ŠVIETIMAS IR MOKSLAS KLAIPĖDOS REGIONE
2016 05 04
ANALIZĖS STRUKTŪRA
• Klaipėdos regiono ekonominė situacija
• „Jūrinio slėnio“ apžvalga
• Klaipėdos regiono valstybinių aukštųjų mokyklų apžvalga:
– Klaipėdos universitetas (KU)
– Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)
– Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM)
• Apibendrinimas
www.mosta.lt
Klaipėdos regiono ekonominės
situacijos apžvalga
Duomenų šaltinis: LSD, 2016
Klaipėdos regione, kaip ir visoje šalyje, gyventojų skaičius mažėja.
Amžiaus struktūra taip pat neišsiskiria.
329
327
325
2014 2015 2016
Gyventojų skaičiaus kaita Klaipėdos apskrityje, tūkst.
2943
2921
2889
2014 2015 2016
Gyventojų skaičiaus kaita Lietuvoje, tūkst.
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Jaunesni nei 25 metai
25-29 m.
30-34 m.
35-39 m.
40-44 m.
45-49 m.
50-54 m.
55-59 m.
60-64 m.
65 m. ir vyresni
Gyventojų dalis pagal amžiaus grupes
Klaipėdos regionas Lietuva
Duomenų šaltinis: LSD, 2016
Klaipėdos apskrities sukuriama BVP dalis nuo 2010 metų didėja ir
išlieka svarbi šalies mastu.
BVP pagal apskritis
mln. EUR
2010 2011 2012 2013 2014
Iš viso 28028 31263 33335 34962 36444
Alytaus apskritis 975 1077 1113 1159 1215
Kauno apskritis 5387 6124 6539 6854 7190
Klaipėdos
apskritis3446 3828 4021 4148 4288
Marijampolės
apskritis948 1049 1149 1179 1196
Panevėžio
apskritis1695 1922 2056 2106 2162
Šiaulių apskritis 2075 2337 2506 2560 2594
Tauragės
apskritis566 657 683 700 725
Telšių apskritis 1185 1327 1335 1357 1323
Utenos apskritis 984 1074 1090 1119 1152
Vilniaus apskritis 10767 11869 12843 13780 14601 2%
3%
3%
3%
4%
6%
7%
12%
20%
40%
Tauragės
Utenos
Alytaus
Marijampolės
Telšių
Panevėžio
Šiaulių
Klaipėdos
Kauno
Vilniaus
BVP dalis pagal apskritis
Duomenų šaltinis: LSD, 2016
Daugiausia užsienio investicijų Klaipėdos apskrityje pritraukia
apdirbamoji gamyba bei transportas ir saugojimas
Tiesioginės užsienio investicijos
metų pabaigoje | mln. EUR
Lietuvos
Respublika
Klaipėdos
apskritis
Iš viso pagal
ekonomines veiklos
rūšis
2013 12719,9 962,52
2014 12864,83 1007,29
Žemės ūkis,
miškininkystė ir
žuvininkystė
2013 135,67 21,81
2014 159,32 18,64
Kasyba ir karjerų
eksploatavimas
2013 103,33 92,27
2014 82,43 67,58
Apdirbamoji
gamyba
2013 3136,06 471
2014 2584,87 478,56
Elektros, dujų, garo
tiekimas ir oro
kondicionavimas
2013 599,59 0,88
2014 280,81 3,01
Vandens tiekimas,
nuotekų valymas,
atliekų tvarkymas ir
regeneravimas
2013 18,15 ▪
2014 22,22 ▪
Statyba2013 291,56 27,15
2014 329,26 31,27
Didmeninė ir
mažmeninė
prekyba; variklinių
transporto
priemonių ir
motociklų remontas
2013 1379,69 19,36
2014 1505,15 33,45
Transportas ir
saugojimas
2013 255,54 181,35
2014 317,21 243,42
Apgyvendinimo ir
maitinimo paslaugų
veikla
2013 53,19 4,55
2014 59,03 4,28
Informacija ir ryšiai2013 1114,75 0,78
2014 737,98 0,77
Finansinė ir draudimo
veikla
2013 2945,5 −
2014 3797,46 ▪
Nekilnojamojo turto
operacijos
2013 1674,12 17,14
2014 1777,94 11,5
Profesinė, mokslinė ir
techninė veikla
2013 450,65 7,75
2014 620,45 7,93
Administracinė ir
aptarnavimo veikla
2013 263,36 50,88
2014 249 34,23
Švietimas2013 1,41 ▪
2014 1,22 ▪
Žmonių sveikatos
priežiūra ir socialinis
darbas
2013 19,78 -0,39
2014 20,58 -0,36
Meninė, pramoginė ir
poilsio organizavimo
veikla
2013 8,9 0,21
2014 13,39 ▪
Kita aptarnavimo
veikla
2013 0,35 ▪
2014 0,03 ▪
Privataus
nekilnojamojo turto
įsigijimas ir
pardavimas
2013 268,31 58,32
2014 306,48 65,04
- tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo ▪ konfidencialūs
duomenys
Klaipėdos uostas sukuria virš 6 proc. šalies BVP, yra svarbi ūkio
šaka Lietuvos ekonomikai ir Klaipėdos miestui.
Duomenų šaltinis: LSD, 2016
Klaipėdos regione nedarbo lygis mažesnis nei visoje šalyje.
