentgeno nuotraukose atpažįstama kaip neaiškaus vaizdo minkštasis audinys,
esantis ventraliai pilvo sienos. Žiūrint ventrodorsaliai speneliai gali būti sumaišyti su vidiniais
pilvo ar krūtin÷s audiniais (Kealy, 2011).
Pieno liauka gali pakeisti savo vaizdą, jei joje yra matomos sukalk÷jusios neoplazijos. Jos taip
pat siejamos su neoplazijomis. Piktybin÷s neoplazijos gali metastazuoti į limfinius mazgus ir
plaučius kur jos gali būti pasteb÷tos darant rentgeno nuotraukas (Kealy, 2011).
Pilvo ertm÷s ultragarsinis tyrimas – jis atliekamas tam, kad būtų galima nustatyti ar n÷ra
padid÷ję pilvo ertm÷s limfiniai mazgai ir ar n÷ra metastazių (Norsworthy, 2011).
Diagnostinis ultragarsas naudoja aukšto dažnio garso bangas taip sukurdamas daikto vaizdą.
Garso bangos, kurių dažnis didesnis nei 20 KHz yra priskiriamos aukštam dažniui ir jos negirdimos
žmogui. Diagnostiniais tikslais dažniausiai naudojama 2 – 10 KHz dažnio bangos, didesnio dažnio
ultragarsas naudojamas diagnostiniais tikslais ir dažniausiai tai būna 15 KHz dažnio bangos,
naudojamos gauti aukštos rezoliucijos vaizdą (Mannion, 2006).
Pleurocentez÷ ir citologinis tyrimas – šis tyrimas rekomenduojamas jei neseniai yra prad÷ję
kauptis skysčiai krūtin÷s ląstoje. Citologinis šio skysčio įvertinimas gali parodyti metastazes net jei
kai kurioms kat÷ms, turinčioms navikų krūtin÷s ertm÷je, nepasireikš skysčių kaupimasis šioje
ertm÷je.
Adatin÷ citologija ir aspiracija (biopsija) – tai tyrimas, kuriuo įmanoma nustatyti piktybinis
ar gerybinis yra auglys, nors histopatologinis tyrimas yra daug tikslesnis (Norsworthy, 2011).
Pieno liaukos navikų citologinis tyrimas dažniausiai neteikia didelio malonumo, nes kartu su
navikiniu audiniu būna ir uždegimas, taip pat sunku juos tirti d÷l polinkio būti citologiškai
neaiškiems, netgi augančių invaziškai auglių. Pagrindin÷ paskata atliekant citologinį tyrimą navikui
iš pieno liaukos srities tai, kad galima atmesti kitas ligas, tokias kaip bazalinių ląstelių augliai ar
kitus auglius, nebūdingus pieno liaukai (Henry, Higginbotham, 2010).
Atsargiais sp÷jimais prognozuojant galima teigti, kad daugmaž 50 proc. navikų yra
piktybiniai ir 50 proc. - gerybiniai. Kalbant apie piktybinius navikus apie 50 proc. jų gali būti
tiesiog išoperuoti. Deja, kat÷ms pieno liaukos navikai beveik visada būna piktybiniai. Šunims ir
kat÷ms geriausia, kai diagnozuojama iš kuo mažesnių navikų, nes tada rezultatas būna geriausias
(Chan, 2005).
18
Apytiksliai 60 proc. pacientų turi daugybinius pieno liaukos padid÷jimus; viena trečioji
pacientų turi, ir dešin÷s, ir kair÷s pieno liaukos grandinių pažeidimus tuo pačiu metu (Tilley, Smith,
2007).
Speneliai, kurie būna dažniausiai paraudę ir patinę, gali išskirti gelsvai rudą ar geltoną skystį,
o dubens kraštai gali būti edemiški ir nepatogūs, temperatūra gali būti nenormali d÷l auglio trombų
ar susilpn÷jusio kraujagyslių pratek÷jimo. Taip pat navikų išop÷jimas pastebimas ketvirtadaliui
pacientų. Iš kraujo tyrimų galim tik įtarti auglius. Anemija ir leukocitoz÷ gali rodyti v÷žio požymius
(Tilley, Smith, 2007).
Įdomu tai, kad Jungtin÷se Amerikos valstijose kasmet pieno liaukos navikai diagnozuojami
25 kat÷ms iš 100000, kai tuo tarpu šia liga suserga net 199 šunys iš 100000 (Henry, 2010).
1.4. Gydymas
Visi gerybiniai ir daugmaž pus÷ piktybinių navikų gyvūnams gali būti šalinami chirurginiu
būdu. Likę navikai gali būti gydomi chemoterapija. Radiacija, imunin÷ terapija ir hormonin÷
terapija neduoda gero rezultato gydant kačių pieno liaukos navikus (Norsworthy, 2011; Chan,
2005).
Faktoriai, kuriais remiantis veterinaras gali spręsti ar reikia naudoti chemoterapiją ar
chirurginę intervenciją yra naviko dydis diagnoz÷s metu, navikinio audinio mikroskopavimo
rezultatai, išop÷jusios vietos ant navikinio darinio, metastazių buvimo įrodymas (Chan, 2005).
3 pav. Pašalintas kat÷s pieno liaukos navikas (nuotrauka iš asmeninio archyvo)
1.4.1. Pirminis gydymas
Chirurginis šalinimas – tai vienas iš galimų pieno liaukos neoplazijų gydymo būdų. Nors
dažniausiai pieno liaukos navikai būna abiejuose pus÷se po kelis, visgi rekomenduojama atlikti
19
vienu metu vienos pus÷s radikalią mastektomiją ( paremtą limfiniu drenažavimu). Kat÷ms geriau
operuojant išpjauti didesnį plotą. Abiejų pusių radikali mastektomija, kitaip nei šunims
rekomenduojama jei liga yra ap÷musi abi, ir dešinę , ir kairę pieno liaukų pilnas skiltis. Kirkšnies
limfiniai mazgai turi būti visada būtinai pašalinami operacijos metu, tuo tarpu pažastiniai limfiniai
mazgai turi būti pašalinami tik jei jie yra padid÷ję. Yra neaišku kod÷l, jei tuo pat metu atliekama
ovariohistoriektomija tai, sumaž÷ja recidyvų skaičius, bet kartais tai yra rekomenduojama.
