View
0
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Projektas Lietuvos žemės ūkio universiteto pirmosios studijų pakopos programų
atnaujinimas (projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092)
Ričardas Butkus
Ergonomikos individualūs
praktiniai darbai
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalyko
individualiųjų praktinių darbų aprašas
Akademija, 2012
2
UDK 331.101:62(075.8)
Ričardas Butkus
Ergonomikos individualūs praktiniai darbai
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalyko individualiųjų praktinių
darbų aprašas
Recenzavo:
dr. Rasa Čingienė, Aleksandro Stulginskio universitetas,
dr. Mečys Palšauskas, Aleksandro Stulginskio universitetas.
Aprobuota:
Aleksandro Stulginskio universiteto Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedroje
2012-02-22, protokolo Nr. 809-309.
Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto tarybos
metodinėje komisijoje 2012-03-02, protokolo Nr. 88.
Kalbą redagavo Laima Jonikienė
Leidinio išleidimas paremtas projekto Lietuvos žemės ūkio universiteto
pirmosios studijų pakopos programų atnaujinimas (projekto kodas Nr. VP1-
2.2-ŠMM-07-K-01-092), finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-
ŠMM-07-K-01-092 lėšomis.
© R. Butkus, 2012
© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012
3
PRATARMĖ
Sparčiai intensyvėjant gamybai, diegiant naujas technologijas ir technines priemones,
didėjant darbo intensyvumui, vis aktualesni tampa žmonių darbo aplinkos valdymo aspektai,
tarp jų profesinės rizikos vertinimo ir jos prevencijos klausimai. Racionalus žmogaus
galimybių ir technikos bei technologijų laimėjimų derinimas, teisingas funkcijų tarp jų
paskirstymas sistemoje „Žmogus–mašina–darbo objektas–aplinka” leidžia tikėtis didžiausio
darbo našumo bei efektyvumo, žmogaus sveikatos ir darbingumo išsaugojimo.
Pagal projekto „Lietuvos žemės ūkio universiteto pirmosios studijų pakopos programų
atnaujinimas“ finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas numatyta atnaujinti ar jungti
studijų programas, stiprinti studijų metodinį aprūpinimą, įsigyjant įvairių programinių paketų
inovatyviems studijų metodams diegti, mokomąją literatūrą lietuvių ir užsienio kalbomis,
rengiant mokomąsias knygas ir kitas mokymo priemones.
Šio darbų, skirtų Bendrosios agroinžinerijos ir Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos
bakalaurų studijų programų studentams, studijuojantiems Ergonomikos pagrindų ir profesinės
saugos valdymo dalyką, aprašo paskirtis pateikti kai kurių ergonominių rizikos veiksnių
vertinimo patarimus su individualiomis praktinėmis užduotimis. Aprašas suteiks žinių apie
žmogaus sensomotorines savybes, krovos rankomis darbų sunkumą didinančius
(mažinančius) veiksnius ir kompiuterizuotųjų darbo vietų įrengimą, o interaktyvūs praktiniai
tyrimai padės įgyti gebėjimų vertinti, kurti bei tobulinti tokias darbo vietas. Aprašu galės
naudotis ir kitų programų aukštųjų mokyklų studentai, jis gali būti naudingas įmonių
vadovams, darbdavio įgaliotiesiems asmenims darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, šios
srities specialistams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariams ar darbuotojų
įgaliotiesiems atstovams bei patiems darbuotojams.
Siekiant, kad leidinį skaitytų ir juo pasinaudotų kuo daugiau skaitytojų, aprašas išleistas
elektronine versija.
Autorius dėkingas projekto fundatoriams už suteiktą finansinę paramą, o aprašo
recenzentams dr. Rasai Čingienei (ASU Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra) ir
dr. Mečiui Palšauskui (ASU Mechanikos katedra) už vertingas pastabas bei pasiūlymus.
Autorius dėkoja visiems kitiems, padėjusiems patarimais, pasiūlymais bei suredaguoti ir
išleisti šį praktinių darbų aprašą.
Pastabas apie šį leidinį ir pasiūlymus jam tobulinti autorius prašo siųsti adresu:
Ričardas Butkus, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra,
Studentų g. 15b, LT – 53362 Akademija, Kauno r.,
tel. (8 -37) 75 23 76, el. paštas: ricardas.butkus@asu.lt
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
Ergonomikos individualūs praktiniai darbai
4
TURINYS
Individualus praktinis darbas SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS ........................... 5
Darbo tikslas ............................................................................................................................... 5
Darbo užduotys: .......................................................................................................................... 5
Pagrindinės žinios ....................................................................................................................... 5
Darbo eiga................................................................................................................................... 7
Literatūra .................................................................................................................................... 9
Ataskaitos forma ....................................................................................................................... 10
Individualus praktinis darbas KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO
TYRIMAS ................................................................................................................................ 12
Darbo tikslas ............................................................................................................................. 12
Darbo užduotys ......................................................................................................................... 12
Pagrindinės žinios ..................................................................................................................... 12
Darbo eiga................................................................................................................................. 15
Literatūra .................................................................................................................................. 18
Ataskaitos forma ....................................................................................................................... 19
Individualus praktinis darbas KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS .......................... 21
Darbo tikslas ............................................................................................................................. 21
Darbo užduotys ......................................................................................................................... 21
Pagrindinės žinios ..................................................................................................................... 21
Darbo eiga................................................................................................................................. 25
Literatūra .................................................................................................................................. 27
Ataskaitos forma ...................................................................................................................... 28
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
5
Individualus praktinis darbas SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS
Darbo tikslas – susipažinti su žmogaus sensomotorinių savybių apibūdinimais [1-4] ir
ištirti bei įvertinti savąsias sensomotorines reakcijas.
Darbo užduotys:
1. Išsiaiškinti sensomotorinių savybių tyrimų principus;
2. Praktiškai atlikti savųjų sensomotorinių reakcijų tyrimus ir rezultatus palyginti su
standartiniais duomenimis.
Pagrindinės žinios
Bendras žmogaus atsako į aplinkos pasikeitimus laikas skirstomas į reakcijos laiką ir
judesio trukmę (apibūdinama kaip žmogaus sensomotorika – stimulo suvokimo ir judesio
kaip atsako į stimulą procesas).
Žmogaus fizinio judėjimo aspektus nagrinėja biomechanika [3]. Ji naudoja fizikos ir
mechanikos dėsnius aprašant įvairių kūno segmentų judėjimą ir jėgas, kurios tuos
segmentus veikia. Žmogaus kūno judėjimą užtikrina tokios pagrindinės organizmo
funkcinės sistemos:
1. Griaučiai – tai standžių organizmo darinių, atliekančių mechanines funkcijas, sistema.
2. Sąnariai – tai paslanki kaulų slinktis su ertme tarp kaulo paviršių. Sąnariai skiriami
pagal veikimą ir formą: vienaašiai turi ritinio arba skridinio pavidalo paviršių. Jie
leidžia lenkti ar tiesti. Dviašiai sąnariai turi elipsės arba balno paviršių. Padeda lenkti ir
tiesti, atitraukti, pritraukti, atlikti kūginį judesį. Daugiaašių sąnarių paviršius rutuliškas,
jei leidžia atlikti bent vieną iš pagrindinių judesių tipų.
3. Raumenų sistema – sudaro raumenys bei judamojo aparato aktyvieji organai. Kiekvienas
raumuo susideda iš raumens skaidulų pluošto, jos jungiamo audinio, kraujagyslių,
limfmazgių ir nervų. Iš išorės raumenį gaubia jungiamoji audinio plėvė fascija.
