KAIP ATRODĖ PAGRINDINĖ PAGONIŲ

ŠVENTYKLA V ILNIUJE?

PAIEŠKOS

“Manoma, kad pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano, trijų navų.”

2

Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra buvo paversta pagonių šventykla

1387 m. Jogailos rūpesčiu per vienus ar dvejus metus buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta

nauja trinavė gotikinė katedra su 5 koplyčiomis

1419 m. katedra sudegė. Jos vietoje Vytautas pastatė naują didesnę halinę gotikinę katedrą. Ji pastatyta Fromborko

(Frauenburgo) katedros pavyzdžiu.

1522 m. katedra remontuota italų architekto Anus, šalia buvusiame gynybos bokšte įrengta varpinė

BAROKINĖ KATEDRA PAGAL MAKOVSKI 1600 M

1783 m. katedra pradėta rekonstruoti pagal Lauryno Gucevičiaus projektą. Iš abiejų katedros šonų

esančias įvairių formų praeitų šimtmečių koplyčias architektas nusprendė sujungti į darnią visumą.

!

Katedra tapo klasicistine.

Klasicizmo stiliaus halinis trijų navų

pastatas, vidurinė platesnė, o dvi

šoninės siauresnės

9

Fasadą ir vidų skulptūromis ir bareljefais išpuošė italų skulptorius Tomasso Righi (1727–1802)

Laur yno Gucev ič i aus sumanyto j i tau r ios i r a išk ios a r ch i tek tū r os

šventovė t u rė j o atsp indė t i A pšv ie tos

epocha i p r i imt iną r e l i g i ją — nuosa ik ią , p r o t ingą , ugdanč ią p i l i e t ines do r ybes . Katedr os in te r je r o e r dvę į t r i s navas

da l i j a masyvūs p i l i o r ia i , s ienas ska ido do rėn in io

o r der io p i l i as t r a i .

Pr ie p i r mos ios katedr os r y t inės

s ienos at r as t i l aukų akmenų i r

de gto mo l io g r indų f r a gmenta i , būd ing i

pa gon iškų a pe igų v ie tove i . P r ie š ių

g r indų a p t ik tos 6 - ių ž i d in ių l i ekanos .

Ta i ga lė j o bū t i pa gon išk i auko j imo ž i d in ia i . Ka i ku r ie iš jų ga l i bū t i iš 1 -o jo tūkstantmeč i o .

XIX amž i u je i s to r ikas Teodor as Narbutas r ašo, kad šventyk la buvo mū r i nė , be s togo , a p tva r o pav ida lo . Į ė j imas į ją buvo iš Ner ies pusės . P r ieša is į ė j imą p r ie

ga l inės s ienos s tovė j o kop l yč i a , o an t j os – aukš ta a l tana su Per kūno s tatu la .

P r ieša is kop l yč ią buvo kvadr at in i s a l to r ius su

dvy l ika pakopų . Narbutas š i as ž i n ias r ado XVI I amž i aus

pa ba igos Johano Fr ied r icho R iv iuso k r on iko je , r ašy to je

vok ieč ių ka lba , ku r i s pas inaudo jo V i ln iu je

g yvenus io i s to r iko Augusto Rotundo „L ie tuvos k r on ika“ ,

pa r ašy ta l o tynų ka lba (ne iš l i ko ) .

ISTORINIA I DUOMENYS

• Perpasakodamas rusų metraščius, A.H.Kirkoras rašo, kad Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (105 m) ilgio, 100 (70 m) aršinų pločio ir 15 (10,5 m) aršinų aukščio. Ji buvo be stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą). Šalia jos augo ąžuolas, po kuriuo stovėjo Perkūno stabas. O pačioje šventykloje virš sienos buvo įrengta 16 aršinų ilgio galerija. Ten, galerijoje, buvo pagrindinis altorius, arba aukojimo vieta, – 9 aršinų pločio ir 3 aršinų aukščio. Altoriaus link vedė 12 laiptų. Laiptai buvo ir žemdirbystės kalendorius – ant jų buvo sužymėti visi Mėnulio ciklai.

