ŠVIETIMAS IR MOKSLAS KLAIPĖDOS REGIONE vietimas... · situacijos apžvalga. Duomenų šaltinis: LSD, 2016 Klaipėdos regione, kaip ir visoje šalyje, gyventojų skaičius mažėja

ŠVIETIMAS IR MOKSLAS KLAIPĖDOS REGIONE

2016 05 04

ANALIZĖS STRUKTŪRA

• Klaipėdos regiono ekonominė situacija

• „Jūrinio slėnio“ apžvalga

• Klaipėdos regiono valstybinių aukštųjų mokyklų apžvalga:

– Klaipėdos universitetas (KU)

– Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)

– Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM)

• Apibendrinimas

www.mosta.lt

Klaipėdos regiono ekonominės

situacijos apžvalga

Duomenų šaltinis: LSD, 2016

Klaipėdos regione, kaip ir visoje šalyje, gyventojų skaičius mažėja.

Amžiaus struktūra taip pat neišsiskiria.

329

327

325

2014 2015 2016

Gyventojų skaičiaus kaita Klaipėdos apskrityje, tūkst.

2943

2921

2889

2014 2015 2016

Gyventojų skaičiaus kaita Lietuvoje, tūkst.

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Jaunesni nei 25 metai

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65 m. ir vyresni

Gyventojų dalis pagal amžiaus grupes

Klaipėdos regionas Lietuva


Klaipėdos apskrities sukuriama BVP dalis nuo 2010 metų didėja ir

išlieka svarbi šalies mastu.

BVP pagal apskritis

mln. EUR

2010 2011 2012 2013 2014

Iš viso 28028 31263 33335 34962 36444

Alytaus apskritis 975 1077 1113 1159 1215

Kauno apskritis 5387 6124 6539 6854 7190

Klaipėdos

apskritis3446 3828 4021 4148 4288

Marijampolės

apskritis948 1049 1149 1179 1196

Panevėžio

apskritis1695 1922 2056 2106 2162

Šiaulių apskritis 2075 2337 2506 2560 2594

Tauragės

apskritis566 657 683 700 725

Telšių apskritis 1185 1327 1335 1357 1323

Utenos apskritis 984 1074 1090 1119 1152

Vilniaus apskritis 10767 11869 12843 13780 14601 2%

3%

3%

3%

4%

6%

7%

12%

20%

40%

Tauragės

Utenos

Alytaus

Marijampolės

Telšių

Panevėžio

Šiaulių

Klaipėdos

Kauno

Vilniaus

BVP dalis pagal apskritis


Daugiausia užsienio investicijų Klaipėdos apskrityje pritraukia

apdirbamoji gamyba bei transportas ir saugojimas

Tiesioginės užsienio investicijos

metų pabaigoje | mln. EUR

Lietuvos

Respublika

Klaipėdos

apskritis

Iš viso pagal

ekonomines veiklos

rūšis

2013 12719,9 962,52

2014 12864,83 1007,29

Žemės ūkis,

miškininkystė ir

žuvininkystė

2013 135,67 21,81

2014 159,32 18,64

Kasyba ir karjerų

eksploatavimas

2013 103,33 92,27

2014 82,43 67,58

Apdirbamoji

gamyba

2013 3136,06 471

2014 2584,87 478,56

Elektros, dujų, garo

tiekimas ir oro

kondicionavimas

2013 599,59 0,88

2014 280,81 3,01

Vandens tiekimas,

nuotekų valymas,

atliekų tvarkymas ir

regeneravimas

2013 18,15 ▪

2014 22,22 ▪

Statyba2013 291,56 27,15

2014 329,26 31,27

Didmeninė ir

mažmeninė

prekyba; variklinių

transporto

priemonių ir

motociklų remontas

2013 1379,69 19,36

2014 1505,15 33,45

Transportas ir

saugojimas

2013 255,54 181,35

2014 317,21 243,42

Apgyvendinimo ir

maitinimo paslaugų

veikla

2013 53,19 4,55

2014 59,03 4,28

Informacija ir ryšiai2013 1114,75 0,78

2014 737,98 0,77

Finansinė ir draudimo

veikla

2013 2945,5 −

2014 3797,46 ▪

Nekilnojamojo turto

operacijos

2013 1674,12 17,14

2014 1777,94 11,5

Profesinė, mokslinė ir

techninė veikla

2013 450,65 7,75

2014 620,45 7,93

Administracinė ir

aptarnavimo veikla

2013 263,36 50,88

2014 249 34,23

Švietimas2013 1,41 ▪

2014 1,22 ▪

Žmonių sveikatos

priežiūra ir socialinis

darbas

2013 19,78 -0,39

2014 20,58 -0,36

Meninė, pramoginė ir

poilsio organizavimo

veikla

2013 8,9 0,21

2014 13,39 ▪

Kita aptarnavimo

veikla

2013 0,35 ▪

2014 0,03 ▪

Privataus

nekilnojamojo turto

įsigijimas ir

pardavimas

2013 268,31 58,32

2014 306,48 65,04

- tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo ▪ konfidencialūs

duomenys

Klaipėdos uostas sukuria virš 6 proc. šalies BVP, yra svarbi ūkio

šaka Lietuvos ekonomikai ir Klaipėdos miestui.