Raumenys baigiasi sausgyslėmis.
4. Nervų sistema – tai viena iš kūno reguliuojančių sistemų, kuri greitai sklindančiais
nerviniais impulsais kontroliuoja ir valdo kitų sistemų funkcijas. Skiriama: centrinė
nervų sistema ir periferinė nervų sistema. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir
nugaros smegenys. Periferinę – somatiniai ir vegetariniai nervai bei nerviniai mazgai.
Somatinė motorinė nervų sistema valdo kūno judesius ir pozą. Paprastesnius judesius
valdo nugaros smegenys, o sudėtingesnius, be nugaros smegenų, dar motorinė žievė,
smegenėlės, smegenų kamienas. Sensorinė nervų sistema priima jutimo informaciją iš
aplinkos per receptorius, kurie dirginimą transformuoja į nervinius impulsus. Išskirtini
somatiniai (lytėjimo), šviesai jautrūs receptoriai (regos), klausos, skonio ir uoslės
receptoriai.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
6
5. Kraujotakos sistema – sąlygoja žmogaus organizmo medžiagų apykaitą, tiekdama
audiniams deguonį, maistą, vandenį, šalindama iš audinių anglies dioksidą ir nereikalingas
medžiagas. Ji taip pat padeda reguliuoti organizmo funkcijas, kūno temperatūrą, apsaugo
kūną nuo svetimkūnių.
Reakcijos laikas – laikas nuo stimulo pasirodymo iki reakcijos pradžios (sprendimo
priėmimo). Reakcijos laikas skirstomas į dvi fazes: 1 – laikas, kuris praeina nuo receptorių
sudirginimo, kol impulsas pasiekia centrinę nervų sistemą; 2 – laikas, būtinas apdoroti
informaciją ir priimti sprendimą veiksmui atlikti.
Priklausomai nuo atliekamos užduoties gali būti išskirti tokie reakcijos tipai:
1. Paprastosios reakcijos trukmė – laikas, per kurį priimamas vienas vieno stimulo, kuris ir
buvo tikėtas, poveikis. Idealiomis sąlygomis trukmė yra apie 150–200 ms. Ji priklauso:
a) nuo informacijos kodavimo būdo (į garsus apie 40 ms greičiau negu į vaizdus);
b) nuo stimulų intensyvumo, ryškumo, trukmės, dažnumo;
c) nuo to, ar žmogus tikisi stimulo pasirodymo;
d) nuo žmogaus amžiaus;
e) nuo stimulo išdėstymo erdvėje.
2. Sudėtingosios reakcijos trukmė – tai reakcijos padalinimas skirtingiems stimulams,
kuriems dar reikia skirtingo veiksmo. Nustatyta, kad padidėjus alternatyvinių stimulų
skaičiui kvadratu, reakcijos laikas didėja 150 ms. Sudėtingosios reakcijos laikas
priklauso:
a) nuo kiekvieno iš stimulo pasirodymo dažnio;
b) nuo stimulo pasirodymo tikimybės;
c) nuo stimulo ir judesio suderinamumo ar judesių tipo;
d) nuo patirties, dėmesingumo ar nuovargio.
Judesio trukmė – tai laikas, būtinas fiziškai atlikti reikalaujamą veiksmą. Jo trukmė
priklauso nuo judesio prigimties, sudėtingumo, reikiamo tikslumo. Dėl skirtingos fizinės
organizmo struktūros žmogus veiksmus vienomis kryptimis gali atlikti greičiau, kitomis –
lėčiau. Tai priklauso nuo kūno sąnarių ir kūno dalių, kurie atlieka judesius. Rankos
judėjimo greitis gali kisti nuo 0,01cm/s iki 800 cm/s. Rankų judėjimo greitis link kūno yra
didesnis už judesio nuo kūno, tačiau judesiai nuo kūno yra tikslesni. Judesio trukmė taip pat
priklauso nuo judesio amplitudės ir tikslumo. Tikslumą lemia judančio objekto dydis. Kuo
didesniu atstumu reikia pasiekti mažą objektą, tuo didesnė judesio atlikimo trukmė.
Eksperimentiškai nustatyta, kad tiksliausiai judesiai atliekami prie žmogaus kūno centro
(nuo 15 iki 35 cm atstumu). Tolstant į kraštus nuo kūno vidurio plokštumos, judesių
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
7
tikslumas mažėja. Atlikdamas lėtus judesius, žmogus blogiau valdo jų trukmę, amplitudę ir
kryptį.
Bendruoju atveju sensomotorinės reakcijos trukmę (T) apibūdina 1 pav. pateikta schema.
Etapai:
a) stimulo (dirgiklio) atsiradimas;
b) sprendimo priėmimas ir veiksmo
pradėjimas;
c) veiksmo atlikimas.
Intervalas t1 – reakcijos trukmė, t2 – judesio
trukmė.
1 pav. Žmogaus sensomotorinės reakcijos proceso trukmės schema
Reaguodamas į regimuosius šviesos stimulus žmogus paprastai sugaišta apie
(0,34±0,08) sekundės raudonos šviesos, apie (0,37±0,10) s žalios šviesos ir apie
(0,39±0,12) s žalios šviesos signalui užfiksuoti [5]. Žmogaus rankos pirštų ir plaštakos
judesių tempas priklausomai nuo jų pobūdžio pagal [5] yra:
- lengvi (0,025 N jėga) spaudžiamieji judesiai pagrindine ranka - 6...7 kartai/s;
- lengvi (0,025 N jėga) spaudžiamieji judesiai nepagrindine ranka - 5...3 kartai/s;
- smūginiai judesiai vidutiniu tempu – 8...9 kartai/s;
- smūginiai judesiai optimaliu tempu – 2...5 kartai/s.
Rankos judesio trukmė iki siekiamo objekto gali kisti nuo 70 ms (kai atstumas 25 mm)
iki 210 ms (atstumas daugiau kaip 300 mm), o suspausti daiktą rankos pirštais trunka apie
700 ms. Kojų judesiai atliekami dar lėčiau, pvz., žengti 750...800 mm ilgio žingsnį trunka
apie 600 ms, spustelėti kojos pirštais paminą – 360 ms, o jei visa pėda – 720 ms. Kūno
korpuso padėties keitimai dar lėtesni, pvz., pasilenkti ar atsitiesti – 1000 ms, atsisėsti –
1400 ms, atsistoti – 1800 ms [5].
Visus šiuos ir panašius duomenis apie žmogaus sensomotorines savybes ypač svarbu
įvertinti projektuojant darbo vietas, mašinų valdymo įtaisus ir pan.
Reakcijos ar sensomotorinės reakcijos trukmės pokyčiai neblogai atspindi ir žmogaus
nuovargį, todėl gali būti panaudojami kaip vienas iš metodų darbo sunkumui ir įtampai
vertinti.
