Download ppt - Maironis (1862-1932)

Transcript
Page 1: Maironis (1862-1932)

MaironisMaironis(1862-1932)(1862-1932)

Page 2: Maironis (1862-1932)

““Tai kraujas iš kraujo ir kūnas iš kūnoTai kraujas iš kraujo ir kūnas iš kūno! –! –Motiejus ant galo prabilo; -Motiejus ant galo prabilo; -Seniai mums reikSeniai mums reikėjo poeto-galiūnoėjo poeto-galiūno!!Nors kartNors kartą krūtinė sušiloą krūtinė sušilo!!

Dabar Lietuva jau per amDabar Lietuva jau per amžius ištvers:žius ištvers:Nors giesmėse vardas užliks;Nors giesmėse vardas užliks;Iš jų mūsų sūnūs sau pobūdį gersIš jų mūsų sūnūs sau pobūdį gersIr eis, iki garbę sutiks.”Ir eis, iki garbę sutiks.”

“Gerai sakė Juozas, - atsiliepė Tumas, -“Gerai sakė Juozas, - atsiliepė Tumas, -Maironis bus giesme garsusMaironis bus giesme garsus!”!”

“Tarp skausmų į garbę”

Page 3: Maironis (1862-1932)

Svarbiausi gyvenimo ir kūrybos Svarbiausi gyvenimo ir kūrybos faktai:faktai:

Gimė 1862 m. lapkričio 2 d. turtingoje laisvųjų ūkininkų Onos ir Gimė 1862 m. lapkričio 2 d. turtingoje laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandrp Mačiulių šeimoje Pasandravyje (dab. Raseinių raj.);Aleksandrp Mačiulių šeimoje Pasandravyje (dab. Raseinių raj.);

1874-1883 m. mokėsi Kauno gimnazijoje;1874-1883 m. mokėsi Kauno gimnazijoje; 1883 m. įstojo į Kijevo universitetą;1883 m. įstojo į Kijevo universitetą; 1884 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją;1884 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją; Per pirmuosius dvejus studijų metus parašė trumpą kompiliuotą Per pirmuosius dvejus studijų metus parašė trumpą kompiliuotą

Lietuvos istoriją “Apsakymai apie Lietuvos praeigą” (publikuota Lietuvos istoriją “Apsakymai apie Lietuvos praeigą” (publikuota 1891 m.);1891 m.);

1885 metais debiutavo “Aušroje”, eilėraščiu “Lietuvos vargas”;1885 metais debiutavo “Aušroje”, eilėraščiu “Lietuvos vargas”; 1888 m. A. Baranauskui dedikuota poemėlė “Lietuva” (liko 1888 m. A. Baranauskui dedikuota poemėlė “Lietuva” (liko

rankraščiu);rankraščiu); 1888-1892 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1891 1888-1892 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1891

m. priėmė kunigo šventinimus;m. priėmė kunigo šventinimus; 1892-1894 m. dirbo Kauno kunigų seminarijoje, čia parengė 1892-1894 m. dirbo Kauno kunigų seminarijoje, čia parengė

pirmąsias savo knygas – poemą “Tarp skausmų į garbę”, poezijos pirmąsias savo knygas – poemą “Tarp skausmų į garbę”, poezijos rinkinį “Pavasario balsai” – publikuotas 1895 m.;rinkinį “Pavasario balsai” – publikuotas 1895 m.;

1894- 1909 m. Peterburgo dvasinės akademijos profesorius;1894- 1909 m. Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; 1907 m. “Jaunoji Lietuva”;1907 m. “Jaunoji Lietuva”; Nuo 1909 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius;Nuo 1909 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius; 1927 m. savo lėšomis pradėjo leisti savo raštų penkiatomį;1927 m. savo lėšomis pradėjo leisti savo raštų penkiatomį; 1932 m. mirė.1932 m. mirė.

Page 4: Maironis (1862-1932)

Romantinis pasaulėvaizdis – Maironio Romantinis pasaulėvaizdis – Maironio kūrybakūryba

Romantinės literatūros bruožai:Romantinės literatūros bruožai: Asmens galios kurti ir tokiu būdu Asmens galios kurti ir tokiu būdu

išreikšti save pabrėžimas;išreikšti save pabrėžimas; Gyvenimo, kaip kūrybos tęsinio, Gyvenimo, kaip kūrybos tęsinio,

idėja, gyvenimo ir kūrybos idėja, gyvenimo ir kūrybos suartėjimas;suartėjimas;

Biblinė žodžio galios keisti realybę Biblinė žodžio galios keisti realybę traktuotė, kūrėjo-genijaus, tautos traktuotė, kūrėjo-genijaus, tautos vedlio misija;vedlio misija;

Poetas išreiškia tautos dvasią, kuri Poetas išreiškia tautos dvasią, kuri yra suformuota tautos praeities ir yra suformuota tautos praeities ir savito kraštovaizdžio;savito kraštovaizdžio;

Naujos individo ir bendruomenės / Naujos individo ir bendruomenės / tautos susisaistymo formos, naujų tautos susisaistymo formos, naujų bendruomeninių ryšių paieška;bendruomeninių ryšių paieška;

Dėmesys žmogaus vidujybei, Dėmesys žmogaus vidujybei, jausmams, vaizduotei, iracionaliai jausmams, vaizduotei, iracionaliai jos pusei;jos pusei;

Neatitikimas tarp idealų ir realybės, Neatitikimas tarp idealų ir realybės, tragiškos pasaulėjautos tragiškos pasaulėjautos įsitvirtinimas;įsitvirtinimas;

Revoliucinės, visuomenės Revoliucinės, visuomenės pertvarkymo idėjos;pertvarkymo idėjos;