Ovariohistoriektomija ar nutraukta progestinų gamyba paprastai baigiasi fibroepitelin÷s mas÷s
regresija (Norsworthy, 2011; Rosenthal, 2001; Kudnig, Seguin, 2012; Tobias, 2010).
Chirurgin÷ operacija daugumoje atvejų būna kaip gydomoji priemon÷, kuri prailgina
gyvenimą ir leidžia histologiškai išstudijuoti naviką. Chirurginis gydymas niekada neturi būti
atidedamas d÷l navikų agresyvumo. Chirurgin÷ intervencija nerekomenduojama pažengusiems
vietiniams navikams (labai dideli ir tvirtai įaugę navikai) ir tolimoms metastaz÷ms. Vis d÷lto
konservatyvus ir paliatyvinis chirurginis gydymas gali būti atidedamas, jei navikai yra maži
(Alenza, 2011).
Liaukos pašalinimas yra gydymo būdas visiems pieno liaukos navikams, išskyrus uždegiminę
karcinomą. Šios karcinomos yra ypač agresyviai augančios, tod÷l chirurginis šalinimas nepad÷tų
gyvūnui pasveikti ar bent sumažinti ligos pasireiškimą (Fossum et al., 2007).
1.4.2. Antrinis gydymas
Chemoterapija
Kadangi didžioji dauguma kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai ir metastazuojantys,
tod÷l chemoterapija yra rekomenduojama (Ettinger, Feldman, 2004).
Chemoterapija gali būti naudojama d÷l kačių pieno liaukos navikų keliais atvejais: po
operacijos kaip papildoma terapija ( po operacijos, kai klinikin÷ ir histologin÷ diagnoz÷s yra
blogos), gydant mikrometastazes ar gydant tolimas metastazes kai buvo pašalinti pirminiai navikai
(Alenza, 2011).
Dažniausiai yra naudojami vaistai piktybiniams navikams malšinti yra piroksikamas,
doksirubicinas ir ciklofosfamidas. Piroksikamas yra priešuždegiminis vaistas, bet kartu jis veikia ir
antinavikiškai. Pašalinis vaisto poveikis pasireiškia apetito praradimu ir v÷mimo d÷l sudirginto
skrandžio. Pašalinis poveikis gali būti sumažintas piroksikamą duodant su pašaru. Visgi jei šalutinis
efektas pasireiškia stipriai, reiktų nutraukti vaisto vartojimą. Kiti pamin÷ti vaistai yra labiau
tradiciškesni ir jau seniai naudojami kaip chemoterapin÷ priemon÷ (Chan, 2005).
20
Mitoksantronas ar karboplatinas vartojami vietoj doksorubicino turi mažesnį šalutinį efektą
(Norsworthy, 2011).
Radiacin÷ terapija
Radiacin÷ švitinimo terapija yra naudojama kai kurioms kat÷ms šiam v÷žiui gydyti ir gali būti
naudinga apsaugant vietiškai, po operacijos. Kartais radiacinis švitinimas gali būti naudojamas
sumažinti neoperuojamus auglius tiek, kad būtų galima operuoti. Galiausiai šis metodas gali būti
naudojamas sumažinti katei diskomfortą susijusį su v÷žiu gyvenimo pabaigoje (Moore, Frinberger,
2010).
1.5. Ligos prognoz÷
Prognoz÷ kat÷ms, sergančioms pieno liaukos navikais yra atsargi. Dviem trečiosioms kačių,
kurioms buvo pašalinti navikai konservatyviu chirurginiu metodu, navikai v÷l atsinaujino ( Straw,
2005).
Du nepriklausomi atlikti tyrimai parod÷, kad kat÷s sergančios trečios stadijos pieno liaukos
v÷žiu išgyvena žymiai trumpiau nei kad kat÷s, sergančios žemesnio laipsnio v÷žiu. Be to, geras
kraujagyslinis išsivystymas, nepaisant naviko dydžio ir stadijos yra siejamas su blogiausia
prognoze, remiantis tais pačiais tyrimais (Sorenmo, 2011).
Apskritai imant amžiaus vidurkis, skaičiuojant nuo piktybinio v÷žio aptikimo iki mirties, yra
vieni metai. Svarbūs faktoriai, turintys įtakos išgyvenimui, yra dydis (pats svarbiausias), chirurginių
operacijų mastas ir naviko histologin÷ struktūra. Kačių patel÷s, turinčios šiuos navikus didesnius
negu 3 cm skersmens, gali išgyventi vidutiniškai nuo 4 iki 12 m÷nesių, o patinai tik mažiau nei 2
m÷nesius. Patel÷s, turinčios navikus 2 – 3 cm diametro, gali išgyventi iki 2 metų, o patinai 5
m÷nesius. Patel÷s, turinčios mažesnius nei 2 cm dydžio navikus, gali išgyventi net 3 metus, tuo
tarpu patinai 14 m÷nesių. V÷žiai su aukštu histologiniu išsivystymu (t.y. menka ląstelių
diferenciacija ir aukštas mitozinis indeksas) turi žymiai blogesnes prognozes nei kad žemo
histologinio išsivystymo laipsnio v÷žiai. Limfin÷s sistemos invazija jau yra blogos prognoz÷s
ženklas: kat÷s, kurių limfin÷ sistema yra jau pažeista išgyvens tik 6,5 ar 7 m÷nesius, kai tuo tarpu
kat÷s (patel÷s) išgyvens 18 m÷nesių, o patinai 29 m÷nesius, tada kai limfin÷ sistema nepažeista.
Deja, daugumai kačių piktybiniai navikai atsinaujina.
Kat÷ms su fibroepiteline hiperplazija geriausia prognoz÷ būna jei gydymui naudojama
ovariohistoriektomija (Norsworthy, 2011).
21
22
1.5.1. Galimos komplikacijos
Didel÷ tikimyb÷ v÷žiui atsinaujinti ir metastaz÷ms atsirasti (66% taikant konservatyvų
chirurginį gydymą). V÷žio recidyvo laikas priklauso nuo chirurgijos tipo: atliekant radikalią
mastektomiją – 575 dienos (išgyvenimas 800 dienų), atliekant konservatyvią chirurginę
mastektomiją – 325 (išgyvenimas 500 dienų) (Tilley, Smith, 2007).