Darbo eiga
1. Pagrindinės tyrimo priemonės:
1.1. Aparatas sensomotorinėms reakcijoms ir judesių tempui tirti ERGOTEST-1;
1.2. Kompiuteris ir programa COGNITIVE MODULE [4];
1.3. Specialus strypas sensomotorinėms reakcijoms tirti.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
8
2. Tyrimo tvarka (saugaus darbo reikalavimai išdėstomi užsiėmimų pradžioje):
2.1. Tyrimą ERGOTEST aparatu pasikeisdami atlieka trys asmenys: 1 – tiriamasis, 2 –
tyrėjas, 3 – protokoluotojas;
2.2. Tiriamasis stebi aparato ERGOTEST tiriamojo pultelį ir laukia nurodyto šviesinio
(paprastoji reakcija) signalo pasirodymo. Signalą duoda tyrėjas iš aparato ERGOTEST
pagrindinio valdymo pulto tiriamajam to nematant, o tiriamasis, pastebėjęs signalą, savo
pultelyje nuspaudžia jungiklį. Aparato pagrindinio pulto ekrane rodomas reakcijos laikas,
kurį protokoluotojas įrašo tiriamojo darbo ataskaitoje. Tiriama pateikiant raudonos,
geltonos ir žalios spalvų signalus po 5 kartus kiekvieną ir apskaičiuojant jų aritmetinius
vidurkius. Tyrimo dalyviai tarpusavyje keičiasi individualiems tyrimams atlikti;
2.3. Sudėtingosios sensomotorinės reakcijos trukmė nustatoma naudojant kompiuterinės
programos COGNITIVE MODULE skaičių ir linijų testus [4]. Programa vaizduolio
(displėjaus) ekrane pateikia skaičius (iš jų reikia išrinkti užduotąjį) arba skirtingo ilgio
linijas (iš jų reikia nurodyti ilgesniąją). Tiriamajam reikia atlikti judesį kompiuterio pele,
pažymint reikiamą skaičių ar liniją. Programa užfiksuoja kiekvieno bandymo ir vidutinę
sudėtingos sensomotorinės reakcijos trukmę bei standartinį rezultatų nuokrypį. Gauti
rezultatai užrašomi tyrimo ataskaitoje;
2.4. Plaštakos judesių tempo tyrimai atliekami ERGOTEST-1 prietaisu. Tyrėjas
pagrindiniame aparato pulte perjungia tempo tyrimo funkciją ir duoda pradžios komandą
tiriamajam. Tiriamasis veikia savo pultelio jungiklį apie minutę laiko kuo didesniu tempu,
kiekvieną bandymą atlikdamas pakaitomis dešine bei kaire ranka ir keisdamas rankos
plaštakos polinkio kampą (pirmojo padėtis – ranka ir jos plaštaka vienoje tiesėje su
jungikliu, alkūnė remiasi į kūną; antroji – plaštaka apie 45° kampu palenkta, o alkūnė
laisvai pasukta į šoną nuo kūno; trečioji – plaštaka apie 90° kampu). Kiekvieno bandymo
rezultatus tyrėjas praneša protokoluotojui, o jis rezultatus įrašo tiriamojo darbo
ataskaitoje;
2.5. Sensomotorinių reakcijų tyrimus krintančio objekto testu pakaitomis atlieka du
asmenys – tiriamasis ir tyrėjas-protokoluotojas.
a) motorinės reakcijos tyrimo metu tiriamasis laiko atgniaužtą delną taip, kad tarp
nykščio ir rodomojo piršto būtų tyrėjo vertikaliai laikomo strypo nulinė žyma.
Tiriamasis duoda signalą „jau“ tyrėjui, jis pagal šį signalą paleidžia strypą laisvai kristi,
o tiriamasis stengiasi kuo greičiau jį sugriebti. Kai tiriamasis sugriebia strypą, ant jo
atskaitomas strypo nueitas kelias nuo nulinės žymos iki sugriebio vietos (m).
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
9
Užrašius šį matmenį, tyrimas kartojamas dar bent keturis kartus. Žinant strypo nueitą kelią,
nesudėtinga suskaičiuoti (1 formulė) laiką, per kurį tiriamasis sugriebia strypą.
Galutiniame vertinime apskaičiuojamas rezultatų aritmetinis vidurkis.
,s 0,32 Sg
ST (1)
čia: S – strypo nueitas kelias m;
g – laisvojo kritimo pagreitis. g=9,81 m/s2.
Gautasis rezultatas atspindės motorinės reakcijos greitį.
b) sensomotorinės reakcijos tyrimas atliekamas panašiai kaip ir a) atveju, tik tiriamasis
nežino strypo paleidimo akimirkos ir apie jo judėjimo pradžią pamato (regimoji
sensomotorinė reakcija) ar išgirsta iš tyrėjo komandos „jau“ (girdimoji reakcija).
2.6. Baigti tvarkyti tyrimų ataskaitą (nurodomi atlikto tyrimo tikslas, uždaviniai, priemonės,
rezultatai, išvados ir apibendrinimai) ir pasiruošti darbą apginti.
Literatūra1:
1. Butkus R. 1 Ergonomikos pagrindai. Paskaitų konspektas. – Akademija: LŽŪU LC, 2000.-
44 p.
2. Kaminskas K. A. 1 Ergonomika inžinerijoje. – Vilnius: Technika, 2003. - 332 p.
3. Kliučininkas A. J. 1 Ergonomika. – Kaunas: Technologija, 2001.- 137 p.
4. Freivalds A. 1, Niebel B. W. Niebel’s Methods, Standards, and Work Design. Twelfth Edition,
International Editio. - McGraw-Hill companies, 2009.- p.722.
5. Платонов Г. А. Эргономика на железнодорожном транспорте. – Москва: Транслорт,
1986.- 296 с.
1 Rekomenduojama literatūra darbo gynimui ruoštis
10
Aleksandro Stulginskio universitetas
fakultetas
kursas grupė
Data: ___________ Studento vardas, pavardė, parašas
ERGONOMIKOS PAGRINDŲ IR PROFESINĖS SAUGOS VALDYMO dalyko
Individualaus praktinio darbo
SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS ataskaita
Darbo tikslas ir uždaviniai:
Naudotos tyrimo priemonės:
1. Reakcijos trukmės tyrimo rezultatai
Tyrimo eilės Nr.
1.1. Paprastosios reakcijos trukmė
(spalvų testai) s 1.2. Sudėtingosios
sensomotorinės reakcijos
trukmė s
Raudona Geltona Žalia Skaičių
testas
Linijų
testas
1
2
3
4
5
Vidutinės vertės
2. Plaštakos judesių tempo tyrimo rezultatai
Tyrimo eilės Nr.
Plaštakos ir rankos pasukimo kampas
0 45 90
Ranka
Dešinė Kairė Dešinė Kairė Dešinė Kairė
Tempas s-1
1
2
3
Vidutinės vertės
Individualaus praktinio darbo
SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS ataskaita
11
3. Sensomotorinių reakcijų tyrimai krintančio objekto testu
Tyrimo eilės Nr.
3.1. Motorinės reakcijos 3.2. Sensomotorinės reakcijos
Kelias S mn
m
Reakcijos laikas T mn
s
Kelias S sn
m
Reakcijos laikas T sn
s
1
2
3
4
5
Vidutinės vertės
Motorinės reakcijos skaičiavimo pavyzdys 0,32 11
1 mm Sg
ST
Sensomotorinės reakcijos skaičiavimo pavyzdys 0,32 11
1 ss Sg
ST
Darbo išvados:
Darbą priėmė - dėstytojas
(laborantas):
____________________________
(v., pavardė, parašas)
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
12
Individualus praktinis darbas KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO
TYRIMAS
Darbo tikslas – susipažinti su kompiuterizuotos darbo vietos įrengimo reikalavimais bei
rekomendacijomis [1–6] ir ištirti bei įvertinti konkrečią darbo vietą savųjų antropometrinių
duomenų atžvilgiu.
