TOTORIU G. 25/3, VILNIUJE: ISTORIJA IR ARCHITEKTURA

K R A S T O A P S A U G O S M I N I S T E R I J A

TOTORIU G. 25/3, VILNIUJE: ISTORIJA IR ARCHITEKTURA

www. kam.lt

Vilniaus senamiesèio plano dalis.

Kraðto apsaugos ministerijos pagrindinio korpuso gatvës fasadas

Raudonomis linijomis paþymëta miesto gynybinës sienos trasa, miesto vartø vieta ir iðlikusios þinomos privaèiosgynybinës sienos miesto viduje, prie Ðv. Ignoto gatvës. Pilkai paþymëta 1602-1773 m. jëzuitø noviciato (1798-1950 m. kareiviniø) teritorija ir jojeesantys pastatai.

Kraðto apsaugos ministerijos pagrindiniai (administraciniai) korpusai (Totoriø g. 25/3); Spaustuvë (Totoriø g. 27); Technikos biblioteka( v. Ignoto g. 6); Ðv. Ignoto baþnyèia (Ðv. Ignoto g. 6); „Stikliø Boèiø“ restoranas (Ðv. Ignoto g. 4); Gynybos ðtabas (Ðv. Ignoto g. 8/29);Lietuvos Respublikos Prezidentûra (nuo 1995 m.). 1387-1795 m. ðioje vietoje buvo Vyskupø rûmai, 1795-1914 m. - gubernatûra; Vilniaus (Vilijos)vartai; Totoriø vartai; Miesto gynybinë siena (1503-1803 m.); Iki vienuolyno ákûrimo buvusiø sklypø privaèios gynybinës sienos prieÐv. Ignoto gatvës (statytos XV a. antroje pusëje ir XVI a. viduryje.).

(Vir elis) (apie 1895-1897 m.). Priekyje – paminklas generolui J. Þemaièiui(1999 m.). Alfredo Pliadþio nuotrauka.

� � �

� � � �

�

Ð

ð

11

2


3

Totoriø g. 25/3: Istorinës pastato istakos

Pusantro ðimtmeèio formuotas architektûros ansamblis, 1602-1773 metais buvæs jëzuitø noviciatas,uþima beveik visà Vilniaus miesto kvartalà tarp Totoriø, Ðv. Ignoto ir Benediktiniø gatviø. 1798-1914 m. buvusiame vienuolyne gyvenorusø kareiviai. 1914-1945 m. èia buvo ásikûrusios ávairios lenkø, vokieèiø karinës, administracinës ástaigos. 1939 metø rudená Lietuvaiatgavus Vilniø, Totoriø g. 25/3 ásikûrë Lietuvos kariuomenës Vilniaus komendantûra, o jai skirtas pëstininkø batalionas - greta,noviciate buvusiose kareivinëse. 1944 metø sausio - geguþës mën. Totoriø g. 25/3 buvo Vilniaus vietinës rinktinës bûstinë.

Tris ðimtus penkiasdeðimt metø buvusi vientisa valda sovietmeèiu buvo iðdalyta.Dabar èia ásikûrusi Kraðto apsaugos ministerija (Totoriø g. 25/3), Technikos biblioteka (Ðv. Ignoto g. 6), Spaustuvë prie Kraðto

apsaugos ministerijos (Totoriø g. 27), „Stikliø Boèiø“ restoranas (Ðv. Ignoto g. 4). Ðiam architektûros ansambliui priklauso ir Ðv. Ignotobaþnyèia. Vieta, kurioje dabar stovi Kraðto apsaugos Gynybos ðtabo pastatas (Ðv. Ignoto g. 8/29), nebuvo jëzuitø noviciato nuosavybë. 4ið 11 buvusio jëzuitø noviciato korpusø bei Ðv. Ignoto baþnyèia dabar priklauso Kraðto apsaugos ministerijai.

Pagrindinis Kraðto apsaugos ministerijos pastatas (Totoriø g. 25/3) yra trijø aukðtø, ákomponuotas Totoriø ir Benediktiniø gatviøkampe, iðdëstytas pagal L formos planà ir dabar atspindi istorizmo stiliø. Pagrindiná fasadà puoðia praðmatnus portikas, èia árengtasiðtaigingas privaþiavimas. Pastate yra iðlikusiø daug autentiðkø XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradþioje statyto vienuolyno korpusopatalpø, ávairiø laikotarpiø architektûros elementø. Graþiausios skliautuotosios salës yra barokinës, suformuotos noviciatolaikotarpiu, XVII a. antroje pusëje. Totoriø g. 25/3 ásikûrusi ministerijos vadovybë, departamentai bei kiti kraðto apsaugos sistemospadaliniai, priimami uþsienio sveèiai, akredituojami uþsienio diplomatai, áteikiami apdovanojimai, rengiamos konferencijos,seminarai ir kt.

