TERMINAI NEUROLOGIJOJE

INSULTAS

Praeinantis smegen iemijos priepuolis (G45, G46) minis galvos smegen ar

tinklains kraujotakos nepakankamumas, pasireikiantis idininiais neurologiniais

simptomais, visikai inykstaniais per 24 valandas nuo susirgimo pradios.

Spontanin subarachnoidin kraujosruva (I60) minis kraujo isiliejimas po

voratinkliniu galvos smegen dangalu.

Spontanin intracerebrin kraujosruva (I61) minis kraujo isiliejimas galvos

smegen parenchim .

Smegen infarktas, s. ieminis insultas (I63) minis idininis galvos smegen

kraujotakos sutrikimas, pasireikiantis idininiais neurologiniais simptomais, iliekaniais

ilgiau kaip 24 val. nuo susirgimo pradios .

Insultas (I64) minis galvos smegen kraujotakos sutrikimas, nepatikslintas kaip

ieminis ar hemoraginis.

minis galvos smegen kraujotakos sutrikimas minis idininis galvos smegen

kraujotakos sutrikimas, pasireikiantis apiros metu esaniais idininiais neurologiniais

simptomais, kai nuo j atsiradimo pradios yra prajusios maiau kaip 24 val .

PAINTINS FUNKCIJOS (I)

Neurofiziologiniu ir klinikiniu poiriu kognityvins funkcijos skirstomos :

1) distribucines anatomikai pasiskirsiusias daugelyje smegen struktr ir neturinias vieno pagrindinio anatominio centro;

2) 2) lokalizuotas turinias vien, daugiau ar maiau centrin anatomin struktr. Distribucinms paintinms funkcijoms priskiriamos: dmesys ir budrumas; atmintis; auktosios kognityvins (frontalins) funkcijos. Vyraujanio (dominantinio) smegen pusrutulio lokalizuotos kognityvins funkcijos yra: kalba (skaitymas, raymas), skaiiavimas, auktoji motorin kontrol (praksis).

PAINTINS FUNKCIJOS (II)

Nevyraujanio (nedominantinio) smegen pusrutulio lokalizuotos kognityvins funkcijos yra: erdvin orientacija; konstrukciniai gebjimai; vizualiniai-percepciniai gebjimai (gnozis).

(Deiniaranki vyraujantis smegen pusrutulis kairysis; kairiaranki, daniausiai, deinysis.).

JUTIMAI

Taktiliniai jutimai skirstomi : pavirinius ir giliuosius. U pavirinius jutimus atsakingi lytjimo bei termoreceptoriai. U giliuosius skausmo, spaudimo receptoriai.

Propriorecepciniai pojiai teikia informacij apie kno padt bei jos keitim erdvje. i jutim receptoriai randasi raumenyse bei sausgyslse. Jie galina kno schemos suvokim-painim, koordinuot judesi atlikim bei pusiausvyros ilaikym.

APRAKSIJA (I)

Apraksija tai nesugebjimas atlikti valing, tiksling, imokt judesi (veiksm), kai nra pirminio motorinio ar sensorinio galni ar atskir raumen paeidimo, t.y. esant normaliems jutimams bei raumen tonusui.

Apraksijos negalima tapatinti su judesi sutrikimais, kuriuos sukelia tremoras, traukuliai, diskinezijos, ataksijos, galni silpnumas ar motyvacijos sutrikimai. Tai integracijos tarp motorins funkcijos ir regos suvokimo, somatini jutim, judesi planavimo sutrikimas. i funkcija daniausiai sutrinka paeidus kairj smegen pusrutul, ekstrapiramidin sistem.

APRAKSIJA (II)

Ideomotorin sutriks judesi pasirinkimas, eilikumas ir erdvin orientacija atliekant vairius gestus.

Kondukcin labiausiai sutrikusi judesi imitacija. Ligonis supranta rodomus judesius ir gestus, bet negali j savarankikai pakartoti.

Disociacin pacientas gali imituoti rodomus veiksmus, bet negali j atlikti pagal komand.

Ideacin sutriks veiksm nuoseklumas (pvz., pacientas gali uklijuoti vok dar nedjs j laiko).

Koncepcin kai pagal veiksm nesugebama atrinkti jo atlikimui reikiam priemoni (pvz., atsuktuv pacientas gali naudoti kaip plaktuk).