Maironio kūrybos bruožai:Maironio kūrybos bruožai: Atsivertimas lietuvybėn, Atsivertimas lietuvybėn,

apsisprendimas kurti traktuojamas apsisprendimas kurti traktuojamas kaip asmens individualus kaip asmens individualus apsisprendimas;apsisprendimas;

Didelis pasitikėjimas kuriančia žodžio Didelis pasitikėjimas kuriančia žodžio galia, mesianistinis savęs kaip kūrėjo galia, mesianistinis savęs kaip kūrėjo traktavimas;traktavimas;

Užmezgamas emocinis vertybinis Užmezgamas emocinis vertybinis santykis su tėvyne Lietuva kaip vieta santykis su tėvyne Lietuva kaip vieta ir lietuviškoje savimonėje įtvirtina ir lietuviškoje savimonėje įtvirtina poetinę Lietuvos geografiją;poetinę Lietuvos geografiją;

Tautiškumas pasirodo kaip jungties Tautiškumas pasirodo kaip jungties tarp skirtingų socialinių sluoksnių tarp skirtingų socialinių sluoksnių galimybė: naujos lietuviškos šeimos galimybė: naujos lietuviškos šeimos kūrimo idėja;kūrimo idėja;

Įtvirtinamos naujos Įtvirtinamos naujos bendruomeniškumo formos – tautiškai bendruomeniškumo formos – tautiškai susipratusių, susipratusių, litvomanųlitvomanų bendrija; bendrija;

Ryškūs istorinės praeities vaizdiniai, Ryškūs istorinės praeities vaizdiniai, kuriais formuojama istorinė atmintis, kuriais formuojama istorinė atmintis, brėžiamos ateities perspektyvos; brėžiamos ateities perspektyvos; Iškeliamas asmens veiklumas, poreikis Iškeliamas asmens veiklumas, poreikis dalyvauti istorinėse permainose; dalyvauti istorinėse permainose;

Optimistinė tautos ateities vizija; Optimistinė tautos ateities vizija; Lyrinis subjektas pasižymi Lyrinis subjektas pasižymi

neišreiškiama dvasios gelme, neišreiškiama dvasios gelme, stipriomis emocijomis;stipriomis emocijomis;

Lyrinio subjekto vienišumo, atskirumo, Lyrinio subjekto vienišumo, atskirumo, praeinamumo jausmas.praeinamumo jausmas.

Page 5: Maironis (1862-1932)

Taip niekas tavTaip niekas tavęs nemylėsęs nemylės

Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,Kaip tavo nuliūdęs poetaKaip tavo nuliūdęs poeta!!Ar kas ir kančių tiek pakelti galėsAr kas ir kančių tiek pakelti galėsTiktai dėl tavęs numylėta?Tiktai dėl tavęs numylėta?

Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių,Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių,Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinėKieksyk kaip žvaigždė sidabrinėPer kiauras naktis nesumerkė akių,Per kiauras naktis nesumerkė akių,Kai uždegei jauną krūtinęKai uždegei jauną krūtinę!!

Kas suteikKas suteikė tau, numylėta-gražiė tau, numylėta-graži!!TTą įstabią, slaptąją galią,ą įstabią, slaptąją galią,Kuria į dausas jojo dvasią neši;Kuria į dausas jojo dvasią neši;Vėl dega jam norai atšalęVėl dega jam norai atšalę!!

Daug Daug žemės puikių ir gražių dukterųžemės puikių ir gražių dukterųJo širdį pavergti norėjo:Jo širdį pavergti norėjo:Dėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptųDėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptųIr auksą, ir vardą žadėjo.Ir auksą, ir vardą žadėjo.

Tau puikūs pečių neapsupo šilkai,Tau puikūs pečių neapsupo šilkai,Tu proto netemdai gražybe, -Tu proto netemdai gražybe, -O tu tik viena širdies raktą radaiO tu tik viena širdies raktą radaiSkaisčia savo skausmo gilybeSkaisčia savo skausmo gilybe!!

Page 6: Maironis (1862-1932)

Bet jam tos negaila jaunystBet jam tos negaila jaunystės giedros,ės giedros,Kad skausmo širdis nesuprato;Kad skausmo širdis nesuprato;Nes veidu žydros užtekėjai aušros,Nes veidu žydros užtekėjai aušros,Ir naują pasaulį jis mato.Ir naują pasaulį jis mato.

Tada tai jo gema pirmoji giesmė,Tada tai jo gema pirmoji giesmė,Liūdnesnė už girių ošimą,Liūdnesnė už girių ošimą,Nes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždėNes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždėIr šventą neši įkvėpimą.Ir šventą neši įkvėpimą.

Pasklido giesmė po tą šalį toli,Pasklido giesmė po tą šalį toli,Kur Nemuno vandenys bėga;Kur Nemuno vandenys bėga;Pažino tave ir pamilo visi:Pažino tave ir pamilo visi:Ir rūmai, ir sodžių sermėga.Ir rūmai, ir sodžių sermėga.

PoetPoetaams kitiems numylėta rankams kitiems numylėta rankaIš liaurų vainiką nupynė,Iš liaurų vainiką nupynė,Tu jį nors atmint ar atminsi kada?Tu jį nors atmint ar atminsi kada?Tu, jo numylėta tėvyneTu, jo numylėta tėvyne!!

IIš Maironis. Raštai. – V. 1987. T 1.š Maironis. Raštai. – V. 1987. T 1.

Page 7: Maironis (1862-1932)

Detali eilėraščio analizėDetali eilėraščio analizėPavadinimasPavadinimas

Jo pirmoji meilė (1895) / Taip niekas tavęs nemylės:Jo pirmoji meilė (1895) / Taip niekas tavęs nemylės:- Į pirmą planą iškeliama emocija, jausmas.Į pirmą planą iškeliama emocija, jausmas.- Meilė romantinėje tradicijoje yra “pasaulį Meilė romantinėje tradicijoje yra “pasaulį

judinanti” jėga;judinanti” jėga;- Asmeninis intymus santykis: Asmeninis intymus santykis: aš-tuaš-tu komunikacinė komunikacinė

situacija;situacija;- Nepakartojamumo, vienkartinumo akcentavimas.Nepakartojamumo, vienkartinumo akcentavimas.