14

G R E IČ I A U S I A I N E B E S T O G O , O B E S I E N O S , K A I P, K A D Š I A M E PAV Y Z D Y J E

15

AR T IKRAI?

“Bandyti atkurti, kaip galėjo atrodyti mūsų pagoniškoji Perkūno šventykla iki Mindaugo laikų, – dar sunkesnė užduotis ne tik

dabarties, bet ir ateities tyrinėtojams.”

16

ŠERNUOSE RASTA PERKŪNO (KALVIS , AKMENINIS IR T.T. ) STOVYLĖLĖ

Vienoje rankoje dievas laiko tris žaibus, o kita ginkluota kūju

arba kardu.

17

PERKŪNO STATULĖL IŲ PAPL IT IMO AREALAS

PASLAPTINGASIS PERKŪNAS ROMOJE

VADINTAS JUPITERIU, O GRAIKIJOJE

DZEUSU

KAIP ATRODĖ JUPITERIO ŠVENTYKLA?

KAIP ATRODYTU APGRIUVUSI V ILNIAUS KATEDRA?

KAIP ATRODĖ NAUJA JUPITERIO ŠVENTYKLA?

LABIAUSIA I PASLĖPTA PASLAPTIS V ISADA PRIEŠ JŪSŲ

AKIS !

28

DIFŪZINIS KULTŪROS PAPLIT IMO MECHANIZMAS - TA IP Š IUO METU PL INTA MADA

PA S A U LY J E K U LTŪR O S K AŽK I E K G A LĖ J O I Z O L I U O T I S T I K T O L I M O S I O S E S A L O S E . TA I P I R L I E T U V O S PA G O N Y BĖ , PA P R OČ I A I ,

RŪB A I , ŠO K I A I A R D A I N O S NĖR A U N I K A LŪS , O AT S P I N D I V I E NĄ A R K I TĄ E U R O P O S L A I K O AT K A R PĄ .

KĄ PASLĖPĖ KATEDROS KŪRĖJAI?

30

Ar atsitiktinai Mozė panašus į Jupiterį?

TOMASSO R IGHI

SUKURTAS JUPITERIS

ARBA PERKŪNAS

L . GUCEVIČ IAUS PASIŪLYTAS

ROTUŠĖS PROJEKTAS !

“P r ieša is į ė j imą p r ie ga l inės s ienos s tovė j o kop l yč i a , o an t j os – aukš ta a l tana su Per kūno

s tatu la ” . Teodor as Narbutas

“ P R I E Š IŲ G R I N DŲ A P T I K T O S 6 -Š I O S Ž I D I N IŲ L I E K A N O S . TA I G A LĖ J O BŪT I PA G O N IŠK I A U K O J I M O Ž I D I N I A I . K A I K U R I E IŠ JŲ G A L I BŪT I IŠ

1 - O J O TŪK S TA N T M EČ I O ” .

Katedros išorės akcentas — frontono timpane esanti kompozicija „Nojaus auka“. Tai puikus alegorinis Dievo sandoros įvaizdis,

liudijantis apie aukos Dievui kilnumą ir reikšmingumą. Kompozicijos centre stovi aukuras su liepsnojančia auka.

Sukurtas Tommaso Righi!

S I M B O L I A I I R P R A S MĖS

P E R KŪN O PA S L A P T I S

Architektas pagrindinį altorių pavaizdavo kaip duris į kitą šventyklą. Ar

tai nereiškia, kad altorius tai tik durys į tikrąjį?