Kraðto apsaugos ministerijos pastatai, kaip ir visas jëzuitø noviciato ansamblis, átraukti á Lietuvos Respublikos nekilnojamøjøkultûros vertybiø registrà. Nors ansamblis iðaugo, suklestëjo kaip dvasininkø rengimo ir veiklos centras, ansamblio raidos istorijojeryðki sena ir reikðminga gynybinë tradicija, kuri siekia net XVI a. pradþià. Protëviø pastangas apsiginti nuo agresijos, nuolatináruoðimàsi gynybai ansamblyje mena miesto gynybinës sienos liekanos, gerai iðsilaikiusi iki mûsø dienø XVI a. vidurio privati miestieèiogynybinë siena prie Ðv. Ignoto gatvës.

Istorinës pastato iðtakos.

Konferencijø salë I aukðte, senojoje pastato dalyje.A. Pliadþio nuotrauka.

Salë III aukðte. A. Pliadþio nuotrauka.

4

Fridrichas Getkantas (1614-1666). Vilniaus gynybiniø átvirtinimø planas (1648 m.). Totoriø vartai; Tiltas per Kaèergos upelá.� �


5

Totoriø g. 25/3: Miesto gynybinë siena ir vartai

Vienoje ið Kraðto apsaugos ministerijos patalpø galima pamatyti autentiðkà Vilniaus miesto gynybinëssienos, statytos 1503-1522 metais, mûro fragmentà. Ðios sienos trasa nuo plane paþymëtos eksponuojamo fragmento vietos ëjo Benediktiniøgatvës korpuso viduriu netoliese stovëjusiø Vilniaus (ar Vilijos) vartø link. Prie dabartinio Totoriø ir Benediktiniø gatviø kampo buvo miestoTotoriø vartai. Èia po grindiniais yra jø liekanø. Gatvë (anksèiau kelias) Totoriø vardà gavo todël, kad ëjo per priemiestá, kuriame nuo XIV-XV a.gyveno totoriai. Nuo Totoriø vartø sienos trasa vedë prie dabartinës Prezidentûros sodo kampo ir toliau prie pilies gynybiniø sienø. Aikðtës prieðpastatà anuomet nebuvo, Totoriø gatvë buvo siaura, prigludusi prie pat Totoriø g. 25/3 namo fasado. Nebuvo ir portiko prie pagrindinio áëjimo.Vienuoliai kartkartëmis skundësi judëjimo pro vartus sukeliamais nepatogumais ir triukðmu.

Po kryþiuoèiø puldinëjimø XIV a. pabaigoje ir Þalgirio mûðio 1410 m. Vilniui ilgai niekas negrësë. Gynybinë miesto siena pastatytabaiminantis galimø netoliese, prie Minsko ir prie Aðmenos, XV a. pabaigoje pasirodþiusiø totoriø antpuoliø. 1655 m. rugpjûèio 8 d. miestàuþëmë Rusijos kariuomenë. Vilnius tuo metu buvo vienas didþiausiø ir turtingiausiø miestø Vidurio Europoje. Lietuvos kariuomenë dël suirutëskariuomenëje, taip pat dël kà tik prasidëjusio karo dar ir su Ðvedija pasitraukë, Vilniø paliko be kovos. Mëginimai atsiimti já 1658 m. spalio 8 d. ir1660 m. geguþës 8 d. buvo nesëkmingi. Lietuvos kariuomenë á miestà áþengë tik 1660 m. liepos 11 d. Pilyje rusai gynësi dar 16 mënesiø.

Karo veiksmai parodë, kad miesto siena ir pilis buvo gerai paruoðti gynybai, tik 1655 m. nebuvo kam gintis. Istorikø nuomone, tai vienatragiðkiausiø Vilniaus istorijos datø. Viltys, kad be kovos atiduotas Vilnius maþiau nukentës, nepasitvirtino - miestas buvo þiauriai niokojamas,plëðiamas. Teigiama, kad jis degæs net 17 parø. Vienø autoriø nuomone, þuvæ 25 000, kitø - 14 000 vilnieèiø. Buvo grobiami ne tik aukso, sidabrodirbiniai, bet ir baldai, paveikslai, gobelenai, kiti meno kûriniai, ardomi ir veþami dirbiniai ið marmuro, iðveþami archyvai. Maskvos krautuvës irturgavietës buvusios uþverstos brangenybëmis ir daiktais ið Vilniaus, Maskvoje labai atpigæs sidabras. Ðiaurës karo metu mieste buvo pasirodæðvedai, 1812 m. - prancûzai. Kiekvieno svetimðaliø kareiviø pasirodymo metu kentëjo ir miestas, ir gyventojai.

