Vilniaus Universitetas
Istorijos fakultetas
Naujosios istorijos katedra
Irvinas Kairys
Naujosios istorijos studijų programa
Bakalauro darbas
POLITINIŲ PARTIJŲ POZICIJOS DĖL LIETUVOS INTEGRACIJOS Į
EUROPOS SĄJUNGĄ 1992–2004 METAIS
(Attitudes of Political Parties to the Integration of Lithuania into the European
Union from 1992 to 2004)
Darbo vadovė: dr. Dalia Bukelevičiūtė
Vilnius, 2009
Turinys
Įvadas...............................................................................................................................................3
1. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos ir pozicijos siekiant Lietuvos narystės Europos
Sąjungoje 1992–2004 metais...........................................................................................................8
1.1. Lietuvos parlamentinių partijų interesų sklaida 1992–1996
metais...............................................................................................................................................8
1.1.1. LDDP pozicija ankstyvojoje stojimo į Europos Sąjungą stadijoje 1992–1996 metais........9
1.1.2. LKDP pozicija dėl narystės Europos Sąjungoje1992–1996 metais ...................................14
1.1.3.Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių pozicija Lietuvai siekiant narystės Europos
Sąjungoje 1992–1996 metais...............................................................................................18
1.2. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos 1996–2000 metais................................................21
1.2.1. LDDP teigiamos pozicijos formavimasis Europos Sąjungos atžvilgiu 1996–2000
metais.............................................................................................................................................22
1.2.2. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų partijų
koalicijos vieningos nuomonės formavimasis 1996–2000 metais.............................................25
1.3. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatų vystymasis 1996–2000
metais..............................................................................................................................................30
1.3.1 TS–LK pozicija vykstant deryboms su Europos Sąjunga 2000–2004 metais.................30
1.3.2. Bendra LSDP ir LDDP (vėliau susivienijusios į LSDP) pozicija 2000–2004 metais......32
2. Kitų Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos dėl narystės Europos Sąjungoje 1992–2004
metais.............................................................................................................................................37
2.1. M. Murzos asmenybės įtaka pozicijos dėl Europos Sąjungos formavimuisi ir Lietuvos
nacionaldemokratų partija.............................................................................................................37
2.2. Neigiamos Lietuvos tautininkų sąjungos nuostatos dėl Europos Sąjungos 1992–2000
metais............................................................................................................................................39
2.3. Kintanti Lietuvos Centro Sąjungos pozicija eurointegracijos klausimu 1992–2000
metais...........................................................................................................................................42
Išvados.........................................................................................................................................45
Priedai..........................................................................................................................................47
Literatūros sąrašas.......................................................................................................................49
Summary.....................................................................................................................................57
2
Įvadas
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva nukreipė savo politikos kursą Europos šalių
kryptimi, stengėsi užmegzti kuo glaudesnius santykius su Vakarų didžiosiomis valstybėmis, kol
galų gale 1995 metais oficialiai pareiškė norą stoti į Europos Sąjungą. Vėliau sekė laikotarpis iki
oficialaus derybų proceso pradžios 2000 m., o dar vėliau – pačios derybos. 2003 m. Lietuvos
tikslas – narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES) – įgyvendintas. Šios problemos aktualumas
nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ilgainiui tapo ypač svarbus.
Šiandien vis dar lieka nepaliestas politinių partijų požiūris į ES. Nagrinėjama
Vyriausybės veikla, bei jai pavaldaus Europos komiteto laimėjimai, o pagrindinės įstatymų
leidžiamosios institucijos – Seimo partijų pozicijos, lieka nuošalyje. Svarbiausi Lietuvos
žingsniai įtvirtini teisės aktų forma buvo priimami būtent Seime, o tarp politinių partijų, jų
nuostatų dažnai vykdavo karštos diskusijos priimant šiuos sprendimus. Dažnai politinė partija
savo atvirą, be diplomatinių vingrybių, poziciją išsakydavo pasitelkdama įvairias žiniasklaidos
priemones. Nenagrinėtos ir neparlamentinių Lietuvos partijų pozicijos, kurios dažniausiai buvo
labiau kritiškos integracijos į ES klausimu.
Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos politinių partijų pozicijas dėl narystės
ES 1992–2004 m. Laikotarpio pradžioje neatsitiktinai praleisti pirmieji nepriklausomybę
atkūrusios Lietuvos metai – 1990–1992 m. Šį pasirinkimą nulėmė tai, jog Lietuvos
nepriklausomybę dauguma valstybių pripažino tik 1991 m., o Konstitucija priimta 1992 m.
pabaigoje visuotiniu referendumu. Tokiu būdu Lietuvos, dar nepripažintos pasaulio
geopolitiniame žemėlapyje, neturinčios savo pastovios Konstitucijos, nesusikūrus daugumai
partijų, o Atkuriamajame Seime Lietuvos visuomenei atstovaujant iš darbo kolektyvų
deleguotiems žmonėms, Lietuvos politinių partijų požiūris dėl narystės ES vargiai įmanomas.
Siekiant darbo tikslo bus keliami uždaviniai: 1) išnagrinėti politinių partijų negatyvias arba
pozityvias pozicijas dėl narystės ES, pozicijų formavimosi aplinkybes; 2) tarpusavyje palyginti
politinių partijų pozicijas dėl narystės ES įvairiais Lietuvai svarbiais klausimais; 3) išnagrinėti,
kuriuos klausimus skirtingos partijos laikė aktualiausiais.
Įgyvendinant darbo tikslus, politinėmis partijomis darbe pasirinktos pagrindinės ir
didžiausios Lietuvos partijos, daugiausia pasisakiusios ir aktyviausiai veikusios Seime bei
žiniasklaidos priemonėse: Lietuvos demokratinės darbo partija (toliau – LDDP), Lietuvos
socialdemokratų partija (toliau – LSDP), Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatoriai (toliau –
TS–LK), Lietuvos krikščionių demokratų partija (toliau – LKDP), Lietuvos nacionaldemokratų
partija (toliau – LNDP), Lietuvos centro sąjunga (toliau – LCS), Lietuvos tautininkų sąjunga
(toliau – LTS). Darbe partijos išskirtos į dvi stambias grupes: parlamentines ir kitas, mažesnes,
parlamentines partijas, iš kurių pirmoji papildomai išskirta į tris atskirus laikotarpius Seimo
3
kadencijų atžvilgiu, t.y. 1992–1996 m., 1996–2000 m., 2000–2004 m. Prie mažesniųjų
parlamentinių partijų priskirta M. Murzos kelis metus vadovauta (2002–2006 m.) LNDP bei jo
asmenybės įtaka iki 2002 m. bendram ypač negatyviai nusiteikusių ir jį palaikančių asmenų
ratui, pakeitusiam kelis pavadinimus, tačiau neatsisakiusiam radikalių nuomonės demonstravimo
metodų. Prie į Seimą nepatekusių partijų atskirais laikotarpiais taip pat būtų galima priskirti LCS
bei LTS (2000–2004 m.), vis dėl to didesnę nagrinėjamo laikotarpio (1992–2004 m.) šios
partijos buvo parlamentinės, todėl priskirtos parlamentinėms.
Istoriografijos apžvalga
Integracija į Europos sąjunga naujas ir dar beveik netyrinėtas reiškinys Lietuvos
istoriografijoje. Vienintelis išsamus leidinys apie Seimo darbą, be kurio ateityje tyrinėdami
vienos aukščiausių Lietuvos institucijų darbą, ko gero, neapsieisime – „Seimas Lietuvos kelyje į
Europos Sąjungą“1. Šiame svarbiausių šaltinių rinkinyje apžvelgiamas Seimo eurointegracinis
darbas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į Europos Sąjungą. Unikalus šis darbas
savo išsamumu: be laiškų Europos Bendrijos prezidentui ir parlamento pirmininkui
lemtingaisiais 1990–1991 m. čia taip pat galima rasti ir svarbių šaltinių. Visų pirma tai
žymiausių Lietuvos Seimo atstovų kalbų ištraukos, užsienio valstybių atstovų pasisakymai
Seime, jų pranešimai, svarbiausi Seimo priimti įstatymai ir nutarimai, vyriausybės ir jai
pavaldžių ministerijų pranešimai Seimui. Čia surinktas ir pateiktas ilgas Seimo priimtų
eurointegracinių įstatymų sąrašas, o pati knygos pradžia – išsami daugiau nei dešimties metų
laikotarpį apimanti parlamento darbo analizė. Reiktų pridurti, jog čia išvardinti ir svarbiausi
Seimo žingsniai skirti integracijai į ES. Galima tik pasidžiaugti tokiu leidiniu, kuris užpildo
spragą istoriografijoje ir supažindina su Seimo nuveiktais darbais Lietuvą vedant į Europos
Sąjungą. Būtent šios integracijos į ES apžvalgoje pateikiamų svarbiausių Lietuvos Seimo
sprendimų sąrašo pagrindu yra pasirinktos aukščiau minėtos stenogramos.
Darbui taip pat aktualios ir politinių partijų programos bei rinkimų agitacinės laidos,
kuriose diskutuota Lietuvos užsienio politikos klausimais, iš kurių, aišku svarbiausias, buvo
integracijos į ES ir NATO klausimas2. Priešrinkiminiu laikotarpiu parlamentinės ir
neparlamentinės partijos rengiamuose debatuose viešai ir atvirai išreikšdavo savo nuomonę, o
patys debatai neretai virsdavo aršiais ginčais.
1 Loreta Raulinaitytė (sud.). Seimas Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą. Vilnius : Valstybės žinios, 2004.2 „Lietuvos nacionaldemokratų partijos programa (Politiniai principai).“ h ttp://www.lndp.lt/index.php?7 [Žiūrėta 2009 02 24]; „A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa. “ <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc> [Žiūrėta 2009 02 13]; Marius Jančius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-05. <http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 12]; Linas Balsys (laidos aut. ir ved.). Seimo rinkimai [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-04. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/20001004b/asx> [Žiūrėta 2009 02 12].
4
Rinkiminės programos gerai atskleidžia partijų požiūrį į užsienio politiką. Programų
tekstuose išdėstomi svarbiausi partijų siekiai bei tikslai padeda orientuotis skirtingų partijų
prioritetuose, tačiau iki galo neatskleidžia jų pozicijos. Šias pozicijas galima suprasti remiantis
jau minėtomis stenogramomis, jas papildant periodinėje spaudoje pasirodydavusiais pranešimais.
Darbe bus remiamasi „Lietuvos ryto“ ir „Lietuvos aido“ publikacijomis. Šie leidiniai palaikė
skirtingas Lietuvos politinio spektro puses. „Lietuvos rytas“ palaikė LDDP neigiamai nevertinęs
jos vykdomos vidaus ir užsienio politikos. „Lietuvos aidas“ laikėsi kur kas griežtesnės linijos –
buvo palankus tiek TS–LK, tiek LKDP ir uoliai kritikuodavo LDDP bei LSDP vykdomą politiką
vis joje įžvelgdamas pataikavimą Rusijai: „Norėdami išlikti valdžioje, vietiniai komunistai bus
priversti remtis Rusijos komunistais, o tai lengvai atves atgal į imperiją“3.
Derybų proceso, o ir pačių įvykių naujumą iliustruoja ir tai, kad iki šių dienų yra išleistos
tik kelios, daugiau ar mažiau tiriančios įvykių eigą knygos. Galima teigti, ir šiuo atveju taip
darydami tikrai nesuklystume, jog tie moksliniai tyrimai yra fait accompli, arba – įvykusių
įvykių apžvalga. O ir pačių tyrimų autoriai vienaip ar kitaip buvo susiję su derybų procesu, ir
todėl negali vertinti įvykių nešališkai. Yra ir teigiamų bruožų. Knygų autoriai, tokie kaip
Ramūnas Vilpišauskas, Klaudijus Maniokas ar Gediminas Vitkus, dirbę Lietuvos integracijos į
Europos Sąjungą labui sukaupė įspūdingą žinių ir patirties, ką puikiai įrodo savo darbuose:
„Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: pasiekimai ir problemos“, „Lietuvos kelias į Europos
Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“,
„Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija“.4
Viena iš įstaigų, kurios dėka dabar galima susipažinti tiek su Lietuvos derybų procesu,
tiek su pačios Europos Sąjungos požiūriu į Lietuvą yra Europos integracijos studijų centras. Ši
įstaiga, įsteigta 1995 metais, atlieka mokslinius tyrimus, gilinasi į Lietuvos problemas ir
kiekvienais metais išleidžia po keletą veikalų analizuojančių Lietuvą ir ES siejančias problemas.
Šis studijų centras nėra išleidęs nei vienos knygos visapusiškai nagrinėjančios politinių partijų
pozicijas Lietuvos integracijos į ES klausimais. O tokių veikalų reikėtų norint geriau pažinti
Lietuvos politines partijas, jų nuostatas, siekiant pažvelgti į jų darbą tais Lietuvai svarbiais
metais.
Tik vienoje šio centro 2004 m. išleistoje knygoje „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą“
galima aptikti, dėl ko aktualiais Lietuvai klausimais (energetikos, žemės ūkio) nesutarė
konservatoriai ir socialdemokratai5. Taigi, norint įsigilinti į politinių partijų ar joms
priklausančių veikėjų pozicijas reiktų remtis daugiausia Lietuvos Respublikos Seimo 3 Lietuva balsavo už tolesnį marazmą // Lietuvos aidas, 1992 m. gruodžio 1 d.4 Klaudijus Maniokas, Gediminas Vitkus, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija. Vilnius : Europos integracijos studijų centras, 1997; Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis, Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. /.- Vilnius : Eugrimas, 2004; Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis ir kt. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: pasiekimai ir problemos. Vilnius : Eugrimas, 2000.
5
stenogramomis, politinių veikėjų prisiminimais, žiniasklaidos pranešimais, rinkimų
programomis, agitacinėmis laidomis ir t.t.
Stenogramos – patys svarbiausi šaltiniai šiame darbe. Internetinėje LR Seimo svetainėje
paskelbtos visos stenogramos, o taip pat visi šios institucijos priimti teisės aktai. Analizuojant
stenogramas galima išsiaiškinti įvairių parlamentinių partijų pozicijas dėl narystės ES, sužinoti ir
ištirti vidinius partijų prieštaravimus svarstant svarbius eurointegracinius sprendimus.
Stenogramų atranka daryta atsižvelgiant į reikšmingiausius Seimo svarstymus priimant su
stojimu į ES susijusius sprendimus. Tokiu būdu nesunku išskirti ir lūžines datas (pvz., Lietuva
iki paraiškos narystei ES pateikimo 1995m. ir po jos). Ne mažiau svarbios ir diskusijų apie
Lietuvos užsienio politiką stenogramos, kuriomis remiantis galima analizuoti atskirų partijų
pozicijas dėl bendros užsienio politikos.6 Šios diskusijos buvo rengiamos bent kartą per metus,
arba susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kaip antai „Diskusijoje skirtoje Lietuvos derybų dėl
narystės Europos Sąjungoje pradžiai“.
Gana prieštaringai vertinami aukščiausių Lietuvos politikos veikėjų atsiminimai irgi turi
reikšmės nagrinėjant Lietuvos polinių partijų požiūrius į ES. Nors ir pateikiama šališka
nuomonė, tačiau esti ir tam tikrų sąlyčio taškų, kuriais galime pažinti politikos veikėjų,
dažniausiai priklausiusių stambioms politinėms partijoms požiūrį. Algirdo Brazausko „Penkeri
Prezidento metai“ yra net atskiras skyrius pavadintas „Maratonas į Europos Sąjungą“7.
Atsiminimai išleisti 2000 m., taigi, Lietuvai jau pradėjus derybas. Iš kai kurių tuometinio LR
prezidento minčių susidaro įspūdis, kad ne viskas taip jau sėkmingai klojosi, kaip kad dažnai
teigta žiniasklaidoje: „Ne sykį stebėjausi politikos vyrų žodingumu ir išradingumu perpasakojant
santūrius ir diplomatiškai aptakius nieko nesprendžiančių Briuselio pasiuntinių pareiškimus“8.
Dar vienas politikos ir visuomenės veikėjas, rašantis, galima drąsiai teigti, ne savo, o
Lietuvos dienoraštį – Romualdas Ozolas. Jo knygos, kuriose smulkių skyrelių pagalba galima
surasti svarbiausius Lietuvai įvykius bei šio politiko filosofinis ir realistinis požiūris į politines
aktualijas, teikia didelę reikšmę šiam darbui. Politinius dienoraščius R. Ozolas rašyti pradėjo dar
prieš atgaunant nepriklausomybę. Didžiausią jo bibliografijos dalį sudaro kelių tomų
dienoraščiai pavadinti „Lietuva. Istorija karštomis pėdomis“. Ši serija apima 1990–1993, 1994–
1997, 1998–2000 metus. Ypač nustebina kiekvienos iš knygų maži skyreliai, aptariantys
dažniausiai vienos savaitės laikotarpį. Kiekvieną savaitinį komentarą politikas atitinkamai ir
pavadino. O patys pavadinimai išties spalvingi: „Rytų kaimynė gniaužia kumštį“, „Į Europos
Sąjungą – su raudonųjų liberalų biudžetu“ ir pan. Apžvalgose galima susipažinti su bendra 5 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004.6 Svarbiausi eurointegraciniai nutarimai, svarstymai ir diskusijos atrinkti iš Seimo veiklą aptariančio darbo (žr. išnašą nr. 2)7 Algirdas Brazauskas, Penkeri Prezidento metai. Vilnius : Pradai, 2000, P. 232–240.8 Ten pat, P. 233.
6
problemų visuma, kuri Lietuvai buvo aktuali atitinkamu laikotarpiu. Gan dažnai šios apžvalgos
primena kronikas, kita vertus – tai puiki Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politinių
aplinkybių paveikslo dalis, nes tarp visų savaitinių apžvalgų iš visų trijų knygų galima rasti net
kelias dešimtis R. Ozolo pasakojimų tiesiogiai susijusių su integracijos į ES niuansais.9
Gausūs šaltiniai bei platus periodinių leidinių panaudojimas darbe padeda geriau
išanalizuoti partijų pozicijas dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą. Galima teigti, jog ir
šaltiniai ir periodiniai leidiniai bei literatūra yra lygiaverčiai savo aktualumu. Be stenogramų –
neįmanoma taptų jokia analizė, o be periodinės spaudos ar literatūros darbas praprastų
pagrindinius analizę paremiančius faktus, ar įrodymus.
1. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos ir pozicijos siekiant Lietuvos narystės
Europos Sąjungoje 1992–2004 metais
9 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1998–2000 metai. Vilnius : Mintis, 2005; Romualdas Ozolas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007; Romualdas Ozolas, Lietuva. 1990–1993 metai. Vilnius : Mintis, 2008.
7
Lietuvos politinės partijos 1992–2004 m. nuėjo ilgą kelią įgyvendinant po
nepriklausomybės atkūrimo užsibrėžtą tikslą – narystę ES. Per dvylika metų Lietuvos Seimas
priėmė daugybę įstatymų, nutarimų, rezoliucijų. Dauguma jų buvo priimta vėlesniuoju
eurointegraciniu laikotarpiu (1996–2004 m.). Tiriant Lietuvos partijų pozicijas dėl narystės ES
svarbus ir pradinis laikotarpis. Žvelgiant retrospektyviai skirtingų Seimo kadencijų akcentuojami
užsienio politikos tikslai ir motyvai skyrėsi ne tik dėl valdančiąją daugumą sudariusių partijų
nuostatų, tačiau ir dėl bendros geopolitinės situacijos. Dažniausiai Lietuva tokios geopolitinės
situacijos pakeisti negalėjo tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių. Tačiau politinių
partijų atstovų Seime, turėjusių galimybę konstruoti Lietuvos užsienio politikos kursą, nuomonės
skirdavosi. Vėliau siekdama tapti ES nare Lietuva turėjo ne tik kurti įstatymus atsižvelgdama į
ES reikalavimus, tačiau ir esamus priderinti prie ES normų.
Svarbu pabrėžti, jog kiekvieno Seimo kadencija – tai skirtingos partijų pozicijos. Po
kiekvienų Seimo rinkimų Lietuvos parlamentinės partijos keitėsi buvimu pozicijoje ir
opozicijoje. Valdančiąją daugumą 1992–1996 sudarė LDDP, 1996–2000 m. – TS-LK ir LKDP,
o 2000–2004 m. – LSDP. Todėl dažniausiai opozicijoje buvusios partijos, kritikavusios
valdančiuosius, kitos Seimo kadencijos metu pačios tapusios valdančiosiomis imdavo vykdyti tą
pačią Lietuvos užsienio politiką. Vis dėl to, bendra užsienio politikos kryptis – integracija į
vakarų struktūras – suformuota 1992-1996 Seimo kadencijos metu buvo išlaikyta, o kitų
kadencijų partijos užtikrindavo, jog remsis ankstesnėmis Lietuvos užsienio politikos gairėmis.
1.1. Lietuvos parlamentinių partijų interesų sklaida 1992–1996 metais
1992–1996 m. galima pavadinti kaip santykių užmezgimo su ES metais. Pirmosios
Seimo kadencijos darbo metu didžiosios partijos – LDDP, TS-LK, LKDP, Lietuvos užsienio
politikos, o vėliau ir konkrečiai – ES klausimu pasisakydavo daugiausia. Reikšmingu Lietuvos
politinio gyvenimo akcentu tapo ir naujų politinių lyderių įsitraukimas į politinę veiklą, kurie
savo pozicijos išsakymu dažniausiai nulemdavo partijų bendrą nusistatymą. Aptariamuoju
laikotarpiu lūžinėmis datomis galima laikyti 1995 m. gruodžio 8 d. kuomet Lietuva įteikė
oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje bei 1996 m. birželio 20 d. įteisintas
Konstitucijos pataisas susijusias su leidimu užsieniečiams įsigyti žemę. Būtent nuo šios datos
Lietuvos parlamentinės partijos vis daugiau akcentavo būtinybę ir svarbą stoti į ES, kas iki šios
datos, o ypač iki 1995 m. gruodžio 8 d. nebuvo daroma. To priežastys – neaiškios Lietuvos
geopolitinės prognozės ir galima Rusijos grėsmė.
