Click here to load reader

Aldona Kruševičiūtė. Kieno Maironis

  • View
    238

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Aldona Kruševičiūtė. Kieno Maironis

  • 26 TauTinio TapaTumo idjos lieTuvi kalbos ir liTeraTros pamokose

    S p a u d o S, r a d i j o i r televizijoS r m i m o f o n d a S

    Aldona Krueviit

    Kieno maironis?

    Greit bus imtmetis, kai nenurimstantis ilagalvis Juozas Tumas-Vaigantas pa-linko prie popieriaus lapo ir jame para: Maloningasis Drauge Liudvikai, klausiau, Ateities recencij sisdamas, k mislijate daryti Maironio jubiliejuje? Siliaus parayti kai k, jei atsisite knygeli. Atsakymo jokio. Znait ne nado. Apsimiau tad Rygos garsui duoti. iame laike Vaigantas labai tiksliai var-dijo tai, kas nelemtai lydjo ir, deja, tebelydi Mairon ir jo kryb. Tuo metu, kai buvo raomas laikas, dar nebuvo nuskambj garsieji kiai: Labanakt, Maironi ir Pasenai, Maironi, pasenai, bet Varpas jau buvo pasiaips (1895m.) i poe-mos Tarp skausm garb, iaip tapusios lietuvikumo evangelija, klerikalini stikl. Vaigantas mat ir jaut, k ms kultrai reikia Maironis, suprato, kad esama toki, kuriems jo kryba neaktuali, ir pats aikiai parod, kad jam reikia Maironio. Rengini, skirt Maironio metams, mokyklose ir kitur gausa rodo, kad ir lituanist bendruomenei, ir iaip skaitaniai visuomenei Maironio reikia. Labai. Poetas Sigitas Geda savo urauose, skelbtuose iaurs Atnuose, brkteljo lakonik mint: Maironis yra ms mentaliteto dalis, be jo mogus, lietuvis, lyg ir ne visas, nepilnas, netikras. Paklauskime tad savs, kada kiekvieno i ms gyvenim jo Maironis, jo kryba. Kas buvo kiekvienam tas mogus, kuris pasak: MAIRONIS, kuris ities rank su Pavasario balsais? Pagalvokime, kada Maironis atjo ms mokini gyvenim namuose? Darelyje? Mokykloje? Kas, kada ir kaip iki j smons palydjo Maironio vard, jo poezij? Tas palydjimo procesas be galo svarbus. Jis formuoja smoning jauno mogaus santyk ne tik su Mairo-niu su kultra apskritai. Keistai susiklost Maironio, kaip krjo, likimas: arba pagarbi (gal net baiminga tyla), arba negailestingai kertanti kritika.

    inom ne vien istorij, kaip buvo nusigriama nuo Maironio, kaip jis bu-vo puolamas, ir (kartais) uoliai, gal net pernelyg, ginamas. Paskui atjo metas, kai Mairon imta savintis. Tai bene labiausiai irykjo per Maironio laidotuves. Lietuvos aido nekrologo Maironiui mirus stilistika dl perdtos pompastikos

    Kreipiamasi Liud Gir, anuomet dirbus Vilties redakcijoje. Lietuvi raytojai laikuose ir atsiminimuose. Literatra ir kalba, XX. Vilnius, 1987. P. 174.

    Vaiganto laikas L. Girai, raytas 1913 m. lapkriio 13 d. Laikas raytas 1913 m. minint poeto 25-sias krybinio darbo metines.