Darbo užduotys:
1. Išsiaiškinti sėdimosios kompiuterizuotos darbo vietos įrengimo reikalavimus ir
rekomendacijas;
2. Atlikti kompiuterizuotos darbo vietos tyrimus ir vertinimą, kartu panaudojant savuosius
antropometrinius duomenis ir programinę įrangą ErgoEASER
[4].
Pagrindinės žinios
Kompiuterizuota darbo vieta – vieta su vaizduoklio įrenginiais, kurioje gali būti klaviatūra
ar duomenų įvesties įrenginys ir (arba) programinė įranga, nuo kurios priklauso operatoriaus
ir mašinos sąsaja, pasirinktos pagalbinės priemonės, išoriniai įrenginiai, tarp jų – diskasukis,
telefono aparatas, modemas, spausdintuvas, dokumentų laikiklis, darbo kėdė bei darbo stalas
ar darbo vietos paviršius ir tiesioginė darbo aplinka [1].
Darbuotojas, dirbantis kompiuteriu – kiekvienas darbuotojas, kuris nuolatos dirba su
videoterminalu kaip savo įprasto darbo dalimi pusę ir daugiau darbo dienos (pamainos) laiko
arba ne trumpiau kaip 2 val. su pertrauka per darbo pamainą [1].
Lietuvoje kompiuterizuotų darbo vietų įrengimą ir darbo organizavimą jose reglamentuoja
higienos norma HN 32 [1]. Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas
galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei
kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp vaizduoklio su katodinių spindulių kineskopu užpakalinio
paviršiaus ir kito vaizduoklio ekrano turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp vaizduoklių ekranų
šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau
kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m
3 erdvės.
Bendrieji sėdimųjų darbo vietų įrengimo aspektai
Žmogaus motorinio lauko pasiekiamumo zonos, informacijos atspindėjimo priemonių
išdėstymas, valdymo įtaisų vieta bei konstrukcija yra vieni iš svarbiausiųjų darbo vietos
įrengimo parametrų, kurie nuliemia ne tik žmogaus kūno ar jų dalių padėčių patogumą, bet ir
darbo našumą, nuovargio mažinimą, saugos laidavimą.
autorius dėkingas Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos ministerijai už leidimą naudoti šią programą
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
13
Žmogaus darbiniai judesiai darbo vietoje turi būti organizuojami taip, kad jie kuo labiau
atitiktų žmogaus kūno biomechanines savybes, t. y. kuo natūralesnę kūno padėtį, pozą,
judesių kryptį, greitį, tikslumą, jėgą, tempą ir t. t. Žmogaus kūno padėtis priklauso nuo jo
orientacijos erdvėje ir atramos plokštumų darbo vietoje. Pagrindinės kūno padėtys darbo
vietoje yra sėdima ir stovima, rečiau priklaupus, gulima. Kūno padėties parinkimas susijęs
su motorinio lauko matmenimis, darbinės apkrovos pobūdžiu (dinaminė ar statinė) ir jos
dydžiu, darbinių judesių kiekiu ir tempu, operacijų vykdymo tikslumu, darbo aplinkos ir
proceso organizacinėmis ypatybėmis. Darbo vietoje naudojamas priemones aktualu išdėstyti
taip, kad jos būtų pasiekiamos, o išdėstymo atstumas atitiktų jų naudojimo dažnį. Tokio
išdėstymo sėdimojoje darbo vietoje pavyzdys pateiktas 1 pav.
1 pav. Žmogaus pasiekiamumo
zonų sėdimojoje darbo
vietoje pavyzdys
(matmenys mm) ir darbo
priemonių išdėstymo
apibūdinimai (pagal [2]):
1 – optimalioji pasiekiamumo zona
(labai dažnai naudojamų
priemonių išdėstymo zona);
2 – gero pasiekiamumo zona (dažnai
naudojamų priemonių
išdėstymo zona);
3 – patenkinamo pasiekiamumo
zona (retai naudojamų
priemonių išdėstymo zona).
Informacijos pateikimo žmogaus regos lauke reikalavimai atspindėti 2 pav.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
14
2 pav. Informacijos atspindėjimo priemonių
išdėstymas (pagal [2]) žmogaus regos lauko
vertikaliojoje V (a) ir horizontaliojoje H (b)
plokštumose (laipsniais).
Optimali zona (labai dažnai stebimų ir svarbių) –
vertikaliojoje (V) iki 30º žemiau horizontalės
(t. y. ±15° nuo akies normaliosios regos ašies),
horizontaliojoje (H) iki 30° (±15°);
Patenkinamo matymo zona (dažnai stebimų), kai
V iki 60º (nuo +15° iki -45° pagal horizontalę), o
H iki 60° (±30°);
Retai stebimų objektų zona – kai V yra nuo +45°
iki -75° apie horizontalę, o H iki 120° (±60°).
Kompiuterizuotose darbo vietose keliami papildomi reikalavimai darbo įrenginiams ir jų
išdėstymui.
Reikalavimai videoterminalo vietos įrengimui ir įrenginiams
Vaizduoklis turi atitikti higienos normos HN 32 [1] ir TCO [2] reikalavimus, būti lengvai
bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. Atstumas nuo operatoriaus
akių iki vaizduoklio turi būti ne mažesnis kaip 40 cm. Vaizduoklis turi turėti reguliuojamą
stovą, kad būtų galima keisti jo padėtį. Vaizduoklyje neturi būti darbuotoją varginančių
šešėlių ir atspindžių, įrengiant darbo vietą taip, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos arba
peršviečiamos pertvaros), ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos neakintų, kuo mažiau
atspindėtų šviesą vaizduoklyje ir nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir akių nuovargio.
Klaviatūra, pelė [1]. Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti
taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Priešais
klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės, kad darbuotojas galėtų atremti plaštakas ir riešus.
Klaviatūra turi būti kilnojama ir atskirta nuo vaizduoklio taip, kad darbuotojas galėtų rasti
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
15
patogią darbo padėtį, nevargindamas rankų ar plaštakų. Riešų padėtis turi būti neutrali:
plaštaka ir dilbis turi būti vienodame aukštyje, kad nereikėtų lenkti riešo. Klaviatūra ir pelė
turi būti viename aukštyje.
Darbo stalas ir darbo stalo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai
išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Darbo stalo paviršius
turi būti mažai atspindintis. Darbo stalo konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus ir
užtikrinti darbuotojui patogią pozą, kurios pasirinkimui turi būti pakankamai erdvės [1].
Dokumentų laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas ir nustatytas taip, kad iki minimumo
sumažintų akių ir kaklo raumenų nuovargį [1].
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti
patogią kūno padėtį. Kėdės sėdimo paviršiaus priekinė briauna turi būti nuožulni. Kėdė turi
būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo
kampą; turėti porankius. Porankiai turi būti reguliuojami [1].
Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis. Pėdų atramos
aukštis ir kampas turi būti reguliuojami, kad galima būtų individualiai pritaikyti kiekvienam
asmeniui [1].
Darbo organizavimo reiklavimai
Pagal HN 32 darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant prie
vaizduoklių, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų
keičiama veikla, sumažinant darbo prie vaizduoklio krūvį. Nepertraukiamai dirbti prie
videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos
(specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu
pradžios. Dirbant 12 valandų darbo dieną, reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms
8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo
valandos daroma 15 min. pertrauka. Nuovargį ir įtampą mažinti pertraukų metu ir pasibaigus
darbui rekomenduojama atliekant specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/arba
poilsio patalpoje.