Echopraksija tirianiojo judesi mgdiojimas, kartojimas.

AFAZIJA (I)

Afazija - tai sutrikusi ar prarasta kalba, kaip

kognityvin funkcija, paeidus galvos smegen kalbos zonas.

Afazij reikia skirti nuo kalbos kaip kalbjimo funkcijos sutrikim: dizartrijos (garsinio kalbjimo sutrikimas, kur slygoja artikuliacijos aparato, balso produkavimo ir kvpavimo aparato inervacijos nepakankamumas),disfonijos,sutrikusios

artikuliacijos.

AFAZIJ RYS

Motorin (Broka) afazija. Pagrindinis ios afazijos bruoas nesugebjimas svok paversti odiais. Taip pat gali bti sutriks raymas, daikt vardijimas, odi kartojimas, taiau ilieka gebjimas suvokti kalb ir skaityti.

Sensorin (Wernicke) afazija. Pagrindinis bruoas nesugebjimas suprasti girdimos kalbos. Taip pat bna sutriks raymas, skaitymas, daikt vardijimas, odi kartojimas, bet gebjimas kalbti ilieka.

Konstrukcin afazija. Pagrindinis bruoas nesugebjimas pakartoti odi. mogus gali kalbti, skaityti, suprasti, sutrinka raymas.

Globalin afazija itinka kai paeidiamos visos kalbos funkcijos, paprastai po plataus kairiojo pusrutulio (vidurins smegen arterijos baseino) paeidimo.

Anomin (amnestin) afazija pasireikia nesugebjimu vardyti daikt. Anomija danai yra liekamasis kit afazij reikinys.

Afemija. Dar vadinama grynja motorine afazija ir apibdinama sunkumu kalbti, lta kalba, sutrikusia artikuliacija.

Echolalija k tik igirst odi kartojimas.

Palilalija nevalingas odi ar frazi kartojimas kalbant.

AGNOZIJA (I)

Agnozija - tai nesugebjimas atpainti anksiau atpastam regos, klausos, taktilini ar kit jutimini stimul, kai t jutim receptoriai ar mogaus intelektas nra paeisti. iuo terminu apibdinami vairs suvokimo sutrikimai.

Agnozija gali bti regos, klausos, skonio, uosls bei taktilin.

AGNOZIJA (II)

Prozopagnozija sutrikimas kai ligonis nesugeba atpainti pastam veid, taip pat ir savojo, negali siminti nauj veid. Veidas suvokiamas kaip aki, nosies, lp derinys, taiau nesugebama iskirti ypating veido bruo ir priskirti j konkreiam asmeniui. Taip pat ligonis nesuvokia veido judesi, mimikos.

Astereognozija tai taktilin agnozija, nesugebjimas atpainti inom daikt juos lieiant. Ligonis negali nusakyti daikto formos, tekstros bei kit jo savybi vien j iupindamas, jei jo nemato.

Asomatognozija nesugebjimas atpainti kno dali. Tai atskir kno dali isidstymo erdvje bei j tarpusavio ryi suvokimo defektas. Dar kitaip ie sutrikimai vadinami kno schemos sutrikimais. J turiniam ligoniui sunku sivaizduoti savo kn, atskir jo dali padt judant, taip pat atskirti dein pus nuo kairs.

Anozognozija tai asomatognozijos ris, kai ligonis nesuvokia savo defekto, liguistos bkls. Jis gali neigti, kad viena jo kno pus paralyiuota, tvirtinti gals pakelti paralyiuot rank ar koj.

AGNOZIJA (III)

Semantin objekt agnozija sutrikimas pasireikiantis tuo, kad ligonis negali nusakyti daikto funkcijos (-j), taiau gali j nukopijuoti ir vardinti, remdamasis pasakojimu apie j.

Aperceptin objekt agnozija nesugebjimas nukopijuoti daikt bei suderinti j poromis.

Erdvin agnozija - tai orientacijos erdvje sutrikimai. Jie gali pasireikti nesugebjimu nustatyti ryi tarp vienod ar iek tiek besiskiriani form, taip pat, atskirti figr nuo fono. Ligonis gali turti sunkum iekodamas kelio i vienos vietos kit. Nesuvokia arba sunkiai suvokia tokias svokas kaip: virus, apaia; priekis, galas; toliau, ariau ir pan. Be to, orientacijos erdvje bei erdvini ryi suvokimo sutrikimai gali bti susij ir su kno schemos sutrikimais.

