IKT TAIKYMO ANALIZĖ NEFORMALAUS VAIKŲ UGDYMO/ŠVIETIMO SEKTORIUJE

Darbo bendraautorės - VDU TSV-2 kurso studentės:

Justina Butkutė, Ervina Griciūnaitė, Lina Grinevičiūtė, Aušra Jakšaitytė, Giedrė Karpinskaitė, Gintarė Kavaliauskaitė, Indrė Milašauskaitė, Jurgita Paulauskaitė

Butkutė, Griciūnaitė, Grinevičiūtė, Jakšaitytė, Karpinskaitė, Kavaliauskaitė,

Milašauskaitė, Paulauskaitė pristatymas IKT taikymo analizė neformalaus vaikų

ugdymo/švietimo sektoriuje licencijuojamas pagal

Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Tyrimo planas:

Tyrimo tikslas - aptarti IKT taikymo neformaliojo vaikų ugdymo/švietimo srityje

aspektus atskleidžiant taikymo galimybes.

Uždaviniai:

1.Apibrėžti naujausių technologijų neformaliojo ugdymo sampratą.

2.Išanalizuoti naujausių technologijų galimybes ugdant vaikus pamokų metu.

3.Atskleisti bendravimo su ugdytiniais technologijų taikymo erdves.

4.Pateikti informacinių technologijų galimybes švietime.

Analizei atlikti laikomasi tolimesnių etapų:

Analizės atlikimo etapai:1. Tyrimo parametrų suformulavimas

2. Mokslo šaltinių atranka ir analizė

3. Mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengimas

4. Tyrimo instrumento sudarymas bei pagrindimas

5. Tyrimo duomenų rinkimas

6. Tyrimo duomenų analizė

7. Tyrimo rezultatų interpretavimas

8. Išvadų ir rekomendacijų parengimas

9. Tyrimo rezultatų pristatymas

Tyrimo instrumentas:Analizės etapuose naudotasi šiais instrumentais:

1.Bendros paskirties automatine paieškos sistema Google;2.Programų rinkiniu Google Docs;3.Microsoft Office programa PowerPoint;4.Interneto telefoniniu tinklu bei kompiuterine programa “Skype”;5.Internetiniu socialinis tinklu “Facebook”;6.Creative Commons licencijomis.

Problematika•Politinis lygmuo;

•Institucinis lygmuo;

•Mokytojo profesinės veiklos raiškos lygmuo;

•Infrastruktūrinės problemos;

•Patirties trūkumas;

•ES ir LT skirtumai;

Praktinės problemos, su kuriomis susiduriama taikant IKT neformaliajame

vaikų ugdyme/švietime:

1.Ne visuose įstaigose yra kompiuteriai;

2.Nepajungtas internetas;

3.Ne visi pedagogai turi įgūdžių naudotis kompiuteriu;

4.Neformaliojo vaikų ugdymo mokytojais gali dirbti ne tik asmenys baigę pedagogikos

studijas;

5.Įstaigose nėra pakankamai skiriama lėšų IT diegimui ir atnaujinimui.

Europos Sąjungos ir Lietuvos skirtumai (1) :

Neformalusis vaikų ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje išlieka kūrimosi

stadijoje, tiriamas epizodiškai, ypatingai neskiriant nuoseklaus dėmesio pokyčiams.

Nors ir akcentuojama neformaliojo vaikų ugdymo nauda kompetencijų ugdymui bei

atliekami įvairaus pobūdžio ir masto tyrimai, atskleidžiantys problemines neformaliojo

vaikų ugdymo spragas, vis dar nesutariama dėl sąvokų ir terminų vartojimo.

Europos Sąjungos ir Lietuvos skirtumai (2):

Dažnai kyla problemų siekiant apibrėžti neformalųjį vaikų ugdymą bei

suvokti jo esminius ypatumus švietimo sistemai. Be to, neformalusis vaikų

ugdymas formaliojo švietimo sistemoje suprantamas kaip

laisvalaikio/popamokinė veikla.