Miesto gynybinë siena ne kartà buvo tvirtinama (modernizuojama net XVIII a. pabaigoje, Kosciuðkos sukilimo metu) savø ir svetimø, taèiaujëzuitø noviciato teritorijoje gynybiniai mûrai buvo apstatyti ið abiejø pusiø ir net griaunami jau XVII a. antroje pusëje, po 1655-1661 m. Vilniausokupacijos atstatant vienuolynà. Iðgriovimo prieþastys ir aplinkybës neþinomos. Gal manyta, kad buvusios gynybinës sienos ðaudymo angøfunkcijà atliks aukðtai dabartinës Benediktiniø gatvës fasade ákomponuoti panaðûs á ðaudymo angas langeliai, apsiginti padës ràstais irakmenimis sutvirtintas Kaèergos upelio ðlaitas.

Totoriø vartø jokio atvaizdo neaptikta ir kaip jie atrodë neþinoma. Ið apraðymø galima spræsti, kad tai buvæs didelis gynybinis trijø aukðtøstaèiakampio plano bokðto tipo statinys, prisiðliejæs prie jëzuitø vienuolyno ðiaurës rytø kampo. Ávaþiavimo angos arka buvusi plati, bet þema,nukreipta á Totoriø gatvæ, á kurià galima buvo patekti permasyvø mûriná tiltà per vandeningà Kaèergos upelá. Per1794 m. Kosciuðkos sukilimà vartø antrame ir treèiameaukðtuose buvo apgyvendinti aðtuoniasdeðimt ðeðikareiviai. Visi miesto vartai, iðskyrus Medininkø (Auðros), irmiesto gynybinë siena nugriauta 1799-1803 m. „higienos irmiesto erdvës praplëtimo“ dingstimi.

Miesto gynybinë siena ir vartai.

Privaèios gynybinës sienos prie Ðv. Ignoto gatvësfragmentas. Iðlikusios ðaudymo angos ir vartai. Dabarprie ðios sienos stovintis pastatas statytas XVII a.A. Pliadþio nuotrauka.

Totoriø vartai (1892 m.). Juozas Kamarauskas. Pirminë vartø architektûra gotikinë, vartaiprigludæ prie Totoriø g. 25/3 kampo. Totoriø vartai nupieðti praëjus 90-èiai metø po nugriovimo,jau nebeþinant tikslios jø vietos. Pieðiant naudotasi greta buvusiø Vilijos vartø 1785 m. pieðiniu.Vartø angø formos, dydþiai, uþdarymo árenginiø konstrukcinë schema tiek Vilijos, tiek iðlikusiøMedininkø (Auðros) vartø, taip pat Totoriø bei kitø miesto vartø, atrodo, buvo vienoda. Uþ vartømatomi Totoriø g. 25/3 fasadai, buvæ iki pat 1895-1897 m. rekonstrukcijos.

6

Jëzuitø noviciato planas. Pary iausþ nacionalinës bibliotekos, kurioje saugomas ðio plano originalas, kartotekoje nurodyta plano sudarymo data- 1604 m. Plane pavaizduoti vienuolyno kûrimosi pradþioje jau stovëjæ ir, atrodo, pirmieji nauji pastatai. Plane lotynø kalba nurodyta kai kuriøano meto vienuolyno patalpø paskirtis, paþymëti miesto vartai, Totoriø ir Ðv. Ignoto gatvës, miesto gynybinë siena, pagrindiniai sklypo irpastatø matmenys uolektimis. Totoriø gatvë XVII a. pradþioje buvo panaðaus ploèio kaip Ðv. Ignoto gatvë (iki XIX a. vidurio). Kraðto apsaugosministerijos pagrindinio korpuso zonoje stovëjusiø vienuolyno pastatø nëra.Plane pavaizduota teritorija susiformavo po 1610 m. gaisro, apie 1611-1614 m. Kartotekoje nurodyta plano data aiðkiai netiksli. Jei planosudarymo metu baþnyèia jau buvo statoma, 1604 m. plano datà reikëtø perkelti á laikotarpá po 1622 m.

Ðv. Ignoto baþnyèia (projektas (?) prie XVII a. pradþios plano); Prieð ásikuriant vienuolynui jau stovëjæ gotikiniai ir renesansiniai pastatai;Miesto gynybinë siena; Totoriø vartai; Privati XVI a.vidurio gynybinë siena, funkcionavusi iki ásikuriant vienuolynui .� �

� � �


Totoriø g. 25/3: Jëzuitø noviciato ásikûrimas

1568 m. vyskupas V. Protasevièius á Lietuvà pakvietë jëzuitus, kad ðie padëtø kovoti su reformacija.Reikëjo gerai paruoðtø, mokanèiø argumentais nugalëti kovotojø. Tiesos buvo árodinëjamos per disputus ir pamokslus. Jëzuitønaujokynas, vienuoliø ruoðimo mokykla ið Polocko kartu su visais mokytojais persikëlë á Vilniø ir 1602-1604 metais pradëjo kurtisdviejuose namuose Ðv. Ignoto gatvëje. Pastatai suremontuoti, pritaikyti gyventi vienuoliams, árengta laikina koplyèia. Tuo metu ðiamekvartale buvo miestieèiø sklypai, kuriuose stovëjo ávairiu laiku statyti mûriniai ir mediniai gyvenamieji ar ûkiniai pastatai. Po 1610metø Vilniaus gaisro vienuolynas ásigijo dar keletà gretimø sklypø. Taip buvo suformuota didelë vienuolyno teritorija, kuri iki XX a.vidurio nebekito.