    http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17124

  • 27TauTinio TapaTumo idjos lieTuvi kalbos ir liTeraTros pamokose

    S p a u d o S, r a d i j o i r televizijoS r m i m o f o n d a S

    vietomis tampa... juokinga: Nutrko daina. Sustingo pirtai. Jie jau daugiau ne-beskambins tautini kankli styg. Dar taip neseniai su knyga, irklm ar peiliu jisai vaiktindavo po savo sod, piaustindamas medi padivusias akeles, o tai ir patsai aminai nudivo. Jis jau nebegiedos giesmi veniausiosios Mergels garbei. Jis jau nebapdainuos Lietuvos, jos varg ir skausm. Jis jau ne-besirpins emiku rpesniu ms tautos ir valstybs likimu. Jis jau nebesudraus sikariavusio jaunuolio-kartuolio, kelianio bals prie valstyb bei jos prieky pastatytus mones. Jis jau nebesirgs visos ms tautos ir valstybs nesantaikos liga. Jis jau aminai ugeso, sustingo, pageltonavo.4 Maironio palaikai pirmiausia buvo paarvoti jo namuose (T dien mirusj tautos atgimimo daini aplank keli tks-taniai moni. Paskutins pagarbos atiduoti 13 val. apsilank Respublikos Prezi-dentas p. A. Smetona ir p. Smetonien. Ponia Smetonien udjo ant karsto gyv gli. Atvyko taip pat ministeris pirmininkas p. J. Tbelis, vietimo ministeris p. K. akenis ir susisiekimo ministeris p. V. Vileiis, daug auktj karinink, auktj staig valdinink). Regis, tdien eiliniai skaitytojai su poetu atsisveikinti negaljo. Maironis tik irinktiesiems. Kit ryt velionies knas buvo ikilmingai perkeltas Kauno metropolijos kunig seminarijos banyi. Ten Maironiui nusilenkti atjo daugyb moni. Vakar Kauno metropolijos kunig seminarijos banyioje apsilank 1520.000 moni. Lank vis tautybi ir profesij mons, nes visiems jis buvo brangus, visi j gerb ir myljo. I seminarijos banyios palaikai buvo perkelti

    4 http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB0000000f

  • 28 TauTinio TapaTumo idjos lieTuvi kalbos ir liTeraTros pamokose

    S p a u d o S, r a d i j o i r televizijoS r m i m o f o n d a S

    arkikatedr-bazilik. Lietuvos inios apie tai informavo lakonikai: Paymti-na, kad procesija ir visos ikilms buvo tik kaip kunig laidojant, o ne kaip poet ir visuomeninink. Atatinkama ir publika ikilmse dalyvavo. iandie laidotuvs Bazilikoj. Pasisavintas Maironis. Gal ir todl, jog t nepasidalijim jaut, suprato, kad jo vardu manipuliuojama, Maironis paskutiniais gyvenimo metais taip veng vieumos, jog net atrod, kad jo nra itirpo istorijos kuose. Ne vieno literato paliudyta, kad Maironiui mirus daug kas nustebo, jog dainiaus dar gyvo tuo metu bta5. Lietuvos aidas Maironiui dmesio skyr daugliau, laikratis stengsi per-teikti t dien nuotaikas Kaune: Uvakar, Maironio mirties dien, didel dauguma Kauno nam, niekieno neparaginti, ikl gedulo ydu perritas tautos vliavas. Gedulo vliavos plevsavo net ir prie svetimtaui nam bei prie vis Lietuvos maum mokykl. Vos pro metropolijos seminarijos vartus pasirod neamas karstas, mons pradjo verkti. Lidnas didiojo dainiaus mirties faktas, lidnos choro ir or-kestro meliodijos pravirkd daug tyr lietuvik irdi. Aaros blizgjo seneli ir jaunuoli akyse. Tik tada galjau visikai sitikinti, kaip visi Lietuvos vaikai myljo taurj senel ir kaip gaili dabar jo netek. (Teksto autorius pasira inicialais M. I.) iek tiek mus okiruojantis familiarumas, matyt, buvo aniems laikams prastas dalykas. Cituotas itraukas radau pageltusiose laikraio ikarpose, mano Senelio rpestingai sudtose Maironio 1927 m. leistus Ratus, kuriuos tebesaugau. Ka-kodl manau (paklausti jo niekada negaljau), kad mano Senelis buvo ne tarp t verkiani, o tarp t, kurie, niekieno neparaginti, ikl gedulo ydu perritas tautos vliavas. Juk jis daug k dar niekieno neraginamas. Net ra man, negimusiai, laikus... apie Mairon. Ir save, suprantama. Jo kaligrafika raysena palikti raai Maironio eilrai paratse kalba apie jo poir, nuostatas. tai eilratis Suolelis mike nubrauktas keliais energingais brkniais ir skubriai urayta: Balastas, ku-ris lyrikos rinkinio kokybs nepakelia. Suymtos kirio klaidos, bandoma iekoti analogij su A. Mickeviiaus kryba, koreguojamas Maironis galiu sutikti, galiu prietarauti, galiu... kalbtis su Seneliu. Kadangi man vis dar naiviai atrodo, kad visur ir visada svarbus asmeninis santykis, kartais t primargint tom nusineu pamok iuolaikiniams paaugliams pasidaro smalsu, kad itaip atidiai knygas skait visai nieko bendra su filologija neturjs mogus. Kai jie susidomj varto knyg, galima, be abejo, ir kit kalb pradti apie tai, kad gal ir j nam bibliote-koje atsirast koki giminaiio perskaityt knyg-laik, kuri tereikia paiekoti. Daniausiai, deja, toki knyg neatsiranda. O ir realyb ndienos kita dabartinis jaunimas skaito suskaitmenintas knygas. Tik kok savo mini pdsak jie paliks teksto paratse, jei tas tekstas virtualus, mechanikas, kok pdsak tekstas paliks j sielose, jei jis inyksta, paspaudus klavi, jei tampa nepasiekiamas, pakeitus programin rang? inoma, nebeutvenksi ups bgimo, bet knyga, kuri saugo rank ilum, yra gyva. Ji gyvena savo gyvenim. Ji nuolankiai iri tave i kny-gos lentynos ir praosi bti paimama rankas. Ji praosi bti skaitoma, suprasta. Kompiuterin pasila bedvas.