Šiuolaikinis vaikas – koks jis?

Sparčiai keičiantis visuomenei bei technologijoms kinta požiūris į vaiką, jo ugdymą.

Šiandien vaikai, jų patirtis ir poreikiai yra kitokie, negu suaugusiųjų vaikystėje.

Šiuolaikiniai vaikai vadinami įvairiai - ,,interneto amžiaus“, Z kartos, skaitmeninių

technologijų vaikai. Jie auga su kompiuteriais, internetu, interaktyviomis lentomis,

mobiliais telefonais, foto aparatais, skaitmeninėmis knygomis, žaislais.

Šiuolaikiniai vaikai ypatingi tuo, jog :

● Nori patys ieškoti informacijos, pamatyti, išgirsti, veikti, kurti realioje aplinkoje, o ne žiūrėti paveikslėlius ar klausytis pasakojimų apie aplinką bei įsiminti išgirstą informaciją.

● Vaikų smegenų struktūra pakitusi taip, kad jie greičiau bei lengviau priima ir suvokia vaizdinę informaciją.

● Jie pasitiki savimi, yra optimistiški, linkę gyventi be rūpesčių, nori įdomios informacijos (Monkevičienė, Banevičiūtė ir kt., 2015)

Neformaliojo vaikų ugdymo metu, pritaikant IKT galima paprasčiau atliepti šiuolaikinio vaiko poreikius:

Pav. 1. Neformalusis švietimas Lietuvoje (pagal Ugdymo plėtotės centro duomenis, 2011)

Teorija (1)

Neformaliojo ugdymo veikloje mokiniams suteikiama galimybė nesijausti

formaliojo ugdymo pamokoje, atsiskleisti jų gabumams, pagilinti ir praktiškai

panaudoti turimas ar įgytas žinias pamokų metu. Neformaliojo ugdymo veikla taip pat

yra asmenybės ugdymo dalis stiprinanti pasitikėjimą, iniciatyvumą, tautiškumą,

lavinanti protą ir kūrybiškumą.

Teorija (2)Edukologai nurodo, kad kompiuteriai nėra tinkami tam tikro amžiaus vaikams. Jie

labiau norėtų matyti vaikus konstruojančius, piešiančius ar vaidinančius. Be to, jie iškelia

vaikų sveikatos problemą ir teigia, kad kompiuteris slopina vaizduotę, kūrybiškumą ir

intelektinę raidą (Bytautienė, 2001; Radušis, 2011).

Informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) integravimas į švietimo sistemą

tampa nebe galimybe, o būtinybe norint Lietuvai neatsilikti nuo labiau išsivysčiusių

pasaulio valstybių (Sabaliauskas, Morkevičienė, 2007).

Teorija (3)Ugdydami vaikus turėtume atsižvelgti į ,,interneto amžiaus“ vaikų ypatumus tam, kad

geriau pritaikytume ugdymo turinį vaikų poreikiams ir mokymosi stiliui:

●Sudaryti sąlygas žaisti su šiuolaikinio vaiko poreikius atitinkančiais žaislais.

●Sudaryti sąlygas patiems vaikams ieškotis informacijos.

●Sudaryti vaikams galimybes internetinių pokalbių programa ,,Skype“ bendrauti su kitų

Lietuvos miestų ar užsienio ugdymo įstaigų vaikais.

Daugiau IKT taikymo rekomendacijų: http://issuu.com/ikimokyklinis/docs/knyga_-_rekomendacijos

Socialinis aspektas

Vaikai gali laisviau komunikuoti su bendraamžiais, atlikti įvairias komandines

užduotis (kaip ir mes), bendrauti su mokytojais. Vyrauja nuomonė, kad darbas

kompiuteriu skatina užsiskleisti, riboja bendravimą su bendraamžiais, tuo tarpu darbas

ar kūrybinė veikla mažomis grupelėmis leidžia laisviau rinktis darbo metodus, spręsti,

kaip gautą medžiagą panaudoti, pratinasi atsakyti už savo veiklą, grindžiamą

bendradarbiavimu. Nors reiktų įvertinti ir galimus pavojus, nes pastovus ir nekintantis

IKT taikymas gali lemti susvetimėjimą, negebėjimą minčių reikšti žodžiu, bendrauti

gyvoje aplinkoje, socializuotis.