Klaipėdos regione nedarbo lygis mažesnis nei visoje šalyje.

13,1

11,710,9

9,58,7

12,3

10,4

9,4

8,1 7,9

2011 2012 2013 2014 2015

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. proc.

Lietuvos Respublika Klaipėdos apskritis

Duomenų šaltinis: LDB, 2016

Daugiausia paklausiausių profesijų Klaipėdos regione yra žmonėms

su profesiniu išsilavinimu.

Specialistai su aukštuoju ar

aukštesniuoju išsilavinimu

Darbininkai turintys profesinį

pasirengimą

Klaipėda

Buhalteris

Pardavimo vadybininkas, Produkto

vadybininkas

Elektrotechnikas

Bendrosios praktikos slaugytojas

Pardavimo agentas [vadybininkas]

Virėjas

Barmenas, padavėjas

Pardavėjas

Plataus profilio statybininkas

Elektrikas

Suvirintojas

Laivo metalinių konstrukcijų montuotojas

Vairuotojas ekspeditorius

Tarptautinio krovinių vežimo transporto

priemonės vairuotojas

Laivo korpuso remontininkas

Kretinga

Administratorius Virėjas

Pardavėjas



Palanga

Apskaitininkas Virėjas

Barmenas, padavėjas

Pardavėjas


Kepėjas, konditeris



Šilutė

Pardavėjas

Kvalifikuotas miško darbininkas

Vidaus vandenų žvejys

Stalius staklininkas

Kepėjas

Automobilio vairuotojas

Skuodas

Lopšelio-darželio auklėtojo

padėjėjas

Socialinio darbuotojo padėjėjas

Virėjas

Pardavėjas

Kvalifikuotas miško darbininkas


Betonuotojas

Apdailininkas

Paklausiausių profesijų suvestinė

www.mosta.lt

SLĖNIS „JŪRINIS“Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras

„Jūrinis“ slėnis – glaudesnė jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveika

Svarbiausieji programos uždaviniai:

• sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sutelkti bendrai veiklai

aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus –

įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą;

• atnaujinti ir modernizuoti universitetinių jūros mokslo srities studijų

infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų

kokybė;

• sudaryti sąlygas jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų

institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu

formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims, didinti jūrinio verslo

galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

• didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje

jūrinių tyrimų ir jūros verslo paslaugų rinkoje; išplėsti MTEP darbų apimtį

jūriniuose projektuose.

Jūrinį slėnį finansuoja 3 ministerijos ir Klaipėdos universitetas.

Didžioji lėšų dalis skiriama iš ŠMM. Bendras biudžetas – 36,7 mln. Eur.

Skiriamos lėšos 36,7 mln. Eur

Projektas Skiriamos lėšos, mln. EurFinansuojanti

institucija

Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas irstudijų infrastruktūros atnaujinimas

25,8 ŠMM

Inžinerinių tinklų ir susisiekimokomunikacijų įrengimas bei Klaipėdosmokslo ir technologijų parkoinfrastruktūros plėtra jūriniame slėnyje

6,4 ŪM

Aplinkos tyrimų laivo įsigijimas 3 AM

Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūroslaboratorijos rekonstrukcija ir įrangosįsigijimas

1,5 ŽŪM

Lietuvos Atviros prieigos centrai

Vilniuje – 11 Kauno regione – 11 Klaipėdoje – 1 Panevėžyje – 1

„Jūrinis“ slėnis – tai vienas iš 24 Lietuvoje veikiančių atviros prieigos

centrų

MITA duomenys, 2014 m.

„Jūrinis slėnis“ pagal projektus – specializuotas, tačiau turi labai mažai

išorės vartotojų, užsakymų iš užsienio. Beveik nėra verslo užsakymų.

„Jūrinio slėnio“ esamas faktinis apkrovimas yra 7,2 karto mažesnis

nei galimas maksimalus.

MITA duomenys, 2014 m.

www.mosta.lt

Klaipėdos regiono valstybinių aukštųjų mokyklų

apžvalga

Duomenų šaltinis: ŠVIS, *LSD

2014 m. Klaipėdos regione – studijų pasiūla plati. Čia veikia 6

aukštosios mokyklos.

Klaipėdoje – 12 tūkst. studentų. T.y. 8,6 proc. visų

Lietuvos studentų.

Daugumą įstojusiųjų sudaro Klaipėdos ir aplinkinių

regionų (Telšių, Tauragės apskr.) abiturientai.

47%

58%

14%

17%

13%

4%

9%

7%

6%

6%

3%

3%

Kolegija

Universitetas

2014 m. įstojusiųjų į kolegijas / universitetus Klaipėdos apskr. pasiskirstymas pagal baigtos bendrojo ugdymo mokyklos vietą (apskritį)*

Klaipėdos Telšių Vilniaus Tauragės Šiaulių Kauno Panevėžio Alytaus Marijampolės Utenos

* Skaičiuoti tik tais pačiais metais, t.y. 2014, baigę mokyklas įstojusieji.

Duomenų šaltinis: ŠVIS, *LSD

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje - studentų mažėja, tačiau pagal

abiturientų skaičiaus prognozes, tikėtina, kad situacija stabilizuosis.