13,1
11,710,9
9,58,7
12,3
10,4
9,4
8,1 7,9
2011 2012 2013 2014 2015
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. proc.
Lietuvos Respublika Klaipėdos apskritis
Duomenų šaltinis: LDB, 2016
Daugiausia paklausiausių profesijų Klaipėdos regione yra žmonėms
su profesiniu išsilavinimu.
Specialistai su aukštuoju ar
aukštesniuoju išsilavinimu
Darbininkai turintys profesinį
pasirengimą
Klaipėda
Buhalteris
Pardavimo vadybininkas, Produkto
vadybininkas
Elektrotechnikas
Bendrosios praktikos slaugytojas
Pardavimo agentas [vadybininkas]
Virėjas
Barmenas, padavėjas
Pardavėjas
Plataus profilio statybininkas
Elektrikas
Suvirintojas
Laivo metalinių konstrukcijų montuotojas
Vairuotojas ekspeditorius
Tarptautinio krovinių vežimo transporto
priemonės vairuotojas
Laivo korpuso remontininkas
Kretinga
Administratorius Virėjas
Pardavėjas
Tarptautinio krovinių vežimo transporto
priemonės vairuotojas
Palanga
Apskaitininkas Virėjas
Barmenas, padavėjas
Pardavėjas
Plataus profilio statybininkas
Kepėjas, konditeris
Tarptautinio krovinių vežimo transporto
priemonės vairuotojas
Šilutė
Pardavėjas
Kvalifikuotas miško darbininkas
Vidaus vandenų žvejys
Stalius staklininkas
Kepėjas
Automobilio vairuotojas
Skuodas
Lopšelio-darželio auklėtojo
padėjėjas
Socialinio darbuotojo padėjėjas
Virėjas
Pardavėjas
Kvalifikuotas miško darbininkas
Plataus profilio statybininkas
Betonuotojas
Apdailininkas
Paklausiausių profesijų suvestinė
www.mosta.lt
SLĖNIS „JŪRINIS“Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras
„Jūrinis“ slėnis – glaudesnė jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveika
Svarbiausieji programos uždaviniai:
• sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sutelkti bendrai veiklai
aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus –
įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą;
• atnaujinti ir modernizuoti universitetinių jūros mokslo srities studijų
infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų
kokybė;
• sudaryti sąlygas jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų
institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu
formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims, didinti jūrinio verslo
galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje;
• didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje
jūrinių tyrimų ir jūros verslo paslaugų rinkoje; išplėsti MTEP darbų apimtį
jūriniuose projektuose.
Jūrinį slėnį finansuoja 3 ministerijos ir Klaipėdos universitetas.
Didžioji lėšų dalis skiriama iš ŠMM. Bendras biudžetas – 36,7 mln. Eur.
Skiriamos lėšos 36,7 mln. Eur
Projektas Skiriamos lėšos, mln. EurFinansuojanti
institucija
Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas irstudijų infrastruktūros atnaujinimas
25,8 ŠMM
Inžinerinių tinklų ir susisiekimokomunikacijų įrengimas bei Klaipėdosmokslo ir technologijų parkoinfrastruktūros plėtra jūriniame slėnyje
6,4 ŪM
Aplinkos tyrimų laivo įsigijimas 3 AM
Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūroslaboratorijos rekonstrukcija ir įrangosįsigijimas
1,5 ŽŪM
Lietuvos Atviros prieigos centrai
Vilniuje – 11 Kauno regione – 11 Klaipėdoje – 1 Panevėžyje – 1
„Jūrinis“ slėnis – tai vienas iš 24 Lietuvoje veikiančių atviros prieigos
centrų
MITA duomenys, 2014 m.
„Jūrinis slėnis“ pagal projektus – specializuotas, tačiau turi labai mažai
išorės vartotojų, užsakymų iš užsienio. Beveik nėra verslo užsakymų.
„Jūrinio slėnio“ esamas faktinis apkrovimas yra 7,2 karto mažesnis
nei galimas maksimalus.
MITA duomenys, 2014 m.
www.mosta.lt
Klaipėdos regiono valstybinių aukštųjų mokyklų
apžvalga
Duomenų šaltinis: ŠVIS, *LSD
2014 m. Klaipėdos regione – studijų pasiūla plati. Čia veikia 6
aukštosios mokyklos.
Klaipėdoje – 12 tūkst. studentų. T.y. 8,6 proc. visų
Lietuvos studentų.
Daugumą įstojusiųjų sudaro Klaipėdos ir aplinkinių
regionų (Telšių, Tauragės apskr.) abiturientai.
47%
58%
14%
17%
13%
4%
9%
7%
6%
6%
3%
3%
Kolegija
Universitetas
2014 m. įstojusiųjų į kolegijas / universitetus Klaipėdos apskr. pasiskirstymas pagal baigtos bendrojo ugdymo mokyklos vietą (apskritį)*
Klaipėdos Telšių Vilniaus Tauragės Šiaulių Kauno Panevėžio Alytaus Marijampolės Utenos
* Skaičiuoti tik tais pačiais metais, t.y. 2014, baigę mokyklas įstojusieji.
Duomenų šaltinis: ŠVIS, *LSD
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje - studentų mažėja, tačiau pagal
abiturientų skaičiaus prognozes, tikėtina, kad situacija stabilizuosis.