1.1.1. LDDP pozicija ankstyvojoje stojimo į Europos Sąjungą stadijoje 1992–1996 metais
8
Atsiskyrusi nuo SSRS komunistų partijos Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP)
ėmėsi kelti savo autoritetą visuomenėje. Tam tikslui visų pirma reikėjo pakeisti pavadinimą,
atsisakant jame žodžio „komunistų“, kas ir buvo padaryta 1990 m. gruodžio 8 d., kai LKP buvo
pervadinta į Lietuvos demokratinę darbo partiją (toliau – LDDP). Ši partija 1992 m. spalio
mėnesį vykusiuose LR Seimo rinkimuose gavo daugiausia – 71 – mandatą. Algirdas Mykolas
Brazauskas, kuris buvo išrinktas Seimo pirmininku ir laikinai ėjo Lietuvos Respublikos
prezidento pareigas, o taip pat būdamas minėtos LDDP vadovu, visus valdžios svertus sutelkė į
savo rankas.
Praėjus mėnesiui po 1992 m. Seimo rinkimų, tą pačią dieną, kai buvo oficialiai
įforminamos frakcijos, Seimas svarstė „Pareiškimą dėl užsienio politikos tęstinumo“. Dauguma
politinių partijų atstovų, jau svarstė frakcijų klausimą, todėl didesnių diskusijų Seimo pareiškimo
priėmimas nesukėlė. Tai rodė ir balsavimo rezultatai: 123 Seimo nariams balsavus „už“, nė
vienam „prieš“ ir tik trims „susilaikius“. 10 Viena to priežasčių – politinės partijos labiau buvo
linkusios svarstyti frakcijų registravimo klausimą.
Tam tikras valdančiosios daugumos noras primesti savo interesus buvo pastebimas ir
žiniasklaidoje. „Lietuvos rytas“, iškart po lapkričio mėn. 26 d. Seimo pareiškimo dėl užsienio
politikos tęstinumo, išspausdino straipsnį „Rusija siekia iš naujo užkariauti Baltijos valstybes“,
kuriuo mėginta suformuoti viešąją nuomonę, apie LDDP, kaip uoliai kovojančią su Rusijos
įtakos plėtimusi.11
Daugiau diskusijų parlamentinėms partijoms kėlė 1992 m. lapkričio 26 d. Seimo
nutarimas „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją“. Didžiausius
svarstymus iššaukė atstovų delegacijos sudarymas12. Būta dviejų siūlymų: 1) pagal frakcijas; 2)
pagal frakcijų mandatų skaičių Seime. Suvokdama savo vyraujančią padėtį LDDP svarstė apie
antrąjį variantą, nors jei būtų buvęs priimtas pirmasis, tai galėjo sukelti LDDP frakcijos skilimą į
kelias mažesnes. Šią mintį savo pasisakyme atskleidė Antanas Baskas: „LDDP tuoj, pavyzdžiui
sukurs 7 frakcijas, jai nieko tai nereiškia“13. Šiuo aspektu, vietoj dviejų narių iš savo frakcijos
siųsdama tik vieną, LDDP greičiausiai stengėsi nesukelti kitų frakcijų pasipiktinimo, o taip pat
rėmėsi kitų valstybių parlamentų tradicija14. Vietoj vienos paaukotos vietos LDDP pasiūlė tą
vietą skirti tautinių mažumų atstovui, konkrečiai – Lietuvos lenkų sąjungos frakcijai. Vis dėl to,
balsavimo procedūra . Vėliau, 1992 gruodžio mėn. LDDP ir toliau laikėsi nuostatos, jog vienas
10 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo svarstymas (svarstymo tęsinys), stenogramos Nr. 2, p. 17, 19.11 Rusija siekia iš naujo užkariauti Baltijos valstybes // Lietuvos Rytas, 1992 lapkričio 28 d.12 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją“ projektas (svarstymas), stenogramos Nr. 2, p. 30–34.13 Ten pat, p. 3214 Ten pat, p. 30.
9
iš atstovų turėtų atstovauti tautinėms mažumoms – Lietuvos lenkams.15 1993 sausio 4 d. LDDP
siūlymai įtraukti lenkų atstovą, kaip tautinių mažumų interesų gynėją, susilaukė įvairios kritikos.
LTS frakcijos narys kritikavo LDDP dėl neva jai anksčiau suteiktos LLS pagalbos ir dabar noro
atsilyginti postu už tą pagalbą16. Vis dėlto, LDDP atsilaikė prieš opozicijos spaudimą ir
priimtame nutarime puikavosi LLS frakcijos atstovo Zbignevo Semenovičiaus pavardė17.
Didesnių diskusijų Seime nekilo nei dėl „Europos Ekonominės bendrijos memorandumo
ir paskolos sutarties ratifikavimo“ (1993 m. gegužės 18 d), nei dėl „Seimo narių delegacijų į
Europos tarptautines organizacijas“ (1994 m. lapkričio 17d.)18. Pirmuoju atveju Seimo nutarimas
buvo priimtas vieningai balsavus „už“, o iš LDDP nario V.V. Zimnicko pasisakymo matyti, jog
stengtasi greičiau nutarimą priimti, „kad mūsų finansų ministerija ir Vyriausybė galėtų užsiimti
tų kreditų gavimu ir skirstymu“19. Antruoju atveju, požiūrį į klausimo svarbą rodo ir balsavusių
23 Seimo narių skaičius, iš kurių 20 – „už“, „prieš“ – 3, „susilaikę“ – 6.20
1993 m. gruodžio 23 d. vyko žymiai margesnė diskusija priimant Seimo rezoliucijos
projektą. Svarbiausi buvo šios rezoliucijos 2, 3 ir 4 punktai: (2) Lietuva rekomenduos LR
Vyriausybei oficialiai pareikšti norą stoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, (3) sieks tapti
asocijuota Europos Sąjungos nare ir (4) kaip galima greičiau taps šios organizacijos nare.21
LDDP pozicija ne tik nesutapo su kitomis partijomis, maža to, dar ir tarp pačių partiečių atsirado
prieštaringų nuomonių. LDDP narys Algirdas Gricius kalbėjo ne tik visos LDDP, bet ir viso
Seimo vardu tvirtindamas: „Mes pasakome savo nuomonę, kad mes remiame šitą pačią intenciją
<...>“22. Iškart supratęs, jog toks jo pareiškimas gali pasirodyti per stiprus Prezidentūros ir LR
Vyriausybės atžvilgiu, suskubo pasitaisyti: „Mes rekomenduojame, taip. Na, mes pareiškiame
savo norą, kad mes rekomenduojame“23. Kitas LDDP narys, Albinas Albertynas anuometinę
geopolitinę situaciją vertino gan neobjektyviai. Nepasakydamas prieš Lietuvos norą tapti ES
nare, jis išreiškė didžiulį nusivylimą, jog tiek Seimas, tiek LDDP „apgavo“ Lietuvos žmones 15 Ten pat, p. 31; 1992 m. gruodžio 29 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją“ projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 14, p. 2–4.16 1993 m. sausio 4 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę asamblėją“ projektas (svarstymas ir balsavimas) , stenogramos Nr. 15, p. 9.17 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl atstovų skyrimo į Europos tarybos parlamentinę asamblėją“ // Valstybės žinios. 1993, Nr. 3-51.18 1993 m. gegužės 18 d., Seimo antroji sesija, 39 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo“ projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 54, p. 5; 1994 m. lapkričio 17 d., Seimo penktoji sesija, 31 (neeilinis) posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo narių delegacijų į Europos tarptautines organizacijas svarstymas ir balsavimas, stenogramos Nr. 174, p. 65–68. 19 Ten pat, p. 5.20 1994 m. lapkričio 17 d., Seimo penktoji sesija, 31 (neeilinis) posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo narių delegacijų į Europos tarptautines organizacijas svarstymas ir balsavimas, stenogramos Nr. 174, p. 66.21 Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 1993, Nr. 74-1383.22 1993 m. gruodžio 23 d., Seimo trečioji sesija, 59 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo rezoliucijos projektas Nr. 721(2), stenogramos Nr. 108, p. 29.23 Ten pat.
10
pareikšdama siekį tapti NATO nare. Anot jo, buvo žadėta, jog Lietuva nesijungs į jokį karinį
bloką, o ir Rusija „tampa taikingiausia Europos valstybe, kadangi jinai nė vienai valstybei neturi
teritorinių pretenzijų“24. Pačių diskusijų metu rezoliucijos projekto svarstymas peraugo stojimo į
NATO reikalingumo, ar nereikalingumo klausimą. Tuomet ima ryškėti LDDP vizija – Lietuva
NATO sudėtyje. ES čia turėjo tapti greitesniu keliu į ją, arba tiesiog – katalizatoriumi. Tai
patvirtina ir 1993 m. gruodžio 22 d. vykusios diskusijos apie Lietuvos Respublikos užsienio
politiką eiga. LDDP vengė aštrinti Rusijos galimo pavojaus klausimą, o svarstė tik teigiamus ir
neigiamus stojimo į NATO aspektus25.
Šią prielaidą sustiprina ir Povilo Gylio, LDDP partijos nario bei užsienio reikalų
ministro, Seime po mėnesio perskaitytas pranešimas. Jame užsienio politikos prioritetu įvardinta
integracija į Europos Sąjungą, o strateginiu, ilgalaikiu tikslu – artėjimas prie NATO.26 Verta
pastebėti, kad šiame ministro pareiškime, būta kritikos ir valdančiosios daugumos (LDDP)
opozicijai – visų pirma Sąjūdžio koalicijai. Kita vertus, klausimų apie Lietuvos užsienio
politikos viziją ir, apskritai, koncepciją daugiausiai pateikė tik ministro partiečiai – LDDP.27 Tai
iliustruoja du dalykus: 1) kitų politinių partijų nesuinteresuotumą Lietuvos užsienio politikos
klausimais; 2) LDDP narių nesupratimą apie integracijos į ES ir NATO svarbą. Pirmuoju atveju
įrodymas būtų visiškai paprastas: vienintelis Lietuvos tautininkų sąjungos atstovas L. Milčius
kalbėjo apie Rusijos kariuomenės tranzitą per Lietuvą, o dėl skirtingų nuomonių nebuvimo
spauda P. Gylio pranešimą pavadino „Lietuvos valstybės užsienio politika: LDDP variantas“28.
Kiti opozicijos atstovai P. Gyliui negailėjo kritikos dėl jo nuomonės apie valdančiosios
daugumos opoziciją ir kitus reikalus, niekaip nesusijusius su užsienio politika.
Hipotezę dėl LDDP narių nesuvokimo apie integracijos į ES ir NATO svarbą patvirtina
Algimanto Salamakino, Juliaus Veselkos, Algimanto Pociaus ir kt. partiečių pasisakymai.
Klausti užsienio reikalų ministrą apie narystės tarptautinėse organizacijose svarbą, teirautis ar ne
per greitai Lietuva „tempiama“ į Vakarus, ar domėtis, ką LR Užsienio reikalų ministerija (toliau
– URM) „numato daryti pozityvaus, kad vėl sukeltų opozicijos batalijas“, rodo ne tik vieningos
nuomonės nebuvimą, tačiau ir požiūrio siaurumą integracijos į Vakarų politines ir ekonomines
struktūras atžvilgiu29.
24 Ten pat, p. 28.25 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108.26 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 27.27 Ten pat, p. 30–32, 34, 36.28 Lietuvos valstybės užsienio politika: LDDP variantas // Atgimimas, 1992 m. vasario 7, 8 d. 29 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 33.
11
1995 metus taip pat galima laikyti lūžiniais metais. Tai buvo metai, kuomet nuo didesnių
politinių diskusijų pereita prie rimtesnių ir konkrečių sutarčių svarstymo. Didžiausią politinį
svorį turėjo pareiškimas „Dėl Lietuvos respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“30.
Įdomu tai, jog nei vienas LDDP narys nepasisakė per Seimo pareiškimo „Dėl rengiamos
Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ svarstymą 1995 m. gegužės 4 d., kuriuo
įsipareigota artimiausiu metu pakeisti LR Konstitucijos 47 straipsnį (dėl leidimo užsieniečiams
įsigyti žemę)31.
Tarptautinėje politinėje arenoje vis labiau aiškėjant Lietuvos, kaip į Vakarus
nukreipusios savo politinį kursą pozicijai, Rusija ėmėsi provokacijų. Rusijos laikraštis
„Komsomolskaja pravda“ pareiškė, jog jeigu Baltijos šalys įstotų į NATO – Rusija į jas įvestų
kariuomenę. Į tokią poziciją Seimas sureagavo paskelbdamas pareiškimą. Šio pareikšimo
svarstymo metu, 1995 m. spalio 19 d., LDDP ypač stengėsi pabrėžti savo užsienio politikos
orientavimąsi ES ir NATO atžvilgiu. Kiek atsargesnis buvo tik Juozas Bernatonis, bandęs
prieštarauti Lietuvos tautininkų sąjungos nariui L.Milčiui, jog priimtas pareiškimas apie
„nekintantį užsienio politikos kursą nėra LDDP politinės drąsos viršūnė“. Taip matyt, J.
Bernatonis tikriausiai mėgino nepadaryti per daug skubotų ir radikalių pareiškimų Rusijos
atžvilgiu.32
Vis dėl to, drąsiu laikytinas LDDP žingsnis nublanko prieš paraiškos narystei Europos
Sąjungoje svarstymą. Jos metu vyko kur kas aktyvesnės diskusijos tiek tarp pačių LDDP narių,
tiek tarp kitų partijų atstovų.33 Ironiški pasisakymai ir klausimai (daugiausia dėl bendros
informacijos stokos apie ES ir integraciją) išreiškė kintančią LDDP, kaip politinė partijos,
mąstyseną34. Nuo 1995 m. atsiranda skirtingi suvokimai tarp narystės ES ir NATO, todėl galima
teigti, jog LDDP vizija per ES patekti į NATO, kuri buvo gaji 1992–1994 m. pradžioje, virsta
neracionalia ir daugiau tokios užsienio politikos strategijos LDDP nariai nebevystė. 1995 m.
gruodžio 7 d. Seimo pareiškimas buvo reali pradžia stojimui į Europos Sąjungą. Nuo tada LDDP
ėmė laikytis nuosaikios pozicijos Europos Sąjungos atžvilgiu.
Svarstant itin svarbų Lietuvai 1996 m. birželio 20 d. konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą
(dėl leidimo užsieniečiams įsigyti žemę) LDDP nariai, išskyrus J. Veselką, ragino greičiau 30 DĖL Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare // Valstybės žinios, 1995-12-13, Nr. 101-2245. 31 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas, stenogramos Nr. 222, p. 26–28.32 Dažniausiai Rusijai bandant provokuoti Lietuvą LDDP bandydavo laviruoti vengdama griežtų ir staigių pareiškimų 1992–1996 m. Seimo dešiniosios partijos neretai prisimindavo LDDP istorines šaknis. Taip buvo ir 1994 m. sausio 20 d. kuomet LDDP opozicijos kaltinta turinti tam tikrų sentimentų Rusijai. (1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 112, p. 46); 1995 m. spalio 19 d., Seimo septintoji sesija, 21 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo projektas Nr. 1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 21, p. 35.33 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 30–38.34 Ten pat, p. 32, 34.
12
balsuoti, o bendrą LDDP nuomonę galima apibūdinti kaip tvirtą ir ryžtingą35. Tvirta ji buvo dėl
to, jog tik vienintelis J. Veselka pasisakė prieš tokį konstitucijos straipsnio pakeitimą, o ryžtinga
– dėl J. Veselkos išsakytų argumentų apie ekonominius partnerius nepaisymo. Jis teigė, jog
„priimdamas šį straipsnį Seimas padarys daug žalos Lietuvai“, bus diskriminuojami trys
didžiausi ekonominiai partneriai (Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija)36.
1996 m. birželio 20 d. pirmą kartą iš LDDP nario A. Griciaus išgirstama mintis apie
ateities perspektyvas: „galios tik tie straipsniai, kurie neprieštaraus mūsų derybų rezultatams ir
susitarimui su Europos Sąjunga“37. Tai rodė jau galutinį posūkį LDDP užsienio politikos
suvokime, nes nė žodžiu neužsiminta apie NATO ar apie šios struktūros didesnę svarbą Lietuvai
ES atžvilgiu. Dar daugiau, gana optimistinis kalbėjimas apie derybų rezultatus rodo derybų su
ES pozityvų vertinimą, ir aiškiai įvardijamą Lietuvos užsienio politikos tęstinumo perspektyvą.
LDDP eurointegracinėje pozicijoje svarbus buvo ir tautinių mažumų klausimas iškeltas
per 1992 m. lapkričio 26 d. svarstymą. Partija būdama valdžioje gerai suvokė tautinių mažumų
Lietuvoje problemą. J. Karosas dalyvavęs Belgijoje vykusioje konferencijoje teigė, jog „tautinių
mažumų klausimais Lietuva yra atsilikusi, esame civilizacijos kelio pradžioje“38. Toks LDDP
lyderio pasisakymas „Lietuvos Ryte“ buvo palydėtas replikomis esą viskas yra gerai, o J.
Karosas išsigalvoja: „Įdomu, kuo remdamasis LDDP frakcijos pirmininkas kalba apie Lietuvos
atsilikimą šioje srityje?“39. Tačiau kaip parodė jau daug vėlesnė derybų eiga su ES, Lietuva dar
daug ką turėjo keisti įgyvendinant derybinius reikalavimus. Dėl teisės aktų susijusių su
tautinėmis mažumomis, ES nepareiškė jokių pastabų ir jie buvo pripažinti tvarkingais, tačiau
reali tautinių mažumų situacija Lietuvoje nebuvo nepriekaištinga. Iškelti papildomi reikalavimai
įpareigojo valdžią priimti teisės aktus, kurie garantuotų visapusišką lygybę su kitais valstybės
piliečiais. Lietuvoje esančioms rusų, lenkų, romų ir kitoms tautinėms mažumoms turėjo būti
sukurtos palankios sąlygos dalyvauti valstybės viešajame gyvenime visomis jo formomis:
vyriausybėje, parlamente ir regioninėse savivaldybėse, aktyviai arba pasyviai dalyvauti
rinkimuose, teisė kurti patariamąsias konsultacines institucijas, kultūrinės autonomijos teisė ir
leidimas kurti nevyriausybines tautinių mažumų organizacijas. Lietuva su tautinių mažumų
klausimu išsprendė sėkmingiau nei Estija ar Latvija, kuriose rusų mažumos sudarydamos
nemažą dalį gyventojų ilgą laiką negalėjo įgyti tų valstybių pilietybės, dėl ko kildavo įvairiausių
ginčų.40
35 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 4, 6–8. 36 Ten pat, p. 4.37 Ten pat, p. 9.38 Halina Kobeckaitė, Keistokas LDDP frakcijos lyderio atradimas // Lietuvos Rytas, 1993 m. gegužės 19 d.39 Ten pat.40 Rūta Aidukaitė „ES įtaka tautinių mažumų pilietinėms teisėms Baltijos valstybėse.“ Magistro darbas, Vilniaus universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos institutas, 1999,<http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
13
Vertinant LDDP 1992–1996 m. nuveiktą darbą siekiant Lietuvos narystės Europos
Sąjungoje galima būtų jį išskirti į atskirus laikotarpius: 1) nuo 1992 m iki 1994 m. pabaigos
LDDP dar gerai nesuvokė stojimo į Europos Sąjungą svarbos ir jos skirties nuo NATO. Maža to,
geopolitinės padėties vertinimas, kai buvo teigiama, jog Lietuva – Europos centras, tik įrodo
buvusią žinių spragą. Pačių LDDP narių nuomonės taip pat skirdavosi. Tokiai tendencijai
susiformuoti įtakos, aišku, turėjo Lietuvos Rytinė kaimynė – Rusijos Federacija. LDDP pozicija
pereina į kitą etapą, kai išvedus SSRS kariuomenę iš Lietuvos buvo užmegzti glaudesni santykiai
su ja; 2) antruoju laikotarpiu nuo 1995m. pradžios iki 1996m. (Seimo kadencijos pabaigos)
LDDP daro politinį posūkį užsienio klausimais – nebeakcentuoja NATO svarbos, o vis didesnį
dėmesį kreipia į ES. Tai lėmė tiek pačios ES iškeltų terminų įvykdymo klausimas, tiek LDDP
vadovo A. M. Brazausko galima įtaka. Atsiminimuose buvęs prezidentas teigia aktyviai
dalyvavęs svarstant Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą su Seimo partijomis41. Neatmestina
lieka ir kitų svarstytų eurointegracinių klausimų įtaka LDDP frakcijai.
1.1.2. LKDP pozicija dėl narystės Europos Sąjungoje 1992–1996 metais
1992 m. Seimo rinkimuose LDKP partija gavo 10 mandatų tapdama rimta politine jėga
galinčia pasipriešinti LDDP pozicijai. 1992–1996 m. metų Seimo kadencijoje LKDP dar buvo
stipri politinė partija turinti dešimt tautos išrinktų atstovų, tačiau vėliau ši partija kelis kartus
skilo42. Apibūdinant LKDP oponavimą valdančiajai daugumai, reiktų pažymėti, jog oponavimas
buvo stiprus – net ir menkiausiai progai pasitaikius stengtasi ją sukritikuoti. Pavyzdžiui, II-oje
LKDP konferencijoje 1993 m. balandžio 25 d. pareikšta, jog partija veikia „grėsmės
demokratijai sąlygomis“, o nepaprastosios padėties sąlygomis „svarstys galimybę tęsti partijos
veiklą pogrindžio sąlygomis“43. Tokia A. Saudargo kategoriška laikysena buvo išreikšta per
1993 m. gruodžio 22 d. diskusiją apie Lietuvos užsienio politiką. Svarbu, tai, jog diskusijoje
dalyvavo LR Prezidentas A. M. Brazauskas, ministrai, nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai,
diplomatinių misijų vadovai ir generaliniai konsulai44. Radikalūs pasisakymai neliko nepastebėti
ir spaudoje. Tuo pasinaudojo „Lietuvos aidas“45, užsiminęs apie LKDP ketinimus: „Krikščionių
demokratų partija nesutinka su tokia politika ir niekada nenuolaidžiaus. Jeigu patirs spaudimą –
eis į pogrindį. Spaudimas gali pasireikšti įvedus nepaprastąją padėtį.“46
0001:E.02~2008~D_20080609_114028-20058/DS.005.0.01.ETD> [Žiūrėta 2009 02 10], p. 49–53, 64.41 Algirdas Brazauskas. Penkeri prezidento metai .- Vilnius : Pradai, 2000, P. 237.42 Viktoras Alekna, „Krikščionys demokratai Lietuvoje.“ Vilnius, 1999. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=124&p_d=2274&p_k=1> [Žiūrėta 2009 01 30].43 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 107, p. 21.44 Ten pat, p. 3.45 „Lietuvos aidas“ buvo TS–LK ir kitas dešiniąsias politines jėgas remiantis laikraštis, tačiau kritikuojant LDDP ir jos veiksmus, galima sakyti, veikė išvien su LKDP.46 Teresė Bancevičiūtė, Brazauskas: „Užsienio politika – ne akmuo, kuris nepajudinamas“ // Lietuvos aidas, 1993 m. gruodžio 23 d.