Page 8: Maironis (1862-1932)

Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,Kaip tavo nuliūdęs poetaKaip tavo nuliūdęs poeta!!Ar kas ir kančių tiek pakelti galėsAr kas ir kančių tiek pakelti galėsTiktai dėl tavęs numylėta?Tiktai dėl tavęs numylėta?

- ypatingas poetą ir “mylimąją” siejantis ryšys, jam būdingas - ypatingas poetą ir “mylimąją” siejantis ryšys, jam būdingas ir dviprasmiškumas - meilė ir kančiair dviprasmiškumas - meilė ir kančia::

IIš žemės žmonių niekas jos nesupras:š žemės žmonių niekas jos nesupras:Tai Aniols pasaulės kitosTai Aniols pasaulės kitos!!Kas jausmų gilybėKas jausmų gilybė!! Mačiau jos kančias: Mačiau jos kančias:Tai kančios iš meilės tikrosTai kančios iš meilės tikros!!((Tarp skausmų į garbę)Tarp skausmų į garbę)

- “giliai” - lyrinio subjekto išgyvenimo stiprumą nusakantis - “giliai” - lyrinio subjekto išgyvenimo stiprumą nusakantis žodis,žodis,- aiškiai įvardijamas lyrinis subjektas – “poeta”,- aiškiai įvardijamas lyrinis subjektas – “poeta”,- jam priskiriami bruožai taip pat romantiškai išraiškingi, - jam priskiriami bruožai taip pat romantiškai išraiškingi, sodrūs “nuliūdęs”, “apleistas” (1895);sodrūs “nuliūdęs”, “apleistas” (1895);- romantiškai krikščioniška kentėjimo interpretacija, - romantiškai krikščioniška kentėjimo interpretacija, prasmingas kentėjimas, dėl mylimosios, nors dar tiesiogiai prasmingas kentėjimas, dėl mylimosios, nors dar tiesiogiai neįvardijama nei liūdesio, nei kentėjimo priežastis.neįvardijama nei liūdesio, nei kentėjimo priežastis.

Page 9: Maironis (1862-1932)

Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių,Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių,Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinėKieksyk kaip žvaigždė sidabrinėPer kiauras naktis nesumerkė akių,Per kiauras naktis nesumerkė akių,Kai uždegei jauną krūtinęKai uždegei jauną krūtinę!!

- ašara vienas iš dažniausiai pasitaikančių motyvų, - ašara vienas iš dažniausiai pasitaikančių motyvų, padedančių išreikšti kenčiančio vyro, poeto išgyvenimo padedančių išreikšti kenčiančio vyro, poeto išgyvenimo intensyvumą; ji yra vidinio gyvenimo atributas;intensyvumą; ji yra vidinio gyvenimo atributas;- į vieną reikšmių lauką patenka krūtinė/širdis - ašara – - į vieną reikšmių lauką patenka krūtinė/širdis - ašara – žvaigždė;žvaigždė;- sidabrinė žvaigždė vertikaliosios eilėraščio ašies - sidabrinė žvaigždė vertikaliosios eilėraščio ašies aukščiausias taškas, lyrinio subjekto išgyvenimo aukščiausias taškas, lyrinio subjekto išgyvenimo sugretinimas su “žvaigžde sidabrine”, padeda nusakyti ir tų sugretinimas su “žvaigžde sidabrine”, padeda nusakyti ir tų išgyvenimų pobūdį, jų ryšį su idealų (idėjų, kaip idealios išgyvenimų pobūdį, jų ryšį su idealų (idėjų, kaip idealios būties) “aukštumu”, nepasiekiamumu, idėjų ir gyvenamos būties) “aukštumu”, nepasiekiamumu, idėjų ir gyvenamos tikrovės neatitikimu (numanoma ir kančios bei ašarų tikrovės neatitikimu (numanoma ir kančios bei ašarų priežastis);priežastis);- eilėraščio veiksmo laikas – naktis, nakties dangaus - eilėraščio veiksmo laikas – naktis, nakties dangaus akivaizdoje vyksta lyrinio subjekto atvertis;akivaizdoje vyksta lyrinio subjekto atvertis;- jaunystės motyvas (pirmoji meilė), naujas laikas priklauso - jaunystės motyvas (pirmoji meilė), naujas laikas priklauso naujai, jaunųjų kartai,naujai, jaunųjų kartai,- neramumo būsena, negalėjimas nurimti, atilsio neradimas - neramumo būsena, negalėjimas nurimti, atilsio neradimas liudija prasidėjusį “atsivertimo” momentą, nebegalėjimą liudija prasidėjusį “atsivertimo” momentą, nebegalėjimą grįžti į ankstesnę būseną ir greitai įvyksiantį pokytį.grįžti į ankstesnę būseną ir greitai įvyksiantį pokytį.

Page 10: Maironis (1862-1932)

Kas suteikKas suteikė tau, numylėta-gražiė tau, numylėta-graži!!TTą įstabią, slaptąją galią,ą įstabią, slaptąją galią,Kuria į dausas jojo dvasią neši;Kuria į dausas jojo dvasią neši;Vėl dega jam norai atšalęVėl dega jam norai atšalę!!