*Preliminarūs duomenys** Abiturientų skaičius – t. y. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, besimokančių /besimokysiančių 12/4 klasėje skaičius
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000Klaipėdos verslo aukštoji mokykla,UAB
Viešoji įstaiga Lietuvos verslokolegija
Viešoji įstaiga Socialinių mokslųkolegija
Viešoji įstaiga LCC TARPTAUTINISUNIVERSITETAS
Lietuvos aukštoji jūreivystėsmokykla
Klaipėdos valstybinė kolegija
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos apskr. paskutinių klasiųmoksleivių skaičius**
161
148140
133
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
Iš viso
Tūks
t. Studentų skaičius Lietuvoje
2012-2013 2013-2014
2014-2015 2015-2016*
Klaipėdoje – 7 %
Lietuvoje – 6%
Vidutinis metinis neigiamas studentų skaičiaus pokytis 2012-2015 m.:
www.mosta.lt
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS (KU)
Finansai (KU)
ŠVIS, 2016
Už studijas moka didesnė dalis (62 proc.) KU studentų. Tai daugiau nei
vidutiniškai valstybiniuose universitetuose.
48%
62%
50%
36%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
LKA
LMTA
VDA
VU
KTU
VGTU
LSMU
Valstybiniai universitetai
VDU
LEU
KU
ŠU
ASU
LSU
MRU
Valstybiniai universitetai
Kiti finansavimopobūdžiai
Mokantys uz mokslą
Tikslinis finansavimas
Valstybės finansuojami
Šaltinis: LSD
Lyginant su 2009 - 2010 m. pastaraisiais metais KU pajamų struktūroje
mažėja valstybės biudžeto lėšų dalis, mažėja lėšų iš studentų, dalis.
63%
59%
39%
36%
47%
42%
4%
6%
34%
39%
29%
37%
33%
35%
21%
20%
19%
16%
6%
5%
4%
4%
2009
2010
2011
2012
2013
2014
KU gautos pajamos pagal šaltinius
Valstybės biudžeto lėšos Savivaldybės biudžeto lėšos
Šalies juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos Užsienio juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos
Studentų, mokinių mokėjimai, kitos pajamos Šalies juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai
Šaltinis: LSD, ŠVF-01
Daugiausiai išleidžiama studijoms. Išlaidų dalis MTEP siekia 9 proc. ir
nuo 2011 m. vis mažėja. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp valstybinių
universitetų.
Kitos išlaidos: išlaidos administracinėms, ūkio ir kitoms reikmėms
61%
9%
1%
29%
KU išlaidos 2014 m.
Studijoms
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai
Studentų stipendijoms ir kitai paramai
Kitos išlaidos
45%
27% 21%9%
2011 2012 2013 2014
KU išlaidų dalies MTEP kaita
55%
40% 40%
31% 30%26% 24% 24% 23% 22%
15%10% 9%
1%
VU LSMU KTU LEU ŠU VDU VGTU ASU MRU LSU VDA LMTA KU LKA
Valstybinių universitetų skiriama dalis MTEP, 2014 m.
Šaltinis: ŠMM
Nuo 2013 m. Klaipėdos universitetui finansavimas studijoms nuolat
mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus.
*Lėšos studijoms be 4 mėn. išlaidų studentų krepšeliams.
4 3
51
1 2
21
1 4
00
4 0
34
1 3
22
1 6
75
3 8
20
1 5
00
1 7
40
3 4
43
1 7
30
1 8
98
0
500
1 000
1 500
2 000
2 500
3 000
3 500
4 000
4 500
5 000
Studijoms* Mokslui ir menui Ūkiui ir administravimui
Klaipėdos universiteto finansavimas. Valstybės biudžeto lėšos, tūkst. EUR
2013 2014 2015 2016
Studijos (KU)
Šaltinis: ŠVIS, LAMA BPO, 2015 m.
Klaipėdos universitete per 5 metus studentų sumažėjo 37 proc., o
priimtųjų į I pakopą 44 procentais.
Didžioji dalis įstojančių į I pakopą – studentai iš Žemaitijos.
2011 2012 2013 2014 2015
82% 84% 83% 82% 80%
Stojantieji iš Klaipėdos, Telšių arba Tauragės apskričių sudaro apie 80 proc. visų stojančiųjų į I pakopą.
5 900
5 227
4 431
3 9083 460
1166959 843 752 652
0
1 000
2 000
3 000
4 000
5 000
6 000
7 000
2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016
Studentų skaičius Priimtųjų į I pakopą skaičius
KU priimtų į I pakopą studentų sumažėjimui turėjo įtakos ryškus mažėjimas socialinių mokslų srityje, kur priimtųjų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai (nuo 609 iki 273)
LAMA BPO, 2015
Klaipėdos universitete beveik pusę įstojusiųjų sudaro studentai, priimti
su konkursiniu balu iki 4.
Įstojusiųjų su konkursiniu balu iki 4 dalis
Studijų sritis 2014 2015
B 67% 55%
F 40% 36%
H 30% 30%
M 2% 0%
S 56% 57%
T 32% 29%
Bendrai 49% 45%
Žemiausi konkursiniai balai pagal sritis
Studijų sritis 2014 2015
B 1,8 1,1
F 2,1 1,2
H 2,2 2,1
M 2,2 4,6
S 1,8 1,0
T 1,8 1,0
Žemiausi konkursiniai balai beveik nesiskiria nuo nustatyto minimalaus reikalavimo (1) visose studijų srityse, išskyrus humanitarinius mokslus (2,06) ir menus (4,56).