Jameso Stevenso Curlo Oksforde 1999 ir 2000 m.

išleistoje knygoje Dictionary of Architecture

Vilniaus katedra apibūdinama kaip

„įspūdingas neoklasicistinio grynumo,

kuris kitur Europoje nebuvo pasiektas, pavyzdys“

A PŠV I E T O S A MŽ I A U S I D E A L A I

Europoje Apšvietos amžius susitelkė kovai prieš Absoliutizmą, tiek prieš

valstybinį, atstovaujamą Monarcho, tiek ir prieš religinį, atstovaujamą

Popiežiaus.

Tai proto, priežasties amžius.

Žmonės turi sukurti valstybę savo prigimtinėms teisėms – nuosavybei ir

laisvei ginti. Visi žmonės turi būti lygūs, nepriklausomi, laisvi. Valdžia turi

priklausyti tautai.

L . G U C E V IČ I U S 1 7 7 8 M . V I L N I U J E ĮS T O J O Į M A S O NŲ „ G E R O J O G A N Y T O J O " L OŽĘ

Masonai savo religingumą supranta kaip universalų, tinkantį visoms religijoms, kuris remiasi gyvenimo bendryste, tikėjimu prigimtiniu įstatymu, esančiu

kiekviename žmoguje.

Laisvė ir lygybė, religinė tolerancija ir tautų brolybė, artimo

meilė ir labdarybė, asmens tobulėjimas - visos šios idėjos

sudarė laisvųjų mūrininkų veiklos pagrindą.

40

“ L . G U C E V IČ I A U S P R O J E K TŲ T U R I N Y S B U V O I D E O L O G IŠK A I A N G AŽU O TA S : K L A S I C I S T I NĖ A R C H I T E K TŪR A S I E TA S U D E M O K R AT I N I A I S A PŠV I E T O S

E P O C H O S I D E A L A I S , V I S U O T I N E P I L I EČ IŲ S O C I A L I NĖS LY G Y BĖS I DĖ J A . K AT E D R A I R R O T UŠĖ B U V O S U M A N Y T O S K A I P V I EŠ I PA S TATA I . L I G I T O L

V I L N I A U S K AT E D R A , K A I P I R K I T O S E U R O P O S K AT E D R O S , S A U G O J O S AV O P R I V I L E G I J U O TĄ S R I T Į S I E N O M I S I R UŽD A R A I S K I E M A I S . L I E T U V O J E

K L A S I C I S T I NĖ A R C H I T E K TŪR A T U RĖ J O TA M T I K RŲ PAT R I O T I N IŲ A S P I R A C I JŲ : L I E T U V IŲ K I L MĖS IŠ PA L E M O N O I R S U J U O AT V Y K U S IŲ R O MĖNŲ T E O R I J A J A U N U O X V I A . B U V O L I E T U V O S S AVA R A N K IŠK U M O S I E K I MŲ AT R A M A . ”

O G A L TA I G R Į Ž I M A S P R I E ŠA K NŲ , T I K S U MĖTA N T PĖD A S ?

Gucevičius kovojo prieš Masalskį 1794 metų sukilime

P R A R A S TA S I S S I M B O L I S Y R A N E P R A R A S TA S

Laurynas Gucevičius, kaip tikras masonas, visiems prieš akis grąžino Lietuvai pirmapradį Pagoniškos Perkūno šventyklos

vaizdą, nuvalęs ją nuo vėlesnių laikotarpių mados įtakos.

Ir taip jis padarė viską, kad ji taptų pagrindine šventykla.

L . G U C E V IČ I A U S T E S TA M E N TA S : K AT E D R A V I S I E M S I EŠK A N T I E M S D I E V O , N E S VA R B U A R J I S K R I KŠČ I O N I S A R PA G O N I S

43

D A R I U S R A D K E V IČ I U S - S I M B O L IŲ A R C H E O L O G A S

Simboliai, paslėptos prasmės ir valdymasS I M B O L I A I , PA S LĖP T O S P R A S MĖS I R VA L D Y M A S

www.versloknyguklubas.lt