- lyrinį subjektą žadinanti jėga turi ir paslapties konotaciją,- lyrinį subjektą žadinanti jėga turi ir paslapties konotaciją,- poeto-lyrinio subjekto išgyvenimai sunkiai nusakoma, jo - poeto-lyrinio subjekto išgyvenimai sunkiai nusakoma, jo patiriamas “pabudimas” apibūdinamas ir kaip “krūtinės patiriamas “pabudimas” apibūdinamas ir kaip “krūtinės degimas”, “norų degimas”, ir kilimas į dausas; degimas”, “norų degimas”, ir kilimas į dausas; - dausų - “žvaigždės sidabrinės” motyvai sustiprina - dausų - “žvaigždės sidabrinės” motyvai sustiprina išgyvenamos poeto būsenos ryšį su “aukštumu’, t.y. jo nutolimu išgyvenamos poeto būsenos ryšį su “aukštumu’, t.y. jo nutolimu nuo žemiško gyvenimo; nuo žemiško gyvenimo; - dausos taip pat gali išreikšti ir panirimą į neapibrėžtą svajonių - dausos taip pat gali išreikšti ir panirimą į neapibrėžtą svajonių būseną;būseną;- svajonės, “dausų patirtis” gali būti traktuojama ir kaip vidinės - svajonės, “dausų patirtis” gali būti traktuojama ir kaip vidinės subjekto transformacijos intensyvintoja:subjekto transformacijos intensyvintoja:Ir mėnuo ir žvaigždės, ir upės vilnisIr mėnuo ir žvaigždės, ir upės vilnisĮ kitą juos šalį vadino;Į kitą juos šalį vadino;Apsakė jiems Dievą tyla ir naktisApsakė jiems Dievą tyla ir naktisIr jam pasišvęsti augino.Ir jam pasišvęsti augino. (Tarp skausmų į garbę (Tarp skausmų į garbę!)!)

- svajonės, dvasia, norai - nauji modernų subjektyvumą - svajonės, dvasia, norai - nauji modernų subjektyvumą apibrėžiantys topai. apibrėžiantys topai.

Page 11: Maironis (1862-1932)

Daug Daug žemės puikių ir gražių dukterųžemės puikių ir gražių dukterųJo širdį pavergti norėjo:Jo širdį pavergti norėjo:Dėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptųDėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptųIr auksą, ir vardą žadėjo.Ir auksą, ir vardą žadėjo.

Tau puikūs pečių neapsupo šilkai,Tau puikūs pečių neapsupo šilkai,Tu proto netemdai gražybe, -Tu proto netemdai gražybe, -O tu tik viena širdies raktą radaiO tu tik viena širdies raktą radaiSkaisčia savo skausmo gilybeSkaisčia savo skausmo gilybe!!

- mylimosios paveikslas priešingas “žemės dukterų” , tokiu būdu ryškinamas - mylimosios paveikslas priešingas “žemės dukterų” , tokiu būdu ryškinamas eilėraščio adresatės nežemiškumas, “skaistumas”, grožio “harmoningumas” eilėraščio adresatės nežemiškumas, “skaistumas”, grožio “harmoningumas” (jos grožis netemdo proto, galbūt priešingai – yra blaivinantis);(jos grožis netemdo proto, galbūt priešingai – yra blaivinantis);- analogiškas sugretinimas poemoje “Tarp skausmų į garbę” (1895):- analogiškas sugretinimas poemoje “Tarp skausmų į garbę” (1895):

Iš visko juokiaus, ir žemės duktėIš visko juokiaus, ir žemės duktėManęs neviliojo tada;Manęs neviliojo tada;Ne žemės aš troškau: iš aukšto žvaigždėNe žemės aš troškau: iš aukšto žvaigždėMMan švietė per sapną kitaan švietė per sapną kita!!

-lyrinis subjektas -lyrinis subjektas čia pasirodo kaip eilėmis galintis užsitarnauti vardą (šlovę) ir čia pasirodo kaip eilėmis galintis užsitarnauti vardą (šlovę) ir žemiškus turtus,žemiškus turtus,- auksas ir šlovė – klasikinės poezijos teigiamos vertybės;- auksas ir šlovė – klasikinės poezijos teigiamos vertybės;- įsipareigojimas mylimajai rodosi ir kaip daugybės atsisakymų reikalaujantis - įsipareigojimas mylimajai rodosi ir kaip daugybės atsisakymų reikalaujantis veiksmas;veiksmas;- širdis – centrinis asmens individualumą išreiškiantis romantinis topas;- širdis – centrinis asmens individualumą išreiškiantis romantinis topas;- ryškėja lyrinio subjekto ir adresatės artimumas: juos jungia kentėjimas, - ryškėja lyrinio subjekto ir adresatės artimumas: juos jungia kentėjimas, bendrai išgyvenama kančia tampa lyrinio subjekto transformacijos bendrai išgyvenama kančia tampa lyrinio subjekto transformacijos paaiškinimu. paaiškinimu.

Page 12: Maironis (1862-1932)

Bet jam tos negaila jaunystBet jam tos negaila jaunystės giedros,ės giedros,Kad skausmo širdis nesuprato;Kad skausmo širdis nesuprato;Nes veidu žydros užtekėjai aušros,Nes veidu žydros užtekėjai aušros,Ir naują pasaulį jis mato.Ir naują pasaulį jis mato. -tarnavimas mylimajai tiesiogiai siejamas su kančia;-tarnavimas mylimajai tiesiogiai siejamas su kančia;- į romantinę poeto mitologiją patenka ir ypatingi meilės - į romantinę poeto mitologiją patenka ir ypatingi meilės išgyvenimai, ir kančia; buvimas poetu susiejamas su auka, išgyvenimai, ir kančia; buvimas poetu susiejamas su auka, pasiaukojimupasiaukojimu::

Jaunuomenei tinka karionJaunuomenei tinka karionėės vargai;s vargai;Ją traukia, kas aukšta, gražuJą traukia, kas aukšta, gražu!!O argi karionO argi karionęę gra gražžesnesnęę matai, matai,Kaip Kaip žžengti Aukengti Aukščiščiausio vardu?ausio vardu?(Tarp skausmų į garbę)(Tarp skausmų į garbę)

- šioje strofoje įvyksta galutinė transformacija, paženklinta - šioje strofoje įvyksta galutinė transformacija, paženklinta aušros, taip pat vieno svarbiausių romantizmo topų;aušros, taip pat vieno svarbiausių romantizmo topų;- poetui pirmajam leidžiama išvysti “naujo pasaulio” viziją, jo - poetui pirmajam leidžiama išvysti “naujo pasaulio” viziją, jo misija – asmeninę patirtį perduoti bendrijai / tautai;misija – asmeninę patirtį perduoti bendrijai / tautai;- poetas yra tarpininkas tarp idėjos (naujo pasaulio vizijos) ir - poetas yra tarpininkas tarp idėjos (naujo pasaulio vizijos) ir realybės.realybės.