*Preliminarūs duomenys** Abiturientų skaičius – t. y. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, besimokančių /besimokysiančių 12/4 klasėje skaičius

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000Klaipėdos verslo aukštoji mokykla,UAB

Viešoji įstaiga Lietuvos verslokolegija

Viešoji įstaiga Socialinių mokslųkolegija

Viešoji įstaiga LCC TARPTAUTINISUNIVERSITETAS

Lietuvos aukštoji jūreivystėsmokykla

Klaipėdos valstybinė kolegija

Klaipėdos universitetas

Klaipėdos apskr. paskutinių klasiųmoksleivių skaičius**

161

148140

133

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Iš viso

Tūks

t. Studentų skaičius Lietuvoje

2012-2013 2013-2014

2014-2015 2015-2016*

Klaipėdoje – 7 %

Lietuvoje – 6%

Vidutinis metinis neigiamas studentų skaičiaus pokytis 2012-2015 m.:

www.mosta.lt

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS (KU)

Finansai (KU)

ŠVIS, 2016

Už studijas moka didesnė dalis (62 proc.) KU studentų. Tai daugiau nei

vidutiniškai valstybiniuose universitetuose.

48%

62%

50%

36%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

LKA

LMTA

VDA

VU

KTU

VGTU

LSMU

Valstybiniai universitetai

VDU

LEU

KU

ŠU

ASU

LSU

MRU


Kiti finansavimopobūdžiai

Mokantys uz mokslą

Tikslinis finansavimas

Valstybės finansuojami

Šaltinis: LSD

Lyginant su 2009 - 2010 m. pastaraisiais metais KU pajamų struktūroje

mažėja valstybės biudžeto lėšų dalis, mažėja lėšų iš studentų, dalis.

63%

59%

39%

36%

47%

42%

4%

6%

34%

39%

29%

37%

33%

35%

21%

20%

19%

16%

6%

5%

4%

4%

2009

2010

2011

2012

2013

2014

KU gautos pajamos pagal šaltinius

Valstybės biudžeto lėšos Savivaldybės biudžeto lėšos

Šalies juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos Užsienio juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos

Studentų, mokinių mokėjimai, kitos pajamos Šalies juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai

Šaltinis: LSD, ŠVF-01

Daugiausiai išleidžiama studijoms. Išlaidų dalis MTEP siekia 9 proc. ir

nuo 2011 m. vis mažėja. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp valstybinių

universitetų.

Kitos išlaidos: išlaidos administracinėms, ūkio ir kitoms reikmėms

61%

9%

1%

29%

KU išlaidos 2014 m.

Studijoms

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai

Studentų stipendijoms ir kitai paramai

Kitos išlaidos

45%

27% 21%9%

2011 2012 2013 2014

KU išlaidų dalies MTEP kaita

55%

40% 40%

31% 30%26% 24% 24% 23% 22%

15%10% 9%

1%

VU LSMU KTU LEU ŠU VDU VGTU ASU MRU LSU VDA LMTA KU LKA

Valstybinių universitetų skiriama dalis MTEP, 2014 m.

Šaltinis: ŠMM

Nuo 2013 m. Klaipėdos universitetui finansavimas studijoms nuolat

mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus.

*Lėšos studijoms be 4 mėn. išlaidų studentų krepšeliams.

4 3

51

1 2

21

1 4

00

4 0

34

1 3

22

1 6

75

3 8

20

1 5

00

1 7

40

3 4

43

1 7

30

1 8

98

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

3 500

4 000

4 500

5 000

Studijoms* Mokslui ir menui Ūkiui ir administravimui

Klaipėdos universiteto finansavimas. Valstybės biudžeto lėšos, tūkst. EUR

2013 2014 2015 2016

Studijos (KU)

Šaltinis: ŠVIS, LAMA BPO, 2015 m.

Klaipėdos universitete per 5 metus studentų sumažėjo 37 proc., o

priimtųjų į I pakopą 44 procentais.

Didžioji dalis įstojančių į I pakopą – studentai iš Žemaitijos.

2011 2012 2013 2014 2015

82% 84% 83% 82% 80%

Stojantieji iš Klaipėdos, Telšių arba Tauragės apskričių sudaro apie 80 proc. visų stojančiųjų į I pakopą.

5 900

5 227

4 431

3 9083 460

1166959 843 752 652

0

1 000

2 000

3 000

4 000

5 000

6 000

7 000

2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016

Studentų skaičius Priimtųjų į I pakopą skaičius

KU priimtų į I pakopą studentų sumažėjimui turėjo įtakos ryškus mažėjimas socialinių mokslų srityje, kur priimtųjų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai (nuo 609 iki 273)

LAMA BPO, 2015

Klaipėdos universitete beveik pusę įstojusiųjų sudaro studentai, priimti

su konkursiniu balu iki 4.

Įstojusiųjų su konkursiniu balu iki 4 dalis

Studijų sritis 2014 2015

B 67% 55%

F 40% 36%

H 30% 30%

M 2% 0%

S 56% 57%

T 32% 29%

Bendrai 49% 45%

Žemiausi konkursiniai balai pagal sritis

Studijų sritis 2014 2015

B 1,8 1,1

F 2,1 1,2

H 2,2 2,1

M 2,2 4,6

S 1,8 1,0

T 1,8 1,0

Žemiausi konkursiniai balai beveik nesiskiria nuo nustatyto minimalaus reikalavimo (1) visose studijų srityse, išskyrus humanitarinius mokslus (2,06) ir menus (4,56).