Šaltinis: ŠVIS, 2015 m.
Studijos vykdomos visose 6 srityse. Vyraujanti studijų sritis –
socialiniai mokslai. Čia studijuoja pusė KU studentų, tačiau – tik 5
proc. visų studijuojančių socialinius mokslus universitetuose.
18%
3%
8%
5%
50%
16%
Visų studentų pasiskirstymas pagal sritis Klaipėdos universitete
Biomedicinos mokslai Fiziniai mokslai Humanitariniai mokslai
Menai Socialiniai mokslai Technologijos mokslai
0%
0%
0%
1%
1%
4%
4%
5%
7%
8%
9%
12%
20%
27%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Lietuvos muzikos ir teatro…
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos sveikatos mokslų…
Generolo Jono Žemaičio…
Lietuvos sporto universitetas
Aleksandro Stulginskio…
Šiaulių universitetas
Klaipėdos universitetas
Kauno technologijos…
Vilniaus Gedimino technikos…
Lietuvos edukologijos…
Vytauto Didžiojo universitetas
Vilniaus universitetas
Mykolo Romerio universitetas
Socialinių mokslų studentų pasiskirstymas tarp universitetų,
2015 – 2016 m.
KU socialinių mokslų srities studijos vyrauja I ir II studijų pakopose.
III pakopoje biomedicinos mokslai.
I pakopoje studijuoja 80 proc. KU
studentų.
II pakopje – 17 proc.
III pakopoje – 2 proc.
Vientisosiose studijose – 1 proc.
Šaltinis: ŠVIS, 2015 m.
27%
57%
49%
32%
8%
21%
11%
17%
15%
28%
10%
8%
5%
4%
2%
3%
3%
III pakopa
II pakopa
I pakopa
KU studentų pasiskirstymas srityse pagal pakopas
S B T H M F
Palyginti vidutiniškai valstybiniuose
universitetuose:
I – 66 proc. II – 20 proc. III – 3 proc.
Vientisosios – 9 proc.
Rezidentūra – 2 proc.
KU didžioji dalis studentų studijuoja I pakopoje. Palyginti su kitais
valstybiniais universitetais II ir III pakopos studentų dalis yra mažesnė.
ŠVIS
13%
4%
2%
19%59%
64%67%69%73%74%74%
78%78%79%80%81%84%
87%
57%
14%
9%
10%
1%
1%
8%18%
35%20%18%
24%22%22%
19%20%20%18%16%14%
12%
3%
4%
1%
3%
3%
3%
3%
3%
1%
2%
1%
2%
2%
2%
1%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
LSMU
VU
MRU
Valstybiniai universitetai
VDU
KTU
LMTA
VDA
ŠU
ASU
LKA
KU
VGTU
LSU
LEU
Valstybiniai universitetai. Studentų procentinis pasiskirstymas pagal pakopas.
Laipsnio nesuteikiančios (rezidentūros) studijos Laipsnio nesuteikiančios (pedagoginės) studijos
Pirmosios pakopos studijos Vientisosios studijos
Antrosios pakopos studijos Trečiosios pakopos studijos
Duomenų šaltinis: SKVC, 2010-2015 m.
vertinimo rezultatai
KU mažiau nei pusė vykdomų studijų programų yra akredituota 6 metams.
Studijų programų, akredituotų 6 m., dalis
ISM (9) 89%
VDU (79) 66%
VU (175) 64%
KTU (128) 63%
ASU (31) 55%
LSMU (26) 54%
VDA (64) 52%
VGTU (87) 51%
LKA (4) 50%
LSU (19) 47%
LEU (64) 41%
KU (125) 38%
ŠU (72) 36%
EHU (5) 20%
LMTA (36) 19%
MRU (6) 17%
VU TVM (7) 14%
KSU (1) N/A
LCC (2) N/A
Duomenų šaltinis: ŠVIS, 2014
KU 50 m. ir vyresni dėstytojai sudaro didesnę dalį (53 proc.) visų dėstytojų ir
lenkia šalies vidurkį. Lietuvoje vidutiniškai tokių dėstytojų – 40 proc.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
KU
Iš viso, šalyje
Dėstytojų (etatais) pasiskirstymas pagal amžių
Jaunesni nei 25 metai 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m.
45-49 m. 50-54 m. 55-59 m. 60-64 m. 65 m. ir vyresni
• 2014 m. KU dėstytojai su mokslo laipsniu sudarė
64 proc. – tai vidutiniškas rezultatas palyginti šalies
mastu. Panašios tendencijos ir 2008-2013 m.