Page 13: Maironis (1862-1932)

Tada tai jo gema pirmoji giesmė,Tada tai jo gema pirmoji giesmė,Liūdnesnė už girių ošimą,Liūdnesnė už girių ošimą,Nes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždėNes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždėIr šventą neši įkvėpimą.Ir šventą neši įkvėpimą.- pirmoji giesmė / pirmoji meilė / aušra / naujas pasaulis – - pirmoji giesmė / pirmoji meilė / aušra / naujas pasaulis – ypatingas pradžios akcentavimas;ypatingas pradžios akcentavimas;- gimstanti giesmė steigia “naują” realybę, skelbia pradžią to, - gimstanti giesmė steigia “naują” realybę, skelbia pradžią to, ko dar nėra buvę;ko dar nėra buvę;Poezija – Dievo Aukščiausio kvėpimasPoezija – Dievo Aukščiausio kvėpimas!!Kalba nekalta AniolųKalba nekalta Aniolų!!GiesmGiesmėė tai ant tai ant žemės dangaus nužengimas žemės dangaus nužengimasGražybėje jausmų ir varsųGražybėje jausmų ir varsų!! ( (Tarp skausmų į garbę)Tarp skausmų į garbę)- giesmės gimimas ženklina lūžio momentą (dangaus - giesmės gimimas ženklina lūžio momentą (dangaus nužengimas į žemę, jo įsikūnijimas žemėje);nužengimas į žemę, jo įsikūnijimas žemėje);- įtvirtinama “pranašiška”, biblinė poetinė žodžio galia;- įtvirtinama “pranašiška”, biblinė poetinė žodžio galia;- mylimoji sugretinama su “aukštybių žvaigžde”, jos būtis – - mylimoji sugretinama su “aukštybių žvaigžde”, jos būtis – idėjos, todėl jos sukeltas įkvėpimas “šventas”:idėjos, todėl jos sukeltas įkvėpimas “šventas”:- į gražios poezijos “apibrėžimą” patenka ir “gražūs jausmai” – - į gražios poezijos “apibrėžimą” patenka ir “gražūs jausmai” – meilė, kančia, ilgesys, nuliūdimas, neramumas ir t.t.;meilė, kančia, ilgesys, nuliūdimas, neramumas ir t.t.;

Page 14: Maironis (1862-1932)

-mylimajai (idėjai) pasiaukojęs poetas prilygsta pranašui, mylimajai (idėjai) pasiaukojęs poetas prilygsta pranašui, skelbiančiam Naują žodį:skelbiančiam Naują žodį:Ir balsas vidaus stebuklingas, baisusIr balsas vidaus stebuklingas, baisusLyg sakė Vilaičiui tada:Lyg sakė Vilaičiui tada:Aš siunčiu tave; eik ir žadink visusAš siunčiu tave; eik ir žadink visus!!Tave ves Apveizdos rankaTave ves Apveizdos ranka!!((Tarp skausmTarp skausmų į garbęų į garbę!)!) - šioje strofoje pasirodo dar vienas romantinis motyvas – - šioje strofoje pasirodo dar vienas romantinis motyvas – giria, miškas (S. Daukantas, A. Baranauskas):giria, miškas (S. Daukantas, A. Baranauskas):Malonios ir puikios pakalnės Dubysos,Malonios ir puikios pakalnės Dubysos,Išpintos vainikais margaiIšpintos vainikais margai!!Šalis atminimų, kur pajautos visosŠalis atminimų, kur pajautos visosGraudingos kaip girių balsaiGraudingos kaip girių balsai!!(Tarp skausmų į garbę)(Tarp skausmų į garbę)- kaip ir Baranausko poezijoje kraštovaizdžio patirtis, - kaip ir Baranausko poezijoje kraštovaizdžio patirtis, įsispaudusi atmintyje, tampa naujai gimstančios poezijos įsispaudusi atmintyje, tampa naujai gimstančios poezijos šaltiniu;šaltiniu;- atmintis įkūnijama poetiniu žodžiu steigia ne tik naują - atmintis įkūnijama poetiniu žodžiu steigia ne tik naują bendrą atmintį turinčią bendruomenę, bet ir poetinę tradiciją, bendrą atmintį turinčią bendruomenę, bet ir poetinę tradiciją, kuri išsaugo ir perteikia bendruomeninę patirtį.kuri išsaugo ir perteikia bendruomeninę patirtį.

Page 15: Maironis (1862-1932)

Pasklido giesmė po tą šalį toli,Pasklido giesmė po tą šalį toli,Kur Nemuno vandenys bėga;Kur Nemuno vandenys bėga;Pažino tave ir pamilo visi:Pažino tave ir pamilo visi:Ir rūmai, ir sodžių sermėga.Ir rūmai, ir sodžių sermėga.