Daugelis noviciato ásigytø miestieèiø namø buvo kaip tvirtovës, nors miestas jau buvo apjuostas gynybine siena - fasadø priegatvës pirmuose aukðtuose beveik nebuvo langø, áëjimai á pastatus ir langai orientuoti tik á savà kiemà, virð vartø ið gatvës á kiemà buvovienokio ar kitokio tipo (priklausomai nuo statybos laiko) gynybiniai árengimai. Ðv. Ignoto g. 6 surasta, atidengta ir restauruotadidþiausia iki ðiol Lietuvoje þinoma privaèios valdos gynybinë siena. Ði siena, pastatyta prie Ðv. Ignoto gatvës, gynë neáprastai platømiestieèio sklypà. Aukðtai sienos virðuje buvo ðaudymo angos ir kovos takas (kiemo pusëje). Tankiausiai ðaudymo angos iðdëstytos virðvartø á kiemà. Vëliau toje pat Ðv. Ignoto gatvëje, tik kitoje jos pusëje rasti dar prieð miesto sienos statybà árengti vartai á privaèià valdàsu ðaudymo angomis virð jø, o Auðros Vartø gatvëje - keletas panaðia sistema ginamø XVII a. vartø. XVII a. ðaudymo angos jau apvalios,sudekoratyvintos, taèiau vis dar su ðauliø galerijomis kiemo pusëje. XV - XVII a. þmonës jautësi saugûs tik uþ gerai sutvirtintø, paruoðtøgynybai sienø.

Ásikûrus noviciatui, ðaudymo angos Ðv. Ignoto g. 6 uþmûrytos. Atrodo, vienuolius gynë aukðtos, be langø á gatvæ sienos irdvasininko vardas.

Vienuolynui pleèiantis, dalis senøjø gotikiniø, renesansiniø pastatø ar jø fragmentø pateko á statomo ansamblio mûrus, dalis buvonugriauta. Daugiausia autentiðkø gotikiniø ir renesansiniø pastatø ar jø fragmentø iðliko Technikos bibliotekos mûruose. Apie 1620-1622 m. buvo padëti kertiniai akmenys baþnyèios bei naujø vienuolyno korpusø statybai. Nuolatinës statybos, atstatymai po gaisrø irkarø, dideli pertvarkymai vyko iki pat vienuolyno uþdarymo 1773 metais. Lietuvoje tuo metu jau buvo ásigalëjæs baroko stilius.

Jëzuitø noviciato ásikûrimas.

Vaizdas á jëzuitø noviciato ansamblá iðvakarø pusës. Centre pagrindinisnoviciato korpusas. Totoriø g. 25/3pastatà dengia Ðv. Ignoto baþnyèia.Arkada atidengta ir restauruota 1976-1985 m., ansam-blio korpusus prie Ðv.Ignoto gatvës pritaikant Technikosbibliotekai.Gintauto Trimako nuotrauka (1998 m.).

7

8

1848 m. kareiviniø planas.

Miesto gynybinës sienos fragmentas, dabar eksponuojamas vienoje ið patalpø; Gynybinës sienos trasa Kra to apsaugos ministerijoskorpuse prie Benediktiniø gatvës. Iðlikæ sienos pamatai ar nedideli fragmentai. Totoriø vartø kontûras; Buvæ vienuolyno sandëliai, arklidës,veþiminës. Skliautai restauruoti 2002 m.

Ðis planas su paþymëtais numatytais pertvarkyti elementais ið visø turimø XIX a. planø geriausiai atspindi vienuolynolaikotarpio patalpø erdves ir pastatø kontûrus: Totoriø g. 25 korpusas prie Totoriø gatvës siauras, su medine galerija. Prie siaurojo Totoriø gatvëskorpuso dar neiðgriauti pastato prie Benediktiniø gatvës skliautai (tai padaryta apie 1861 m., ðá projektà patvirtinus). Plane tamsesniu tonupaþymëti 1848 m. projektuoti darbai. XVII a. antros pusës - XVIII a. vienuolyno planø nerasta.Dabartinës Benediktiniø gatvës vietoje paþymëtas upelio krantas su uþraðu „Kaèergos upë”. Sprendþiant ið brëþinio, upelio tekëta labai artipastato sienø, ðlaitai tvirtinti medinëmis konstrukcijomis. Apie XIX a. pradþià upelis jau buvo virtæs nuotekø grioviu.