Psichologinis aspektasNaudojant IKT (informacines komunikacijos technologijas) neformaliajame vaikų

ugdyme/švietime, nebelieka barjero ir baimės bendrauti bei pasisakyti, reikšti nuomonę,

nes kompiuteriai vaikui padeda ne tik sužinoti, bet ir veikti.

IKT taikymas - tai nauja galimybė vaikui kaupti naują ir plėtoti ankščiau

(dažniausiai namuose) įsigytą patirtį. IKT keičia tradicinio mokymo metodus ir mokymą/si

apskritai.

Kultūrinis aspektasKultūrinė IKT priemonių taikymo nauda neformaliajame vaikų

ugdyme/švietime – platesnis įvairių interesų žmonių pasiekiamumas, galima lankytis

virtualiuose muziejuose, parodose. Google view pagalba aplankyti-peržiūrėti įvairias

šalis bei miestus. „IT ir internetas perteikia ir padeda diegti kultūrines vertybes –

požiūrius į socialinius santykius, šeimą, religiją, žmogiškąją egzistenciją, – kurios,

būdamos naujos ir patrauklios, gali paskatinti suabejoti tradicinėmis kultūromis“

(Volungevičienė, A ).

Išvados:1. Naujausių technologijų taikymas neformaliajame ugdyme - tai patogus būdas

mokytis, tobulinti, nereikalaujantis daug techninių resursų ir investicijų ir yra tinkantis mokiniams. Galima naudotis turimu kompiuteriu bei interneto ryšiu mokykloje, bibliotekoje, namuose ar kitoje vietoje.

2. Mokiniams suteikiama daugiau laisvės, tai yra leidžiama mokiniui nesijausti kaip formalioje pamokoje bei išbandyti naujausias technologijas.

3. Bendravimas vyksta ne tik klasėje susitikimų metu, bet ir elektroniniu paštu ar telefonu.

4. Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos didina švietimo galimybes, leidžia mokymosi metodikas išplėsti naujas naudojimo sritis, ar sukurti naujas mokymosi metodikas.

Rekomendacijos:

Neformalusis vaikų švietimas (toliau - NVŠ) yra sudedamoji Lietuvos švietimo

sistemos dalis, todėl būtina atkreipti vienodą dėmesį į visas švietimo sistemos dalis,

neišskiriant nė vienos. Tačiau reali situacija skirtinga kiekvienoje savivaldybėje.

Svarbu neformaliojo vaikų švietimo problemas, taip pat nepakankamą IKT naudojimą

ugdyme spręsti visuotiniu mastu. Nuo 2015 m. spalio visuotinai priimtas NVŠ mokinių

krepšelio lėšų skyrimas NVŠ teikėjams - palankus postūmis pokyčių link. Vis tik tai

nėra panacėja nuo visų NVŠ problemų. Siūloma:

Politikams ir pedagogų rengėjams

Siekiant keisti suvokimą apie neformaliojo vaikų švietimo/ugdymo naudą vaikui

apskritai ir IKT naudojimo reikalingumą ugdymo procese svarbu:

●Peržiūrėti mokytojų rengimo programas - sukurti vientisą kompiuterinio raštingumo

ir IKT priemonių taikymą visų studijų metu;

●Ne direktyvomis ir žodiniais sprendimais, bet darbais įgyvendinti strateginius

prioritetus švietimo, ypač neformaliojo vaikų ugdymo srityje;

●Pokyčius, susijusius su švietimo reformomis ir liečiančius vaikus, pradėti įgyvendinti

nuo žemiausios švietimo sistemos grandies - ikimokyklinio vaikų ugdymo.