Šaltinis: ŠVIS, 2015 m.

Studijos vykdomos visose 6 srityse. Vyraujanti studijų sritis –

socialiniai mokslai. Čia studijuoja pusė KU studentų, tačiau – tik 5

proc. visų studijuojančių socialinius mokslus universitetuose.

18%

3%

8%

5%

50%

16%

Visų studentų pasiskirstymas pagal sritis Klaipėdos universitete

Biomedicinos mokslai Fiziniai mokslai Humanitariniai mokslai

Menai Socialiniai mokslai Technologijos mokslai

0%

0%

0%

1%

1%

4%

4%

5%

7%

8%

9%

12%

20%

27%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Lietuvos muzikos ir teatro…

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos sveikatos mokslų…

Generolo Jono Žemaičio…

Lietuvos sporto universitetas

Aleksandro Stulginskio…

Šiaulių universitetas

Klaipėdos universitetas

Kauno technologijos…

Vilniaus Gedimino technikos…

Lietuvos edukologijos…

Vytauto Didžiojo universitetas

Vilniaus universitetas

Mykolo Romerio universitetas

Socialinių mokslų studentų pasiskirstymas tarp universitetų,

2015 – 2016 m.

KU socialinių mokslų srities studijos vyrauja I ir II studijų pakopose.

III pakopoje biomedicinos mokslai.

I pakopoje studijuoja 80 proc. KU

studentų.

II pakopje – 17 proc.

III pakopoje – 2 proc.

Vientisosiose studijose – 1 proc.


27%

57%

49%

32%

8%

21%

11%

17%

15%

28%

10%

8%

5%

4%

2%

3%

3%

III pakopa

II pakopa

I pakopa

KU studentų pasiskirstymas srityse pagal pakopas

S B T H M F

Palyginti vidutiniškai valstybiniuose

universitetuose:

I – 66 proc. II – 20 proc. III – 3 proc.

Vientisosios – 9 proc.

Rezidentūra – 2 proc.

KU didžioji dalis studentų studijuoja I pakopoje. Palyginti su kitais

valstybiniais universitetais II ir III pakopos studentų dalis yra mažesnė.

ŠVIS

13%

4%

2%

19%59%

64%67%69%73%74%74%

78%78%79%80%81%84%

87%

57%

14%

9%

10%

1%

1%

8%18%

35%20%18%

24%22%22%

19%20%20%18%16%14%

12%

3%

4%

1%

3%

3%

3%

3%

3%

1%

2%

1%

2%

2%

2%

1%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

LSMU

VU

MRU


VDU

KTU

LMTA

VDA

ŠU

ASU

LKA

KU

VGTU

LSU

LEU

Valstybiniai universitetai. Studentų procentinis pasiskirstymas pagal pakopas.

Laipsnio nesuteikiančios (rezidentūros) studijos Laipsnio nesuteikiančios (pedagoginės) studijos

Pirmosios pakopos studijos Vientisosios studijos

Antrosios pakopos studijos Trečiosios pakopos studijos

Duomenų šaltinis: SKVC, 2010-2015 m.

vertinimo rezultatai

KU mažiau nei pusė vykdomų studijų programų yra akredituota 6 metams.

Studijų programų, akredituotų 6 m., dalis

ISM (9) 89%

VDU (79) 66%

VU (175) 64%

KTU (128) 63%

ASU (31) 55%

LSMU (26) 54%

VDA (64) 52%

VGTU (87) 51%

LKA (4) 50%

LSU (19) 47%

LEU (64) 41%

KU (125) 38%

ŠU (72) 36%

EHU (5) 20%

LMTA (36) 19%

MRU (6) 17%

VU TVM (7) 14%

KSU (1) N/A

LCC (2) N/A

Duomenų šaltinis: ŠVIS, 2014

KU 50 m. ir vyresni dėstytojai sudaro didesnę dalį (53 proc.) visų dėstytojų ir

lenkia šalies vidurkį. Lietuvoje vidutiniškai tokių dėstytojų – 40 proc.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

KU

Iš viso, šalyje

Dėstytojų (etatais) pasiskirstymas pagal amžių

Jaunesni nei 25 metai 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m.

45-49 m. 50-54 m. 55-59 m. 60-64 m. 65 m. ir vyresni

• 2014 m. KU dėstytojai su mokslo laipsniu sudarė

64 proc. – tai vidutiniškas rezultatas palyginti šalies

mastu. Panašios tendencijos ir 2008-2013 m.

Duomenų šaltinis: Aukštosios

mokyklos realiųjų išteklių ataskaita

KU dėstytojų kvalifikacija stabiliai atitinka minimalius kokybės

reikalavimus

Dėstytojų su mokslo

laipsniu dalis 2014 m.KTU 83,1%

LSU 75,4%

VU 74,4%

LEU 72,8%

VGTU 71,9%

LMTA 69,4%

LSMU 67,5%

ASU 67,3%

VDU 66,1%

ISM 64,4%

KU 64,2%

LKA 61,0%

MRU 59,7%

VU TVM 57,9%

ŠU 50,6%

EHU 46,8%

KSU 43,6%

LCC 37,1%

VDA 15,0%

2014 64,2%

2013 64,5%

2012 59,7%

2011 59,1%

2010 60,1%

2009 59,9%

2008 59,1%

Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių

vertinimo ataskaita

Aukštosios mokyklos administracijos kartu su kitais darbuotojais užimtų etatų

ir dėstytojų kartu su mokslo darbuotojais užimtų etatų santykis, 2014 m.