ð

Pilkai paryðkinti du korpusai - dabartiniø Kraðto apsaugos ministerijos rûmø, Totoriø g. 25/3, sudedamosios dalys.

� �

� �


9

Totoriø g. 25/3: Vienuolyno laikotarpis

1737 m. per vienà ið didþiøjø miesto gaisrø baþnyèia ir vienuolynas sudegë. 1738-1765 m. noviciatas atstatytas ir ðiek tiek iðplëstas;saugantis galimø gaisrø, daug mediniø perdangø pakeista skliautais.

Daugiausia dëmesio jëzuitai skyrë baþnyèiai. Istoriniuose ðaltiniuose baþnyèia apraðoma kaip viena graþiausiø Vilniuje. Po gaisrobaþnyèios rekonstrukcijai 1748-1750 m. vadovavo Tomas Þebrauskas. Paaukðtintos ðoninës koplyèios, pastatyti nauji dirbtiniomarmuro altoriai, rokokiniais lipdiniais ir tapyba papuoðti skliautai. Freskas tapë olandø dailininkas Petras Danckersas de Rij. Baþnyèiaágavo rokoko stiliaus bruoþø.

Totoriø g. 25/3 korpusas pradëtas statyti apie XVII a.vidurá, po karo su Maskva ið dalies perstatytas ir iðplëstas. Ankstyvàjá vienuolyno laikotarpio pastatà formavo dviejø XVII a. barokolaikotarpiø mûrai. Pastatas remontuotas po didþiojo 1737 m. miesto gaisro. Vëliau daugiau nei pusantro ðimtmeèio pastatoarchitektûra nesikeitë.

Totoriø g. 25/3 iki 1895-1897 metø buvo dviejø aukðtø, sujungtas su kitais Totoriø gatvës statiniais, uþdengtas aukðtu dviðlaièiuèerpiniu stogu. Dalis Benediktiniø gatvëje esanèio korpuso buvo vieno aukðto. Pirmame aukðte nebuvo langø á gatvæ. Tai áprastasvienuolynø architektûros bruoþas. Langai buvo tik aukðtai virð gatvës iðkilusioje pirmo aukðto dalyje. Visi áëjimai ir langai buvosukomponuoti kiemo pusëje. Beveik visos pirmo ir antro aukðto patalpos perdengtos skliautais, kone kiekviena turëjo atskirà áëjimà iðkiemo. Kadangi pastatas buvo siauras, be koridoriaus, á antro aukðto patalpas buvo patenkama ið medinës antrame aukðte árengtosgalerijos. Dabartinio pagrindinio áëjimo á pastatà vietoje anuo metu buvo nedideli ðalutiniai vartai á kiemà tarp Totoriø g. 25/3 irbaþnyèios. Pagrindinis ávaþiavimas á tà patá kiemà ir vienuolyno kiemø sistemà buvo dabartinio „Stikliø Boèiø“ restorano vakariniamefasade. Pertvarkyti pastatà pradëta jëzuitø noviciato ansamblá pavertus kareivinëmis.

Pastato Totoriø g. 25/3 architektûra ir paskirtis vienuolyno laikotarpiu.

Rûsiai. Viename i tokiø rûsiø buvo brandinamas vienuolyno alus.Per þemai niðoje árengtà angà, atrodo, á Kaèergos upelá buvoiðleidþiamas panaudotas vanduo. Rûsyje yra laiptai, kuriais buvonusileidþiama ið kiemo. Kieme netoli ðiø patalpø buvo ðulinys.A. Pliadþio nuotrauka.

ð Miesto gynybinës sienos fragmentas viename ið darbo kambariø.Atidengtas 1993 m. Niða iðkirsta XIX a. pabaigoje. A. Pliadþionuotrauka.

10

Salë korpuse prie Benediktiniø gatvës. Ðiame pastate buvo dvi panaðaus dydþio ir architektûros patalpos su ávaþiavimo vartais ið kiemo. Pasakistoriniø ðaltiniø, èia buvo vienuolyno atsargø sandëliai, veþiminës, arklidës. Patalpos buvo tinkuotos, medinëmis grindimis. Fotografuotarestauravimo metu, 2002 m. Nuotrauka autoriaus.