Darbo eiga
1. Pagrindinės tyrimo priemonės:
1.1. Kompiuterizuotoji darbo vieta;
1.2. Kompiuteris ir programa ErgoEASER [4];
1.3. Asmeniniai antropometriniai duomenys (nusistatyti laboratorinio darbo metu);
1.4. Priemonės linijiniams matavimams atlikti (liniuotės, ruletės ir pan.).
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
16
2. Tyrimo tvarka (saugaus darbo reikalavimai išdėstomi visų laboratorinių darbų pradžioje):
2.1. Įvertinti įrengtos kompiuterizuotos vietos geometrinius parametrus (pagal 1 pav.
schemą) ir jų atitiktį bendriesiems sėdimosios vietos ir videoterminalų įrengimo
reikalavimams. Matavimų, skaičiavimų ir vertinimo duomenis surašyti ataskaitoje;
2.2. Kompiuterizuotos vietos vertinimas ir tobulinimas, panaudojant programą ErgoEASER:
2.2.1. Paleisti programos ErgoEASER Analitic Tools dalį ir jos paprogramę VDTwork.exe;
2.2.2. Programos lange VDT Workstation Analysis įrankių juostoje Files atverti savųjų tyrimų
langą New Analysis ir suteikti jam vardą bei įrašyti reikiamus kitus komentarus;
2.2.3. Įrankių juostoje Variables – Units nusistatyti milimetrinius matmenis žymekliu Metric;
2.2.4. Apytiksliam darbo vietos parametrų nustatymui paprogramės lange Estimated Measures
įveskite savo antropometrinių parametrų apytikslį įvertį (pvz., vidutinio ūgio moteris –
Average Female;
2.2.5. Paspaudus paprogramės klavišą Hints (pagrindinio paprogramės lango apatiniame
kairiajame kampe), atsiveria langas su taisytinais darbo vietos parametrais (jei reikia) tokių
antropometrinių parametrų asmenims.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
17
Šiame lange paspaudus klavišą Make Adjustments, bus automatiškai sukoreguojamos
reikiamos darbo vietos matmenų vertės.
Įrankių juostoje Variables paspaudus VDT Variables, bus pateiktas protokolas su įvestais
darbo vietos parametrais ir taisytinomis parametrų vertėmis.
Uždarius šį langą (spausti Close), galima pereiti prie kitų veiksmų;
2.2.6. Vertinant esamą darbo vietą pagal individualius savuosius matmenis, įveskite Human
lange nurodytus matmenis pagal tiriamos kompiuterizuotos vietos ir savuosius
antropometrinius matmenis. Įvestus matmenis būtina patvirtinti komandomis Enter ir
Accept Changes. Pakeitus matmenis aktyvuojasi langas Actual Measures, skirtas konkretaus
asmens darbo vietos vertinimui;
2.2.7. Paprogramės lange Job aprašykite darbo pobūdį, kontrolę, trukmę, pertraukas ir kt. Jei
naudojamas rašomasis stalas, pažymėkite Hand writing;
2.2.8. Paprogramės lange Chair aprašykite kėdės parametrus, nurodykite nugaros atramos,
porankių ir pėdų atramų buvimą (nebuvimą) ir matmenis;
2.2.9. Paprogramės lange Inputs aprašykite darbo stalo, klaviatūros bei pelės išdėstymo ir
savybių aptariamus parametrus;
2.2.10. Paprogramės lange Displey aprašykite vaizduoklio ir dokumentų laikiklio (jei nėra, tai
kur, Jūsų manymu, jis galėtų būti) išdėstymo ir savybių aptariamus parametrus;
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
18
2.3. Kompiuterizuotosios vietos įrengimo programinė analizė atspindima paprogramės
ErgoEASER Workstation Analysis valdymo lango dešinėje pusėje. Netinkamos kūno
padėtys ir jo dalys pažymimos X ženklais;
2.4. Netinkamos kūno padėtys dėl darbo vietos įrengimo aprašomos darbo protokole
(paspaudus paprogramės klavišą Hints);
2.5. Jei suvedus pradinius duomenis matomi netinkamų kūno padėčių ženklinimai, darbo
vietai normalizuoti reikia rasti koreguotuosius darbo vietos ar priemonių išdėstymo
matmenis;
2.6. Baigti tvarkyti tyrimų ataskaitą (nurodomi atlikto tyrimo tikslas, uždaviniai, priemonės,
rezultatai, išvados ir apibendrinimai) ir pasiruošti darbą apginti.
Literatūra1:
1. Lietuvos higienos norma HN 32:20041. Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos
reikalavimai. - Valstybės žinios, 2004, Nr.32-1027; 2011, Nr. 37-1764.
2. Butkus R.1. Ergonomikos laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai. –Akademija,
2005.- 27 p.
3. TCO Certifications for Displays. -
http://www.tcodevelopment.com/pls/nvp/Document.Show?CID=4146&MID=204.
4. ErgoEASER. An interactive Ergonomics Education, Awareness, System Evaluation, &
Recording Tool. User’s Guide, DOE Download Version. - Pacific Northwest National
Laboratory Richland, Washington, 1999. -
http://www.healthcarefreeware.com/ergo.htm
5. Freivalds A.1, Niebel B. W. Niebel’s Methods, Standards, and Work Design. Twelfth
Edition, International Editio. - McGraw-Hill companies, 2009.- p.722.
1 Rekomenduojama literatūra darbo gynimui ruoštis
19
Aleksandro Stulginskio universitetas
fakultetas kursas grupė
Data: ___________________
Studento vardas, pavardė, parašas
ERGONOMIKOS PAGRINDŲ IR PROFESINĖS SAUGOS VALDYMO dalyko
Individualaus praktinio darbo
KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO TYRIMAS ataskaita
Darbo tikslas ir uždaviniai:
Naudotos tyrimo priemonės:
1. Darbo vietos geometrinių parametrų pagal žmogaus kūno atskaitos tašką nustatymo ir
vertinimo protokolas
Matavimų schema ir priemonių žymėjimai
1 lentelė. Darbo vietos geometrinių parametrų matavimo ir vertinimo rezultatai
Darbo vietos
elementas
Faktinės koordinatės mm Geometrinių matmenų
reikalavimai pagal 1-2 pav.
Skaičiavimai (jei reikia) ir
vertinimas
x y z x y z
Darbo stalo paviršius
(nurodyti ribas)
Darbo kėdė
(nurodyti ribas)
Sėdynė
Porankiai
Procesorius
(nurodyti ribas)
Vaizduoklis
(nurodyti ribas)
Klaviatūra
Pelė
Dokumentų laikiklis
Pėdų atrama
Spausdintuvas
Individualaus praktinio darbo
KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO TYRIMAS ataskaita
20
2. Kompiuterizuotos darbo vietos ir darbo priemonių vertinimo pagal savuosius parametrus,
panaudojant programos ErgoEASER paprogramę VDTwork, rezultatai
Parametrai Pradinė
vertė
Koreguotoji
vertė
KĖDĖ:
Atlošo (jei yra) aukštis
Atlošo posvyrio kampas
Kėdės sėdynės aukštis
Kėdės sėdynės posvyrio kampas
Kėdės sėdynės ilgis šlaunims
atremti
Porankių (jei yra) aukštis nuo
sėdynės
Kėdės porankių plotis
Porankių ilgis rankoms atremti
KOJŲ ATRAMOS (jei yra)
aukštis
posvyrio kampas
atstumas nuo kėdės centro
DARBO STALO (jei yra)
paviršiaus aukštis nuo grindų
Stalo pastatymas (viduryje, K, D)
KLAVIATŪROS aukštis nuo grindų
Klaviatūros posvyrio kampas
Atstumas nuo nugaros iki klaviatūros
Riešo atramos iki klaviatūros ilgis
Parametrai Pradinė
vertė
Koreguotoji
vertė
SĖDINČIO ŽMOGAUS ir darbo
vietos duomenys:
1
Atstumas nuo žemės iki sėdinčio
žmogaus sėdynės (kėdės sėdynės
paviršiaus)
Alkūnės aukštis nuo kėdės
paviršiaus
Akių aukštis nuo kėdės paviršiaus
Plotis ties sulenktų rankų
alkūnėmis
Atstumas nuo alkūnės iki pirštų
Šlaunies ilgis iki blauzdos
Operatoriaus akiniai (Taip / ne)
DARBO apibūdinimas:
Darbo dienų per savaitę
Darbo kontrolės pobūdis
Pertraukos trukmė min.