Esant uždegiminei pieno liaukos neoplazijai dažnai pasireiškia galinių kojų edema, kirkšninių
limfmazgių limfadenopatija ir navikų išop÷jimas, o šie požymiai dažnai pastebimi tik po keturių
m÷nesių po navikinių audinių pašalinimo (Birchard, Sherding, 2006).
Metastaz÷s plaučiuose kat÷ms yra linkusios daug labiau pasklisti plačiame plote ir žymiai
mažiau tik÷tina, kad jos suformuos mažus pavienius mazgelius kaip kad šunims.
D÷l pačio auglio gali išsivystyti bendra organizmo anemija, osteoporoz÷, hiperkalcemija,
DIC, ascitas, susikaupti skysčiai krūtin÷s ertm÷je.
D÷l chemoterapijos gali pasireikšti bilateralin÷ kardiomiopatija, mielosupresija, anoreksija,
toksinis poveikis į virškinamąjį traktą, inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas, o patys
vaistai gali būti kancerogeniški ar mutageniški (Tilley, Smith, 2007).
1.5.2. Eutanazija
Kai gydymas nepadeda ir liga progresuoja, eutanazijos aptarimas yra būtinas. Daugumai
savininkų eutanazija yra paskutin÷ humaniška „gydomoji“ priemon÷ taikytina sunkiai sergančioms
kat÷ms ar kitiems gyvūnams (Birchard, Sherding, 2006).
23
2. TYRIMŲ METODAI
2.1. Bandymo objektas, atlikimo laikas ir vieta
M÷giniai tyrimams buvo renkami dviejose privačiose veterinarijos klinikose: Vilniuje
Kęstučio Aleksejūno įmon÷je „Jeruzal÷s veterinarijos gydykla“ ir Kaune Lietuvos Sveikatos
Mokslų Universiteto Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2011 metų balandžio
m÷nesio iki 2012 metų gruodžio m÷nesio. Surinkti m÷giniai ištirti Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto veterinarijos akademijos patologijos centre naudojant histologinę techniką, prieš tai
m÷ginius paruošus pagal naudojamos technologijos reikalavimus. Dalis m÷ginių buvo panaudota iš
veterinarijos akademijos patologijos centro archyvo.
2.2. Tyrimo atlikimo eiga
Buvo analizuojami duomenys iš Kęstučio Aleksejūno įmon÷s „Jeruzal÷s veterinarijos
gydykla“, Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto veterinarijos akademijos patologijos centro apie kačių pieno liaukos pasireiškimus tam
tikru metų laiku, renkami duomenys apie kačių veislę ir amžių navikų pasireiškimo metu. Šių kačių
navikų m÷giniai buvo analizuojami remiantis histologine technika, juos pašalinus atliktų operacijų
metu, siekiant nustatyti navikų tipą, kilmę ir šių navikų piktybiškumą.
2.3. Histolopatologinio tyrimo metodika
Patomorfologiniam bei histologiniam tyrimui naudoti analizuotų kačių navikų m÷giniai
(navikinių audinių gabaliukai), kurie buvo paimti iš veterinarinių klinikų po kiekvienos chirurgin÷s
kačių pieno liaukos navikų šalinimo operacijos. Iš pašalintų navikinių audinių buvo išpjauti 1x1 cm
dydžio audinių gabaliukai tose vietose, kur geriausiai buvo matomi navikiniai pakitimai, kartu
išpjaunant ir šiek tiek sveiko audinio palyginimui.
Paimta analizei patologin÷ medžiaga iškart po operacijos buvo fiksuota formalino 10%
neutraliame tirpale, jame laikyta bent 3 dienas ir vežama tirti į Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto veterinarijos akademijos patologijos centrą ne v÷liau kaip per 7 dienas.
24
Patologin÷ medžiaga buvo sud÷ta į biopsines kasetes ir iš m÷ginių buvo pašalinta
fiksuojamoji medžiaga juos plaunant tekančiu vandentiekio vandeniu 24 valandas.
Pra÷jus šiam laikui biopsin÷s kaset÷s su patologine medžiaga buvo sud÷tos į audinių
įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, USA“. Norint kad m÷ginių histologin÷ sandara
nepakistų iš jų buvo pašalintas vanduo did÷jančios koncentracijos etilo spiritu. Pirmiausiai m÷giniai
buvo laikomi 60o spirite 2 – 3 valandas. V÷liau 2 – 3 valandas laikyti 80o spirite ir dar tiek pat laiko
96o spirite. Procesoriuje audinių gabaliukai taip pat dehidratuoti izopropanolio alkoholiu po 1 – 3
val. V÷liau patologin÷ medžiaga skaidrinta chloroforme po 1 – 3 val.
Po dehidratavimo ir skaidrinimo navikų patologin÷ medžiaga impregnuota parafinu A,B,C,D
po 1 – 3 val. ir po 1 val. Visa ši procedūra trunka apie 24 val. Kai pasibaig÷ automatinis audinių
paruošimo etapas, tiriamieji audinių m÷giniai buvo įlieti į parafininius blokus naudojant audinių
įliejimo įrangą „Tes 99“.
Po standinimo m÷giniai atv÷sinti ant šaldomojo stalelio tam, kad būtų tinkamo tvirtumo
pjaustymui „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija“ pusiau automatiniu rotaciniu mikrotomu. Gauti
4 mikrometrų storio pjūviai, kurie buvo sud÷ti į 37 ºC temp. termostatinę vandens vonelę ir pjūvis
buvo tiesinamas. Vandens vonel÷je parafininių pjūvių juosta ištiesinta ir padalinta atskirais pjūviais,
kurie v÷liau buvo perkelti ant objektinių stiklelių. Objektiniai stikleliai su pjūviu perkelti 5
valandom ant reguliuojamos kaitinimo plokšt÷s „Thermo Scientific Hotplate“, kurios temperatūra
yra 37 ºC. Po šių procedūrų objektiniai stikleliai dar sud÷ti į termostatą „Binder“ 24 valandoms 37
ºC temperatūroje.
Pra÷jus reikiamam laikui termostate išdžiūvę parafininiai audinių pjūviai dažyti naudojant
histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. M÷giniai
buvo nudažyti baziniais (hematoksilinas) ir rūgštiniais (eozinas) dažais, bei nuskaidrinti ksilenu.