11

Totoriø g. 25/3: Vienuolyno laikotarpis

Hipokaustinës vienuolyno XVII a. ðildymo sistemos krosnis rûsyje prie dabartinio pagrindinioáëjimo. Ið èia pogrindþio kanalais buvo ðildoma dalis korpuso prie Totoriø gatvës patalpø.Krosnies ertmæ dengë skliautas su angomis á dûmø kanalus. Nuotraukoje deðinëje matytiskliauto liekanos. Akmenys guli ant krosnies arkø, po kuriomis kûrenosi ugnis. Krosnis apgriautair uþpilta XIX a. antroje pusëje, atidengta 2000 m. Arka kairiame nuotraukos kraðte - XIX a.pabaigos sienos pamatas. A. Pliad io nuotrauka.þ

Sienoje árengti laiptai á antrà aukðtà. Atidengti 1999 m.Skliautas, pakopos ir tinkas ant sienø autentiðki, iðlikæ iðXVII a. pabaigos - XVIII a. prad ios. iø laiptø paskirtisnenustatyta - laiptai iðkapoti sienoje prie pagrindinësvienuolyno laikotarpio laiptinës, kurios dabar nebëra.XIX a. antroje pusëje visas laiptinës tûris buvo uþpiltasplytø lauþu. A. Pliadþio nuotrauka.

þ Ð

Nors iðlikusiø vienuolyno laikotarpiu statytø patalpø architektûra áspûdinga, taèiau anksèiau Totoriø g. 25/3 pastatas buvopagalbinës paskirties. Èia buvo dirbtuvës, ûkinës patalpos bei sandëliai, dalyje antro aukðto patalpø - gyvenama. Ið XVIII a. pabaigosdokumentø matyti, kad paskutiniais vienuolyno egzistavimo metais Benediktiniø gatvës pastatuose buvo noviciato tvartai, arklidë,veþiminës, staliø dirbtuvës, o korpuse prie Totoriø gatvës - batø, drabuþiø saugyklos, salyklinë ir bravoras, degtinës varykla, nedidelëmidaus daryklëlë. Apraðoma ðalia salyklinës buvusi salyklo brandinimo patalpa su didþiule vonia bei grûdø dþiovinimo patalpa.Greta - bravoras su dvejomis mûrinëmis virenëmis (ugniakurais su mûriniais gaubtais - kaminais). Ið èia palei grindis ëjo vamzdþiai,kuriais alus nutekëdavo á rûsá, á specialias statines. Kieme, netoli bravoro, buvo vandens siurblys. Rûsiai iðlikæ, prieð keletà metø atkastibei sutvarkyti.

1705 metais, per Ðiaurës karà, Vilniuje vieðëjo Rusijos caras Petras I ir jo gausi palyda. Sveèiai lankësi jëzuitø noviciato kalviø irðaltkalviø dirbtuvëse (dabartinë Kraðto apsaugos ministerija, Totoriø g. 25/3). Ið amþininkø liudijimø galima spræsti, kad Petras I labaidomëjosi medþio tekinimo staklëmis, dirbtuvëmis ir pan. Matyt, tuo metu ðiø dirbtuviø bei jos árangos lygis buvo toks, kad tiko rodytiir carams, ir karaliams.

Prie pagrindinio áëjimo, po dabartinës Juodosios salës grindimis, rastas ir eksponuojamas unikalus XVII a. grindø ðildymo karðtuoru sistemos centras - krosnis. Krosnies karðtis kaitindavo akmenis, o karðtas oras kartu su dûmais keliaudavo sumûrytais kanalaisðildydamas grindis. Ði vienuolyno laikais árengta krosnis - retas archeologinis radinys. Tokiø ðildymo sistemø Lietuvoje iðlikæ ne taipdaug. Totoriø g. 25/3 pogrindþio ðildymo kanalø neiðliko, taèiau daug ávairaus profilio pogrindþio kanalø rasta viename ið centriniøvienuolyno korpusø, Ðv. Ignoto g. 6. Matyt, vienuolyne buvo árengtos kelios sistemos, ðildþiusios svarbiausias noviciato patalpas ar jøgrupes. Pagrindinë ðildymo priemonë vienuolyne - krosnys.

12

1848 m. kareiviniø pastatø prie Totoriø gatvës paaukðtinimo projektas. Kairëje - dabartinis spaustuvës prie Kraðto apsaugos ministerijos pastatas(Totoriø g. 27), deðinëje - Kraðto apsaugos ministerijos pagrindinis korpusas (Totoriø g. 25/3). Antrame plane - buvusi baþnyèia (nuo XIX a. vidurio- karininkø klubas) su bokðtus imituojanèiomis sienutëmis galiniame fasade. Baþnyèios simetrijos aðyje - áëjimas á Totoriø g. 25/3 pastatà, po 1893-1897 m. tapæs ir pagrindiniu áëjimu á buvusià baþnyèià. Atrodo, 1848 m. projektas iki galo neágyvendintas - neuþstatyti kai kurie virðutiniai aukðtai.Brëþinio originalas saugomas Maskvos karo istorijos archyve (Rusijoje).