14
Priešingai nuo LDDP kintančios pozicijos per 1992–1996 m. Seimo kadenciją, LKDP
dažniausiai turėjo pastovią pozityvią nuostatą tiek eurointegraciniais klausimais, tiek – dėl
užsienio politikos vystymo. Tačiau Pirmajame Seimo pareiškime dėl užsienio politikos
tęstinumo svarstyme LKDP jokios pozicijos neišreiškė. Vienintelis pasisakęs buvo V.
Petrauskas, tačiau ir tai buvo tik redakcinės pastabos47. 1993 m. gegužės 18 d. nutarimo projekte
„Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties
ratifikavimo“ LKDP atstovas P. A. Miškinis siūlė pritarti šiai sutarčiai, teigdamas, jog „tai labai
svarbi sutartis“48. LKDP taip pat pritarė ir Seimo rezoliucijai, 1993 m. gruodžio 23d., kuomet
LKDP narys S. Pečeliūnas prieštaravo A. Albertynui dėl jo pernelyg kategoriškų pasisakymų, ir
siūlė balsuoti už šią rezoliuciją. Iš pirmųjų rezoliucijų, nutarimų ir pareiškimų svarstymo
susidaro LKDP kaip provakarietiškai nusiteikusios partijos įvaizdis. Viešai išsakytą ir aiškiai
suformuluotą užsienio politikos koncepciją LKDP išreiškė 1993 m. gruodžio 22 d. Seimo
diskusijoje apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką: „1) Pagrindinės Lietuvos partijos yra
sutarusios, kad Lietuvai yra būtina stoti į NATO ir patvirtinusios šį savo sutarimą įgaliotų
atstovų parašais spalio 5 d.; 2) Rusija nuolat didina spaudimą, kad NATO nebūtų plečiama Rytų
kryptimi 3) NATO šalys bei pareigūnai ne kartą yra pareiškę ir turbūt tai patvirtins savo viršūnių
susitikime 1994 m. sausio mėnesį, kad nepripažįsta Rusijai teisės vetuoti savo sprendimo priimti
naujus narius; 4) NATO šalys pritaria JAV partnerystės taikai pasiūlymui ir suteiks Vidurio ir
Rytų Europos šalims galimybę dvišaliais susitarimais pradėti integracijos į NATO procesą; 5)
Ne kartą buvo pabrėžta, kad viskas priklausys nuo pačių stojančių šalių ryžto ir apsisprendimo“49
Nebuvo apsiribota santykiais su Lenkija, kuriais domėjosi P. Petrauskas. A. Saudargas išsakė
kaltinimus tiek valdančiajai daugumai, tiek jos neryžtingumui. Jis teigė, jog „visiškai nereaguota
į LKDP memorandumą dėl Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo bei dėl paprieštaravimo
reintegruoti naftos perdirbimą į Rusijos rinką“50. A. Saudargas taip pat kaltino valdančiuosius ir
„dėl užsienio politikos kurso pakeitimo“. Anot jo, anksčiau buvo „laikomasi tęstinumo keliant
tikslą, jog pagrindinis tikslas yra narystė NATO, tačiau dabar imta reikšti kita pozicija, jog
Lietuva nestos į NATO be Latvijos ir Estijos“51. A. Saudargo pasisakymai buvo gerokai
kategoriškesni ir apėmė visą užsienio politikos spektrą (tiek Rytų, tiek Vakarų atžvilgiu),
priešingai nei LDDP, kuri vengdavo aštriau pasisakyti Rusijos klausimu. Dar vienas LKDP
narys, kuris šioje diskusijoje pasisakė buvo V. Petrauskas, kuris ragino Respublikos prezidentą
47 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo svarstymas (svarstymo tęsinys), stenogramos Nr. 2, p. 18.48 1993 m. gruodžio 18 d., Seimo antroji sesija, 39 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo" projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 54, p. 5.49 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 107, p. 21.50 Ten pat p. 20–21.51 Ten pat, p. 31.
15
kuo skubiau pateikti oficialų prašymą stoti į NATO ir skatino Lietuvos vadovybę dėl Rusijos
žalos atlyginimo „kalbėti tiesiai, atvirai ir nebijoti to triukšmo, kuris gali kilti Rusijoje“52.
Vis dėl to, aštresnių diskusijų išsakyti kaltinimai nesukėlė, o pati diskusija labiau
panašėjo į pavienius pasisakymus. Iškart po šios diskusijos, 1993 m. gruodžio 23 d., Seimas
priėmė rezoliuciją dėl tolimesnės Lietuvos užsienio politikos. LKDP taip pat pasisakė už šią
rezoliuciją ir jokių prieštaravimų neišreiškė.53
Ne mažiau aiškiai nei TS-LK, LKDP keltas Rusijos žalos atlyginimo klausimas buvo ir
per LR užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimą 1995 m. sausio 26 d. Šį kartą tokį klausimą
iškėlė LKDP narys P. Jakučionis, kuris teigė, jog iš Lietuvos vadovybės veiksmų „nieko
negirdėti, kad kur nors būtų apie tai kalbama“54 Kitas LKDP narys A. Saudargas išreiškė dar
didesnę kritiką LDDP atžvilgiu. Užsipultas buvo pats pranešėjas P. Gylys, kuris peiktas dėl
kišimosi į opozicijos vidaus reikalus55.
Svarstyme „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projekto
pranešėju buvo LKDP narys A. Saudargas. Jis tvirtino, jog Seimo komitetuose sutarties
projektas apsvarstytas ir ragino greičiau pereiti prie to paties pavadinimo pareiškimo balsavimo.
Maža to tikėtasi, kad „Lietuvos partnerį“ toks pareiškimas tenkins.56 Nors pareiškime Seimas ir
tikino darysiąs viską, jog Lietuvos teisė ir Konstitucija būtų kuo greičiau priderinta prie ES, kad
būtų galima tapti asocijuota, o vėliau ir tikrąja nare, A. Saudargas jokių pastabų ar pasiūlymų
neturėjo57. Vis dėlto, būtent svarstymai dėl Konstitucijos keitimų vėliau, 1996 m. birželio mėn.,
iššauks audringas diskusijas58.
Iš S. Pečeliūno 1995 m. gruodžio 7 d. pasisakymo Seime per Lietuvos paraiškos tapti
Europos Sąjungos nare svarstymą aiškėja dar vienas LKDP bruožas – balsavimas „už“ kai visos
priimamo nutarimo, įstatymo ar pareiškimo detalės nebekelia jokių abejonių, arba raginimas
balsuoti „už“, kai pranešėjas – LKDP narys (asociacijos sutarties ir kt. atvejais59). Dėl Lietuvos
paraiškos narystei Europos Sąjungoje S. Pečeliūnas ragino neskubėti (net du kartus) ir
suredaguoti tekstą pagal visų išsakytas pastabas ir tik tada priimti: „Pamėginkim jas [pastabas –
52 Ten pat, p. 23.53 1993 m. gruodžio 23d., Seimo trečioji sesija, 59 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo rezoliucijos Nr.721(2) projektas Nr.721(2) (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 108, p. 28-31.54 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 33.55 Ten pat, p. 35.56 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projekto Nr.1485A svarstymas, stenogramos Nr. 222, p. 27.57 Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiškimas // Valstybės žinios. 1995-05-12, Nr. 39-966. 58 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063 (priėmimas), stenogramos Nr. 321.59 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas, stenogramos Nr. 222.
16
I.K.] įvertinti, pamėginkim suderinti pozicijas, o neprievartauti – greitai, greitai, taip, kaip
Liaudies Seime“60
Viename paskutiniųjų ir ko gero svarbiausiame 1992–1996 m. Seimo kadencijos
priimtame įstatymo projekte dėl Konstitucijos 47 straipsnio antrosios dalies pakeitimo svarstyme
LKDP itin aktyviai reiškė savo poziciją, nevengdama, kaip ir anksčiau, progai pasitaikius
kritikuoti valdančiąją daugumą (nors ji ir sutiko su rengiamomis Konstitucijos pataisomis)61. Šio
svarstymo pranešėjas K. Saudargas, buvo vienas iš rengėjų ruošiant Konstitucijos pataisą.
Nepaisant daugiausia pozityvios LKDP pozicijos svarstomu klausimu, būta ir prieštaringų
nuomonių. V. Petrauskas vėlgi, kaip ir jo kolega S. Pečeliūnas ankstesniame svarstyme, ragino
neskubėti ir abejojo, ar toks greitas Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas „nesukels
nepageidaujamų pasekmių“62.
Apibendrinant LKDP veiklą reiktų pabrėžti, kad šios partijos veikla 1992–1996 m.
kadencijos Seime, priimant nutarimus susijusius su Europos Sąjunga, buvo viena ryškiausių.
Nebijota, net svarstant pačius svarbiausius eurointegracinius sprendimus, kritikuoti valdančiąją
daugumą, nors daugiausia bendra užsienio politikos pozicija su ja ir sutapdavo. Keliais su
Europos Sąjunga susijusių svarstymų pranešėjais buvo patys LKDP nariai, o tai rodo šios
partijos suinteresuotumą užsienio politikos klausimais63. Nors 1992–1996 m. Seime LKDP
turėjo dešimt atstovų, tačiau iš jų išskirti būtų galima tik A.Saudargą, S. Pečeliūną, P.Petrauską,
kurie akcentuodavo visą užsienio politikos spektrą. Lietuvos krikščionys demokratai 1994 m.
lapkričio mėn. viduryje taip pat organizavo konferenciją „Europos sutartį pasitinkant“64. LKDP
rūpėjo ne tik tai, kaip Lietuva turėtų orientuotis į Vakarus, jai bemaž daugiausiai iš visų partijų
rūpėjo Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimas.
1.1.3. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių pozicija Lietuvai siekiant narystės
Europos Sąjungoje stadijoje 1992–1996 metais
Pagrindinė politinė jėga 1992–1996 m. oponavusi LDDP buvo Tėvynės Sąjungos
(Lietuvos konservatorių) frakcija, kurią daugiausia sudarė Sąjūdžio koalicijos bei Lietuvos
Sąjūdžio atstovai. Šios frakcijos pozicijos Europos Sąjungos klausimais nagrinėjimą apsunkina,
tai, jog nuo aptariamo laikotarpio pradžios šios frakcijos nebuvo. Ji įkurta gerokai vėliau – tik 60 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 37.61 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063 (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 33.62 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 13.63 A. Saudargas pranešėju buvo Lietuvos ir Europos Sąjungos sutarties projekto svarstyme bei 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstyme. 64 „Kokiais keliais į Europos Sąjungą keliaus Baltijos valstybės“ // Lietuvos Rytas 1994 m. lapkričio 18 d.
17
1994 m. vasario 8 d.65 Per visą Seimo kadenciją pagrindinis TS–LK konkurentas buvo LDDP.
Oficialiai, kaip partija, tokiu pavadinimu ji dalyvavo Seimo rinkimuose tik nuo 1996 m. Vis dėl
to, kai kurių šios frakcijos narių pasisakymai Seime galime sudaryti preliminarų vaizdinį, kokia
buvo jos lyderių, visų pirma A. Kubiliaus bei V. Landsbergio pozicija 1992–1994 m., o nuo
1994 m. galima pilnavertiškai nagrinėti šios frakcijos (vėliau tapusios partija) poziciją. Tėvynės
Sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakciją daugiausia sudarė Lietuvos Sąjūdžio bei Sąjūdžio
koalicijos partijų nariai.66 Verta pastebėti, kad kai kurie minėtų partijų atstovai, pavyzdžiui, A.
Endriukaitis, J. Listavičius (abu – Sąjūdžio koalicija), A.V. Patackas (Lietuvos Sąjūdis), L.
Milčius (Lietuvos tautininkų sąjunga) neįsitraukė į frakciją, nors tiek prieš frakcijos sukūrimą,
tiek po jo išreikšdavo savo poziciją svarstant eurointegracinius sprendimus.
1992 m. lapkričio 26 d. „Seimo pareiškimo dėl užsienio politikos tęstinumo“ svarstyme
nekilo didesnių diskusijų tarp LDDP ir tuometinės Sąjūdžio koalicijos atstovų, vis dėlto,
konservatoriai rado būdą kaip sukritikuoti valdančiuosius. „Lietuvos Aidas“ remdamas Tėvynės
Sąjungos politines nuostatas negailėdavo kritikos tiek LDDP užsienio politikos, tiek bendrai –
partijos propaguojamai politikai. 1992 m. lapkričio mėn. 28 d. numeryje po perspausdintu
minėtu pareiškimu pateikta ir publikacija pavadinta „Pasaulio sutramdymas“. Joje naujai
išrinktas Seimas, turintis LDDP daugumą, įvardintas „Liaudies Seimu“, o pačiai LDDP partijai
„klijuojama“ komunistų etiketė.67
Sąjūdžio koalicijos atstovas V. Landsbergis buvo vienas iš daugiausiai pasisakiusių
Seimo narių svarstant Seimo nutarimą „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę
Asamblėją“. Sąjūdžio koalicijos atstovas A. Eigirdas nepritarė LDDP nuomonei, jog viena vieta
galėtų būti skirta Lenkų sąjungos atstovui. Jis įtarė, kad „ten jie šiek tiek dezinformuojančiai
informuoja Europos Tarybą“68.
Dar viena publikacija, kuria paliečiant Lietuvos užsienio politikos interesų sritį bandoma
sumenkinti LDDP autoritetą – 1992 m. gruodžio 2 d. išspausdintas straipsnis „Rusijos interesai
ir LDDP“. Dešiniųjų politinių pažiūrų laikraštis nepraleido progos pasvarstyti, kokie bus Rusijos
ir LDDP ryšiai. Autoriaus Kęstučio Žičkaus argumentai buvo „puolamosios“ žurnalistikos
pobūdžio, o pagrindinė straipsnio mintis – LDDP gali persiorientuoti iš deklaruojamos Vakarų
politikos krypties į Rytų: „A. M. Brazauskas įsipareigojo „atkurti ir sustiprinti“ ekonominius
65 1994 m. vasario 8 d. Seimo trečioji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Darbotvarkė, stenogramos Nr. 113, p. 5.66
„Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija.“ <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4506&p_d=54367&p_k=1>; „1992 – 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas.“ <http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02].67 Kęstutis Žičkus, Pasaulio sutramdymas // Lietuvos Aidas 1992 m. lapkričio 28 d.68 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo "Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją" projektas (svarstymas), stenogramos Nr. 2 p. 33.
18
ryšius su Rusija „nepainiojant politikos su ekonomika“ nors Rusijai ir dabar tebetenka apie 80
procentų užsienio ekonominių ryšių apimties.“69
Konservatorių pozicija labiau atsiskleidžia diskusijoje dėl Lietuvos Respublikos užsienio
politikos. Ypač domėtasi Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimu bei Lietuvos užsienio
politikos perspektyvomis ir skirtingai nei LKDP, itin domėtasi ir NATO klausimu. Šiuo aspektu
aktyviausias buvo A. Kubilius.70
V. Landsbergis kritikavo valdžios institucijų veiklą siekiant integracijos į ES. Kritikuotas
pensijų mokėjimas Lietuvoje gyvenantiems Rusijos federacijos kariškiams, nepakankamai
efektyvus Užsienio reikalų ministerijos darbas per LR ambasadas užsienyje, valstybinės užsienio
politikos (koordinuojamos LDDP) pozicijos silpnumas. Dar daugiau, konservatorių lyderis
pareiškė, jog referendumas dėl stojimo į NATO yra „aiškus veikimas „prieš“ integraciją į
Vakarų struktūras“.71
Anot TS-LK narės L. L. Andrikienės, LDDP rinkimų programa buvo „muilo burbulas“,
nes užsienio politika netapo labiau ekonomizuota, kaip kad buvo žadėta. Integracijos į ES
kontekste konservatoriai nuolat kėlė ir narystės NATO klausimą Vėl kreiptasi į užsienio reikalų
ministrą ir į LR prezidentą su klausimu, ar Lietuva pareikš norą stoti į NATO. Taigi, iš
konservatorių pasisakymų matyti, jog šiame posėdyje nuolat keltas narystės NATO klausimas
stojimo į ES kontekste. Ypač šiuo aspektu pasireiškė TS-LK nariai V. Landsbergis, L. L.
Andrikienė, G. Vagnorius.72
G. Vagnorius LDDP tvirtos užsienio politikos nebuvimą įvardino kaip „pavojų Lietuvai“.
Konservatoriai kėlė ir užsienio prekybos klausimą. Konkretesnis buvo E. Zingeris, kuris
pareiškė, jog „reikėtų vienareikšmio prisijungimo prie visų Vakarų struktūrų.“73
Pasisakiusieji konservatorių atstovai atskleidžia bendrą konservatoriškų pažiūrų partijų,
vėliau susijungusių į Tėvynės Sąjungos frakciją poziciją. Iš pirmųjų ilgesnių pasisakymų galima
daryti išvadą, jog didesnio dėmesio Europos Sąjungai neskirta. Labiau buvo aktualizuota tik
NATO. Taip buvo dėl bendros dešiniųjų politinių jėgų nuostatos nesenai atkurtoje Lietuvoje.
Būtent dešinieji labiausiai akcentavo saugumo užtikrinimą. To priežastis – didžiojo Rytų
kaimyno baimė, visų pirma galimos agresijos atveju, kuri išliko net iki šių dienų. Konservatoriai
šioje diskusijoje siekė: 1) išsiaiškinti aukščiausių valstybės ketinimus (reikalauta „tvirto“ „taip“
arba „ne“ stojimo į NATO klausimu); 2) kritikuoti užsienio politikos silpnumą; 3) aktualizuoti
itin prastą Lietuvos geopolitinę padėtį; 4) kritikuoti silpnas URM darbas pristatant Lietuvą
69 Kęstutis Žičkus, Rusijos interesai ir LDDP // Lietuvos Aidas, 1992 m. gruodžio 2 d.70 V. Landsbergio diskusija su P. Gyliu įgavo dar aštresnį kontekstą, kuomet V. Lansbergio išreiškiamų nuomonių skirtingumas spaudoje ir Seime Užsienio reikalų ministro netiesiogiai buvo pavadintas „dviveidiškumu“. 71 Ten pat, p. 17.72 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108, p. 22.73 Ten pat, p. 32.
19
užsienyje 5) netiesiogiai išreiškė nuomonę, jog LDDP pataikauja Rusijai; 6) Labiausiai iš visų
politinių jėgų teigiamai pasisakyta NATO klausimu.
Geriausiai konservatorių poziciją šios diskusijos, ir apskritai, kaip priešingą LDDP,
atskleidžia dienraštis „Lietuvos Aidas“. Jame pateikiama po šios diskusijos vykusi konservatorių
spaudos konferencija, kurioje V. Landsbergis apibūdino LDDP užsienio politiką, kaip „patyrusią
visišką fiasko“, nes, anot konservatorių lyderio, nei P. Gylys, nei A. M. Brazauskas neturėjo
aiškios nuomonės ir pozicijos svarbiais Lietuvai klausimais, praleido progas išreikšti Lietuvos
norą stoti į NATO. Kad ir kaip bebūtų argumentuota konservatorių pozicija, tačiau, išskyrus
NATO, apie jokias kitas Europos struktūras, įskaitant ES, neužsimenama.74
Konservatorių lyderio V. Landsbergio kategoriškumas atsispindėjo ir pareiškimo „Dėl
Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ svarstyme. V. Landsbergis kategoriškai
reikalavo konkretizuoti Rusijos išpuolius prieš Baltijos šalis. Savo kandžia retorika jis mėgino
„įgelti“ tiek Seimo nariams, tiek vyriausybės pozicijai, tiek LR Prezidentui už pernelyg didelį
nuolaidžiavimą Rytų kaimynui75. Tokie pasisakymai rodo konservatorių didesnį susirūpinimą
Rusijos kariuomenės išvedimu nei eurointegracinių klausimų akcentavimu. Per 1995 m. sausio
26d. LR užsienio reikalų ministro P. Gylio pranešimą taip pat labiau domėtasi ne Europos
Sąjungos klausimais ar apskritai užsienio politika Vakarų atžvilgiu, bet santykiais su Rusija.76
Per 1995 m. gegužės 4 d. vykusį pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos
asociacijos sutarties“ projekto svarstymą nė vienas iš frakcijai77 priklausiusių narių nepasisakė.
Aktyvesnis buvo tik A. Endriukaitis78, kuris, teigė, jog teisės suteikimas Europos Sąjungos
piliečiams įgyti, nuomoti ir disponuoti žemę nieko gero neatnešiąs79.
Geriausiai Seimo stenogramose konservatorių išryškėjusi tvirta provakarietiška pozicija
matyti iš 1995 m. gruodžio 7 d. svarstyto paraiškos narystei Europos Sąjungoje projekto. E.
Zingeris vertindamas svarstomą dokumentą tvirtino, jog „tai svarbiausias Seimo priimamas
dokumentas nuo pat kovo 11 d. akto“ ir ragino kolegas parodyti, jog „mes vieningai už“80.