Pertr. periodiškimas (kas kiek val.)
Darbo dienos trukmė val.
Ar rašoma ranka? (Taip / ne)
Ar naudojama klaviatūra?
Ar naudojama pelė?
PELĖS aukštis nuo grindų
Pelės posvyrio kampas
Atstumas nuo nugaros iki pelės
Riešo aukštis pelei paimti
MONITORIAUS
ekrano viršaus aukštis nuo grindų
ekrano posvyrio kampas
atstumas nuo ekrano iki akių
DOKUMENTŲ LAIKIKLIO
viršaus aukštis nuo grindų
posvyrio kampas
atstumas iki akių
Darbo išvados:
Darbą priėmė – dėstytojas (laborantas): ____________________________
(v., pavardė, parašas)
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
1 įrašyti pasirinktąjį – Maža (-as) moteris ar vyras; vid. moteris ar vyras; aukšta (-as) moteris ar vyras.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
21
Individualus praktinis darbas KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS
Darbo tikslas – susipažinti su krovos rankomis darbų atlikimo reikalavimais bei
rekomendacijomis [1 – 5] ir ištirti, įvertinti bei pateikti pasiūlymus tobulinti krovos darbą
konkrečios situacijos pavyzdžiu.
Darbo užduotys:
1. Išsiaiškinti krovos rankomis darbų atlikimo reikalavimus ir rekomendacijas;
2. Atlikti dėstytojo nurodyto konkretaus krovos rankomis darbo tyrimus ir vertinimą,
panaudojant ir programinę įrangą ErgoEASER
[4].
Pagrindinės žinios
Bendrieji apibūdinimai
Krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio gabenimas (laikymas), kai vienas ar
daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo
savybių ar nepalankių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą [1].
Fizinio darbo krūvis – fizinė įtampa (jėga), naudojama atliekant įvairių veiklos rūšių
darbus [2].
Darbo sunkumas – fizinė įtampa, būtina atlikti dinaminį ir / ar statinį darbą, susijusį su
krovinio kėlimu rankomis ir / ar pernešimu, daugkartiniais pasilenkimais, nuolat
pasikartojančiais rankų judesiais, ilgalaikiu krovinio laikymu ir nepatogia darbo poza [2].
Darbo zona – erdvė, apribota pagrindinių ir pagalbinių darbo priemonių, kurioje
darbuotojas dirba tam tikra darbo poza ir atlieka darbinius judesius [2].
Dinaminis darbas – jėgos reikalaujantys raumenų susitraukimai atliekant judesius,
susijusius su krovinių kėlimu rankomis ir daugkartiniais pasilenkimais bei pernešimais, kai
dalyvauja rankų, kojų ir nugaros raumenys [2].
Statinis darbas – jėgos reikalaujantys raumenų susitraukimai neatliekant judesių, kai
palaikoma darbo poza, viena ar abiem rankomis palaikoma krovinio masė, dalyvaujant rankų,
nugaros ir kojų raumenims [2].
Fizinio darbo krūvio tyrimo metu vertinamas krovinių kėlimas rankomis ir pernešimas,
daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, ilgalaikis
krovinio laikymas, priverstinė darbo poza bei kiti su dinaminiu ir / ar statiniu darbu susiję
ergonominiai rizikos veiksniai. Fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis su
daugkartiniais pasilenkimais ir (ar) jo pernešimu, dalyvaujant rankų, kojų ir nugaros
raumenims, galintis kelti riziką darbuotojui, tiriamas nustatant keliamo krovinio svorį,
autorius dėkingas Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos ministerijai už leidimą naudoti šią programą.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
22
horizontalų atstumą tarp keliamo krovinio ir darbuotojo kūno (laikymo rankose nuotolis) ir
kėlimo aukštį. Statinio darbo krūvis, dalyvaujant rankų, nugaros ir kojų raumenims, tiriamas
nustatant prilaikomo daikto masę ir prilaikymo laiką per pamainą.
Reikiamos darbo pozos palaikymas yra susijęs su statinio darbo krūviu, todėl vertinamas
kaip ergonominis rizikos veiksnys. Darbo poza priklauso nuo darbo zonų parametrų, darbo
pobūdžio (dinaminis ar statinis), jo krūvio, darbo judesių ir jų tempo, darbo operacijų
vykdymo tikslumo, darbo aplinkos ir technologinio proceso organizacinių ypatybių. Svarbu,
kad darbuotojui stovint būtų galima keisti pozą ir numatyta galimybė atsisėsti, nebūtų ilgai
trunkančių nenatūralių kūno pozų, kurių metu rankoms, kojoms ar liemeniui tenka didelis
papildomas statinio darbo krūvis (atsitūpus, klūpant, pakėlus rankas). Darbo judesiai neturi
sukelti pusiausvyros nestabilumo ir reikalauti pastangų ją išlaikyti. Turi būti pakankamai
erdvės laisvai judėti [2].
Krovos rankomis darbų metu didžiausias pavojus yra susižaloti nugarą. Krovinio kėlimo
(laikymo) metu veikiančių jėgų schema pateikta 1 pav. Pažeidžiamiausioji vieta – stuburo
juosmens ir kryžkaulio zonoje tarpsąnarinės jungties vieta L5/S1 (1 pav. taškas O).
1 pav. Juosmens zonos sąnario L5 ir kryžkaulio sąnario S1 tarpsąnarinės kremzlinės
jungties vietą veikiančių jėgų supaprastinta schema (pagal [3] ir [5])
Stuburo ir krūtinės srities raumenų jėga apytiksliai turi būti tokia, kad jėgų momentas
L5/S1 sąnarių jungties taške būtų lygus 0:
Fraum E + FA D = b mkūn g + h mkrov g, (1)
čia: Fraum – stuburo raumenų jėga N;
E - atstumas iki šios jėgos atstojamosios sąlyginio centro (priimamas apie 0,05 m);
mkūn – žmogaus kūno krūtinės srities masė kg (priimama apie 50 % visos kūno masės);
b – horizontalusis atstumas nuo kūno masės centro iki L5/S1 sąnarių jungties m;
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
23
mkrov – keliamo krovinio masė kg;
b – horizontalusis atstumas nuo krovinio masės centro iki L5/S1 sąnarių jungties m;
FA – krūtinės srities raumenų jėgų atstojamoji N;
D – atstumas iki krūtinės - rankų raumenų jėgų atstojamosios sąlyginio centro
(priimamas apie 0,11 m).