Duomenų šaltinis: Aukštosios
mokyklos realiųjų išteklių ataskaita
KU dėstytojų kvalifikacija stabiliai atitinka minimalius kokybės
reikalavimus
Dėstytojų su mokslo
laipsniu dalis 2014 m.KTU 83,1%
LSU 75,4%
VU 74,4%
LEU 72,8%
VGTU 71,9%
LMTA 69,4%
LSMU 67,5%
ASU 67,3%
VDU 66,1%
ISM 64,4%
KU 64,2%
LKA 61,0%
MRU 59,7%
VU TVM 57,9%
ŠU 50,6%
EHU 46,8%
KSU 43,6%
LCC 37,1%
VDA 15,0%
2014 64,2%
2013 64,5%
2012 59,7%
2011 59,1%
2010 60,1%
2009 59,9%
2008 59,1%
Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių
vertinimo ataskaita
Aukštosios mokyklos administracijos kartu su kitais darbuotojais užimtų etatų
ir dėstytojų kartu su mokslo darbuotojais užimtų etatų santykis, 2014 m.
Pagal administracijos - dėstytojų santykį KU administracinis
„aparatas“ yra didžiausias iš visų valstybinių universitetų
60,7
49,2
48,8
44,7
44,2
42,2
40,5
40,2
37,9
37,8
31,3
24,4
23,1
21,2
20,4
KU
LSU
ŠU
LEU
KTU
MRU
LKA
LSMU
ASU
Valstybiniai universitetai
VDA
VDU
VGTU
LMTA
VU
Valstybiniai universitetai
38,1%43,5% 45,5%
36,4%40,8%
57,3%60,7%
28,8% 30,4% 29,7%33,0% 34,2%
38,1% 37,8%
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
KU
Valstybiniaiuniversitetai
KU absolventų, registruotų Lietuvos darbo biržoje, kasmet mažėja. Vis
dėlto 2014 m. duomenimis šis rodiklis vis tiek išliko aukščiau
valstybinių universitetų vidurkio. Tais metais LDB registravosi 8,7
proc. tų metų absolventų.
2013 m. duomenimis, pagalkvalifikacinį lygmenį daugiausiai įsidarbino biomedicinos srities absolventai
12,4
9,5
9,5
8,7
8,7
8,4
6,1
5,7
5,0
5,0
4,1
4,0
2,8
1,6
0,0
VDA
LSU
VDU
KU
ŠU
ASU
Valstybiniai…
LEU
MRU
KTU
VGTU
VU
LSMU
LMTA
LKA
Darbo biržoje registruotų absolventų dalis. Valstybiniai universitetai
Įsidarbinamumas pagal kvalifikacinį lygmenį, 2013 m.
Sritis KU Vid. srityje
B 67% 53%
M 53% 69%
F 48% 67%
T 61% 56%
S 47% 53%
Duomenų šaltiniai: Aukštosios mokyklos
realiųjų išteklių ataskaita, SODRA
Skaičiavimai: MOSTA
Mokslas (KU)
Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas
Klaipėdos universitete yra didelė mokslo krypčių įvairovė, tačiau...
Biologija; 2Biofizika; 4
Ekologija ir aplinkotyra; 24 Medicina; 1
Slauga; 8
Visuomenės sveikata; 3
Etnologija; 3
Istorija; 22
Menotyra; 6
Filologija; 14
Filosofija; 2
Teologija ; 4
Fizinė geografija; 4
Geologija; 5
Informatika; 5Matematika; 5
Komunikacija ir informacija; 1
Ekonomika; 3
Edukologija; 18Teisė; 1
Vadyba ; 7
Politikos mokslai; 4
Psichologija; 5
Sociologija; 13
Chemijos inžinerija; 3
Statybos inžinerija; 2
Elektros ir elektronikos inžinerija; 3
Aplinkos inžinerija ; 2
Informatikos inžinerija; 6
Mechanikos inžinerija; 7
Transporto inžinerija; 11
Klaipėdos universiteto sąlyginių tyrėjų pasiskirstymas pagal mokslo kryptis 2014 m.
Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas
... mokslinės veiklos lygis svyruoja nuo stipraus tarptautiniu mastu iki
silpno nacionaliniu mastu.
5 globalus lyderis
4 stiprus tarptautiniu mastu
3 stiprus nacionaliniu mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu
2 vidutinis nacionaliniu mastu
1 silpnas nacionaliniu mastu
Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas
Padalinių įvertinimai pagal skirtingus kriterijus svyruoja nuo stipraus
lygio tarptautiniu mastu iki žemo silpno nacionaliniu mastu.
4
2
4
1
3
4
2
4
2
3
4
2
5
1
2
3
1
4
1
4
3
2
4
1
44
2
4
1
3
0
1
2
3
4
5
Baltijos regionoistorijos ir
archeologijosinstitutas (20 sąl.
tyrėjų)
Humanitariniųmokslų fakultetas (31
sąl. tyrėjas)
Jūros mokslų irtechnologijų mokslųjungtinis padalinys
(77 sąl. tyrėjai)
Socialinių mokslųjungtinis padalinys
(44 sąl. tyrėjai)
Sveikatos mokslųfakultetas (24 sąl.
tyrėjai)
Mokslinių tyrimų kokybė Socio-ekonominis poveikis Infrastruktūra
Mokslo vadyba Plėtros potencialas Bendras balas
Šaltinis: WoS
Šalies mastu, parengiamų publikacijų dalis nėra didelė, tačiau jų
tarptautiškumas yra augantis
69
89 9096
107
70
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
0
20
40
60
80
100
120
2010 2011 2012 2013 2014 2015
Publikacijų skaičius Tarptautinių publikacijų dalis
Publikacijų skaičius WoS
Pagal tematikas normalizuotas citavimo rodiklis
Publikacijų dalis tarp top 10% labiausiai cituojamų
H - indeksas
Lietuvos publikacijos 17459 0.89 6.98 79
Klaipėdos universitetas 521 0.79 6.33 16
• 2014 m. daktaro laipsnį KU įgijo 7 doktorantai
– jie sudarė apie 0,5% visų šio universiteto
absolventų. Panašios tendencijos ir 2009-
2013 m.