74 Nei ką atsakyti, nei ką pasakyti. Gylio (DDP) darbai ir sėkmės // Lietuvos Aidas 1993 m. gruodžio 28 d.75 Konservatorių lyderio V. Landsbergio kategoriškumas atsispindėjo ir pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ svarstyme. V. Landsbergis kategoriškai reikalavo konkretizuoti Rusijos išpuolius prieš Baltijos šalis. Savo kandžia retorika jis mėgino „įgelti“ tiek Seimo nariams tiek vyriausybės pozicijai, tiek LR Prezidentui už pernelyg didelį nuolaidžiavimą Rytų kaimynui (1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 112, p. 45, 46; 1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(4) (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 112).76 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 31, 34, 37. 77 Svarstymo metu konservatoriai jau buvo susibūrę į Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių frakciją).78 Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai jis nepriklausė („Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija“. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4506&p_d=54367&p_k=1> [Žiūrėta 2009 02 19].79 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas, stenogramos Nr. 222, p. 27.80 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 32.
20
1996 m. viduryje vykę Seimo svarstymai dėl Konstitucijos 47 straipsnio antros dalies
pakeitimo susijusio su leidimu užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje stebina pozityvia
konservatorių pozicija. Nebuvo nė vieno išsakyto prieštaravimo ar apskritai replikos svarstomam
įstatymui – konservatoriai vieningai pritarė svarstomam Konstitucijos pakeitimui81. Geriausiai
teigiamą konservatorių poziciją atspindi V. Landsbergio žodžiai: „Tai valstybiškai reikalingas
sprendimas, neabejotinai teigiamas, pozityvus“.82
Kaip ir LDDP 1992–1996 m. Seimo kadencijoje, TS–LK frakcijai buvo būdingas
didesnis dėmesys gynybinėms struktūroms, nei Europos Sąjungai. V. Lansbergio bei A.
Kubiliaus kritika, dažniausiai nukreipta prieš LDDP užsienio politiką Rytų atžvilgiu, atskleidžia
konservatorių Rytų kaimyno baimę. Kritikai TS–LK buvo pasitelkusi ir jiems palankų „Lietuvos
aidą“, o pačiai partijai užsienio politikos srityje svarbiausi atrodė NATO bei Rusijos
kariuomenės išvedimo klausimai. Ir tik nuo 1995 m. pradžios per paskutiniuosius Seimo
svarstymus, susijusius su užsienio politika išryškėja konservatorių pozityvus požiūris į ES.
1.2. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos 1996–2000 metais
1996 m. Seimo rinkimai pakeitė Lietuvos valdžią politinio spektro atžvilgiu. Į valdžią atėję
dešinieji (TS-LK ir LKDP) sukėlė novatoriškų idėjų bangą, kurią lydėjo nesibaigiančios
diskusijos su LDDP. 1996–2000 m. ryškėja parlamentinių partijų teigiamos pozicijos dėl ES.
Antroji Seimo kadencija – tai Lietuvos siekis pradėti derybas su ES. Tiek kairieji, tiek dešinieji
norėjo paspartinti Lietuvos integraciją, tačiau abiejų politinių sparnų metodai skyrėsi.
Pagrindiniais įvykiais nagrinėjamu laikotarpiu tapo 1996 m. gruodžio 20 d. priimtas
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, bei AQUIS programos priėmimas. Pirmasis įtvirtino
du svarbiausius Lietuvos tikslus – ES ir NATO, antrasis – numatė terminus ir sritis, kuriose
Lietuva turi padaryti pažangą.
1.2.1. LDDP teigiamos pozicijos formavimasis Europos Sąjungos atžvilgiu 1996–2000
metais
1996 m. Seimo rinkimai LDDP nebuvo sėkmingi. Pralaimėjusi konservatoriams (TS–
LK) partija pasitraukė į opoziciją. Tiesa, pralaimėjimo priežasčių partija bent jau oficialiai
81 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 14–15; 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr.2063(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 5–6, 8.82 1996 m. birželio 20 d. Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 15.
21
neįvardino83. Internetiniame dabartinės LSDP puslapyje teigiama, jog viena iš pralaimėjimo
priežasčių buvo aštri opozicijos kritika 1992–1996 m. Seimo kadencijoje84. Taigi, Lietuvos
vedimo į Europos Sąjungą vairą teko perleisti konservatoriams.
Natūralu, kad būdami opozicijoje LDDP kritikavo valdančiuosius, tačiau galima įžvelgti
ir teigiamų bruožų. Visų pirma, LDDP gretose nebeliko, ankstesnės Seimo kadencijos opozicijos
prieštaringai vertinto, Albino Albertyno. Toks partijos „apsivalymas“ nuo nekompetentingų
asmenybių ir jų nelogiškų pasisakymų buvo sveikintinas. Jau pirmaisiais naujai išrinkto Seimo
darbo mėnesiais LDDP ėmėsi aktyviai kritikuoti naujosios Seimo daugumos žingsnius.
1996 m. gruodžio 19 d. Seimo priimtame „Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme“
buvo įtvirtinti du svarbiausi Lietuvos prioritetiniai tikslai – integracija į Europos Sąjungą ir
NATO. LDDP nekeitė savo pozicijos – integravimasis į ES ir NATO reikalingas Lietuvai.
Prieštarauta konservatoriams tik dėl Konstitucijos 136 ir 137 straipsnių. Pirmasis straipsnis
deklaruoja, jog Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai
neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. 137 straipsnis tvirtina, jog Lietuvos
Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių
bazių.85 Aktyviausiai dėl Konstitucijos pasisakė Č. Juršėnas, kuris tvirtino, kad minėtieji
straipsniai būtinai turi būti įtraukti į įstatymo redakciją šalia kitų teisinių nacionalinius saugumo
pagrindus užtikrinančių straipsnių86.
1997 m. lapkričio 4 d. Seimo diskusijoje apie integracijos į Europos Sąjungą problemas
ir perspektyvas LDDP nariai nepasisakė. Pasisakė tik LR Prezidento patarėju užsienio politikos
klausimais tapęs A. Gricius, tačiau jis čia atstovavo valstybės prezidentui.87
Po dviejų dienų vykusiame diskusijos tęsinyje, LDDP atstovai buvo žymiai aktyvesni. G.
Kirkilas visos frakcijos vardu ypač konstruktyviai pasisakė už Lietuvos integraciją į ES ir NATO
ir teigė, jog remia „pasirinktąjį Lietuvos, o ir visos Europos kelią“88. Su šia diskusija G. Kirkilas,
galima sakyti pradeda savo aktyvią politinę karjerą. Iki tol užsiėmęs tik pavieniais komentarais,
dabar jis vis aktyviau ima reikštis ilgesniais ir labiau pagrįstais pasisakymais.
83 Internetiniame dabartinės LSDP puslapyje teigiama jog: „Vyriausybei, dirbusiai aštrios politinės priešpriešos, sukeltos dešiniosios opozicijos, sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti savo programą, juntamai pakelti gyvenimo lygį, išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmą bei korupciją. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką, skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš klaidų“ („Lietuvos socialdemokratų partijos istorija“ <http://www.lsdp.lt/lt/index.php/apie-partija> [Žiūrėta 2009 02 05].)84 „Lietuvos socialdemokratų partijos istorija“ <http://www.lsdp.lt/lt/index.php/apie-partija> [Žiūrėta 2009 02 05].85 Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius: Mūsų Saulužė, 2004, P. 29.86 Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės Žinios, 1997. Nr. 2-16. <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285559> [Žiūrėta 2009 02 05].87 1997 m. lapkričio 4 d. Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių, ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833 (pateikimas), stenogramos Nr. 68, p. 23–24.88 1997 m. lapkričio 6 d. Seimo trečioji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija (tęsinys). “Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“, stenogramos Nr. 69, p. 21.
22
Reiktų pastebėti ir kitą naujovę LDDP politinių įvykių traktavime. Nuo 1997 m. LDDP
iškelia ir žemės ūkio klausimą, kuris bus aktualus ir vėliau89. LDDP pirmąkart akcentavo
biurokratinio aparato mažinimo svarbą, pasisakė už visuotinę taupymo politiką, o M. Pronckus
toliaregiškai įžvelgė muitų bei akcizų derybose su ES svarbą: „reikia derėtis dėl kiekvieno
muito, antraip Europos importas į Lietuvą nusmukdys žemės ūkį“.90 Biurokratinio aparato
mažinimas neužmirštas ir 1998 m. balandžio 28 d. svarstant rezoliuciją „Dėl Lietuvos
integracijos į Europos Sąjungą reikalų vieningo koordinavimo“. LDDP kaip ir anksčiau tvirtino
„esą per kelias institucijas tvarkomi eurointegraciniai reikalai apsunkina reikalų ir sprendimų
koordinavimą“91.
1998 m. pabaigoje LDDP išskyrė dar vieną problemą – Europos Sąjungos, kaip
organizacijos pateikimą visuomenei. J. Karosas taip pat peikė lėtą ir neveiksmingą ACQUIS92
programos įgyvendinimą, bei didelį norą įstoti į ES. Iš šio pasisakymo ryškiausias, ko gero, yra
siekis pateikti visuomenei Europos Sąjungą, kaip ne vien panacėją ar beatodairišką tikslą, bet ir
paaiškinti integracijos teikiamą naudą. Šiuo atžvilgiu LDDP idėjos buvo novatoriškos, nes
ankstesniuose Seimo posėdžiuose LDDP neragino informuoti visuomenės apie ES – buvo
pateikiama daugiau apibendrinta „už“/„prieš“ nuomonė.93
1999 m. spalio 5 d. Seime svarstant ES reikalavimą dėl energetikos strategijos priėmimo
ir energetinio saugumo užtikrinimo LDDP konservatorių pateiktiems siūlymams pritarė tik iš
dalies (vis dėlto strategija buvo priimta ir praktiškai atvėrė kelią derybų pradžiai su ES). P.
Popovas, P. Gylys, V. Einoris kritikavo tiek pačią strategiją, tiek jos rengimą, nes kai kurie šios
strategijos aspektai nebuvo iki galo suderinti. LDDP nebuvo prieš IAE uždarymą, tačiau jai
rūpėjo po šio uždarymo iškilsiančios socialinės problemos ir finansinis uždarymo klausimas.94
2000 m. kovo 20 d. diskusijoje skirtoje Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai
LDDP jau buvo sustygavusi savo poziciją dėl narystės Europos Sąjungoje ir turėjo visą eilę
89 Ten pat, p. 27–28; 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 7.90 Žr. išnašą Nr. 47.91 1998 m. balandžio 28 d., Seimo ketvirtoji sesija, 26 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą reikalų vieningo koordinavimo“ projektas Nr.P-1159(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 101, p. 18–22.92 Tai prancūziškas posakis, kuris iš esmės reiškia ''ES tokia, kokia ji yra'', kitais žodžiais sakant, tai yra ES valstybių bendrų teisių ir pareigų visuma (lietuviškai neretai sakoma ''Bendrijos, arba ES, teisynas''). Sąvoka acquis apima visas ES sutartis ir teisės aktus, deklaracijas ir rezoliucijas, su ES reikalais susijusius tarptautinius susitarimus ir Teisingumo Teismo priimtus sprendimus. Ji taip pat apima veiksmus, kurių ES valstybių vyriausybės imasi ''teisingumo ir vidaus reikalų'' srityje ir bendroje užsienio ir saugumo politikoje. Todėl posakis „perimti acquis“ reiškia pripažinti ES tokią, kokia ji yra. Šalys kandidatės, kad galėtų įstoti į ES, turi perimti acquis ir persitvarkyti taip, kad ES teisė taptų jų nacionalinių teisės aktų dalimi. („Acquis Communautaire.“ <http://www.babylon.com/definition/Acquis_communautaire/Lithuanian> [Žiūrėta 2009 03 14].93 1998 m. gruodžio 22 d., Seimo penktoji sesija, 52 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą problemas ir Nacionalinės Acquis programos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1524 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1525 (pateikimas), stenogramos Nr. 148, p. 7–8.
23
priekaištų valdantiesiems, daugiausiai dėl socialinių problemų.95 Visos LDDP dominusios
problemos buvo išsakytos būtent per šią diskusiją: nedarbas, valstybės skolos, kaimo rėmimo
fondo klausimai, paties žemės ūkio (konkrečiai – pieno) supirkimo kainų klausimai96. Visi šie
klausimai ir problemos buvo įpinti į eurointegracinį faktorių. Tuo LDDP parodė save ne tik kaip
euroentuziastę, bet kaip aktyviai besidominčią visais integracijos niuansais, o ypač socialiniais
klausimais. Nereiktų atmesti ir artėjusių rinkimų bei LDDP siekio šmeižti oponentus. Žemės
ūkio ir pačių žemdirbių problemų aktualizavimas turėjo užtikrinti jų paramą LDDP per
artėjančius 2000 m. Seimo rinkimus.
Nedidelio ekskurso reikalauja ir P. Gylio išreikšta pozicija per Seimo nutarimo svarstymą
„Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“. Socialdemokratų
nuostabai, P. Gylys balsavo „prieš“, teigdamas, jog tai – „veržimasis pro atviras duris“ ir
pridūrė, kad skubėti tokiais pareiškimais neverta – pirmiausia reikia susitvarkyti su institucijų
veiklos koordinavimu ir pan.97 Tokia P. Gylio nuostata kiek panašėja į LKDP neskubotos ir
nuoseklios politikos propagavimą. P. Gylio 2000–2004 Seimo kadencijos sudėtyje nebuvo. Jo,
kaip nuolatinio pranešėjo vietą užėmė V. P. Andriukaitis.
Apibendrinant 1996–2000 metus galima teigti, jog LDDP gretose vis aktyviau ES
klausimais ima pasisakyti G. Kirkilas, kuris kartu su kitais ne puolė opoziciją dėl jos
eurointegracinių sprendimų, bet beveik visais klausimais sutiko, diskusijoms palikdamas, galima
sakyti, tik socialinius klausimus ir biurokratinio aparato mažinimą. Pačiose diskusijose
nuomonės buvo išreiškiamos argumentuojant, o tai suteikė solidumo, kurio trūko 1992–1996 m
Seimo kadencijoje. Nuomonių argumentavimas taip pat padėjo kritikuoti konservatorių, kurie
sudarė Seime daugumą, užsienio politiką. Dar daugiau, imta aiškinti integracijos į ES teikiamą
naudą Lietuvai, ko nebuvo 1992–1996 m. Be šių naujų politikos akcentų LDDP taip pat iškelia
žemės ūkio klausimą, kuriuo vėliau ši partija itin domėsis 2000–2004 Seimo kadencijoje.
1.2.2. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų
partijų koalicijos vieningos nuomonės formavimasis 1996–2000 metais
94 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas), stenogramos Nr. 202, p. 23, 28–29; Lauras Bielinis, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10), p. 4.95 96 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240, p. 9, 13.97 2000 m. balandžio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 25 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“ projektas Nr.P-2427(3) (priėmimas), stenogramos Nr. 246, p. 9.
24
1996 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti 16 LKDP atstovų. LKDP kartu su
Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Konservatoriais) 1996 lapkričio 20 d. sudarė koaliciją98. Lietuvos
Respublikos vyriausybėje Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ir Švietimo bei mokslo
ministerijoms vadovavo krikščionys demokratai Algirdas Saudargas, Česlovas Stankevičius ir
Zigmas Zinkevičius.99
TS–LK per 1996 m. Seimo rinkimus laimėjo 70 vietų, o LKDP – 16. Nors koalicijoje
TS–LK sudarė daugumą ir neretai užgožė LKDP, tačiau svarbių ministerijų vadovų postų
skyrimas LKDP atstovams rodo glaudų bendradarbiavimą, todėl nagrinėjant 1996–2000 m. TS–
LK bei LKDP pozicijas ES atžvilgiu ir buvo pasirinktas dviejų partijų nagrinėjimo modelis.
Maža to, TS–LK ir LKDP 1996–2000 m. laikotarpis, anot A. Kubiliaus buvo „pats
vaisingiausias ir, bendradarbiavimo požiūriu, garbingiausias“.100
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projekte daugiausiai pasisakė LKDP ir TS–LK.
Tai patvirtina šių konservatyvių ir vakarietiškų pažiūrų partijų domėjimąsi Lietuvos saugumo
klausimais, kurie buvo glaudžiai susiję su integraciją į ES ir NATO.101
1997 m. lapkričio 4 d. Seimo diskusijoje dėl integracijos į Europos Sąjungą
konservatoriai akcentavo diplomatines bei ūkines problemas taip pat aktualizavo teisėtvarkos
tvarkymo, reorganizavimo bei užsienio investicijų skatinimo klausimą. Veiksmingos priemonės
turėtų priartinti Lietuvą prie narystės ES ir NATO. V. Landsbergis įvardino ne tik, kaip nuolat
darydavo, naudą Lietuvai susijusią su integraciją į Vakarų struktūras, bet sugebėjo išskirti ir žalą.
Jis teigė, jog ES kandidačių skirstymas, į atskiras grupes, iš kurių viena derybas turėtų pradėti
anksčiau, o kita vėliau yra žalingas Baltijos valstybėms (ypač geopolitiniu požiūriu).102 TS–LK
pozicija išsakyta V. Landsbergio buvo optimistinė ir itin pozityvi: „Ko dar nelaimėjome
šiandien, nėra pralaimėjimas.“103
Vis dėlto, toje pačioje diskusijoje suvokta, kad ne viskas priklauso nuo gero Lietuvos
rengimosi pradėti derybas, ar apskritai, norų. Tokią prielaidą sustiprina ir LKDP nario A.
Saudargo išsakyta nuomonė, jog derybos „nepasibaigs nei derybų pradžioje, nei derybų
98 Koalicija gyvavo iki 1999 birželio 1 d.99
„Krikščionys demokratai Lietuvoje.“ Viktoras Alekna <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-p_int_tekst_id=2274&p_int_tv_id=124&p_org=0.htm> [Žiūrėta 2009 02 27].100
„Konservatorių ir krikščionių demokratų integracija būtų natūrali.“ Audronė Škiudaitė<http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/atodangos/20041126/1-3.html> [Žiūrėta 2009 02 27].101 1996 gruodžio 19 d., Seimo pirmoji sesija, 18 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-108 (pr.), stenogramos Nr. 10. 102 Žodis „žala“ Seimo stenogramoje išspausdintas paryškintai.103 Stenogramoje „nėra pralaimėjimas“ taip pat paryškinta, (1997 m. lapkričio 4 d., Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių, ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833 (pateikimas), stenogramos Nr. 68 p. 13).
25
pabaigoje“. Kitaip tariant narystė ES bus nuolatinis dialogas su Briuseliu sprendžiant įvairius
klausimus.104 Pozicijos ir opozicijos kritika viena kitai taip pat buvo išsakyta A. Saudargo, kuris
itin džiaugėsi esamos valdančiosios daugumos pasiekimais ir peikė 1992–1996 m. Seimo
kadencijos LDDP darbą: „Buvusioji Vyriausybė buvo pristabdžiusi reformas ir sulėtinusi
privatizavimą. Blogą įspūdį buvo palikusi bankų krizė. Kita vertus, praėjusios sudėties Seimo
dauguma nebuvo vieninga dėl greitos integracijos į Europos Sąjungą, todėl jos suformuota
Vyriausybė nevykdė aktyvios integravimosi politikos. [...] Naujoji Vyriausybė iš karto ėmėsi
energingų veiksmų. Buvo pertvarkyta Vyriausybinė Europos integracijos komisija, kuriai dabar
vadovauja Ministras Pirmininkas, įkurta pasirengimo deryboms dėl narystės delegacija, kurią
sudarė 38 visų svarbiausių ministerijų bei departamentų atstovai“105.
Po dviejų dienų vykusiame diskusijos tęsinyje TS–LK ir LKDP akcentavo opiausias
Lietuvos problemas, kurios turi būti sprendžiamos artimiausiu metu siekiant greitesnės narystės
ES: 1) organizuotas nusikalstamumas; 2) žemės ūkis; 3) energetikos sektorius; 4)valstybės
finansai; 5)valstybės įstaigų administravimas; 6) efektingesnė rinkos ekonomika; 7) efektyvus
struktūrinių fondų panaudojimas; 8) korupcija; 9) Informacinės visuomenės plėtra ir ugdymas;
8) teisinės bazės sutvarkymas.106 Visos TS–LK bei LKDP narių išvardintos problemos, bet
nepateikti jų sprendimo būdai rodo didelį jų suinteresuotumą bei dėmesį, kurį jie kreipė į
„Darbotvarkę 2000“ – ES parengtą dokumentą, kuriame numatyta jos plėtra, bei būsimų jos
narių finansavimas (angl. Agenda 2000)107.
Per Seimo diskusiją dėl Nacionalinės AQUIS priėmimo programos TS–LK ir LKDP
pasisakė ne tik teisinės sistemos tvarkymo klausimais, bet ir dėl importo bei eksporto, kurio
santykis Lietuvos naudai turėtų pagėrėti po integracijos į ES108. Pačiame programos priėmime
abiejų partijų nariai kreipė dėmesį ne tik į būsimus Europos Sąjungos teisinės sistemos
perėmimo niuansus, bet domėjosi, atrodo, kiek nesusijusiomis su svarstomu klausimu
problemomis. Vėl paliestas viešojo administravimo tinkamą sutvarkymą akcentavo L.Sabutis, o
ekonomikos, bei socialinės problemas – B.T. Visokavičienė.
Seimo rezoliucijos svarstyme „Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą vieningo
koordinavimo“, kuriame siekiant išvengti kai kurių funkcijų dubliavimo tarp ministerijų Seimas
paragino vietoj Europos reikalų ministerijos įkurti specialią instituciją prie Vyriausybės, kuri
104 Ten pat, p. 15, 18.105 Ten pat, p. 18.106 1997 m. lapkričio 6 d., Seimo pirmoji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija (tęsinys). „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“, stenogramos Nr. 69, p. 1–2, 7, 14, 18, 20, 22, 24, 29. 107 Ten pat, p. 22.108 1998 m. kovo 3 d., Seimo penktoji sesija, posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 91, p. 6.
26
koordinuotų integracijos klausimus109. Tačiau TS–LK narė, Europos reikalų ministerijos vadovė,
L. L . Andrikienė prieštaravo tam, teigdama, jog „kad ir kokia labai speciali ji būtų, bus
žemesnio statuso institucija“. Tačiau šios TS–LK partijos narės nuogąstavimams nebuvo lemta
išsipildyti ir Europos reikalų ministerija buvo panaikinta, vietoj jos gegužės 22 d. įsteigiant
Europos komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės110. 1998 m. birželio 25 d. Seimo
nutarime „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo“ TS–LK ir LKDP buvo
vieningi ir atrėmė LDDP ir LSDP kritiką.