Pagal administracijos - dėstytojų santykį KU administracinis

„aparatas“ yra didžiausias iš visų valstybinių universitetų

60,7

49,2

48,8

44,7

44,2

42,2

40,5

40,2

37,9

37,8

31,3

24,4

23,1

21,2

20,4

KU

LSU

ŠU

LEU

KTU

MRU

LKA

LSMU

ASU


VDA

VDU

VGTU

LMTA

VU


38,1%43,5% 45,5%

36,4%40,8%

57,3%60,7%

28,8% 30,4% 29,7%33,0% 34,2%

38,1% 37,8%

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

KU

Valstybiniaiuniversitetai

KU absolventų, registruotų Lietuvos darbo biržoje, kasmet mažėja. Vis

dėlto 2014 m. duomenimis šis rodiklis vis tiek išliko aukščiau

valstybinių universitetų vidurkio. Tais metais LDB registravosi 8,7

proc. tų metų absolventų.

2013 m. duomenimis, pagalkvalifikacinį lygmenį daugiausiai įsidarbino biomedicinos srities absolventai

12,4

9,5

9,5

8,7

8,7

8,4

6,1

5,7

5,0

5,0

4,1

4,0

2,8

1,6

0,0

VDA

LSU

VDU

KU

ŠU

ASU

Valstybiniai…

LEU

MRU

KTU

VGTU

VU

LSMU

LMTA

LKA

Darbo biržoje registruotų absolventų dalis. Valstybiniai universitetai

Įsidarbinamumas pagal kvalifikacinį lygmenį, 2013 m.

Sritis KU Vid. srityje

B 67% 53%

M 53% 69%

F 48% 67%

T 61% 56%

S 47% 53%

Duomenų šaltiniai: Aukštosios mokyklos

realiųjų išteklių ataskaita, SODRA

Skaičiavimai: MOSTA

Mokslas (KU)

Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas

Klaipėdos universitete yra didelė mokslo krypčių įvairovė, tačiau...

Biologija; 2Biofizika; 4

Ekologija ir aplinkotyra; 24 Medicina; 1

Slauga; 8

Visuomenės sveikata; 3

Etnologija; 3

Istorija; 22

Menotyra; 6

Filologija; 14

Filosofija; 2

Teologija ; 4

Fizinė geografija; 4

Geologija; 5

Informatika; 5Matematika; 5

Komunikacija ir informacija; 1

Ekonomika; 3

Edukologija; 18Teisė; 1

Vadyba ; 7

Politikos mokslai; 4

Psichologija; 5

Sociologija; 13

Chemijos inžinerija; 3

Statybos inžinerija; 2

Elektros ir elektronikos inžinerija; 3

Aplinkos inžinerija ; 2

Informatikos inžinerija; 6

Mechanikos inžinerija; 7

Transporto inžinerija; 11

Klaipėdos universiteto sąlyginių tyrėjų pasiskirstymas pagal mokslo kryptis 2014 m.


... mokslinės veiklos lygis svyruoja nuo stipraus tarptautiniu mastu iki

silpno nacionaliniu mastu.

5 globalus lyderis

4 stiprus tarptautiniu mastu

3 stiprus nacionaliniu mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu

2 vidutinis nacionaliniu mastu

1 silpnas nacionaliniu mastu


Padalinių įvertinimai pagal skirtingus kriterijus svyruoja nuo stipraus

lygio tarptautiniu mastu iki žemo silpno nacionaliniu mastu.

4

2

4

1

3

4

2

4

2

3

4

2

5

1

2

3

1

4

1

4

3

2

4

1

44

2

4

1

3

0

1

2

3

4

5

Baltijos regionoistorijos ir

archeologijosinstitutas (20 sąl.

tyrėjų)

Humanitariniųmokslų fakultetas (31

sąl. tyrėjas)

Jūros mokslų irtechnologijų mokslųjungtinis padalinys

(77 sąl. tyrėjai)

Socialinių mokslųjungtinis padalinys

(44 sąl. tyrėjai)

Sveikatos mokslųfakultetas (24 sąl.

tyrėjai)

Mokslinių tyrimų kokybė Socio-ekonominis poveikis Infrastruktūra

Mokslo vadyba Plėtros potencialas Bendras balas

Šaltinis: WoS

Šalies mastu, parengiamų publikacijų dalis nėra didelė, tačiau jų

tarptautiškumas yra augantis

69

89 9096

107

70

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

0

20

40

60

80

100

120

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Publikacijų skaičius Tarptautinių publikacijų dalis

Publikacijų skaičius WoS

Pagal tematikas normalizuotas citavimo rodiklis

Publikacijų dalis tarp top 10% labiausiai cituojamų

H - indeksas

Lietuvos publikacijos 17459 0.89 6.98 79

Klaipėdos universitetas 521 0.79 6.33 16

• 2014 m. daktaro laipsnį KU įgijo 7 doktorantai

– jie sudarė apie 0,5% visų šio universiteto

absolventų. Panašios tendencijos ir 2009-

2013 m.