• Tai vienas žemiausių rodiklių Lietuvoje. Pagal
šį rodiklį KU galima apibūdinti kaip į studijas,
o ne į mokslą orientuotą universitetą.
Doktorantūros apimtys – labai mažos.
Įgijusių daktaro laipsnį
2014 m., dalis
LSMU 3,9%VU 2,8%KTU 2,1%VGTU 2,1%VDU 1,2%ASU 1,1%MRU 1,1%ŠU 0,7%KU 0,5%LEU 0,4%VDA 0,2%
Duomenų šaltinis: Aukštosios mokyklos
realiųjų išteklių ataskaita
Šaltinis: ŠVIS
Doktorantų skaičius daugiausiai augo humanitariniuose ir
technologiniuose moksluose
0
5
10
15
20
25
30
Fiziniai mokslai
Biomedicinosmokslai
Socialiniaimokslai
Humanitariniaimokslai
Technologijosmokslai
2011
2012
2013
2014
2015
2011 2012 2013 2014 2015
69 73 74 85 91
www.mosta.lt
KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS:
Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM)
Finansai (KU)
Šaltinis: LSD
KVK ir LAJM išlaidų struktūra panaši į visų valstybinių kolegijų:
daugiausiai išleidžiama studijoms, mažiausiai – MTEP.
Kitos išlaidos: išlaidos administracinėms, ūkio ir kitoms reikmėms
69%
74%
72%
23%
19%
21%
4%
6%
5%
4%
1%
2%
Klaipėdos valstybinė kolegija
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Vid. Valstybinėse kolegijose
Valstybinių kolegijų išlaidų pasiskirstymas
Studijoms Kitos išlaidos Studentų stipendijoms ir kitai paramai MTEP
Šaltinis: LSD
Tiek KVK, tiek LAJM pajamų struktūroje didėja valstybės biudžeto
dalis
KVK LAJM
2011 2012 2013 2014 2011 2012 2013 2014
Pajamos iš viso 100% 100% 100% 100% 100% 100% 100% 100%
Valstybės biudžeto lėšos 52% 52% 70% 74% 38% 42% 41% 53%
Šalies juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos
0,0% 0,0% 0,4% 0,0% 1% 0% 0% 0%
Užsienio juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos
20% 25% 4% 0% 25% 13% 24% 0%
Studentų, mokinių mokėjimai, kitos pajamos
28% 23% 23% 24% 16% 14% 16% 20%
Šalies juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai
1% 0% 2% 2% 20% 31% 19% 27%
Studentai (KVK, LAJM)
Šaltiniai: ŠVIS, 2016; LAMA BPO, 2015
Priimtų studentų skaičius LAJM išlieka pastovus: 300 – 400 kasmet.
KVK priimtųjų skaičius smarkiai mažėja: nuo 2012 m. iki 2015 m.
priimtųjų sumažėjo daugiau nei 20 proc.
12971363
11831093 1086
333433 385 355 353
2011 2012 2013 2014 2015
Priimtų studentų skaičius KVK ir LAJM
Klaipėdos valstybinė kolegija
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Studijų sritis
2011 2012 2013 2014 2015
B 212 252 248 263 301
F 48 66 51 49 41
S 540 559 460 374 333
T 497 486 424 407 411
Priimtų studentų sumažėjimą KVK lėmė
ryškus mažėjimas socialinių mokslų
srityje, kur priimtųjų skaičius sumažėjo
apie 40 proc. (nuo 559 iki 333).
Stojantieji iš Klaipėdos, Telšių arba Tauragės apskr.
2011 2012 2013 2014 2015
KVK 89% 88% 89% 89% 87%
LAJM 91% 89% 86% 85% 85%
Tai regionui atstovaujančios kolegijos:
virš 85 proc. stojančiųjų – iš Žemaitijos.
Šaltinis: ŠVIS
Didžioji dalis (virš 60 proc.) tiek KVK, tiek LAJM studentų
studijuoja valstybės finansuojamose vietose
16%
24%
28%
33%
33%
35%
36%
36%
39%
48%
50%
51%
56%
59%
84%
75%
71%
66%
66%
64%
64%
63%
61%
51%
50%
48%
44%
40%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
KMAIK
VK
KTK
KK
VTDK
Valstybinės kolegijos
LAJM
KVK
ŠVK
AK
PK
MK
ŽK
UK
Valstybinės kolegijos
Gauna studijų stipendiją
Kiti finansavimo pobūdžiai
Mokantys uz mokslą
Tikslinis finansavimas
Valstybės dalinai finansuojami
Valstybės finansuojami
Valstybės finansuojami iš daliesapmokant ES lėšomis
Šaltinis: ŠVIS, 2016 m.
KVK – plataus profilio kolegija, studijas vykdanti 4 srityse. LAJM.
vyrauja technologiniai mokslai: dėstomos jūrų inžinerijos ir jūrų
technologijos studijų kryptys.