Žymiai daugiau klausimų buvo paliesta per 1998 m. lapkričio 24 d. Seimo diskusiją apie
Vyriausybės dviejų metų darbą. Jos metu akcentuoti keli jau anksčiau daug kartų minėti
integracijai svarbūs klausimai: kaimo reikalai bei netobulas biurokratinis aparatas.111 Kaimo
reikalų klausimu pasisakęs V. Lapė tikino, kad reikia artimesnio bendravimo su ūkininkais, o ne
vien „sauso“ įstatymų vykdymo. Taip mėginta ieškoti dialogo su ūkininkais, kuriuos įvairios
reformos dažniausiai paliečia skaudžiai, o tai atsiliepia streikais arba kelių blokadomis. Tokiu
ėjimu mėginta užkirsti tam kelią. V. Bogušis kritikavo blogą ir išsikerojusią biurokratiją bei
ragino peržiūrėti valdininkų algas. LKDP nario užsiminimas apie energetikos strategiją liko kitų
partiečių neišplėtotas, nors pats V. Bogušis teigė, jog dėl IAE reikia ilgai derėtis, o Lietuvos
pozicija neturi būti „kieta“. Be šių klausimų TS–LK ir LKDP kritikavo opozicijos puolimą prieš
jų vyriausybę ir pastangas „bet kokiais būdais „papjauti“ ministrus“.112
Vėlesnėje, 1998 m. gruodžio 22 d., diskusijoje dėl ACQUIS įgyvendinimo LKDP
akcentavo, jog pagrindiniai Lietuvos prioritetai turi būti: 1) vidutinės trukmės laikotarpio
ekonominė strategija, jos rengimas; 2) nacionalinė energetikos strategija; 3) muitinė; 4) ES
standartų suderinimas.
TS–LK ir LKDP buvo svarbus energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimas
svarstytas 1999 m. spalio 5 d., kuriame abiem partijoms oponavo tik R. Smetona,
prieštaraudamas apskritai visai strategijai, kas sukėlė TS–LK nario S. Malkevičiaus kritiką. TS–
LK šiame svarstyme laikėsi atsargios pozicijos atsiribodama nuo konkretaus teigimo, jog
Lietuva turi likti arba nelikti branduoline valstybe. Tačiau kaip galima spręsti iš ankstesnių
Seimo posėdžių valdančioji dauguma turėjo vieningą sutarimą – IAE anksčiau ar vėliau reiks
uždaryti – tiek integracijos, tiek bendro saugumo tikslais113. Energetikos strategijoje TS–LK
109 Loreta Raulinaitytė (sud.). Seimas Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą. Vilnius : Valstybės žinios, 2004, P. 24110 Ten pat.111 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 6, 7, 9.112 Ten pat, p. 12.113 1997 m. lapkričio 4 d., Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių, ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833 (pateikimas), stenogramos Nr. 68 p. 16.
27
vengė veltis ir į techninius IAE klausimus dėl kuro kanalų, reaktorių tipų ir kitų niuansų
pareikšdami, jog tai „ne politikų, o specialistų darbas“114. Išsakytų pozicijų kontekste TS–LK
atrodo, kaip neatsisakanti branduolinės energijos, tačiau integracijos labui pasiryžusi paaukoti
IAE.
Reikšminga TS–LK ir LKDP buvo Seimo diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės
Europos Sąjungoje pradžiai, vykusi 2000 m. kovo 30 d. Šios partijos derybų pradžios nuopelnus
bandė priskirti sau, kaip jų sėkmingos politikos vaisių. Diskusijos metu A. Kubilius įvardijo TS-
LK prioritetus, kuriems valdžia turi skirti didesnį dėmesį: 1) Europos ekonominė integracija; 2)
pramonės modernizavimas; 3) ekonominė gerovė; 4) žmogaus teisės ir laisvės; 5) rinkos
ekonomika. Kiekvienas išvardintas prioritetas buvo argumentuojamas gan paprastais
pavyzdžiais, tokiais, kaip saugumas, auganti ekonomika, užsienio investicijos ir pan.115
Susidomėjimą užsienio politikos klausimu rodė ir R. Juknevičienė, kuri domėjosi ES ir
NATO plėtros santykiu su Rusijos išsakoma pozicija. Iš R. Juknevičienės pasisakymų vis labiau
ryškėja, daugiausia konservatorių, akcentuotas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių priėmimas
vienu metu, nei atskirai: „Ar kalbantis, derantis, bendraujant su Europos Sąjungos valstybių
politikais ir pačios Europos Sąjungos atstovais yra keliamas klausimas, susijęs su tuo, kad visai
neseniai Rusija (tai nenaujas dalykas) naujoje užsienio politikos strategijoje, skirtoje naujajam
Prezidentui, patvirtino vieną esminį momentą, kuriame yra pabrėžiama, jog greitas Europos
Sąjungos plėtimasis gali padėti išvengti klausimo dėl NATO plėtimosi? Čia turimos galvoje
Baltijos valstybės.“ 116
LKDP narys K. Kuzminskas šioje diskusijoje užsiėmė kitokią poziciją. Jis atliko
„buvimo šalia TS–LK“ vaidmenį. K. Kuzminskas neminėjo problemų, kurios turi būti
sprendžiamos, o tik akcentavo savanorišką Lietuvos apsisprendimą integruotis į ES, kuris bus
palydėtas kilsiančios ekonomikos, gerėjančios socialinės padėties ir kitų dalykų117. Žymiai
išsamesnis buvo jo partietis A. Šimėnas, kuris net numeruodamas išvardijo svarbiausias
integracijos klausimų problemas kurias kelia LKDP: 1) įstatymų vykdymo kontrolės
mechanizmas; 2) geras valstybinių institucijų pasirengimas narystei; 3) finansinės paramos iš ES
tinkamas panaudojimas; 4) silpna rinkos ekonomika. Nesvetimas LKDP atrodė ir žemės ūkio
klausimas, kurio pagrindinė problema buvo tinkamas SAPARD lėšų panaudojimas118.
114 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas), stenogramos Nr. 202, p. 24. 115 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240, p. 3, 20.116 Ten pat, p. 8.117 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240, p. 19.118 Ten pat, p. 20–21.
28
Informacijos stygius apie ES ir toliau išliko TS–LK įvardijama problema, kuri turi būti
sprendžiama, norint darnios integracijos į ES 119.
2000 m. rugsėjo mėnesį kilo intrigų banga, kurią sukėlė TS–LK. V. Landsbergis nusiuntė
konfidencialų laišką LR prezidentui Valdui Adamkui, kuriame gąsdino, jog Seimo rinkimus
laimėję socialdemokratai „formuos prorusišką vyriausybę“. Jis tvirtino, jog abejonių kelia, kai
kurių politinių partijų lyderių veiksmai ir labiausiai nuogąstavo dėl galimo Lietuvos politinio
posūkio Rytų kryptimi. Šis ginčas sukeltas V. Landsbergio ir neabejotinai nukreiptas prieš A.
Brazauską buvo artėjančių 2000 m. Seimo rinkimų įžanga, tačiau privertė kairiųjų lyderį teisintis
ir įrodinėti savo užsienio politikos viziją: „Socialdemokratinė koalicija laikosi užsienio politikos
tęstinumo ir tai yra neginčijama. Suprantame, ką reiškia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, ir
tam pritariame.“120 Tačiau konservatorių lyderis laikėsi savo pozicijos. „Lietuvos rytas“, kaip
dažniausiai palaikantis kairiąsias politines jėgas, tik dar labiau sustiprino V. Landsbergio
antirusišką įvaizdį, nors TS-LK lyderis nenorėjo prisiimti atsakomybės už savo anksčiau
išsakytas politines prognozes dėl prorusiškos vyriausybės: „Tai iš jų girdėjau 25 kartus, dabar jūs
man 27-ąjį kartą sakote. Nei aš apie tai kalbėjau, nei aš galiu pasakyti, koks bus Seimas. Bet
visko gali būti“121. Panašių nesusipratimų būta ir anksčiau. Dar 1997 m. kovą V. Landsbergio
susitikimas su NATO vadovais, po kurio TS-LK lyderis, turėdamas omeny ne tik Lietuvos siekį
tapti NATO, bet ir ES nare teigė: „Lietuva turi gauti garantijas, nes ji turi daugiau pagrindo
rūpintis savo saugumu negu Rusija“122. Tuo tarpu „Lietuvos rytas“ citavo V. Landsbergio
žodžius: „Narystė dabar ar narystė vėliau, tai nėra toks didelis skirtumas, dėl kurio reikėtų labai
daug diskutuoti“123. Tokiomis citatomis „Lietuvos Rytas“ patvirtino savo kaip konservatoriams
priešiško leidinio reputaciją.
1996–2000 m. TS–LK ir LKDP užsienio politikos srityje susijusioje su integracija į
Vakarų struktūras ima pereiti nuo bendros teigiamos pozicijos prie konkretesnių, aktualesnių
klausimų nagrinėjimo: diplomatinių, ūkinių problemų, teisėtvarkos, ekonomikos – kuriuos reikia
spręsti norint palengvinti Lietuvos integraciją. Taip pat suprasta, jog ne viskas priklauso nuo
Lietuvos politinės valios ir norų – reikia geresnio Lietuvos atstovavimo Europoje. IAE klausimu,
abi partijos buvo vieningos ir sutiko, jog jėgainė turi būti uždaryta. Sutikimas labiau panašėjo į
susitaikymą, nes nei TS–LK nei LKDP finansinis klausimas aktualizuotas nebuvo.
1.3. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatų vystymasis 2000–2004 metais
119 Ten pat, p. 24–26.120 Ramunė Sakalauskaitė, Po intrigų – politinė prausykla // Lietuvos rytas, 2000 m. rugsėjo 12 d.121 Ten pat.122 Audrius Bačiulis, V. Landsbergis nekeitė užsienio politikos // Respublika, 1997 m. kovo 8 d.123 Ten pat.
29
Trečioji Seimo kadencija integracijos į ES atžvilgiu tapo pati sėkmingiausia. Pradėjusi
derybas Lietuva sparčiai įgyvendino ES keliamus reikalavimus. 2000–2004 m. iš pozicijos
pasitraukę dešinieji Lietuvos politikos vairą perleido naujajai LSDP. Vis dėlto, vykstant
deryboms ir pasirašius vieningą parlamentinių partijų susitarimą dėl bendradarbiavimo, diskusijų
būta ne mažiau nei 1996–2000 m. Pagrindiniai nesutarimai kilo dėl IAE uždarymo. Sunkiai
apsispręsta, kada reiktų uždaryti elektrinę. Nuo 1996 m. atvira liko ir 47 straipsnio Konstitucijos
pakeitimo problema, nes reikėjo nustatyti pereinamuosius terminus, dėl kurių diskusijų būta ne
mažiau nei dėl paties įstatymo. 2000–2004 m. iškyla klausimas kada Lietuva taps ES nare?
Kiekviena partija prognozuodavo skirtingas datas. Bendras Lietuvos užsienio politikos kursas
jau buvo sustyguotas, o naryste ES tapo tik laiko klausimu.
1.3.1. TS–LK pozicija vykstant deryboms su Europos Sąjunga 2000–2004 metais
Konservatoriai per 2000 m. rinkimus laimėjo 9 mandatus Seime124. Seimo 2000–2004 m.
kadencijoje TS–LK iš esmės pritarė Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Vis dėl to būta ir
niuansų, kurie partijos buvo akcentuoti labiau nei kitų. Konservatorių rinkiminė programa savo
teiginiais buvo labiau lakoniška ir ne tokia optimistinė kaip A. Brazausko socialdemokratinės
rinkiminės koalicijos. Pagrindiniai tikslai – ES, NATO, savaime suprantama, buvo įrašyti kaip
prioritetiniai, tačiau didesnis dėmesys Lietuvos vidaus eurointegraciniams klausimams, kaip,
pavyzdžiui, LSDP socialinis klausimas, neskirtas. TS–LK gretose buvo susiformavusi pozicija,
jog tik narystė ES yra Lietuvos užsienio politikos kryptis, galinti užtikrinti saugumą, bei
apsaugotą erdvę užsienio investuotojams, taigi tuo pačiu teigiamai pasisakyta ir už
privatizavimą. Vis dėl to, privatizacijos klausimu TS–LK kaip ir anksčiau pirmenybę teikė
Vakarų šalims. Investicijų pritraukimas susijęs su naryste ES buvo nauja TS–LK idėja, nes iki to
laiko, daugiausia motyvuota Rusijos grėsme.125
Pirmoje Seimo diskusijoje 2001 m. pradžioje dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą
vienas iš TS–LK lyderių A. Kubilius akcentavo, jog reikia ne tik priimti įstatymus, bet ir dirbti
su rinkėjais, siekti, kad jau priimti įstatymai būtų tinkamai įgyvendinti, o vykdomos reformos
būtų efektyviai pratęstos. TS–LK nepasisakė už biurokratinio aparto mažinimą, bet – už esamo
efektingą veiklą. A. Kubiliaus požiūryje į socialdemokratus būta kritikos tiek V. P.
Andriukaičiui, tiek bendrai socialdemokratams, tačiau bendras požiūris buvo neigiamas ir
anaiptol ne optimistinis: „Nenorėčiau matyti Lietuvoje kitokio vaizdo – kai Lietuvos integracija į
Europos Sąjungą ims lėtėti dėl Lietuvos socialdemokratų ambicijų, nenuoširdumo ar kitokių
124 „Seimo nariai.“ <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-152837.htm> [Žiūrėta 2009 02 27]. 125 Marius Jančius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-05. <http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 12].
30
neeuropietiškų strateginių orientacijų.“126 Socialdemokratams palankesnis buvo J. Razma, kurio
lūkesčiai iš valdančiosios daugumos buvo optimiškesni nei A. Kubiliaus. Pats J. Razma
didžiausias viltis siejo su efektingu Vyriausybės darbu, darbu su nusiteikimu, nes anot jo
Vyriausybė „bus tas pagrindinis garvežys“ Lietuvai vedant derybas su ES. Konkrečių pozicijų
dėl aktualių eurointegracinių klausimų neišsakyta. TS–LK akcentavo ir užimtumo, darbo bei
socialinės politikos tvarkymo reikalingumą, kaip labai svarbią Lietuvai problemą ir siūlė, kad
reformos, kurios pernai buvo pradėtos įgyvendinti ir kurios buvo pozityviai įvertintos pažangos
raporte būtų efektingai pratęstos“127
Konservatoriai ypač politizavo eurointegracinį žemės klausimą. TS–LK partijai kliuvo
rengiamas Seimo nutarimas „Dėl pereinamojo laikotarpio užsienio valstybių asmenims įsigyti
žemės ir miškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje tikslingumo ir terminų“. Pastarasis nutarimas
buvo paremtas valdančiosios daugumos balsais, kuriuos parėmė keletas mažesnių partijų –
liberaldemokratai bei Valstiečių ir naujosios demokratijos sąjunga.128 Iki šio nutarimo priėmimo
dešinioji opozicija, o ypač TS–LK kritikavo dėl valdančiųjų neapsisprendimo – reikia derėtis dėl
pereinamojo laikotarpio, ar ne. 2002 m. liepos 1 d., kai kairieji jau buvo apsisprendę „už“
pereinamąjį laikotarpį TS–LK prieštaravo ir bandė kliudyti nutarimo priėmimui gerai
neišsakydami savo negatyvios pozicijos motyvų129.
Šių motyvų reiktų ieškoti 2002 m. pavasarį, kai kovo 6 d. konservatoriai kreipėsi į LR
prezidentą, skųsdamiesi socialdemokratų stabdomomis reformomis. Anot V. Landsbergio viską
„sujaukė V. Andriukaitis su vis naujais savo dokumentais ir idėjomis.“130 Iš tikrųjų šis
socialdemokratų atstovas teikė įvairias pataisas susijusias su ketinimu svarstyti Konstitucijos
pataisas dėl žemės, tačiau konservatorių priekaištai dėl „stabdomų reformų“ buvo susiję su
pereinamųjų laikotarpių klausimu. TS–LK norėjo kiek įmanoma trumpesnio laikotarpio, tuo
tarpu socialdemokratai – pasiekti ES nustatytą maksimumą kaip ir drauge su Lietuva stojančios
šalys – 10 metų.131
Seimo svarstymuose TS–LK išryškino konkrečių veiksmų, spartinančių integracijos
galimybę, reikšmę. Tai sprendimai privatizacijos srityje, rengiant įstatymus, juos derinant, taip
pat optimizuojant Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimą. Ne mažiau svarbus buvo ir
126 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23 p. 10.127 Ten pat, p. 10.128 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004, P.180.129 2002 m. liepos 1 d., Seimo ketvirtoji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių asmenims įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje tikslingumo ir terminų“ projektas Nr.IXP-1405(4) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka), stenogramos Nr. 146, p. 2, 4–6.130 Tadas Ignatavičius, Opozicija daugumą apskundė Prezidentui // Lietuvos rytas, 2002 m. kovo 6 d.131 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004, P.178.
31
energetikos klausimas, kuris nors ir turėjo didelę reikšmę, tačiau TS–LK buvo linkusi nusileisti
ES dėl finansavimo būtinumo, ir todėl jo užtikrinimo ir kitų dalykų, kuriuos akcentavo
socialdemokratai, neminėjo. Konservatoriams atrodė, jog pernelyg dideli siekiai dėl finansinės
paramos IAE srityje, gali „supykdyti“ ES: „Galbūt mes pernelyg komplikuojame savo derybinį
procesą“132. Buvimas opozicijoje vertė konservatorius kritikuoti daugumą. Pagrindinė kritikos
mintis šioje Seimo kadencijoje buvo ta, jog dėl socialdemokratų pernelyg didelių ambicijų gali
lėtėti Lietuvos integracija į ES. Tokiame kontekste, TS–LK neįvardintą, tačiau jai trukdančią ir
jos politikai nepritariančią partija galima laikyti LSDP.
1.3.2. Bendra LSDP ir LDDP (vėliau susivienijusios į LSDP) pozicija 2000–2004 metais
Lietuvos socialdemokratų partijos pozicijos nagrinėjimą trumpu vos vienerius metus
trukusiu laikotarpiu apsunkina tai, kad 2000 metais LSDP partijos išsakytų pozicijų negalima
vertinti kaip tikros pozicijos įvardijimą – daug kas buvo daroma artėjančių rinkimų labui, kurie
vyko 2000 m. spalio 8 d. Maža to, politinių pažiūrų supanašėjimas dar labiau sumenkina pozicijų
skirtingumą tarp LDDP ir LSDP.133 Čia reiktų paminėti ir tą faktorių, jog LSDP dalyvavo A.
Brazausko rinkiminėje koalicijoje. Šio vienijimosi priežasčių reiktų ieškoti dar 1996 m., kuomet
LDDP reitingai po ekonominės krizės smuko, ir galima teigti, jog iki pat 2000 m. kovo didesnio
reitingų šuolio nebuvo. LSDP nors ir išvengė didelių reitingų svyravimų, tačiau aukštu
pasitikėjimu visuomenės tarpe pasigirti negalėjo. A. Brazausko rinkiminė koalicija, bei jo paties
sugrįžimas į politinę areną, atkreipė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį (žr. paveikslą Nr. 1; 2),
o partijų susijungimas turėjo dar labiau pakelti partijos reitingus, kas vėliau ir buvo pasiekta.
Rinkiminės radijo bei televizijos laidos, kuriose LSDP bei LDDP atstovai išsakė savo
poziciją dėl integracijos į ES yra vertos dėmesio dėl to, jog iš jų galima susidaryti platesnį ir
aiškesnį vaizdą, kas sunkiai įmanoma analizuojant rinkiminę programą. 2000 m. spalio 4 d.
vykusiuose rinkiminiuose debatuose A. Brazauskas teigė, jog socialdemokratų koalicija pasisako
„už“ Europos Sąjungą, tačiau „Lietuva turi atlikti daug namų darbų, kad galėtų užtikrintai eiti į
ES“. Reiktų pastebėti ir vis dar gyvavusią ankstesnių laikų LDDP nuostatą, kuri ne taip griežtai
reikalavo Rusijos okupacijos žalos Lietuvai atlyginimo.134
Lietuvos socialdemokratų partija, pritardama integracijai, kėlė šias sąlygas: 1)
Nacionalinių įstatymų suderinimas su Europos Bendrijos teisės aktais; 2) Lietuvos
administracinių gebėjimų užtikrinimas; 3) visuomenės parama, viešumas bei galimų pasekmių
įvertinimas; 4) Lietuvos žmonių socialiniams tikslams pajungtas rinkos ekonomikos
132 Be ES pinigų Ignalinos AE nebus uždaroma // Lietuvos rytas. 2000 m. spalio 11 d.133 1999 gegužės 29–30 d. vykusiame suvažiavime LSDP pirmininku išrinkus Vytenį Andriukaitį, prasidėjo suartėjimo su LDDP derybos. Nors pats susijungimas įvyko tik 2001 m. sausio 27 d. 134 Linas Balsys (laidos aut. ir ved.). Seimo rinkimai [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-04. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/20001004b/asx> [Žiūrėta 2009 02 12].
32
mechanizmas; 5) užimtumo didinimas; 6) prieinamas ir priimtinas išsilavinimas; 7) tinkama
sveikatos apsauga. 135
Taigi, A. Brazausko rinkiminė koalicija pasisakė „už“ integraciją, bet ne šalies gyventojų
socialinės padėties pablogėjimo sąskaita. Taip pat pasisakyta ir „už“ privatizavimą, tačiau
akcentuotas „ekonominio naudingumo įvertinimas privatizuojant“136. Vis dėl to, rinkiminė
koalicija rinkimų nelaimėjo, o į valdžia atėjo tik gerokai po rinkimų sudarydama valdančiąją
koaliciją su Naująja sąjunga137. Galima tvirtinti, jos naujoji vyriausybė ir pozicijoje atsidūrę
socialdemokratai laikėsi partijų konsensuso dėl vieningos integracijos į ES.
