Kūrybinės partnerystės – būdas mokytis kitaipVilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinė mokykla

Pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Ligita Kazlauskienė,

Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Rita Valiukienė

Dailės mokytoja metodininkė IrenaTaliatienė

2014

Žmonės iš prigimties yra kūrybingi, tik reikia jiems sudaryti sąlygas kūrybingumui atskleisti. Kūrybiškas mokymas(is) pagrįstas mokymosi ir raiškos būdų įvairove, tinkamos mokymuisi aplinkos sukūrimu, aktyvia vaizduotės veikla. Tai ir yra esminė sąlyga.

„Kūrybinės partnerystės“ – tai Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms skirta programa. Jos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Šių tikslų siekiama sukuriant sąlygas mokyklų ir kūrėjų - menininkų, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjų bei mokslininkų - bendradarbiavimui

Mūsų mokykla įsijungė į šį projektą 2011/12 m.m. kartu su kitomis 42 respublikos mokyklomis kaip „Tyrinėjanti mokykla“.

Ja siekiama pokyčių vienoje mokyklos klasėje ar tikslinėje apie 10–30 mokinių ir 2–4 mokytojų grupėje įgyvendinant nedidelės apimties kūrybiško mokymosi projektą.

2011/2012 m.m.

Projektas ŽENKLŲ DIRBTUVĖS

Režisierius Ramūnas Kaubrys

Kūrybos agentė Rūta Varnaitė

Kuruojanti mokytoja Irena Taliatienė

Dešimta klasė

Mokytojai: Edita Jurkšaitienė, Indrė Matevičiūtė, Šarūnas Jurkus

• Projekto pradžioje buvo išsiaiškinta, jog grupėje aktuali „baimės suklysti“ problema, ypač kalbant apie lietuvių kalbos vartojimą. Projekto pabaigoje tikimasi sumažinti šį kompleksą, kadangi jis blokuoja ne tik raštingumo, bet ir kitus jaunų žmonių gebėjimus.

• Projektu tikimasi, jog mokytojai taip pat pasisems įkvėpimo savo dalykus dėstyti įvairesniais metodais, didelį dėmesį kreipiant į jų kaip individų at(si)skleidimą.

• Pastebėta, jog projekto pradžioje moksleiviai nedaug žino apie Vilkyškių miestelio istoriją bei jo žymias asmenybes. Projektu stengiamasi skatinti pasididžiavimo savo kraštu, jo istorija bei žmonėmis, jausmą.

Vadovaujami Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pavaduotojos Rūtos Varnaitės ir dalyvaujant pačiam teatro vadovui Ramūnui Kaubriui mokiniai sukūrė pusvalandžio trukmės performansą nenaudojamoje mokyklos patalpoje, įkvėpti Vilkyškiuose XX a. pirmoje pusėje gyvenusio žymaus vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio, kurio tekstai ir jų reikšmės ir buvo viso sumanymo pagrindas. Visi dalyviai turėjo savo unikalius ženklus – pirštų atspaudus.

Jei kalbame apie genialumą, reikėtų pakalbėti ir apie paprastumą. Paprastumą visame kame, ko dažnai nepastebime. Kad ir apleistos nenaudojamos patalpos mokykloje – mokslo ir žinių židinyje. Nuo paprastos idėjos aplinka gali transformuotis į kažką dvasingo ir jautraus. Vilkyškių mokyklos mokiniai sukūrė scenografiją ir dekoracijas savo performansui. Taip jie ne tik mokėsi dirbti kartu, bet ir parodė bendruomenei, kad mūsų aplinka gyvena tiek, kiek joje gyvename mes patys.

ŽIŪRĖTI

Kuriantys praktikai: Architektas Vladas BalsysRežisierė Vida NarveišytėInžinierius Valdas EidukynasKūrybos agentė Vida Narveišytė

Kuruojanti mokytoja Irena Taliatienė

11 mokytojų, 123 mokiniai

2012/13 m.m.

„Pokyčių mokykla“ yra orientuota į visą mokyklą apimančius plačius ir tvarius pokyčius. Tam tikslui rengiami nuo 1 iki 3 kūrybiško mokymosi projektų, kurie įtraukia 50–100 mokinių ir bent 6–10 mokytojų.

Projekto metu norėjome išspręsti šias problemas:Keisdami fizines erdvės, keisti mokymo/si metodų įvairovę bet kokių dalykų pamokose;Taikant dramos, alternatyvių menų metodus keisti emocines aplinkas, kurios skatintų kūrybines kompetencijas;Kurti mokymosi erdves virtualioje aplinkoje ir tirti kaip tai skatina mokinius susidomėti mokymosi turiniu

Iškeltos problemos sufleravo apie netradicines pamokas, netradicinėse erdvėse, kurios pačios savaime suteikia galimybes geriau suvokti ugdymo turinį, nes suteikia informacijos arba ją papildo aplinkoje esančiomis detalėmis.

Sujungus tokias skirtingas kūrybos sritis: architektūrą, inžineriją bei režisūrą/teatrą teko viską suguldyti į ugdymo procesą, suderinti su ugdymo turiniu.