KVK LAJM
Sritis Studijų kryptisStudentų skaičius
Dalis nuo visų studentų
B
Burnos priežiūra 142
27%
Medicina ir sveikata 215
Mityba 92
Reabilitacija 194
Slauga 272
F Informatika 115 3%
S
Apskaita 181
37%
Finansai 167
Pedagogika 46
Socialinis darbas 181
Turizmas ir poilsis 220
Vadyba 172
Verslas 273
T
Bendroji inžinerija 70
32%
Elektronikos ir elektros inžinerija 183
Inžinerija 26
Maisto technologijos 156
Mechanikos inžinerija 133
Sausumos transporto inžinerija 343
Statybos inžinerija 173
Sritis Studijų kryptisStudentų skaičius
Dalis nuo visų studentų
SFinansai 101
19%Vadyba 188
TJūrų inžinerija 440
81%Jūrų technologijos 816
Studijų programų persidengimo tarp KVK ir LAJM nėra. Vienintelė besidubliuojanti studijų kryptis - „vadyba“. Tačiau ir čia studijų programų profilis skiriasi.
Kolegija Studijų programa
KVKĮstaigų ir įmonių administravimas
Kultūrinės veiklos vadyba
LAJM Uosto ir laivybos valdymas
Studijų kryptis: vadyba
LAMA BPO, 2015
KVK ir LAJM 2015 m. priimtų studentų su konkursiniu balu iki 2
sudaro apie 23 –24 proc. Lyginant su šalies kolegijų vidurkiu, šis
rodiklis neišsiskiria.
Žemiausi konkursiniai balai Klaipėdos
kolegijose beveik nesiskiria nuo nustatyto
minimalaus reikalavimo (0,8), visose srityse.
Žemiausi konkursiniai balai pagal sritisStudijų
sritis 2014 2015
KVK
B 2,31 0,82
F 0,98 0,95
S 0,76 0,84
T 0,46 0,8
LAJM
S 0,86 0,83
T 0,44 0,82
Duomenų šaltinis: SKVC, 2010-2015 m.
vertinimo rezultatai
LAJM ir KVK daugiau nei pusė studijų programų akredituotų 6 metams.
Studijų programų, akredituotų 6 m., dalis
VDK (5) 100%
SMK (13) 85%
LAJM (4) 75%
KTK (6) 67%
VK (42) 62%
KMAIK (5) 60%
TTVAM (10) 60%
KVK (28) 57%
KK (44) 57%
VTDK (13) 54%
PK (22) 45%
ŠVK (18) 44%
LVK (14) 43%
UK (19) 37%
VKK (6) 33%
AK (10) 30%
ŽK (13) 23%
ŠLK (7) 14%
AVM (10) 10%
MK (13) 8%
KOK (3) N/A
ŠILK (2) N/A
VVK (1) N/A
2014 m. LAJM buvo viena iš trijų Lietuvos valstybinių kolegijų, kurių
absolventai rečiausiai registravosi Darbo biržoje.
Sričių lygmeniu, socialinių ir technologijos mokslų srityse pagal
kvalifikaciją dažniau įsidarbina LAJM absolventai nei KVK absolventai.
Įsidarbinamumas pagal kvalifikacinį lygmenį 2013 m.
Sritis KVK Vid. srityje
B 75% 70%
F 93% 76%
T 37% 39%
S 42% 48%
Įsidarbinamumas pagal kvalifikacinį lygmenį 2013 m.
Sritis LAJM Vid. srityje
T 70% 39%
S 48% 48%
20,8
15,6
15,5
15,5
15,4
14,6
13,5
13,4
12,9
10,8
8,6
8,3
7,9
7,8
AK
UK
ŠVK
PK
MK
KMAIK
ŽK
KVK
Valstybinė…
KK
KTK
LAJM
VTDK
VK
Valstybinių kolegijų absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje, skaičiaus ir bendro
absolventų skaičiaus santykis, 2014 m
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
KVK 5,8% 19,3% 19,3% 16,7% 13,7% 11,6% 13,4%LAJM 5,2% 6,3% 19,9% 13,2% 14,9% 14,2% 8,3%
KVK ir LAJM absolventų, užregistruotų LDB, skaičiaus ir bendro absolventų skaičiaus santykio kaita
Duomenų šaltiniai: Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių ataskaita, SODRA. Skaičiavimai: MOSTA
APIBENDRINIMAS
www.mosta.lt
• Klaipėdos regione nedarbo lygis mažesnis nei visoje šalyje. Daugiausia užsienio
investicijų pritraukia apdirbamoji gamyba bei transportas ir saugojimas. Daugiausiai
darbo vietų - žmonėms su profesiniu išsilavinimu.
• Nors Klaipėdos apskritis didino sukuriamą BVP dalį, palyginus su kitais regionais ši
dalis bendrame šalies BVP mažėjo. Paskutiniaisiais metais Klaipėdos uostas
sukuria virš 6 proc. šalies BVP., likusi regiono BVP dalis – kiek mažiau nei 5,5 proc.
(palyginimui Panevėžio apskritis sukuria beveik 6 proc. BVP).