Socialdemokratams dar būnant opozicijoje Seimo rezoliucija „Apie valstybės užsienio
politikos tęstinumą“ jų buvo paremta. V. P. Andriukaitis išsakė kritiką tik dėl pačios rezoliucijos
teksto138, tačiau iš esmės jam neprieštaravo.139 Ko gero, tam įtakos turėjo V. P. Andriukaičio iš
anksčiau turėta nuostata, jog visi dokumentai turi būti teisiškai preciziškai tikslūs.
2001 m. sausio 23 d. vykusioje diskusijoje dėl integracijos į Europos Sąjungą
socialdemokratai ypač atvirai atskleidė savo poziciją. V. P. Andriukaitis tvirtino, jog
„socialdemokratų koalicija kaip ir anksčiau pritardama integracijai į Europos sąjungą kelia tam
tikras sąlygas, kurias būtina įgyvendinti norint užtikrinti darnų įsiliejimą į Europos sąjungos
narių gretas“140. Visų pirma, tai informacijos apie ES stoka Lietuvoje, kuri turi būti mažinama, o
taip pat Lietuvos žmonių socialiniams tikslams panaudojamos rinkos ekonomikos stiprinimas,
kuris turėtų užtikrinti gerą socialinę apsaugą. Užimtumo didinimas, prieinamas ir priimtinas
išsilavinimas bei tinkama sveikatos apsauga, o ypač mokesčių sistemos sutvarkymas pagal ES
standartus – tai buvo socialdemokratų pamatiniai tikslai, siekiant nesukelti visuomenės ir
ekonomikos šoko integruojantis į ES. Teisės aktų suderinamumas su ES teisės aktais taip pat
buvo paminėtas kaip problema, kuri turi būti sprendžiama greitu laiku.141
Taigi, kaip matyti iš vienerių metų laikotarpio, socialdemokratų pozicija nepasikeitė. 142
135 Lauras Bielinis, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10), p. 5; A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (2000 m.) http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc [Žiūrėta 2009 02 13].136 Marius Jančius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000. <http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 18].137 Iširo naujosios politikos koalicija, todėl A. Brazausko vadovaujami socialdemokratai sudarė koaliciją su Naująja Sąjunga ir atsidūrė valdančiosios daugumos pozicijoje 2001 m. liepos mėn. („Lietuvos socialdemokratų partijos istorija“. <http://www.lsdp.lt/lt/index.php/apie-partija/92-lsdp-istorija/163-lsdp-istorija?tmpl=component&print=1&page = > [Žiūrėta 2009 02 18].138 Kritika išsakyta tik dėl rezoliucijoje esančio sakinio: „Tarptautinė politika bus tęsiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų įtvirtintomis <...> kryptimis“ (Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 2000-10-31, Nr. 92-2898.) 139 2000 m. spalio 26 d. Seimo devintoji sesija, 5 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo rezoliucijos „Apie valstybės užsienio politikos tęstinumą“ projektas Nr.IXP-2(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 3, p. 16.140 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23, p. 9.141 Ten pat, p.8.142 Lauro Bielinio „Integracijos žiniose“ pasirodžiusi publikacija (2000 m. pradžia), A. Brazausko rinkiminės koalicijos programa ( 2000 m. III ketvirtis (?)) bei ši diskusija apie integraciją į Europos Sąjungą (2001 m. sausio 23 d.).
33
Kaip ir anksčiau akcentuoti socialiniai klausimai. Vienintelė naujovė, kuri tiesiogiai susijusi su
įstojimu į ES buvo ta, kad integracija įvertinta ne kaip užsienio politika, bet kaip vidaus politika
susijusi su vykdomų darbų reikalais: „Seimo nutarimo projekte, jau preambulėje, labai detaliai
yra išvardijami dokumentai, kuriais dar kartą pabrėžiame nuoseklią ir ilgalaikę visai aiškią
politiką Europos Sąjungos atžvilgiu. Dėl to turbūt turėtume iš karto visi susitarti, kad pagrindinis
dalykas, kalbant apie Europos Sąjungą, jau nebe užsienio politika. Tai yra mūsų vidaus politikos
klausimas – būtent vidaus politikos klausimas, būtent mūsų pačių atsakymas sau, žmonėms,
Lietuvai.“143
Per 2001 m. gruodžio 19 d. vykusią diskusiją socialdemokratai daugiausia dėmesio skyrė
informacijos stokai ir žemės ūkio bei, apskritai, ūkininkų problemoms nagrinėti. Šioje diskusijoje
iš socialdemokratų gretų pasisakė V. P. Andriukaitis, G. Kirkilas, A. Kunčinas, P. Papovas, M.
Pronckus, V. Einoris. Prie jų galima būtų priskirti ir A. M. Brazauską, kuris tuo metu ėjo ministro
pirmininko pareigas. Pasidžiaugęs Lietuvos laimėjimais derybose su Europos Sąjunga (tuomet
jau buvo baigtos derybos dvidešimt viename derybų skyriuje) ragino atkreipti dėmesį į žemės
ūkio problemas, nedarbo lygį Lietuvoje, informacijos apie ES sklaidos trūkumus bei Ignalinos
AE. Pristatydamas pastarąją problemą LSDP narys ypač akcentavo, kaip ir anksčiau, finansinį
uždarymo klausimą ir IAE, kaip ne tik Lietuvos, bet bendrą Europos Sąjungos problemą.144 Šios
problemos svarbumą socialdemokratams rodo ir tai, jog V. P. Andriukaitis buvo Seimo Europos
reikalų komiteto pirmininkas ir vėlesniuose Seimo svarstymuose taip pat akcentavo IAE
uždarymo finansavimo klausimą, nors prieš patį uždarymą nepasisakė145. Galutinai energetikos
klausimas buvo nuspręstas 2002 m. spalio 10 d. Seimo nutarimu „Dėl Nacionalinės energetikos
strategijos patvirtinimo“. Jame socialdemokratams pavyko nustatyti palankias IAE uždarymo
finansavimo sąlygas, nepaisant TS–LK būgštavimų, jog tai gali Lietuva gali likti ir be IAE ir be
finansinės paramos, kas „nepakeliama našta šalies ekonomikai“146.
Ankstesnėje Seimo diskusijoje aktualias problemas gruodžio 19 d. dar kartą paminėjo V.
P. Andriukaitis kartu su G. Kirkilu, A. Kunčinu, P. Papovu, M. Pronckumi bei V. Einoriu 147.
Tačiau ši Seimo diskusija tarp socialdemokratų turėjo ir naujų idėjų, visų pirma, jau minėtu
143 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23, p. 8–9.144 2001 m. gruodžio 19 d., Seimo trečioji sesija, 51 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“, stenogramos Nr. 100, p. 5.145 2002 m. gegužės 14 d., Seimo ketvirtoji sesija, 34 posėdis Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga energetikos derybiniame skyriuje ir Nacionalinės energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos Sąjungą eigai užtikrinti“ projektas Nr.IXP-1569(2) (svarstymas), stenogramos Nr. 130, p. 16–17; 2002 m. birželio 27 d. Seimo ketvirtoji sesija, 63 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigą, stenogramos Nr. 145, p. 12.146 2002 m. spalio 10 d., Seimo septintoji sesija, 19 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1773(4*) ES (priėmimas), stenogramos Nr. 164, p. 8.147 2001 m. gruodžio 19 d., Seimo trečioji sesija, 51 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“, stenogramos Nr. 100, p. 11, 14, 19, 21, 30–32.
34
žemės ūkio klausimu. Tai, kad visų socialdemokratų atstovų pasisakymuose minėtos žemės ūkio,
ūkininkių, bei pačios žemės reformos klausimas, rodo socialdemokratų partijoje atsiradusį svarbų
klausimą, kuris koreliavo su jų buvimu pozicijoje, ūkininkų nuomone apie integraciją į ES ir
būsimu referendumu.148 47 Konstitucijos straipsnis buvo aktuali problema ūkininkams, todėl
LSDP turėjo rasti kompromisą tarp eurointegracinių įsipareigojimų ir žemdirbių interesų.
Kompromiso paieškas turėjo sustiprinti ir tai, jog LSDP tikriausiai norėjo išvengti kelių blokadų
ir kitokių streikų, todėl įtikti ūkininkams buvo naudinga. Taigi, LSDP vieningai pritarė
rekomenduoti A. M. Brazausko vyriausybei siekti pereinamojo laikotarpio.149
Aiškiai neapibrėžtų nesutarimų būta tarp valdančiųjų ir opozicijos. Pavyzdžiui, G.
Kirkilas išsakė pasipiktinimą opozicijos veikimu. Jo nuomone, konservatoriai su kitomis
parlamentinėmis partijomis (taip pat ir LSDP) sutarę dėl vieningo darbo stojant į ES, trukdo
socialdemokratams, „stengiasi visokiais būdais kaišioti koją sprendžiant gana nesudėtingus
klausimus“.150
Paskutinėje ilgesnėje Seimo diskusijoje dėl Europos Sąjungos ateities socialdemokratai
išsakė pamatinius savo tikslus, kurie buvo gan lakoniškai išdėstyti J. Oleko: „Ji turi būti bendra
taikos, saugumo, stabilumo ir klestėjimo erdvė, kurioje viešpatautų įstatymų viršenybė ir
pagarba pilietinėms, socialinėms ir politinėms žmonių teisėms“151.
Seimo rezoliuciją dėl Kaliningrado, raginančia Rusijos federaciją kuo greičiau
bendradarbiaujant su Lietuva kuriant sąlygas lanksčiam tranzitui LSDP taip pat parėmė, kas rodo
šios partijos politikos „Rytai–Vakarai“ tęstinumą ir norą gerinti Rusijos ir ES santykius152.
Panaši partijos laikysena buvo ir dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos, kurioje išsakytas
Lietuvos siekis išlikti branduoline valstybe. Šios strategijos palaikymą galima sieti su
socialdemokratų programos pirmame skyriuje išsakytu siekiu, jog Lietuva išsaugotų branduolinę
energetiką153.
Dėl referendumo lygiai kaip ir stojimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimo LSDP
pritarė vieningai. Pirmiausia, tai buvo vienas paskutinių etapų, įgyvendinant tikslus, užsibrėžtus
per 2000 m. Seimo rinkimus. Antra, priešintis ar kažką bandyti keisti būtų buvę neracionalu
148 Ten pat, p. 4, 13–14, 30, 32.149 2002 m. liepos 1 d., Seimo ketvirtoji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių asmenims įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje tikslingumo ir terminų“ projektas Nr.IXP-1405(4) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka), stenogramos Nr. 146, p. 2–8.150 2002 m. sausio 25 d., Seimo trečioji sesija, 66 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimo Konvente dėl Europos ateities“ projektas Nr.IXP-1349(4) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 109, p. 12.151 2002 m. liepos 4 d., Seimo ketvirtoji sesija, 71 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Europos plėtros komisaro G.Verheugeno pranešimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus, stenogramos Nr. 149, p.18.152 2002 spalio 10d. Seimo penktoji sesija, 20 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Kaliningrado“ projektas Nr.IXP-1948(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 164, p.1–4.153 A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (2000 m.) http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc [Žiūrėta 2009 02 13].
35
vykstant deryboms, kai laikotarpiai tarp vyriausiųjų derybininkų lygio, arba ministrų lygio,
Stojimo konferencijų buvo pakankamai maži154.
Paskutiniuoju laikotarpiu, 2000–2004 m. LSDP dar kartą atkreipė dėmesį į socialinę
Lietuvos padėtį, ypač domėjosi žemės ūkiu, visuomenės informuotumo apie Europos Sąjungą
klausimu, aktyviai kėlė Lietuvos energetikos ateities klausimą. Tiek ilgamečių LDDP narių
gretose, tiek LSDP – susijungus į vieningą LSDP paskutiniajame laikotarpyje išryškėja partijos,
kaip ne tik žodžiais, bet ir darbais nukreiptos į ES veidas. Tai patvirtino ir A. Brazauskas: „Kas
buvo tas buvo. Šiandien mes turime gyventi ateitimi. Kelyje į Europos Sąjungą turime nugalėti
paskutines kliūtis žemės ūkyje, energetikoje ir kai kuriose kitose srityse.“155 Kai kurie
sprendimai (ypač dėl 47 Konstitucijos straipsnio) gali būti susiję su savo partinių reitingų
kėlimu, tačiau didelių viešųjų ryšių akcijų šiame laikotarpyje negalima būtų išskirti. Visiškai
pamirštas klausimas tarp LSDP narių liko Rusijos žalos Lietuvai atlyginimas, kuris
pagrindiniuose Seimo eurointegraciniuose svarstymuose bei diskusijose nebuvo keltas. Neskirta
dėmesio ir biurokratinio aparato mažinimui, kuris taip aktyviai buvo akcentuojamas 1996–2000
m.
2. Kitų Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos dėl narystės Europos Sąjungoje 1992–
2004 metais
Mažesnės partijos Lietuvos integracijos į ES klausimu išreikšdavo tvirtą poziciją. Nors ši
pozicija ir buvo tvirta, tačiau nebuvo neigiama, o kito – dažniausiai į negatyvią pusę. Iš visų trijų
Seimo kadencijų galima išskirti LCS bei LTS. Prie šių partijų taip pat analizuojama ir LNDP,
kurios sąraše kelis metus buvo ir vienas aršiausiai nusiteikusių Lietuvos euroskeptikų M. Murza.
Visos šioje dalyje analizuojamos politinės jėgos savo veiklą pradėjo prieš 1992 metų Seimo
rinkimus. Kitų, didesnių, partijų akyse neigiamą poziciją dėl ES išsakiusios partijos liko
nesuprastos.
Pozicijos kitimas susijęs su mažesnių partijų siekiu patekti į Lietuvos parlamentą, o taip
pat su šių partijų (išskyrus LCS) dažnu lyderių bei visos partijos sudėties keitimosi.
2.1. M. Murzos asmenybės įtaka pozicijos dėl Europos Sąjungos formavimuisi ir Lietuvos
nacionaldemokratų partija
Mindaugas Murza aktyvią veiklą pradėjo dar 1993 m., kai Savanoriškosios krašto
apsaugos tarnybos (SKAT) 62-ojo bataliono kariai Šiauliuose įkūrė pogrindinę Lietuvos
154 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004, P. 456–467.155 Dauguma gyrė stabilumą, opozicija pasigedo polėkio // Lietuvos rytas, 2002 m. kovo 20 d.
36
nacionalinės nepriklausomybės sąjungą (toliau – LNNS), o jo vadu išrinktas jaunasis M. Murza,
kuriam tuomet buvo vos 20 metų.156
M. Murza visuomenėje pagarsėjęs kaip antisemitinių pažiūrų atstovas, dažnai
priskiriamas neonaciams. Trumpai nušviečiant jo ir jo santykį su nacionaldemokratų partija
reiktų paminėti kelias datas. Po LNNS sukūrimo, balsavimo būdu buvo sukurtas kovinis dalinys
„savisaugos rinktinė“.157 Tačiau 1996 m. teisėsauga suėmė M. Murzą ir nubaudė viešaisiais
darbais, tačiau neapribojo jo laisvės. 1996 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose jis įkūrė visuomeninę
organizaciją – Lietuvių nacionalsocialinės vienybės sąjungą (toliau – LNSVS). 1998–2000 m.
nacionalsocialistai dešimt kartų mėgino įregistruoti savo organizaciją Teisingumo ministerijoje
kaip visuomeninę organizaciją ir dar du kartus – kaip politinę partiją. Visi prašymai buvo
atmesti.158 Tačiau nacionalsocialistai rado būdų legalizuotis. 2000 m. gruodžio 10 d. apie 400
narių su M. Murza priešakyje įstojo į Lietuvos gyvenimo logikos partiją (toliau – LGLP). Kilus
nesutarimams tarp partijos senbuvių ir „murzininkų“, kurie sudarė daugumą iki tol praktiškai
jokios veiklos nevykdžiusioje partijoje, LGLP naujokai nusprendė ieškoti kito būdo kaip patekti
į valdžią. 2001 m. rugsėjo 15 d. neonaciai perėjo į kitą fiktyvią politinę partiją – Lietuvos
nacionaldemokratų partiją (toliau – LNDP).159 LNDP buvo įkurta Rimanto Smetonos dar 1999
m. ir tapo pirmąja euroskeptine partija.160 Iki tol R. Smetona vadovavo Lietuvių tautininkų
sąjungai, kuri taip pat pesimistiškai žiūrėjo į pasirinktą Lietuvos užsienio politikos kryptį ir
kritikavo ES. Naujai įkurta R. Smetonos partija kategoriškai nepritarė Lietuvos narystei ES.
Partijos lyderio manymu, Lietuvos ekonomika yra nepajėgi konkuruoti su Europa, o integracija –
rafinuota, bekraujė tarptautinio kapitalo agresija, Lietuvos ūkio aneksavimas. Vis dėl to,
perspektyvų R. Smetonos propaguojamoje politikoje yra. Lietuva galėtų tapti ES nare tik gavusi
tvirtą ir nedvejojantį Lietuvos žmonių pritarimą.161 Kitas LNDP partietis Alvydas Kazlauskas
interviu teigė, jog Lietuva įstos į ES, kuri nori būti supervalstybe, o tai bus ilgai konstruotos
užsienio politikos pabaiga. Taip pat tvirtinta, jog įstodama į ES Lietuva bus „jos užkampyje, taps
savotiška provincija, o sąlygas jai diktuos Briuselis“162. Kaip ir anksčiau akcentuota, kad Lietuva
turi sutvarkyti mokesčius, išvalyti nuo korupcijos teisėsaugos sistemą, prekiauti su ES, bet jokiu
156 „Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos Nacionaldemokratų partija.“ Giedrius Kiaulakis. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].157 Ten pat158 Ten pat.159 Ten pat.160 Ten pat. 161 Lauras Bielinis, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10), p. 4; „Lietuvos nacionaldemokratų partijos programa (Politiniai principai).“ h ttp://www.lndp.lt/index.php?7 [Žiūrėta 2009 02 24].162 Pokalbis su „Kėdainių garso“ žurnalistu Alvydu Kazlausku „Kas laukia Lietuvos Europos Sąjungoje?“ <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-p_int_tekst_id=5474&p_int_tv_id=466&p_org=0.htm> [Žiūrėta 2009 02 24].
37
būdu į ją nestoti. Savotiška nuolaida atrodo tai, jog LNDP neprieštaravo dėl stojimo į NATO
saugumo tikslais.163
Po LNDP nesėkmingų 2000 m. Seimo rinkimų R. Smetona pasitraukė iš LNDP narių ir
partijos vadovo posto, o vietoj jo pirmininku išrinktas Kazimieras Uoka, kuris LNDP vadovavo
iki 2002 m.164 ir bent jau dabar esamai Lietuvos narystei ES ir NATO neprieštarauja. K.Uokai
pasitraukus 2002 m. LNDP partijos pirmininku išrinktas M. Murza. Vis dėl to, rinkiminės
nesėkmės 2004 m. Seimo rinkimuose ir jo partiečių konformizmas privedė prie to, jog partijos
pirmininkas atsistatydino 2006 m. ir pasitraukė iš partijos165.
Geriausiai Murzos ir jo bendražygių nuostatą iliustruoja minėtieji mitingai. Dar 2002 m.
rugsėjo 26 d. mitinge Panevėžyje LNDP skelbė „skambius“ pasisakymus: „Lietuvą valdo
okupacinis žydų–masonų režimas, jų tikslas – sunaikinti pačią kūrybingiausią mūsų tautos dalį,
atimti mūsų turtą, o likusią dalį paversti vergais“, „mūsų ateitis – Europos Sąjunga, žydiška, su
spygliuota viela“, „ES yra žydų–masonų tvarinys, skirtas tautų naikinimui“, „žydai yra išrinktoji
tauta, o visi kiti yra gojai, skirti sunaikinimui, numatyta palikti pusantro milijardo pasaulio
gyventojų, kurie vergaus būtent jiems“.166 M. Murzos ir jam prijaučiančių aktyvistų pažiūras
atspindi tame pačiame mitinge demonstruota ES vėliava su Dovydo žvaigžde bei kaukole.167 Dar
nepasirašius stojimo į ES sutarties, 2003 m. pavasarį kitas mitingas įvyko Vilniuje, po kurio,
spaudos konferencijoje, LNDP vadovas skatino budėti, kad Lietuva išliktų laisva ir
nepriklausoma valstybe, bei gąsdino tautinės valstybės nunykimu168. Apskritai nuo pat LNNS
sukūrimo „murzininkai“ vadovavosi nacionalsiocialistine ideologija. Raidos požiūriu pasikeitė
tik retorika. Nuo kovingų siekių (1993–1996 m.) pereita prie iškalbingų antisemitinių šūkių ir
pavojaus skelbimu dėl narystės ES ir NATO LNDP laikraštyje „Tautos kelias“ (2001–2002
m.).169 Pagrindiniai argumentai prieš narystę ES buvo: 1) Lietuva įstojus į ES liks jos provincija;
2) Lietuvai sąlygas diktuos Briuselis; 3) užsieniečiai supirks visą žemę; 4) Lietuva neturi „eiti į
163 Ten pat.
164 K. Uoka iki Lietuvos įstojimo į ES ir jai įstojus buvo aršus euroskeptikas pasisakydavęs prieš integracija, tačiau dabar radikalių pasisakymų nedaro ir atrodo neprieštarauja Lietuvos buvimui ES: „Iki šiol turėjome tik vieną susitarimą – siekį tapti NATO ir ES nariais.“ Savo politines ambicijas jis žada nukreipti kita linkme. (Jurga Tvaskienė, „Uoka: radikalių idėjų dar neatsisakau.“ 2009 sausio 30 d. <http://www.alfa.lt/straipsnis/10257198/?Uoka..radikaliu.ideju.dar.neatsisakau=2009-01-30_07-43> [Žiūėta 2009 02 25].165 „Mindaugas Gervaldas. GYVENIMO APRAŠYMAS.“ <http://www.vlnds.lt/web/vadas/pirmasis-asmuo/mindaugas-gervaldas/> [Žiūrėta 2009 02 24]; „M.Murza traukiasi iš Nacionaldemokratų partijos.“ <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11600745> [Žiūrėta 2009 02 24].166 „Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos Nacionaldemokratų partija.“ Giedrius Kiaulakis. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].167 Ten pat.168 „Lietuvos euroskeptikų gretose – neonaciai.“ Žinių radijas <http://www.atgimimas.lt/ssi.php?id=1045664627&which=5> [Žiūrėta 2009 02 24].169 „Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos Nacionaldemokratų partija.“ Giedrius Kiaulakis. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].