- brėžiami pirmieji bendrijos, kuriai skirta poeto giesmė, kontūrai;- brėžiami pirmieji bendrijos, kuriai skirta poeto giesmė, kontūrai;- Nemuno vandenys (kitur - Neris, Dubysa, Nevėžis) nurodo į - Nemuno vandenys (kitur - Neris, Dubysa, Nevėžis) nurodo į konkrečią šios bendrijos gyvenamą vietą;konkrečią šios bendrijos gyvenamą vietą;- susibėgančios upės, vienas kitą mylintys Dubysa ir Nemunas - susibėgančios upės, vienas kitą mylintys Dubysa ir Nemunas Maironio poetiniame pasaulėvaizdyje išreiškia ir tautos vienijimosi Maironio poetiniame pasaulėvaizdyje išreiškia ir tautos vienijimosi idėjas per naujų bendruomeninių santykių pradžią – valstietijos ir idėjas per naujų bendruomeninių santykių pradžią – valstietijos ir bajorijos susivienijimą kuriant naujo tipo santuokas:bajorijos susivienijimą kuriant naujo tipo santuokas:Bet Juozas... Marinė... O ne, to nebus,Bet Juozas... Marinė... O ne, to nebus,Tos upės subėgti negaliTos upės subėgti negali!! (Tarp skausm(Tarp skausmų į garbę)ų į garbę)- Nemunas - vienas svarbiausių Maironio poetinės geografijos ženklų;- Nemunas - vienas svarbiausių Maironio poetinės geografijos ženklų;- eilėraštyje modeliuojama komunikacinė situacija pasižymi idealumu - eilėraštyje modeliuojama komunikacinė situacija pasižymi idealumu – poeto po šalį sklindančią giesmę “pamilsta visi”;– poeto po šalį sklindančią giesmę “pamilsta visi”;- poezijai skirtas vaidmuo – jungti skirtingus socialinius sluoksnius, - poezijai skirtas vaidmuo – jungti skirtingus socialinius sluoksnius, burti poezijos mylėtojų bendriją;burti poezijos mylėtojų bendriją;- besiburiančią bendriją susaisto meilė, juos jungiantis emocinis - besiburiančią bendriją susaisto meilė, juos jungiantis emocinis ryšys iškeliamas kaip svarbiausias.ryšys iškeliamas kaip svarbiausias.

Page 16: Maironis (1862-1932)

PoetPoetaams kitiems numylėta rankams kitiems numylėta rankaIš laurų vainiką nupynė,Iš laurų vainiką nupynė,Tu jį nors atmint ar atminsi kada?Tu jį nors atmint ar atminsi kada?Tu, jo numylėta tėvyneTu, jo numylėta tėvyne!!

- tik paskutinėje strofoje išryškėja, kas yra toji poeto mylimoji; - tik paskutinėje strofoje išryškėja, kas yra toji poeto mylimoji; tekstas parašytas taip, kad intriga būtų išlaikyta iki pat galo;tekstas parašytas taip, kad intriga būtų išlaikyta iki pat galo;- pasirodo dar vienas klasikinės poezijos motyvas – “laurų - pasirodo dar vienas klasikinės poezijos motyvas – “laurų vainikas”, greta “aukso” ir “vardo”;vainikas”, greta “aukso” ir “vardo”;- klasicistinėje literatūroje bendruomeninį įvertinimą - klasicistinėje literatūroje bendruomeninį įvertinimą simbolizavo šlovės vainikas, kurį suteikia kokia nors sutelktinį simbolizavo šlovės vainikas, kurį suteikia kokia nors sutelktinį adresatą atitinkanti figūra (šlovė, tėvynė);adresatą atitinkanti figūra (šlovė, tėvynė);- klasikinės poezijos ir poeto pasiektą statusą įrodantys - klasikinės poezijos ir poeto pasiektą statusą įrodantys ženklai – vardo šlovė – papildomi labai svarbiu Maironiui ženklai – vardo šlovė – papildomi labai svarbiu Maironiui “atminties” motyvu;“atminties” motyvu;- galimybė išlikti bendrijos atmintyje iškeliama kaip vertybė.- galimybė išlikti bendrijos atmintyje iškeliama kaip vertybė.

Page 17: Maironis (1862-1932)

Eilėraščio istorinis, kultūrinis kontekstasEilėraščio istorinis, kultūrinis kontekstasBe dvasios, be širdies – tai griaučių miniosBe dvasios, be širdies – tai griaučių minios!!

O, duok jaunyste, man sparnusO, duok jaunyste, man sparnus!!

Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,

Pakilsiu rojun, į kraštus,Pakilsiu rojun, į kraštus,

Kur įkvėpimas kuria stebuklus,Kur įkvėpimas kuria stebuklus,

(A. Mickevičius, Odė jaunystei)(A. Mickevičius, Odė jaunystei)

Kūrinyje (kuris buvo perkaitytas Filomatų Kūrinyje (kuris buvo perkaitytas Filomatų susirinkime) išsakomos svarbiausi susirinkime) išsakomos svarbiausi romantinio pasaulėvaizdžio buožai yra romantinio pasaulėvaizdžio buožai yra šie:šie:

- iškeliama revoliucinė jaunystės iškeliama revoliucinė jaunystės energija – kūrybinė galia;energija – kūrybinė galia;

- skelbiama ateinanti nauja laisvės skelbiama ateinanti nauja laisvės epocha;epocha;

- emocingas, uždegantis tonas;emocingas, uždegantis tonas;- poetinis įkvėpimas / patyrimas poetinis įkvėpimas / patyrimas

prilygsta religiniam;prilygsta religiniam;- skelbiamas tikėjimas bibline – skelbiamas tikėjimas bibline –

kuriančiąja žodžio galia.kuriančiąja žodžio galia.

Laimingas tasai, kurs išlėkęs auštai,Laimingas tasai, kurs išlėkęs auštai,

Plačiaus svao skleidžia sparnusPlačiaus svao skleidžia sparnus!!