Ribinės keliamo krovinio masės skaičiavimas
JAV Nacionalinio profesinės saugos ir sveikatos instituto (NIOSH) mokslininkai pasiūlė
lygtį ribinei keltinai krovinio masei (RKKM) nustatyti [4, 5]:
RKKM = AK · HD · VD · KD · AD · PD · DD, (2)
čia AK – apkrovos pastovioji, priimta 23 kg;
HD – horizontalumo daugiklis. Jis apskaičiuojamas taip: HD = 25/H, čia H – horizontalus
atstumas nuo krovinio paėmimo centro iki kulkšnių centro centimetrais (2 pav.);
VD – vertikalumo daugiklis. VD = 1 - [0,003·|(V - 75)|], čia V – vertikalus atstumas nuo
grindų iki paėmimo centro centimetrais (2 pav.);
KD – krovinio kėlimo daugiklis. KD = 0,82 + (4,5/D), čia D – vertikalus krovinio
atstumas nuo pirminės padėties iki padėjimo vietos centimetrais (2 pav.);
AD – krovinio asimetrijos daugiklis. AD = 1 - 0,0032 A, čia A – asimetrijos kampas
laipsniais (2 pav.);
PD – krovinio paėmimo daugiklis (1 lentelė);
DD – krovinio kėlimo dažnio daugiklis (2 lentelė).
a) b)
2 pav. Krovinio kėlimą apibūdinančių parametrų schema:
a) vertikaliųjų – horizontaliųjų; b) asimetrijos
1 lentelė. Krovinio paėmimo (PD) daugikliai
Paėmimo (sugriebio)
apibūdinimas PD vertė, kai:
V < 75 V ≥ 75
Geras 1,00 1,00
Vidutiniškas, patenkinamas 0,95 1,00
Blogas 0,90 0,90
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
24
2 lentelė. Krovinio kėlimo dažnio (DD) daugikliai
Darbo trukmė t valandomis
Dažnis
min-1
t ≤ 1 1 < t ≤ 2 2 < t ≤ 8
V < 75 V ≥ 75 V < 75 V ≥ 75 V < 75 V ≥ 75
≤ 0,2 1,00 1,00 0,95 0,95 0,85 0,85
0,5 0,97 0,97 0,92 0,92 0,81 0,81
1 0,94 0,94 0,88 0,88 0,75 0,75
2 0,91 0,91 0,84 0,84 0,65 0,65
3 0,88 0,88 0,79 0,79 0,55 0,55
4 0,84 0,84 0,72 0,72 0,45 0,45
5 0,80 0,80 0,60 0,60 0,35 0,35
6 0,75 0,75 0,50 0,50 0,27 0,27
7 0,70 0,70 0,42 0,42 0,22 0,22
8 0,60 0,60 0,35 0,35 0,18 0,18
9 0,52 0,52 0,30 0,30 0 0,15
10 0,45 0,45 0,26 0,26 0 0,13
11 0,41 0,41 0 0,23 0 0
12 0,37 0,37 0 0,21 0 0
13 0 0,34 0 0 0 0
14 0 0,31 0 0 0 0
15 0 0,28 0 0 0 0
> 15 0 0 0 0 0 0
Vertinant krovos rankomis darbo sunkumą tik pagal keliamo krovinio masę ir žmogaus
kūno padėtį, JAV taikomas kėlimo indekso (KI) parametras [4]:
, RKKM
mKI krov (3)
čia: mkrov – faktinė keliamojo krovinio masė kg;
RKKM – apskaičiuotoji pagal (2) lygtį ribinė keltina krovinio masė (kg) tokiomis kėlimo
sąlygomis.
Jei kėlimo indekso KI skaitinė vertė didesnė kaip 1, kėlimo rankomis darbas vertinamas
kaip keliantis riziką darbuotojo sveikatai. KI netaikomas tokiems darbams, kai krauna ne
vienas žmogus, kai su kroviniu einama daugiau nei 3 žingsniai ar lipama (pvz., laiptais), kai
reikia prieš padedant pakeltą krovinį prilaikyti ilgiau kaip 5 s, kai krovinio traukimas ar
stūmimas užima daugiau kaip 10 % darbo trukmės, kai dirbama ribotoje erdvėje, kai krovos
darbuose naudojamas vežimėlis ar keltuvas. Tokiems darbams turi būti taikomi kiti darbo
sunkumo vertinimo būdai, pvz., nurodyti Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo metodinių
nurodymų [2] 3 priede (sunkių krovinių kėlimo ir nešimo vertinimas) ir 4 priede (traukimo ir
stūmimo vertinimas, kai naudojamos ar nenaudojamos pagalbinės priemonės kroviniui kelti
ar / ir gabenti).
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
25
Darbo eiga
1. Pagrindinės tyrimo priemonės:
1.1. Realios (arba dėstytojo nurodytos) krovos darbų atlikimo vietos ir krovinio duomenys;
1.2. Kompiuteris ir programa ErgoEASER [4];
1.3. Jei reikia, priemonės linijiniams ir masės matavimams atlikti (liniuotės, svarstyklės).
2. Tyrimo tvarka (saugaus darbo reikalavimai išdėstomi visų dalyko darbų pradžioje):
2.1. Įvertinti krovos rankomis darbo vietos parametrus ir jų atitiktį bendriesiems krovos
rankomis darbų reikalavimams [1 – 3]:
2.1.1. Išmatuoti (jei dėstytojo neužduotos sąlygos) ir aprašyti krovos rankomis darbo
atlikimo konkrečioje darbo vietoje parametrus. Matavimų ir vertinimo duomenis
surašyti ataskaitoje;
2.1.2. Apskaičiuoti (pagal 2 lygtį) ribinę keltiną krovinio masę (RKKM) esamomis
(arba dėstytojo nurodytomis) krovimo sąlygomis. Skaičiavimo ir vertinimo
(pagal 3 lygtį) duomenis surašyti ataskaitoje.