• Klaipėdoje įsikūręs „Jūrinis slėnis“ skirtas jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikai
didinti. „Jūrinis slėnis“ daugiausiai tenkina vidinius universiteto poreikius: turi labai
mažai išorės vartotojų, nėra užsakymų iš užsienio, beveik nėra verslo užsakymų, o
esamas apkrovimas yra apie 7 kartus mažesnis nei maksimalus.
• Klaipėdos universiteto mokslinės veiklos lyginamoji analizė atskleidė, kad tik jūros
mokslų ir technologijų mokslų jungtinis padalinys yra stiprus tarptautiniu mastu.
Kitas mokslinis potencialas yra nežymus ir fragmentuotas, nes mokslo krypčių
įvairovė – didelė.
APIBENDRINIMAS
www.mosta.lt
• Klaipėdos regione studijų pasiūla plati: studijos vykdomos visose studijų
srityse, veikia 6 aukštosios mokyklos.
• Daugumą įstojusiųjų sudaro Klaipėdos ir aplinkinių regionų abiturientai.
• Vyrauja socialiniai mokslai, daugiausiai šios srities studentų – Klaipėdos
universitete (KU). Labiausiai specializuota – LAJM.
• Socialiniai mokslai - vyraujanti KU sritis, tačiau – silpna:
– Socialinių mokslų jungtinis padalinys įvertintas kaip silpnas nacionaliniu
mastu.
– III pakopos studentų skaičius neproporcingai mažas palyginti su I ir II
pakopos studentų skaičiumi (socialiai mokslai vyrauja I ir II pakopoje,
tačiau III pakopoje užleidžia vietą biomedicinos ir humanitariniams
mokslams).
– Priimtųjų į I pakopą per penkerius metus sumažėjo dvigubai.
– 2015 m. daugiau nei pusė įstojusiųjų konkursiniai balai nesiekė nei 4 iš 10.
– 2013 m. absolventų pagal kvalifikacinį lygmenį dirbo mažiau negu
vidutiniškai šios srities absolventai.
APIBENDRINIMAS
www.mosta.lt
• Klaipėdos universitetas – labiau į studijas, nei į mokslą orientuotas
universitetas:
– Išlaidų dalis MTEP nuosekliai mažėja, daugiausiai išleidžiama studijoms.
– Įgijusiųjų daktaro laipsnį rodiklis – vienas prasčiausių Lietuvoje. III
pakopos absolventai sudaro 0,5 proc., o studentai – 1 proc. visų studentų.
– Palyginti su kitais valstybiniais universitetais II ir III pakopos studentų dalis
mažesnė.
– Mokslo darbuotojų ir dėstytojų užimamų etatų proporcijos – vidutiniškos.
• Tačiau:
– finansavimas studijoms nuolat mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus.
– KU vienas universitetų, kuriame studentų skaičius mažėja labiausiai.
– Tik dvi iš penkių studijų programų SKVC įvertintos teigiamai (akredituotos
6 m.).
APIBENDRINIMAS
www.mosta.lt
• Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir Lietuvos aukštoji jūreivystės
mokykla (LAJM), kaip ir KU – Klaipėdos regiono studentų poreikius
tenkinančios AM: virš 80 proc. į jas stojančiųjų – iš Žemaitijos.
• LAJM – specializuota, jūrų inžinerijos ir jūrų technologijos krypties
kolegija, KVK – platesnio profilio kolegija, daugiausia socialinių mokslų
studentų. Toks profilis turi įtakos studentų skaičiaus kaitai.
• LAJM studentų skaičius išlieka pastovus, tuo tarpu KVK studentų
mažėjimą lemia ryškus mažėjimas socialinių mokslų srityje.
• KVK išsiskiria biomedicinos mokslų srityje: stojančiųjų konkursinio balo
vidurkis aukštesnis nei Klaipėdos universitete, labai mažą dalį sudaro
įstojusieji žemais balais.
• LAJM aukštesni nei KVK absolventų įsidarbinamumo rodikliai:
– 2014 m. LAJM buvo viena iš trijų Lietuvos valstybinių kolegijų, kurių absolventai
rečiausiai registravosi Darbo biržoje.
– Sričių lygmeniu, socialinių ir technologijos mokslų srityse pagal kvalifikaciją dažniau
įsidarbina LAJM absolventai nei KVK absolventai.
TAIGI
www.mosta.lt
• Klaipėdos regiono išskirtinumas – jūrinis sektorius. Tolesniam šio
sektoriaus stiprinimui potencialas yra:
– sukurtas „Jūrinis slėnis“,
– Klaipėdos universitetas jūros moksluose stiprus tarptautiniu mastu,
– LAJM pagal studentų priėmimo ir absolventų įsidarbinamumo šioje srityje
rodiklius taip pat stipri.
• Tačiau kol kas Klaipėdos aukštosios mokyklos labiau orientuotos į
socialinius mokslus, kurie nėra stiprioji pusė:
– stojančiųjų daugiausiai mažėja būtent šioje srityje,
– jie silpnai pasirengę studijoms,
– pagal mokslinių tyrimų dedamąją Klaipėdos universitetas socialiniuose yra
silpnas.
• Visos trys aukštosios mokyklos - aptarnaujančios savo regioną.
Dauguma stojančiųjų – iš Žemaitijos.
• Dėl šių priežasčių orientacija į regiono poreikius ir jo išskirtinumą – jūrinį
sektorių – viena potencialiausių Klaipėdos aukštųjų mokyklų kryptis.