• Tai vienas žemiausių rodiklių Lietuvoje. Pagal

šį rodiklį KU galima apibūdinti kaip į studijas,

o ne į mokslą orientuotą universitetą.

Doktorantūros apimtys – labai mažos.

Įgijusių daktaro laipsnį

2014 m., dalis

LSMU 3,9%VU 2,8%KTU 2,1%VGTU 2,1%VDU 1,2%ASU 1,1%MRU 1,1%ŠU 0,7%KU 0,5%LEU 0,4%VDA 0,2%

Duomenų šaltinis: Aukštosios mokyklos

realiųjų išteklių ataskaita

Šaltinis: ŠVIS

Doktorantų skaičius daugiausiai augo humanitariniuose ir

technologiniuose moksluose

0

5

10

15

20

25

30

Fiziniai mokslai

Biomedicinosmokslai

Socialiniaimokslai

Humanitariniaimokslai

Technologijosmokslai

2011

2012

2013

2014

2015

2011 2012 2013 2014 2015

69 73 74 85 91

www.mosta.lt

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS:

Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM)

Finansai (KU)

Šaltinis: LSD

KVK ir LAJM išlaidų struktūra panaši į visų valstybinių kolegijų:

daugiausiai išleidžiama studijoms, mažiausiai – MTEP.

Kitos išlaidos: išlaidos administracinėms, ūkio ir kitoms reikmėms

69%

74%

72%

23%

19%

21%

4%

6%

5%

4%

1%

2%


Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Vid. Valstybinėse kolegijose

Valstybinių kolegijų išlaidų pasiskirstymas

Studijoms Kitos išlaidos Studentų stipendijoms ir kitai paramai MTEP

Šaltinis: LSD

Tiek KVK, tiek LAJM pajamų struktūroje didėja valstybės biudžeto

dalis

KVK LAJM

2011 2012 2013 2014 2011 2012 2013 2014

Pajamos iš viso 100% 100% 100% 100% 100% 100% 100% 100%

Valstybės biudžeto lėšos 52% 52% 70% 74% 38% 42% 41% 53%

Šalies juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos

0,0% 0,0% 0,4% 0,0% 1% 0% 0% 0%

Užsienio juridinių ir fizinių asmenų (rėmėjų) lėšos

20% 25% 4% 0% 25% 13% 24% 0%

Studentų, mokinių mokėjimai, kitos pajamos

28% 23% 23% 24% 16% 14% 16% 20%

Šalies juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai

1% 0% 2% 2% 20% 31% 19% 27%

Studentai (KVK, LAJM)

Šaltiniai: ŠVIS, 2016; LAMA BPO, 2015

Priimtų studentų skaičius LAJM išlieka pastovus: 300 – 400 kasmet.

KVK priimtųjų skaičius smarkiai mažėja: nuo 2012 m. iki 2015 m.

priimtųjų sumažėjo daugiau nei 20 proc.

12971363

11831093 1086

333433 385 355 353

2011 2012 2013 2014 2015

Priimtų studentų skaičius KVK ir LAJM


Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Studijų sritis

2011 2012 2013 2014 2015

B 212 252 248 263 301

F 48 66 51 49 41

S 540 559 460 374 333

T 497 486 424 407 411

Priimtų studentų sumažėjimą KVK lėmė

ryškus mažėjimas socialinių mokslų

srityje, kur priimtųjų skaičius sumažėjo

apie 40 proc. (nuo 559 iki 333).

Stojantieji iš Klaipėdos, Telšių arba Tauragės apskr.

2011 2012 2013 2014 2015

KVK 89% 88% 89% 89% 87%

LAJM 91% 89% 86% 85% 85%

Tai regionui atstovaujančios kolegijos:

virš 85 proc. stojančiųjų – iš Žemaitijos.

Šaltinis: ŠVIS

Didžioji dalis (virš 60 proc.) tiek KVK, tiek LAJM studentų

studijuoja valstybės finansuojamose vietose

16%

24%

28%

33%

33%

35%

36%

36%

39%

48%

50%

51%

56%

59%

84%

75%

71%

66%

66%

64%

64%

63%

61%

51%

50%

48%

44%

40%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

KMAIK

VK

KTK

KK

VTDK

Valstybinės kolegijos

LAJM

KVK

ŠVK

AK

PK

MK

ŽK

UK

Valstybinės kolegijos

Gauna studijų stipendiją

Kiti finansavimo pobūdžiai

Mokantys uz mokslą

Tikslinis finansavimas

Valstybės dalinai finansuojami

Valstybės finansuojami

Valstybės finansuojami iš daliesapmokant ES lėšomis


KVK – plataus profilio kolegija, studijas vykdanti 4 srityse. LAJM.

vyrauja technologiniai mokslai: dėstomos jūrų inžinerijos ir jūrų

technologijos studijų kryptys.