2.2. Krovos rankomis darbo vertinimas ir tobulinimas, panaudojant programą ErgoEASER:
2.2.1. Paleisti programos ErgoEASER Analitic Tools dalį ir jos paprogramę Lifting.exe.
Atsiveriantis paprogramės langas pavaizduotas 3 pav.;
3 pav. ErgoEASER – Lifting Analysis paprogramės lango pavyzdys
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
26
2.2.2. Programos lange ErgoEASER - Lifting Analysis įrankių juostoje Files atverti savųjų
tyrimų langą New Analysis ir suteikti jam vardą bei įrašyti kitus komentarus apie krovos
darbo pobūdį ir eigą (deja, programa lietuviškųjų raidžių neatpažįsta, todėl reikia rašyti
iš konteksto suprantamomis lotyniškomis raidėmis – ,,švepluoti”…);
2.2.3. Įrankių juostoje Variables – Units nustatyti metrinę matmenų sistemą žymekliu Metric;
2.2.4. Pažymėti paprogramės langeSingle Task Job, jei atliekamas vienatipis krovos darbas (jei
ne, žymima Multi-Task Job);
2.2.5. Paspaudus žymeklį Human, apibūdinti krovą atliekančio (atliekančių) asmenų kiekį,
asmens kūno padėtį, rankų panaudojimą, stuburo ir kojų polinkius;
2.2.6. Paspaudus žymeklį Job, nurodomas kėlimo dažnis, nepertraukiamo krovos darbo
trukmė, suteikiama poilsio trukmė ir krovos darbo specifiką atspindintys veiksmai (žymimi
atitinkamuose langeliuose v). Lifting / Lowering – krovinio kėlimo / nuleidimo veiksmai, o
papildomai parodoma ar panešama (iki 3 žingsnių), lipama, prilaikoma (jei ilgiau nei 5 s),
traukiama ar stumiama (jei užima daugiau kaip 10 % darbo trukmės), einama (daugiau kaip
3 žingsnius), ar dirbama ribotoje erdvėje, ar naudojamas vežimėlis / keltuvas. Pažymėtina,
kad kai kuriems darbams netaikoma KI skaičiavimas (tokių darbų pavadinimai pabraukti);
2.2.7. Paspaudus paprogramės žymeklį Object aprašomos krovinio savybės: masė, svorio
centro pastovumas, matmenys (aukštis, plotis, ilgis), paėmimo savybės (geras, vidutiniškas,
blogas), rankenų ar paėmimo vieta;
2.2.8. Paspaudus paprogramės žymeklį ORIGin aprašomos pradinės krovinio buvimo sąlygos:
aukštis (pažymint ar nuo grindų ar nuo kažkokios plokštumos), nutolimas nuo krovėjo kūno
horizontalioje plokštumoje, padėjimo vietos apvadų (jei yra) aukštis, asimetrijos kampas
(kūno pasukimas kroviniui paimti);
2.2.9. Paspaudus paprogramės žymeklį DESTination ir nurodžius Significant control…. Y
(krovinio padėjimo savybės ne tik aukštis), aprašomos krovinio padėjimo savybės;
2.2.10. Jei kėlimo sąlygoms nustatinėtinas KI, jo vertė rodoma SUMMARY langelyje (viršijant
1 rodoma raudonai... Lango dešinėje žmogaus atvaizde x pažymimos probleminės vietos).
Žemiau rodoma galimas krovinio masės ir kėlimo dažnio santykis, esant tokioms krovimo
rankomis darbo sąlygoms;
2.2.11. Programos lange ErgoEASER – Lifting Analysis įrankių juostoje Variables paspaudus
Lifting Variables, atsiveria pradinių įvestų duomenų protokolo langas (duomenis patikrinus,
jie įrašomi į darbo ataskaitą). Uždarant šį langą reikia spausti Close;
Aleksandro Stulginskio universitetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas
27
2.3. Paspaudus ErgoEASER – Lifting Analysis paprogramės klavišą Hints (pagrindinio
paprogramės lango apatiniame dešiniajame kampe), atsiveria langas su taisytinais (jei
reikia) vietos ar krovimo sąlygų parametrais. Uždarius šį langą (spausti Close), galima
pereiti prie kitų veiksmų;
2.4. Jei suvedus pradinius duomenis matyti netinkamų kūno padėčių ženklinimai ar didesnė
negu vienetas KI vertė, krovos rankomis darbui normalizuoti būtina nustatyti
koreguotuosius parametrus. Prieš įvedinėjant koreguotuosius duomenis, reikia paprogramės
Lifting Analysis dešiniajame kampe pažymėti Revised Values. Įvedinėjant koregavimus,
reikia atsižvelgti į Hints lange aprašytus patarimus ir stebėti, ar raudonais x pažymėtos
vietos panaikinamos (ar jų nepadaugėja), ar KI vertė mažėja ir pan.;
2.5. Vertinimo rezultatus surašyti darbo ataskaitoje.
2.6. Baigti tvarkyti darbo ataskaitą (nurodomi atlikto tyrimo tikslas, uždaviniai, priemonės,
rezultatai, išvados ir apibendrinimai) ir pasiruošti darbą apginti.
Literatūra1:
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis1. –V.Ž., 2006 10
31, Nr. 116-4417 .
2. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai1. - V.Ž., 2005, Nr. 95-3536.
3. Chaffin Don B. Primary Prevention of Low Back Pain Through the Application of
Biomechanics in Manual Materials Handling Tasks // G Ital Med Lav Erg 2005; 27:1,
p.40-50. Prieiga per Internetą - http://gimle.fsm.it/27/1/06.pdf
4. ErgoEASER. An interactive Ergonomics Education, Awareness, System Evaluation, &
Recording Tool. User’s Guide, DOE Download Version. - Pacific Northwest National
Laboratory Richland, Washington, 1999. - http://www.healthcarefreeware.com/ergo.htm
5. Freivalds A. 1
, Niebel B. W. Niebel’s Methods, Standards, and Work Design. Twelfth
Edition, International Editio. - McGraw-Hill companies, 2009.- p.722.
1 Rekomenduojama literatūra darbo gynimui ruoštis
28
Aleksandro Stulginskio universitetas
fakultetas kursas grupė
Data: ________________________
Studento vardas, pavardė, parašas
ERGONOMIKOS PAGRINDŲ IR PROFESINĖS SAUGOS VALDYMO dalyko
Individualaus praktinio darbo KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS ataskaita
Darbo tikslas ir uždaviniai:
Naudotos tyrimo priemonės:
1. Krovos rankomis darbo vietos pradinių geometrinių parametrų (žmogaus kūno ir
krovinio padėčių) schema ir aprašas
Krovos rankomis darbo vietos schema (žmogaus kūno ir krovinio padėtys)
Lentelė. Krovos rankomis darbo vietos parametrų aprašas ir RKKM daugiklių vertės
Masės
pastovioji,
kg
H V D A Paėmimas Dažnis
cm cm cm laipsniais G, V, B min-1
AK HD =
25/H
VD =
1- [0,003·|(V-75)|]
KD =
0,82 + (4,5/D)
AD =
1-0,0032 A
PD DD
Daugiklių vertės
23
2. Ribinės keltinos krovinio masės (RKKM) ir kėlimo indekso (KI) skaičiavimai:
RKKM = AK · HD · VD · KD · AD · PD · DD =
KI = mfakt · RKKM -1
=
Individualaus praktinio darbo KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS ataskaita
29
3. Krovos rankomis darbo tyrimo programos ErgoEASER pagalba rezultatai
Duomenys
(parametrai)
Pradinės vertės Koreguotosios
vertės (jei reikia)
Žmogaus:
Kiekis 1
Panaudojama rankų (1, 2)
Kūno padėtis (stovima, sėdima, priklaupus)
Nugaros palenkimas laipsniais
Kojų palenkimas laipsniais
Darbo apibūdinimas:
Kėlimo dažnis kartais per minutę
Darbo trukmė valandomis
Poilsio pertraukų trukmė (standartinės arba apie ... min.)
Krovos darbo specifika (nešimas, lipimas ar kt.)
Keliamojo krovinio:
Didžiausia ir vidutinė masė (kg), masės centro pastovumas
Aukštis x ilgis
x plotis; rankenų (paėmimo) aukštis (cm)
Krovinio paėmimo vietos:
Aukštis (vertikalusis nuo grindų ar platformos) cm
Nuotolis nuo žmogaus (horizontalusis atstumas) cm
Krovinio padėklo briaunų (jei yra) aukštis cm
Krovinio paėmimo vietos asimetrijos kampas laipsniais
Krovinio padėjimo vietos:
Aukštis (vertikalusis nuo grindų ar platformos) cm
Nuotolis nuo žmogaus (horizontalusis atstumas) cm
Krovinio padėklo briaunų (jei yra) aukštis cm
Krovinio padėjimo vietos asimetrijos kampas laipsniais
Tyrimo rezultatų aptarimas, analizė ar koreguotųjų verčių pagrindimas
Darbo išvados:
Darbą priėmė – dėstytojas (laborantas): ____________________________
(v., pavardė, parašas)
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Recommended