    5 Vaigantui mirus, gedjo visa tauta, gedjo ilgai; tuo tarpu metais ankstesn Maironio mirtis jo skaitytoj ir dainuotoj liko beveik nepastebta; daug kas i j gal net n nebeinojo, kad Maironis ligi tol tebebuvo gyvas. // Nyka-Nilinas A. Temos ir variacijos. Baltos lankos,1996. P. 5.

  • 29TauTinio TapaTumo idjos lieTuvi kalbos ir liTeraTros pamokose

    S p a u d o S, r a d i j o i r televizijoS r m i m o f o n d a S

    Be abejo, visada galima tokiems teiginiams paprietarauti ir elektronin knyga gali bti dvasinga, net turti bals. Toki ileido LLTI leidykla. 28-asis Pavasario bals leidimas su kompaktine ploktele, skaityta aktoriaus Andriaus Bialobes-kio. Garsinius aktoriaus raus pavairina fragmentai i Maironio skaitym, vykusi 2012 m. gegus 7 d. prie Lietuvi literatros ir tautosakos instituto. Visi, nebuv renginyje, turjo galimyb reporta matyti per Panoram. Smagu buvo stebti. Ir mokiniai daugelyje Lietuvos mokykl tdien bibliotekoje, kabinetuose ar kito-se erdvs skait Maironio eiles, nes, neabejoju, buvo minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai kieno Maironis? Gal t, kurie j skaito? Pasirodo, ne. Vos tik vyko Maironio skaitymai, urnalist Olava Strikulien met: Deklamuoti prie broli Antano, Petro ir Vasario 16-osios Akto signataro Jono Vileiio nam Mairon yra didel veidmainyst. Nes Maironis ir Vileiiai sivaizdavo Lietuvos ateit kitaip. Ne todl, kad buvo kitokios istorins slygos. Vienintel Lietuvos slyga nesikeiia nuo karaliaus Mindaugo laik. Lietuva turi bti i tikrj nepriklausoma valstyb. Mes i slyg jau sulaume. Tad ko trypioti prie Vileii rm? Ko maivytis? Ir nedvejodama pereina prie personalij: Plaukia sau pasroviui, me-chanikai pliaukdami Poeto odius. Bet odiai jau nepasiekia dvasios. Tik tiek. Tarkime, kaip liberalo G. Steponaviiaus lpas be ironijos dti tok Maironio teks-t: Ir ikentjusioje mano krtinje meil iebs alies begalinij. Aikiai kertasi su liberalizmo doktrina6. Vl pasisavintas Maironis. Ir kai kas supainiota. kart

    6 http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/prezidente-nekorektiska-maironiui-735932/

  • 30 TauTinio TapaTumo idjos lieTuvi kalbos ir liTeraTros pamokose

    S p a u d o S, r a d i j o i r televizijoS r m i m o f o n d a S

    skaitymas ir suvokimas. Juk skaityti galime visi, o suvokimas kiekvieno gali bti kitoks. Kaip atsakas urnalists priekaitus LRT sumanymas: D

Search related