38
Vakarus“, o turi atlikti jungties misiją tarp Rytų ir Vakarų (prekyba, užsienio ryšiai, tačiau jokiu
būdu nesijungimas į tarptautines organizacijas); 5) ES buvo sukurta „žydų – bolševikų“.
Vis dėl to, realios įtakos ši partija neturėjo, o jos radikalius poelgius galima būtų vertinti
kaip visai Europai būdingą euroskeptinių, tautinių idėjų skleidimą ir priešinimąsi racionaliai
pasirinktam Lietuvos užsienio politikos keliui.
2.2. Neigiamos Lietuvos tautininkų sąjungos nuostatos dėl Europos Sąjungos 1992–2000
metais
Viena iš kelių partijų, pasisakiusių prieš narystę ES, kuri turėjo galimybę pasireikšti
Seime buvo Lietuvos tautininkų sąjunga (toliau – LTS). Tautininkai savo veiklą
nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje atkūrė 1990 m. ir į 1992 m. Seimo rinkimus ėjo kartu su
Nepriklausomybė partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Nedidelis partijos narių skaičius ir
politinių idėjų panašumas vertė šias partijas vienytis norint laimėti nors kelias vietas Seime.
Šiame skyriuje bus trumpai aptariama LTS požiūris į Lietuvos narystę ES 1992–2000 m.
Laikotarpis pasirinktas dėl to, jog 1992–1996 ir 1996–2000 m. Seimo kadencijose LTS turėjo
savo atstovus. Per 2000 m. Seimo rinkimų, kurie LTS buvo nesėkmingi, jau buvo susikūrusi
LNDP, kuri rinkimuose dalyvavo po LTS sparnu. Visam šiam politiniam dariniui, nesėkmingi
buvo ir 2004 m. Seimo rinkimai. Šiuo metu LTS yra prisijungusi prie Tėvynės Sąjungos.170
Nagrinėjant LTS požiūrį, kuris kartais gali pasirodyti pozityvus ES atžvilgiu reikia turėti
omenyje šios sąjungos atstovų pasisakymų Seimo posėdžiuose koreliavimą su dabartinėmis
nuostatomis171. Tokiu atveju galima stebėti ypatingą pastovumą ir daugmaž neigiamą požiūrį į
ES.
1992 – 1996 m. Seimo kadencijoje Lietuvos tautininkų sąjungai atstovavo L. Milčius, M.
Treinys, A. Baležentis ir K. Skrebys172. Nors pirmuosiuose Seimo svarstymuose dėl
eurointegracijos LTS atstovai nepasisakė, o vėlesniuose turėdavo tik redakcinių pastabų, tačiau
ši sąjunga atsiskleidė kaip neprieštaraujanti integracijai į ES, tačiau reikalaujantys viešo,
skaidraus ir aiškaus proceso bei uoliai ginantys Lietuvos tautines vertybes ir identitetą173. Tačiau
iš negausių LTS atstovų pasisakymų susidaro įspūdis, jog kai kada jie priešinosi ES panašiai
170 „Lietuvių tautininkų sąjungos istorija“ <http://www.tautininkai.lt/istorija.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]. 171 „Lietuvių tautininkų sąjungos požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pagrindinės nuostatos.“ 2006 balandžio 26 d. <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai/es.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].172 A. Baležentis iš pradžių buvo rėmėjas, o vėliau tapo tikru LTS nariu. K. Skrebys priklausė Nepriklausomybės partijai („Lietuvių tautininkų sąjungos istorija“ <http://www.tautininkai.lt/istorija.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]; „1992 - 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas“ <http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].173 1995 m. spalio 19 d., Seimo septintoji sesija, 21 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo projektas Nr. 1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 254, p. 32; 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 35; Tautininkų interesus atspindi ir vėlesnė jų programa („Lietuvių tautininkų sąjungos programa“ <http://www.tautininkai.lt/programa1999.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]).
39
kaip ir LKDP – dėl per didelio skubotumo svarstant eurointegracinius sprendimus174. Kartais
LTS balsuodavo prieš vien dėl to, jog posėdžiuose svarstyti klausimai su jais buvo nederinti
komitetuose175. Vis dėl to, dėl objektyvių priežasčių LTS pozicija dar nebuvo iki galo
susiformavusi. LTS narių pasisakymai rodo konkrečios nuomonės nebuvimą ir negatyvios
pozicijos „pritempimą“ prie svarstomo klausimo kiekvienu atveju vietoj aiškios ir pastovios
laikysenos ES atžvilgiu. Tai patvirtina ir Seimo diskusijos dėl užsienio politikos, kuriuose, nors
ir turėję progą pasisakyti, LTS nariai 1992–1996 m. vengė užsienio politikos Vakarų atžvilgiu
klausimo, o vietoj jo domėjosi grynai užsienio politikos organizaciniais klausimais (pavyzdžiui,
ar ne klaidingas sprendimas buvo panaikinti Ekonominių ryšių su užsieniu ministeriją ir pan.).176
Mažai kito LTS požiūris į Europos Sąjungą ir 1996–2000 m. Seimo kadencijoje. Joje
LTS atstovavo jau tik trys šios partijos nariai: R. Smetona, demokratai S. Pečeliūnas ir J.
Matekonienė. Konkrečiais klausimais, susijusiais su integracija į ES, LTS kiek pakeitė savo
poziciją ir nebereiškė tokios negatyvios pozicijos. Dar 1996 m. birželio 20 d. kuomet buvo
svarstomas 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimas, LTS ragino įvesti papildomus saugiklius,
tačiau prieš nebalsavo177.
Tarp LTS atstovų, naujoje Seimo sudėtyje, labiausiai pastebimas R. Smetona. LTS
pasisakymuose galima įžvelgti ir pakitusį pasisakymų ilgumą, kuris susijęs su tuo, jog LTS
lyderis argumentuodamas ir akcentuodamas svarbiausias Lietuvos problemas kritikavo
integracinius Lietuvos siekius. LTS 1996–2000 m. integraciją į ES įvardino kaip būsimą
Lietuvos tautiškumo, ūkio degradavimą. Prisidengiant Konstitucija bandyta įteigti, jog tokiu
svarbiu Lietuvai klausimu reikalingas tautos referendumas dar prieš pradedant derybas.178
Tautininkai kritikavo Seimo sprendimus ir tvirtino, jog galima ir neprarandant nepriklausomybės
ir neįsipareigojant laikytis direktyvų, pasiimti iš Europos teisės tai kas geriausia179. Energetikos
klausimu LTS buvo kiek nuolaidesnė. Ji nepritarė energetikos strategijai, kuri numatė uždaryti
IAE, bet siūlė su pateiktais siūlymais grąžinti Vyriausybei toliau svarstyti energetikos
strategiją.180
174 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 35.175 Ten pat, p. 38.176 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108. p. 9.177 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 7.178 1997 m. lapkričio 6 d., Seimo trečioji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija (tęsinys). „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“, stenogramos Nr. 69, p. 18–19.179 1998 m. kovo 17 d., Seimo ketvirtoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą“ projektas Nr.P-1077(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 91, p. 18–19.180 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir
40
2000 m. kovo 30 d. vykusioje Seimo diskusijoje R. Smetona dar vis tvirtino, jog Lietuva
turi derėtis su ES tik įvykus referendumui ir Lietuvos žmonėms tam pritarus, o integraciją
netiesiogiai tapatino su Sovietų Sąjunga ir netgi lygino A. Sniečkaus agitavimą už Sovietų
Sąjungą su dabartinių politikų euroagitacija. Kaip pagrindines kliūtis R. Smetona įvardijo
Lietuvos ūkio silpnumą būsimoje konkurencinėje kovoje su ES.181.
Kaip ir ankstesnėje Seimo kadencijoje LTS kritikavo Seimą ir apskritai bendrą politikų
nuostatą dėl pernelyg skuboto įstatymų priiminėjimų susijusių su integracija į ES.182
1996–2000 m. Seimo kadencijos pabaigos LTS lyderio ir pagrindinio euroskeptiko R.
Smetonos pastangas liudija ir tai, jog Seimo internetinėje svetainėje galima rasti ir pačių Seimo
narių tvarkytus puslapius, iš kurių gausiausias būtent R. Smetonos.183 Jame patalpinti LTS
pareiškimai, kreipimaisi į įvairias institucijas ir politines partijas. Tai rodo šio politiko, o ir visos
LTS išlikusį siekį kritikuoti. Vis dėl to, LTS nesugebėjo išlaikyti savo politinių interesų ir
vėlesniu laikotarpiu (2000–2004 m. nė vienas LTS atstovas nepateko į Seimą) matydami
integracijos procesų sparta, atsargiai, tačiau pritarė stojimui į ES. Vis dėl to, retorika ir čia buvo
išlaikyta vis pabrėžiant, jog stojimas yra lietuvių tautos valia184.
2.3. Kintanti Lietuvos Centro Sąjungos pozicija eurointegracijos klausimu 1992–2000
metais
Lietuvos centristų judėjimas buvo sukurtas 1992 m. rudenį prieš Seimo rinkimus. Buvo
remiamasi populiarios Aukščiausioje Taryboje veikusios Centro frakcijos vardu, o partijos
lyderiu buvo pakviestas žinomas politikas Romualdas Ozolas. Pirmuosiuose rinkimuose
judėjimo kandidatams palyginus nepasisekė, nes į Seimą buvo išrinktas tik R. Ozolas ir E.
Bičkauskas185. Centro judėjimas 1993 m. buvo transformuotas į Lietuvos centro sąjungą, kuri
1996–1999 m. buvo koalicijoje su TS–LK ir LKDP.
Bendros LCS pozicijos nagrinėjimą dėl narystės ES apsunkina ir šios sąjungos lyderio
dominavimas. Publikacijos žiniasklaidoje ir kitų sąjungos narių vengimas afišuotis suformavo
centro kaip R. Ozolo sinonimą. Todėl nagrinėjant LCS poziciją galima tvirtinti, jog tai
daugiausia buvo R. Ozolo išsakyta visos sąjungos pozicija. Pasisakymų Seime 1992–1996 m.
priėmimas), stenogramos Nr. 202, p. 22.181 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusijos, skirtos Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, tęsinys, stenogramos Nr. 240, p. 27.182 2000 m. balandžio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 25 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“ projektas Nr.P-2427(3) (priėmimas), stenogramos Nr. 246, p. 9.183 „Rimantas Smetona.“, <http://www3.seimas.lt/pls/inter/w5_show?p_r=464&p_k=1> [Žiūrėta 2009 02 26].184 „Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimas dėl Lietuvos stojimo į ES ir narystės joje.“ <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai_main_iki2003.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]. Čia taip pat aktualūs ir kiti tautininkų pareiškimai <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai_main_iki2003.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].185 „Seimo narių sąrašas.“ <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4506&p_d=54374&p_k=1> [Žiūrėta 2009 03 21].
41
tiek užsienio politikos, tiek ES klausimais, kuriais LCS galėjo išreikšti savo poziciją buvo
nedaug.
Iš ankstesniuose skyriuose minėtų 1992–1996 m. Seimo posėdžių vienintelį kartą R.
Ozolas pasisakė 1993 m. gruodžio 22 d. Šioje diskusijoje apie Lietuvos Respublikos užsienio
politiką LCS lyderis užsiminė apie būtinumą Lietuvai stoti į ES ir NATO. Paliestas buvo ir
Karaliaučiaus klausimas, tačiau ne tranzito atžvilgiu, o kaip paskutinis Europoje okupuotas
kraštas: „Mano supratimu, tos vietos deokupacija būtų galutinė Europos deokupacija.“186
Lietuvos užsienio politikos atžvilgiu R. Ozolas teigė, jog jokios koncepcijos nėra ir ji turi būti
sukurta artimiausiu metu.187
Skirtingai nuo pirmosios Seimo kadencijos, 1996–2000 m. pasisakymų Seime iš LCS
narių padaugėjo. 1996 m. Seimo rinkimuose jie laimėjo 13 mandatų188. Tai galima sakyti buvo
LCS „aukso amžius“, nes 2000 m. Seimo rinkimuose partija nelaimėjo nei vienos vietos. 1997
m. lapkričio 4 d. Seimo posėdyje LCS narys Kęstutis Glaveckas pateikė dvi pagrindines
Lietuvos ekonomines problemas kurios turi būti sutvarkytos siekiant stojimo į ES. Pirmoji – tai
efektyvi rinkos ekonomika, antroji – efektinga Lietuvos ekonominė konkurencija su Vakarais. K.
Glaveckas tvirtino, jog šios problemos esminės, tačiau paminėjo ir socialinės rūpybos sistemą,
pensijas, energetiką. Iš LCS nario pasisakymo aišku, jog pozicija ES atžvilgiu buvo teigiama.
Tačiau šiame posėdyje K. Glaveckas tik paminėjo problemas, kurios jam, kaip ekonomistui,
atrodė aktualios189.
Visiškai kitokios mintys buvo išsakytos diskutuojant dėl nacionalinės ACQUIS
programos. LCS narys Arūnas Grumadas kritikavo ne pačią programą o Vyriausybei pavaldžių
institucijų darbuotojų nekompetentingumą: „Vis dėlto nesmagu, kad didelis atotrūkis, kaip
minėjo kolegos, yra tarp tų specialistų, kurie parengė šį dokumentą, ir kitų mūsų valdininkų bet
kokioje Vyriausybės struktūroje.“190 Kaip ir kitos partijos LCS vardu taip pat išsakyti trūkumai
dėl visuomenės informavimo apie ES.
Seimo diskusijoje apie Vyriausybės dviejų metų darbą K. Glaveckas užsienio politikos
srities nepalietė. Minėtos tik valstybės įsipareigojimų, ekonomikos, energetikos, finansų
186 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108, p. 28.187 Ten pat.188 Ainė Ramonienė, Posovietinės Lietuvos politinė anatomija. Vilnius: Versus Aureus, 2007, P. 17.189
„Kęstutis Glaveckas.“ <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_lrs.seimo_narys-p_asm_id=155&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=3.htm> [Žiūrėta 2009 03 22]. 190 1998 m. kovo 3 d., Seimo penktoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 91, p. 16.
42
sistemos bei privatizavimo sritys, kurios niekaip nebuvo susietos su integracija į ES.191 Panašios
koncepcijos laikėsi ir R. Šileikis192.
Iš šių LCS narių kalbų matyti, jog partija nereikšdavo vienareikšmiškai pozityvios ar
negatyvios pozicijos. Nors iš bendro konteksto galima spręsti, kad LCS palaikė narystę ES.
Dažniausiai LCS nariai pasisakydavo tik tais klausimais, kurie buvo susiję su svarstomais teisės
aktais ir neišsiplėsdavo kaip, pavyzdžiui, TS–LK.
Didesnės analizės galimybes teikia R. Ozolo politiniai dienoraščiai „Lietuva. Istorija
karštomis pėdomis“. Iš jų aiškėja LCS lyderio pozicija, kurią būtų galima suskirstyti etapais.
Pirmuoju etapu 1990–1993 m. R. Ozolas: 1) minėjo būtinumą spręsti tautinių mažumų klausimą;
2) teigiamai pasisakė Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimu; 3) teigė kad Lietuvai kaip ir
kitoms Baltijos šalims būtina stoti į ES; 4) teigiamai vertino Lietuvos siekius tapti NATO
nare.193 Antruoju laikotarpiu 1994–1997 m. R. Ozolas kiek pakeičia savo pažiūras. Pirmiausia
ES nebelaikoma būtinybe ir nuogąstaujama, kad integravimasis gali būti netgi žalingas Lietuvai:
„Ar ne tas taps stojimas blefu arba tragikomedija, Europos Sąjungai išvydus, su kuo turima
reikalų?“194 Centristas taip pat įžvelgė ir būsimus aršią euroentuziastų bei euroskeptikų ginčus –
„nuomonės dėl stojimo į ES kristalizuosis ir aštrės“195. 1997 m. rudenį R. Ozolas dar
pesimistiškiau vertino Lietuvos galimybes greitu laiku patekti į ES gretas196.
1998–2000 m. svarbiausiu derybų klausimu R. Ozolui atrodė IAE uždarymas ir tolesnė
Lietuvos branduolinės energetikos ateities perspektyva. Tačiau centristas teigė, jog su ES turi
būti deramasi, o laikotarpis iki narystės turi būti išnaudotas nacionalinio ūkio ir kultūros
stiprinimui197. Dėl IAE uždarymo R. Ozolas pasisakė neigiamai, tvirtindamas, jog tokio tipo
elektrinė viena geriausiai prižiūrimų Europoje.198 Neliko užmirštas ir žemės ūkis, kuris, anot R.
Ozolo, turės būti intensyvinamas, kad galėtų konkuruoti su ES.199 Visuomenės informavimo
klausimas taip pat buvo paliestas. Tvirtinta, jog Lietuvos stojimas į ES nepakankamai
akcentuojamas.200 Pats R. Ozolas taip pat neliko neprisidėjęs prie visuomenės informavimo apie
ES. Iš centristo pasisakymo joniškiečiams aiškėja ypač negatyvi R. Ozolo pozicija: „Lietuva,
įstojusi į Europos Sąjungą, praras nepriklausomybę“.201
191 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 4–5.192 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 8.193 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1990–1993 metai. Vilnius : Mintis, 2008, P. 285–346.194 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007, P. 171.195 Ten pat, P. 227.196 Ten pat, P. 414.197 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1998–2000 metai. Vilnius : Mintis, 2005, P. 44. 198 Ten pat, P. 97.199 Ten pat, P. 217.200 Ten pat, P. 330.201 Algirdas Lititauskas, R. Ozolas joniškiečius gąsdino Europos Sąjunga // Respublika, 1999 m. sausio 7 d.
43
R. Ozolas pasisakydavo negatyviai Lietuvos integracijos į ES klausimais ir kai buvo
keičiami ir derinami LR teisės aktai. Dar 1995 m. neigiamai nevertinęs ES keliamų sąlygų
susijusių su Konstitucija, 2002 m. buvo nusistatęs priešiškai: „Procesą aštrina ir Europos
Sąjunga: siekiant narystės šioje organizacijoje, Konstituciją bandoma grubiai „išplovinėti“.
Turiu omeny 47-ąjį straipsnį, kurį taisant suteikiama teisė žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ir
Lietuvos juridiniams asmenims, ir užsieniečiams bei norą, kad užsieniečiai galėtų dalyvauti
Savivaldybių rinkimuose.“202
Apibendrinant galima konstatuoti, jog tiek LCS, tiek pagrindinio jos lyderio R. Ozolo
pozicija integracijos į ES klausimu keitėsi nuo pat pirmosios Seimo kadencijos. Iš pradžių
panašėjusi į TS–LK skubios integracijos poziciją, vėliau keitėsi į atsargesnę, o derybiniame
etape ir kartais ir negatyvią, poziciją. Tačiau 1998–2000 m. laikotarpiu matyti daugiau
eurointegarcinių įvykių fiksavimas popieriuje, nei detalesnė jų interpretacija. Neprieštaraudamas
Lietuvos užsienio politikos pagrindiniam tikslui – narystei ES ir NATO, LCS lyderis daugiausia
akcentavo IAE uždarymo ir Konstitucijos keitimo klausimus, dėl kurių reiškė negatyvią poziciją.
Išvados
1) Darbe analizuotoms didžiosioms politinėms partijoms Lietuvai siekiant tapti ES nare buvo
svarbios lūžinės datos. Pirmosios Seimo kadencijos metu (1992–1996 m.), iki 1995 m.
pabaigos šios partijos labiau domėjosi Lietuvos perspektyva tapti NATO nare. Tai lėmė
geopolitinio saugumo veiksnys, kuriam didžiausią įtaką darė galima Rusijos agresija.
Antrojoje Seimo kadencijoje (1996–2000 m.) padaryta eurointegracinė pažanga. Priimtas
Nacionalinio Saugumo pagrindų įstatymas galutinai įtvirtino Lietuvos siekį tapti ES ir NATO
nare. Šiuo laikotarpiu tarp didžiųjų politinių partijų NATO klausimas nebebuvo toks svarbus,
kaip ankstesniu laikotarpiu. Trečiojoje Seimo kadencijoje (2000–2004 m.) vėl iškilo 1996–
2000 m. nagrinėto IAE uždarymo klausimas. Leidimas parduoti žemę užsieniečiams, suteiktas
1996 m., trečiojoje Seimo kadencijoje vėl tapo aktualiu klausimu, dėl kurio politinės partijos
itin gynė savo pozicijas. Daugumos kitų politinių partijų, kurios visą nagrinėjamą laikotarpį
nebuvo parlamentinėmis, požiūris į Lietuvos integraciją tolygiai kito iš pozityvaus į neutralų
ir netgi negatyvų.
2) LDDP 1992–1996 m. nesuvokė narystės ES svarbos ir dažniau jai svarbesnis buvo stojimo į
NATO klausimas. Tokiai pozicijai susiformuoti turėjo įtakos galima Rusijos agresija Lietuvos
atžvilgiu, o taip pat Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Tik nuo 1995 m.
202 „Konstituciją paliks ramybėje, kai įstosime į Europos Sąjungą“ 2002 m. spalio 25 d. <http://www.ve.lt/?rub=1065924812&data=2002-10-25&id=1035480026> [Žiūrėta 2009 03 23]; Romualdas Ozolas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007, P. 226.
44
Lietuvai pareiškus norą stoti į ES LDDP pozicija ima kristalizuotis. 1996–2000 m. – tai
LDDP besiformuojančios, o Seimo kadencijos pabaigoje – ir susiformavusios pozicijos ES
atžvilgiu laikotarpis. Tam įtakos turėjo buvimas opozicijoje ir konfrontacija su
konservatoriais bei siekis kuo greičiau pradėti derybas su ES. 2000–2004 m. LDDP
susijungus su LSDP ir sudarant daugumą Seime prasidėjusios derybos su ES įgavo pagreitį.
Svarbiausiais derybų klausimais LSDP siekė išsiderėti kuo palankesnes sąlygas, tuo tarpu
dešiniosios politinės partijos, pirmiausia TS-LK, siūlė sutikti su visais keliamais reikalavimais
greitesnės narystės ES labui.