KVK LAJM

Sritis Studijų kryptisStudentų skaičius

Dalis nuo visų studentų

B

Burnos priežiūra 142

27%

Medicina ir sveikata 215

Mityba 92

Reabilitacija 194

Slauga 272

F Informatika 115 3%

S

Apskaita 181

37%

Finansai 167

Pedagogika 46

Socialinis darbas 181

Turizmas ir poilsis 220

Vadyba 172

Verslas 273

T

Bendroji inžinerija 70

32%

Elektronikos ir elektros inžinerija 183

Inžinerija 26

Maisto technologijos 156

Mechanikos inžinerija 133

Sausumos transporto inžinerija 343

Statybos inžinerija 173

Sritis Studijų kryptisStudentų skaičius

Dalis nuo visų studentų

SFinansai 101

19%Vadyba 188

TJūrų inžinerija 440

81%Jūrų technologijos 816

Studijų programų persidengimo tarp KVK ir LAJM nėra. Vienintelė besidubliuojanti studijų kryptis - „vadyba“. Tačiau ir čia studijų programų profilis skiriasi.

Kolegija Studijų programa

KVKĮstaigų ir įmonių administravimas

Kultūrinės veiklos vadyba

LAJM Uosto ir laivybos valdymas

Studijų kryptis: vadyba

LAMA BPO, 2015

KVK ir LAJM 2015 m. priimtų studentų su konkursiniu balu iki 2

sudaro apie 23 –24 proc. Lyginant su šalies kolegijų vidurkiu, šis

rodiklis neišsiskiria.

Žemiausi konkursiniai balai Klaipėdos

kolegijose beveik nesiskiria nuo nustatyto

minimalaus reikalavimo (0,8), visose srityse.

Žemiausi konkursiniai balai pagal sritisStudijų

sritis 2014 2015

KVK

B 2,31 0,82

F 0,98 0,95

S 0,76 0,84

T 0,46 0,8

LAJM

S 0,86 0,83

T 0,44 0,82

Duomenų šaltinis: SKVC, 2010-2015 m.

vertinimo rezultatai

LAJM ir KVK daugiau nei pusė studijų programų akredituotų 6 metams.

Studijų programų, akredituotų 6 m., dalis

VDK (5) 100%

SMK (13) 85%

LAJM (4) 75%

KTK (6) 67%

VK (42) 62%

KMAIK (5) 60%

TTVAM (10) 60%

KVK (28) 57%

KK (44) 57%

VTDK (13) 54%

PK (22) 45%

ŠVK (18) 44%

LVK (14) 43%

UK (19) 37%

VKK (6) 33%

AK (10) 30%

ŽK (13) 23%

ŠLK (7) 14%

AVM (10) 10%

MK (13) 8%

KOK (3) N/A

ŠILK (2) N/A

VVK (1) N/A

2014 m. LAJM buvo viena iš trijų Lietuvos valstybinių kolegijų, kurių

absolventai rečiausiai registravosi Darbo biržoje.

Sričių lygmeniu, socialinių ir technologijos mokslų srityse pagal

kvalifikaciją dažniau įsidarbina LAJM absolventai nei KVK absolventai.

Įsidarbinamumas pagal kvalifikacinį lygmenį 2013 m.

Sritis KVK Vid. srityje

B 75% 70%

F 93% 76%

T 37% 39%

S 42% 48%

Įsidarbinamumas pagal kvalifikacinį lygmenį 2013 m.

Sritis LAJM Vid. srityje

T 70% 39%

S 48% 48%

20,8

15,6

15,5

15,5

15,4

14,6

13,5

13,4

12,9

10,8

8,6

8,3

7,9

7,8

AK

UK

ŠVK

PK

MK

KMAIK

ŽK

KVK

Valstybinė…

KK

KTK

LAJM

VTDK

VK

Valstybinių kolegijų absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje, skaičiaus ir bendro

absolventų skaičiaus santykis, 2014 m

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

KVK 5,8% 19,3% 19,3% 16,7% 13,7% 11,6% 13,4%LAJM 5,2% 6,3% 19,9% 13,2% 14,9% 14,2% 8,3%

KVK ir LAJM absolventų, užregistruotų LDB, skaičiaus ir bendro absolventų skaičiaus santykio kaita

Duomenų šaltiniai: Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių ataskaita, SODRA. Skaičiavimai: MOSTA

APIBENDRINIMAS

www.mosta.lt

• Klaipėdos regione nedarbo lygis mažesnis nei visoje šalyje. Daugiausia užsienio

investicijų pritraukia apdirbamoji gamyba bei transportas ir saugojimas. Daugiausiai

darbo vietų - žmonėms su profesiniu išsilavinimu.

• Nors Klaipėdos apskritis didino sukuriamą BVP dalį, palyginus su kitais regionais ši

dalis bendrame šalies BVP mažėjo. Paskutiniaisiais metais Klaipėdos uostas

sukuria virš 6 proc. šalies BVP., likusi regiono BVP dalis – kiek mažiau nei 5,5 proc.

(palyginimui Panevėžio apskritis sukuria beveik 6 proc. BVP).

• Klaipėdoje įsikūręs „Jūrinis slėnis“ skirtas jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikai

didinti. „Jūrinis slėnis“ daugiausiai tenkina vidinius universiteto poreikius: turi labai

mažai išorės vartotojų, nėra užsakymų iš užsienio, beveik nėra verslo užsakymų, o

esamas apkrovimas yra apie 7 kartus mažesnis nei maksimalus.