Pirmiausia norint pašalinti parafiną iš m÷ginių jie automatiškai merkti į ksileną 13 minučių. Tada
pjūvis dehidratuotas izopropanolio alkoholiu 2 minutes ir 96° etilo alkoholiu dar 4 minutes. Prieš
dažymą taip pat šiuo įrenginiu skalauta vandeniu, kuris pašalina alkoholį. V÷liau automatiškai
pjūvis dažytas hematoksilinu 10 minučių, merktas į vandenį 5 minut÷ms, 96° etilo alkoholį 2
minut÷ms ir v÷l į vandenį 5 minut÷ms. Eozino dažais dažyta 5 minutes ir v÷l merkta į vandenį 1
minutei. Po dažymo įrenginys automatiškai pjūvius dehidratavo 96° etilo alkoholiu 1 min. ir
izopropolio alkoholiu 1 min. Paskutinis šio įrenginio darbo etapas – pjūvių skaidrinimas naudojant
ksileną - 1 min.
Po dažymo objektiniai stikleliai buvo padengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe
„Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“ ir ant jų užd÷ti labai ploni dengiamieji
25
stikleliai, kurie prispausti specialia adat÷le kad neliktų po stikleliu oro burbulų. Galiausiai m÷ginai
suženklinti nurodant m÷ginio paruošimo metus ir tų metų eil÷s numerį.
Atlikus visas šias parengiamąsias procedūras m÷ginių objektiniai stikleliai buvo
analizuojami ir tiriami „Olympus BX41“ šviesiniu mikroskopu, padarytos visų m÷ginių
mikroskopin÷s struktūros nuotraukos naudojant histologinių vaizdų analizatorių (mikroskopą)
„Olympus DP72 BX63“. Galiausiai nustatyti visų surinktų kačių pieno liaukų navikų tipai, kilm÷ bei
piktybiškumas. Navikai klasifikuoti pagal Dobson M. J., Lascelles D. B. X. BSAVA Manual of
Canine and Feline Oncology. 2011 histologinę nomenklatūrą.
2.4. Programin÷ duomenų analiz÷
Surinkus visus gautus duomenis jie susisteminti ir apdoroti kompiuterine Microsoft Excel
programa. Šia programa sudaryti visi grafikai ir diagramos. Paskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai,
procentin÷s išraiškos.
26
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Veisl÷s įtaka kačių pieno liaukos navikų atsiradimui
Navikų m÷giniai tyrimams buvo renkami daugiau nei 1,5 metų dvejose klinikose ir per šį
laikotarpį buvo surinkta 24 kačių pieno liaukos navikų m÷giniai. Renkant m÷ginius taip pat buvo
renkama ir informacija apie kačių amžių navikų diagnozavimo metu ir kat÷s veislę.
Žemiau esančioje lentel÷je pateikiami tikslūs duomenys apie veislinių ir neveislinių kačių
skaičių tyrime, taip pat nurodoma procentin÷ jų išraiška (3 lentel÷).
3 lentel÷. Operuotų kačių pieno liaukos navikų skaičius ir priklausomyb÷ nuo veisl÷s
Eil÷s
Nr.
Veisl÷ Kačių skaičius Procentai (proc.)
1 Mišrūnai 16 66,6
2 Persų 3 12,5
3 Siamo 3 12,5
4 Rusų m÷lynoji 1 4,2
5 Meino mešk÷nas 1 4,2
6 Viso 24 100
Dažniausiai operuojamos buvo mišrūn÷s arba neveislin÷s kat÷s, kurioms buvo pašalinti pieno
liaukos navikai. Tokių kačių buvo 16 ir jos sudar÷ net 66,6 proc. visų operuotų kačių bei turimų
tirtų m÷ginių. Veislinių kačių buvo žymiai mažiau, pavyzdžiui Persų veisl÷s kat÷s tesudar÷ 12,5
proc.(ištirti 3 šios veisl÷s kačių navikų m÷giniai), o Siamo veisl÷s tirtos taip pat 3 kat÷s ir tai irgi
sudar÷ 12,5 proc. visų tirtų m÷ginių. Rusų m÷lynųjų veisl÷s ar Meino mešk÷nų veisl÷s gyvūn÷lių
tebuvo tik po 1 ir jie sudar÷ po 4,2 proc. visų tirtų kačių. Kitų veislių kačių atliktame tyrime
nepasitaik÷.
27
3.2. Amžiaus įtaka kačių pieno liaukos pasireiškimui
Labai svarbus veiksnys, įtakojantis kačių pieno liaukos atsiradimą yra amžius (4 pav.).
Daugiausia pieno liaukos navikų buvo nustatyta kat÷ms, kurių amžius buvo 9 ar 10 metų. Tokių
kačių buvo po 4, tai yra jos sudar÷ po 16,7 proc. visų nustatytų navikų. Šiek tiek mažiau su šia
patologija buvo 11 metų kačių – 3 kat÷s. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis buvo nustatytas
kačių bendras amžiaus vidurkis, kuris buvo lygiai 10 metų, skaičiuojant nuo atliktos operacijos
laiko. Jauniausia kat÷, kuriai buvo nustatyti kačių pieno liaukos navikai buvo 3 metų amžiaus, o
vyriausia – 18 metų amžiaus.
4 pav. Pieno liaukos navikų priklausomyb÷ nuo kačių amžiaus
Atsižvelgiant į tai, kad kat÷ms pieno liaukos navikai pasitaiko labai įvairiame amžiuje ir į tai,
kad kat÷s gyvena pakankamai ilgai, šių navikų pasireiškimas buvo suskirstytas į 6 kačių amžiaus
grupes (pagal Little S. The Cat: Clinical Medicine and Management. 2012) Šios 6 gyvenimo stadijų
grup÷s naudojamos kačių skirstymui pagal įvairius duomenis. Ši sistema suskirsto kates į šias
grupes:
1) Kačiukus (nuo gimimo iki 6 m÷nesių);
2) Jauniklius (7 m÷nesiai – 2 metai);
28
3) Jaunus gyvūnus (3 – 6 metai);
4) Subrendusius gyvūnus (7 – 10 metų);
5) Vyresnius gyvūnus (11 – 14 metų);
6) Senyvus gyvūnus (15 ir daugiau metų).
Remiantis literatūros duomenimis pieno liaukos navikai kat÷ms gali pasireikšti nuo 9 m÷nesių
iki 23 metų amžiaus, bet dažniausiai pasitaiko 10 – 12 metų kat÷ms (4 ir 5 amžiaus grup÷s).