Savivaldybėms

NVŠ – savivaldybių savarankiškoji funkcija, todėl kiekvienos savivaldybės

atsakomybė – pasirūpinti pilnaverčiu vaikų neformaliuoju ugdymu ir skirti pakankamai

dėmesio ir finansinių resursų ne tik ūkinės paskirties išlaidoms NVŠ teikėjams

apmokėti, tačiau pasirūpinti ugdymo bazės praturtinimu, infrastruktūros sukūrimu,

skiriant didesnes dotacijas iš savivaldybės biudžeto.

Neformaliojo vaikų ugdymo teikėjams

Skatinti ir aktyvinti IKT taikymą kasdieniame administraciniame darbe bei

ugdymo proceso metu. Aktyviau naudoti Google produktus, siekiant efektyviau

organizuoti susirinkimus, informacijos sklaidą. Skatinti pedagoginio personalo

tobulėjimą ir kompiuterinio raštingumo ugdymą, inicijuojant IKT taikymo mokymus,

seminarus, praktinės sklaidos išvykas į IKT efektyviai taikančias NVŠ ir formaliojo

ugdymo įstaigas. Vykdyti apklausas, kurios leistų sekti situaciją ir poreikį,

atskleidžiančius IKT taikymo galimybes, grėsmes, teigiamus aspektus ir tokiu būdu

tobulinti veiklą.

Neformaliojo vaikų švietimo mokytojams

Domėtis naujomis IKT pritaikymo galimybėmis ir jas dažniau taikyti kasdienėje

veikloje. Bendradarbiauti su kitais pedagogais, įvaldžiusiais IKT ir semtis praktinės

patirties. Vykdyti mokinių apklausas, siekiant išsiaišinti kokiu būdu jiems priimtina

mokytis bei ką galėtų rekomenduoti mokytojams. Leisti vaikams kūrybiškai reikštis ir

siūlyti IKT priemones bei kartu bendradarbiaujant jas taikyti veikloje. “Būti atviru ir

lanksčiu, pritaikant IKT mokymui/si” (Martin C., Martin D., (1990), cituota iš

Sabaliauskas, T., Morkevičienė, I. 2007).

LITERATŪRA:1. Bytautienė R. . kompiuteris vaikų darželyje. //Žvirblių takas,2001 Nr.-14-20p2. LRŠMM. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m.

gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695, LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija. [interaktyvus] http://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/neformalus%20ugdymas/KONCEPCIJA%202012%2003%2029%20isak%20Nr.%20V-554.pdf

3. Radušis M. Kompiuteris namuose: vaiko draugas ar priešas.-2011//Prieiga per internetą: žr. 2015 10 154. Sabaliauskas T., Morkevičienė I.Informacinių ir komunikacinių technologijų integravimas į mokymo(si)

procesą socialiniu bei etiniu aspektais. 2007 - [interaktyvus] http://esf.vdu.lt/esf/esf0013/downloads/14.pdf

5. Ugdymo plėtotės centras. Neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo tyrimai ir metodika, 2014. – [interaktyvus] http://www.upc.smm.lt/ugdymas/neformalusis/neformalus5.php

6. Ugdymo plėtotės centras. Neformalusis švietimas užsienyje, 2013. – [interaktyvus] http://www.upc.smm.lt/ugdymas/neformalusis/neformalus6.php

7. Ugdymo plėtotės centras. Neformalusis vaikų švietimas : neformalusis vaikų švietimas bendroje Lietuvos švietimo sistemoje, 2011. – [interaktyvus] http://www.upc.smm.lt/ugdymas/neformalusis/neformalus1.php

8. Valstybinė švietimo 2013-2022 m. strategija. Projektas 2012-08-07. [interaktyvus] http://ringuvos-sm.siauliai.lm.lt/wp-content/uploads/2012/08/valstyb.-svietimo-strategia-2013-2022.pdf