Jam žemės – maža; melagingi – sapnai,Jam žemės – maža; melagingi – sapnai,

Jis skrista tarp audrų drąsusJis skrista tarp audrų drąsus!!

((Maironis, Tarp skausmų į garbę)Maironis, Tarp skausmų į garbę)

Užtrauksme naują giesmę, broleiUžtrauksme naują giesmę, brolei!!

Kurią jaunimas tesuprasKurią jaunimas tesupras!!

Neteip giedosme ligszioleiNeteip giedosme ligsziolei!!

Kitas auklęsime dumasKitas auklęsime dumas!!

DrDrąsei, augsztaiąsei, augsztai

Pakils balsai,Pakils balsai,

Iszausz kita gadynė;Iszausz kita gadynė;

Užgims darbai,Užgims darbai,

Praszvis laikai,Praszvis laikai,

Pakils jauna tėvynėPakils jauna tėvynė!!

(Maironis, Jaunimo Giesmė, 1895)(Maironis, Jaunimo Giesmė, 1895)

Page 18: Maironis (1862-1932)

Kas tu esi giesme? Kame tavo paslaptis,/ Kame glūdi Kas tu esi giesme? Kame tavo paslaptis,/ Kame glūdi tavo galia, kuri pagauna sielas,/ Pavergia jausmus ir tavo galia, kuri pagauna sielas,/ Pavergia jausmus ir slaptinga jėga / palyti dvasią, - o audros ir debesys/ slaptinga jėga / palyti dvasią, - o audros ir debesys/ Ištirpsta skaisčioje vidudienio mėlynėje,/ Jog net Ištirpsta skaisčioje vidudienio mėlynėje,/ Jog net širdžiai ramu, gera, miela? / Neatspėta, ne žemėje širdžiai ramu, gera, miela? / Neatspėta, ne žemėje pradėta, / Tu iš dangaus ateini ir kaip Dangus šventa. pradėta, / Tu iš dangaus ateini ir kaip Dangus šventa. [...][...]A. Baranauskas, “Giesmė”A. Baranauskas, “Giesmė”

Ir A. Baranausko, ir Maironio kūryboje aprašyta Ir A. Baranausko, ir Maironio kūryboje aprašyta ypatinga kūrybos galia, savo paslaptingumu, ypatinga kūrybos galia, savo paslaptingumu, išgyvenimo pobūdžiu prilygsta religiniams išgyvenimo pobūdžiu prilygsta religiniams išgyvenimams. Jos daromas poveikis žmogui – išgyvenimams. Jos daromas poveikis žmogui – sukeliama dvasinė transformacija, tokia svarbi sukeliama dvasinė transformacija, tokia svarbi romantinėje tradicijoje, remiasi krikščioniška romantinėje tradicijoje, remiasi krikščioniška “atsivertimo” logika.“atsivertimo” logika.

Page 19: Maironis (1862-1932)

A. Mickevičiaus romantinis A. Mickevičiaus romantinis poeto pranašo figūra, A. poeto pranašo figūra, A. Baranausko kūryboje Baranausko kūryboje transformuojasi į “vaidilą”, transformuojasi į “vaidilą”, kuris pasakoja tautos kuris pasakoja tautos istoriją, perteikia išmintį. istoriją, perteikia išmintį.

Ūžia šileliai, kriokia upeliai;Ūžia šileliai, kriokia upeliai;Ir kalnai staugia tarp vėjųIr kalnai staugia tarp vėjųPievos žaliuoja, girios linguojaPievos žaliuoja, girios linguojaAuklėja kelio vedėją.Auklėja kelio vedėją.(A. Baranauskas, Dainų (A. Baranauskas, Dainų

dainelę)dainelę)

Maironio kūryboje Maironio kūryboje įsipareigojama tęsti įsipareigojama tęsti “vaidilos” pradėtą darbą, “vaidilos” pradėtą darbą, istorinę šlovingą praeitį istorinę šlovingą praeitį liudyti naujoms kartoms:liudyti naujoms kartoms:

Gedimino laikusGedimino laikusVaidelotas garsusVaidelotas garsusPrikeltų: ... Bet kur vaidelotas?Prikeltų: ... Bet kur vaidelotas?Graudūs kanklių balsaiGraudūs kanklių balsai!!Jau nutilo visai,Jau nutilo visai,Jų raktas guronais užklotasJų raktas guronais užklotas!!......[...][...]Štai jau kaukia šiaurys,Štai jau kaukia šiaurys,Jis miegus nuvarys;Jis miegus nuvarys;Atbusi, brangiausia tėvyneAtbusi, brangiausia tėvyne!!Jau kilsnoji sparnus,Jau kilsnoji sparnus,O O šštai tau stai tau sūūnusnusIr giesmes devynias nupynė.Ir giesmes devynias nupynė.(“Tarp skausmų į garbę”)(“Tarp skausmų į garbę”)

Page 20: Maironis (1862-1932)

Mickevičiaus poemoje Mickevičiaus poemoje “Ponas Tadas” – vienas “Ponas Tadas” – vienas pirmųjų “prarasto pirmųjų “prarasto laiko” ieškojimo kūrinių, laiko” ieškojimo kūrinių, kai siekiama kalba kai siekiama kalba įkūnyti atmintyje įkūnyti atmintyje esančią praeities, esančią praeities, paliktos tėvynės patirtį. paliktos tėvynės patirtį.

A. Baranausko poemoje A. Baranausko poemoje “Anykščių šilelis” “Anykščių šilelis” gamtos grožio patirtis, gamtos grožio patirtis, giliai įsirašanti į atmintį, giliai įsirašanti į atmintį, yra ta sąlyga, kurios yra ta sąlyga, kurios dėka galima atkurti jau dėka galima atkurti jau išnykusio išnykusio kraštovaizdžio buvusią kraštovaizdžio buvusią patirtį.patirtį.