13

Totoriø g. 25/3: Kareiviniø ásikûrimas

Vienas Totoriø g. 25 iðplëtimo ir paaukðtinimo projekto brëþiniø.Korpuso prie Totoriø gatvës pjûvyje uþfiksuotas iki rekonstrukcijosbuvæs vienuolyno laikotarpio pastato siluetas su medine galerijakiemo pusëje. Paryðkinta rengiant spaudai. Brëþinio originalassaugomas Maskvos karo istorijos archyve (Rusijoje).

Laiptai á vestibiulá prie pagrindinio áëjimo. Portikas priepagrindinio fasado, iðkilminga vestibiulio erdviø architektûra irdvigubas áëjimas á pastatà sukomponuoti 1895-1897m., árengiantáëjimà á karininkø klubo salæ dabartinëje Ðv. Ignoto baþnyèioje.A. Pliadþio nuotrauka.

1773 metais jëzuitø vienuoliø mokykla buvo uþdaryta - popieþiaus ásakymupanaikintas jëzuitø ordinas. Ansamblis kurá laikà priklausë Edukacinei komisijai, buvusiame vienuolyne veikë diecezinë kunigøseminarija. 1795 m. á buvusá jëzuitø noviciatà perkeltas vyskupijos kapitulos archyvas. Po treèiojo Lietuvos ir Lenkijos Respublikospadalijimo 1795 m. Lietuvai patekus á Rusijos imperijos sudëtá, 1798 metais buvusiame jëzuitø noviciate ásikûrë rusø kariuomenësPreobraþensko pulkas. 1819 metais Totoriø g. 25/3 árengiami butai aukðtesnio rango kariðkiams. Buvæs ûkinis ansamblio korpusastapo vienu graþiausiø kareiviniø pastatu. Manoma, kad pertvarkymo projektà rengë architektas Petras Rossis (1760 - 1811?). Pastatostruktûra ir tûris ðiuo laikotarpiu nebuvo keièiami.

Praþûtingiausia architektûros ansamblio rekonstrukcija padaryta apie 1843-1848 m. Ypaè nukentëjo centriniai buvusiovienuolyno pastatai - pakeistas kai kuriø korpusø tûris, iðvaizda, iðplanavimas, aukðtis, stogø formos, uþmûrytos pagrindinio korpusoarkados. Rankomis padaryta tiek darbø, kad ansamblio prie Ðv. Ignoto gatvës korpusus restauruojant bei pritaikant Technikosbibliotekai reikëjo atlikti daug tyrimø ir keliø statybiniø organizacijø pastangø. Buvo rekonstruotas ir dabar 25/3 numeriu þymimasTotoriø gatvës korpusas: iðkirsti ar pertvarkyti langai á abi gatves, nugriauti didþiøjø saliø skliautai vienaaukðèiame Benediktiniøgatvës korpuse, iðkirsta daug angø buvusioje gynybinëje sienoje, pakeisti stogai ir jø formos.

Dabartinæ pastato architektûrà sàlygojo karininkø klubo Ðv. Ignoto baþnyèioje pertvarkymas apie 1895-1897 m. (klubas ásteigtaspo 1863 m. sukilimo). Sumanyta baþnyèioje árengtà karininkø klubo pagrindinæ salæ sujungti su Totoriø g. 25/3 korpusu, o pagrindinááëjimà á klubà padaryti ne ið Ðv. Ignoto gatvës, kaip buvo baþnyèioje, o ið neseniai suformuotos prie ðio pastato aikðtës. Skersai kiemàbuvo árengti erdvûs, iðtaigingi laiptai (jø reikëjo dël baþnyèios ir Totoriø g. 25/3 statinio grindø lygiø skirtumo), suformuotas vestibiulissu dvigubu áëjimu ið aikðtës. Áëjimas á salæ ir pastatà paryðkintas atviru prieangiu su balkonà laikanèiomis kolonomis ir praðmatniuprivaþiavimu prie durø. Pasak menotyrininkës Nijolës Lukðionytës-Tolvaiðienës, ðis pastatas artimas Peterburgo dailës akademijosauklëtinio Kiprijono Maculevièiaus braiþui. Rûmø apraðyme minimi tik interjero autoriai - lipdybos dekoratorius Voznickis ir tapytojasStðaleckis, laiptinëje nutapæs freskà, vaizduojanèià deivæ Minevrà, o virð scenos - Vilniaus pilies kalno vaizdà. Pagrindiniai laiptai buvomarmuriniai, holas dekoruotas kinø stiliumi, didþioji salë (buv. baþnyèia) - prancûzø renesanso maniera. Árengiant, o vëliaupertvarkant Ðv. Ignoto baþnyèioje ásikûrusá karininkø klubà, ji buvo taip suniokota, kad 1926-1929 m. atkuriant baþnyèià senøjøarchitektûriniø elementø pëdsakø, pagal kuriuos bûtø galima atkurti autentiðkas formas, atrodo, maþai terasta net paðalinus visàtinkà. Po dviejø XIX a. antros pusës rekonstrukcijø vieno turtingiausiø Vilniaus baþnyèiø interjero neliko në þenklo. Ðiandieninëbaþnyèios architektûra pseudobarokinë, sukurta baþnyèios atkûrimo metu. Architektai Julijus Klosas, vëliau Pavelas Vendziagolskisrestauruoti pirminës barokinës ðv. Ignoto architektûros nesiekë. Atkûrus baþnyèià laiptai, kurie jungë Ðv. Ignoto baþnyèià su Totoriø g.25/3, buvo nugriauti. Po Antrojo pasaulinio karo pastate ásikûrë sovietinis respublikinis karinis komisariatas.