Vienpusis neglektas - vienos puss neigimas.

Daniausiai pasitaiko kairiosios kno puss neglektas, paeidus deinj smegen pusrutul (nedominuojant deiniarankiams). Deiniosios kno puss ignoravimo sindromas pasitaiko tik kairiarankiams.

Smegen edema

difuzinis ar lokalus patologinis skysio susikaupimas smegen audinyje, sukeliantis apimties padidjim.

Intrakranialinio spaudimo padidjimas ir mass perstumimas

Intrakranialinis spaudimas priklauso nuo bendros

smegen audinio, likvoro bei kraujo apimties kaukols ertmje ir fiziologinmis slygomis svyruoja neymiai, padidja tik perengus ertms rezervin talp.

Hydrocephalia

cerebrospinalinio skysio trio padidjimas, iplintantis smegen skilvelius.

Aneminis infarktas, kai kraujo pritekjimas nutrksta visikai ir permanentikai.

Hemoraginis infarktas, kai kraujo pritekjimas nutrksta nepilnai ar tik laikinai. Hemoraginiai komponentai apsiriboja pilkja substancija (iev ir kamieno ganglijai).

Globalin smegen ischemija

Pilna (anoksin encefalopatija)

visikas kraujotakos nutrkimas dl irdies-kraujotakos neveiklos.

Cerebralin hipoksija

deguonies sumajimas smegen audinyje sukelia kamieno ganglij simetrines nekrozes.

Veninis persunkimas

smegen audinio nekrozs dl sutrikdyto veninio nutekjimo.

Hipertonin encefalopatija

retas generalizuotas smegen veiklos sutrikimas prie piktybins hipertonijos su smegen edema.

Hipertoninis masyvus kraujavimas

iplit arteriniai intracerebraliniai kraujavimai.

Generalizuotas novargis: greitas bendras nuovargis, kuris danai sergant IS bna savaiminis , o ne po fizinio krvio. Jis bna rykesnis esant auktai temperatrai ar drgmei, nes tada neymiai pakyla ir kno temperatra.

Skausmas. Skausmo mechanizmas, sergant IS, gali bti labai vairus: g.b. centrinis neuropatinis skausmas, kur sukelia nervini laid demielinizacija, pvz. triakio nervo neuralgija, galvos skausmai, galni dizestezija;skausmas ir dizestezijos dl nervinio impulso efaptins transmisijos pvz. akneliniai skausmai, Lhermitte simptomas; skausmas dl udegimo ar paburkimo pvz. optinis neuritas; visceralinis skausmas dl ltinio viduri ukietjimo ar skausming lapimo psls spazm; skausmas dl patologinio motorinio aktyvumo, pvz.toniniai traukuliai, raumen spazmai.

Paroksizminiai simptomai apibdinami vairs klinikiniai simptomai trunkantys maiau kaip kelias minutes, link danai kartotis.Tai gali bti toniniai traukuliai/spazmai, jutimo sutrikimai, dizartrija ir ataksija, skausmas, paroksizminis nieulys.

paralyius ir plegija visikas aktyvi judesi nebuvimas.

parez dalinis raumen jgos sumajimas.

hemi deins arba kairs galns funkcij sutrikimas.

para nevaldomos virutins (arba daniausiai apatins) galns.

tetra nevaldomos visos keturios galns.

PARALYIAI

Centrinis (cerebralinis arba spinalinis) susijs su centrini neuron (atsaking u pagrindinius kno judesius) paeidimais. Jie esti motorinje smegen ievs dalyje, piramidinje zonoje, o j ilgieji aksonai pro vidin kapsul, stuburo kamienu bei oninmis stuburo kamieno juostomis nusidriekia ligi stuburo smegen priekini atak.

Periferinis susijs su pakenkimais periferini judinamj neuron, kuri knas yra btent priekinse stuburo smegen atakose, o ilgieji aksonai tsiasi akneliniuose dariniuose bei nerv ir raumen rezginiuose, su jais sudarydami nervines-raumenines jungtis (sinapses).

AI U DMES