Išnagrin÷jus surinktus duomenis daugiausia navikinių susirgimų pieno liaukos navikais kat÷ms
pasireišk÷ ketvirtoje amžiaus grup÷je (subrendę gyvūnai), kuriai priskiriama 7 – 10 metų kat÷s.
Navikų patologija visiškai nepasireišk÷ kačiukų (0 – 6 m÷nesiai) ir jauniklių ( 7 m÷nesiai – 2 metai)
grup÷se. Nemažai ligos atvejų pateko į 5 amžiaus grupę (vyresni gyvūnai), kuriai priskiriama 11 –
14 metų kat÷s, o štai likusioms grup÷ms buvo priskirta tik po keletą gyvūnų (5 pav.).
5 pav. Kačių pieno liaukos navikų pasireiškimo pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
29
3.4. Navikų rūšių pagal histologinę nomenklatūrą analiz÷
Pats svarbiausias veiksnys, lemiantis tolesnę patologijos pasireiškimo baigtį, yra pieno liaukų
navikų piktybiškumas. Išanalizavus turimus duomenis ir atlikus turimų navikų mikroskopinį
histologin÷s struktūros tyrimą buvo nustatytas gerybinių ir piktybinių navikų pasireiškimas (6 pav.).
Viso šiuo metodu ištirta 20 m÷ginių, iš kurių net 15 kačių pieno liaukų navikų buvo piktybiniai (75
proc.). Gerybiniai navikai tesudar÷ 10 proc. histologiškai tirtų navikų (2 m÷giniai). Taip pat
išanalizavus visus turimus m÷ginius net trims buvo diagnozuotos kitos patologijos (15 proc.), t.y.
nenavikin÷s patologijos. Dviejuose m÷giniuose aptiktas pieno liaukų uždegimas, o dar viename
cistin÷ hiperplazija.
6 pav. Piktybinių ir gerybinių navikų pasireiškimas
Visiems histologiškai tirtiems m÷giniams buvo nustatytos tikslios diagnoz÷s, kurios patektos
7 pav. Remiantis literatūros duomenimis kat÷ms, turinčioms pieno liaukų navikų dažniausiai
nustatomos karcinomos. Išanalizavus šio tyrimo duomenis jame taip pat dažniausiai pasitaik÷
vienos ar kitos rūšies pieno liaukų karcinomų. Jos sudar÷ 65 proc. visų histologiškai tirtų m÷ginių
arba 76,4 proc. visų diagnozuotų navikinių patologijų. Kat÷ms, turinčioms pieno liaukų navikų retai
kada diagnozuojamos sarkomos. Šio tyrimo metu diagnozuotos 2 fibrosarkomos (10 proc.). Taip pat
tyrimo metu nustatyti tik du gerybiniai navikai – fibroadenomos. Taigi gerybiniai navikai sudar÷ tik
10 procentų visų išanalizuotų pagal histologin÷ nomenklatūrą m÷ginių.
30
7 pav. Diagnozuotos kačių pieno liaukų navikų rūšys ir kitos patologijos
Pagal naudojamą klasifikaciją pieno liaukos karcinomos smulkiau suskirstomos į grupes,
tokias kaip paprastosios karcinomos ar specifin÷s pieno liaukos karcinomos. Kadangi šiame tyrime
daugiausia buvo diagnozuota paprastųjų karcinomų, tai jos pateikiamos diagramoje (8 pav.).
Daugiausiai nustatyta kribriformin÷s kačių pieno liaukos karcinomos atvejų – 4, mažiau solidin÷s
karcinomos – 3, o tubulopapiliarin÷s karcinomos nustatyti 2 atvejai. Pagal pastarąją klasifikaciją iš
specifinių pieno liaukos karcinomų tyrime diagnozuota tik plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma – 2
atvejai. Atskirai grupei priklauso ir pieno liaukos karcinomų kompleksas. Tokių karcinomų tyrime
diagnozuota 1. Iš sarkomų grup÷s nustatytos 2 fibrosarkomos. Gerybiniai kačių pieno liaukų navikai
pagal šią klasifikaciją negrupuojami į atskiras grupeles.
31
8 pav. Tyrime nustatytos paprastosios kačių pieno liaukos karcinomos
32
3.5. Histopatologinio navikų tyrimo rezultatai
Išanalizavus visus m÷ginius dviem kat÷ms buvo diagnozuota fibroadenoma (9 pav). Navikinis
audinys susideda iš luminalinio epitelio ir fibroplastinių stromos ląstelių. Mikroskopiniame vaizde
ląstel÷s ir jungiamojo audinio skaidulų pluoštai išsid÷stę netvarkingai. Nuotraukose, m÷ginius
padidinus 200 kartų matyti stipriai proliferuojantis jungiamasis audinys (pažym÷ta rodykl÷mis), o
pačios ląstel÷s pailgos, vienodo dydžio, nepakeitusios savo struktūros..
9 pav. Fibroadenoma kat÷s pieno liaukoje. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
Fibrosarkoma buvo nustatyta 2 kat÷ms (10 proc.). Mikroskopiškai jungiamasis audinys
išsid÷stęs netvarkingai, išsid÷stęs įvairiomis kryptimis. Ląstel÷s nevienodo dydžio ir formos
(pažym÷ta rodykl÷mis), pleomorfiškos. Jos taip pat yra atipiškos, mezenchimin÷s kilm÷s.
Branduoliai nevienodos formos, dydžio, labai ryškūs, vietomis matomos mitoz÷s. Pieno liaukos
struktūra pakitusi. Uždegiminių ląstelių n÷ra (10 pav.).
33
10 pav. Fibrosarkoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
Fibrokarcinoma diagnozuota tik vienai katei (5,9 proc.). Mikroskopuojant matoma labai daug
jungiamojo audinio, skaidulos išsid÷sčiusios netvarkingai. Liaukinis audinys stipriai pakeitęs savo
struktūrą arba jos išvis nematyti (pažym÷ta rodykl÷mis). Yra daugiabranduolių ląstelių. Ląstel÷s
nevienodos formos, išsid÷sčiusios netvarkingai, mezenchimin÷s kilm÷s (11 pav.).
11 pav. Kat÷s pieno liaukos fibrokarcinoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
34
Diagnozuotas vienas adenokarcinomos kompleksas. Nuotraukoje, padidintoje 200 kartų
matoma netvarkingai išsid÷stę latakai (epiteliniai komponentai), taip pat matyti mioepiteliniai
komponentai, formuojantys solidinę struktūrą (12 pav.). Yra daug stipriai diferencijuotų liaukos
ląstelių, turinčių sekrecines ląsteles, alveoles ir kanal÷lius. Nemažai jungiamojo audinio.