3) LKDP 1992–1996 m. reiškėsi kaip palankiai nusitekusi Lietuvos narystei Europos Sąjungoje
ir užėmė tarpinę laikyseną tarp TS-LK ir LDDP. Ši partija nereiškė didelio susidomėjimo
naryste NATO, kaip TS-LK. Formuojant užsienio politiką LKDP pasisakė už integravimąsi į
Vakarų politines struktūras, tačiau tik gerai ir atidžiai viską apsvarsčius ir suderinus. 1992–
1996 m. taip pat būta ryškios priešpriešos su LDDP, kas visos partijos poziciją darė labiau
panašią į TS-LK.
4) TS-LK nuostatos ES atžvilgiu 1992–1996 m. pasireiškė antroje Seimo kadencijos pusėje.
Svarbesnis šiai partijai buvo saugumo, tiesiogiai susijusio su naryste NATO, klausimas.
Tokioms nuostatoms susiformuoti įtakos turėjo galima Rusijos grėsmė. 1996–2000 m.
laimėjusi rinkimus TS-LK, koalicijoje su LKDP, suvokė integracijos į ES svarbą ir kryptingai
dirbo siekdama pradėti derybas su ES. 2000–2004 m. būdama opozicijoje TS-LK siekė kuo
greitesnės narystės ES sutikdama su derybiniais reikalavimais, kas sukėlė dar didesnę šios
partijos ir LSDP nesutarimų bangą. Per tris Seimo kadencijas TS-LK pozicijoje dėl ES
pastebimas koreliavimas su šios partijos buvimu pozicijoje/opozicijoje. 1992–1996 m. ir
2000–2004 m. būdama opozicijoje ši partija itin kritikavo kairiuosius dėl, jų manymu,
netinkamai vykdomos Lietuvos užsienio politikos. 1996–2000 m. būdama pozicijoje TS-LK
nekeitė anksčiau deklaruotų Lietuvos užsienio politikos tikslų.
5) M. Murzos laikysena panaši į radikaliai nusiteikusių euroskeptikų, kurių, politologų
vertinimu, yra visose ES narėse. Dauguma argumentų, siekiančiu pagrįsti negatyvią nuomonę
prieštaravo tiek deklaruojamai tiek vykdomai Europos Sąjungos politikai. Priešingai
radikaliai nusiteikusiam M. Murzai, LTS nuostatos dėl integravimosi į ES 1992–1996 m.
buvo palankios bendrai Lietuvos užsienio politikai, tačiau reikalauta procesų skaidrumo ir
viešumo. 1996–2000 m. ši politinė jėga užėmė kiek negatyvesnę poziciją, kuri susijusi su R.
Smetonos asmenybės įtaka. Šis partijos lyderis išreiškė itin neigiamą nuomonę integracijos į
ES klausimu, kuri, jo kaip ir M. Murzos manymu, būtų visos Lietuvos degradacija. Dėl
priešinimosi integracijai, LTS kitų partijų ir žiniasklaidos buvo priskirta prie euroskeptinių
45
partijų, o dėl itin plačios euroagitacinės kampanijos LTS ir M. Murza su savo bendražygiais
savaime tapo kaip priešiškai nusiteikę formuojamai Lietuvos užsienio politikai.
6) Centro Sąjunga 1992–1996 m. itin akcentavo būtinumą stoti į Europos Sąjungą ir kitas vakarų
politines struktūras. Centro Sąjungos lyderio R. Ozolo pasisakymai dažniausiai buvo kritika
tiek valdančiajai daugumai tiek opozicijai. Neliko nepastebėtas ir Rusijos grėsmės faktorius,
kuriam skirtas nemažas dėmesys ir su tuo susijęs didesnis integracijos į NATO būtinumo
akcentavimas. 1996–2000 m. LCS nuomonė kinta, t.y. narystė ES nebevertinama kaip
panacėja ar beatodairiškas tikslas, o dar daugiau kritikos, būtent integracijos į ES klausimu,
išsakoma konservatoriams. Nuo 2000 m. nebūdama parlamentine partija LCS ypač kritikavo
Konstitucijos keitimą ir kitus, jos nuomone, kenkiančius Lietuvai politinius žingsnius,
tenkinant ES keliamus reikalavimus.
Priedai
1 Paveikslas LDDP ir LSDP reitingo kitimas 1994 – 2000 m. („jeigu kitą sekmadienį būtų Seimo rinkimai“), proc. nuo turinčiųjų nuomonę203
203 „Socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis“ Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė (2004), P. 64.<http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/III_dalis.pdf> [Žiūrėta 2009 02 19].
46
2 Paveikslas LDDP ir LSDP koalicijos, nuo 2001 m. pradžios – LSDP reitingo kitimas („jeigu kitą sekmadienį būtų Seimo rinkimai“), proc. nuo turinčiųjų nuomonę.204
3 Paveikslas
204 „Socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis“ Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė (2004), P. 64.<http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/III_dalis.pdf> [Žiūrėta 2009 02 19].
47
„Ar Jums pakanka, ar nepakanka informacijos apie Lietuvosstojimą į Europos Sąjungą?“ Pateikiami duomenys procentais nuo nuomonę turėjusių gyventojų skaičiaus (tyrimą atliko „Vilmorus“ Vyriausybės kanceliarijos užsakymu) 205
Literatūros sąrašas
205 „Socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis“ Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė (2004), P. 52.<http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/III_dalis.pdf> [Žiūrėta 2009 02 19].
48
Šaltinių sąrašas:
1. 1992 m. gruodžio 29 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją“ projektas
(svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 14.
2. 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
pareiškimo svarstymas (svarstymo tęsinys), stenogramos Nr. 2.
3. 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją“ projektas
(svarstymas), stenogramos Nr. 2.
4. 1993 m. gegužės 18 d., Seimo antroji sesija, 39 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos
sutarties ratifikavimo“ projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 54.
5. 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108.
6. 1993 m. gruodžio 23 d., Seimo trečioji sesija, 59 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Seimo rezoliucijos projektas Nr. 721(2), stenogramos Nr. 108.
7. 1993 m. sausio 4 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Seimo nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę asamblėją“ projektas
(svarstymas ir balsavimas) , stenogramos Nr. 15.
8. 1994 m. lapkričio 17 d., Seimo penktoji sesija, 31 (neeilinis) posėdis. Darbotvarkės
klausimas: Seimo narių delegacijų į Europos tarptautines organizacijas svarstymas ir balsavimas,
stenogramos Nr. 174.
9. 1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(2)
(pateikimas), stenogramos Nr. 112.
10. 1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(4)
(svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 112.
11. 1994 m. vasario 8 d. Seimo trečioji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Darbotvarkė, stenogramos Nr. 113.
12. 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas,
stenogramos Nr. 222.
49
13. 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: „Dėl
rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projekto Nr.1485A svarstymas,
stenogramos Nr. 222.
14. 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas,
stenogramos Nr. 266.
15. 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR
Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201.
16. 1995 m. spalio 19 d., Seimo septintoji sesija, 21 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
pareiškimo projektas Nr. 1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 254.
17. 1996 gruodžio 19 d., Seimo pirmoji sesija, 18 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-108 (pr.), stenogramos Nr. 10.
18. 1996 m. birželio 20 d. Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas
Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321.
19. 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio
paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063(2)
(priėmimas), stenogramos Nr. 321.
20. 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio
paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063
(priėmimas), stenogramos Nr. 321.
21. 1997 m. lapkričio 4 d. Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos
Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į
Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių,
ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833
(pateikimas), stenogramos Nr. 68.
22. 1997 m. lapkričio 6 d. Seimo trečioji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
diskusija (tęsinys). “Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“,
stenogramos Nr. 69.
50
23. 1998 m. balandžio 28 d., Seimo ketvirtoji sesija, 26 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą reikalų
vieningo koordinavimo“ projektas Nr.P-1159(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas),
stenogramos Nr. 101.
24. 1998 m. gruodžio 22 d., Seimo penktoji sesija, 52 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Seimo diskusija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą problemas ir Nacionalinės Acquis
programos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto
parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1524 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1525
(pateikimas), stenogramos Nr. 148.
25. 1998 m. kovo 17 d., Seimo ketvirtoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos
Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo
ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą“ projektas Nr.P-1077(2)
(pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 91.
26. 1998 m. kovo 3 d., Seimo penktoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija
dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant
sparčios integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 91.
27. 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138.
28. 1999 m. gegužės 27 d. Seimo šeštoji sesija, 40 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl prioritetinių įstatymų projektų, susijusių su
nacionaline ACQUIS priėmimo programa bei suvestiniu prioritetinių priemonių, spartinančių
Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje I–III ketvirčių planu, rengimo ir priėmimo
paspartinimo“ projektas Nr.P-1807(3) (svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 180.
29. 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas
Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas), stenogramos Nr. 202.
30. 2000 m. balandžio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 25 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“
projektas Nr.P-2427(3) (priėmimas), stenogramos Nr. 246.
31. 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240.
32. 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Diskusijos, skirtos Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, tęsinys,
stenogramos Nr. 240.
51
33. 2000 m. spalio 26 d. Seimo devintoji sesija, 5 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
rezoliucijos „Apie valstybės užsienio politikos tęstinumą“ projektas Nr.IXP-2(2) (priėmimas),
stenogramos Nr. 3.
34. 2001 m. gruodžio 19 d., Seimo trečioji sesija, 51 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Diskusija „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“, stenogramos Nr. 100.
35. 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija
dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23.
36. 2002 m. birželio 27 d. Seimo ketvirtoji sesija, 63 posėdis. Darbotvarkės klausimas:
Diskusija apie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigą, stenogramos Nr. 145.
37. 2002 m. gegužės 14 d., Seimo ketvirtoji sesija, 34 posėdis Darbotvarkės klausimas:
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga energetikos derybiniame
skyriuje ir Nacionalinės energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos
Sąjungą eigai užtikrinti“ projektas Nr.IXP-1569(2) (svarstymas), stenogramos Nr. 130.
38. 2002 m. liepos 1 d., Seimo ketvirtoji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
nutarimo „Dėl pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių asmenims įsigyti žemės ir
miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje tikslingumo ir terminų“ projektas Nr.IXP-1405(4)
(priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka), stenogramos Nr. 146.
39. 2002 m. liepos 4 d., Seimo ketvirtoji sesija, 71 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Europos
plėtros komisaro G. Verheugeno pranešimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus, stenogramos
Nr. 149.
40. 2002 m. sausio 25 d., Seimo trečioji sesija, 66 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimo Konvente dėl Europos ateities“
projektas Nr.IXP-1349(4) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 109.
41. 2002 m. spalio 10 d., Seimo septintoji sesija, 19 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1773(4*) ES
(priėmimas), stenogramos Nr. 164.
42. 2002 spalio 10d. Seimo penktoji sesija, 20 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo
nutarimo „Dėl Kaliningrado“ projektas Nr.IXP-1948(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 164.
43. Aidukaitė Rūta „ES įtaka tautinių mažumų pilietinėms teisėms Baltijos valstybėse.“
Magistro darbas, Vilniaus universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos institutas, 1999,
<http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080609_114028-20058/
DS.005.0.01.ETD> [Žiūrėta 2009 02 10].
44. DĖL Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare // Valstybės žinios, 1995-
12-13, Nr. 101-2245.
52
45. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas// Valstybės Žinios, 1997.
Nr. 2-16.
46. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl atstovų skyrimo į Europos tarybos parlamentinę
asamblėją“ // Valstybės žinios. 1993, Nr. 3-51.
47. Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiškimas // Valstybės žinios. 1995, Nr. 39-966.
48. Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 1993, Nr. 74-1383.
49. Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 2000, Nr. 92-2898.
Naudota literatūra:
1. Algirdas Brazauskas. Penkeri prezidento metai.Vilnius : Pradai, 2000.
2. Bielinis Lauras, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos
klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10).
3. Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės
Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Žeruolis Darius. Vilnius :
Eugrimas, 2004.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Mūsų Saulužė, 2004.
5. Maniokas Klaudijus, Vitkus Gediminas, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės,
perspektyvų ir pasekmių studija. Vilnius : Europos integracijos studijų centras, 1997.
6. Maniokas Klaudijus, Vilpišauskas Ramūnas, Žeruolis Darius. Lietuvos kelias į Europos
Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje.
Vilnius : Eugrimas, 2004.
7. Ozolas Romualdas, Lietuva. 1998–2000 metai. Vilnius : Mintis, 2005.
8. Ozolas Romualdas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007.
9. Ozolas Romualdas, Lietuva. 1990–1993 metai. Vilnius : Mintis, 2008.
10. Raulinaitytė Loreta (sud.). Seimas Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą. Vilnius : Valstybės
žinios, 2004.
11. Ramonienė Ainė, Posovietinės Lietuvos politinė anatomija. Vilnius: Versus Aureus, 2007.
12. Vilpišauskas Ramūnas, Nakrošis Vitalis ir kt. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą:
pasiekimai ir problemos. Vilnius : Eugrimas, 2000.
Naudota spauda:
1. Bancevičiūtė Teresė, Brazauskas: „Užsienio politika – ne akmuo, kuris nepajudinamas“ //
Lietuvos aidas, 1993 m. gruodžio 23 d.
2. Be ES pinigų Ignalinos AE nebus uždaroma // Lietuvos rytas. 2000 m. spalio 11 d.
3. Dauguma gyrė stabilumą, opozicija pasigedo polėkio // Lietuvos rytas, 2002 m. kovo 20 d.
53
4. Ignatavičius Tadas, Opozicija daugumą apskundė Prezidentui // Lietuvos rytas, 2002 m.
kovo 6 d.
5. Kobeckaitė Halina, Keistokas LDDP frakcijos lyderio atradimas // Lietuvos Rytas, 1993 m.
gegužės 19 d.
6. Kokiais keliais į Europos Sąjungą keliaus Baltijos valstybės // Lietuvos Rytas 1994 m.
lapkričio 18 d.
7. Lietuva balsavo už tolesnį marazmą // Lietuvos aidas, 1992 m. gruodžio 1 d.
8. Lietuvos valstybės užsienio politika: LDDP variantas // Atgimimas, 1992 m. vasario 7 d. 8
d.
9. Nei ką atsakyti, nei ką pasakyti. Gylio (DDP) darbai ir sėkmės // Lietuvos Aidas 1993 m.
gruodžio 28 d.
10. Rusija siekia iš naujo užkariauti Baltijos valstybes // Lietuvos Rytas, 1992 lapkričio 28 d.,
Nr. 234.
11. Sakalauskaitė Ramunė, Po intrigų – politinė prausykla // Lietuvos rytas, 2000 m. rugsėjo 12
d.
12. Žičkus Kęstutis, Pasaulio sutramdymas // Lietuvos Aidas 1992 m. lapkričio 28 d.
13. Žičkus Kęstutis, Rusijos interesai ir LDDP // Lietuvos Aidas, 1992 m. gruodžio 2 d.
Internetiniai šaltiniai:
13. Alekna Viktoras, Krikščionys demokratai Lietuvoje. Vilnius, 1999.
<http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=124&p_d=2274&p_k=1> [Žiūrėta 2009 01 30].
14. A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą
programa. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc>
[Žiūrėta 2009 02 13].
15. Acquis Communautaire.
<http://www.babylon.com/definition/Acquis_communautaire/Lithuanian> [Žiūrėta
2009 03 14].
16. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa
(2000 m.).< http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc>
[Žiūrėta 2009 02 13].
17. Kęstutis Glaveckas. <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_lrs.seimo_narys-
p_asm_id=155&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=3.htm> [Žiūrėta 2009 03
22].
54
18. Kiaulakis Giedrius. Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos
Nacionaldemokratų partija. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-
kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].
19. Konstituciją paliks ramybėje, kai įstosime į Europos Sąjungą. 2002 m. spalio 25 d.
<http://www.ve.lt/?rub=1065924812&data=2002-10-25&id=1035480026> [Žiūrėta 2009
03 23].
20. LDDP. <http://lt.wikipedia.org/wiki/LDDP> [Žiūrėta 2009 03 02].
21. Lietuvos euroskeptikų gretose – neonaciai. Žinių radijas <http://www.atgimimas.lt/ssi.php?
id=1045664627&which=5> [Žiūrėta 2009 02 24].
22. Lietuvos nacionaldemokratų partijos programa (Politiniai principai).
<h ttp://www.lndp.lt/index.php?7 > [Žiūrėta 2009 02 24].
23. Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimas dėl Lietuvos stojimo į ES ir narystės joje.
<http://www.tautininkai.lt/pareiskimai_main_iki2003.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].
24. Lietuvos socialdemokratų partijos istorija. <http://www.lsdp.lt/index.php/apie-partija>
[Žiūrėta 2009 02 05].
25. Lietuvių tautininkų sąjungos istorija. <http://www.tautininkai.lt/istorija.htm> [Žiūrėta
2009 02 26].
26. Lietuvių tautininkų sąjungos požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pagrindinės
nuostatos. 2006 balandžio 26 d. <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai/es.htm> [Žiūrėta
2009 02 26].
27. Lietuvių tautininkų sąjungos programa. <http://www.tautininkai.lt/programa1999.ht m >
[Žiūrėta 2009 02 26]).
28. Mindaugas Gervaldas. GYVENIMO APRAŠYMAS.
<http://www.vlnds.lt/web/vadas/pirmasis-asmuo/mindaugas-gervaldas/> [Žiūrėta 2009 02
24].
29. M. Murza traukiasi iš Nacionaldemokratų partijos. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?
id=11600745> [Žiūrėta 2009 02 24].
30. Pokalbis su „Kėdainių garso“ žurnalistu Alvydu Kazlausku „Kas laukia Lietuvos Europos
Sąjungoje? <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-
p_int_tekst_id=5474&p_int_tv_id=466&p_org=0.htm> [Žiūrėta 2009 02 24].
31. Rimantas Smetona. <http://www3.seimas.lt/pls/inter/w5_show?p_r=464&p_k=1> [Žiūrėta
2009 02 26].
32. Škiudaitė Audronė. Konservatorių ir krikščionių demokratų integracija būtų natūrali.
<http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/atodangos/20041126/1-3.html> [Žiūrėta 2009
02 27].
55
33. Seimo nariai. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-152837.htm>
[Žiūrėta 2009 02 27].
34. Seimo narių sąrašas. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?
p_r=4506&p_d=54374&p_k=1> [Žiūrėta 2009 03 21].
35. Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?
p_r=4506&p_d=54367&p_k=1> [Žiūrėta 2009 02 19].
36. Tvaskienė, Jurga. Uoka: radikalių idėjų dar neatsisakau. 2009 sausio 30 d.
<http://www.alfa.lt/straipsnis/10257198/?Uoka..radikaliu.ideju.dar.neatsisakau=2009-01-
30_07-43> [Žiūėta 2009 02 25].
37. 1992 – 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas.
<http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-
p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02].
38. 1992 - 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas.
<http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-
p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].
Televizijos laidos:
1. Jančius Marius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-05.
<http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 12].
2. Balsys Linas (laidos aut. ir ved.). Seimo rinkimai [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-04.
<http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/20001004b/asx> [Žiūrėta 2009 02 12].
56
Summary
This work subject is Lithuanian political parties’ attitudes about membership in the
European Union in the years 1992–2004. The work subject is new and actual because there are
still no works published until today. The period was chose because in the year of 1992 first
elections of Lithuanian parliament (Seimas) were made. In these years many parties which still
exist were established. The end of the period naturally was chosen 2004 as a full Lithuanian
membership in the European Union. In 2004 Lithuanian successfully ended negotiation process
and joined the EU. Parties were chose which are the biggest Lithuanian political parties.
The main materials in this work are Seimas stenographs, articles from newspapers and
also memoirs of political parties’ leaders. The picture of Lithuanian political parties’ attitudes
was constructed from this material.
The first part of this work is Lithuanian parliament political parties’ attitudes about
membership in the EU in period 1992–2004. This period is divided into three paragraphs
according to Seimas tenure (1992–1996, 1996–2000, 2000–2004).
Emerged that in 1992–1996 most of the Lithuanian political parties haven‘t any clear
positions about membership in the EU. It was influenced by the soviet army troops which still
were in Lithuania dislocated in Lithuania. Moreover, politicians were afraid of possible Russian
military aggression. The last reason was unfamiliar and vague geopolitical situation. After 1995
Lithuania resolved to join the EU. In the 1992–1996 the biggest discussions in Seimas about
Lithuania‘s foreign policy was between Lithuania Democratic Labour Party (LDDP) and
Fatherland‘s Union – Lithuania‘s Conservatives (TS-LK) members. The most important
question which took debates in 1992–1996 was change of the 47th article of the Constitution.
These debates were won by LDDP. Seimas decided to let buy land for foreign citizens.
In 1996–2000 the biggest discussions was about policies of agriculture, law and
economy. Main competitors in Seimas debates were still LDDP and TS-LK which was
supported by Lithuania’s Christian Democratic Party (LKDP). In this period TS-LK and LKDP
was in position. LDDP criticize every TS-LK and LKDP foreign policy step. The biggest
discussions were about AQUIS and Statue of Basic National security. Moreover, in this period
Lithuania was no more afraid about possible aggression of Russian Federation. Between 1996
and 2000 Lithuanian political parties attitudes cristalized and were positive until full
membership in the EU.
In 2000–2004 LDDP was in the position and TS-LK and LKDP – opposition. The
change of the 47th article of the Constitution resumed. Main argument against LDDP‘s policy
was that land will be sold too fast. There were discussions about Ignalina Nuclear Power-Station
57
too. TS-LK accused LDDP for indulgence for the EU. It developed that TS-LK tried to gain time
and to postpone Ignalina Nuclear Power-Station closure.
The second part of this work is about minor Lithuanian parties attitudes about the membership in
the EU between 1992 and 2004. The minor parties were chosen is as follows: Lithuanian Center
Union, Lithuanians Nationalist Union and Lithuanian National Democratic Party. LCS and LTS
were parliamentary parties in 1996–2000. These parties which had only few members in the
parliament hadn‘t any influence in Lithuanian foreign policy. The LCS position from the
positive in 1992 gradually became negative in 2000 and later. LTS always tried to defend
national economical and ethical Lithuanian interests. Conflicting political force in Lithuania was
LNDP. This party was against Lithuania membership in the EU. LNDP members argued that
Lithuania will become province of the EU and loose the EU market race.
58