Maironis viename pirmųjų savo kūrinių Maironis viename pirmųjų savo kūrinių poemoje “Lietuva”, dedikuotoje A. poemoje “Lietuva”, dedikuotoje A. Baranauskui, tėvynės prisikėlimą Baranauskui, tėvynės prisikėlimą tiesiogiai sieja su Baranausko kūryba tiesiogiai sieja su Baranausko kūryba sukurta krašto šlove:sukurta krašto šlove:

Kada viltį tėvynėsKada viltį tėvynėsLedais apkalė vėjai,Ledais apkalė vėjai,Tu vainiką nupynęsTu vainiką nupynęsAnt Anykščių uždėjai.Ant Anykščių uždėjai.

Ir mums kalbą prikėleiIr mums kalbą prikėleiUgnim savo krūtinės,Ugnim savo krūtinės,Viltį įkvėpei vėlei,Viltį įkvėpei vėlei,Darban mus pavadinęs.Darban mus pavadinęs.

Matau Jūrą ir Ventą:Matau Jūrą ir Ventą:Mėlsvos eina per pievas...Mėlsvos eina per pievas...Girdžiu giesmę ten šventą,Girdžiu giesmę ten šventą,Kurią laimina DievasKurią laimina Dievas!!

Tenai gieda lietuvėTenai gieda lietuvėDūmas tavo, TėveliDūmas tavo, Tėveli!!Kelias broliai pražuvęKelias broliai pražuvęSkaito Tavo “Šilelį”Skaito Tavo “Šilelį”!!

Page 21: Maironis (1862-1932)

S. Daukanto lietuvių kultūros S. Daukanto lietuvių kultūros istorijos tautos kultūrinį istorijos tautos kultūrinį savitumą susiejo su savitumą susiejo su gyvenama vieta, gyvenama vieta, kraštovaizdžio ypatybėmis, kraštovaizdžio ypatybėmis, klimato sąlygomis;klimato sąlygomis;

A. Baranausko eilėraštyje A. Baranausko eilėraštyje “Dainu dainelę” perimtas “Dainu dainelę” perimtas daukantiškas tautos istorijos daukantiškas tautos istorijos pasakojimo būdas tautos pasakojimo būdas tautos istoriją perteikia ypatingo istoriją perteikia ypatingo kraštovaizdžio detalėmis;kraštovaizdžio detalėmis;

A. Baranausko “Anykščių A. Baranausko “Anykščių šilelyje” iškeliama savitas šilelyje” iškeliama savitas žmogaus ir gyvenamos žmogaus ir gyvenamos vietos santykis, gamtinis vietos santykis, gamtinis kraštovaizdis per ypatingą kraštovaizdis per ypatingą patirtį “persikelia” į žmogaus patirtį “persikelia” į žmogaus vidų: “Paskum ilgai krūtinėj vidų: “Paskum ilgai krūtinėj Šilelis kvėpuoja”. Šilelis kvėpuoja”.

Miškas – tarsi įkūnytas Miškas – tarsi įkūnytas istorijos pasakotojas, istorijos pasakotojas, primenąs ikikrikščionišką primenąs ikikrikščionišką epochą, senąjį folklorą, epochą, senąjį folklorą, palaikąs mitinę vaizduotę.palaikąs mitinę vaizduotę.

Maironio poezijos įtvirtintas Maironio poezijos įtvirtintas modernus subjektyvumas modernus subjektyvumas naujai apibrėžia asmens ir naujai apibrėžia asmens ir tautos santykius.tautos santykius.

Kiekvieno asmens Kiekvieno asmens individualumas, jo buvimo individualumas, jo buvimo būdas paaiškinamas jo gimta būdas paaiškinamas jo gimta kalba, turima istorine kalba, turima istorine praeities atmintimi, gimta praeities atmintimi, gimta vieta.vieta.

Maironio sukurtoje poetinėje Maironio sukurtoje poetinėje geografijoje simbolinis geografijoje simbolinis vaidmuo tenka:vaidmuo tenka:

-upėms, miškams, jūrai;-upėms, miškams, jūrai;-istoriniams kultūriniams -istoriniams kultūriniams

centrams – piliakalniams, centrams – piliakalniams, miestams – Trakams, Vilniui. miestams – Trakams, Vilniui.

Maironio poezijoje tėvynė iškyla Maironio poezijoje tėvynė iškyla kaip “giesmėmis” įgarsintas kaip “giesmėmis” įgarsintas kultūrinis kraštovaizdis, kultūrinis kraštovaizdis, turintis istorinės atminties turintis istorinės atminties gelmę.gelmę.

Tautinė savivoka ugdoma Tautinė savivoka ugdoma užmezgant subjektyvų užmezgant subjektyvų jausminį ryšį su tėvyne, jausminį ryšį su tėvyne, nusakomą žodžiu “brangu”.nusakomą žodžiu “brangu”.

Page 22: Maironis (1862-1932)

Šioje kiekvienam žmogui laiko apibrėžtoje Šioje kiekvienam žmogui laiko apibrėžtoje dramoje jis dar spėjo suprojektuoti idealų dramoje jis dar spėjo suprojektuoti idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą. Jis davė mums istorinių žygių paveikslą. Jis davė mums tikruosius mūsų matmenis, per jį esame tokie, tikruosius mūsų matmenis, per jį esame tokie, kokie esame, žinodami, nujausdami, kokie kokie esame, žinodami, nujausdami, kokie galime būti. Tai užuovėja amžiaus gale, o galime būti. Tai užuovėja amžiaus gale, o būsimiesiems laikams – mūsų vertingumo būsimiesiems laikams – mūsų vertingumo garantas.garantas.

(Sigita Geda, „Paskutinysis iš titanų“, 1987)(Sigita Geda, „Paskutinysis iš titanų“, 1987)


Recommended