12 pav. Adenokarcinomų kompleksas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
Plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma (13 pav.) nustatyta 2 kat÷ms. Mikroskopuojant
matomos surag÷jusios ląstel÷s navikų spindyje (pažym÷ta rodykle). Surag÷jusios ląstel÷s
metaplazuotos ir keratinizuotos. Navikin÷s ląstel÷s sudarytos iš polimorfiškų, pailgų plokščiojo
epitelio ląstelių, o ląstelių branduoliai įvairios formos, dydžio. Ląstel÷s stipriai atipiškos Stipriai
pakitęs branduolio ir citoplazmos santykis.
13 pav. Plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
35
Daugiausiai pasitaik÷ kribriformin÷s karcinomos atvejų – 4 (23,5 proc.). Histologiniame
preparate ją galima atskirti pagal mažas kaip r÷tyje skylutes, esančias pačiam navikiniam audinyje.
Pačios navikin÷s ląstel÷s labai pakitusios, įvairios formos, netgi stipriai kampuotos, o jų branduoliai
ne tik pakeitę savo formą, bet ir stipriai didesni, užima beveik visą ląstel÷s plotą. Pati liaukos
struktūra stipriai pakitusi, vietomis išnykę latakai (14 pav.).
14 pav. Kat÷s pieno liaukos kribriformin÷ karcinoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
Kačių pieno liaukos solidin÷s karcinomos buvo nustatyti 3 atvejai (15 pav). Mikroskopuojant
matoma, kad navikin÷s ląstel÷s užpildo beveik visą spindį, o pačio liaukinio audinio struktūra
beveik visiškai išnykusi arba stipriai pakitusi. Ląstel÷s skirtingo dydžio ir formos (pažym÷ta
rodykl÷mis), nors n÷ra taip stipriai pakitusios kaip kitose karcinomose, polimorfiškos, išsid÷sčiusios
netvarkingai. Citoplazmos kiekis nestipriai sumaž÷jęs, o branduoliuose matomos daugybin÷s
mitoz÷s.
36
15 pav. Solidin÷ karcinoma kat÷s pieno liaukoje. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
Atlikus histopatologinį tyrimą buvo nustatyti 2 tubulopapiliarin÷s karcinomos atvejai (16
pav.). Liaukos struktūra stipriai n÷ra pakitusi, matomos papiliarin÷s išaugos., kurių ląstel÷s
formuoja vientisą sluoksnį. Jungiamojo audinio yra nedaug, o jo skaidulos išsid÷sčiusios
netvarkingai. Šiai karcinomai būdingas ląstelių pleomorfizmas (pažym÷ta rodykl÷mis), ląstel÷se
nevienodas citoplazmos kiekis, bet pačios ląstel÷s ovalios. Nuotraukoje, padidintoje 400 kartų
matoma daug daugiabranduolių ląstelių. Tokie navikai būna gerai aprūpinti venomis ir arterijomis.
16 pav. Tubulopapiliarin÷ karcinoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x400
37
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kačių pieno liaukos navikai yra labai aktuali tema veterinarijos gydytojams ir kartu kačių
savininkams. Šiuo metu dar tiksliai n÷ra žinoma d÷l kokių priežasčių atsiranda ši patologija.
Predisponuojančiais faktoriais laikoma kat÷s amžius, veisl÷, hormonin÷ įtaka, genetinis polinkis.
Atlikus šį tyrimą buvo išsiaiškinta kokie veiksniai stipriausiai įtakoja patologijos pasireiškimą.
Įvairios literatūros duomenimis pieno liaukų navikin÷s patologijos pasireiškia daugiausia
Siamo veisl÷s kat÷ms ir šiai veislei tenka net iki pus÷s nustatomos patologijos atvejų. Atlikus šį
tyrimą visgi didžioji dauguma navikų diagnozuoti mišrūn÷ms kat÷ms ( 66,6 proc.), o Siamo veisl÷s
kat÷s sudar÷ 12,5 proc. visų tirtų atvejų. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad Lietuvoje dažniausiai
auginamos mišrūn÷s kat÷s, o veislin÷s kat÷s auginamos rečiau. Literatūroje taip pat pateikiama, kad
dažnesni ir Persų veisl÷s kačių pieno liaukų navikai. Šiame tyrime Persų veisl÷s kat÷s sudar÷ 12,5
proc. visų kačių. Lyginant su kitomis veisl÷mis esančiomis tyrime, šios veisl÷s pasireiškimas
pakankamai dažnas. Iš veislinių kačių pieno liaukų navikai taip pat diagnozuoti vienai Meino
mešk÷nų veisl÷s ir vienai Rusų m÷lynosios veislių kat÷ms ( po 4,2 proc.). Kitų veislių kačių šiame
tyrime nepasitaik÷.
Tyrimo rezultatai parod÷, kad šiai patologijai atsirasti labai didelę įtaką turi kat÷s amžius.
Pagal Norsworthy et al. The Feline Patient. 2011, dažniausiai serga 10 – 12 metų kat÷s, o jaunesn÷s
ir vyresn÷s serga rečiau. Atlikus šį tyrimą paaišk÷jo, kad daugiausia pieno liaukos navikin÷
patologija pasireišk÷ 9 ir 10 metų kat÷ms ( po 16,7 proc.). Skirstant kates į amžiaus grupes
didžiausias pasireiškimas teko 7 – 10 metų amžiaus grupei, kurioje buvo net 12 iš tirtų 24 kačių (50
proc.). Šio tyrimo rezultatai atitinka literatūros duomenis, o ypač tai akivaizdu atkreipiant d÷mesį į
navikų pasireiškimą amžiaus grup÷se. Paskaičiavus kačių amžiaus vidurkį, kai joms diagnozuojami
pieno liaukų navikai, jis buvo 10 metų. Tai dar kartą patvirtina, kad pieno liaukų navikai pasireiškia
10 – 12 metų kat÷ms. Jaunoms kat÷ms ši patologija beveik nepasireišk÷. Jauniausia kat÷ šiame
mūsų tyrime buvo 3 metų amžiaus. Vyresn÷ms kat÷ms, tai yra 11 – 14 metų amžiaus, navikin÷
patologija pasireišk÷ rečiau, bet visgi tokių atvejų buvo 6 (25 proc.), o virš 15 metų kačių grup÷je
tokių kačių buvo tik dvi, o pati vyriausia tyrime dalyvavusi kat÷ buvo 18 metų.