Sukurta LA‘gamino galerija, kurioje eksponuojami ne tik išbaigti mokinių meno darbeliai, bet pamokos procese vykstančios kūrybos pavyzdžiai. Tuo siekiama kurti mokyklą „be sienų“ , kad visi galėtų matyti ko ir kaip mokomasi.

Išbandytos kitokios mokymosi erdves (istorijos mokymasis Klaipėdoj, fizikos Kaune, istorija (viduramžiai) apleistose mokyklos patalpose ir kt.) Mokiniai tapo smalsesni, žingeidesni, nebenori tradicinių pamokų, nes išlaisvėjo, atsiskleidė.

Mokyklos emociniame erdvių žemėlapyje atsirado daug daugiau šiltesnių vietų, atsirado „keliaujančios klasės“ įrankis.

2013/14 m.m.Tretieji metai

Kūrybos agentas Vytautas ButkusKurianti praktikė Gintarė KazakevičienėKuruojanti mokytoja Ligita KazlauskienėAntra ir trečia klasėsMokytojai: Rita Valiukienė ir Ligita Kazlauskienė

• Savo projektą pavadinome IŠRADINGASIS TRAUKINUKAS. Manome, kad mums užteko atkaklumo įgyvendinti šį projektą.

• Dvejus metus pradinių klasių mokiniai ir mokytojai smalsiai sekėme KP veiklas ir truputį pavydėjome...

• Pradinukai irgi ne iš kelmo spirti, jie gali daug nuveikti, bet vis trūko postūmio... Kankino klausimas: ramiai dirbti patikrintais metodais ar surizikuoti ir išleisti kūrybingumo džiną iš butelio...?

• Ilgai ir nuosekliai naudojome analizę ir sintezę, kol nustatėme problemą: pradinukai yra individualistai ir nėra patyrę bendradarbiavimo džiaugsmo...

• Nutarėme, kad teatrinės raiškos metodai ir pratimai leistų vaikams kitaippažinti naujas erdves ir tuo pačiu išlaisvinti jų minčių raišką.

• Įtraukėme mokinius į kūrybines veiklas ir stebėjome moksleivių mokymosi, elgesio ir bendravimo pokyčius, kurie vyksta išlaisvinus kūrybiškumą ir bendradarbiaujant.

• Mes siekėme, kad kiekvienas vaikas teigiamai vertintų save ir kitus, būtų pozityviai nusiteikęs.

• Projektas padarė teigiamą poveikį mokiniams, ypač jų mokėjimui gyventi kartu. Abi klasės tapo vieningesnės, geriau geba dirbti didesnėje grupėje.

• Džiugina teigiamas poveikis vaikams. Mokiniai drąsiau reiškia savo mintis, labiau pasitiki savimi, drąsiau išsako ką galvoja, geba adekvačiai save įsivertinti.

• Stengėmės keisti ugdymo(si) aplinkas, nes protinis darbas kokybiškesnis kai pradinukas ne sėdi vietoje, o juda. Ugdymosi aplinka turi didelę įtaką mokinių motyvacijai ir rezultatams.

IŠVADOSVykdant projektą, mes bandėme kuo labiau remtis į potyrius ir emocinį pradą. Mes manome, kad ir kokio amžiaus būtų žmogus, ypač svarbu yra, kokia jo emocinė būklė. Tai labai svarbu suprasti mokykloje, nes bet kokios informacijos priėmimas ir suvokimas labai priklauso nuo emocinės būklės.

Todėl mes stengėmės visą informaciją perduoti tokiomis priemonėmis, kad mokiniai ją galėtų ne tik išgirsti ar pamatyti, bet ir pajusti.

Didžiausias akcentas šiame projekte visgi buvo nukreiptas į mokytojus, darbą su jais, jų nuostatomis, samprata bei mąstymu.

Kūrėjai vesdami integruotas pamokas kartu su dalyko mokytojais, praturtindami tradicines pamokas, naujais požiūriais bei metodais, buvo tiesioginiais šaltiniai mokytojų tobulėjimui.

Vieni mokytojai iš šios patirties pasiėmė daugiau, kiti mažiau, tačiau, kad mokytojai yra teisingame kelyje mes neabejojame

Krykštaujantys vaikai mokykloje – džiaugsmingas ženklas, įrodantis, kad žmogiškoji prigimtis pasižymi žingeidumu, kurį dažnai apkrauname per dideliu informacijos kiekiu. Bet turime nepamiršti, kad laimingas žmogus – mokantis reikšti savo emocijas ir sugebantis mokytis bei tobulėti savarankiškai.

Projektas “Kūrybinės partnerystės” buvo tik pirminis katalizatorius vaikų ir mokytojų sąmonėje apie “kitokias” mokymosi formas ir erdves.

Projekto tęstinumas:

• Keičiame mokyklos erdves siekdami kad jos skatintų kūrybingumą, norą veikti;

• Vedame netradicines pamokas;

• Labiau vertiname ne rezultatą, o pokytį link teigiamo rezultato.