• Klaipėdos universiteto mokslinės veiklos lyginamoji analizė atskleidė, kad tik jūros

mokslų ir technologijų mokslų jungtinis padalinys yra stiprus tarptautiniu mastu.

Kitas mokslinis potencialas yra nežymus ir fragmentuotas, nes mokslo krypčių

įvairovė – didelė.

APIBENDRINIMAS

www.mosta.lt

• Klaipėdos regione studijų pasiūla plati: studijos vykdomos visose studijų

srityse, veikia 6 aukštosios mokyklos.

• Daugumą įstojusiųjų sudaro Klaipėdos ir aplinkinių regionų abiturientai.

• Vyrauja socialiniai mokslai, daugiausiai šios srities studentų – Klaipėdos

universitete (KU). Labiausiai specializuota – LAJM.

• Socialiniai mokslai - vyraujanti KU sritis, tačiau – silpna:

– Socialinių mokslų jungtinis padalinys įvertintas kaip silpnas nacionaliniu

mastu.

– III pakopos studentų skaičius neproporcingai mažas palyginti su I ir II

pakopos studentų skaičiumi (socialiai mokslai vyrauja I ir II pakopoje,

tačiau III pakopoje užleidžia vietą biomedicinos ir humanitariniams

mokslams).

– Priimtųjų į I pakopą per penkerius metus sumažėjo dvigubai.

– 2015 m. daugiau nei pusė įstojusiųjų konkursiniai balai nesiekė nei 4 iš 10.

– 2013 m. absolventų pagal kvalifikacinį lygmenį dirbo mažiau negu

vidutiniškai šios srities absolventai.

APIBENDRINIMAS

www.mosta.lt

• Klaipėdos universitetas – labiau į studijas, nei į mokslą orientuotas

universitetas:

– Išlaidų dalis MTEP nuosekliai mažėja, daugiausiai išleidžiama studijoms.

– Įgijusiųjų daktaro laipsnį rodiklis – vienas prasčiausių Lietuvoje. III

pakopos absolventai sudaro 0,5 proc., o studentai – 1 proc. visų studentų.

– Palyginti su kitais valstybiniais universitetais II ir III pakopos studentų dalis

mažesnė.

– Mokslo darbuotojų ir dėstytojų užimamų etatų proporcijos – vidutiniškos.

• Tačiau:

– finansavimas studijoms nuolat mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus.

– KU vienas universitetų, kuriame studentų skaičius mažėja labiausiai.

– Tik dvi iš penkių studijų programų SKVC įvertintos teigiamai (akredituotos

6 m.).

APIBENDRINIMAS

www.mosta.lt

• Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir Lietuvos aukštoji jūreivystės

mokykla (LAJM), kaip ir KU – Klaipėdos regiono studentų poreikius

tenkinančios AM: virš 80 proc. į jas stojančiųjų – iš Žemaitijos.

• LAJM – specializuota, jūrų inžinerijos ir jūrų technologijos krypties

kolegija, KVK – platesnio profilio kolegija, daugiausia socialinių mokslų

studentų. Toks profilis turi įtakos studentų skaičiaus kaitai.

• LAJM studentų skaičius išlieka pastovus, tuo tarpu KVK studentų

mažėjimą lemia ryškus mažėjimas socialinių mokslų srityje.

• KVK išsiskiria biomedicinos mokslų srityje: stojančiųjų konkursinio balo

vidurkis aukštesnis nei Klaipėdos universitete, labai mažą dalį sudaro

įstojusieji žemais balais.

• LAJM aukštesni nei KVK absolventų įsidarbinamumo rodikliai:

– 2014 m. LAJM buvo viena iš trijų Lietuvos valstybinių kolegijų, kurių absolventai

rečiausiai registravosi Darbo biržoje.

– Sričių lygmeniu, socialinių ir technologijos mokslų srityse pagal kvalifikaciją dažniau

įsidarbina LAJM absolventai nei KVK absolventai.

TAIGI

www.mosta.lt

• Klaipėdos regiono išskirtinumas – jūrinis sektorius. Tolesniam šio

sektoriaus stiprinimui potencialas yra:

– sukurtas „Jūrinis slėnis“,

– Klaipėdos universitetas jūros moksluose stiprus tarptautiniu mastu,

– LAJM pagal studentų priėmimo ir absolventų įsidarbinamumo šioje srityje

rodiklius taip pat stipri.

• Tačiau kol kas Klaipėdos aukštosios mokyklos labiau orientuotos į

socialinius mokslus, kurie nėra stiprioji pusė:

– stojančiųjų daugiausiai mažėja būtent šioje srityje,

– jie silpnai pasirengę studijoms,

– pagal mokslinių tyrimų dedamąją Klaipėdos universitetas socialiniuose yra

silpnas.

• Visos trys aukštosios mokyklos - aptarnaujančios savo regioną.

Dauguma stojančiųjų – iš Žemaitijos.

• Dėl šių priežasčių orientacija į regiono poreikius ir jo išskirtinumą – jūrinį

sektorių – viena potencialiausių Klaipėdos aukštųjų mokyklų kryptis.

Documents

ŠVIETIMAS IR MOKSLAS KLAIPĖDOS REGIONE vietimas... · situacijos apžvalga. Duomenų šaltinis: LSD, 2016 Klaipėdos regione, kaip ir visoje šalyje, gyventojų skaičius mažėja