Norsworthy D.G. ir kitų autorių duomenimis (2011) kačių pieno liaukų navikai nuo 80 iki 93
proc. būna piktybiniai. Šio tyrimo metu diagnozuota 15 piktybinių navikų iš 20 tirtų. Tai sudaro 75
proc. visų histologiškai tirtų navikų arba 88,2 proc. diagnozuotų būtent navikinių pieno liaukos
susirgimų. Tuo tarpu gerybiniai navikai sudar÷ tik 10 proc. visų histologiškai tirtų navikų arba 11,8
proc. nustatytų pieno liaukų navikų. Apskaičiavus visus duomenis galima teigti, kad šio tyrimo
rezultatai atitinka literatūros duomenis.
38
Išanalizavus ir suskirsčius turimų navikų m÷ginius pagal Dobson M. J., Lascelles D. B. X.
BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology. 2011 histologinę nomenklatūrą, buvo nustatyta,
kad didžioji dauguma kačių pieno liaukų navikų yra karcinomos. Jos sudar÷ net 65 proc. visų
histologiškai tirtų m÷ginių arba 76,4 proc. visų diagnozuotų navikinių patologijų. Paprastosios
pieno liaukos karcinomos buvo smulkiau išnagrin÷tos. Jų grupei priklauso keturių tipų karcinomos.
Iš šių karcinomų daugiausia nustatyta kribriformin÷s karcinomos atvejų – 4 m÷giniai (20 proc. visų
diagnozuotų patologijų arba 44,4 proc. iš paprastųjų karcinomų). Solidin÷s karcinomos diagnozuoti
3 atvejai (15 proc. visų patologijų), o tubulopapiliarin÷s 2 atvejai (10 proc. visų patologijų).
Anaplastin÷s karcinomos išvis nepasitaik÷. Literatūroje teigiama, kad dažniausiai iš visų
diagnozuotų karcinomų nustatoma paprastoji karcinoma. Šiame tyrime jos sudar÷ 69,2 proc. visų
karcinomų ir 52,9 proc. visų nustatytų navikinių patologijų. Kaip teigia Dobson ir kiti autoriai
(2011), sarkomos iš diagnozuotų kačių pieno liaukos navikų sudaro 5 – 10 proc. Tyrime buvo
diagnozuotos tik dvi fibrosarkomos (10 proc.), o remiantis literatūros duomenimis jos ir sudaro
nedidelę kačių pieno liaukų navikų dalį. Iš nagrin÷tų m÷ginių 3 m÷giniams, atlikus histologinius
tyrimus, nustatyta ne navikin÷ patologija, o kiti patologiniai pakitimai. Dvejuose m÷giniuose
nustatytas tiesiog pieno liaukos uždegimas (10 proc.), o viename cistin÷ hiperplazija (5 proc.).
Išanalizavus visus šiuos pakitimus ir palyginus juos su literatūros duomenimis, galima teigti, kad
šiame tyrime nustatyti pakitimai ir jų skaičius atitinka literatūros duomenis.
39
5. IŠVADOS
1. Gerybiniai navikai šiame tyrime sudar÷ tik 10 procentų visų histologiškai tirtų m÷ginių, o
piktybiniai net 75 proc. visų histologiškai tirtų navikų arba 88,2 proc. diagnozuotų navikinių
pieno liaukos susirgimų. Iš gerybinių navikų diagnozuotos 2 (10 proc.) fibroadenomos. Pieno
liaukos karcinomos sudar÷ 65 proc. visų histologiškai tirtų m÷ginių arba 76,4 proc. visų
diagnozuotų navikinių patologijų. Iš paprastųjų adenokarcinomų daugiausiai diagnozuota
kribriformin÷s karcinomos atvejų – 4 (44,4 proc.), mažiau solidin÷s karcinomos (33,3 proc.) ir
tubulopapiliarin÷s karcinomos (22,2 proc.) atvejų. Tyrime buvo diagnozuoti 2 fibrosarkomos
atvejai – 10 proc.
2. Dažniausiai pieno liaukų navikai buvo diagnozuojami 9 ir 10 metų kat÷ms (po 16,7 proc.).
Jauniausia kat÷, kuriai buvo diagnozuota ši patologija buvo 3 metų, o vyriausia – 18 metų.
Kačių, kurioms diagnozuoti pieno liaukų navikai, amžiaus vidurkis šiame tyrime buvo lygiai
10 metų. Suskirsčius kates į amžiaus grupes daugiausiai šios patologijos atvejų nustatyta 7 –
10 metų grup÷je (subrendę gyvūnai). Šiai amžiaus grupei priklaus÷ net 50 procentų visų
nagrin÷tų atvejų.
3. Daugiausiai pieno liaukų navikai pasireišk÷ mišrūn÷ms kat÷ms (66,6 proc.). Iš veislinių kačių
dažniausiai patologija buvo diagnozuojama Siamo (12,5 proc.) ir Persų (12,5 proc.) veislių
kat÷ms.
40
6. PASIŪLYMAI
1. Svarbu vos tik pasteb÷jus nedidelį sukiet÷jimą ar iškilimą kat÷s pieno liaukų srityje iškart
kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes pagal literatūros duomenis kat÷ms net 80 – 93 proc.
diagnozuojamų pieno liaukos navikų yra piktybiniai ir jie dažniausiai būna nedidelio
skersmens, kuriuos sunkiau pasteb÷ti. Kasmet nešant katę skiepyti reiktų paprašyti veterinaro
atidžiau apžiūr÷ti gyvūn÷lį ir įsitikinti, kad n÷ra jokių patologinių pakitimų.
2. Siamo ir Persų veisl÷s kačių šeimininkai tur÷tų dažniau apžiūr÷ti patys ar nunešti veterinaro
patikrai savo augintinius, nes šių veislių kat÷s dažnai turi genetinį polinkį šiai patologijai.
Taip pat svarbu skirti daugiau d÷mesio patikrai, kai kat÷ yra 9 – 12 metų amžiaus.