Kareiviniø ásikûrimas. Architektûros permainos.

14


Restauruota virð rûsio buvusi patalpa su hipokaustinës ðildymo sistemos krosnimi. Per stiklines grindis eksponuojamos krosnies liekanos.Ant skliautø XVII-XVIII a. susidariusi laiko patina. Dabar ðioje salëje vyksta kariø apdovanojimai. Greta - Konferencijø salë.A. Pliadþio nuotrauka.

15

Totoriø g. 25/3: Naujas poziûris á kultûriná palikimà

Plyðiai skliautuose ir sienose, aptiktipaskutinio remonto metu. Pastatas galëjodeformuotis po pertvarkymø XIX a. pabaigoje,kai namas buvo paaukðtintas. A. Pliadþionuotrauka.

Vienas ið darbo kambariø senojoje pastato dalyje po remonto. A. Pliadþio nuotrauka.

1990 metais dalis buvusio jëzuitø noviciato architektûrosansamblio tapo Kraðto apsaugos ministerijos valda. Rûmuose rastos sudarkytos patalpø erdvës ir interjerai, apleistos inþinerinëssistemos, chaotiðkas iðplanavimas. 1992-2001 metais dalimis remontuojant pastatà iðryðkëjo suskeldëjæ skliautai, sutrûkinëjusiossienos. Remontuojant buvo siekiama ne tik sutvirtinti pastatà, sutvarkyti inþineriná jo ûká, bet ir parodyti rûmø ansamblio kultûrinævertæ: atskleisti unikalias erdves, iðplanavimo struktûrà, eksponuoti vertingiausius senosios architektûros elementus. Buvo atkastos irdabar eksponuojamos ðildymo krosnies liekanos, atidengti gynybinës sienos fragmentai, atstatyti kai kuriø patalpø skliautai. Prireikënemaþai pastangø atstatyti net taip neseniai, 1895-1897 m., sukurtai pagrindinio pastato vestibiulio struktûrai ir architektûrai.Stengtasi iðsaugoti senosios architektûros ir medþiagø autentiðkumà.

Nekilnojamøjø kultûros vertybiø ekspertai, atsiþvelgdami á ansamblio istorinæ ir kultûrinæ vertæ, pasiûlë Kraðto apsaugosministerijos pastatà kartu su kitais buvusio jëzuitø noviciato statiniais skelbti Lietuvos Respublikos kultûros paminklu. Uþ pastatotvarkymà ir kultûrinës jo vertës atskleidimà 2002 m. Kraðto apsaugos ministerijai áteiktas Kultûros vertybiø apsaugos departamento(KVAD) ásteigtas geriausiai besitvarkanèios ámonës ir ástaigos, ásikûrusios Lietuvos senamiesèiuose ir kituose istoriniuose centruose,diplomas.

Istorinës ir architektûrinës raidos santrauka sudaryta remiantis 1970 m. istorikës Julijos Racevièienës, 1996 m. SigitosGasparavièienës ir 1970-2001 m. Evaldo Purlio atliktais architektûros natûriniais tyrimais.

Kraðto apsaugos ministerija. Naujas poþiûris á kultûriná palikimà.

Kultûros vertybiø apsaugos departamentoprie Kultûros ministerijos diplomas geriausiai

besitvarkanèioms ámonëms ir ástaigoms,ásikûrusioms Lietuvos senamiesèiuose ir

kituose istoriniuose centruose.

Evaldas Purlys

Totoriø g. 25/3, Vilniuje: istorija ir architektûra

Lietuvos Respublikos Kraðto apsaugos ministerijos Vieðøjø ryðiø departamentas,Totoriø g. 25/3, LT-2001 Vilnius.

Kraðto apsaugos ministerijos interneto svetainëKraðto apsaugos ministerijos el.adresas [email protected].

www.kam.lt

Spausdino KAM Lleidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba

Documents

TOTORIU G. 25/3, VILNIUJE: ISTORIJA IR ARCHITEKTURA