41
7. PADöKA
Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovui doc. dr. Aliui Pockevičiui už didelę pagalbą ir nuoširdų
rūpestį rašant šį darbą. Taip pat d÷koju „Jeruzal÷s Veterinarijos gydyklos“ ir Dr. L. Kriaučeliūno
smulkių gyvūnų klinikos kolektyvams už pagalbą renkant m÷ginius tyrimui ir pasidalintą patirtį.
42
8. LITERATŪRA
1. Alenza D.P. How I Treat Feline Mammary Tumours. The Southern European Veterinary
Conference. Barcelona. 2011. P. 2 – 3.
2. Argyle D.J., Brearley M. J., Turek M.M. Desicion Making in Small Animal Oncology.
Blackwell Publishing. USA. 2008. P. 327 – 336.
3. Bergman P.J. Mammary Gland Tumors. Los Angeles Valley Collage. Los Angeles. 2007. P. 4.
4. Birchard S.J., Sherding R.G. Saunders Manual of small animal practice. Third edition. Saunders
Elsevier. 2006. P. 291 – 315.
5. Bonagura J.D., Twedt D.C. KIRK‘S Current Veterinary Therapy XIV. Saunders Elsevier. 2009.
P. 366 – 368.
6. Borrego J.F., Cartagena J.C., Engel J. Treatment of feline mammary tumours using chemoterapy,
surgery and a COX – 2 inhibitor drug (meloxicam): a retrospective study of 23 cases (2002 –
2007). Veterinary and comparative oncology. Blackwell Publishing. 2009. P. 1 – 2.
7. Dobson M. J., Lascelles D. B. X. BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology. Third edition.
British Small Animal Veterinary Associasion. 2011. P. 1 – 2; 237 – 238.
8. Ettinger S.J., Feldman E.C. Textbook of Veterinary Internal Medicine. Sixth edition. Volume 1.
Saunders Elsevier. 2004. P. 789.
9. Fieldman E.C., Nelson R.W. Canine and Feline Endocrinology and Reproduction. Third edition.
Saunders Elsevier. 2004. P. 1033.
10. Fossum T.W., Hedlund C.S., Johnson A.L., Schulz K.S., Seim H.B., Willard M.D., Bahr A.,
Carrol G.L. Small Animal Surgery. Third edition. Mosby Elsevier. 2007. P. 731 – 732.
11. Hahn K.A. Veterinary Oncology. Butterworth–Heinemann. 2002. P. 168 – 174.
12. Henry C.J., Higginbotham M.L. Cancer Management in Small Animal Practice. Saunders
Elsevier. 2010. P. 53; 280.
13. Kealy J.K., McAllison H., Graham J.P. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the
Dog and Cat. Fifth edition. Saunders Elsevier. 2011. P. 192 – 195.
14. Kudnig S.T., Seguin B. Veterinary Surgical Oncology. Wiley – Blackwell. 2012. P. 341.
15. Little S. The Cat: Clinical Medicine and Management. Ottawa. Saunders Elsevier. 2012. P.
793.
16. Mačiulskis P., Aniulien÷ A., Pockevičius A., Juodžiukynien÷ N. Makroskopiniai ir
mikroskopiniai organų ir audinių tyrimai. Kaunas. Naujasis lankas. 2007. P. 102.
17. Mannion P. Diagnostic ultrasound in small animal practice. Blackwell Publishing. 2006. P. 1
43
18. McGavin M.D., Zachary J.F. Pathologic basis of veterinary disease. Fourth edition. Mosby
Elsevier. 2007. P. 253.
19. Meuten D.J. Tumors in Domestic Animals. Fourth edition. Iowa. Blackwell Publishing. 2002.
P. 575 – 606.
20. Moore A.S., Frimberger A.E. Oncology for Veterinary Technicians and Nurses. First Edition.
Blackwell Publishing. 2010. P. 269 – 272.
21. Morgan R. V. Handbook of small animal practice. Fifth edition. Missouri. Saunders Elsevier.
2008. P. 623.
22. Morrison W.B. Cancer in dogs and cats: medical and surgical management. Second edition.
Teton NewMedia. 2002. P. 570.
23. Norsworthy D.G., Grace S.F., Crystal M.A., Tilley L.P. The Feline Patient. Fourth edition.
Blackwell Publishing. 2011. P. 314 – 316.
24. North S., Banks T. Introduction: Small Animal Oncology. Saunders Elsevier. 2009. P. 157 –
158.
25. Rosenthal R.C. Veterinary oncology secrets. Hanley and Belfus. 2001. P. 155.
26. Sorenmo K.U. Mammary gland tumors in cats: risk factors, clinical presentation, treatments
and outcome. 36th World Small Animal Veterinary Congress. Jeju. 2011. P. 3.
27. Stalioraityt÷ E. Patologin÷ anatomija. Antrasis leidimas. Naujasis lankas. Kaunas. 2001. P.
161.
28. Straw R.C. Treatment of mammary gland tumors and perianal neoplasia. The North American
Veterinary Conference. Orlando. 2005. P. 4.
29. Tilley L.P., Smith F.W.K. Blackwell‘s five – minute veterinary consult: Canine and Feline.
Fourth edition. Blackwell Publishing. 2007. P. 854 – 855.
30. Tobias K.M. Manual of Small Animal Soft Tissue Surgery. First edition. Blackwell
Publishing. 2010. P. 57 – 58.
31. Wexler – Mitchell E. Guide to a healthy cat. Wiley Publishing. New Jersey. 2004. P. 188 –
189.
32. Withrow S.J., Vail D.M. Withrow and MacEwen‘s Small Animal Clinical Oncology. Fourth
edition. Saunders Elsevier. 2007. P. 628 – 631.
33. Villalobos A., Kaplan L. Canine and Feline Geriatric Oncology: Honoring the Human –
Animal Bond. First edition. Blackwell Publishing. 2007. P. 89 – 94.
34. Vegad J.L. A Textbook of Veterinary General Pathology. Second edition. International book
distributing company. 2007. P. 380
44
35. Chan R. Mammary Gland (Breast) Tumors in Dogs and Cats.
http://animalhealthcarecenterofhershey.com/info-sheets/medical-problems/. Prieiga per
internetą 2012 – 11 – 13.
36. Rest J. Mammary tumors in cats. http://www.beckeranimalhospital.com/2011/12/mammary-
tumors-in-cats/. Prieiga per internetą 2012 – 12 – 23.
Recommended